Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vengrų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Nacionalinės teisės aktai

Vengrija

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie Vengrijos teisinę sistemą.

Turinį pateikė
Vengrija
Oficialaus vertimo rodoma kalba nėra.
Čia galite susipažinti su šio teksto vertimu, atliktu mašininio vertimo priemone. Turėkite omenyje, kad jis skirtas tik padėti suprasti tekstą. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Teisės šaltiniai

I. Teisės aktų hierarchija

1. Konstitucija

Konstitucija (Įstatymas dėl Vengrijos Konstitucijos paskelbtas 2011 m. balandžio 25 d.) užima aukščiausią vietą Vengrijos teisės aktų hierarchijoje ir visi kiti įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai. Konstituciją priėmė Nacionalinė Asamblėja, o keičiama ji dviejų trečdalių visų Asamblėjos narių balsų dauguma (Konstitucijos S straipsnio 2 dalis).

Konstitucija ir jos pereinamojo laikotarpio nuostatos (Vengrijos Konstitucijos pereinamojo laikotarpio nuostatos paskelbtos 2011 m. gruodžio 31 d.) įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d.

Vengrijos Konstituciją sudaro šeši skirsniai: preambulė „Nacionalinis pripažinimas“, taip pat skirsniai „Pagrindas“ (A–T straipsniai), „Laisvė ir atsakomybė“ (I–XXXI straipsniai), „Valstybė“ (1–54 straipsniai), „Speciali teisinė tvarka“ ir „Baigiamosios nuostatos“.

Skirsnyje „Pagrindas“ išdėstytos bendrosios nuostatos ir nustatyta:

  • valstybės valdymo forma,
  • pagrindiniai valstybės veikimo principai,
  • tam tikrų įgaliojimų perdavimas Europos Sąjungai,
  • Vengrijos sostinės ir regioninės administravimo institucijos,
  • pagrindinės nuostatos dėl Vengrijos pilietybės ir jos gavimo būdų,
  • Vengrijos oficiali kalba, herbas, vėliava, himnas, valstybinės šventės ir oficiali valiuta,
  • Konstitucijos vieta Vengrijos teisinėje sistemoje (Konstitucija yra Vengrijos teisinės sistemos pagrindas),
  • Konstitucijos priėmimo ir keitimo tvarka,
  • Vengrijos teisės aktų rūšys,
  • įvairūs pagrindiniai principai, pavyzdžiui:
    • valdžios užgrobimo ir valdymo jėga draudimo,
    • atsakomybės už vengrų, gyvenančių už Vengrijos ribų, likimą,
    • bendradarbiavimo kuriant vieningą Europą,
    • santuokos instituto apsaugos,
    • sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimo,
    • proporcingo, skaidraus ir tvaraus biudžeto valdymo principo,
    • pareigos apsaugoti ir išlaikyti gamtos išteklius,
    • taikos ir saugumo užtikrinimo ir išsaugojimo, siekio bendradarbiauti su visomis pasaulio tautomis ir šalimis, kad būtų užtikrintas tvarus žmonijos vystymasis.

Skirsnyje „Laisvė ir atsakomybė“ išdėstytos pagrindinės teisės ir pareigos. Be kita ko, pripažįstamos šios pagrindinės teisės:

  • teisė į gyvybę ir žmogaus orumą,
  • kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo, pavergimo ir prekybos žmonėmis draudimas,
  • visos su eugenika susijusios veiklos, taip pat žmogaus kūno ar jo dalių naudojimo siekiant finansinės naudos bei žmogaus klonavimo draudimas,
  • teisė į laisvę ir asmeninį saugumą, taip pat nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad laisvė nebūtų atimama,
  • teisė laisvai judėti ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą,
  • teisė į privatų ir šeimos gyvenimą,
  • teisę į asmens duomenų apsaugą ir galimybę susipažinti su viešojo intereso duomenimis,
  • teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę,
  • teisė rinktis į taikius susirinkimus,
  • teisė į žodžio laisvę,
  • teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime,
  • teisė laisvai rinktis darbą, profesiją ir verslą,
  • teisė į nuosavybę,
  • draudimas išsiųsti Vengrijos piliečius iš Vengrijos teritorijos;
  • teisė į prieglobstį,
  • lygybė prieš įstatymą,
  • nediskriminavimas,
  • vaikų darbo draudimas,
  • teisė į sveiką aplinką,
  • teisė balsuoti ir būti kandidatu per Nacionalinės Asamblėjos narių, vietos atstovų ir merų, taip pat Europos Parlamento narių rinkimus,
  • teisę į institucijų laiku vykdomą nešališką ir sąžiningą administravimą,
  • kiekvieno Vengrijos piliečio teisė būti saugomam Vengrijos jo buvimo užsienyje metu,
  • Konstitucijoje taip pat apibrėžtos pagrindinės mažumų ir asmenų, kurie persekiojami baudžiamąja tvarka, teisės.

Pagal Konstituciją Vengrija siekia, be kita ko:

  • užtikrinti visų savo piliečių saugumą,
  • kiekvienam asmeniui suteikti tinkamą būstą ir galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis.

Konstitucijoje taip pat išdėstytos įvairios pareigos, visų pirma:

  • pareiga prisidėti prie bendrų poreikių tenkinimo (lygybė mokesčių srityje),
  • Vengrijos piliečių pareiga ginti savo šalį.

Konstitucijos skirsnyje „Valstybė“ išdėstytos pagrindinės taisyklės, taikomos valstybės pareigūnams ir svarbiausioms valstybės institucijoms. Taip pat nustatyti šių institucijų ir subjektų teisinis statusas ir uždaviniai:

  • Nacionalinės Asamblėjos,
  • Respublikos prezidento,
  • Vyriausybės,
  • savarankiškų reguliavimo institucijų,
  • Konstitucinio Teismo,
  • teisminių institucijų ir prokuratūrų,
  • už pagrindines teises atsakingo specialios komisijos nario,
  • vietos valdžios institucijų,
  • Vengrijos nacionalinio banko,
  • Valstybės kontrolės,
  • Vengrijos ginkluotųjų pajėgų,
  • policijos ir nacionalinio saugumo tarnybų,
  • nacionalinių referendumų.

Konstitucijos skirsnyje „Speciali teisinė tvarka“ pateiktos taisyklės, taikomos nacionalinių krizių, nepaprastosios padėties, prevencinės savigynos, netikėtų užpuolimų ir ypatingo pavojaus atvejais.

2. Įstatymai

Įstatymus Vengrijoje priima Nacionalinė Asamblėja. Pagal Konstituciją su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis susijusios taisyklės reglamentuojamos įstatymais. Nacionalinė Asamblėja priima įstatymus paprastai priima paprasta balsų dauguma (daugiau nei pusės dalyvaujančių narių balsų dauguma). Vadinamieji konstituciniai įstatymai, apibrėžti Konstitucijoje, priimami ir iš dalies keičiami dviejų trečdalių dalyvaujančių Nacionalinės Asamblėjos narių balsų dauguma.

Pagal Konstituciją konstituciniais įstatymais reglamentuojami, pvz., pilietybės, bažnyčių, Vengrijoje gyvenančių tautinių mažumų teisių, Nacionalinės Asamblėjos narių ir Respublikos prezidento teisinio statuso ir atlyginimo, Konstitucinio Teismo, vietos valdžios institucijų, išsamių herbo ir vėliavos naudojimo taisyklių, taip pat nuostatų, susijusių su valstybiniais apdovanojimais, klausimai.

Pagal Konstituciją siekiant leisti pripažinti Europos Sąjungos steigiamųjų ir keičiančiųjų sutarčių įpareigojamąjį pobūdį, paskelbti karo būklę, sudaryti taiką ir paskelbti specialios teisinės tvarkos būklę reikalinga dviejų trečdalių visų Nacionalinės Asamblėjos narių balsų dauguma.

Prieš priimant 1989 m. Įstatymą Nr. XXXI dėl Konstitucijos pataisų, Vengrijos prezidento Tarybai suteikti įgaliojimai priimti dekretus. Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, dekretai, kurie vis dar galioja, prilyginami normoms, kurios turi įstatymo galią.

3. Dekretai

Pagal Konstituciją pripažįstami Vyriausybės dekretai, ministrų pirmininkų dekretai, ministrų dekretai, Vengrijos nacionalinio banko valdytojo dekretai, savarankiškų reguliavimo institucijų dekretai ir vietos valdžios institucijų dekretai.

Nacionalinių krizių atveju dekretus taip pat gali priimti Nacionalinė gynybos taryba, o nepaprastosios padėties atveju – Respublikos prezidentas.

3.1. Vyriausybės dekretai

Vyriausybės įgaliojimai priimti dekretus gali būti pirminiai arba pagrįsti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Pirminiai įgaliojimai nustatyti Konstitucijos 15 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad Vyriausybė gali pagal savo kompetenciją priimti dekretus bet kokiu klausimu, kuris nereglamentuojamas įstatymu. Vyriausybės dekretai neprieštarauja įstatymams. Tai neriboja Nacionalinės Asamblėjos, kurios kompetencijai gali būti priskirtos visos reguliuojamos sritys, galių.

Pagal Konstituciją ir 2010 m. Teisės aktų leidybos įstatymą Nr. CXXX, taip pat pagal konkretų įstatymu suteiktą įgaliojimą Vyriausybė gali priimti įstatymų įgyvendinamuosius dekretus. Pagal Teisės aktų leidybos įstatymo 5 skirsnio 1 dalį įgaliojime priimti įgyvendinamuosius nuostatus reikia konkrečiai nurodyti subjektą, kuriam suteikiami įgaliojimai, įgaliojimo turinį ir taikymo sritį. Subjektas, kuriam suteikiami įgaliojimai, negali šių įgaliojimų perduoti jokiai kitai šaliai.

3.2. Ministrų pirmininkų dekretai

Pagal Konstituciją ministras pirmininkas taip pat gali priimti dekretus, pvz., dekretu iš ministrų paskirti ministrą pirmininką. Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją ministrų pirmininkų dekretai prilyginami ministrų dekretams.

3.3. Ministrų dekretai

Ministrų dekretai teisės aktų hierarchijoje turi žemesnę galią nei Vyriausybės dekretai. Pagal Konstituciją ministrai nepriklausomai arba sutarę su kitais ministrais (pagal savo teisėkūros kompetenciją) priima dekretus, kai yra įgaliojami įstatymu arba Vyriausybės dekretu; tokie dekretai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės dekretams arba Vengrijos nacionalinio banko valdytojo dekretams.

3.4. Vengrijos nacionalinio banko valdytojo dekretai

Pagal savo kompetenciją, nustatytą konstituciniame įstatyme, Vengrijos nacionalinio banko valdytojas įstatyminiu leidimu gali priimti dekretus, kurie negali prieštarauti įstatymams.

3.5. Savarankiškų reguliavimo institucijų dekretai

Laikydamiesi Konstitucijos 23 straipsnio 4 dalies, pagal savo kompetenciją, nustatytą konstituciniame įstatyme, savarankiškų reguliavimo institucijų vadovai įstatyminiu leidimu priima dekretus, kurie negali prieštarauti įstatymams, Vyriausybės dekretams, ministrų pirmininkų dekretams, ministrų dekretams ar Vengrijos nacionalinio banko valdytojo dekretams.

3.6. Vietos valdžios institucijų dekretai

Laikydamosi Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalies pagal savo kompetenciją vietos valdžios institucijos gali priimti vietos dekretus, siekdamos reglamentuoti vietos socialinius santykius, kurie nereglamentuojami įstatymu arba vykdant įstatymais suteiktus įgaliojimus.

Vietos valdžios institucijų dekretai negali prieštarauti įstatymams.

Išsamios su vietos valdžios atstovaujančių įstaigų dekretais susijusios taisyklės išdėstytos 2011 m. Įstatyme Nr. CLXXXIX dėl Vengrijos vietos valdžios institucijų.

4. Tarptautiniai susitarimai ir pagrindiniai tarptautinės teisės principai

Vengrijos Vyriausybė gali sudaryti tarptautinius susitarimus su kitomis valstybėmis (kitų valstybių vyriausybėmis). Tarptautinių susitarimų ir vidaus teisės santykis Vengrijoje pagrįstas dualistine sistema, t. y. tarptautiniai susitarimai tampa vidaus teisės sudedamąja dalimi, kai jie oficialiai paskelbiami priėmus atitinkamus teisės aktus.

Tarptautinės teisės principai

Pagal Konstitucijos Q straipsnio 3 dalį Vengrija priima visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Tarptautinė paprotinė teisė ir bendrieji tarptautinės teisės principai tampa vidaus teisės sudedamąja dalimi ir jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

II. Kiti teisės šaltiniai plačiąja prasme, kurie nelaikomi teisės aktais

1. Teisinės valstybės administravimo priemonės

Vengrijos teisės sistemoje yra kitų teisinių valstybės administravimo priemonių, kurios, nors ir yra normos, nėra laikomos teisės aktais.

Teisės aktų leidybos įstatyme (2010 m. įstatyme Nr. CXXX) nustatytos dviejų rūšių valstybės administravimo teisinės priemonės: norminiai sprendimai ir norminiai nurodymai. Tai yra elgesio taisyklės, kurios paprastai nėra privalomos visiems. Tai tik vidaus nuostatos, organizacinės ir veiklos taisyklės, taikomos tik jas priėmusiam subjektui arba jo pavaldžioms įstaigoms ar asmenims. Norminiais sprendimais ir nurodymais negali būti nustatomos piliečių teisės ir pareigos. Teisinės valstybės administravimo priemonės negali prieštarauti kitiems teisės aktams ir juos negali būti kartojamos teisės aktų nuostatos.

Pagal ankstesnį Teisės aktų leidybos įstatymą (1987 m. Įstatymą Nr. XI) statistiniai pranešimai ir teisinės rekomendacijos taip pat buvo laikomos teisės šaltiniais (kitos teisinės valdymo priemonės), nelaikomais teisės aktais. Naujajame Teisės aktų leidybos įstatyme jie nebeminimi. Tačiau, nors teisinės rekomendacijos panaikintos įsigaliojus naujajam įstatymui (2011 m. sausio 1 d.), statistiniai dokumentai, paskelbti iki tos datos, tebegalioja, kol bus panaikinti. (Statistinius pranešimus priima Centrinės statistikos įstaigos vadovas, juose yra privalomų nuostatų, kuriose pateikiami vien statistikos terminai, metodai, klasifikacijos, sąrašai ir skaičiai.)

1.1. Norminiai sprendimai

Norminiuose sprendimuose Nacionalinė Asamblėja, Vyriausybė ir kitos centrinės administravimo įstaigos, Konstitucinis Teismas ir Biudžeto taryba gali išdėstyti savo organizacinę struktūrą, funkcijas, veiksmus ir veiklos programas.

Norminiuose sprendimuose vietos valdžios atstovaujančios įstaigos taip pat gali išdėstyti savo ir savo vadovaujamų įstaigų veiklą, šių įstaigų veiklos programas, organizacinę struktūrą ir funkcijas. Nacionalinių savivaldos institucijų atstovaujančios įstaigos norminiuose sprendimuose taip pat gali išdėstyti savo ir savo vadovaujamų įstaigų organizacinę struktūrą, funkcijas, veiksmus ir veiklos programas.

1.2. Norminiai nurodymai

Pagal savo kompetenciją, nustatytą teisės aktais, Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, centrinių administravimo institucijų (išskyrus Vyriausybę) vadovas, Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, generalinis prokuroras, už pagrindines teises atsakingas specialios komisijos narys, Vengrijos nacionalinio banko valdytojas, Valstybės kontrolės pirmininkas, didmiesčio arba apskrities valdžios tarnybos vadovas, merai ir kaimų pareigūnai norminiuose nurodymuose gali išdėstyti savo vadovaujamų ar prižiūrimų įstaigų organizacinę struktūrą, funkcijas ir veiksmus.

Be to, Nacionalinė asamblėja, Respublikos prezidentas, Konstitucinis Teismas, už pagrindines teises atsakingas specialios komisijos narys, savarankiškos reguliavimo institucijos, ministro pirmininko tarnyba ir ministerijos oficialios organizacijos vadovas gali priimti norminius nurodymus, kurie privalomi jų darbuotojams.

2. Konstitucinio Teismo nutarimai

Konstitucinio Teismo nutarimams tenka svarbus vaidmuo Vengrijos teisės aktų sistemoje.

Pagal 2011 m. įstatymą Nr. CLI dėl Konstitucinio Teismo nustatyti šie Konstitucinio teismo uždaviniai:

  • teisės aktų atitikties Konstitucijai ex post peržiūra (ex post peržiūros procedūra);
  • priimtų, bet dar nepaskelbtų įstatymų ir tarptautinių sutarčių tam tikrų nuostatų atitikties Konstitucijai (prevencinė) peržiūra;
  • pavienės teisėjų prašymų peržiūros: jeigu nagrinėjantis bylą teisėjas turi taikyti teisės aktą, kuris, kaip jis mano arba kaip paskelbė Konstitucinis Teismas, prieštarauja Konstitucijai, šis teisėjas sustabdo bylos nagrinėjimą ir paprašo Konstitucinio Teismo konstatuoti, kad teisės aktas arba teisės akto nuostata prieštarauja Konstitucijai, ir uždrausti taikyti tą Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą arba nuostatą;
  • priimti sprendimus dėl konstitucinių skundų dėl Konstitucija užtikrinamų teisių pažeidimo: asmuo arba organizacija konkrečioje byloje gali pateikti konstitucinį skundą, jeigu Konstitucija užtikrinama jo teisė pažeidžiama, jeigu per teismo procesą pritaikytas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas ir jeigu jis jau pasinaudojo visomis apeliacinio skundo pateikimo galimybėmis arba tokios galimybės neturėjo;
  • nagrinėti teisės aktus, siekiant išsiaiškinti, ar jie neprieštarauja tarptautiniams susitarimams;
  • nutraukti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktų leidėjo neveikimą teisės aktų leidybos srityje;
  • spręsti tam tikrus valstybės institucijų ginčus arba vietos valdžios institucijų ir kitų valstybės institucijų ginčus dėl kompetencijos;
  • aiškinti Konstitucijos nuostatas;
  • nagrinėti įvairias bylas, jo jurisdikcijai priskiriamas pagal įstatymą.

Konstitucinis Teismas išsamiai motyvuoja savo sprendimus. Konstitucinio Teismo sprendimas neskundžiamas ir visiems privalomas.

3. Teismų praktika

Vykdydamas pareigą užtikrinti vienodą teisės taikymą ir teikti teisines rekomendacijas žemesniesiems teismams, Vengrijos Aukščiausiasis Teismas (Kúria, iki 2012 m. sausio 1 d. – Legfelsőbb Bíróság), priima sprendimus dėl teismų praktikos nuoseklumo ir principinius sprendimus.

Su teismų praktikos nuoseklumu susijusią procedūrą galima pradėti, jeigu teismų praktikos raida ir nuoseklumas reikalauja priimti sprendimą dėl teismų praktikos nuoseklumo principiniu klausimu ir jeigu Aukščiausiojo Teismo kolegija ketina nukrypti nuo kitos Aukščiausiojo Teismo kolegijos priimto sprendimo. Sprendimas dėl teisės nuoseklumo privalomas teismams.

Principiniai sprendimai iš Aukščiausiojo Teismo kolegijų praktikos taip pat skirti sprendimams derinti.

Kaip ir sprendimai dėl teisės derinimo, principiniai sprendimai skelbiami Aukščiausiojo Teismo oficialiajame biuletenyje.

III. Teisės aktų taikymo sritis

Geografinė teisės aktų taikymo sritis apima Vengrijos teritoriją, o vietos valdžios institucijų dekretų – vietos valdžios administracinę teritoriją. Asmeninė teisės aktų taikymo sritis apima fizinius asmenis, juridinius asmenis ir organizacijas, neturinčias juridinio asmens statuso, Vengrijos teritorijoje, Vengrijos piliečius už Vengrijos teritorijos ribų, o vietos valdžios institucijų dekretų – fizinius asmenis, juridinius asmenis ir organizacijas, neturinčias juridinio asmens statuso, vietos valdžios administracinėje teritorijoje.

Teisės aktų leidybos įstatymu draudžiama teisės aktus taikyti atgaline data ir jame nurodoma, kad iki teisės akto paskelbimo negalima nustatyti pareigų arba jų griežtinti, taip pat panaikinti arba apriboti teisių arba kokios nors veikos paskelbti neteisėta.

Teisės akte visada turi būti nustatyta tokia jo įsigaliojimo data, kad būtų pakankamai laiko pasirengti jo taikymui.

Teisės aktas ir jo įgyvendinamieji nuostatai turi įsigalioti vienu metu. Teisės aktas (arba teisės akto nuostata) nustoja galioti, jeigu jis panaikinamas arba – jeigu jis sudarytas tik iš nuostatų, kuriomis iš dalies keičiamos arba panaikinamos kitos nuostatos – remiantis Teisės aktų leidybos įstatymu.

IV. Teisinių duomenų bazės

Vengrijoje oficialusis leidinys yra Magyar Közlöny, kuris skelbiama elektronine forma ir kurio tekstas turi būti laikomas autentišku.

Leidinyje pateikiami Vengrijos teisės aktai (išskyrus vietos valdžios institucijų dekretus), įskaitant šiuos:

  • Konstitucinio Teismo nutarimus ir sprendimus, kurie oficialiajame leidinyje turi būti paskelbti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis arba Konstitucinio Teismo sprendimu,
  • Nacionalinės Asamblėjos sprendimus,
  • Aukščiausiojo Teismo sprendimus dėl teismų praktikos nuoseklumo;
  • Nacionalinės rinkimų komisijos nuomones;
  • priedą, įskaitant Sprendimų rinkinį;
  • oficialią ataskaitą.

Nacionalinėje teisės aktų duomenų bazėje pateikiami visi paieškos atlikimo dieną galiojantys teisės aktai (išskyrus vietinės valdžios dekretus) ir kitos teisinės valstybės administravimo priemonės. Pateikiama konsoliduota versija, įskaitant pataisas ir kitus pakeitimus.

Šios informacijos galima ieškoti pagal pavadinimą ir numerį, taip pat galima atlikti teksto paiešką.

Šiomis duomenų bazėmis galima naudotis nemokamai, apribojimai netaikomi.

Susijusios nuorodos

Vengrijos autentiškas elektroninis oficialusis leidinys

Nacionalinė teisės aktų duomenų bazė

Paskutinis naujinimas: 16/02/2016

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma