Teisės šaltiniai

Latvijoje galioja kontinentinės Europos teisės sistema. Svarbiausi šios teisės sistemos šaltiniai yra rašytiniai teisės aktai.

Teisės aktai

Pagal viešąją teisę įsteigtų subjektų, privačių fizinių asmenų ir kitų teisių turėtojų santykiai reglamentuojami teisės aktais (lat. ārējie normatīvie akti).

Teisės aktų rūšys pagal jų teisinę galią (pradedant nuo didžiausią teisinę galią turinčio teisės akto):

• Latvijos Respublikos Konstitucija;
• įstatymų galią turintys teisės aktai: parlamento priimti įstatymai;
• Kabineto nutarimai;
• Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai (jų statusas Latvijos teisės sistemoje toks pat, kaip Kabineto priimamų nutarimų);
• privalomieji vietos valdžios nutarimai.

Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Taikydamos ES teisę, institucijos ir teismai privalo atsižvelgti ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Tarptautinės teisės nuostatos, nepaisant jų šaltinio, taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Nustačius, kad tokią pat vietą teisės aktų hierarchijoje užimanti tarptautinės teisės nuostata prieštarauja Latvijos nacionalinės teisės nuostatai, turi būti taikoma tarptautinės teisės nuostata.

Privalomieji vietos valdžios nutarimai privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje.

Teisės aktai ir kiti teisiniai aktai skelbiami oficialiajame leidinyje Latvijas Vēstnesis. Viešas paskelbimas yra viešai autentiškas ir teisiškai privalomas. Nė vienas asmuo negali teigti nežinojęs apie teisės aktus arba oficialius pranešimus, kurie buvo paskelbti oficialiajame leidinyje.

Teisės aktus turi teisę priimti šie subjektai:

• teisės aktų leidybos teisę įgyvendinanti Latvijos tauta (viena dešimtoji visų rinkėjų gali pateikti parlamentui teisės akto projektą; tauta taip pat gali dalyvauti referendumuose);
• Saeima (parlamentas) turi įgaliojimus priimti įstatymus;
• Kabinetas turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose;
• Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija ir Viešųjų paslaugų komisija turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose;
• vietos valdžios institucijos turi įgaliojimus priimti nutarimus, kai tokia galimybė nustatyta įstatymuose.

Vidaus norminiai teisės aktai

Vidaus norminius teisės aktus (lat. iekšējie normatīvie akti) parengia viešąja teise reglamentuojama įstaiga, kad juose nustatytų savo ar jai pavaldžių įstaigų darbo tvarkos taisykles arba patikslintų bendro pobūdžio teisės akto, susijusio su jos vykdoma veikla, taikymo procedūrą. Vidaus norminiai teisės aktai neįpareigoja privačių fizinių asmenų. Jeigu įstaiga priima sprendimą dėl privataus fizinio asmens, ji negali tokio sprendimo grįsti vidaus norminiu teisės aktu.

Vidaus norminių teisės aktų rūšys:

• įstaigos įstatai (lat. nolikums) arba reglamentas (reglaments), kuriais nustatoma jos vidaus struktūra ir veiklos organizavimas arba jos įsteigto organo arba padalinio vidaus struktūra ir veiklos organizavimas;
• rekomendacijos (lat. ieteikumi), kuriose nustatomas teisės aktais ir vidaus norminiais teisės aktais suteiktos diskrecijos teisės įgyvendinimas siekiant, kad panašiomis aplinkybėmis būtų veikiama vienodai; tam tikrais atvejais rekomendacijų galima nepaisyti, jeigu tam yra pakankamai pagrįstų priežasčių;
• instrukcijos (lat. instrukcja), kuriose nustatoma, kaip turi būti taikomi bendro pobūdžio teisės aktai ir bendrieji teisės principai;
• vidaus taisyklės (lat. iekšējie noteikumi), kuriose nustatoma administracinių sprendimų priėmimo tvarka, tai, kaip administracinius įgaliojimus turintys pareigūnai ir kiti darbuotojai turi vykdyti savo pareigas, elgesio taisyklės, darbuotojų sauga ir aptariami kiti su atitinkamos institucijos veikla susiję klausimai.

Visų rūšių vidaus norminiai teisės aktai turi vienodą teisinę galią. Jeigu nustatoma, kad tarp vidaus norminių teisės aktų yra kolizija, taikomas aukščiausius įgaliojimus turinčios institucijos arba pareigūno priimtas aktas.

Jeigu pareigūnas nustato, kad vidaus norminiai teisės aktai prieštarauja kitiems to paties hierarchinio lygmens institucijų ar pareigūnų priimtiems vidaus norminiams teisės aktams, jis taiko:

1. bendrąją teisės normą, jeigu jos taikymas neribojamas specialiąja teisės norma;
2. jeigu abi normos yra bendrosios arba abi yra specialiosios, taikoma vėliau priimta norma; lemiamą reikšmę turi vidaus norminio teisės akto priėmimo data.

Jeigu pareigūnas nustato, kad vidaus norminis teisės aktas prieštarauja teisės akto normai, jis taiko teisės aktą.

Vidaus norminius aktus turi teisę priimti šie subjektai:

• Kabinetas;
• Kabineto narys;
• viešojo subjekto vadovaujantis organas;
• institucijos vadovas;
• institucijos įsteigto struktūrinio padalinio vadovas.

Teisės šaltiniai Klasės

Teisės šaltiniai gali būti skirstomi į:

• įstatymus ir kitus norminius aktus (lat. normatīvie akti): teisės aktus, kuriais nustatomos teisės normos, jos paskelbiamos galiojančiomis arba iš dalies pakeičiamos arba panaikinamos; įstatymus ir kitus norminius aktus galima suskirstyti į teisės aktus ir vidaus norminius teisės aktus;
• bendruosius teisės principus: rašytinės (nustatytos įstatymuose ar nutarimuose) arba nerašytinės pagrindinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamas objektyvus socialinio gyvenimo teisėtumas;
• papročių teisę: elgesio taisyklės, kurios nusistovėjo jas taikant ilgu istoriniu laikotarpiu; papročių teisė taikoma nustatant teises ir aiškinant teisės nuostatas, jeigu įstatymuose ar kituose teisės aktuose nepateikiamas atsakymas į atitinkamą klausimą;
• teismų praktiką: teismų sprendimų, kuriuose pateikiamos teisingos ir vertingos apibendrintos teisinės išvados, kurias pagrįsdami sprendimus kitose bylose gali pritaikyti teisėjai, visuma;
• teisės doktriną (lat. doktrīna): nusistovėjusi jurisprudencija, kurioje aiškinamos teisės nuostatos, jų kilmė ir taikymas; teisės doktrina plačiai remiamasi teismams ir viešojo administravimo institucijoms priimant sprendimus.

Teisės šaltinių hierarchija

Pirminės teisės šaltiniai

• Įstatymai ir kiti norminiai aktai: tai yra didžiausią teisinę galią turintys teisės šaltiniai; jie taikomi pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje;
• bendrieji teisės principai: šis teisės šaltinis taikomas, jeigu atitinkamas klausimas nėra reglamentuotas įstatymu ar kitu norminiu aktu; bendraisiais teisės principais taip pat remiamasi aiškinant įstatymus ir kitus norminius aktus; tarp bendrųjų teisės principų hierarchijos nėra: visi jie turi vienodą teisinę galią;
• papročių teisė: papročių teisė taikoma nustatant teises ir aiškinant teisės nuostatas, jeigu įstatymuose ar kituose teisės aktuose nepateikiamas atsakymas į atitinkamą klausimą.

Antrinės teisės šaltiniai

• teismų praktika – teismo sprendimai, kurie, remiantis procesinėmis normomis, yra privalomi ieškinius nagrinėjantiems teismams; šie teismų sprendimai turi įstatymo galią, jie yra privalomi visoms šalims ir jų turi būti laikomasi taip pat kaip ir įstatyminės teisės.

Konstitucinio Teismo (lat. Satversmes tiesa) sprendimai yra privalomi visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo (arba kito teisės akto) nuostata, kurią Konstitucinis Teismas pripažino neatitinkančia aukštesnės teisinės galios teisės normos, netenka galios nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nustato kitaip.

Jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad Latvijos pasirašytas ar sudarytas tarptautinis susitarimas neatitinka Konstitucijos, Kabinetas privalo nedelsdamas pakeisti arba panaikinti šį susitarimą, sustabdyti jo galiojimą arba iš jo pasitraukti.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo užbaigiamas konkretus teismo procesas ir kuriame išaiškinama teisės norma, yra privalomas visoms valstybės ir vietos valdžios institucijoms ir pareigūnams, įskaitant teismus, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims.

• Teisės doktrina dažnai naudojama teismo sprendimams ir viešojo administravimo institucijų nutarimams argumentuoti; teisės doktrina neturi teisinės galios, ji taip pat nėra visuotinai privaloma.

Institucinė sistema

Teisėkūros subjektai

Teisės aktų leidybos teisę turi Saeima ir Latvijos tauta, kuri turi teisę dalyvauti referendumuose.

Kabinetas teisės aktus gali priimti nutarimų (lat. noteikumi) forma šiais atvejais:

• remdamasis įstatymu suteiktais įgaliojimais;
• siekdamas patvirtinti tarptautinį susitarimą ar jo projektą, denonsuoti tarptautinį susitarimą ar sustabdyti jo galiojimą, išskyrus atvejus, kai Konstitucijoje ar kitame įstatyme nustatyta kitaip;
• prireikus taikyti Europos Sąjungos teisės aktus ir jei atitinkamas klausimas nereglamentuojamas įstatymu; šiais nutarimais negali būti pažeidžiamos privačių fizinių asmenų pagrindinės teisės.

Latvijos bankas, Finansų ir kapitalo rinkos komisija ir Viešųjų paslaugų komisija gali priimti teisės aktus (nutarimus, lat. noteikumi) tik remdamiesi įstatyme nustatytais įgaliojimais ir neviršydami savo kompetencijos.

Vietos valdžios institucijos gali priimti teisės aktus (privalomuosius nutarimus) remdamosi įstatymais arba Kabineto nutarimais.

Teisėkūros procesas

Šiame skirsnyje pateikiama trumpa teisėkūros proceso apžvalga.

Įstatymas

Įstatymo projekto pateikimas parlamente

Įstatymo projektą parlamentui gali pateikti Prezidentas, Kabinetas, parlamento komitetai, ne mažiau kaip penki parlamento nariai arba, vadovaujantis Konstitucijoje numatytomis procedūromis ir atvejais, – vienas dešimtadalis visų rinkėjų.

Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas parlamente

Įstatymo projektas parlamente svarstomas tris kartus. Skubūs įstatymų projektai, valstybės biudžeto įstatymo projektas, valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektai ir teisės aktų dėl tarptautinių susitarimų patvirtinimo projektai priimami po dviejų svarstymų.

Įstatymo projektas laikomas priimtu ir tampa įstatymu, jei yra apsvarstytas tris kartus, arba pirmiau minėtais atvejais – du kartus, ir kai balsuojama dėl įstatymo projekto ir gaunama absoliuti balsavime dalyvaujančių parlamento narių balsų dauguma.

Įstatymų paskelbimas

Visus priimtus įstatymus parlamento kanceliarija (lat. Prezidijs) siunčia Prezidentui, kad jis juos paskelbtų.

Prezidentas paskelbia parlamento priimtus įstatymus ne anksčiau kaip dešimtą ir ne vėliau kaip dvidešimt pirmą dieną po įstatymo priėmimo. Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po oficialaus paskelbimo oficialiajame leidinyje (lat. Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitoks terminas.

Teisė sustabdyti įstatymo paskelbimą

Prezidentas turi teisę reikalauti persvarstyti įstatymą ir teisę sustabdyti įstatymo paskelbimą dviem mėnesiams.

Prezidentas teise prašyti persvarstyti įstatymą naudojasi savo iniciatyva, tačiau įstatymo paskelbimą gali atidėti tik jeigu to prašo ne mažiau kaip trečdalis visų parlamento narių. Prezidentas arba trečdalis visų parlamento narių pirmiau nurodytomis teisėmis gali pasinaudoti per dešimt dienų nuo įstatymo priėmimo parlamente.

Pagal pirmiau nurodytą procedūrą sustabdytas įstatymas perduodamas balsavimui rengiant valstybinį referendumą, jeigu to prašo ne mažiau kaip dešimtadalis visų rinkėjų, surinkusių atitinkamą parašų skaičių. Tačiau jei toks prašymas negaunamas per du mėnesius, įstatymas paskelbiamas. Referendumas nerengiamas, jeigu parlamentas dėl atitinkamo įstatymo balsuoja dar kartą ir jo priėmimui pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų parlamento narių.

Parlamento priimtas įstatymas, kurio paskelbimą sustabdė Prezidentas, gali būti panaikintas referendumu, jei ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų, dalyvavusių ankstesniuose Saeima rinkimuose, dalyvauja referendume ir dauguma jų pritaria įstatymo panaikinimui.

Vis dėlto referendumą galima rengti ne dėl visų įstatymų. Nacionalinis referendumas negali būti rengiamas dėl biudžeto ir įstatymų dėl paskolų, mokesčių, muitų, geležinkelių tarifų, šaukimo į karo tarnybą, karo paskelbimo ir pradžios, taikos sutarties sudarymo, nepaprastosios padėties paskelbimo ir atšaukimo, mobilizacijos ir demobilizacijos, taip pat susitarimų su kitomis valstybėmis.

Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja keturioliktą dieną po paskelbimo oficialiajame leidinyje (lat. Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatytas kitas įsigaliojimo terminas. Įstatymo įsigaliojimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai įstatymas paskelbiamas.

Įstatymo negaliojimas

Įstatymas nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus įstatymui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas įstatymas;
• įsigaliojus kito įstatymo pereinamajai nuostatai, kurioje nustatyta, kad anksčiau priimtas įstatymas panaikinamas;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas įstatymas;
• jeigu įstatymas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus tas įstatymas netenka galios.

Kabineto nutarimai

Kabineto nutarimo projekto pateikimas

Ministerijos, valstybės kanceliarijos arba Ministrui pirmininkui atskaitingos viešojo administravimo institucijos parengtą nutarimo projektą Kabinetui gali teikti Kabineto narys.

Kitos valstybės ar vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar socialinių partnerių organizacijos parengtas nutarimo projektas Kabineto komitetui arba pačiam Kabinetui gali būti teikiamas tik per Kabineto narį, kuris politiškai yra atsakingas atitinkamoje vietovėje, sektoriuje ar pasektoryje.

Kabineto nutarimo projekto svarstymas ir priėmimas

Kabinetui pateikiami nutarimų projektai paskelbiami ir apsvarstomi valstybės sekretorių posėdžiuose. Paskelbtas Kabineto nutarimo projektas siunčiamas atitinkamoms ministerijoms tvirtinti ir prireikus – kitoms susijusioms institucijoms. Teisingumo ir Finansų ministerijos teikia nuomones dėl visų teisės aktų projektų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat gali tvirtinimo etape teikti savo nuomones.

Nutarimų projektai, dėl kurių susitarta, svarstomi Kabineto posėdyje, o projektai, dėl kurių nebuvo pasiektas susitarimas, aptariami valstybės sekretorių arba Kabineto komiteto posėdyje. Visi tokiame posėdyje suderinti projektai siunčiami toliau svarstyti Kabineto posėdyje. Jeigu Kabineto posėdyje pritariama nutarimo projektui, jis laikomas priimtu ir tampa Kabineto nutarimu.

Kabineto nutarimų paskelbimas

Kabineto nutarimai skelbiami oficialiajame leidinyje (lat. Latvijas Vēstnesis).

Kabineto nutarimų įsigaliojimas

Kabineto nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo oficialiajame leidinyje (Latvijas Vēstnesis), išskyrus atvejus, kai nutarime nustatyta kitaip.

Kabineto nutarimų negaliojimas

Kabineto nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus Kabineto nutarimui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas Kabineto nutarimas;
• įsigaliojus Kabineto nutarimo, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas Kabineto nutarimas, panaikinamosioms nuostatoms;
• jeigu įstatymo nuostata, kuria remiantis buvo priimtas Kabineto nutarimas, nustoja galioti;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas Kabineto nutarimas;
• jeigu Kabineto nutarimas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus tas nutarimas netenka galios.

Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai

Latvijos banko, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos ir Viešųjų paslaugų komisijos nutarimai skelbiami, įsigalioja ir netenka galios taip pat, kaip ir Kabineto nutarimai.

Privalomieji vietos valdžios nutarimai

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų projektų pateikimas vietos tarybai

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų projektus vietos tarybai gali pateikti tarybos pirmininkas, tarybos komitetas, tarybos nariai, neeilinio posėdžio iniciatorius arba miesto ar parapijos administracijos vadovas.

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų projektų svarstymas ir priėmimas

Privalomojo vietos valdžios nutarimo projektas priimamas ir tampa privalomas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių vietos tarybos narių, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Taryba per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai nusiunčia popierinę ir elektroninę nutarimo versijas ir prie jo pridedamą aiškinamąjį raštą. Ministerija per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos įvertina nutarimo teisėtumą ir vietos tarybai nusiunčia savo nuomonę.

Jeigu ministerijos nuomonėje nepateikti jokie prieštaravimai dėl nutarimo teisėtumo arba per nustatytą terminą vietos tarybai neišsiunčiama nuomonė, vietos taryba priima patvirtintą nutarimą.

Jeigu gautoje ministerijos nuomonėje pateikta išvada, kad visas nutarimas ar jo dalis yra neteisėti, vietos taryba jį pataiso atsižvelgdama į nuomonę ir priima pakeistą nutarimą. Jeigu vietos taryba visiškai arba iš dalies nesutinka su nuomone, ji šiuo tikslu pateikia jos sprendimą pagrindžiančius argumentus ir priima nutarimą. Per tris dienas nuo nutarimo pasirašymo Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijai siunčiama popierinė ir elektroninė nutarimo versijos.

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų paskelbimas

Miesto taryba (lat. Republikas pilsētas dome) privalomuosius nutarimus ir juos lydinčius aiškinamuosius raštus skelbia oficialiajame leidinyje Latvijas Vēstnesis. Savivaldybės taryba (lat. novada dome) privalomuosius nutarimus ir juos lydinčius aiškinamuosius raštus skelbia Latvijas Vēstnesis (nuo 2015 m. lapkričio 6 d.) arba vietos laikraštyje ar nemokamoje publikacijoje.

Savivaldybės taryba turi priimti privalomuosius nutarimus, nurodydama, kur tokie nutarimai bus skelbiami, ir tą pasirinkimą turi paskelbti Latvijas Vēstnesis. Savivaldybės taryba savo pasirinktą privalomųjų nutarimų skelbimo kanalą gali keisti ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Kai privalomieji vietos valdžios nutarimai įsigalioja, jie skelbiami vietos valdžios interneto svetainėje. Savivaldybės tarybų priimti privalomieji nutarimai taip pat skelbiami savivaldybės tarybos pastate ir parapijos arba miesto administracijos patalpose.

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų įsigaliojimas

Privalomieji nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo jų oficialaus paskelbimo kanalu, išskyrus atvejus, kai juose nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas.

Privalomųjų vietos valdžios nutarimų negaliojimas

Privalomieji vietos valdžios nutarimai nustoja galioti šiomis aplinkybėmis:

• įsigaliojus privalomajam nutarimui, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas privalomasis nutarimas;
• įsigaliojus privalomojo nutarimo, kuriuo panaikinamas anksčiau priimtas privalomasis nutarimas, panaikinamosioms nuostatoms;
• jeigu nustoja galioti aukštesnę teisinę galią turinčio įstatymo ar nutarimo nuostata, kuria remiantis buvo priimtas privalomasis nutarimas;
• įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas atitinkamas nutarimas;
• jeigu privalomasis nutarimas buvo priimtas konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus jis netenka galios.

Teisinių duomenų bazės

Latvijos Respublikos oficialusis leidinys (lat. Latvijas Vēstnesis)

Latvijos Respublikoje leidžiamas oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis). Informacijos paskelbimas šiame leidinyje reiškia, kad informacija paskelbta oficialiai.

• Viešas paskelbimas yra viešai autentiškas ir teisiškai privalomas.
• Nė vienas asmuo negali teigti nežinojęs apie teisės aktus arba oficialius pranešimus, kurie buvo paskelbti oficialiajame leidinyje.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. oficialusis leidinys (Latvijas Vēstnesis) oficialiai skelbiamas elektronine forma interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/. Iki tos datos interneto svetainėje https://www.vestnesis.lv/ paskelbta informacija buvo pateikiama tik informavimo tikslais: iki tos datos oficiali informacija buvo skelbiama spausdintinėje Latvijas Vēstnesis versijoje.

Teisės aktų suvestinės redakcijos

Įstatymų, Kabineto nutarimų suvestines redakcijas, taip pat kitus įstatymus ir nutarimus galima rasti Latvijos teisės aktų interneto svetainėje http://www.likumi.lv/. Visos įstatymų ir nutarimų suvestinės redakcijos interneto svetainėje skelbiamos tik informavimo tikslais. Interneto svetainę prižiūri oficialus leidėjas VSIA Latvijas Vēstnesis.

Oficialus leidėjas

Elektroninį oficialųjį leidinį (Latvijas Vēstnesis) leidžia leidėjas, kuris anksčiau leido spausdintinį oficialųjį leidinį tuo pačiu pavadinimu: VSIA Latvijas Vēstnesis.

Oficialus leidėjas veiklą vykdo vadovaudamasis tarptautiniais standartais ISO 9001:2015 (kokybės valdymas) ir ISO 27001:2013 (informacijos saugumas).

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, Latvijas Vēstnesis galima naudotis nemokamai. Elektroninis ankstesnės spausdintinės Latvijas Vēstnesis versijos archyvas taip pat yra nemokamas. Prieiga prie interneto svetainės, kurioje pateikiamos teisės aktų suvestinės redakcijos, taip pat yra nemokama.

Nuorodos

Saeima (Latvijos Respublikos parlamentas)

Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas

Latvijos bankas

Finansų ir kapitalo rinkos komisija

Viešųjų paslaugų komisija

Vietos valdžios institucijų kontaktinė informacija

Oficialusis leidinys, lat. Latvijas Vēstnesis

Latvijos teisės aktų interneto svetainė