Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse

Prancūzija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokių rūšių priemonių esama?

  • Laikinąsias priemones (pvz., skubos procedūrą, įmokų sumokėjimą, iškeldinimą, draudimą apribojant tam tikrų veiksmų atlikimą, įrodymų saugojimą) skubos tvarka visada gali nustatyti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas (juge des référés).

Nėra galutinio laikinųjų priemonių sąrašo: galima siekti įvairių skubių laikinųjų apsaugos priemonių (tai gali būti įmokos sumokėjimas, neteisėtai būstą užėmusių asmenų iškeldinimas, žalos ekspertizė arba konstatavimas ir pan.), kurios nesukelia jokių didelių prieštaravimų arba kurias pateisina ginčo pobūdis. Be to, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas skubos tvarka gali nustatyti tokias priemones, kurios reikalingos siekiant išvengti gręsiančios žalos (visų pirma, tvirtinimo darbai) arba kurios reikalingos akivaizdžiai neteisėtiems veiksmams nutraukti.

  • Egzistuoja speciali apsaugos priemonių schema (turto areštas ir teisinės garantijos) – tai tokios priemonės, kurios suteikia kreditoriui galimybę, dažniausiai leidus teisėjui, užkirsti kelią savo skolininkui naudoti visą turtą ar jo dalį arba tam turtui pritaikyti specialią garantijos teisę tam, kad užsitikrintų skolos, kuri dar nėra pripažinta teismo sprendimu, bet yra pavojus, kad ji bus negrąžinta, sumokėjimą.

Apsaugos priemonės gali būti dviejų tipų:

  • turto areštas, leidžiantis užblokuoti teisę į materialųjį turtą (baldus, transporto priemones ir pan.), nematerialųjį turtą (pinigų sumą, dalininkų teises ar vertybinius popierius ir pan.) arba skolas (banko sąskaitas, nuompinigius ir pan.).
  • teisinės garantijos į nekilnojamąjį turtą, prestižą, dalininkų akcijas ar vertybinius popierius (laikinos hipotekos registravimas, dalininkų akcijų ar vertybinių popierių užstatymas ir pan.).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

  • Laikinosios priemonės: į laikinąsias apsaugos priemones nustatantį teisėją reikia kreiptis teisminiu raštu (šaukimas į teismą antstolio išrašytu dokumentu – convocation en justice par acte d’huissier de justice). Tai skubi rungimosi principu grindžiama procedūra.
  • Apsaugos priemonės: Iš esmės, reikalingas išankstinis teisėjo leidimas. Vis dėlto kreditoriui tokio leidimo nereikia, jei jis turi vykdomąjį dokumentą arba teismo sprendimą, kuris dar nėra vykdytinas. Tai taikytina ir tuomet, kai neapmokami akceptuoti įsakomieji vekseliai, paprastieji vekseliai, čekiai arba nemokami nuompinigiai už nekilnojamojo turto nuomą (jei sutartis sudaryta raštu).

Laikinųjų priemonių atveju kompetentingas teismas nustatomas atsižvelgiant į prašymo pobūdį. Bendroji kompetencija priklauso apygardos teismo (tribunal de grande instance) pirmininkui. Vis dėlto apylinkės teismo teisėjas (juge d’instance), komercinių bylų teismo (tribunal de commerce), darbo santykių teismo (conseil des prud’hommes) ir paritetinio žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismo (tribunal paritaire des baux ruraux) pirmininkas, neperžengdami savo kompetencijos, taip pat gali priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių.

Apsaugos priemonių atveju kompetencija priklauso vykdymo vietos apygardos teismo teisėjui. Kompetentingas teismas yra skolininko gyvenamosios vietos teismas.

Kai tyrimą atlieka vykdymo vietos teisėjas ar laikinąsias apsaugos priemones nustatantis teisėjas, šalys atstovauja sau pačios. Joms taip pat gali padėti arba joms atstovauti advokatas.

Turtą areštuoti privalo antstolis. Teisinių garantijų registravimo atveju toks įpareigojimas nenumatytas. Vis tik atsižvelgiant į garantijų registravimo teisinį sudėtingumą, kreditoriams visuomet padeda teisės specialistai.

Apsaugos priemonių taikymo išlaidas galiausiai turi padengti skolininkas, net jei kreditoriui gali tekti sumokėti avansą. Vykdymo išlaidoms taikomas tarifas, nustatytas siekiant atlyginti antstoliams už kiekvieną vykdomąjį dokumentą ir kiekvieną apsaugos priemonę.

Pagal 1996 m. gruodžio 12 d. dekretą Nr. 96-1080, tarifinį antstolių atlygį sudaro nustatyta suma, apskaičiuojama priklausomai nuo atvejo kaupiamuoju arba alternatyviu būdu, lygi nustatytai ar proporcinei rinkliavai, prie kurios reikalui esant pridedama rinkliava už patraukimą atsakomybėn.

Kalbant apie apsaugos priemones, proporcinės rinkliavos už išieškotas sumas, apskaičiuotos pagal susigrąžintas sumas, gali būti išreikalautos tik tuomet, jei antstoliai turi įgaliojimą išieškoti mokėtinas sumas. Beje, prie minėto dekreto pridėtoje nomenklatūroje nenumatyta galimybė gauti laisvai suderėtą papildomą honorarą, išskyrus dalininkų teisių ar vertybinių popierių blokavimo atveju.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas nevykdo priemonės, jis leidžia ją vykdyti. Priemonę tokį leidimą gavusio asmens prašymu vykdo antstolis.

Jei reikalingas išankstinis teisėjo leidimas, skola turi būti iš esmės pagrįsta.

Apsaugos priemonių atveju nėra aiškios skubos sąlygos.

Kreditorius turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių kyla pavojus, kad skola gali būti negrąžinta (pvz., skolininkas yra nesąžiningas ir slepia savo turtą, atsirado daugiau kreditorių ir pan.).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Turto arešto priemonė gali būti taikoma visam skolininko turtui, kuris pagal įstatymus nėra laikomas neareštuotinu (pvz., turtas, reikalingas jo kasdieniam gyvenimui ar profesinei veiklai). Visa tai taikytina ir skoloms: vis dėlto apsaugos priemonės jokiu atveju negali būti taikomos atlyginimui (net jei jis gali būti areštuotas remiantis teismo sprendimu ar kitu vykdomuoju raštu pagal darbo užmokesčio arešto procedūrą).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Pagal apsaugos priemonę areštuotas turtas negali būti naudojamas. Skolininkas savo atsakomybe išlaiko turto naudojimo teisę, bet negali jo perleisti. Jei skolininkas išeikvoja areštuotą turtą, tai laikoma nusikaltimu, kuris baudžiamas pinigine bauda ir laisvės atėmimu.

Areštuotos pinigų sumos saugomos sąskaitoje.

Skolininkas gali parduoti turtą, kuriam taikoma teisinės garantijos priemonė, tačiau kreditorius turi perpardavimo ir privilegijuoto mokėjimo už to turto pardavimo kainą teisę.

Už areštuotą turtą atsako skolininkas, kuris laikomas to turto „saugotoju“, areštas nėra vykdytinas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau teisinės garantijos, kurios turi būti skelbiamos (verslo ar nekilnojamojo turto), taikomos visiems.

Bankas (ir apskritai visi susiję tretieji asmenys), gavęs turto arešto kliento atžvilgiu prašymą, privalo tuojau pat informuoti antstolį apie visus savo įsipareigojimus skolininko atžvilgiu (t. y. nurodyti visas skolininko vardu atidarytas sąskaitas ir šiose sąskaitose registruotas sumas). Jei bankas be teisėtos priežasties neatskleidžia šios informacijos, jis gali būti priverstas sumokėti skolą vietoj skolininko.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Apsaugos priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo tą priemonę taikyti leidusio teisėjo nutarties. Priešingu atveju leidimas nebegalioja.

Jei kreditorius dar nepradėjo procedūros savo skolai pripažinti, jis turi tai padaryti per mėnesį, kai priemonė įvykdoma. Priešingu atveju priemonė nebegalioja.

Apie apsaugos priemonę skolininkui turi būti pranešta ne vėliau kaip per aštuonias dienas. Skolininkas gali kreiptis į vykdymo vietos teisėją ir užginčyti priemonę arba leidimą ją taikyti. Teisėjas iš anksto gali nustatyti posėdžio, į kurį šalys bus pakviestos priemonei aptarti, datą. Iš esmės, skolininko užginčijimas gali būti priimtas iki tol, kol turto arešto priemonė dar nepradėta vykdyti kreditoriui gavus teismo sprendimą dėl skolos.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Skolininkas gali ginčyti nutartį tuo pat metu kaip ir pačią priemonę.

Vykdymo vietos teisėjui, kompetentingam suteikti leidimą dėl apsaugos priemonių, taip pat gali būti pateiktas ieškinys dėl nutarties. Teisėjo sprendimas gali būti užginčytas apeliaciniame teisme.

Kadangi skolininkas apie leidimą taikyti priemonę sužino tuo pat metu kaip ir apie pačią priemonę, nutarties ginčijimui taikomos tokios pat sąlygos kaip ir priemonės ginčijimui: ginčijimas priimtinas iki tol, kol apsaugos priemonė dar nepradėta vykdyti.

Apeliacinio skundo pateikimas neturi poveikio apsaugos priemonei, kuri veikia tol, kol teisėjas nenusprendė jos sustabdyti ar nenustatė jos negaliojimo.

Susijusios nuorodos

Legifrance svetainė

Teisingumo ministerijos svetainė

Nacionalinių antstolių rūmų svetainė

Paskutinis naujinimas: 04/01/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma