Teisinė pagalba

1 Kokios išlaidos yra susijusios su teismo procesu ir kas paprastai turi jas padengti?

Pagal Civilinio proceso įstatymą teismo proceso išlaidoms priskiriamos šios išlaidos:

I teismo išlaidos ir

II su procesu susijusios išlaidos.

Teismo išlaidos ir su procesu susijusios išlaidos nustatomos siekiant:

• iš dalies kompensuoti valstybės patiriamas išlaidas teismų darbui finansuoti;
• kompensuoti šalies, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, išlaidas;
• skatinti skolininkus savanoriškai vykdyti įsipareigojimus.

Informaciją apie tai, kur galima sumokėti teismo išlaidas, galima gauti kiekvieno teismo kanceliarijoje.

Papildomą reikalavimą dėl nutarties išlaidų klausimu procese gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu ta nutartis priimama.

TEISMO IŠLAIDOMS priskiriama:

• valstybės mokestis (latv. valsts nodeva);
• kanceliarijos mokestis (latv. kancelejas nodeva);
• su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 34 straipsnį kiekvienam teisme pareikštam ieškiniui, tiek pradiniam, tiek priešieškiniui, tiek trečiojo asmens teikiamam pareiškimui jau nagrinėjamoje byloje, kuriuo pareiškiamas su ginčo dalyku susijęs nepriklausomas reikalavimas, pareiškimui pagal specialiąją bylos nagrinėjimo procedūrą ir kitiems šiame straipsnyje numatytiems pareiškimams taikomas konkrečiai nurodytas valstybės mokestis. Kai teikiami prašymai nutraukti santuoką, o pareiškėjas turi nepilnametį išlaikytinį, teisėjas pareiškėjo prašymu atideda valstybės mokesčio mokėjimą arba leidžia jį sumokėti dalimis.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 38 straipsnį kanceliarijos mokestis mokamas:

• už bylos dokumento patvirtintos kopijos išdavimą ir už pakartotinį teismo sprendimo ar nutarties išdavimą;
• už pažymos išdavimą;
• už rašytinio vykdomojo dokumento dublikato išdavimą;
• už teismo nutarties įsigaliojimo patvirtinimą, kai nutartis turi būti teikiama užsienio valdžios institucijai;
• už liudytojų šaukimą.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 39 straipsnį su procesu susijusioms išlaidoms priskiriama:

• liudytojams ir ekspertams mokėtinos sumos;
• su liudytojų apklausomis ar apžiūromis vietoje susijusios išlaidos;
• su kratomis pas atsakovą susijusios išlaidos;
• su teismo sprendimo vykdymu susijusios išlaidos;
• su teismo šaukimų ir kitų teismo dokumentų įteikimu, išdavimu ir vertimu susijusios išlaidos;
• skelbimų laikraščiuose išlaidos;
• su reikalavimo užtikrinimu susiję mokesčiai.

Atleidimas nuo teismo išlaidų:

įstatyme nurodyti asmenys, kuriems netaikoma pareiga sumokėti teismo išlaidas (Civilinio proceso įstatymo 43 straipsnio 1 dalis), įskaitant šalį, kuriai skiriama valstybės finansuojama teisinė pagalba.

Kitais atvejais bylos šalis, remdamasi savo finansine padėtimi ir pateikusi atitinkamus įrodymus, gali prašyti teismo visiškai arba iš dalies atleisti nuo teismo išlaidų mokėjimo.

Teismas arba teisėjas apsvarsto prašymą ir, atsižvelgdamas į asmens finansinę padėtį, visiškai arba iš dalies atleidžia nuo pareigos sumokėti teismo išlaidas į valstybės biudžetą.

Teismo išlaidų mokėjimas:

sąskaitas, skirtas valstybės mokesčiams, kanceliarijos mokesčiams ir bylos nagrinėjimo išlaidoms sumokėti, galima rasti portale, skiltyje „Valstybės mokesčiai ir teismo sąskaitos“ (latv. Valsts nodevas un tiesu konti).

Teismo išlaidų atlyginimas:

• Šaliai, kurios naudai teismas priima sprendimą, iš priešingos šalies priteisiamos visos teismo išlaidos.
• Jeigu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas nurodo atlyginti ieškovui teismo išlaidų dalį, proporcingą patenkintai reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo išlaidų dalį, proporcingą atmestų reikalavimų daliai.
• Jeigu ieškovas atsiima ieškinį, jis turi atlyginti atsakovo patirtas teismo išlaidas. Tuo atveju atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo sumokėtų teismo išlaidų. Tačiau jeigu ieškovas atsiima reikalavimus, nes atsakovas tuos reikalavimus savanoriškai patenkino po to, kai jie buvo pateikti, teismas ieškovo prašymu nurodo atsakovui atlyginti ieškovo sumokėtas teismo išlaidas.
• Jeigu ieškovas yra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, atsakovui nurodoma į valstybės biudžetą sumokėti ieškovo teismo išlaidų dalį, proporcingą patenkintai reikalavimų daliai.
• Jeigu ieškinys atmetamas, paliekamas nenagrinėtas arba ieškovas jį atsiima, ieškovui nurodoma į valstybės biudžetą sumokėti teismo išlaidas, kurios nebuvo sumokėtos iš anksto. Tačiau jeigu ieškovas toliau negina savo ieškinio, nes atsakovas jį savanoriškai patenkino po to, kai ieškinys buvo pareikštas, atsakovui nurodoma sumokėti teismo išlaidas į valstybės biudžetą.
• Jeigu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bet atsakovas yra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, atmestai ieškinio daliai proporcingą teismo išlaidų dalį sumoka ieškovas, kuris nėra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo.
• Jeigu nuo teismo išlaidų mokėjimo atleistos abi šalys, išlaidas padengia valstybė.
• Teismas arba teisėjas, atsižvelgdamas į asmens finansinę padėtį, gali atidėti teismo išlaidų mokėjimą arba leisti išlaidas sumokėti dalimis.

Valstybės mokesčio atlyginimas:

informacija apie valstybės mokesčio atlyginimo pagrindus ir procedūrą pateikiama portale, skiltyje „Mokesčių atlyginimas“ (latv. nodevu atmaksa).

II SU PROCESU SUSIJUSIOS IŠLAIDOS:

• advokato užmokestis;
• su kelionėmis į teismo posėdžius susijusios išlaidos;
• su įrodymų rinkimu susijusios išlaidos;
• valstybės finansuojamos teisinės pagalbos išlaidos (taikoma procesui, pradėtam po 2016 m. kovo 1 d.);
• išlaidos, skirtos vertėjo žodžiu teikiamai pagalbai teismo posėdyje.

Su procesu susijusių išlaidų atlyginimas:

• atlyginamos teisės aktais nustatytos su procesu susijusių išlaidų sumos.
• Atsakovui nurodoma sumokėti ieškovo patirtas su procesu susijusias išlaidas, jeigu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai arba iš dalies, taip pat jeigu ieškovas atsiima reikalavimus, nes atsakovas juos savanoriškai patenkino po to, kai buvo pareikštas ieškinys.
• Jeigu ieškinys atmetamas, teismas nurodo ieškovui atlyginti su procesu susijusias atsakovo išlaidas.
• Jeigu valstybės finansuojamos teisinės pagalbos išlaidas privalanti sumokėti šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, su valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas padengia valstybė.

2 Kas konkrečiai yra teisinė pagalba?

Valstybės finansuojama teisinė pagalba yra pagalba sprendžiant teisinį klausimą neteisminiu būdu arba teisme, kad Įstatyme dėl valstybės finansuojamos teisinės pagalbos numatytais atvejais, jame numatytomis priemonėmis ir jame numatytu mastu būtų apgintos pažeistos arba ginčijamos asmens teisės arba teisės aktais saugomi jo interesai.

Valstybės finansuojama teisinė pagalba apima teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme.

3 Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą?

Valstybės finansuojamą teisinę pagalbą gali gauti šie asmenys:

1. mažas pajamas gaunančio arba nepriteklių patiriančio asmens statusą turintis asmuo – atitinkamas pažymas išduoda vietos socialinės tarnybos;
2. asmuo, kuris netikėtai patenka į tokias aplinkybes ir atsiduria tokioje padėtyje, kad negali užtikrinti savo teisių apsaugos (gaivalinės nelaimės, force majeure arba kitos nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės) – toks asmuo turi pateikti atitinkamą informaciją ir įrodymus;
3. valstybės arba vietos valdžios institucijos visiškai išlaikomas asmuo – atitinkamą informaciją asmens arba Teisinės pagalbos administracijos prašymu turi pateikti valstybės arba vietos valdžios institucija.

Iš dalies valstybės finansuojama teisinė pagalba, kai asmuo sumoka dalį išlaidų, ir advokato pagalba konkrečių rūšių civilinėse bylose (bylose, kuriose siekiama pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu, bylose dėl ginčų, kylančių iš sutarčių teisės, kai reikalavimo suma viršija 150 000 EUR, ir bylose, kuriose sprendžiami komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto įgijimo, naudojimo ir atskleidimo klausimai) gali būti skiriama asmenims, atitinkantiems toliau nurodytus kriterijus:

1. jų pajamos neviršija Latvijos minimalios mėnesinės algos;
2. jie dėl savo finansinės padėties atitinka kriterijus teisinei pagalbai gauti.

Informatoriai turi teisę gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį.

Asmens, kuriam teisinės pagalbos reikia tarpvalstybiniam ginčui spręsti ir kurio įprastinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš ES valstybių narių, finansinė padėtis ir pajamų lygis laikomi tinkamais, kad asmuo ginčui Latvijoje spręsti gautų teisinę pagalbą, jeigu teisinės pagalbos prašymo dieną jo vidutinės mėnesinės pajamos per paskutinius tris mėnesius nėra viršijusios 50 proc. Latvijos minimalios mėnesinės algos ir yra įvykdytos kitos taikytinos teisinės sąlygos.

4 Ar teisinė pagalba teikiama visų rūšių bylose?

Valstybės finansuojama teisinė pagalba skiriama pagrįstiems civiliniams ginčams ir civilinėms byloms teisme iki galutinio sprendimo įsigaliojimo spręsti, išskyrus, pvz.:

1. bylas, kuriose reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su asmens komercine ar verslo veikla arba nepriklausoma profesine veikla;
2. bylas dėl muitų arba mokesčių klausimų;
3. bylas dėl reikalavimo, susijusio su garbės ir orumo įžeidimu;
4. bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu tai nėra bylos, kuriose teisinės pagalbos teikimas susijęs su reikalavimu atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą;
5. ginčus, kurie sprendžiami arbitražo teisme arba naudojantis kitais alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais;
6. bylas dėl reikalavimo, susijusio su prabangos daiktais ar prabangos paslaugomis;
7. teisinės pagalbos išlaidas, kurios, palyginti su reikalavimo suma, yra nepagrįstai didelės.

5 Ar yra specialių procedūrų, taikomų ypatingais atvejais?

Asmuo turi pateikti užpildytą teisinės pagalbos prašymą (prašymo formą) Teisinės pagalbos administracijai, pridėdamas prašyme nurodytą informaciją patvirtinančių dokumentų (dokumentų, kuriais įrodomas tinkamumas valstybės finansuojamai teisinei pagalbai gauti, ir dokumentų, kuriuose aprašomas civilinio ginčo ir atitinkamos bylos pobūdis) kopijas. Dokumentai Teisinės pagalbos administracijai turi būti įteikiami asmeniškai, paštu arba e. paštu pasts@jpa.gov.lv, naudojantis elektroniniu parašu su laiko žyma.

Teisinės pagalbos administracija prašymą peržiūri ir sprendimą skirti teisinę pagalbą arba atmesti prašymą priima per 21 dieną nuo prašymo gavimo arba per 14 dienų nuo prašymo gavimo, jeigu byla susijusi su vaikų teisėmis.

Jeigu prašoma papildomos informacijos, sprendimo priėmimo terminas atidedamas, kol gaunama reikiama informacija arba pasibaigia jos pateikimo terminas.

Priimdama sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo, Teisinės pagalbos administracija paskiria teisinės pagalbos teikėją, sudariusį su Teisinės pagalbos administracija sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo.

Sprendime dėl teisinės pagalbos teikimo nurodomas teisinės pagalbos teikėjas ir teisinės pagalbos teikimo vieta ir laikas.

Pareiškėjui apie sprendimą skirti teisinę pagalbą arba atmesti prašymą pranešama raštu, paštu arba elektroniniu pranešimu prašyme nurodytu adresu; pranešimą pareiškėjui Teisinės pagalbos administracijos biuras gali įteikti asmeniškai.

Teisinės pagalbos administracijos sprendimą galima apskųsti Teisingumo ministerijai, o Teisingumo ministerijos sprendimą galima apskųsti administraciniam teismui.

Bylose, kuriose valstybės finansuojama teisinė pagalba teikiama iš dalies (t. y. teikiama advokato pagalba konkrečių rūšių civilinėse bylose), Teisinės pagalbos administracija sprendimą priima per mėnesį nuo teisinės pagalbos prašymo gavimo dienos ir sprendime nurodo teisinės pagalbos teikimo sritį bei terminą, iki kurios turi būti atliktas mokėjimas už teisinę pagalbą. Gavus mokėjimą, per septynias dienas teisinės pagalbos teikėjui parengiamas teisinės pagalbos teikimo nurodymas. Jeigu mokėjimo už teisinės pagalbos teikimą negaunama, Teisinės pagalbos administracija priima sprendimą nutraukti teisinės pagalbos teikimą.

Jeigu asmeniui, kurio įprastinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra ES valstybėje narėje, teisinės pagalbos reikia tarpvalstybiniam ginčui spręsti ir tarpvalstybinis ginčas sprendžiamas Latvijoje, Teisinės pagalbos administracija priima kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos arba asmens perduotą atitinkamą prašymą dėl tarpvalstybinio ginčo ir apsvarsto šį prašymą Įstatyme dėl valstybės finansuojamos teisinės pagalbos nustatyta tvarka. Jeigu tarpvalstybinis ginčas sprendžiamas ne Latvijoje, asmuo, kurio įprastinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra ES valstybėje narėje, pateikia atitinkamą prašymą Teisinės pagalbos administracijai (prašymo forma pateikta adresu https://e-justice.europa.eu/content_legal_aid_forms-157-lt.do). Tokiais atvejais Teisinės pagalbos administracija per septynias dienas nuo visų vertimų gavimo išsiunčia užpildytą teisinės pagalbos prašymo perdavimo formą ir atitinkamus dokumentus atitinkamos ES valstybės narės kompetentingai institucijai.

6 Kur galiu gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos prašymo forma pateikiama:

1. Teisinės pagalbos administracijos interneto svetainėje, spustelėjus skiltį „Paslaugos“ (latv. Pakalpojumi);
2. Teisinės pagalbos administracijos biure (Pils laukums 4, Riga);
3. Latvijos miestų ir savivaldybių, kuriuose asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba kuriuose jis teisėtai gyvena, vietos valdžios institucijų biuruose.

Teisinės pagalbos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje prašymo (tarpvalstybiniam ginčui spręsti) forma pateikiama Europos e. teisingumo portale, skiltyje „Elektroninės formos“.

7 Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su teisinės pagalbos prašymo forma?

Kartu su valstybės finansuojamos teisinės pagalbos prašymo forma turi būti pridedami šie dokumentai:

1. dokumento, įrodančio, kad asmuo yra tinkamas teisinei pagalbai gauti, pvz., pažymos, iš kurios matyti, kad asmuo turi nepriteklių patiriančio arba mažas pajamas gaunančio asmens statusą, (arba kito dokumento, įrodančio, kad asmuo yra tinkamas valstybės finansuojamai teisinei pagalbai gauti) kopija;
2. dokumentų, kuriuose aprašomas ginčo, bylos proceso ir kt. pobūdis, pvz., susitarimo, teismo šaukimo, šeimos bylų teismo sprendimo, kopijos.

Informacija apie valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimo kitų kategorijų bylose sąlygas ir procedūras pateikiama adresu https://jpa.gov.lv/ (Teisinės pagalbos administracijos interneto svetainė latvių kalba) arba https://jpa.gov.lv/par-mums-eng (Teisinės pagalbos administracijos interneto svetainė anglų kalba).

8 Kam turiu pateikti teisinės pagalbos prašymą?

Teisinės pagalbos administracijos adresas: Pils laukums 4, Riga, LV-1050.

E. paštas pasts@jpa.gov.lv

Nemokamas informacijos telefonas: +371 80001801 (informacija apie Teisinės pagalbos administracijos teikiamas paslaugas ir formų pildymą).

9 Kaip sužinoti, ar turiu teisę į teisinę pagalbą?

Teisę gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą turi nepriteklių patiriančio arba mažas pajamas gaunančio asmens statusą turintys asmenys, valstybės ar vietos valdžios visiškai išlaikomi asmenys arba asmenys, kurie netikėtai pateko į tokias aplinkybes ir atsidūrė tokioje padėtyje, kad negali užtikrinti savo teisių apsaugos.

Valstybės finansuojama teisinė pagalba teikiama neteisminiu būdu ir teisme nagrinėjamose civilinėse bylose (įskaitant tarpvalstybinius ginčus), apeliaciniame procese administracinėse bylose, kuriose sprendžiama dėl prieglobsčio suteikimo, arba nagrinėjant apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami sprendimai dėl ginčijamos išvežimo ar išvesdinimo priemonės arba sprendimai dėl ginčijamo priverstinio išsiuntimo.

10 Ką turėčiau daryti, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Asmuo turi pateikti užpildytą teisinės pagalbos prašymą (prašymo formą) Teisinės pagalbos administracijai, pridėdamas prašyme nurodytą informaciją patvirtinančių dokumentų (dokumentų, kuriais įrodomas tinkamumas valstybės finansuojamai teisinei pagalbai gauti, ir dokumentų, kuriuose aprašomas civilinio ginčo ir atitinkamos bylos pobūdis) kopijas. Dokumentai Teisinės pagalbos administracijai turi būti įteikiami asmeniškai, paštu arba e. paštu pasts@jpa.gov.lv, naudojantis elektroniniu parašu su laiko žyma.

Siekiant gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą, Teisinės pagalbos administracijai turi būti pateikti šie dokumentai:

1) užpildytas valstybės finansuojamos teisinės pagalbos prašymas su dokumento, įrodančio tinkamumą teisinei pagalbai gauti, pvz., pažymos, iš kurios matyti nepriteklių patiriančio arba mažas pajamas gaunančio asmens statusas, kopija;

2) dokumentų, kuriuose aprašomas ginčo, bylos proceso ir kt. pobūdis, kopijos.

11 Kas parinks man advokatą, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Teisinės pagalbos administracija sudaro teisinės pagalbos teikimo susitarimus su teisinės pagalbos teikėjais. Priimdama sprendimą skirti teisinę pagalbą, Teisinės pagalbos administracija konkrečiai bylai priskiria teisinės pagalbos teikėją.

12 Ar teikiant teisinę pagalbą padengiamos visos teismo proceso išlaidos?

Asmuo turi pats padengti proceso išlaidas, nebent taikomos išimtys.

13 Kas padengia kitas išlaidas, jei turiu teisę gauti tik ribotą teisinę pagalbą?

Teisinei pagalbai nepriklausančias išlaidas turi padengti pats asmuo.

14 Ar teisinė pagalba taip pat apima apeliacinius skundus?

Teisinės pagalbos administracija valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia šiais atvejais:

1) Konstitucinio Teismo bylose teisinė pagalba teikiama asmeniui, dėl kurio konstitucinio skundo Konstitucinis Teismas priėmė nutartį nepradėti proceso remdamasis vien tuo, kad nėra teisinių pagrindų arba jie yra akivaizdžiai nepakankami pareiškimui pagrįsti;

2) civilinėse bylose (išskyrus atvejus, kai byla susijusi su muitų ar mokesčių klausimais, garbės ir orumo įžeidimu, byla yra tiesiogiai susijusi su asmens komercine ar verslo veikla arba nepriklausoma profesine veikla ir kt.);

3) administracinėse bylose:

• apeliaciniame procese bylose, kuriose sprendžiama dėl prieglobsčio suteikimo;
• nagrinėjant apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami sprendimai dėl ginčijamos išvežimo ar išvesdinimo priemonės arba sprendimai dėl ginčijamo priverstinio išsiuntimo;
• nagrinėjant apeliacinius skundus, kuriais apskundžiamas šeimos bylų teismo sprendimas dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos;
• administracinėse bylose, kuriose teismas (teisėjas) priėmė nutartį skirti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir fizinio asmens finansinę padėtį.

Dalinė valstybės finansuojama teisinė pagalba gali būti skiriama kaip advokato pagalba konkrečių rūšių civilinėse bylose:

• bylose, kuriose siekiama pripažinti visuotinio kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu;
• bylose dėl ginčų, kylančių iš sutarčių teisės, kai reikalavimo suma viršija 150 000 EUR;
• bylose, kuriose sprendžiami komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto įgijimo, naudojimo ir atskleidimo klausimai.

15 Ar teisinė pagalba gali būti nutraukta nesibaigus teismo procesui (arba net atšaukta po teismo proceso)?

Jeigu asmeniui nereikia skirtos teisinės pagalbos, jis gali atsiimti teisinės pagalbos prašymą iki proceso pabaigos, apie tai pranešdamas Teisinės pagalbos administracijai.

16 Ar galiu apskųsti atsisakymą suteikti teisinę pagalbą?

Teisinės pagalbos administracijos sprendimas skirti teisinę pagalbą arba jos neskirti gali būti ginčijamas ir skundžiamas Administracinio proceso įstatyme nustatyta tvarka.