Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (anglų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Vartotojų teisių direktyva (2011/83)

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

  • Šia direktyva didinama vartotojų apsauga, suderinant kelis pagrindinius nacionalinių teisių aktų aspektus, susijusius su prekiautojų ir vartotojų sudarytomis sutartimis.
  • Ja skatinama prekyba tarp ES šalių, ypač pirkimas internetu.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Išskyrus kelias išimtis, kaip antai kelionės ir atostogų paslaugų paketus ar finansines paslaugas, pavyzdžiui, vartojimo kreditus ir draudimą, direktyva apima prekiautojų ir vartotojų sudarytas sutartis dėl prekių pardavimo ir paslaugų, pavyzdžiui, vandens, dujų, elektros, šildymo ir skaitmeninio turinio, teikimo. Ja pakeičiama Nuotolinės prekybos direktyva (97/7/EB) ir Išnešiojamosios prekybos direktyva (85/577/EEB).

Informacijos teikimo pareigos

Prieš sudarant sutartį prekiautojai turi aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojams informaciją, pavyzdžiui:

  • prekiautojo tapatybės ir kontaktinius duomenis;
  • pagrindines prekės ypatybes ir
  • taikomas sąlygas, įskaitant mokėjimo sąlygas, pristatymo laiką, sutarties vykdymą ir trukmę, sutarties nutraukimo sąlygas.

Parduotuvėse reikia pateikti tik tą informaciją, kuri dar nėra akivaizdi.

Išsamesni informacijos reikalavimai, ypač dėl teisės atsisakyti, yra nustatyti pašto, telefono ir interneto sutartims bei pirkiniams ne prekybai skirtose patalpose (kai prekiautojas lankosi vartotojo namuose).

Teisė atsisakyti

Vartotojai, nenurodydami priežasties ir nepatirdami kitų išlaidų, gali atsisakyti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių per 14 dienų nuo prekių pristatymo ar paslaugų sutarties sudarymo, išskyrus tam tikras išimtis. Tam pakanka prekiautojo pateiktos standartinės atsisakymo formos. Jei vartotojas nėra informuojamas apie savo teises, sutarties atsisakymo laikotarpis tęsiasi 12 mėnesių.

Išimtys taikomos greitai gendantiems gaminiams, supakuotoms prekėms, kurias vartotojas atidarė ir kurių negalima grąžinti dėl sveikatos ar higienos priežasčių, viešbučio rezervacijoms ir automobilių nuomai konkrečioms datoms.

Jokių nepagrįstų mokėjimo ar papildomų išlaidų

Prekiautojams draudžiama imti iš vartotojų mokesčius, kurie viršija prekiautojo patiriamas išlaidas dėl tam tikros mokėjimo priemonės.

Vartotojas, skambindamas prekiautojui pasiteirauti ar pasiskųsti dėl sutarties, turi mokėti ne daugiau nei bazinę skambučių kainą.

Prekiautojai privalo gauti vartotojo aiškų sutikimą, kai jam siūlomos papildomos mokamos paslaugos. Tokiems mokėjimams negali būti naudojamos užsakymo formos su jau pažymėtais langeliais.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2011 m. gruodžio 12 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. Direktyva taikoma sutartims, sudarytoms po 2014 m. birželio 13 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Vartotojų teisių direktyva“.

DOKUMENTAS

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64–88)

Paskutinis naujinimas: 08/08/2018

Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.