Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vokiečių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Nacionalinės teisės aktai

Vokietija

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie Vokietijos teisinę sistemą.

Turinį pateikė
Vokietija
Oficialaus vertimo rodoma kalba nėra.
Čia galite susipažinti su šio teksto vertimu, atliktu mašininio vertimo priemone. Turėkite omenyje, kad jis skirtas tik padėti suprasti tekstą. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Vokietijos Federacinė Respublika – demokratinė, federacinė ir socialinė konstitucinė valstybė. Pagrindinės teisės ir demokratinės, federacinės bei socialinės konstitucinės valstybės principai yra nesugriaunamas Vokietijos Konstitucijos pagrindas, kurio laikymąsi užtikrina Federalinis Konstitucinis Teismas.

Teisės šaltiniai

Visų teisės šaltinių pagrindas yra Vokietijos Konstitucija – pagrindinis Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymas (Grundgesetz), kuriame:

  • nustatyta valstybės ir jos aukščiausiųjų organų pagrindinė struktūra ir pagrindiniai struktūriniai principai;
  • apibrėžti rinkimų į Bundestagą (Vokietijos Federalinį Parlamentą) principai;
  • nustatytas laisvuose rinkimuose išrinktų Bundestago narių statuso ir teisių pagrindas;
  • apibrėžta, kaip organizuojama ir vykdoma Bundestago veikla.

Įvairių rūšių teisinių priemonių aprašas

Pagrindiniai Vokietijos nacionalinės teisės rašytiniai šaltiniai yra: Konstitucija (Pagrindinis Įstatymas), įstatymai, įstatymų lydimieji teisės aktai ir nuostatai. Be to, yra nerašytinių teisės šaltinių, kurie apima tarptautinėje teisėje, paprotinėje teisėje ir teismų praktikoje (visų pirma Federalinio Konstitucinio Teismo) nustatytus bendruosius principus.

Vokietija yra federacinė valstybė, kurią sudaro 16 žemių (Länder). Taigi, visoje federacijos teritorijoje yra taikomi federacijos ir žemių įstatymai, galiojantys tik tam tikroje žemėje. Kiekviena žemė turi savo konstituciją ir Pagrindiniu Įstatymu nustatytą teisinę sistemą, taip pat gali leisti įstatymus, įstatymo lydimuosius teisės aktus ir nuostatus.

Federacijos ir žemių įstatymų leidybos įgaliojimai išsamiai reglamentuojami Pagrindiniame Įstatyme. 71–74 straipsniuose nustatyti federacijos įstatymų leidybos įgaliojimai. Visais kitais atvejais už įstatymų leidybą yra atsakingos žemės.

Išskirtinė federacijos įstatymų leidžiamoji galia

Srityse, kuriose įstatymų leidžiamąją galią turi tik federacija, žemės įstatymus gali leisti tik jeigu joms tokie įgaliojimai aiškiai suteikiami federaciniu įstatymu (Pagrindinio Įstatymo 71 straipsnis).

Pagal Pagrindinio Įstatymo 73 straipsnį federacija turi išskirtinę įstatymų leidžiamąją galią šiose srityse (inter alia): visi užsienio politikos klausimai, gynyba (kuriai priskiriami civilinių gyventojų apsaugos klausimai), pilietybė, judėjimo laisvė, pasai, gyvenamosios vietos registravimas, tapatybės kortelės, imigracija, emigracija ir ekstradicija, valiuta ir pinigai, muitų ir prekybos zonos vieningumas, oro transportas, federacijos ir žemių kriminalinės policijos bendradarbiavimas, taip pat įstatymai dėl ginklų ir sprogmenų.

Sutampantys įstatymų leidybos įgaliojimai

Srityse, kuriose įstatymų leidybos įgaliojimai sutampa, žemės turi teisę priimti teisės aktus tik jeigu federacija toje srityje nesinaudoja savo įstatymų leidžiamąja galia (Pagrindinio Įstatymo 72 straipsnis). Teisės sritys, kuriose taikomi sutampantys įstatymų leidybos įgaliojimai, apima civilinę, baudžiamąją teisę, kelių eismo taisykles, asociacijų įstatymą, įstatymą, susijusį su užsieniečių gyvenamąja vieta ir įsisteigimu, įstatymą dėl ekonominių reikalų, užimtumo įstatymą ir tam tikrus vartotojų apsaugos aspektus. Dėl tam tikrų pagrindinio įstatymo 74 straipsnyje išvardytų klausimų, kuriems taikytini sutampantys įstatymų leidybos įgaliojimai, federacija turi teisę priimti teisės aktus tik jeigu tai būtina dėl nacionalinio intereso siekiant nustatyti atitinkamas gyvenimo sąlygas visoje federacijos teritorijoje arba būtina išlaikyti teisinį ar ekonominį vieningumą.

Žemių įstatymai negali prieštarauti federacijos įstatymams. Pagrindinio Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad „federacijos įstatymas turi viršenybę prieš žemės įstatymą“. Šis principas yra taikomas, neatsižvelgiant į lygiagrečių teisės normų hierarchijos statusą, t. y. pavyzdžiui, federacijos įstatymo lydimasis teisės aktas turės viršenybę prieš žemės konstituciją.

Teisės normų hierarchija

Pagrindinis Įstatymas yra nacionalinės teisės normų hierarchijos viršūnė. Jis turi viršenybę prieš visus kitus nacionalinius teisės šaltinius, nes tai yra Vokietijos Konstitucija – dokumentas, nuo kurio priklauso visa Vokietijos teisinė sistema. Kiekviena Vokietijoje priimta teisinė nuostata turi atitikti Pagrindinį Įstatymą savo forma ir turiniu. Dėl to pagrindinio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų leidėjas turi laikytis konstitucinės tvarkos, o vykdomoji valdžia ir teismai turi laikytis teisės ir teisingumo principų. Be to, įstatymų leidėjas, vykdomoji valdžia ir teismai visų pirma turi laikytis pagrindinių teisių, nustatytų pagrindinio įstatymo, kuris taikomas tiesiogiai (1 straipsnio 3 dalis), 1–19 straipsniuose. Galiausiai, Pagrindinio Įstatymo viršenybę gina Federalinis Konstitucinis Teismas.

Pagrindinio Įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Pagrindinis Įstatymas gali būti pakeistas tiktai dviejų trečdalių Bundestago (žemųjų parlamento rūmų) balsų dauguma ir dviejų trečdalių Bundesrato (aukštųjų parlamento rūmų) balsų dauguma. Bundesratas yra organas, per kurį žemės dalyvauja federacijos teisėkūros procese, taip pat administruojant federaciją ir sprendžiant su Europos Sąjunga susijusius klausimus. Kai kurie esminiai Pagrindinio Įstatymo komponentai, t. y. federacijos skirstymas į žemes, jų dalyvavimo teisėkūros procese principai, ir 1–20 straipsniuose išdėstyti principai, negali būti keičiami (79 straipsnio 3 dalis).

Teisės normų hierarchijoje bendrosios tarptautinės teisės normos yra tarp Konstitucijos ir federacijos ar žemių įstatymų. Pagrindiniame Įstatyme yra aiškiai nustatyta, kad šios bendrosios teisės normos yra sudedamoji federalinės teisės dalis, kad jos yra viršesnės už tokius įstatymus ir kad jomis tiesiogiai suteikiamos federacijos gyventojų teisės ir pareigos (25 straipsnis). Prie šių privatiems asmenims reikšmingų bendrųjų tarptautinės teisės normų (t. y. ne vien su valstybe susijusių normų), pavyzdžiui, yra priskiriama atitinkamos formos užsieniečių teisinės apsaugos garantija arba aiškiai išdėstytų reikalavimų principas, pagal kurį baudžiamiesiems teismo procesams yra taikomos nusikaltėlį išduodančios užsienio valstybės nusikaltėlio išdavimo įgaliojimo sąlygos.

Įstatymų vieta hierarchijoje yra žemesnė negu Konstitucijos. Federacijos įgaliojimai leisti įstatymus dėl žemių reikalų yra išsamiai reglamentuoti Pagrindiniu Įstatymu (Pagrindinio Įstatymo 71–74 straipsniai). Įstatymus priima Bundestagas kartu su Bundesratu. Įstatymų projektus Bundestage gali pateikti federalinė vyriausybė, Bundesratas arba Bundestago nariai (frakcija arba 5 proc. narių). Pagrindiniame Įstatyme yra aiškiai nustatyti konkretūs atvejai, kai galutiniam įstatymo projektui Bundestage turi pritarti Bundesratas (šiuo metu pagal Bundesrato tinklalapyje pateikiamus duomenis – apie 45 proc. visų įstatymų). Likusių Bundestago priimamų įstatymų atveju Bundesratas gali tiktai pateikti prieštaravimą, kurį Bundestagas gali atmesti. Jeigu Bundestago ir Bundesrato nuomonės skiriasi, iš abejų rūmų narių (šiuo metu po 16 narių iš kiekvienų rūmų) gali būti paskirtas taikinamasis komitetas, kad kartu apsvarstytų įstatymo projektą. Taikinamojo komiteto užduotis yra rengti pasiūlymus, kurie užtikrintų vieningą balsavimą, nors ji pati negali priimti sprendimų Bundestago ir Bundesrato vardu.

Įstatymo lydimieji teisės aktai yra įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos priima federalinė vyriausybė, federaliniai ministrai ar žemės vyriausybės. Nuostatai yra žemesnio lygio nei įstatymo lydimieji teisės aktai ir juos priima pagal valstybės apibrėžtą viešąją teisę įsteigtas juridinis asmuo (pvz., savivaldybė).

Institucinė struktūra

Už teisės normų priėmimą atsakingos institucijos

Vokietijos įstatymus leidžia šalies parlamentai. Pagrindinis įstatymų leidžiamasis organas yra Bundestagas, kuris priima visus įstatymus, priklausančius Vokietijos Federacinės Respublikos kompetencijai. Įstatymų leidybos procese taip pat turi dalyvauti Bundesratas.

Naujų ar iš dalies pakeistų įstatymų projektus Bundestagui teikia Bundesratas, federalinė vyriausybė bei Bundestago nariai ir frakcijos. Dėl šių įstatymų projektų rengiami debatai, svarstymai ir balsuojama Parlamente pagal aiškiai reglamentuotą procedūrą.

Pagal Vokietijos federalinę sistemą žemės turi nemažai valstybės galių, todėl Bundesratas taip pat dalyvauja priimant teisės aktus. Visi teisės aktai teikiami Bundesratui balsuoti ir, atsižvelgiant į siūlomo teisės akto pobūdį, kai kurie siūlymai gali būti atmesti.

Išsamesnė informacija pateikiama Bundestago interneto svetainėje.

Sprendimų priėmimo procesas

Teisės aktų priėmimas

Daugelį įstatymų projektų ir diskusijų temas siūlo federalinė vyriausybė. Būdama centrinio lygmens įstatymų leidėja, federalinė vyriausybė turi daugiausia patirties įgyvendinant teisės aktus ir tiesioginių žinių, kokių naujų teisės normų reikia.

Tačiau ne tik federalinė vyriausybė, bet ir Bundesratas ir Vokietijos Bundestago nariai turi teisę inicijuoti įstatymų projektus, kurių pagrindu priimami nauji teisės aktai.

Federalinės vyriausybės ar Bundesrato teisėkūros iniciatyvos

Kai federalinė vyriausybė nori pakeisti ar pasiūlyti įstatymą, federalinis kancleris turi iš pradžių pateikti įstatymo projektą Bundesratui.

Bundesratas paprastai per 6 savaites gali pateikti savo pastabas dėl įstatymo projekto, dėl kurių vyriausybė savo ruožtu gali pateikti pareiškimą raštu. Tada federalinis kancleris pateikia įstatymo projektą Bundestagui kartu su Bundesrato pastabomis. Šios procedūros išimtis taikoma biudžeto įstatymo projektui, kuris vienu metu teikiamas ir Bundesratui, ir Bundestagui.

Panaši procedūra taikoma, kai teisėkūros iniciatyvas siūlo Bundesratas. Jeigu įstatymo projektui pritariama Bundesrato narių balsų dauguma, jis visų pirma pateikiamas federalinei vyriausybei, o ši, paprastai per 6 savaites, įstatymo projektą kartu su savo pastabomis perduoda Bundestagui.

Bundestago narių siūlomos iniciatyvos

Įstatymų projektus taip pat gali inicijuoti Bundestago nariai, kurių iniciatyvas tokiu atveju turi remti bent 1 frakcija, arba mažiausiai 5 proc. Bundestago narių.

Taip inicijuojamų įstatymų projektų iš pradžių pateikti Bundesratui nereikia. Todėl kartais vyriausybė susitaria, kad itin skubiai priimtinų įstatymų projektus inicijuotų jos Bundestago frakcijos.

Spaudinių platinimas

Norint, kad Bundestagas apsvarstytų įstatymo projektą, jį reikia pateikti Bundestago pirmininkui, paskui administracija jį užregistruoja ir išspausdina.

Vėliau išspausdintas įstatymo projektas visiems Bundestago ir Bundesrato nariams ir federalinėms ministerijoms pateikiamas kaip Bundestago spaudinys.

Kai įstatymo projektas įrašomas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, pirmasis jo priėmimo parlamente etapas yra baigtas ir jį galima oficialiai pristatyti viešame Bundestago forume.

Trys svarstymai plenariniuose posėdžiuose

Paprastai įstatymų projektai plenariniuose Bundestago posėdžiuose nagrinėjami 3 kartus – tokios diskusijos vadinamos įstatymo projekto svarstymu.

1-ojo svarstymo metu diskusijos vyksta tik tuo atveju, kai taip susitaria seniūnų taryba (t. y. specialus vykdomasis Bundestago organas) arba jei to reikalauja viena iš frakcijų. Dažniausiai taip būna tada, jei teisės akto projektas yra labai prieštaringas arba itin svarbus visuomenei.

Pagrindinis 1-ojo svarstymo tikslas – paskirti vieną ar kelis komitetus, kurie įstatymo projektą išnagrinės ir parengs 2-ajam svarstymui. Tai daroma atsižvelgiant į seniūnų tarybos rekomendacijas.

Jei paskiriami keli komitetai, vienas komitetas yra apskritai atsakingas už svarstymus tuo klausimu ir įstatymo projekto priėmimo parlamente procesą. Kiti komitetai turi pateikti savo nuomonę dėl įstatymo projekto.

Su teisėkūra susijusi komitetų veikla

Nuodugnus su teisės aktais susijęs darbas vyksta nuolatiniuose komitetuose, kuriuose atstovaujama visoms frakcijoms. Komitetų nariai susipažįsta su dokumentais ir juos svarsto posėdžių metu. Jie taip pat gali į viešus posėdžius pakviesti ekspertus ir interesų grupių atstovus.

Be komitetų darbo, frakcijos sudaro darbo grupes, kurios nagrinėja susijusius klausimus ir parengia savo pozicijas.

Įprasta, kad komitetuose frakcijos suranda bendrų sąlyčio taškų. Dauguma įstatymų projektų nagrinėjami daugiau ar mažiau bendradarbiaujant valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms.

Pateikus šio svarstymo komitetuose išvadas, už įstatymo projektą atsakingas komitetas plenariniame posėdyje pristato savo svarstymo eigos ir rezultatų ataskaitą. Jo rekomenduojamas sprendimas yra 2-ojo svarstymo plenariniame posėdyje pagrindas.

Diskusijos per antrąjį svarstymą

Iki 2-ojo svarstymo visi nariai gauna išspausdintą rekomendaciją dėl sprendimo. Taigi, jie yra gerai pasirengę diskusijoms. Be to, iki šių diskusijų frakcijos dar kartą suderina savo pozicijas vidaus susitikimų metu, siekdamos pateikti bendrą nuomonę viešo 2-ojo svarstymo metu.

Po bendrųjų diskusijų, kiekviena įstatymo projekto nuostata gali būti svarstoma atskirai. Vis dėlto paprastai plenarinis posėdis pradedamas nuo balsavimo dėl viso įstatymo projekto.

Bet kuris Bundestago narys gali pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kurie iš karto svarstomi plenariniame posėdyje. Jei plenarinio posėdžio metu pakeitimai patvirtinami, pirmiausia turi būti išspausdinta ir išplatinta nauja įstatymo projekto versija. Tačiau šią procedūrą galima sutrumpinti, jei tam pritaria du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių narių. Tuomet 3-ąjį svarstymą galima pradėti iškarto.

Balsavimas per trečiąjį svarstymą

Dar viena diskusija rengiama 3-ojo svarstymo metu, jei to reikalauja frakcija arba mažiausiai 5 proc. Bundestago narių.

Šiame etape atskiri nariai nebegali teikti pasiūlymų dėl pakeitimų, bet juos gali pateikti frakcijos arba 5 proc. Bundestago narių. Be to, pasiūlymus galima teikti tik dėl pakeitimų, patvirtintų per antrąjį svarstymą.

Galutinis balsavimas vyksta 3-ojo svarstymo pabaigoje. Bundestago pirmininkui paklausus, kas balsuoja už arba prieš įstatymo projektą, arba susilaiko; į tai nariai atsako atsistodami.

Kai įstatymo projektas plenariniame posėdyje gauna reikiamą Bundestago narių balsų daugumą, jis Bundesratui pateikiamas kaip teisės aktas.

Bundesrato pritarimas

Bundesrate žemės dalyvauja kuriant kiekvieną teisės aktą. Šiuo atžvilgiu Bundesrato teisės dalyvauti teisėkūros procese yra tiksliai apibrėžtos.

Bundesratas negali keisti Bundestago priimtų teisės aktų. Tačiau, jeigu jis nesutinka patvirtinti teisės akto, jis gali pareikalauti, kad būtų sušauktas taikinamasis komitetas. Taikinamąjį komitetą sudaro vienodas Bundestago ir Bundesrato narių skaičius.

Kai kuriems įstatymų projektams, kaip antai teisės aktams, kurie susiję su finansais ir žemių administravimo kompetencija, Bundesrato pritarimas privalomas.

Kai Bundesratas prieštarauja įstatymo projektui, Bundestagas gali nuspręsti, kad teisės aktas įsigalios, net jeigu taikinamajam komitetui nepavyko susitarti. Tačiau dėl to Bundestage reikia dar kartą balsuoti, kad įstatymo projektas būtų priimtas absoliučiąja balsų dauguma.

Įsigaliojimas

Kai įstatymų projektą patvirtina Bundestagas ir Bundesratas, yra dar keletas etapų iki jo įsigaliojimo.

Priimtas teisės aktas iš pradžių išspausdinamas ir perduodamas federaliniam kancleriui ir kompetentingam federaliniam ministrui pasirašyti.

Kad teisės aktas taptų įstatymu, jį turi pasirašyti federalinis prezidentas, kuris išnagrinėja, ar teisės aktas priimtas pagal Konstituciją ir ar jame nėra aiškių esminių prieštaravimų pagrindiniam įstatymui. Kai atliekami šie patikrinimai, federalinis prezidentas pasirašo teisės aktą ir nurodo išspausdinti jį Federaliniame oficialiajame leidinyje (Bundesgesetzblatt).

Šiuo etapu teisės aktas paskelbiamas. Jei teisės akte nėra nurodyta konkreti įsigaliojimo data, jis įsigalioja 14-ą dieną nuo Federalinio oficialiojo leidinio, kuriame jis paskelbtas, išleidimo.

Išsamesnė informacija pateikiama Vokietijos parlamento svetainėje (Bundestagas).

Teisinių duomenų bazės

Vokietijos teisinių duomenų bazėje JURIS, be kitų dalykų, Federalinė teisingumo ministerija skelbia galiojančias ir aktualias federacinių įstatymų redakcijas. Taip pat įtrauktos visos ankstesnės redakcijos ir jau paskelbti, bet yra dar neįsigalioję įstatymai.

Taip pat pateikiama Susivienijimo sutartis ir ankstesni VDR teisės aktai, kurie vis dar taikytini Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Pateikiami visi ir aktualūs federacinių žemių (Länder) teisės aktai.

Kai kurie teisės aktai taip pat yra išversti į anglų kalbą, pavyzdžiui:

Prieiga prie duomenų bazės nėra nemokama.

Dvi teisinių duomenų bazės, kuriose pateikiami beveik visi federaciniai įstatymai (įskaitant įstatyminius potvarkius), yra nemokamai teikiami suinteresuotiems piliečiams svetainėje Gesetze im Internet ir Federalinės teisingumo ministerijos svetainėje. Abi duomenų bazes teikia Federalinė teisingumo ministerija kartu su Juris GmbH.

Be to, Federalinė vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Juris GmbH, sukūrė federacinių norminių teisės aktų skelbimo duomenų bazę.

Susijusios nuorodos

Vokietijos federalinė vyriausybė

Federacinių norminių teisės aktų skelbimas

Civilinio kodekso įvadinis aktas

Baudžiamasis kodeksas

Civilinis kodeksas

Bundestagas

Organai

Paskutinis naujinimas: 20/02/2013

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma