Visas tekstas

Civilinė byla Nr. 2A-421/2014

Proceso Nr. 2-55-3-00953-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 88., 89

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lexis LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-360-258/2013 pagal ieškovo Lietuvos advokatūros ieškinį nurodytam atsakovui dėl neteisėto domenų vardų naudojimo (trečiasis asmuo Kauno technologijų universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas),

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos advokatūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl atsakovo UAB „Lexis LT“vardu registruotų domenų vardų ,,eadvokatas.lt“ ir ,,eadvokatai.lt“ (toliau – ginčo domenų vardai) išregistravimo, neatlygintino perdavimo ieškovui ir šių domenų vardų registravimo ieškovo vardu, remiantis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - NKVVDĮ) 7 straipsnio 4 dalimi. Prašė įpareigoti trečiąjį asmenį Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutą (toliau – KTU ITPI; Informacinių technologijų plėtros institutas) išregistruoti domenų vardus ,,eadvokatas.lt“ ir ,,eadvokatai.lt“, neatlygintinai perleisti ginčo domenų vardus ieškovui ir įregistruoti ginčo domenų vardus ieškovo vardu, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2 - 7).

Nurodė, kad atsakovas savo vardu yra įregistravęs ir naudoja komercinėje veikloje ginčo domenų vardus. Ieškovo vertinimu, asmens, nesančio advokatu, naudojimas žodžio ,,advokatas“ žymėti teisinėms paslaugoms yra neteisėtas, prieštarauja sąžiningai ūkinės veiklos praktikai, klaidina visuomenę ir kenkia advokatų bei jų profesinių bendrijų galimybėms konkuruoti. Atsakovui naudojant ginčo domenų vardus, atsiranda prielaidos manyti, kad juos naudoja juridinis asmuo, atitinkantis Advokatūros įstatymo reikalavimus ir turintis teisę užsiimti advokato praktika. Pasak ieškovo, atsakovas negali vykdyti advokato veiklos, todėl, naudodamasis ginčo domenų vardais, klaidina visuomenę dėl teikiamų paslaugų rūšies, sudaro prielaidas manyti, kad teikiama teisinė pagalba atitinka advokato veiklai keliamus reikalavimus ir yra apdrausta civiline atsakomybe, o tuo pačiu kenkia kitų advokatų ir jų profesinių bendrijų galimybei konkuruoti. Be to, nurodė, kad domeno vardas turi aiškią reklaminę funkciją, o Advokatūros įstatyme įtvirtintas draudimas advokatams reklamuotis. Taip pat nurodė, kad tokiu būdu atsakovas įgyja nesąžiningą pranašumą prieš advokatų profesines bendrijas ir advokatus bei vykdo klaidinančią komercinę veiklą, siekdamas pritraukti interneto vartotojus ir komercinės naudos ginčo domenų vardų savininkui. Ieškovo vertinimu, pagal atsakovo pateiktą teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija ,,Adlex“ (b. l. 103 - 104) teisinių paslaugų gavėjas yra atsakovas, o ne atsakovo klientai, be to, atsakovas pripažįsta, kad teisines konsultacijas teikia jis pats, o ne advokatas ar advokatų profesinė bendrija.

Atsakovui atsisakius priimti procesinius dokumentus (ieškinį), Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo trečiąjį asmenį KTU ITPI išregistruoti ginčo domenų vardus (b. l. 33 - 34).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi pagal atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 44 - 47) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą (b. l. 75 - 76).

Atsakovas nesutiko su ieškiniu (b. l. 84 - 87). Nurodė, kad nepažeidė įstatymo, kad naudodamasis teisininkų bei advokatų pagalba pagal su advokatais sudarytas sutartis,teikia teisines paslaugas internetu, todėl nekonkuruoja su ieškovu, neklaidina visuomenės dėl teikiamų paslaugų pobūdžio. Atsakovo teigimu, pareiga įrodyti nesąžiningumą dėl ginčo domenų vardų naudojimo ar registravimo tenka ieškovui; be to, bendrinis žodis advokatas yra naudojamas ir kitų teisines paslaugas teikiančių asmenų pavadinimuose; ginčo domenų vardų registracijos, net ir tenkinus ieškinį, negali būti neatlygintinai perduotos ieškovui, nes tokia galimybė nėra numatyta teisės aktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 128 - 130).

Teismas konstatavo, kad atsakovas verčiasi komercine veikla - teisinių paslaugų teikimu, naudodamas domenus, kurių varduose yra žodžiai „advokatas“ ir „advokatai“; kad tinklapyje skelbia teikiantis advokato paslaugas; kad, būdamas juridiniu asmeniu (kurio steigėjas - fizinis asmuo nėra advokatas), tačiau ne advokatų profesine bendrija, negali vykdyti advokato veiklos, o terminas ,,advokatas“ siejamas su asmeniu, įrašytu į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla bei turinčių atitinkamą liudijimą, sąrašą (Advokatūros įstatymo 17 str. 1 d., 21 str. 1 d.), todėl, atsakovui naudojant žymenis ,,eadvokatas“ ir ,,eadvokatai“, vartotojas pagrįstai tikėsis, kad, kreipusis į atsakovą, teisines paslaugas suteiks advokatas. Teismo vertinimu, atsakovo veikla, naudojant ginčo domenų vardus, neturint Advokatūros įstatyme numatyto leidimo verstis advokato praktika, yra klaidinanti; atsakovo naudojami žymenys ,,eadvokatas“ ir ,,eadvokatai“ suteikia atsakovui nesąžiningą pranašumą prieš advokato veikla besiverčiančius asmenis, o atsakovo sutartis su advokatų profesine bendrija nesuteikia teisės atsakovui savo teikiamų paslaugų įvardinti kaip teikiamų advokato. Teismas rėmėsi KĮ 15 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis irįpareigojo Informacinių technologijų plėtros institutą išregistruoti ginčo domenų vardus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu ir netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti KTU ITPI neatlygintinai perleisti ir įregistruoti ginčo domenų vardus ieškovo naudai, teigdamas, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių šį reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl ginčo domenų vardų registracijų panaikinimo ir atmesti šią ieškinio dalį (b. l. 135 - 139). Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė įstatymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą:

1. Atsakovo veikla negali būti laikoma klaidinančia, kadangi teisines paslaugas jis užsako iš advokatų profesinės bendrijos teisinių paslaugų sutarties pagrindu, į teisinius vartotojų klausimus atsako tik pasikonsultavęs su advokatais ar advokatų padėjėjais, t. y. gavęs teisinę paslaugą iš advokatų ir (arba) advokatų padėjėjų;

2. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes atsakovas nesinaudoja advokatų vardu ir nekonkuruoja su advokatais bylų nagrinėjimo ar atstovavimo teismuose aspektu;

3. Bendrinį žodį ,,advokatas“ naudoja ir kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys; ieškovas neturi teisės uždrausti kitiems asmenims naudoti šį bendrinį žodį;

4. Nagrinėjama byla nebuvo teisminga Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovas nereikalavo neteisėtų veiksmų nutraukimo KĮ 47 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą;

5. Teismui patenkinus tik dalį ieškovo reikalavimų, turėjo būti sumažinta ir ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma; be to, teismo priteista suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos) maksimalius dydžius, todėl mažintina, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (b. l. 145 - 150 l.).

Nurodo, kad ginčo domenų vardai registruoti atsakovo, o ne advokatų profesinės bendrijos vardu, atsakovo registruotose interneto svetainėse www.eadvokatas.lt ir www.eadvokatai.lt nėra pateikiama informacija apie atsakovo su advokatų profesine bendrija sudarytą teisinių paslaugų sutartį, todėl vartotojai klaidinami, sukuriant įspūdį, kad advokato paslaugas teikia pats atsakovas; atsakovo klientų nesieja jokie sutartiniai santykiai su advokatų profesine bendrija, su kuria atsakovas yra sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų, todėl atsakovo teikiamoms paslaugoms nėra užtikrinami advokato veiklai keliami reikalavimai. Pasak ieškovo, ginčo domenų vardų naudojimas klaidina vartotojus dėl atsakovo teikiamų paslaugų rūšies, suteikia nesąžiningą pranašumą atsakovui prieš advokato veikla besiverčiančius asmenis, yra laikytinas klaidinančia reklama, o taip pat pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad atsakovas turi leidimą (liudijimą) vykdyti advokato veiklą. Ieškovo teigimu, ginčai dėl domenų registracijos pirmąja instancija nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, be to, atsakovas nekėlė klausimo dėl ginčo teismingumo pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d., 329 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl civilinio proceso taisyklių taikymo, civilinės bylos teismingumo

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikydamas paminėtas ir kitas civilinio proceso taisykles, bei teisingai išsprendė bylą.

Nepagrįstas apelianto argumentas dėl civilinės bylos teismingumo, tarp jo, kad ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimų dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo bei padarytos žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ir kad tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Apeliantas teisingai nurodo, kad vienas iš bylų teismingumo nustatymo kriterijų – ginčo dalykas (pobūdis) (CPK 25, 27 str.). Ginčo dalyką pasirenka ir apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl neteisėto domenų vardo naudojimo, ginčo domenų vardų išregistravimo, neatlygintinio perleidimo ir įregistravimo ieškovo vardu (2 – 7 b. l.).

Lietuvos teisės aktai nėra visiškai ir galutinai sureglamentavę teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu, todėl, nesant teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domeno vardų naudojimo bei pažeistų teisių gynimo būdus, taikytina įstatymo analogija; domenas, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas, o prekių ženklas apibūdinamas kaip simbolis, padedantis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų, turintis ir reklaminę funkciją; domeno pagalba taip pat identifikuojamas jo vartotojas, todėl šiuo atveju gali būti taikomas panašius intelektinės nuosavybės santykius dėl prekių ženklų reglamentuojantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau - PŽĮ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-899/2013).

CPK 28 straipsnio 2 punktas nustato, kad tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl ginčų, numatytų PŽĮ, bei, remiantis CPK 28 straipsnio 4 punktu, kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. PŽĮ 49 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose numatyta, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia bei panaikinimo, dėl ženklo savininko teisių gynimo. Taigi taikant nurodytą įstatymo analogiją, Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingi ir ginčai dėl domenų registracijos panaikinimo. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo sutiko su PŽĮ įstatymo analogijos taikymu ginčams dėl domenų vardų naudojimo irnekėlė klausimo dėl civilinės bylos teismingumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl žymenų ,,eadvokatas“ ir ,,eadvokatai“ naudojimo teisinių paslaugų žymėjimui

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo veikla, naudojant ginčo domenų vardus savo paslaugoms žymėti, neturint Advokatūros įstatyme numatyto leidimo verstis advokato praktika, yra klaidinanti, kad atsakovas, naudodamasis ginčo domenų vardais, siekė pritraukti vartotojus, sudarydamas prielaidas manyti, kad teisines paslaugas teiks Advokatūros įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo, siekdamas komercinės naudos.

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla <…>. Be to, KĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas draudžia ūkio subjektų klaidinimą, pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu.

Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę verstis advokato veikla bei advokato teises ir pareigas, taigi ir teisę vadintis advokatu, asmuo įgyja nuo įrašymo į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) bei gavęs tai patvirtinantį liudijimą. To paties įstatymo 7 straipsnis numato reikalavimus asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, o 21 straipsnyje numatytos galimos advokato veiklos formos. Taigi įstatymas advokato – asmens, atitinkančio įstatyme numatytus reikalavimus ir priklausančio apibrėžtai teisininko profesinei kategorijai, – statusą ir veiklą sieja su keliais reikalavimais: asmens atitikimu įstatyme nustatytiems reikalavimams, įrašymu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, liudijimo gavimu ir veikimu viena iš nustatytų formų.

Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arbaženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies.

Minėta, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog domenas, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas, <…> domeno pagalba taip pat identifikuojamas jo vartotojas. Be to, domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, atlieka ir įmonės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

Taigi, nors teisės aktai nenustato reikalavimų, kuriuos turi atitikti žymuo, registruojamas domeno vardu, tačiau pagal taikytiną įstatymo analogiją bei nurodytą teismų praktiką darytina išvada, kad žymuo, registruotas domeno vardu, be kitų reikalavimų, negali klaidinti visuomenės dėl juo žymimų paslaugų.

Bylos duomenimis, atsakovas neturi teisės verstis advokato veikla ir jo teisinė forma (uždaroji akcinė bendrovė) neatitinka nei vienos iš Advokatūros įstatyme įtvirtintų veiklos formų (Advokatūros įst. 21 str.), o ginčo domenų vardus su žymenimis „advokatas”, „advokatai” atsakovas yra įregistravęs savo vardu ir naudoja juos, teikdamas teisines paslaugas jo registruotose interneto svetainėse www.eadvokatas.lt ir www.eadvokatai.lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad terminas ,,advokatas“ yra siejamas su asmeniu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, o raidė ,,e“ ginčo domenų vardų pradžioje nurodo elektroninę paslaugų prigimtį, todėl šis elementas laikytinas informuojančiu apie paslaugų teikimo būdą, tačiau jis nepašalina klaidinimo dėl teikiamų paslaugų pobūdžio.

Atsakovo naudojami ginčo domenų vardai nurodo į tai, kad bus teikiamos advokato paslaugos. Kaip minėta, siekiant vykdyti tokią veiklą, inter alia yra reikalingas teisės verstis advokato veikla liudijimas (Advokatūros įst. 17 str. 1 d.), kurio neturi atsakovas, kuris pagal NKVVDĮ 7 straipsnio 4 punkto prasmę atitinka licencijos (leidimo) reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi teisės verstis advokato veikla, ginčo domenų vardų naudojimas atsakovo teikiamoms teisinėms paslaugoms žymėti laikytinas neteisėtu, prieštaraujančiu ūkinės veiklos sąžiningai praktikai bei suteikiančiu klaidinančią informaciją apie teikiamas paslaugas, t. y. klaidinančiu dėl teikiamu paslaugų sudarant įspūdį, kad teisines paslaugas teiks advokatas (NKVVDĮ 7 str. 4 p.; PŽĮ 6 straipsnio 1 d. 5 p.; KĮ 15 str, 16 str. 1 d.; Advokatūros įst. 17 str.).

Tai, kad atsakovas teigia neatstovaująs klientų teismuose ir šiuo aspektu nelaikytinas konkurentu advokatams, taip pat nepašalina vartotojų suklaidinimo galimybės bei ginčo domenų neteisėtumo, kadangi advokatas, teikdamas teisines paslaugas, gali teikti jas įvairiais būdais, tarp jų ir teisines konsultacijas internetu.

Nors atsakovas teisę naudoti žymenį ,,advokatas” bei ginčo domenų vardus sieja su tuo, kad teisines konsultacijas pagal sutartį dėl teisinių paslaugų jam teikia advokatų profesinė bendrija, tačiau pažymėtina, kad vartotojai teisines konsultacijas užsako iš atsakovo, kuris neturi teisės verstis advokato veikla, o ne iš advokatų profesinės bendrijos, todėl atsakovo vartotojų ir advokatų profesinės bendrijos nesieja sutartiniai santykiai, įsipareigojimai ar garantijos, beje, byloje nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad vartotojai būtų informuojami apie tai, jog atsakovas gautus užsakymus dėl teisinių paslaugų teikimo perduoda advokatų profesinei bendrijai, kuri suteiks teisines paslaugas vartotojams. Taigi atsakovo argumentas, jog jis teikia teisines paslaugas, naudodamasis teisininkų ir advokatų pagalba pagal teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo domenų vardų naudojimas yra teisėtas.

Atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad žodis ,,advokatas“ yra bendrinis ir jį naudoja kitos įmonės, kadangi jie nesusiję su nagrinėjama byla; ginčas nagrinėjamas ne dėl žodžio ,,advokatas“ skiriamojo požymio, o dėl subjekto teisės naudoti šį žodį žymėti jo teisinėms paslaugoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovo naudai priteistų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, kad, patenkinus dalį ieškovo reikalavimų, buvo priteista per daug bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neatitinka Rekomendacijose numatytų dydžių.
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Be to, CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, pagal kurių 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis, ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apygardos teise sudarė 5426 Lt sumą (b. l. 120 - 127), o pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors apygardos teismas ir nemotyvavo bylinėjimosi išlaidų dydžio (4800 Lt) nustatymo, tačiau pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ir, turint omenyje, kad patenkino tik dalį ieškinio reikalavimų, sumažino ieškovo naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 str. 2 d.).

Be to, įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, nagrinėjamą teisinį klausimą, sprendžia, jog teismo priteista iš atsakovo ieškovo išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme suma 4800 Lt atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus; juolab kad ir atsakovas savo veiksmais sąlygojo šių išlaidų padidėjimą dėl teismo sprendimo už akių priėmimo ir su juo susijusių procesinių dokumentų rengimo (CPK 93 str. 4 d.; Rekomendacijų 2.1, 2.2 11 p.; CK 1.5 str. 1 d.; 33 - 34, 71 – 74 b. l.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 – 330 str.).

Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš dalies tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 151 - 152), kurios sumažintinos iki 1500 Lt (CPK 93 str., 98 str.; Rekomendacijų 8.11 p.). Be to, iš atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 79 str. 1 d., 96 str. 2 d., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lexis LT“ (juridinio asmens kodas 302296070) ieškovo Lietuvos advokatūrosnaudai 1500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Audronė Jarackaitė

Danguolė Martinavičienė