Ne.
Bet kuris tyrimą atliekantis pareigūnas gali pareikalauti, kad asmuo, kuris, jo pagrįsta nuomone, žino apie jo tiriamų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atvyktų į apklausą pareigūno pagrįstai nurodytu laiku ir į jo pagrįstai nurodytą vietą, kad šis asmuo būtų apklaustas ir jis pateiktų parodymus dėl tokios nusikalstamos veikos.
Bet kuris teismas gali, jei mano, kad to reikia, atidėti bet kurios jame iškeltos bylos nagrinėjimą ir remdamasis tokiu sprendimu jis gali paleisti kaltinamąjį jo nustatytomis tinkamomis sąlygomis arba nurodyti tęsti kardomąjį kalinimą kol bus pradėtas teisminis nagrinėjimas.
Įtariamieji, kurie nesupranta policijos ar kitų kompetentingų institucijų
vartojamos kalbos turi teisę gauti nemokamą vertėjo žodžiu pagalbą. Vertėjas žodžiu
gali padėti įtariamiesiems bendrauti su savo advokatu ir negali atskleisti tokių pokalbių turinio. Be to, jiems suteikiamos šios teisės:
Įtariamuosius sulaikius arba suėmus šie įtariamieji arba jų advokatas turi teisę susipažinti su esminiais dokumentais (sulaikymo ir suėmimo orderio kopija, prašymo ir rašytinio patvirtinimo, kurių pagrindu orderis buvo išduotas, kopija), kurie jiems reikalingi, kad galėtų ginčyti įtariamųjų sulaikymo ar suėmimo teisėtumą. Jei byla perduodama nagrinėti teismui, įtariamieji arba jų advokatas turi teisę susipažinti su parodymais ir dokumentais, gautais atliekant tyrimą, susijusį su nagrinėjama nusikalstama veika.
Įtariamieji turi teisę konfidencialiai bendrauti su advokatu. Advokatas turi būti nepriklausomas nuo policijos, kuri gali padėti įtariamajam susisiekti su advokatu.
Remiantis teisės aktais įtariamieji taip pat turi šias teises:
a) prieš policijos atliekamą apklausą ar bet kokios kitos kompetentingos institucijos atliekamus tyrimo veiksmus;
b) pakankamai laiko prieš juos pristatant į teismą;
c) policijai ar bet kuriai kitai kompetentingai institucijai atliekant tyrimą ar renkant įrodymus;
d) nedelsiant atėmus jų laisvę.
a) bet kuriuo metu be pašalinių asmenų susitikti ir susisiekti su jiems atstovaujančiu advokatu;
b) reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų apklausoje, kad jiems būtų pateikti paaiškinimai dėl vykdytų procedūrų ir jiems būtų patariama dėl su apklausa susijusių jų procesinių teisių;
c) jeigu jie turi teisę reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų atitinkamoje apklausoje – reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų atliekant tyrimo ar įrodymų rinkimo veiksmus.
Policija turi laikytis konfidencialumo reikalavimų, kurie taikomi įtariamojo ir jo advokato bendravimui per susitikimus, susirašinėjant, per pokalbius telefonu ir visomis kitomis leistinomis formomis įtariamiesiems bendraujant su savo advokatais.
Išimtiniais atvejais ir tik ikiteisminio tyrimo etape leidžiama laikinai nukrypti nuo įtariamųjų teisės turėti advokatą nepagrįstai nedelsiant po jų laisvės atėmimo, kai dėl izoliacijos geografiniu požiūriu neįmanoma užtikrinti teisės turėti advokatą.
i) būtina skubiai užkirsti kelią didelei grėsmei asmens gyvybei, laisvei ar fiziniam neliečiamumui;
ii) policijai būtina skubiai imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią didelei grėsmei baudžiamajam procesui.
i) būti proporcingos ir neviršyti to, kas būtina;
ii) būti griežtai apribotos laiko požiūriu;
iii) nebūti grindžiamos išimtinai tik tariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu, ir
iv) nekenkti bendram proceso sąžiningumui.
i) turėti advokatą nedelsiant atėmus jų laisvę;
ii) gyvai susitikti ir bendrauti su savo advokatu, ir
iii) juos apklausiant ir atliekant tyrimo ar įrodymų rinkimo veiksmus turėti šiuose procesuose dalyvaujantį savo advokatą, jie gali pirmą kartą juos pristačius teismui arba per pirmąjį jų bylos nagrinėjimo posėdį paprašyti teismo išnagrinėti priežastis, dėl kurių jiems nebuvo leista pasinaudoti tokiomis teisėmis.
Sulaikius ar suėmus įtariamuosius jie informuoja policiją, ar jie pageidauja su kuo nors, t. y. šeimos nariu ar savo darbdaviu, susisiekti savarankiškai telefonu, kad informuotų apie jų suėmimą. Tam tikrais atvejais teisė informuoti kitą asmenį apie jų suėmimą gali būti laikinai apribota. Tokiais atvejais policija turi apie tai juos informuoti.
Užsieniečių atveju, šie informuoja policiją, ar pageidauja patys telefonu susisiekti su savo konsuline įstaiga ar ambasada. Be to, jie informuoja policiją, ar pageidauja susisiekti su jų konsulinės įstaigos ar ambasados pareigūnu. Šiuo klausimu jie turi būti informuoti, kad teisės informuoti savo konsulinę įstaigą ar ambasadą ir su jomis susisiekti atsisakymas gali turėti neigiamą poveikį jiems patiems.
Remiantis teisės aktais jie taip pat turi šias teises:
a) būtina skubiai užkirsti kelią didelei grėsmei asmens gyvybei, laisvei ar fiziniam neliečiamumui, arba
b) būtina skubai užkirsti kelią situacijai, kai baudžiamajam procesui gali kilti didelė grėsmė, jeigu nukrypimas:
i) yra proporcingas ir neviršija to, kas būtina;
ii) yra griežtai apribotas laiko požiūriu;
iii) nėra grindžiamas išimtinai tik tariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu, ir
iv) nekenkia bendram proceso sąžiningumui.
Jeigu jie neturi pakankamai lėšų, kad pasinaudotų
teise ikiteisminio tyrimo etape turėti advokatą, pasirašę atitinkamą formą jie apie tai gali informuoti už apklausas atsakingą policijos pareigūną. Jiems pateikiamas savo paslaugas siūlančių advokatų vardų ir pavardžių bei telefono numerių sąrašas. Įtariamieji patvirtina, kad sąrašas jiems buvo pateiktas. Policijos pareigūnas atitinkamai informuoja jų pasirinktą advokatą.
Jeigu jie pageidauja advokato paslaugas gauti nemokamai, jie gali teismui pateikti atitinkamą prašymą, kai į jį yra atvesdinami, ir teismas išnagrinės jų prašymą.
Visi nusikalstamos veikos padarymu įtariami arba kaltinami asmenys laikomi nekaltais kol jų kaltė nepripažinta pagal įstatymą.
Nekaltumo prezumpcijos teisės principas taikomas fiziniams asmenims baudžiamajame procese nuo to momento, kai minėti asmenys įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso užbaigimo galutiniu teismo nuosprendžiu.
Policijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms vykdant apklausą jie neprivalo atsakyti klausimų apie tariamą nusikalstamą veiką. Taip pat, kai jų prašoma duoti parodymus ar atsakyti į klausimus, jie neprivalo
pateikti įrodymų ar dokumentų ar teikti informacijos, kuri gali lemti savęs apkaltinimą.
Policijai tenka atsakomybė surinkti įrodymus, kurių pagrindu tiriamos nusikalstamosios veikos bus įrodytos be jokių pagrįstų abejonių. Kaltinamieji turi teisę pateikti savo faktinių aplinkybių versiją ir pateikti tyrimą vykdančioms institucijoms parodymus arba gynybos pareiškimą savo versijai ar nekaltumui pagrįsti.
Asmenys iki 14 metų amžiaus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl veiksmų ar neveikimo (154 skyrius, 14 straipsnis), todėl sulaikymas jiems netaikomas. Reikalaujama, kad toks asmuo, jeigu jo dalyvavimas būtinas, į policijos nuovadą atvyktų lydimas savo tėvų / globėjų.
2. Sulaikymas
Be visiems kaliniams suteiktų teisių (Įstatymas 163(Ι)/2005), suimtiesiems iki 18 metų amžiaus suteikiamos tokios papildomos su suėmimu susijusios teisės:
Vaikai laikomi pažeidžiamais asmenimis, todėl vi dalyje nurodytos specialiosios apsaugos priemonės jiems taip pat taikomos.
Pagal Įstatymą dėl sulaikytųjų ir suimtųjų teisių (Įstatymas 163(I)/2005) „pažeidžiamas asmuo“ – tai įtariamasis arba kaltinamasis, kuris dėl savo amžiaus, psichinės ar fizinės būklės arba negalios negali suprasti baudžiamojo proceso ir jame veiksmingai dalyvauti.
Jei sulaikomas psichikos sutrikimų ar fizinę negalią turintis asmuo, tokiam asmeniui informacija apie jų teises, numatytas Įstatyme 163(I)/2005, pateikiama paprastai ir suprantamai, atsižvelgiant į tokių asmenų specialiuosius poreikius.
Tokiu atveju turi būti užtikrintos asmens, kuris gali perduoti atitinkamą informaciją sulaikytajam arba kitiems susijusiems asmenims, kad tokią informaciją jie suprastų, atsižvelgiant į jų sutrikimus arba negalią.
Be to, jeigu sulaikomas asmuo, kuris dėl bet kokio psichikos sutrikimo ar fizinės negalios, atsižvelgiant į atvejį, akivaizdžiai negali naudotis teisės aktuose (Įstatymas 163(I)/2005) nustatytomis teisėmis gauti informaciją, minėtas asmuo turi teisę naudotis tokiomis teisėmis padedamas valstybės medicininės priežiūros ir (arba) socialinių tarnybų pareigūnui ir (arba) jam dalyvaujant, ir galimybė naudotis tokia pagalba asmeniui turi būti suteikta nedelsiant po jo sulaikymo ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei tą įmanoma padaryti.
Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas sulaikytas asmuo per 24 valandas nuo jo sulaikymo pristatomas į teismą, jeigu nebuvo pabaigta apklausa dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo sulaikytas. Toks pristatymas į teismą reikalingas tam, kad policija pateiktų prašymą asmenį suimti tam tikram laikotarpiui, kuris negali viršyti 8 dienų vienu kartu ir 3 mėnesių bendrai.
Pasibaigus nutartyje dėl suėmimo paskyrimo nurodytam terminui ir jeigu dar nebaigta apklausa ir tyrimas, policija gali pateikti prašymą pratęsti suėmimą dar aštuonioms dienoms ir tokia suėmimo pratęsimo procedūra gali būti kartojama kas aštuonias dienas ne ilgesniam nei bendram 3 mėnesių suėmimo terminui.
Paprastai manoma, kad įtariamąjį reikia suimti, kai kyla grėsmė, jog įtariamasis gali daryti įtaką liudytojams arba, jei būtų paleistas, naikinti įrodymus. Policijai tenka pareiga teismui pateikti pakankamus nutarties dėl suėmimo paskyrimo sąlygų įvykdymo įrodymus.
Baudžiamąją jurisdikciją turintis teismas gali savo diskrecijos ribose nutartimi paskirti kaltinamojo suėmimą kol nagrinėjama jo byla. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (155 skyrius) 48 straipsnį apylinkės teismas, bylą nagrinėjantis supaprastinto proceso tvarka, kaskart atidėdamas bylos nagrinėjimą suėmimą gali skirti ne daugiau kaip aštuonioms dienoms. Priešingai, Aukščiausiojo Teismo ir prisiekusiųjų teismo įgaliojimams tokie ribojimai skiriant kaltinamojo suėmimą nagrinėjant jam iškeltą baudžiamąją bylą netaikomi.
Įstatymo (155 skyrius) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją jurisdikciją turintis teismas gali leisti suimtąjį paleisti už užstatą. Jei teismas nutaria paleisti kaltinamąjį, jis turi įgaliojimus priimti tokį sprendimą nustatydamas konkrečias sąlygas ir nurodydamas jam pasirašyti dokumentą dėl užstato. Teismui įgaliojimai suteikiami bendrai pagal Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį ir 157 straipsnio 1 dalį.
Kipro Respublikos kompetentinga institucija gali perduoti savo priimtą sprendimą dėl kardomųjų priemonių valstybės narės, kurioje atitinkamas asmuo turi teisėtą ir įprastinę gyvenamąją vietą, kompetentingai už tapatybės nustatymą atsakingai institucijai, kai minėtas asmuo buvo informuotas apie atitinkamas priemones ir sutinka grįžti į tą valstybę narę.
Kipro Respublikos kompetentinga išduodančioji institucija gali, šiam asmeniui paprašius, perduoti sprendimą dėl kardomųjų priemonių valstybės narės,
kuri nėra asmens teisėtos ir įprastinės gyvenamosios vietos valstybė narė, kompetentingai institucijai,
jeigu valstybės narės, kurioje asmuo neturi teisėtos ir įprastinės gyvenamosios vietos, kompetentinga institucija
sutinka su tokiu perdavimu.
Kipro Respublikos kompetentinga institucija sutinka perduoti sprendimą dėl kardomųjų priemonių, susijusių su asmeniu, kuris Kipro Respublikoje neturi teisėtos ir įprastinės gyvenamosios vietos, jeigu
minėtas asmuo buvo jos teritorijoje bent tris (3) mėnesius.
Kipro Respublikos kompetentinga išduodančioji institucija yra prisiekusiųjų teismas arba baudžiamąją jurisdikciją turintis apylinkės teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti nusikalstamą veiką arba priėmė sprendimą dėl kardomųjų priemonių.
Sprendimų dėl kardomųjų priemonių iš kitų valstybių narių srityje Kipro Respublikos kompetentinga už tapatybės nustatymą atsakinga institucija yra:
a) apylinkės teismas (gr. Eparchiako Dikastirio), turintis teritorinę jurisdikciją vietovėje, kurioje gyvena asmuo, dėl kurio kita valstybė narė priėmė sprendimą dėl kardomųjų priemonių;
b) Nikosijos apylinkės teismas (gr. Eparchiako Dikastirio Lefkosias), jeigu atitinkamo asmens gyvenamoji vieta yra nežinoma arba jeigu atitinkamas asmuo negyvena Kipro Respublikoje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Jei baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ar veikos, už kurias skiriama iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, byla nagrinėjama apylinkės teisme (gr. Eparchiako Dikastirio) (vienas teisėjas). Pažymėtina, kad generaliniam prokurorui (gr. Genikos Eisaggeleas) sutikus apylinkės teismas gali nagrinėti nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėja prisiekusiųjų teismas (trys teisėjai).
Kaltinimai gali būti pakeisti pradėjus nagrinėti bylą arba jos nagrinėjimo procese. Baudžiamojo proceso įstatymo 83, 84 ir 85 straipsniuose (155 skyrius) nustatyta kaltinimų keitimo tvarka ir kaltinamųjų teisės.
83. 1. Jeigu bet kuriuo bylos nagrinėjimo momentu teismas, remdamasis įrodymais, nusprendžia, kad kaltinamasis aktas arba prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas turi kokių nors turinio ar formos trūkumų, jis gali nurodyti pakoreguoti kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą, jį pakoreguojant arba pakeičiant kitu, arba papildant jį naujais kaltinimais tiek, kiek jo manymu būtina, kad kaltinimai atitiktų bylos faktines aplinkybes.
2. Kai kaltinamasis aktas arba prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas taip pakoreguojamas, nurodymas dėl koregavimo įrašomas kaltinamajame akte arba prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte ir tokie dokumentai naudojami visuose susijusiuose teisminiuose procesuose taip, lyg jie būtų pateikti su pakeitimais.
84. 1. Jeigu kaltinamasis aktas ar prisiekusiųjų teismui pateiktas kaltinamasis aktas buvo pakoreguotas kaip nurodyta 83 straipsnyje, teismas nedelsiant prašo kaltinamąjį pasirengti gynybai teisme ir nurodyti, ar jis yra pasirengęs bylos nagrinėjimui pagal pakoreguotą kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą.
2. Jei kaltinamasis nurodo nesąs pasirengęs, teismas išnagrinėja nurodytas priežastis ir, jeigu mano, kad bylos nagrinėjimą tęsiant iškart nebus sudaryta kliūčių kaltinamajam gintis ar prokurorui vesti bylą, gali nagrinėti bylą pakoreguotą kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą laikydamas pirminiu kaltinamuoju aktu.
3. Jei teismas mano, kad kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto pakeitimai lemia, kad iškart tęsiant bylos nagrinėjimą gali būti sudaryta kliūčių kaltinamajam ar prokurorui, teismas gali nurodyti, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, arba atidėti bylos nagrinėjimą tiek, kiek, jo nuomone, reikia.
4. Kai kaltinamąjį aktą arba prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą teismas pakoreguoja jau pradėjęs nagrinėti bylą, nagrinėjant bylą duotais parodymais galima remtis nerengiant naujo teismo posėdžio, tačiau bylos šalims turi būti suteikta galimybė dar kartą kviesti duoti parodymus arba išsiųsti kitą šaukimą į teismą bet kuriam liudytojui, kuris jau galėjo duoti parodymus, ir juos apklausti arba atlikti kryžminę apklausą dėl aptariamų pakeitimų.
85. 1. Jeigu gali būti įrodyta tik dalis kaltinamajame akte arba prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte nurodytų veikų ir įrodytos veikos laikytinos nusikalstama veika, kaltinamasis gali būti nuteistas už jo padarytą ir įrodytą nusikalstamą veiką nekoreguojant kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.
2. Jei asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, jis gali būti nuteistas dėl pasikėsinimo padaryti minėtą nusikalstamą veiką, nereikalaujant pakoreguoti kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.
3. Jeigu įrodoma, kad asmuo padarė bet kokią veiką, siekdamas padaryti nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas, ir jeigu tokios veikos padarymas tyčia laikytinas nusikalstama veika, toks asmuo, jeigu jam dar nebuvo pateikti kaltinimai dėl minėtos nusikalstamos veikos, gali būti nuteistas dėl tokios nusikalstamos veikos, nereikalaujant pakoreguoti kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto.
4. Kai išnagrinėjęs bylą teismas mano, kad remiantis parodymais įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas, kurios nėra nurodytos kaltinamajame akte ar prisiekusiųjų teismui pateiktame kaltinamajame akte, ir už kurias kaltinamasis negali būti nuteistas nepakoregavus kaltinamojo akto ar prisiekusiųjų teismui pateikto kaltinamojo akto, ir kad, jeigu kaltinamasis būtų nuteistas už tokias nusikalstamas veikas, jam nebūtų skirta griežtesnė bausmė palyginti su ta, kuri būtų skirta, jeigu jis būtų nuteistas remiantis kaltinamuoju aktu ar prisiekusiųjų teismui pateiktu kaltinamuoju aktu, ir kad dėl to nebūtų sudaryta kliūčių kaltinamajam gintis, teismas gali nurodyti kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą papildyti su tokia (-iomis) nusikalstama (-omis) veika (-omis) susijusiu kaltinimu ar kaltinimais, ir dėl šio kaltinimo (-ų) teismas priima sprendimą taip, lyg jis (jie) būtų įtrauktas (-i) į pirminį kaltinamąjį aktą ar prisiekusiųjų teismui pateiktą kaltinamąjį aktą.
Kaltinamojo teisė dalyvauti teisminiame nagrinėjime garantuojama pagal Konstitucijos 12 ir 30 straipsnius bei Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamasis privalo dalyvauti teisminiame nagrinėjime, išskyrus atvejus, kai jo nedalyvavimas patenka į Baudžiamojo proceso įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje (155 skyrius) numatytų išimčių taikymo sritį.
45 straipsnio 1 dalis
Nustatoma, kad teisėjas, arba nusikalstamų veikų rūšių, kurias apylinkės teismo (gr. Eparchiako Dikastirio) pirmininkas gali nustatyti bendruoju nutarimu, atveju – Sekretorius (gr. Protokollitis), gali specialiąja nutartimi nuspręsti šaukime į teismą atleisti kaltinamąjį nuo pareigos dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, ir
a) leisti kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti ir atsakyti į kaltinimus per advokatą; tokiu atveju kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti atsakymus tokiu būdu.
Nustatyta, kad jeigu kaltinamajam kaltinimai pateikiami tik kaip bendrovės direktoriui arba sekretoriui, o ne asmeniškai, jis neprivalo asmeniškai atvykti į teismą, kad atsakytų į kaltinimus, ar bet kuriame kitame teisminio nagrinėjimo etape, išskyrus bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jis turi teisę būti atstovaujamas advokato,
b) leisti kaltinamajam, jeigu jis nori pripažinti kaltę, kartu su šaukimu į teismą, dėl kurio pateikiamas atsakymas, atsiųsti teismui tokį atsakymą, kuris turi būti tinkamai patvirtintas ir antspauduotas teismo sekretoriaus arba seržanto (gr. lochias), arba policijos pareigūno ar aukštesnio rango policijos pareigūno pagal Policijos įstatymą, arba tvirtinančio pareigūno pagal Tvirtinančių pareigūnų įstatymą, arba advokato pagal Advokatų įstatymą, kuris šiam tikslui uždeda savo asmeninį antspaudą, kuriame aiškiai nurodytas jo vardas ir pavardė bei adresas, arba bendruomenės vadovo (gr. Koinotarchis),), ir tokiu atveju atsakymas laikomas kaltės pripažinimu teisminiame procese.
63. 1. Kaltinamasis turi teisę dalyvauti teismo posėdžiuose per visą teisminį nagrinėjimą, jeigu jis elgiasi tinkamai.
2. Jei kaltinamasis elgiasi netinkamai, teismas gali savo nuožiūra nurodyti jį išvesti iš teismo salės ir tęsti kardomojo kalinimo priemones bei toliau tęsti teisminį nagrinėjimą jam nedalyvaujant, imdamasis
priemonių, kurių, jo nuomone, pakanka, kad kaltinamasis būtų informuojamas apie visą teisminį nagrinėjimą ir pasirengtų gynybai.
3. Teismas gali, jei mano, kad to reikia, leisti kaltinamajam nedalyvauti teismo posėdžiuose per visą teisminį nagrinėjimą arba jo dalį teismo nustatytomis sąlygomis.
Pagal Kipro teismų praktiką teisminis nagrinėjimas gali vykti nedalyvaujant kaltinamiesiems, kai tai atitinka teisingumo interesus.
Teisė į vertimo žodžiu paslaugas užtikrinama tiek pagal Konstituciją, tiek pagal 2014 m. Įstatymą dėl teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (18(I)/2014). Be to, teisė į vertimo žodžiu paslaugas numatyta Baudžiamojo proceso įstatymo 65 straipsnyje (155 skyrius).
12 straipsnis. Konstitucijos 5 straipsnio a ir e punktuose nustatyta:
Kiekvienas asmuo, kuriam pateiktas kaltinimas nusikalstama veika, turi turėti bent šias teises:
a) nedelsiant būti išsamiai informuotas jam suprantama kalba apie kaltinimų pobūdį ir jų priežastis;
e) nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta teismo procese vartojamos kalbos arba ja nekalba.
Konstitucijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamasis turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta teismo procese vartojamos kalbos arba ja nekalba.
2014 m. Įstatyme dėl teisės gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (18(I)/2014) įtvirtintos atitinkamos nuostatos.
4. 1. Įtariamajam arba kaltinamajam, kuris nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama byla, ir (arba) ja nekalba, kompetentinga institucija nedelsiant sudaro galimybes pasinaudoti vertimo žodžiu paslaugomis baudžiamajame procese tyrimą atliekančiose ir (arba) teisminėse institucijose, įskaitant per policijos vykdomą apklausą, visus teismo posėdžius ir visus būtinus tarpinius teismo posėdžius.
2. Teisminė institucija, atsakinga už Europos arešto orderio vykdymą pagal Įstatymo dėl Europos arešto orderio ir prašomų perduoti asmenų ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių procedūrų 11 straipsnį, turėtų užtikrinti vertimo žodžiu paslaugas visiems prašomiems perduoti asmenims, kurie nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama atitinkama byla, ir (arba) ja nekalba.
3. Kompetentinga institucija užtikrina, kai to reikia siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, vertimo žodžiu paslaugas, kad būtų užtikrintas bendravimas tarp įtariamojo, kaltinamojo ir (arba) prašomo perduoti asmens ir tokio asmens advokato, kai toks bendravimas yra tiesiogiai susijęs su apklausa ir (arba) teismo posėdžiais vykstant baudžiamajam procesui ir (arba) vykdant Europos arešto orderį ir (arba) teikiant skundą ir (arba) kitus procesinius reikalavimus, įskaitant prašymą taikyti užstatą.
4. Pagal šį straipsnį vertimo žodžiu paslaugos:
a) teikiamos įtariamojo, kaltinamojo ar prašomo perduoti asmens gimtąja kalba ar bet kokia kita kalba, kuria jis kalba ir (arba) kurią supranta, ir
b) prireikus, apima tolesnę pagalbą, pavyzdžiui, gestų kalbos vartojimą, siekiant patenkinti įtariamųjų, kaltinamųjų ar prašomų perduoti asmenų, turinčių klausos ir (arba) kalbos sutrikimų, poreikius.
5. Savo nuožiūra pasirinktomis priemonėmis kompetentinga institucija patikrina, ar įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo kalba arba supranta kalbą, kuria nagrinėjama baudžiamoji byla, arba kuri vartojama Europos arešto orderio vykdymo procese, ir ar tokiam asmeniui būtina vertėjo žodžiu pagalba.
6. Šiame straipsnyje numatytos vertimo žodžiu paslaugos turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, visų pirma užtikrinant, kad įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo suprastų kuo yra kaltinamas, kad galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl kompetentinga institucija turi skirti ypatingą dėmesį bendravimo ypatumams, kai bendrauti padeda vertėjas žodžiu.
7. Prireikus, kompetentinga institucija gali imtis priemonių, kad vertimo žodžiu paslaugos būtų teikiamos pasinaudojant ryšių technologijomis, pavyzdžiui, pasinaudojant vaizdo konferencija, telefonu ir (arba) internetu, nebent fizinis vertėjo žodžiu dalyvavimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas.
8. Siekiant užtikrinti geresnį 5 dalies nuostatų įgyvendinimą, administraciniais teisės aktais gali būti nustatyta procedūra ar tvarka, taikoma siekiant patikrinti, ar įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo kalba arba supranta kalbą, kuria nagrinėjama baudžiamoji byla, arba kuri vartojama Europos arešto orderio vykdymo procese.
5. 1. Siekiant užtikrinti, kad įtariamasis arba kaltinamasis galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą ir kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, kompetentinga institucija per pagrįstą terminą užtikrina esminių dokumentų vertimo raštu paslaugas įtariamajam arba kaltinamajam, kuris nesupranta kalbos, kuria nagrinėjama atitinkama baudžiamoji byla.
2. Pagal šį įstatymą esminiais dokumentais, be kita ko, laikomi šie dokumentai:
a) visais atvejais – sulaikymo ir (arba) suėmimo orderis, kaltinamasis aktas ir visi su bylos nagrinėjimu susiję teismo sprendimai bei nutartys, ir
b) visi kiti dokumentai, kuriuos kompetentinga valdžios institucija savo iniciatyva arba pagrįstu įtariamojo ar kaltinamojo arba įtariamojo ar kaltinamojo advokato prašymu laiko esminiais.
3. Kompetentingos valdžios institucijos neužtikrina esminių dokumentų ištraukų, kurios įtariamajam ar kaltinamajam nepadeda suprasti, kuo jis kaltinamas, vertimo.
4. Siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą kompetentinga institucija per pagrįstą terminą prašomam perduoti asmeniui, kuris nesupranta kalbos, kuria buvo parengtas Europos arešto orderis arba į kurią jis buvo išverstas jį išdavusios valstybės narės, užtikrina tokio dokumento vertimą.
5. Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, kompetentinga institucija gali vietoje vertimo raštu paslaugų užtikrinti esminių dokumentų žodinį vertimą ir (arba) žodinę santrauką, jeigu toks žodinis vertimas arba žodinė santrauka nekenkia sąžiningam procesui.
6. Įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo gali atsisakyti teisės į šiame straipsnyje numatytas vertimo raštu paslaugas ir (arba) žodinį vertimą ir (arba) žodinę santrauką, jeigu kompetentingai institucijai pateikiama pakankamai įrodymų, kad:
a) atitinkamas asmuo prieš tai pasitarė su advokatu ir (arba) kitomis priemonėmis visapusiškai susipažino su tokio teisių atsisakymo padariniais, ir
b) teisės atsisakymas yra teisiškai galiojantis ir savanoriškas.
7. Šiame straipsnyje nurodytos vertimo raštu paslaugos ir (arba) žodinis vertimas ir (arba) žodinė santrauka užtikrinama įtariamojo, kaltinamojo ar prašomo perduoti asmens gimtąja kalba arba bet kokia kita kalba, kuria jis kalba ir (arba) kurią supranta.
8. Šiame straipsnyje numatytos vertimo raštu paslaugos ir (arba) žodinis vertimas ir (arba) žodinė santrauka turi būti pakankamai kokybiški, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, visų pirma užtikrinant, kad įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas perduoti asmuo žinotų kuo yra kaltinamas ir galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.
Baudžiamojo proceso įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje (155 skyrius) nustatyta, kad
tuo atveju, kai parodymai duodami kalba, kurios kaltinamasis nesupranta, ir jis dalyvauja teismo posėdyje, teismo posėdyje vertėjas žodžiu kaltinamajam užtikrina vertimą žodžiu į kaltinamajam suprantamą kalbą.
Nustatyta, kad jeigu teismo posėdyje dalyvauja ginamojo advokatas, šiam sutikus, gali būti apsieita be vertimo žodžiu.
2. Kai dokumentai pateikti kaip formalūs įrodymai, teismas, atsižvelgdamas į jų turinį, savo nuožiūra sprendžia dėl vertimo žodžiu poreikio.
Pagal Konstitucijos 12¨ straipsnį
kiekvienas asmuo, kuriam pateiktas kaltinimas nusikalstama veika, turi turėti bent šias teises:
c) gintis asmeniškai arba naudotis savo nuožiūra pasirinkto advokato paslaugomis arba, jeigu jis neturi lėšų advokatui, gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai to reikia teisingumui įvykdyti;
Konstitucijos 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
Kiekvienas turi tokias teises:
d) teisę turėti pasirinktą advokatą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai to reikia teisingumui įvykdyti, ir laikantis teisės aktų.
Taip pat pagal Teisinės pagalbos teikimo įstatymą, t. y. įstatymą Nr. 165(Ι)/2002, jeigu tenkinamos jame nustatytos sąlygos, per teismo posėdį kaltinamajam suteikiama teisė turėti pasirinktą advokatą ir nemokama teisinė pagalba.
Jeigu bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka kaltinamasis neatvyksta į teismą nurodytu laiku ir gavus įrodymą, kad šaukimas jam buvo įteiktas, teismas gali pradėti nagrinėti bylą ir priimti sprendimą jam nedalyvaujant, arba, jei jis mano, kad tikslinga, atidėti bylos nagrinėjimą bei išduoti jo sulaikymo orderį.
Nustatoma, kad teisėjas, arba nusikalstamų veikų rūšių, kurias apylinkės teismo (gr. Eparchiako Dikastirio) pirmininkas gali nustatyti bendruoju nutarimu, atveju – Sekretorius (gr. Protokollitis), gali specialiąja nutartimi nuspręsti šaukime į teismą atleisti kaltinamąjį nuo pareigos dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, ir
a) leisti kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti ir atsakyti į kaltinimus per advokatą, tokiu atveju kaltinamasis gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti atsakymus tokiu būdu;
b) leisti kaltinamajam, jeigu jis nori pripažinti kaltę, kartu su šaukimu į teismą, dėl kurio pateikiamas atsakymas, atsiųsti teismui tokį atsakymą, kuris turi būti tinkamai patvirtintas ir antspauduotas teismo sekretoriaus arba seržanto (gr. lochias), arba policijos pareigūno ar aukštesnio rango policijos pareigūno pagal Policijos įstatymą, arba tvirtinančio pareigūno pagal Tvirtinančių pareigūnų įstatymą, arba advokato pagal Advokatų įstatymą, kuris šiam tikslui uždeda savo asmeninį antspaudą, kuriame aiškiai nurodytas jo vardas ir pavardė bei adresas, arba bendruomenės vadovo (gr. Koinotarchis),), ir tokiu atveju atsakymas laikomas kaltės pripažinimu teisminiame procese.
Nustatyta, kad jeigu kaltinamajam kaltinimai pateikiami tik kaip bendrovės direktoriui arba sekretoriui, o ne asmeniškai, jis neprivalo asmeniškai atvykti į teismą, kad atsakytų į kaltinimus, ar bet kuriame kitame teisminio nagrinėjimo etape, išskyrus bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jis turi teisę būti atstovaujamas advokato.
Kai kaltinamasis kviečiamas atsakyti į kaltinimus, jis gali pripažinti kaltę arba jos nepripažinti arba pateikti specialų gynybos pareiškimą ir jo atsakymą teismas turėtų užfiksuoti.
Specialiame gynybos pareiškime turėtų būti tokie pareiškimai:
a) teismas, kuriame kaltinamasis kviečiamas pateikti atsakymus į kaltinimus, neturi jurisdikcijos ir jurisdikciją pagal kaltinamąjį ar nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas, turi kitas teismas. Jei toks teiginys pripažįstamas pagrįstu, teismas bylą perduoda Kipro Respublikos teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti nusikalstamą veiką padariusio asmens bylą arba atitinkamą nusikalstamą veiką.
b) jis anksčiau yra nuteistas arba išteisintas galimai remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir dėl tos pačios nusikalstamos veikos.
c) dėl šios nusikalstamos veikos jam suteikta malonė.
Jeigu teismas mano, kad remiantis kaltinamojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teiginys nėra įrodytas arba jis iš tikrųjų yra neteisingas, kaltinamasis turės pateikti atsakymą į kaltinimus.
Jeigu kaltinamasis pripažįsta kaltę ir teismas turi pakankamai įrodymų, kad jis suprato savo atsakymo pobūdį, jis gali imtis veiksmų, kurių jis imtųsi, jeigu kaltinamasis būtų nuteistas teismo nuosprendžiu.
Jeigu kaltinamasis kaltės nepripažįsta, teismas pradeda bylos nagrinėjimą. Jeigu kaltinamasis atsisako pateikti atsakymą arba atsako ne iš karto, arba negali pateikti atsakymo dėl fizinės negalios, teismas imasi veiksmų, kurių imtųsi, jeigu kaltinamasis būtų nepripažinęs kaltės.
Apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka nagrinėja nusikalstamas veikas, už kurias pagal įstatymą skiriama 5 metų neviršijanti laisvės atėmimo bausmė arba ne didesnė kaip 85 000 EUR bauda, arba abi bausmės.
Prisiekusiųjų teismas (gr. Kakourgiodikeio) nagrinėja nusikalstamas veikas, už kurias skiriama ilgesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Prisiekusiųjų teismo ar Apylinkės teismo kaltu pripažintas asmuo, kuriam paskirta bet kokia laisvės atėmimo arba piniginė bausmė, gali apkaltinamąjį nuosprendį arba bausmę apskųsti Aukščiausiajam Teismui.
Teisė apskųsti teismo sprendimą nenumatyta.
Teismo paskirtą bausmę policija užregistruoja asmens byloje Ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių archyve. Atleidimas nuo bausmių vykdomas pagal Atleidimo nuo bausmių įstatymo (Įstatymas Nr. 70/1981) nuostatas. Atleidimas nuo bausmių netaikomas laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir ilgesnės kaip 2 metų laisvės atėmimo bausmės atvejais.
Laisvės atėmimo bausmė atliekama nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. Vis dėlto pagal šio įstatymo nuostatas, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, ji gali būti sutrumpinta asmens sulaikymo iki bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
Teismas nutaria atidėti iki trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jeigu tokį sprendimą pateisina visos bylos aplinkybės ir asmeninės kaltinamojo aplinkybės.
Nutartį dėl laisvės atėmimo bausmės priimantis teismas gali priimti nutartį dėl probacijos, kuria nurodoma ne ilgiau kaip nutarties įvykdymo laikotarpiui (3 metams) patikėti nuteistojo priežiūrą prižiūrinčiajam pareigūnui (prižiūrėtojui).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.