Teisės šaltiniai

Latvijoje galioja kontinentinės Europos teisinė sistema. Svarbiausi šios teisinės sistemos šaltiniai yra rašytiniai teisės aktai.

Teisės aktai

Pagal viešąją teisę įsteigtų subjektų ir privačių fizinių asmenų ar kitų teisių turėtojų santykiai reglamentuojami teisės aktais (ārējie normatīvie akti).

Teisės aktų rūšys pagal jų teisinę galią (pradedant nuo didžiausią teisinę galią turinčio teisės akto):

• Latvijos Respublikos Konstitucija;
• parlamento priimti įstatymai;
• Kabineto nutarimai;
• Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai (jų statusas Latvijos teisinėje sistemoje toks pat, kaip Kabineto priimamų nutarimų);
• privalomieji vietos valdžios nutarimai.

Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Taikydamos ES teisę, institucijos ir teismai privalo atsižvelgti ir į Teisingumo Teismo praktiką.

Tarptautinės teisės nuostatos, nepaisant jų šaltinio, taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Nustačius, kad tokią pat vietą teisės aktų hierarchijoje užimanti tarptautinės teisės nuostata prieštarauja Latvijos nacionalinės teisės nuostatai, turi būti taikoma tarptautinės teisės nuostata.

Įstatymai ir Kabineto nutarimai privalomi visoje Latvijoje ir nė vienas asmuo negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl jų nežinojimo. Įstatymų ir Kabineto nutarimų nežinojimas neatleidžia nuo pareigos ir atsakomybės jų laikytis.

Privalomieji vietos valdžios nutarimai privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje.

Teisės aktus turi teisę priimti šie subjektai:

• teisės aktų leidybos teisę įgyvendinanti Latvijos tauta (viena dešimtoji visų rinkėjų gali pateikti parlamentui teisės akto projektą; tauta taip pat gali dalyvauti referendumuose);
• Saeima (parlamentas) turi įgaliojimus priimti įstatymus;
• Kabinetas turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose;
• Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija ir Viešųjų paslaugų komisija turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose;
• vietos valdžios institucijos turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose.

Vidaus norminiai teisės aktai

Vidaus norminius teisės aktus (iekšējie normatīvie akti) parengia viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, kad jame nustatytų savo ar jai pavaldžių įstaigų darbo tvarkos taisykles arba patikslintų bendro pobūdžio teisės akto, susijusio su jos vykdoma veikla, taikymo procedūrą. Vidaus norminiai teisės aktai neįpareigoja privačių fizinių asmenų. Todėl, jeigu įstaiga priima sprendimą dėl privataus fizinio asmens, ji negali tokio sprendimo grįsti vidaus norminiu teisės aktu.

Vidaus norminių teisės aktų rūšys:

• įstaigos nuostatai (nolikums), kuriuose nustatoma įstaigos vidaus ir organizacinė struktūra;
• darbo reglamentas (reglaments), kuriame nustatoma įstaigos vidaus skyrių struktūra ir jų funkcijos;
• rekomendacijos (ieteikumi), kuriose nustatomas teisės aktais ir vidaus norminiais teisės aktais suteiktos diskrecijos teisės įgyvendinimas siekiant, kad panašiomis aplinkybėmis būtų veikiama vienodai; tam tikrais atvejais rekomendacijų galima nepaisyti, jeigu tam yra pakankamai pagrįstų priežasčių;
• instrukcijos (instrukcja), kuriose nustatoma, kaip turi būti taikomi bendro pobūdžio teisės aktai ir bendrieji teisės principai;
• vidaus taisyklės (iekšējie noteikumi), kuriose nustatoma administracinių sprendimų priėmimo tvarka, tai, kaip administracinius įgaliojimus turintys pareigūnai ir kiti darbuotojai turi vykdyti savo pareigas, elgesio taisyklės, darbuotojų sauga ir aptariami kiti su atitinkamos institucijos veikla susiję klausimai.

Visų rūšių vidaus norminiai teisės aktai turi vienodą teisinę galią. Jeigu nustatoma, kad tarp vidaus norminių teisės aktų yra kolizija, taikomas aukščiausius įgaliojimus turinčios institucijos arba pareigūno priimtas aktas.

Vidaus norminius aktus turi teisę priimti šie subjektai:

• Kabinetas;
• Kabineto narys;
• viešojo subjekto įsteigta reguliavimo institucija;
• institucijos vadovas.

Teisės šaltinių klasifikacija

Teisės šaltiniai gali būti skirstomi į:

• įstatymus ir nutarimus (normatīvie akti): teisės aktai, kuriais nustatomos, įgyvendinamos, keičiamos arba panaikinamos teisės normos; įstatymai ir nutarimai gali būti klasifikuojami į teisės aktus ir vidaus norminius teisės aktus;
• bendruosius teisės principus: rašytinės (nustatytos įstatymuose ar nutarimuose) arba nerašytinės pagrindinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamas objektyvus socialinio gyvenimo teisėtumas;
• paprotinę teisę: elgesio taisyklės, kurios nusistovėjo jas taikant ilgu istoriniu laikotarpiu; paprotinė teisė taikoma nustatant teises ir aiškinant teisės nuostatas, jeigu atitinkamas klausimas nereglamentuojamas įstatymu arba kitu teisės aktu;
• teismų praktiką: teismų sprendimų, kuriuose pateikiamos teisingos ir vertingos apibendrintos teisinės išvados, kurias pagrįsdami sprendimus kitose bylose gali pritaikyti teisėjai, visuma;
• teisės doktriną (doktrīna): nusistovėjusi jurisprudencija, kurioje aiškinamos teisės nuostatos, jų kilmė ir taikymas; teisės doktrina plačiai remiamasi teismams ir viešojo administravimo institucijoms priimant sprendimus.

Teisės šaltinių hierarchija

Pirminės teisės šaltiniai

• įstatymai ir nutarimai: tai yra aukščiausią teisinę galią turintys teisės šaltiniai; jie taikomi atsižvelgiant į jų padėtį teisės aktų hierarchijoje;
• bendrieji teisės principai: šis teisės šaltinis taikomas, jeigu atitinkamas klausimas nereglamentuojamas įstatymu arba nutarimu; bendrieji teisės principai taip pat taikomi aiškinant įstatymus ir nutarimus; bendrieji teisės principai neturi hierarchijos, jų teisinė galia yra vienoda;
• paprotinė teisė: ji taikoma nustatant teises ir aiškinant teisės nuostatas, jeigu klausimas nereglamentuojamas įstatymu arba kitu teisės aktu.

Antrinės teisės šaltiniai

• teismų praktika: pagal procesines taisykles priimti teismų sprendimai yra privalomi ieškinius nagrinėjantiems teismams; šie teismų sprendimai turi įstatymo galią, yra privalomi visoms šalims ir turi būti vertinami kaip įstatymai.

Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo (arba kitos teisės akto) nuostata, kurią Konstitucinis Teismas pripažino neatitinkančia aukštesnės teisinės galios teisės normos, netenka galios nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nustato kitaip.

Jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Latvijos pasirašytas ar sudarytas tarptautinis susitarimas neatitinka Konstitucijos, Kabinetas privalo nedelsdamas pakeisti arba panaikinti šį susitarimą, sustabdyti jo galiojimą arba iš jo pasitraukti.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo užbaigiamas konkretus teismo procesas ir kuriame išaiškinama teisės norma, yra privalomas visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims.

• Teisės doktrina dažnai naudojama teismo sprendimams ir viešojo administravimo institucijų nutarimams argumentuoti; teisės doktrina neturi teisinės galios, ji taip pat nėra visuotinai privaloma.

Institucinė struktūra

Teisėkūros subjektai

Teisės aktų leidybos teisę turi Saeima ir Latvijos tauta, kuri turi teisę dalyvauti referendumuose.

Kabinetas teisės aktus gali priimti nutarimų (noteikumi) forma šiais atvejais:

• remdamasis įstatymu suteiktais įgaliojimais;
• siekdamas patvirtinti tarptautinį susitarimą ar jo projektą, denonsuoti tarptautinį susitarimą ar sustabdyti jo galiojimą, išskyrus atvejus, kai Konstitucijoje ar kitame įstatyme nustatyta kitaip;
• prireikus taikyti Europos Sąjungos teisės aktus ir jei atitinkamas klausimas nereglamentuojamas įstatymu; šiais nutarimais negali būti pažeidžiamos privačių fizinių asmenų pagrindinės teisės.

Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija ir Viešųjų paslaugų komisija gali priimti teisės aktus (nutarimus, noteikumi) tik remdamiesi įstatyme nustatytais įgaliojimais ir neviršydami savo kompetencijos.

Vietos valdžios institucijos gali priimti teisės aktus (privalomuosius nutarimus) remdamosi įstatymais arba Kabineto nutarimais.

Naujų įstatymų ir nutarimų rengimo procesas

Šioje skiltyje pateikiama naujų teisės aktų rengimo procedūros apžvalga.

Įstatymas

Įstatymo projekto pateikimas parlamente

Įstatymo projektą parlamentui gali pateikti Prezidentas, Kabinetas, parlamento komitetai, ne mažiau kaip penki parlamento nariai arba, vadovaujantis Konstitucijoje numatytomis procedūromis ir atvejais, – vienas dešimtadalis visų rinkėjų.

Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas parlamente

Įstatymo projektas parlamente svarstomas tris kartus. Skubūs įstatymų projektai, valstybės biudžeto įstatymo projektas, valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektai ir teisės aktų dėl tarptautinių susitarimų patvirtinimo projektai priimami po dviejų svarstymų.

Įstatymo projektas laikomas priimtu ir tampa įstatymu, jei apsvarstytas tris kartus, arba pirmiau minėtais atvejais – du kartus, jei balsuojama dėl viso įstatymo projekto ir gaunama absoliuti balsavime dalyvaujančių parlamento narių balsų dauguma.

Įstatymų paskelbimas

Visus priimtus įstatymus parlamento kanceliarija (Prezidijs) siunčia Prezidentui, kad jis juos paskelbtų.

Prezidentas paskelbia Saeima priimtus įstatymus ne anksčiau kaip dešimtą ir ne vėliau kaip dvidešimt pirmą dieną po įstatymo priėmimo. Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po oficialaus paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitoks terminas.

Teisė sustabdyti įstatymo paskelbimą

Prezidentas turi teisę reikalauti persvarstyti įstatymą ir teisę sustabdyti įstatymo paskelbimą dviem mėnesiams.

Prezidentas teise prašyti persvarstyti įstatymą naudojasi savo iniciatyva, tačiau įstatymo paskelbimą gali atidėti tik jeigu to prašo ne mažiau kaip trečdalis visų parlamento narių. Prezidentas arba trečdalis visų parlamento narių pirmiau nurodytomis teisėmis gali pasinaudoti per dešimt dienų nuo įstatymo priėmimo parlamente.

Pagal pirmiau nurodytą procedūrą sustabdytas įstatymas perduodamas spręsti rengiant valstybinį referendumą, jeigu to prašo ne mažiau kaip dešimtadalis visų rinkėjų, surinkusių atitinkamą parašų skaičių. Tačiau jei toks prašymas negaunamas per du mėnesius, įstatymas paskelbiamas. Referendumas nerengiamas, jeigu parlamentas dėl atitinkamo įstatymo balsuoja dar kartą ir jo priėmimui pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų parlamento narių.

Saeima priimtas įstatymas, kurio paskelbimą sustabdė Prezidentas, gali būti panaikintas referendumu, jei ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių ankstesniuose Saeima rinkimuose, dalyvauja referendume ir dauguma jų pritaria įstatymo panaikinimui.

Vis dėlto referendumą galima rengti ne dėl visų įstatymų. Nacionalinis referendumas negali būti rengiamas dėl biudžeto ir įstatymų dėl paskolų, mokesčių, muitų, geležinkelių tarifų, šaukimo į karo tarnybą, karo paskelbimo ir pradžios, taikos sutarties sudarymo, nepaprastosios padėties paskelbimo ir atšaukimo, mobilizacijos ir demobilizacijos, taip pat susitarimų su kitomis valstybėmis.

Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitas įsigaliojimo terminas. Įstatymo įsigaliojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kurią įstatymas paskelbiamas.

Įstatymo negaliojimas

Įstatymas nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus įstatymui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas įstatymas;
• įsigaliojus kito įstatymo pereinamajai nuostatai, kurioje nustatyta, kad anksčiau priimtas įstatymas panaikinamas;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas įstatymas;
• jeigu įstatymas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus tas įstatymas netenka galios.

Kabineto nutarimai

Kabineto nutarimo projekto pateikimas

Ministerijos, valstybės kanceliarijos arba ministrui pirmininkui atskaitingos viešojo administravimo institucijos parengtą nutarimo projektą Kabinetui gali teikti Kabineto narys .

Kitos valstybės ar vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar socialinių partnerių organizacijos parengtą nutarimo projektą Kabinetui gali teikti atitinkamos įstaigos vadovas arba jis tai gali padaryti per Kabineto narį, kuris politiškai yra atsakingas atitinkamoje vietovėje, sektoriuje ar pasektoryje.

Kabineto nutarimo projekto svarstymas ir priėmimas

Kabinetui pateikiami nutarimų projektai iš pradžių paskelbiami ir apsvarstomi valstybės sekretorių posėdžiuose. Paskelbtas Kabineto nutarimo projektas siunčiamas atitinkamoms ministerijoms tvirtinti ir prireikus – kitoms susijusioms institucijoms. Teisingumo ir Finansų ministerijos teikia nuomones dėl visų nutarimų projektų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat gali tvirtinimo etape teikti savo nuomones.

Nutarimų projektai, dėl kurių susitarta, svarstomi Kabineto posėdyje, o projektai, dėl kurių nebuvo pasiektas susitarimas, aptariami Kabineto komiteto posėdyje. Visi Kabineto teisės aktų projektai, apsvarstyti Kabineto komiteto posėdyje, siunčiami svarstyti Kabineto posėdyje. Jeigu Kabineto posėdyje pritariama nutarimo projektui, jis laikomas priimtu ir tampa Kabineto nutarimu.

Kabineto nutarimų paskelbimas

Kabineto nutarimai skelbiami oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis).

Kabineto nutarimų įsigaliojimas

Kabineto nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai nutarime nustatyta kitaip.

Kabineto nutarimų negaliojimas

Kabineto nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus Kabineto nutarimui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas Kabineto nutarimas;
• įsigaliojus Kabineto nutarimo, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas Kabineto nutarimas, panaikinamosioms nuostatoms;
• jeigu įstatymo nuostata, kuria remiantis buvo priimtas Kabineto nutarimas, nustoja galioti;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas Kabineto nutarimas;
• jeigu Kabineto nutarimas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus tas nutarimas netenka galios.

Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai

Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai skelbiami, įsigalioja ir netenka galios taip pat, kaip ir Kabineto nutarimai.

Privalomieji vietos valdžios nutarimai

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų projektų pateikimas vietos tarybai

Privalomieji vietos valdžios nutarimų projektus vietos tarybai gali pateikti tarybos pirmininkas, tarybos komitetas, tarybos nariai, neeilinio posėdžio iniciatorius ir miesto ar parapijos administracijos vadovas.

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų projektų svarstymas ir priėmimas

Privalomojo vietos valdžios nutarimo projektas priimamas ir tampa privalomas, jeigu dėl jo balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių vietos tarybos narių, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Taryba per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai nusiunčia popierinę ir elektroninę nutarimo versijas ir prie jo pridedamą aiškinamąjį raštą. Ministerija per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos įvertina nutarimo teisėtumą ir vietos tarybai nusiunčia savo nuomonę.

Jeigu ministerijos nuomonėje nepateikti jokie prieštaravimai dėl nutarimo teisėtumo, arba per nustatytą terminą vietos tarybai neišsiunčiama nuomonė, vietos taryba priima patvirtintą nutarimą.

Jeigu gautoje ministerijos nuomonėje pateikta išvada, kad visas nutarimas ar jo dalis yra neteisėti, vietos taryba jį pataiso atsižvelgdama į nuomonę ir priima pakeistą nutarimą. Jeigu vietos taryba visiškai arba iš dalies nesutinka su nuomone, ji šiuo tikslu pateikia jos sprendimą pagrindžiančius argumentus ir priima nutarimą. Per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai siunčiama popierinė ir elektroninė nutarimo versijos.

Privalomųjų vietos vyriausybės nutarimų paskelbimas

Vietos taryba privalomuosius nutarimus paskelbia vietos laikraštyje ar nemokamame leidinyje. Miesto taryba (Republikas pilsētas dome) privalomuosius nutarimus paskelbia Latvijos oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis). Kartu su nutarimu skelbiami jo aiškinamasis raštas.

Įsigaliojęs nutarimas paskelbiamas vietos valdžios institucijos interneto svetainėje. Privalomieji savivaldybių tarybų (novada domes) nutarimai taip pat iškabinami savivaldybės tarybos pastate ir parapijos ar miesto administracinėse įstaigose.

Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija privalomuosius vietos vyriausybės nutarimus paskelbia savo interneto svetainėje.

Privalomųjų vietos vyriausybės nutarimų įsigaliojimas

Privalomieji nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo laikraštyje ar nemokamame leidinyje, išskyrus atvejus, kai nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas.

Privalomųjų vietos vyriausybės nutarimų negaliojimas

Privalomieji vietos vyriausybės nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus privalomajam nutarimui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas privalomasis nutarimas;
• įsigaliojus privalomojo nutarimo, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas privalomasis nutarimas, panaikinamosioms nuostatoms;
• jeigu nustoja galioti aukštesnę teisinę galią turinčio įstatymo ar nutarimo nuostata, kuria remiantis buvo priimtas privalomasis nutarimas;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas nutarimas;
• jeigu privalomasis nutarimas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus jis netenka galios.

Teisinių duomenų bazės

Latvijos Respublikos oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis)

Latvijos Respublikoje leidžiamas oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis),. Informacijos paskelbimas šiame leidinyje reiškia, kad informacija paskelbta oficialiai.

• Paskelbimas oficialiai yra viešai autentiškas ir teisiškai privalomas.
• Nė vienas asmuo negali teigti nežinojęs apie teisės aktus arba oficialius pranešimus, kurie buvo paskelbti oficialiajame leidinyje,.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis) oficialiai skelbiamas elektronine forma interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/. Iki šios datos interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/ paskelbta informacija pateikiama tik informavimo tikslais. Oficialiai ši informacija paskelbta spausdintinėje oficialiojo leidinio (Latvijas Vēstnesis) versijoje.

Teisės aktų konsoliduotos versijos

Įstatymų, Kabineto nutarimų konsoliduotas versijas, taip pat kitus įstatymus ir nutarimus galima rasti Latvijos teisės aktų interneto svetainėje http://www.likumi.lv/. Visos įstatymų ir nutarimų konsoliduotos versijos interneto svetainėje skelbiamos tik informavimo tikslais. Interneto svetainę tvarko oficialus leidėjas VSIA Latvijas Vēstnesis.

Oficialus leidėjas

Oficialųjį leidinį (Latvijas Vēstnesis) leidžia leidėjas, kuris anksčiau leido oficialųjį leidinį tuo pačiu pavadinimu: VSIA Latvijas Vēstnesis.

Oficialus leidėjas veiklą vykdo vadovaudamasis tarptautiniais standartais ISO 9001:2008 (valdymo sistema) ir ISO 270001:2005 (informacijos saugumas).

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, su oficialiuoju leidiniu galima susipažinti nemokamai. Elektroninis Latvijos oficialiojo leidinio numerių archyvas taip pat yra nemokamas. Prieiga prie interneto svetainės, kurioje pateikiamos teisės aktų konsoliduotos versijos, taip pat yra nemokama.

Nuorodos

Latvijos Respublikos Saeima (parlamentas), Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas, Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija, Viešųjų paslaugų komisija, Latvijos vietos valdžios institucijos, oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis), http://www.likumi.lv/