Ispanijos teisės šaltiniai
Ispanijos teisės šaltiniai apibrėžiami Civilinio kodekso 1 straipsnyje:
- „Ispanijos teisės šaltiniai yra teisės aktai, papročiai ir bendrieji teisės principai.
- Nuostatos, prieštaraujančios aukštesnę teisinę galią turinčiai nuostatai, negalioja.
- Paprotys taikomas tik tada, kai nėra taikytino teisės akto ir kai jis neprieštarauja moralei arba viešajai tvarkai ir yra nusistovėjęs.
- Teisinė praktika, kuri nėra tik pareikštos valios aiškinimas, laikoma papročiu.
- Bendrieji teisės principai taikomi nesant teisės akto arba papročio, nepažeidžiant jų reikšmės formuojant teisinę sistemą.
- Į tarptautines sutartis įtrauktos teisės normos Ispanijoje tiesiogiai netaikomos, kol netampa vidaus sistemos dalimi, jas visas paskelbus Valstybės oficialiajame leidinyje.
- Teisinė sistema papildoma teismų praktika, kurią nuosekliai plėtoja Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės aktus, papročius ir bendruosius teisės principus.
- Teisėjai neišvengiamai visais atvejais privalo spręsti jų kompetencijai priskiriamus klausimus, taikydami nustatytą šaltinių sistemą.“
Teisės normų rūšys
Konstitucija: aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, taikomas visoms valdžios institucijoms ir piliečiams. Bet kokia Konstitucijai prieštaraujanti nuostata ar veiksmas negalioja. Konstituciją sudaro dvi dalys, aiškiai atskirtos turinio požiūriu: a) dogmatinė dalis ir b) pagrindinė dalis.
Tarptautinės sutartys: rašytinė tam tikrų tarptautinės teisės subjektų sutartis, reglamentuojama pagal tarptautinę teisę. Ją gali sudaryti vienas ar keli pridėti teisiniai dokumentai, nepaisant jų pavadinimo.
Autonominių sričių statutai: pagrindinė Ispanijos autonominės srities institucinė teisės norma, pripažinta 1978 m. Ispanijos Konstitucijoje ir patvirtinta organiniu įstatymu. Juose pateikiama bent ši informacija: autonominės srities pavadinimas, teritorinės ribos, autonominių institucijų pavadinimas, struktūra ir būstinė bei suteikti įgaliojimai.
- Įstatymai: yra įvairių rūšių įstatymų.
- Organiniai įstatymai: įstatymai, susiję su pagrindinių piliečių teisių ir laisvių plėtojimu, įstatymai, kuriais patvirtinami autonominių sričių statutai ir bendra rinkimų tvarka, ir kiti Konstitucijoje nurodyti įstatymai.
- Paprastieji įstatymai: įstatymai, kuriais reglamentuojami organiniame įstatyme apibūdinti klausimai.
- Įstatymų galią turintys dekretai: jais Generaliniai Kortesai (Cortes Generales) vyriausybei perduoda įgaliojimus leisti įstatymų galią turinčias teisės normas, susijusias su konkrečiais klausimais.
- Dekretas-įstatymas: laikinos teisės aktų nuostatos, kurias skelbia vyriausybė esant ypatingam ir skubiam poreikiui ir kuriomis negali būti daromas poveikis pagrindinių valstybės institucijų sistemai, Konstitucijos pirmojoje antraštinėje dalyje reglamentuojamoms piliečių teisėms, pareigoms ir laisvėms, autonominių sričių sistemai ar bendrai rinkimų teisei. Dekretai-įstatymai nedelsiant, per trisdešimt dienų nuo jų paskelbimo, turi būti pateikti svarstyti Deputatų Rūmams, kurie dėl jų priima sprendimą paprasta balsų dauguma.
- Reglamentai: bendro pobūdžio teisės normos, priimamos vykdomosios valdžios. Hierarchinėje sistemoje jų vieta – iš karto po įstatymų; paprastai jais plėtojami įstatymai.
- Papročiai: papročiai apibūdinami kaip „visos taisyklės, kylančios iš daugiau ar mažiau nusistovėjusios vienodos praktikos“. Kad paprotys atspindėtų bendrą ir savaiminį siekį, jis turi būti bendras, nusistovėjęs, vienodas ir tvarus.
- Bendrieji teisės principai: bendrosios normos, kurios, neįtrauktos į teisinę sistemą oficialia tvarka, yra šios sistemos dalis, nes taikomos kaip kitų atskirų normų pagrindas arba abstrakčiai atspindi vienos šių atskirų normų grupės turinį. Jos taikomos teisės aktų trūkumams pašalinti arba teisės nuostatoms aiškinti.
- Teismų praktika: ją sudaro Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose normos aiškinamos vienodai, ir autonominės srities aukštesniųjų teisingumo teismų sprendimai, kai svarstomi tik atitinkamos autonominės srities kompetencijai priskiriami klausimai. Jeigu teisėjas arba teismas nukrypsta nuo Aukščiausiojo Teismo nustatytos doktrinos, nutarties galiojimas automatiškai nepanaikinamas, bet nutartis naudojama kaip kasacijos motyvas. Tačiau Aukščiausiasis Teismas bet kada gali nukrypti nuo konsoliduotos savo praktikos.
Teisės normų hierarchija
Ispanijos civilinio kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „nuostatos, prieštaraujančios kitoms aukštesnę teisinę galią turinčioms nuostatoms, negalioja“. Tai reiškia, kad būtinai turi būti nustatyta teisės normų hierarchija; tuo tikslu Ispanijos Konstitucijoje reglamentuojamas įvairių nuostatų tarpusavio ryšys ir jų hierarchiniai bei jurisdikciniai ryšiai.
Pagal Konstituciją Ispanijos teisės normų viršenybė nustatyta taip:
- Konstitucija;
- tarptautinės sutartys;
- įstatymai siaurąja prasme: organiniai įstatymai, paprastieji įstatymai ir įstatymų galią turintys teisės aktai (prie jų priskiriami karaliaus dekretai-įstatymai ir įstatymų galią turintys karaliaus dekretai);
- vykdomosios valdžios išleistos teisės normos, kurioms taikoma atskira hierarchija pagal juos išleidusį organą (karaliaus dekretas, dekretas, ministro įsakymas ir pan.).
Be to, jurisdikcijos principas nustatomas atsižvelgiant į autonominių sričių parlamentų išleistas normas.
Institucinė sąranga
Už teisės normų priėmimą atsakingos institucijos
Ispanijos institucinė sąranga pagrįsta valdžių atskyrimo principu, Generaliniams Kortesams ir autonominių sričių teisėkūros asamblėjoms suteikiant įgaliojimus leisti teisės aktus.
Vyriausybė atlieka vykdomosios valdžios funkcijas, įskaitant reguliavimo įgaliojimus ir tam tikrais atvejais – Generalinių Kortesų suteiktus teisėkūros įgaliojimus.
Vietos įstaigoms nesuteikiami teisėkūros įgaliojimai, bet suteikiami reguliavimo įgaliojimai.
Teisėkūros iniciatyva priklauso vyriausybei, Deputatų Rūmams, Senatui, autonominių sričių asamblėjoms ir tautai.
Sprendimų priėmimo procesas
Tarptautinės sutartys: yra trys patvirtinimo mechanizmai, kurie priklauso nuo sutartyje reglamentuojamų sričių tipo.
- Visų pirma organiniu įstatymu leidžiama sudaryti sutartis, kuriomis tarptautinei organizacijai ar institucijai suteikiami iš Konstitucijos kylantys įgaliojimai.
- Antra, vyriausybė, gavusi išankstinį Generalinių Kortesų leidimą, valstybės sutikimą prisiimti sutartyse ar susitarimuose nustatytus įpareigojimus gali duoti šiais atvejais: sudarant politines sutartis, karines sutartis arba susitarimus, sutartis arba susitarimus, kuriais daromas poveikis valstybės teritoriniam vientisumui ar Konstitucijos pirmojoje antraštinėje dalyje nustatytoms pagrindinėms teisėms ir pareigoms, sutartis arba susitarimus, kuriuose nustatyti su valstybės finansais susiję finansiniai įpareigojimai, sutartis arba susitarimus, dėl kurių turi būti pakeisti tam tikri įstatymai ar nukrypta nuo šių įstatymų arba kuriems vykdyti turi būti priimtos teisės priemonės.
- Galiausiai likusiose srityse apie sudarymą reikia tik pranešti Deputatų Rūmams ir Senatui.
Teisėtai sudarytos ir Ispanijoje oficialiai paskelbtos tarptautinės sutartys yra vidaus sistemos dalis. Nuo jų nuostatų galima nukrypti, jas keisti ar panaikinti tik taip, kaip nustatyta pačiose sutartyse, arba pagal bendras tarptautinės teisės normas. Tarptautinėms sutartims ir susitarimams denonsuoti taikoma ta pati tvarka, kuri nustatyta jų patvirtinimui.
Įstatymai
Įstatymų projektus tvirtina Ministrų taryba, kuri teikia juos Deputatų Rūmams kartu išdėstydama motyvus ir nurodydama aplinkybes, kurie būtini nuomonei apie juos pareikšti.
Deputatų Rūmams patvirtinus paprastojo ar organinio įstatymo projektą, pirmininkas nedelsdamas apie jį praneša Senato pirmininkui, kuris jį pateikia svarstyti Senatui. Senatas per du mėnesius nuo teksto gavimo dienos gali vetuoti projektą arba padaryti jo pakeitimų. Projektas turi būti vetuotas absoliučia balsų dauguma.
Projekto negalima teikti tvirtinti karaliui, Deputatų Rūmams pradinio teksto neratifikavus absoliučia balsų dauguma, jei projektas buvo vetuotas, arba paprasta balsų dauguma praėjus dviem mėnesiams nuo jo pateikimo, arba nepareiškus nuomonės dėl pakeitimų, paprasta balsų dauguma pritarus jiems ar atmetus. Dviejų mėnesių terminas, per kurį Senatas gali vetuoti arba pakeisti projektą, sutrumpinamas iki dvidešimties kalendorinių dienų, kai vyriausybė arba Deputatų Rūmai projektus paskelbia skubiais.
Karalius per penkiolika dienų patvirtina Generalinių Kortesų patvirtintus įstatymus, juos paskelbia ir nurodo skelbti viešai.
- Organiniai įstatymai: organiniai įstatymai Deputatų Rūmuose turi būti tvirtinami, keičiami ar panaikinami absoliučia balsų dauguma vykstant galutiniam balsavimui dėl viso projekto.
Reglamentai. Reglamentai rengiami šia tvarka:
- iniciatyvos imasi kompetentingas politikos formavimo centras, kuris rengia atitinkamą projektą ir kartu su juo – ataskaitą apie projekto būtinumą ir tinkamumą bei finansinę ataskaitą, kurioje pateikiama būsimų jo išlaidų sąmata;
- rengiant reglamentą, be ataskaitų, turi būti surinktos nuomonės ir gauti būtini išankstiniai pritarimai, pavyzdžiui, atlikti tyrimai ir konsultacijos, laikomi tinkamais reglamento poveikiui ir teisėtumui užtikrinti. Bet kuriuo atveju kartu su reglamentais turi būti teikiamos ataskaitos apie poveikį, atsižvelgiant į juose nustatytų priemonių tipą;
- kai nuostatomis daromas poveikis teisėtoms piliečių teisėms ir lūkesčiams, per pagrįstą laiką, ne trumpesnį kaip penkiolika darbo dienų, dėl jų gali būti tariamasi su piliečiais. Per nurodytą laiką su jomis taip pat supažindinama visuomenė, kai taip rekomenduojama atsižvelgiant į jų pobūdį;
- bet kuriuo atveju reglamentų projektus teikia Generalinis techninis sekretoriatas (Secretaría General Técnica), nepažeisdamas Valstybės Tarybos teisės teikti nuomonę teisės aktuose nustatytais atvejais;
- jeigu reglamento nuostatomis gali būti daromas poveikis valstybės ir autonominių sričių kompetencijų paskirstymui, apie tai būtina iš anksto pranešti Teritorinės politikos ministerijai;
- kad vyriausybės patvirtinti reglamentai įsigaliotų, jie visi turi būti paskelbti Valstybės oficialiajame leidinyje.
Teisės aktų duomenų bazės
Sukurta Valstybės oficialiųjų leidinių duomenų bazė, kurioje pateikiami visi nuo 1960 m. skelbti teisės aktai: Iberlex.
Ar duomenų bazėmis galima naudotis nemokamai?
Šia duomenų baze galima naudotis nemokamai.
Trumpas turinio aprašas
Valstybės oficialiojo leidinio interneto puslapyje galima rasti nuo 1960 m. skelbtus leidinius.
Pateikiama teisės aktų ir skelbimų paieškos sistema ir nuo 1980 m. rinktos Konstitucinio teismo praktikos, valstybės advokatūros (nuo 1997 m. rinktų ataskaitų ir sprendimų) bei Valstybės tarybos duomenų bazė. Galiausiai teikiamos šios paslaugos: įspėjama apie teisės aktus, skelbiami skelbimai ir ieškoma informacijos bei dokumentų.
Susijusios nuorodos
IBERLEX – Ispanijos teisės aktų duomenų bazė
