Informacijos paieška pagal regionus
Latvijoje galioja kontinentinės Europos teisinė sistema. Svarbiausi šios teisinės sistemos šaltiniai yra rašytiniai teisės aktai.
Pagal viešąją teisę įsteigtų subjektų ir privačių fizinių asmenų ar kitų teisių turėtojų santykiai reglamentuojami teisės aktais (ārējie normatīvie akti).
Teisės aktų rūšys pagal jų teisinę galią (pradedant nuo didžiausią teisinę galią turinčio teisės akto):
Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Taikydamos ES teisę, institucijos ir teismai privalo atsižvelgti ir į Teisingumo Teismo praktiką.
Tarptautinės teisės nuostatos, nepaisant jų šaltinio, taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Nustačius, kad tokią pat vietą teisės aktų hierarchijoje užimanti tarptautinės teisės nuostata prieštarauja Latvijos nacionalinės teisės nuostatai, turi būti taikoma tarptautinės teisės nuostata.
Įstatymai ir Kabineto nutarimai privalomi visoje Latvijoje ir nė vienas asmuo negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl jų nežinojimo. Įstatymų ir Kabineto nutarimų nežinojimas neatleidžia nuo pareigos ir atsakomybės jų laikytis.
Privalomieji vietos valdžios nutarimai privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje.
Teisės aktus turi teisę priimti šie subjektai:
Vidaus norminius teisės aktus (iekšējie normatīvie akti) parengia viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, kad jame nustatytų savo ar jai pavaldžių įstaigų darbo tvarkos taisykles arba patikslintų bendro pobūdžio teisės akto, susijusio su jos vykdoma veikla, taikymo procedūrą. Vidaus norminiai teisės aktai neįpareigoja privačių fizinių asmenų. Todėl, jeigu įstaiga priima sprendimą dėl privataus fizinio asmens, ji negali tokio sprendimo grįsti vidaus norminiu teisės aktu.
Vidaus norminių teisės aktų rūšys:
Visų rūšių vidaus norminiai teisės aktai turi vienodą teisinę galią. Jeigu nustatoma, kad tarp vidaus norminių teisės aktų yra kolizija, taikomas aukščiausius įgaliojimus turinčios institucijos arba pareigūno priimtas aktas.
Vidaus norminius aktus turi teisę priimti šie subjektai:
Teisės šaltiniai gali būti skirstomi į:
Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo (arba kitos teisės akto) nuostata, kurią Konstitucinis Teismas pripažino neatitinkančia aukštesnės teisinės galios teisės normos, netenka galios nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nustato kitaip.
Jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Latvijos pasirašytas ar sudarytas tarptautinis susitarimas neatitinka Konstitucijos, Kabinetas privalo nedelsdamas pakeisti arba panaikinti šį susitarimą, sustabdyti jo galiojimą arba iš jo pasitraukti.
Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo užbaigiamas konkretus teismo procesas ir kuriame išaiškinama teisės norma, yra privalomas visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims.
Teisės aktų leidybos teisę turi Saeima ir Latvijos tauta, kuri turi teisę dalyvauti referendumuose.
Kabinetas teisės aktus gali priimti nutarimų (noteikumi) forma šiais atvejais:
Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija ir Viešųjų paslaugų komisija gali priimti teisės aktus (nutarimus, noteikumi) tik remdamiesi įstatyme nustatytais įgaliojimais ir neviršydami savo kompetencijos.
Vietos valdžios institucijos gali priimti teisės aktus (privalomuosius nutarimus) remdamosi įstatymais arba Kabineto nutarimais.
Šioje skiltyje pateikiama naujų teisės aktų rengimo procedūros apžvalga.
Įstatymo projektą parlamentui gali pateikti Prezidentas, Kabinetas, parlamento komitetai, ne mažiau kaip penki parlamento nariai arba, vadovaujantis Konstitucijoje numatytomis procedūromis ir atvejais, – vienas dešimtadalis visų rinkėjų.
Įstatymo projektas parlamente svarstomas tris kartus. Skubūs įstatymų projektai, valstybės biudžeto įstatymo projektas, valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektai ir teisės aktų dėl tarptautinių susitarimų patvirtinimo projektai priimami po dviejų svarstymų.
Įstatymo projektas laikomas priimtu ir tampa įstatymu, jei apsvarstytas tris kartus, arba pirmiau minėtais atvejais – du kartus, jei balsuojama dėl viso įstatymo projekto ir gaunama absoliuti balsavime dalyvaujančių parlamento narių balsų dauguma.
Visus priimtus įstatymus parlamento kanceliarija (Prezidijs) siunčia Prezidentui, kad jis juos paskelbtų.
Prezidentas paskelbia Saeima priimtus įstatymus ne anksčiau kaip dešimtą ir ne vėliau kaip dvidešimt pirmą dieną po įstatymo priėmimo. Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po oficialaus paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitoks terminas.
Prezidentas turi teisę reikalauti persvarstyti įstatymą ir teisę sustabdyti įstatymo paskelbimą dviem mėnesiams.
Prezidentas teise prašyti persvarstyti įstatymą naudojasi savo iniciatyva, tačiau įstatymo paskelbimą gali atidėti tik jeigu to prašo ne mažiau kaip trečdalis visų parlamento narių. Prezidentas arba trečdalis visų parlamento narių pirmiau nurodytomis teisėmis gali pasinaudoti per dešimt dienų nuo įstatymo priėmimo parlamente.
Pagal pirmiau nurodytą procedūrą sustabdytas įstatymas perduodamas spręsti rengiant valstybinį referendumą, jeigu to prašo ne mažiau kaip dešimtadalis visų rinkėjų, surinkusių atitinkamą parašų skaičių. Tačiau jei toks prašymas negaunamas per du mėnesius, įstatymas paskelbiamas. Referendumas nerengiamas, jeigu parlamentas dėl atitinkamo įstatymo balsuoja dar kartą ir jo priėmimui pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų parlamento narių.
Saeima priimtas įstatymas, kurio paskelbimą sustabdė Prezidentas, gali būti panaikintas referendumu, jei ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių ankstesniuose Saeima rinkimuose, dalyvauja referendume ir dauguma jų pritaria įstatymo panaikinimui.
Vis dėlto referendumą galima rengti ne dėl visų įstatymų. Nacionalinis referendumas negali būti rengiamas dėl biudžeto ir įstatymų dėl paskolų, mokesčių, muitų, geležinkelių tarifų, šaukimo į karo tarnybą, karo paskelbimo ir pradžios, taikos sutarties sudarymo, nepaprastosios padėties paskelbimo ir atšaukimo, mobilizacijos ir demobilizacijos, taip pat susitarimų su kitomis valstybėmis.
Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitas įsigaliojimo terminas. Įstatymo įsigaliojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kurią įstatymas paskelbiamas.
Įstatymas nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:
Ministerijos, valstybės kanceliarijos arba ministrui pirmininkui atskaitingos viešojo administravimo institucijos parengtą nutarimo projektą Kabinetui gali teikti Kabineto narys .
Kitos valstybės ar vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar socialinių partnerių organizacijos parengtą nutarimo projektą Kabinetui gali teikti atitinkamos įstaigos vadovas arba jis tai gali padaryti per Kabineto narį, kuris politiškai yra atsakingas atitinkamoje vietovėje, sektoriuje ar pasektoryje.
Kabinetui pateikiami nutarimų projektai iš pradžių paskelbiami ir apsvarstomi valstybės sekretorių posėdžiuose. Paskelbtas Kabineto nutarimo projektas siunčiamas atitinkamoms ministerijoms tvirtinti ir prireikus – kitoms susijusioms institucijoms. Teisingumo ir Finansų ministerijos teikia nuomones dėl visų nutarimų projektų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat gali tvirtinimo etape teikti savo nuomones.
Nutarimų projektai, dėl kurių susitarta, svarstomi Kabineto posėdyje, o projektai, dėl kurių nebuvo pasiektas susitarimas, aptariami Kabineto komiteto posėdyje. Visi Kabineto teisės aktų projektai, apsvarstyti Kabineto komiteto posėdyje, siunčiami svarstyti Kabineto posėdyje. Jeigu Kabineto posėdyje pritariama nutarimo projektui, jis laikomas priimtu ir tampa Kabineto nutarimu.
Kabineto nutarimai skelbiami oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis).
Kabineto nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai nutarime nustatyta kitaip.
Kabineto nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:
Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai skelbiami, įsigalioja ir netenka galios taip pat, kaip ir Kabineto nutarimai.
Privalomieji vietos valdžios nutarimų projektus vietos tarybai gali pateikti tarybos pirmininkas, tarybos komitetas, tarybos nariai, neeilinio posėdžio iniciatorius ir miesto ar parapijos administracijos vadovas.
Privalomojo vietos valdžios nutarimo projektas priimamas ir tampa privalomas, jeigu dėl jo balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių vietos tarybos narių, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.
Taryba per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai nusiunčia popierinę ir elektroninę nutarimo versijas ir prie jo pridedamą aiškinamąjį raštą. Ministerija per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos įvertina nutarimo teisėtumą ir vietos tarybai nusiunčia savo nuomonę.
Jeigu ministerijos nuomonėje nepateikti jokie prieštaravimai dėl nutarimo teisėtumo, arba per nustatytą terminą vietos tarybai neišsiunčiama nuomonė, vietos taryba priima patvirtintą nutarimą.
Jeigu gautoje ministerijos nuomonėje pateikta išvada, kad visas nutarimas ar jo dalis yra neteisėti, vietos taryba jį pataiso atsižvelgdama į nuomonę ir priima pakeistą nutarimą. Jeigu vietos taryba visiškai arba iš dalies nesutinka su nuomone, ji šiuo tikslu pateikia jos sprendimą pagrindžiančius argumentus ir priima nutarimą. Per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai siunčiama popierinė ir elektroninė nutarimo versijos.
Vietos taryba privalomuosius nutarimus paskelbia vietos laikraštyje ar nemokamame leidinyje. Miesto taryba (Republikas pilsētas dome) privalomuosius nutarimus paskelbia Latvijos oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis). Kartu su nutarimu skelbiami jo aiškinamasis raštas.
Įsigaliojęs nutarimas paskelbiamas vietos valdžios institucijos interneto svetainėje. Privalomieji savivaldybių tarybų (novada domes) nutarimai taip pat iškabinami savivaldybės tarybos pastate ir parapijos ar miesto administracinėse įstaigose.
Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija privalomuosius vietos vyriausybės nutarimus paskelbia savo interneto svetainėje.
Privalomieji nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo laikraštyje ar nemokamame leidinyje, išskyrus atvejus, kai nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas.
Privalomieji vietos vyriausybės nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:
Latvijos Respublikoje leidžiamas oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis),. Informacijos paskelbimas šiame leidinyje reiškia, kad informacija paskelbta oficialiai.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis) oficialiai skelbiamas elektronine forma interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/. Iki šios datos interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/ paskelbta informacija pateikiama tik informavimo tikslais. Oficialiai ši informacija paskelbta spausdintinėje oficialiojo leidinio (Latvijas Vēstnesis) versijoje.
Įstatymų, Kabineto nutarimų konsoliduotas versijas, taip pat kitus įstatymus ir nutarimus galima rasti Latvijos teisės aktų interneto svetainėje http://www.likumi.lv/. Visos įstatymų ir nutarimų konsoliduotos versijos interneto svetainėje skelbiamos tik informavimo tikslais. Interneto svetainę tvarko oficialus leidėjas VSIA Latvijas Vēstnesis.
Oficialųjį leidinį (Latvijas Vēstnesis) leidžia leidėjas, kuris anksčiau leido oficialųjį leidinį tuo pačiu pavadinimu: VSIA Latvijas Vēstnesis.
Oficialus leidėjas veiklą vykdo vadovaudamasis tarptautiniais standartais ISO 9001:2008 (valdymo sistema) ir ISO 270001:2005 (informacijos saugumas).
Taip, su oficialiuoju leidiniu galima susipažinti nemokamai. Elektroninis Latvijos oficialiojo leidinio numerių archyvas taip pat yra nemokamas. Prieiga prie interneto svetainės, kurioje pateikiamos teisės aktų konsoliduotos versijos, taip pat yra nemokama.
Latvijos Respublikos Saeima (parlamentas), Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas, Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija, Viešųjų paslaugų komisija, Latvijos vietos valdžios institucijos, oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis), http://www.likumi.lv/
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.