

Rumunijoje be bendrosios kompetencijos teismų dar yra specializuoti skyriai arba kolegijos, sprendžiantys ginčus tam tikrose bylose.
Pagal Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teisingumo organizavimo nuostatas Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas (rum. Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie) turi 4 skyrius – I-ąjį civilinių bylų skyrių, II-ąjį civilinių bylų skyrių, Baudžiamųjų bylų skyrių, Administracinių ir mokestinių ginčų skyrių – devynių teisėjų kolegiją ir bendruosius skyrius, kiekvienas iš jų turi savo jurisdikciją. Apeliaciniai teismai, specializuoti teismai arba atitinkamais atvejais apylinkių teismai turi specializuotus skyrius arba kolegijas civilinėms byloms, baudžiamosioms byloms, su vaikais ir šeimos reikalais susijusioms byloms, administracinių ir mokestinių ginčų byloms, su darbo ginčais ir socialiniu draudimu, įmonėmis, prekybos registru, nemokumu, nesąžininga konkurencija susijusioms byloms, jūrų ir upių teisės byloms nagrinėti. Sprendimams minėtose bylose priimti prireikus gali būti steigiami specializuoti teismai.
Įprasta civilinių bylų nagrinėjimo procedūra išdėstyta Civilinio proceso kodekse. Jo nuostatos taip pat taikomos kitoms byloms, jeigu įstatymuose, kuriais jos reglamentuojamos, nenumatyta kitaip.
Civilinio proceso kodekso 94–97 straipsniuose reglamentuojama dalykinė jurisdikcija, susijusi su civilinių bylų teismų nagrinėjamomis bylomis.
Kadangi apylinkių teismai yra pirmosios instancijos teismai, jie nagrinėja toliau nurodytas bylas, įskaitant ieškinius, kurie gali (negali) būti įvertinami pinigais:
Apylinkių teismai nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus jurisdikciją turinčių valdžios institucijų ir kitų jurisdikciją turinčių įstaigų sprendimus. Apylinkių teismai taip pat nagrinėja visus kitus ieškinius, kurie teisės aktais priskiriami jų jurisdikcijai.
Specializuoti teismai:
Apeliaciniai teismai nagrinėja šias bylas:
Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas nagrinėja šias bylas:
Rumunijos civilinių bylų teismų sistemoje skiriami žemesnieji ir aukštesnieji teismai, turintys dalykinę jurisdikciją, paskirstytą tarp įvairaus rango teismų pagal funkcinius (pareigos pobūdžio) ir procesinius kriterijus (ginčo vertę, dalyką ar pobūdį).
Buvo atlikti tam tikri su jurisdikcija susiję Civilinio proceso kodekso pakeitimai ir specializuoti teismai tapo visavertę jurisdikciją turinčiais teismais, pirmąja instancija nagrinėjančiais bylas iš esmės. Apylinkių teismų jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų ir (arba) nesudėtingus ieškinius, kurie praktikoje yra labai dažni.
Apeliaciniai teismai turi jurisdikciją daugiausia nagrinėti apeliacinius skundus, o Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas yra bendrosios kompetencijos peržiūros teismas, užtikrinantis vienodą teisės aiškinimą ir taikymą nacionaliniu lygmeniu.
Taisyklės dėl Rumunijos civilinių bylų teismų sistemos teritorinės jurisdikcijos nustatytos Civilinio proceso kodekso 107 ir tolesniuose straipsniuose.
Pagal bendrą taisyklę ieškinys pateikiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba buveinės teisme.
Galioja specialios taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos:
Rumunijos Civilinio proceso kodekse numatytos alternatyviosios jurisdikcijos taisyklės (113–115 straipsniai). Taigi, teritorinę jurisdikciją taip pat turi toliau nurodyti teismai:
Kai atsakovas nuolat vykdo profesinę, žemės ūkio, prekybinę, pramoninę ar panašią veiklą ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ieškinį taip pat galima pateikti teisme, kurio jurisdikcijai priklauso veiklos vykdymo vieta, kai tai susiję su toje vietoje atsirandančiomis arba ten vykdytinomis piniginėmis prievolėmis.
Draudimo bylose ieškiniai dėl žalos atlyginimo taip pat gali būti pateikiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso apdraustojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, apdrausto turto buvimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta.
Jurisdikcijos pasirinkimas pagal sutartį laikomas niekiniu, jeigu jis įtvirtinamas prieš atsirandant teisei į žalos atlyginimą, o jeigu byla susijusi su privalomu civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusi trečioji šalis tiesioginį procesą gali pradėti ir teisme, kurio jurisdikcijai priklauso nukentėjusios trečiosios šalies nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė.
Teismas, kurio jurisdikcijai priklauso saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta, priima nutartį dėl teritorinės jurisdikcijos nagrinėti prašymus skirti fizinių asmenų apsaugą, kurie pagal Civilinį kodeksą priklauso globos ir šeimos bylų teismo jurisdikcijai. Kai kreipiamasi globos ir šeimos bylų teismo leidimo atlikti teisinius veiksmus (susijusius su turtu), jurisdikciją taip pat turi turto buvimo vietos teismas. Šiuo atveju globos ir šeimos bylų teismas, priėmęs sprendimą, perduoda sprendimo kopiją globos ir šeimos bylų teismui, kurio jurisdikcijai priklauso saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta.
Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo priklauso apylinkės teismo, kuriame yra paskutinis bendras sutuoktinių būstas, jurisdikcijai. Jeigu sutuoktiniai bendro būsto neturi arba jeigu nė vienas iš jų nebegyvena vietoje, kuri priklauso apylinkės teismo jurisdikcijai ir kurioje yra bendras būstas, jurisdikciją turi apylinkės, kurioje yra atsakovo būstas, teismas. Jeigu atsakovas negyvena Rumunijoje, o Rumunijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, jurisdikciją turi ieškovo būsto buvimo vietos teismas. Jeigu nei ieškovas, nei atsakovas negyvena Rumunijoje, šalys gali susitarti pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bet kuriam Rumunijoje esančiam apylinkės teismui. Jeigu tokio susitarimo nėra, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo gali būti teikiamas 5-osios apylinkės Bukarešto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 914 straipsnis).
Pareiškimai dėl individualių darbo ginčų sprendimo teikiami specializuotam teismui, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba darbo vieta (Įstatymo Nr. 53/2003 – Darbo kodekso 269 straipsnis).
Taisyklės, kuriomis nustatyta išimtinė teritorinė jurisdikcija, yra išdėstytos Civilinio proceso kodekso 117–121 straipsniuose. Taigi:
Šalys gali raštu arba, ginčo metu, žodiniu pareiškimu teisme susitarti, kad bylas, susijusias su turtu ar kitomis teisėmis, kurias jos gali turėti, turėtų nagrinėti kiti teismai negu tie, kurie turėtų teritorinę jurisdikciją, nebent jie turi išimtinę jurisdikciją. Kai ginčas susijęs su vartotojų teisių apsauga, taip pat kitais teisės aktuose numatytais atvejais šalys gali susitarti dėl jurisdikcijos pasirinkimo tik po to, kai kyla teisė į kompensaciją, priešingu atveju susitarimas laikomas niekiniu (Civilinio proceso kodekso 126 straipsnis).
Pagalbiniai, papildomi ir atsitiktiniai prašymai teikiami teismui, kuris turi jurisdikciją pagrindinio ieškinio atžvilgiu, net jeigu jie priklauso kito teismo dalykinei jurisdikcijai arba teritorinei jurisdikcijai, išskyrus atvejus, kai ieškiniai susiję su nemokumu arba kreditorių susitarimais. Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai jurisdikcija nagrinėti pagrindinį ieškinį yra nustatyta teisės aktais ir priskirta specializuotam skyriui arba kolegijai. Jeigu teismas turi išimtinę jurisdikciją vienos iš šalių atžvilgiu, šis teismas turi išimtinę jurisdikciją visų šalių atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis).
Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio nuostatas teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio, taip pat priima nutartis dėl atsiliepimų į ieškinį ir išimčių, išskyrus prejudicinius klausimus, priklausančius kito teismo išimtinei jurisdikcijai, o procesinius incidentus nagrinėja teismas, kuriam apie juos pranešama.
Šalys arba teisėjas bet kuriuo proceso etapu gali iškelti klausimą dėl bendrų teismo jurisdikcijos nebuvimo pagrindų. Klausimas dėl dalykinės jurisdikcijos nebuvimo ir dėl teritorinės jurisdikcijos, susijusios su viešąja tvarka, nebuvimo turi būti iškeltas pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmojo teismo šaukimus, o su privačiu nurodymu susijusios jurisdikcijos nebuvimo klausimą gali iškelti tik atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, o jeigu atsiliepimas į ieškinį nėra privalomas – vėliausiai pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmojo teismo šaukimus. Jeigu jurisdikcijos nebuvimas nesusijęs su viešąja tvarka, jurisdikcijos neturinčiame teisme ieškinį pateikusi šalis negali prašyti, kad būtų paskelbtas jurisdikcijos nebuvimas (naujojo Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).
Kai sprendžiami tarpvalstybinių padarinių turintys civiliniai ginčai ir kai byla susijusi su teisėmis, kuriomis šalys gali laisvai naudotis pagal Rumunijos teisę, jeigu šalys sudarė galiojantį susitarimą, kad Rumunijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl dabartinių ar galimų su šiomis teisėmis susijusių ginčų, Rumunijos teismai yra vieninteliai teismai, turintys jurisdikciją priimti sprendimus šiose bylose. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, Rumunijos teismas, į kurį šaukiamas atsakovas, turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, jeigu atsakovas atvyksta į teismą ir pateikia atsiliepimą į ieškinį dėl bylos esmės, pirmajame teisme nagrinėjamoje byloje iki įrodymų rinkimo etapo pabaigos nepateikdamas prašymo taikyti išimtį dėl jurisdikcijos nebuvimo. Dviem minėtaisiais atvejais Rumunijos teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu iš bylos aplinkybių aišku, kad ginčas neturi esminio ryšio su Rumunija (naujojo Civilinio proceso kodekso 1066 straipsnis).
Žr. atsakymus į klausimus Nr. 1, 2, 2.1., 2.2., 2.2.2.1., 2.2.2.2.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.