Iki pirmosios apklausos, kuri atliekama po to, kai pranešama apie nusikaltimą, nukentėjusiajam suteikiama informacija apie jo teises. Iki to momento valdžios institucija gali suteikti nukentėjusiajam informaciją apie jo teises, kuri tomis aplinkybėmis bus naudinga.
Ne ES piliečių teisės saugomos taip pat kaip ir ES piliečių, išskyrus valstybinę kompensaciją, kurią turi teisę gauti tam tikrų nusikaltimų aukos – ši kompensacija skiriama tik ES piliečiams.
Iki pirmos apklausos nukentėjusysis raštu gauna informaciją apie savo pagrindines teises, įskaitant jo statusą parengiamajame procese, tai, ar jis gali prašyti imtis tam tikrų veiksmų (pvz., apklausti liudytojus), teisinio atstovo pagalbą, įskaitant prašymą suteikti teismo skirtą atstovą, teisę perduoti bylą tarpininkavimui, susipažinti su bylos medžiaga, apskųsti sprendimą, kuriuo procesas nutraukiamas, galimybę gauti žalos atlyginimą iš kaltinamojo arba gauti valstybinę kompensaciją, taip pat teisinės pagalbos prieinamumą, galimas apsaugos ir pagalbos priemones, galimybę gauti Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo (lenk. Fundusz Pomocy Pokrzywdzonym oraz Pomocy Postpenitencjarnej) paramą, galimybę išduoti Europos apsaugos orderį, paramą aukoms teikiančias organizacijas ir dėl proceso patirtų išlaidų kompensavimą.
Proceso, kuriame dalyvauja lenkiškai nekalbantis nukentėjusysis, metu padeda vertėjas. Nukentėjusiajam skirti arba jo parengti raštai išverčiami. Nukentėjusiajam nereikia padengti vertimo išlaidų.
Vaikams, kurie yra nusikaltimo aukos, atstovauja tėvai arba juos globojantys asmenys. Asmenų, kuriems reikia pagalbos (pvz., pagyvenusiems asmenims), vardu jų teises gali įgyvendinti juos globojantis asmuo. Tėvai arba globėjai turėtų užtikrinti, kad jų globojami nukentėjusieji tinkamai dalyvautų procese, o jeigu kyla abejonių, ar jie tinkamai supranta kaltinimus ir proceso svarbą, jie gali apie tai informuoti procesą vykdančią valdžios instituciją.
Paramos aukoms tarnybos
Lenkijoje Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondas kaupia finansinius išteklius tokiems tikslams kaip parama nusikaltimo aukoms ir jų artimiausiems giminaičiams. Fondą valdo teisingumo ministras, kuris skiria subsidijas konkurso tvarka atrinktoms NVO, specializuotoms teikti paramą aukoms. Fondo finansuojama pagalba apima teisinę, psichologinę ir materialinę paramą.
Iki pirmos apklausos procesą vykdanti valdžios institucija privalo informuoti nukentėjusįjį, kad galima pasinaudoti Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo teikiama parama.
Duomenys apie nukentėjusiojo gyvenamąją ir darbo vietą nusikaltimo vykdytojui neteikiami.
Kalbant apie liudytojus, – kitaip tariant, tai dažniausiai aktualu visiems nukentėjusiesiems, – prokuroras arba teismas itin svarbiais atvejais gali nuspręsti neskelbti jų asmens duomenų ir kitų aplinkybių, sudarančių sąlygas nustatyti jų tapatybę. Tai įmanoma, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl pavojaus to asmens arba to asmens artimiausio giminaičio gyvybei, sveikatai, laisvei ar didelei jo turto daliai.
Galimybė naudotis aukoms skiriama parama nuo pranešimo apie nusikaltimą nepriklauso. Asmuo, pageidaujantis gauti paramą, turi tik įrodyti, kad jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas.
Asmens apsauga, jei man kyla pavojus
Jeigu kyla grėsmė gyvybei arba sveikatai, nukentėjusysis ir jo artimiausi giminaičiai turi teisę:
Apsaugą teikia atitinkamoje provincijoje jurisdikciją turintis policijos viršininkas.
Įvertinimą, ar reikia suteikti ir toliau teikti apsaugą ir paramą, atlieka policijos viršininkas, kurio kompetencijai priklauso atitinkama provincija.
Už procesą atsakinga valdžios institucija privalo procesą, kuriame dalyvauja nukentėjusysis, vykdyti taip, kad nekiltų neigiamų padarinių. Ji visada turėtų reaguoti į padėtį, kai su nukentėjusiuoju nesielgiama pagarbiai arba kai nukentėjusysis nesijaučia saugus.
Išžaginimo ir panašiais atvejais nukentėjusysis apklausiamas specialioje patalpoje, nedalyvaujant nusikaltimo vykdytojui.
Teisminio nagrinėjimo metu pirmininkaujantis teisėjas gali nurodyti kaltinamajam išeiti iš salės, kol nukentėjusysis duoda parodymus.
Jeigu nukentėjusiajam reikia pagalbos, nes, pvz., dėl savo amžiaus ar sveikatos problemų jis negali aktyviai dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese, jo teises gali įgyvendinti jį globojantis asmuo.
Nukentėjusiųjų, kurie yra nepilnamečiai, teises įgyvendina jų atstovai pagal įstatymą arba juos globojantis asmuo. Jeigu nusikaltimą padarė tėvai, nepilnamečiui teisminio nagrinėjimo procese atstovauja globėjas ad litem.
Jeigu nukentėjusysis miršta, vietoj jo procese gali dalyvauti jo artimiausi giminaičiai. Tada jie turi visas nukentėjusiojo teises.
Artimiausi nukentėjusiųjų giminaičiai turi teisę į teisinę, psichologinę ir materialinę paramą, finansuojamą Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo lėšomis. Sunkiausiais atvejais, kai kyla pavojus tų asmenų gyvybei ar sveikatai, jiems gali būti suteiktos apsaugos ir paramos priemonės (apsauga per procesą, fizinė apsauga, pagalba persikeliant).
Jeigu nukentėjusysis ir kaltinamasis sutinka, byla parengiamuoju etapu arba teismo proceso metu gali būti perduota tarpininkui. Tarpininkas tarpininkauja nešališkai ir konfidencialiai. Tarpininkaujant nukentėjusysis gali pristatyti savo poziciją, t. y. nurodyti, ko jis tikisi iš nusikaltimo vykdytojo. Tarpininkavimas baudžiamojo proceso nenutraukia, tačiau į jo rezultatus atsižvelgia ir prokuroras, ir teismas.
Nusikaltimų aukų teises reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Baudžiamojo proceso kodekse (lenk. Kodeks postępowania karnego), Baudžiamajame kodekse (Kodeks karny), Bausmių vykdymo kodekse (Kodeks karny wykonawczy), 2005 m. liepos 7 d. Valstybinių kompensacijų tam tikrų nusikaltimų aukoms įstatyme (ustawa z dnia 7 lipca 2005 r. o państwowej kompensacie przysługującej ofiarom niektórych czynów zabronionych, konsoliduotas tekstas, Įstatymų leidinys, 2016 m., 325 punktas), 2014 m. lapkričio 28 d. Nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos ir paramos jiems įstatyme (ustawa z dnia 28 listopada 2014 r. o ochronie i pomocy dla pokrzywdzonego i świadka, Įstatymų leidinys, 2015 m., 21 punktas), 2015 m. rugsėjo 29 d. Reglamente dėl Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo (rozporządzenie z dnia 29 września 2015 r. w sprawie Funduszu Pomocy Pokrzywdzonym oraz Pomocy Postpenitencjarnej, Įstatymų leidinys, 2019 m., 683 punktas) ir 2004 m. birželio 17 d. Įstatyme dėl skundų, susijusių su šalies teisės reikalauti, kad jos byla būtų be nepagrįsto delsimo išnagrinėta prokuroro vykdomame ar prižiūrimame parengiamajame procese arba teismo procese, pažeidimu (ustawa z dnia 17 czerwca 2004 r. o skardze na naruszenie prawa strony do rozpoznania sprawy w postępowaniu przygotowawczym prowadzonym lub nadzorowanym przez prokuratora i postępowaniu sądowym bez nieuzasadnionej zwłoki, konsoliduotas tekstas, Įstatymų leidinys, 2018 m., 75 punktas, su pakeitimais).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Apie nusikaltimus pranešama raštu arba žodžiu prokuratūroje arba policijos nuovadoje. Rašytinis pranešimas apie nusikaltimą gali būti įteikiamas asmeniškai arba siunčiamas paštu (arba e. paštu).
Apie nusikaltimą pranešęs asmuo turėtų būti per šešias savaites informuojamas, kad yra pradėtas tyrimas. Jeigu asmuo tokio pranešimo negauna, jis gali pateikti skundą vyriausiajam prokurorui.
Per parengiamąjį ir teismo procesą nukentėjusiesiems gali padėti profesionalus atstovas – advokatas arba teisininkas. Nukentėjusieji savo atstovą gali paskirti patys arba, jeigu dėl savo finansinės padėties jie neišgali to padaryti, jie gali prašyti teismo skirti atstovą. Tuo tikslu nukentėjusysis teismui arba prokurorui turėtų pateikti raštą, kuriuo įrodoma, kad jis pats neišgali sumokėti atstovo užmokesčio.
Jeigu nukentėjusysis į procesą atvyko tik kaip liudytojas, jis turi teisę į kelionės, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidų ar prarastų pajamų kompensavimą.
Jeigu nukentėjusysis veikė kaip papildomas kaltintojas arba privatus kaltintojas, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos pagrįstos išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su atstovo paskyrimu.
Siekiant gauti išlaidų atlyginimą, turi būti pateiktas prašymas ir, jeigu įmanoma, dokumentai, kuriais patvirtinamos patirtos išlaidos.
Nukentėjusieji gali apskųsti sprendimus atmesti prašymą vykdyti parengiamąjį procesą ir sprendimus nutraukti parengiamąjį procesą. Informacija, kaip apskųsti tuos sprendimus, pateikiama kartu su jais.
Nukentėjusieji parengiamajame procese dalyvauja kaip šalis, neprivalanti pateikti specialaus pareiškimo.
Baudžiamojo persekiojimo procese nukentėjusieji gali veikti kaip šalis (papildomas kaltintojas), jeigu jie pateikia pareiškimą, kad ketina tai daryti.
Privataus kaltinimo byloje nukentėjusysis yra privatus kaltintojas.
Nukentėjusieji yra nuo nusikaltimo nukentėję asmenys.
Nukentėjusysis pagal įstatymą yra parengiamojo proceso šalis.
Baudžiamojo persekiojimo procese nukentėjusieji gali veikti kaip šalis, jeigu jie nusprendžia tai daryti – šiuo atveju jie veikia kaip papildomi kaltintojai.
Privataus kaltinimo bylose nukentėjusieji veikia kaip privatūs kaltintojai.
Neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjusieji veikia kaip šalis, jie praktiškai visada apklausiami kaip liudytojai.
Šiuo metu nukentėjusieji pagal baudžiamąjį procesą negali būti civiline šalimi.
Net jeigu nukentėjusieji teisme neveikia kaip šalis, jie gali dalyvauti teismo procese, kuris yra svarbus jų interesams apsaugoti. Nukentėjusieji gali dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese ir posėdyje dėl proceso sąlyginio nutraukimo, nuteisimo be teisminio nagrinėjimo ir proceso nutraukimo remiantis kaltinamojo psichikos liga arba tais atvejais, kai taikomos apsaugos priemonės, nes kaltinamasis serga psichikos liga. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis gali pareikšti prieštaravimą kaltinamojo prašymui nuteisti jį nerenkant įrodymų ir gali prašyti, kad kaltinamajam būtų nurodyta atitaisyti žalą arba sumokėti kompensaciją.
Jeigu baudžiamasis procesas sąlyginai nutraukiamas, nukentėjusysis gali prašyti, kad jis būtų atnaujintas.
Nusprendęs tapti proceso šalimi, nukentėjusysis gali imtis tam tikrų procesinių priemonių: teikti prašymus surinkti įrodymus, pateikti klausimus liudytojams ir ekspertams, pristatyti savo poziciją, pvz., nurodyti, kokio sprendimo tikisi iš teismo. Jis gali apskųsti teismo nutartis.
Liudytojais šaukiami nukentėjusieji turi atvykti į teismą ir duoti parodymus. Už neatvykimą be pateisinamos priežasties baudžiama.
Nukentėjusieji gali teikti prašymus surinkti įrodymus, jeigu jie veikia kaip papildomi arba privatūs kaltintojai.
Iki pirmojo posėdžio nukentėjusieji raštu informuojami apie jų, kaip parengiamojo proceso šalies, statusą ir jų teises šioje padėtyje.
Nukentėjusieji raštu informuojami apie teismui perduotą kaltinamąją išvadą ir apie teismo apklausų ar posėdžių, kuriuose jie gali dalyvauti, datas ir vietą.
Jeigu teismas nurodo atlyginti žalą, jis įteikia nutarties kopiją nukentėjusiajam.
Parengiamojo proceso metu nukentėjusieji, gavę procesą vykdančios valdžios institucijos sutikimą, gali susipažinti su bylos medžiaga.
Teismo proceso metu nukentėjusieji gali susipažinti su bylos medžiaga, jeigu jie veikia kaip privatūs kaltintojai arba papildomi kaltintojai. Jeigu nukentėjusysis tos funkcijos neatlieka, galimybė susipažinti su bylos medžiaga suteikiama teismo pirmininko sutikimu.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Nukentėjusieji gali apskųsti nuosprendį baudžiamajame procese, jeigu jie veikė kaip papildomi kaltintojai.
Jeigu baudžiamasis persekiojimas nusikaltimo vykdytojo atžvilgiu sąlyginai nutraukiamas ir teisme priimama atitinkama nutartis, nukentėjusysis gali ją apskųsti, net jeigu jis neatliko papildomo kaltintojo funkcijos.
Nukentėjusieji gali apskųsti nuosprendį privataus kaltinimo byloje, nes tokiais atvejais jie veikia kaip privatūs kaltintojai.
Jeigu nusikaltimo vykdytojui nurodoma atlyginti žalą, teismas išduoda nukentėjusiajam nuosprendžio kopiją. Jeigu nusikaltimo vykdytojui nuosprendžiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jis neatlygina žalos, nukentėjusysis gali prašyti, kad bausmė būtų atliekama.
Jeigu baudžiamasis procesas nusikaltimo vykdytojo atžvilgiu sąlyginai nutraukiamas, nukentėjusysis turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo atnaujinimo.
Pasibaigus procesui, nukentėjusieji turi teisę į apsaugą ir paramą, jeigu kyla pavojus jų ar jų artimiausių giminaičių gyvybei arba sveikatai. Apsauga ir parama teikiama tol, kol tebėra pavojus.
Teismas nukentėjusiajam suteikia nuosprendyje nurodytą informaciją – kokia bausmė skirta nusikaltimo vykdytojui, kuriam laikui skirta laisvės atėmimo bausmė ir ar atidėtas jos vykdymas, taip pat kokie įpareigojimai, įskaitant žalos atlyginimą, buvo nustatyti nusikaltimo vykdytojui.
Nukentėjusieji gali prašyti, kad jie būtų informuojami, kai nusikaltimo vykdytojas paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos. Tada nukentėjusiajam pranešama, kai bausmę atlikęs nusikaltimo vykdytojas paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos, taip pat jeigu nusikaltimo vykdytojui leidžiama atlikti bausmę taikant elektroninį stebėjimą arba jeigu jis pabėga iš kalėjimo, išleidžiamas atostogų, paleidžiamas lygtinai arba laikinai.
Posėdžiuose, kuriuose sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nukentėjusieji nedalyvauja ir šių sprendimų apskųsti negali.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Nusikaltimų aukos gali reikalauti, kad nusikaltimo vykdytojas atlygintų žalą šiais būdais:
Jeigu nusikaltimo vykdytojas žalos neatlygina, valstybė nukentėjusiajam jos atlyginti negali.
Nukentėjusysis gali pasinaudoti skubia parama, finansuojama iš Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo, kurią teikia organizacijos, specializuotos teikti pagalbą nusikaltimų aukoms.
Sunkiausių nusikaltimų aukos ar jų artimiausi giminaičiai turi teisę į Finansų ministerijos mokamas specialias išmokas. Šią teisę turi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijoje arba kitoje ES valstybėje narėje ir kurie dėl nusikalstamos veikos patyrė sunkų sužalojimą arba ilgiau nei septynias dienas trunkantį sveikatos pablogėjimą, taip pat asmenų, kurie dėl nusikalstamos veikos mirė, artimiausi giminaičiai.
Teisę į kompensaciją jūs turite ir tuo atveju, jei nusikaltimo vykdytojas nepripažintas kaltu.
Teisę į kompensaciją turintys nukentėjusieji gali gauti garantiją, t. y. vienkartinę išmoką, sumokamą iki bylos pabaigos. Tą sumą iš dalies galima panaudoti gydymo, reabilitacijos ar laidotuvių išlaidoms padengti.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Nusikaltimų aukoms ir jų artimiausiems giminaičiams padeda NVO, kurios tuo tikslu gauna subsidijas iš Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo. Subsidijas teikia Teisingumo ministerija.
Prieš savo pirmąjį pareiškimą nukentėjusieji informuojami, kad galima pasinaudoti šia pagalba.
Visų organizacijų, gavusių subsidijas nukentėjusiesiems ir jų artimiausiems giminaičiams, sąrašas ir informacija (lenkų kalba) apie tai, ką apima pagalba, pateikiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje https://www.ms.gov.pl/pl/dzialalnosc/pokrzywdzeni-przestepstwem/pomoc-osobom-pokrzywdzonym-przestepstwem-oraz-osobom-im-najblizszym---lista-podmiotow-i-organizacji/, rubrikoje Działalność/Pomoc pokrzywdzonym/Pomoc pokrzywdzonym przestępstwem oraz osobom im najbliższym – lista podmiotów i organizacji.
Šiuo metu visoje Lenkijoje veikiančios paramos aukoms karštosios linijos nėra. Tačiau veikia karštoji linija smurto namuose aukoms.
Parama aukoms teikiama nemokamai.
Valdžios institucijos suteikia nukentėjusiesiems informaciją apie vietas, kuriose teikiama parama. Kai kurių kategorijų nukentėjusieji turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą atsižvelgiant į jų amžių ir finansinę padėtį. Nusikaltimo aukos turi teisę į medicininę paramą pagal bendras taisykles.
Iš Paramos aukoms ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims fondo finansuojamos NVO teikia nukentėjusiesiems teisinę, psichologinę ir finansinę paramą, pvz., maisto čekius ir pagalbą apmokant maisto, drabužių, apatinių drabužių, avalynės, valymo ir asmens higienos produktų, laikino būsto ar prieglaudos, švietimo ir mokymo, būsto ar namo pritaikymo nusikaltimų aukų poreikiams išlaidas, taip pat kelionės išlaidas.
Dar viena paramos rūšis yra vertėjo žodžiu, taip pat gestų kalbos vertėjo paslaugų finansavimas.
Medicininė parama apima sveikatos priežiūros, vaistų ir medicinos įrangos, reikalingos tam, kad būtų atitaisyta nusikaltimu padaryta žala sveikatai, išlaidų apmokėjimą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.