Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (latvių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Tarpininkavimas ES šalyse

Latvija

Kam kreiptis į teismą, jei ginčus gali padėti išspręsti tarpininkas? Tai yra alternatyvi ginčų sprendimo priemonė – tarpininkas padeda ginčo šalims susitarti. Ir Latvijos vyriausybė, ir teisininkai suvokia tarpininkavimo pranašumus.

Turinį pateikė
Latvija

Į ką kreiptis?

Šiuo metu Latvijoje tarpininkavimu sprendžiant civilinius ginčus dar tik pradedama naudotis. Nėra centrinės valdžios institucijos, atsakingos už tarpininko profesijos reglamentavimą.

Tarpininkavimo taryba

Tarpininkavimo taryba (Mediācijas padome) yra 2011 m. liepos 25 d. įsteigta asociacija, vienijanti keletą Latvijoje įregistruotų tarpininkavimo asociacijų. Ji siekia sukurti bendrus tarpininkų mokymo standartus ir įvesti mokymo programų sertifikavimą, parengti ir priimti sertifikuotų tarpininkų elgesio kodeksą, taip pat atstovauti sertifikuotiems tarpininkams, teikti nuomones nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms institucijoms bei pareigūnams ir teikti nuomones teisėkūros ir tarpininkavimo teisės praktikos klausimais.

Tarpininkavimo tarybą įsteigė šios asociacijos:

  • „Tarpininkavimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“ (Mediācija un ADR);
  • „Integruotas tarpininkavimas Latvijoje“ (Integrētā mediācija Latvijā);
  • „Integracija visuomenės labui (Nukentėjusiųjų paramos centras)“ (Integrācija sabiedrībai (Cietušo atbalsta centrs));
  • Komercinių tarpininkų asociacija (Komercmediatoru asociācija).

Asociacija „Tarpininkavimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“

Asociacija „Tarpininkavimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“ (Mediācija un ADR) buvo įsteigta 2005 m. balandžio 7 d. Jos tikslai:

  • skatinti Latvijoje laipsniškai diegti ir naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo būdus (tarpininkavimą, taikinimą, nešališką faktinių aplinkybių vertinimą, ekspertų ataskaitas, arbitražą ir kt.);
  • dalyvauti formuojant politiką, pvz., valstybės institucijų sudarytose darbo grupėse;
  • skatinti tobulinti savo narių profesinės kvalifikacijos standartus ir teikti kuo geresnes tarpininkavimo bei alternatyvaus ginčų sprendimo paslaugas;
  • suburti alternatyvaus ginčų sprendimo profesionalus siekti bendrų tikslų;
  • bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis.

Organizacija pataria ginčo šalims ir jų atstovams dėl specialisto pasirinkimo ir rengia paskaitas bei seminarus apie tarpininkavimą ir alternatyvų ginčų sprendimą. Kai kurie organizacijos nariai, užsiimantys tarpininkavimo praktika, specializuojasi civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Nariai derybų ir tarpininkavimo įgūdžių įgijo ir Latvijoje, ir užsienyje, dalyvaudami patyrusių tarpininkų ir ginčų sprendėjų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių rengiamuose mokymuose.

Asociacija „Integruotas tarpininkavimas Latvijoje“

Asociacija „Integruotas tarpininkavimas Latvijoje“ (Integrētā mediācija Latvijā, IMLV) buvo įsteigta 2007 m. rugpjūčio 10 d. Ji siekia sukurti visuomenę, kurioje ginčai išsprendžiami sėkmingai, visų šalių interesai atstovaujami lygiai, o ginčų sprendimo procesas yra humaniškas, teisingas ir grindžiamas bendradarbiavimu. IMLV įsteigta glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos asociacija „Integrierte Mediation“. Bendradarbiavimas planuojamas švietimo, papildomo mokymo, priežiūros, tarpininkavimo paslaugų diegimo ir gerosios patirties taikymo srityse.

IMLV siekia skatinti tarpininkavimo plėtrą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, integruojant jį į ginčų sprendimo procesą institucijose ir organizacijose, taip pat į profesionalų darbą ir visą visuomenę apskritai.

Siekdama šio tikslo, IMLV nusistatė tokius uždavinius:

  • populiarinti ir plėtoti integruoto tarpininkavimo – šiuolaikiško ir kokybiško ginčų sprendimo būdo – idėją;
  • skatinti specialistų, organizacijų ir institucijų bendradarbiavimą;
  • apibrėžti integruoto tarpininkavimo koncepcijas ir privalumus ir juos ginti;
  • informuoti ir šviesti visuomenę apie integruoto tarpininkavimo koncepcijas ir galimybes;
  • plačiau informuoti apie sėkmingus integruoto tarpininkavimo pavyzdžius;
  • organizuoti mokymą tarpininkavimo ir jo galimo integravimo į įvairių sričių veiklą srityje;
  • atlikti tyrimus ir apklausas.

IMLV jungia įvairius specialistus, įskaitant praktikuojančius tarpininkus, kurie siekia pritaikyti tarpininkavimo įgūdžius savo veikloje ir labiau informuoti visuomenę apie tarpininkavimą kaip sėkmingą ginčų sprendimo alternatyvą.

Asociacija „Integracija visuomenės labui“ (Nukentėjusiųjų paramos centras)

Asociacijos „Integracija visuomenės labui“ Nukentėjusiųjų paramos centras pradėjo veiklą 2003 m. Pagrindinis jos tikslas – remti nukentėjusiuosius nuo nusikaltimų. Nuo 2004 m. centre dirba ir 20 tarpininkų, gerai išmanančių tarpininkavimo procedūras ir gebančių jomis pasinaudoti sprendžiant civilinius ir administracinius teisinius ginčus.

Kokiose srityse galima tarpininkauti ir (arba) dažniausiai tarpininkaujama?

Tarpininkavimas galimas įvairiose srityse. Plačiausiai jis gali būti naudojamas šeimos teisės ir komercinės teisės srityje kylančiuose civiliniuose ginčuose.

Ar reikia laikytis konkrečių taisyklių?

Tarpininkavimas yra visiškai neprivalomas.

Tarpininkavimas nėra būtina išankstinė sąlyga konkrečiai bylai iškelti ar tęsti teisme.

Latvijoje tarpininkavimas nereglamentuojamas išorės įstatymais ar taisyklėmis.

Informacija ir mokymas

Tarpininkavimui skirta interneto svetainė: http://www.mediacija.lv/.

Abi asociacijos – „Tarpininkavimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“ ir „Integracija visuomenės labui“ – turi mokytojų, siūlančių būsimiems tarpininkams skirtą pagrindinį tarpininkavimo kursą ir pagrindinių konfliktų sprendimo įgūdžių profesionaliam ir asmeniniam naudojimui kursą.

Kiek kainuoja tarpininkavimas?

Civiliniai ginčai tarpininkavimo būdu sprendžiami už mokestį. Tarpininkavimo kaina priklauso nuo keleto veiksnių: tarpininko kvalifikacijos ir patirties, ginčo sudėtingumo, būtinų tarpininkavimo sesijų skaičiaus ir kitų veiksnių.

Tačiau su vaikų interesais ir teisėmis susijusiais atvejais Rygos šeimos teismo Užsienio ir taikinimo reikalų taryba (Rīgas Bāriņtiesas Ārlietu un samierināšanas pārvalde) Rygos gyventojams paslaugas teikia nemokamai. ‑Ginčai daugiausia susiję su išlaikymu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo teisėmis, globa ir auklėjimu.

Ar galima priverstinai vykdyti tarpininkaujant pasiektą susitarimą?

Pagal Direktyvą 2008/52/EB ginčo šalys gali reikalauti užtikrinti tarpininkaujant sudaryto rašytinio susitarimo vykdymą. Valstybės narės praneša Komisijai apie teismus ir kitas tokius prašymus nagrinėti kompetentingas institucijas.

Kol kas Latvija nepateikė šios informacijos.

Nuorodos

Mediācija.lv

Paskutinis naujinimas: 08/12/2014

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.