Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas.
Swipe to change

Nacionalinės teisės aktai

Austrija

Įžanga. Šiame tinklalapyje pateikiama informacija apie Austrijos teisinę sistemą ir Austrijos teisės apžvalga.

Turinį pateikė
Austrija

Teisės šaltiniai

Austrijos teisė yra rašytiniais įstatymais grindžiama teisė. Paprotinė teisė atlieka tik labai ribotą vaidmenį. Aukščiausiosios instancijos teismų praktika, nustatanti svarbias įstatymo taikymo rekomendacijas, yra labai svarbi, bet teisėjų kuriama teisė oficialiai nepripažįstama teisės šaltiniu.

Austrijos konstitucinėje teisėje skelbiama, kad visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos yra federalinės teisės sudedamoji dalis, ir joje nustatyta, kad tarptautinės sutartys turi būti integruotos į Austrijos teisinę sistemą (bendrasis ir konkretus pakeitimas). Tarptautinės sutarties nuostatos vietą vidaus teisinėje sistemoje lemia jos turinys.

Kad Konstituciją iš dalies keičiančios arba papildančios tarptautinės sutartys būtų patvirtintos Nacionalinėje Asamblėjoje, reikalingi tokie pat kvorumai, kaip ir priimant sprendimus dėl federalinių konstitucinių įstatymų. Tokie pat reikalavimai taikomi priimant įstatymų projektus ir sprendimams dėl tarptautinių sutarčių, iš dalies keičiančių ar papildančių įstatymą.

Iš esmės tarptautines sutartis federalinės vyriausybės arba jos įgalioto federalinio ministro prašymu sudaro federalinis prezidentas. Įstatymus iš dalies keičiančioms ar papildančioms politinėms tarptautinėms sutartims sudaryti reikia išankstinio Nacionalinės Asamblėjos pritarimo. Federalinis prezidentas gali įgalioti federalinę vyriausybę arba kompetentingus federalinės vyriausybės narius sudaryti tam tikrų kategorijų tarptautines sutartis, išskyrus politines ir tas, kurios iš dalies keičia ar papildo įstatymus.

Pagal Austrijos Federalinę Konstituciją 9 federalinės provincijos, be federalinės (konstitucinės) teisės, dar turi ir savo provincijos (konstitucinę) teisę. Provincijos konstitucinė teisė neturi prieštarauti federalinei konstitucinei teisei, ir dėl to ši turi viršenybę. Tačiau tokia pirmumo tvarka iš esmės netaikoma federacinėms ir provincijų teisinėms nuostatoms. Nuo 1988 m. provincijos taip pat gali sudaryti tarptautines sutartis savo kompetencijos srities klausimais. Tačiau išorės klausimais pirmenybė teikiama federalinei vyriausybei.

Įvairių rūšių teisinės priemonės. Teisės normų hierarchija

Federalinei konstitucinei nuostatai priimti Nacionalinėje Asamblėjoje paprastai reikia dviejų trečdalių balsų daugumos, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei jos narių. Be to, šiuo būdu priimama nuostata turi būti aiškiai pavadinta „konstituciniu įstatymu“ arba „konstitucine nuostata“.

Kita vertus, galiojančiam sprendimui dėl federalinių teisinių nuostatų Nacionalinėje Asamblėjoje priimti reikia, kad dalyvautų ne mažiau kaip trečdalis narių ir ji būtų priimta absoliučia galiojančių balsų dauguma.

1. Pamatiniai Federalinės Konstitucijos principai

Toliau pateikiami Austrijos Federalinės Konstitucijos pamatiniai principai (pagrindiniai principai) yra svarbiausios Austrijos teisinės sistemos nuostatos:

  • demokratijos principas,
  • valdžių padalijimo principas,
  • teisinės valstybės principas,
  • respublikos principas,
  • federacinės valstybės principas ir
  • liberalumo principas.

Visi kartu šie pamatiniai principai sudaro konstitucinės santvarkos pagrindą.

Jie turi ypatingą konstitucinę reikšmę, nes kiekvienas svarbesnis Federalinės Konstitucijos pakeitimas yra galimas tik įstatymo nustatyta tvarka surengus referendumą. Jeigu vieno iš esminių pamatinių principų atsisakoma arba iš esmės keičiami šių principų santykiai, Konstitucija laikoma pakeista.

2. Pirminė ir antrinė ES teisė

1995 m. sausio 1 d. Austrijai įstojus į Europos Sąjungą reikėjo pakeisti Austrijos Federalinę Konstituciją. Nuo įstojimo sprendžiamąją pamatinę teisinę tvarką Austrijoje nustato ne vien Austrijos konstitucinė teisė, bet ir Europos Sąjungos teisė (konstitucinis dualizmas). Vyrauja požiūris, kad ES teisė turi viršenybę prieš vidaus teisę, taip pat prieš paprastąją federalinę konstitucinę teisę, bet ne prieš pagrindinius Federalinės Konstitucijos principus.

3. „Paprastoji“ federalinė konstitucinė teisė

Konstitucinėje teisėje nustatytos politinės veiklos „žaidimo taisyklės“, nes joje yra apibrėžiama:

  • įstatymų priėmimo tvarka,
  • aukščiausių valdžios institucijų statusas valstybėje,
  • federalinės valdžios ir provincijų santykiai įstatymų leidimo bei įgyvendinimo atžvilgiu ir
  • viešosios teisės reguliuojamų teismų vykdoma valdymo veiklos kontrolė.

4. Federaliniai įstatymai

Federalinėje Konstitucijoje įtvirtintas pagrindinis teisinės valstybės principas reiškia, kad įstatymai yra privalomi visai vykdomajai valdžiai (administracijai ir teismo institucijų sistemai). Federalinėje Konstitucijoje teisės aktų leidybos įgaliojimai padalijami federalinei valdžiai ir provincijoms.

5. Įstatymo įgyvendinamasis aktas

Įstatymo įgyvendinamieji aktai yra administracijos institucijų priimamos bendros teisinės nuostatos, skirtos visiems asmenims, kuriems tas įstatymas yra taikomas. Įstatymo įgyvendinamieji aktai priimami pagal bendrą konstitucinį įgaliojimą – jais patikslinamos kitos bendrosios nuostatos, kurios dažniausiai būna įtvirtintos įstatymuose. Įstatymą iš dalies keičiantiems ar papildantiems įstatymo įgyvendinamiesiems aktams priimti reikia aiškaus konstitucinio įgaliojimo.

6. Įsakymas

Įsakymai iš esmės yra administracinės priemonės įstatymui vykdyti, skirtos vienam ar daugiau konkrečiai nurodytų asmenų.

Institucinė struktūra

Už teisės normų priėmimą atsakingos institucijos

Dėl federalinio konstitucinio valdžių padalijimo tarp federalinės valdžios ir provincijų teisės aktų leidimo procese dalyvauja įvairios valdžios institucijos.

Federalinius įstatymus priima Nacionalinė Asamblėja ir Aukštieji Rūmai. 183 Nacionalinės Asamblėjos deputatus žmonės išrenka tiesiogiai, o Aukštuosius Rūmus, kurie paprastai turi tik prieštaravimo teisę, renka provincijų tarybos.

Provincijos įstatymus priima provincijų tarybos.

Sprendimų priėmimo procesas

Pasiūlymus dėl federalinių įstatymų priėmimo Nacionalinė Asamblėja gauna:

  • kaip savo narių prašymus (iniciatyvinius prašymus),
  • kaip federalinės vyriausybės parengtus įstatymų projektus (vyriausybiniai įstatymų projektai),
  • kaip Aukštųjų Rūmų pateiktus prašymus.

Be to, Nacionalinei Asamblėjai susipažinti perduodamas kiekvienas prašymas, kurį pateikia 100 000 balsavimo teisę turinčių asmenų arba vienas šeštadalis balsavimo teisę turinčių asmenų 3 federalinėse provincijose (žmonių peticija).

Realioje politinėje veikloje svarbiausią vaidmenį atlieka federalinės vyriausybės įstatymų projektai. Federalinės vyriausybės teikiami įstatymų projektai turi būti priimami vienbalsiai pritariant federalinei vyriausybei (Ministrų Taryboje). Prieš tvirtinant federalinei vyriausybei, atitinkamo federalinio ministro parengtas įstatymo projektas paskelbiamas, kad jį galėtų įvertinti kiti padaliniai (federalinės provincijos, interesų grupės).

Nacionalinės Asamblėjos priimtus įstatymų projektus po procedūros Aukštuosiuose Rūmuose (federalinių finansų įstatymų projektams procedūra Aukštuosiuose Rūmuose nereikalinga – Nacionalinės Asamblėjos federalinis suverenumas) federalinis kancleris turi pateikti Federaliniam prezidentui patvirtinti.

Nacionalinė Asamblėja gali nuspręsti surengti plebiscitą. To gali pareikalauti ir dauguma Nacionalinės Asamblėjos narų. Tokiu atveju įstatymo projektui prieš patvirtinimą turi būti pritarta plebiscitu. Be to, plebiscitui perduodamos visos Federalinės Konstitucijos pataisos.

Federalinis prezidentas savo parašu patvirtina federalinių įstatymų konstitucinį priėmimą. Be to, patvirtinimą privalo pasirašyti ir federalinis kancleris.

Federalinio kanclerio patvirtinti federaliniai įstatymai yra skelbiami Bundesgesetzblatt. Jeigu federaliniame įstatyme nėra aiškios priešingos nuostatos (dėl atgalinio poveikio arba vacatio legis), jis įsigalioja tos dienos, kurią išeina Bundesgesetzblatt, kuriame jis skelbiamas ir kuriuo jis platinamas, pabaigoje.

Įstatymas gali būti panaikintas aiškia nuostata (formalus panaikinimas) arba priėmus kokią nors teisės normą, kurios turinys yra nesuderinamas su ankstesne nuostata (esminis panaikinimas) (lex posterior derogat legi priori). Konkretaus pobūdžio teisės aktai turi viršenybę prieš bendro pobūdžio teisės aktus (lex specialis derogat legi generali). Be to, pačiame įstatymo galios akte gali būti nuostata dėl jo galiojimo laikotarpio.

Teisinių duomenų bazės

Austrijos Respublikos teisinės informacijos sistemoje (RIS), kurią koordinuoja ir tvarko Austrijos federalinė kanceliarija, galima rasti Austrijos įstatymus.

Ar teisinių duomenų bazėmis galima naudotis nemokamai?

Austrijos Respublikos teisinės informacijos sistema (RIS) galima naudotis nemokamai.

Trumpas turinio aprašymas

RIS duomenų bazėje pateikiama informacija apie:

  • Federalinę teisę
  1. Federaliniai įstatymai
  2. Oficialusis leidinys, autentiški tekstai nuo 2004 m.
  3. Oficialusis leidinys, 1945–2003 m.
  4. Oficialusis leidinys (Reichs-, Staats- und Bundesgesetzblatt), 1848–1940 m.
  5. Įstatymų rinkinys, 1780–1848 m.
  6. Vokietijos oficialusis leidinys (Deutsches Reichsgesetzblatt), 1938–1945 m.
  7. Įstatymų projektai
  8. Vyriausybės nutarimų projektai
  • Federalinių žemių teisę
  1. Federalinių žemių įstatymai
  2. Aktualios redakcijos Federalinių žemių oficialusis leidinys (išskyrus Žemutinę Austriją ir Vieną)
  • Savivaldybės teisę: tik atrinkti dokumentai iš Karintijos, Žemutinės Austrijos, Zalcburgo, Štirijos ir Vienos.
  • Teismų praktiką
  1. Konstitucinis Teismas
  2. Administracinis teismas
  3. Administracinio teismo „normų sąrašas“ (Normenliste)
  4. Aukščiausiojo Teismo, aukštesniųjų žemės teismų ir kitų teismų sprendimai
  5. Nepriklausomi specializuoti administraciniai teismai
  6. Nepriklausomas specializuotas finansinių bylų teismas
  7. Prieglobsčio teismas
  8. Nepriklausoma federalinė prieglobsčio bylų peržiūros taryba
  9. Specializuotas aplinkos apsaugos teismas
  10. Federalinė transliuotojų priežiūros tarnyba
  11. Viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančios institucijos
  12. Apeliacinius skundus nagrinėjantys specializuoti teismai ir Aukščiausioji drausminė komisija
  13. Duomenų apsaugos komisija
  14. Specializuota darbuotojų priežiūros komisija
  15. Lygių galimybių komisijos
  • Dekretus
  1. Federalinių ministrų dekretai
  2. Federalinio teisingumo ministro dekretai

Kai kurie Austrijos įstatymai taip pat yra skelbiami anglų kalba.

Daugiau informacijos galima rasti Austrijos Respublikos teisinės informacijos sistemos interneto svetainėje.

Susijusios nuorodos

Teisinė tvarka. Austrija

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma