To force the other party (defendant or your debtor) to comply with the judgment against him/her (for example to pay up), you will have to go to the enforcement authorities. They alone have the power to force the debtor to pay, calling on the forces of law and order if need be.

Under the Brussels I Regulation (recast) which governs the recognition and enforcement of judgments in cross border cases, if you have an enforceable judgment issued in the Union Member State, you can go to the enforcement authorities in other Member State where e.g. the debtor has assets without any intermediary procedure being required (the Regulation abolishes the 'exequatur ' procedure). The debtor against whom you seek the enforcement may apply to the court requesting refusal of enforcement. The names and location of those competent courts and courts for further appeals are provided here.

The purpose of enforcement is generally to recover sums of money, but it may also be to have some other kind of duty performed (duty to do something or refrain from doing something, such as to deliver goods or finish work or refrain from trespassing).

Different European procedures (such as the European Payment Order, the European Small Claims Procedure and the European Enforcement Order) can be used in cross border civil cases, but for all of them, a judgment must be enforced in accordance with the national rules and procedures of the State of enforcement (usually where the debtor or his/her assets are).

In practice, you need to have an enforceable document (a court judgment or a deed) if you wish to apply for enforcement. The enforcement procedures and the authorities who handle them (courts, debt-collection agencies and bailiffs) are decided by national law of the Member State where enforcement is sought.

Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.

Related link

The enforcement atlas, developed by an EU funded project, provides information on the enforcement procedures (procedures, requirements, competence, costs and timing) in the enforcement systems of the EU countries and of the UK.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Jeigu skolininkas savanoriškai nesilaiko teismo sprendimo, ieškovas gali reikalauti, kad teismas jį priverstų sprendimą vykdyti; tai vadinama priverstiniu vykdymu. Tam būtina gauti vykdomąjį dokumentą (Teisminio kodekso 1386 straipsnis), nes priverstinis vykdymas susijęs su kišimusi į skolininko asmeninius ir teisinius reikalus. Paprastai tokio dokumento funkcijas atlieka teismo sprendimas arba notarinis aktas. Saugant skolininko privatumą, tam tikrais atvejais dokumentas gali būti nevykdomas (Teisminio kodekso 1387 straipsnis). Dokumentą vykdo antstolis.

Priverstinis vykdymas paprastai taikomas išieškant lėšas, tačiau gali būti taikomas, kai norima priversti atlikti veiksmą arba nuo jo susilaikyti.

Kitas svarbus aspektas – piniginės baudos skyrimas (Teisminio kodekso 1385a straipsnis). Tai yra kaltu pripažinto asmens atžvilgiu taikoma priverstinė priemonė, kuria siekiama paskatinti laikytis teismo sprendimo. Tačiau tam tikrais atvejais piniginė bauda negali būti skiriama: kai asmeniui nurodoma sumokėti pinigų sumą arba laikytis darbo sutarties ir kai tai būtų nesuderinama su žmogaus orumu. Piniginė bauda išieškoma remiantis dokumentu, kuriuo ji paskirta, tad nereikalingas joks papildomas dokumentas.

Jeigu asmeniui nurodyta sumokėti pinigų sumą, reikalavimo vykdymas nukreipiamas į skolininko turtą – tai vadinama areštu. Skirtumas daromas tarp areštuotų daiktų rūšies (kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas) ir arešto pobūdžio (prevencinis areštas ir areštas sprendimo vykdymo metu). Prevencinis areštas taikomas skubos atvejais, skiriant daiktams teismo apsaugą: turtas įšaldomas siekiant užtikrinti bet kokio dokumento vykdymą ateityje. Asmuo, kurio daiktai areštuoti, nebegali jų kontroliuoti ir negali jų parduoti ar atiduoti. Tais atvejais, kai skolininko daiktai areštuojami vykdant sprendimą, jie parduodami, o pajamos atiduodamos ieškovui. Ieškovas neturi jokių teisių į pačius areštuotus daiktus, tik į pajamas, kurios gaunamos juos pardavus.

Be to, taikant Teisminio kodekso 1445 ir kt. straipsnius gali būti priimama nutartis dėl skolininko reikalavimų arešto (žr. toliau).

Be įprasto prevencinio arešto ir arešto, kai išieškoma iš kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat galioja specialios laivų arešto (Teisminio kodekso 1467–1480 straipsniai ir 1545–1559 straipsniai), turto arešto (Teisminio kodekso 1461 straipsnis), vindikacijos (Teisminio kodekso 1462–1466 straipsniai) ir nenuimto vaisių ir javų derliaus arešto (Teisminio kodekso 1529–1538 straipsniai) taisyklės. Likusioje šio dokumento dalyje daugiausia dėmesio skiriama tik įprastam areštui.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Antstoliai ir areštą sankcionuojantys teisėjai. Pastarieji turi kompetenciją spręsti su priverstiniu vykdymu susijusius ginčus.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

3.1.1. Prevencinis areštas

Kad būtų galima atlikti prevencinį areštą, paprastai reikalingas areštą sankcionuojančio teisėjo leidimas ir turi būti nustatomi skubos pagrindai (Teisminio kodekso 1413 straipsnis). Dėl leidimo reikia kreiptis pateikiant ex parte prašymą (Teisminio kodekso 1417 straipsnis). Viename prašyme negali būti prašoma areštuoti ir kilnojamąjį, ir nekilnojamąjį turtą. Dėl nekilnojamojo turto arešto bet kuriuo atveju visada reikia pateikti atskirą prašymą.

Areštą sankcionuojantis teisėjas sprendimą priima ne vėliau kaip per aštuonias dienas nuo prašymo pateikimo dienos (Teisminio kodekso 1418 straipsnis). Teisėjas gali nuspręsti atsisakyti leisti ieškovui vykdyti areštą arba jį visiškai ar iš dalies sankcionuoti. Areštą sankcionuojančio teisėjo sprendimas turi būti įteiktas skolininkui. Sprendimas perduodamas antstoliui, kuris tuomet imasi visų reikalingų veiksmų, kad jį įteiktų.

Galioja viena svarbi šios taisyklės išimtis, kai areštą sankcionuojančio teisėjo sprendimas nereikalingas: kiekvienas teismo sprendimas yra leidimas vykdyti prevencinį areštą pagal priimtus sprendimus (Teisminio kodekso 1414 straipsnis). Šiuo atveju taip pat turi galioti skubos pagrindai. Teismo sprendimas paprasčiausiai turi būti perduodamas antstoliui, kuris imasi visų būtinų veiksmų, kad areštuotų daiktus.

Prevencinis areštas gali virsti vykdomuoju areštu (Teisminio kodekso 1489–1493 straipsniai).

3.1.2. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu

A. Bendra informacija

Areštas teismo sprendimo vykdymo metu gali būti atliekamas tik remiantis vykdomuoju dokumentu (Teisminio kodekso 1494 straipsnis). Teismo sprendimai ir nutarimai gali būti vykdomi tik pateikus jų patvirtintą kopiją arba originalą, kuriame įrašoma karališkajame dekrete nustatyta frazė dėl vykdytinumo.

Teismo sprendimas atsakovui įteikiamas iš anksto (Teisminio kodekso 1495 straipsnis). Jeigu vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimas, išankstinis įteikimas yra privalomas; taip siekiama informuoti skolininką. Tačiau jeigu vykdomasis dokumentas yra nutarimas, jo įteikti nebūtina, nes skolininkas jau žinos apie šį dokumentą. Laikas, per kurį galima atlikti peržiūrą arba paduoti skundą, pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo. Skundo pateikimo terminai, jei areštas atliekamas teismo sprendimo vykdymo metu, turi stabdomąjį poveikį (tačiau tokio poveikio neturi prevencinis areštas) tose bylose, kuriose šalis buvo įpareigota sumokėti pinigų sumą. Laikinas vykdymas (laikinai vykdytinas teismo sprendimas) neturi stabdomojo poveikio taikant įprastos peržiūros ar skundo nagrinėjimo procedūrą.

Antrasis etapas, kurio metu ieškovas bando priverstinai parduoti turtą, yra mokėjimo nurodymas (Teisminio kodekso 1499 straipsnis). Tai yra pirmas priverstinio vykdymo veiksmas ir paskutinis įspėjimas skolininkui, kuris šiame etape vis dar gali išvengti arešto. Po mokėjimo nurodymo išdavimo taikomas laukimo laikotarpis: 1 diena, jei areštuojamas kilnojamasis turtas (Teisminio kodekso 1499 straipsnis), ir 15 dienų, jei areštuojamas nekilnojamasis turtas (Teisminio kodekso 1566 straipsnis). Nurodymas turi būti įteiktas skolininkui ir juo siekiama pranešti apie neįvykdytą prievolę ir pareikalauti sumokėti skolą. Priverstinio vykdymo gali būti imamasi tik siekiant išieškoti mokėjimo nurodyme nurodytas sumas.

Pasibaigus laukimo laikotarpiui, daiktai gali būti areštuojami. Jie areštuojami remiantis antstolio įsakymu. Todėl vykdymo veiksmai atliekami per kompetentingą pareigūną, kuris veikia kaip tarpininkas. Šis pareigūnas laikomas ieškovo atstovu; jo pareigos nustatytos įstatyme ir jo veiklą prižiūri teismas. Antstolio atsakomybė ieškovo atžvilgiu yra sutartinė, o trečiųjų šalių atžvilgiu – nesutartinė (nustatyta įstatyme ir grindžiama pareiga nepažeisti bendros pareigos veikti rūpestingai).

Antstolis per 3 darbo dienas nusiunčia Centriniam areštų, įgaliojimų, perdavimo, kolektyvinių skolų išieškojimo ir protestų pranešimų registrui (nyd. Centraal Bestand van berichten van beslag, delegatie, overdracht en collectieve schuldenregeling en van protest) pranešimą apie areštą (Teisminio kodekso 1390 straipsnio 1 dalis). Pranešimas būtinas areštuojant tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamuosius daiktus. Arešto teismo sprendimo vykdymo metu ar pajamų padalijimo procedūros negalima atlikti, jeigu iš pradžių nebuvo patikrinti pranešimai apie areštą Centriniame pranešimų registre (Teisminio kodekso 1391 straipsnio 2 dalis). Ši taisyklė buvo nustatyta siekiant išvengti nereikalingų areštų ir sustiprinti kolektyvinį arešto aspektą.

B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu: kilnojamieji daiktai

Jeigu yra mokėjimo nurodymas, kurį gali užprotestuoti skolininkas, teismo sprendimo vykdymo metu atliekamas kilnojamųjų daiktų areštas. Areštas atliekamas remiantis antstolio įsakymu; visų pirma, tai yra apsaugos priemonė: daiktai nėra atimami ir jų nuosavybė ir naudojimo būdas nesikeičia. Areštuoti galima ir tuos daiktus, kurių nėra skolininko namuose ir kurie yra trečiosios šalies patalpose.

Areštuojant nekilnojamąjį turtą neapsiribojama tik viena procedūra, tačiau, atsižvelgiant į patiriamas išlaidas, iš esmės nėra prasmės tiems patiems daiktams taikyti antrą areštą. Kalbant apie proporcingą pajamų, kurios gaunamos pardavus skolininko daiktus, padalijimą, pažymėtina, kad bus įtraukti ir kiti ieškovai, ne tik areštą vykdę ieškovai (Teisminio kodekso 1627 ir kt. straipsniai).

Po arešto parengiama oficiali arešto ataskaita. Areštuoti daiktai parduodami ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo oficialios arešto ataskaitos arba pranešimo apie ją kopijos įteikimo dienos. Šiuo terminu siekiama suteikti skolininkui paskutinę galimybę užkirsti kelią aukcionui. Apie aukcioną viešai skelbiama dienraščių skelbimuose ir pranešimuose. Aukcionas rengiamas aukciono salėje arba viešoje turgavietėje, nebent jį prašoma surengti kitoje tinkamesnėje vietoje. Aukcionui vadovaujantis antstolis parengia rašytinę ataskaitą ir surenka aukcione gautas pajamas. Tuomet per 15 dienų antstolis proporcingai padalija pajamas (Teisminio kodekso 1627 ir kt. straipsniai). Ši procedūra paprastai vyksta taikiai, priešingu atveju kreipiamasi į areštą sankcionuojantį teisėją.

C. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu: nekilnojamasis turtas (Teisminio kodekso 1560–1626 straipsniai)

Vykdymas pradedamas įteikiant mokėjimo nurodymą.

Tuomet areštas vykdomas ne anksčiau kaip po 15 dienų, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius; priešingu atveju nurodymas netenka teisinės galios. Tuomet įsakymas dėl arešto turi būti įrašomas į hipotekos registrą per 15 dienų ir įteikiamas per šešis mėnesius. Įsakymo įrašymo veiksmas reiškia, kad turtu bus neįmanoma naudotis ne ilgiau nei šešis mėnesius. Jei įsakymas neįrašomas, areštas negalioja. Kitaip nei kilnojamojo turto atveju, nekilnojamojo turto atveju taikomas tik vieno arešto principas (vieną kartą areštuoto turto negalima areštuoti antrą kartą).

Paskutinis etapas – areštą sankcionuojančiam teisėjui teikiamas prašymas skirti notarą, kuris parduotų daiktus ir patenkintų kreditorių reikalavimus. Skolininkas gali pareikšti areštą sankcionuojančiam teisėjui protestą dėl paskirto notaro veiksmų. Išsamios daiktų pardavimo taisyklės aiškiai nustatytos įstatyme (žr. Teisminio kodekso 1582 ir kt. straipsnius). Paprastai rengiamas viešas aukcionas, tačiau teisėjo iniciatyva arba arešto reikalaujančio ieškovo prašymu gali būti rengiamas privatus aukcionas. Tuomet aukciono metu gautos pajamos padalijamos įvairiems kreditoriams atsižvelgiant į sutartą reikalavimų eiliškumą (žr. Teisminio kodekso 1639–1654 straipsnius). Ginčai dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo perduodami spręsti areštą sankcionuojančiam teisėjui.

3.1.3. Skolininko reikalavimų areštas

Skolininko reikalavimų areštas – skolininko reikalavimų trečiųjų šalių atžvilgiu areštas (pvz., reikalavimo, kad darbdavys sumokėtų darbo užmokestį). Todėl ši trečioji šalis yra antraeilis prašymą dėl arešto teikiančio ieškovo skolininkas. Skolininko reikalavimų areštas (nyd. beslag onder derden) ir skolininkui priklausančių daiktų, kurie yra trečiosios šalies patalpose, areštas (nyd. beslag bij derden) nėra tas pats.

Reikalavimas, kuris sudaro arešto pagrindą, yra arešto prašiusio kreditoriaus reikalavimas arešto skolininkui. Areštuotas reikalavimas – reikalavimas, kurį asmuo, kurio turtas areštuojamas, turi trečiosios šalies arba antraeilio skolininko atžvilgiu.

Išsamias skolininko reikalavimų arešto taisykles galima rasti Teisminio kodekso 1445–1460 straipsniuose (prevencinis areštas) ir 1539–1544 straipsniuose (areštas teismo sprendimo vykdymo metu).

3.1.4. Išlaidos

Tais atvejais, kai vykdomas areštas, be teisinių išlaidų, reikia atsižvelgti ir į antstolio išlaidas. Mokesčiai už oficialias antstolio paslaugas, yra nustatyti 1976 m. lapkričio 30 d. karališkajame dekrete, kuriame galima rasti mokesčių už antstolių veiksmus civilinėse ir komercinėse bylose tarifus ir tam tikrų papildomų mokesčių tarifus (nyd. Koninklijk Besluit van 30 november 1976 tot vaststelling van het tarief voor akten van gerechtsdeurwaarders in burgerlijke en handelszaken en van het tarief van sommige toelagen) (žr. Federalinę viešojo teisingumo tarnybą (pranc. Service public fédérale Justice, nyd. Federale Overheidsdienst Justitie)).

3.2 Pagrindinės sąlygos

A. Prevencinis areštas

Kiekvienas ieškovas, pateikęs tam tikrų savybių turintį ieškinį, gali pasinaudoti prevenciniu areštu, nepaisant areštuojamų daiktų vertės ir reikalavimo sumos (žr. Teisminio kodekso 1413 straipsnį).

Pirmoji šios rūšies arešto sąlyga – skuba: skolininko mokumui turi grėsti pavojus ir tai reiškia, kad gali sumažėti galimybė vėliau parduoti jo turtą. Sprendimą, ar ši sąlyga yra tenkinama, priima teismas remdamasis objektyviais kriterijais. Skuba turi būti ne tik arešto metu, bet ir vertinant, ar yra poreikis tęsti areštą. Galioja keletas šios sąlygos išimčių: areštas suklastojimo atveju, areštas už skolas, susijusias su įsakomaisiais vekseliais, ir užsienio teismo sprendimo vykdymas.

Antra prevencinio arešto sąlyga yra tai, kad ieškovas turi turėti reikalavimą. Jei reikalavimas yra būtinas, jis turi atitikti tam tikras sąlygas (Teisminio kodekso 1415 straipsnis): jis turi būti galutinis (ne sąlyginis), mokėtinas (taip pat taikoma būsimų reikalavimų garantijoms) ir konkretus (turi būti nustatyta suma arba ją turi būti įmanoma nustatyti). Kita vertus, reikalavimo pobūdis ir suma reikšmės neturi. Areštą sankcionuojantis teisėjas nusprendžia, ar šios sąlygos yra įvykdytos, tačiau vėliau bylą nagrinėjančiam teismui šis sprendimas nėra privalomas.

Trečia, ieškovas turi turėti teisę prašyti taikyti prevencinį areštą. Tai yra kontrolės (bet ne naudojimo) veiksmas, kurį prireikus gali atlikti teisinis atstovas.

Reikalaujama turėti areštą sankcionuojančio teisėjo leidimą, nebent ieškovo atžvilgiu jau priimtas teismo sprendimas (žr. pirmiau). Tačiau šis reikalavimas netaikomas prevenciniam skolininko reikalavimų areštui arba turto areštui, arba ieškovams, kurių atžvilgiu jau buvo priimtas teismo sprendimas (Teisminio kodekso 1414 straipsnis: kiekvienas teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas). Notariniai aktai taip pat yra vykdomasis dokumentas.

B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu

Jei areštas atliekamas teismo sprendimo vykdymo metu, reikalaingas vykdomasis dokumentas (Teisminio kodekso 1494 straipsnis). Tai gali būti teisminis sprendimas, autentiškas dokumentas, mokesčių institucijų vykdomasis raštas, užsienio teismo sprendimas, kuriam taikoma egzekvatūros procedūra, ir pan.

Reikalavimas turi būti išdėstytas akte, kuris atitinka tam tikrus reikalavimus. Kaip ir prevencinio arešto atveju, reikalavimas turi būti tikras, konkretus ir mokėtinas. Teisminio kodekso 1494 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad areštas, kuris įvykdytas siekiant, kad mokėtinos pajamos būtų sumokėtos dalimis, taip pat bus taikomas būsimoms įmokoms, kai jos taps mokėtinos.

Vykdomasis dokumentas taip pat turi būti aktualus. Areštą sankcionuojantis teisėjas nelaikys vykdomojo dokumento aktualiu, jeigu arešto prašęs kreditorius nebeturi ieškovo statuso arba jeigu visas reikalavimas ar jo dalis nebegalioja (nes suėjo senaties terminas, reikalavimas buvo sumokėtas arba kitaip patenkintas).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

A. Bendra informacija

Areštuoti galima tik kilnojamuosius ir nekilnojamuosius skolininkui priklausančius daiktus. Trečiajai šaliai priklausančių daiktų negalima areštuoti, nors ir nesvarbu, kas tuo metu turi skolininko daiktus. Todėl galima areštuoti trečiosios šalies patalpose esančius daiktus, jei teismas tam davė leidimą (Teisminio kodekso 1503 straipsnis).

Ieškovas iš esmės gali išieškoti skolą tik iš esamo skolininko turto. Buvusį skolininko turtą galima areštuoti tik tuo atveju, jeigu jis nesąžiningai tampa nemokus. Galimybės areštuoti būsimą turtą paprastai taip pat nėra, išskyrus išimtį, pagal kurią galima areštuoti būsimus reikalavimus.

Iš areštuotų daiktų gautos pajamos paprastai atitenka asmeniui, kurio turtas areštuojamas, jei buvo įvykdytas prevencinis areštas. Tačiau jeigu areštas atliekamas teismo sprendimo vykdymo metu, pajamoms taip pat taikomas areštas, todėl jos atitenka arešto prašiusiam kreditoriui.

Nedalomą nekilnojamąjį turtą areštuoti galima, tačiau paskui priverstinis turto pardavimas sustabdomas iki tol, kol jis bus padalytas (pvz., žr. Teisminio kodekso 1561 str.). Sutuoktiniams taikomos specialios taisyklės.

B. Daiktai, kuriuos galima areštuoti

Daiktai turi būti tokie, kuriuos galima areštuoti. Tam tikrų daiktų negalima areštuoti. Jiems arešto išimtis taikoma dėl įstatyme įtvirtintų nuostatų arba daiktų pobūdžio, arba dėl to, kad jie yra ypač glaudžiai susiję su skolininko asmeniu. Daiktams neįmanoma taikyti arešto išimties remiantis, pavyzdžiui, jų paskirtimi. Todėl toliau nurodytų daiktų negalima areštuoti:

• Teisminio kodekso 1408 straipsnyje nurodytų daiktų. Šis apribojimas nustatytas siekiant užtikrinti priimtinas skolininko ir jo šeimos gyvenimo sąlygas;
• daiktų, kurie neturi pardavimo vertės, todėl nėra naudingi ieškovui;
• neperleidžiamų daiktų, kurie yra ypač glaudžiai susiję su skolininko asmeniu;
• daiktų, kurių areštuoti negalima remiantis konkrečiais teisės aktais (pvz., nepilnamečių pajamų ir darbo užmokesčio, neišleistų knygų ir muzikos įrašų, kalinių pajamų, uždirbtų kalėjime).
• Darbo užmokestį (uždarbio areštas) ir panašius reikalavimus paprastai galima areštuoti tik ribotai (žr. Teisminio kodekso 1409 ir 1409a straipsnius ir 1410 straipsnio 1 dalį). Tai, pvz., apima išlaikymo išmokas, kurias teismas priteisė sutuoktiniui, kurio kaltė nebuvo nustatyta. Tačiau tam tikrų mokėjimų, pvz., minimaliam pragyvenimui reikalingų pajamų, apskritai negalima areštuoti (žr. Teisminio kodekso 1410 straipsnio 2 dalį). Tačiau galimybės areštuoti apribojimai netaikomi ieškovams, kurie siekia atgauti išlaikymo skolą ir kurių reikalavimams teikiama pirmenybė (žr. Teisminio kodekso 1412 straipsnį).

Praeityje vyriausybė naudojosi imunitetu nuo priverstinio vykdymo veiksmų, todėl vyriausybės nuosavybės nebuvo įmanoma areštuoti. Ši padėtis dabar šiek tiek pakeista priėmus Teisminio kodekso 1412a straipsnį.

Galioja specialios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas laivų ir orlaivių areštas (dėl prevencinio arešto žr. Teisminio kodekso 1467–1480 straipsnius, o dėl arešto teismo sprendimo vykdymo metu žr. Teisminio kodekso 1545–1559 straipsnius).

C. Teisminis užstatas (nyd. kantonnement)

Kai daiktas areštuojamas, areštas paprastai galioja visam daiktui, net jeigu jo vertė viršija reikalavimo sumą. Tai yra labai nepalanki padėtis skolininkui, nes jis visiškai nebegali naudotis daiktu. Todėl Belgijos teisės aktų leidėjas nustatė teisminio užstato sąlygą (nyd. kantonnement): skolininkas sumoka tam tikrą sumą ir jam leidžiama atgauti naudojimo teises į savo turtą (žr. Teisminio kodekso 1403–1407a straipsnius).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

A. Areštas

Nuo daiktų areštavimo momento skolininkas praranda teisę jais disponuoti. Tačiau areštas nesuteikia jo prašiusiam kreditoriui teisės reikalauti, kad jo reikalavimui būtų teikiama pirmenybė. Diskvalifikavimas reiškia, kad skolininkui nebeleidžiama perleisti ar suvaržyti savo teisių. Tačiau daiktai išlieka skolininko žinioje. Praktiniu požiūriu situacija nepasikeičia, tačiau teisinė padėtis tampa kitokia.

Jei ši diskvalifikacijos pareiga pažeidžiama, laikoma, kad veiksmai, kurių ėmėsi asmuo, kurio turtas areštuojamas, nėra privalomi arešto prašiusiam kreditoriui.

Tačiau ši diskvalifikacija yra santykinė, nes ji taikoma tik arešto prašiusio kreditoriaus naudai. Kiti kreditoriai vis tiek turi susitaikyti su skolininko turto vertės svyravimais. Tačiau jiems nesunku prisijungti prie jau uždėto arešto.

Diskvalifikacija yra pirmas turto pardavimo proceso etapas. Daiktų kontrolę perima teismas. Todėl areštas teismo sprendimo vykdymo metu taip pat atlieka prevencinę funkciją pirmojoje instancijoje.

B. Skolininko reikalavimų areštas

Taikant šią arešto formą, panaikinama viso areštuoto reikalavimo kontrolė, nepaisant reikalavimo, kuriuo remiantis buvo įvykdytas areštas, sumos. Asmuo, kurio reikalavimas areštuotas, gali sumokėti dalį sumos (nyd. kantonneren). Veiksmai, kuriais daromas neigiamas poveikis reikalavimui, arešto prašiusio kreditoriaus atžvilgiu negalioja. Areštavus skolininko reikalavimą, tarp asmens, kurio turtas areštuojamas, ir trečiosios šalies, kurios atžvilgiu turimas reikalavimas areštuotas, negali būti tolesnių susitarimų.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

A. Prevencinis areštas

Prevencinis areštas galioja ne ilgiau nei trejus metus. Kilnojamojo turto ir skolininko reikalavimų arešto atveju trejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo arba įsakymo priėmimo dienos (Teisminio kodekso 1425 ir 1458 straipsniai). Jeigu areštuojamas nekilnojamasis turtas, trejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo įrašo padarymo hipotekos registre dienos (Teisminio kodekso 1436 straipsnis).

Terminas gali būti pratęsiamas, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių (Teisminio kodekso 1426, 1459 ir 1437 straipsniai).

B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu

Jeigu areštas atliekamas teismo sprendimo vykdymo metu, maksimalų laiką galioja tik iki arešto priimtas sprendimas. Šios rūšies areštas kilnojamajam turtui galioja dešimt metų (įprastas terminas, nes netaikomos jokios specialios nuostatos), o nekilnojamajam turtui – šešis mėnesius (Teisminio kodekso 1567 straipsnis). Laivų areštas galioja metus (Teisminio kodekso 1549 straipsnis).

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

A. Prevencinis areštas

Jeigu areštą sankcionuojantis teisėjas atsisako leisti taikyti prevencinį areštą, pareiškėjas (t. y. ieškovas) per vieną mėnesį gali apskųsti sprendimą apeliaciniam teismui. Tai yra ex parte procedūra. Jeigu, išnagrinėjus skundą, areštą leidžiama atlikti, skolininkas turi teisę inicijuoti trečiosios šalies bylą dėl sprendimo ginčijimo (žr. Teisminio kodekso 1419 straipsnį).

Jeigu areštą sankcionuojantis teisėjas leidžia atlikti prevencinį areštą, skolininkas arba bet kuri kita suinteresuotoji šalis gali inicijuoti trečiosios šalies bylą dėl sprendimo ginčijimo. Tokią bylą galima inicijuoti per vieną mėnesį ir ji iškeliama sprendimą priėmusiame teisme. Tuomet teismas sprendimą priima taikydamas rungimosi principu grindžiamą procedūrą. Trečiosios šalies byla paprastai neturi stabdomojo poveikio (žr. Teisminio kodekso 1419 ir 1033 straipsnius).

Jeigu prevencinis areštas gali būti nustatomas be teismo leidimo, skolininkas tokį areštą gali ginčyti prašydamas, kad areštą sankcionuojantis teisėjas jį panaikintų (Teisminio kodekso 1420 straipsnis). Tai yra arešto užprotestavimo procedūra ir ji nagrinėjama taikant preliminaraus sprendimo priėmimo procedūrą ir prireikus paskiriant baudą. Reikalavimo pagrindai gali būti susiję su skubos nebuvimu (Cass. 1984 m. rugsėjo 14 d., Arr. Cass. 1984-85, 87).

Pasikeitus aplinkybėms asmuo, kurio turtas areštuojamas (iškviesdamas visas šalis atvykti pas areštą sankcionuojantį teisėją), arba arešto prašęs kreditorius, arba tarpininkas (pateikdamas prašymą) gali prašyti, kad areštą sankcionuojantis teisėjas pakeistų arba panaikintų areštą.

B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu

Skolininkas dėl mokėjimo nurodymo gali pareikšti protestą ir taip ginčyti jo teisinį galiojimą. Šiam veiksmui netaikomas joks teisės aktuose nustatytas terminas, o protestas neturi jokio stabdomojo poveikio. Protesto pagrindai apima procesinius trūkumus ir prašymą taikyti atidėjimo laikotarpį (jeigu vykdomasis dokumentas yra notarinis aktas).

Skolininkai areštą gali pareikšti protestą sankcionuojančiam teisėjui dėl jų daiktų pardavimo, tačiau ir šis protestas neturi stabdomojo poveikio.

Ieškovai, išskyrus arešto prašiusį kreditorių, gali prieštarauti dėl pardavimo kainos, bet ne dėl paties pardavimo fakto.

Trečioji šalis, kuri teigia esanti areštuotų daiktų savininkė, taip pat gali pareikšti protestą areštą sankcionuojančiam teisėjui (Teisminio kodekso 1514 straipsnis). Tai yra susigrąžinimo procedūra, kuri turi stabdomąjį poveikį.

Šalis, kuri nori, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, gauna tik vieną patvirtintą kopiją. Ją teismo raštinė išduoda sumokėjus mokestį (išdavimo mokestis).

Vykdymo formuluotė:

„Aš, visų belgų karalius, Filipas,

skelbiu visiems gyviems ir gimsiantiems:

• įsakau ir įpareigoju visus antstolius, kurių to prašoma, vykdyti šį teismo sprendimą, nuosprendį, nutartį, nutarimą ar aktą;
• kad jį turi vykdyti mūsų pirmosios instancijos teismų įgaliotiniai ir prokurorai, o visi aukšti policijos pareigūnai ir valdžios institucijų pareigūnai padeda jį vykdyti, jei to reikalaujama pagal įstatymą;
• tai patvirtinant, šis teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, nutarimas ar aktas yra pasirašomas ir užantspauduojamas teismo arba notaro antspaudu.“

Jei veiksmai yra susiję su teismo sprendimo arba akto vykdymu, antstolis atsako areštą sankcionuojančiam teisėjui. Etiniu požiūriu jis atsako prokuratūrai ir regioniniam antstolių rūmų padaliniui.

Daiktų buvimo vietos registras (Teisminio kodekso 1565 straipsnis). Registras pateikia informaciją apie nekilnojamąjį turtą, pvz., nuosavybės teises, turto įkeitimus.

Tai reiškia, kad byloje dalyvauja visos šalys.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Teisminiame kodekse nustatytos įvairios taisyklės, susijusios su daiktais, kurių negalima areštuoti (Teisminio kodekso 1408–1412c straipsniai).

Kreditoriai negali savo reikalavimų nukreipti į tam tikrus materialius kilnojamuosius daiktus, kurie yra reikalingi asmens, kurio turtas areštuojamas, ir jo šeimos kasdieniam gyvenimui, profesinei veiklai vykdyti arba asmens, kurio turtas areštuojamas, ar kartu su juo gyvenančių išlaikomų vaikų mokymui ar studijoms tęsti (žr. Teisminio kodekso 1408 straipsnį). Darbo ir kitos veiklos pajamoms, taip pat išmokoms, pensijoms ir kitoms pajamoms areštavimo ir perdavimo taisyklės taikomos su tam tikromis išimtimis.

Ribinės vertės, kuriomis visiškai arba iš dalies grindžiamos arešto išimtys, nustatytos Teisminio kodekso 1409 straipsnio 1 dalyje ir yra kasmet indeksuojamos. Jei skolininkas turi išlaikomų vaikų, dalimis išmokamų sumų, kurias galima areštuoti ar perleisti, dydis proporcingai padidinamas.

Teisiniam reikalavimui, kuriuo siekiama įvykdyti teismo sprendimą, paprastai taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – galutinis teismo proceso etapas. Tai yra galimybė ieškovui, kurio naudai teismas priėmė sprendimą, reikalauti, kad kompetentinga vykdymo įstaiga imtųsi visų jos kompetencijai priklausančių ir teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad priverstų įvykdyti ieškovo reikalavimą, kurio priešinga šalis nėra savanoriškai įvykdžiusi.

Vykdymo teisė kyla iš vykdytino teismo dokumento ar kito dokumento ir jo pagrindu išduoto vykdymo leidimo dokumento (vykdomojo rašto) buvimo.

Vykdymo priemonės:

• kilnojamojo turto areštas;
• nekilnojamojo turto areštas;
• nekilnojamojo turto aprašo sudarymas ir vertinimas;
• nekilnojamojo turto pardavimas viešame aukcione;
• skolininko banko sąskaitos areštas;
• transporto priemonės areštas;
• daikto susigrąžinimas;
• kilnojamojo turto konfiskavimas;
• į įmonės akcijas nukreiptas vykdymas;
• priverstinis pareigos grąžinti vaiką vykdymas;
• į sutuoktinių turtą nukreiptas vykdymas.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Pareigūnai, kompetentingi atlikti vykdymą Bulgarijoje, yra antstoliai, kurie gali būti:

1. valstybiniai antstoliai;
2. privatūs antstoliai.

Privačių antstolių statusas reglamentuojamas Privataus teisminio vykdymo įstatyme (bulg. Zakon za chastnoto sadebno izpalnenie, ZChSI). Šiame įstatyme privatus antstolis apibrėžiamas kaip pareigūnas, kuriam valstybė suteikė įgaliojimus užtikrinti privačių reikalavimų įvykdymą.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 404 straipsnį vykdymo byla gali būti pradėta remiantis toliau nurodytais pagrindais:

1. res judicata galią turintys teismo sprendimai ir nutartys; apeliacinio teismo sprendimai; vykdomieji dokumentai; teisminiai susitarimai; vykdytini teismo sprendimai ir nutartys arba teismo sprendimai ir nutartys, kurie vykdytinais paskelbti iš anksto arba netrukus po to, kai buvo priimti, ir specializuotų arbitražo teismų sprendimai ir tokių teismų patvirtintos taikos sutartys;
2. šalių, išskyrus Bulgariją, teismų priimti sprendimai, nurodymai ir teisminiai susitarimai, jeigu jie Bulgarijoje yra vykdytini be papildomų procedūrų;
3. šalių, išskyrus Bulgariją, teismų priimti sprendimai, nurodymai ir teisminiai susitarimai ir šalių, išskyrus Bulgariją, specializuotų arbitražo teismų priimti sprendimai ir taikos sutartys, jeigu išvardyti dokumentai paskelbiami vykdytinais Bulgarijoje.

Pagal CPK 405 straipsnį vykdomieji raštai išduodami remiantis rašytiniu prašymu, o jų kopijų nereikia įteikti skolininkui.

Pagal CPK 405 straipsnio 2 dalį toliau nurodyti teismai turi jurisdikciją nagrinėti pateiktus pareiškimus:

• CPK 404 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėjo bylą arba priėmė vykdomąjį dokumentą, ir, kai dokumentas tampa iš karto vykdytinas, teismo sprendimą arba vykdomąjį dokumentą priėmęs teismas;
• CPK 404 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – teismas, kuris turi kompetenciją sankcionuoti vykdymą;
• Sofijos miesto teismas (bulg. Sofiyski Gradski Sad) – dėl vidaus specializuotų arbitražo teismų priimtų sprendimų ir tokių teismų patvirtintų taikos sutarčių arbitražo bylose.

Nutartis, kuriomis patenkinamas arba atmetamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, galima apskųsti per dvi savaites (CPK 407 straipsnis).

Pagal Bulgarijos teisę prašymą išduoti vykdomąjį raštą gali pateikti šalis, išskyrus advokatą, įskaitant šalį, kuri siekia pradėti vykdymą, arba jos atstovą (pastarasis gali būti advokatas). Specialių turinio reikalavimų, kurių reikia laikytis norint gauti vykdomąjį raštą, nėra.

Vykdymo išlaidos nustatytos Privataus vykdymo įstatymu (oficialusis valstybės leidinys Nr. 35/2006) nustatytame mokesčių ir išlaidų kainyne. Vykdomojo rašto išdavimo išlaidas padengia asmuo, kurio naudai vykdomasis raštas išduodamas.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Tam, kad būtų pradėta vykdymo byla, suinteresuotoji šalis privalo raštu kreiptis į valstybinį ar privatų antstolį ir prie tokio kreipimosi pridėti vykdomąjį raštą arba kitą vykdytiną dokumentą. Prašyme būtina nurodyti pageidautiną vykdymo būdą, kuris vykdymo metu gali būti pakeistas (CPK 426 straipsnis).

Vykdymo prašymas turi būti teikiamas antstoliui, veikiančiam turto, į kurį turi būti nukreipiamas vykdymas, buvimo teritorijoje arba skolininko registruotos buveinės teritorijoje (jeigu vykdymas nukreipiamas į gautinas sumas), taip pat teritorijoje, kurioje skolininkas privalo atlikti veiksmą arba jo neatlikti, ir (kreditoriaus pasirinkimu) nuolatinės kreditoriaus arba skolininko gyvenamosios vietos teritorijoje (jeigu vykdymu siekiama išieškoti išlaikymą).

Antstolis privalo skolininkui įteikti rašytinį raginimą per dvi savaites nuo tokio raginimo įteikimo savanoriškai įvykdyti reikalavimą. Raginimu skolininkas įspėjamas, kad nepatenkinus reikalavimo bus pradėti vykdymo veiksmai. Raginime būtina nurodyti nustatytas arešto ir konfiskavimo priemones ir pridėti vykdytiną teismo sprendimą. Tuo atveju, kai raginime skolininko prašoma savanoriškai įvykdyti reikalavimą, antstolis taip pat privalo nurodyti konkrečią dieną, kurią bus sudarytas turto aprašas, ir nusiųsti į turto registrą pranešimą apie konfiskavimą, jeigu vykdymas yra nukreiptas į nekilnojamąjį turtą.

Gavęs kreditoriaus įgaliojimą, privatus antstolis gali imtis toliau nurodytų su vykdymo byla susijusių veiksmų: išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį, atlikti paiešką registruose, gauti dokumentus ir kt., nustatyti vykdymo būdą ir saugoti aprašytą turtą.

Antstolis parengia taikytos arba įgyvendintos priemonės ataskaitą.

Tais atvejais, kai pradinis vykdymo būdas pakeičiamas, antstolis privalo raštu informuoti skolininką apie pakeitimą pagal CPK 428 straipsnį.

Jeigu pradėjus vykdymo bylą skolininkas neturi oficialaus nuolatinio arba dabartinio adreso, apylinkės teisėjas, atsižvelgdamas į kreditoriaus pateiktą prašymą, privalo paskirti skolininko ad hoc atstovą (CPK 430 straipsnis).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į toliau nurodytą skolininko turtą:

• kilnojamąjį turtą;
• darbo užmokestį;
• pajamas iš nekilnojamojo turto, įskaitant nuomos pajamas ir pan.;
• banko sąskaitas;
• nekilnojamąjį turtą;
• komercinių įmonių išleistas akcijas ir obligacijas;
• bendra su kitais asmenimis nuosavybe esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įgytą gyvenant susituokus.

Pagal CPK 442 straipsnį kreditorius gali siekti, kad vykdymas būtų nukreiptas į bet kokį skolininko daiktą ar gautiną sumą.

Antstolio nustatytos apsaugos priemonės ir taikomi vykdymo metodai turi būti proporcingi prievolės sumai. Jeigu nustatoma, kad apsaugos priemonės yra neproporcingos, antstolis turi jas panaikinti.

CPK 444 straipsnyje išvardyti nekonfiskuotini daiktai (t. y. daiktai, į kuriuos negalima nukreipti vykdymo veiksmų):

• daiktai, skirti įprastam skolininko ir jo šeimos naudojimui, kaip nurodyta Ministrų tarybos (bulg. Ministerski savet) patvirtintame sąraše;
• maistas, kurio skolininkui ir jo šeimai reikia prasimaitinti vieną mėnesį arba, jeigu skolininkas yra ūkininkas, iki kito derliaus, arba derliaus ekvivalento kitais žemės ūkio produktais;
• kuras, kurio reikia norint tris mėnesius užtikrinti šildymą, maisto gaminimą ir apšvietimą;
• mašinos ir įranga, kurių skolininkui reikia tam, kad jis toliau galėtų verstis savo amatu ar profesine veikla;
• skolininkui nuosavybės teise priklausančios žemės dalis (iki 0,5 ha vynuogynų ir kitų pasėlių ir iki 3 ha bendros paskirties laukų, įskaitant mašinas ir padargus, trąšas, augalų apsaugos produktus ir sėklas, kurių reikia vienų metų sėjai);
• jei skolininkas yra gyvulių augintojas – vykdymo negalima nukreipti į būtinus darbinius galvijus, visų pirma du kinkomus galvijus, karvę, penkias avis ir ožkas, dešimt bičių avilių ir naminius paukščius, įskaitant pašarą, reikalingą jiems iki kito derliaus arba iki tol, kol jie pradės ganytis ganyklose;
• skolininkui nuosavybės teise priklausantis būstas, jeigu skolininkas ir jo šeimos nariai neturi kito būsto, nepaisant to, ar skolininkas gyvena tokiame būste. Jeigu būstas yra didesnis nei reikalinga skolininko ir jo šeimos narių apgyvendinimo poreikiams patenkinti, kaip nurodyta specialiame Ministrų tarybos patvirtintame reglamente, dalis šio būsto parduodama, jeigu tenkinamos Nuosavybės įstatymo (bulg. Zakon za sobstvenostta) 39 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;
• kiti daiktai ir gautinos sumos, į kurias pagal įstatymą negalima nukreipti vykdymo.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Tuo atveju, kai raginime skolininko prašoma savanoriškai įvykdyti reikalavimą, antstolis taip pat privalo nurodyti konkrečią dieną, kurią bus sudarytas turto aprašas, ir nusiųsti į turto registrą pranešimą apie konfiskavimą, jeigu vykdymas yra nukreiptas į nekilnojamąjį turtą.

Kilnojamasis turtas areštuojamas arba reikalavimas nustatomas sudarant aprašą.

Areštas ir konfiskavimas skolininkui sukelia toliau nurodytus padarinius:

nuo arešto ir konfiskavimo priemonių nustatymo momento skolininkas negali disponuoti gautinomis sumomis ar turtu (nekilnojamuoju ar kilnojamuoju), jis taip pat negali keisti turto, sumažinti jo vertės ar jį sunaikinti, nes už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Šie padariniai atsiranda nuo raginimo grąžinti skolą savanoriškai įteikimo dienos.

Areštas ar konfiskavimas kreditoriui sukelia toliau nurodytus padarinius.

Pagal CPK 452 straipsnio 1 dalį bet koks disponavimas areštuotu kilnojamuoju turtu arba gautinomis sumomis kreditoriaus ir bet kurio bendraieškio atžvilgiu negalioja, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam perleistas reikalavimas, gali remtis Nuosavybės įstatymo 78 straipsniu. Pagal pastarąją nuostatą šalis, kuri teisėtai įsigyja kilnojamąjį turtą arba pareikštinius vertybinius popierius, net jeigu ji nežinodama vertybinius popierius įsigyja iš asmens, kuris nėra jų savininkas, įgyja nuosavybės teisę, išskyrus atvejus, kai norint perduoti nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą reikalingas notaro potvarkis arba notaras turi patvirtinti sandorio šalių parašus. Ta pati taisyklė taikoma įgyjant kitas daiktines teises į kilnojamąjį turtą.

Jeigu vykdymo veiksmai yra nukreipti į nekilnojamąjį turtą, negalioja tik tie disponavimo sandoriai, kurie buvo sudaryti po prevencinio arešto registracijos dienos (CPK 452 straipsnio 2 dalis).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Įstatyme nenustatyti kokie nors su šių priemonių galiojimu susiję terminai. Šiomis priemonėmis siekiama patenkinti kreditoriaus reikalavimą, todėl jos galioja iki vykdymo bylos pabaigos.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti vykdymo procese, išdėstytos CPK 39 skyriaus I ir II skirsniuose.

• Kreditorius gali apskųsti:
  • antstolio atsisakymą atlikti konkrečiai nurodytus vykdymo veiksmus;
  • antstolio atsisakymą iš naujo įvertinti turtą, į kurį nukreipiami vykdymo veiksmai;
  • vykdymo sustabdymą, nutraukimą ir užbaigimą.

• Skolininkas gali apskųsti:
  • įsakymą, kuriuo antstolis skolininkui skiria baudą;
  • vykdymo veiksmų nukreipimą į turtą, kurį skolininkas laiko nekonfiskuotinu;
  • kilnojamojo daikto konfiskavimą arba skolininko iškeldinimą iš nekilnojamojo turto, nurodydamas, kad skolininkui nebuvo tinkamai pranešta apie vykdymą;
  • antstolio atsisakymą iš naujo įvertinti turtą, į kurį nukreipiami vykdymo veiksmai;
  • trečiojo asmens paskyrimą saugotoju;
  • antstolio atsisakymą sustabdyti, nutraukti ar užbaigti vykdymą ir
  • vykdymo išlaidas.

• Trečiosios šalys (ne vykdymo bylos šalys) antstolio veiksmus gali apskųsti tik tais atvejais, kai vykdymo veiksmai yra nukreipti į jų daiktus, esančius jų žinioje arešto, konfiskavimo arba perdavimo dieną.
• Trečioji šalis skundą dėl nekilnojamojo turto susigrąžinimo gali paduoti tik tuo atveju, jeigu tas turtas buvo jos žinioje iki dienos, kurią buvo pareikštas šiuo metu vykdomas reikalavimas (CPK 435 straipsnis).
• Jeigu buvo rengiamas viešas aukcionas, nutartį, kuria priteisiamas turtas, gali apskųsti užstatą sumokėjusi šalis ne vėliau kaip paskutinę aukciono dieną, kreditorius, kuris pateikė pasiūlymą aukcione ir kuris neprivalėjo sumokėti užstato, arba skolininkas, remdamasis tuo, kad aukcionas buvo neteisėtas arba kad turtas buvo parduotas ne didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui.

Pagal CPK 436 straipsnį skundai turi būti paduodami per vieną savaitę nuo ginčijamo veiksmo atlikimo dienos, jeigu šalis dalyvavo atliekant veiksmą arba gavo šaukimą atvykti, o visais kitais atvejais – per vieną savaitę nuo pranešimo dienos. Skundai paduodami per provincijos teismo, kuris turi jurisdikciją pagal vykdymo vietą, teritorijoje veikiantį antstolį. Kai paduodamas skundas, antstolis privalo nurodyti ginčijamo veiksmo motyvus.

Šie skundai nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, išskyrus trečiųjų šalių pateiktus skundus, kurie nagrinėjami atvirame posėdyje, į kurį kviečiamos visos vykdymo bylos šalys. Skundai turi būti išnagrinėti per vieną mėnesį.

Padavus skundą, vykdymo byla nesustabdoma, tačiau teismas gali nuspręsti sustabdyti bylą, kol bus priimtas sprendimas dėl skunde nurodytų teisės klausimų. Jei byla sustabdoma, apie tai iš karto pranešama antstoliui (CPK 438 straipsnis).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

CPK 432 straipsnyje aprašyti skirtingi atvejai, kai teismas gali teisėtai sustabdyti vykdymo bylą kreditoriaus prašymu.

Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu kreditorius per dvejus metus nepareikalauja atlikti vykdymo veiksmų, antstolis vykdymo bylą baigia. Vienintelė leistina šios taisyklės išimtis taikoma išlaikymo byloms.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Tai reiškia priverstinį vykdomajame dokumente nustatytos pareigos vykdymą, net jei tai prieštarauja asmens, kuriam buvo nustatyta pareiga, valiai. Jeigu asmuo savanoriškai nesilaiko vykdytiname teismo sprendime jam nustatytų pareigų, kreditorius gali kreiptis į teismą arba antstolį dėl teismo sprendimo užtikrinimo arba vykdymo.

Teismas priima nutartį ir atlieka vykdymo užtikrinimo veiksmus; šiuo atveju išimtis taikoma administracinėse ar mokesčių bylose užtikrinamoms teisėms. Todėl civilinėse bylose kreditorius visada gali kreiptis į teismą.

Teismo sprendime nurodytas kreditorius taip pat gali kreiptis į antstolį. Gavęs teismo leidimą, antstolis užtikrins teismo sprendimo vykdymą, išskyrus toliau nurodytus teismo sprendimus:

• teismo sprendimus dėl nepilnamečio globos;
• teismo sprendimus dėl apsaugos nuo smurto šeimoje;
• Europos Sąjungos institucijų teisminius sprendimus;
• užsienio teismo sprendimus.

Tačiau prašymą dėl vykdymo galima pateikti, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami pagal teismo sprendimą dėl nepilnamečio išlaikymo arba pagal užsienio teismo sprendimą, kai deklaracija dėl vykdymo buvo priimta laikantis tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinės sutarties arba sprendimo dėl pripažinimo.

Teismo sprendimo vykdymo teisme tvarka reglamentuojama Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/163 su pakeitimais 251–351a straipsniuose. Tačiau su šeimos teise susijusių teismo sprendimų vykdymui taikomi Įstatymo Nr. 292/2013 su pakeitimais 492–513 straipsniai, kuriais reglamentuojama ypatingoji teisena.

Antstolio užtikrinamo teismo sprendimo vykdymo tvarka pirmiausia reglamentuojama Įstatymo Nr. 120/2001 (Vykdymo kodeksas) su pakeitimais 35–73 straipsniais. Teismo antstolis taip pat imasi veiksmų pagal Civilinio proceso kodeksą, visų pirma tais atvejais, kai reglamentuojami individualių teismo sprendimo vykdymo būdai.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Paprastai jurisdikciją priimti nutartį ir atlikti teismo sprendimo vykdymo veiksmus turi atsakovo bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 252 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys nustatytos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnyje.

Daugiau informacijos apie atsakovo bendrosios kompetencijos teismą žr. „Pagrindinės vietos jurisdikcijos taisyklės“ (informacijos suvestinės „Kurios šalies teismas kompetentingas? - Čekija“ 2.2.1 dalis).

Vykdymo veiksmus gali atlikti teismai ir teismo paskirti antstoliai. Apylinkės teismas yra vykdymą užtikrinantis teismas, kuriam priklauso dalykinis teismingumas pagal Teismo antstolių ir vykdymo veiklos įstatymo Nr. 120/2001 (Vykdymo kodeksas) su pakeitimais 45 straipsnį. Vykdymą užtikrinantis teismas, turintis vietinę jurisdikciją, yra teismas, kurio apylinkėje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurio apylinkėje yra užsieniečio gyvenamoji vieta Čekijoje atsižvelgiant į apsistojimo rūšį, registruotoji buveinė ir pan. Jurisdikcijos klausimas išsamiau aptariamas minėtame Vykdymo kodekso straipsnyje.

Daugiau informacijos žr. skirsnį „Ką reiškia vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?“

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Teismo sprendimų vykdymas

Jeigu atsakovas savanoriškai nesilaiko vykdytiname teismo sprendime jam nustatytų pareigų, byla gali būti iškeliama tik kreditoriaus prašymu. Net ir nepateikus prašymo, pagal Ypatingąja teisena nagrinėjamų teismo bylų įstatymą Nr. 292/2013 su pakeitimais teismas priims nutartį dėl tam tikrų preliminarių sprendimų vykdymo, pvz., byloje dėl apsaugos nuo smurto šeimoje.

Nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo gali būti priimama tik jeigu teismo sprendime yra nurodyta kreditoriaus ir atsakovo tapatybės, apibrėžiama prievolės, dėl kurios įvykdymo pateiktas vykdymo prašymas, taikymo sritis ir turinys ir nustatomas prievolės įvykdymo terminas. Jeigu teismo sprendime nenurodytas prievolės įvykdymo terminas, laikoma, kad teismo sprendime nustatyta prievolė turi būti įvykdyta per tris dienas, o iškeldinimo atveju – per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu pagal teismo sprendimą prievolės turėtų laikytis daugiau nei vienas atsakovas ir jei prievolė gali būti įvykdoma dalimis, prievolę lygiomis dalimis turi įvykdyti visi atsakovai, nebent teismo sprendime nustatyta kitaip.

Teikiant prašymą dėl vykdymo nebūtina, kad kreditoriui atstovautų advokatas.

Prašyme dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatoma pareiga sumokėti piniginę sumą, vykdymo turi būti nurodytas konkretus vykdymo būdas, taip pat turi būti įvykdytos kitos įstatyme nustatytos būtinos sąlygos. Prie prašymo dėl vykdymo būtina pridėti teismo sprendimo, kuris buvo įteiktas kartu su jo vykdymo patvirtinimu, kopiją. Sprendimą byloje priėmęs pirmosios instancijos Teismas įteiks sprendimą kartu su šiuo patvirtinimu. Teismo sprendimo kopija gali būti nepridedama, jeigu prašymas dėl vykdymo pateikiamas sprendimą byloje priėmusiam pirmosios instancijos teismui.

Vykdymo byloje sprendimai visada priimami nutarimo forma.

Teismas nutartį dėl vykdymo paprastai priima neišklausęs atsakovo.

Čekijoje nagrinėjamoms byloms taikomas žyminis mokestis (žr. Žyminių mokesčių įstatymą Nr. 549/1991 su pakeitimais). Įstatyme nustatyta, kad pagrįstais atvejais pareigai sumokėti žyminį mokestį taikomos išimtys.

Vykdomoji byla

Vykdymo veiksmus atlieka kreditoriaus prašyme dėl vykdymo nurodytas antstolis. Antstolio veiksmai prilyginami vykdymo teismo veiksmams.

Vykdomoji byla iškeliama remiantis kreditoriaus prašymu arba asmens, kuris įrodo, kad jam perėjo arba buvo perleista teismo sprendime nurodyta teisė, prašymu. Byla iškeliama tada, kai tokį prašymą gauna antstolis. Antstolis gali pradėti atsakovo turto aprašymą ir jį apsaugoti tik po to, kai teismas išduoda jam leidimą ir priima nutartį dėl vykdymo.

Prašyme dėl vykdymo būtina nurodyti:

• antstolio, kuris turėtų vadovauti atliekant vykdymo veiksmus, tapatybę, taip pat jo registruotąją buveinę (antstolių sąrašą galima rasti Čekijos antstolių rūmų svetainėje (ček. Exekutorská komora České republiky); antstolių teritorinė jurisdikcija nėra apibrėžta – antstoliai gali veikti visoje Čekijoje);
• prašymo dalyką ir jo tikslą;
• bylos šalių, t. y. kreditoriaus arba asmens, kurio teisė patvirtinta teismo sprendimu, ir atsakovo, tapatybes; fizinių asmenų atveju nurodomas asmens vardas, pavardė, bylos šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba užsieniečio gyvenamoji vieta Čekijoje atsižvelgiant į leidimo gyventi tipą, ir, kai taikoma, bylos šalių asmens kodai arba gimimo datos arba įmonės ar verslo pavadinimas, registruota buveinė ir identifikacinis numeris, jei tai yra juridiniai subjektai;
• tikslus vykdomojo dokumento pavadinimas;
• vykdytiną prievolę ir informaciją apie tai, ar atsakovas įgyvendino prievolę, kurios vykdymas buvo užtikrintas, ir jei taip, tai kokia apimtimi;
• kai taikytina, įrodymus, kuriais kreditorius grindė savo teisę,
• ir jį būtina pasirašyti.

Prie prašymo dėl vykdymo būtina pridėti vykdomojo dokumento, kuris buvo įteiktas kartu su jo vykdytinumo patvirtinimu, originalą arba patvirtintą kopiją, arba notaro dokumento, kuriuo leidžiamas vykdymas, kopiją, nebent vykdomąjį dokumentą priėmė vykdymą užtikrinantis teismas. Vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija pateikia vykdytinumo patvirtinimą, o taikos sutarčių ir susitarimų vykdytinumo patvirtinimą pateikia juos patvirtinusi institucija.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Nutartis dėl teismo sprendimo užtikrinimo (vykdymo) gali būti priimama remiantis vykdomuoju dokumentu, jeigu nustatyta prievolė nebuvo įvykdyta savanoriškai.

Vykdomasis dokumentas yra:

• vykdytinas teismo arba antstolio sprendimas, jeigu juo pripažįstama teisė, nustatoma prievolė arba daromas poveikis turtui;
• vykdytinas teismo arba kitos tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą atliekančios ir nuosprendžius priimančios įstaigos sprendimas, jeigu juo pripažįstama teisė arba daromas poveikis turtui;
• vykdytinas arbitražo sprendimas (Pastaba. Čekijos Respublikos Aukščiausias Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nors pagal Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo priimtais arbitražo sprendimais gali būti pasiremta užtikrinant teismo sprendimo vykdymą netaikant specialios procedūros, jais negalima remtis kaip vykdomaisiais dokumentais (žr. 2018 m. birželio 12 d. Teismo sprendimą Nr. 20 Cdo 754/2018, 2017 m. rugpjūčio 16 d. Teismo sprendimą Nr. 20 Cdo 5882/2016 ir 2016 m. lapkričio 3 d. Teismo sprendimą Nr. 20 Cdo 1165/2016);
• pagal specialius teisės aktus parengtas notaro dokumentas, kuriuo leidžiamas vykdymas;
• vykdytinas teismo sprendimas ir kitas vykdomasis dokumentas, kurį priėmė viešojo sektoriaus institucija;
• kiti vykdytini sprendimai ir patvirtintos taikos sutartys, kuriuos vykdyti leidžiama pagal įstatymą.

Jeigu vykdomajame dokumente nenurodytas prievolės įvykdymo terminas, laikoma, kad vykdomajame dokumente nustatyta prievolė turi būti įvykdyta per tris dienas, o iškeldinimo atveju – per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisminis vykdymas

Atsakovo bendrosios kompetencijos teismas turi jurisdikciją priimti ir vykdyti sprendimą, atlikti teismo funkcijas prieš priimdamas nutartį dėl vykdymo ir dėl turto deklaracijų, nebent Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 252 straipsnyje nustatyta kitaip.

Nutartį dėl vykdymo galima priimti tik tokia apimtimi, kurios prašo kreditorius ir kuri, atsižvelgiant į teismo sprendimą, yra pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 263 straipsnio 1 dalis.

Teismas atmes prašymą dėl vykdymo, jeigu iš prašymo jau aiškiai matyti, kad gautų pajamų nepakaks net vykdymo išlaidoms sumokėti (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 264 straipsnio 2 dalis).

Vykdomoji byla

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka gavęs teismo leidimą, išskyrus pirmiau nurodytus teismo sprendimus (1 punktas).

Prašymą dėl vykdymo gavęs antstolis prašo, kad vykdymo teismas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo įteikimo leistų pradėti vykdymo veiksmus ir priimtų nutartį dėl vykdymo. Teismas leidimą išduoda per penkiolika dienų, jeigu laikomasi visų teisės aktuose nustatytų būtinųjų sąlygų. Jeigu nesilaikoma visų teisės aktuose nustatytų būtinųjų vykdymo sąlygų, teismas nurodys antstoliui iš dalies arba visiškai atmesti prašymą dėl vykdymo, jo nepriimti arba sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolis privalo laikytis tokio nurodymo.

Vykdymo teismas, kuriam priklauso dalykinis teismingumas, yra apylinkės teismas.

Vykdymo teismas, turintis vietinę jurisdikciją, yra teismas, kurio apylinkėje atsakovas, kaip fizinis asmuo, turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą, arba kurio apylinkėje yra užsieniečio gyvenamoji vieta atsižvelgiant į leidimo gyventi Čekijoje tipą. Jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, vietinę jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje yra atsakovo registruotoji buveinė. Jeigu atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos Čekijoje, arba jeigu atsakovas, kaip juridinis asmuo, neturi Čekijoje registruotosios buveinės, vietinę jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje yra atsakovo turtas.

Tam tikros išimtys, susijusios su vietine jurisdikcija, yra nustatytos Ypatingąja teisena nagrinėjamų teismo bylų įstatyme Nr. 292/2013 su pakeitimais, pvz., 511 straipsnyje.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti tiek į kilnojamąjį, tiek į nekilnojamąjį turtą, teises ir kitą turtą, išskyrus tam tikras išimtis.

Vykdymo veiksmų negalima nukreipti visų pirma į toliau nurodytą turtą, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 321–322 straipsniuose:

• daiktus, kuriuos parduoti draudžiama pagal specialius teisės aktus arba į kuriuos nėra nukreipiamas vykdymas pagal specialius teisės aktus;
• skolininkui nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie skolininkui yra reikalingi siekiant patenkinti savo ir šeimos materialinius poreikius arba atlikti darbą, taip pat į kitus daiktus, kurių pardavimas prieštarautų moralės normoms (visų pirma tai yra kasdieniai drabužiai, įprasta namų ūkio įranga, vestuviniai žiedai ir kiti panašaus pobūdžio daiktai, medicinos priemonės ir kiti daiktai, kurie skolininkui yra reikalingi atsižvelgiant į jo ligą arba fizinę negalią, grynieji pinigai, kurių suma lygi dviems asmens pragyvenimo lygiams, kaip nustatyta specialiuose teisės aktuose, gyvūnai, kurie iš esmės nėra laikomi ekonominės veiklos vykdymo tikslais ir kurie palaiko žmogui draugiją);
• jeigu atsakovas yra verslininkas, vykdymas negali būti nukreiptas į jam priklausančius daiktus, kurie yra reikalingi jo verslo veiklai (ši taisyklė netaikoma, jeigu daiktams taikomi suvaržymai ir jeigu suvaržymo tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą);
• techninę įrangą, kuria naudodamasis pagal specialius teisės aktus atsakovas tvarko įrašus apie investavimo priemones arba kurioje saugo dokumentus, susijusius su šiuose įrašuose pateiktais duomenimis, taip pat į techninę įrangą, kuri naudojama duomenims apie investavimo priemonių savininkus teikti pagal specialius teisės aktus;
• daiktus, kuriuos atsakovas įgijo kaip turto pakaitalą (ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas turi teisę laisvai disponuoti šiais daiktais arba jeigu vykdymas yra susijęs su mirusio asmens skolų arba skolų, susijusių su daiktų, kurie buvo įgyti kaip turto pakaitalas, valdymu patikėjimo teise, išieškojimu).

Kreditorius taip pat visada gali teikti prašymą dėl apribojimų taikymo pirmiau išvardytiems daiktams, jeigu juos įgijo atsakovas, kuris, tyčia padarydamas nusikaltimą ir nepagrįstai praturtėdamas, sukėlė žalą, ir jeigu kreditorius yra nuo tokio nusikaltimo nukentėjusi šalis.

Vykdymo veiksmai taip pat negali būti nukreipti į:

• reikalavimus, susijusius su išmoka, kurią pagal draudimo liudijimą sumoka draudimo bendrovė, jeigu išmoka turi būti naudojama naujam pastatui statyti arba senajam remontuoti;
• socialinės globos išmokas grynaisiais pinigais, pragyvenimo išmokas, valstybės socialinės paramos išmoką, būsto išmoką, vienkartinę valstybės socialinės paramos išmoką ir globos išmokas;
• reikalavimus, kuriuos atsakovas įgijo kaip turto pakaitalą; ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas turi teisę laisvai disponuoti šiais reikalavimais arba jeigu vykdymas yra susijęs su testatoriaus skolų arba skolų, susijusių su daiktų, kurie buvo įgyti kaip turto pakaitalas, valdymu patikėjimo teise, išieškojimu;
• vykdymas gali būti nukreiptas tik į du penktadalius fizinių asmenų, kurie verčiasi verslu, reikalavimų, kylančių jiems vykdant verslo veiklą; tačiau jeigu pateikiamas prašymas dėl bet kokių pirmaeilių reikalavimų vykdymo, vykdymas gali būti nukreipiamas į tris penktadalius tokių reikalavimų;
• jeigu atsakovas yra autorius, vykdymas gali būti nukreiptas tik į du penktadalius autorinio atlyginimo reikalavimų; tačiau jeigu pateikiamas prašymas dėl bet kokio pirmaeilių reikalavimų vykdymo, vykdymas gali būti nukreiptas į tris penktadalius tokių reikalavimų (ši taisyklė taikoma ir reikalavimams, kylantiems iš menininkų ir pramoninės nuosavybės kūrėjų teisių).

Šiame sąraše pateikiami pagrindiniai teismo sprendimo užtikrinimo arba vykdymo metu taikomi apribojimai turtui, kurio vertė gali sumažėti. Civilinio proceso kodekse, pvz., 267b straipsnyje, nustatyti tam tikri papildomi apribojimai.

Sutuoktinių turto apribojimo būdas nustatytas Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 262a straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Vykdymo kodekso Nr. 120/2001 su pakeitimais 42 straipsnyje. Į turtą, kuris priklauso sutuoktinių nuosavybei, nukreiptas vykdymas taip pat gali būti sankcionuojamas siekiant išieškoti vieno iš sutuoktinių santuokos metu arba iki santuokos susidariusią skolą. Išduodant vykdomąjį dokumentą atsakovo ir jo sutuoktinio sutuoktinių turtu taip pat laikomas turtas, kuris nėra sutuoktinių turtas vien todėl, kad teismo sprendimu buvo panaikintas sutuoktinių turto režimas arba sumažinta esama jo apimtis, arba todėl, kad sutuoktinių turto apimtis buvo sumažinta pagal sutartį, arba buvo susitarta dėl atskiro turto režimo, arba sutartimi buvo nustatyta, kad sutuoktinių turto kilmė nustatoma pasibaigus santuokai.

Vykdymas taikant atskaitymus iš darbo užmokesčio ar kitų atsakovo sutuoktinio pajamų areštuojant atsakovo sutuoktinio sąskaitą finansų įstaigoje, areštuojant kitus atsakovo sutuoktinio piniginius reikalavimus arba areštuojant kitą atsakovo sutuoktinio turtą, gali būti sankcionuojamas, jeigu siekiama išieškoti su sutuoktinių turtu susijusią skolą.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Teisminis vykdymas

Piniginė suma gali būti sumokama darant atskaitymus iš darbo užmokesčio, taikant areštą, administruojant nekilnojamąjį turtą, parduodant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, areštuojant gamybos įmonę ir teismui suvaržant nekilnojamąjį turtą (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 258 straipsnio 1 dalis).

Teisminis vykdymas nustatant kitą prievolę, išskyrus piniginės sumos sumokėjimą, priklauso nuo nustatytos prievolės pobūdžio. Toks vykdymas gali apimti iškeldinimą, daiktų paėmimą, bendrų daiktų padalijimą, darbo užbaigimą arba kitų pareigų įvykdymą (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 258 straipsnio 2 dalis).

Teisminis vykdymas parduodant įkaitą gali būti atliekamas dėl areštuoto reikalavimo patenkinimo šiuo tikslu parduodant įkeistą kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, bendrus daiktus ir daiktų rinkinius, areštuojant įkeistą finansinį reikalavimą ir areštuojant kitas įkeistas nuosavybės teises (Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 258 straipsnio 3 dalis).

Po to, kai apie vykdymą įrašoma į pradėtų vykdomųjų bylų registrą, antstolis įvertins, kaip bus atliekami vykdymo veiksmai, ir priims arba panaikins vykdomąją nutartį, susijusią su turtu, į kurį turėtų būti nukreiptas vykdymas. Vykdomoji nutartis – tai nutartis dėl vykdymo veiksmų atlikimo vienu iš būdų, nustatytų Vykdymo kodekso įstatyme Nr. 120/2001 su pakeitimais. Vykdomojoje nutartyje antstolis privalo pasirinkti vykdymo būdą, kuris nebūtų akivaizdžiai netinkamas, visų pirma atsižvelgiant į disproporciją, susijusią su atsakovo skolų suma, ir objekto, į kurį nukreipus vykdymo veiksmus siekiama grąžinti atsakovo skolą, kainą.

Vykdymas, kuriuo siekiama, kad būtų sumokėta piniginė suma, gali būti atliekamas darant atskaitymus iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taikant areštą, parduodant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, areštuojant gamybos įmonę ir taikant antstolio nustatytus suvaržymus nekilnojamajam turtui, administruojant nekilnojamąjį turtą arba sustabdant vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Antstolio vykdymo, kuriuo nustatoma kita prievolė, išskyrus piniginės sumos sumokėjimą, būdas priklauso nuo nustatytos prievolės pobūdžio. Tai gali būti iškeldinimas, daiktų išmontavimas, bendrų daiktų padalijimas, darbo užbaigimas arba kitų pareigų įvykdymas.

Vykdymas parduodant įkaitą gali būti taikomas tenkinant areštuotą reikalavimą ir šiuo tikslu parduodant įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Draudimo disponuoti turtu tvarka reglamentuojama Vykdymo kodekso įstatymo Nr. 120/2001 su pakeitimais 44a straipsnyje ir 47 straipsnio 5 dalyje. Išskyrus atvejus, kai antstolis nusprendžia kitaip, įteikus pranešimą apie vykdymo pradžią, atsakovas nebegali disponuoti savo turtu, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir turtą, kuris priklauso sutuoktinių turtui, išskyrus įprastą verslo ir profesinę veiklą, jo ir asmenų, kurių atžvilgiu jis turi išlaikymo prievolių, pagrindinių asmeninių poreikių patenkinimą ir turto priežiūrą bei valdymą. Bet koks teisinis veiksmas, kuriuo atsakovas pažeidžia šią pareigą, negalioja. Tačiau teisinis veiksmas bus laikomas galiojančiu, jeigu antstolis, kreditorius arba registruotas kreditorius nepareikš prieštaravimo dėl tokio veiksmo, siekdamas užtikrinti vykdytino reikalavimo įvykdymą. Prieštaravimo teisinis poveikis teisėtumui atsiranda nuo teisinio veiksmo atlikimo momento, jeigu vykdomoji nutartis arba kitas antstolio, kreditoriaus arba registruoto kreditoriaus valios pareiškimas įteikiamas visoms teisinio veiksmo, dėl kurio galiojimo prieštaravimą pareiškė antstolis, teismo sprendime nurodytas kreditorius arba registruotas kreditorius, šalims.

Atsakovas negali perduoti kitam asmeniui turto, dėl kurio priimta vykdomoji nutartis, nustatyti jam suvaržymų arba disponuoti tokiu turtu kokiu nors kitu būdu. Bet koks teisinis veiksmas, kuriuo atsakovas pažeidžia šią pareigą, negalioja.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Šios priemonės galioja iki vykdymo sustabdymo, reikalavimo ir su juo susijusių papildomų aspektų patenkinimo, vykdymo išlaidų išieškojimo ir pan. Draudimas disponuoti turtu panaikinamas sprendimu, jeigu atsakovas sumoka antstoliui sumą, kuri yra lygi išieškomam reikalavimui, vykdymo išlaidoms ir kreditoriaus išlaidoms.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl skundų teismo sprendimo teisminio vykdymo metu galima paduoti skundą. Atsakovas tokį skundą privalo paduoti per 15 dienų nuo rašytinės teismo sprendimo kopijos įteikimo dienos; skundas paduodamas skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui. Jeigu skundą per nustatytą laiką paduoda tokią teisę turintis asmuo, teismo sprendimas neįsiteisės tol, kol apeliacinis teismas nepriims galutinio sprendimo dėl skundo (taip pat žr. Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 254 straipsnį).

Teismo sprendimo vykdymo metu dėl įstatymuose nustatytų priežasčių neįmanoma sustabdyti bylos ir panaikinti pareigą laikytis termino. Taip pat neįmanoma pareikšti ieškinio dėl vykdymo atnaujinimo; tačiau įmanoma pareikšti ieškinį dėl negaliojimo, tačiau tik jeigu šiuo ieškiniu ginčijamas galutinis apeliacinio teismo, kuriame buvo atmestas skundas arba nutraukta skundo nagrinėjimo byla, sprendimas, taip pat galutinis apeliacinio teismo, kuriame buvo patvirtintas arba dėl vėlavimo pakeistas pirmosios instancijos apeliacinio teismo sprendimas dėl skundo arba apeliacinės peržiūros atmetimo, sprendimas (taip pat žr. Civilinio proceso kodekso su pakeitimais 229 straipsnio 4 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį).

Teisė į turtą, į kurį negalima nukreipti vykdymo, gali būti įgyvendinama kreditoriaus atžvilgiu, pareiškiant ieškinį dėl vykdymo išimties taikymo tokiam turtui pagal Civilinio proceso kodekso 267 straipsnio 1 dalį.

Teisė į turtą, kuris yra sudedamoji sutuoktinių turto dalis arba kuris, atsižvelgiant į vykdomosios nutarties įgyvendinimą, laikomas atsakovo ir jo sutuoktinio sutuoktinių turto dalimi, nepaisant to, kad su reikalavimu susijęs išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą, gali būti įgyvendinama mutatis mutandis pateikiant tokį prašymą (Civilinio proceso kodekso 267 straipsnio 2 dalis).

Bet kurio iš kreditoriaus reikalavimų, įregistruotų paskirstant pajamas arba kitaip patenkintų vykdant teismo sprendimą, autentiškumą, sumą, reikalavimų grupavimą ar jų patenkinimo eiliškumą, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus turto vertės sumažinimo būdus, taip pat būtina ginčyti pateikiant prašymą (Civilinio proceso kodekso 267a straipsnis).

Bylos šalis gali pareikšti prieštaravimus dėl tam tikrų teismo rezoliucijų. Tai, pvz., yra atsakovo prieštaravimai, susiję su turto aprašu, prieštaravimai dėl gamybos įmonės valdymo ataskaitos arba prieštaravimai dėl sprendimo.

Galiausiai atsakovas teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo ir vykdomosios bylos nagrinėjimo metu gali pateikti prašymą atidėti arba sustabdyti teismo sprendimo vykdymą (antstolio vykdymo veiksmus). Teismo sprendimo vykdymo (antstolio vykdymo veiksmų) atidėjimo ir sustabdymo tvarka reglamentuojama Civilinio proceso kodekse, taip pat Vykdymo kodekse (visų pirma Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 99/1963 su pakeitimais 266, 268 ir 269 straipsniuose ir Vykdymo kodekso įstatymo Nr. 120/2001 su pakeitimais 54, 55 ir 55a straipsniuose).

Skundas vykdomojoje byloje

Antstolio sprendimą galima apskųsti Vykdymo kodekse numatytais atvejais (plg. 55c straipsnį).

Pateikus prašymą dėl daikto išbraukimo iš sąrašo pagal Civilinio proceso kodekso 267 straipsnį, galima reikalauti, kad antstolio sprendimas nebūtų taikomas daiktui; tokį prašymą vykdymą užtikrinančiam teismui reikia pateikti per 30 dienų nuo antstolio sprendimo, kurį vykdydamas antstolis nesilaikė (net ir iš dalies) prašymo išbraukti daiktą iš sąrašo, įteikimo dienos. Į sąrašą įtraukto kilnojamojo turto negalima parduoti nuo prašymo išbraukti daiktą iš sąrašo pateikimo dienos iki minėto termino pabaigos, taip pat nagrinėjant ieškinį.

Bylos šalis per 8 dienas nuo sprendimo sumokėti bylos išlaidas įteikimo dienos gali pareikšti prieštaravimus dėl tokio sprendimo.

Dėl prašymo atidėti arba sustabdyti vykdymo veiksmus žr. skyrių „Opravné prostředky při soudním výkonu rozhodnutí“.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Remiantis vykdomąja nutartimi (Vykdymo kodekso 44 ir kt. straipsniai), draudimas disponuoti turtu netaikomas atsakovo įprastai verslo ir profesinei veiklai, jo ir asmenų, kurių atžvilgiu jis turi išlaikymo prievolę, pagrindinių asmeninių poreikių patenkinimui ir turto priežiūrai bei valdymui. Atsakovas taip pat gali prašyti antstolio, kad draudimas disponuoti turtu nebūtų taikomas daliai jo turto; šiame prašyme atsakovas privalo įrodyti, kad jo likusio turto aiškiai ir neabejotinai pakanka reikalavimui, įskaitant kreditoriaus išlaidas ir vykdymo išlaidas, patenkinti.

Atsakovas, gavęs teismo antstolio raginimą, kuriame būtina pateikti informaciją apie sumokėjimo terminą ir galimus pareigos sumokėti neįvykdymo padarinius, taip pat turi galimybę patenkinti išieškomą reikalavimą ir sumokėti kredito įmoką mažesnėmis sąnaudomis. Draudimas disponuoti turtu (Vykdymo kodekso 44a straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnio 6 dalis) nustoja galioti patenkinus išieškomą reikalavimą ir sumokėjus kredito įmoką. Kitu atveju antstolis tęs vykdymą.

Atsakovo apsauga, visų pirma iškeldinimo iš gyvenamojo būsto arba kito nekilnojamojo turto, kuriame jis gyvena, atveju, užtikrinama 1991 m. gruodžio 23 d. Čekijos Respublikos teisingumo ministro dekreto Nr. 37/1992 dėl apylinkių ir apygardų teismuose taikomos tvarkos su pakeitimais 65 straipsnyje. Toks vykdymas nėra leidžiamas, jeigu vykdytojas, iškeldindamas iš nekilnojamojo turto, pastato, buto arba kambario, nustato, kad iškeldinamas asmuo dėl ligos yra prikaustytas prie lovos arba kad tai yra neseniai pagimdžiusi arba besilaukianti moteris, ir kad iškeldinimas galėtų sukelti didelį pavojų tokio asmens sveikatai; jeigu nepateikiama gydytojo pažyma arba jeigu antstolis abejoja dėl tokios informacijos tikrumo, antstolis sieks gauti medicinos specialisto išvadą.

Į kai kuriuos skolininko daiktus vykdymas pagal Civilinio proceso kodeksą negali būti nukreipiamas; taip pat žr. skirsnį „Jaký druh majetku může být předmětem výkonu soudních rozhodnutí?“

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Vokietija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Privalomas vykdymas (vok. Zwangsvollstreckung) – procedūra, taikoma siekiant valstybės prievartos priemonėmis patenkinti privatinės teisės reikalavimą. Vykdymo įgaliojimai priklauso valstybei, kuri savo suverenią valdžią įgyvendina per atstovus.

Siekiant, kad skolininkas įvykdytų jam nustatytą prievolę atlikti mokėjimą, veiksmą ar pan., galima taikyti šias vykdymo priemones:

• prekių areštą (vok. Pfändung);
• reikalavimų ir kito skolininkui priklausančio turto areštą (visų pirma uždarbio areštą);
• skolininko turto aprašo sudarymą (vok. Vermögensauskunft);
• priverstines priemones (vok. Zwangsmaßnahmen), kuriomis siekiama užtikrinti, kad veiksmai būtų atlikti arba nuo jų susilaikyta;
• priverstinį pardavimą (vok. Zwangsversteigerung);
• likvidavimo administravimą (vok. Zwangsverwaltung).

Priverstiniai vykdymo veiksmai Vokietijoje iš esmės reglamentuojami Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) 704 ir tolesniuose straipsniuose ir Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatyme (vok. Gesetz über die Zwangsversteigerung und Zwangsverwaltung, ZVG).

Reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo reglamentuojamas tarpvalstybinis reikalavimų vykdymas ES valstybėse narėse, Vokietijoje įgyvendintas ZPO 946 ir tolesniais straipsniais.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Žr. atsakymą į 3 klausimą.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

• Ar vykdytini ir teisminiai, ir neteisminiai sprendimai?

Taip. Vykdytini sprendimai apima galutinius teismo sprendimus, kurių nebegalima apskųsti arba kurie yra vykdomi preliminariai (ZPO 704 straipsnis), laikiną areštą (vok. Arrest) ir laikinąsias apsaugos priemones (vok. einstweilige Verfügungen, ZPO 929, 936 straipsniai) ir kitus ZPO 794 straipsnyje išvardytus vykdytinus dokumentus, kuriems priklauso ne tik teismo nutartys, bet ir arbitražo taryboje sudarytos taikos sutartys (vok. Vergleiche vor Gütestellen), advokatų sudarytos taikos sutartys (vok. Anwaltsvergleiche) ir notariniai aktai (vok. notarielle Urkunden).

• Ar būtina kreiptis į teismą prašant priimti nutartį dėl vykdymo?

Teismo nutartis yra būtina dėl reikalavimų ir kito skolininko turimo turto arešto, dėl priverstinių priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, ir dėl priverstinio vykdymo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą pagal Viešų aukcionų ir likvidavimo administravimo įstatymą.

• Kuris teismas turi kompetenciją priimti nutartį dėl vykdymo?

Dėl skolininkui priklausančių reikalavimų – vietos teismas (vok. Amtsgericht), kurio veiklos teritorijoje gyvena skolininkas.

Dėl priverstinių priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, – atitinkamas pirmosios instancijos teismas.

Dėl priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo: vietos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra turtas.

• Antstolio statusas ir įgaliojimai

Antstolis (vok. Gerichtsvollzieher) yra žemės (vok. Land) teritorijoje veikiantis teismo pareigūnas, kurio veiklos administracinę priežiūrą vykdo vietos teismo pirmininkas. Vis dėlto antstolis su vykdymu susijusias funkcijas atlieka nepriklausomai: minėta administracinė priežiūra negali būti naudojama siekiant daryti įtaką antstoliui. Antstolio taikomas priemones ir sudarytas išlaidų ataskaitas galima ginčyti pareiškiant prieštaravimą (vok. Erinnerung). Ši nuostata taip pat taikoma tais atvejais, kai antstolis atsisako vykdyti nutartį. Prieštaravimą nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijai priklauso vykdomoji byla.

Antstolis turi pareigą vykdyti civilinėse bylose priimtus teismo sprendimus pagal ZPO 8 knygą. Vykdymo veiksmai yra nukreipiami į kilnojamąjį turtą. Šiuo atveju antstoliui iš esmės suteikti įgaliojimai leisti skolininkui sumokėti skolą dalimis, be to, antstolis atsako už tai, kad vykdymo procedūra būtų pradėta laiku ir veiksmingai įgyvendinta. Viena iš pagrindinių antstolio pareigų – priimti skolininko priesaiką dėl turto aprašo. Kitos antstolio pareigos:

• kilnojamojo ir nekilnojamojo turto susigrąžinimas (iškeldinimas);
• skolininko pasipriešinimo įveikimas, jei jis neleidžia atlikti reikalaujamų veiksmų;
• priverstiniam vykdymui reikalingų dokumentų įteikimas šalies prašymu;
• nutarčių dėl laikino arešto ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas (jei už tai nėra atsakingas teismas);
• arešto orderio vykdymas po to, kai atsisakoma pateikti turto aprašą.

• Ar prašymą dėl vykdymo privalo pateikti teisės specialistas?

Teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti prašymus dėl vykdymo, paprastai yra vietos teismas, kuriame teisinis atstovavimas nėra būtinas.

Prašymas dėl prievartos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, turi būti pateikiamas atitinkamam pirmosios instancijos teismui, kuris tam tikrais atvejais gali būti ir aukštesnės instancijos teismas (žemės teismas (vok. Landgericht)), kuriame teisinis atstovavimas iš esmės yra būtinas.

Taikant vykdymo priemones patiriamos išlaidos

Įstatyme nustatyti įvairūs vykdymo būdai, kurie priklauso nuo reikalavimo, kurį reikia užtikrinti. Taikant skirtingas vykdymo priemones patiriamos nevienodos išlaidos.

• a) Prekių areštas

Jeigu teisė į konkrečios pinigų sumos sumokėjimą buvo patvirtinta, kreditorius gali prašyti, kad antstolis išieškotų mokėtiną sumą. 26 EUR mokestis antstoliui mokamas už skolininko kilnojamojo turto areštą, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo (vok. Gerichtsvollzieherkostengesetz, GvKostG) pridėtų mokesčių tarifų (vok. Kostenverzeichnis, KV) 205 punkte. Areštuotas prekes parduodant viešame aukcione (tai turi būti vietos aukcionas arba internete rengiamas aukcionas, kuriame visuomenė gali dalyvauti naudodamasi aukciono platforma) arba jas realizuojant kitu būdu mokamas papildomas 52 EUR mokestis, kaip nustatyta mokesčių tarifų 300 punkte. Pagal tarifų 500 punktą mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad antstolis oficialų veiksmą vykdė ilgiau nei tris valandas. Papildomas mokestis siekia 20 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį. Be to, antstolis taip pat patiria išlaidų, visų pirma kelionės išlaidų (mokesčių tarifų 711 punktas).

• b) Skolininko turimų reikalavimų areštas

Nutartis sumokėti pinigų sumą taip pat gali būti užtikrinama pateikiant teismui prašymą dėl skolininko turimo reikalavimo arešto (pvz., darbo užmokesčio) ir jo perdavimo kreditoriui, įskaitant įmokų atskaičiavimą iš skolos (vok. zur Einziehung, „išieškojimo tikslais“) arba perduotą reikalavimą įskaitant į kreditoriaus reikalavimą skolininkui (vok. an Zahlungs statt, „vietoj sumokėjimo“) (ZPO 829, 835 straipsniai). Paprastai reikalavimo arešto ir perdavimo prašoma vienu metu ir šis klausimas išsprendžiamas sprendime dėl arešto ir perdavimo. Tačiau pagal mokesčių tarifų, pridėtų prie Teismo išlaidų įstatymo (vok. Gerichtskostengesetz, GKG), 2111 punktą už prašymo nagrinėjimo procedūrą mokamas tik 20 EUR mokestis. Išlaidos, įskaitant teismo sprendimo įteikimo išlaidas, sumokamos atskirai pagal tų pačių mokesčių tarifų 9 dalį.

• c) Turto aprašo sudarymas

Antstoliui reikia sumokėti 33 EUR mokestį už turto aprašo sudarymą, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 260 punkte.

• d) Į nekilnojamąjį turtą nukreiptas vykdymas

Priverstinis vykdymas skolininko nekilnojamojo turto atžvilgiu vykdomas įkeičiant turtą ir apie tai įrašant žemės registre arba priverstinai parduodant ar administruojant likvidavimą.

Už įrašo apie įkeitimą, siekiant užtikrinti reikalavimą, žemės registre atlikimą mokamas mokestis, kuris pagal prie Teismo ir notarų išlaidų įstatymo (vok. Gerichts- und Notarkostengesetz, GNotKG) pridėtų mokesčių tarifų 14121 punktą sudaro 1 proc. užtikrinamo reikalavimo vertės (įstatymo 53 straipsnio 1 dalis). 1 priede pateikiama mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už reikalavimo, kurio vertė yra iki 3 mln. EUR, užtikrinimą, lentelė.

Žyminiai mokesčiai už bylas, kurios nagrinėjamos pagal Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatymą, nustatomi pagal prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 2 dalies 2 skirsnio 1 ir 2 poskirsnius. 100 EUR mokestis mokamas už sprendimą dėl prašymo priimti nutartį dėl priverstinio žemės pardavimo arba dėl leidimo įstoti į bylą. Mokestį taip pat reikia mokėti už pačią bylą, už bent vieną aukcioną, įskaitant kvietimą teikti pasiūlymus, už pardavimo procedūros užbaigimą ir mokestį už pajamų paskirstymą; kiekvienas iš šių mokesčių siekia 0,5 proc. Mokesčiai už bylas ir už aukciono surengimą nustatomi remiantis turto, į kurį teismas leido nukreipti vykdymo veiksmus, vertę (Teismo išlaidų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis). Mokesčiai už pardavimo procedūros užbaigimą ir pajamų paskirstymą nustatomi remiantis aukcioną laimėjusio pasiūlymo kaina, išskyrus palūkanas, bet įskaitant bet kokių likusių teisių, atitinkančių aukciono sąlygas, vertę (Teismo išlaidų įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalys). 2 priede pateikiama mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už reikalavimo, kurio vertė yra iki 500 000 EUR, užtikrinimą, lentelė. Be mokesčių atskirai reikia padengti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas, kaip nustatyta prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 9 dalyje; šios išlaidos apima eksperto, kuris nustato turto rinkos vertę, atliekamo vertinimo išlaidas, kaip nustatyta Teisminio atlygio ir kompensavimo įstatyme (vok. Justizvergütungs und entschädigungsgesetz, JVEG) (prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 9005 punktas).

100 EUR mokestis mokamas už sprendimą dėl prašymo priimti nutartį dėl likvidavimo administravimo arba dėl leidimo įstoti į bylą. Likvidavimo administravimui taikomas metinis mokestis, kurio tarifas yra 0,5 proc., bet ne mažiau kaip 120 EUR už visą administravimo laikotarpį ir kiekvienu atveju ne mažiau kaip 60 EUR už pirmuosius ir paskutiniuosius kalendorinius metus. Mokesčio dydis nustatomas remiantis bendromis administravimo metu gautomis pajamomis (Teismo išlaidų įstatymo 55 straipsnis).

• e. Išieškojimas ir priverstinės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad veiksmai būtų atlikti, kad juos būtų leidžiama atlikti arba nuo jų būtų susilaikoma

Jeigu skolininkas turi atiduoti kilnojamąjį turtą, turtą iš skolininko išieško antstolis ir perduoda jį kreditoriui. Už šį oficialų veiksmą antstoliui reikia sumokėti 26 EUR, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 221 punkte. Be šio mokesčio, pagal tarifų 500 punktą mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad antstolis oficialų veiksmą vykdė ilgiau nei tris valandas. Papildomas mokestis siekia 20 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį.

Jeigu skolininkas turi atiduoti nekilnojamąjį turtą, antstolis turi perimti iš skolininko disponavimo šiuo turtu teisę ir perduoti ją kreditoriui (iškeldinimas). Taikomas 98 EUR mokestis, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 240 punkte. Šiuo atveju taip pat mokamas papildomas 20 EUR mokestis už sugaištą laiką, kaip nustatyta tarifų 500 punkte, t. y. už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį, jeigu oficialaus veiksmo vykdymas trunka daugiau nei tris valandas. Be to, reikia padengti antstolio išlaidas, įskaitant išlaidas už būtinas trečiųjų šalių suteiktas paslaugas, pvz., iškeldinimo arba spynų meistro paslaugas.

Teismo byloje, kurioje siekiama priversti atlikti veiksmą (nežiūrint to, ar jį gali atlikti tik skolininkas, ar vietoj jo šį veiksmą gali atlikti kitas asmuo), leisti atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo, kiekvienu atveju mokamas 20 EUR mokestis, kaip nustatyta prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 2111 punkte.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kreditorius privalo turėti vykdytiną dokumentą, kuriuo patvirtinamas jo reikalavimas. Tai gali būti galutinis teismo sprendimas, kurio nebegalima apskųsti arba kuris yra preliminariai vykdytinas (ZPO 704 straipsnis), arba vienas iš ZPO 794 straipsnyje išvardytų dokumentų (pvz., teisminis susitarimas (vok. gerichtlicher Vergleich), vykdomasis dokumentas (vok. Vollstreckungsbescheid) arba notarinis aktas). Paprastai dokumente turi būti teismo patvirtintas vykdytinumo pažymėjimas (vok. Vollstreckungsklausel) ir jį reikia įteikti skolininkui. Teismo patvirtinto vykdytinumo pažymėjimo reikalaujama tik išimtiniais atvejais, t. y. vykdomųjų dokumentų, nutarčių dėl laikino arešto ir laikinųjų apsaugos priemonių atvejais (ZPO 796 straipsnis, 929 straipsnio 1 dalis ir 936 straipsnis).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymas gali būti nukreiptas į skolininko kilnojamąjį turtą, reikalavimus ir kitas turtines teises bei nekilnojamąjį turtą.

ZPO 811 straipsnyje nurodytas konkretus kilnojamasis turtas, kurio negalima areštuoti; taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas nebūtų nukreiptas į būtiniausius esminius daiktus, kurių skolininkui ir jo šeimos ūkiui reikia asmeninėms ar profesinėms reikmėms.

Arešto apribojimai taikomi ir skolininko uždirbtoms pajamoms. ZPO 850 ir tolesniuose straipsniuose nustatytos tam tikros sumos, kurių negalima areštuoti, nes jos reikalingos skolininko pragyvenimui. Kredito likučiai gali būti apsaugomi „sąskaitoje, kurios negalima areštuoti“ (vok. Pfändungsschutzkonto, ZPO 850k straipsnis). Šiose sąskaitose laikomos tam tikros sumos kurių negalima areštuoti, nepaisant to, kokios lėšos sudaro kredito likutį.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

• Skolininko atžvilgiu

Jei vykdymas yra nukreiptas į skolininko kilnojamąjį turtą, toks turtas areštuojamas ir parduodamas. Skolininko reikalavimai ir teisės trečiųjų šalių atžvilgiu areštuojami vykdymą užtikrinančio teismo nutartimi. Abiem atvejais areštas yra oficialus veiksmas, kurį atlikus konfiskuojamas areštuotas objektas. Jei objektas konfiskuojamas, skolininkas, be kitų padarinių, netenka teisės kontroliuoti konfiskuotą objektą.

• Trečiųjų šalių atžvilgiu

Jeigu antstolis konfiskavo ne skolininkui, bet trečiajai šaliai priklausantį kilnojamąjį turtą, trečioji šalis gali protestuoti dėl savo turto arešto pareikšdama trečiosios šalies prieštaravimą (vok. Drittwiderspruchsklage).

Jeigu areštuojami ir perduodami skolininko reikalavimai trečiosios šalies atžvilgiu, trečioji šalis nebegali atlikti mokėjimo skolininkui; ji gali patenkinti kreditoriui perduotą skolininko reikalavimą tik kreditoriaus naudai ir taip trečioji šalis atleidžiama nuo pareigos sumokėti skolą. Jeigu trečioji šalis pažeidžia šį reikalavimą, jai gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Reikalavimams, kurių negalima apskųsti, ir reikalavimams, kurie patvirtinti vykdytinoje taikos sutartyje ar dokumentuose, taikomas 30 metų senaties terminas, kaip nustatyta Civilinio kodekso (BGB) 197 straipsnyje. Kreditorius gali pradėti vykdomąją bylą bet kuriuo metu iki minėto termino pabaigos.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vokietijos teisėje nėra konkrečios vykdymo sankcionavimo procedūros.

Skolininkas vykdymo byloje gali užprotestuoti jam taikomas priemones. Jis gali pareikšti prieštaravimą (vok. Erinnerung) dėl vykdymo būdo. Jis gali tiesiogiai paduoti skundą (vok. Beschwerde) dėl bet kurio sprendimo byloje, kuris buvo priimtas nesurengus posėdžio. Šis skundas turi būti paduotas per dvi savaites teismui, dėl kurio sprendimo prieštaraujama, ir šis teismas gali panaikinti sprendimą, arba žemės teismui, kuris veikia kaip apeliacinis teismas.

Prašymas dėl tokios teisės gynimo priemonės neturi tiesioginio poveikio pradėtos vykdomosios bylos eigai, todėl skundas neturi stabdomojo poveikio.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Žr. atsakymą į 4 klausimą.

1 priedas

2 priedas

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Estija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose reiškia, kad skolininko turtas yra naudojamas vykdomajame dokumente nurodytam reikalavimui patenkinti arba skolininkui nustatoma pareiga pristatyti asmeniui tam tikras prekes ar suteikti paslaugas, arba atlikti tam tikrą veiksmą, arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Antstoliai (est. kohtutäiturid) – kontaktinius duomenis galite rasti čia.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Teismo sprendimas vykdomas toliau nurodytais atvejais.

1) Jam įsiteisėjus.

Teismo sprendimas įsiteisėja tuomet, kai jo nebegalima ginčyti jokiu kitu būdu, išskyrus peržiūros procedūrą (est. teistmismenetlus). Jeigu teismo sprendimas teisėtai apskundžiamas, jo įsiteisėjimas bus sustabdytas. Jeigu skundžiama teismo sprendimo dalis, įsiteisės sprendimo dalis, dėl kurios skundas nepateikiamas. Jei apskundžiama sprendimo dalis, nesusijusi su proceso išlaidų nustatymu, sprendimo dalis, kuria nustatomas procesinių išlaidų dydis, taip pat neįsiteisės. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dalyvaujantiems byloje asmenims yra privalomas tiek, kiek, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, išsprendžiamas ieškinyje pateiktas reikalavimas arba priešieškinis, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Teismo sprendimas vykdomas remiantis ieškovo pateiktu prašymu.

2) Prieš jam įsiteisėjant, jeigu teismas paskelbė, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant.

Sprendimas, kuris paskelbtas nedelsiant vykdytinu, yra vykdomas prieš jam įsiteisėjant. Teismas sprendimą nedelsiant vykdytinu pripažįsta pačiame sprendime arba priimdamas nutartį.

Sprendimai vykdomi pagal vykdomąjį dokumentą.

Civilinėse ir komercinėse bylose vykdomaisiais dokumentais gali būti:

• įsiteisėję arba nedelsiant vykdytinais paskelbti sprendimai ir nutartys civilinėse bylose;
• pripažinti užsienio valstybių teismų sprendimai arba užsienio valstybių teismų sprendimai, kurie vykdomi be pripažinimo;
• Estijoje nuolat veikiančių arbitražo kolegijų sprendimai ir kitų arbitražo teismų sprendimai, kurie paskelbti vykdytinais;
• darbo ginčų komiteto (est. töövaidluskomisjon) ar nuomos komiteto (est. üürikomisjon) priimti ir įsiteisėję sprendimai.

Išsamus vykdomųjų dokumentų sąrašas pateikiamas Vykdymo proceso kodekso (est. täitemenetluse seadustik 2 straipsnyje.

Jeigu vykdomasis dokumentas nėra vykdomas savanoriškai, pagal ieškovo prašymą gali būti pradedamas vykdymo procesas.

Iš įstatyme numatytų vykdomųjų dokumentų kylantys reikalavimai vykdomi pagal Vykdymo proceso kodeksą. Vykdomuosius dokumentus vykdo antstoliai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

• Antstolis vykdymo procesinius veiksmus atlieka remdamasis ieškovo prašymu ir vykdomuoju dokumentu. Antstolis vykdymo procesinius veiksmus atlieka net ir ieškovui nepateikus jokio prašymo, jeigu vykdomasis dokumentas yra sprendimas dėl atlygio antstoliui sumokėjimo arba sprendimas, kuriame nurodoma sumokėti vykdymo išlaidas, ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
• Pradedant vykdymo procesą užvedama vykdymo byla, kurioje chronologine tvarka nurodomi vykdymo veiksmai ir išsiųsti pranešimai. Vykdymo proceso metu antstolio gauti ir jo priimti dokumentai arba jų kopijos saugomi vykdymo byloje.
• Jeigu įvykdytos vykdymo proceso pradėjimo sąlygos, antstolis įteiks skolininkui pranešimą apie vykdymą. Skolininkui įteikus pranešimą apie vykdymą vykdymo procesas laikomas pradėtu.
• Antstolis turi įteikti skolininkui pranešimą apie vykdymą, o vykdymo proceso dalyviams – pareiškimą dėl turto arešto, turto pardavimo aukcione ataskaitą, sprendimus, priimtus apskundus jo veiksmus, ir kitus įstatyme nurodytus dokumentus.
• Jeigu įstatyme arba teismo sprendime nenustatytas terminas, per kurį turi būti savanoriškai įvykdomas vykdomasis dokumentas, tokį terminą nustatys antstolis. Terminas negali būti trumpesnis nei 30 dienų, išskyrus atvejus, kai Vykdymo proceso kodekse nustatyta kitaip. Ieškovui sutikus, antstolis gali nustatyti ilgesnį nei 30 dienų terminą, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti įvykdomas savanoriškai.

Antstolis turi nedelsdamas imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad užtikrintų vykdomojo dokumento vykdymą, surinktų vykdymo procesui reikalingą informaciją ir išaiškintų vykdymo proceso dalyviams jų teises ir pareigas.

• Antstolis gali atidėti vykdymo veiksmą remdamasis ieškovo prašymu ar atitinkamu teismo sprendimu arba pasikeitus vykdymo veiksmus atliekančiam asmeniui.
• Remdamasis skolininko prašymu, teismas gali sustabdyti vykdymo procesą, pratęsti arba atidėti vykdymą, jeigu tęsti vykdymo procesą būtų nesąžininga skolininko atžvilgiu. Priimdamas tokį sprendimą teismas turi atsižvelgti į ieškovo interesus ir kitas aplinkybes, įskaitant skolininko šeiminę ir ekonominę padėtį.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdomojo dokumento vykdymo išankstinės sąlygos:

1. vykdyti priimamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba darbo ginčų komiteto ar nuomos komiteto priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriame yra padaryta žyma dėl jo įsiteisėjimo. Žyma dėl įsiteisėjimo nėra daroma sprendime, kuris vykdytinas nedelsiant.
2. Daikto, kuris dėl savo pobūdžio yra tinkamas tik vieno iš sutuoktinių asmeniniam naudojimui, atveju daroma prielaida, kad daiktas priklauso sutuoktiniui, kuris turėtų naudotis daiktu atsižvelgiant į jo pobūdį.
3. Mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, galima pateikti tik esant sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, sutikimui arba jei pagal vykdomąjį dokumentą prievolę turi vykdyti abu sutuoktiniai. Ieškovas gali reikalauti, kad bendroji nuosavybė būtų padalyta ir būtų pareikštas mokėjimo reikalavimas, nukreiptas į skolininkui priklausančią bendrosios nuosavybės dalį. Jeigu, vykdant išieškojimą iš vieno sutuoktinio turto, išieškojimas nukreipiamas į bendrą sutuoktinių nuosavybę, ieškovo naudai preziumuojamas sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, sutikimas. Atitinkamą turtą galima areštuoti ir parduoti. Sutikimo prezumpcija netaikoma sutuoktinio, kuris nėra skolininkas, nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui, jo pajamoms ar lėšoms jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Sutuoktinis, kuris nėra skolininkas, informuojamas apie šiame skirsnyje nurodyto turto areštą ir jam suteikiama informacija apie galimybę pateikti prieštaravimą.
4. Norint pateikti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į partnerystės pagrindu turimą turtą, reikia, kad vykdomasis dokumentas būtų taikomas visiems partneriams.
5. Jeigu vykdymo proceso metu skolininkas miršta, procesas toliau bus tęsiamas dėl skolininko palikimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.
6. Jeigu vykdomasis dokumentas taikomas ir teisėtam jame nurodyto ieškovo ar skolininko paveldėtojui, antstolis priims vykdomąjį dokumentą vykdyti, jeigu teisėto paveldėjimo faktas antstoliui įrodomas teismo sprendimu, išrašu iš viešo registro arba notaro patvirtintu dokumentu. Ši taisyklė taip pat taikoma, kai vykdomas teismo sprendimas, priimtas dėl daikto, dėl kurio kilo ginčas, valdytojo, ir po teismo sprendimo priėmimo pasikeičia daikto valdytojas.
7. Jeigu vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo vykdymo terminas priklauso nuo termino pasibaigimo, atitinkamos datos ar sąlygos įvykdymo, vykdymo veiksmai gali būti pradedami pasibaigus terminui, suėjus atitinkamai datai ar įvykdžius tokią sąlygą.
8. Jeigu vykdymo procesas priklauso nuo užstato, kurį turi pateikti ieškovas, procesas gali būti pradedamas tik jeigu pateikiamas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad užstatas buvo sumokėtas, o dokumento kopija buvo įteikta skolininkui, arba skolininkui ji bus įteikta kartu su pranešimu apie vykdymą.
9. Jeigu vykdomojo dokumento vykdymas priklauso nuo ieškovo tuo pačiu metu vykdomos prievolės skolininko atžvilgiu, antstolis gali nepradėti vykdymo proceso tol, kol ieškovas neįvykdo prievolės arba, jeigu ieškovas arba antstolis skolininkui pasiūlė, kad ieškovas įvykdytų prievolę, − tol, kol skolininkas nepagrįstai neatsisakė sutikti su tokiu vykdymu arba dėl kitų priežasčių delsė su juo sutikti.
10. Jeigu ieškovui dėl priverstinio vykdymo reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, ieškovas, o ne skolininkas, gali prašyti, kad tokį dokumentą išduotų valstybinis notaras arba kita administracinė įstaiga. Pateikdamas tokį prašymą ieškovas privalo pateikti vykdomąjį dokumentą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Mokėjimo reikalavimas gali būti nukreipiamas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir skolininko turtines teises. Jei skola atsirado dėl išlaikymo vaikui nemokėjimo, vykdymo proceso metu teismas gali laikinai sustabdyti tam tikras skolininko teises ir jam išduotus leidimus arba uždrausti juos išduoti.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Mokėjimo reikalavimo, nukreipto į kilnojamąjį turtą, pateikimas

Jei pareiškiamas mokėjimo reikalavimas, nukreiptas į kilnojamąjį turtą, toks turtas bus areštuotas ir parduotas. Areštavus turtą skolininkas negali juo disponuoti. Ieškovo reikalavimas kartu su baudomis už pavėluotą mokėjimą ir kitais šalutiniais reikalavimais, kurių apimtis nurodyta vykdomajame dokumente, bus tenkinamas naudojant lėšas, gautas pardavus turtą. Kilnojamasis turtas nebus areštuotas, jei galima daryti prielaidą, kad lėšų, kurios būtų gautos pardavus areštuotiną turtą, pakaktų tik vykdymo išlaidoms padengti. Lėšas, sumokėtas į oficialią antstolio banko sąskaitą dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko turto (toliau – vykdymo metu gautos pajamos), antstolis per dešimt darbo dienų nuo lėšų gavimo perves ieškovui.

Kai finansinis reikalavimas pateikiamas valstybei arba vietos valdžios institucijai, mokėjimo reikalavimas bus nukreiptas į pinigus. Jeigu mokėjimo reikalavimas, nukreiptas į pinigus, per pagrįstą terminą nepatenkinamas, išieškojimas bus nukreiptas į daiktus.

Areštavus turtą ieškovas turi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į areštuotą daiktą. Kreditorinio reikalavimo pirmumo teise į areštuotą turtą ieškovui suteikiamos tokios pačios teisės kaip kreditorinio reikalavimo pirmumo teise, nustatyta pagal sutartį arba numatyta teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Antstolis parduoda areštuotą kilnojamąjį turtą surengdamas viešą elektroninį arba žodinį aukcioną, kurio metu negalima pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti. Pagal ieškovo ar skolininko prašymą antstolis gali parduoti areštuotus daiktus kitokiu būdu nei rengdamas žodinį arba elektroninį aukcioną, jeigu aukciono metu daikto parduoti nepavyko arba galima daryti prielaidą, kad daikto negalima parduoti aukcione, arba jeigu pajamos, kurias tikimasi gauti pardavus daiktą aukcione, bus daug mažesnės už pajamas, kurias būtų galima gauti daiktą parduodant kitokiu būdu.

Vykdymo metu pardavus daiktus gautas pajamas antstolis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės gavimo eilės tvarka arba pagal ieškovų sudarytą susitarimą paskirsto ieškovams ir kitiems asmenims, turintiems teisę į tokias pajamas. Suma, kuri lieka padengus vykdymo išlaidas ir patenkinus reikalavimus, bus grąžinta skolininkui. Jei vykdymo metu gautų pajamų nepakanka visiems reikalavimams patenkinti ir ieškovams nepavyksta sudaryti susitarimo dėl lėšų paskirstymo, antstolis vykdymo metu gautas pajamas vykdymo procese dalyvaujantiems ieškovams paskirstys pagal paskirstymo planą. Vykdymo išlaidos išskaičiuojamos iš pajamų, kurios bus paskirstomos pagal paskirstymo planą.

Mokėjimo reikalavimo, nukreipto į nekilnojamąjį turtą, pateikimas

Jei pareiškiamas mokėjimo reikalavimas, nukreiptas į kilnojamąjį turtą, toks turtas bus areštuotas ir parduotas arba jam bus taikomas privalomas administravimas (tokiu atveju ieškovo reikalavimas bus patenkintas iš privalomo administravimo pajamų). Mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į nekilnojamąjį turtą, galima pateikti tuomet, kai žemės registre skolininkas įrašytas kaip šio turto savininkas arba skolininkas yra vienintelis žemės registre įrašyto savininko paveldėtojas. Pareiškus mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į kilnojamąjį turtą, jis taip pat nukreipiamas į daiktus, kuriems taikoma hipoteka.

Norėdamas areštuoti nekilnojamąjį turtą, antstolis aprašys nekilnojamąjį turtą, jo priklausinius ir kitus daiktus, kuriems taikoma hipoteka, uždraus jais disponuoti ir imsis veiksmų, kad pastaba dėl šio draudimo būtų įrašyta į žemės registrą. Areštuotas nekilnojamasis turtas toliau priklauso skolininkui ir šis gali jį administruoti ir naudoti atsižvelgdamas į įprasto valdymo ribas, išskyrus atvejus, kai turtui taikomas privalomas administravimas. Areštavus turtą skolininkas negali juo disponuoti. Jeigu areštavus nekilnojamąjį turtą areštas taikomas ir kilnojamajam turtui, juo disponuoti galima atsižvelgiant į įprasto turto valdymo ribas. Nekilnojamasis turtas parduodamas priverstinio aukciono metu arba prižiūrint antstoliui turtą parduoda skolininkas (tam reikia išankstinio ieškovo sutikimo).

Remiantis antstolio, ieškovo arba skolininko prašymu nekilnojamajam turtui taikomas privalomas administravimas. Privalomai paskirtasis administratorius turi teisę perimti nekilnojamojo turto valdymą remdamasis teismo nutartimi, kuria jis paskiriamas administratoriumi. Administratorius turi teisę ir prievolę vykdyti visus sandorius ir atlikti visus veiksmus, kurie būtini nekilnojamojo turto būklei išlaikyti ir įprastam nekilnojamojo turto valdymui užtikrinti. Patenkinus ieškovo reikalavimą privalomas administravimas bus nutrauktas antstolio sprendimu.

Vykdymo metu gautas pajamas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą ir jo privalomo administravimo metu, antstolis paskirsto ieškovams ir kitiems asmenims, turintiems teisę į tokias pajamas, remdamasis žemės registre ir nutartyje dėl turto arešto nurodyta ieškovų ir kitų asmenų eilės tvarka arba pagal ieškovų sudarytą susitarimą. Vykdymo išlaidos išskaičiuojamos iš vykdymo metu gautų pajamų, kurios bus paskirstomos pagal paskirstymo planą.

Mokėjimo reikalavimo, nukreipto į turtines teises, pateikimas

Galima pateikti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į skolininko sąskaitą. Kredito įstaiga pateikia antstoliui informaciją dėl sąskaitos buvimo arba nebuvimo fakto. Sąskaita areštuojama remiantis dokumentu dėl arešto ir atsižvelgiant į jame nurodytą sumą. Pagal dokumentą dėl turto arešto areštuota sąskaitoje esančių lėšų dalis pervedama į antstolio oficialią banko sąskaitą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas yra sprendimas dėl ieškinio užtikrinimo, išskyrus sprendimą dėl ieškinio, susijusio su teismo proceso metu pareikštu reikalavimu dėl vaiko išlaikymo, užtikrinimo. Jei turto arešto metu skolininko sąskaitoje nėra tiek lėšų, kiek nurodyta turto arešto dokumente, po turto arešto į sąskaitą sumokėtos lėšos iki trūkstamos sumos taip pat bus laikomos areštuotomis. Lėšos, sumokamos į sąskaitą po turto arešto, pervedamos į oficialią antstolio banko sąskaitą, kol įvykdomas dokumentas dėl turto arešto. Jei antstolis kredito įstaigai pateikia vykdyti dokumentą dėl skolininko sąskaitos arešto, dokumentas dėl turto arešto taip pat galios sąskaitoms, kurias skolininkas atidarys ateityje. Kredito ir mokėjimo įstaiga gali atsisakyti atidaryti sąskaitą skolininkui, turinčiam sąskaitą, kurios atžvilgiu ta pati įstaiga jau vykdo antstolio išduotą arešto dokumentą.

Galima pateikti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į vertybinius popierius. Siekdamas areštuoti Estijos vertybinių popierių registro tvarkymo įstatymo (est. väärtpaberite keskregistri seadus) 2 straipsnyje nurodytus vertybinius popierius, antstolis nurodys registratoriui įvesti pastabą dėl draudimo disponuoti teisėmis ir prievolėmis. Vertybiniai popieriai areštuojami nuo tada, kai jie įšaldomi registre. Antstolis parduoda vertybinius popierius laikydamasis nuostatų, kuriomis reglamentuojamas mokėjimo reikalavimų, nukreiptų į kilnojamąjį turtą, pateikimas. Antstolis turi teisę įregistruoti registruotus vertybinius popierius pirkėjo vardu ir vietoj skolininko pateikti tam reikalingus prašymus. Antstolis pateiks įsakomąjį vekselį, čekį arba obligaciją dėl mokėjimo, jeigu tai leidžiama pagal vertybinį popierių.

Galima pateikti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos nėra įregistruotos registre, kurį prižiūri centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (est. väärtpaberite keskregister), jos bus laikomos areštuotomis taikant kilnojamojo turto arešto procedūrą. Antstolis apie akcijų areštą informuoja uždarosios akcinės bendrovės valdybą. Antstolis parduoda uždarosios akcinės bendrovės akcijas laikydamasis nuostatų, kuriomis reglamentuojamas mokėjimo reikalavimų, nukreiptų į kilnojamąjį turtą, pateikimas. Antstolis, pardavęs akcijas, per dvi dienas nuo aukciono dienos komercinio registro (est. äriregister) registratoriui nusiųs už šią sritį atsakingo ministro nustatytos formos pranešimą dėl akcijų perleidimo.

Be to, galima pateikti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į trečiosioms šalims vykdomas prievoles, narystę statybos asociacijoje, partneriui priklausančią partnerystės pagrindu turimo turto dalį, neatimamą teisę ir kitas turtines teises.

Teisių apribojimas tuo atveju, kai yra susidariusi skola dėl išlaikymo vaikui

Jei vykdymo proceso, pradėto siekiant išieškoti išlaikymą vaikui, metu skolininkas tris mėnesius reguliariai nemoka išlaikymo vaikui, o antstoliui nepavyko išlaikymo išieškoti iš skolininko turto, pagal antstolio prašymą ir esant ieškovo sutikimui bei iš pradžių įspėjus skolininką teismas gali priimti sprendimą, kuriuo neribotam laikui laikinai sustabdomos šios teisės ir leidimai:

• medžioklės teisės;
• teisė vairuoti motorines transporto priemones;
• leidimai laikyti ginklus ir leidimai įsigyti ginklus;
• teisė vairuoti pramoginį laivą ir asmeninį laivą;
• žvejybos licencija.

Tomis pačiomis sąlygomis teismas gali negaliojančiais paskelbti skolininko turimus toliau nurodytus dokumentus ir uždrausti juos išduoti ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį:

1. Estijos piliečio pasą;
2. užsieniečio pasą;
3. pabėgėlio kelionės dokumentą;
4. laikinąjį kelionės dokumentą;
5. jūrininko pažymėjimą;
6. tarnybos laivuose įrašų knygelę;
7. diplomatinį pasą.

Jei, remdamasis šiuo skirsniu, teismas apriboja skolininko teisę, sustabdo jo turimo leidimo galiojimą ar skiria abi šias priemones, arba atšaukia skolininko turimą dokumentą, jis ta pačia teismo nutartimi taip pat turi uždrausti suteikti atitinkamą teisę, leidimą, dokumentą ar juos visus. Teismas tuo pačiu metu gali apriboti kelias iš šiame skirsnyje nurodytų teisių, sustabdyti kelis iš pirmiau nurodytų leidimų arba paskelbti negaliojančiais kelis dokumentus bei uždrausti juos išduoti.

Pagal skolininko prašymą teismas sprendimu atkurs skolininko teisę ar jo turimo leidimo galiojimą ir leis teisę ar leidimą vėl suteikti skolininkui, jei:

• skolininkas bent tris mėnesius mokėjo vaikui išlaikymą;
• skolininkas su ieškovu susitarė dėl mokėjimo grafiko ir jo laikėsi bent tris mėnesius iš eilės;
• atsisakyti grąžinti ar vėl leisti suteikti teisę būtų nesąžininga skolininko atžvilgiu;
• prievolė mokėti išlaikymą vaikui pasibaigė.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Įsiteisėjusiu sprendimu pripažintiems reikalavimams ir reikalavimams, kylantiems iš teisminio susitarimo arba kito vykdomojo dokumento, taikomas senaties terminas yra dešimt metų. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo arba kito vykdomojo dokumento išdavimo, bet ne anksčiau, nei sueina reikalavimo vykdymo terminas.

Reikalavimo dėl pasikartojančių prievolių vykdymo, išskyrus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo prievolių vykdymo, senaties terminas yra treji metai dėl kiekvienos atskiros prievolės, neatsižvelgiant į reikalavimo teisinį pagrindą. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kalendorinių metų, kuriais sueina reikalavimo pagal prievolę vykdymo terminas, pabaigos. Reikalavimo dėl vaiko išlaikymo prievolių vykdymo senaties terminas yra dešimt metų dėl kiekvienos atskiros prievolės.

Jeigu vykdymo proceso metu skolininkas miršta, procesas toliau bus tęsiamas dėl skolininko palikimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Prieš pasibaigiant palikimo atsisakymo arba priėmimo terminui vykdymo procesas pagal reikalavimą, nukreiptą į palikimą, gali būti vykdomas tik dėl palikimo. Tokiu atveju negalima pateikti su asmeninėmis paveldėtojo prievolėmis susijusio mokėjimo reikalavimo, nukreipto į palikimą.

Jeigu vykdomasis dokumentas taikomas ir teisėtam jame nurodyto ieškovo ar skolininko paveldėtojui, antstolis priims vykdomąjį dokumentą vykdyti, jeigu teisėto paveldėjimo faktas antstoliui įrodomas teismo sprendimu, išrašu iš viešo registro arba notaro patvirtintu dokumentu. Ši taisyklė taip pat taikoma, kai vykdomas teismo sprendimas, priimtas dėl daikto, dėl kurio kilo ginčas, valdytojo, ir po teismo sprendimo priėmimo pasikeičia daikto valdytojas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vykdymo proceso dalyvis gali paduoti antstoliui skundą dėl antstolio sprendimo arba veiksmų, susijusių su vykdomojo dokumento vykdymu, arba atsisakymu atlikti vykdymo veiksmą; toks skundas turi būti paduodamas per dešimties dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią skundo pateikėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie atitinkamą sprendimą arba veiksmą, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Proceso dalyvis dėl antstolio sprendimo, kurį šis priėmė dėl skundo, gali paduoti apeliacinį skundą apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora; šis skundas turi būti paduodamas per dešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismui negalima paduoti apeliacinio skundo dėl antstolio sprendimo arba veiksmų, jei prieš tai nebuvo pateiktas skundas antstoliui.

Vykdymo proceso metu galima paduoti apeliacinį skundą dėl teisėjo sprendimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Proceso dalyviai pagal Civilinio proceso kodekse (est. tsiviilkohtumenetluse seadustik) nustatytą procedūrą taip pat gali paduoti skundą dėl apylinkės teismo sprendimo dėl laikino skolininko teisės ir jam suteikto leidimo galiojimo sustabdymo ir dėl draudimo suteikti skolininkui teisę ar leidimą. Apeliacinį skundą galima pateikti apygardos teismui, kuris nagrinėja apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo sprendimų.

Skolininkas gali pareikšti ieškovui ieškinį dėl priverstinio vykdymo pagal vykdomąjį dokumentą pripažinimo neleistinu, visų pirma dėl priežasties, kad reikalavimas buvo patenkintas, atidėtas arba įskaitytas. Tai, kad reikalavimas buvo patenkintas, neturi poveikio vykdomojo dokumento galiojimui ar teisinei galiai. Tokie prieštaravimai bus priimami tik tada, jei pagrindai, kuriais jie grindžiami, atsirado po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokį ieškinį galima pateikti iki vykdymo proceso pabaigos (Vykdymo proceso kodekso 221 straipsnis).

Trečioji šalis, turinti teisę į priverstinio vykdymo objektą, dėl kurios priverstinis vykdymas neleistinas, visų pirma nuosavybės teisę arba ribotą teisę į nekilnojamąjį turtą, gali teismui, kurio veiklos teritorijoje vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, pareikšti reikalavimą dėl turtui taikomo arešto panaikinimo arba priverstinio vykdymo pripažinimo neleistinu dėl kitų priežasčių.

Per 30 dienų nuo aukciono ataskaitos įteikimo vykdymo proceso dalyvis teismui gali paduoti ieškinį dėl aukciono pripažinimo negaliojančiu, jei turtas buvo parduotas asmeniui, kuris neturėjo teisės jo įsigyti, arba jei aukcionas buvo vykdomas pagal negaliojantį turto areštą, ar buvo pažeistos kitos esminės aukciono sąlygos. Jei aukcionas pripažįstamas negaliojančiu, skolininkas pagal Nuosavybės teisės įstatymo (est. asjaõigusseadus) 80 straipsnį gali reikalauti, kad parduotą daiktą įsigijęs asmuo jį grąžintų, arba, jei tai neįmanoma, pareikšti reikalavimą pagal nuostatas dėl neteisėto praturtėjimo; proceso dalyvis gali reikalauti, kad antstolis atlygintų žalą pagal Antstolių įstatymą (kohtutäituri seadus).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdymo proceso eiga reglamentuota Vykdymo proceso kodekse. Turto arešto apribojimai nustatyti 53 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad draudžiama areštuoti daugiau skolininko turto, nei būtina ieškovo reikalavimui patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti, išskyrus atvejus, kai ieškovo reikalavimo negalima patenkinti jokiais kitais būdais. Turto areštas negalioja ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, jei buvo padarytas esminis proceso normų dėl turto arešto pažeidimas, visų pirma, jei:

1. turtas areštuojamas nesant galiojančio vykdomojo dokumento;
2. kolininkui nebuvo įteiktas pranešimas apie vykdymą;
3. turtą areštuoja neįgaliotas asmuo;
4. skolininkas nebuvo pakankamai informuotas apie savo teises vykdymo procese ir dėl to skolininko teisės buvo pažeistos (Vykdymo proceso kodekso 55 straipsnis).

Daiktų, kurie negali būti areštuojami, sąrašas pateiktas Vykdymo proceso kodekso 66 straipsnyje. Vykdymo proceso metu negalima areštuoti arba parduoti šių daiktų:

1. skolininko asmeninių daiktų ir namų apyvokos daiktų, virtuvės reikmenų, drabužių, patalynės, lovų ir kitų buities reikmėms naudojamų daiktų, kurie yra būtini namų ūkio poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skolininko skolos dydį;
2. bent vieno techninio prietaiso, kuriuo užtikrinama, kad skolininkas galėtų naudotis Estijos Respublikos Konstitucijos (est. Eesti Vabariigi põhiseadus) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise gauti informaciją;
3. skolininkui ir jo šeimos nariams vienam mėnesiui būtinų maisto produktų ir šildymui skirtų medžiagų, reikalingų būstui apšildyti vieną šildymo laikotarpį, arba, jei vykdymo metu tokių atsargų nėra, o jų įsigijimas nėra užtikrintas kitais būdais, – pinigų sumos, reikalingos minėtoms šildymui skirtų medžiagų atsargoms įsigyti;
4. asmeniui, užsiimančiam žemės ūkio veikla, priklausančios ūkininkavimo įrangos, galvijų, cheminių trąšų ir pirminių žemės ūkio produktų, kurie skolininkui būtini, kad jis galėtų save ir savo šeimos narius išlaikyti iki kito derliaus;
5. daiktų, būtinų ekonominei ar profesinei veiklai arba fizinio asmens darbo ar tarnybos santykiams tęsti;
6. knygų ar kitų objektų, kuriuos skolininkas ar jo šeimos nariai naudoja studijoms ar religinei veiklai;
7. apskaitos dokumentų, šeimos duomenų įrašų, vestuvinių žiedų, skolininkui priklausančių ordinų ir apdovanojimų;
8. skolininko ar jo šeimos nario naudojamų kojų ir rankų protezų, akinių ir kitų medicinos priemonių, reikalingų dėl fizinės negalios;
9. objektų, būtinų laidotuvėms skolininko šeimoje;
10. valstybinių, savivaldybių ir juridinių asmenų pagal viešąją teisę muziejų kolekcijų ir tokioms kolekcijoms priklausančių objektų, valstybinių muziejų kolekcijų ar objektų, kurių naudojimo teisės suteiktos fondui;
11. archyvinių dokumentų;
12. kitų daiktų, kurių areštas prieštarautų įstatymui ar moralės normoms;
13. valstybės turto, kuriam taikomi prekybos apribojimai, ir daiktų, kurių valstybei ar vietos valdžiai, kaip skolininkei, reikia viešosioms pareigoms vykdyti, o šių daiktų perdavimas prieštarautų viešiesiems interesams. Prieš priimant atitinkamą sprendimą turi būti išklausyta kompetentingos ministerijos ar įstaigos atstovo nuomonė.

1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytus daiktus galima areštuoti, jei pardavėjas, remdamasis finansiniu reikalavimu, užtikrintu nuosavybės teisės išlaikymu dėl šių daiktų pardavimo, reikalauja priverstinio vykdymo. 6 punkte nurodytus religinei veiklai reikalingus daiktus galima areštuoti, jei tokie daiktai naudojami pažeidžiant moralės normas arba tokiu būdu, už kurį baudžiama.

Pagal Vykdymo proceso kodekso 67 straipsnį negalima paimti namuose nekomerciniais tikslais laikomų gyvūnų. Pagal ieškovo prašymą teismas gali leisti paimti didelės vertės gyvūną, jei draudimu areštuoti turtą reikšmingai pažeidžiami ieškovo interesai, kuriems teikiama pirmenybė prieš gyvūno apsaugos interesus ar teisėtus skolininko interesus.

Bet kokio pajamų arešto apribojimai nustatyti Vykdymo proceso kodekso 131 ir 132 straipsniuose. Mokėjimo reikalavimo negalima nukreipti į šias pajamas:

1. valstybės išmokas šeimai;
2. socialines išmokas neįgaliesiems;
3. socialines išmokas pagal Socialinės paramos įstatymą;
4. bedarbio pašalpas, dotacijas, transporto ir būsto lengvatas ir subsidijas verslui pradėti, mokamas per Estijos nedarbo draudimo fondą (est. Eesti Töötukassa);
5. kompensaciją, mokamą sukėlus kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą, išskyrus kompensaciją už prarastas pajamas ir kompensaciją už neturtinę žalą;
6. netekto darbingumo išmoką;
7. įstatymu nustatytus alimentus;
8. sveikatos draudimo išmoką pagal Sveikatos draudimo įstatymą (est. ravikindlustuse seadus), išskyrus laikinojo nedarbingumo išmokas;
9. valstybinę pensiją (tiek, kiek nustatyta įstatyme);
10. paramą paleidus iš kalėjimo;
11. išmoką represijas patyrusiam asmeniui, mokamą pagal Okupacinės valdžios represijas patyrusių asmenų įstatymą (est. okupatsioonirežiimide poolt represseeritud isiku seadus).

Jei pareiškus mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į kitą skolininko turtą, ieškovo reikalavimas nebuvo visiškai patenkintas arba tikėtina, kad nebus visiškai patenkintas, o atsižvelgiant į reikalavimo rūšį ir pajamų dydį areštuoti turtą yra sąžininga, pagal ieškovo prašymą galima pareikšti mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į 5–7 punktuose nurodytas pajamas. Jei yra galimybė, prieš priimdamas sprendimą antstolis išklausys skolininką.

Pajamos neareštuojamos, jei jos neviršija minimaliosios mėnesinės algos ar atitinkamos savaitės ar dienos pajamų dalies [1].

Jeigu mokėjimo reikalavimą nukreipiant į kitą skolininko turtą nebuvo iki galo patenkintas arba, tikėtina, nebus iki galo patenkintas vaiko išlaikymo reikalavimas, gali būti areštuojama iki pusės nurodytų pajamų. Jeigu skolininko pajamų suma, areštuota vaiko išlaikymo reikalavimui patenkinti, yra mažesnė negu pusė šio skirsnio 1 poskirsnyje nurodytos sumos, galima areštuoti iki trečdalio skolininko pajamų.

Jeigu išieškant iš skolininko kito turto nebuvo arba, tikėtina, nebus iki galo patenkintas reikalavimas, kiekvieną mėnesį galima areštuoti iki 20 proc. skolininko pajamų, jeigu jos neviršija nurodytos sumos, atėmus Estijos statistikos biuro skelbiamą nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumą. Skaičiuojant šias sumas neatsižvelgiama į skolininko atžvilgiu užvestų vykdymo bylų skaičių. Pajamos neareštuojamos, jeigu jos nesiekia Estijos statistikos biuro skelbiamos nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumos. Ši nuostata netaikoma išieškojimui pagal vaiko išlaikymo reikalavimus. Jeigu skolininkas turi išlaikytinių, 20 proc. dydis apskaičiuojamas remiantis jo pajamomis, likusiomis atėmus tiek neareštuotiną sumą, tenkančią kiekvienam išlaikytiniui, tiek Estijos statistikos biuro skelbiamą nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumą. Iki kiekvienų metų vasario 1 d. Estijos statistikos biuras, remdamasis praėjusių metų duomenimis, Oficialiųjų pranešimų leidinyje (est. Ametlikud Teadaanded) skelbia nominalaus minimaliojo pragyvenimo lygio sumą (eurais).

Jei skolininkas išlaiko kitą asmenį arba moka jam alimentus pagal įstatymą, suma, kuriai turto areštas netaikomas, dėl kiekvieno išlaikomo asmens didinama vienu trečdaliu minimaliosios mėnesinės algos (išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo dalykas yra reikalavimas dėl vaiko išlaikymo). Kalbant apie pajamas, viršijančias sumą, kuriai turto areštas netaikomas, gali būti areštuojama iki dviejų trečdalių sumos, lygios penkioms minimaliosioms mėnesinėms algoms, ir visos šią sumą viršijančios pajamos, su sąlyga, kad suma, kuriai taikomas turto areštas, neviršys dviejų trečdalių visų pajamų (netaikoma, jei priverstinio vykdymo dalykas yra reikalavimas dėl išlaikymo).

Pagal Vykdymo proceso kodekso 133 straipsnį skolininko prašymu antstolis per tris darbo dienas panaikins skolininko sąskaitos areštą tiek, kad skolininkui būtų užtikrintos pajamos, kurioms turto areštas netaikomas (Vykdymo proceso kodekso 131 ir 132 straipsniuose nustatyti apribojimai). Jei į skolininko sąskaitą pervedamos daugiau nei vieno mėnesio pajamos, pagal skolininko prašymą antstolis per tris darbo dienas panaikins sąskaitos areštą tiek, kad skolininkui kiekvieną išankstinio mokėjimo mėnesį būtų užtikrintos pajamos, kurioms turto areštas netaikomas laikantis Vykdymo proceso kodekso 131 ir 132 straipsniuose nustatytų apribojimų. Jei negalima nustatyti į skolininko sąskaitą pervestų pajamų naudojimo laikotarpio, antstolis skolininkui užtikrins vieno mėnesio pajamas, kurioms turto areštas netaikomas. Kol prašymas bus išnagrinėtas, antstolis gali laikinai sustabdyti lėšų iš areštuotos sąskaitos pervedimą ieškovams ir panaikinti sąskaitos areštą tiek, kiek reikia skolininko ir jo šeimos narių išlaikymui.

[1] Pagal 2021 m. gruodžio 9 d. Estijos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 116 1 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga dirbant visą darbo laiką yra 654 EUR, o minimalioji valandinė alga – 3,86 EUR.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Airijoje nėra tikslios vykdymo sąvokos apibrėžties. Praktiniu požiūriu vykdymas – tai veiksmas, kuriuo įvykdomas teismo sprendimas ar nutartis. Teismas paprastai šį vykdymo veiksmą sankcionuoja prieš jo pradžią.

Toliau aprašomos dažniau pasitaikančios civilinio ir komercinio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo priemonės Airijoje.

Vykdymas

Šios rūšies veiksmas apima teismo sprendime nurodyto skolininko turto areštą. Teismas teismo sprendime nurodyto kreditoriaus prašymu priima nutartį, kurioje apylinkės teismo sekretoriui (arba šerifui, jeigu procesas vyksta Dubline arba Korke) nurodoma areštuoti tiek turto, kad jo vertė atitiktų teismo sprendime nurodytos skolos vertę (įskaitant visas dėl to atsiradusias teisines išlaidas). Paskui šis turtas gali būti parduotas siekiant grąžinti skolą.

Registracija

Priimtą teismo sprendimą galima paskelbti viešai įregistruojant jį Aukštojo teismo sprendimų registre. Registre yra visi teismo sprendimai, kuriuos įregistruoti prašė kreditorius, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimą priėmė apylinkės, apygardos ar Aukštasis teismas. Kai kuriuose laikraščiuose ir komerciniuose leidiniuose, pvz., Stubbs Gazette, skelbiamas skolininko vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir informacija apie teismo sprendimą. Be to, kredito įstaigos registruoja šią informaciją ir, jeigu teismo sprendimas nėra įvykdomas, skolininko teisė naudotis savo pinigais gali būti apribota.

Kreditoriaus, kuris prašo įrašyti teismo sprendimą į hipotekos registrą, rašytiniai parodymai prisiekus

Atitinkamam teismui patvirtinus teismo sprendimą, šiame sprendime nurodyto kreditoriaus rašytiniai parodymai prisiekus gali būti registruojami hipotekos registre siekiant apsaugoti kreditoriaus reikalavimą. Pajamos, gautos pardavus turtą, atsižvelgiant į kitų turto įkeitimų eiliškumą, prieš perduodant jas skolininkui, turi būti padalijamos skoloms padengti. Kitas veiksmas, kurį galima atlikti, – pateikti teismui prašymą dėl skolą patvirtinančios nutarties ir nutarties dėl turto pardavimo priėmimo.

Teismo nutartis, kurioje skolininkui nurodoma sumokėti skolą dalimis, ir (arba) teismo nutartis skirti laisvės atėmimo bausmę už teismo įsakymo nevykdymą

Prašymą priimti sprendimą, pagal kurį skola turi būti sumokama dalimis, remiantis 1926–1940 m. Teismo sprendimų vykdymo įstatymais, galima pateikti apylinkės teismui. Teisėjas, atsižvelgęs į skolininko turimas lėšas, priims sprendimą dėl skolos grąžinimo įmokų dydžio. Teismo nutartį skirti laisvės atėmimo bausmę už teismo įsakymo nevykdymą galima priimti tik dėl fizinių asmenų; šios nutarties negalima priimti juridinių asmenų, t. y. įmonių, atžvilgiu. Jeigu teismo sprendimas, kuriame skolininkui nurodoma sumokėti skolą dalimis, nevykdomas, galima pateikti prašymą priimti teismo nutartį įkalinti skolininką už teismo įsakymo nevykdymą. Iš esmės tai reiškia, kad galite būti įkalintas, jeigu skolą galite sumokėti, tačiau atsisakote tai padaryti.

Pajamų areštas

Teismo sprendime nurodytas kreditorius gali prašyti priimti nutartį, pagal kurią daromi atskaitymai iš skolininko atlyginimo ir (arba) darbo užmokesčio. Tokios nutarties padarinys – išmokas tiesiogiai kreditoriui moka skolininko darbdavys.

Sprendimas dėl turto arešto

Kai teismo sprendime nurodytas kreditorius turi informacijos apie skolą, kurią trečioji šalis turi sumokėti teismo sprendime nurodytam skolininkui, kreditorius gali pateikti teismui prašymą priimti sprendimą, kuriame trečiajai šaliai būtų nurodyta tam tikrą pinigų sumą sumokėti tiesiogiai kreditoriui. Sprendimą dėl tokios nutarties priėmimo teismas priima savo nuožiūra.

Vykdymas, kurį atlieka nešališkas administratorius

Taikydamas šią priemonę teismas gali paskirti administratorių, kuris, pvz., padalija pajamas, gautas už parduotą skolininko turtą, kad būtų grąžinta skola. Sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo teismas priima savo nuožiūra.

Svarbu pažymėti, kad priemones, kuriomis siekiama įvykdyti teismo sprendimą, parenka teismo sprendime nurodytas kreditorius ir patarėjai teisės klausimais. Teismų tarnyba šiuo atveju nepasiūlo jokio konkretaus būdo, kaip elgtis. Šis priemonių sąrašas nėra išsamus, jame tik nurodomos dažniausios vykdymo procedūros.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Dėl vidaus teismo sprendimo gali būti būtina gauti sprendimą priėmusio teismo leidimą; tik tuomet teismo sprendimas gali būti vykdomas (žr. pirmiau). Tam tikrais atvejais, tokiais kaip teismo sprendimo vykdymas arba registracija, prašymo teismui pateikti nebūtina – vykdymo prašymą galima pateikti atitinkamai teismo raštinei.

Jei teismo sprendimas buvo priimtas kitoje ES jurisdikcijoje, kompetentingas teismas yra Aukštasis teismas. Tačiau periodinio išlaikymo mokėjimo, dėl kurio kitose ES jurisdikcijose buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, atveju kompetentingas teismas yra apylinkės teismas.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Vykdomi yra teisminiai ir tam tikri neteisminiai sprendimai. Be teismo nutarčių, šie sprendimai yra supaprastinta tvarka priimti teismo sprendimai, kuriuos į registrą įrašo Aukštojo teismo sekretorius arba apygardos teismo apylinkės sekretorius.

Dažnai būtina gauti sprendimą priėmusio teismo leidimą; tik tuomet teismo sprendimas gali būti vykdomas. Tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vykdant arba registruojant teismo sprendimą, prašymo teismui pateikti nebūtina. Leidimą gali duoti atitinkama teismo raštinė.

Jei pagal kitų jurisdikcijų taisykles priimti teismo sprendimai turi būti vykdomi pagal ES reglamentus, kompetentingas yra Aukštasis teismas (arba periodinio išlaikymo mokėjimo, dėl kurio buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, atveju – apylinkės teismas). Reglamente (EB) Nr. 44/2001 (kuris pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012, kuris taikomas 2015 m. sausio 10 d. patvirtintiems arba sudarytiems teisminiams susitarimams) nustatytos pareigos buvo deleguotos Aukštojo teismo magistratui ir atvirame teismo posėdyje galima pateikti prašymą dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Airijoje, kurį išnagrinėjus priimama vykdymo nutartis.

Teismo sprendimas, kuris yra patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, išduotu pagal Reglamentą (EB) Nr. 805/2004, yra pripažįstamas, turi tokią pačią galią kaip ir Aukštojo teismo sprendimas ir yra atitinkamai vykdytinas. Kompetenciją vykdyti sprendimą dėl periodinio išlaikymo mokėjimo, patvirtinto Europos vykdomuoju raštu, turi apylinkės teismas. Vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojamas šis procesas, galima rasti 2011 m. Airijos įstatymų sąvade Nr. 274.

Jeigu teismo sprendimas priimamas dėl neginčytino reikalavimo, kuris turi būti vykdomas kitoje ES jurisdikcijoje, sprendimą priėmęs teismas turi jurisdikciją nagrinėti prašymus, susijusius su jo vykdymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto.

Prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo teismui (arba teismo raštinei) paprastai pateikia praktikuojantis teisininkas, nors kreditoriui nebūtina samdytis teisinio atstovo. Visus prašymus teismui privalo pateikti vietos praktikuojantis teisininkas ir jų negalima siųsti paštu. Tam tikrus prašymus teismo raštinėms, pvz., prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo, registracijos ir sertifikavimo siekiant patvirtinti kreditoriaus, kuris prašo įrašyti teismo sprendimą į hipotekos registrą, rašytinius parodymus prisiekus, galima siųsti paštu. Pasikonsultuoti dėl taikomos praktikos ir procedūros galima Aukštojo teismo teisėjų skyriaus elektroninio pašto adresu HighCourtCentralOffice@Courts.ie.

Teismų tarnybos nustatytos išlaidos (mokesčiai) yra minimalūs, o taikomi mokesčiai yra nurodyti mokesčių reglamente, kurį galima rasti Teismų tarnybos svetainėje. Išlaidų, kurios gali būti patiriamos dėl konsultavimosi su teisininkais ir advokatais, klausimą sprendžia kreditoriai ir jų teisiniai atstovai. Teismas gali priteisti kai kurias arba visas vykdymo procedūros metu susidariusias išlaidas.

3.2 Pagrindinės sąlygos

1926 m. Teismo sprendimų vykdymo įstatymo (pakeisto 1986 m. Teismų įstatymo (Nr. 2) 1 straipsniu) 15 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolą reikia sumokėti remiantis teismo sprendimu arba dekretu, kreditorius gali kreiptis į apylinkės teismą, kad šis išduotų šaukimą į teismą, pagal kurį skolininkas būtų kviečiamas atvykti pas apylinkės teismo teisėją į apklausą dėl savo turto. Prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą turi būti pateikiamas per šešerius metus nuo teismo sprendimo arba dekreto priėmimo dienos. Kreditorius turi pateikti tikrosios skolos įrodymus, o skolininkas turi užpildyti pažymą apie savo turtinę padėtį. Pagal 1926 m. įstatymo 16 straipsnį su pakeitimais, padarytais 1986 m. įstatymo 9 straipsniu, leidžiama pateikti įrodymus ir surengti skolininko arba kreditoriaus kryžminę apklausą. Vykdomasis dokumentas galioja dvylika metų nuo atitinkamo teismo sprendimo arba dekreto priėmimo dienos.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymas gali būti taikomas visų rūšių turtui, išskyrus greitai gendančius produktus arba daiktus, kuriuos skolininkas turės parduoti arba grąžinti.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Šaliai, kuri nesilaiko teismo nutarties, dėl teismo negerbimo gali būti taikomos sankcijos. Bausmės, kurias gali paskirti teismas, – tai baudos arba laisvės atėmimas tol, kol yra atsiprašoma teismo. Todėl šiuo atveju laikas, kurį asmuo gali būti kalinamas, nėra ribojamas. Ši nuostata taikoma ir bet kuriai trečiajai šaliai, kuri pažeidžia teismo nutartyje nustatytus reikalavimus.

Svarbu pažymėti, kad pagal 1926 m. Teismo sprendimų vykdymo įstatymo 20 straipsnį skolininko laisvės atėmimas dėl to, kad šis nesilaikė pareigos dalimis sumokėti skolą, nėra laikomas skolos arba jos dalies grąžinimu ir nepanaikina kreditoriaus teisės atgauti skolą kitais teisiniais būdais.

Bankai ir kitos finansų įstaigos turi tas pačias pareigas kaip ir kitos šalys, kurios privalo laikytis teismo sprendimų. Jeigu tam tikros sąlygos teismo sprendime neaptartos, reikėtų atkreipti dėmesį į įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojami klausimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu tokioje įstaigoje (pvz., 1988 m. Duomenų apsaugos įstatymą).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Tam tikruose sprendimuose visada nustatomas terminas, per kurį atitinkama šalis turi įvykdyti sprendime nustatytus reikalavimus, tačiau taip yra ne visada. Teismo sprendimas galioja dvylika metų, tačiau tam tikroms vykdymo priemonėms, kurios gali būti taikomos, galioja teismo reglamentuose arba teisės aktuose nustatytos terminų ribos. Pavyzdžiui, Aukštojo teismo vykdymo nutartis galioja vienus metus nuo jos priėmimo. Suėjus šiam terminui, reikalinga nauja vykdymo nutartis.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Paprastai skundas pateikiamas ne dėl pačios vykdymo priemonės, kurią leido taikyti teismo raštinė, bet dėl pagrindinio teismo sprendimo ar nutarties, kuriuo (-ia) grindžiama tokia priemonė. Nukentėjusi šalis gali kreiptis į apeliacinį teismą prašydama panaikinti teismo sprendimą arba nutartį. Terminai, per kuriuos turi būti paduodamas skundas, yra skirtingi; šie terminai pateikiami toliau:

• Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apygardos teismui per 14 dienų nuo teismo sprendimo ar nutarties priėmimo.
• Apygardos teismo sprendimą galima apskųsti Aukštajam teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo.
• Magistratų teismo sprendimą galima apskųsti Aukštajam teismui per 6 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos arba, jeigu sprendimas buvo priimtas ex parte, nuo pranešimo apie minėtą sprendimą dienos, arba, jeigu jį atsisakyta priimti, nuo tokio atsisakymo dienos (tuo atveju, kai vykdomas užsienio teismo sprendimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001, nustatomas vieno mėnesio apskundimo terminas).
• Aukštojo teismo sprendimą galima apskųsti Aukščiausiajam teismui per 10 dienų arba per 28 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos; tai priklauso nuo bylos pobūdžio.
• Aukštojo teismo arba apeliacinio teismo sprendimą galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui per 28 dienas nuo sprendimo priėmimo.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Teismo sprendimas galioja dvylika metų ir juo remiantis negalima imtis jokių veiksmų, jeigu suėjo šis dvylikos metų terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią minėtas sprendimas tapo vykdytinas. Be to, tam tikroms vykdymo priemonėms, kurios gali būti taikomos, galioja teismo reglamentuose arba teisės aktuose nustatytos terminų ribos. Pavyzdžiui, Aukštojo teismo vykdymo nutartis galioja vienus metus nuo jos priėmimo dienos. Suėjus šiam terminui, reikalinga nauja vykdymo nutartis. Dar vienas pavyzdys – norint, kad Aukštasis teismas priimtų vykdymo nutartį, teismo leidimas reikalingas tais atvejais, kai nuo vykdytino teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei šešeri metai.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – priverstinis vykdomajame dokumente nustatyto materialaus reikalavimo patenkinimas padedant valdžios institucijoms. Naudojamos toliau nurodytos vykdymo priemonės:

• priverstinis kilnojamųjų daiktų paėmimas;
• priverstinis iškeldinimas iš būsto;
• areštas;
• įkalinimas;
• baudos;
• priverstinis administravimas;
• pareiškimai prisaikdinant.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Kaip apibrėžta (naujajame) Civilinio proceso kodekse (CPK 927–931 straipsniai), vykdymo veiksmus atlieka tokią teisę turintis asmuo, kuris, remdamasis oficialia kopija (gr. Apógrafo), duoda atitinkamą nurodymą konkrečiam antstoliui, nurodo, kaip vykdymas turi būti atliekamas, ir, jei įmanoma, daiktus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai. Arešto atveju antstoliai aukciono rengėju paskiria regiono, kuriame rengiamas aukcionas, notarą. Sprendime turi būti nurodyta data ir jį turi pasirašyti sprendimo adresatas arba jo atstovas. Sprendimu suteikiamas leidimas atlikti visus vykdymo veiksmus, išskyrus atvejus, kai sprendime nustatyta kitaip.

Antstolis, kuriam įteikiama oficiali kopija ir nurodymas atlikti vykdymo veiksmus, turi įgaliojimus gauti mokėjimus ir išduoti rašytinį patvirtinimą, taip pat grąžinti oficialią kopiją, jeigu buvo atlikti visi vykdymo veiksmai. Antstolis taip pat gali priimti dalį sumokėtos sumos; tokiu atveju jis privalo išduoti patvirtinimą ir apie tai pažymėti oficialioje kopijoje. Dalies sumos sumokėjimo faktas netrukdo toliau atlikti vykdymo veiksmų.

Jei to reikia vykdymo tikslais, antstolis turi įgaliojimus patekti į būstą arba bet kurias kitas skolininko patalpas, atidaryti duris ir apieškoti kambarius, atidaryti uždaromus baldus, indus ar dėžes. Antstolis gali prašyti teisėsaugos institucijų (paprastai tai būna policija) pagalbos; tokiu atveju institucijos turi pareigą padėti.

Jeigu skolininkas vykdymo metu priešinasi, antstolis, siekdamas įveikti pasipriešinimą, gali panaudoti jėgą ir prašyti, kad teisėsaugos institucijos (paprastai policija) suteiktų pagalbą.

Antstolis parengia kiekvieno procesinio vykdymo veiksmo ataskaitą. Jeigu vykdymo procesas nebuvo sėkmingas, antstolis parengia ataskaitą nurodydamas priežastis. Jeigu vykdymo metu padaryta nusikalstama veika, antstolis privalo parengti atitinkamą ataskaitą ir pateikti ją kompetentingam prokurorui.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Vykdomasis dokumentas – viešas dokumentas, kuriuo patvirtinamas reikalavimas ir tariamam naudos gavėjui leidžiama reikalauti, kad skolininkas būtų priverstas laikytis šio dokumento turinio. Sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, – tai vykdomojo dokumento išdavimas ir reikalavimo galiojimas.

3.1 Procedūra

Vykdymas – teisingumo veiksmas, kuriuo siekiama suteikti teisinę apsaugą, o ne atlikti administracinį veiksmą. Vykdymo pareigūnams skirti prašymai ir kiekvienas vykdymo veiksmas reiškia procesinį veiksmą. Vykdymo tikslais turi būti įgyvendintos toliau nurodytos sąlygos:

• vykdymo tarpininkų jurisdikcija ir kompetencija;
• bylos šalies veiksnumas;
• procesinis veiksnumas;
• įgaliojimai veikti kliento vardu;
• teisėto intereso buvimas;
• gebėjimas būti ieškovu ir atsakovu teisme;
• vykdomojo dokumento buvimas;
• reikalavimo, kurį galima patenkinti vykdymo veiksmais, buvimas.

Vykdyti galima teisminius ir neteisminius sprendimus, kuriems nebūtinai reikalinga teismo nutartis dėl vykdymo. Toliau nurodomi vykdomieji dokumentai:

• galutiniai Graikijos teismų sprendimai;
• Graikijos teismų nutartys, kurios yra preliminariai vykdytinos;
• arbitražo sprendimai;
• Graikijos teismų protokolai, kuriuose įtvirtinamas susitarimas arba nustatomos teismo išlaidos;
• notariniai aktai;
• Graikijos teisėjų priimti mokėjimo įsakymai;
• sprendimai dėl nuomininko iškraustymo;
• vykdytinais paskelbti užsienyje priimti dokumentai;
• sprendimai ir aktai, kurie pagal įstatymus pripažįstami vykdomaisiais dokumentais.

Vykdymo pareigūnai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius vykdymo pareigūnus. Tiesioginius pareigūnus paskiria ieškinį pareiškęs kreditorius. Tai: a) antstoliai, kurie yra neapmokami valstybės tarnautojai, turintys įgaliojimus areštuoti skolininko turimus daiktus, turtą, laivus arba orlaivius, atlikti tiesioginius vykdymo veiksmus, areštuoti skolininką, kurį nurodyta suimti, ir pasirengti aukcionams, b) notarai arba juos pavaduojantys apylinkės civilinio teismo teisėjai, kurie turi įgaliojimus rengti savanorišką arba priverstinį aukcioną dėl skolininko areštuoto turto ir paskirstyti gautas pajamas pagal sudarytą reikalavimų patenkinimo eiliškumo sąrašą. Netiesioginiai pareigūnai – policija, ginkluotosios pajėgos ir antstolio liudytojai, kurie bendradarbiauja tais atvejais, kai vykdymo metu susiduriama su pasipriešinimu arba vykdymui iškyla pavojus. Visi šie pareigūnai atsako už bet kokį tyčinį vykdomų pareigų pažeidimą.

Patį vykdomąjį dokumentą išduoda asmuo, kuris turi teisę jį vykdyti, t. y. ieškovas arba jo atstovas, kuris nebūtinai turi būti advokatas. Pagrindinės vykdymo išlaidos:

• antstolio mokestis už areštą dėl ieškinių, kurių vertė neviršija 590 EUR: 53 EUR, dėl ieškinių, kurių vertė 591–6 500 EUR: 53 EUR + 2,5 proc. ieškinio sumos dydžio papildomas mokestis, o jei ieškinio suma yra 6 500 EUR ar daugiau: 53 EUR + 1 proc. ieškinio sumos dydžio papildomas mokestis, tačiau ne daugiau nei 422 EUR už kiekvieną areštuotą daiktą, laivą ar orlaivį;
• antstolio mokestis už kiekvieno aukciono arba pakartotinio aukciono programos arba arešto ataskaitos santraukos parengimą dėl ieškinių, kurių vertė neviršija 590 EUR = 53 EUR, dėl reikalavimų, kurių vertė 591–6 500 EUR = 2 proc., o dėl reikalavimų, kurių vertė 6 501 EUR ar daugiau, = 1 proc., bet ne daugiau nei 210 EUR;
• aukciono rengėjo mokestis = 30 EUR;
• antstolio mokestis už bet kurį kitą vykdymo veiksmą = 240–400 EUR atsižvelgiant į antstolio ir jo kliento susitarimą;
• antstolio liudytojo mokestis = 30 EUR kiekvienam liudytojui ir 60 EUR, jeigu liudytojas yra antstolis;
• jeigu vykdymas atšaukiamas, antstolio mokesčiai sumažinami 50 proc.;
• 0,50 EUR už kiekvieną kilometrą, kurį antstolis ir liudytojai turi nukeliauti iš savo buveinės, kad galėtų atlikti bet kurį veiksmą;
• specialus antstolio mokestis, kuris priklauso nuo vykdymo sudėtingumo laipsnio: dėl šio mokesčio susitaria antstolis ir jo klientas (šio mokesčio niekada nemoka asmuo, kurio atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai).

3.2 Pagrindinės sąlygos

Esminės vykdymo sąlygos:

• teisėto intereso buvimas, t. y. poreikis atlikti vykdymo veiksmą ir teisinė apsauga, kuri užtikrinama vykdymo veiksmais;
• reikalavimo galiojimas.

Vykdymo įstatymo paskirtis – suderinti prieštaraujančius kreditorių, iš vienos pusės, ir skolininkų arba trečiųjų šalių, iš kitos pusės, interesus susiklosčius toms aplinkybėms. Kriterijai, kuriuos teismai taiko priimdami sprendimą dėl vykdymo priemonių taikymo:

• greitas kreditorių reikalavimų patenkinimas patiriant mažai išlaidų;
• skolininko asmeninių teisių ir apskritai teisėtų interesų apsauga;
• bendrų kreditoriaus ir skolininko interesų paieška, atsižvelgiant į poreikį nustatyti kuo geresnę kainą aukcione;
• trečiųjų šalių interesų apsauga.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Vykdymo priemonės gali būti nukreiptos į skolininko turtą ir (arba) patį skolininką. Vykdymo priemonės – esminiai veiksmai, kuriuos atlieka pareigūnai, kuriems šiuo tikslu buvo suteikti įgaliojimai; vykdant šiuos veiksmus ir taikant valstybės prievartos priemones tiesiogiai arba netiesiogiai patenkinami reikalavimai. Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į šį turtą:

• skolininko turimą kilnojamąjį turtą arba kreditoriaus ar trečiosios šalies turimą kilnojamąjį turtą, kai trečioji šalis yra pasirengusi jį perduoti;
• skolininko daiktines teises, kurias jis turi trečiosios šalies kilnojamojo turto atžvilgiu;
• pinigus;
• piniginius reikalavimus trečiųjų šalių atžvilgiu, kuriuos turi asmuo, į kurį yra nukreipti vykdymo veiksmai;
• skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą arba skolininko daiktines teises į nekilnojamąjį turtą;
• laivus;
• orlaivius;
• intelektinės nuosavybės teises, patentus, filmų teises.

Vykdymo veiksmai negali būti nukreipti į:

• skolininko ir jo šeimos asmeninius daiktus;
• maistą ir kurą, kurio reikia skolininkui ir jo šeimai;
• medalius, atmintinus daiktus, rankraščius, korespondenciją, šeimos dokumentus ir verslo apskaitos dokumentus;
• knygas, muzikos instrumentus, meno kūrinius;
• įrankius, mašinas, knygas ar kitus daiktus, kurie asmeniui yra būtini norint užsidirbti pragyvenimui;
• greitai gendančius produktus;
• bendrovės akcijas;
• įstatymu nustatytas išlaikymo išmokas;
• darbo užmokestį, pensiją ar draudimo išmokas.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Skolininkas privalo laikytis sprendimo, kuriuo nustatoma vykdymo priemonė; šios pareigos privalo laikytis ir visos trečiosios šalys. Jeigu vykdymo metu patiriamas pasipriešinimas, antstolis gali jį įveikti jėga ir tuo pat metu prašyti teisėsaugos institucijų pagalbos. Antstolis gali pasamdyti du suaugusius liudytojus arba antrą antstolį. Jei skolininkas nesilaiko reikalavimų:

• jeigu skolininkas nesilaiko savo pareigos atlikti veiksmo, kurį taip pat gali atlikti trečiasis asmuo, kreditorius turi teisę atlikti veiksmą skolininko sąskaita;
• jeigu skolininkas nevykdo savo pareigos atlikti veiksmą, kurio trečiasis asmuo negali atlikti, ir jo atlikimas priklauso tik nuo skolininko pasirengimo jį atlikti, teismas nurodo skolininkui atlikti veiksmą ir jeigu jis to nepadaro, teismas paskiria skolininkui baudą, kurią jis turi sumokėti kreditoriui, ir laisvės atėmimo bausmę;
• jeigu skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikro veiksmo arba sutikti, kad jis būtų atliktas, teismas už bet kokį pažeidimą gali skirti baudą, kuri sumokama kreditoriui, ir laisvės atėmimo bausmę.

Nė vienas iš pirmiau nurodytų atvejų nedaro poveikio kreditoriaus teisei reikalauti sumokėti materialinės teisės nuostatose nustatytą kompensaciją už nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad skolininkas nesilaikė reikalavimų. Skolininkas iš esmės gali disponuoti turtu, tačiau jeigu turtas areštuojamas, juo disponuoti draudžiama ir visi disponavimo veiksmai negalioja asmens, kuris areštavo turtą, ir savo reikalavimus pareiškusių kreditorių atžvilgiu.

Jeigu vykdymas yra nukreiptas į skolininko banko sąskaitas, bankas neprivalo atskleisti pareiškėjui tikslių duomenų apie šias sąskaitas, tačiau jeigu bankui įteikiamas dokumentas dėl skolininko turimų piniginių reikalavimų arešto, disponuoti areštuota suma draudžiama ir disponavimo veiksmai sumą areštavusio asmens atžvilgiu negalioja, o bankas per aštuonias dienas nuo nutarimo dėl arešto įteikimo dienos privalo nurodyti, ar areštuotas reikalavimas (banko sąskaitoje esantys pinigai) yra, ir privalo sumokėti areštą atlikusiam asmeniui pinigų sumą, jeigu jos pakanka tokio asmens reikalavimui patenkinti.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Iš esmės nėra nuostatos, kuria būtų nustatomi pareiškėjui privalomi terminai; galioja tam tikri laiko apribojimai, tačiau tai yra terminai, iki kurių pabaigos negalima teisėtai atlikti konkrečių veiksmų, o ne įpareigojantys terminai, be to, jais tiesiogiai nenustatomas konkretus momentas, po kurio pareiškėjas nebegali imtis veiksmų. Nuostata, kuria vadovaujantis skirtingi atskiri veiksmai turi būti atlikti per tam tikrą laikotarpį po arešto arba iki aukciono, nepakeičia sistemos pagrindo. Siekiant užkirsti kelią neribotai procedūros trukmei, galioja tik galutinis vienerių metų laikotarpis, po kurio negalima atlikti arešto ar kitų veiksmų remiantis tuo pačiu sprendimu, be to, aukcionas negali būti rengiamas remiantis areštu, kuris suėjus šiam terminui atšaukiamas teismo sprendimu.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vienintelis teisių gynimo būdas, taikomas vykdymo procedūros metu, yra prašymas panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą; šį prašymą per 15 dienų nuo pirmojo vykdymo veiksmo atlikimo dienos gali pateikti asmuo, į kurį yra nukreiptas vykdymas, arba bet kuris teisėtą interesą turintis kreditorius, jeigu prašymas yra susijęs su teisės galiojimu arba ikiteisminio tyrimo procedūra; prašymas gali būti pateikiamas iki paskutinio vykdymo veiksmo, jeigu jis yra susijęs su bet kurio vykdymo veiksmo (t. y. nuo pirmojo veiksmo iki paskutinio) galiojimu, ir praėjus šešiems mėnesiams nuo paskutinio vykdymo veiksmo atlikimo dienos, jeigu prašymas yra susijęs su to veiksmo galiojimu. Prašymus panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą taip pat gali pateikti trečioji šalis, turinti teisę prieštarauti vykdymui, kuris yra ginčijamas, ir kuriuo ji gali remtis asmens, į kurį yra nukreiptas vykdymas, atžvilgiu; šiuo atveju netaikomas joks konkretus terminas. Jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos apylinkėje atliekami vykdymo veiksmai, konkrečiau, apylinkės civilinis teismas, jeigu vykdomasis dokumentas yra apylinkės civilinio teismo (gr. eirinodíkeio) sprendimas, o visais kitais atvejais – iš vieno teisėjo sudarytas pirmosios instancijos teismas (gr. monomelés protodíkeio). Tai, kad buvo pateiktas prašymas panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą, nesustabdo vykdymo, tačiau vykdymo procedūros sustabdymas gali būti nustatomas teismo nutartimi, kuri priimama pareiškėjui prašant ir kuriuo nustatomas arba nenustatomas reikalavimas pateikti garantiją. Ši nutartis perduodama vykdymo pareigūnams, kurie negali atlikti jokio vykdymo veiksmo, nebent toks leidimas yra aiškiai nustatytas nutartyje.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdymui, visų pirma atsižvelgiant į areštuotą turtą, taikomi toliau nurodyti apribojimai. Areštas negali būti nukreiptas į šį turtą: a) turtą, kuriam padaryta tiesioginės žalos, b) bendrovės akcijas, c) reikalavimus dėl išlaikymo, kylančius iš įstatymų arba testamento, taip pat reikalavimus dėl sutuoktinių indėlio prisidedant prie šeimos poreikių tenkinimo, d) reikalavimus į darbo užmokestį, pensijas ar draudimo išmokas, išskyrus atvejus, kai nagrinėjamas reikalavimas dėl išlaikymo, kylantis iš įstatymų arba testamento, arba dėl prisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo; tokiu atveju galima areštuoti pusę turto, atsižvelgiant į skolininko gautas sumas, jo santuoka sukurtų prievolių patenkinti šeimos poreikius apimtį ir naudos gavėjų skaičių, e) bet kokios rūšies ES pagalbą ar subsidijas, kurias, kaip trečioji šalis, turi OPEKEPE iki tol, kol jos pervedamos į naudos gavėjų banko sąskaitą arba kitaip jiems išmokamos. 2 straipsnio d punkte nustatyta išimtis taip pat taikoma tais atvejais, kai suma sumokama į skolininko banko sąskaitą. Išimtis taikoma tik tiek, kiek sąskaitoje esantis likutis nuo vykdymo pradžios iki mokėjimo dienos neviršija reikalavimo, kuriam netaikomas vykdymas, sumos.

Be to, skolininkas turi teisę apskųsti vykdymo procedūrą pasinaudodamas dviem teisių gynimo priemonėmis:

a) protesto pareiškimu pagal CPK 933 straipsnį, kuriame nurodyta, kad: bet koks asmens, kurio atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai, ir bet kurio kreditoriaus, turinčio teisėtą interesą, susijusį su vykdomojo dokumento, vykdymo procedūros arba reikalavimo pagrįstumu, prieštaravimas kaip protestas gali būti pareiškiamas tik apylinkės civiliniam teismui, jeigu vykdomąjį dokumentą priėmė tas teismas ir visais kitais atvejais – iš vieno teisėjo sudarytam pirmosios instancijos teismui. Jeigu pateikiant atskirus dokumentus pareiškiama keletas protestų, raštinės darbuotojas privalo užtikrinti, kad visi šie protestai būtų nustatyti ir perduoti nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Papildomi protesto pagrindai gali būti nurodomi tik konkrečiame prašyme, kuris pateikiamas teismo, kuriam yra adresuotas protestas, raštinei; remiantis šiuo prašymu, parengiamas pranešimas, kuris likus ne mažiau kaip aštuonioms (8) dienoms iki teismo posėdžio perduodamas kitai šaliai. Posėdis, kuriame aptariamas protestas, turi būti surengiamas ne vėliau kaip per šešiasdešimt (60) dienų nuo protesto pareiškimo, o atsakovui šaukimas įteikiamas ne vėliau kaip likus dvidešimčiai (20) dienų iki posėdžio. Jeigu po sprendimo įteikimo atliekami kiti vykdymo veiksmai, kompetentingu teismu laikomas vykdymo vietos apylinkės teismas, ; kitu atveju kompetentingu laikomas 584 straipsnyje nurodytas teismas. Jeigu vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimas arba mokėjimo įsakymas, prieštaravimai laikomi nepriimtinais tiek, kiek jiems taikomas atitinkamai 330 straipsnyje ir 633 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytas res judicata principas. Ginčai dėl reikalavimo patenkinimo turi būti išdėstomi tik raštu arba teisme. Sprendimas dėl protesto turi būti įteikiamas per šešiasdešimt (60) dienų nuo jo aptarimo posėdžio metu;

b) pagal CPK 1000 straipsnį skolininkas turi teisę prašyti sustabdyti jo atžvilgiu surengtą aukcioną. Visų pirma skolininko prašymu, kuris pateiktas vėliau nei likus penkiolikai (15) darbo dienų iki aukciono nebus priimtas, 933 straipsnyje nurodytas teismas, nagrinėdamas bylą 686 ir tolesniuose straipsniuose nustatyta tvarka, gali sustabdyti aukciono procedūrą ne ilgiau nei šešiems (6) mėnesiams nuo pradinės aukciono dienos, jeigu nėra rizikos, kad teismo sprendimo vykdymo reikalaujančiam kreditoriui bus padaryta žala ir jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad per šį laikotarpį skolininkas patenkins teismo sprendimo vykdymo reikalaujančio kreditoriaus reikalavimą arba kad praėjus šiam terminui aukcione bus gauta daugiau pajamų. Šis teismo sprendimas turi būti įteiktas iki iš karto prieš aukciono dieną einančio pirmadienio vidurdienio, ir aukcionas visada bus sustabdytas, jeigu bus padengtos šios išlaidos: a) bet kokios teismo sprendime įvertintos aukciono pagreitinimo išlaidos ir b) bent vienas ketvirtadalis sumos, mokėtinos asmeniui, kuris pagreitina aukcioną. Teismo sprendimas, kuriuo sustabdomas aukcionas, aukciono rengėjui bus perduotas tą pačią dieną, kurią jis įteikiamas. Mokėjimas turi būti atliktas aukciono dieną iki 10.00 val., o jeigu jis neatliekamas, aukcionas bus rengiamas įprasta tvarka.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Ispanija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Apskritai vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose reiškia, kad, jei pažeidėjas nevykdo vykdytino sprendimo (pvz., galutinio teismo sprendimo) savanoriškai, ieškovas privalo prašyti teismo užtikrinti, kad sprendimas būtų įvykdytas. Pavyzdžiui, siekdamas išieškoti skolą, kurią atsakovas yra įpareigotas sumokėti, tačiau to nepadaro, ieškovas (kreditorius) kreipiasi į teismą dėl vykdymo ir jam leidžiama taikyti išieškojimą areštuojant skolininko einamąsias sąskaitas arba nekilnojamąjį turtą, kurį pardavus aukcione ir gavus iš jo pajamas, galima apmokėti skolą kreditoriui.

Vykdymas grindžiamas 1978 m. Ispanijos Konstitucijoje įtvirtintais įgaliojimais, kuriais teisėjams ir teismams pavedama priimti sprendimus ir užtikrinti jų vykdymą (Konstitucijos 117 ir 118 straipsniai). Todėl bylos šalys privalo vykdyti teismo sprendimus ir kitus teismo dokumentus ir bendradarbiauti, kad būtų įvykdytas priimtas sprendimas. Teisėjas turi užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų tinkamai įvykdyti.

Teismo sprendimo įvykdymas reiškia, kad jį reikia įvykdyti taip, kaip nurodė teismas, t. y. kad bylą laimėjusi šalis įgyvendintų visas teismo sprendimu nustatytas teises. Ieškovas (toliau – vykdymo prašanti šalis, isp. ejecutante) gali prašyti grąžinti pinigų sumą, atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., statybos darbus, ar nuo jų susilaikyti arba įgyvendinti pripažintą teisę, įregistruojant ją atitinkamame viešajame registre, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutartyje.

Vykdymas gali būti galutinis arba laikinas. Pastaruoju atveju ir tam tikromis aplinkybėmis vykdomas dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas siekiant, kad kreditorius per tą laiką nepatirtų nuostolių (t. y. kol yra vykdomi procesiniai veiksmai dėl tokio sprendimo ir kol dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas), nes paprastai bylos nagrinėjimas užtrunka (Civilinio proceso kodekso (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil) 524–537 straipsniai).

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Ispanijos teisės aktais teismo sprendimų vykdymas pavedamas teisėjams ir teismams pagal teisės aktus ir taisykles, kuriais reglamentuojama jurisdikcija (Ispanijos Konstitucijos 117 straipsnio 3 dalis).

Pagal Konstituciją ir Civilinio proceso kodeksą (2000 m. sausio 7 d. Įstatymas Nr. 1/2000, BOE Nr. 7, 2000 m. sausio 8 d. su pakeitimais), kuriuo reglamentuojamas vykdymo procesas civilinėse bylose, tinkama vykdymo procedūros įgyvendinimo priežiūra pavedama teisėjui (545, 551, 552 straipsniai ir atitinkamos nuostatos). Būtent teisėjas, gavęs vykdymo siekiančios šalies prašymą, pradeda procedūrą priimdamas bendrąjį vykdomąjį dokumentą, kuris bus išduotas peržiūrėjus vykdomąjį dokumentą. Teisėjas taip pat priima sprendimą, jei atsakovas (toliau – asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, isp. ejecutado) pareiškia prieštaravimą dėl vykdymo ir pradeda konkrečią prieštaravimo dėl vykdymo procedūrą, kuri aprašyta toliau.

Teismo sekretoriai (isp. letrados de la administración de justicia), anksčiau vadinti teismo tarnautojais (secretarios judiciales), nustato ir pritaiko konkrečias vykdymo priemones (mokėjimo reikalavimus, asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, turto areštą, išskaitymą iš einamųjų sąskaitų, darbo užmokesčio ir pan.). Kai teisėjas priima bendrąjį vykdomąjį dokumentą, teismo sekretorius vadovauja vykdymo procedūrai ir priima atitinkamus sprendimus, nors kai kuriose bylose šie sprendimai gali būti skundžiami teismui apeliacine tvarka.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Apskritai turi būti priimtas galutinis teismo sprendimas arba bet kuris kitas vykdomasis dokumentas, kuriuo remiantis galima užtikrinti vykdymą (išimtys taikomos tais atvejais, kai sprendimas dar negalutinis, bet vykdytinas, pvz., kai ginčijami sprendimai yra laikinai vykdytini, nes tam tikromis aplinkybėmis tai leidžiama).

Pagal Civilinio proceso kodekso 517 straipsnio nuostatas dėl vykdymo procedūros ir vykdomųjų dokumentų vykdymo prašymas turi būti grindžiamas vykdytinu dokumentu. Vykdytini tik toliau nurodyti dokumentai:

1. galutinis teismo sprendimas;
2. arbitražo sprendimai ir tarpininkavimo susitarimai. Tarpininkavimo susitarimai turi būti registruojami pagal Įstatymą dėl tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose (isp. Ley de Mediación en Asuntos Civiles y Mercantiles);
3. teismo sprendimai, kuriais patvirtinami teisminiai susitarimai ir byloje pasiekti susitarimai, prireikus pridedant atitinkamus įrodymus, kad būtų matyti atitinkamas jų turinys;
4. viešieji dokumentai, jei tai yra jų pirmieji egzemplioriai. Jei tai yra antrieji egzemplioriai, jie turi būti patvirtinti teismo nutartimi, kurioje nurodomas nuostolius patirsiantis arba nuostolius sukėlęs asmuo, arba jie turi būti išduoti visoms šalims sutikus;
5. šalių ir profesinei asociacijai priklausančio komercinio tarpininko pasirašyti komercinių susitarimų dokumentai, jei jis patikrino šiuos dokumentus ir jei prie jų pridedama pažyma, kuria šis tarpininkas patvirtina, kad sutartis atitinka jo registre pateiktus įrašus ir datą;
6. teisėtai išleisti pareikštiniai arba vardiniai vertybiniai popieriai, rodantys įsipareigojimus, kurių terminas jau suėjo, ir šių vertybinių popierių atkarpos (taip pat apmokėtinos), jei jos atitinka šiuos vertybinius popierius ir jei vertybiniai popieriai atitinka buhalterines knygas.
7. Protestas dėl vertybinių popierių klastojimo, pateiktas per jų sutapties tikrinimo procesą, jei šie vertybiniai popieriai sutampa, neužkerta kelio priimti vykdymo nutartį, tačiau tai neturi poveikio paskesniam prieštaravimui dėl vykdymo, kurį gali pateikti skolininkas, teigdamas, kad vertybinis popierius yra suklastotas;
8. galiojančios pažymos, kurias išdavė už registrus atsakingos įstaigos ir kuriose pagal įrašus apskaitos dokumentuose nurodomi vertybiniai popieriai, kaip nurodyta Akcijų rinkos įstatyme (isp. Ley del Mercado de Valores), jei kartu su jomis pateikiama vertybinius popierius arba, jei taikytina, jų išleidimą patvirtinančio viešojo dokumento kopija, kai šio dokumento reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus.
9. Pateikus vykdymo prašymą ir įpareigojus jį užtikrinti, pirmesniame punkte nurodytos pažymos nenustoja galioti;
10. teismo nutartis, kuria nustatoma maksimali suma, kurios galima reikalauti kaip kompensacijos, priimta teisės aktų nustatytomis sąlygomis baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl įvykių, kuriems taikomas privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
11. kiti procesiniai sprendimai ir dokumentai, kurie yra vykdytini pagal šį ar kitus įstatymus.

3.1 Procedūra

Kalbant apie kitus elementus, tvarka yra reglamentuota Civilinio proceso kodekso 548 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose; reikėtų pažymėti, kad vykdomasis dokumentas išduodamas tik vienos iš šalių prašymu ir yra prašymo formos, kaip nurodyta toliau. Pateikus vykdymo prašymą teismui ir, jeigu yra įvykdytos procesinės taisyklės ir reikalavimai, teismas parengia bendrąjį vykdomąjį dokumentą. Kai teisėjas išduoda vykdomąjį dokumentą, teismo sekretorius priima dekretą, kuriame nurodomos konkrečios vykdymo priemonės, taip pat sekimo ir tyrimo priemonės, susijusios su asmens, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, turtu, iš kurio galima išieškoti.

Pranešimas apie minėtą vykdomąjį dokumentą ir dekretą, taip pat vykdymo prašymo kopija tuo pat metu įteikiami asmeniui, teismo sprendimu pripažintam skolininku, nors gali būti taikomos tam tikros priemonės, kad kreditorius nepatirtų žalos.

Asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, gali prieštarauti vykdymui remdamasis materialinės teisės (pvz., skola sumokėta) arba procesinės teisės (pvz., pateiktame dokumente yra klaidų) pagrindais pagal Civilinio proceso kodekso 556 straipsnį ir paskesnius straipsnius. Šiuo atveju pradedama rungimosi principu grindžiama procedūra, kai leidžiama tirti įrodymus, kuri užbaigiama priėmus nutartį, kuria vykdomasis dokumentas patvirtinamas arba pripažįstamas visiškai ar iš dalies negaliojančiu. Šį sprendimą galima skųsti apeliacine tvarka atitinkamam apygardos teismui (isp. Audiencia Provincial).

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kaip nurodyta pirmiau, vykdymo prašymas turi būti pateiktas atitinkamos šalies prašymu, įtraukiant jį į paduodamą ieškinį. Prie vykdymo prašymo turi būti pridėtas dokumentas, kuriuo grindžiamas vykdymas, prašyme turi būti nurodoma, kokį vykdymą teismo prašoma nurodyti atlikti, nurodomas asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, turtas, kuris gali būti areštuotas, sekimo ir tyrimo priemonės, reikalingos skolininko turtui nustatyti, asmuo ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas vykdymas, oficialiai įrodoma jų tapatybė. Jei vykdomasis dokumentas yra teismo sekretoriaus priimtas sprendimas arba už vykdymą atsakingo teismo sprendimas, vykdymo prašyme galima prašyti išduoti tik vykdomąjį dokumentą, nurodant vykdytiną teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 549 straipsnis); kitais atvejais vykdymo prašymą reikia pateikti kartu su dokumentais, kuriais grindžiamas vykdymas (jie išvardyti Civilinio proceso kodekso 550 straipsnyje). Jei vykdymo prašymas atitinka minėtus reikalavimus ir jei vykdymą galima nurodyti atlikti remiantis pateiktu dokumentu, vykdymą nurodo pradėti teismas arba teismo sekretorius, priimdamas dekretą ir nustatydamas (jei išieškoma pinigų suma) pagrindinę išieškotiną sumą, taip pat laikinai nustatytą palūkanų ir išlaidų sumą, dėl kurios vėliau gali būti tariamasi ir kuri vėliau gali būti keičiama, be to, visada būtina nurodyti atitinkamus asmenis ir taikytinas vykdymo priemones.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Neatsižvelgiant į tam tikrą toliau nurodytą turtą, kurio negalima areštuoti, visada reikėtų pabrėžti, kad vykdymo priemonės turi būti proporcingos išieškotinai sumai. Todėl, jei vykdymo priemonės yra per griežtos, teismas gali nurodyti jas sumažinti. Be to, jei jų nepakanka, vykdymo prašanti šalis gali prašyti jas papildyti, išplečiant jų taikymo sritį ar jas sugriežtinant. Jei vykdymo prašanti šalis nežino, koks turtas priklauso asmeniui, teismo sprendimu pripažintam skolininku, teismo galima prašyti atlikti tyrimą. Jį atlieka teismo sekretorius tiesiogiai iš teismo arba pateikdamas prašymus kompetentingoms institucijoms. Tačiau areštui ir išieškojimui iš darbo užmokesčio taikomi tam tikri dydžio ir kiti apribojimai, nurodyti toliau. Jeigu vykdymas atliekamas pagal įpareigojimą mokėti išlaikymą (jis nustatomas arba byloje dėl išlaikymo tarp giminaičių, arba šeimos byloje dėl vaikų išlaikymo), taikoma išimtis, nes tokiais atvejais vykdymui netaikomi teisės aktuose nustatyti dydžiai; vietoje to teismas nustato sumą, kuri gali būti areštuota (Civilinio proceso kodekso 608 straipsnis).

Kalbant apie neareštuotiną turtą, Civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose teigiama (nuoroda į „teismo tarnautoją“ turėtų būti aiškinama kaip reiškianti „teismo kanclerį“):

605 straipsnis. Neareštuotinas turtas

Šio turto negalima areštuoti jokiomis aplinkybėmis:

turto, kuris pripažintas nenusavinamu;

papildomų teisių, kurių negalima atskirti nuo pagrindinės teisės;

turto, kuris pats neturi vertės;

turto, kuris pagal teisės aktų nuostatas aiškiai pripažintas kaip neareštuotinas.

606 straipsnis. Asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, neareštuotinas turtas

Taip pat negali būti areštuotas toliau išvardytas turtas:

baldai ir namų ūkio reikmenys, taip pat šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdymo, arba jos šeimos narių drabužiai, kurių negalima laikyti pertekliniais. Apskritai tokie dalykai kaip maistas, kuras ir kt., kurie, teismo nuomone, yra būtini, kad asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, ir jo išlaikytiniai galėtų gyventi pakankamai oriai;

knygos ir priemonės, kurių teismo sprendimu pripažintam skolininkui reikia siekiant verstis savo profesija ar amatu, jei jų vertė nėra proporcinga reikalaujamos skolos sumai;

šventi daiktai ir daiktai, naudojami išpažįstant teisės aktų nustatyta tvarka registruotą tikėjimą;

sumos, kurios pagal įstatymus aiškiai pripažintos kaip neareštuotinos;

turtas ir sumos, pripažintos neareštuotinomis pagal Ispanijos ratifikuotas tarptautines sutartis.

607 straipsnis. Darbo užmokesčio ir pensijų areštavimas

1. Negali būti areštuotas atlyginimas, darbo užmokestis, pensijos, atlygiai ar jiems lygiavertės išmokos, mažesni už minimalaus darbo užmokesčio sumą.

2. Darbo užmokestis, atlyginimas ar pensijos, viršijantys minimalų darbo užmokestį, gali būti areštuojami pagal šią skalę:

• pirma papildoma suma – iki dviem minimaliems darbo užmokesčiams prilygstančios sumos, 30 proc.;
• papildoma suma – iki trims minimaliems darbo užmokesčiams prilygstančios sumos, 50 proc.;
• papildoma suma – iki keturiems minimaliems darbo užmokesčiams prilygstančios sumos, 60 proc.;
• papildoma suma – iki penkiems minimaliems darbo užmokesčiams prilygstančios sumos, 75 proc.;
• visos kitos sumos, viršijančios pirmiau nurodytą sumą, – 90 proc.

3. Jei šalis, kurios atžvilgiu prašoma užtikrinti vykdymą, gauna daugiau negu vieną darbo užmokestį ar atlyginimą, visi jie sudedami ir neareštuotina suma atskaitoma tik vieną kartą. Sutuoktinių darbo užmokestis, atlyginimas, pensijos, atlygiai ar lygiavertės išmokos sujungiami, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi atskiro turto ir teismo tarnautojui pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

4. Jei šalis, kurios atžvilgiu prašoma užtikrinti vykdymą, turi išlaikytinių, teismo tarnautojas gali šio straipsnio 1– 4 dalyse nurodytas procentines dalis sumažinti 10–15 proc.

5. Jei darbo užmokestis, atlyginimas, pensija ar kitos išmokos suvaržomi nuolat ar laikinai atliekant viešojo pobūdžio atskaitymus pagal mokesčių ar socialinės apsaugos teisės aktus, areštuotina suma nustatoma remiantis grynąja suma, kurią asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, gavo po šių atskaitymų.

6. Pirmesnės šio straipsnio dalys taikomos profesinės ir komercinės veiklos dirbant savarankiškai pajamoms.

7. Pagal šią nuostatą areštuotas sumas galima pervesti tiesiogiai vykdymo prašančiai šaliai į jos prieš tai nurodytą sąskaitą, jei tam pritaria už arešto vykdymą atsakingas teismo tarnautojas.

Tokiu atveju tiek asmuo ar įstaiga, vykdantys areštą ir paskesnį perdavimą, tiek vykdymo prašanti šalis privalo kas tris mėnesius informuoti teismo tarnautoją apie išsiųstas ir gautas sumas, išskyrus bet kokius reikalavimus, kuriuos gali pateikti šalis, kurios atžvilgiu siekiama vykdymo, – arba todėl, kad tokia šalis mano, jog skola visiškai grąžinta ir todėl areštas nebegalioja, arba todėl, kad išieškojimas ir perdavimas atliekamas ne tokia tvarka, kurią nustatė teismo tarnautojas.

Teismo tarnautojo priimta nutartis, kuria leidžiamas tiesioginis perdavimas, gali būti skundžiama paduodant tiesioginį apeliacinį skundą teismui.

Remiantis 2011 m. liepos 7 d. įsigaliojusiu 2011 m. liepos 1 d. Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 8/2011 dėl priemonių hipotekos skolininkams paremti, pateikiamas Civilinio proceso kodekso nuostatų paaiškinimas. Karališkojo įstatyminio dekreto Nr. 8/2011 1 straipsnyje nurodyta:

1 straipsnis. Draudimas areštuoti minimalias šeimos pajamas

„Jei pagal Hipotekos įstatymo (isp. Ley Hipotecaria) 129 straipsnio nuostatas kaina, gauta pardavus įkeistą įprastinį būstą, kai vykdomas tokios skolos išieškojimas, yra nepakankama užtikrintai paskolai padengti, suma, kuri negali būti areštuojama, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 1 dalyje, bus padidinta 50 proc. ir, be to, dar 30 proc. minimalaus darbo užmokesčio vienam šeimos nariui, negaunančiam stabilių pajamų, atlyginimo ar pensijos, viršijančių minimalų darbo užmokestį. Šiais tikslais šeima suprantama kaip sutuoktinis ar sugyventinis ir pirmos eilės protėviai bei palikuonys, kurie gyvena kartu su asmeniu, teismo sprendimu pripažintu skolininku.

Darbo užmokestis, atlyginimas ar pensijos, viršijantys minimalų darbo užmokestį, ir, kai taikoma, sumos, kurios gaunamos taikant ankstesnėje pastraipoje nustatytą nuostatą, kuria numatoma šeimos apsauga, bus areštuojami pagal minėto įstatymo 607 straipsnio 2 dalyje nustatytą skalę.“

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Jei tai yra nekilnojamasis turtas ar kitas turtas, kurį galima registruoti, teismas, siekdamas užtikrinti paskesnį vykdymą, vykdymo prašančios šalies prašymu gali įpareigoti atlikti prevencinio arešto įrašą atitinkamame viešajame registre (paprastai tai yra turto registras, t. y. nekilnojamojo turto registras).

Kitais atvejais gali būti taikomos toliau nurodytos priemonės:

• grynieji pinigai: konfiskavimas.
• einamosios sąskaitos: blokavimo įsakymas bankui.
• darbo užmokestis: įsakymas mokėtojui sulaikyti sumą.
• palūkanos, pajamos ir įplaukos: mokėtojo sulaikoma suma, teismo prižiūrimas administravimas arba sumokėjimas teismui;
• vertybiniai popieriai ir finansinės priemonės: palūkanų sulaikymas prie šaltinio, pranešimas, pateiktas vertybinių popierių biržos arba antrinės rinkos reguliavimo institucijai (jei vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje) ir pranešimas, pateiktas juos išleidusiai bendrovei;
• kitas kilnojamasis turtas: konfiskavimas.

Be to, siekiant užtikrinti vykdymą, visi asmenys, taip pat viešieji ir privatieji subjektai privalo bendradarbiauti taikant vykdymo užtikrinimo priemones (jie įspėjami apie tai, kad neįvykdžius šio reikalavimo jiems gali būti skirta bauda arba kita sankcija už nepaklusimą teismo sprendimui). Tai reiškia, kad jie privalo suteikti prašomą informaciją, taikyti atitinkamas užtikrinimo priemones ir perduoti teismui visus turimus dokumentus ir duomenis, netaikant jokių kitų apribojimų nei tie, kurie atsiranda dėl pagrindinių teisių laikymosi arba tam tikrais atvejais – teisės aktuose aiškiai nustatytų apribojimų.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymo priemonių galiojimo trukmė nenustatyta; jos galioja, kol vykdymas užbaigiamas. Taikant šias priemones, vykdymo prašanti šalis privalo prašyti kiekvienu atveju atitinkamo vykdymo. Pavyzdžiui, jei areštuojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turi būti prašoma surengti aukcioną. Mokėjimas vykdymo prašančiai šaliai bus atliktas iš pinigų, gautų pardavus turtą aukcione. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, kai nurodoma perduoti turtą vykdymo prašančiai šaliai (pvz., iškeldinimas dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo), vykdymo užtikrinimo priemonės bus turto valdymo perdavimas vykdymo prašančiai šaliai, kai sutartį pažeidęs nuomininkas bus iškeldintas iš patalpų.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Tačiau asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, kai yra informuojamas apie vykdymo užtikrinimą, gali jam prieštarauti. Tokiu atveju rengiama jau minėta prieštaravimo procedūra. Prieštaravimas gali būti pateikiamas materialinės teisės pagrindais arba dėl procedūrinių trūkumų. Prieštaravimo pagrindai skiriasi atsižvelgiant į vykdytiną dokumentą (kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 556 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose, atsižvelgiant į tai, ar tai yra procedūrinis teisėjo ar teismo kanclerio priimtas sprendimas, arbitražo teismo sprendimas ar tarpininkavimo siekiant taikos metu sudarytas susitarimas; maksimalios nuobaudos, kurias nurodyta taikyti baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykių; Civilinio proceso kodekso 517 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti dokumentai, taip pat kiti vykdytini dokumentai, nurodyti 517 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Pertekliniu reikalavimu grindžiami prieštaravimai ir formaliais trūkumais grindžiami prieštaravimai reglamentuoti atitinkamai Civilinio proceso kodekso 558 ir 559 straipsniuose). Reikėtų pažymėti, kad teismas gali būti anksčiau pasinaudojęs kuriuo nors iš šių pagrindų savo iniciatyva (jeigu manoma, kad kuri nors iš vykdomajame dokumente (patvirtintame viešajame dokumente ar pažymoje) esančių sąlygų gali būti nesąžininga, jis privalo veikti savo iniciatyva, išklausyti šalis šiuo klausimu ir priimti nutartį). Šalys gali apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį reaguodamos į prieštaravimo motyvus. Apeliacinį skundą nagrinės atitinkamas apygardos teismas.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Taigi vykdymo užtikrinimo priemonė, grindžiama teismo sprendimu arba nutartimi, teismo kanclerio sprendimu, kuriuo patvirtinama taikos sutartis ar nagrinėjant bylą sudarytas susitarimas, arba arbitražo teismo sprendimu ar tarpininkavimo susitarimu, netenka galios, jei per penkerius metus nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos nepaduodamas atitinkamas vykdymo užtikrinimo prašymas (Civilinio proceso kodekso 518 straipsnis).

Be to, prieš pradedant vykdyti procesinius sprendimus (kai to imasi teisėjas arba teismo kanclerio), arbitražo teismo sprendimus ar tarpininkavimo susitarimus, nustatomas tam tikras laukimo laikotarpis. Šis laikotarpis skirtas tam, kad asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, turėtų laiko savanoriškai įvykdyti nutartį, o bylą laimėjusiam asmeniui nereikėtų prašyti užtikrinti jos vykdymą. Todėl 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba pranešimo apie sprendimą patvirtinti ar pasirašyti susitarimą asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, dienos nereikalaujam užtikrinti, kad būtų vykdomi procesiniai ar arbitražo teismo sprendimai (Civilinio proceso kodekso 548 straipsnis). Galiausiai šis laukimo laikotarpis skirtas tam, kad asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, būtų paskatintas savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą.

Kaip paaiškinta 4.1 punkte, siekiant apsaugoti skolininką, Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad tam tikras turtas negali būti areštuotas, taip pat nustatyti kiekybiniai apribojimai, proporcingi darbo užmokesčio, atlyginimo ar pensijų areštui.

Turto aukcionuose didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui turtas parduodamas už mažiausias sumas proporcingai pagal turto vertę arba skolos sumą. Šios skolininko apsaugos ribos yra didesnės, jei aukcione parduodamas skolininko būstas, kuriame yra jo įprastinė gyvenamoji vieta (Civilinio proceso kodekso 670 ir 671 straipsniai).

Civilinio proceso kodekse taip pat nustatyta, kad paprastai, jei vykdymas nukreipiamas į pagrindinės įsiskolinimo sumos palūkanas ir proceso išlaidas, ši suma negali viršyti 30 proc. pagrindinės sumos (Civilinio proceso kodekso 575 straipsnis).

Jei vykdymas nukreipiamas į įprastinę gyvenamąją vietą, išlaidos, kurių galima reikalauti iš asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, negali viršyti 5 proc. vykdymo užtikrinimo prašyme nurodytos sumos (Civilinio proceso kodekso 575 straipsnis).

Jei skola išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, o skolininko socialinė ir finansinė padėtis labai pažeidžiama, iškeldinimas iš įprastinės gyvenamosios vietos atidedamas (Civilinio proceso kodekso 441 straipsnis).

Pagal Nemokumo įstatymo (isp. Ley Concursal) 55–57 straipsnius pavieniai vykdomieji dokumentai negali būti nukreipti į bankrutuojančiais paskelbtus subjektus, nes tik bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas turi išimtinę kompetenciją, susijusią su vykdymu, nukreiptu į nemokią šalį; taip siekiama užtikrinti, kad vieniems kreditoriams nebūtų teikiama pirmenybė kitų kreditorių sąskaita.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas (t. y. priverstiniai veiksmai, nes savanoriškai vykdant skolininkų prievoles procesas nepradedamas) apima visas procedūras, kurių metu tampa įmanoma priversti skolininką įvykdyti prievoles pagal vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai visų pirma yra teismo sprendimai (Prancūzijos ar užsienio teismo sprendimai) ir notariniai aktai, kurie yra patvirtinti kaip vykdytini (žr. toliau išdėstytą 2 punktą). Prancūzijos teisėje šiais vykdomaisiais dokumentais skolininkui gali būti nustatytos trijų rūšių prievolės: sumokėti, atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo ir galiausiai perduoti arba grąžinti daiktą.

Vykdymo teisė susijusi tik su skolininko turtu. Vykdymas asmenų atžvilgiu neįmanomas. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad skolininkas negali būti įkalintas vien už skolos nesumokėjimą. Tačiau atsisakymas vykdyti tam tikras prievoles (išlaikymo prievoles) yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio gali būti pradėtas skolininko baudžiamasis persekiojimas ir skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tą patį galima pasakyti apie skolininko tyčinį bankrotą.

Prievolės sumokėti vykdymas užtikrinamas areštuojant skolininkui priklausančias pinigų sumas, kilnojamąjį turtą ar nekilnojamąjį turtą. Jeigu areštas yra susijęs su pinigų suma, areštuota suma bus perduota kreditoriui (pvz., banko sąskaitos areštas). Jeigu areštas yra susijęs su skolininkui priklausančiu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, arešto pasekmė bus priverstinis turto pardavimas, o pardavus turtą gautos pajamos bus perduotos kreditoriui atsižvelgiant į jo reikalavimo dydį.

Prievolės perduoti arba grąžinti priklauso nuo turto pobūdžio. Jeigu tai yra kilnojamasis turtas, jis konfiskuojamas taikant areštą ir turi būti grąžinamas teisėtam turto savininkui. Jeigu tai yra nekilnojamasis turtas, turto valdymo teisė savininkui grąžinama iškeldinant gyventoją.

Kadangi draudžiama fiziškai priversti asmenį įvykdyti prievolę arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo, skolininkas raginamas įvykdyti šias prievoles gaunant teismo sprendimą, kuriuo nustatoma piniginė bauda. Baudos suma yra pinigų suma, kurią skolininkas turi sumokėti, jeigu neįvykdo prievolių. Mokėtina suma apskaičiuojama proporcingai pagal laikotarpį, kurį prievolė nebuvo vykdoma (jei tai yra prievolė atlikti tam tikrą veiksmą), arba pagal prievolės susilaikyti nuo tam tikro veiksmo atlikimo pažeidimų skaičių. Kadangi prievolės sumokėti, perduoti arba grąžinti taip pat yra aiškinamos kaip prievolės atlikti tam tikrą veiksmą, greta kitų priverstinio vykdymo priemonių, kurių gali būti imtasi, taip pat gali būti skiriama piniginė bauda.

Taip pat pažymėtina, kad privalomos vykdymo priemonės iš esmės gali būti taikomos tik dėl vykdomuoju dokumentu nustatytų prievolių.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Priverstinio vykdymo sritis yra antstolių monopolis. Jie yra teisingumo ministro skiriami valstybės ir ministerijų pareigūnai. Teisingumo ministras tikrina, ar jie savo pareigas vykdo griežtai laikydamiesi etikos normų. Antstoliams už jų paslaugas mokama (žr. 3 punktą). Kreditorius sumoka privalomo vykdymo priemonių išlaidas, vėliau šias išlaidas skolininkas privalo jam kompensuoti.

Kai ieškinys pateikiamas teismui, kompetentingas teisėjas paprastai būna vykdymo teisėjas – specializuotas bendrosios kompetencijos teismo (pranc. tribunal judiciaire) teisėjas.

Galiausiai, nors leidimą taikyti apsaugos priemones iš esmės duoda vykdymo teisėjas, jas išimties tvarka taip pat gali patvirtinti komercinių bylų teismo (tribunal de commerce) pirmininkas, jeigu jomis siekiama užtikrinti komercinių bylų teismo jurisdikcijai priklausantį reikalavimą.

Norint kreiptis į teismo antstolį (commissaire de justice) (anksčiau – antstolis, huissier de justice), kad jis imtųsi privalomo vykdymo priemonių, nebūtina turėti advokatą.

Nekilnojamojo turto arešto procese advokatas privalo dalyvauti. Išimties tvarka skolininkas, nesinaudodamas advokato paslaugomis, gali paprašyti vykdymo teisėjo leidimo privačiai parduoti savo turtą.

Kitose bylose advokato atstovavimas iš esmės yra privalomas, išskyrus atvejus, kai ginčijama vykdymo priemonė yra susijusi su mažesniu nei 10 000 EUR reikalavimu. Pastaruoju atveju šalys gali atvykti asmeniškai arba joms gali padėti arba atstovauti advokatas, sutuoktinis, sugyventinis, asmuo, su kuriuo jos yra sudariusios civilinės partnerystės susitarimą, tiesioginiai giminaičiai, šoninės linijos giminaičiai iki trečio laipsnio imtinai arba asmenys, išimtiniais santykiais susiję su bylos šalių asmeniniais darbuotojais arba jų įmone.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Prancūzijoje pripažįstamų vykdomųjų dokumentų sąrašas išdėstytas Civilinio vykdymo proceso kodekso (Code des procédures civiles d’exécution) L. 111-3 straipsnyje. Tai yra:

• bendrosios kompetencijos arba administracinių teismų priimti teisiškai privalomi sprendimai ir susitarimai, kuriems teisinio vykdymo statusą suteikė šie teismai;
• užsienio dokumentai ir teismų bei arbitražo sprendimai, kurių vykdytinumas patvirtintas nutartimi, kurios negalima ginčyti paduodant vykdymą sustabdantį skundą, nedarant poveikio taikytinoms Europos Sąjungos teisės nuostatoms;
• Bendro patentų teismo priimti sprendimai;
• teisėjo ir šalių pasirašyti oficialių taikinimo ataskaitų išrašai;
• notariniai aktai, kuriuose yra vykdymą sankcionuojanti išlyga;
• susitarimai, kuriais sutuoktiniai tarpusavyje susitaria dėl santuokos nutraukimo, sudarydami privatų dokumentą, kurį pasirašo abiejų šalių advokatai ir kuris saugomas oficialiame notaro registre Civilinio kodekso (Code civil) 229-1 straipsnyje nustatyta tvarka;
• dokumentas, kurį išduoda teismo antstolis čekio nesumokėjimo atveju arba jeigu kreditorius ir skolininkas yra sudarę susitarimą pagal Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 125-1 straipsnyje nustatytas sąlygas;
• pagal viešąją teisę įsteigtų juridinių asmenų, kurie įstatyme apibūdinami kaip viešieji juridiniai asmenys, išduoti dokumentai arba priimti sprendimai, kuriems įstatymu suteikiama tokia pati galia kaip teismo sprendimui;
• sandoriai ir dokumentai, kuriais įtvirtinamas tarpininkavimo, taikinimo arba rungimosi principu grindžiamos procedūros rezultatas ir kuriuos pasirašo kiekvienos šalies advokatas ir patvirtina kompetentingo teismo raštinė.

Bendrosios kompetencijos teismų sprendimai yra vykdytini, todėl jais remiantis galima pradėti vykdyti privalomo vykdymo priemones, jeigu jų jau nebegalima skųsti apeliaciniu skundu arba prieštaravimu, kai laikinas vykdymas yra privalomas (o taip iš esmės yra pirmosios instancijos sprendimų atveju), kurie sustabdo vykdymą, arba jeigu teisėjas nurodė savo sprendimą laikinai įvykdyti. Administracinių teismų sprendimai yra vykdytini, net jeigu juos galima apskųsti.

Leidžiamos privalomo vykdymo priemonės

Kai asmuo turi vykdomąjį dokumentą, jis iš esmės be išankstinio teisėjo leidimo gali pradėti visas Civilinio vykdymo proceso kodekse numatytas privalomo vykdymo priemones. Išimties tvarka dvi privalomo vykdymo procedūros gali būti pradedamos tik gavus išankstinį teisėjo leidimą:

• uždirbtų pajamų areštas, kurį atlikti leidimą suteikia skolininko gyvenamosios vietos apylinkės teismas, arba, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba neturi žinomos gyvenamosios vietos, trečiosios šalies, kuriai teismas priteisė grąžinti skolą, gyvenamosios vietos apylinkės teismas;
• nekilnojamojo turto areštas, kurį atlieka vykdymą užtikrinantis turto buvimo vietos teismas.

Norint gyvenamosiose patalpose areštuoti mažesnę nei 535 EUR sumą, taip pat reikia gauti išankstinį vykdymo teisėjo leidimą.

Civilinio vykdymo proceso kodekse numatytos privalomo vykdymo priemonės yra įvairios ir skiriasi priklausomai nuo atitinkamo turto rūšies (nekilnojamasis turtas, materialus kilnojamasis turtas, pinigai ir pan.; žr. 4.2 punktą). Be to, vykdymo procedūros turi būti ribojamos atsižvelgiant į tai, kiek tai yra būtina siekiant išieškoti reikalavimą, be to, pasirenkant šias priemones negalima piktnaudžiauti.

Nukrypstant nuo principo, kad privalomo vykdymo priemones galima pradėti vykdyti tik pagal vykdomąjį dokumentą, apsaugos priemones galima taikyti ir iki vykdomojo dokumento išdavimo. Jomis kreditoriui sudaromos sąlygos užtikrinti savo teises, kol jis laukia vykdomojo dokumento.

Apsaugos priemonės yra areštai ir teisminiai suvaržymai. Leidimą taikyti šias priemones išduoda teisėjas, jeigu pareiškėjo reikalavimas iš esmės atrodo pagrįstas ir pareiškėjas įrodo aplinkybes, dėl kurių, tikėtina, išieškojimas bus apsunkintas. Išankstinis teisėjo leidimas nereikalingas, kai kreditorius turi teismo sprendimą, kuris dar nėra tapęs vykdytinu. Bet kuriuo atveju šiomis sąlygomis priimtos priemonės nustoja galioti, jeigu antstolis labai greitai apie jas nepraneša skolininkui ir jeigu kreditorius neinicijavo bylos dėl dalyko esmės, kad gautų savo reikalavimą patvirtinantį teismo sprendimą.

Laikas, kuriuo gali būti atliekamos privalomo vykdymo priemonės

Vykdymo priemonės gali būti vykdomos tik 6.00–21.00 val. Jas draudžiama vykdyti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, nebent vykdymo teisėjas suteikė išankstinį leidimą.

Privalomo vykdymo priemonių išlaidos

Teismo antstoliams už jų paslaugas mokama. Kreditorius sumoka privalomo vykdymo priemonių išlaidas, vėliau šias išlaidas skolininkas privalo jam kompensuoti kartu su skola. Tačiau kreditorius vis tiek sumoka šių išlaidų dalį.

Antstolių atlyginimas reglamentuojamas 2016 m. vasario 26 d. Nutarimu Nr. 2016-230 ir 2016 m. vasario 26 d. įsakymu, kuriuo nustatoma jiems už kiekvieną vykdymo priemonę mokėtina suma. Visų pirma šiai mokesčių skalei priklauso:

• fiksuotas mokestis už kiekvieną priemonę, t. y. įsakymu nustatyta konkretaus dydžio suma; pagal ieškinio sumą šis fiksuotas mokestis dauginamas iš 0,5 (už ne didesnį kaip 128 EUR reikalavimą), iš 1 (už 128–1 280 EUR reikalavimą) arba iš 2 (už didesnį negu 1 280 EUR reikalavimą);
• mokestis už proceso pradėjimą, kuris gali būti imamas tik vieną kartą už vieną vykdomąjį dokumentą; tai yra 4,29 EUR, kai reikalavimas yra mažesnis negu 76 EUR; jeigu reikalavimas didesnis, mokestis yra proporcingas reikalavimo sumai ir gali būti ne didesnis kaip 268,13 EUR;
• mokestis už išieškojimą ir įvykdymą; tai yra proporcinis kintamas mokestis, kurį teismo antstolis ima tik tuo atveju, jeigu jis išieškojo visą reikalavimo sumą arba jos dalį; bet kuriuo atveju dalį šio mokesčio privalo sumokėti kreditorius (Komercinės veiklos kodekso (Code de commerce) A. 444-32 straipsnis);
• bylos administravimo mokesčiai; teismo antstolis ima 6,37 EUR už kiekvieną skolininko atliktą mokėjimą dalimis, išskyrus skolos dalį, už kurią jis neturi teisės imti šios sumos; šie mokesčiai už konkrečią bylą negali viršyti 32,74 EUR;
• 7,67 EUR transporto išlaidos (8,80 EUR, jeigu pranešimas teikiamas tik elektroninėmis priemonėmis);
• PVM (20 %);
• su tam tikromis išimtimis – vienodo dydžio 14,89 EUR mokestis (2017 m. sausio 1 d. duomenimis), kurį teismo antstoliai sumoka valstybei;
• pašto išlaidos, skirtos laiškams, kuriais atliekami privalomi procesiniai formalumai;
• šaltkalvio, kraustymo, transporto priemonės saugojimo ir baldų sandėliavimo išlaidos (pagal sąskaitą faktūrą).

Pavyzdžiui, jeigu išieškoma 10 000 EUR suma, minimali tam tikrų vykdymo priemonių mokesčių suma yra tokia:

• prevencinis banko sąskaitos areštas: 129,64 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• kilnojamojo turto areštas arba pardavimas: 114,21 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• transporto priemonės areštas pateikiant deklaraciją prefektūroje: 124,50 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• oficialus raginimas sumokėti kartu su nekilnojamojo turto areštu: 178,55 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis).

Be šių fiksuotų mokesčių, taikomi proporciniai mokesčiai, kurie už visą reikalavimą siekia 707,52 EUR, įskaitant mokesčius, iš kurių 118,46 EUR sumoka skolininkas, o 589,06 EUR – kreditorius.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Iš esmės norint taikyti vykdomaisiais dokumentais pagrįstas vykdymo priemones nereikalinga jokia teismo nutartis (žr. 3.1 punktą).

Vykdomojo dokumento neturintys kreditoriai gali inicijuoti apsaugos priemones, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos (žr. 3.1 punktą).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Iš esmės privalomo vykdymo priemonė gali būti taikoma visam skolininkui priklausančiam turtui.

Tačiau išimties tvarka teisės aktuose nurodyta, kad tam tikras turtas negali būti areštuojamas. Tai visų pirma yra:

• sumos, reikalingos pragyvenimui; taigi, pavyzdžiui, negalima areštuoti visų asmens uždirbtų pajamų, nes tam asmeniui turi būti palikta suma, pakankama jo kasdieniams poreikiams patenkinti; ta suma nustatoma kasmet, ją nustatant atsižvelgiama į uždirbtų pajamų sumą ir išlaikytinių skaičių;
• kilnojamieji daiktai, reikalingi kasdieniam skolininko gyvenimui ir darbui; iš esmės šiuos daiktus galima areštuoti tik siekiant užtikrinti jų kainos sumokėjimą arba jeigu jie yra nemažos vertės; šių daiktų sąrašas išdėstytas Civilinio vykdymo proceso kodekso R. 112-2 straipsnyje; pavyzdžiui, negalima areštuoti skolininko lovos arba stalo, nebent areštas grindžiamas jų pirkimo kainos nesumokėjimu arba tai yra didelės vertės daiktai;
• turtas, būtinas neįgaliajam arba skirtas ligoniui prižiūrėti; pavyzdžiui, negalima areštuoti neįgaliųjų vežimėlio.

Tam tikrais atvejais individualiųjų įmonių savininkams taip pat suteikiama viso ar dalies jų turto apsauga.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Privalomo vykdymo priemonės, nukreiptos į kilnojamąjį turtą ir pinigines skolas, vykdomos keliais etapais. Pirmiausia teismo antstolis areštuoja turtą. Areštas reiškia, kad turtu negalima disponuoti. Areštu skolininkui draudžiama perleisti areštuotą kilnojamąjį turtą. Jeigu skolininkas nevykdo šios prievolės išlaikyti savo turto nuosavybę, jis daro nusikalstamą veiką. Areštuotos pinigų sumos lieka užblokuotos skolininko sąskaitoje. Tada teismo antstolis apie areštą informuoja skolininką. Jeigu skolininkas neužginčija arešto perduodamas šį klausimą vykdymo teisėjui, teismo antstolis gali konfiskuoti kilnojamąjį turtą ir surengti jo pardavimą viešame aukcione arba pasirūpinti areštuotų sumų perdavimu. Jeigu areštas užginčijamas, vykdymo teisėjas leidžia taikyti privalomo vykdymo priemonę arba ją sustabdo, jeigu ji nebuvo pagrįstai taikyta.

Į pastatus nukreipta privalomo vykdymo priemonė yra nekilnojamojo turto arešto procedūra. Ji pradedama, kai teismo antstolis išduoda skolininkui oficialų raginimą sumokėti, kartu areštuodamas turtą, o tai reiškia, kad turtu negalima disponuoti. Tada kreditorius perduoda bylą vykdymo teisėjui, kad šis nustatytų, kokius veiksmus toliau atlikti byloje. Jeigu galimas privatus turto pardavimas ir skolininkas to prašo, teisėjas nukreipia bylą privataus pardavimo linkme ir nustato terminą tam pardavimui atlikti. Jeigu privatus pardavimas yra neįmanomas arba nepavyko, teisėjas nurodo parduoti turtą viešame aukcione. Viešas aukcionas rengiamas per posėdį, dalyvaujant teisėjui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdomieji dokumentai iš esmės gali būti įvykdyti per 10 metų (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-4 straipsnis). Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai remiantis tuo vykdomuoju dokumentu pradedama vykdyti privalomo vykdymo priemonė.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Šis klausimas aktualus tik dėl:

• arešto, kai kreditorius dar neturi vykdomojo dokumento,
• nutarčių duoti arba grąžinti konkretų kilnojamąjį daiktą, kai asmuo, prašantis duoti arba grąžinti daiktą dar neturi vykdomojo dokumento;
• uždirbtų pajamų arešto;
• nekilnojamojo turto arešto.

Šios procedūros yra vienintelės privalomo vykdymo priemonės, dėl kurių leidimą turi duoti vykdymo teisėjas. Teisėjo nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu arba kasaciniu skundu Kasaciniam Teismui (Cour de cassation), priklausomai nuo ieškinio sumos.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdomieji dokumentai iš esmės gali būti įvykdyti per 10 metų (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-4 straipsnis). Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai remiantis tuo vykdomuoju dokumentu pradedama vykdyti privalomo vykdymo priemonė.

Vykdymo priemonės gali būti vykdomos tik 6.00–21.00 val. Jas draudžiama vykdyti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, nebent vykdymo teisėjas suteikė išankstinį leidimą.

Be to, vykdymo procedūros turi būti ribojamos atsižvelgiant į tai, kiek tai yra būtina siekiant išieškoti reikalavimą, be to, pasirenkant šias priemones negalima piktnaudžiauti.

Be to, tam tikras turtas negali būti areštuojamas (žr. 4.1 punktą) ir dėl bet kokio gyvenamajam būstui priskiriamų patalpų arešto ar pardavimo turi būti gautas išankstinis leidimas, jeigu tokiu areštu siekiama išieškoti kitokį reikalavimą negu mažesnės nei 535 EUR sumos išlaikymas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 221-2 ir R. 221-2 straipsniai).

Galiausiai, jeigu skolininkas turi imunitetą nuo išieškojimo, į jo turtą, kuriam taikomas tas imunitetas, privalomo vykdymo priemonės negali būti nukreipiamos. Siekiant privalomo vykdymo priemonę nukreipti į tokiam asmeniui priklausantį turtą remiantis tuo, kad jam netaikomas imunitetas nuo išieškojimo, reikia gauti išankstinį teisėjo leidimą (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-1–L. 111-3 ir R. 111-1–R. 111-5 straipsniai).

Susijusios nuorodos

Legifrance

Le site de la Chambre Nationale des Commissaires de Justice

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Kroatijos Respublikoje vykdymo procesas reglamentuojamas Vykdymo įstatymo (kroat. Ovršni zakon) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 112/12, 25/13, 93/14, 55/16 ir 73/17; toliau – OZ) nuostatomis. Šiuo įstatymu reglamentuojama tvarka, kuria teismai ir notarai atlieka priverstinį reikalavimų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir autentiškus dokumentus (vykdymo procedūra), jeigu specialiajame įstatyme nenustatyta kitaip.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismai vykdymo procesą atlieka pagal vykdomuosius dokumentus, o notarai – pagal autentiškus dokumentus.

Vykdomojo dokumento apibrėžtis pateikta OZ 23 straipsnyje, o autentiški dokumentai apibūdinti OZ 31 straipsnyje.

Vykdymo procedūros sudedamoji dalis taip pat yra Finansų agentūra (kroat. Financijska agencija, toliau – Agentūra) – teisinis subjektas, atliekantis vykdymą pagal OZ nuostatas ir įstatymą, kuriuo reglamentuojamas lėšų išieškojimas, taip pat darbdaviai, Kroatijos pensijų draudimo institutas (kroat. Hrvatski zavod za mirovinsko osiguranje) ir kitos įstatymuose numatytos institucijos.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Teismai vykdymo procesą atlieka pagal vykdomuosius dokumentus, kurie pagal OZ yra šie:

1. vykdytini teismų sprendimai ir susitarimai,

2. vykdytini susitarimai, nurodyti Civilinio proceso įstatymo 186 straipsnio a punkte,

3. vykdytini arbitražo teismo sprendimai,

4. vykdytini sprendimai, paskelbti administracinio proceso metu, ir vykdytini susitarimai, pasiekti administracinio proceso metu, jeigu tai apima piniginės prievolės vykdymą ir jeigu įstatyme nenumatyta kitaip,

5. notarinis vykdymo sprendimas ir notarinė vykdymo sąlyga,

6. susitarimai, pasiekti Kroatijos Respublikos garbės teismų (kroat. sudovi časti) kolegijų nagrinėjamose bylose, ir susitarimai, pasiekti vykstant tarpininkavimo procesams, kaip numatyta įstatymo, kuriuo reglamentuojami tarpininkavimo procesai, nuostatomis,

7. kiti dokumentai, kurie įstatymais yra pripažinti vykdytinais.

Vykdytini dokumentai yra tinkami vykdyti, jeigu juose nurodytas kreditorius ir skolininkas, piniginės prievolės įvykdymo dalykas, rūšis, apimtis ir laikas.

Jeigu vykdytinas dokumentas yra sprendimas, kuriame raginama išieškoti skolą mokėjimo būdu arba atliekant tam tikrą veiksmą, jame taip pat turi būti nurodytas savanoriško įvykdymo terminas, o jeigu savanoriško įvykdymo terminas nenurodytas, tada šį terminą vykdomajame rašte nurodo teismas.

3.1 Procedūra

Kreditorius, remdamasis vykdytinu dokumentu, inicijuoja vykdymo procesą pateikdamas teismui prašymą dėl vykdymo. Prašymus dėl vykdymo kreditorius gali teikti asmeniškai kaip proceso šalis, arba per atstovą. Kai konkrečiai nurodyta įstatymuose, vykdymo procesas gali būti inicijuojamas ex officio.

Dalykinį teismingumą vykdymo procese turi savivaldybių teismai, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Vykdymas atliekamas laikantis vykdomajame rašte nurodytų apribojimų.

Vykdomajame rašte turi būti nurodytas vykdytinas, t. y. autentiškas, dokumentas, kuriuo remiantis atliekamas vykdymas, taip pat kreditorius ir šalis, kurios atžvilgiu siekiama įvykdyti reikalavimą (skolininkas), vykdomas reikalavimas, vykdymo priemonės ir dalykas, kita informacija, reikalinga vykdymui atlikti.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Prašyme dėl vykdymo turi būti išdėstytas prašymas atlikti vykdymą, jame nurodomas vykdytinas arba autentiškas dokumentas, kuriuo remiantis siekiama atlikti vykdymą, taip pat kreditorius ir skolininkas, kreditoriaus ir skolininko asmens kodai, reikalavimas, kurį siekiama įvykdyti, priemonės, reikalingos vykdymui atlikti, ir (prireikus) vykdymo dalykas. Prašyme turi būti nurodyta ir kita privaloma informacija, reikalinga vykdymui atlikti.

Prašyme dėl vykdymo remiantis autentišku dokumentu turi būti išdėstyti:

1. prašymas teismui nurodyti skolininkui per aštuonias dienas, o jeigu ginčas kilo dėl įsakomojo vekselio arba čekio – per tris dienas patenkinti reikalavimą ir sumokėti visas su tuo susijusias išlaidas,

2. vykdytinas prašymas.

Taigi, pagrindinės sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas, yra vykdytinas arba autentiškas dokumentas, kuriuo remiantis nurodoma atlikti vykdymą, ir vykdytinas prašymas.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Vykdymo dalykas yra daiktai ir teisės, kurie pagal įstatymus gali būti vykdymo dalykas, kai juos siekiama išieškoti pagal reikalavimą. Vykdymas atliekamas siekiant patenkinti kreditoriaus reikalavimą išieškoti daiktus, sudarančius skolininko turto dalį.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo dalykas gali būti skolininko turtas (pinigai, nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai ar dalyvavimas) arba tam tikros pareiškėjo neturtinės teisės (kilnojamojo turto perdavimas ir pristatymas, iškeldinimas iš nekilnojamojo turto ir jo perdavimas, asmens grąžinimas į darbą ir kt.). Proceso metu pareiškėjas gali pasirinkti, kuriuos daiktus jis nori išieškoti.

Daiktai, kuriais neprekiaujama, negali būti išieškomi, taip pat negali būti išieškomi kiti daiktai, kai tai draudžiama specialiaisiais teisės aktais. Negali būti išieškoma pagal mokesčiais pagrįstus reikalavimus, negali būti išieškomos ir kitos rinkliavos.

Be to, negali būti išieškomi gynybai skirti įrenginiai, ginklai ir įranga, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijų ir teisminių institucijų darbui skirti įrenginiai.

Ar tam tikras objektas ar teisė gali būti išieškomi, t. y. ar vykdymas daikto arba teisės atžvilgiu yra apribotas, vertinama atsižvelgiant į aplinkybes, buvusias tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas dėl vykdymo, jeigu OZ konkrečiai nenumatyta kitaip.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Pagrindiniai vykdymo užtikrinimo priemonių padariniai – apribojamos skolininko teisės disponuoti turtu.

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu atliekant vykdymo procedūras nekilnojamasis arba kilnojamasis turtas parduodamas, kad iš pardavimo pajamų būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas.

Finansinių reikalavimų vykdymo procedūros baigiamos reikalavimui patenkinti reikalingos sumos konfiskavimu pagal piniginį reikalavimą ir jos pervedimu kreditoriui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymo užtikrinimo priemonės galioja, kol baigiamas vykdymo procesas, o tai įvyksta, kai iki galo patenkinamas kreditoriaus reikalavimas arba jis atsiima prašymą dėl vykdymo.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Skolininkas turi teisę:

• apskųsti išduotą vykdomąjį raštą arba

• apskųsti notaro sprendimą, priimtą pagal autentišką dokumentą.

Leistinu apeliaciniu skundu laiku apskundus vykdomąjį raštą, išduotą pagal vykdytiną dokumentą, vykdymo procesas nesustabdomas.

Leistinu skundu laiku apskundus notaro sprendimą, priimtą pagal autentišką dokumentą (dėl kurio teismas priėmė sprendimą ir kuris buvo pateiktas notarui), procesas pertvarkomas į standartinį ieškinio nagrinėjimo procesą (kroat. klasična parnica) ir ieškinys toliau nagrinėjamas teisme, kuriame proceso šalys – dabartinis pareiškėjas (buvęs kreditorius) ir atsakovas (buvęs skolininkas), – siekdami laimėti procesą, turi pagrįsti savo argumentus. Jeigu įvykdomos OZ nurodytos būtinos sąlygos, skolininkas turi teisę sustabdyti vykdymo procesą.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Teismas vykdymą apibrėžia tokiomis priemonėmis ir tokių daiktų atžvilgiu, kokie nurodyti prašyme dėl vykdymo. Jeigu siūlomos kelios priemonės ir daiktai, teismas skolininko siūlymu apriboja vykdymą ir jį taiko tik pasirinktoms priemonėms ar daiktams, jeigu jie laikomi pakankamais reikalavimui patenkinti.

Vienas iš pagrindinių vykdymo procedūros principų – atlikdamas vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūras, teismas privalo gerbti skolininko orumą, taigi, užtikrinti, kad vykdymas būtų kuo palankesnis.

Skolininko apsauga užtikrinama į vykdymo procesą neįtraukiant daiktų ir priemonių (arba įtraukiant tik dalį jų), iš kurių arba kuriais naudojantis vykdymo proceso metu galima priverstinai patenkinti kreditoriaus reikalavimą – skolininkui suteikiamos tam tikros procesinės ir materialinės garantijos, susijusios su vykdymu. Ši apsauga pasireiškia tuo, jog sprendžiant, ar vykdymas yra leistinas, nustatant vykdymo priemones ir daiktus, kurių atžvilgiu jis taikomas, ir taikant kreditoriaus reikalavimo priverstinio patenkinimo procedūrą, vadovaujamasi teisėtumo principu.

Esama nekilnojamojo turto išieškojimo apribojimų, susijusių su daiktais, kurių negalima išieškoti, kaip nurodyta OZ 91 straipsnyje.

Esama kilnojamojo turto išieškojimo apribojimų, susijusių su daiktais, kurių negalima išieškoti, kaip nurodyta OZ 135 straipsnyje.

Esama išieškojimo pagal piniginius reikalavimus apribojimų, kurie yra nurodyti OZ 173 straipsnyje, o OZ 172 straipsnyje nurodyta, iš kokių skolininko pajamų išieškoti negalima.

OZ 212 straipsnyje nurodytos specialios išieškojimo taisyklės, susijusios su lėšomis, kurių neleidžiama išieškoti arba kurių išieškojimas ribojamas, o OZ 241 ir 242 straipsniuose išdėstytos specialios taisyklės, kokios išimtys ir apribojimai taikomi išieškant iš juridinių subjektų.

Skolininkų, kurie yra fiziniai asmenys, apsauga atliekant išieškojimo pagal piniginius reikalavimus procedūras numatyta OZ 75 straipsnyje, o juridinių subjektų apsauga numatyta OZ 76 straipsnyje.

OZ nuostatomis, kuriose nurodyti vykdymo apribojimai, t. y. kuriomis draudžiama išieškoti tam tikrus daiktus, numatyta skolininko apsauga vykdymo proceso metu.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Italija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų (skolos dokumentų, viešų potvarkių (it. atti publici) ir su konkrečiomis paslaugomis susijusių privačių aktų, kurių autentiškumas patvirtintas) įgyvendinimas. Šiame etape, kurio metu vis dar vyksta teisminis nagrinėjimas, gali įsikišti teisėsaugos ir teisėtvarkos tarnybos, jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo prievolių.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Kompetenciją atlikti vykdymo veiksmus turi bendrosios kompetencijos teismai. Prašymas dėl vykdymo atsisakymo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (reglamento „Briuselis I“ nauja redakcija) 47 straipsnio 1 dalyje, taip pat turi būti pateikiamas bendrosios kompetencijos teismams.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Vykdomojo dokumento turėjimas yra būtina ir pakankama sąlyga vykdymo veiksmams pradėti. Vykdomieji dokumentai paprastai yra nustatyti įstatymu, t. y. Civilinio proceso kodekso 474 straipsniu; vykdomieji dokumentai yra dviejų rūšių: teisminiai ir neteisminiai. Teisminiai vykdomieji dokumentai – teismo sprendimai, aktai ir nutartys, kuriuos teismas priėmė bylos nagrinėjimo metu arba proceso pabaigoje. Neteisminiai dokumentai – šalių savarankiškai sudaryti skolos dokumentai, vieši potvarkiai ir privatūs aktai, kurių autentiškumas patvirtintas.

3.1 Procedūra

Vykdymas pradedamas, kai skolininkui įteikiamas vykdomasis dokumentas; tai turi būti vykdytina kopija, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 475 straipsnyje, ir vykdymo nutartis (it. precetto), kuri yra preliminarus sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigojamas įvykdyti prievolę per ne trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį ir kuriuo įspėjama, kad priešingu atveju bus pradėtas priverstinis vykdymas pagal Civilinio proceso kodekso 480 straipsnį. 480 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta, kad vykdymo nutartyje kreditorius privalo pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje jurisdikciją turi vykdymą užtikrinantis teismas. Jeigu nuolatinė gyvenamoji vieta nepasirenkama, skundai dėl vykdymo nutarties paduodami nutarties įteikimo vietos teismui, o pranešimai kreditoriui įteikiami to paties teismo raštinėje. Įvykdžius šiuos oficialius reikalavimus, antstolis gali pradėti vykdymo procesą nuo arešto, tačiau pirmiausia jis turi parodyti minėtus reikalaujamus dokumentus. Areštas atliekamas per 90 dienų nuo vykdymo nutarties įteikimo dienos, bet ne anksčiau nei toje nutartyje nurodytą dieną, priešingu atveju nutartis nebegalios (481 straipsnis). Šiame etape būtinas teisinis atstovavimas.

Areštas nustoja galioti, jeigu per 45 dienas nuo jo atlikimo neprašoma perduoti ar parduoti turtą.

Pasitelkus teisėsaugos ir teisėtvarkos tarnybas, vykdymu siekiama užtikrinti priverstinį neįvykdytų prievolių įgyvendinimą. Vykdymą galima taikyti finansinėms skoloms ir prievolėms, susijusioms su kilnojamojo turto perdavimu arba nekilnojamojo turto atlaisvinimu, ir nepakeičiamoms teigiamoms prievolėms.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Būtina ir pakankama sąlyga vykdymui pradėti yra vykdomojo dokumento, kuriame nustatyta „tikra, fiksuoto dydžio ir mokėtina“ teisė (it. certo, liquido ed esigibile) (474 straipsnis), turėjimas. Tikrumo laipsnis priklauso nuo vykdomojo dokumento: akivaizdu, kad didesnį tikrumo laipsnį suteikia pirmos instancijos teismo sprendimas (kuris yra preliminariai vykdytinas), palyginti su skolos dokumentu arba sandoriais, patvirtintais viešais potvarkiais arba privačiais aktais, kurių autentiškumas patvirtintas.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Vykdymą užtikrinantis teismas proceso metu taiko įvairių rūšių priemones, paprastai priimdamas įsakymus (it. ordinanze). Tai yra įvairios priemonės: nuo priemonių, kurios yra reikalingos norint nustatyti tinkamo bylos nagrinėjimo taisykles, iki priemonių dėl daikto perdavimo, pvz., dekretas (it. decreto), kuriuo areštuotas turtas perduodamas asmeniui, kuris už jį aukcione pasiūlė didžiausią kainą.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Konfiskuoti galima toliau nurodytą turtą: a) kilnojamąjį turtą, b) nekilnojamąjį turtą, c) skolininko reikalavimus ir kilnojamąjį turtą, kurį skolininkas laiko trečiųjų šalių patalpose, d) įmonių akcijas.

Taip pat gali būti užtikrinamas prievolių atiduoti kilnojamąjį turtą ir atlaisvinti nekilnojamąjį turtą ir pakeičiamų teigiamų bei neigiamų prievolių vykdymas.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Pinigų sumų išieškojimo, kuris pradedamas areštu, atveju vykdymas reiškia, kad skolininkas, kurio atžvilgiu buvo įvykdyta vykdymo nutartis, areštuotais pinigais negali naudotis. Todėl visi disponavimo tais pinigais veiksmai negalios ir jais negalima užkirsti kelio vykdymui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymo priemonės – pareikštų reikalavimų patenkinimo priemonės, todėl tyrimų metu jų negalima naudoti kaip įrodymų.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Teisės sistemoje skolininkui (ir (arba) trečiosioms šalims, į kurias nukreiptas vykdymas) leidžiama apskųsti su vykdymo procedūra susijusius aktus ir teismo sprendimus. Dėl skundų gali būti priimami dviejų rūšių teismo sprendimai:

– skundas dėl vykdymo (it. opposizione all’esecuzione) (Civilinio proceso kodekso 615 ir 616 straipsniai), kuriuo ginčijama teisė tęsti vykdymą (arba kreditoriaus teisė tęsti vykdymą);

– skundas dėl vykdomųjų dokumentų (it. opposizione agli atti esecutivi) (Civilinio proceso kodekso 617 ir 618 straipsniai), kuriuo ginčijamos procesinės klaidos (t. y. su vykdymo procedūra susijusių dokumentų teisėtumas).

Skundai dėl vykdymo arba vykdomųjų dokumentų, paduoti prieš priverstinio vykdymo pradžią, apibūdinami kaip skundai dėl vykdymo nutarties (it. precetto), nes jie paduodami po to, kai įteikiamas dokumentas, kuriuo iš anksto pranešama apie vykdymo pradžią: pagal bendrąsias kodekso nuostatas skundas dėl vykdymo nutarties paduodamas teismui, kuris turi jurisdikciją byloje arba jurisdikcija jam priklauso pagal sumą ir teritoriją.

Jeigu vykdymas jau prasidėjo arba arešto orderis jau įteiktas, vykdymas arba vykdomieji dokumentai apskundžiami paduodant konkretų skundą vykdomajam teismui.

Trečiosios šalys, teigiančios, kad jos turi daiktines teises į areštuotą turtą, gali paduoti skundą vykdomajam teismui ir tai turi padaryti iki turto pardavimo arba perdavimo.

Šis klausimas teisiškai reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 615, 616, 617, 618 ir 619 straipsniais.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Be daiktų, kurių pagal specialias teisines nuostatas negalima areštuoti, areštas negali būti taikomas toliau nurodytam turtui:

1) šventiems objektams ir daiktams, naudojamiems religinėms apeigoms;

2) vestuviniams žiedams, drabužiams, namų ūkio tekstilei, lovoms, pietų stalams ir kėdėms, drabužių spintoms, komodoms, šaldytuvams, dujinėms ir elektrinėms viryklėms ir orkaitėms, skalbimo mašinoms, namų ūkio ir virtuvės įrankiams ir baldams, kuriuose jie laikomi, kad jų pakaktų skolininko ir jo namų ūkio poreikiams patenkinti; tačiau tai neapima didelės vertės baldų (išskyrus lovas), įskaitant vertingus antikvarinius ir patvirtintą meninę vertę turinčius daiktus;

3) maistui ir kurui, kuris yra būtinas skolininkui ir ankstesniuose punktuose nurodytiems kitiems asmenims pragyventi vieną mėnesį.

Didelę piniginę vertę turintys baldai (išskyrus lovas) (įskaitant vertingus antikvarinius ir patvirtintą meninę vertę turinčius daiktus) taip pat negali būti areštuojami.

Ginklai ir kiti daiktai, kuriuos skolininkas turi turėti, kad galėtų teikti viešąsias paslaugas, apdovanojimai, laiškai, užrašai ir apskritai šeimos dokumentai, taip pat rankraščiai, išskyrus atvejus, kai jie yra kolekcijos dalis, negali būti areštuojami.

Įstatyme nustatyta, kad inter alia negalima areštuoti valstybei priklausančio turto, valstybei ar kitam viešajam subjektui priklausančio turto, kuriuo negalima disponuoti, turto, kuriam taikomas sutuoktinių turto režimas, bažnytinėms institucijoms priklausančio turto ir religinių pastatų.

Vykdymo veiksmas negali būti sėkmingas, jeigu visiškai pasibaigė reikalavimui taikomas senaties terminas. Senaties terminai priklauso nuo atitinkamos teisės. Tačiau svarbu pažymėti, kad kartais įstatymuose būna nustatyti skirtingi senaties terminai, kurių trukmė priklauso nuo reikalavimą, kuriuo grindžiamas vykdymas, patvirtinančio dokumento rūšies. Pavyzdžiui, teismo sprendime nustatytam reikalavimui taikomas 10 metų senaties terminas, net jeigu šios rūšies reikalavimui galioja įstatymuose nustatytas trumpesnis senaties terminas.

Įstatymai buvo neseniai pakeisti taip, kad skolininko nuolatinės buvimo vietos, laikinos ar nuolatinės gyvenamosios vietos arba pagrindinės buveinės teismas kreditoriaus prašymu gali leisti areštuoti turtą elektroniniu būdu (Civilinio proceso kodekso 492-bis straipsnis, pakeistas 2015 m. birželio 27 d. įstatyminiu dekretu Nr. 83 (pakeistas 2015 m. rugpjūčio 6 d. įstatymu Nr. 132)); taip pat buvo nustatyti mokėjimo dalimis būdai, jeigu vykdymas yra nukreiptas į kilnojamuosius daiktus, kurie taikomi keičiant areštuotiems daiktams taikomas priemones (it. conversione del pignoramento).

Susiję priedai

Civilinio proceso kodeksas (474–482 straipsniai)(64 Kb)

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – tai priverstinis teismo sprendimo ar nutarties turinio įgyvendinimas padedant teismui, o kartais – papildomai pasitelkiant kitus kompetentingus pareigūnus ar tarnybas (pvz., Žemės registrą (gr. Ktimatológio)). Teismo sprendimą ar nutartį gavusi šalis gali prašyti teismo imtis vykdymo priemonių.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismų tarnyba (antstoliai) ir Žemės registras. Institucija, kompetentinga vykdyti nutartį siekiant išieškoti uždelstus išlaikymo mokėjimus, yra policija.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Teismo sprendimas ar nutartis vykdytini nuo jų įteikimo momento. Skundo pateikimo terminas savaime nesustabdo vykdymo; skundo pateikėjas šiuo tikslu turi pateikti pagrįstą prašymą.

3.1 Procedūra

Jeigu dokumentą išduoda ne teismas (pvz., priimamas arbitražo sprendimas), jis nėra savaime vykdytinas, tačiau gali tapti vykdytinas, jei jį vykdytinu pripažįsta teismas. Teismas, turintis jurisdikciją priimti nutartį dėl ne teismo ar užsienio valstybės teismo akto vykdymo, yra asmens, kurio atžvilgiu bus atliekamas vykdymas, gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba šeimos bylų teismas, jei nutartis yra dėl išlaikymo. Teismų sprendimus paprastai vykdo teisme bylą vedęs advokatas, taikydamas vieną iš 3.1 skirsnyje nustatytų vykdymo būdų.

Kad užsienio teismo sprendimas būtų įregistruotas ir įvykdytas pagal daugiašalį ar dvišalį susitarimą, procedūrą atlieka Teisingumo ir viešosios tvarkos ministerija kaip centrinė įstaiga, pasitelkdama Teisės tarnybą (gr. Nomikí Ypiresía). Kitais atvejais procedūrą galima vykdyti per privačius advokatus.

Procedūros išlaidų neįmanoma nustatyti iš anksto, tačiau jas apskaičiuoja teismo sekretorius, remdamasis mokesčių taisyklėmis, ir juos sumokėti įpareigojamas asmuo, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas.

Vykdymas paprastai atliekamas per antstolius (gr. dikastikoí epidótes), kurie yra valstybės tarnautojai, nuolat dirbantys teisme. Siekiant paspartinti vykdymo procedūrą įteikti dokumentus visose civilinėse bylose nuo 1996 m. patikėta privačioms bendrovėms, todėl antstoliai gali skirti daugiau dėmesio teismo sprendimų vykdymui.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Jeigu teismo sprendimas vykdomas tarp šalių Kipre, taikomi skirtingi kriterijai, kurie priklauso nuo konkrečios bylos. Turi būti priimtas teismo sprendimas, jis turi būti įteiktas, kad atsirastų prievolė, o atsakovas turi atsisakyti sumokėti priteistą sumą arba jos nesumokėti.

Paprastai nutarties dėl užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo priėmimo kriterijai nurodomi atitinkamame susitarime.  Šiuo atveju taikoma įprasta sąlyga, kad atsakovui turi būti tinkamai pranešta apie jam užsienio šalyje iškeltą bylą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Daiktai, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, yra banko sąskaitos, akcijos, registruotos transporto priemonės, nekilnojamasis turtas ir kiti daiktai. Išieškojimo negalima nukreipti į labai asmeniškus daiktus, kurie yra būtini atsakovui pragyventi arba verstis savo profesija.

Vykdymo priemonės:

• kilnojamojo turto arešto ir pardavimo orderis (gr. éntalma katáschesis kai pólisis);
• kilnojamojo turto paėmimo orderis (gr. éntalma parádosis) (jei kilnojamasis turtas yra ieškinio dalykas, pvz., ieškinio dėl išperkamosios nuomos sutarties pažeidimo, išperkamosios nuomos dalykas);
• vykdomasis raštas dėl iš kitų asmenų skolininkui priklausančio turto arešto (gr. éntalma katáschesis eis cheíras trítou);
• nurodymas mėnesiniais mokėjimais sumokėti teismo sprendimu nustatytą skolą;
• nurodymas nuskaičiuoti (gr. diátagma apokopís) asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, mėnesines pajamas (įteikiamas darbdaviui vykdyti);
• nurodymas atlaisvinti (gr. éntalma parádosis katochís) nekilnojamąjį turtą;
• nurodymas parduoti (gr. éntalma pólisis) nekilnojamąjį turtą;
• nurodymas nustatyti sąlyginį įpareigojimą nekilnojamajam turtui (gr. mesengýisi) (išduodamas asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, paprašius, jei teismas įsitikina, kad per trejus metus pajamos iš nekilnojamojo turto gali padengti priteistą skolą, palūkanas ir visas išlaidas);
• nekilnojamojo turto įkeitimas (gr. epivárynsi), nurodytas teismo sprendime;
• bankrotas;
• įmonės likvidavimas.

Jei priimama nutartis dėl išlaikymo, vykdymas apima galimybę išduoti skolininko suėmimo orderį (gr. fylakistiríou éntalma).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Skolininkas ir bet kuris trečiasis asmuo privalo vykdyti teismo sprendimą, kuriuo nustatoma vykdymo priemonė. Jei skolininkas atsisako atlikti nutartyje, kuria nustatomos vykdymo priemonės, nurodytus veiksmus arba jų neatlieka, už teismo nutarties nevykdymą jam gali būti atimta laisvė.

Bankas, kuriam pateikiamas vykdomasis raštas dėl iš kitų asmenų skolininkui priklausančio turto arešto, privalo įšaldyti atitinkamą sąskaitą, nebent jis turi priežasčių jį ginčyti. Tokiu atveju jis turi atvykti į vykdomąjį raštą išdavusį teismą ir nurodyti priežastis, kodėl šis raštas neturėtų būti vykdomas.

Visos neužginčytos nutartys tampa galutinės ir turi teismo sprendimo galią.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymo priemonės galioja šešis mėnesius nuo įteikimo dienos. Teismo sprendimas, kuriuo nustatomos vykdymo priemonės, galioja šešerius metus nuo jo įteikimo dienos. Jei per tą laiką vykdymas neatliekamas, teismas gali atnaujinti teismo sprendimą pagal Civilinio proceso taisyklių 40D.8 taisyklę.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Atsižvelgiant į bylą, galima pareikšti teisinių prieštaravimų, pvz., siekiant sustabdyti vykdymą arba panaikinti registraciją.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Siekiant apsaugoti skolininką, išieškojimas negali būti nukreipiamas į asmeninius daiktus, kurie yra būtini pragyventi ar verstis savo profesija.

Kai skolininkas yra valstybė arba valstybinė tarnyba, vykdymas nenukreipiamas į visuomeninės paskirties objektus ir įrangą, įskaitant ginkluotosioms pajėgoms ir saugumo pajėgoms priklausančią įrangą, meniniu, archeologiniu, kultūriniu, religiniu ir istoriniu požiūriu svarbius objektus bei užsienio valiutos atsargas.

Be to, kilnojamojo turto arešto ir pardavimo orderis vykdomas tarp saulėtekio ir saulėlydžio.

Areštuotas turtas (išskyrus pinigus ar vertybinius popierius) turi būti parduodamas tik praėjus bent trims dienoms nuo dienos, kurią turtas buvo areštuotas, išskyrus nusidėvinčius daiktus arba savininkui pateikus rašytinį prašymą. Iki pardavimo pabaigos turtas turi būti laikomas tinkamoje vietoje arba gali būti prižiūrimas tinkamo asmens.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas yra civilinio proceso etapas, kuriuo teismo antstoliai vykdo teismų nutartis arba kitų institucijų ar pareigūnų nutarimus, jeigu skolininkas (atsakovas) savanoriškai neįvykdo tokios nutarties ar nutarimo per teisės aktuose nustatytą arba teismo nurodytą laikotarpį.

Vykdymo priemones, kurias teismo antstolis turi teisę taikyti, žr. „Teisininko profesijos: Latvija“.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismo antstoliai vykdo teismų ir kitų institucijų sprendimus ir atlieka kitus teisės aktuose nurodytus veiksmus.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Teismų sprendimai tampa vykdytini po to, kai įsigalioja, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose ar teismo nutartyse nurodyta, kad jie yra vykdytini nedelsiant. Teismo antstoliai turi teisę pradėti vykdymo procesą remdamiesi vykdomuoju dokumentu.

Pagal teismo nutarčių vykdymo tvarką turi būti vykdomi šie teismų, teisėjų ir kitų institucijų sprendimai:

• teismų nutartys ir teismų ar teisėjų sprendimai civilinėse bylose ir administracinėse bylose;
• teismų sprendimai ir prokurorų sprendimai ar nurodymai baudžiamosiose bylose, susijusiose su turto susigrąžinimu;
• teisėjų ar teismų sprendimai administracinių pažeidimų bylose, susijusiose su turto susigrąžinimu;
• teismų sprendimai dėl susitarimų patvirtinimo;
• nuolatinių arbitražo teismų nutartys;
• teisės aktuose nurodytais atvejais – užsienio teismų ar kompetentingų institucijų ir užsienio arbitražo teismų sprendimai;
• teismo nutartis dėl procesinių sankcijų – baudų – taikymo;
• pramoninių ginčų komisijos sprendimai;
• nacionalinių viešojo administravimo reguliavimo institucijų (toliau – reguliavimo institucija) sprendimai dėl ginčų ar juose pasiektų susitarimų.

Jeigu teisės aktuose nenurodyta kitaip, teismo nutarčių vykdymo procedūros taip pat taikomos:

• institucijų ir pareigūnų sprendimams administracinių pažeidimų ir teisės aktų pažeidimų atvejais, kai tai nurodyta teisės aktuose;
• su mokėjimais susijusiems administraciniams aktams, kuriuos surašė valstybės įgaliotos valdžios institucijos ir pareigūnai;
• teisės profesijų atstovų (notarų, advokatų, antstolių) nutarimams dėl profesinio atlygio, atlygio už suteiktą teisinę pagalbą ir su suteiktomis paslaugomis susijusių išlaidų atlyginimo, taip pat žyminiams mokesčiams;
• Tarybos, Komisijos ar Europos Centrinio Banko priimtiems aktams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnį;
• notariniams dokumentams, išduotiems Notarų įstatymo D1 skyriuje nustatyta tvarka.

Vykdomasis dokumentas yra:

• vykdomasis dokumentas, išduotas civilinėse ar administracinėse bylose remiantis teismo nutartimi arba teismo ar teisėjo sprendimu, arba baudžiamosiose bylose remiantis teismo nutartimi, kuria patvirtinamas susitarimas, nuolatinio arbitražo teismo nutartimi, pramoninių ginčų komisijos sprendimu, reguliavimo institucijos sprendimu dėl ginčo arba jame pasiekto susitarimo, užsienio teismo arba užsienio arbitražo teismo sprendimu, taip pat Tarybos, Komisijos arba Centrinio Banko aktais, priimtais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnį;
• institucijų ir pareigūnų sprendimai administracinių pažeidimų ir teisės aktų pažeidimų atvejais;
• teismo arba teisėjo sprendimas administracinių pažeidimų atvejais;
• prokuroro sprendimo arba nurodymo baudžiamosiose bylose, susijusiose su turto susigrąžinimu, išrašas;
• vykdymo orderis, išduotas remiantis administraciniu aktu (Civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
• teisėjo nutartis dėl neginčijamo įsipareigojimų vykdymo, įsipareigojimų vykdymo pagal apsaugos procedūras arba savanoriško nekilnojamojo turto pardavimo aukcione teismo proceso pagrindu;
• teismo nutartis dėl procesinių sankcijų – baudų – taikymo;
• notaro, advokato arba teismo antstolio išduotas dokumentas;
• pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004 užsienio teismo arba kompetentingos institucijos išduotas Europos vykdomasis raštas;
• pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 41 straipsnio 1 dalį užsienio teismo arba kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas;
• pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 42 straipsnio 1 dalį užsienio teismo arba kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas;
• pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 20 straipsnio 2 dalį teismo, įskaitant užsienio teismą, išduota pažyma;
• pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006 18 straipsnį teismo, įskaitant užsienio teismą, išduotas mokėjimo įsakymas;
• teismo nutartis dėl leidimo užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui parduoti įkeistą skolininko turtą vykstant procesui dėl teisinės apsaugos (Bankroto įstatymo 37 straipsnio 2 dalis);
• pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 20 straipsnio 1 dalies b punktą užsienio teismo arba kompetentingos institucijos priimto sprendimo išrašas;
• pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 48 straipsnį užsienio kompetentingos institucijos priimto autentiško dokumento išrašas;
• suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, užpildytas pagal 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1189/2011 II priede išdėstytą pavyzdį;
• notariniai vykdomieji dokumentai, išduoti Notarų įstatymo D1 skyriuje nustatyta tvarka;
• pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 53 arba 60 straipsnį užsienio teismo arba kompetentingos institucijos išduota pažyma;
• Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo dėl administracinės baudos, susijusios su darbuotojų komandiravimo pažeidimais ir gautos per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), taikymo išrašas;
• pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014 19 straipsnio 1 dalies a punktą teismo, įskaitant užsienio teismą, išduoto europinio sąskaitos blokavimo įsakymo A dalis.

3.1 Procedūra

Teismų sprendimai ir neteismine tvarka priimti sprendimai tampa vykdytini po to, kai įsigalioja, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose ar teismo nutartyse nurodyta, kad jie yra vykdytini nedelsiant. Jeigu nustatytas teismo nutarties savanoriško vykdymo laikotarpis ir nutartis neįvykdoma, pasibaigus savanoriško vykdymo laikotarpiui teismas parengia vykdomąjį dokumentą. Teismo antstoliai turi teisę pradėti vykdymo procesą remdamiesi vykdomuoju dokumentu.

Vykdymą atliekančio pareigūno prašymu vykdomąjį dokumentą išduoda tuo metu bylą nagrinėjantis teismas. Dėl kiekvienos nutarties turi būti išduotas vienas vykdomasis dokumentas. Jeigu nutartis turi būti vykdoma skirtingose vietose, turi būti nedelsiant vykdoma bet kuri jos dalis, o jeigu nutartis priimama kelių ieškovų naudai ar kelių atsakovų atžvilgiu, vykdymą atliekančio pareigūno prašymu teismas turi išduoti kelis vykdomuosius dokumentus. Išduodant kelis vykdomuosius dokumentus, kiekviename tokiame vykdomajame dokumente turi būti nurodyta nutarties dalies, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį dokumentą, tiksli vykdymo vieta, o jeigu turi būti vykdomos solidarios prievolės, turi būti nurodytas atsakovas, kurio atžvilgiu nutartis turi būti įvykdyta pagal atitinkamą vykdomąjį dokumentą.

Siekiant pradėti nutarties vykdymą, vykdymą atliekančiam pareigūnui ar jo įgaliotam atstovui išduotas vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas teismo antstoliui kartu su prašymu.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Bendrieji klausimai, susiję su prisiekusių teismo antstolių veikla ir apskaita, reglamentuojami Teismo antstolių įstatymu ir 2006 m. kovo 14 d. Ministrų kabineto priimtu potvarkiu Nr. 202 „Potvarkis dėl prisiekusių teismo antstolių apskaitos“.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Taikant Civilinio proceso įstatyme nustatytas vykdymo priemones, skirtas teismo sprendimams ir kitų institucijų sprendimams įvykdyti, siekiama apriboti skolininko teises ir taip atkurti pusiausvyrą tarp asmens, kurio civilinėms teisėms ar interesams, saugomiems įstatymu, buvo padarytas poveikis, teisių ir skolininko prievolės įvykdyti teismo (ar kitos institucijos) sprendimą.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Teismo antstoliai turi teisę vykdymo veiksmus nukreipti į skolininko kilnojamąjį turtą, įskaitant kitų asmenų laikomą turtą, ir nematerialųjį turtą, taip pat išieškoti pinigus, kuriuos skolininkui privalo sumokėti kiti asmenys (atlygį už darbą, lygiaverčius mokėjimus, kitas skolininko pajamas, investicijas kredito įstaigose), ir nekilnojamąjį turtą.

Tam tikras teisės aktuose nurodytas skolininkui priklausantis turtas ir daiktai arba jų dalys pagal vykdomuosius dokumentus neišieškomi (pavyzdžiui, namų ūkio reikmenys ir įranga, drabužiai, maistas, knygos, priemonės ir įrankiai, reikalingi skolininkui jo kasdieniame darbe, iš kurio skolininkas užsidirba pragyvenimui, ir kt.).

Pagal vykdomuosius dokumentus neišieškomi toliau nurodyti skolininkui priklausantys daiktai arba jų dalis:

• namų ūkio reikmenys ir įranga, skolininkui, jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims reikalingi drabužiai:
  • kasdien nešioti reikalingi drabužiai, avalynė ir apatiniai drabužiai;
  • lovos reikmenys, naktiniai drabužiai ir rankšluosčiai;
  • kasdien naudoti reikalingi virtuvės įrankiai ir stalo įrankiai;
  • baldai – viena lova ir kėdė vienam asmeniui, taip pat vienas stalas ir viena spinta šeimai;
  • visi vaikų reikmenys;
• namuose esantys maisto produktai, reikalingi skolininkui ir jo šeimos nariams prasimaitinti tris mėnesius;
• minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma skolininkui, kiekvienam jo šeimos nariui ir jo išlaikomiems asmenims, tačiau bylose dėl išieškojimo nepilnamečiams vaikams išlaikyti arba Išlaikymo garantijų fondo administracijos naudai – 50 proc. minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma skolininkui, kiekvienam jo šeimos nariui ir jo išlaikomiems asmenims;
• viena karvė arba ožka ir viena kiaulė šeimai, taip pat pašarai, reikalingi iki naujų pašarų surinkimo arba iki gyvulių išvedimo į ganyklą;
• kuras, reikalingas šeimai maistui paruošti ir gyvenamosioms patalpoms šildyti šildymo sezonu;
• knygos, priemonės ir įrankiai, reikalingi skolininkui kasdieniam darbui, kuriuo jis užsidirba pragyvenimui;
• ūkiui reikalingi žemės ūkio reikmenys, t. y. žemės ūkio įrankiai, mašinos, gyvuliai ir sėklos, kartu su pašarais, reikalingais atitinkamo ūkio gyvuliams išlaikyti iki naujo derliaus. Žemės ūkio ministro nurodymuose nustatoma, kokie žemės ūkio įrankiai, kiek gyvulių ir pašarų laikoma reikalingais;
• kilnojamasis turtas, kuris pagal civilinę teisę pripažįstamas nekilnojamojo turto priklausiniu, atskiru nuo minėto nekilnojamojo turto;
• apeigų namai ir ritualiniai daiktai.

Panašiai vykdymo veiksmų negalima nukreipti į:

• išeitinę išmoką darbuotojui, išmoką laidotuvėms, vienkartinę išmoką pergyvenusiam sutuoktiniui, valstybės socialines išmokas, valstybės paramą celiakija sergančiam vaikui, našlių ir našlaičių pensiją ir maitintojo netekimo išmoką;
• kompensaciją už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitą kompensaciją pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojami teisėti darbo santykiai;
• sumas, mokėtinas darbuotojui už tarnybines keliones, perkėlimą ir paskyrimą dirbti kitoje gyvenvietėje;
• socialinės paramos išmokas;
• vaiko išlaikymą, neviršijantį vyriausybės nustatyto minimalaus vaiko išlaikymo dydžio, kurį pagal teismo sprendimą arba Išlaikymo garantijų fondo administracijos sprendimą turi mokėti vienas iš tėvų, taip pat vaiko išlaikymą, kurį išmoka Išlaikymo garantijų fondo administracija.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Kai vykdymo veiksmai nukreipiami į skolininko kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą arba pajamas, skolininkas nebegali laisvai jais disponuoti.

Kai teismo antstolio reikalavimai arba nurodymai nevykdomi, teismo antstolis surašo protokolą ir pateikia jį teismui, kad šis priimtų nutartį dėl atsakomybės. Atsakingoms šalims teismas gali skirti baudą – iki 360 EUR fiziniam asmeniui arba iki 750 EUR pareigūnui. Teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu.

Už teismo antstolio reikalavimų nesilaikymą tam tikrų kategorijų bylose gali būti nustatytos konkrečios sankcijos.

Jeigu antstoliui trukdoma atlikti vykdymo veiksmus, jis į pagalbą gali pasitelkti policiją.

Jeigu skolininkas neatvyksta pas teismo antstolį pagal šaukimą arba atsisako pateikti paaiškinimus arba teisėtai reikalaujamą informaciją, teismo antstolis turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimta nutartis dėl šio asmens atsakomybės. Teismas gali priimti nutartį atvesdinti skolininką ir skirti baudą: iki 80 EUR fiziniam asmeniui arba iki 360 EUR pareigūnui. Teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu.

Jeigu paaiškėja, kad skolininkas tyčia pateikė klaidingą informaciją, teismo antstolis turi nusiųsti pareiškimą prokurorui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdyti per 10 metų nuo teismo arba teisėjo sprendimo įsigaliojimo, jeigu norminiuose aktuose nenustatyti kiti laikotarpiai. Jeigu teismo sprendimu nustatomi mokėjimai dalimis, vykdomasis dokumentas lieka galioti visą laikotarpį, kuriuo turi būti atliekami mokėjimai, o 10 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo kiekvieno mokėjimo termino pabaigos.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vykdymo procedūra pradedama remiantis teismo ar kitos institucijos išduotu galiojančiu vykdomuoju dokumentu. Teismo ar kitos institucijos sprendimu įpareigotas asmuo gali apskųsti (užginčyti) šį sprendimą bendra tvarka, nustatyta teisės aktuose, kuriuose reglamentuojamas teismų ar kitų institucijų sprendimų apskundimas (ginčijimas).

Bylos šaliai pateikus prašymą ir atsižvelgiant į dalyvaujančių šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti nutartį atidėti sprendimo vykdymą, nurodyti sprendimą vykdyti dalimis arba iš dalies pakeisti sprendimo vykdymo formą ar tvarką. Per 10 dienų aukštesnės instancijos teismui gali būti pateiktas atskirasis skundas dėl teismo nutarties atidėti sprendimo vykdymą, nurodyti sprendimą vykdyti dalimis arba iš dalies pakeisti sprendimo vykdymo formą ar tvarką. Jeigu teismo sprendimo negalima įvykdyti arba jį sudėtinga įvykdyti dėl tam tikrų aplinkybių, teismo antstolis taip pat turi teisę sprendimą priėmusiam teismui pateikti pasiūlymą atidėti sprendimo vykdymą, nurodyti sprendimą vykdyti dalimis arba iš dalies pakeisti sprendimo vykdymo formą ar tvarką.

Teismo antstolis gali atidėti vykdymą remdamasis vykdymą atliekančio pareigūno prašymu arba teismo ar teisėjo nutartimi, kuria atidedami vykdymo veiksmai arba sustabdomas turto pardavimas, arba remdamasis teismo nutartimi atidėti vykdymą arba nurodyti sprendimą vykdyti dalimis.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Kreditorius arba skolininkas, teikdami motyvuotą skundą, per 10 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo arba nuo tos dienos, kai skundo pateikėjas, kuriam nebuvo pranešta apie veiksmų atlikimo laiką ir vietą, sužino apie tokius veiksmus, apylinkės (miesto) teismui pagal oficialią teismo antstolio paskyrimo vietą gali apskųsti teismo antstolio veiksmus, kuriais vykdomas sprendimas, arba teismo antstolio atsisakymą atlikti tokius veiksmus, išskyrus veiksmus dėl negaliojančio aukciono.

Per 15 dienų skundas turi būti išnagrinėtas teismo posėdyje. Apie teismo posėdį turi būti pranešama skolininkui, kreditoriui ir teismo antstoliui. Šių asmenų nedalyvavimas nekliudo išnagrinėti klausimo.

Skundą teikiančio asmens motyvuotu prašymu teisėjas gali priimti nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, draudimo pervesti pinigus teismo antstoliui, kreditoriui arba skolininkui arba turto pardavimo sustabdymo. Nutartis turi būti vykdoma iš karto po jos priėmimo.

Teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu.

Nuorodos

https://www.tm.gov.lv – Teisingumo ministerijos interneto svetainė

http://www.lzti.lv/ – Latvijos prisiekusiųjų teismo antstolių taryba

https://tiesas.lv – Latvijos teismų portalas

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimo vykdymas suprantamas kaip teismo sprendimu nustatytų proceso šalių prievolių įvykdymas, t.y. vykdydamos teismo sprendimą bylos šalys atlieka teismo sprendime nustatytus veiksmus. Kai kurie teismo sprendimai nereikalauja specialaus vykdymo: teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo. Teismo sprendimas gali būti vykdomas bylos šalių gera valia, t.y. netaikant priverstinių vykdymo priemonių arba priverstinai. Jei asmuo, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas, šio sprendimo nevykdo gera valia, teismo sprendimo siekiantis kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti šį vykdomąjį raštą antstoliui.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai.

Teismo sprendimų priverstinį vykdymą reglamentuoja LR Civilinio proceso kodekso VI dalis („Vykdymo procesas“  Civilinio proceso kodeksas), taip pat Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ( Instrukcija). Atskiros sprendimų vykdymą reguliuojančios teisės normos gali būti numatytos ir kituose teisės aktuose.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismo sprendimus vykdo antstoliai.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstoliui pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, t.y. išieškotojas ar jo atstovas. Jei vykdomąjį raštą antstoliui pateikia išieškotojo atstovas, teisės aktai reikalauja, kad atstovo pagal pavedimą teisės būtų išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, t.y. fizinių asmenų pateikiami įgaliojimai turi būti patvirtinti notarine tvarka, o juridinio asmens atstovo įgaliojimas taip pat gali būti patvirtintas atitinkamo juridinio asmens organo. Jei vykdomąjį raštą antstoliui pateikia advokatas ar jo padėjėjas, jis taip pat turi antstoliui pateikti rašytinę sutartį su klientu ar kitą dokumentą, kuriame būtų aptartos jo teisės ir pareigos bei jų apimtis. Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.

Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti, kai išieškotojas antstoliui apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Atsižvelgdamas į išieškotojo – fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba jų mokėjimą atidėti iki vykdomosios bylos užbaigimo.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Priverstinio vykdymo priemonės yra:

1. išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
2. išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
3. uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;
4. dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;
5. išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
6. tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
7. skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;
8. skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;
9. priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;
10. kitos įstatymų numatytos priemonės.

Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Iš fizinio asmens išieškoma:

iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.

iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto.

iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.

iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Iš juridinio asmens išieškoma:

iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.

iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.

iš kito turto

iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Priverstinio vykdymo priemonės ir tvarka skiriasi priklausomai nuo to, ar priverstine tvarka vykdoma piniginio ar nepiniginio pobūdžio prievolė, taip pat nuo to, ar išieškoma iš skolininko lėšų, pajamų ar kito turto.

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, antstolis, vykdydamas išieškojimą, pateikia šioms įstaigoms per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Jeigu antstolis nustato, kad skolininko lėšų ar kitokio turto yra pas trečiuosius asmenis (antstolis turi teisę gauti šią informaciją, taip pat informaciją, ar tretieji asmenys privalo išmokėti skolininkui lėšas ar duoti kitokį turtą), šios lėšos areštuojamos.

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko pajamas, antstolis vykdomąjį dokumentą pateikia skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui. Iš skolininkui priklausančių darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaitoma nustatyto dydžio pajamų dalis tol, kol padengiamos išieškomos sumos.

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, šis turtas areštuojamas ir realizuojamas. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininko pajamų. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.

Areštuoti turtą gali teismas arba antstolis.

Teismas turtą areštuoja nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Areštuojama turi būti ne daugiau lėšų ar turto negu reikalauja ieškinio suma. Šią nutartį teismas gali panaikinti suinteresuotų asmenų prašymu ar nustatytais atvejais savo iniciatyva. Teismui išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tais atvejais, kai teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Antstolis, priverstine tvarka vykdydamas sprendimą, areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui, pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar realizavimas kita numatyta tvarka. Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.

Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Kitas turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais. Turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.

Iki varžytinių pradžios skolininkas turi teisę surasti parduodamo turto pirkėją. Jeigu skolininkas suranda iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, turtas parduodamas skolininko surastam pirkėjui. Skolininko surastam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Areštuoto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus.

Jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, nustatyta tvarka antstolis atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Jeigu yra galimybė nustatyta tvarka visą sumą išieškoti pinigų sumų tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos. Įskaitymas negalimas išieškant išlaikymą.

Įstatymai nustato nepiniginio pobūdžio prievolių priverstinio vykdymo ypatumus.

Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Turi būti užtikrinama vaiko teisių apsauga.

Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda išieškotojui.

Pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas įkeldinami (ar iškeldinami) gali būti tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte. Prireikus, kviečiama policija.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo aktą. Aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (t. y. kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas), o jeigu pasekmės sprendime nebuvo nurodytos, teismas išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

Jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, ir jis sprendimo nevykdo, atsakovui išieškotojo naudai gali būti skiriama bauda ir nustatomas naujas terminas sprendimui įvykdyti. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o pateikimo vykdyti terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Kitų pareigūnų ar institucijų nutarimų, kurie gali būti vykdomi priverstine tvarka, pateikimui vykdyti nustatomi specialūs terminai.

Jeigu terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistą terminą teismas gali atnaujinti, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis, kada terminas negali būti atnaujinamas.

Antstolio pritaikytos vykdymo priemonės galios, kol jas panaikins pats antstolis. Ginčijant antstolio veiksmų teisėtumą ir teismui pripažinus, kad skundas yra pagrįstas, ar iš dalies pagrįstas, taikytas priemones ar jų dalį gali panaikinti skundą nagrinėjęs teismas.

Turto areštas ar kitos laikinos apsaugos priemonės, kurias taikė teismas, galios iki jas panaikins, (pakeis kita priemone) jas taikęs teismas, arba esant skundui, bus panaikintos aukštesnės instancijos teismo.

Areštuoto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus.

Papildomai Žr. Atsakymą į 3.2.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Skundas dėl antstolių atliktų procesinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundas pateikiamas nagrinėti pačiam antstoliui. Antstolis skundą privalo išnagrinėti per 5 darbo dienas. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teismo taikytos priemonės gali būti naikinamos ar keičiamos to paties teismo, arba skundžiant aukštesnės instancijos teismui.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Papildomai Žr. Atsakymą į 3.2.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Jeigu skolininkas savanoriškai neįvykdo teismo sprendimo, ieškovas gali priversti jį įvykdyti. Tai žinoma kaip privalomas vykdymas.

Kad teismo sprendimas būtų vykdytinas, jame turi būti nurodyta vykdymo sąlyga ir jis turi būti tinkamai įteiktas arba apie jį turi būti tinkamai pranešta.

Teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas savaitei nuo teismo sprendimo dienos ir (arba) kol bus faktiškai pasinaudota teise paduoti skundą, nebent sprendimas yra laikinai vykdytinas.

Priverstinis vykdymas dažniausiai atliekamas siekiant išieškoti pinigus, tačiau jis gali būti taikomas ir siekiant priversti įvykdyti tam tikrą veiksmą.

Jeigu asmeniui nurodoma sumokėti tam tikrą pinigų sumą, skolininko turtui taikoma vykdymo užtikrinimo priemonė ir tai vadinama areštu.

Tačiau yra ir kitų, konkretesnių vykdymo užtikrinimo priemonių: skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas, pasėlių areštas, pajamų areštas, nekilnojamojo turto areštas, turto suvaržymas, užsienyje galiojantis areštas, turto grąžinimas savininkui, darbo pajamų areštas, vidaus vandenų laivų areštas, orlaivių areštas, taip pat „areštuojamo turto aprašymas“ (pranc. saisie-description), skirtas intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti.

Dažniausiai Liuksemburge naudojama suvaržymo forma yra kito asmens valdomo turto, priklausančio skolininkui, areštas ir areštas siekiant įvykdyti teismo sprendimą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Antstoliai turi vienašališkus įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus, kuriuos paskelbė vykdytinais Liuksemburgo teismas pagal Liuksemburgo teisę arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismas pagal Europos Sąjungos teisės aktus civilinėse ir komercinėse bylose, tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose būdu pasiektus susitarimus, kurie yra vykdytini, ir kitus vykdytinus dokumentus ar teises.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

• Didžiojoje Hercogystėje priimti teismo sprendimai ir parengti dokumentai

Jie Didžiojoje Hercogystėje yra vykdytini ir jų nereikia oficialiai patvirtinti arba turėti pareatis rašto, net jeigu jie vykdomi už sprendimą priėmusio teismo jurisdikcijos ribų arba ne toje teritorijoje, kurioje buvo parengti dokumentai.

Dokumento ar teismo sprendimo pristatymas antstoliui yra leidimas atlikti visų rūšių vykdymo veiksmus, išskyrus nekilnojamojo turto areštą ir įkalinimą, kuriems reikia specialaus leidimo.

• Užsienio teismų sprendimams taikoma sutartis arba Europos Sąjungos teisės aktai ir jiems įvykdyti reikalinga egzekvatūros procedūra.

Užsienio valstybėje priimti teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, kurie yra vykdytini toje valstybėje ir kurie pagal

• 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais konvencijomis, kuriomis naujos valstybės narės prisijungė prie tos konvencijos,
• 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo,
• 1971 m. liepos 29 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Austrijos Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,
• 1961 m. lapkričio 24 d. Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sutartį dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, kol ji galioja,
• arba 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo,

atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini taip, kaip nustatyta Naujojo civilinio proceso kodekso (pranc. Nouveau code de procedure civile) 680–685 straipsniuose.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 buvo panaikintas Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, žinomu kaip nauja redakcija išdėstytas Reglamentas „Briuselis I“. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir toliau taikomas to reglamento taikymo sričiai priklausantiems sprendimams, priimtiems nagrinėjant ieškinius, pateiktus iki 2015 m. sausio 10 d., taip pat iki tos datos parengtiems arba oficialiai užregistruotiems autentiškiems dokumentams ir iki tos datos patvirtintiems arba sudarytiems teisiniams sandoriams.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2012 m. liepos 4 d. Reglamentą (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriai pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje IV skyriaus 2 skirsnį netaikomas 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytas Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, ir atitinkantys pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai civilinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje, ir 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1104, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerysčių turtinių pasekmių klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta minėtuose reglamentuose (ES) 2016/1103 ir (ES) 2016/1104.

• ES teisės aktais, kuriais panaikinama egzekvatūra, reglamentuojami užsienio teismų sprendimai

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, žinomą kaip nauja redakcija išdėstytas Reglamentas „Briuselis I“. Pagal to reglamento 36 straipsnį valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros (panaikinama egzekvatūra). Pagal minėtame reglamente nustatytas sąlygas nuo 2015 m. sausio 10 d. jis taikomas visose ES valstybėse narėse.

Teismų sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriai pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje IV skyriaus 2 skirsnį taikomas 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytas Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, Liuksemburge pripažįstami nereikalaujant taikyti jokios specialios procedūros ir nesuteikiant galimybės prieštarauti pripažinimui.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su pakeitimais, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, pripažįstami ir vykdomi, kaip nustatyta tuose reglamentuose.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas areštuojamas tik esant vykdomajam dokumentui, išduotam pagal Liuksemburgo teisę, ir esant neginčijamam reikalavimui, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs; jeigu skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, nėra pinigų suma, jos grąžinimas po arešto atidedamas visų vėlesnių procesų laikotarpiui, kol ji įvertinama.

Teismų sprendimai, kuriais reikalaujama panaikinti įsipareigojimą, panaikinti hipotekos registraciją, atlikti mokėjimą arba atlikti kitą veiksmą, kai tai turi būti atliekama trečiosios šalies arba jos vardu, gali būti vykdytini tik trečiųjų šalių arba jų atžvilgiu, net ir suėjus prieštaravimo arba apeliacinio skundo pateikimo terminams, remiantis ieškovo advokato patvirtinimu ir nurodant dieną, kurią teismo sprendimas buvo įteiktas šalies, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas, gyvenamosios vietos adresu, ir remiantis teismo kanclerio pažyma, kad dėl teismo sprendimo nėra pateiktas prieštaravimas ar apeliacinis skundas.

Jeigu iš pažymos aišku, kad prieštaravimas ar apeliacinis skundas nepateiktas, turto administratoriai, saugotojai ir visi kiti asmenys privalo vykdyti teismo sprendimą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

• Daiktai, kuriuos galima areštuoti

Areštuoti galima tik skolininko nuosavybės teise turimus kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, trečiajai šaliai priklausančių daiktų areštuoti negalima. Tačiau į tai, kas skolininko daiktus turi jų arešto momentu, menkai atsižvelgiama, todėl įmanoma areštuoti trečiosios šalies patalpose esančius daiktus.

• Daiktai, kurių negalima areštuoti

Naujojo civilinio proceso kodekso 728 straipsnyje nurodyta, kad negali būti areštuojami ne tik specialiuose įstatymuose neareštuojamais paskelbti daiktai, bet ir toliau nurodyti daiktai:

• daiktai, kurie Liuksemburgo teisėje yra pripažinti nekilnojamaisiais pagal paskirtį;
• tam tikras kilnojamasis turtas, pavyzdžiui, nakvynės vieta, drabužiai, baldai, kuriuose jie laikomi, skalbyklė, stalai ir kėdės, kad šeimos nariai galėtų kartu valgyti.

Šių daiktų negalima areštuoti, nepaisant kreditoriaus įgaliojimų, net jeigu kreditorius yra valstybė, išskyrus atvejus, kai areštas skiriamas už tam tikras skolas, kurios yra konkrečiai išvardytos teisės aktuose.

Siekiant, kad kreditorius neareštuotų visų skolininko pragyvenimo lėšų, Didžiosios Hercogystės teisės nuostatomis nustatyta, kokią darbo užmokesčio, pensijų ir periodinių išmokų dalį galima perleisti ir areštuoti. Teisės aktais yra numatytas apsaugotų reguliarių pajamų (darbo užmokesčio, periodinių išmokų, pensijų) areštas. Šių rūšių reguliarių pajamų negalima areštuoti visų, o galima areštuoti tik jų dalį, kuri nustatyta pagal Didžiosios Hercogystės reglamentavimo nuostatomis išdėstytus intervalus. Taigi, skolininkams paliekamos minimalios pajamos pragyventi.

• Atskyrimas

Atskyrimu areštuoto turto turėtoją siekiama apsaugoti nuo viso turto netekimo padarinių. Šiuo metodu teisėjui suteikiama galimybė apriboti sulaikomas sumas.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Nuo daiktų areštavimo momento skolininkas praranda teisę jais disponuoti. Tačiau areštas nesuteikia jo prašiusiam kreditoriui jokios pirmenybinės teisės įsigyti daiktą. Teisių atėmimas reiškia, kad skolininkas neturi teisės parduoti areštuotų daiktų, neturi teisės jų perduoti ar juos suvaržyti hipoteka. Areštuoti daiktai gali būti paimti iš karto. Skolininkas išlieka areštuotų daiktų savininkas iki priverstinio pardavimo net ir nedisponuodamas jais. Padėtis keičiasi ne tiek praktiškai, kiek teisiškai.

Jeigu šis teisių atėmimo režimas pažeidžiamas, priemonės, kurių imasi areštuoto turto turėtojas, arešto prašiusiam kreditoriui nėra privalomos.

Tokiu atveju teisių atėmimas yra tik sąlyginis, t. y. jis taikomas tik arešto prašiusio kreditoriaus naudai. Kiti kreditoriai vis tiek turi taikstytis su skolininko turto sudėties pokyčiais. Tačiau jiems paprasta dalyvauti turto arešte, dėl kurio jau yra susitarta.

Teisių atėmimas yra pirmasis turto pardavimo etapas. Daiktai atiduodami valdyti teismui. Taigi, teismo sprendimui įvykdyti skirtas areštas pirmiausia atlieka laikinosios apsaugos priemonės vaidmenį.

Kalbant apie reikalavimų areštą, pažymėtina, kad šia arešto forma panaikinamos visos galimybės valdyti areštu užtikrintą skolą, kad ir kokia jos vertė. Tačiau areštuotą reikalavimą turinti trečioji šalis gali įmokėti pakankamą užstatą (atskyrimas).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdytini dokumentai, išduoti pagal Liuksemburgo teisę, nebaigia galioti ir neturi senaties termino.

Komercinių bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo leidimas taikyti prevencinį areštą netenka galios, jeigu prevencinės priemonės nesiimama per nutartyje nustatytą terminą.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Dėl komercinių bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo priimtos nutarties leisti taikyti prevencinį areštą gali būti paduodamas prieštaravimas arba apeliacinis skundas.

Kalbant apie areštą, taikomą siekiant įvykdyti teismo sprendimą, skolininkas gali pareikšti ieškinį dėl sunkumų, susijusių su vykdymu (pranc. action en difficulté d'exécution), arba prieštarauti areštuotų daiktų pardavimui.

Tretieji asmenys taip pat gali pareikšti prieštaravimą, t. y. prieštarauti areštuotų daiktų pardavimui, ir prašyti neparduoti šių daiktų.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Remiantis Naujojo civilinio proceso kodekso 590 straipsniu, skolininkas gali užblokuoti laikinąjį vykdymą, jeigu jį nurodyta atlikti kitokiu atveju negu numatyta teisės aktuose. Šiuo tikslu skolininkas gali kreiptis į apeliacinį teismą, kad šis uždraustų atlikti laikinąjį vykdymą. Tai taikoma tik civilinėse bylose ir netaikoma komercinėse bylose pagal Prekybos kodekso (pranc. Code de commerce) 647 straipsnį.

Naujojo civilinio proceso kodekso 703 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto apsaugos procedūra. Atskyrimu areštuoto turto turėtoją siekiama apsaugoti nuo viso turto netekimo padarinių. Šiuo metodu teisėjui suteikiama galimybė apriboti sulaikomas sumas.

Siekiant, kad kreditorius neareštuotų visų skolininko pragyvenimo lėšų, Didžiosios Hercogystės teisės nuostatomis nustatyta, kokią darbo užmokesčio, pensijų ir periodinių išmokų dalį galima perleisti ir areštuoti. Teisės aktais yra sureguliuotas apsaugotų reguliarių pajamų (darbo užmokesčio, periodinių išmokų, pensijų) areštas. Šių rūšių reguliarių pajamų negalima areštuoti visų, o galima areštuoti tik jų dalį, kuri nustatyta pagal Didžiosios Hercogystės reglamentavimo nuostatomis išdėstytus intervalus. Taigi, skolininkams paliekamos minimalios pajamos pragyventi.

Susijusios nuorodos

http://www.legilux.lu

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – tai civilinis procesas, vykdomas ne ginčo teisena, kai valstybė įgyvendina teismo ir notaro sprendimuose, taip pat kituose teisės aktų nustatytuose dokumentuose nurodytus įpareigojimus, taikydama prievartos priemones.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Vykdymą įpareigoja atlikti ir atlieka teismas, notaras arba kitos institucijos ir asmenys, visų pirma:

a) nepriklausomas teismo antstolis;

b) apygardos teismo antstolis;

c) nepriklausomo teismo antstolio pavaduotojas;

d) apygardos teismo antstolio pavaduotojas;

e) antstolio padėjėjas.

Antstolio procedūra yra civilinė ne ginčo procedūra, prilygstanti teismo procesui.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Vykdomasis dokumentas gali būti išduodamas, jei vykdytiname sprendime nustatytas įpareigojimas (bauda), jis yra galutinis arba nurodyta jį laikinai vykdyti ir yra suėjęs įvykdymo terminas.  Pagal teismo patvirtintą susitarimą vykdomasis dokumentas gali būti išduotas net ir tuo atveju, jei nutartis, kuria jis patvirtintas, yra apskųsta. Ši nuostata taip pat taikoma notaro patvirtintiems susitarimams, turintiems tokią pačią galią kaip ir teismo patvirtintas susitarimas. Vykdomasis dokumentas taip pat gali būti išduodamas pagal teismo sprendimą, priimtą vykdant procedūrą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, net jeigu tas sprendimas buvo apskųstas. Vykdomasis dokumentas negali būti išduotas pagal mokėjimo nurodymą, jei sąlygoje, pagal kurią jis tapo galutinis, nurodyta, kad vykdymas ieškinio dalyko atžvilgiu neleidžiamas.

Speciali taisyklė taikoma išlaikymo išieškojimui, jeigu galima leisti išieškoti ilgiau kaip šešis mėnesius įsiskolintas sumas, jei vykdymo prašanti šalis mano, jog yra tikėtina, kad išlaikymo skola atsirado dėl skolininko nesąžiningo elgesio arba jei nurodoma pagrįsta priežastis, dėl kurios reikalavimas nepatvirtinamas. Vykdydamas užsienio valstybėse priimtus sprendimus, teismas taip pat nagrinėja, ar vykdymas yra leidžiamas pagal teisės aktus, tarptautinę konvenciją, abipusiškumo principą ar ES teisės aktus.

3.1 Procedūra

Vykdymą galima įpareigoti atlikti priimant vykdomąjį dokumentą. Tam tikrais atvejais tai nėra oficialus sprendimas (parengiamas vykdomasis raštas arba padaromas vykdomasis įrašas), o kitais atvejais priimama nutartis. Teismas arba notaras išduoda vykdomąjį dokumentą vykdymo siekiančios šalies prašymu. Vykdymo prašymo kopijų teikiama tiek, kiek yra būtina, naudojant vykdomojo dokumento formą. Mokėjimo nurodymo procedūrose prašymą taip pat galima pateikti elektroninėmis priemonėmis. Prašymas paprastai teikiamas bylą pirmąja instancija nagrinėjančiam teismui arba notarui. Tačiau tam tikrais atvejais 1994 m. Įstatyme LIII dėl vykdymo teisme (Įstatymas dėl vykdymo teisme) taip pat nustatytos kitos taisyklės dėl jurisdikcijos, pvz., užsienio sprendimą gali nurodyti vykdyti apylinkės teismas apygardos teismo, turinčio jurisdikciją pagal skolininko gyvenamąją ar pagrindinę verslo vietą, buveinėje, arba turto, į kurį nukreiptas vykdymas, buvimo vietoje. Budapešte tai yra Budapešto centrinis apylinkės teismas (vengr. Budai Központi Kerületi Bíróság).

Vykdymo prašyme turi būti pateikiama informacija apie šalis, vykdytiną sprendimą, reikalavimą, kurį reikia įvykdyti, ir kuo daugiau informacijos apie skolininko turtą, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas.

Teismas arba notaras nedelsdami, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, jį išnagrinėja, siekdami nustatyti, ar bylą reikėtų perduoti, nenagrinėti iš esmės arba (išskyrus atvejus, kai šalys turi teisinius atstovus) grąžinti, prašant papildyti; tada įgyvendinamos reikalaujamos priemonės. Sprendimas priimamas per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, o jeigu prašymą buvo prašoma papildyti trūkstama informacija – per 15 dienų nuo informacijos pateikimo dienos. Jei prašymas yra pagrįstas, išduodamas vykdomasis dokumentas; jei ne, vykdymo prašymas atmetamas.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Žr. 2 punktą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Prievartos priemonėmis apribojamos skolininko finansinės ir asmeninės teisės. Finansines priemones gali taikyti teismas ir teismo antstolis; priemones pačiam asmeniui gali taikyti policija, remdamasi teismo arba antstolio dokumentu. Svarbiausios finansinės prievartos priemonės yra šios:

• darbo užmokesčio ir kitų pajamų areštas;
• kilnojamojo turto konfiskavimas ir pardavimas;
• finansų įstaigos valdomų lėšų konfiskavimas ir banko sąskaitų užblokavimas;
• skolininko reikalavimų tretiesiems asmenims perėmimas;
• nekilnojamojo turto areštas ir pardavimas;
• baudų skyrimas.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymas gali būti nukreipiamas į:

• skolininko darbo užmokestį, pensiją ar kitas pajamas (nors jiems taikomos tam tikros išimtys);
• finansų įstaigos valdomas lėšas (įstatyme numatyta vykdymo išimtis fiziniams asmenims iki tam tikros sumos);
• kilnojamąjį turtą (tačiau būtiniausi daiktai, į kuriuos vykdymas negali būti nukreiptas pagal teisės aktus, negali būti areštuojami, pvz., reikalingiausi drabužiai, baldai, atsižvelgiant į žmonių skaičių skolininko namų ūkyje, vaistai skolininko ligai gydyti ir kt.);
• skolininko reikalavimus tretiesiems asmenims arba skolininkui priklausančias įmonių akcijas;
• nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į jo rūšį, naudojimą, teises ar suvaržymus, taip pat žemės registre įregistruotus faktus (tačiau vykdymas negali būti nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, kurio negalima laikyti skolininko turto dalimi per likvidavimo procedūrą).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdymo priemonėmis iš esmės apribojama skolininko teisė disponuoti savo turtu.

Jei vykdymas nukreiptas į kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitą, skolininko teisė disponuoti turtu pasibaigia. Jei suvaržytas kilnojamasis turtas paimamas, skolininkas taip pat netenka teisės juo disponuoti. Jei nekilnojamasis turtas suvaržomas, skolininkas gali juo disponuoti ir parduoti šį turtą, nors jis ir toliau liks suvaržytas vykdymo teise.

Jei skolininkas ar bet kuris kitas asmuo vykdymo metu fiziškai priešinasi, antstolis kreipiasi į policiją, kuri gali taikyti prievartos priemones šiam asmeniui, kad jis nebesipriešintų.

Visi asmenys, aktyviai (jėga) trukdantys antstoliui atlikti vykdymą, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, nusikaltimu laikoma pašalinti daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, arba nuimti plombą vykdymo metu, taip pat įsilaužti į užrakintas patalpas, kuriose saugomas suvaržytas, užplombuotas arba paimtas daiktas (baudžiama už plombos pažeidimą).

Teismas skiria baudą skolininkui, asmeniui ar organizacijai, privalančiai dalyvauti vykdymo procedūroje, jei jie nevykdo teisės aktuose nustatytų savo pareigų, susijusių su vykdymu, arba jei jie savo elgesiu trukdo taikyti vykdymo priemones.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Priemonės galioja tol, kol vykdymas sėkmingai užbaigiamas; jų galiojimą taip pat gali nutraukti antstolis arba teismas, be to, tai gali būti padaryta ir pagal teisės aktus. Vykdymo priemones galima įvykdyti laikantis civilinėje teisėje nustatytų senaties terminų (paprastai senaties terminas yra 5 metai), pradedamų skaičiuoti nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Vykdymas negalimas, jei prašymas pateiktas jau pasibaigus senaties terminui, o ankstesnės vykdymo procedūros negalima pradėti iš naujo. Panašiai kaip ir tuo atveju, kai byla teisme iškeliama siekiant patenkinti reikalavimą, senaties terminą nutraukia vykdymo veiksmai, o vėliau jis pradedamas skaičiuoti iš naujo.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

a) Vykdomojo rašto atšaukimas ir vykdomojo įrašo panaikinimas Jei vykdymą buvo nurodyta pradėti išduodant vykdomąjį raštą ar padarant vykdomąjį įrašą, vykdomasis raštas gali būti atšauktas, o vykdomasis įrašas – panaikintas, taikant teisių gynimo priemonę, jei vykdomasis dokumentas neturėjo būti išduotas. Skolininkas arba vykdymo siekianti šalis gali prašyti atšaukti vykdomąjį raštą arba panaikinti vykdomąjį įrašą, be to, teismas gali nurodyti tai padaryti ex officio. Prašymas turi būti teikiamas teismui arba notarui, kuris priėmė sprendimą dėl vykdymo. Prašymo pateikimo terminas nenustatytas: jį galima pateikti bet kada. Jei prašymas patenkinamas, priimama nutartis dėl vykdomojo rašto atšaukimo arba vykdomojo įrašo panaikinimo; nutartį galima skųsti.

b) Vykdomojo dokumento apskundimas Skolininkas arba vykdymo prašanti šalis gali apskųsti oficialų vykdomąjį dokumentą, kuriuo leidžiama imtis vykdymo. Skundas pateikiamas per vykdymą leidusį taikyti teismą, tačiau adresuojamas apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas turi jurisdikciją nagrinėti skundą. Jeigu vykdymą leidusio taikyti teismo priimta nutartis iš esmės pagrįsta, apeliacinis teismas ją palieka nepakeistą; kitu atveju jis pakeičia nutartį. Jei apeliacinis teismas nustato procedūrinį pažeidimą, jis panaikina nutartį ir nurodo vykdymą leidusiam taikyti teismui priimti naują sprendimą.

c) Skundas dėl nutarties, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį dokumentą Vykdymo prašanti šalis gali paduoti apeliacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį dokumentą. Skundas paduodamas per teismą arba notarą, leidusį taikyti vykdymą, tačiau adresuojamas apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas turi jurisdikciją nagrinėti skundą. Jeigu vykdymą leidusio taikyti teismo priimta nutartis iš esmės pagrįsta, apeliacinis teismas palieka ją nepakeistą; kitu atveju jis pakeičia nutartį. Jei apeliacinis teismas nustato procedūrinį pažeidimą, jis panaikina nutartį ir nurodo vykdymą leidusiam taikyti teismui priimti naują sprendimą.

d) Antstolis taiko vykdymui reikalingas prievartos priemones savarankiškai, po to, kai priimamas sprendimas dėl vykdymo; teismo leidimas nebūtinas. Dėl antstolio priemonių gali būti taikoma atskira teisių gynimo priemonė, vadinama prieštaravimu dėl vykdymo. Prieštaravimus dėl vykdymo gali pateikti skolininkas, vykdymo siekianti šalis arba kitas suinteresuotasis asmuo. Jei teismas pripažįsta prieštaravimą pagrįstu, jis panaikina neteisėtas antstolio priemones, o jeigu antstolis nesiėmė veiksmų, teismas įpareigoja antstolį jų imtis. Kitu atveju teismas prieštaravimą atmeta. Prieštaravimą būtina pateikti antstoliui.

e) Be pirmiau nurodytų teisių gynimo priemonių, vykdymą taip pat galima nutraukti. Teismas priima nutartį dėl vykdymo nutraukimo vykdymo prašančios šalies prašymu, jei jį nutraukus nebus pažeistos kitų asmenų teisės arba jei teisės aktuose nenustatyta kitaip. Vykdymas nutraukiamas ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, skolininkas įvykdo prievolę. Teismas priima nutartį dėl vykdymo nutraukimo ir tuo atveju, jei, remdamasis viešais dokumentais, nustato, kad vykdytinas sprendimas panaikintas galutiniu sprendimu.

f) Vykdymo byloje trečiasis asmuo, turintis reikalavimą į turtą, areštuotą vykdymo metu, remdamasis nuosavybės teise ar kitomis teisėmis, dėl kurių turto pardavimas per vykdymo procedūrą yra negalimas, gali iškelti vykdymo reikalavimo bylą tai šaliai, kuri siekia vykdymo, siekdamas užtikrinti turto arešto panaikinimą. Jei teismas patenkina prašymą, jis panaikina turto areštą.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdymo sustabdymas

Vykdymą leidęs atlikti teismas išimtiniais atvejais nurodo sustabdyti vykdymą skolininko prašymu, jei skolininkas gali pagrįsti vykdymo sustabdymą pagrindžiančias teisėtas aplinkybes ir jei skolininkas anksčiau nebuvo nubaustas per vykdymo procedūrą.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl sustabdymo, prireikus gali išklausyti šalis.

Visų pirma teismas atsižvelgia į tokias teisėtas aplinkybes, suteikiančias pagrindą sustabdyti vykdymą: kiek asmenų skolininkas turi išlaikyti ir kiek asmenų skolininkas faktiškai išlaiko, skolininko ilgalaikę ar sunkią ligą ar skolininko išlaikytinius, taip pat gaivalines katastrofas, įvykusias per vykdymo procedūrą ir paveikusias skolininką.

Jei vykdymas nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, vykdymą skolininko prašymu galima sustabdyti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Mokėjimas dalimis:

Išskyrus mokesčių skolas ir viešąsias skolas, kurios išieškomos kaip mokesčiai, antstolis, paprašytas skolininko, kuris yra fizinis asmuo, gali nustatyti skolos sumokėjimo dalimis sąlygas po to, kai antstolis ėmėsi priemonių nustatyti skolininko turto buvimo vietą ir jį areštuoti, o skolininkas jau įvykdė dalį vykdytino reikalavimo. Antstolis taip pat praneša turto neturinčiam skolininkui, kurio atžvilgiu gali būti nukreiptas vykdymas, apie skolos sumokėjimo dalimis galimybes ir sąlygas.

Antstolis surašo pranešimą, kuriame aprašo skolos sumokėjimo dalimis plano sudarymą ir jo turinį, ir įteikia jį šalims. Per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos vykdymo siekianti šalis gali raštu pranešti antstoliui, jei nesutinka su skolos sumokėjimo dalimis plano turiniu, gali pateikti rekomendacijas dėl plano turinio ir mokėjimo dalių dydžio ir gali prašyti skolininko pateikti įvykdymo užtikrinimą. Remdamasis vykdymo siekiančios šalies pareiškimu, antstolis gali pakeisti mokėjimo plano sąlygas toliau nurodyta tvarka:

a) antstolis panaikina skolos sumokėjimo dalimis planą, jei vykdymo siekianti šalis nesutinka su išlaikymui, darbo užmokesčiui sumokėti ar panašiems reikalavimams įvykdyti nustatytomis dalimis, jei vykdymo siekiantis fizinis asmuo nurodo, kad skolos sumokėjimo dalimis planas kelia grėsmę jo pragyvenimui, arba jeigu įmonė, siekianti vykdymo, bankrutuoja, yra likviduojama arba dėl jos nagrinėjama vykdymo byla;

b) a punkte nenurodytais atvejais skolos sumokėjimo dalimis planas gali būti sudarytas ne ilgiau kaip 1 metams, jei vykdymo siekia juridinis asmuo ir juridinio asmens statuso neturintis subjektas, ir ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, jei vykdymo siekia fizinis asmuo;

c) antstolis gali reikalauti, kad, be mokėjimų pagal skolos apmokėjimo dalimis planą, būtų atliekami daliniai mokėjimai, proporcingi reikalavimo sumai, jei to buvo prašoma vykdymo siekiančios šalies pareiškime.

Antstolis pateikia skolininkui ne ilgesnį kaip 6 mėnesių mokėjimo planą, kuriame numatyti vienodi mėnesiniai mokėjimai, jei vykdymo priemonių imtasi skolininko lėšų, esančių finansų įstaigose, darbo užmokesčio ir kilnojamojo turto atžvilgiu, tačiau dar neišieškota visa skolos suma, ir

a) prieš tai nebuvo patvirtintas skolos sumokėjimo dalimis planas;

b) skolininkui yra pradėta vykdymo procedūra, susijusi su piniginiu reikalavimu, kurio suma neviršija 500 000 HUF, arba jeigu skolininkui yra pradėta vykdymo procedūra, susijusi su piniginiu reikalavimu, kurio suma neviršija 1 000 000 HUF, tačiau žemės registre taip pat yra įregistruotas skolininko gyvenamojo būsto įkeitimas, kuriuo užtikrintas kitas reikalavimas, ir

c) norint įvykdyti reikalavimą, skolininko gyvenamąjį būstą tektų parduoti aukcione.

Vykdymo siekianti šalis neprivalo sutikti su skolos sumokėjimo dalimis planu; pranešimą apie skolos sumokėjimo dalimis planą reikia įteikti ir vykdymo siekiančiai šaliai.

Sumos, kurios buvo išskaičiuotos iš skolininko jas areštavus, turi būti įtraukiamos apskaičiuojant skolininko sumokėtą sumą.

Apytikrė gyvenamojo būsto vertė ir pirmasis jo pardavimas aukcione gali būti nustatytas tik jeigu skolininkas nesumoka skolos dalimis (Teisminio vykdymo įstatymo 52/A–52/B straipsniai).

Vykdymo teisės senatis

Vykdymo teisės senaties terminas pasibaigia tuo pat metu kaip ir vykdytino reikalavimo senaties terminas. Paprastai į vykdymo teisės senatį atsižvelgiama gavus prašymą; į ją gali būti atsižvelgiama ex officio, jei į reikalavimo, kuria ši teisė grindžiama, senatį taip pat reikalaujama atsižvelgti ex officio. Jei remiantis tuo, kas nurodyta pirmiau, į vykdymo teisės senatį turi būti atsižvelgta, jei prašymas pateikiamas pasibaigus senaties terminui, vykdymas negalimas, o jau nurodytos atlikti vykdymo procedūros negali būti atliekamos. Vykdymo teisės senaties terminas nutraukiamas bet kokiu vykdomuoju dokumentu.

Apribojimai

Sumos, kurios gali būti išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio per vykdymo procedūrą, yra sumos, likusios atskaičius mokesčius (avansinius mokesčius), sveikatos draudimo ir pensijų įmokas, privačių pensijų fondų narystės mokesčius, taip pat kitas įmokas, kurių reikalaujama pagal atskirus teisės aktus. Apskritai gali būti išskaičiuojama ne daugiau kaip 33 proc. šios sumos, o išimtiniais atvejais – ne daugiau kaip 50 proc. šios sumos.

Vykdymas negali būti nukreipiamas į tą mėnesinio atlyginimo dalį, kuri atitinka minimalią senatvės pensiją. Tačiau ši išimtis netaikoma, jei yra išieškomas vaiko išlaikymas ir vaiko gimimo išlaidos.

Iš darbo užmokesčio, kurį darbdavys moka esant darbo santykiams, negali būti išskaitoma daugiau nei 33 proc.

Ši išskaičiuojama suma gali būti padidinta iki 50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, jei reikalavimai, susiję su:

a) išlaikymu;

b) reikalavimais skolininkui dėl darbuotojų darbo užmokesčio;

c) neteisėtai gautu darbuotojų darbo užmokesčiu ir socialinės apsaugos paslaugomis (Teisminio vykdymo įstatymo 65 straipsnio 2 dalis).

Iš skolininko socialinio draudimo pensijų išmokų, ankstyvo išėjimo į pensiją išmokų, išmokų už stažą, rentų ir pereinamojo laikotarpio išmokų, skiriamų kalnakasiams (toliau kartu – pensijų išmokos) (Teisminio vykdymo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis).

Išskaitomas sumas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. pensijų išmokų, jei reikalavimai susiję su:

a) vaiko išlaikymu;

b) neteisėtai gautomis pensijų išmokomis (Teisminio vykdymo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis).

Ne daugiau kaip 33 proc. galima išskaityti iš išmokų darbo ieškantiems asmenims (bedarbio pašalpų, priešpensinių bedarbio pašalpų, kompensacinių veiklos išmokų) reikalavimams, susijusiems su:

a) išlaikymu;

b) neteisėtai gautomis bedarbio pašalpomis;

c) neteisėtai gautomis išmokomis grynaisiais pinigais, išmokėtomis kaip išmokos darbingo amžiaus asmenims.

Negali būti areštuojama:

– valstybinė priežiūros išmoka, išmokos grynaisiais karo aukoms, taip pat rentos iki gyvos galvos, mokėtinos pagal Įstatymą dėl kompensacijos asmenims, kuriems neteisėtai atimta gyvybė ar laisvė dėl politinių priežasčių;

– vietos valdžios parama, išimtiniais atvejais skiriama vietos valdžios parama, išmokos grynaisiais pinigais, mokamos kaip išmokų darbingo amžiaus asmenims dalis, senatvės išmokos, pajamų kompensavimo išmokos bedarbiams, taip pat priežiūros išmoka;

– motinystės išmokos;

– metinės rentos neįgaliesiems, taip pat akliesiems mokamos asmeninės išmokos;

– darbo užmokesčio priedai už sugadintą sveikatą, laikinasis darbo užmokesčio priedas, priedas prie pajamų, laikinasis priedas prie pajamų, taip pat metinės rentos kalnakasiams už žalą sveikatai;

– teisės aktuose nustatytas išlaikymas, įskaitant teismo įpareigotą skirti vaiko išlaikymą, ir vaikų apsaugos išmokas grynaisiais pinigais pagal Įstatymą dėl vaikų apsaugos ir globos administravimo;

– švietimo mokestis, speciali parama ir išmoka šeimai, mokama globėjams ir skirta laikinai arba nuolat globojamiems vaikams arba pilnamečiams jaunuoliams, kuriems taikoma priežiūra, išlaikyti;

– stipendijos, išskyrus stipendijas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis už tolesnį mokslinį švietimą;

– išlaidos, grąžinamos už darbuotojų komandiravimą, paslaugų teikimą užsienio šalyse ir keliones į darbą ir iš jo;

– sumos, skirtos specialiosioms išlaidoms padengti;

– neįgalumo išmokos (Teisminio vykdymo įstatymo 74 straipsnis).

Jeigu lėšas tvarko mokėjimo paslaugų teikėjas ir jos turi būti sumokėtos fiziniam asmeniui, vykdymas be apribojimų gali būti nukreiptas į sumą, viršijančią keturias minimalias senatvės pensijas; jei suma yra mažesnė už šią ribą, vykdymas gali būti nukreiptas į sumą, lygią 50 proc. minimalios senatvės pensijos ir keturių minimalių senatvės pensijų skirtumo sumos (Teisminio vykdymo įstatymo 79/A straipsnio 2 dalis).

Net jei skolininkas sutinka, neleidžiama areštuoti turto, į kurį vykdymo neleidžiama nukreipti pagal teisės aktus.

Vykdymas negali būti nukreipiamas į toliau nurodytą kilnojamąjį turtą:

– turtą, kuris yra būtinas skolininko darbui, visų pirma svarbiausius įrankius, instrumentus, techninę, karinę ir kitą įrangą, uniformas, savigynai skirtus ginklus ir vežimo priemones (išskyrus transporto priemones);

– būtiniausias priemones, skirtas nuolatinėms studijoms, visų pirma vadovėlius, mokyklinius reikmenis ir muzikos instrumentus;

– būtinus drabužius: 3 viršutinius drabužius, 1 žieminį paltą, 1 paltą, 3 batų poras;

– būtiniausią patalynę: 1 rinkinį, kuriame yra po 2 paklodes kiekvienam asmeniui;

– tiek baldų, kiek asmenų yra skolininko namų ūkyje: ne daugiau kaip 2 stalus ir 3 drabužių spintas ar panašius baldus, taip pat 1 lovą ar lygiavertį baldą ir 1 kėdę ar kitą lygiavertį baldą kiekvienam asmeniui;

– būtiniausią šildymo ir apšvietimo įrangą;

– būtiniausią skolininko virtuvės ir namų ūkio įrangą, 1 šaldytuvą ar šaldiklį ir 1 skalbyklę;

– skolininko apdovanojimus (pasižymėjimo ženklus, medalius, ženklelius, garbės ženklelius), jei jie patvirtinti dokumentais;

– vaistus ir medicinos bei techninę įrangą, reikalingą dėl skolininko ligos ar fizinės negalios, taip pat riboto judumo skolininko transporto priemonę;

– daiktus, kuriuos nepilnamečiai naudoja skolininko namų ūkyje ir kurie yra skirti vaikams;

– 1 mėnesio maisto atsargas ir 3 mėnesiams skirtą kurą šildymui, kuris yra reikalingas skolininkui ir jo namų ūkiui;

– nenuimtą derlių ir vaisius;

– daiktus, kurių negalima laikyti skolininko turto dalimi per likvidavimo procedūrą;

– kultūrines vertybes, išvardytas Įstatymo dėl specialios kultūrinių vertybių apsaugos nurodytoje pažymoje, per specialiosios apsaugos laikotarpį (Teisminio vykdymo įstatymo 90 straipsnio 1 dalis).

Jei yra areštuojama transporto priemonė, kurios skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, reikia jo darbui atlikti (jei transporto priemonė nėra konfiskuota), pakanka paimti registracijos kortelę, kuri kartu su arešto pranešimo kopija siunčiama kompetentingai transporto institucijai, o jeigu institucijos neįmanoma nustatyti – transporto priemonę užregistravusiai institucijai. Jei transporto priemonė nekonfiskuota, skolininkas gali naudoti transporto priemonę tol, kol ji parduodama.

Jei apskaičiuotoji transporto priemonės vertė yra mažesnė už Teisingumo ministro dekrete, išleistame suderinus su ministru, atsakingu už mokesčių politiką, nurodytą sumą, vykdymas negali būti nukreiptas į transporto priemonę.

Vykdomojo rašto atšaukimas ir vykdomojo įrašo panaikinimas

Jei teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, pažeidė teisės aktus, jį privaloma atšaukti.

Jei teismas, pridėdamas vykdomąjį raštą prie nutarties, pažeidė teisės aktus, vykdomąjį įrašą būtina panaikinti.

Teismas atšaukia vykdomąjį raštą arba panaikina vykdomąjį įrašą, jei skolininko prašymu nustato, kad yra įvykdytos sąlygos:

a) atsisakyti vykdymo pagal Reglamento (EB) Nr. 805/2004 21 straipsnį;

b) atsisakyti vykdymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 22 straipsnio 1 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 861/2007 22 straipsnio 1 dalį arba

c) atsisakyti vykdymo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą arba Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 46 straipsnį.

Vykdomojo dokumento apskundimas

Jei teismas išdavė vykdomąjį dokumentą arba jeigu vykdomasis dokumentas skiriasi nuo to, ko buvo prašoma, teismas priima nutartį dėl šio skirtumo, šalys gali apskųsti tokį sprendimą. Vykdomojo dokumento apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Tačiau, jei teisės aktuose nenumatyta kitaip, negali būti imamasi jokių veiksmų siekiant parduoti areštuotą nuosavybę, o vykdymo metu sumokėta suma negali būti išmokėta gavėjui.

Prieštaravimas dėl vykdymo

Šalys ar kiti suinteresuotieji asmenys gali pateikti prieštaravimus dėl vykdymo vykdymo bylą nagrinėjančiam teismui dėl antstolio veiksmų ar neveikimo, dėl kurio iš esmės pažeidžiamos vykdymo procedūrų taisyklės arba prieštaravimą dėl vykdymo pateikiančios šalies teisės ar teisėti interesai. Esminiu vykdymo procedūrų taisyklių pažeidimu laikomas pažeidimas, kuris turėjo esminį poveikį vykdymo procedūros baigčiai (Teisminio vykdymo įstatymo 217 straipsnio 1 dalis).

Jei ginčijama priemonė atitinka teisinius reikalavimus arba tai nėra esminis pažeidimas, teismas pripažįsta ginčijamą priemonę pagrįsta ir atmeta prieštaravimą. Jei ginčijama priemonė nėra esminis pažeidimas, teismas panaikina ginčijamą priemonę ar jos dalį arba, jei tai leidžiama pagal teisės aktus ir galima pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, pakeičia visą vykdymo priemonę ar jos dalį. Jei pateikiant prieštaravimą remiamasi neveikimu, teismas nurodo antstoliui įgyvendinti priemonę, kuri nebuvo taikyta (Teisminio vykdymo įstatymo 217/A straipsnio 5 dalis).

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas reiškia, kad teismo sprendimas yra įgyvendinamas.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Tai priklauso nuo pateikto prašymo. Pavyzdžiui, Viešojo registro direktorius padaro hipotekos įrašą gavęs patvirtintą teismo sprendimo kopiją kartu su registro išrašu, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas neapskųstas ir pasibaigė jo apskundimo terminas ar kad teismo sprendimo neįmanoma apskųsti.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Pagal bendrąsias teisės aktų nuostatas – Civilinio proceso organizavimo kodeksą (Maltos įstatymų 12 sk.), vykdomaisiais dokumentais laikoma;

• teismo raštas, jei skola yra nustatyta, apskaičiuota ir mokėtina ir jei tai nėra veiksmo įvykdymas ir jei skola neviršija 25000 EUR. Šis klausimas reglamentuojamas Civilinio proceso organizavimo kodekso 166A straipsnyje.
• Maltos teismų sprendimai ir nutartys;
• Maltos notaro ar bet kurio kito valstybės tarnautojo, įgalioto gauti šiuos dokumentus, gautos sutartys, jei sutartis yra dėl nustatytos, apskaičiuotos ir mokėtinos skolos ir jei nereikia įvykdyti kokio nors veiksmo;
• apmokestintos teismo mokesčių ir mokėjimų sąskaitos, išrašytos advokato, įgaliotojo administratoriaus, teismo eksperto ar kito teismo darbuotojo ar liudytojo naudai, nebent pagal teisės aktus šios apmokestintos sąskaitos nėra užginčytos;
• Maltos arbitražo centre registruotų arbitrų sprendimai;
• paprastieji ir įsakomieji vekseliai;
• tarpininkavimo siekiant taikos sutartys, kurias tarpininkavimo siekiant taikos šalys paskelbia vykdytinomis;
• Vartotojų skundų teismo sprendimai.

Specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, mokesčių teisės aktuose, taip pat numatyti kiti vykdomieji dokumentai.

3.1 Procedūra

Aktai, kuriais, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti vykdomi vykdomieji dokumentai:

• kilnojamojo turto arešto orderis;
• nekilnojamojo turto arešto orderis;
• veikiančios komercinės įmonės arešto orderis;
• teisminis kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar su nekilnojamuoju turtu susietų teisių pardavimas aukcione;
• vykdomasis raštas, įteikiamas asmeniui, turinčiam skolininkui priklausantį turtą;
• iškeldinimo iš nekilnojamojo turto orderis;
• orderis in factum;
• jūrų laivo arešto orderis;
• orlaivio arešto orderis;
• orderis in procinctu.

Jei vykdomasis dokumentas įsigalioja pagal 166A straipsnį, asmuo, prašantis įregistruoti teismo raštą, laikomą vykdomuoju dokumentu, pateikia Teismo sekretoriui teismo rašto kopiją, įteikimo įrodymus ir gauto atsakymo (jei jis gautas) kopiją.

Kalbant apie kitus vykdomuosius dokumentus, procedūra skiriasi atsižvelgiant į jų pobūdį. Šią informaciją galima rasti Civilinio proceso organizavimo kodekso 252 ir paskesniuose straipsniuose.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Sąlygos priklauso nuo jų pobūdžio. Informacija pateikiama Civilinio proceso organizavimo kodekso 252 ir paskesniuose straipsniuose.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į kilnojamąjį turtą, įskaitant:

• ūkinių prekybos bendrijų kapitalą ir akcijas;
• kompetentingos institucijos išduotas licencijas, kurios nustatomos už teisingumą atsakingo ministro taisyklėse;
• draudimo liudijimus;
• kredito užtikrinimą ir bet kurią intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisę.

Tačiau išieškojimas negali būti nukreiptas į:

• kasdienius drabužius, patalynę ir buities reikmenis bei baldus, kurie laikomi pagrįstai būtinais deramam skolininko ir jo šeimos gyvenimui;
• asmens dokumentus ir knygas, susijusias su skolininko, jo sutuoktinio ar vaikų profesija;
• notarų registrus ir knygas;
• įrankius ir priemones, reikalingas skolininkui, jo sutuoktiniui ar vaikams mokytis tam tikro mokslo ar amato ar jį praktikuoti;
• gyvūnus ir įrankius, reikalingus žemės ūkiui, taip pat vaisius, kurie jau nuimti ar dar neatskirti nuo žemės;
• orlaivius, kurie išimtinai paskirti valstybinėms paslaugoms teikti, įskaitant pašto paslaugas, tačiau neįskaitant komercinių paslaugų;
• jūrų laivus, visa apimtimi priklausančius Maltos vyriausybės laivynui;
• bažnytinius drabužius ir indus, naudojamus veikiančioje bažnyčioje arba priklausančius kunigui, religinei grupei ar bet kuriam jos nariui;
• bet kurio Maltos policijos pajėgų ar ginkluotųjų pajėgų nario turtą – ginklus, šaudmenis, įrangą, įrankius ar drabužius, naudojamus pareigoms atlikti.

Gali būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, veikiančios komercinės įmonės, laivai ir orlaiviai.

Nutartys dėl kitam asmeniui priklausančio skolininko turto negali būti priimamos dėl:

• darbo užmokesčio (įskaitant premijas, išmokas, užmokestį už viršvalandžius ir kitą uždarbį);
• visų išmokų, pensijų, išmokų ar paramos, nurodytos Socialinės apsaugos įstatyme, ar kitų išmokų asmenims, kuriems pensiją moka vyriausybė;
• bet kokių vyriausybės labdaros išmokų ar dovanų;
• bet kokio palikimo, kuris aiškiai paliktas išlaikymo tikslais, jei skolininkas neturi kitų pragyvenimo lėšų, o pati skola nėra mokėtina dėl išlaikymo;
• bet kurios išlaikymui skirtos sumos, nesvarbu, ar ji priteista officio judicis, ar viešu dokumentu, jei pati skola nėra mokėtina dėl išlaikymo;
• pinigų, kurie suteikti skolininkui paskolos aktu namo, kuris yra skirtas skolininkui kai pagrindinė gyvenamoji vieta, statybai ir priežiūrai;
• banko sąskaitos kreditavimo, išskyrus kredito korteles, kurias naudojant veiklą vykdo skolininko vadovaujama veikianti komercinė įmonė;
• banko garantijų ir akredityvų.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdomieji dokumentai vykdomi ir juos naudojant pagal teisės aktus paimamas kito asmens turtas.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, tačiau apskritai galima teigti, kad vykdomieji raštai galioja tol, kol galioja teisė, kuria remiantis jie buvo išduoti. Nutartys dėl kitam asmeniui priklausančio skolininko turto negali būti pratęsiamos ir galioja tol, kol teismas jas panaikina nutartimi.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Asmuo, kurio atžvilgiu išduodamas vykdomasis raštas, ar bet kuris kitas suinteresuotasis asmuo gali pateikti prašymą šį raštą išdavusiam teismui dėl viso vykdomojo rašto ar jo dalies panaikinimo. Apie prašymą pranešama priešingai šaliai, kuri per 10 dienų turi pateikti atsakymą, kuriame išdėsto visus norimus argumentus. Teismas priima sprendimą dėl prašymo išklausęs šalis. Minėtą nutartį galima apskųsti apeliacine tvarka per 6 dienas nuo nutarties perskaitymo viešame teismo posėdyje dienos.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Aukštesniųjų teismų sprendimai gali vėl tapti vykdytini praėjus dešimčiai (10) metų nuo tos dienos, kai teismo sprendimas ar nutartis galėjo būti įvykdyta. Žemesnės instancijos teismų ar reikalavimų dėl nedidelių sumų teismo sprendimai gali vėl tapti vykdytini po 5 metų. Sutartimi sudaryti vykdomieji dokumentai, jei skola yra aiškiai nustatyta, apskaičiuota ir mokėtina, pagal Maltos įstatymų 12 skyriaus 166A straipsnį ir paprastieji bei įsakomieji vekseliai gali vėl tapti vykdytini praėjus 3 metams. Jie vėl tampa vykdytini pateikus prašymą kompetentingam teismui. Pareiškėjas taip pat priesaika patvirtina skolos ar reikalavimo, kurio vykdymo prašo, rūšį ir tai, kad skola ar jos dalis vis dar mokėtina. Be to, tokiomis aplinkybėmis taikomas trisdešimties (30) metų senaties terminas, tačiau jis gali nutrūkti, jei pateikiamas minėtas prašymas.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymo teisė: bendra informacija

Teismo procesas užbaigiamas teismui priimant sprendimą. Šiame sprendime šalis (skolininkas) gali būti įpareigotas įvykdyti prievoles kitai šaliai (kreditoriui). Jei skolininkas to nepadaro savanoriškai, kreditorius gali priversti įvykdyti teismo sprendimą, imdamasis priemonių pagal vykdymo teisę. Ši teisės sritis apima teismo sprendimo vykdymą, kai tai nurodo teismas. Šiuo tikslu teisės aktuose įtvirtintos taisyklės dėl prievartos priemonių ir jų taikymo tvarkos. Teismo antstoliai (nyd. k. gerechtsdeurwaarders), dar vadinami tiesiog antstoliais (nyd. deurwaarders), yra įgalioti vykdyti teismo sprendimus ir jiems tai paveda daryti kreditoriai, norintys atgauti tai, kas jiems priklauso.

Norint imtis vykdymo teisėje numatytų prievartos priemonių turi būti įvykdytos dvi sąlygos: asmuo turi turėti vykdomąjį dokumentą (nyd. k. executoriale titel), pavyzdžiui, vykdytiną teismo sprendimą, ir šis vykdomasis dokumentas turi būti iš anksto įteiktas šaliai, prieš kurią bus imtasi vykdymo veiksmų.

Pagrindinės vykdymo procese dalyvaujančios šalys yra vykdytojas (vykdymo prašanti šalis, kreditorius), skolininkas (šalis, kurios atžvilgiu imamasi vykdymo veiksmų) ir antstolis (valstybės pareigūnas, atsakingas už konkrečių vykdymo veiksmų taikymą vykdytojo prašymu).

Prievartos priemonės

Pagrindinė prievartos priemonė yra vykdomasis areštas (nyd. k. executoriaal beslag). Jis išsamiau aptartas 2.1 skirsnyje.

Kitos prievartos priemonės:

1. laipsniškai didinama bauda (nyd. k. dwangsom);
2. įkalinimas, jei nevykdomas teismo nurodymas (nyd. k. gijzeling).

Laipsniškai didinama bauda – tai teismo sprendimu nustatyta pinigų suma, kurią asmuo turi sumokėti, jei neįvykdo pagrindinės vykdytinos prievolės. Ši priemonė daugiausia taikoma procesuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip būdas daryti spaudimą. Laipsniškai didinama bauda gali būti susieta tik su pagrindine prievole, nesusijusia su pinigų sumos sumokėjimu.

Įkalinimas už teismo nurodymo nevykdymą yra prievartos priemonė, kuria siekiama priversti šalį įvykdyti konkrečią prievolę. Šią priemonę teismai skiria retai, o jei skiria, tai ji retai iš tikrųjų įgyvendinama. Ją gali taikyti tik teismas. Teismas gali leisti taikyti šią priemonę siekiant įvykdyti teismo sprendimus kreditoriaus prašymu, jei jie susiję su nutartimi, kuri nėra susijusi su pinigų sumos sumokėjimu. Įkalinimas taip pat gali būti pritaikytas, pavyzdžiui, jei priimamas teismo sprendimas ar autentiškas aktas, pagal kurį nustatomas išlaikymo mokėjimas pagal Civilinio kodekso 1 knygą ((nyd. k. Burgerlijk Wetboek), pavyzdžiui, vaiko išlaikymas (Civilinio proceso kodekso (nyd. k. Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 585 straipsnis).

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Procedūra aprašyta toliau.

Vykdytinas dokumentas

Nyderlandų teismų priimti sprendimai (sprendimai ir nutartys), autentiški aktai (notariniai aktai) ir kai kurie kiti dokumentai laikomi vykdytinais dokumentais. Kiti dokumentai, teisės aktuose nurodyti kaip vykdytini, yra:

• Prokuratūros departamento (nyd. k. Openbaar Ministerie) išduoti vykdomieji raštai,
• mokesčių institucijų išduoti vykdomieji raštai,
• arbitražo sprendimai su vykdymo leidimu ir
• oficialiai patvirtintos taikos sutartys.

Teismo kancleris įteikia byloje dalyvavusiam ieškovui ir atsakovui teismo sprendimo kopiją. Tai yra galutinis teismo sprendimas, kuriame pateikiamas teismo nurodymas, o šalis, įgaliota vykdyti teismo sprendimą, gauna vykdytinos formos kopiją. Šalims nemokamai įteikiama teismo sprendimo antstolio kopija (nyd. k. grosse). Tai autentiška teismo sprendimo kopija. Tai yra vykdytinos formos teismo sprendimas. Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik jei yra išduota ši antstolio kopija. Taip pat gali būti išduodama antstolio kopija arba notarinio akto pirmoji patvirtinta kopija. Gavęs šį dokumentą, antstolis įgaliojamas imtis vykdymo veiksmų.

Prieš imdamasis vykdymo, antstolis įteikia dokumentą (antstolio kopiją / pirmąją patvirtintą kopija) šaliai, prieš kurią bus imtasi veiksmų. Įteikimo tikslas – kad kita šalis sužinotų apie teismo sprendimą ir pranešti jai, kad kreditorius reikalauja jį įvykdyti.

Informacija apie vykdytinų dokumentų iš kitų ES valstybių narių įteikimą pateikiama ES Įteikimo reglamente: 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

Teismo antstoliai

Vaidmuo vykdymo srityje

Antstolis yra pagrindinė šalis, dalyvaujanti vykdant teismo sprendimus, ir visada veikia pagal vykdymo prašančios šalies nurodymus. Šie nurodymai duodami perduodant antstolio kopiją (autentišką teismo sprendimo kopiją) antstoliui. Apskritai antstoliui nereikalingas joks atskiras leidimas.

Veiksmai, kuriuos antstolis gali atlikti vykdymo metu, yra:

1. vykdytino dokumento įteikimas šaliai, prieš kurią imtasi vykdymo veiksmų;
2. reikalavimas įvykdyti prievolę, pvz., sumokėti pinigų sumą;
3. mokėjimo gavimas, jei skolininkas neįvykdo mokėjimo prievolės;
4. turto areštas;
5. prireikus – policijos pagalbos pasitelkimas (pavyzdžiui, areštuojant turtą).

Antstolio mokesčiai

Oficialiems antstolio atliktiems veiksmams taikomi fiksuoti mokesčiai, kuriuos gali tekti apmokėti skolininkui. Kreditorius fiksuotų mokesčių netaiko, t. y. dėl jų reikia tartis su antstoliu. Mokesčiai, kuriuos antstolis taiko skolininkui, nustatyti 2001 m. liepos 4 d. Dekrete, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl oficialių antstolių veiksmų ir mokesčių (dar vadinamas Antstolių mokesčių dekretu (nyd. k. Besluit tarieven ambtshandelingen gerechtsdeurwaarders). Daugiau informacijos apie oficialiems veiksmams taikomus mokesčius, galiojančius nuo 2019 m., (nyd. k. Tarieven ambtshandelingen m.i.v. 2019) galima rasti Karališkosios teismo pareigūnų profesinės organizacijos (Koninklijke Beroepsorganisatie van Gerechtsdeurwaarders) interneto svetainėje.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kad vykdymas būtų tęsiamas, turi būti įvykdytos dvi bendros sąlygos:

• būtina turėti vykdytiną dokumentą;
• prieš pradedant vykdymą šis dokumentas turi būti įteiktas šaliai, prieš kurią imamasi vykdymo veiksmų.

Kaip minėta, vykdomasis areštas yra pagrindinė taikoma prievartos priemonė.

Galima imtis ir kitų priemonių, kol dar neišduotas vykdytinas dokumentas. Jas galima prašyti taikyti prieš priimant teismo sprendimą, taip pat kol byla nagrinėjama ir net prieš prasidedant procesui. Tai yra apsaugos priemonės (nyd. k. conservatoire maatregelen), jomis suteikiama laikina apsauga. Apsaugos priemonės yra areštas iki teismo sprendimo priėmimo (nyd. k. conservatoir beslag), užplombavimas (nyd. k. verzegeling) ir turto aprašymas (nyd. k. boedelbeschrijving). Šioje dalyje kalbama apie vykdomąjį areštą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Vykdymo priemonių dalykas ir pobūdis gali skirtis. Galima išskirti priemones, kuriomis siekiama, kad būtų sumokėta pinigų suma, perduotas turtas, atliktas veiksmas ar susilaikyta nuo veiksmų. Dažniausiai taikoma priemonė yra areštas siekiant išieškoti pinigus (nyd. k. verhaalsbeslag).

Jei skolininko prievolė nesusijusi su veiksmo atlikimu, gali tekti atlikti „faktinį veiksmą“ (nyd. k. feitelijke handeling), kuris sukelia teisinius padarinius, nepaisant to, ar juos buvo ketinama sukelti) arba juridinį veiksmą (nyd. k. rechtshandeling), kai buvo ketinama sukelti teisinius padarinius. Jei faktinis veiksmas nėra susietas su asmeniu, kreditorius gali prašyti teismo leisti atkurti padėtį, kuri būtų buvusi, jei prievolė būtų įvykdyta. Jei skolininko prievolė susijusi su juridinio veiksmo atlikimu, pavyzdžiui, pasiūlymo priėmimu, veiksmą galima pakeisti teismo sprendimu. Teismas taip pat gali įpareigoti skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdomasis areštas gali būti taikomas:

1. kilnojamajam turtui, kuris neregistruojamas. Registruotinas turtas yra: nekilnojamasis turtas, laivai ir orlaiviai;
2. teisėms į pareikštinius vertybinius popierius, teisei užsisakyti vardinius vertybinius popierius, teisėms į vardines akcijas ir kitus vardinius vertybinius popierius;
3. trečiajam asmeniui, kuris turi skolininko turto (nyd. k. executoriaal derdenbeslag);
4. nekilnojamajam turtui;
5. laivams;
6. orlaiviams.

Paprastai vykdytojas gali laisvai pasirinkti turtą, kurį nori areštuoti.

Iš esmės areštas gali būti taikomas visam skolininko turtui. Tačiau tam tikras turtas negali būti areštuotas, pavyzdžiui, pagrindiniai būtini daiktai, tokie kaip drabužiai, maistas, darbo įrankiai, specializuota literatūra ir daiktai, naudojami švietimo, meno ir mokslo tikslais. Areštas netaikomas darbo užmokesčio daliai, išlaikymui ar kitoms išmokoms. Tokiais atvejais nustatytas saugomas pajamų dydis, siekiant užtikrinti, kad skolininkas turėtų pakankamai pajamų, kurios jam leistų apsirūpinti pagrindiniais būtinais daiktais.

Be to, negalima areštuoti turto, kuris yra skirtas viešosioms paslaugoms teikti. Vykdytojas gali vienu metu areštuoti įvairų turtą.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Neregistruotino kilnojamojo turto arešto teisiniai padariniai

Vienas iš arešto padarinių yra tas, kad visi veiksmai, kuriuos skolininkas atlieka po arešto, negali pakenkti areštą taikančios šalies teisėms. Jei, pavyzdžiui, skolininkas parduotų turtą, pirkėjas iš esmės negalėtų teigti kreditoriui, kad jis dabar yra šio turto savininkas. Kitas padarinys yra tas, kad areštas taikomas ir visoms iš turto gaunamoms pajamoms.

Akcijų, vertybinių popierių ir kito turto arešto teisiniai padariniai

Konkrečių teisinių padarinių nėra. Arešto trukmės laikotarpiu asmeniui, kurio atžvilgiu taikomas areštas, paliekama teisė balsuoti.

Kito asmens turimo skolininko turto arešto teisiniai padariniai

Jei areštuojamas kito asmens turimas skolininko turtas, kreditorius (areštą taikanti šalis) taiko areštą trečiajam asmeniui (t.y. ne skolininkui), nes šis trečiasis asmuo yra skolingas skolininkui arba turi skolininkui priklausantį turtą.

Areštą taikanti šalis yra apsaugota nuo kitos šalies atliktų juridinių veiksmų. Juridiniais veiksmais, atliktais po arešto uždėjimo, negalima remtis prieš areštą taikančią šalį. Dvi įprastos kito asmens turimo skolininko turto arešto formos yra banko sąskaitos arba darbuotojo darbo užmokesčio arba išmokų areštas.

Nekilnojamojo turto arešto teisiniai padariniai

Nekilnojamojo turto areštas registruojamas viešuosiuose registruose, kuriuos tvarko Žemės registro tarnyba (nyd. k. Kadaster). Laivai ir orlaiviai laikomi nekilnojamuoju turtu, kai jie įregistruojami registre. Areštas įsigalioja nuo įregistravimo momento. Areštas taikomas visoms pajamoms iš nekilnojamojo turto, gautoms uždėjus areštą. Areštą taikanti šalis yra apsaugota nuo juridinių veiksmų, kuriuos skolininkas atlieka po arešto uždėjimo. Nekilnojamojo turto realizavimu (pardavimu) negalima remtis prieš areštą taikantį asmenį.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Paprastai teisė įvykdyti teismo sprendimą išnyksta praėjus 20 metų nuo dienos, einančios po teismo sprendimo priėmimo dienos. Jei teismo sprendimo vykdymui taikomi tam tikri reikalavimai, kurių įvykdymas nepriklauso nuo teismo sprendimą gavusio asmens valios, tada teisė įvykdyti teismo sprendimą išnyksta praėjus 20 metų nuo dienos, einančios po reikalavimų įvykdymo dienos, pradžios.

Tačiau visoms sumoms, kurias teismo sprendimu nurodoma sumokėti per metus ar trumpesnį laiką, taikomas 5 metų senaties terminas. Jei reikia mokėti palūkanas, baudas, laipsniškai didinamas baudas ir kitas teismo nustatytas papildomas sumas, senaties terminas pasibaigia ne anksčiau nei tada, kai pasibaigia teisės įvykdyti pagrindinį teismo sprendimą senaties terminas, nebent jis nutraukiamas ar pratęsiamas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Ginčai dėl vykdymo

Civilinio proceso kodekso 438 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl ginčų, susijusių su vykdymu (nyd. k. executiegeschillen). Kilus tokiam ginčui, skolininkas gali mėginti užkirsti kelią vykdymui. Ginčas gali būti susijęs, pavyzdžiui, su vykdomojo dokumento svarba ir apimtimi, po teismo sprendimo (vykdomojo dokumento) paaiškėjusių faktinių aplinkybių poveikiu, arešto galiojimu ar klausimu, kam priklauso areštuotas turtas. Ginčas dėl vykdymo susijęs tik su vykdymo klausimu. Pagrindinio ieškinio, dėl kurio teismo sprendimas jau priimtas, esmė iš naujo nevertinama.

Kilus ginčui dėl vykdymo skolininkas gali teigti, kad vykdytojas piktnaudžiauja savo teisėmis arba, pavyzdžiui, kad areštas yra neproporcingas teismo sprendimui. Skolininkas (prieš kurį imamasi vykdymo veiksmų) šiuo etapu negali pateikti jokių kitų esminių prieštaravimų dėl teismo sprendimo. Tam jis turėtų pareikšti protestą (nyd. k. verzet), paduoti apeliacinį skundą (nyd. k. hoger beroep) arba kasacinį skundą (nyd. k. cassatie) (tai yra teisių gynimo būdai).

Teritorinė jurisdikcija

Teritorinė jurisdikcija priklauso nuo bylą nagrinėjančio teismo vietos. Teritorinę jurisdikciją turintis teismas – tai teismas, turintis jurisdikciją pagal bendrąsias jurisdikciją reglamentuojančių teisės aktų taisykles. Tai yra teismas, kurio veiklos teritorijoje yra ar bus taikomas areštas, teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas turtas, arba teismas, kurio veiklos teritorijoje bus atliekamas vykdymas. Visiems Nyderlanduose atliekamiems vykdymo veiksmams turi būti nustatytas kompetentingas Nyderlandų teismas.

Kompetentingas teismas

Čia svarbu, kuris teismas nagrinės bylą. Apylinkės teismas (nyd. k. rechtbank) turi jurisdikciją nagrinėti visus ginčus dėl vykdymo, neatsižvelgiant į tai, koks teismas paskelbė vykdytiną teismo sprendimą. Apylinkės teismas turi jurisdikciją net jei sprendimą priėmė Apeliacinis teismas (nyd. k. gerechtshof) arba Aukščiausiasis Nyderlandų Teismas (nyd. k. Hoge Raad der Nederlanden).

Ginčai dėl vykdymo paprastai sprendžiami byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių (nyd. k. kort geding). Teismas gali nuspręsti tam tikram laikui sustabdyti vykdymą arba panaikinti areštą.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Austrija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas (Austrijoje dar vadinamas „priverstiniu vykdymu“) atliekamas tada, kai vykdytiniems reikalavimams ir prašymams užtikrinti yra panaudojama valstybės valdžia.

Vykdymo kodekse numatytas įvairių rūšių vykdymas:

• vykdymas siekiant išieškoti pinigų sumas;
• vykdymas siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų ar susilaikyta nuo jų.

Vykdymas siekiant išieškoti pinigų sumas

Jei vykdymas atliekamas siekiant išieškoti pinigų sumas, kreditoriaus vykdymo prašyme būtina nurodyti areštuotiną turtą (vykdymo priemonės pasirinkimas), šiuo atveju jis gali pasirinkti, ar nukreipti vykdymą į kilnojamuosius daiktus, gautinas sumas, visų pirma darbo užmokestį, ar taikyti priverstinį nekilnojamojo turto pardavimą aukcione.

Vykdymas siekiant užtikrinti, kad būtų atlikti veiksmai ar susilaikyta nuo jų:

jei vykdymas atliekamas siekiant, kad būtų atlikti veiksmai arba susilaikyta nuo jų, kreditorius turi prašyti taikyti Vykdymo kodekse nurodytas vykdymo priemones reikalavimui įvykdyti.

Jei vykdant taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo bylą nagrinėjančio teismo prašymu taikoma bauda, jeigu vykdymas leidžiamas. Jei padaromas dar vienas pažeidimas, vykdymo bylą nagrinėjantis teismas paprašytas turėtų paskirti dar vieną baudą ar ne ilgesnę nei vienų metų laisvės atėmimo bausmę.

Siekiant įvykdyti veiksmą, kurį gali atlikti trečiasis asmuo, prašymą pateikusiam kreditoriui teismo prašymu leidžiama atlikti veiksmą jį privalančios atlikti šalies lėšomis.

Reikalavimas atlikti veiksmą, kurio negali atlikti trečiasis asmuo ir kurio vykdymas kartu priklauso nuo jį privalančios atlikti šalies valios, įvykdomas teismo prašymu paskiriant baudą ar ne ilgesnę kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę veiksmą privalančiai atlikti šaliai.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Dažniausiai leidimą pradėti vykdymą suteikia atitinkamas apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht).

Kompetentingas teismas:

išieškojimas iš kilnojamojo turto ir gautinų sumų:

jei išieškoma iš gautinų sumų, už tai atsako bendrą jurisdikciją skolininkui (jo gyvenamajai vietai) turintis teismas; jei išieškoma iš kilnojamojo turto, jurisdikcija priklauso nuo to, kur vykdymo pradžioje yra kilnojamieji daiktai.

Priverstinis nekilnojamojo turto pardavimas aukcione:

jei išieškoma iš nekilnojamojo turto (įregistruoto žemės registre), jurisdikciją turi žemės registro teismas (vok. Grundbuchsgericht).

Leidus atlikti vykdymą, procesas turėtų būti ex officio. Vykdymo procesą organizuoja teisėjas (priverstinis nekilnojamojo turto pardavimas) arba teismo pareigūnas (išieškojimas iš nekilnojamojo turto arba iš gautinų sumų). Teismo pareigūnas yra specialiai apmokytas teismo darbuotojas.

Baigiamuosius veiksmus nustato antstoliai, kurie Austrijoje yra teismo darbuotojai, kurie nėra savarankiškai dirbantys asmenys ar prašymą pateikusio kreditoriaus atstovai ar įgaliotiniai. Paprastai jie veikia vieni, kol galutinai patvirtinama, ar vykdymas atliktas sėkmingai, ar ne.

Kreditoriaus turi būti prašoma pateikti prašymus tik tada, jei teismas ar antstolis negali tęsti proceso be jų arba jei byloje patiriama išlaidų. Tačiau kreditorius savo prašyme gali pateikti papildomą informaciją: pavyzdžiui, jei išieškoma iš darbo užmokesčio, jis gali atsisakyti darbdavio pareiškimo dėl to, ar darbo užmokestis yra mokamas ir koks jo dydis; jei išieškoma iš kilnojamojo turto, jis gali atsisakyti priverstinio patekimo į gyvenamąsias patalpas, padengiant spynų meistro išlaidas, jei skolininko nerandama.

3 Quali sono le condizioni per l’emissione di un titolo esecutivo o per l’esecuzione di un provvedimento giudiziario?

3.1 Procedūra

Vykdymas siekiant išieškoti pinigų sumas

Vykdymo procesas padalijamas į leidimo ir vykdymo procesą.

Kad vykdymas būtų leidžiamas, kreditorius turi pateikti prašymą, kuriame jis pasirenka pageidaujamas vykdymo priemones. Jei kreditorius pageidauja išieškoti iš verslininko, paprastai jis nusprendžia nukreipti vykdymą į kilnojamuosius daiktus ir pateikti turto sąrašą. Taikant šią procedūrą antstolis mėgina pasiekti, kad reikalavimas būtų įvykdytas, o jei to nepavyksta padaryti, jis areštuoja rastus daiktus. Jei daiktų vertės nepakanka reikalavimui įvykdyti, antstolis turėtų paprašyti skolininko pateikti turto sąrašą, į kurį skolininkas privalo įtraukti visą savo turtą.

Jei kreditorius nori, kad reikalavimą įvykdytų vartotojas, paprastai jis pasirenka išieškojimą iš kilnojamojo turto, darbo užmokesčio ir turto sąrašo pateikimą. Kreditorius gali pasirinkti išieškojimą iš darbo užmokesčio, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas dirba pagal darbo sutartį ir iš ko jis gauna darbo užmokestį. Jei kreditoriui tai nėra žinoma, jam reikia sužinoti skolininko gimimo datą; tada teismas gali nustatyti mokėjimo įstaigą per Pagrindinę Austrijos socialinio draudimo įstaigų asociaciją. Pirmas žingsnis yra skolininko darbo užmokesčio areštas ir pervedimas. Jei tai pavyksta padaryti, iš nekilnojamojo turto išieškoma tik kreditoriaus prašymu. Taikant šią procedūrą, antstolis mėgina išieškoti reikalaujamą sumą; jei to nepavyksta padaryti, jis areštuoja rastus daiktus. Jei daiktų vertė nepadengia įvykdytino reikalavimo sumos, antstolis reikalauja, kad skolininkas pateiktų turto sąrašą, kuriame jis išsamiai nurodytų visą savo turtą.

Pateikdamas vykdymo prašymą kreditorius turi naudoti specialią formą (E-forma 1) arba pateikti tam tikros formos prašymą. Vykdymo prašymo nebūtina pateikti per advokatą.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kad vykdymas būtų atliktas, kreditorius turi turėti vykdytiną sprendimą dėl vykdomojo rašto. Be to, būtina pripažinti vykdytinumą ir tai turi padaryti vykdomąjį raštą išdavusi institucija teismo proceso metu. Kreditorius taip pat turi žinoti skolininko adresą; jam reikia nurodyti tik gimimo datą, jei jis ketina prašyti išieškojimo iš darbo užmokesčio, tačiau nežino mokėjimo įstaigos.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Skolininkas atsako už prievoles visu savo turtu, jei tik jį galima areštuoti. Tačiau vykdymo procedūra taikoma tik tam turtui, kurį kreditorius nori areštuoti ir kuris dėl to yra nurodomas vykdymo prašyme. Jei vykdymas nukreipiamas į kilnojamuosius daiktus, pakanka prašyti areštuoti visus skolininko turimus daiktus; jei vykdymas nukreipiamas į gautinas sumas, kreditorius turi nurodyti skolininką trečiąjį asmenį, o išieškojimui iš darbo užmokesčio taikoma išimtis. Kreditorius gali nurodyti, kad nežino, kas yra skolininkas trečiasis asmuo. Teismas gali gauti šią informaciją iš Pagrindinės Austrijos socialinio draudimo įstaigų asociacijos, jei kreditorius nurodo skolininko gimimo datą.

Kreditorius taip pat gali naudoti tokias vykdymo priemones: gautinas sumas, išskyrus reikalavimus, nukreiptus į darbo užmokestį; skolininko akcijas ribotos atsakomybės bendrovėje; jeigu skolininkas turi nekilnojamojo turto, prašymą pateikiantis kreditorius gali reikalauti priverstinai įkeisti šį turtą, priverstinai jį administruoti ir priverstinai parduoti aukcione.

Skolininko turtas, į kurį negalima nukreipti vykdymo, išvardytas poskyryje „Vykdymo apribojimai“.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdymo priemonių padariniai priklauso nuo vykdymo priemonės.

Išieškojimas iš kilnojamojo turto:

antstolis areštuoja daiktus, jei juos galima areštuoti; jie parduodami aukcione.

Išieškojimas iš gautinų sumų, visų pirma iš darbo užmokesčio:

Reikalavimui nustatoma įkeitimo teisė. Skolininkui draudžiama disponuoti reikalavimu ar atsiimti reikalaujamą sumą. Jei vykdymą įmanoma nukreipti į reikalavimą, jis perduodamas kreditoriui.

Priverstinis nekilnojamojo turto pardavimas aukcione:

nustatoma turto įkeitimo teisė. Nuo tada, kai aukciono pradžia įregistruojama žemės registre, visi teisiniai veiksmai, kurių skolininkas imasi dėl turto ir jo priklausinių ir kurie nelaikomi įprastu administravimu, negalioja nei kreditoriams, nei kainą aukcione pasiūliusiam dalyviui. Jei skolininkas parduoda turtą, aukcione, kurį leista surengti, turto pardavimas toliau tęsiamas jo pirkėjo atžvilgiu.

Jei asmuo, kuriam nustatyta prievolė, nuslepia, realizuoja, parduoda arba sugadina savo turto dalį arba suranda pretekstą nesamai prievolei atsirasti, pripažįsta šią prievolę arba kitaip sumažina arba neva sumažina savo turtą ir taip trukdo kreditoriui įvykdyti savo reikalavimą arba sumažina per vykdymą arba nagrinėjant vykdymo bylą atgautiną sumą, jam yra numatyti baudžiamieji padariniai. Be to, asmuo, kuriam nustatyta prievolė, gali būti nubaustas, jei jis sunaikina, sugadina, padaro nenaudojamą arba visiškai ar iš dalies atskiria kitą daiktą nuo daikto, kuris buvo oficialiai areštuotas arba paimtas.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymas turi būti tęsiamas tol, kol sėkmingai užbaigiamas ar nutraukiamas, pavyzdžiui, todėl, kad nagrinėjant vykdymo bylą skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui. Išimtinėmis aplinkybėmis vykdymą galima sustabdyti anksčiau, pavyzdžiui, jei kreditorius siekia išieškojimo iš darbo užmokesčio, o skolininkas pereina į kitą darbą.

Vykdymo kodekse taip pat leidžiama atidėti vykdymo procesą. Visų pirma taip gali nutikti tuo atveju, jei pareiškiamas ieškinys dėl vykdomojo dokumento negaliojimo, jei prašoma nutraukti vykdymą, jei teisme pareiškiamas priešinis ieškinys (žr. 4 punktą), jei ginčijamas teismo priimto sprendimo vykdymas, jei dėl vykdymo veiksmo paduodamas skundas arba jei siekiama, kad būtų atšauktas arba pataisytas teisiškai vykdytinas vykdymo pareiškimas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Suteikiama teisė apskųsti vykdymo leidimą (Austrijoje jis vadinamas vykdymo leidimu). Apeliacinis skundas turi būti paduodamas apeliaciniam teismui (aukštesniajam apygardos teismui), tačiau jis paduodamas per pirmosios instancijos teismą (apylinkės teismą). Apeliacinį skundą reikia pateikti per 14 dienų. Paprastai reikalaujama, kad asmeniui atstovautų advokatas. Apeliacinis procesas yra tik rašytinis ir jo metu taikomas novacijos draudimas.

Aplinkybe, kad per tą laiką skolininkas įvykdė išieškotiną reikalavimą, galima remtis pateikiant prieštaravimą arba ieškinį dėl prieštaravimo vykdymui (bet ne apeliaciniame skunde dėl vykdymo leidimo). Skundas pateikiamas per vykdymą leidusį teismą. Skundas gali būti pateiktas kartu su prašymu atidėti vykdymą. Jei reikalavimas yra vykdomas priverstinai, vykdymą reikėtų nutraukti ex officio.

Jeigu vykdymą buvo leista atlikti supaprastinto leidimo tvarka, tai buvo padaryta remiantis vien prašymą pateikusios šalies nurodytais duomenimis. Šiuo atveju skolininkas, paduodamas apeliacinį skundą, gali įrodyti, kad nėra vykdomojo dokumento, kuris taikomas vykdymui, įskaitant vykdytinumo patvirtinimą, ar kad vykdomasis dokumentas neatitinka vykdymo prašyme pateiktos informacijos. Apeliacinis skundas paduodamas per teismą, patvirtinusį vykdymą pirmąja instancija. Jei paduodamas apeliacinis skundas, teismas tikrina, ar yra vykdomasis dokumentas, taikomas įvykdytinam reikalavimui. Prieštaravimams pateikti nustatytas 14 dienų terminas.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdymo apribojimai

Apskritai taikomas bendras apribojimas – vykdymas negali apimti daugiau, nei tai yra būtina vykdymo leidime nurodytam reikalavimui įvykdyti.

Teisės aktuose nustatyti tam tikri vykdymo apribojimai, taikomi asmenims ar jų asociacijoms:

• iš viešojo transporto įstaigos turto, kuris yra kontroliuojamas valstybės, galima išieškoti tik taikant atitinkamas vykdymo priemones, dėl kurių sutrikdomos viešojo transporto paslaugos, ir su tuo sutinka šios įstaigos priežiūros institucija;
• prieš nukreipiant vykdymą į asmenį, tarnaujantį federalinėje kariuomenėje ar federalinėje policijoje, būtina pateikti vykdymo pranešimą vyresniajam pareigūnui, kuriam šis asmuo yra pavaldus;
• išieškant iš karinių pastatų, prieš atliekant vykdymą, būtina apie tai pranešti pastato valdytojui ir pasitarti su jo kariniu atašė;
• vykdymo procedūra dėl asmenų, kuriems Austrijoje taikomas imunitetas pagal tarptautinę teisę, taip pat išieškojimas iš šių asmenų daiktų ir patalpų yra galimas tik jei jį vykdo Federalinė teisingumo ministerija, susitarusi su Federaline Europos, integracijos ir išorės reikalų ministerija;
• išieškoti iš savivaldybės ar valstybės ar labdaros įstaigos siekiant patenkinti finansinius reikalavimus leidžiama nukreipiant išieškojimą tik į tą turtą, kuris gali būti panaudotas kreditoriaus reikalavimams patenkinti, nepaveikiant viešųjų interesų, kuriuos siekiama apsaugoti. Jei vykdymo tikslas – įvykdyti sutartimi nustatytą įkeitimą, šis apribojimas netaikomas.

Be to, siekiant apsaugoti skolininką, išieškoti iš tam tikro turto neleidžiama, pavyzdžiui,

išieškant iš kilnojamojo turto, neleidžiama išieškoti iš:

• daiktų, reikalingų kukliam gyvenimo būdui ar buičiai;
• daiktų, kurie yra būtini siekiant mokytis profesijos ir profesinei praktikai, taip pat pagalbinių mokymosi mokykloje priemonių;
• pakankamo maisto ir šildymo medžiagų, reikalingų skolininko ir su juo bendrą ūkį vedančių šeimos narių poreikiams patenkinti keturias savaites;
• naminių gyvūnų;
• šeimos nuotraukų, laiškų ir kitų dokumentų, taip pat skolininko vestuvinio žiedo;
• paramos, kuria kompensuojama skolininko ar su juo bendrą ūkį vedančių šeimos narių negalia ir priežiūra, taip pat vaistų ir pagalbinių įrenginių, kurie yra reikalingi medicininiam gydymui;
• religinių objektų;
• grynųjų pinigų iki sumos, kuriai netaikomas areštas, iki kito darbo užmokesčio mokėjimo termino po arešto, jei skolininko pajamų negalima teisėtai areštuoti arba jas galima areštuoti tik ribotai.

Antstolis taip pat gali neareštuoti mažos vertės daiktų, jei akivaizdu, kad pajamos, gautos tęsiant vykdymą ar jį atliekant, neviršys vykdymo išlaidų.

Išieškant iš piniginių reikalavimų (darbo užmokesčio), neleidžiama išieškoti iš:

• išlaidų kompensavimo, jei kompensuojama suma padengiamos papildomos išlaidos, patirtos vykdant profesinę veiklą;
• teisės aktuose numatytos pagalbos, jei ji suteikiama siekiant padengti papildomas išlaidas, susijusias su negalia ar ilgalaike priežiūra, pavyzdžiui, priežiūros išmokos;
• teisės aktuose numatytos paramos nuomai sumokėti arba kitoms būsto išlaidoms padengti;
• šeimos išmokų;
• tam tikrų teisės aktuose numatytų išmokų, skiriamų gimus vaikui, visų pirma vienkartinės vaiko priežiūros išmokos;
• tam tikrų rūšių pagalbos, kurią suteikia Valstybės užimtumo tarnyba;
• valstybinio socialinio draudimo išlaidų grąžinimo.

Areštas negali būti taikomas:

• socialinės apsaugos teisės aktuose numatytoms išmokoms natūra;
• reikalavimui paskirstyti santuokoje įgytą turtą ir santuokines santaupas, jei jis nepripažintas ir nenustatytas teisme sudarant susitarimą ar taikos sutartį.

Ribotas areštas gali būti taikomas uždirbtoms pajamoms, pensijų išmokoms ir teisės aktuose nustatytam atlyginimui, kuris yra skirtas laikinam nedarbui arba sumažėjusiam darbingumui kompensuoti. Dalis, kuriai negali būti taikomas areštas (minimalus pragyvenimo lygis) priklauso nuo pajamų sumos ir nuo to, kiek išlaikymo prievolių turi skolininkas. Sumos, kurių negalima areštuoti ir kurios kasmet didinamos, nurodytos Federalinės teisingumo ministerijos sudarytose lentelėse (http://www.justiz.gv.at/web2013/html/default/2c9484852308c2a60123ec387738064b.de.html). Teisės aktuose atskirais atvejais atsižvelgiama į specialiuosius skolininko ir jo kreditoriaus poreikius, – tam tikromis aplinkybėmis, gavus prašymą, leidžiama padidinti arba sumažinti išmoką, kuri negali būti areštuota. Jei vykdymas atliekamas pagal teisės aktuose nustatytą išlaikymo reikalavimą, išmokos, kuri negali būti areštuota, suma bendrai mažinama 25 proc.

Be to, jeigu vykdymas atliekamas pagal vykdomąjį dokumentą dėl iškeldinimo iš buto pagal Nuomos įstatymą (MRG), šiame įstatyme numatyta apsaugoti skolininką, nes iškeldinimą reikalaujama atidėti, jei nuomininkas dėl to taptų benamis.

Vykdymo terminai

Galutiniai terminai, kurie turi būti nustatyti vykdymo prašymuose, numatyti tik išimtiniais atvejais (įsakymas dėl iškeldinimo pagal Austrijos civilinio proceso kodekso (ZPO) 575 straipsnį). Tačiau skolininkas gali prieštarauti vykdymui remdamasis senaties terminais, kurie jau įsigaliojo. Paprastai teisės aktuose numatytas senaties terminas reikalavimams, kuriems yra išduotas teisiškai privalomas vykdomasis dokumentas (toliau – reikalavimai, priteisti vykdytinu teismo sprendimu, vok. Judikatsschulden), yra 30 metų nuo vykdomojo dokumento įsigaliojimo dienos. Jei vykdomasis dokumentas grindžiamas viešosios arba privatinės teisės reglamentuojamų juridinių asmenų teisėmis, šis senaties terminas pratęsiamas iki 40 metų. Tačiau išimtis taikoma paslaugoms, už kurias bus sumokėta tik ateityje, jei bendrosiose nuostatose dėl senaties terminų nustatytas trumpesnis senaties terminas.

Senaties terminas nutraukiamas, jei duodamas teisiškai privalomas vykdymo leidimas, ir pradedamas skaičiuoti iš naujo, kai užbaigiamas paskutinis vykdymo etapas arba vykdymas nutraukiamas.

Tam tikrais atvejais kito vykdymo prašymo neleidžiama pateikti ar vykdymo procedūros neįmanoma tęsti dėl laiko apribojimų:

• Jeigu, siekiant išieškoti iš kilnojamojo turto, nerandama jokio areštuotino turto, turi būti patenkintas kito prašymą pateikusio kreditoriaus prašymas leisti išieškojimą iš kilnojamojo turto arba leisti naują vykdymą, tačiau tik praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio mėginimo įvykdyti reikalavimą dienos, nebent tikėtina, kad ankstesnis mėginimas įvykdyti reikalavimą duos rezultatų.
• Prašymą pateikęs kreditorius turėtų turėti teisę pateikti vykdymo prašymą, nukreiptą į darbo užmokestį, kurį moka nežinomas skolininkas trečiasis asmuo, tik jeigu yra patvirtinamas išieškojimas iš kilnojamojo turto, jei nuo leidimo dienos praėjo vieni metai; šis blokavimo laikotarpis netaikomas, jei prašymą pateikęs kreditorius įrodo, jog apie tai, kad skolininkas turi teisę reikalauti išieškojimo iš darbo užmokesčio, į kurį galima nukeipti išieškojimą, jis sužinojo tik pateikęs prašymą leisti vykdymą. Skolininkas privalo pateikti tik naujausią turto sąrašą, jei kreditorius įrodo, kad skolininkas įsigijo turto arba jei nuo turto sąrašo pateikimo praėjo daugiau nei vieni metai.

• Vykdymo kodekse taip pat nustatyti terminai skubiam vykdymui užtikrinti. Taigi antstolis turi numatyti, kada per 4 savaites bus atliekamas pirmas vykdymo veiksmas, ir ne vėliau kaip per 4 mėnesius pranešti kreditoriui apie veiksmo atlikimą arba jo atlikimo kliūtis. Turto įkeitimas priverstiniam paėmimui, kurį kreditoriui leidžiama taikyti, išieškant iš skolininko kilnojamojo turto, galioja dvejus metus, jei pardavimo procedūra nėra tęsiama.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą? - Lenkija

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Taisyklės dėl to, kaip užtikrinamas teismo sprendimų civilinėse bylose, įskaitant komercines bylas, vykdymas, yra nustatytos 1964 m. lapkričio 17 d. Lenkijos civilinio proceso kodekse (lenk. Kodeks postępowania cywilnego) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2021 m., eil. Nr. 1805).

Vykdymu vadinama procedūra, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pagal vykdomąjį dokumentą imasi įstatymų nustatytų procesinių prievartos priemonių tam, kad išieškotų mokėjimus kreditoriams. Vykdymo procesas pradedamas pateikus vykdymo prašymą.

Vykdomasis dokumentas yra vykdymo pagrindas. Paprastai vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas su jame padarytu vykdomuoju įrašu (Civilinio proceso kodekso 776 straipsnis). Šis įrašas nėra būtinas vykdant kai kurias teismo nutartis, priimtas valstybės narės lygmeniu, arba taikius susitarimus ir oficialius dokumentus, nurodytus Civilinio proceso kodekso 1153(14) straipsnyje. Jeigu šie teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir oficialūs dokumentai atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, jie yra vykdomieji dokumentai, kuriuos kreditoriai gali tiesiogiai pateikti vykdymo institucijai.

Vykdymo procesuose dalyvauja dvejopos institucijos:

• teisminės institucijos – procesuose, per kuriuos vykdomajame dokumente padaromas vykdomasis įrašas (pirmininkaujantis teisėjas, apylinkės teismas (lenk. sąd rejonowy), apygardos teismas (sąd okręgowy) ir apeliacinis teismas (sąd apelacyjny));
• vykdymo institucijos – atitinkamuose vykdymo procesuose; jos yra apylinkės teismai ir antstoliai (Civilinio proceso kodekso 758 straipsnis).

Vykdytinumo paskelbimo proceso ir vykdymo proceso šalys yra skolininkas ir kreditorius.

Lenkijos teisėje skiriami šie vykdymo procedūrų tipai:

piniginių reikalavimų vykdymas iš:

• kilnojamojo turto;
• darbo užmokesčio;
• banko sąskaitų;
• kitų įsipareigojimų;
• kitų nuosavybės teisių;
• nekilnojamojo turto;
• jūrų laivų;

nepiniginių reikalavimų vykdymas iš:

• likvidavimo administravimo;
• įmonės ar ūkio pardavimo;
• išlaikymo išmokų. Teismas vykdomąjį įrašą vykdomajame dokumente padaro ex officio pagrindu. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas įteikiamas kreditoriui ex officio pagrindu. Bylose, kuriose skiriamas išlaikymas, vykdymo procesas gali būti ex officio inicijuotas bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo prašymu. Šis prašymas pateikiamas kompetentingai vykdymo institucijai. Antstolis atlieka tyrimą siekdamas nustatyti skolininko pajamas, turtą ir gyvenamąją vietą ex officio pagrindu. Jei tai neduoda rezultatų, policija antstolio prašymu imasi tinkamų veiksmų skolininko gyvenamajai vietai ir darbovietei nustatyti. Toks tyrimas turėtų būti atliekamas ne daugiau kaip 6 mėnesių intervalais. Jeigu atliekant tyrimą nepavyksta nustatyti skolininko pajamų ar turto, antstolis prašo teismo įsakyti skolininkui deklaruoti nuosavą turtą. Jei skolininkas yra įsiskolinęs daugiau kaip 6 mėnesius, antstolis ex officio kreipiasi į Nacionalinį teismų registrą (lenk. Krajowy Rejestr Sądowy), kad skolininkas būtų įtrauktas į nemokių skolininkų sąrašą. Nesėkmingas vykdymo priemonės taikymas nėra pagrindas nutraukti procesą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Pagal Civilinio proceso kodekso 758 straipsnį vykdymo klausimai priklauso apylinkių teismų ir jų antstolių kompetencijai.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 803 straipsnį vykdomasis dokumentas yra pagrindas užtikrinti, kad būtų įvykdytas visas reikalavimas iš visų kategorijų turto, priklausančio skolininkui, nebent būtų nustatyta kitaip. Vykdymo institucija nėra įgaliota tikrinti vykdomojo dokumento, kuriam taikoma ši prievolė, galiojimo ir taikomumo.

Paprastai vykdomasis įrašas padaromas vykdomajame dokumente.

Pagal Civilinio proceso kodekso 777 straipsnį vykdomaisiais dokumentais laikoma:

1. galutinis arba nedelsiant vykdytinas teismo sprendimas ir teisme sudaryti taikūs susitarimai;
2. galutinis arba nedelsiant vykdytinas teismo raštinės vyresniojo darbuotojo (lenk. referendarz sądowy) sprendimas;
3. kiti teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir teisiniai dokumentai, kurie vykdomi teisminio vykdymo tvarka;
4. notarinis aktas, pagal kurį skolininkas savanoriškai sutinka patenkinti vykdymo priemonės reikalavimą sumokėti pinigų sumą arba perduoti tame akte nurodytos rūšies daiktų nurodytą kiekį, arba perduoti atskirai nurodytus daiktus; tame akte turi būti nustatyta data, iki kurios turi būti įvykdyta ši prievolė, arba nurodytas įvykis, kuris yra būtina vykdymo sąlyga;
5. notarinis aktas, pagal kurį skolininkas savanoriškai sutinka patenkinti vykdymo priemonės reikalavimą sumokėti tame akte nurodytą arba pagal jame nurodytą indeksą apskaičiuotą sumą, kai tame akte yra nurodytas įvykis, kuris yra būtina šios prievolės vykdymo sąlyga, ir data, iki kurios kreditorius gali prašyti į tą aktą įtraukti vykdomąjį įrašą;
6. 4 ar 5 dalyje nurodytas notarinis aktas, pagal kurį asmuo, kuris asmeniškai nėra skolininkas ir kurio turtas, reikalavimas ar teisė yra suvaržyti hipoteka ar įkeitimu, savanoriškai paklūsta vykdymo veiksmams, to hipoteka ar įkeitimu suvaržyto turto atžvilgiu vykdomiems tenkinant kreditoriaus, turinčio tą užtikrinimo priemonę, piniginį reikalavimą.

Skolininko pareiškimas, kad jis savanoriškai sutinka su vykdymu, taip pat gali būti padarytas atskiru notariniu aktu.

Vykdomuoju dokumentu gali būti tik galiojančios teismo nutartys, kuriose padarytas vykdomasis įrašas arba kurios yra nedelsiant vykdytinos (pagal nutartį dėl nedelsiamo vykdytinumo, kuri priimta ex officio ar bet kurios proceso šalies prašymu). Notarinis aktas laikomas lygiaverčiu vykdomajam dokumentui, jeigu jis atitinka Civilinio proceso kodekse ir notarinėse taisyklėse nustatytas sąlygas.

Kiti vykdomieji dokumentai yra: išrašas iš reikalavimų sąrašo bankroto byloje; teisiškai galiojantis susitarimas dėl atsiskaitymo su banku; planas paskirstyti sumas, gautas atėmus nuosavybės teisę iš įkeisto turto savininko; banko vykdomasis dokumentas, numatytas bankų teisės aktuose, tačiau tik po to, kai teismas jame padaro vykdomąjį įrašą; užsienio valstybių teismų sprendimai ir tuose teismuose sudaryti taikūs susitarimai, po to, kai Lenkijos teismai juos paskelbia vykdytinais. Sprendimai, užsienio valstybių teismų priimti civilinėse bylose ir vykdytini teisminio vykdymo tvarka, yra laikomi vykdomaisiais dokumentais po to, kai Lenkijos teismas juos paskelbia vykdytinais. Vykdytinumas paskelbiamas, jeigu atitinkamas teismo sprendimas yra vykdytinas jo kilmės šalyje ir nėra tam kliūčių, kaip antai nurodytų 1146 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3.1 Procedūra

Vykdytinas dokumentas suteikia pagrindą pradėti vykdymo procesą. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas įtraukia vykdomąjį įrašą į kito teismo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis).

Prašymus dėl vykdomojo įrašo įtraukimo teismas išnagrinėja nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 3 dienas po prašymo pateikimo kompetentingai institucijai (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis įrašas ex officio įtraukiamas į dokumentus, priimtus bylose, kurios yra arba galėjo būti pradėtos ex officio pagrindu. Teismas įtraukia vykdomąjį įrašą į mokėjimo nurodymus, priimtus per teismo įsakymų procesus, atliekamus elektroninėmis priemonėmis ex officio pagrindu, iškart po to, kai jie galutinai įsiteisėja (Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis).

Paprastai vykdymo veiksmai gali būti pradedami gavus prašymą. Byloje, kuri gali būti iškelta ex officio, vykdymo procesas gali būti pradedamas ex officio pagrindu, pagal bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prašymą, pateiktą teismui, turinčiam jurisdikciją, arba antstoliui (Civilinio proceso kodekso 796 straipsnio 1 dalis).

Prašymą pradėti vykdymo procesą kreditorius gali pateikti apylinkės teismui, turinčiam jurisdikciją, arba to teismo antstoliui. Tokį prašymą gali pateikti ir kitos kompetentingos institucijos (teismas arba prokuroras bylose, susijusiose su baudų, piniginių nuobaudų, teismo mokesčių ir proceso išlaidų, apmokėtinų valstybei, išieškojimu).

Paprastai prašymai pradėti vykdymo procesą pateikiami raštu. Būtina pridėti vykdomąjį dokumentą.

Taisyklės dėl susijusių mokesčių surinkimo ir dydžio yra nustatytos 1997 m. rugpjūčio 29 d. Teismo antstolių ir vykdymo įstatyme (lenk. Ustawa o komornikach sądowych i egzekucji) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, Nr. 133, eil. Nr. 882, su pakeitimais). Pagal šio įstatymo 43 straipsnį antstolis taiko vykdymo mokesčius už teismo nutarties vykdymą ir kitų tame įstatyme nustatytų veiksmų atlikimą.

Renkami tokie vykdymo mokesčiai:

1. mokestis už nutarties vykdymą siekiant užtikrinti piniginio reikalavimo patenkinimą arba europinio sąskaitos blokavimo įsakymo vykdymą sudaro 2 proc. reikalavimo, dėl kurio numatoma imtis tokių priemonių, vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 3 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir didesnis nei penki tokie vidutiniai darbo užmokesčiai. Mokestį sumoka kreditorius, teikiant prašymą įvykdyti nutartį dėl mokėjimo užtikrinimo arba europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Jei šis mokestis nesumokamas pateikus prašymą, antstolis nurodo kreditoriui sumokėti mokestį per 7 dienas. Kol mokestis nesumokėtas, antstolis nevykdo nutarties dėl mokėjimo užtikrinimo arba europinio sąskaitos blokavimo įsakymo;
2. bylose dėl piniginių reikalavimų vykdymo antstolis nustato skolininkui proporcingą mokestį, kurio dydis – 15 proc. vykdomo reikalavimo vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ar didesnis kaip 30 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Tačiau kai reikalavimas vykdomas naudojantis banko sąskaitomis, darbo užmokesčiu, socialinės apsaugos išmokomis ar mokėjimais, atliekamais pagal nuostatas, susijusias su užimtumo skatinimu ir darbo rinkos institucijomis, bedarbio pašalpomis, premijomis, stipendijomis ar mokymo išmokomis, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kuris sudaro 8 proc. vykdomo reikalavimo vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 1/20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ar didesnis nei 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių;
3. bylose dėl piniginių reikalavimų įvykdymo, kai vykdymo procesas nutraukiamas kreditoriaus prašymu ir remiantis Civilinio proceso kodekso 824 straipsnio 1 dalies 4 punktu, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kuris sudaro 5 proc. nepatenkinto reikalavimo vertės, tačiau jis neturi būti mažesnis nei 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ar didesnis nei 10 tokių užmokesčių. Tačiau jeigu vykdymo procesas nutraukiamas kreditoriaus prašymu prieš tai, kai apie vykdymo procesą pranešama skolininkui, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kurio dydis yra 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio;
4. nepiniginių reikalavimų ir nutarčių, kuriomis siekiama užtikrinti nepiniginių reikalavimų tenkinimą, vykdymo procesas pradedamas, kai kreditorius sumoka išankstinį mokestį, lygų 10 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Galutinis mokestis yra lygus 20 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ir mokamas perimant nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn ir pašalinant iš jo visą kilnojamąjį turtą; prekybos ir pramonės įmonės privalo sumokėti šį mokestį už kiekvieną patalpą, kuri yra įmonės patalpų dalis; taip pat šis mokestis mokamas paskiriant nekilnojamojo turto ar įmonės administratorių ir nekilnojamojo turto prižiūrėtoją; pašalinant prekes ar iškeldinant asmenis iš patalpų (už kiekvieną patalpą mokamas atskiras mokestis); taip pat konfiskuojant prekes.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymo veiksmai inicijuojami kreditoriaus pateiktu prašymu, prie kurio pridėtas vykdomasis dokumentas. Tokiame prašyme turėtų būti nurodytas skolininkas ir nustatytas vykdymo pobūdis, t. y. nurodytos atitinkamos nuosavybės teisės. Jei siekiama įvykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, taip pat būtina nurodyti žemės registrą. Jei vykdymas susijęs su kilnojamuoju turtu, nebūtina išsamiai nurodyti kiekvieno atskiro kilnojamojo turto vieneto, nes vykdymas nukreipiamas į visą skolininko kilnojamąjį turtą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į bet kokius skolininkui priklausančius daiktus ar įrenginius, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, banko sąskaitas, nekilnojamojo turto dalį, jūrų laivus ir kitus skolininko reikalavimus bei nuosavybės teises.

Civilinio proceso kodekso 829–831 straipsniuose nustatyti tam tikri apribojimai dėl daiktų ar įrenginių, į kuriuos gali būti nukreiptas vykdymas, pobūdžio. Pagal šias nuostatas vykdymas neapima tokių daiktų ar įrenginių: namų ūkio reikmenų, patalynės, apatinių ir kasdienių drabužių, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buities poreikiams patenkinti, taip pat aprangos, kurios gali reikėti skolininko viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti; maisto ir kuro atsargų, būtinų svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams tenkinti; darbo įrankių ir kitų priemonių, kurių gali reikėti skolininkui dirbant mokamą darbą, ir žaliavų, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybiniam darbui, išskyrus motorines transporto priemones.

Kartu su Civilinio proceso kodeksu yra ir kitų nacionalinių taisyklių, kuriomis apibrėžiama, kokio pobūdžio reikalavimų neapima vykdymo veiksmai ir kokiu mastu taikoma tokia išimtis (pvz., Darbo kodekse (lenk. Kodeks pracy) nurodyta, kokia darbo užmokesčio dalis gali būti panaudota prievolei vykdyti).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdomasis dokumentas sudaro pagrindą įvykdyti visą reikalavimą viso skolininko turto sąskaita, jeigu nenustatyta kitaip.

Skolininkai turi teisę valdyti savo turtą, nebent teismas iš jų šią teisę atima.

Nukreipus vykdymo procesą į kilnojamąjį turtą, antstolis areštuoja šį turtą ir surašo arešto protokolą. Atlikus areštą, areštuoto nekilnojamojo turto valdymas nedaro poveikio tolesnei proceso eigai, o vykdymo procesas areštuoto nekilnojamojo turto atžvilgiu gali būti nukreiptas ir prieš jo pirkėją. Tačiau antstolis gali dėl svarbių priežasčių bet kuriame proceso etape perleisti areštuoto kilnojamojo turto kontrolę kitam asmeniui, kuriuo gali būti ir kreditorius.

Jei vykdymo veiksmai nukreipiami į nekilnojamąjį turtą, antstolis pirma prašo skolininko sumokėti skolą per dvi savaites, o jei jis to nepadaro, antstolis aprašo turtą ir nustato jo vertę. Nekilnojamojo turto valdymas po jo arešto neturi įtakos tolesnei proceso eigai. To turto pirkėjas gali dalyvauti procese kaip skolininkas.

Jei skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba nesikišti į kreditoriaus veiksmus, teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, skiria skolininkui baudą, jei šis nevykdo tos prievolės; skolininkas, kuris baudos nesumoka, gali būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Civilinio proceso kodekse nenustatyti terminai dėl vykdymo prašymų; tačiau pagal Lenkijos teisę galutiniu teismo ar kitos tokias bylas nagrinėti paskirtos institucijos sprendimu arba arbitražo teismo sprendimu nustatytiems reikalavimams, arba reikalavimams, nustatytiems susitarimu, sudarytu teisme ar arbitražo teisme, arba nustatytiems tarpininko akivaizdoje sudarytu ir teismo patvirtintu susitarimu, taikoma 6 metų senatis, net jei nustatytas tokių reikalavimų galiojimo terminas yra trumpesnis (Civilinio kodekso (lenk. Kodeks cywilny) 125 straipsnio 1 dalis). Jeigu tokia tvarka patvirtinti reikalavimai apima periodines prievoles, bet kokiems būsimiems reikalavimams vykdyti periodines prievoles taikoma trejų metų senatis.

Vykdymo prašymus nagrinėja kompetentinga institucija, nustatydama, ar jie atitinka formalius reikalavimus ir priimtinumo kriterijus. Jei nesilaikoma konkrečių reikalavimų, prašymas gali būti atmestas arba vykdymo procesas gali būti nutrauktas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Bylos šalys gali apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo įrašo padarymo.

Vykdymo procesuose yra galimos tokios teisių gynimo priemonės:

• skundas dėl antstolio veiksmų (apylinkės teisme; taikoma ir antstolio neveikimui). Skundą gali paduoti bylos šalis arba asmuo, kurio teisės pažeistos arba kurio teisėms pakenkė tokie antstolio veiksmai ar neveikimas. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip per savaitę po atitinkamų veiksmų atlikimo dienos arba tos dienos, kai šalis ar kitas asmuo sužinojo apie neveikimą);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties padaryti vykdomąjį įrašą (Civilinio proceso kodekso 795 straipsnis: apeliacinio skundo pateikimo terminas kreditoriaus atveju skaičiuojamas nuo tos dienos, kai kreditorius gavo vykdomąjį dokumentą, arba sprendimo, kuriuo vykdymo prašymas atmestas, priėmimo dienos, o skolininko atveju – nuo tos dienos, kai jam įteiktas pranešimas apie vykdymo proceso pradžią);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria Europos mokėjimo įsakymas paskelbtas vykdytinu (Civilinio proceso kodekso 795 straipsnio 5 dalis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties tuo atveju, kai vykdymas administracinėje byloje ir teisminis vykdymo procesas sutampa;
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties sustabdyti arba nutraukti procesą (Civilinio proceso kodekso 828 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties apriboti vykdymą (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
• teismo nutartis apriboti vykdymą ir apeliacinis skundas dėl šios nutarties (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
• skolininko ieškiniai, kuriais ginčijamos vykdymo priemonės (Civilinio proceso kodekso 840–843 straipsniai);
• apeliaciniai skundai dėl teismo nutarties dėl prižiūrėtojo išlaidų padengimo (Civilinio proceso kodekso 859 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl turto aprašymo ir vertės nustatymo veiklos, kai atimamos teisės naudotis turtu;
• priežiūros institucijai teikiamas žodinis skundas dėl antstolio veiksmų rengiant aukcioną (Civilinio proceso kodekso 986 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl sutarties sudarymo (Civilinio proceso kodekso 997 straipsnis);
• prieštaravimai dėl sumų, išieškomų per vykdymo procesą, paskirstymo plano (per dvi savaites nuo pranešimo šį planą sudariusiai vykdymo institucijai dienos) (Civilinio proceso kodekso 998 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl prieštaravimų, pareikštų dėl minėto paskirstymo plano (Civilinio proceso kodekso 1028 straipsnis);
• apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria skolininkui nurodoma apskųsti teismo nutartį dėl arešto netaikymo per vykdymo procesą, kai tai susiję su valstybės lėšomis (Civilinio proceso kodekso 1061 straipsnio 2 dalis).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas neapima:

1. namų ūkio reikmenų, patalynės, apatinių ir kasdienių drabužių, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buities poreikiams patenkinti, taip pat aprangos, kurios gali reikėti skolininko viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti;
2. maisto ir kuro atsargų, būtinų svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams tenkinti;
3. vienos karvės, dviejų ožkų ar trijų avių, kurios yra būtinos skolininko ir jo išlaikytinių pragyvenimui, ir pakankamo kiekio pašarų ir kraiko, kurių užtektų šiems gyvūnams laikyti iki kito derliaus;
4. darbo įrankių ir kitų priemonių, kurių gali reikėti skolininkui dirbant mokamą darbą, taip pat žaliavų, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybiniam darbui, išskyrus motorines transporto priemones;
5. jeigu skolininkas periodiškai gauna nustatyto dydžio darbo užmokestį – darbo užmokesčio sumos, atitinkančios negalimą išieškoti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį iki kitos mokėjimo dienos; o jeigu skolininkas negauna nustatyto dydžio darbo užmokesčio – pinigų sumos, atitinkančios skolininko ir jo šeimos narių dviejų savaičių pragyvenimo lėšų dydį;
6. mokymosi reikmenų ar įrangos, asmeninių dokumentų, apdovanojimų ir religinėms apeigoms reikalingų objektų, taip pat kasdienių daiktų, kurių pardavimo kaina neišvengiamai būtų daug mažesnė už jų pradinę vertę, tačiau kurie turi didelę praktinę vertę skolininkui;
7. lėšų, laikomų sąskaitoje, nurodytoje 2004 m. balandžio 20 d. Pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo įstatymo (Ustawa o organizacji rynku mleka i przetworów mlecznych) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2013 m., eil. Nr. 50 ir 1272) 36 straipsnio 4a dalies 25 punkte;
8. vaistų, kaip apibrėžta 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatyme (lenk. Prawo farmaceutyczne) (Dziennik Ustaw, 2008 m., Nr. 45, eil. Nr. 271, su pakeitimais), kurie yra būtini tinkamai sveikatos priežiūros įstaigos veiklai, kaip apibrėžta nuostatose dėl medicinos veiklos, trijų mėnesių laikotarpiu; taip pat medicinos priemonių, reikalingų tokios įstaigos veikimui užtikrinti, kaip apibrėžta 2010 m. gegužės 20 d. Medicinos priemonių įstatyme (lenk. Ustawa o wyrobach medycznych) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, Nr. 107, eil. Nr. 679; 2011/102, eil. Nr. 586; ir 2011/113, eil. Nr. 657);
9. daiktų ar įrangos, kurie yra reikalingi dėl skolininko ar vieno ar kelių jo šeimos narių negalios.

Pagal 831 straipsnio 1 dalį vykdymas neapima:

1. mokėjimų ir išmokų natūra, kurie yra atidėti išlaidoms ar verslo kelionių išlaidoms padengti;
2. valstybės lėšų sumų, skiriamų konkrečiais tikslais (visų pirma stipendijoms ir paramos programoms), nebent vykdomas reikalavimas būtų nustatytas siekiant tų tikslų arba dėl išlaikymo prievolių;
3. išteklių pagal programas, finansuojamas 2009 m. rugpjūčio 27 d. Viešųjų finansų įstatymo (lenk. Ustawa o finansach publicznych) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2013 m., eil. Nr. 885, 938 ir 1646) 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lėšomis, nebent vykdomas reikalavimas būtų nustatytas dėl projekto, kuriam skirtos tos lėšos, įgyvendinimo;
4. neperleidžiamų teisių, nebent pagal susitarimą jos taptų perleidžiamos ir teikiamų paslaugų būtų galima reikalauti arba šios teisės įgyvendinimą būtų galima patikėti kitam subjektui;
5. asmens draudimo išmokų ir turto draudimo reikalavimų, laikantis finansų ministro ir teisingumo ministro nutarimais nustatytų apribojimų; tai netaikoma vykdymo priemonėms, kuriomis siekiama patenkinti reikalavimus, kylančius iš išlaikymo prievolių;
6. socialinės paramos, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatyme (lenk. Ustawa o pomocy społecznej) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2013 m., eil. Nr. 182, su pakeitimais);
7. sumų, mokėtinų skolininkui iš valstybės biudžeto ar Nacionalinio sveikatos fondo teikiant sveikatos priežiūros išmokas, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatyme dėl valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros (lenk. Ustawa o świadczeniach opieki zdrowotnej finansowanych ze środków publicznych) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw 2008/164, eil. Nr. 1027, su pakeitimais), prieš nutraukiant šių išmokų mokėjimą, iki 75 proc. kiekvienos išmokos dalies, nebent tokius reikalavimus pateiktų skolininko darbuotojai ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kaip nurodyta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 41 dalies a ir b punktuose.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį vykdymas nukreipiamas į darbo užmokestį pagal 1974 m. birželio 26 d. Darbo kodeksą (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2020 m., eil. Nr. 1320). Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos nedarbo išmokoms, premijoms, stipendijoms ir mokymo išmokoms, mokėtinoms pagal nuostatas dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos institucijų.

Pagal Darbo kodekso 87(1) straipsnio 1 dalį negali būti išskaitoma iš šių darbo užmokesčio sumų:

1. minimaliojo darbo užmokesčio, nustatyto pagal atskiras nuostatas, mokėtino visą darbo laiką dirbantiems asmenims, atskaičius socialinio draudimo įmokas ir išskaičiuojamuosius mokesčius, ir atėmus sumas, išieškotas pagal vykdomuosius dokumentus tenkinant kitus nei išlaikymo mokėjimo reikalavimus;
2. 75 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius darbuotojui išmokėtą avansą pinigais;
3. 90 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius Darbo kodekso 108 straipsnyje nurodytas baudas.

Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, atitinkamos sumos sumažinamos proporcingai dirbtų valandų skaičiui.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Civilinėse ir komercinėse bylose terminu „vykdymas“ vadinamas teisinis veiksmas, kai kreditorius arba šalis, siekiantys, kad skolininkas arba asmuo, kurio prievolės įvykdymo siekiama, įvykdytų prievolę, kreipiasi į teismą su prašymu, kad ta prievolė būtų priverstinai įvykdyta.

Vykdymo procesu gali būti siekiama trejopų tikslų: pinigų sumos sumokėjimo; tam tikro daikto perdavimo; arba tam tikro veiksmo (ne)atlikimo.

Vykdymo forma gali būti standartinis teismo procesas (kuris gali būti įprastinis, pagreitintas arba išskirtinis) arba specialioji procedūra.

Visi vykdymo procesai dėl pinigų sumos sumokėjimo vyksta įprastinio standartinio teismo proceso forma, išskyrus toliau nurodytus procesus, kurie vykdomi pagreitinto proceso forma, ir su išlaikymu susijusius vykdymo procesus, kurie atliekami kaip specialioji procedūra.

Pagreitintas procesas naudojamas per vykdymo procesus dėl pinigų sumos sumokėjimo, remiantis šiais pagrindais:

• arbitražo arba teismo sprendimu tais atvejais, kai toks arbitražo arba teismo sprendimas negali būti įvykdytas per patį juridinį procesą;
• prašymu išduoti mokėjimo įsakymą, prie kurio pridedamas vykdomasis raštas;
• neteisminiu vykdomuoju dokumentu dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, kurios įvykdymas garantuotas hipoteka arba kreditorinio reikalavimo pirmumo teise;
• neteisminiu vykdomuoju dokumentu dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, kurios vertė neviršija pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai priklausančių bylų ribinės vertės, padaugintos iš dviejų.

Net ir tada, kai yra išduotas vienas iš pirmiau nurodytų vykdomųjų dokumentų, procesas vyksta įprastine forma, o ne pagreitinta forma šiais atvejais:

• alternatyviosios prievolės, kuri priklauso nuo pasirinkimo ar sąlygos, vykdymas;
• kai užtikrinant prievolės vykdymą yra būtinas atsiskaitymas vykdymo etape, ir tas atsiskaitymas nėra pagrįstas įprastu aritmetiniu skaičiavimu;
• kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris nėra teismo sprendimas, tik dėl vieno iš sutuoktinių, o išieškotojas vykdymo prašyme nurodo, kad skola yra solidarioji;
• kai vykdymo procesas pradedamas tik prieš subsidiarųjį skolininką, kuris nėra atsisakęs teisės reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta iš pagrindinio skolininko turto (portug. benefício da excussão prévia).

Vykdymo procesas dėl tam tikro daikto perdavimo ir tam tikro veiksmo atlikimo vyksta bendro standartinio proceso forma.

Vykdymo procesas perduodant konkretų daiktą gali būti pakeistas vykdymu sumokant pinigų sumą, jeigu nepavyksta rasti daikto, kurį turėtų gauti išieškotojas. Tokiu atveju išieškotojas gali per tą patį procesą pareikalauti atlyginti to daikto, kuris turėjo būti perduotas, vertę ir dėl jo neperdavimo patirtus nuostolius.

Prievolės vykdymas atliekant tam tikrą veiksmą gali būti pakeistas vykdymu sumokant pinigų sumą, jeigu išieškotojas siekia patirtos žalos kompensacijos ir atitinkamos sumos sumokėjimo.

Vykdymo procesas dėl išlaikymo vyksta kaip specialioji procedūra, pagal kurią:

• išieškotojas gali prašyti jam skirti dalį sumų, darbo užmokesčio arba pensijos išmokų, gaunamų asmens, kurio prievolės įvykdymo siekiama, arba prašyti, kad jam būtų perleista teisė gauti skolininkui priklausančias nuomos pajamas, kad būtų atlikti mokėjimai, kurių terminas yra suėjęs arba sueina, ir toks skyrimas arba teisių perleidimas nėra priklausomas nuo turto arešto;
• kai išieškotojas prašo jam skirti pirmiau nurodytas sumas, darbo užmokestį arba pensijos išmokas, už tų sumų mokėjimą ar darbo užmokesčio administravimą atsakingam subjektui pranešama, kad jis turi išieškotojui tiesiogiai pervesti jam skirtą dalį;
• kai išieškotojas prašo perleisti jam teisę gauti nuomos pajamas, jis turi nurodyti, kokiam turtui tai taikoma, ir antstolis įvykdo tokį prašymą dėl atitinkamo turto, laikomo pakankamu mokėjimams, kurių terminas yra suėjęs arba sueina, įvykdyti. Šiuo klausimu gali būti išklausytas asmuo, kurio prievolės įvykdymo siekiama;
• šaukimas šaliai, kurios prievolės įvykdymo siekiama, visada įteikiamas jau po turto arešto atlikimo, ir dėl vykdymo ar arešto tos šalies pareikšti prieštaravimai vykdymo proceso nesustabdo.

Vykdymo proceso tvarka yra nustatyta Civilinio proceso kodekso (portug. Código de Processo Civil), su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą, 550 ir 551 straipsniuose (proceso formos – vykdymo procesas), 703–877 straipsniuose (vykdymo procesas) ir 933–937 straipsniuose (specialioji vykdymo procedūra dėl išlaikymo).

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Kompetentingos vykdymo institucijos yra teismai ir antstoliai.

Patys vykdymo veiksmai atliekami per teisminį vykdymo procesą, kuriame kompetentingos institucijos yra teismai, padedami antstolių. Be teisminio proceso, įstatymų yra numatyta ir „neteisminė procedūra prieš vykdymą“ (portug. procedimento extrajudicial pré-executivo), kuri nėra privaloma ir kuria kreditorius gali pasinaudoti, jeigu tenkinami tam tikri reikalavimai. Tokios neteisminės procedūros prieš vykdymą atveju kompetentingos institucijos yra antstoliai.

Teisminis vykdymo procesas

Vykdymo procesas pradedamas, kai teismui pateikiamas vykdymo prašymas. Vykdymo prašymo pavyzdys ir teikimo sąlygos yra nustatyti ministro įgyvendinimo įsakymu (portug. Portaria), t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Ministro įgyvendinimo įsakymu Nr. 282/2013, kuriuo reglamentuojami įvairūs civilinio vykdymo veiksmų aspektai (kuris šios informacijos suvestinės peržiūros dieną iš dalies pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Įsakymu Nr. 239/2020), su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą.

Formos, kurias turėtų naudoti išieškotojas per vykdymo procesą, kuriame nebūtina būti atstovaujamam advokato, advokato padėjėjo ar teisinio atstovo, pateiktos CITIUS portale:

• Vykdymo prašymas
• Teismo sprendimo vykdymo prašymas

Išieškotojas turi paskirti antstolį. Jeigu jis to nepadaro, teismo kancleris paskiria antstolį automatiškai ir atsitiktine tvarka. Išimtiniais įstatymų numatytais atvejais antstolio pareigas gali atlikti teismo pareigūnas.

Apskritai teismo ir antstolio kompetencija paskirstoma taip:

• antstoliui tenka atsakomybė atlikti visus vykdymo proceso formalumus, kuriuos atlikti nėra pavesta teismo kancleriui arba kurie nepriklauso teisėjo kompetencijai, konkrečiau: šaukimus, pranešimus, skelbimus, paiešką duomenų bazėse, turto areštą ir arešto fakto užfiksavimą, atsiskaitymus ir mokėjimus;
• net tuo atveju, kai byloje nepriimamas teismo sprendimas, antstolis turi užtikrinti, kad būtų atlikti toje byloje reikalingi antstolio veiksmai;
• be įstatymų aiškiai nustatytų teismo kanclerio kompetencijų, teismo kancleriui tenka atsakomybė užtikrinti sklandų administracinių reikalų tvarkymą ir proceso valdymą bei atsakomybė įgyvendinti teismo nutartis – ir dėl parengiamojo etapo, ir dėl konstatuojamojo proceso, išskyrus su šaukimo įteikimu susijusias procedūras, už kurias atsakingas antstolis;
• teismo kancleriui taip pat tenka atsakomybė įprasta tvarka informuoti antstolį apie vykstančius konstatuojamuosius procesus ar etapus ir atitinkamus vykdomus aktus, galinčius turėti įtakos procesui.

Visų pirma,

teisėjo pareigos yra:

• prireikus priimti prejudicinę nutartį;
• nuspręsti dėl pareikšto prieštaravimo dėl vykdymo ir arešto ir patikrinti reikalavimus bei nustatyti jų tenkinimo pirmumo tvarką per ne daugiau kaip tris mėnesius po atitinkamo prieštaravimo ar reikalavimo pareiškimo dienos;
• priimti neskundžiamą sprendimą tais atvejais, kai ginčijamos antstolio taikomos priemonės ir antstolio sprendimai;
• spręsti kitus antstolio, atitinkamų šalių arba į bylą įstojusių trečiųjų šalių keliamus klausimus.

Antstolio pareigos yra:

• imtis reikiamų priemonių vykdomojo dokumento teisėtumui patikrinti ir ieškoti informacijos kompiuteriniame vykdymo procesų registre ir internetinėse duomenų bazėse, kuriomis galima tiesiogiai remtis nustatant areštuotiną turtą;
• įteikti šaukimą asmeniui, kurio prievolės įvykdymo siekiama, taip pat tais atvejais, kai asmuo šaukiamas tam, kad nurodytų tinkamą areštuoti turtą tuo atveju, kai areštuotino turto nenustatyta;
• atlikti turto areštą ir įteikti šaukimus po arešto;
• atlikti turto pardavimo, atsiskaitymo ir mokėjimo procedūras.

Portugalijoje inicijuojamų vykdymo procesų atveju taikoma toliau nurodyta teismų dalykinė jurisdikcija.

(2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymo Nr. 62/2013, su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą, 111–131 straipsniai.)

• Centrinio apygardos teismo (portug. Instância Central do Tribunal de Comarca) vykdymo bylų kolegijos turi jurisdikciją dėl civilinių vykdymo bylų, išskyrus kompetenciją, suteiktą intelektinės nuosavybės bylų teismui, konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros teismui, jūrų teismui, šeimos ir nepilnamečių bylų kolegijoms, darbo bylų kolegijoms, komercinių bylų kolegijoms, taip pat baudžiamųjų bylų kolegijos priimtų sprendimų vykdymą (su tuo susiję klausimai pagal baudžiamąjį procesą negali būti sprendžiami civilinių bylų kolegijoje).
• Kai nėra vykdymo bylų teismo ar kito teismo arba specializuoto teismo, turinčio jurisdikciją, jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos teismai (arba, jeigu yra, atitinkamas civilinių bylų teismas) vietinio apygardos teismo (portug. Instância Local do Tribunal de Comarca) sudėtyje.

Inicijuojant vykdymo procesus, taikoma toliau nurodyta Portugalijos teismų teritorinė jurisdikcija (Civilinio proceso kodekso, su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą, 85–90 straipsniai).

• Paprastai vykdymas yra skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teismo kompetencijoje, nebent konkrečia teisine nuostata arba toliau išdėstytomis taisyklėmis būtų nustatyta kitaip.
• Kreditorius gali rinktis vietos, kurioje vykdytina prievolė, teismą, kai skolininkas yra juridinis asmuo arba kai ir kreditoriaus, ir skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lisabonos arba Porto metropolinėje zonoje.
• Jeigu vykdymas yra susijęs su tam tikro daikto perdavimu arba su skola, kurios grąžinimas užtikrintas daiktinėmis teisėmis, vykdymas atitinkamai priskirtinas vietos, kurioje yra tas daiktas arba kurioje yra suvaržytasis turtas, teismo kompetencijai.
• Tais atvejais, kai vykdymo procesas turi vykti skolininko gyvenamosios vietos teritorijoje ir skolininkas negyvena Portugalijoje, tačiau čia turi turto, jurisdikciją turi to turto buvimo vietos teismas.
• Atitinkamo turto buvimo vietos teismo kompetencijai priskirtini ir tie atvejai, kai vykdymo procesas turi vykti Portugalijos teisme, nes yra susijęs su bendrovių ar kitų juridinių asmenų, turinčių registruotą buveinę Portugalijoje, įsteigimo ar likvidavimo teisėtumu arba su jų organų sprendimų galiojimu, ir nėra pirmiau arba toliau nurodytose taisyklėse dėl vykdymo apibūdintų aplinkybių.
• Bylos, apimančios kelis vykdymo procesus, kurių vertinimas priklauso skirtingų teismų jurisdikcijai, priskirtinos skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teismo kompetencijai.
• Siekiant vykdyti Portugalijos teismų sprendimą, vykdymo prašymas pateikiamas toje pačioje byloje, kurioje priimtas atitinkamas sprendimas, ir vykdymas užfiksuojamas tos pačios bylos dokumentuose. Jeigu byla vėliau nagrinėjama apeliacine instancija, perduodama atitinkamų bylos dokumentų kopija. Kai vykdymas priskirtinas specializuoto skyriaus kompetencijai, šiam specializuotam skyriui turi būti kuo greičiau nusiunčiama atitinkamo teismo sprendimo kopija, prašymas, dėl kurio pradėtas vykdymas, ir patvirtinamieji dokumentai.
• Jeigu atitinkamas sprendimas yra priimtas arbitrų per Portugalijoje vykusį arbitražą, vykdymas priskirtinas apygardos teismo toje vietovėje, kurioje vyko arbitražas, kompetencijai.
• Jeigu byla buvo nagrinėjama apeliaciniame teisme arba Aukščiausiajame Teisme, vykdymas priskirtinas skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teismo kompetencijai.
• Per vykdymo procesus, susijusius su išlaidų padengimu, baudomis arba kompensacijomis dėl piktnaudžiavimo bylinėjimusi, jurisdikciją turi teismas, kuriame nagrinėjant bylą buvo pranešta apie atitinkamą sąskaitą arba atsiskaitymo procedūrą. Su išlaidų padengimu, baudomis arba kompensacijomis susiję procesai yra prijungiami prie atitinkamos bylos.
• Tais atvejais, kai nutartis dėl išlaidų apmokėjimo, baudų ar kompensacijų priimama apeliaciniame teisme arba Aukščiausiajame Teisme, vykdymo procesas priklauso pirmosios instancijos teismo, turinčio jurisdikciją toje vietovėje, kurioje nagrinėta byla, kompetencijai.
• Kai vykdymo procesas grindžiamas užsienio valstybės teismo sprendimu, įskaitant Europos vykdomąjį raštą, jurisdikciją turi atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

Neteisminė procedūra prieš vykdymą

Kaip alternatyvą teismo procesui, kreditoriai gali rinktis pasinaudoti išankstine administracine procedūra, kuri vadinama PEPEX (portug. procedimento extrajudicial pré-executivo – neteisminė procedūra prieš vykdymą).

Imantis priemonių pagal šią procedūrą kompetentingos institucijos funkcijas atlieka antstoliai.

PEPEX procedūra gali būti naudojamasi tokiais atvejais, kurie susiję su nacionalinių teismų sprendimais dėl vykdymo; kitais nacionaliniais vykdomaisiais dokumentais; užsienio teismų sprendimais, kurie paskelbti vykdytinais; teismų sprendimais, kurių vykdytinumą lemia Portugalijai privalomi ES teisės aktai, sutartys arba konvencijos; Europos vykdomaisiais raštais. Bet kuriuo iš šių atvejų turi būti tenkinami abu šie reikalavimai:

• kreditorius turi turėti vykdomąjį dokumentą, atitinkantį reikalavimus dėl sutrumpintos formos standartinio vykdymo proceso taikymo dėl pinigų sumos sumokėjimo, ir

• tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, turi turėti Portugalijoje suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį.

Antstoliai atlieka turto ir pajamų paiešką naudodami atsakovo turimą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, ir gali tai daryti tik Portugalijos duomenų bazėse (jie negali naudotis kitų valstybių narių duomenų bazėmis). Pagal Portugalijos įstatymus asmenys iš užsienio – tiek juridiniai, tiek fiziniai – gali prašyti suteikti mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, net jeigu Portugalijoje nevykdo jokios veiklos arba neturi nuolatinės gyvenamosios vietos šioje šalyje.

PEPEX procedūra yra bepopierė, elektroninė, sparti ir pigesnė nei teismo procesas. Pradinis prašymas yra kreditoriaus pateikiamas tiesiogiai per šią IT platformą.

Prieiga prie mokesčių ir muitų institucijos portalo gaunama įvedus prisijungimo duomenis arba naudojantis piliečio tapatybės kortelėje (portug. cartão de cidadão) integruotu skaitmeniniu sertifikatu.

Kai kreditorius paskiria įgaliotąjį atstovą, advokatai (portug. Advogados) ir teisiniai atstovai (portug. Solicitadores) gali prisijungti prie šios platformos naudodamiesi skaitmeniniu sertifikatu, kurį tuo tikslu išduoda jų atitinkamos profesinės organizacijos.

Pateikus prašymą, procedūra automatiškai paskiriama antstoliui, ir kreditoriai greitai (paprastai per penkias dienas po prašymo pateikimo) gauna informaciją apie realią galimybę išieškoti jiems priklausančius pinigus arba gauna patvirtinimą, kad atitinkama skola yra beviltiška mokestiniu atžvilgiu, ir tada jiems nebereikia kreiptis į teismą.

Pagrindinis šios procedūros tikslas yra pasiekti, kad skolininkas sumokėtų savanoriškai. Pagal PEPEX procedūrą negali būti taikomos turto ar pajamų arešto priemonės. Norint jas taikyti, PEPEX procedūra turi būti paversta teisminiu vykdymo procesu.

Per PEPEX procedūrą prašymo adresatas gali savanoriškai atlikti mokėjimą arba su pareiškėju susitarti dėl mokėjimo.

Kai išieškotojas renkasi, kad kitai šaliai būtų įteiktas pranešimas, tokį pranešimą asmeniškai įteikia antstolis.

Prašymo adresatai, kuriems tinkamai įteiktas pranešimas apie procesą ir kurie nesiėmė jokių veiksmų, įtraukiami į viešą skolininkų sąrašą, ir tokiu atveju gali būti išduota minėta pažyma dėl skolos beviltiškumo teisiniu ir mokestiniu atžvilgiu. Vėliau, jeigu mokėjimo reikalavimas visiškai patenkinamas, šis statusas panaikinamas, skolininko pavardė išbraukiama iš minėto sąrašo ir apie tai pranešama mokesčių administratoriui.

Per PEPEX procedūrą šalys gali prašyti teisėjo dalyvavimo: pareiškėjas gali PEPEX procedūrą paversti teisminiu vykdymo procesu, jeigu nepasiekta savanoriško skolos sumokėjimo; prašymo adresatas savo ruožtu gali tai daryti pareikšdamas prieštaravimą PEPEX procedūrai.

Išlaidų atžvilgiu PEPEX procedūra yra pigesnė nei teismo procesas. Tik už 51,00 EUR su PVM kreditoriai gali sužinoti, ar jų reikalavimo įvykdymą įmanoma pasiekti, ar ne (nepriklausomai nuo reikalaujamos sumos). Jeigu pasiekiamas įsiskolinimo sumokėjimas, konkrečiais atvejais išlaidos gali būti didesnės nei 51,00 EUR.

Taip pat pažymėtina, kad jeigu PEPEX procedūra paverčiama teisminiu vykdymo procesu, kreditoriams nereikia mokėti pradinio teismo mokesčio.

PEPEX procedūra yra numatyta 2014 m. gegužės 30 d. Įstatyme Nr. 32/2014 (su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą) ir yra reglamentuojama 2014 m. lapkričio 14 d. Nutarimo Nr. 233/2014, su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: PEPEX nutarimas.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Visas vykdymo procesas grindžiamas vykdomuoju dokumentu, kuriuo nustatomas vykdymo veiksmų tikslas ir apribojimai. Vykdomojo dokumento vykdymas laikomas apimančiu įstatymų nustatyto dydžio delspinigių mokėjimą, jeigu vėluojama vykdyti jame nurodytą prievolę.

Teismo sprendimai yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai gali būti išduodami tokiomis aplinkybėmis:

a) Teismo sprendimai atsakovo atžvilgiu

• Teismo sprendimas laikomas vykdomuoju dokumentu tik po to, kai galutinai įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai dėl jo pateiktas apeliacinis skundas neturi stabdomojo poveikio.
• Nutartys ir bet kokie kiti teisminės institucijos sprendimai ar aktai, kuriuose reikalaujama įvykdyti prievolę, yra vykdytinumo atžvilgiu lygiaverčiai teismo sprendimams. Arbitražo teismo (portug. Tribunal Arbitral) sprendimai yra vykdytini tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir įprastų teismų sprendimai.
• Nepažeidžiant sutarčių, konvencijų, ES reglamentų ir specialiųjų teisės aktų nuostatų, teismų ar arbitrų užsienio valstybėje priimti sprendimai gali būti vykdymo pagrindu tik po to, kai juos peržiūri ir patvirtina jurisdikciją turintis Portugalijos teismas.
• Užsienio valstybėse išduoti vykdomieji dokumentai yra vykdytini be jokios peržiūros.

b) Notaro ar kitų kompetentingų subjektų arba specialistų parengti arba patvirtinti dokumentai, kuriuose reikalaujama nustatyti arba pripažinti kokią nors prievolę

• Notaro ar kitų kompetentingų subjektų arba specialistų parengti arba patvirtinti dokumentai, kuriuose susitariama dėl būsimų mokėjimų arba nustatomos būsimos prievolės, gali būti vykdymo pagrindu, jeigu dokumentu, parengtu pagal tokiuose dokumentuose nustatytas sąlygas (arba, jei tokių sąlygų nėra, dokumentu, kuris pats savaime yra vykdytinas), yra įrodyta, kad buvo atliktas mokėjimas sudarant verslo sandorį arba kad šalių tarpusavio susitarimu buvo nustatyta prievolė.
• Dokumentas, pasirašytas kito asmens vardu, yra vykdytinas tik jeigu tas parašas yra patvirtintas notaro ar kitų kompetentingų subjektų arba specialistų.

c) Skolos vertybiniai popieriai (net ir tokie, kurie yra surašyti ranka), jeigu šiuo atveju faktinės aplinkybės, lemiančios atitinkamus skolos santykius, yra išdėstytos pačiame dokumente arba jo vykdymo prašyme

• Prie skolos vertybinių popierių priskiriami čekiai, įsakomieji vekseliai ir paprastieji vekseliai.

d) Dokumentai, kurių vykdytinumas nustatomas specialia nuostata

• Pavyzdžiui, prašymai dėl nutarties, prie kurios pridedamas vykdomasis dokumentas ir bendrosios nuosavybės dalininkų susirinkimų protokolai.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Dėl reikalavimo

Vykdytinas reikalavimas turi būti patvirtintas, turi būti suėjęs jo įvykdymo terminas ir jame turi būti nurodyta konkreti suma. Jeigu tai nėra aišku iš paties dokumento, vykdymas pradedamas imantis priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkama prievolė būtų patvirtinta, būtų suėjęs jos įvykdymo terminas ir būtų nustatyta konkreti suma.

Dėl kreditoriaus

Vykdytinas reikalavimas turi būti pareikštas asmens, kuris vykdomajame dokumente nurodomas kaip kreditorius. Jeigu atitinkamas dokumentas yra pareikštinis vertybinis popierius, vykdymą inicijuoja to dokumento turėtojas.

Teisės arba prievolės paveldėjimo atveju vykdymas turi būti atliekamas tarp asmenų, kurie yra atitinkamame dokumente dėl vykdytinos prievolės nurodytų kreditorių arba skolininkų teisių arba pareigų paveldėtojai. Išieškotojas turi pačiame vykdymo prašyme išdėstyti paveldėjimo faktines aplinkybes.

Dėl skolininko

Siekiamas prievolės vykdymas turi būti nukreiptas prieš asmenį, kuris atitinkamame dokumente nurodytas kaip skolininkas.

Asmens, kurio prievolės įvykdymo siekiama, turtas areštuojamas net jeigu dėl kokios nors priežasties tuo turtu disponuoja trečioji šalis, tačiau nepažeidžiant tokios trečiosios šalies teisių, kuriomis ji gali pasinaudoti prieš išieškotoją.

Su skola, kurios grąžinimas užtikrintas daiktinėmis teisėmis į trečiosios šalies turtą, susijusios prievolės vykdymas turi būti inicijuojamas tiesiogiai prieš tą trečiąją šalį, jeigu išieškotojas pageidauja pasinaudoti ta skolos grąžinimo užtikrinimo priemone; taip yra nepaisant to, kad taip pat gali būti iškart pareikštas ieškinys prieš skolininką.

Kai vykdymo procesas pradedamas tik prieš trečiąją šalį ir pripažįstama, kad daiktinėmis užtikrinimo teisėmis suvaržyto turto nepakanka, išieškotojas gali per tą patį procesą prašyti tęsti vykdymo procesą prieš skolininką, pastarajam iškeliant ieškinį dėl visiško reikalavimo patenkinimo. Kai suvaržytas turtas priklauso skolininkui, tačiau juo disponuoja trečioji šalis, galima bendrai pareikšti ieškinį tai trečiajai šaliai ir skolininkui.

Kai vykdymo procesas pradedamas prieš subsidiarųjį skolininką, subsidiariojo skolininko turto negalima areštuoti iki bus areštuotas visas pagrindinio skolininko turtas, jeigu subsidiarusis skolininkas per laikotarpį, kuriuo galima pareikšti prieštaravimą dėl vykdymo, pateikia gerai pagrįstą reikalavimą, kad prievolė būtų įvykdyta iš pagrindinio skolininko turto.

Kai per vykdymo procesą, pradėtą prieš vieną iš sutuoktinių, laikant, kad tos šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, turto nepakanka, yra areštuojamas bendras sutuoktinių turtas, tos šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sutuoktiniui pranešama, kad jis gali prašyti atidalyti turtą arba pridėti pažymą, kad jau vyksta procesas, kuriame pateiktas prašymas dėl turto atidalijimo; jeigu šia galimybe nepasinaudojama, vykdymo procesas tęsiamas bendro sutuoktinių turto atžvilgiu.

Kai vykdymo procesas pradedamas prieš vieną iš sutuoktinių, išieškotojas gali argumentuotai teigti, kad skola, nurodyta ne teismo sprendime, o kitokiame dokumente, yra solidarioji. Tokiais atvejais šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sutuoktiniui pranešama, kad jis gali padaryti pareiškimą, ar jis pripažįsta skolą solidariąja dėl pateiktų argumentų; jeigu tas sutuoktinis tokio pareiškimo nepadaro, skola laikoma solidariąja, neribojant to sutuoktinio teisės tai ginčyti.

Kai vykdymo procesas pradedamas prieš vieną arba kelis palikimo, kurį sudaro atskiras ar bendras palikėjo turtas, bendrasavininkius, negali būti areštuojami atskirą palikėjo turtą sudarantys turto vienetai arba jų dalis, arba nustatyta bendro palikėjo turto dalis.

Kai vykdymo procesas pradedamas prieš įpėdinius, gali būti areštuojamas tik jų iš palikėjo gautas turtas. Kai areštas apima ir kitą turtą, šalis, kurios turtą siekiama areštuoti, gali prašyti antstolio panaikinti atitinkamo turto areštą, nurodydama jai priklausantį paveldėtą turtą. Toks prašymas patenkinamas išklausius išieškotoją ir jeigu šis tam neprieštarauja. Jeigu išieškotojas prieštarauja atitinkamo turto arešto panaikinimui, šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, gali pasiekti arešto panaikinimą tik jeigu palikimas priimtas besąlygiškai (nesudarius jo apyrašo) ir jeigu ji teismui pareiškia ir įrodo:

a) kad areštuotas turtas nėra kilęs iš paveldėto turto;

b) kad ji iš palikimo negavo daugiau turto nei tas, kuris nurodytas, arba, jeigu ji gavo daugiau turto, visas tas kitas turtas panaudotas su palikimu susietiems įsipareigojimams įvykdyti.

Teisinės nuostatos, kuriomis pagrįsta ši tvarka, yra nurodytos atsakyme į klausimą Nr. 1.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Pagrindinės vykdymo priemonės yra:

• turto areštas;
• turto pardavimas;
• mokėjimas;
• tam tikro daikto perdavimas;
• tam tikras veiksmas, kurį šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sąskaita atlieka kitas asmuo.

Prieš šias pagrindines vykdymo priemones arba po jų gali būti imamasi ir kitų joms įgyvendinti būtinų priemonių (pvz., įvykdymo pasirinkimas alternatyviosios prievolės atveju; įrodymas, kad reikalavimas patenkintas arba kad paslauga suteikta, kai nuo to priklauso vykdytina prievolė; likvidumo suteikimas, kai trūksta likvidumo prievolei įvykdyti; trečiosios šalies atliekamo pakaitinio prievolės vykdymo kainos įvertinimas; išankstinės konsultacijos siekiant surasti ir identifikuoti areštuotiną turtą; arešto registravimas; areštuoto turto saugyklos sukūrimas; viešas paskelbimas apie areštuoto turto pardavimą; pranešimas registro įstaigai apie pardavimą).

Vykdymo priemonių pasirinkimas priklauso nuo vykdymo tikslo, kuris gali būti tam tikros pinigų sumos sumokėjimas, tam tikro daikto perdavimas arba tam tikro veiksmo atlikimas.

Per vykdymo procesą dėl pinigų sumos sumokėjimo tinkamiausios vykdymo priemonės, labiausiai atitinkančios vykdymo proceso tikslą, yra turto areštas, pardavimas ir sumokėjimas.

Per vykdymo procesą dėl tam tikro daikto perdavimo tinkamiausia vykdymo priemonė, labiausiai atitinkanti vykdymo proceso tikslą, yra to daikto perdavimas, kurį organizuoja antstolis. Jeigu daikto, kurį turėtų gauti išieškotojas, nepavyksta surasti, išieškotojas gali pakeisti šį veiksmą vykdymo procesu dėl pinigų sumos sumokėjimo atlyginant to daikto vertę ir dėl jo neperdavimo patirtus nuostolius.

Per vykdymo procesą dėl tam tikro veiksmo atlikimo gali būti tinkamos dvi alternatyvios vykdymo priemonės: arba tą veiksmą atlieka kitas asmuo šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sąskaita (kai tą veiksmą galima pavesti atlikti kitam asmeniui) ir papildomai sumokama kompensacija už vėlavimą, arba sumokama patirtų nuostolių kompensacija (kai to veiksmo negalima pavesti atlikti kitam asmeniui) – tokiu atveju dar gali tekti papildomai sumokėti baudą. Jeigu išieškotojas reikalauja kompensuoti patirtus nuostolius, atitinkamas veiksmas pakeičiamas vykdymo procesu dėl pinigų sumos sumokėjimo.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo procesas gali apimti visą skolininko turtą, kuris gali būti areštuojamas.

Vykdymas gali apimti ir trečiųjų asmenų turtą, jeigu toks turtas yra susietas su kredito garantija arba jeigu su juo siejamas kreditoriui kenkiantis veiksmas, dėl kurio kreditorius pareiškė prieštaravimą ir tas prieštaravimas buvo patenkintas.

Gali būti areštuojami tik tokie turto objektai ir teisės, kuriuos galima įvertinti pinigine verte. Negali būti areštuojamas turtas, kuriuo negalima teisėtai prekiauti.

Laikantis pirmiau išdėstytų taisyklių, vykdymas gali būti nukreiptas į tokių rūšių turtą:

• nekilnojamąjį turtą;
• kilnojamąjį turtą;
• kreditus;
• vertybinius popierius;
• turimas teises;
• būsimas teises;
• banko indėlius;
• išmokas ar darbo užmokestį;
• nedalomą turtą;
• bendrovių akcijas;
• verslo patalpas.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Arešto poveikis

• Išskyrus įstatymuose konkrečiai nurodytus atvejus, areštuojant turtą, išieškotojas įgyja pirmumo teisę, kad jam būtų sumokėta anksčiau nei bet kuriam kitam kreditoriui, neturinčiam anksčiau įgytų daiktinių užtikrinimo teisių.
• Jeigu šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, turtas jau yra iš jos perimtas (konfiskuotas), su turto areštu susijusi pirmumo teisė priklauso nuo to perėmimo (konfiskavimo) datos.
• Jokiais areštuoto turto perleidimo, suvaržymo ar nuomos veiksmais negali būti remiamasi kaip argumentais prieš vykdymą (nepažeidžiant taisyklių dėl registracijos).
• Jeigu yra areštuota skolininko turima reikalavimo teisė, argumentu prieš vykdymą taip pat negali būti tokios reikalavimo teisės panaikinimas dėl priežasčių, priklausančių nuo šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, arba jos skolininko valios, įvykęs jau po arešto nustatymo.
• Visišku nuomos mokesčio, kurio mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, sumokėjimu arba jo perleidimu prieš arešto nustatymą negalima remtis kaip argumentu prieš išieškotoją, jeigu tas nuomos mokestis susijęs su laikotarpiais, kurie arešto nustatymo dieną dar nėra praėję.
• Jeigu areštuotas daiktas yra prarandamas, eksproprijuojamas arba sumažėja jo vertė ir bet kuriuo iš šių atvejų kyla klausimų dėl trečiųjų šalių mokėtinos kompensacijos, išieškotojas išlaiko su tuo daiktu susijusią teisę į atitinkamus reikalavimus arba į mokėtinas kompensacines pinigų sumas.

Pardavimo poveikis

• Po priverstinio turto pardavimo pirkėjui pereina šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, teisės į parduotą turtą.
• Turtas perleidžiamas be jokių su kreditorinio reikalavimo teisėmis susijusių suvaržymų ir be kitokių daiktinių teisių į jį, kurios nebuvo registruotos prieš bet kokį to turto perėmimą (konfiskavimą), areštą ar su juo susijusios garantijos nustatymą, išskyrus tas anksčiau nustatytas teises, kurios turi poveikį trečiosioms šalims nepriklausomai nuo registracijos.
• Pirmiau nurodytos trečiųjų šalių teisės, kuriomis nepasinaudojama iki termino, yra priskiriamos prie atitinkamo turto pardavimo pajamų.

Mokėjimo poveikis

• Atlikus reikalaujamą mokėjimą vykdymo procesas nutraukiamas.
• Mokėjimo formos gali būti pinigų sumos sumokėjimas, turto perleidimas kreditoriui, teisių į pajamas perleidimas arba mokėjimas dalimis pagal išieškotojo susitarimą su šalimi, kurios prievolės įvykdymo siekiama.

Daikto perdavimo poveikis

• Jeigu šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, nepasinaudoja galimybe savanoriškai perduoti reikalaujamą daiktą, tokio perdavimo vykdymui mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl arešto, atliekant paiešką ir taikant kitas būtinas priemones.
• Gali būti perduodamas ir toks turtas, kuris priklauso valstybei, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, darbų ar paslaugų koncesininkams arba labdaros organizacijoms.
• Jeigu, perduodant kilnojamojo turto objektus, juos reikia suskaičiuoti, pasverti ar išmatuoti, antstolis asmeniškai dalyvauja atliekant tokius būtinus veiksmus ir pristato reikiamą tokio turto kiekį išieškotojui.
• Nekilnojamojo turto objektų atveju antstolis perduoda tokio turto nuosavybę išieškotojui, įteikdamas jam dokumentus ir raktus (jei yra), ir apie tai praneša šaliai, kurios prievolės įvykdymo siekiama, taip pat nuomininkams ir bet kokiems kitiems asmenims, kurie naudojasi tuo turtu, siekdamas užtikrinti, kad jie gerbtų ir pripažintų išieškotojo teises.
• Kai tam tikras turto objektas yra valdomas bendros nuosavybės teisėmis kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, išieškotojui suteikiama nuosavybės teisė į atitinkamą daikto dalį.
• Kai nekilnojamasis turtas yra šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, pagrindinė gyvenamoji vieta, jei kiltų didelių sunkumų iškraustyti tą asmenį, antstolis turi apie tai iš anksto pranešti savivaldybės tarybai ir kompetentingoms socialinėms įstaigoms.
• Kai nekilnojamasis turtas yra šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, pagrindinė gyvenamoji vieta ir ta šalis yra jį išnuomojusi, antstolis laikinai sustabdo to turto perdavimą tuo atveju, jeigu pateikiama gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad tokia priemonė kelia pavojų tose patalpose gyvenančio asmens gyvybei dėl jo ūmios ligos, ir nustatytas būtinas vykdymo sustabdymo laikotarpis.

Tam tikro veiksmo atlikimo poveikis

• Jeigu išieškotojas pasirenka, kad reikalaujamą veiksmą atliktų kitas asmuo, jis prašo paskirti ekspertą susijusiai kainai įvertinti.
• Atlikus šį įvertinimą, areštuojamas turtas, kuris yra reikalingas nustatytai sumai sumokėti, laikantis kitų vykdymo proceso sąlygų dėl pinigų sumos sumokėjimo.
• Jeigu iš skolininko reikalaujama, kad jis neatliktų tam tikro veiksmo, tačiau jis jį atlieka, kreditorius turi teisę reikalauti, kad atitinkamais veiksmais (jeigu jie užbaigti) sukurti objektai būtų sunaikinti to asmens, iš kurio buvo reikalaujama tų veiksmų neatlikti, sąskaita.
• Šios teisės netenkama, jeigu dėl tokio objekto sunaikinimo skolininko patiriama žala būtų daug didesnė nei kreditoriaus patiriama žala, – tokiu atveju yra mokėtina tik kompensacija pagal bendrąsias sąlygas.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Pardavimas, sumokėjimas, tam tikro daikto perdavimas ir tam tikro veiksmo atlikimas yra vykdymo priemonės, kurias įvykdžius jų galiojimas yra neterminuotas. Tas pat taikoma ir turto areštui, nors būtina atsižvelgti į toliau nurodytus ypatumus, susijusius su registruojamo turto areštu.

Areštuojant nekilnojamąjį turtą, kuris turi būti įregistruotas, arešto registravimas yra privalomas ir jį turi atlikti antstolis. Tam tikrais įstatymų aiškiai nurodytais atvejais turto arešto registracija turi būti įforminta kaip laikina. Tai padarius, laikinoji registracija baigia galioti, jeigu ji per nustatytą laikotarpį nepakeičiama galutine registracija arba nepratęsiama. Todėl registruotino turto arešto, kurio registracija yra laikinoji, atveju antstolis turi užtikrinti, kad laikinoji registracija būtų pakeista galutine registracija (jeigu laikui bėgant tai tampa įmanoma) arba kad ji būtų pratęsta reikiamam laikotarpiui.

Galiausiai, pradėtą vykdymo procesą gali tekti užbaigti išsamaus patikrinimo, kuriuo siekiama surasti skolininko turtą, etape, taip ir nepasiekus sumokėjimo, jeigu to patikrinimo rezultatų negaunama iki baigiasi civilinio proceso teisėje nustatyti terminai, priklausomai nuo bylos ir nuo taikytinos proceso formos.

Teisinės nuostatos, kuriomis pagrįsta ši tvarka, yra nurodytos atsakyme į klausimą Nr. 1.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Apeliacijos (portug. recurso) sąvoka plačiąja prasme apima prieštaravimus dėl vykdymo, prieštaravimus dėl arešto ir apeliacinius skundus siaurąja prasme.

Prieštaravimas dėl vykdymo

Asmuo, kurio prievolės įvykdymo siekiama, gali užginčyti vykdymą, pareikšdamas prieštaravimus dėl vykdymo per 20 dienų po šaukimo gavimo.

Nepažeidžiant Portugalijai privalomų viršesnių tarptautinės ir ES teisės nuostatų, pagal nacionalinės teisės aktus prieštaravimas dėl vykdymo gali būti reiškiamas remiantis įvairiais pagrindais, kurie skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdymas grindžiamas teismo sprendimu (labiau riboti), ar arbitražo sprendimu (šiek tiek platesni), ar kitu vykdomuoju dokumentu (dar platesni).

Kai vykdymas grindžiamas teismo sprendimu, prieštaravimai gali būti pareiškiami remiantis tik tokiais pagrindais:

• nėra atitinkamo dokumento arba jis negali būti vykdytinas;
• byla arba patvirtinta jos kopija yra suklastota arba joje yra klaidų ir tai turi įtakos vykdymo sąlygoms;
• nėra procesinio reikalavimo, nuo kurio priklauso vykdymo proceso teisėtumas (nesudarant kliūčių patenkinti tokį reikalavimą);
• atsakovas nedalyvavo konstatuojamajame procese, ir nustatyta, kad buvo kuri nors iš Civilinio kodekso 696 straipsnio e punkte nurodytų aplinkybių (neįteiktas arba negaliojantis teismo šaukimas; apie šaukimą nežinota dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo atsakovo valios; prieštaravimų nepareikšta dėl force majeure);
• ketinamos vykdyti prievolės neapibrėžtumas, nevykdytinumas arba nelikvidumas, kurio klausimas neišspręstas pradiniame vykdymo proceso etape;
• byla buvo išspręsta anksčiau nei priimtas atitinkamas teismo sprendimas, kurį ketinama vykdyti;
• yra bet koks atitinkamą prievolę panaikinantis arba keičiantis veiksnys, atsiradęs jau užbaigus svarstymus per konstatuojamąjį procesą, ir galima pateikti tai įrodančius dokumentus; galima bet kokiu būdu įrodyti, kad yra suėjęs atitinkamos teisės ar prievolės senaties terminas;
• išieškotojui pareiškiamas priešpriešinis reikalavimas siekiant reikalavimus užskaityti tarpusavyje;
• kai yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas tam tikro fakto pripažinimas arba susitarimas dėl atsiskaitymo, – bet koks pagrindas, dėl kurio šie aktai gali būti pripažinti negaliojančiais arba užginčyti.

Kai vykdymas grindžiamas arbitražo sprendimu, kartu su pirmiau nurodytais prieštaravimo vykdymui pagrindais galima remtis ir pagrindais, pagal kuriuos tas sprendimas gali būti teismo panaikintas, nepažeidžiant Savanoriško arbitražo įstatymo (portug. Lei da Arbitragem Voluntária) nuostatų.

Kai vykdymas nėra grindžiamas teismo sprendimu ar prašymu priimti nutartį su pridėtu vykdomuoju dokumentu, kartu su pirmiau nurodytais prieštaravimo, kurį galima pareikšti dėl teismo sprendimu grindžiamo vykdymo, pagrindais gali būti remiamasi ir bet kokiais kitais pagrindais, kuriais galima remtis kaip gynybos argumentais per konstatuojamąjį procesą.

Prieštaravimas dėl arešto

Šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, ir jos sutuoktinis bei trečiosios šalys gali paprieštarauti tam tikro turto areštui toliau nurodytais atvejais.

Kai šaliai, kurios prievolės įvykdymo siekiama, priklausantis turtas yra areštuojamas, ta šalis gali pareikšti prieštaravimą dėl arešto remdamasi bet kuriuo iš šių pagrindų:

• faktiškai areštuoto turto arešto arba atliktų arešto veiksmų masto nepriimtinumas;
• iškart atliktas turto, kuriuo tik subsidiariai pasiekiamas išieškomos skolos grąžinimas, areštas;
• areštuotas turtas, kuriam ta priemonė neturėjo būti taikoma dėl to, kad juo neužtikrinamas išieškomos skolos grąžinimas pagal materialinės teisės nuostatas.

Jeigu turto areštas ar bet koks teismo įsakytas jo konfiskavimas arba perdavimas pažeidžia asmens, kuris nėra bylos šalis, įgytą nuosavybės teisę arba bet kokią kitą teisę, su kuria nėra suderinamas šios priemonės įgyvendinimas ar mastas, nukentėjusioji šalis gali dėl to pareikšti trečiosios šalies vindikacinį ieškinį, grindžiamą šia aplinkybe.

Sutuoktinis, turintis trečiosios šalies statusą, gali be kito sutuoktinio sutikimo ginti savo teises į savo turtą ar į bendrą turtą, kurį nepagrįstai paveikė atliktas areštas.

Teisinės nuostatos, kuriomis pagrįsta ši tvarka, yra nurodytos atsakyme į klausimą Nr. 1.

Apeliacijos

Įprasti apeliaciniai procesai gali vykti apeliaciniame teisme (portug. de apelação) (dėl pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų) arba kasaciniame teisme (portug. de revista) (kreipiamasi į Aukščiausiąjį Teismą). Įprastiems apeliaciniams skundams dėl per vykdymo procesą priimtų teismo sprendimų taikomos tos pačios nuostatos, kurios taikomos konstatuojamajam procesui.

Pagal bendrąją taisyklę įprastas apeliacinis skundas yra priimtinas tik jeigu bylos suma viršija nustatytą sumą, dėl kurios tas teismas, kurio sprendimas skundžiamas, turi jurisdikciją, ir ginčijamas teismo sprendimas taip pat yra nepalankus apeliantui tiek, kad jo nuostolio suma yra didesnė nei pusė nustatytos sumos, dėl kurios tas teismas turi jurisdikciją. Portugalijoje atitinkama suma, kuriai esant jurisdikciją turi apeliacinis teismas, yra 30 000,00 EUR, o suma, kuriai esant jurisdikciją turi pirmosios instancijos teismas, yra 5 000,00 EUR.

Vykdymo procese yra numatyti tam tikri tarpiniai pareiškimai, kurie gali būti daromi arba nedaromi, priklausomai nuo bylos, pavyzdžiui: prieštaravimas dėl vykdymo, kai šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, pateikia vindikacinį ieškinį; šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, arba trečiųjų šalių prieštaravimas dėl turto arešto; reikalavimo teisių patvirtinimas ir jų pirmumo nustatymas, kai yra kreditorių, kurie turi daiktinių užtikrinimo teisių, susijusių su areštuotu turtu, ir reikalauja patenkinti jų atitinkamus reikalavimus iš areštuoto turto pardavimo pajamų. Pateikti apeliacinį skundą galima ir dėl sprendimų, priimtų dėl tokių tarpinių pareiškimų, pirmiau nurodytomis sąlygomis.

Visų pirma, per vykdymo procesą apskųsti apeliacine tvarka galima:

• sprendimą dėl teisėjo nušalinimo;
• sprendimą dėl teismo išimtinės jurisdikcijos;
• sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo;
• nutartį priimti arba atmesti bet kokį įformintą pareiškimą (portug. articulado) arba įrodymą;
• sprendimą skirti baudą arba kitą procesinę sankciją;
• sprendimą panaikinti bet kokią registraciją;
• sprendimą, priimtą po galutinio teismo sprendimo;
• sprendimus, kuriuos būtų visiškai beprasmiška ginčyti apeliacine tvarka skundžiant galutinį teismo sprendimą;
• sprendimus sustabdyti, nutraukti arba panaikinti vykdymą;
• sprendimus dėl pardavimo panaikinimo;
• sprendimus dėl pasinaudojimo pirmumo arba atpirkimo teise;
• atsisakymą (net ir dalinį) nagrinėti vykdymo prašymą;
• nutartį atmesti vykdymo prašymą.

Kasacine tvarka skundžiami:

• apeliacinio teismo sprendimai, apeliacine instancija priimti bylose dėl atsiskaitymo, kuris nėra pagrįstas paprastu aritmetiniu skaičiavimu; dėl reikalavimo teisių patikrinimo ir pirmumo nustatymo; arba dėl prieštaravimų, pareikštų dėl vykdymo;
• tai nedaro poveikio byloms, kuriose visada leidžiama pateikti apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

Taisyklės dėl apeliacinių skundų, teikiamų vykdymo bylose, yra nustatytos Civilinio proceso kodekso 852–854 straipsniuose (su kuriais galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: Civilinio proceso kodeksas).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Taip, yra apribojimų, susijusių su skolininko apsauga. Kai kurie iš jų yra arešto apribojimai, kiti – vykdymo apribojimai, susiję su terminais.

Su skolininko apsauga susijusius arešto apribojimus sudaro visiškas (absoliutus) draudimas areštuoti turtą, santykinis draudimas areštuoti turtą ir dalinis draudimas areštuoti tam tikrą turtą, priklausantį skolininkui. Yra dar du kiti apribojimai: pirmasis iš jų susijęs su sutuoktinių bendro turto apsauga, kai vykdymo procesas yra nukreiptas tik prieš vieną iš sutuoktinių; antrasis apribojimas grindžiamas proporcingumo principu: turėtų būti areštuojamas tik tas turtas, kuris yra reikalingas skolai padengti ir vykdymo išlaidoms apmokėti.

Laikui bėgant vykdymas gali būti ribojamas dėl senaties terminų. Suėjus tiems terminams, išnyksta teisė, kurią siekta užtikrinti vykdymu.

Toliau paaiškinta, kaip veikia šie su skolininko apsauga ir terminais susiję apribojimai.

Turtas, kuriam taikomas visiškas (absoliutus) arešto draudimas

Kartu su prekėmis, kurioms areštas netaikomas pagal specialią nuostatą, absoliutus draudimas areštuoti taikomas:

• neatimamiems daiktams arba teisėms;
• viešajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims;
• daiktams, kurių areštas prieštarautų moralės normoms arba būtų finansiškai nepagrįstas dėl nedidelės jų vertės rinkoje;
• daiktams, konkrečiai skirtiems viešoms religinėms apeigoms atlikti;
• kapavietėms;
• priemonėms ir daiktams, kurie yra būtini neįgaliesiems ir ligonių gydymui.

Turtas, kuriam taikomas santykinis arešto draudimas

• Išskyrus atvejus, kai vykdymu siekiama, kad būtų sumokėta skola, kurios grąžinimas užtikrintas daiktinėmis teisėmis, negali būti areštuotas valstybei ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims priklausantis turtas, viešojo sektoriaus darbų arba viešųjų paslaugų koncesijas turinčių subjektų turtas, taip pat labdaros organizacijų turtas, konkrečiai skirtas viešajam interesui tenkinti.
• Areštuoti negalima ir šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, darbo įrankių bei daiktų, būtinų jos profesinei veiklai arba profesiniam mokymui, išskyrus atvejus, kai atitinkama šalis nurodo, kad juos galima areštuoti, arba kai išieškojimas taikomas sumoms, mokamoms kaip jų pirkimo kaina ar remonto išlaidos, arba kai jie areštuojami kaip verslo patalpose esantis kilnojamasis turtas.
• Taip pat negalima areštuoti turto, kurį sudaro šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, būtini namų apyvokos reikmenys jos gyvenamajame būste, išskyrus atvejus, kai išieškojimas taikomas sumoms, mokamoms kaip tokių daiktų įsigijimo kaina arba jų remonto išlaidos.

Turtas, kurį leidžiama iš dalies areštuoti

• Negalima areštuoti dviejų trečdalių grynojo (neto) darbo užmokesčio, atlyginimo, periodiškai gaunamų senatvės pensijos išmokų ar bet kokių kitų socialinių išmokų, draudimo išmokų, kompensacijų už nelaimingus atsitikimus, anuiteto (rentos) išmokų ar bet kokio pobūdžio mokėjimų, kuriais užtikrinamas išlaikymo skolininko pragyvenimas.
• Apskaičiuojant grynąją (neto) minėtų išmokų dalį atsižvelgiama tik į teisiškai privalomas mokėti įmokas.
• Toks turto arešto netaikymas galioja iki nustatytos viršutinės ribos, kuri yra lygi trims nacionaliniams minimaliesiems darbo užmokesčiams tuo metu, kai atliekamas kiekvienas areštas, ir žemesniosios ribos, kuri taikoma, kai skolininkas neturi kitų pajamų, ir yra lygi vienam nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui.
• Pirmiau nurodyti apribojimai netaikomi, kai vykdomas reikalavimas yra dėl išlaikymo, – pastaruoju atveju negalima areštuoti sumos, atitinkančios visos neįmokinės pensijos dydį.
• Areštuojant pinigus arba banko sąskaitos likutį negali būti areštuojama suma, lygi nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, arba, išlaikymo prievolių atveju, – suma, lygi visos neįmokinės pensijos dydžiui (šis arešto draudimas ir pirmiau nurodytas dalinis arešto draudimas netaikomi kartu).
• Įvertinęs vykdomo reikalavimo dydį (sumą) ir pobūdį, taip pat šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, ir jos šeimos poreikius, teismas gali išimties tvarka ir šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, prašymu sumažinti jos pajamų, kurios gali būti areštuotos, dalį tokiam laikotarpiui, kurį teismas laiko pagrįstu, ar net apskritai nustatyti, kad tokios pajamos neareštuotinos, tai taikant ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpį.

Draudimas areštuoti pinigų sumas arba banko indėlius

Pinigų sumos ar banko indėliai, gauti pasinaudojus reikalavimo teise, kuriai negali būti taikomas areštas, yra neareštuotini tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ta turėta reikalavimo teisė.

Bendram turtui taikomo arešto apribojimai per vykdymo procesus prieš vieną iš sutuoktinių

• Kai per vykdymo procesą, pradėtą tik prieš vieną iš sutuoktinių, yra areštuojamas bendras sutuoktinių turtas dėl to, kad šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, laikoma neturinčia pakankamai turto, to skolininko sutuoktiniui įteikiamas pranešimas, kad jis gali per 20 dienų pateikti prašymą atidalyti turtą arba pridėti pažymą, kad jau vyksta procesas, kuriame pateiktas prašymas dėl turto atidalijimo; jeigu šia galimybe nepasinaudojama, vykdymo procesas tęsiamas bendro sutuoktinių turto atžvilgiu.
• Prijungus prie bylos prašymą dėl turto atidalijimo arba pridėjus atitinkamą pažymą, vykdymas sustabdomas iki turto atidalijimo. Jeigu, atidalijus turtą, areštuotas turtas atitenka ne tai šaliai, kurios prievolės įvykdymo siekiama, gali būti areštuojamas kitas tai šaliai atitekęs turtas, o ankstesnis areštas galioja iki naujojo arešto atlikimo.

Bendrosios taisyklės dėl turto, kuris gali būti areštuojamas, ir dėl arešto apribojimų yra nustatytos Civilinio proceso kodekso 735–747 straipsniuose.

Arešto apribojimai atsižvelgiant į proporcingumą

Areštuojamas tik tas turtas, kuris yra reikalingas išieškomai skolai sumokėti ir numatomoms vykdymo išlaidoms padengti: laikoma, kad tokios arešto atlikimo išlaidos, nesiejamos su vėlesniu atsiskaitymu, sudaro 20 proc., 10 proc. arba 5 proc. vykdomos prievolės vertės, priklausomai nuo to, ar ta vertė patenka į apygardos teismo jurisdikcijai priklausančių bylų vertės intervalą, ar yra didesnė, tačiau neviršijanti vertės, keturis kartus didesnės už Apeliacinio teismo jurisdikcijai priklausančių bylų vertę, ar yra didesnė už pastarąją vertę. Į apygardos teismo jurisdikciją patenka bylos, kurių vertė 5 000,00 EUR, o į apeliacinio teismo jurisdikciją – bylos, kurių vertė 30 000,00 EUR (2021 m., kai peržiūrėta ši informacijos suvestinė). Šios dvi vertės nustatytos 2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymo Nr. 62/2013, su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą, 44 straipsnyje.

Vykdymo apribojimai dėl senaties termino

Paprastai teisminei apsaugai (kurios buvimas arba nustatymas priklauso nuo šalių valios) taikoma senatis, jeigu ta apsauga nepasinaudojama per įstatymų nustatytą laikotarpį.

Teismas negali senaties taikyti savo iniciatyva. Tam, kad senatis galiotų, ja teisme arba per neteisminę procedūrą turi remtis asmuo, kurio naudai ji nustatyta, ar tokio asmens atstovas arba, jeigu asmuo yra neveiksnus, – prokuroras.

Suėjus senaties terminui, asmuo, kurio naudai tas terminas nustatytas (skolininkas), gali atsisakyti atlikti mokėjimą arba gali bet kokiu būdu užginčyti teisės, kuriai taikyta senatis, įgyvendinimą. Jeigu atitinkamo asmens atžvilgiu būtų pradėtas vykdymo procesas, skolininkas, kurio prievolės įvykdymo siekiama, gali paprieštarauti vykdymui pareikšdamas vindikacinį ieškinį, kuriame remiamasi senatimi. Prieštaravimus dėl vykdymo galima pateikti per 20 dienų po šaukimo gavimo.

Tačiau skolininkas negali siekti išieškoti (reikalauti grąžinti) įmokos, kurią jis savo noru sumokėjo vykdydamas prievolę, kuriai buvo suėjęs senaties terminas, net jeigu tas mokėjimas buvo atliktas nežinant apie senatį. Ši taisyklė taikoma teisės, kuriai taikoma senatis, įgyvendinimui visomis formomis ir jos pripažinimui bei garantijų suteikimui.

Išieškotojo atžvilgiu senatimi gali remtis skolininko kreditoriai ir trečiosios šalys, turintys teisėtą interesą naudotis senaties terminu, net jeigu skolininkas yra atsisakęs tai daryti. Tačiau jeigu skolininkas atsisako naudotis senaties terminu, kreditoriai senatimi gali remtis tik jeigu tenkinamos civilinėje teisėje nustatytos sąlygos dėl ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (portug. impugnação pauliana).

Jeigu pareiškus kaltinimus skolininkas nepasinaudoja senaties terminu ir yra nuteisiamas, galutinis teismo sprendimas nedaro poveikio pripažintai to skolininko kreditorių teisei.

Įprastas senaties terminas yra 20 metų, tačiau būna ir sutrumpintų senaties terminų.

Penkerių metų senaties terminas taikomas:

• anuitetui (rentai) iki gyvos galvos ir žemės rentai;
• nuomininko mokamam nuomos mokesčiui, net jeigu jis sumokamas tik kartą;
• ilgalaikei nuomai;
• sutartimi arba įstatymu nustatytoms palūkanoms, įskaitant bendrąsias palūkanas, ir bendrovių dividendams;
• kapitalo amortizacijos normai, mokamai su palūkanomis;
• mokėtinoms išlaikymo išmokoms;
• bet kokiems kitiems periodiniams mokėjimams.

Preziumuojami senaties terminai (remiantis reikalavimų įvykdymo prezumpcija) yra nustatyti įstatymų toliau nurodytais atvejais:

• apgyvendinimo ar aprūpinimo maistu ar gėrimais paslaugas tiekiančių subjektų reikalavimams dėl jų suteikto apgyvendinimo ar tiekto maisto ar gėrimų taikomas šešių mėnesių senaties terminas (nedarant poveikio toliau nurodyto dvejų metų senaties termino taikymui);
• studentams apgyvendinimo arba apgyvendinimo kartu su aprūpinimu maistu ar gėrimais paslaugas teikiančių subjektų reikalavimams taikomas dvejų metų senaties terminas; toks pat terminas taikomas reikalavimams, kuriuos pareiškia mokymo, švietimo, pagalbos arba gydymo paslaugas teikiančios įstaigos dėl suteiktų paslaugų;
• prekiautojų reikalavimams dėl prekių, parduotų asmeniui, kuris nėra prekiautojas, arba prekių, neskirtų jas nupirkusio asmens verslui, taikomas dvejų metų senaties terminas; toks pat terminas taikomas reikalavimams, kuriuos dėl prekių ar produktų tiekimo, darbų įvykdymo arba kitos šalies reikalų tvarkymo reiškia tam tikra profesine veikla pramonės sektoriuje užsiimantys subjektai, įskaitant reikalavimus dėl patirtų išlaidų, išskyrus atvejus, kai atitinkama paslauga yra skirta skolininko pramoninei veiklai;
• reikalavimams dėl laisvųjų profesijų atstovų teikiamų paslaugų ir dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo taikomas dvejų metų senaties terminas.

Kai yra taikomas civilinėje teisėje nustatytas senaties terminas, kaip preziumuojamas senaties terminas, taikomos šios taisyklės:

• reikalavimo įvykdymo suėjus terminui prezumpciją galima nuginčyti tik jeigu pradinis skolininkas arba asmuo, kuriam tas reikalavimas perleistas paveldėjimo būdu, pripažįsta tą reikalavimą;
• neteisminis pripažinimas galioja tik jeigu jis yra raštiškas;
• reikalavimas laikomas pripažintu, jeigu skolininkas atsisako duoti parodymus arba prisiekti teisme arba atlieka kokius nors teisinius veiksmus, nesuderinamus su reikalavimo įvykdymo prezumpcija.

Teismo sprendime arba vykdomajame dokumente pripažintoms teisėms senatis taikoma tokia tvarka:

• jeigu įstatyme tam tikrai teisei įgyvendinti numatytas trumpesnis nei bendrasis senaties terminas, net jeigu jis tik preziumuojamas, tokiai teisei taikomas bendrasis senaties terminas, jeigu ji išlieka priėmus res judicata galią turintį teismo sprendimą, kuriuo pripažinta ta teisė, arba kitą vykdomąjį dokumentą;
• tačiau kai toks sprendimas arba kitas vykdomasis dokumentas yra susijęs su įmokomis, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, tokioms įmokoms ir toliau taikomas trumpesnis senaties terminas.

Civiliniame kodekse nustatytos taisyklės dėl senaties termino skaičiavimo pradžios, jo sustabdymo ir pertraukimo. Jeigu yra sustabdymo pagrindų (pvz., nepilnamečiai, karo tarnyba, force majeure, skolininko kaltė), senaties terminas nepradedamas skaičiuoti arba neskaičiuojamas. Kai senaties terminas pertraukiamas, į visą jau praėjusią termino dalį neatsižvelgiama ir pradedamas skaičiuoti naujas senaties terminas.

Kreditorius, siekiantis, kad senaties terminas būtų pertrauktas, gali tai padaryti naudodamasis arba remdamasis vienu iš šių aktų:

• teismo šaukimu arba teismo pranešimu apie bet kokį aktą, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai išreikštas ketinimas pasinaudoti atitinkama teise, nepriklausomai to, su kokio pobūdžio procesu susijęs tas aktas, ir net jeigu atitinkamas teismas neturi jurisdikcijos.

Jeigu teismo šaukimas arba pranešimas neįvykdomas per penkias dienas po atitinkamo prašymo, ir taip yra dėl priežasčių, kurios nuo pareiškėjo nepriklauso, senaties terminas pertraukiamas praėjus penkioms dienoms.

Tokio šaukimo arba pranešimo panaikinimas nėra kliūtis pertraukti terminą, kaip nurodyta pirmesnėse pastraipose.

Pagal šio straipsnio nuostatas laikoma, kad šaukimui arba pranešimui prilygsta bet kuri kita teisminė priemonė, kuria asmeniui, kurio atžvilgiu gali būti įgyvendinama teisė, pranešama apie atitinkamą aktą:

• arbitražinis susitarimas, kuriuo pertraukiamas senaties terminas, susijęs su teise, kurią siekiama įgyvendinti;
• teisės pripažinimas, kurį jos turėtojui suteikia asmuo, kurio atžvilgiu gali būti siekiama įgyvendinti tą teisę;
• numanomas pripažinimas (į jį atsižvelgiama tik jeigu jį lemia įvykiai, nedviprasmiškai rodantys tokį pripažinimą).

Senaties termino pertraukimas turi tokį poveikį (jeigu nėra įstatymų konkrečiai nustatyta kitaip):

• neatsižvelgiama į visą iki tol praėjusį laiką;
• naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo terminą pertraukusio akto;
• naujasis senaties terminas atitinka pradinį senaties terminą.

Vykdymo apribojimai suėjus terminui

Kai pagal įstatymą arba šalių valia tam tikra teise turi būti pasinaudota per apibrėžtą laikotarpį, taikomos termino pabaigos taisyklės, nebent įstatymuose būtų aiškiai nurodyta senatis.

Termino baigimosi gali būti išvengta tik per įstatyme arba sutartyje nustatytą laikotarpį atliekant veiksmą, kuris pagal tą įstatymą arba sutartį turi stabdomąjį poveikį. Norint išvengti termino baigimosi, pakanka pareikšti ieškinį dėl fakto konstatavimo arba vykdymo, – šiuo tikslu nereikalaujama, kad skolininkui būtų įteiktas šaukimas. Kai sutartimi arba teisės nuostata yra nustatytas terminas, susijęs su teismine apsauga, ir tokią apsaugą pripažįsta asmuo, kurio atžvilgiu ta apsauga turi būti pasinaudota, tai taip pat užkerta kelią terminui baigtis.

Terminas gali būti sustabdomas arba pertraukiamas tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu įstatyme nenustatyta kitos konkrečios datos, terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai jau galima teisėtai pasinaudoti atitinkamomis teisėmis.

Teismas termino pasibaigimo klausimą sprendžia ex officio, ir termino pasibaigimu galima pasinaudoti bet kuriame proceso etape, jei tai susiję su neatimamomis teisėmis. Jei tai susiję su teismine apsauga, dėl kurios pradedamas vykdymo procesas, termino pasibaigimu turi remtis tas asmuo, kuriam naudinga, kad terminas baigtųsi (iš esmės tai yra skolininkas arba šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama).

Senaties termino ir jo pabaigos datos apibrėžtis ir poveikis nustatyti Civilinio kodekso, su kuriuo galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą, 309–340 straipsniuose.

Įspėjimas.

Europos teisminio tinklo civilinėse bylose kontaktinis asmuo, teismai ir kiti subjektai bei institucijos neprivalo vadovautis šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija. Taip pat būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Šie teisės aktai reguliariai atnaujinami ir tikslinamas jų aiškinimas atsižvelgiant į teismų praktiką.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Priverstinio vykdymo nuostatos išdėstytos Civilinio proceso kodekso 622–914 straipsniuose. Priverstinio vykdymo procedūra yra antras civilinio proceso etapas, iš esmės skirtas užtikrinti, kad būtų realiai pasinaudota teismo sprendime ar kitame vykdomajame dokumente pripažinta teise. Pasinaudodamas priverstinio vykdymo procedūra, kreditorius, turintis teisę, pripažintą teismo sprendimu ar kitu vykdomuoju dokumentu, priverčia skolininką įvykdyti atitinkamas prievoles, kurias pastarasis atsisakė vykdyti savanoriškai.

Rumunijos Civilinio proceso kodekse išdėstytas tiesioginių ir netiesioginių priverstinio vykdymo priemonių sąrašas.

Tiesioginėmis priverstinio vykdymo priemonėmis laikomos priemonės, susijusios su vykdomajame dokumente nustatytos prievolės objektu, t. y. kilnojamojo turto areštas pagal Civilinio proceso kodekso 893–895 straipsnius, nekilnojamojo turto areštas pagal Civilinio proceso kodekso 896–902 straipsnius ir prievolės atlikti tam tikrus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų priverstinis vykdymas (įskaitant specialiąsias nuostatas dėl teismo sprendimų priverstinio vykdymo nepilnamečių atžvilgiu pagal 910–914 straipsnius) pagal Civilinio proceso kodekso 903–914 straipsnius ir pagal Civilinio kodekso 1527 ir kitus straipsnius. Kalbant apie prievolių atlikti tam tikrus veiksmus priverstinį vykdymą, teisės aktuose prievolės skirstomos į prievoles, kurias gali įvykdyti ir asmuo (subjektas), kuris nėra skolininkas, ir į prievoles intuitu personae.

Netiesioginis priverstinis vykdymas – tai priemonė gauti vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą priverstinai parduodant skolininko turtą. Netiesioginių priverstinio vykdymo priemonių pavyzdžiai – pinigų sumos areštas arba turto areštas (tada – pardavimas). Dar viena priemonė yra bendrų iš nekilnojamojo turto gaunamų pajamų areštas.

Prievolės, kurioms, tikėtina, bus taikomas priverstinis vykdymas, yra, be kita ko, piniginės prievolės, turto ar jo naudojimo perdavimas, pastato nugriovimas / įrenginių atlaisvinimas / darbų nutraukimas, prievolės, susijusios su nepilnamečių globos teisių ir jų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais sąlygų patvirtinimu.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus vykdo teismo antstolis (rum. executor judecătoresc), dirbantis apeliacinio teismo jurisdikcijoje, kurioje yra nekilnojamasis turtas, kai taikomas nekilnojamojo turto ir (arba) nenuimto derliaus areštas, arba kai tiesioginis priverstinis vykdymas taikomas nekilnojamajam turtui. Kilnojamojo turto areštu ir į kilnojamąjį turtą nukreiptu tiesioginiu priverstiniu vykdymu užsiima teismo antstolis, dirbantis apeliacinio teismo jurisdikcijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta / registruota buveinė arba yra atitinkamas turtas. Jeigu skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra užsienyje, kompetenciją turi bet kuris teismo antstolis.

Kreditoriaus prašymu areštą vykdo teismo antstolis, kurio biuras priklauso apeliacinio teismo jurisdikcijai, kurioje yra skolininko arba trečiosios šalies, kurių atžvilgiu taikomas turto areštas, gyvenamoji vieta arba registruota buveinė. Jeigu areštuojama fizinio ar juridinio asmens banko sąskaita (-os), kompetenciją turi teismo antstolis, kurio biuras priklauso apeliacinio teismo jurisdikcijai, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė arba kurioje yra kredito institucijos, kurioje skolininkas atsidarė atitinkamą sąskaitą (-as), pagrindinė buveinė arba filialas. Jeigu skolininkas turi kelias sąskaitas, kompetenciją areštuoti visas sąskaitas turi teismo antstolis, veikiantis bet kurioje sąskaitų buvimo vietoje. Priverstinio vykdymo teismas yra apylinkės teismas (rum. judecătorie), kurio jurisdikcijoje yra skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė bylos perdavimo priverstinio vykdymo įstaigai dieną. Jeigu skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė nėra Rumunijoje, kompetenciją turi apylinkės teismas, kurio jurisdikcijoje yra kreditoriaus gyvenamoji vieta arba registruota buveinė, o jeigu ta vieta arba buveinė nėra Rumunijoje – apylinkės teismas, kurio jurisdikcijai priklauso teismo antstolio, kuriam kreditorius suteikė įgaliojimus, registruota buveinė.

Priverstinio vykdymo teismas nagrinėja pareiškimus dėl teismo sprendimų paskelbimo vykdytinais, prieštaravimus priverstiniam vykdymui ir kitus priverstinio vykdymo metu kylančius klausimus, išskyrus tuos, kurie pagal teisės aktus priklauso kitų teismų ar įstaigų jurisdikcijai.

Žyminis mokestis už pareiškimus dėl teismo sprendimų paskelbimo vykdytinais yra 20 RON už kiekvieną vykdomąjį dokumentą (Vyriausybės specialusis nutarimas Nr. 80/2013 dėl žyminių mokesčių su pakeitimais).

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Priverstinį vykdymą galima atlikti tik pagal teismo sprendimą (galutinius sprendimus, laikinai priverstinai vykdytinus sprendimus) arba kitą raštišką aktą, pagal teisės aktus laikomą vykdomuoju dokumentu (notarinius autentiškus dokumentus, skolos vertybinius popierius, arbitražo sprendimus dėl priteisiamų sumų ir kt.).

Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio vykdymo, teismo antstolis pasirūpina, kad jis būtų užregistruotas. Teismo antstolis priima sprendimą dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, nešaukdamas šalių. Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu kreditoriui suteikia galimybę prašyti kompetentingo teismo antstolio tuo pačiu metu arba paeiliui pasinaudoti visomis turimomis priverstinio vykdymo priemonėmis, kad kreditorius galėtų pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę atgauti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu galioja visoje šalyje ir apima vykdomuosius dokumentus, kuriuos teismo antstolis vėliau išduoda pagal patvirtintą priverstinio vykdymo procedūrą.

Procesinius dokumentus teismo antstolis gali įteikti arba asmeniškai, arba per savo procesinį atstovą, o jeigu tai neįmanoma – pagal teisines nuostatas dėl teismo raginimų ir procesinių aktų įteikimo.

Kai tik teismo antstolis gauna pareiškimą dėl priverstinio vykdymo, jis savo sprendimu pasirūpina, kad pareiškimas būtų užregistruotas ir būtų inicijuota priverstinio vykdymo byla, arba atitinkamais atvejais atsisako inicijuoti priverstinio vykdymo procedūrą, pateikdamas to atsisakymo priežastis. Apie tą sprendimą iš karto pranešama kreditoriui. Jeigu teismo antstolis atsisako inicijuoti priverstinio vykdymo procedūrą, kreditorius per 15 dienų nuo pranešimo datos gali pateikti skundą priverstinio vykdymo teismui.

Per tris dienas nuo pareiškimo užregistravimo dienos teismo antstolis pareikalauja, kad priverstinio vykdymo teismas paskelbtų teismo sprendimą vykdytinu, ir pateikia tam teismui tinkamai patvirtintas kreditoriaus pareiškimo, vykdomojo dokumento, sprendimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymų kopijas.

Pareiškimas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu išnagrinėjamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo užregistravimo teisme dienos, priimant nutartį, paskelbiamą uždarame posėdyje nešaukiant šalių. Paskelbti nutartį galima ne daugiau kaip 48 valandomis vėliau, o nutarties motyvai turi būti paskelbti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos.

Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu kreditoriui suteikia galimybę prašyti šį paskelbimą inicijavusio teismo antstolio tuo pačiu metu arba paeiliui pasinaudoti visomis teisės aktuose numatytomis priverstinio vykdymo priemonėmis, kad kreditorius galėtų pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę atgauti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu galioja visoje šalyje. Jis taip pat apima vykdomuosius dokumentus, kuriuos teismo antstolis vėliau išduoda pagal patvirtintą priverstinio vykdymo procedūrą.

Teismas gali nepriimti pareiškimo dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, tačiau tik tuo atveju, jei: pareiškimas priklauso kitos priverstinio vykdymo įstaigos jurisdikcijai; sprendimas arba, atitinkamais atvejais, kitas dokumentas nėra vykdomasis dokumentas; dokumentas, kuris nėra teismo sprendimas, neatitinka visų oficialių reikalavimų; reikalavimas nėra patvirtintas, jo suma nėra konkreti, o terminas nėra suėjęs; skolininkas yra atleistas nuo priverstinio vykdymo; dokumente esama nuostatų, kurių negalima įvykdyti priverstinai arba jeigu esama kitų kliūčių.

Teismo nutarties, kuria teismas priima pareiškimą dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, apeliacine tvarka apskųsti negalima, tačiau ji gali būti peržiūrima, jeigu ginčijamas pats priverstinis vykdymas. Nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, per 15 dienų nuo jos įteikimo apeliacine tvarka gali apskųsti tik kreditorius.

Nacionalinė teismo antstolių sąjunga (Uniunea Națională a Executorilor Judecătorești), patvirtinus teisingumo ministrui, nustato ir atnaujina minimalius mokesčius už teismo antstolių teikiamas paslaugas. 2006 m. lapkričio 14 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 2550/2006, su pakeitimais, nustatyti tokie minimalūs ir maksimalūs mokesčiai už atliekamus veiksmus:

Pranešimas ir procesinių dokumentų įteikimas – 20–400 RON

Tiesioginis priverstinis vykdymas

• iškeldinimai: 150–2 200 RON skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, 5 200 RON skolininkui, kuris yra juridinis asmuo;
• nepilnamečių globos teisių priverstinis vykdymas ir nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas: 50–1 000 RON
• bendravimo su nepilnamečiais teisių priverstinis vykdymas – 50–500 RON;
• turto atgavimo priverstinis vykdymas, turto ribų nustatymas, servitutai, turto perdavimas ir kt. – 60–2 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, ir 5 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo;
• priverstinis darbų nutraukimas ir (arba) pastatų nugriovimas: 150–2 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, ir 5 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo.

Netiesioginis priverstinis vykdymas

Areštas

Raginimas apmokėti įsakomąjį vekselį, paprastąjį vekselį arba čekį – 150–400 RON

Faktų nustatymas ir turto aprašo sudarymas: 100–2 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, 5 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo

Turto, kuriam taikomas teisminis padalijimas, pardavimas viešajame aukcione – 150–2 200 RON

Prevencinis konfiskavimas: 100–1 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, 2 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo

Teisminis konfiskavimas: 100–1 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, 2 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo

Prevencinis areštas: 100–1 200 RON, jei skolininkas yra fizinis asmuo, 2 200 RON, jei skolininkas yra juridinis asmuo

Pasiūlymo įregistravimas: 50–350 RON

Konfiskavimas: 10 proc. pajamų (min.) – 10 proc. pajamų (maks.)

Konsultacijos vykdomiesiems dokumentams parengti: 20–200 RON

3.2 Pagrindinės sąlygos

Žr. atsakymą į 2.1 klausimą.

Kreditorius ir skolininkas gali susitarti, kad visų arba dalies priverstinio vykdymo veiksmų būtų imamasi tik skolininko piniginių pajamų atžvilgiu, kad areštuotas turtas būtų parduodamas pagal susitarimą arba kad skola būtų apmokama kitomis pagal teisės aktus leistinomis priemonėmis.

Užsienio valstybės teismo priimtam sprendimui prireikus turi būti taikoma papildoma procedūra, t. y. sprendimas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu (rum. exequatur).

Skolininko pajamų ir turto išieškojimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu juos galima areštuoti, ir tik tiek, kiek reikalinga kreditorių teisėms įgyvendinti. Turtas, kuriam taikomas specialus apyvartos režimas, gali būti areštuotas tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Kalbant apie skolininką, taikoma speciali sąlyga, kad priverstinio vykdymo procedūra gali būti inicijuojama tik tuo atveju, jeigu skolininkui atitinkamai įteiktas kiekvieną priverstinio vykdymo formą atitinkantis raginimas. Skolininkui taikomos ir kitos specialios nuostatos, pvz., nuostatos dėl nepilnamečių skolininkų arba skolininkų, kurie tapo pilnamečiais, tačiau buvo pripažinti neveiksniais – jų atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmų negalima imtis, jeigu jie neturi globėjo arba kito globos teises turinčio asmens.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Priverstinis vykdymas gali būti taikomas skolininko pajamoms, įskaitant bendrąsias pajamas iš nekilnojamojo turto, sumas bankų sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kt. Žr. atsakymą į 1 klausimą.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Kai nustatomas skolininko turimas arba trečiųjų šalių laikomas kilnojamasis turtas, jis areštuojamas. Teismo antstolio prašymu areštas gali būti užregistruotas Prekybos registre (rum. registrul comerțului), Elektroniniame kilnojamojo turto užstatų archyve (rum. Arhiva Electronică de Garanții Reale Mobiliare), Valstybinių notarų rūmų (rum. camera notarilor publici) tvarkomame Paveldėjimo registre (rum. registrul succesoral) arba kituose viešuose registruose. Nuo turto areštavimo momento jis nebėra prieinamas skolininkui visą priverstinio vykdymo laikotarpį. Nesilaikant šio reikalavimo taikoma teisminė bauda, išskyrus atvejus, kai veiksmas laikomas nusikalstama veika. Jeigu mokėtina suma nesumokama, teismo antstolis parduoda areštuotą turtą viešame aukcione arba tiesiogiai, arba kitomis teisės aktais leidžiamomis priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 731 straipsnis ir tolesni straipsniai).

Areštuojamos pinigų sumos, vertybiniai popieriai ar kitas nematerialusis kilnojamasis turtas, kuris turi būti perduotas skolininkui arba kurį skolininko naudai laiko arba pagal esamus teisinius santykius jam ateityje turės perduoti trečioji šalis. Visos areštuotos pinigų sumos ir turtas įšaldomi nuo tos dienos, kai nurodymas areštuoti turtą nusiunčiamas trečiajai šaliai, kurios turtui taikomas areštas. Nuo įšaldymo iki visiško vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų įvykdymo trečioji šalis, kurios turtui taikomas areštas, negali atlikti jokio mokėjimo ar operacijos, dėl kurios gali sumažėti įšaldytas turtas. Jeigu trečioji šalis, kurios turtui taikomas areštas, neįvykdo su areštu susijusių įpareigojimų, mokėjimo siekiantis kreditorius, skolininkas arba teismo antstolis dėl to gali kreiptis į priverstinio vykdymo teismą, kad areštas būtų patvirtintas. Galutiniu patvirtinimo sprendimu perleidžiamas reikalavimas ir šis sprendimas yra vykdytinas dokumentas trečiosios šalies, kurios turtui taikomas areštas, atžvilgiu. Patvirtinus areštą, trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, deponuoja tokią sumą arba atlieka mokėjimą tokia suma, kuri aiškiai nurodyta sprendime dėl patvirtinimo. Jeigu tokie veiksmai neatliekami, trečiosios šalies, kurios turtui taikomas areštas, atžvilgiu pagal patvirtinimo sprendimą bus pradėtas priverstinis vykdymas (Civilinio proceso kodekso 781 ir kiti straipsniai).

Dėl priverstinio išieškojimo iš nekilnojamojo turto pažymėtina, kad jeigu skolininkas nesumoka skolos, teismo antstolis inicijuoja turto pardavimo procedūrą po to, kai įteikiamas ir į žemės registrą įtraukiamas pranešimas apie teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu (Civilinio proceso kodekso 813 straipsnis ir tolesni straipsniai).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Taikomas šešių mėnesių terminas (Civilinio proceso kodekso 697 ir kiti straipsniai), jeigu kreditorius per šį laikotarpį nuo bet kurio priverstinio vykdymo veiksmo atlikimo termino pabaigos nesiėmė jokių kitų išieškojimo veiksmų.

Senaties terminas yra treji metai (Civilinio proceso kodekso 706 ir kiti straipsniai).

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Dėl pačių priverstinio vykdymo veiksmų galima pateikti apeliacinį skundą; vykdomąjį dokumentą galima apskųsti, kad būtų paaiškinta dokumento prasmė, taikymo sritis arba taikymas. Jeigu priverstinio vykdymo veiksmai atliekami laikantis teismo sprendimo, skolininkas negali jų ginčyti remdamasis faktiniais ar teisiniais motyvais, kuriuos jis galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą arba apeliaciniame skunde apeliaciniam teismui.

Jeigu priverstiniai vykdymo veiksmai atliekami ne pagal teismo sprendimą, o pagal kitą vykdytiną dokumentą, faktiniais ar teisiniais motyvais, susijusiais su vykdytiname dokumente nurodytos teisės esme, taip pat galima remtis apeliaciniame skunde dėl priverstinio vykdymo veiksmų, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose numatyta teisių gynimo priemonė, kuria toks vykdytinas dokumentas būtų panaikintas, įskaitant ieškinį pagal bendrąsias teisės normas.

Ta pati šalis negali pateikti naujo apeliacinio skundo remdamasi tais motyvais, kurie egzistavo pirmojo apeliacinio skundo pateikimo dieną.

Kompetentingas teismas yra priverstinio vykdymo teismas, o jeigu siekiama išsiaiškinti vykdomojo dokumento prasmę, taikymo sritį ir patį taikymą – priverstinai vykdytiną sprendimą priėmęs teismas.

Apeliacinį skundą galima pateikti per 15 dienų nuo dienos, kai:

• apeliacinio skundo teikėjas buvo informuotas apie vykdytiną dokumentą;
• atitinkamai suinteresuotajai šaliai buvo pranešta apie arešto skyrimą;
• skolininkui buvo įteiktas raginimas arba jis buvo informuotas apie pirmąjį priverstinio vykdymo veiksmą.

Apeliacinį skundą dėl vykdomojo dokumento prasmės, taikymo srities ar paties taikymo paaiškinimo galima pateikti bet kuriuo metu, kol nesuėjo senaties terminas dėl teisės prašyti atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliacinį skundą, kuriuo trečioji šalis teigia turinti nuosavybės teisę arba kitą teisę in rem areštuoto turto atžvilgiu, galima pateikti per 15 dienų nuo turto pardavimo ar priverstinio turto perdavimo dienos. Apeliacinio skundo nepateikimas per minėtą laikotarpį neužkerta kelio trečiajai šaliai pasinaudoti savo teise pateikiant atskirą pareiškimą.

Jeigu teismas patenkina apeliacinį skundą, kuriuo apskundžiamas priverstinis vykdymas, teismas, kai taikytina, panaikina apeliaciniu skundu apskųstą vykdomąjį dokumentą arba priima nutartį dėl paties priverstinio vykdymo veiksmo ištaisymo, panaikinimo arba nutraukimo, vykdomojo dokumento panaikinimo arba paaiškinimo arba priverstinio vykdymo veiksmo, kurį atlikti buvo atsisakyta, atlikimo. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinio skundo teikėjas gali būti įpareigotas pareiškimo pagrindu sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl pavėluoto priverstinio vykdymo, o jeigu apeliacinis skundas buvo pateiktas nesąžiningai, jam taip pat bus skirta bauda.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Netaikoma tam tikram turtui ir nuosavybei. Netaikoma šiam kilnojamajam turtui: asmeninio naudojimo daiktai arba namų apyvokos daiktai, būtini kasdieniam skolininko ir jo šeimos gyvenimui; religiniai atributai; daiktai, būtini neįgaliesiems, ir daiktai, skirti sergančių asmenų priežiūrai; maistas, reikalingas skolininkui ir jo šeimai trims mėnesiams, o jeigu skolininkas pragyvena vien iš žemės ūkio veiklos – maistas, reikalingas iki kito derliaus; gyvūnai, iš kurių gaunamos lėšos pragyvenimui, ir pašarai tokiems gyvūnams iki kito derliaus; kuro atsargos skolininkui ir jo šeimai trims žiemos mėnesiams; asmeniniai ar šeimos laiškai, nuotraukos, paveikslai ir kt.

Be to, gali būti areštuota ne daugiau kaip pusė skolininko grynojo mėnesinio darbo užmokesčio ir (arba) pensijos, jeigu vykdoma išlaikymo prievolė, ir ne daugiau kaip trečdalis tokių pajamų, jeigu vykdomos kitų rūšių prievolės.

Jeigu pajamos iš darbo arba skolininkui reguliariai mokamos pinigų sumos, kuriomis užtikrinamas jo pragyvenimas, yra mažesnės negu nacionalinis grynasis minimalus darbo užmokestis, gali būti areštuota tik pusę minimalaus darbo užmokesčio viršijanti sumos dalis.

Pajamų kategorijos, kurioms priverstinis vykdymas netaikomas: valstybės išmokos ir pašalpos vaikams, išmokos už sergančio vaiko priežiūrą, motinystės išmokos, išmokos mirties atveju, valstybės stipendijos, dienpinigiai ir kt.

Žr. atsakymą į 4.3 klausimą.

Aktualios nuorodos

https://www.executori.ro https://www.just.ro

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Slovėnijos Respublikoje vykdymas bendrai reglamentuojamas Vykdymo ir civilinių ieškinių užtikrinimo įstatymu (slovėn. Zakon o izvršbi in zavarovanju – ZIZ). Vykdymas – kai teismas priverstinai vykdo vykdomąjį dokumentą, kuriuo įpareigojama įvykdyti reikalavimą (atiduoti, atlikti, nutraukti arba leisti atlikti veiksmus). Piniginį reikalavimą taip pat leidžiama įvykdyti pagal autentišką dokumentą. Išimtiniais atvejais vykdymas šeimos bylose gali apimti reikalavimų, susijusių su santykiais, vykdymą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismai, ypač vietos teismai (slovėn. okrajna sodišča) yra kompetentingi leisti ir atlikti vykdymą.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Teismas leidžia įvykdyti reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą.

Vykdomieji dokumentai:

• vykdytinas teismo sprendimas (teismo arba arbitražo sprendimas, teismo ar arbitražo teismo mokėjimo ar kitas įsakymas) ir taikos sutartis (sudaryta teisme);
• vykdytinas notarinis įrašas ir
• kitas vykdytinas sprendimas ar dokumentas, kuris teisės aktuose nurodytas kaip vykdytinas dokumentas, ratifikuota ir paskelbta tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktas, tiesiogiai taikytinas Slovėnijos Respublikoje.

Vykdytinas dokumentas gali būti vykdomas, jei jame pateikiama informacija apie kreditorių, skolininką ir prievolės dalyką, rūšį, apimtį ir įvykdymo laiką (ZIZ 21 straipsnio 1 dalis). Jei vykdomasis dokumentas yra sprendimas, kuriame nenurodytas savanoriško prievolės įvykdymo laikas, terminą sprendime dėl vykdymo nustato teismas.

3.1 Procedūra

Vykdymo byla ir byla dėl užtikrinimo pradedama kreditoriaus prašymu. Prašymą gali tiesiogiai pateikti kreditorius, nes nereikalaujama, kad jam atstovautų advokatas. Paprastai šie vykdymo prašymai pateikiami per advokatą, kuris turi atitinkamų teisinių žinių. Jurisdikciją nagrinėti šias bylas turi vietos teismas. Nepaisant nuostatos dėl teritorinės jurisdikcijos, vykdymo prašymai pagal autentišką dokumentą pateikiami Liublianos vietos teismui (slovėn. Okrajno sodišče v Ljubljani), kuris priima dėl jų sprendimą. Dėl galimybės ar būtinybės pateikti prašymus elektroninėmis priemonėmis žr. skyrių „Automatizuotas tvarkymas“.

Paduodant prašymą, prieštaravimą ar skundą dėl vykdymo, reikia sumokėti teismo mokestį. Teismo mokestis turi būti sumokėtas per aštuonias dienas nuo nurodymo sumokėti teismo mokestį įteikimo.

Jei teismo mokestis nesumokamas per šį terminą ir nėra įvykdytos sąlygos, pagal kurias mokesčio būtų galima netaikyti, atidėti jo mokėjimą ar sumokėti jį dalimis, prašymas laikomas atsiimtu.

Jei teismas gauna vykdymo prašymą, jis patikrina, ar prašyme pateikta visa reikalinga informacija, ir priima sprendimą dėl vykdymo, kuriuo leidžia vykdymą arba atsisako patenkinti vykdymo prašymą (jei jis nepagrįstas iš esmės) arba atmeta vykdymo prašymą (dėl procedūrinių priežasčių). Teismas įteikia sprendimą dėl vykdymo kreditoriui ir skolininkui, jei vykdymas leidžiamas, ir tik kreditoriui, jei jis neleidžiamas. Teismas įteikia sprendimą dėl vykdymo, kuriuo paskiriamas vykdymo pareigūnas, arba sprendimą dėl vykdymo pareigūno paskyrimo šiam pareigūnui kartu su visų vykdymui atlikti reikalingų dokumentų kopijomis.

Teismas gali leisti įvykdyti piniginį reikalavimą taikant vykdymo prašyme nurodytus būdus ir nukreipiant vykdymą į šiame prašyme nurodytus daiktus. Prieš užbaigdamas vykdymo bylą teismas kreditoriaus prašymu gali leisti vykdymą taikydamas papildomus būdus ir nukreipdamas jį į kitus daiktus.

Teismas gali nurodyti atlikti vykdymą kitokiu būdu nei tas, kurio prašo kreditorius, jei alternatyvaus būdo pakaktų reikalavimui patenkinti. Sprendimo, kuriuo atmetamas kreditoriaus pateiktas vykdymo prašymas, apskųsti neleidžiama.

Vykdymas teisiškai įsigalioja dar prieš sprendimui dėl vykdymo tampant galutiniu, nebent teisės aktuose dėl konkrečių vykdymo priemonių nurodyta kitaip. Kreditoriui negali būti sumokėta, kol sprendimas dėl vykdymo dar netapo galutinis, išskyrus atvejus, kai vykdymas grindžiamas vykdomuoju dokumentu, nukreiptu į mokėjimo įstaigoje laikomus skolininko pinigus (vykdomuoju dokumentu grindžiamas vykdymas), jei vykdomasis dokumentas yra pridėtas prie vykdymo prašymo.

Teismas sprendimu, kuriuo leidžiamas vykdymas ir pagal kurį reikalaujama taikyti tiesiogines vykdymo priemones, paskiria vykdymo pareigūną.

Vykdymo pareigūnai

Vykdymo pareigūnai – tai asmenys, tiesiogiai atliekantys vykdymą ir taikantys užtikrinimo priemones (jie fiziškai atlieka vykdymą, t. y. areštuoja turtą, nurodo užtikrinimą ir kt.). Vykdymo pareigūnus skiria už teisingumą atsakingas ministras. Jų skaičių ir įsteigimo vietą nustato už teisingumą atsakingas ministras, kad vieno apylinkės teismo (slovėn. okrožno sodišče) veiklos teritorijai būtų priskirtas bent vienas vykdymo pareigūnas, o kiti vykdymo pareigūnai priskiriami apylinkės teismų veiklos teritorijai pagal vykdymo bylų skaičių vietos teismuose kiekvieno apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Individualiose vykdymo bylose vykdymo pareigūnas skiriamas teismo sprendimu, tačiau kreditorius turi teisę paskirti konkretų vykdymo pareigūną. Bet kuriuo konkrečiu atveju vykdymo pareigūnas gali taikyti priemones visoje Slovėnijos Respublikoje. Vykdymo pareigūnų tarnyba yra viešoji tarnyba ir jie savo pareigas atlieka nepriklausomai.

Vykdymo pareigūnai atsako už visą žalą, kurią jie padaro imdamiesi vykdymo ir užtikrinimo priemonių savo veiksmais arba neatlikdami teisės aktuose, įgyvendinimo nuostatose ir teismo nutartyse nustatytų pareigų.

Jei vykdymo pareigūnas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas, už teisingumą atsakingas ministras gali atleisti jį iš pareigų.

Vykdymo išlaidos

Vykdymo išlaidas pirmiausia apmoka kreditorius. Kreditorius taip pat privalo iš anksto apmokėti vykdymo priemonių išlaidas, kurių sumą ir apmokėjimo laikotarpį nustato teismas. Jei kreditorius nesumoka užstato, teismas sustabdo vykdymą. Skolininkas kreditoriaus prašymu privalo atlyginti kreditoriaus išlaidas, jei šios išlaidos buvo būtinos vykdymui, įskaitant išlaidas, patirtas dėl skolininko turto paieškos, taip pat bylų, kurias teismas pradėjo savo iniciatyva, išlaidas. Teismas privalo priimti sprendimą dėl išlaidų per 8 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Siekdamas užtikrinti mokėjimą už darbą ir išlaidų susigrąžinimą, vykdymo pareigūnas gali prašyti kreditoriaus per kainyne nustatytą laikotarpį sumokėti jame nustatyto dydžio užstatą. Vykdymo pareigūnas privalo asmeniškai įteikti pranešimą kreditoriui dėl užstato sumokėjimo ir šiame pranešime taip pat turi būti įspėjama apie padarinius, kurie kils laiku nesumokėjus užstato ir jeigu vykdymo pareigūnui nebus pateikti mokėjimo įrodymai.

Vykdymo pareigūnas taip pat privalo pranešti apie savo teisę prašyti teismo priimti sprendimą dėl užstato. Jei kreditorius nesutinka su mokėjimo būdu, laikotarpiu ar užstato dydžiu, jis per 8 dienas nuo pranešimo gavimo dienos privalo pateikti vykdymo pareigūnui prašymą, kad sprendimą priimtų teismas. Vykdymo pareigūnas privalo iš karto nusiųsti prašymą teismui, kuris privalo priimti sprendimą šiuo klausimu per 8 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Jei kreditorius nesumoka užstato vykdymo pareigūno ar teismo nustatytu būdu ir per jų nustatytą laikotarpį arba nepateikia mokėjimo įrodymų, vykdymo pareigūnas praneša apie tai teismui ir šis sustabdo vykdymą.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Pirmoji sąlyga, kuria remiantis leidžiamas vykdymas, yra vykdymo pagrindo buvimas. Tai gali būti vykdomasis dokumentas ar autentiškas dokumentas, nustatytas teisės aktuose.

Teismo sprendimų vykdytinumas:

teismo sprendimas yra vykdytinas, kai tampa galutinis ir kai sueina skolininko pareigų savanoriško įvykdymo terminas. Savanoriško pareigos įvykdymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo skolininkui dienos. Teismas gali leisti įvykdyti tik dalį sprendimo, jei ta dalis tampa vykdytina.
Teismas leidžia vykdymą pagal teismo sprendimą, kuris dar netapo galutinis, jei teisės aktuose numatyta, kad apeliacinis skundas nesustabdo jo vykdymo.

Taikos sutarties vykdytinumas

Taikos nutartis yra vykdytina, jei taikos sutartyje nurodyta reikalavimą jau reikia įvykdyti. Suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas įrodomas įrašu taikos sutartyje, viešajame dokumente arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame dokumente. Jei suėjusio termino neįmanoma įrodyti pirmiau nurodytu būdu, jis įrodomas galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje, jei įrodoma, kad suėjo reikalavimo įvykdymo terminas.

Vykdytinas notarinis įrašas

Notarinis įrašas yra vykdytinas, jei skolininkas sutiko su tuo, kad jis yra tiesiogiai vykdytinas ir jei jau turi būti įvykdytas notariniame įraše nurodytas reikalavimas. Suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas įrodomas notariniu įrašu, viešuoju dokumentu arba pagal teisės aktus patvirtintu dokumentu. Jei reikalavimo įvykdymo termino pabaiga priklauso ne nuo termino suėjimo, o nuo kitos notariniame įraše nurodytos aplinkybės, notaras praneša šalims, kokių įrodymų pakanka norint įrodyti, kad reikalavimas jau turi būti įvykdytas: tai gali būti rašytinis kreditoriaus pareiškimas skolininkui, kad reikalavimą reikia įvykdyti, nurodant reikalavimo įvykdymo terminą ir pateikiant rašytinio pareiškimo dėl suėjusio reikalavimo vykdymo termino įteikimo skolininkui įrodymą. Notaras praneša šalims, kad jos gali įgalioti notarą pranešti skolininkui apie suėjusį reikalavimo įvykdymo terminą, užuot pateikusios rašytinio pareiškimo dėl suėjusio reikalavimo įvykdymo termino įteikimo skolininkui įrodymus. Kreditoriaus rašytinis pareiškimas arba notaro pranešimas įteikiamas registruotu laišku.

Antroji vykdymo sąlyga teismui yra vykdymo prašymo pateikimas ir šiame prašyme turi būti pateikiama informacija apie kreditorių ir skolininką, įskaitant atitinkamą juos identifikuojančią informaciją, vykdomąjį dokumentą ar autentišką dokumentą, skolininko pareigą, vykdymo būdą ir dalyką, taip pat kitą informaciją, kuri yra būtina vykdymui atlikti (vykdymo prašyme, grindžiamame autentišku dokumentu, turi būti pateikiamas prašymas teismui įpareigoti skolininką įvykdyti reikalavimą, taip pat įvertinamos išlaidos per 8 dienas arba bylose dėl vekselių ar čekių – per 3 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos). Vykdymo prašyme kreditorius turi aiškiai apibrėžti vykdomąjį dokumentą, kuriuo remiantis prašoma vykdymo, ir nurodyti, kad yra pateiktas pareiškimas dėl vykdytinumo.

Reikalavimo įvykdymo terminas turi būti suėjęs, taip pat turi būti suėjęs savanoriško prievolės įvykdymo terminas (savanoriško įvykdymo terminas).

Skolininkas turi būti aiškiai nurodytas vykdomajame dokumente arba autentiškame dokumente. Vykdymo prašyme turi būti nurodytas skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (arba įsteigta verslo vieta). Vykdymo prašyme būtina aiškiai nurodyti skolininką (ir kreditorių) identifikuojančią informaciją, kuri skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar tai yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, verslininkai ar privatūs asmenys.

Skolininkas turi būti esamas subjektas (jis negali būti miręs ar išbrauktas iš teismo registro). Jei vykdymo prašymas pateikiamas dėl nesamo subjekto, jis turi būti atmestas, o jei subjektas nustoja egzistuoti nagrinėjant vykdymo bylą, tai suteikia pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą (ir nebūtina priimti specialaus sprendimo).

Prezumpcijos (dėl teisinio subjektiškumo) vienodai taikomos ir vykdymo bylos skolininkui, ir kreditoriui, kaip nurodyta Civilinio proceso įstatyme (slovėn. Zakon o pravdnem postopku), nurodant ZIZ 15 straipsnį.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Vykdymo priemonių tikslas – kad kreditoriaus reikalavimas būtų įvykdytas.

Vykdymo priemonės, taikomos piniginiams reikalavimams patenkinti: skolininkui priklausančių kilnojamųjų daiktų pardavimas, skolininko piniginio reikalavimo perdavimas, kitų nuosavybės ar turtinių teisių ir nematerialių vertybinių popierių išpirkimas, bendrovės dalyvio dalies pardavimas ir mokėjimo įstaigoje (t. y. banke) laikomų pinigų sumų pervedimas.

Vykdymo priemonės, taikomos nepiniginiams reikalavimams patenkinti: kilnojamųjų daiktų paėmimas ir pristatymas, nekilnojamųjų daiktų atlaisvinimas ir perėmimas, paslaugos pakeitimas skolininko lėšomis, skolininko privertimas veikti tam tikru būdu pasitelkus pinigines baudas, darbuotojo grąžinimas į darbą, kilnojamųjų daiktų paskirstymas, valios pareiškimas, vaiko paėmimas.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Pirmiau nurodytos vykdymo priemonės suteikia galimybę nukreipti vykdymą į bet kurį objektą (bet kurį skolininko daiktą, turtinę arba materialią teisę), nebent vykdymas negali būti nukreipiamas į objektą pagal teisės aktus arba išieškojimas iš šio objekto yra ribojamas teisės aktais (ZIZ 32 straipsnis).

Vykdymo dalyku negali būti:

• civilinėje apyvartoje nesantys daiktai;
• mineraliniai ištekliai ir kiti gamtos ištekliai;
• įrenginiai, prietaisai ir kiti daiktai, kurie yra būtini valstybei arba vietos savivaldos bendruomenei jų užduotims atlikti, taip pat krašto gynybai naudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai;
• įrenginiai, prietaisai ir kiti daiktai, kurie yra būtini skolininko viešosioms paslaugoms teikti, ir
• kiti teisės aktuose nurodyti daiktai ir teisės (pavyzdžiui, pinigai, skirti vaikui išlaikyti, griežtai asmeniniai daiktai, socialinės paramos išmokos, tėvams skirtos išmokos, vaikų išmokos, neįgalumo išmokos, maistas, šildymo kuras, darbiniai ir veisliniai gyvūnai, ordinai, medaliai, neįgaliajam skirtos priemonės, žemės ūkio technika ir ūkininkų įranga, jei jos reikia savęs išlaikymui ir kt.).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Pagrindinis visų vykdytinų priemonių tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Vykdymo priemonių padariniai priklauso nuo taikomos vykdymo priemonės rūšies.

PINIGINIŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMAS

• Iš nekilnojamojo turto išieškoma areštuojant ir parduodant šį turtą. Areštuotas turtas suvaržomas kreditoriaus naudai.
• Iš skolininko gautinų grynųjų pinigų išieškoma areštuojant ir perduodant gautinas sumas. Sprendimu, kuriuo leidžiama areštuoti gautinas grynųjų pinigų sumas (sprendimas dėl arešto) teismas uždraudžia skolininko skolininkui grąžinti skolą skolininkui, o skolininkui uždraudžia reikalauti gautinų sumų, taip pat ir iš įkaito, pateikto kaip užtikrinimas, arba kaip nors kitaip disponuoti gautinomis sumomis. Areštas uždedamas tą dieną, kai sprendimas dėl arešto įteikiamas skolininko skolininkui. Areštavus skolininko gautinas sumas, jei teismas tai leidžia pagal kreditoriaus prašymą, areštuotos gautinos sumos suvaržomos kreditoriaus naudai.
• Išieškojimas iš skolininko pinigų sumų, laikomų mokėjimo įstaigoje. Sprendimu dėl vykdymo, nukreipto į pinigų sumas, kurias skolininkas laiko mokėjimo įstaigoje, teismas nurodo mokėjimo įstaigai įšaldyti visose sąskaitose esančias skolininko lėšas iki sumos, mokėtinos pagal sprendimą dėl vykdymo, o paskui, kai sprendimas tampa galutiniu, sumokėti šią sumą kreditoriui. Sprendimu turtas areštuojamas ir perduodamas išieškojimui. Jei sprendimas dėl vykdymo tampa galutinis, teismas praneša apie tai mokėjimo įstaigai. Mokėjimo įstaiga praneša teismui apie sumokėjimą kreditoriui.
• Siekiant išieškoti gautinas sumas, paimant arba pateikiant kilnojamuosius daiktus arba nekilnojamuosius daiktus, šios gautinos sumos areštuojamos ir perduodamos kreditoriui, o vėliau turtas parduodamas. Skolininko suvaržyto gautino turto perdavimas reiškia skolininko gautinų piniginių sumų perdavimą.
• Iš kitų turtinių ar materialių teisių išieškoma suvaržant šią teisę ir realizuojant kilnojamąjį daiktą. Areštas uždedamas tą dieną, kai sprendimas dėl arešto įteikiamas skolininkui. Sprendime dėl vykdymo, kuriuo yra leidžiamas areštas, teismas uždraudžia skolininkui disponuoti turima teise. Suvaržius teisę, ji suvaržoma kreditoriaus naudai.
• Išieškojimas iš nematerialių vertybinių popierių. Iš nematerialių biržinių vertybinių popierių išieškoma areštuojant ir parduodant šiuos vertybinius popierius ir sumokant kreditoriui iš pardavus šiuos vertybinius popierius gautos sumos.       Vertybiniai popieriai areštuojami tą dieną, kai sprendimas dėl arešto įregistruojamas centriniame nematerialių vertybinių popierių registre.
• Iš bendrovės nario turimos dalies išieškoma įregistruojant sprendimą dėl vykdymo, parduodant šią dalį ir sumokant kreditoriui iš pardavus šią dalį gautos sumos. Sprendimu dėl vykdymo teismas uždraudžia nariui disponuoti savo dalimi. Teismas įteikia sprendimą dėl vykdymo bendrovei ir įregistruoja jį teismo registre. Įregistravus sprendimą dėl vykdymo teismo registre, nario dalis suvaržoma kreditoriaus naudai ir tai galioja visiems asmenims, vėliau įgijusiems šią dalį.
• Iš nekilnojamojo turto išieškoma įregistruojant sprendimą dėl vykdymo žemės registre, nustatant nekilnojamojo daikto vertę, parduodant jį ir sumokant kreditoriui iš sumos, gautos pardavus šį daiktą. Teismas įregistruoja sprendimą dėl vykdymo, nukreipto į nekilnojamąjį turtą, žemės registre. Įregistravus sprendimą dėl vykdymo, nukreipto į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis daiktas suvaržomas kreditoriaus naudai ir tai galioja visiems asmenims, vėliau įgyjantiems nuosavybės teisę į šį daiktą. Kreditorius, kuris prašo vykdymo, tačiau nekilnojamasis daiktas dar nesuvaržytas jo naudai, įregistruodamas sprendimą dėl vykdymo, įgyja teisę reikalauti mokėjimo iš nekilnojamojo turto pirmiau nei asmuo, kurio naudai vėliau suvaržomas nekilnojamasis turtas.

NEPINIGINIŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMAS

• Kilnojamųjų daiktų pristatymo ir pateikimo procedūrą atlieka vykdymo pareigūnas, kuris paima daiktą iš skolininko ir perduoda jį kreditoriui, o šis patvirtina jo gavimą.
• Nekilnojamojo daikto atlaisvinimo ir perėmimo procedūrą atlieka vykdymo pareigūnas, kuris perima nekilnojamąjį daiktą kreditoriaus naudai po to, kai iš patalpų iškeldinami žmonės ir išnešami daiktai. Nekilnojamąjį daiktą leidžiama atlaisvinti ir perimti per aštuonias dienas nuo sprendimo dėl vykdymo įteikimo skolininkui.
• Įpareigojimo atlikti, leisti atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus procedūra vykdoma bendradarbiaujant su vykdymo pareigūnu teismo nustatytu būdu. Remiantis vykdomuoju dokumentu, pagal kurį skolininkas privalo padaryti tai, ką gali padaryti kas nors kitas, vykdymą atlieka teismas, kuris leidžia skolininkui patikėti šią užduoti kitam asmeniui skolininko lėšomis, arba atlikti tai pačiam (pakaitinė paslauga, už kurią sumoka skolininkas). Jei skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą ir jų negali atlikti niekas kitas, teismas sprendime dėl vykdymo nustato tinkamą laikotarpį šiai prievolei įvykdyti ir skiria baudą, jei skolininkas per šį laikotarpį neįvykdo prievolės (skolininko privertimas, paskiriant jam baudą).
• Teismas grąžina darbuotoją į darbą, nurodydamas tinkamą laikotarpį sprendime dėl vykdymo nurodytiems įpareigojimams įvykdyti. Sprendime dėl vykdymo teismas taip pat skiria baudą, jei skolininkas per nustatytą laikotarpį neįvykdo įpareigojimo.
• Daikto paskirstymo procesas organizuojamas faktiškai paskirstant daiktą, jei šis paskirstymas nustatytas vykdomuoju dokumentu arba parduodant daiktą.
• Valios pareiškimo procesas – tai pareiga pareikšti valią žemės registre ar kitu būdu pareikšti valią, kaip nurodyta sprendime, kuris yra vykdomasis dokumentas, ir įpareigojimas laikomas įvykdytu, kai sprendimas tampa galutinis.
• Vykdymas bylose dėl vaikų globos ar auklėjimo ir bendravimo su vaiku atliekamas, kai teismas sprendime dėl vykdymo nurodo, kad asmuo privalo perduoti vaiką. Teismas nustato laikotarpį, per kurį vaikas turi būti perduotas, arba nusprendžia, kad vaikas turi būti perduotas nedelsiant. Sprendimu dėl vykdymo įpareigojimas perduoti vaiką nustatomas asmeniui, nurodytam vykdomajame dokumente, asmeniui, nuo kurio valios priklauso vaiko perdavimas, ir asmeniui, su kuriuo vaikas yra sprendimo priėmimo metu. Sprendime dėl vykdymo teismas nurodo, kad prievolė perduoti vaiką taikoma kiekvienam asmeniui, su kuriuo vaikas yra tuo metu, kai sprendimas vykdomas.

Vykdymo bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti baudą skolininkui, jeigu skolininkas pažeidžia teismo sprendimą, pavyzdžiui, slapstosi, gadina arba naikina turtą, atlieka veiksmus, kurie gali sukelti nepataisomą arba sunkiai atitaisomą žalą kreditoriui, kliudo vykdymo pareigūnui atlikti vykdymą ar taikyti užtikrinimo priemones, veikia pažeisdamas sprendimą dėl užtikrinimo, kliudo ekspertui ar mokėjimo įstaigai atlikti savo darbą, kliudo darbdaviui ar kitam sprendimą dėl vykdymo vykdančiam asmeniui atlikti vykdymą arba kliudo ar draudžia patikrinti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą.

Jei skolininkas nesilaiko sprendimo dėl vykdymo ir realizuoja turtą, toks sandoris galioja tik jei teisinis veiksmas atliktas už vertingą atlygį ir jei kita šalis elgėsi sąžiningai (t. y. nežinojo ar negalėjo žinoti, kad skolininkas neturi teisės disponuoti savo turtu) turto perdavimo ar suvaržymo metu.

Jei skolininkas sunaikina, sugadina, perduoda ar nuslepia savo turto dalį, siekdamas neleisti sumokėti kreditoriui, ir taip pakenkia kreditoriui, tai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir jam skiriama bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų.

Bankas teismo prašymu privalo pateikti paaiškinimą ir dokumentus, įrodančius, ar jis įvykdė teismo sprendimą dėl vykdymo, o jei taip, tai kaip jis įvykdė šį sprendimą ir kaip jis taikė įpareigojimą įvykdyti reikalavimus teisės aktuose nustatyta tvarka. Bankas taip pat privalo pateikti kreditoriams ir teismui informaciją apie skolininko banko sąskaitas. Remdamasis sprendimu dėl vykdymo, bankas privalo įšaldyti skolininko pinigus banke iki sprendime dėl vykdymo nurodytos sumos ir sumokėti šią sumą kreditoriui.

Kreditoriaus prašymu teismas gali įpareigoti banką, kuris, nevykdydamas teismo sprendimo, netaikė arešto, nepervedė ar nesumokėjo mokėtinos sumos, sumokėti šią sumą kreditoriui vietoj skolininko iš banko nuosavo turto. Tokiu atveju bankas atsako kreditoriui už padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad buvo nesilaikoma sprendimo dėl vykdymo arba buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, susijusios su pareiga atskleisti informaciją, mokėjimų eilės paisymu, prievolės suma ir jos įvykdymo būdu pagal sprendimą dėl vykdymo.

Remdamasis sprendimu dėl vykdymo, skolininko darbdavys privalo sumokėti vienkartinę pinigų sumą kreditoriui arba reguliariai mokėti jam pinigų sumas, kurias skolininkas priešingu atveju turėtų teisę gauti kaip darbo užmokestį. Vis dėlto skolininkas privalo gauti ne mažiau kaip 76 proc. darbo užmokesčio per mėnesį. Kreditoriaus prašymu teismas gali įpareigoti darbdavį, kuris, nesilaikydamas teismo sprendimo, neišskaito ir nesumoka mokėtinų sumų, sumokėti šias sumas kreditoriui vietoj skolininko iš darbdavio nuosavo turto. Tokiu atveju darbdavys atsako kreditoriui už žalą, kurią jis sukėlė nesilaikydamas sprendimo dėl vykdymo.

Skolininko skolininkas privalo paskelbti, ar pripažįsta areštuotą gautiną sumą ir jos dydį ir ar jo pareiga sumokėti skolininko gautiną sumą priklauso nuo kurios nors kitos prievolės įvykdymo. Jei skolininko skolininkas nepadaro tokio pareiškimo arba nepasako tiesos, jis atsako kreditoriui už sukeltą žalą.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Konkrečios teismo nustatytos vykdymo priemonės galiojimo laikas priklauso nuo jos pobūdžio. Paprastai vykdymo byla užbaigiama (ir sprendimo, kuriuo leidžiamas vykdymas, padariniai išnyksta) patenkinus kreditoriaus reikalavimą. Jei dėl teisinių ar faktinių priežasčių vykdymas nėra tikslingas, jis turi būti sustabdytas ir dėl to panaikinamos visos vykdymo priemonės, išskyrus atvejus, kai dėl to būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų įgytos teisės (pavyzdžiui, areštuotų nekilnojamųjų daiktų pirkėjų teisės). Kreditorius gali prašyti atidėti vykdymą ne ilgiau kaip vieniems metams, o jei jis atidedamas, sprendimas dėl vykdymo lieka galioti, net jei jo priėmimo metu skolininkas neturi jokio turto (t. y. yra faktinių kliūčių, kurios neleidžia įvykdyti kreditoriaus reikalavimo).

Jei nėra pinigų, o išieškoti ketinama iš skolininko gautinų sumų jo banko sąskaitose, arba skolininkas negali gauti pinigų, bankas privalo saugoti sprendimą dėl vykdymo vienus metus ir sumokėti kreditoriui, kai skolininko sąskaitoje atsiranda pinigų arba kai skolininkas įgyja teisę disponuoti pinigais. Iki to laiko vykdymo neleidžiama sustabdyti.

Jeigu ketindamas areštuoti nekilnojamuosius daiktus vykdymo pareigūnas neranda turto, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas, arba areštuoto turto nepakanka kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, arba vykdymo pareigūnas negali areštuoti turto, nes skolininko nėra arba jis neleidžia patekti į patalpas, kreditorius per tris mėnesius nuo pirmo mėginimo areštuoti turtą dienos gali prašyti vykdymo pareigūno pamėginti areštuoti turtą dar kartą. Iki to laiko vykdymo neleidžiama sustabdyti.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Skolininkas, kreditorius, bet kuris trečiasis asmuo, turintis teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, ir bet kuris per procedūrą įsigyto daikto pirkėjas turi teisę imtis teisių gynimo priemonių dėl vykdymo bylą nagrinėjančio teismo sprendimų.

Įprasta teisių gynimo priemonė, taikoma pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apeliacinis skundas. Išimtiniais atvejais skolininkas arba trečiasis asmuo, turintis teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, gali pateikti prieštaravimą dėl sprendimo dėl vykdymo. Prieštaravimas turi būti pagrįstas. Pateikdamas prieštaravimą, skolininkas arba trečiasis asmuo privalo nurodyti visas faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, kuriais remiantis grindžiamas prieštaravimas (skolininko prieštaravimas). Kreditorius turi teisę atsakyti į prieštaravimą per aštuonias dienas. Sprendimą dėl prieštaravimo galima apskųsti.

Bet kuris asmuo, įrodęs, kad gali turėti teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, gali pateikti prieštaravimą dėl sprendimo dėl vykdymo ir prašyti teismo paskelbti, kad į šį daiktą negalima nukreipti vykdymo (trečiojo asmens prieštaravimas). Prieštaravimą galima pateikti iki vykdymo bylos pabaigos. Jei kreditorius per nustatytą terminą neatsako į prieštaravimą arba paskelbia, kad neprieštarauja prieštaravimui, teismas panaikina visą sprendimą dėl vykdymo ar jo dalį. Jei kreditorius per nustatytą laikotarpį paskelbia, kad nesutinka su prieštaravimu, teismas atmeta prieštaravimą. Per 30 dienų nuo tos dienos, kai įsigalioja sprendimas, kuriuo prieštaravimas atmetamas dėl kreditoriaus prieštaravimo arba pripažinus jį nepagrįstu, prieštaravimą pateikusi šalis gali pareikšti ieškinį, kuriuo siekiama nustatyti, ar į daiktą galima nukreipti vykdymą.

Apeliacinis skundas ir prieštaravimas gali būti pateiktas teismui, priėmusiam sprendimą, dėl kurio imamasi teisių gynimo priemonės. Paprastai sprendimą dėl prieštaravimo priima tas pats teismas, kuris priėmė sprendimą dėl vykdymo, o antrosios instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundą. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus apeliacinį skundą, yra galutinis.

Prieštaravimą ir apeliacinį skundą reikia pateikti per 8 dienas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais prieštaravimą galima pateikti ir vėliau, iki vykdymo bylos pabaigos, jei prieštaravimas grindžiamas faktine aplinkybe, susijusia su esamu reikalavimu, ir ši faktinė aplinkybė paaiškėjo po to, kai sprendimas tapo vykdytinas, ir ja nebuvo įmanoma remtis per pradinį laikotarpį.

Prieštaravimo ar apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo vykdymo priemonių taikymo vykdymo byloje, išskyrus mokėjimo etapą. Paprastai kreditoriui sumokama tik tada, kai sprendimas dėl vykdymo tampa galutinis. Kreditoriui gali būti sumokama dar prieš sprendimui dėl vykdymo tampant galutiniam tik jeigu vykdymo byla grindžiama vykdomuoju dokumentu, kai siekiama išieškoti skolininko pinigus, laikomus mokėjimo įstaigoje (vykdomuoju dokumentu grindžiamas vykdymas), jei vykdomasis dokumentas yra pridėtas prie vykdymo prašymo, išskyrus komercines bylas, kai nereikalaujama pridėti vykdomojo dokumento.

Vykdymo byloje išimtinės teisių gynimo priemonės taikomos ribotai. Apskųsti antrosios instancijos sprendimą atmesti prašymą dėl vykdymo galima civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimo peržiūros galimybė nenumatyta, nebent teisės aktuose būtų nustatyta kitaip.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Jeigu prašoma įvykdyti ar užtikrinti piniginį reikalavimą, vykdymo neleidžiama nukreipti į daiktus ir teises, kurios yra būtinos svarbiausiems skolininko ir asmenų, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti pagal teisės aktus, pragyvenimo poreikiams patenkinti arba kurios yra būtinos skolininko profesinei veiklai vykdyti. Vykdymą į kai kuriuos iš šių daiktų ar teisių leidžiama nukreipti tik ribotai.

Susijusios nuorodos

http://www.dz-rs.si/wps/portal/Home/deloDZ/zakonodaja/preciscenaBesedilaZakonov

http://www.mp.gov.si/si/obrazci_evidence_mnenja_storitve/uporabni_seznami_imeniki_in_evidence/

http://www.sodisce.si/

https://www.uradni-list.si/glasilo-uradni-list-rs

http://pisrs.si/

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Pagal Įstatymo Nr. 160/2015 dėl Ginčo teisenos civilinio proceso kodekso (slovak. Civilný sporový poriadok) 232 straipsnio 1 dalį vykdytinumas – tai teismo sprendimo, kuriuo nustatoma prievolė įvykdyti sprendimą, savybė; tai reiškia, kad sprendimas yra tiesiogiai ir nedelsiant vykdytinas teisinėmis priemonėmis. Išskyrus bylas, susijusias su nepilnamečiais, sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuojamas Įstatymu Nr. 233/1995 dėl vykdymo pareigūnų ir vykdymo bylų, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai (su pakeitimais) (toliau – Vykdymo kodeksas (slovak. Exekučný poriadok)), pagal kurį tik vykdytinumo statusą turintis sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Vykdymo kodekse vykdytinas teismo sprendimas apibrėžiamas kaip vykdytinas dokumentas, jeigu juo suteikiama teisė, nustatoma prievolė arba paveikiamas turtas. Vykdymo kodekso 45 straipsnyje taip pat apibrėžiami kiti vykdytini dokumentai, kuriais remiantis gali būti atliekamas vykdymas, įskaitant vykdytinus dokumentus iš kitų šalių ir notarų aktus.

Sprendimų vykdymas bylose, susijusiose su nepilnamečiais, reglamentuojamas kitomis teisės normomis ir Vykdymo kodeksas tokiais atvejais netaikomas. Jam taikomi Įstatymo Nr. 161/2015 (Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksas (slovak. Civilný mimosporový poriadok)) 370 ir paskesni straipsniai. Šie teisės aktai taikomi vykdant sprendimus dėl:

– nepilnamečio globos, bendravimo teisių ar pareigų, susijusių su nepilnamečiu, išskyrus pinigines prievoles;

– dėl užsienyje esančio nepilnamečio grąžinimo, jei jis išvežamas arba negrąžinamas neteisėtai;

– jei pagal konkrečius teisės aktus ar tarptautinę sutartį, kuri yra privaloma Slovakijos Respublikai, reikia vykdyti susitarimą ar autentišką dokumentą, kuriuo reglamentuojama nepilnamečio globa, bendravimo teisės ar pareigos, susijusios su nepilnamečiu, išskyrus pinigines prievoles.

Todėl toliau bus atskiriamas vykdymas pagal Vykdymo kodeksą ir vykdymas pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Vykdymas pagal Vykdymo kodeksą

Vykdymą atlieka vykdymo pareigūnas – valstybės skiriamas asmuo, įgaliotas atlikti vykdymo procesą; šioje byloje įgyvendinami viešosios valdžios įgaliojimai. Vykdymą atlieka teismo įgaliotas vykdymo pareigūnas: teismas paskirsto bylas, išduodamas vykdymo leidimą pavieniams vykdymo pareigūnams, kurie atrenkami atsitiktine tvarka, naudojant ministerijos patvirtintą technologiją ir programinę įrangą, kad nebūtų įmanoma paveikti bylų paskirstymo. Vykdymo pareigūnai nurodyti interneto svetainėje http://www.ske.sk/. Banskos Bistricos apylinkės teismas (slovak. Okresný súd Banská Bystrica) kompetentingas nagrinėti vykdymo bylas, t. y. vykdymo prašymai turi būti pateikiami tik šiam teismui, neatsižvelgiant į tai, kur yra kreditoriaus ar skolininko buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau paprastai teismas paskiria bylą vykdymo pareigūnui, paskirtam apygardos teismo, kurio jurisdikcijoje yra skolininko adresas.

Vykdymas pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą

Sprendimą byloje, susijusioje su nepilnamečiu, gali vykdyti tik teismas; teritorinę jurisdikciją turintis teismas paprastai yra tas teismas, kurio jurisdikcijoje yra nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta, dėl kurios yra sutarę tėvai ar kuri yra kitaip teisėtai nustatyta. Jeigu teritorinę jurisdikciją turintis teismas nėra žinomas arba jis negali laiku įsikišti, vykdymo veiksmus atlikti įpareigoja ir juos atlieka teismas, kurio jurisdikcijoje nepilnametis šiuo metu gyvena. Teritorinę jurisdikciją vykdyti skubią priemonę turi tas teismas, kuris įpareigojo ją taikyti; jei skubią priemonę įpareigoja taikyti apeliacinis teismas, teritorinę jurisdikciją turi pirmosios instancijos teismas. Teritorinę jurisdikciją vykdyti sprendimą dėl nepilnamečio grąžinimo iš užsienio, jei nepilnametis išvežamas ar negrąžinamas neteisėtai, turi pirmosios instancijos teismas.

Todėl sprendimą vykdo pats teisėjas, tačiau jis gali įgalioti teismo pareigūną suorganizuoti nepilnamečio grąžinimą. Vykdydamas sprendimą, įgaliotasis teismo pareigūnas pagal teisės aktus turi tokius pat įgaliojimus kaip teisėjas.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Procesas pagal Vykdymo kodeksą

Pagal Vykdymo kodekso 48 straipsnį asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta prievolė (t. y. kreditorius pagal vykdytiną dokumentą; subjektas, kuriam vykdytinu sprendimu suteikiama teisė reikalauti mokėjimo) pateikia vykdymo prašymą, jei skolininkas savanoriškai nevykdo vykdytino sprendimo. Todėl vykdymo byla keliama pagal asmens, turinčio teisę reikalauti mokėjimo pagal vykdytiną dokumentą, prašymą.

Kaip nurodyta pirmiau, vykdymo prašymas pateikiamas Banskos Bistricos apylinkės teismui elektroninėmis priemonėmis, t. y. išsiunčiamas teismo elektroninio pašto adresu užpildžius nustatytą elektroninę formą, pateikiamą ministerijos interneto svetainėje. Prašymą turi būti leista pateikti, priešingu atveju jis nenagrinėjamas. Jei kreditorius ar jo atstovas neturi aktyvuoto elektroninio pašto adreso, vykdymo prašymą galima pateikti per bet kurį vykdymo pareigūną. Šiuo atveju vykdymo pareigūnas yra įgaliotasis kreditoriaus atstovas dokumentams įteikti, kol bus išduotas vykdymo leidimas, ir už tai vykdymo pareigūnas turi teisę gauti užmokestį ir išlaidų atlyginimą; ministerija visuotinai taikomu aktu nustato išlaidų sumą ir jų apskaičiavimo būdą. Vykdymo prašyme nurodomi tokie duomenys:

a) teismas, kuriam jis pateikiamas;

b) kreditorius ir skolininkas, jei pastarasis yra bylos šalis;

c) kreditoriaus atstovas, jei prašymą pateikia keli kreditoriai, bendras kreditorių atstovas (tai reiškia, kad būtina paskirti bendrą atstovą);

d) vykdymo pareigūnas, jei vykdymo prašymas pateikiamas per vykdymo pareigūną;

e) vykdytinas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima organizuoti vykdymą ir kuriame nurodytas leidimas pateikti vykdymo prašymą skolininko atžvilgiu; jei tai yra paveldėjimas pagal įstatymą, būtina nurodyti faktines aplinkybes, įrodančias paveldėjimą pagal įstatymą;

f) svarbiausios faktinės aplinkybės ir įrodymai dėl santykių su skolininku, jei vykdymas turi būti atliekamas pagal vykdytiną dokumentą, kuriuo tenkinamas reikalavimas pagal įsakomąjį ar paprastąjį vekselį, nukreiptą į skolininką, kuris yra fizinis asmuo; tai taip pat taikoma, jei leidimas pateikti vykdymo prašymą įrodytas nuosekliai atliktais indosamentais;

g) reikalavimas; jei tai yra mokėjimo reikalavimas, reikėtų atskirai nurodyti pagrindines, pasikartojančias ir kapitalizuotas išlaidas, netesybas ir kreditoriaus patirtas vykdymo išlaidas;

h) kreditoriaus banko sąskaita, į kurią reikėtų pervesti išreikalautą mokėjimą;

i) kreditoriaus e. pašto adresas elektroniniam susirašinėjimui su vykdymo pareigūnu, jei kreditorius neturi aktyvuotos elektroninio pašto dėžutės;

j) kreditoriaus pareiškimas dėl sąlygos ar tarpusavio įsipareigojimo įvykdymo, jei tai, ką skolininkas įpareigojamas padaryti pagal vykdomąjį dokumentą, yra susieta su sąlygos ar tarpusavio įsipareigojimo įvykdymu, ir nurodomi įrodymai;

k) kreditoriaus pareiškimas, kad prievolė pagal vykdytiną dokumentą neįvykdyta savanoriškai; jei neįvykdyta prievolės dalis, šią dalį būtina nurodyti vykdymo prašymo pateikimo dieną;

l) prašymo pateikimo data.

Prie vykdymo prašymo pridedama:

a) vykdomojo dokumento dublikatas ir šio vykdytinumo patvirtinimas, jei jo reikia; byloje dėl reikalavimo išduoto mokėjimo įsakymo nebūtina pridėti;

b) dokumentas, kuriuo įrodomas paveldėjimas pagal įstatymą; jei paveldėjimas pagal įstatymą nustatytas teisės aktuose ar įregistruotas Įmonių registre (slovak. Obchodný register), pakanka nuorodos į teisės aktą ar registrą;

c) dokumentas, iš kurio būtų akivaizdu, kad yra įvykdyta sąlyga ar tarpusavio įsipareigojimas, jei to reikalaujama pagal vykdomąjį dokumentą;

d) vartojimo sutartis ir visi kiti sutartiniai dokumentai, susiję su vartojimo sutartimi, įskaitant dokumentus, į kuriuos daroma nuoroda vartojimo sutartyje, jei tai susiję su vykdymu pagal vykdomąjį dokumentą, kuriuo priteisiamas reikalavimas pagal vartojimo sutartį; tai netaikoma, jei vykdomasis dokumentas yra mokėjimo įsakymas, išduotas byloje dėl reikalavimo.

Jei vykdymo prašoma pagal užsienio šalyje išduotą vykdomąjį dokumentą, kreditorius taip pat turi pridėti dokumentus, atsižvelgdamas į vykdomojo dokumento rūšį (Vykdymo kodekso 48 straipsnio 5 dalis).

Gavęs vykdymo prašymą, teismas jį peržiūri, ir, jeigu prašymas atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas išduoda leidimą ir įteikia prašymą vykdymo pareigūnui, kuris organizuoja vykdymą.

Procedūra pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą

Bylos dėl sprendimo vykdymo šalys yra nepilnametis, kreditorius ir skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą. Jei skolininkas nevykdo vykdomojo dokumento savanoriškai, kreditorius gali prašyti sprendimo vykdymo, tačiau pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą teismas gali inicijuoti procesą savo iniciatyva. Sprendimas gali būti vykdomas, kai yra išduodamas vykdomasis dokumentas, ir vykdymas gali būti atliekamas neįteikus nutarties šalims. Vykdydamas sprendimą, teismas paima nepilnametį iš asmens, su kuriuo pagal sprendimą jis neturėtų būti, ir įpareigoja perduoti nepilnametį asmeniui, kuriam pagal sprendimą nepilnametis patikimas, arba asmeniui, kuriam sprendimu suteikta teisė bendrauti su nepilnamečiu ribotą laiką, arba asmeniui, turinčiam teisę perimti nepilnametį, kuris buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymo procesas pagal Vykdymo kodeksą

Vykdymo proceso sąlygos pagal Vykdymo kodeksą yra vykdomojo dokumento buvimas, vykdymo prašymo pateikimas ir teismo mokesčio sumokėjimas (16,50 EUR). Teismo mokestis turi būti sumokėtas paduodant prašymą, jis gali būti sumokėtas tik pašto ar bankiniu pavedimu. Sąskaita už šio mokesčio sumokėjimą persiunčiama automatinėmis priemonėmis. Teismas nereikalauja sumokėti mokesčio; jei jis nesumokamas per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, prašymas nenagrinėjamas; ši sąlyga netaikoma, jei kreditorius yra atleidžiamas nuo teismo mokesčių, ir teismas apie tai praneša kreditoriui.

Kai vykdymas pagal vykdomąjį dokumentą jau pradėtas (išskyrus pinigų sumos sumokėjimą), vykdymo pareigūnas gali prašyti kreditoriaus sumokėti proceso išlaidų avansą; ši sąlyga netaikoma, jei kreditorius yra atleistas nuo teismo mokesčių. Jei kreditorius vykdymo pareigūno prašymu per jo nurodytą laikotarpį (kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų) nesumoka avanso, vykdymo pareigūnas pateikia pranešimą apie vykdymo sustabdymą.

Pagal Vykdymo kodeksą vykdomasis dokumentas yra vykdytinas teismo sprendimas, jei juo suteikiama teisė, nustatoma prievolė ar jis turi poveikį turtui. Vykdomasis dokumentas taip pat gali būti:

a) Europos Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros sprendimas;

b) kitoje šalyje išduotas vykdomasis dokumentas, vykdytinas Slovakijoje;

c) notarinis aktas, kuriame nurodyta teisinė prievolė, kreditorius ir skolininkas, teisiniai pagrindai, vykdymo dalykas ir laikas, jei notariniame akte nurodytas skolininkas sutiko su vykdytinumu;

d) vykdytinas sprendimas, priimtas arbitražo byloje, įskaitant juo patvirtintą taikų susitarimą;

e) sprendimas dėl paveldėjimo;

f) vykdytinas viešojo administravimo institucijos ar regioninės savivaldos institucijos sprendimas, įskaitant pranešimą apie baudą, kuri nebuvo sumokėta iš karto;

g) mokėjimo apskaičiavimas, mokesčių ir kitų mokėjimų įsiskolinimų nurodymas, taip pat atitinkamo subjekto patvirtintas taikus susitarimas;

h) vykdytinas sprendimas ir socialinės apsaugos, socialinio draudimo, senatvės pensijos sistemos ir valstybinio sveikatos draudimo įsiskolinimai;

i) kitas vykdytinas sprendimas, įsiskolinimai arba patvirtintas taikus susitarimas, kuris yra vykdytinas pagal teisės aktus;

j) kitoje ES valstybėje narėje pagal galiojančius teisės aktus išduotas dokumentas, jei jis susijęs su gautinų sumų išieškojimu teisės aktuose nustatyta tvarka;

k) pranešimas apie vykdymo sustabdymą ir raginimas sumokėti vykdymo išlaidas;

l) atitinkamuose teisės aktuose nurodytas vykdomasis dokumentas.

Vykdymo procesas pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą

Vienintelė sprendimo vykdymo sąlyga – pats vykdomasis dokumentas, nes teismas gali pradėti procesą savo iniciatyva; teismas gali įpareigoti įvykdyti sprendimą savo iniciatyva, o skubios priemonės vykdymo procedūra visada pradedama teismo iniciatyva. Kreditorius nemoka jokių teismo mokesčių už prašymą, nes šiam procesui teismo mokesčiai netaikomi.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Turtas, į kurį pagal Vykdymo kodeksą nukreipiamas vykdymas

Jei vykdymo pagrindas yra vykdomasis dokumentas, kuriame nustatyta prievolė sumokėti pinigų sumą, vykdymas gali būti atliekamas:

a) areštuojant pajamas;

b) įpareigojant sumokėti;

c) parduodant kilnojamąjį turtą;

d) parduodant vertybinius popierius;

e) parduodant nekilnojamąjį turtą;

f) parduodant įmonę;

g) priimant įsakymą sustabdyti vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Jei tai yra vykdymas siekiant išreikalauti gautinas pajamas, kurios, be papildomų išlaidų, vykdymo prašymo įteikimo dieną neviršija 2 000 EUR (nedidelės vertės vykdymas), vykdymas negali būti atliekamas parduodant nekilnojamąjį turtą, kur skolininkas nuolat ar laikinai gyvena; tai neturi poveikio teisei uždėti nekilnojamojo turto areštą. Vykdymas siekiant išsireikalauti gautinas išlaikymo pajamas nelaikomas nedidelės vertės vykdymu.

Vykdymas parduodant nekilnojamąjį turtą, kur skolininkas nuolat ar laikinai gyvena, galimas tik gavus teismo leidimą, jei dėl skolininko vykdomos kelios vykdymo procedūros siekiant išsireikalauti pajamas, kurių bendra suma viršija 2 000 EUR ir vykdymo pareigūnas gali įrodyti, kad gautinų pajamų neįmanoma išieškoti jokiais kitais būdais. Vykdymo pareigūnas, uždėjęs areštą ant nekilnojamojo turto, jei jis yra pirmas eilėje, gali prašyti patvirtinti pirmesniame sakinyje nurodytą nekilnojamojo turto pardavimą, be to, gavęs rašytinį vykdymo pareigūno sutikimą, tai gali padaryti vykdymo pareigūnas, kurio prašymas uždėti areštą buvo pateiktas vėliau.

Jei vykdymo pagrindas yra vykdomasis dokumentas, kuriuo nustatoma kita prievolė nei pinigų sumos sumokėjimas, vykdymo būdas priklauso nuo prievolės pobūdžio. Vykdymas gali būti atliekamas:

a) atlaisvinant patalpas;

b) konfiskuojant daiktus arba sunaikinant juos skolininko lėšomis;

c) pasidalijant bendrą turtą (daiktą);

d) atliekant darbus ar suteikiant paslaugas.

Vykdymo byla negali turėti įtakos turtui ar teisėms, į kurias pagal Vykdymo kodeksą ar specialiuosius teisės aktus negali būti nukreipiamas vykdymas arba iš jų neleidžiama išieškoti. Todėl vykdymas įmanomas areštavus turtą tik tuo atveju, jei kreditorius yra ir užtikrinimo kreditorius, arba jeigu užtikrinimo kreditorius sutinka su vykdymu. Vykdymas galimas tik pagal vykdymo leidime nurodytą reikalavimą ir neviršijant jame nurodytų išlaidų; ši sąlyga netaikoma, jei vykdymas atliekamas parduodant kilnojamąjį turtą, kurio neįmanoma padalyti arba parduodant kilnojamąjį turtą, jei skolininkas neturi pakankamai kitų lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti reikalavimą.

Vykdymas nenukreipiamas į:

a) valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį pagal specialiuosius teisės aktus administruoja administratorius, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuriam pagal specialiuosius teisės aktus nustatytas laikinasis administravimas;

b) valstybės biudžeto pajamas, pinigus einamojoje valstybės finansuojamos organizacijos sąskaitoje ir gautinas sumas iš teisinių santykių, kuriais remiantis šios pajamos gaunamos;

c) valstybės turimus vertybinius popierius ir valstybei priklausantį juridinių asmenų akcinį kapitalą;

d) pinigus, skirtus valstybės biudžeto deficitui ir valstybės skolai padengti;

e) kitą valstybės turtą, kaip numatyta specialiuosiuose teisės aktuose.

Vykdymas taip pat negali būti nukreipiamas į kitą valstybės turtą arba Slovakijos Respublikos eksporto-importo (slovak. Exportno‑importná banka Slovenskej republiky) banką, jeigu į jį uždrausta nukreipti vykdymą dėl to, kad jis turi esminę reikšmę valstybės veiklai arba yra naudingas visuomenei, arba jeigu Eksporto-importo banko turtas turi esminę reikšmę jo darbui. Tokiais atvejais per 60 dienų nuo pranešimo apie vykdymo pradžią įteikimo dienos galima pateikti prašymą dėl vykdymo netaikymo. Vykdymo procesas dėl tokio valstybės turto galimas tik jeigu valstybės turtą administruoja administratorius, dėl kurio veiklos buvo nustatytas kreditoriaus reikalavimas.

Sprendimo vykdymas pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą

Teismas paima nepilnametį iš asmens, su kuriuo pagal sprendimą jis neturėtų būti, ir pasirūpina, kad nepilnametis būtų perduotas asmeniui, kuriam nepilnametis patikėtas pagal sprendimą, arba asmeniui, kuriam sprendimu suteikta teisė ribotą laiką bendrauti su nepilnamečiu, arba asmeniui, turinčiam teisę perimti neteisėtai išvežtą arba negrąžinamą nepilnametį.  Teisėjas gali leisti teismo pareigūnui organizuoti nepilnamečio grąžinimą. Vykdydamas sprendimą, įgaliotasis teismo pareigūnas pagal teisės aktus turi tokius pat įgaliojimus kaip teisėjas.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Pradėjus vykdymą vykdymo pareigūnas praneša kreditoriui ir skolininkui apie jo pradžią ir kaip vykdymas bus atliekamas, jei tai galima nustatyti (prieš išduodamas vykdomąjį dokumentą), ir paragina skolininką įvykdyti reikalavimą. Pranešime apie vykdymo pradžią nurodomos prievolės įvykdymo išlaidos, jei prievolė įvykdoma per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, taip pat išlaidos, patiriamos praėjus 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, jei skolininkas neįvykdė prievolės per nustatytą laikotarpį.

Pranešimo apie vykdymo pradžią padariniai

Bendrai taikomi teisės aktai

Po pranešimo apie vykdymo pradžią skolininkas privalo atlikti tik įprastus teisinius veiksmus tiek, kiek jų įvykdymo gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, atsižvelgiant į reikalavimo sumą ir svarbą. Kalbant apie juridinį asmenį arba individualios įmonės savininką, įprasti teisiniai veiksmai yra tie, kurie turi esminę reikšmę jų darbinei ar verslo veiklai. Kalbant apie kitus fizinius asmenis, įprasti teisiniai veiksmai reiškia teisinius veiksmus, būtinus norint užtikrinti, kad būtų patenkinti jų kasdieniai poreikiai, taip pat poreikiai tų asmenų, kuriems šis fizinis asmuo turi mokėti išlaikymą.

Visų pirma įprastais teisiniais veiksmais nelaikoma:

a) įmonės, kooperatyvo ar kito juridinio asmens steigimas;

b) įmonės, kooperatyvo ar kito juridinio asmens akcinio kapitalo įsigijimas ar perdavimas;

c) nekilnojamojo turto perdavimas ar nuoma arba jo įkeitimas, suteikiant teisę trečiajam asmeniui;

d) teisinio veiksmo atlikimas be tinkamo atlygio.

Turto, į kurį nukreiptas vykdymas, realizavimas

Įteikus pranešimą apie vykdymo pradžią, turtas, į kurį nukreiptas vykdymas, negali būti realizuojamas be rašytinio vykdymo pareigūno sutikimo, išskyrus įprastų teisinių veiksmų atlikimą. Turto realizavimas nepaisant šio draudimo neturi įtakos teisinio veiksmo galiojimui, tačiau šis teisinis veiksmas neturi poveikio kreditoriui ir jo reikalavimas vykdymo procese gali būti patenkintas iš to, kas buvo prarasta, nesant reikalo ginčyti teisinio veiksmo, jei jis susijęs su turto realizavimu Civilinio kodekso (slovak. Občiansky zákonník) 42a straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų, žinojusių apie vykdymo bylą arba turėjusių apie ją žinoti, jei būtų elgęsi pakankamai rūpestingai, naudai.

Reikalavimų įskaitymas

Pradėjus vykdymą skolininko reikalavimo negalima įskaityti į kreditoriaus reikalavimą, nebent tai yra leidžiama pagal vykdomąjį dokumentą, kuriuo remdamasis kreditorius gali atlikti vykdymą.

Reikalavimo įvykdymo padariniai

Po pranešimo apie vykdymo pradžią įteikimo reikalavimo įvykdymo padariniai atsiranda tik tada, kai vykdymo pareigūnas gauna reikiamo dydžio mokėjimą. Jei reikalavimas įvykdomas prieš įteikiant pranešimą apie vykdymo proceso pradžią, kreditorius privalo nepagrįstai nedelsdamas pranešti vykdymo pareigūnui apie šį mokėjimą.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Šių priemonių galiojimo laikotarpis nenustatytas.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vykdymo sustabdymas ir nutraukimas pagal Vykdymo kodeksą

Kreditorius gali sustabdyti vykdymą, prašydamas vykdymo pareigūno sustabdyti vykdymą (tada pareigūnas pateikia pranešimą apie vykdymo sustabdymą) dėl toliau nurodytų priežasčių, visų pirma susijusių su skolininku:

a) pareiškiamas specialusis ieškinys (slovak. vylučovacia žaloba) arba vykdoma nuosavybės teisių nustatymo procedūra, jei ji susijusi su turtu, į kurį nukreiptas vykdymas;

b) skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, pateikė prašymą dėl mokėjimo dalimis ir šis prašymas patenkintas;

c) skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, pateikė prašymą sustabdyti vykdymą ir paskelbė, kad ne dėl jo kaltės laikinai jo padėtis yra tokia, kad nedelsiamas vykdymas gali turėti labai sunkių padarinių jam ar jo šeimos nariams;

d) jei per vykdymo procedūrą siekiama išsireikalauti išlaikymą, skolininkas sumokėjo įsiskolintą išlaikymą, įskaitant kreditoriaus ir vykdymo pareigūno išlaidas, padavė prašymą dėl vykdymo sustabdymo ir pareiškė, kad savanoriškai mokės reguliarų išlaikymą per vykdymo pareigūną;

e) skolininkas, pateikęs prašymą nutraukti vykdymą, į vykdymo pareigūno šiuo tikslu atidarytą specialiąją sąskaitą perveda užstatą, kurio dydis prilygsta reikalavimo vertei.

Skolininkas taip pat gali prašyti teismo nutraukti vykdymą dėl toliau nurodytų priežasčių:

a) dėl aplinkybių, susiklosčiusių po vykdomojo dokumento išdavimo, reikalavimas išnyko;

b) vykdomasis dokumentas panaikintas;

c) dėl specialiuosiuose teisės aktuose numatytų priežasčių, dėl kurių neleistina pripažinti ar įvykdyti kitoje valstybėje išduotą vykdomąjį dokumentą, nebent vykdomojo dokumento buvo galima prašyti ankstesniu bylos nagrinėjimo etapu;

d) nėra kitų veiksnių, kurie kliudytų įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Skolininkas gali pateikti stabdomąjį poveikį turintį prašymą vykdymo pareigūnui tik per 15 dienų nuo pranešimo apie vykdymo pradžią įteikimo dienos. Jei prašymas sustabdyti vykdymą pateikiamas vėliau (tada jis neturi stabdomojo poveikio), skolininkas gali remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis jau suėjus minėtam terminui. Kituose prašymuose sustabdyti vykdymą skolininkas gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios atsirado nuo ankstesnio prašymo sustabdyti vykdymą pateikimo. Pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatyti apribojimai netaikomi, jei yra ir kitų aplinkybių, kuriomis skolininkas negalėjo remtis anksčiau ir taip įvyko ne dėl jo kaltės. Jei kreditorius sutinka nutraukti vykdymą, vykdymo pareigūnas pateikia pranešimą apie vykdymo nutraukimą, kuris įteikiamas bylos šalims ir teismui; kitu atveju per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai sueina atsakymo pateikimo terminas, kreditoriaus vykdymo pareigūnas pateikia prašymą nutraukti vykdymą, taip pat vykdymo pareigūno ir kreditoriaus pareigūno pareiškimus, o teismas priima sprendimą dėl šio prašymo.

Iš esmės paskesnių vykdymo pareigūno ir teismo sprendimų vykdymo byloje apskųsti neleidžiama, išskyrus teisėtas išimtis, numatytas Vykdymo kodekse.

Sprendimo vykdymas pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodeksą

Leidžiama apskųsti nutartį dėl sprendimo vykdymo ir nutartį, kuria atmetamas prašymas įvykdyti sprendimą. Skundas dėl nutarties dėl sprendimo vykdymo gali būti paduodamas remiantis tik tuo, kad vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas, arba tuo, kad dėl aplinkybių, susiklosčiusių po vykdomojo dokumento išdavimo, prievolė išnyko. Nutarties dėl sprendimo vykdymo apskundimas nekliudo pirmosios instancijos teismui įvykdyti sprendimo.

Teismas gali atidėti sprendimo vykdymą savo iniciatyva, jei sprendimo vykdymas rimtai pakenktų nepilnamečio gyvybei, sveikatai ar vystymuisi. Reaguodamas į prašymą, teismas gali atidėti kitoje valstybėje priimto sprendimo vykdymą, jei jis ginčijamas šalyje, kurioje buvo priimtas, kol priimamas sprendimas dėl skundo. Teismas taip pat atideda sprendimo vykdymą, jei to reikalaujama pagal specialiuosius teisės aktus.

Teismas taip pat nutraukia vykdymo bylą savo iniciatyva, jei:

a) vykdomasis dokumentas dar netapo vykdytinas;

b) nuo to laiko, kai buvo nurodyta įvykdyti sprendimą, vykdomasis dokumentas atšauktas; jei vykdomasis dokumentas pakeičiamas, teismas gali toliau vykdyti sprendimą pagal pataisytą vykdomąjį dokumentą;

c) teismas pripažino sprendimo vykdymą nepriimtinu, nes sprendimo neįmanoma įvykdyti dėl kitos priežasties;

d) dėl aplinkybių, susiklosčiusių po vykdomojo dokumento išdavimo, prievolė išnyko;

e) prievolė įvykdyta;

f) sprendimas įvykdytas.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Žr. 4 ir 5 punktus. Vykdymo pareigūnas sprendžia, kokį vykdymo būdą taikyti, kad jis atitiktų prievolę, kurią prašoma įvykdyti, ir ar skolininko areštuoto turto vertė atitinka prievolės vertę. Vykdymas galimas tik pagal vykdymo leidime nurodytą reikalavimą ir neviršijant jame nurodytų išlaidų; tai netaikoma, jei vykdymas atliekamas parduodant kilnojamąjį turtą, kurio neįmanoma padalyti arba parduodant kilnojamąjį turtą, jei skolininkas neturi pakankamai kitų lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti reikalavimą.

Teismas taip pat turi atmesti vykdymo prašymą, jei:

a) prašymas ar vykdomasis dokumentas pažeidžia Vykdymo kodeksą;

b) yra priežasčių, dėl kurių vykdymą reikia nutraukti;

c) skolininkas arba kreditorius nėra vykdomajame dokumente nurodyto asmens paveldėtojas pagal įstatymą;

d) vykdymas siūlomas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą byloje, kurioje pareikštas reikalavimas pagal paprastąjį ar įsakomąjį vekselį, ir paaiškėja, kad reikalavimas atsirado pagal vartojimo sutartį, kai nebuvo atsižvelgta į nepriimtinas sutarties sąlygas arba apribojimą dėl paprastojo ar įsakomojo vekselio naudojimo apribojimo ar draudimo, arba tai, kad sutartimi pažeisti pripažinti moralės principai ir kad tai turi įtakos reikalavimui;

e) vykdomasis dokumentas išduotas byloje, kurioje nebuvo įmanoma ginčyti ar peržiūrėti nepriimtinų sutarties sąlygų ir nepriimtinos sąlygos buvimas turi įtakos įvykdytam reikalavimui, atsiradusiam dėl vartojimo sutarties;

f) vykdymas turi būti atliekamas pagal arbitražo sprendimą, priimtą byloje dėl ginčo su vartotoju, ir:

1. arbitražinis susitarimas su vartotoju neatitinka specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų;

2. arbitražo sprendimą dėl ginčo su vartotoju priėmė arbitras, kuris arbitražo bylos nagrinėjimo metu nebuvo įtrauktas į arbitrų, kuriems leidžiama nagrinėti vartojimo ginčus, sąrašą;

3. arbitražo sprendimas byloje dėl ginčo su vartotoju priimtas ne pripažintame arbitražo teisme, kuris nagrinėjant arbitražo bylą turėjo teisę spręsti vartojimo ginčus;

4. arbitražo sprendimas neatitinka specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba yra nevykdytinas;

g) į prašymą įtrauktas reikalavimas dėl pasikartojančių papildomų išlaidų, pateiktas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai vykdomasis dokumentas tapo vykdytinas, neprašant skolininko sumokėti skolą per pastaruosius tris mėnesius iki vykdymo prašymo pateikimo, arba jeigu su skolininku nėra sudarytas susitarimas dėl laipsniško gautinų sumų, nurodytų vykdomajame dokumente, sumokėjimo per trejus metus nuo tada, kai vykdomasis dokumentas tapo vykdytinas;

h) vykdymas siūlomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuris yra notarinis aktas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, arba jame nurodyta prievolė neatitinka įstatymų ar pripažintų moralės principų.

Vykdymo metu teismas turi teisę prašyti vykdymo pareigūno pateikti paaiškinimus ar ataskaitas dėl kiekvienos šiam pareigūnui priskirtos vykdymo bylos eigos, o vykdymo pareigūnas privalo jas teikti teismui per nurodytą laikotarpį.   Teismas taip pat gali pakeisti pareigūną savo iniciatyva, jei pareigūnas pakartotinai arba šiurkščiai pažeidžia Vykdymo kodekse ar teismo sprendime nustatytą įpareigojimą. Prieš nuspręsdamas pakeisti pareigūną, teismas atsižvelgia į bylos šalių ir vykdymo pareigūno pastabas.

Jei vykdymas atliekamas areštuojant pajamas, iš skolininko mėnesinio atlyginimo ar kitų pajamų neleidžiama išskaičiuoti pagrindinės sumos; vyriausybė nutarimu nustato šios pagrindinės sumos apskaičiavimo būdus. Jei tai susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymu, pagrindinė suma, kurios negalima išskaičiuoti iš skolininko mėnesinio darbo užmokesčio, yra 70 proc. pirmiau apibūdintos pagrindinės sumos. Jei tai yra asmuo, kuris dirba užsienyje ir kurio darbo užmokestis ar atlyginimas apskaičiuojamas šiuo tikslu taikant atlyginimo koeficientą ar panašų metodą, pagrindinės sumos apskaičiavimo metodas nustatomas taip pat ir pagal tokį patį santykį kaip šis darbo užmokestis ar atlyginimas.

Vykdymas negali būti nukreiptas į lėšas banko sąskaitose, kurių suma neviršija 165 EUR, ir lėšas, kurias skolininkas aiškiai deklaruoja kaip skirtas jo darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, nurodant nurašyti jas iš banko sąskaitos.  Jei skolininkas turi kelias banko sąskaitas, vykdymas negali būti nukreiptas į lėšas iki 165 EUR, esančias tik vienoje banko sąskaitoje.

Iš skolininkui priklausančių daiktų vykdymas negali būti nukreipiamas į tuos daiktus, kurie yra reikalingi skolininkui siekiant patenkinti jo ir jo šeimos esminius poreikius, jo darbui ar verslui, be to, jo negalima nukreipti į daiktus, kurių pardavimas pažeistų pripažintus moralės principus.

Vykdymo byloje vykdymas negali būti nukreipiamas į:

a) paprastus drabužius, apatinius ir avalynę;

b) būtinus namų ūkio reikmenis, būtent skolininko ir jo šeimos narių lovas, stalą, kėdes, atsižvelgiant į tai, kiek šeimoje yra narių, šaldytuvą, viryklę, šildytuvą, kurą, skalbyklę, patalynę, įprastus virtuvės reikmenis, radijo imtuvą;

c) naminius gyvūnus, išskyrus tuos, kurie naudojami verslui;

d) skolininkui priklausančius daiktus, skirtus jo darbui ar verslui, kurių vertė neviršija 331,94 EUR;

e) vaistus ir kitus daiktus, kurie skolininkui reikalingi dėl jo ligos ar fizinės negalios;

f) daiktus, dėl kurių pagal specialiuosius teisės aktus skiriamos būtinos išmokos; finansines įmokas, numatytas specialiuosiuose teisės aktuose kaip kompensacija už sunkią negalią, taip pat finansinio pobūdžio vaiko apsaugos priemones, numatytas specialiuosiuose teisės aktuose;

g) motorinę transporto priemonę, kuri reikalinga skolininkui (fiziniam asmeniui) privačiam vežimui ir siekiant patenkinti sunkią negalią turinčio asmens bei jo šeimos ar namų ūkio narių poreikius;

h) sužadėtuvių ir vestuvių žiedus;

i) grynuosius pinigus iki 165 EUR;

j) knygas ir žaislus.

Be to, vykdymo byloje vykdymo negalima nukreipti į daiktus, priklausančius žemę dirbančiam individualios įmonės savininkui, jei juos praradus būtų pakenkta žemės ūkio žemės dirbimui ar įrangos (gamyklos) nuolatiniam veikimui ir gyvūninės kilmės produkcijos gamybai pagal specialiuosius teisės aktus, taip pat gyvūnų (pieninių karvių, telyčių, veislinių bulių, kiaulių ir šernų, avių ir avinų) veisimui.

Vykdymo byloje vykdymo neleidžiama nukreipti į asmens sukauptas pensijų fondo lėšas, taip pat papildomo pensijų fondo lėšas, atitinkančias darbdavio įmokų, sumokėtų už šį fondo dalyvį, sumą ir pajamas iš jų investavimo.

Galioja nuo 2017 m. balandžio 1 d.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymo užtikrinimas reiškia prievolės įvykdymą teismo sprendimu arba tiesioginio vykdymo užtikrinimo pagrindais. Dažniausiai tai yra priteistų skolų išieškojimas. Dar viena svarbi vykdymo užtikrinimo priemonė yra iškeldinimas, t. y. prievolė išsikelti iš pastato arba jo dalies. Vykdymo užtikrinimo pagrindas taip pat gali būti prievolė perduoti tam tikrą turtą kitai šaliai, prievolės atlikti kokius nors veiksmus arba įpareigojimas nutraukti tam tikrus veiksmus. Taip pat gali būti užtikrinamas teismo skirtų areštų ar kitų prevencinių priemonių vykdymas. Suomijos nacionalinė vykdymo užtikrinimo institucija yra Teisingumo ministerijos tarnyba, nepriklausomai ir nešališkai atliekanti įstatyminio vykdymo užtikrinimo pareigas.

Vykdymo užtikrinimas bylose, susijusiose su teisės aktais, kuriais reglamentuojama vaikų padėtis

Bylose, susijusiose su teisės aktais, kuriais reglamentuojama vaikų padėtis, vykdymo užtikrinimas reiškia teismo nutarčių įvykdymą, pvz., vaiko perdavimą. Socialinių tarnybų patvirtintas susitarimas taip pat gali būti vykdymo užtikrinimo pagrindas. Pažymėtina, kad Suomijoje lankymo teisės yra vaiko, o ne kurio nors iš tėvų, teisės. Teismo sprendimo, susijusio su vaiko globos ir (arba) lankymo teisėmis, vykdymas užtikrinamas pagal Įstatymą dėl vaiko globos ir lankymo teisių klausimais priimamų sprendimų vykdymo (619/1996). Šis įstatymas taip pat taikomas bet kurios rūšies laikinų nutarčių vykdymui užtikrinti. Vykdymas pagal šį įstatymą taip pat užtikrinamas tais atvejais, kai užsienyje priimtas teismo sprendimas arba nutartis yra vykdytini Suomijoje pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.

Antstolis gali užtikrinti nutarties dėl globos vykdymą, jeigu sprendimas byloje buvo priimtas per ankstesnius tris mėnesius. Kitomis aplinkybėmis teismui turi būti pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą. Teismas vykdymo užtikrinimo prašymą gali atmesti tik tuo atveju, jeigu vykdymo užtikrinimas prieštarautų vaiko interesams. Kai užtikrinamas nutarčių dėl globos vykdymas, teismas įpareigoja kitą šalį perduoti vaiką ieškovui, o to nepadarius – skiria baudą. Kaip alternatyva gali būti išduota nutartis dėl vaiko pasiėmimo iš tam tikros vietos. Kai užtikrinamas nutarčių, susijusių su lankymo teisėmis, vykdymas, kita šalis įpareigojama leisti apsilankymus ir imtis kitų nurodytų priemonių, kad apsilankymai būtų įmanomi.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Suomijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos kontaktiniai duomenys pateikiami jos interneto svetainėje suomių, švedų ir anglų kalbomis.

Suomijoje antstoliai yra valdžios pareigūnai. Ieškovai negali pasirinkti vykdymo užtikrinimo skyriaus arba už bylą atsakingo antstolio: tvarka, kuria nagrinėjamos bylos, nustatoma ex officio.

Suomijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos vykdymo užtikrinimo funkcijas atlieka vykdymo užtikrinimo skyriai.

Daugumą skolų išieškojimo bylų elektroniniu būdu nagrinėja nacionalinis paprasto išieškojimo skyrius, taigi, susitikti su skolininkais asmeniškai nereikia.

Penki regioniniai institucijos išplėstinio išieškojimo skyriai jiems priklausančiose jurisdikcijose yra atsakingi už areštuoto turto pardavimą ir kitas daugiau pastangų reikalaujančias vykdymo užtikrinimo funkcijas.

Nacionalinis ypatingojo išieškojimo skyrius administruoja daug laiko trunkančias vykdymo užtikrinimo funkcijas, kurias atliekant reikia vykdyti plačius tyrimus. Jis glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valdžios institucijomis ir prisideda prie kovos su šešėline ekonomika ir finansiniais nusikaltimais.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Vykdymo užtikrinimo procesas pradedamas, kai ieškovas pateikia vykdymo užtikrinimo prašymą ir prireikus prideda vykdymo užtikrinimo pagrindų kopiją. Iš anksto mokėti vykdymo užtikrinimo mokesčio ieškovas neprivalo.

Daugiau informacijos apie prašymo procedūrą pateikiama suomių,, švedų ir anglų kalbomis.

Vykdymo užtikrinimo prašymai gali būti teikiami elektroniniu būdu naudojantis šia internetine paslauga: https://asiointi2.oikeus.fi/ulosotto/#/

Vykdymo užtikrinimo taip pat gali būti prašoma teikiant standartinį rašytinį prašymą arba siunčiant elektroninį pranešimą:

forma ieškovams iš Suomijos:

suomių kalba: https://www.ulosottolaitos.fi/fi/index/tietoaulosotosta/tietoavelkojalle/ulosotonhakeminen.html

švedų kalba: https://www.ulosottolaitos.fi/sv/index/informationomutsokningen/informationtillborgenarer/utsokningsansokan_1.html

vykdymo užtikrinimo prašymo forma ieškovams iš užsienio (anglų kalba): https://oikeus.fi/en/index/oikeuslaitos/forms/enforcement.html

Prašymai e. paštu iš užsienio: ulosotto.uo(at)oikeus.fi

Nurodymai, kaip išsiųsti saugų e. laišką (anglų kalba): https://oikeus.fi/en/index/oikeuslaitos/submittingdocuments.html />

Antstoliai privalo vykdyti teismų sprendimus arba imtis veiksmų kitais teisės aktuose numatytais vykdymo užtikrinimo pagrindais ir negali nagrinėti jų turinio. Kad būtų pradėtas vykdymo užtikrinimo procesas, ieškovas turi turėti teisės aktuose nurodytus vykdymo užtikrinimo pagrindus, o skolininkas turi turėti prievolę. Antstoliai patikrina, ar nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skola neišnyko, nes ji galėjo būti sumokėta arba galėjo pasibaigti senaties terminas. Užtikrinimo teisių (pvz., hipotekos) turėtojų teisė, kad jiems būtų sumokėta, reglamentuojama pagal atskirą nuostatą.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas paprastai užtikrinamas remiantis bendrosios kompetencijos teismo sprendimu arba nutartimi. Specialaus teismo išduoto vykdomojo dokumento neprireikia. Bendrosios kompetencijos teismai, be kita ko, yra pirmąja instancija bylas nagrinėjantys apylinkių teismai, apeliacine instancija bylas nagrinėjantys apeliaciniai teismai ir Aukščiausiasis Teismas. Arbitražo priteista suma taip pat gali būti vykdymo užtikrinimo pagrindas. Praktiškai vienas iš svarbių vykdymo užtikrinimo pagrindų yra atitinkamos savivaldybės institucijos patvirtintas išlaikymo susitarimas. Kita vertus, privačių suinteresuotųjų šalių parengtų tarpusavio dokumentų Suomija vykdymo užtikrinimo pagrindais nepripažįsta.

Teismo sprendimų, kurie buvo apskųsti, vykdymas gali būti užtikrinamas, jeigu kreditorius pateikia antstolio nurodytą užstatą žalai, kuri gali būti padaryta skolininkui, atlyginti. Tačiau lėšos negali būti sumokamos ieškovui, kol vykdymo užtikrinimo pagrindai ir sprendimas dėl teisių suvaržymo ir pajamų arešto netapo galutiniai.

Svarbiausios nuostatos dėl ne Suomijoje priimtų teismo sprendimų vykdytinumo yra įtvirtintos ES teisėje (pvz., Reglamente „Briuselis I“ [Nr. 44/2001] ir Reglamente „Briuselis IIa“ [2201/2003]), taip pat konvencijoje dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Šiaurės šalyse. Daugiau informacijos apie tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimą pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje suomių, švedų ir anglų kalbomis.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Kai pradedama vykdymo užtikrinimo procedūra, skolininkui siunčiamas pranešimas apie procedūrą ir raginimas sumokėti. Jeigu skolininkas pagal raginimą neatlieka mokėjimo ir savanoriškai nesikreipia į vykdymo užtikrinimo instituciją dėl mokėjimo, vykdymo užtikrinimo institucija pradeda tyrimą – pagal registrų duomenis nustato skolininko pajamas ir turtą.

Užklausų teikimas bankams yra esminė šio tiriamojo darbo dalis. Dažniausiai areštuojamos darbo pajamos ir lėšos bankų sąskaitose. Užuot sulaikius tam tikrą reguliariai mokamo darbo užmokesčio sumą, taip pat gali būti parengtas mokėjimo planas. Skolininko pajamų ir turto nustatymo priemonės ir visi papildomi tyrimai reglamentuojami teisės aktais. Antstoliai turi plačias teisės aktuose nustatytas teises – iš kelių registrų jie gali gauti informaciją apie skolininkų finansinę padėtį. Antstoliai taip pat privalo surasti skolininkui priklausantį turtą. Vykdymo užtikrinimo priemonių turi būti imamasi nedelsiant. Pavyzdžiui, jeigu skolininkas gauna reguliarias darbo pajamas, pirmasis mokėjimas kreditoriui paprastai atliekamas per maždaug du mėnesius nuo procedūros vykdymo pradžios. Skolininkas turi teisę pateikti skundą, tačiau mokėjimo išieškojimas nenutraukiamas, nebent jį nutraukti atskirai nurodo teismas.

Gali būti prašoma visapusiško vykdymo užtikrinimo arba riboto vykdymo užtikrinimo. Jeigu neįmanoma iš karto išieškoti skolos, kreditoriai gali paprašyti Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos vadinamosios pasyvios registracijos būdu dvejus metus stebėti skolą. Samdyti advokato ar teisinio konsultanto vykdymo užtikrinimo tikslais nereikia.

Gali būti suvaržomos skolininko teisės į visų rūšių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso skolininkui, nėra apsaugotas ir jam netaikoma išimties teisė, taip pat gali būti suvaržomos teisės, gautinos pajamos arba piniginę vertę turintys daiktai. Jeigu kreditorius prašė riboto vykdymo užtikrinimo, gali būti suvaržytas tik registruose esantis turtas, kuriam nereikalinga realizacija. Jeigu suvaržytą turtą reikia realizuoti, jis paprastai parduodamas vykdymo užtikrinimo aukcionuose, kurie paprastai skelbiami vietos laikraščiuose ir internetu.

Nuorodos į pardavimo skelbimus:

https://www.ulosottolaitos.fi/myynti-ilmoitukset/fi/index.html (suomių ir švedų kalbomis)

https://huutokaupat.com/ulosotto/

Suomijos Vykdymo užtikrinimo įstatyme taip pat įtvirtinta speciali nuostata, pagal kurią apylinkės antstolis gali priimti sprendimą nepaisyti dirbtinės turto valdymo tvarkos. Teiginys, kad turtas priklauso trečiajai šaliai, netrukdo suvaržyti teisių į jį, jeigu:

1. nustatoma, kad trečiosios šalies statusas grindžiamas turto valdymo ar kitokia tvarka, pagal kurią numatytas teisinis statusas, neatitinkantis tikrojo pobūdžio arba paskirties, atsižvelgiant į tai, kad skolininko valdžia yra panaši į savininko valdžią, jo veiksmai yra panašūs į savininko veiksmus ir skolininkas dėl minėtos turto valdymo tvarkos naudojasi turto teikiama nauda, taip pat nustatomi kiti panašūs veiksniai, ir
2. teisinis statusas akivaizdžiai naudojamas siekiant užkirsti kelią vykdymo užtikrinimui arba užtikrinti, kad turtas būtų neprieinamas kreditoriams, ir
3. nėra tikėtina, kad kreditoriui mokėtiną skolą kitais būdais pavyks išieškoti iš skolininko per pagrįstą laiką.

Tačiau suvaržymo negalima atlikti, jeigu turto valdymo tvarkai priklausanti trečioji šalis pateikia aiškius įrodymus, kad suvaržymu būtų pažeistos jos tikros teisės. Prireikus antstolis turi tinkamai pasikonsultuoti su skolininku ir trečiąja šalimi, taip pat su ieškovu, nebent tai padarius vykdymą būtų gerokai sunkiau užtikrinti.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Nors vykdymo užtikrinimo procedūros pradžia tam tikrų padarinių turi, didelių teisinių pasekmių turi būtent pajamų areštas ir turto suvaržymas. Kai turtas suvaržomas, skolininkas negali sunaikinti suvaržyto turto, juo disponuoti, jo įkeisti ar priimti kitų kreditoriui nepalankių sprendimų dėl šio turto. Bet kokie veiksmai, atlikti pažeidžiant šį draudimą, kreditoriaus atžvilgiu neturi teisinės galios. Tačiau turtą perėmusi šalis arba trečioji šalis gali naudotis sąžiningo įgijėjo apsauga. Antstoliai turi plačias teises gauti informaciją ne tik iš skolininko, bet ir iš trečiųjų šalių, pvz., bankų. Kai bankas informuojamas apie skolininko lėšų įšaldymą, jis privalo niekam nepervesti skolininko banko sąskaitos lėšų, išskyrus antstolį. Gautinos sumos ar atlyginimų sumokėjimas pažeidžiant šį draudimą yra nusikalstama veikla.

Turto objektų nuosavybė pasikeičia vykdymo užtikrinimo procedūros metu pardavus turtą. Kaip pirkimo kaina gautos lėšos kuo greičiau pervedamos ieškovui.

Suvaržoma tiek turto, kiek reikia, kad ieškovui būtų sumokėta skola. Tais atvejais, kai užtikrinti vykdymą prašo keli kreditoriai arba suvaržytas turtas, pavyzdžiui, yra įkeistas hipoteka, lėšos padalijamos kreditoriams teisės aktuose nustatyta pirmenybės tvarka. Valstybės renkami vykdymo užtikrinimo mokesčiai paprastai paimami iš skolininko. Jeigu užtikrinti vykdymo nepavyksta, kreditorius turi sumokėti nedidelį administracinį mokestį. Panašiai iš kreditoriaus paimamas mokestis už lėšų pervedimą. Mokestis neimamas bylose dėl išlaikymo išmokų; išlaikymo išmokos išieškomos pirmenybės tvarka. Ieškovui pervedami mokėjimai kiekvieną mėnesį gali skirtis atsižvelgiant į skolininko pajamų ir skolos sumos svyravimus.

Daugiau informacijos apie vykdymo užtikrinimo mokesčius suomių,, švedų ir anglų kalbomis.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Pagal teisės aktus antstoliai privalo atlikti savo pareigas greitai, be reikalo nedelsdami. Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, kuriuos būtų galima suvaržyti arba areštuoti, byla grąžinama kreditoriui kaip neįvykdoma dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių: turto nebuvimo, turto ir informacijos nebuvimo arba kitos, atskirai nurodytos išieškojimo kliūties. Tokiais atvejais informacija apie pajamas ir turtą visada nustatoma naudojantis pagrindiniais registrais. Vykdymo užtikrinimo procedūra baigiama, tačiau kreditorius gali prašyti vykdymo užtikrinimą atnaujinti vėliau; tokiais atvejais dar kartą išnagrinėjama skolininko finansinė padėtis. Pavyzdžiui, ieškovas gali prašyti užtikrinti sprendimo vykdymą laiku pateikdamas naują prašymą, siekdamas, kad būtų areštuotas toks pajamų šaltinis kaip skolininko metų pabaigos mokesčių grąžinamoji išmoka. Ieškovas gali prašyti, kad skola būtų įrašyta į vadinamąjį pasyvųjį registrą. Jeigu nagrinėjant kitą bylą būtų atskleista, kad skolininkas turi areštuotinų pajamų arba suvaržytino turto arba gauna mokesčių grąžinamąją išmoką, atliekant vykdymo užtikrinimo procedūrą atsižvelgiama į pasyviajame registre nurodytą skolą. Pasyvioji registracija lieka galioti dvejus metus nuo pažymos apie lėšų trūkumą datos.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Antstolio taikomas vykdymo užtikrinimo priemones ir sprendimus gali apskųsti bet kas, kieno interesams minėta priemonė ar sprendimas turi poveikį. Skundus nagrinėja apylinkės teismas. Apskundimo terminas yra trys savaitės; jis paprastai skaičiuojamas nuo sprendimo dienos arba nuo tos dienos, kurią atitinkamai šaliai buvo pranešta apie sprendimą.

Pateikus skundą vykdymo užtikrinimo procesas paprastai nestabdomas, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Jeigu skundas patenkinamas, teismas panaikina arba iš dalies pakeičia antstolio sprendimą. Kai kuriais atvejais antstoliai gali patys pataisyti akivaizdžias klaidas.

Jeigu, siekiant išspręsti su vykdymo užtikrinimu susijusį ginčą arba išnagrinėti reikalavimą, reikia surinkti daug žodinių įrodymų, bylą gali tekti svarstyti teisme civilinio proceso tvarka (vykdymo užtikrinimo ginčas).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Teisės aktuose numatytos nuostatos dėl draudimų užtikrinti vykdymą, pavyzdžiui, taikomų socialiniais pagrindais. Tam tikrų socialinių išmokų negalima areštuoti. Jeigu procedūroje dalyvaujantis skolininkas yra fizinis asmuo, negali būti suvaržomi teisės aktuose atskirai numatyti daiktai, nauda ir teisės. Be to, turto negalima suvaržyti, jeigu, atsižvelgiant į turto vertę ir kitas aplinkybes, ieškovas arba ieškovai po vykdymo užtikrinimo išlaidų, vykdymo užtikrinimo mokesčių ir su turtu susijusių skolų sumokėjimo gautų tik nežymią sumą.

Vykdymo užtikrinimo ir mokėjimo planuose visada turi būti atsižvelgiama į įstatymu apsaugotą skolininko pajamų ir turto dalį. Tai yra suma, likusi pragyvenimo išlaidoms padengti. Paprastai galima areštuoti ne daugiau kaip trečdalį skolininko atlyginimo po mokesčių. Nustatytos apsaugotos pajamų ir turto dalys su pavyzdžiais nurodytos Suomijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos interneto svetainėje suomių,, švedų ir anglų kalbomis.

Remiantis vykdymo užtikrinimo pagrindu, kai fiziniam asmeniui išduodamas nurodymas sumokėti, vykdymas gali būti užtikrinamas 15 metų (vykdymo užtikrinimo pagrindų senaties terminas). Šis terminas yra 20 metų, jeigu vykdymo užtikrinimo pagrinduose nurodytas kreditorius yra fizinis asmuo arba jeigu reikalavimas grindžiamas nusikaltimu, už kurį skolininkas buvo nuteistas laisvės atėmimu arba viešaisiais darbais.

Senaties terminas dėl piniginių skolų, grindžiamų susitarimu su fiziniu asmeniu, yra 20 arba 25 metai. Senaties terminas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar yra išieškojimo pagal reikalavimą pagrindų. Ši nuostata taikoma tik fizinių asmenų piniginėms skoloms. Piniginės skolos senaties terminas sueina ne vėliau kaip praėjus 20 metų nuo skolos susidarymo. Jeigu kreditorius yra fizinis asmuo, senaties terminas yra 25 metai.

Jeigu fizinis asmuo taip pat turi pagrindų išieškoti pagal susitarimu grindžiamą piniginį reikalavimą, senaties terminas apskaičiuojamas pagal tą senaties terminą, kuris baigiasi pirmiausia.

Vykdymas nebegali būti užtikrinamas remiantis teismo sprendimu ar kitais pagrindais, jeigu taip suteikta teisė pasibaigė, nes skola buvo sumokėta arba pasibaigė senaties terminas, arba dėl tam tikros kitos priežasties.

Daugiau informacijos:

Suomijos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos interneto svetainėje suomių,, švedų ir anglų kalbomis.

Teisingumo ministerijos interneto svetainė. Teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo užtikrinimas: suomių,, švedų ir anglų kalbomis

Vykdymo užtikrinimo kodeksas suomių ir švedų kalbomis

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymo bylos pagal vykdymo kodeksą (šved. utsökningsbalken)

Vykdymas – kai vykdomoji institucija priverčia įvykdyti prievolę, dėl kurios sprendimą priėmė teismas ar kita įstaiga. Paprastai vykdymas susijęs su pareiga sumokėti pinigus arba išsikelti iš būsto. Kiti vykdymo būdai susiję su laikinu areštu ar kitomis užtikrinimo priemonėmis.

Vykdymas, susijęs su pareiga sumokėti, atliekamas uždėjus areštą. Uždėjus areštą galima konfiskuoti skolininkui priklausantį turtą. Jei asmuo įpareigojamas išsikelti, pavyzdžiui, iš namų, vykdymas atliekamas jį iškeldinant. Kitais atvejais vykdymo institucija paprastai įpareigoja asmenį, kurio atžvilgiu prašoma vykdymo, atlikti tam tikrus veiksmus arba paklusti įpareigojimui ar kokiam nors kitam sprendimui. Vykdymo institucija gali paskirti baudą.

Vykdymo bylos pagal Vaikų ir tėvų kodeksą (šved. föräldrabalken)

Vykdymas pagal Vaikų ir tėvų kodeksą susijęs su priemonėmis, kuriomis įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus pagal sprendimą ar susitarimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ar vaiko perdavimo. Sprendimą dėl vykdymo priimantis teismas gali paskirti baudą arba nurodyti policijai ją išieškoti. Tos pačios taisyklės dėl vykdymo taikomos vykdant užsienio teismų priimtus sprendimus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (Reglamentas „Briuselis II“), jei vykdymas susijęs su vaiko asmeniu. Tačiau jei vykdymas susijęs su vaiko turtu ar teisinėmis išlaidomis, taikomas Vykdymo kodeksas.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Vykdymą atlieka Švedijos vykdymo tarnyba (šved. Kronofogdemyndigheten). Todėl vykdymo tarnyba priima sprendimą, pavyzdžiui, dėl arešto. Vyriausiajam vykdymo pareigūnui tenka bendra teisinė atsakomybė už vykdymo veiksmus, nors faktiškai vykdymą pavedama atlikti kitiems pareigūnams (vykdymo administratoriams).

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Kad būtų galima atlikti vykdymą, turi būti priimtas teismo sprendimas arba kitas vykdomasis dokumentas.

Vykdymo pagrindas gali būti toliau nurodyti vykdomieji dokumentai:

• teismo sprendimas arba nuosprendis;
• teismo patvirtinta taikos sutartis arba tarpininkavimo siekiant taikos metu sudarytas susitarimas, jei teismas pripažino jį vykdytinu;
• patvirtinta nutartis dėl baudžiamosios sankcijos, patvirtintas mokėjimo įpareigojimas arba patvirtintas įpareigojimas sumokėti baudą, paskirtą dėl taisyklių pažeidimo;
• arbitražo sprendimas;
• rašytinis įsipareigojimas, kurį paliudijo du žmonės, dėl išlaikymo mokėjimo pagal Santuokos kodeksą (šved. äktenskapsbalken) ir Vaikų ir tėvų kodeksą (šved. föräldrabalken);
• administracinės institucijos sprendimas, vykdytinas pagal specialią nuostatą;
• dokumentas, vykdytinas pagal specialią nuostatą;
• Vykdymo tarnybos sprendimas dėl mokėjimo įpareigojimo ar vykdymo pagalbos, Europos mokėjimo įsakymai, kuriuos Vykdymo tarnyba paskelbė vykdytinais.

Išdavus vykdomąjį dokumentą, teismo ar kitos institucijos sprendimas vykdymui pradėti nėra būtinas.

Didelė Vykdymo tarnybos darbo dalis – gauti informaciją apie skolininko turtą. Skolininkas privalo pateikti išsamią informaciją apie savo turtą ir apraše arba apklaustas patvirtinti, kad jis pateikė teisingą informaciją, nes kitaip jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Institucija gali nurodyti skolininkui pateikti šią informaciją, nes jos nepateikus bus paskirta bauda. Sprendimą dėl baudos Vykdymo tarnybos prašymu priima apylinkės teismas.

Vykdymo prašymą galima pateikti žodžiu arba raštu. Jeigu pareiškėjas (vykdymo prašantis asmuo) nori pateikti prašymą žodžiu, jis turi atvykti į Vykdymo tarnybą.  Rašytinį prašymą turi pasirašyti pareiškėjas arba jo atstovas.

Valstybės išlaidos vykdymo bylose (administracinės išlaidos) padengiamos iš mokesčių (vykdymo mokesčių). Jei įmanoma, administracinės išlaidos paprastai priteisiamos iš bylos atsakovo (priešingos bylos šalies) po to, kai vykdymas užbaigiamas. Tačiau valstybės patirtas išlaidas paprastai privalo padengti pareiškėjas. Pareiškėjo atsakomybės taisyklei gali būti taikomos išimtys, pavyzdžiui, išimtys taikomos daugumai išlaikymo mokėjimo prašymų.

Pagal bendrą taisyklę kiekvienam vykdomajam dokumentui, kurį prašoma įvykdyti, taikomas bazinis mokestis. Vykdymo byloje dėl reikalavimo pagal privatinę teisę bazinis mokestis yra 600 SEK.

Kiti galimi mokesčiai yra pasirengimo mokestis, pardavimo mokesčiai ir specialieji mokesčiai.

Vykdymo bylos pagal Vaikų ir tėvų kodeksą

Vykdymas gali būti grindžiamas bendrosios kompetencijos teismo sprendimu dėl globos, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ar vaiko perdavimo. Vykdymas taip pat gali būti grindžiamas tėvų sudarytu susitarimu dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ar bendravimo, patvirtintu socialinės rūpybos valdybos. Švedijoje gali būti vykdomi ir užsienyje priimti sprendimai, pavyzdžiui, sprendimas, vykdytinas pagal Reglamentą „Briuselis II“.

Sprendimus dėl vykdymo priima apylinkės teismai. Vykdymo prašymas paprastai pateikiamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jei vaikas negyvena Švedijoje, prašymas pateikiamas Stokholmo apylinkės teismui (šved. Stockholms tingsrätt).

Prašymą gali pateikti, pavyzdžiui, vienas iš tėvų, pas kurį vaikas turi persikelti arba su kuriuo turi bendrauti.

Nagrinėdamas bylą, teismas gali duoti specialius nurodymus socialinių tarnybų darbuotojams, kad pamėgintų įtikinti vaiką globojantį asmenį geranoriškai elgtis taip, kaip nurodyta sprendime ar susitarime. Jei klausimas skubus, teismas arba policija gali nuspręsti, kad vaiku reikia nedelsiant pasirūpinti. Kad vykdymo veiksmai būtų atlikti, teismas gali paskirti baudą arba nurodyti policijai paimti vaiką.

Pagal Vaikų ir tėvų kodeksą už vykdymo prašymą mokestis neimamas. Tačiau kiekvienai šaliai gali tekti sumokėti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Šalis, dėl kurios patirtos vaiko paėmimo ar priežiūros išlaidos, gali būti įpareigota sumokėti šias išlaidas valstybei.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Kai kuriais atvejais vykdymas negalimas. Taip yra, pavyzdžiui, jei vykdomasis dokumentas labai neapibrėžtas ir negali būti naudojamas kaip vykdymo pagrindas.

Kitais atvejais gali būti taip, kad asmuo, kuris teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tam tikrą veiksmą, įvykdė šiuo teismo sprendimu nustatytą prievolę, pavyzdžiui, sumokėti nurodytą sumą.

Kartais gali būti ir taip, kad asmuo, kuris įpareigotas atlikti tam tikrą veiksmą, pareiškia priešieškinį prašymą padavusiam asmeniui, t. y. pateikia prieštaravimą dėl įskaitymo.            Įskaitymas – tai vykdymo kliūtis, jei vykdymo tarnyba nustato, kad priešieškinis pateiktas kaip galiojantis vykdytinas dokumentas arba jei jis yra grindžiamas rašytiniu reikalavimo patvirtinimu.

Jei skolininkas teigia, kad vykdymo neįmanoma atlikti dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių ir šis prieštaravimas negali būti iš karto atmestas, vykdymas taip pat negali būti atliekamas. Vienas iš pavyzdžių gali būti prieštaravimai dėl senaties termino.

Jei teismas panaikina vykdomąjį dokumentą, vykdymą būtina iš karto sustabdyti.

Kai kuriais atvejais teismas taip pat gali įpareigoti nutraukti esamą vykdymo procedūrą (taikyti draudimą).

Vykdymo bylos pagal Vaikų ir tėvų kodeksą

Daroma prielaida, kad tai, kas nustatyta sprendime ar susitarime, atitinka vaiko interesus. Teismas negali peržiūrėti sprendimo ar susitarimo vykdymo byloje, o pagrindinė alternatyva yra pasiekti, kad sprendimas ar susitarimas būtų vykdomas savanoriškai. Jei reikalinga prievartos priemonė, labiausiai tikėtina, kad bus paskirta bauda. Fizinis paėmimas gali būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė.

Kartais vykdymas negalimas, pavyzdžiui, jei vaikas serga.

Jei vaiko amžius ir branda leidžia atsižvelgti į jo norus, vykdymo negalima atlikti prieš vaiko valią, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad tai yra būtina dėl vaiko interesų. Teismas taip pat turėtų neleisti vykdymo, jei yra aišku, kad tai prieštarautų vaiko interesams.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Siekiant areštuoti turtą turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Turtas:

• turi priklausyti skolininkui;
• jį turi būti galima perduoti;
• jis turi turėti tam tikrą piniginę vertę.

Areštas gali būti taikomas išreikalaujant visų rūšių turtą. Taisyklės dėl būtino turto paprastai taikomos tik fiziniams asmenims. Gali būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Kilnojamasis turtas – tai ne tik asmens daiktai (pvz., automobilis, laivas ir kt.), bet ir kitas turtas (pvz., likutis banko sąskaitoje) ir įvairių rūšių teisės (pvz. naudojimo teisė ar palikimo dalis).

Galima areštuoti pajamas, pensijas ir kt.

Tam tikro turto neleidžiama areštuoti. Taip yra kalbant apie būtiną turtą. Taisyklės dėl būtino turto paprastai taikomos tik fiziniams asmenims. Būtinas turtas, pavyzdžiui, yra:

• skolininko pagrįstos vertės asmeniniai drabužiai ir kiti asmeninio naudojimo daiktai;
• baldai, buitinė technika ir kita įranga, reikalinga namų ūkiui išlaikyti;
• įrankiai ir kita įranga, būtina skolininko pragyvenimui ar profesiniam mokymui;
• asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, medaliai ir sporto apdovanojimai, kurių asmeninė vertė skolininkui tokia didelė, kad būtų nepagrįsta juos areštuoti.

Turtas pagal specialias taisykles taip pat gali būti apsaugotas nuo arešto. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kompensacija.

Išieškojimas iš pajamų galimas tik tuo atveju, jei pajamos viršija tam tikrą sumą, kuri skolininkui yra reikalinga sau ir (arba) savo šeimos nariams išlaikyti.

Šiuo klausimu kai kuriems reikalavimams teikiama pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu. Reikalavimui, susijusiam su išlaikymo mokėjimais, teikiama pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Kai turtas areštuojamas, skolininkas jau nebegali jo kontroliuoti kaip anksčiau. Skolininkas negali naudotis turtu pareiškėjo nenaudai, perduodamas turtą ar taikydamas kokį nors kitą būdą, nebent Vykdymo institucija dėl konkrečių priežasčių leido tai padaryti, pasikonsultavusi su pareiškėju.

Asmenims, kurie neteisėtai panaudoja areštuotą turtą, gresia baudžiamoji atsakomybė.

Sprendimu dėl arešto pirmenybė teikiama teisėms į turtą.

Vykdymo byloje trečiasis asmuo turi nurodyti, ar skolininkas turi kitų reikalavimų ar kitų santykių su juo, kurie gali būti svarbūs vertinant, kiek skolininkas turi areštuotino turto. Atskleidimo pareiga taip pat taikoma visiems tretiesiems asmenims, valdantiems skolininko turtą, pavyzdžiui, dėl įkeitimo ar pasaugos. Pavyzdžiui, bankas privalo pateikti informaciją apie skolininko banko sąskaitas, seifus ar kitą banko saugomą turtą. Šią atskleidimo pareigą taip pat turi skolininko giminaičiai ir draugai.

Informacijos iš trečiųjų asmenų galima prašyti žodžiu arba raštu, o prireikus trečiuosius asmenis galima iškviesti apklausai. Juos galima priversti atvykti, nes neatvykus skiriama bauda ar laisvės atėmimas.

Vykdymo institucija gali nedelsdama priverstinai parduoti areštuotą turtą. Paprastai turtas priverstinai parduodamas per viešą aukcioną, tačiau kartais gali būti parduodamas ir privačiai.

Apie vykdymo bylose gautas sumas būtina pranešti ir jas būtina kuo greičiau sumokėti pareiškėjui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Maksimalus sprendimo dėl arešto galiojimo laikas nenustatytas. Tačiau teisės aktuose daroma prielaida, kad areštuotas turtas bus parduotas nedelsiant; žr. 3.2 punktą.

Jei įmanoma, iškeldinimas turi įvykti per 4 savaites nuo tos dienos, kai Vykdymo institucija gauna visus dokumentus.

Vykdymo bylos pagal Vaikų ir tėvų kodeksą

Sprendimas dėl vykdymo įsigalioja iš karto, nebent nurodyta kitaip. Jis galioja, kol nėra nuspręsta kitaip. Paprastai įpareigojime skirti baudą nurodoma, kad per tam tikrą laiką būtina imtis veiksmų, pavyzdžiui, vaikas turi būti perduotas pareiškėjui. Sprendime dėl vykdymo, susijusiame su bendravimu, paprastai nurodoma, kada gali vykti bendravimas, ir paprastai šis sprendimas galioja kelis mėnesius į priekį.

Sprendimas vykdymo klausimu neužkerta kelio nagrinėti naujo prašymo.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vykdymo bylos pagal Vykdymo kodeksą

Paprastai Vykdymo institucijos sprendimus galima apskųsti. Skundas apylinkės teismui turi būti paduodamas per Vykdymo instituciją.

Asmuo, su kuriuo sprendimas yra susijęs, gali apskųsti Vykdymo institucijos sprendimą, jei šis sprendimas jam yra nepalankus. Konkretaus termino, per kurį galima apskųsti sprendimus dėl pajamų arešto, nenustatyta. Sprendimus dėl kito turto arešto galima apskųsti per 3 savaites nuo sprendimo įteikimo dienos. Tretieji asmenys šį areštą gali apskųsti per neribotą laikotarpį.

Apylinkės teismas gali nuspręsti, kad kol kas vykdymo veiksmų nereikia imtis (tai vadinama draudimu), o jeigu jis nustato konkrečias priežastis, – kad veiksmus, kurių jau imtasi, reikia atšaukti.

Vykdymo bylos pagal Vaikų ir tėvų kodeksą

Apylinkės teismo sprendimą dėl vykdymo galima apskųsti apeliaciniam teismui. Apeliaciniai skundai pateikiami raštu per apylinkės teismą. Apeliacinis skundas turi būti paduotas per 3 savaites.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdymo kodekse yra nuostatų, kuriomis vykdymo galimybės yra apribotos, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti skolininką. Skolininkas gali tam tikru ribotu mastu užkirsti kelią vykdymui, jam prieštaraudamas, pavyzdžiui, todėl, kad suėjo senaties terminas. Paprasčiausi vykdymo apribojimo pavyzdžiai – tam tikri daiktai ar turtas neareštuojami, atsižvelgiant į skolininko poreikius. Pavyzdžiui, neareštuojami kai kurie materialūs daiktai (vadinami beneficium), kaip antai butas, kuriame skolininkas nuolat gyvena, ir pinigai, skirti tiesioginiam skolininko išlaikymui. Areštuojant pajamas, neareštuojama tam tikra „rezervinė suma“, skirta skolininko įprastoms pragyvenimo ir būsto išlaidoms padengti.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas – tai teismo nurodytas veiksmas, kuris atliekamas siekiant teismo sprendime nurodytus skolininkus priversti vykdyti teismo nurodymus.

Pagal Anglijos ir Velso teisės sistemą vykdymo metodą teismo sprendimą turintis kreditorius renkasi visiškai savo nuožiūra.

Pasirinkdamas vykdymo būdą kreditorius turi įvertinti, ar:

• jis gali atgauti savo pinigus ir žyminį mokestį iš atsakovo;
• atsakovas turi skolų kitiems asmenims arba yra priimti kiti grafystės teismo sprendimai;
• atsakovas turi daiktų ar turto, kurie gali būti paimti ir parduoti aukcione;
• atsakovas yra dirbantis asmuo;
• atsakovas turi kitų pajamų, pavyzdžiui, pajamų iš investicijų;
• atsakovas turi sąskaitą banke, statybos draugijoje ar kitur;
• atsakovas turi nuosavybės (namą); arba
• yra atsakovui skolingų asmenų.

Informacija apie įvairias vykdymo priemones pateikta toliau. Teismo sprendime nurodytas kreditorius pasirenka vieną būdą, kuris yra tinkamiausias siekiant susigrąžinti skolą.

Teismas negali garantuoti, kad teismo sprendime nurodytas kreditorius atgaus pinigus ir žyminis mokestis mokamas už visus pateiktus ieškinius. Nors teismas žyminį mokestį pridės prie atsakovo skolos sumos, tačiau teismas negali sugrąžinti kreditoriui jo sumokėto mokesčio, jeigu jis neatgaus pinigų iš atsakovo. Daugiau informacijos galima rastiinformaciniame lapelyje apie vykdymo procedūras.

Bendrą informaciją kreditoriui galima rasti gairėse Kaip teisme pareikšti piniginį ieškinį.

Bendrą informaciją skolininkui galima rasti šiose gairėse:

Grafystės teismo sprendimai dėl skolų

Kaip teikti atsiliepimą į teisme pareikštą piniginį ieškinį

Kaip teisme pareikšti piniginį ieškinį

Taikomi šie skirtingi vykdymo būdai:

Perimti daiktų valdymą (anksčiau – areštas ir (arba) vykdymas)

Daiktų areštavimas, siekiant juos galimai konfiskuoti ir parduoti aukcione, siekiant padengti teismo sprendime nurodytą skolą.

Norint, kad vykdymas būtų užtikrinamas perimant daiktų valdymą, teismui reikia pateikti prašymą dėl leidimo valdyti išdavimo. Leidimas bus naudingas tik tada, jeigu atsakovas turi:

• pakankamai daiktų teismo sprendime nurodyto kreditoriaus nurodytu adresu, kurie galėtų būti parduoti aukcione, siekiant surinkti pinigų; arba
• visus pagal leidimą reikalaujamus pinigus (kad daiktai nebūtų parduoti).

Tam, kad teismas galėtų išduoti leidimą, atsakovas turi:

• būti nesumokėjęs pinigų sumos, kurią jam buvo nurodyta sumokėti; arba
• vėluoja atlikti bent vieną iš mokėjimų.

Antstoliai ne visada gali konfiskuoti ir parduoti atsakovo daiktus. Pavyzdžiui, jie negali konfiskuoti esminių buities daiktų ir verslo priemonių arba daiktų, kuriems taikomos išperkamosios nuomos arba nuomos sutartys. Antstolis nekonfiskuos atsakovo daiktų, jeigu jų vertė yra per maža, kad būtų padengta leidime nurodyta suma, atskaičiavus daiktų konfiskavimo ir pardavimo išlaidas. Už aukcione parduodamus daiktus paprastai gaunama tik dalis jų pradinės vertės. Be to, atsakovo daiktams areštą jau gali būti pritaikę antstoliai, veikiantys pagal kitą leidimą.

Daugiau informacijos apie leidimus valdyti galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Nutartys dėl pajamų arešto

Taikant šį vykdymo būdą priimama nutartis, pagal kurią iš teismo sprendime nurodyto skolininko atlyginimo arba darbo užmokesčio, jo sumokėjimo dieną, fiksuota suma reguliariai išskaičiuojama ir pervedama tiesiogiai teismo sprendime nurodytam kreditoriui.

Tam, kad nutartis dėl pajamų arešto galėtų būti priimta, atsakovas turi būti įsidarbinęs. Tokia nutartis negali būti priimta, jeigu atsakovas yra bedarbis arba dirba savarankiškai. Jeigu atsakovo pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei jo pajamos, teismas taip pat gali negalėti priimti tokios nutarties arba gali nurodyti grąžinti skolą mažomis dalimis.

Daugiau informacijos apie nutartis dėl pajamų arešto galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Nutartys dėl teisių suvaržymo, įskaitant nurodymus parduoti arba sustabdyti tam tikrus veiksmus

Nutartimi dėl teisių suvaržymo atsakovui neleidžiama parduoti savo turto (pavyzdžiui, nuosavybės, žemės arba investicijų) nesumokėjus skolos teismo sprendime nurodytam kreditoriui. Teismo sprendime nurodytam kreditoriui skola grąžinama iš pajamų, gautų pardavus nuosavybę, kai teismo sprendime nurodytas kreditorius ją parduoda, arba iš palikimo pajamų, kai teismo sprendime nurodytas skolininkas miršta. Šis procesas gali apimti kitų dviejų rūšių nutartis. Pirma, gali būti priimtas nurodymas parduoti, kai teismas gali priversti parduoti nekilnojamą turtą, dėl kurio priimta nutartis dėl teisių suvaržymo. Antra, gali būti nurodyta sustabdyti tam tikrus veiksmus, tokiu nurodymu užkertant kelią teismo sprendime nurodytam skolininkui perleisti nekilnojamojo turto objektus, siekiant išvengti jo atžvilgiu inicijuojamo nutarties dėl teisių suvaržymo priėmimo proceso.

Daugiau informacijos apie nutartis dėl teisių suvaržymo galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Nutartys dėl trečiųjų šalių skolų (anksčiau – procesas dėl skolininko, teismo įpareigoto sumokėti trečiajam asmeniui)

Taikant šį vykdymo būdą priimama nutartis, pagal kurią teismo sprendime nurodyto skolininko banko sąskaitos įšaldomos teismo nurodymu. Tada teismo sprendime nurodytą skolą padengianti suma iškart pervedama teismo sprendime nurodytam kreditoriui skolai apmokėti. Jeigu banko sąskaitose nėra pakankamai lėšų skolai padengti, tokios lėšos, kai jų atsiranda, naudojamos bent daliai mokėtinos sumos padengti.

Daugiau informacijos apie nutartis dėl trečiųjų šalių skolų galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Išsamesnė informacija pateikiama vaizdo įraše.

Bankroto procedūra

Jeigu skolos suma yra ne mažesnė kaip 5 000 GBP, teismo sprendime nurodytas kreditorius taip pat gali paprašyti atsakovui iškelti bankrotą. Tokia byla gali būti iškelta tiek grafystės teisme, tiek Aukštajame teisme. Vis dėlto tai gali brangiai kainuoti.

Nutartys dėl informacijos gavimo (anksčiau – žodinės apklausos)

Nors ši procedūra nelaikytina vykdymo būdu, ji leidžia teismo sprendime nurodytų skolininkų paprašyti pateikti informaciją dėl jų turto, kad teismo sprendime nurodytas kreditorius galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl ketinamo pasirinkti vykdymo būdo.

Daugiau informacijos apie nutartis dėl informacijos gavimo galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Aukštasis teismas, grafystės teismas ir magistratų teismas yra kompetentingi vykdymo Anglijoje ir Velse srityje. Aukštasis teismas ir grafystės teismas priima teismo sprendimus, o magistratų teismai vietos valdžios institucijoms pateikia nurodymus dėl skolos.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Gali būti vykdomi tiek teisminiai, tiek neteisminiai sprendimai. Ne visada reikia prašyti teismo priimti nutartį dėl leidimo vykdyti teismo sprendimą. Daiktų valdymo perėmimo procesas gali būti inicijuotas dėl nesumokėtos nuomos, mokesčių, muitų ir akcizų bei baudų už transporto priemonės stovėjimą ir tam nereikalingas teismo sutikimas.

Tiek grafystės teismas, tiek Aukštasis teismas turi kompetenciją nurodyti vykdyti teismo sprendimus, kai jie tuos sprendimus yra priėmę. Vis dėlto, pažymėtina, kad grafystės teismo antstolis negali išieškoti jokios sumos virš 5 000 GBP (išskyrus atvejį, kai vykdoma sutartis, kuriai taikoma 1974 m. Vartojimo kreditų akte nustatyta tvarka, kuri gali būti vykdoma tik grafystės teisme). Grafystės teismų sprendimų dėl 5 000 GBP viršijančių sumų vykdymas turi būti perduotas Aukštojo teismo vykdymo pareigūnui. Aukštojo teismo vykdymo pareigūnai negali vykdyti teismo sprendimų dėl mažesnių kaip 600 GBP sumų.

Nustatyta procedūra, pagal kurią teismo sprendimuose nurodyti kreditoriai gali nuspręsti grafystės teismo sprendimų, susijusių su 600–5 000 GBP sumomis, vykdymą perduoti Aukštajam teismui. Taip pat reikia pažymėti, kad Aukštajame teisme netaikoma pajamų arešto procedūra; norint pasinaudoti šiuo vykdymo būdu, atvejis turi būti perduotas nagrinėti grafystės teismui.

Jeigu ieškinys pateiktas pasinaudojus Money Claim Online, prašymas išduoti vykdomąjį raštą taip pat gali būti pateiktas elektroniniu būdu.

Vykdymo pareigūnų statusas, funkcijos, atsakomybės ir įgaliojimai

• Aukštojo teismo vykdymo pareigūnai (anksčiau –šerifai): nuo 2004 m. balandžio 1 d. Aukštojo teismo vykdymo pareigūnai vykdo Aukštojo teismo įsakymus. Tai vykdymo specialistai, kuriuos skiria Lordas kancleris vykdymo veiksmams tam tikrose pagal pašto kodus suskirstytose vietovėse atlikti. Tam, kad jie būtų vertinami kaip tinkami paskirti į tokias pareigas, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie apima tokias sritis kaip kvalifikacija, finansinis sąžiningumas, narystė profesinėje asociacijoje ir įsipareigojimas gerbti įvairovę, tinkamai elgtis ir laikytis drausmės reikalavimų. Aukštojo teismo vykdymo pareigūnai gali vykdyti grafystės teismo sprendimus dėl pinigų, kai jais siekiama išieškoti suma viršija 600 GBP ir kreditorius nusprendžia skolos išieškojimą vykdyti per Aukštąjį teismą.

• Grafystės teismo antstoliai, kurie yra Jos Didenybės teismų tarnybos darbuotojai, taigi – valstybės tarnautojai, užsiima grafysčių teismuose priimtų ir įregistruotų sprendimų ir (arba) įsakymų vykdymu. Jie vykdo leidimus valdyti, grąžina žemės nuosavybę pagal nuosavybės grąžinimo orderius ir grąžina prekes pagal prekių grąžinimo orderius. Be to, grafysčių teismų antstoliai atlieka kitas pareigas, pavyzdžiui, patys įteikia dokumentus ir orderius dėl perdavimo.

• Atestuotieji vykdymo pareigūnai yra privatūs vykdymo pareigūnai, kuriems leidimą suteikė grafystės teismo teisėjas. Jie užsiima atvejais, kai nuomojamo turto savininkas areštuoja nuomininko turtą, kad užtikrintų skolos sumokėjimą be teismo įsikišimo. Pagal keletą kitų aktų atestuotiesiems vykdymo pareigūnams leidžiama išieškoti kitas specifines skolas, pavyzdžiui, komunalinius mokesčius, ne namų ūkio mokesčius ir kt.

• Magistratų teismai: Teismo sprendimus civiline tvarka vykdantys pareigūnai atsakingi už magistratų teismo nurodymų įvykdymą. Remdamiesi pranešimais apie baudą arba bendruomenės nuobaudą, jie gali areštuoti ir parduoti turtą, kad būtų padengta skola. Jie taip pat gali vykdyti magistratų teismo išduotus arešto orderius, orderius dėl perdavimo, sulaikymo ir leidimus valdyti pagal bet kurį iš teisės aktų, įskaitant teisės aktus, apimančius baudų ir bendruomenės nuobaudų išieškojimą. Kai kurie magistratų teismai gali nuspręsti sudaryti sutartis ir vykdymo užduotis perduoti atestuotiems vykdymo pareigūnams.

Naudojimasis teisininkų ir kitų teisės specialistų paslaugomis

Nėra kreditoriui taikomos pareigos prašymą dėl vykdymo teikti naudojantis teisininko ar bet kurio kito teisės specialisto paslaugomis.

Tačiau vykdymo procedūros gali būti sudėtingos, ypač Aukštajame teisme. Todėl prieš pradedant vykdymo procedūrą kreditoriams rekomenduojama naudotis solisitorių, teisės centro arba Piliečių konsultavimo biuro paslaugomis.

Vykdymo išlaidos

Kiekvieno vykdymo būdo atveju taikomi skirtingi žyminiai mokesčiai. Nors, kaip pirmiau minėta, teismas žyminį mokestį pridės prie atsakovo skolos sumos, tačiau teismas negali sugrąžinti kreditoriui jo sumokėto mokesčio, jeigu jis neatgaus pinigų iš atsakovo. Žyminius mokesčius priklausomai nuo vykdymo būdo galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kaip pirmiau minėta, Anglijoje ir Velse sprendimą dėl taikytino vykdymo būdo savo nuožiūra priima teismo sprendime nurodytas kreditorius. Atsakingi kreditoriai, kurių prašymu priimtas galiojantis teismo sprendimas ir kurie vis dar nėra gavę mokėjimo, turi teisę tą sprendimą įvykdyti jiems priimtiniausiomis numatytomis priemonėmis. Todėl, jeigu priimtas galiojantis teismo sprendimas ir pateiktas tinkamas prašymas, teismas privalo atsižvelgti į kreditoriaus pageidavimus ir taikyti kreditoriaus pasirinktą vykdymo būdą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipiami į šį turtą:

• banko sąskaitas, taikant nutarties dėl trečiųjų šalių (arba skolininko, teismo įpareigoto sumokėti trečiajam asmeniui) skolų priėmimo procedūrą;
• materialųjį kilnojamą turtą, perimant jo valdymą;
• įregistruotas transporto priemones, perimant jų valdymą;
• nekilnojamąjį turtą, taikant nutarties dėl teisių suvaržymo procedūrą;
• darbo užmokestį arba atlyginimus, taikant pajamų arešto procedūrą.

Vykdymo pareigūnas gali paimti tik turtą, kuris priklauso atsakovui arba kurio bendraturtis jis yra.  Vykdymas negali būti taikomas šiam turtui:

a) daiktams arba įrangai (pavyzdžiui, įrankiams, knygoms, telefonams, kompiuterinei įrangai ir transporto priemonėms), kurie reikalingi asmeniniam skolininko naudojimui jo darbo, verslo, prekybos, profesinėms, studijų ar švietimo reikmėms, tačiau bet kuriuo atveju bendra daiktų arba įrangos, kuriems taikoma išimtis, vertė negali viršyti 1 350 GBP;

b) rūbams, patalynei, baldams, buitinei įrangai, daiktams ir maisto atsargoms, pagrįstai reikalingiems pagrindiniams buitiniams skolininko ir visų jo šeimos narių poreikiams patenkinti, įskaitant (sąrašas neišsamus):

i) viryklę arba mikrobangų krosnelę;

ii) šaldytuvą;

iii) skalbimo mašiną;

iv) pakankamai didelį valgomąjį stalą ir pakankamą kiekį valgomojo kėdžių skolininkui ir visiems jo šeimos nariams atsisėsti;

v) lovas ir patalynę, kurių pakaktų skolininkui ir visiems jo šeimos nariams;

vi) vieną laidinį telefoną arba, jeigu patalpose laidinio telefono nėra, mobilųjį arba interneto telefono aparatą, kuriuo galėtų naudotis skolininkas arba jo šeimos narys;

vii) visus daiktus arba įrangą, kurių pagrįstai reikia šiems tikslams:

skolininko arba jo šeimos nario medicininei priežiūrai;

saugumo name užtikrinimui; arba

namo saugumui (pavyzdžiui, signalizacijos sistema) arba saugumui name užtikrinti;

viii) pakankamą kiekį lempų ir šildytuvų arba kitų prietaisų, skirtų patalpoms apšviesti arba apšildyti, kad būtų patenkinti pagrindiniai skolininko šeimos poreikiai dėl šildymo ir apšvietimo; ir

ix) visus daiktus arba įrangą, kurių pagrįstai reikia pasirūpinti šiais asmenimis:

asmenimis iki 18 metų amžiaus;

neįgaliaisiais; arba

senyvo amžiaus asmenimis;

c) pagalbiniams šunims (įskaitant šunis vedlius, šunis – asmenų, turinčių klausos sutrikimų, pagalbininkus, ir neįgaliesiems padedančius šunis), aviganiams, sarginiams šunims ir gyvūnams augintiniams;

d) transporto priemonei, pažymėtai ženklu „neįgalusis“, nes ji naudojama arba yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ji naudojama neįgaliesiems vežti;

e) transporto priemonei (neatsižvelgiant į tai, ar ji priklauso valstybei), kuri naudojama arba yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ji naudojama policijos, ugniagesių arba greitosios pagalbos reikmėms ir

f) transporto priemonei, pažymėtai galiojančiu ženklu „Jungtinės Karalystės medicinos asociacija“ arba kitos skubią medicininę pagalbą užtikrinančios įstaigos ženklu arba yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ji naudojama skubios medicininės pagalbos reikmėms.

Visus vykdymo pareigūno paimamus daiktus turi būti galimybė parduoti aukcione. Vykdymo pareigūnai nepaims daiktų, jeigu, jų manymu, už juos nebus sumokėta pakankamai pagal nurodymą, atskaičiavus jų paėmimo ir pardavimo aukcione išlaidas.

Priimdamas nutartį dėl pajamų arešto teismas atsižvelgs į tai, kiek lėšų atsakovui reikia maistui, nuomai ar būsto paskolai ir pagrindiniams poreikiams bei įprastinėms sąskaitoms, pavyzdžiui, už elektrą, apmokėti. Tai vadinama „apsaugotų pajamų norma“. Jeigu atsakovo uždarbis viršija apsaugotų pajamų normą, nutartis bus priimta.

Kiek tai susiję su nutartimi dėl trečiųjų šalių skolų, teismo sprendime nurodytas skolininkas, kuriam neleidžiama išsiimti pinigų iš savo banko arba statybos draugijos sąskaitos, ir kuris nurodo, kad dėl to jo šeima susiduria su sunkumais dėl įprastų pragyvenimo išlaidų, gali paprašyti teismo priimti nutartį dėl pagalbinės išmokos, pagal kurią būtų leista atlikti vieną ar daugiau mokėjimų konkretiems subjektams.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Tiek skolininkams, tiek trečiosioms šalims gali būti taikomos sankcijos dėl teismo nurodymų nevykdymo, jeigu jie nevykdo teismo nutartyse nurodytų reikalavimų. Sankcijos, kurios gali būti taikomos dėl teismo nurodymų nevykdymo, apima „atsakomybės dėl teismo nurodymų nevykdymo netaikymą“ (tai yra teismo atsiprašymas teismo posėdyje), baudas ir, šiurkščiausiais nurodymų nevykdymo atvejais, laisvės atėmimo iki 14 dienų bausmę.

Bankams nustatyti tam tikri įsipareigojimai dėl informacijos atskleidimo ir banko sąskaitų arešto. Bankas, gavęs nutartį dėl trečiųjų šalių skolų, priimtą dėl vieno iš jo klientų, negali atskleisti, kiek pinigų yra sąskaitoje. Jis gali nurodyti, kad sąskaitoje pinigų nėra, kad pinigų nepakanka visai sumai apmokėti, tačiau gali sumokėti dalį sumos, arba kad yra pakankamai pinigų visai reikalaujamai sumai apmokėti. Galioja tam tikros labai griežtos duomenų apsaugos nuostatos, kuriomis nustatoma, kokią informaciją, išskyrus pirmiau nurodytą, bankas gali teikti.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Visose nutartyse nurodomas suteiktas terminas, per kurį turi būti pateikta atitinkama informacija arba įvykdyta teismo nutartis, jose taip pat nurodytos griežčiausios sankcijos, kurios gali būti taikomos dėl teismo nutarties nevykdymo.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Teismų taikomi vykdymo būdai (nutartys dėl teisių suvaržymo, nutartys dėl pajamų arešto ir nutartys dėl trečiųjų šalių skolų) įgyvendinami pagal dviejų etapų procesą. Pirminiame proceso etape vykdoma tik dokumentais grindžiama teisminė funkcija ir teismo sprendime nurodytas skolininkas šiame etape neatlieka jokių veiksmų. Vis dėlto tam, kad nutartys dėl pajamų arešto ir nutartys dėl trečiųjų šalių skolų pasiektų galutinį etapą, turi būti surengtas teismo posėdis, į kurį kviečiamas dalyvauti teismo sprendime nurodytas skolininkas ir kuriame jis galės nurodyti priežastis, dėl kurių atitinkamas vykdymo būdas neturėtų būti taikomas. „Galutinis“ posėdis rengiamas tame pačiame teisme, kuriame pateiktas pirminis prašymas dėl to vykdymo būdo taikymo (jeigu nėra konkretaus kitokio prašymo). Apie posėdžio datą šalims bus pranešta labai iš anksto ir visais atvejais nustatytas minimalus privalomas laikotarpis tarp „pirminio“ etapo, pranešimo apie „galutinį“ posėdį ir paties „galutinio“ posėdžio, kad skolininkas (ir visos kitos atitinkamos, tiesiogiai susijusios trečiosios šalys, pavyzdžiui, bankas, kai kalbama apie nutartį dėl trečiųjų šalių skolų) turėtų laiko pasiruošti posėdžiui. Jeigu „galutinio“ posėdžio data šalims netinkama, jie gali turėti galimybę ją pavėlinti, nustatant abiem šalims tinkamesnę datą. Jeigu taip nutiktų, pirminė nutartis lieka galioti, tačiau nutartis negali tapti „galutine“ kol nesurengtas toks posėdis.

Kalbant apie nutartis dėl teisių suvaržymo, pirminę nutartį kreditorius įteikia skolininkui ir išskyrus atvejus, kai skolininkas pareiškia prieštaravimą, pirminė nutartis tampa galutine nerengiant posėdžio, nebent teismas nusprendžia, kad posėdis būtinas. Skolininkas turi atsakyti per 10 dienų nuo informacijos apie posėdžio laiką įteikimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimą dėl pirminės nutarties arba teismas perduoda atvejį, byla perduodama teismui, kuris priėmė sprendimą ir nustatoma posėdžio data. Posėdyje dalyvauja tiek kreditorius, tiek skolininkas.

Teismui priėmus nutartį sprendimas yra neskundžiamas. Atitinkamomis aplinkybėmis skundai arba prašymai dėl panaikinimo gali būti teikiami tik dėl pirminio teismo sprendimo, kuriuo kreditoriui suteikta teisė reikalauti vykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimo vykdymą teismas gali atšaukti tik tuo atveju, jeigu patenkinamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo arba sprendimas panaikinamas. Jeigu teismo sprendimas apskundžiamas po to, kai teismas leido kreditoriui teikti prašymą dėl vykdymo, leidimas gali būti sustabdytas teismui pateikus prašymą. Antstoliai negali paimti turto, tačiau jis toliau jį turi aprašinėti (sudaryti sąrašą turto, kuris vėliau gali būti areštuotas ir paimtas parduoti).

Jeigu kreditorius teismui pateikė tinkamą prašymą dėl vykdymo, šis teismas negali neleisti taikyti kreditoriaus pasirinkto vykdymo būdo. Todėl kreditoriui nėra būtinybės turėti galimybę apskųsti sprendimą dėl priemonių taikymo.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Leidimai ir įsakymai dėl valdymo yra terminuoti. Leidimas ir įsakymas galioja 12 mėnesių ir teismo nutartimi gali būti pratęsti papildomiems 12 mėnesių.

Pagal turto valdymo perėmimo procedūrą apie vykdymą skolininkui turi būti pranešta prieš 7 dienas, kad jis turėtų galimybę sumokėti skolą ir išlaidas prieš vykdymo pareigūnui perimant turto valdymą. Teismo nutartimi laikotarpis gali būti sutrumpintas, jeigu yra įrodymų, kad skolininkas perkels turtą, kad išvengtų vykdymo.

Kai skolininkas yra privatus asmuo, vykdymo pareigūnas negali turto valdymo perimti iki 6.00 val. ir po 21.00 val.

Vykdymo pareigūnas negali patekti į patalpas, kad perimtų turto valdymą, jeigu patalpose, kuriose yra turtas, yra tik vaikas arba pažeidžiamas asmuo (neatsižvelgiant į tai, ar jų yra daugiau nei vienas ar yra abu).

Kai skolininkas yra pažeidžiamas asmuo, su turto valdymo perėmimo vykdymo etapu susijęs mokestis ar mokesčiai neišieškomi, išskyrus atvejus, kai vykdymo pareigūnas prieš perimdamas turtą suteikė skolininkui tinkamą galimybę gauti pagalbą ir konsultuotis.

Susijusios nuorodos

Teisingumo ministerija

Vykdymo civiline tvarka asociacija

Aukštojo teismo vykdymo pareigūnų asociacija

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimų vykdymas – tai teisinis procesas, kuriuo priverčiama vykdyti teismo sprendimą, nutartį arba dekretą.

Šiaurės Airijoje galioja unikali teismo civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymo sistema. Daugumoje bendrosios teisės sistemų teismo sprendimai vykdomi pagal papildomas teismų nutartis. Šiaurės Airijoje teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus, susijusius su pinigų, daiktų ir turto išieškojimu, vykdo centrinė įstaiga, vadinama Teismų sprendimų vykdymo įstaiga, kuri atlieka administracinę ir teisminę funkcijas.

Teismų sprendimų vykdymo įstaiga įsteigta 1971 m., o nuo 1979 m. ją valdo Šiaurės Airijos bendrosios praktikos ir specializuotų teismų tarnyba. Teismų sprendimų vykdymo įstaigos įgaliojimai ir procedūros nustatyti 1981 m. Sprendimų vykdymo potvarkyje (Šiaurės Airija) (toliau – 1981 m. potvarkis) ir 1981 m. Sprendimų vykdymo taisyklėse (Šiaurės Airija) (SR 1981/147).

Vykdymo būdai yra tokie:

Nutartis, kurioje skolininkui nurodoma sumokėti skolą dalimis – tai nutartis, kuria nurodoma skolą sumokėti dalimis, jeigu Teismų sprendimų vykdymo įstaiga yra įsitikinusi, kad skolininkas turi arba turės galimybę sumokėti visą arba dalį skolos sumos per pagrįstą terminą.

Nutartis dėl pajamų arešto – tai skolininko darbdaviui skirta nutartis, kuria reikalaujama, kad jis periodiškai išskaičiuotų atitinkamas sumas iš skolininko atlyginimo ar darbo užmokesčio ir šias sumas pervestų Teismų sprendimų vykdymo įstaigai. Ši nutartis skiriasi nuo daugelio kitų vykdymo nutarčių tuo, kad Teismų sprendimų vykdymo įstaiga neturi teisės jos priimti, jeigu to neprašo kreditorius.  Teismų sprendimų vykdymo įstaiga taip pat gali sustabdyti nutarties įteikimą darbdaviui, jeigu ji mano, kad skolininkas savanoriškai mokės įstaigai.

Nutartis dėl arešto – šia nutartimi Teismų sprendimų vykdymo įstaigai suteikiama teisė areštuoti ir parduoti tam tikrus skolininko daiktus ir kitą turtą. Turtas perduodamas Teismų sprendimų vykdymo įstaigai saugoti ir laikyti ir teisės į jį apribojamos kreditoriaus, kurio prašymu priimta nutartis, naudai.

Nutartis dėl teisių į žemę suvaržymo – ši nutartis dažniausiai naudojama išieškant dideles skolas ir paprastai naudojama kartu su kitu vykdymo būdu. Šia nutartimi, ją vertinant atskirai, nėra praktiškai išieškoma skola. norėdamas parduoti turtą kreditorius turi imtis veiksmų – pateikti prašymą teismui dėl jam įkeisto turto; 1981 m. potvarkyje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl nutarčių, susijusių su kitokio pobūdžio turto įkeitimu, priėmimu.

Nutartis dėl lėšų gavėjo paskyrimo ir Nutartis pagal Karūnos proceso aktą – pagal nutartį dėl lėšų gavėjo paskyrimo Vyriausiasis vykdymo pareigūnas paskiriamas visų mokėjimų, kuriuos gali turėti teisę gauti skolininkas, gavėju. Pavyzdžiui, mokėjimai, dėl kurių gali būti priimta nutartis dėl lėšų gavėjo paskyrimo, apima žemės nuomos mokestį ir gautą pelną, grąžinamąsias palūkanas pagal testamentą arba sumas, mokėtinas sutartį sudariusiam savarankiškai dirbančiam skolininkui, arba mokėjimus, mokėtinus pagal civilinį ieškinį, pareikštą kitam asmeniui arba bendrovei.

Nutartis dėl skolų (skolininko) arešto – pagal nutartį dėl skolų arešto reikalaujama, kad asmens, teismo sprendimu pripažinto skolininku, skolininkas (arba skolininkas, teismo įpareigotas sumokėti trečiajam asmeniui) sumokėtų skolą kreditoriui arba jo vardu. Taip bet kuriam kreditoriui suteikiamas apsaugoto kreditoriaus statusas, kuris galioja mokėtinoms arba besikaupiančioms skoloms.

Nutartys dėl žemės valdymo perdavimo – teismo sprendimas dėl žemės valdymo vykdomas nutartimi dėl žemės valdymo perdavimo ir Teismų sprendimų vykdymo įstaigai suteikiama teisė iškeldinti bet kurį žemę valdantį asmenį, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra atsakovas.

Nutartis dėl daiktų perdavimo – teismo sprendimas dėl daiktų valdymo vykdomas nutartimi dėl daiktų perdavimo. Teismų sprendimų vykdymo įstaiga daiktus perima ir juos grąžina kreditoriui.  Šios nutarties nereikėtų painioti su nutartimi dėl arešto, nes daiktai nėra parduodami.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Teismų sprendimų vykdymo įstaiga
Laganside House
23-27 Oxford Street
Belfastas
BT1 3LA

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Visi asmenys, turintys teisę reikalauti įvykdyti teismo sprendimą, gali, sumokėję atitinkamą mokestį, pateikti prašymą Teismų sprendimų vykdymo įstaigai dėl to teismo sprendimo įvykdymo. Prieš teikiant prašymą, skolininkui turi būti pateiktas „pranešimas apie ketinimą teikti prašymą dėl vykdymo“. Kai per dešimt dienų nuo pranešimo apie ketinimą teikti prašymą dėl vykdymo skolininkas neįvykdo teismo sprendimo, prašymą pateikęs asmuo gali pradėti vykdymo veiksmus. Pirminis prašymas turi būti pateiktas visais atvejais, kai visų mokėtinų sumų likutis viršija 3 000 GBP. Tai leidžia teismo sprendime nurodytam kreditoriui prašyti išduoti deponavimo nurodymą ir ataskaitą dėl skolininko galimybių, kad galėtų būti priimtas labiau pagrįstas sprendimas dėl vykdymo veiksmų ėmimosi.

Kai prašymas priimtas, Teismų sprendimų vykdymo įstaiga skolininkui nedelsiant įteikia „deponavimo nurodymą“, kuriame nurodomi tam tikri skolininko daiktai (taikomos nedidelės išimtys, pavyzdžiui, neįtraukiami buities daiktai), kurie turi būti perduoti Teismų sprendimų vykdymo įstaigai turėti ir valdyti, kad jie nebūtų perleisti. Deponavimo nurodymas įvykdomas tik tada, kai sumokama teismo sprendime nurodyta suma arba patenkinamas prašymas įvykdyti teismo sprendimą.

Kitas vykdymo proceso etapas yra informacijos apie skolininko galimybes surinkimas, kuris yra itin svarbus siekiant nustatyti vykdymo priemones. Reikalaujama, kad teismo sprendime nurodytas skolininkas vykdymo pareigūnui pateiktų pareigūno reikalaujamą informaciją apie savo galimybes. Teismo sprendime nurodytas skolininkas apklausiamas savo namuose arba jam nurodoma atvykti pas paskirtą pareigūną apklausai.

Iš vykdymo pareigūno gavęs ataskaitą vykdantysis teismo pareigūnas (žr. toliau) arba Vyriausiasis vykdymo pareigūnas priima laikiną sprendimą dėl prašymo įvykdyti sprendimą patenkinimo. Tik vykdantysis teismo pareigūnas gali priimti nutartis dėl arešto, skolininko, teismo įpareigoto sumokėti trečiajam asmeniui, ir nutartis dėl lėšų gavėjo paskyrimo, taip pat nutartis pagal Karūnos proceso aktą. Nagrinėjamos finansinės ir kitos svarbios skolininko aplinkybės ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausių teismo sprendimo įvykdymo priemonių arba apsisprendžiama dėl galimybės apskritai įvykdyti teismo sprendimą. Šalims pateikiama informacija ir suteikiama galimybė pareikšti prieštaravimus. Jei prieštaravimai nepateikiami, sprendimas yra patvirtintas, tačiau jeigu pateikiamas prieštaravimas, suplanuojama apklausa pas Vykdomojo teismo pareigūną.

Vykdymo pareigūnų statusas, funkcijos, atsakomybės ir įgaliojimai

Teismų sprendimų vykdymo įstaigai vadovauja vyriausiasis pareigūnas, kuriam suteikiamas Vykdomojo teismo pareigūno (tam tikras teismo pareigūnas) statusas ir rangas, o jos darbuotojai, be kita ko, yra Vyriausiasis vykdymo pareigūnas (ir pavaduotojas), Paskirtieji pareigūnai ir Vykdymo pareigūnai, kurių kiekvienas paskirtas Šiaurės Airijos apygardai.

Teismų sprendimų vykdymo įstaigai suteikti įgaliojimai savo jurisdikcijai įgyvendinti yra nurodyti 1981 m. potvarkyje. Itin svarbus įgaliojimas priimti įvairias pirmiau nurodytas nutartis dėl vykdymo. Teismų sprendimų vykdymo įstaigai suteikti papildomi įgaliojimai, kad ji teiktų pagalbą vykdymo procese. Tai, be kita ko, teisė teikti deponavimo nurodymus ir procesai, susiję su liudytojų dalyvavimu ir apklausa, skolininkų galimybių nagrinėjimas, įskaitant trečiųjų šalių (kurios gali turėti informacijos apie skolininko galimybes ir turtą) analizę ir pinigų, išieškotų vykdant teismo sprendimus, surinkimas.

Teismų sprendimų vykdymo įstaiga taip pat turi teisę atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo. 1981 m. potvarkyje nenurodyti tokio galimo atsisakymo pagrindai, tačiau taip paprastai bus, kai prašymą pateikęs asmuo neturi teisės reikalauti įvykdyti teismo sprendimą. Kai teismo sprendimas negali būti įvykdytas per pagrįstą laikotarpį (priimant bet kurią nutartį dėl vykdymo), Teismų sprendimų vykdymo įstaiga gali pateikti pranešimą ir pažymą dėl nevykdytinumo. Teismų sprendimų vykdymo įstaiga taip pat turi plačius įgaliojimus atidėti bet kurio teismo sprendimo vykdymą apskritai arba tam tikromis sąlygomis.

Naudojimasis teisininkų ir kitų teisės specialistų paslaugomis

Susitikime su Vykdomuoju teismo pareigūnu gali dalyvauti pati su nutartimi susijusi šalis arba asmuo, arba jų advokatas arba solisitorius.

Vykdymo išlaidos

Teismo sprendimų vykdymo sistema Šiaurės Airijoje finansuojama jos naudotojų mokamais mokesčiais. Mokėtini mokesčiai nustatyti 1996 m. Teismo sprendimų vykdymo mokesčių potvarkio (su pakeitimais) (SR 1996/101) priedo 1 dalyje ir jų dydis priklauso nuo pagal teismo sprendimą išieškotinos sumos, o su šiuo metu taikomais mokesčiais galima susipažinti Šiaurės Airijos teismų tarnybos interneto svetainėje.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Teismų sprendimų vykdymo įstaigos jurisdikcija nustatyta 1981 m. potvarkyje ir apima šiuos teismo sprendimus:

• teismo sprendimai dėl pinigų, įskaitant bet kurios Šiaurės Airijos teismų instancijos sprendimus, užsienio valstybėse priimti teismo sprendimai, užregistruoti Šiaurės Airijoje, ir kai kurie teismo sprendimai, priimti pagal Europos teisės aktus skolų arba žalos išieškojimo srityje, taip pat tam tikri specializuotų teismų ir arbitražo sprendimai;
• teismo sprendimai, pagal kuriuos asmuo turi teisę valdyti bet kurį žemės plotą, visų pirma įkeitimo kreditorių naudai priimtos nutartys dėl valdymo, nors jos priimamos taip pat ir privataus bei viešojo sektorių žemės valdytojų naudai;
• teismo sprendimai, pagal kuriuos asmuo turi teisę perimti daiktus;
• teismo sprendimai, pagal kuriuos reikalaujama, kad asmuo teisme sumokėtų tam tikrą sumą arba atliktų tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą, ir sprendimai prieš bendrovę;
• Teismų sprendimų vykdymo įstaigos įgaliojimams vykdyti teismo sprendimą taikomi tam tikri apribojimai, be kita ko, šiais atvejais:
• jei teismo sprendimas gali būti vykdomas tik gavus teismo, kuris priėmė atitinkamą nutartį, leidimą, pirmiausia reikia gauti teismo leidimą;
• jei teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas arba atidėtas, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo gali būti patenkintas tik atšaukus sprendimą sustabdyti arba atidėti vykdymą;
• jei praėjo šešeri metai ar daugiau nuo tada, kai teismo sprendimas tapo vykdytinas, jis negali būti vykdomas. Siekiant gauti leidimą sprendimą įvykdyti vėliau, galima teikti prašymą Vykdančiajam teismo pareigūnui.
• Atitinkamo asmens nenaudai priimtas teismo sprendimas, kai jį priima ne pats teismas arba ne pagal atitinkamame teisme taikomas taisykles, gali būti vykdomas tik gavus teismo leidimą.

Sprendimą dėl nutarties dėl vykdymo tipo pasirinkimo priima Teismų sprendimų vykdymo įstaiga ir prašymą dėl vykdymo pateikęs asmuo negali reikalauti taikyti konkretų vykdymo būdą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Taikant pajamų arešto procedūrą vykdymo veiksmai gali būti nukreipiami į darbo užmokestį arba atlyginimą. Išskaičiuojama suma apskaičiuojama atsižvelgiant į „įprastą išskaičiavimo normą“ ir „apsaugotų pajamų normą“. Pirmoji yra norma, kurią, Teismų sprendimų vykdymo įstaigos manymu, pagrįsta taikyti skolininko pajamoms, kad būtų įvykdyti jo įsipareigojimai pagal teismo sprendimą. Pastaroji yra norma, iki kurios, Teismų sprendimų vykdymo įstaigos manymu, skolininko pajamos gali būti sumažinamos, atsižvelgiant į jo pajamas ir poreikius.

Turtas, kurio atžvilgiu gali būti priimta nutartis dėl arešto, skirstomas į keturias kategorijas:

• daiktai, kurių pardavimu skolininkas yra suinteresuotas;
• pinigai, įsakomieji vekseliai, obligacijos ir paprastieji vekseliai bei bet kurie kiti skolininkui priklausantys laidavimo dokumentai;
• bet koks gyvybės draudimas, kur skolininkas nurodytas vieninteliu naudos gavėju; ir
• skolininko sutuoktinio daiktai, kai teismo sprendime nurodyta skola yra susijusi su įgytais daiktais arba suteiktomis paslaugomis, arba nuoma ar mokesčiais, mokėtinais už naudojimąsi patalpomis, kuriomis bendrai disponuoja ir jomis naudojasi skolininkas ir jo šeima.

Turtas, nepatenkantis į areštuojamo turto apimtį, apima, be kita ko, rūbus, baldus, patalynę ir kitus esminius buities daiktus; skolininko versle naudojamus įrankius ir reikmenis, kurių vertė yra iki 200 GBP; kito asmens turtą, kuriuo skolininkas disponuoja patikos pagrindais; ir turtą, kuriuo disponuoja teismo paskirtas pinigų gavėjas.

Nutartis dėl teisių į žemę suvaržymo gali būti priimta dėl bet kurio skolininkui priklausančio žemės ploto ar žemės nuosavybės ir „žemės nuosavybė“ apima visą teisėtą arba teisingą nuosavybę ir interesus, servitutus, teises, dokumentus, reikalavimus, prašymus, įkeitimus, turto sulaikymo teises arba turto suvaržymus, taikomus žemės plotui arba susijusius su juo. Nutartys, susijusios su teisių suvaržymu, arba kitos panašios nutartys gali būti priimtos ne tik dėl žemės, bet ir dėl kitokio pobūdžio nuosavybės. Visų pirma jos susijusios su valdžios institucijų, valstybės įmonių arba organizacijų lėšomis arba vertybiniais popieriais; skoliniais įsipareigojimais; teismo fondu; ir privačių įmonių akcijomis.

Nutartis dėl skolų arešto gali būti priimta ne tik dėl pinigų, kuriuos klientas arba užsakovas yra skolingas teismo sprendime nurodytam skolininkui už atliktą darbą arba suteiktas paslaugas, arešto, bet taip pat dėl bet kokių pinigų, kuriuos teismo sprendime nurodytas skolininkas laiko banke arba statybos draugijoje.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Visų Teismų sprendimų vykdymo įstaigos priimtų nutarčių dėl vykdymo galia ir poveikis yra toks pat kaip Aukštojo teismo nutarties. Numatyti įvairūs papildomi vykdymo įgaliojimai, kuriais galima pasinaudoti, jeigu nutartis dėl vykdymo yra nevykdoma, įskaitant šiuos:

• įkalinimas iki šešių savaičių dėl sąmoningai nemokamų dalinių įmokų, mokėtinų pagal nutartį, kurioje skolininkui nurodoma sumokėti skolą dalimis, arba kitų piniginių sumų, nurodytų 1981 m. potvarkio 107 straipsnyje.
• Nutartys dėl laikino turto arešto, pagal kurias paskirtam areštuojamo turto administratoriui suteikiama teisė patekti į bet kurį žemės plotą, priklausantį asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas; gauti, laikinai areštuoti ir imti nuomos mokestį bei pajamas iš šio žemės ploto; ir paimti bet kokį asmeninį to asmens turtą ir taikyti jam laikiną areštą kol nutartis bus įvykdyta.

Dėl Teismų sprendimų vykdymo įstaigos nutarčių nevykdymo galima kreiptis į Aukštąjį teismą, kuris tokį pažeidimą nagrinėja taip, lyg jis būtų padarytas šio teismo atžvilgiu.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Teismo sprendimas dėl pinigų įvykdomas, kai sumokama arba atlyginama teismo sprendime nurodyta suma. Kai tai įvyksta, visos nutartys dėl vykdymo, susijusios su teismo sprendimu, laikomos įvykdytomis. Kai sėkmingai įvykdomos nutartys dėl žemės valdymo arba daiktų perdavimo, negali būti keliama jokia byla, išskyrus procesą, kuriuo siekiama išieškoti vykdymo išlaidas.

Kreditorius arba teismo sprendime nurodytas skolininkas gali Teismų sprendimų vykdymo įstaigai pateikti prašymą dėl nutarties dėl vykdymo panaikinimo, įvykdymo arba pakeitimo ir gali būti surengtas posėdis.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Įstaigos viduje Vyriausiasis vykdymo pareigūnas skundus teikia Vykdančiajam teismo pareigūnui.

Išorinius skundus dėl Teismų sprendimų vykdymo įstaigos veiksmų nagrinėja Aukštasis teismas, kai skundai susiję su faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais aspektais, nurodytais 1981 m. potvarkio 140 straipsnyje, o kitais atvejais skundai dėl teisinių aspektų nagrinėjami Apeliaciniame teisme. Nutartis dėl pajamų arešto yra vienintelio pobūdžio teismo sprendimo dėl pinigų įvykdymo nutartis, nurodyta 140 straipsnyje, ir nėra bendra tvarka suteikiamos teisės skųsti sprendimus dėl atsisakymo priimti atitinkamą nutartį dėl vykdymo.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Tam tikri apribojimai nustatyti 1981 m. Sprendimų vykdymo potvarkio (Šiaurės Airija) 17 straipsnyje ir 1981 m. Sprendimų vykdymo taisyklių (Šiaurės Airija) 5 straipsnyje.  Nustatyti apribojimai susiję su tam tikrais įvairiais atvejais, kai prašoma įvykdyti teismo sprendimą.  Apribojimai nustatyti siekiant tam tikrais atvejais apsaugoti skolininką, pavyzdžiui šiais atvejais (sąrašas neišsamus):

a) kai prieš pradedant vykdyti teismo sprendimą reikia gauti teismo leidimą;

b) kai teismas sustabdė arba atidėjo teismo sprendimo vykdymą, taip užkertant kelią teikti prašymą Teismų sprendimų vykdymo įstaigai dėl teismo sprendimo įvykdymo;

c) kai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo pateikiamas praėjus daugiau kaip 6 metams nuo tada, kai teismo sprendimas tapo vykdytinu.  Šiuo atveju kreditorius teiks prašymą Teismų sprendimų vykdymo įstaigai leisti vykdyti teismo sprendimą prieš pateikdamas prašymą dėl vykdymo – šiuo klausimu sprendimą priims Teismų sprendimų vykdymo įstaigos Vykdantysis teismo pareigūnas;

d) prašymas dėl vykdymo nebus priimtas praėjus daugiau kaip 12 metų nuo tada, kai teismo sprendimas tapo vykdytinas;

e) kai pateikiamas daugiau kaip vienas prašymas dėl to paties teismo sprendimo vykdymo.  Jeigu pateiktas daugiau kaip vienas prašymas, prieš pateikdamas dar vieną prašymą dėl to paties teismo sprendimo vykdymo kreditorius turės gauti Vyriausiojo vykdymo pareigūno leidimą;

f) kai priėmus teismo sprendimą kreditorius skolą perdavė trečiajai šaliai;

g) kai teismo sprendime teismas nustatė sąlygą, kuri nebuvo įvykdyta, taip užkertant kelią teikti prašymą Teismų sprendimų vykdymo įstaigai dėl teismo sprendimo įvykdymo;

h) prašymo dėl vykdymo priėmimas, kai pagal 103 straipsnį turi būti priimta nutartis dėl vykdymo atidėjimo.  Prieš teikiant prašymą dėl vykdymo turi būti gautas Vykdančiojo teismo pareigūno sprendimas;

i) prašymo dėl vykdymo priėmimas, kai pagal 14 straipsnio 1 dalį priimta nutartis dėl vykdymo atidėjimo, grindžiamo nemokumo pagrindais.

Jeigu Teismų sprendimų vykdymo įstaiga patvirtino, kad teismo sprendimas yra nevykdytinas (1981 m. Sprendimų vykdymo potvarkio (Šiaurės Airija) 19–21 straipsniai), pažyma gali būti panaikinta (kreditoriui pateikus prašymą). Vis dėlto tokiam veiksmui nustatytas 12 metų terminas nuo pažymos dėl nevykdytinumo išdavimo.

1989 m. Apribojimų (Šiaurės Airija) potvarkio 16 straipsnyje nustatyti teismo sprendimų vykdymo (ir delspinigių) apribojimai: sprendimai nebus vykdomi praėjus 6 metams nuo tada, kai sprendimas tapo vykdytinas.  Teismų sprendimų vykdymo įstaigos Vykdantysis teismo pareigūnas į tai atsižvelgs, nagrinėdamas prašymą dėl teismo sprendimo, kuris tapo vykdytinas anksčiau nei prieš 6 metus, vykdymo (žr. d punktą).

Susijusios nuorodos

Šiaurės Airijos teismų tarnyba

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Škotijoje sąvoka „išieškojimas“ apima tam tikrus teisinius procesus, kuriuos galima atlikti skolininkų atžvilgiu, siekiant išieškoti skolas kreditoriams. Išieškojimą galima kompetentingai atlikti tik turint teisėtą orderį, pvz., teismo įsakymą arba piniginės skolos dokumentą arba, vertinant plačiau, civilinių bylų teismo nutartį, kurioje, be kita ko, gali būti nurodyta atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti.

Įvairūs išieškojimo būdai – tai, be kita ko, pajamų areštas, trečiosios šalies žinioje esančių daiktų arba lėšų areštas, daiktų arba lėšų suvaržymas, apribojimas ir priteisimas už skolą.

Priteisimas už skolą

Priteisimas už skolą yra labai senas išieškojimo iš paveldimo turto būdas, kurio pasekmė yra paveldimas teisminis įkeitimas kreditoriaus naudai. Šis retai naudojamas išieškojimo būdas taikomas tik sesijos teismo procese. Kai išduodamas įsakymas dėl priteisimo, patvirtinta įsakymo kopija įtraukiama į atitinkamą Škotijos žemės registrą (Nekilnojamojo turto perleidimo registrą arba Žemės registrą) arba jame užregistruojama. Tada priteisimo siekiantis kreditorius paprastai gauna tas pačias teises kaip ir kiti kreditoriai, kurių naudai yra įkeistas paveldimas turtas, išskyrus turto pardavimo teisę. Kreditorius įgyja teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko iškeldinimo, jeigu turtas yra jo žinioje, arba ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti nuomos įmokas iš nuomininkų, jeigu turtas nuomojamas. Tik praėjus dešimčiai metų kreditorius gali kreiptis į teismą siekdamas tapti savininku ir parduoti turtą.

Trečiosios šalies žinioje esančių daiktų ar lėšų areštas

Areštas yra būdas išieškoti iš skolininkui priklausančio kilnojamojo turto, esančio trečiosios šalies žinioje. Nustačius areštą, trečioji šalis netenka teisės perduoti areštuotą turtą. Areštuojamos gali būti skolos, lėšos banko sąskaitoje, akcijos, patikos turtas, draudimo sutartys ir materialus kilnojamasis turtas. Skolininko žinioje esantis materialus kilnojamas turtas negali būti areštuojamas, nes tinkamas tokio turto išieškojimo būdas yra turto suvaržymas.

Daiktų suvaržymas

Kreditorius gali suvaržyti skolininko žinioje esantį materialų kilnojamąjį turtą ir jį parduoti aukcione nesumokėtoms skoloms susigrąžinti. Tačiau negalima suvaržyti tam tikrų daiktų, pvz., darbo įrankių arba knygų, reikalingų skolininkui, kad jis galėtų verstis savo profesija, arba transporto priemonių, kurių skolininkui pagrįstai reikia ir kurios neviršija nurodytos vertės. Naudojantis suvaržymu taip pat negalima perimti skolininko gyvenamajame būste esančių daiktų, nebent šerifo teismo teisėjas priėmė nutartį dėl išimtinio suvaržymo. Suvaržymu kreditoriui sudaromos sąlygos suvaržyti skolininko patalpose esančias pinigų sumas (grynuosius pinigus, įskaitant monetas ir banknotus užsienio valiuta, pašto perlaidas, banko dokumentus ir kt.), tačiau gyvenamajame būste esančių arba skolininko su savimi turimų pinigų suvaržyti negalima.

Pajamų areštas

Iš skolininko pajamų gali būti išieškoma taikant pajamų areštą (vienai konkrečiai skolai išieškoti), einamosios išlaikymo išmokos areštą (siekiant išieškoti ligos išmoką arba periodinę išmoką santuokos nutraukimo atveju) arba jungtinį arešto orderį (teismo išduotą orderį siekiant išieškoti dviejų ar daugiau tos pačios rūšies skolų sumokėjimą tuo pačiu metu). Kiekvieno asmens, privalančio mokėti vaiko išlaikymą pagal išlaikymo išmokų areštą, atžvilgiu pagal 1991 m. Vaiko išlaikymo įstatymą gali būti išduodamas atskaitymo iš pajamų orderis. Kai darbdaviui įteikiamas arešto grafikas, darbdavys turi iš skolininko pajamų atskaityti sumą, pagal įstatyme nustatytas lenteles apskaičiuojamą kiekvienai darbo užmokesčio gavimo dienai, ir mokėti ją kreditoriui, kol skola padengiama arba kol skolininkas nutraukia darbo santykius.

Iškeldinimas iš nekilnojamojo turto

Iškeldinimas gali būti atliekamas remiantis įsakymais išieškoti iš paveldimo nekilnojamojo turto, pašalinant arba iškeldinant asmenį. Sąvoka „pašalinimas“ naudojama tada, kai nuomotojas siekia susigrąžinti nekilnojamąjį turtą iš nuomininko. Iškeldinimas yra teisių gynimo priemonė, kuria pašalinamas gyventojas, neturintis teisės gyventi paveldimame nekilnojamojo turto objekte.

Apribojimas

Apribojimas yra asmeninis išieškojimo būdas, kuriuo skolininkui uždraudžiama parduoti arba kitaip perleisti ar įkeisti paveldimą turtą apribojimą taikančio kreditoriaus nenaudai. Tai padaroma užregistruojant apribojimą Apribojimų ir priteisto turto registre. Taikant apribojimą, jį inicijavusio asmens padėtis pagerinama tuo, kad skolininkui tampa sudėtinga perleisti paveldimą turtą, tačiau apribojimą inicijavusiam asmeniui nesuteikiama jokia daiktinė teisė į turtą. Apribojimas yra neigiamas, draudžiamasis išieškojimo būdas, galiojantis penkerius metus, tačiau apribojimas gali būti panaikintas anksčiau, jeigu jį inicijavęs kreditorius sutinka jį panaikinti; paprastai tai įvyksta, kai sumokama skola.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Kompetentingos vykdymo institucijos Škotijoje yra šerifo teismo antstoliai ir sesijos teismo antstoliai. Jiems kreditoriai paveda įvykdyti šerifo teismo arba sesijos teismo išduotas teismo nutartis ar orderius skolininkų atžvilgiu, taip pat skolos dokumentus, užregistruotus kaip vykdytinus Tarybos ir sesijos registre.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Bet kurioje Škotijos šerifo apylinkėje išduotos šerifo teismo ar sesijos teismo nutartys ar įsakymai, taip pat lygiaverčių valdžios institucijų išduoti nurodymai ar įsakymai (pvz., kaip vykdytinas užregistruotas skolos dokumentas) yra vykdytini.  Patvirtinta įsakymo kopija paprastai suteikia teisę atlikti visus teisėtus vykdymo veiksmus.

Atlikti išieškojimą paprastai privalo šerifo teismo antstoliai ir sesijos teismo antstoliai. Tai yra nepriklausomi už tam tikrus mokesčius dirbantys paslaugų teikėjai, turintys šerifo teismo pirmininko įgaliojimą veikti atitinkamoje šerifo apylinkėje. Šių antstolių darbą kontroliuoja ir prižiūri teismas, tačiau jie nėra tiesioginiai teismo darbuotojai. 1987 m. Skolininkų (Škotija) įstatyme nustatyta įstatyminė antstolių priėmimo į tarnybą, jų mokymo ir elgesio vykdant oficialias pareigas kontrolės sistema, o 2002 m. Skolų sureguliavimo ir suvaržymo (Škotija) įstatyme ir 2007 m. Bankroto, išieškojimo ir kt. (Škotija) įstatyme papildomai reglamentuojamos jų funkcijos ir elgesys. Be to, visi teismo antstoliai privalo vykdyti pareigas remdamiesi Konstitucija bei Sesijos teismų ir šerifo teismų antstolių asociacijos įstatais.

Advokato paslaugomis būtina naudotis atliekant tik kai kuriuos vykdymo procesus.

Šerifo teismo ir sesijos teismo antstolių taikomi mokesčiai už išieškojimą šiuo metu yra nurodyti 2013 m. Posėdžių įstatyme (Šerifo teismo antstolių mokesčiai) (SSI 2013/345) ir 2013 m. Posėdžių įstatyme (Sesijos teismo antstolių mokesčiai) (SSI 2013/346). Šios mokesčių lentelės nuolat keičiamos.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Vykdymui atlikti paprastai užtenka ieškovo (ieškinį pareiškusio asmens) naudai išduoto įsakymo. Tačiau, norint atlikti daugumą išieškojimo veiksmų, taip pat reikia, kad būtų įteiktas mokėjimo reikalavimas ir išduotas konsultavimo ir informavimo apie skolą dokumentas – tik tada galima išieškoti skolą. Mokėjimo reikalavimas yra skolininkui įteikiamas oficialus reikalavimas sumokėti sumą, kurią jis yra skolingas kreditoriui, su atitinkamomis palūkanomis ir išlaidomis. Mokėjimo reikalavimu skolininkui suteikiama 14 dienų (jeigu skolininkas yra Jungtinėje Karalystėje) mokėjimui atlikti. Jeigu skola per nurodytą laikotarpį nepadengiama, kreditorius gali imtis veiksmų mokėtinoms sumoms išieškoti. Konsultavimo ir informavimo apie skolą dokumente skolininkams patariama gauti finansinę konsultaciją.

Jeigu priimama nutartis dėl išimtinio suvaržymo, kreditorius turi dar kartą prašyti teismo konkretaus leidimo suvaržyti nebūtinus daiktus, laikomus skolininko gyvenamajame būste. Apsvarstydamas, ar priimti tokią nutartį, šerifo teismo teisėjas atsižvelgia į įvairius aspektus. Tai yra:

• skolos pobūdis (ir visų pirma tai, ar skola susijusi su kokiu nors mokesčiu ar muitu, ar su skolininko vykdoma veikla ar verslu);
• ar skolininkas gyvena nurodytame būste;
• ar skolininkas tame būste vykdo veiklą ar verslą;
• ar skolininkui suteikta finansinė konsultacija;
• ar baigėsi nutartyje ar nurodymuose pratęstas laikas skolai sumokėti ir
• Skolininko ir kreditoriaus susitarimas dėl skolos sureguliavimo.

Visų pirma šerifo teismo teisėjas turi būti įsitikinęs, kad kreditorius ėmėsi pagrįstų veiksmų siekdamas derybomis sureguliuoti skolą, kad kreditorius jau ėmėsi veiksmų skolai išieškoti, taikydamas areštą ar pajamų areštą, ir kad yra pagrįsta perspektyva, jog aukcione gauta suma už nebūtiną skolininko turtą bent jau prilygtų bendroms apytikrėms taikytinoms išlaidoms ir 100 GBP.

Taikant areštą suvaržomas trečiosios šalies žinioje esantis turtas (lėšos ir kilnojamieji daiktai) ir užtikrinama pirmumo teisė areštą taikančiam kreditoriui. Kai areštuojamos lėšos, jų areštas automatiškai panaikinamas po 14 savaičių, jeigu nėra pateikta prieštaravimo. Prieštaravimas turėtų būti pateikiamas šerifo teismo teisėjui ir turėtų būti grindžiamas tuo, kad areštas yra nepagrįstai griežta priemonė, kad šerifo teismo antstolis areštą atliko netinkamai arba kad areštuotos lėšos priklauso trečiajai šaliai (arba trečioji šalis jas valdo bendros nuosavybės teise kartu su skolininku). Siekdamas perimti areštuotą turtą, kreditorius turi pareikšti ieškinį dėl trečiosios šalies įpareigojimo perduoti turtą, ir jeigu teismas šį ieškinį patenkina, jis nurodo areštuotą turtą turinčiai trečiajai šaliai perduoti šį turtą kreditoriui.

Jeigu priteista skola praėjus dešimčiai metų lieka nesumokėta (the legal), asmuo, kuriam buvo priteista teisė išieškoti skolą, gali šią savo teisę paversti nesuvaržyta nuosavybės teise. Tai daroma sesijos teisme pareiškiant ieškinį dėl priteistos skolos sumokėjimo termino pabaigos patvirtinimo. Skolininkas gali užginčyti ieškinį dėl priteistos skolos sumokėjimo termino pabaigos patvirtinimo remdamasis tuo, kad skola jau sumokėta.

Apribojimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią apribojimo grafikas ir apribojimo vykdymo pažyma užregistruojami Apribojimų ir priteisto turto registre.  Tačiau jeigu pranešimas apie apribojimą užregistruojami Apribojimų ir priteisto turto registre, o apribojimo grafikas ir vykdymo pažyma užregistruojami per 21 dieną nuo šio pranešimo, apribojimas įsigalioja nuo to pranešimo užregistravimo dienos.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Kiekvienos rūšies turtą, išskyrus skolininko su savimi turimus pinigus, galima išieškoti tam tikru šiam turtui skirtu būdu.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Priteisimas už skolą

Priteisimo pasekmė yra paveldimas teisminis įkeitimas kreditoriaus naudai. Asmeniui, kuriam buvo suteikta teisė išieškoti skolą, įsakymu dėl priteisimo nesuteikiama teisė iš karto parduoti turtą: šiam asmeniui suteikiama tik teisė gauti nuomos pajamas, jeigu paveldimas turtas nuomojamas, arba iškeldinti skolininką, jeigu jis valdo turtą.

Trečiosios šalies žinioje esančių daiktų ar lėšų areštas

Arešto pasekmė yra trečiosios šalies žinioje esančių skolininkui priklausančių lėšų ir (arba) kilnojamojo turto įšaldymas. Trečiajai šaliai uždraudžiama be kreditoriaus sutikimo naudoti daiktus ar lėšas, jais disponuoti ar perduoti juos skolininkui. Kad areštuoti daiktai būtų perduoti kreditoriui, kreditorius turi pareikšti ieškinį dėl trečiosios šalies įpareigojimo perduoti turtą. Finansų įstaigos žinioje esančių areštuotų lėšų areštas automatiškai panaikinamas po 14 savaičių, jeigu nepateikiama prieštaravimo. Jeigu areštuotą turtą turinti trečioji šalis jį perleidžia, ji privalo areštą taikančiam kreditoriui atlyginti turto vertę. Teoriškai, pažeisdama areštą, ji taip pat parodo nepagarbą teismui. Areštuotą turtą turinčios trečiosios šalys privalo areštą taikančiam kreditoriui pranešti apie areštuoto turto buvimą arba jo dydį. Jeigu ši prievolė neįvykdoma, šerifo teismo teisėjas gali priimti nutartį, ja nurodydamas areštuotą turtą turinčiai trečiajai šaliai sumokėti areštą taikančiam kreditoriui tam tikrą pinigų sumą.

Pajamų areštas arba nutartis dėl einamosios išlaikymo išmokos

Kai darbdaviui įteikiamas pajamų arešto grafikas arba nutartis dėl einamosios išlaikymo išmokos, jis turi atskaityti apskaičiuotą sumą ir sumokėti ją kreditoriui.  Jeigu darbdavys nesilaiko sąlygų, jis privalo kreditoriui atlyginti pinigų sumą, kuri turėjo būti sumokėta.

Iškeldinimas iš nekilnojamojo turto

Įsakymu dėl iškeldinimo arba pašalinimo asmuo įpareigojamas išsikelti iš patvirtintame įsakyme nurodyto nekilnojamojo turto. Jeigu nutarties dėl iškeldinimo arba pašalinimo subjektas savanoriškai nevykdo įpareigojimo ir iki nurodytos datos neišsikelia, šerifo teismo antstoliai gali jį iškeldinti ir apsaugoti nekilnojamąjį turtą, prireikus padedant policijai. Prieš pašalinant arba iškeldinant asmenį iš nekilnojamojo turto, asmeniui, kurį norima iškeldinti, turi būti įteiktas nurodymas išsikelti iš paveldimo turto ir nurodyme įrašytas jo galiojimo laikotarpis turi būti pasibaigęs, nebent šerifo teismo teisėjas nurodė, kad šis reikalavimas netaikomas.

Apribojimas

Užregistravus apribojimą Apribojimų ir priteisto turto registre skolininkui užkertamas kelias parduoti ar kitaip perleisti arba įkeisti savo paveldimą turtą apribojimą inicijavusio asmens nenaudai.  Apribojimą inicijavęs asmuo gali nuginčyti bet kurį perleidimo dokumentą, standartinį įkeitimą ar dokumentą, kurį skolininkas išdavė pažeisdamas apribojimą.

Įsakymu ad factum praestandum skolininkui nurodoma atlikti kitokį veiksmą nei pinigų sumokėjimas ir šis įsakymas yra vykdytinas. Įsakymo sąlygose turi būti tiksliai nurodoma, ką reikia atlikti, ir kai kreipiamasi į teismą, pageidautina, kad būtų pateiktas alternatyvus prašymas priteisti nuostolių atlyginimą, jeigu įsakymas nevykdomas arba įvykdomas tik iš dalies. Įsakymo nevykdantis skolininkas negali būti įkalinamas, nebent asmuo, kurio iniciatyva buvo išduotas įsakymas (toliau – pareiškėjas) pateikia prašymą įsakymą išdavusiam teismui. Tada pareiškėjas turi įrodyti teismui, kad skolininkas tyčia atsisako vykdyti įsakymą. Jeigu tai įrodoma, teismas gali išduoti orderį įkalinti atsakovą bet kokiam laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 6 mėnesiai. Įkalinimu nepanaikinama įsakyme nustatyta prievolė.

Pinigų sumų suvaržymas

Suvaržymu kreditoriui sudaromos sąlygos suvaržyti ir perimti skolininko patalpose esančias pinigų sumas (grynuosius pinigus, įskaitant monetas ir banknotus užsienio valiuta, pašto perlaidas, banko dokumentus ir kt.), tačiau gyvenamajame būste esančių arba skolininko su savimi turimų pinigų suvaržyti negalima.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Priteisimas už skolą

Išdavus įsakymą patvirtinta jo kopija užregistruojama atitinkamame Škotijos žemės registre.  Tada įsakymas įsigalioja ir tik praėjus dešimčiai metų kreditorius gali kreiptis į teismą siekdamas tapti savininku ir parduoti turtą.

Trečiosios šalies žinioje esančių daiktų ar lėšų areštas

Teismo sprendimui įvykdyti skirtas areštas laikomas sėkmingu arba nesėkmingu.  Pavyzdžiui, arešto orderis gali būti įteiktas bankui, tačiau jeigu skolininkas tame banke neturi sąskaitos arba visose sąskaitose turi nepakankamai lėšų, tada areštu lėšų suvaržyti nepavyksta.

Daiktų suvaržymas

Areštas galioja tik šešis mėnesius nuo tos dienos, kai daiktas areštuojamas, arba galioja tol, kol praeina 20 dienų nuo tos dienos, kai areštuotas daiktas buvo pašalintas iš vietos, kurioje buvo areštuotas, priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė. Nutartyje dėl išimtinio suvaržymo nurodomas laikotarpis, per kurį ji turi būti įvykdyta.

Pajamų areštas arba nutartis dėl einamosios išlaikymo išmokos

Pajamų arešto grafiko arba einamosios išlaikymo išmokos arešto orderio įteikimas laikomas sėkmingu arba nesėkmingu. Jeigu skolininkas nėra susijęs darbo santykiais su asmeniu, kuriam įteikiamas grafikas, įteikimas netenka galios. Jeigu skolininkas yra įdarbintas, įteikimas galioja, kol skola padengiama arba skolininkas išeina iš darbo.

Iškeldinimas iš nekilnojamojo turto

Išieškojimas pagal įsakymą dėl iškeldinimo arba pašalinimo turi būti vykdomas nepagrįstai nedelsiant.  Apibrėžties, kas galėtų būti laikoma nepagrįstu delsimu, nėra.  Tai priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių.

Apribojimas

Apribojimas netenka galios praėjus penkeriems metams.  Jis gali būti atnaujinamas, jeigu apribojimą inicijavęs asmuo teismui pateikia prašymą.  Įsakyme ad factum praestandum turi būti tiksliai nurodyta, koks veiksmas turi būti atliktas, ir laikas, per kurį jis turi būti atliktas.

Pinigų sumų suvaržymas

Pinigų sumų suvaržymas laikomas sėkmingu arba nesėkmingu.  Pavyzdžiui, jeigu šerifo teismo teisėjas skolininko patalpose neranda lėšų, tada pinigų sumų suvaržymas laikomas nepavykusiu.  Jeigu pinigų sumų suvaržymas yra sėkmingas, tada teismo antstolis (šerifo teismo antstolis arba sesijos teismo antstolis), prieš pasibaigiant 14 dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti pinigų sumų suvaržymo dieną, privalo pateikti šerifo teismo teisėjui ataskaitą.  Teismo antstolis ataskaitos kopijas turi nusiųsti skolininkui ir kreditoriui.  Jeigu šerifo teismo teisėjas atsisako priimti ataskaitą, suvaržymas netenka galios.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Darbdavys arba skolininkas gali prašyti šerifo teismo teisėjo priimti nutartį, kuria nutartis dėl einamosios išlaikymo išmokos būtų paskelbta negaliojančia arba netekusia galios. Be to, jeigu skolininkas įtikina šerifo teismo teisėją, jog nėra tikėtina, kad jis ir vėl neįvykdys įsipareigojimo atlikti mokėjimą, šerifo teismo teisėjas gali priimti nutartį dėl suvaržymo atšaukimo.

Skolininkas, asmuo, kurio žinioje yra areštuotas turtas, arba trečioji šalis, pateikdami prieštaravimą, gali prašyti šerifo teismo teisėjo priimti nutartį, kuria areštas būtų atšaukiamas arba apribojamas.  Šis prieštaravimas turi būti pateiktas per keturias savaites nuo arešto įvykdymo.

Bet kurią šerifo teismo teisėjo nutartį, priimtą dėl suvaržymo arba išimtinio suvaržymo, galima apskųsti.  Skundą šerifo teismo pirmininkui galima pateikti tik šerifo teismo teisėjui leidus ir tik teisės klausimu. Šerifo teismo pirmininko nutartis dėl tokio skundo yra galutinė.

Apribojimas gali būti panaikintas arba atšauktas remiantis tuo, kad jis yra procedūros požiūriu netinkamas, ir tuo, kad įsakymas dėl mokėjimo buvo pripažintas negaliojančiu.

Kai įsakymas įvykdomas, pašalinimo arba iškeldinimo apskųsti nebegalima.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Skolininko įsitraukimas į skolos sureguliavimo procesą

Jeigu skolininkui skiriamas privalomas administravimas arba su juo sudaroma patikos sutartis, saugomos patikos sutartis arba skolos mokėjimo programa pagal skolos sureguliavimo schemą, kreditoriai tam tikromis sąlygomis negali skolininko atžvilgiu vykdyti tolesnių išieškojimo veiksmų. Vietoj to kreditorius paprastai turi ieškoti galimybių reikalavimą sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, pateikti skolininko patikėtiniui arba įtraukti skolą į kurią nors iš skolos mokėjimo programų.

Išieškojimo sustabdymas

Išieškojimo sustabdymas į visus Škotijoje vykdomus įstatyminius skolos sureguliavimo procesus turi būti įtraukiamas 1985 m. Bankroto (Škotija) įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2015 m. balandžio 1 d. pagal 2014 m. Konsultavimo bankroto ir skolų klausimais (Škotija) įstatymą. T. y., jeigu asmuo praneša, kad jis nori kreiptis dėl įstatyminio skolos sureguliavimo proceso, jam suteikiamas šešių savaičių apsaugos nuo kreditorių vykdomų išieškojimo veiksmų laikotarpis. Tai yra tas pats šešių savaičių laikotarpis, šiuo metu taikomas pagal 2007 m. Bankroto ir išieškojimo (Škotija) įstatymą, kuriuo buvo nustatytas išieškojimo sustabdymas skolininkui, ketinančiam prašyti arba pateikusiam prašymą taikyti skolos mokėjimo programą, arba šešių savaičių laikotarpis, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skolininkas praneša skolos sureguliavimo schemos administratoriui, kad jis ketina prašyti taikyti skolos mokėjimo programą. Vis dėlto šie šešių savaičių sustabdymo laikotarpiai tam tikromis aplinkybėmis gali būti trumpinami arba pratęsiami.  [Pagal 2020 m. Koronaviruso (Škotija) įstatymą sustabdymo laikotarpis pratęstas iki šešių mėnesių – šis pakeitimas galios iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir jo galiojimas gali būti dar kartą pratęsiamas administraciniais teisės aktais].

Mokėjimo laikas

Skolininko atžvilgiu išduodamas įsakymą sumokėti tam tikrų rūšių skolas, teismas gali nurodyti mokėjimo laiką, kad mokėtiną sumą būtų galima per tam tikrą laiką sumokėti dalimis. Be to, kai išieškojimo veiksmai jau pradėti, teismas gali priimti nutartį dėl mokėjimo laiko. Nors nurodymas ar nutartis dėl mokėjimo laiko galioja, pagal ją negali būti įteikiamas mokėjimo reikalavimas ar reikalavimas atlikti kokius nors išieškojimo veiksmus skolos sumokėjimui užtikrinti.

Vykdymo terminai

Jeigu po to, kai prievolė tapo vykdytina, ji išbuvo neįvykdyta nepertraukiamą 20 metų laikotarpį ir nebuvo pateiktas atitinkamas reikalavimas, o prievolės egzistavimas nebuvo atitinkamai pripažintas, tada prievolė išnyksta. Taigi, jeigu pagal teismo įsakymą arba skolos dokumentą nepertraukiamą 20 metų laikotarpį nesiimama jokių išieškojimo veiksmų, o skolininkas raštu vienareikšmiškai nepripažįsta prievolės ir ji nepripažįstama jo vardu, prievolė išnyksta. Tačiau jeigu kreditorius atlieka išieškojimo veiksmus, kuriais vykdomas įsakymas arba skolos dokumentas, o skolininkas aiškiai kreditoriui pripažįsta, kad skola dar egzistuoja, kreditoriui suteikiama dar 20 metų, per kuriuos jis gali siekti, kad skolininkas iki galo įvykdytų reikalavimą.

Susijusios nuorodos

Accountant in Bankruptcy

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimų vykdymas – tai teismo sankcionuoti veiksmai, kurių imamasi siekiant priverstinai įvykdyti teismo sprendimą skolininkų atžvilgiu, kad jie laikytųsi teismo nurodymų. Teismo sprendimo vykdymo būdą pasirenka tik kreditorius.

Nuspręsdamas, kurį būdą pasirinkti, kreditorius privalo įvertinti, ar:

• tikėtina, kad jis iš skolininko atgaus savo pinigus ir teismo mokestį;
• skolininkas yra skolingas kitiems asmenims pinigų arba ar jo atžvilgiu priimti kiti teismo sprendimai;
• skolininkas turi kokių nors daiktų arba turto, kurį galima paimti ir parduoti aukcione;
• skolininkas turi darbą;
• skolininkas turi kitų pajamų, pvz., pajamų iš investicijų;
• skolininkas turi banko, kredito unijos arba kitokią sąskaitą;
• skolininkas turi nekilnojamojo turto (namą) arba
• kurie nors kiti asmenys yra skolingi skolininkui.

Toliau pateikiama informacija apie įvairių rūšių teismo sprendimų vykdymo priemones. Kreditorius turėtų pasirinkti tokį būdą, kurį taikant yra didžiausia tikimybė susigrąžinti jam priklausančius pinigus.

Teismas negali garantuoti, kad kreditorius atgaus savo pinigus, o teismo mokestis mokamas už kiekvieną atliktą veiksmą. Teismas mokestį įtraukia į skolininko grąžintiną sumą, tačiau teismas negali grąžinti kreditoriaus sumokėtų sumų, jeigu pastarasis neatgauna pinigų iš skolininko.

Toliau aprašomi įvairūs teismo sprendimų vykdymo būdai.

Daiktų areštas

Teismo sprendimų vykdymas – tai civilinio teismo sprendimų vykdymo užtikrinimas areštuojant daiktus. Norint, kad būtų pradėtas priverstinis vykdymas, būtina kreiptis į teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas bus naudingas tik jeigu skolininkas turi:

• pakankamai daiktų kreditoriaus nurodytu adresu, kuriuos būtų galima parduoti aukcione ir surinkti pinigų, arba
• visus pinigus, kurių reikalaujama pagal vykdomąjį raštą (kad būtų nutrauktas daiktų pardavimas).

Teismas vykdomąjį raštą gali išduoti, jeigu skolininkas:

• nesumokėjo pinigų sumos arba buvo įpareigotas tai padaryti, arba
• nesilaikė bent vieno savo mokėjimų termino.

Antstoliai ne visada gali paimti ir parduoti skolininko daiktus. Pavyzdžiui, jie negali paimti būtiniausių namų apyvokos daiktų ir prekiautojo įrankių arba daiktų, dėl kurių sudarytos pirkimo išsimokėtinai arba nuomos sutartys. Antstolis nepaima skolininko daiktų, jeigu jų vertė yra per maža, kad būtų galima grąžinti vykdomajame rašte nurodytą sumą, atskaičius daiktų paėmimo ir pardavimo išlaidas. Aukcionuose daiktai parduodami tik už dalį jų pradinės vertės. Be to, gali būti, kad skolininko daiktus antstoliai areštavo vadovaudamiesi kitu vykdomuoju raštu.

Trečiosios šalies skolos rašteliai

Kreditorius gali prašyti Aukščiausiojo Teismo, kad skolininkui skolinga trečioji šalis vietoje skolininko skolą grąžintų kreditoriui. Praktiškai šis metodas naudojamas areštuojant lėšas, kurias skolininkas gali turėti banko sąskaitose. Jeigu banko sąskaitose esančių lėšų nepakanka skolai sumokėti, tuomet tokias lėšas galima panaudoti siekiant grąžinti bent tam tikrą grąžintinos sumos dalį.

Bankroto byla

Jeigu grąžintina suma yra didesnė nei 750 GBP, kreditorius taip pat gali kreiptis prašydamas paskelbti skolininko bankrotą. Ši byla iškeliama Aukščiausiajame Teisme. Tačiau tai gali brangiai kainuoti.

Šaukimas atvykti

Aukščiausiojo Teismo Ieškinių dėl nedidelių sumų (ieškiniai, kurių suma neviršija 10 000 GBP) skyriuje kreditorius gali prašyti išduoti šaukimą į teismą. Tuomet teismas gali įpareigoti sumokėti mokėtiną skolą dalimis, o už šios pareigos nevykdymą tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė.

Įsakymai gauti informaciją

Nors ši procedūra pati savaime nėra vykdymo būdas, ji sudaro sąlygas apklausti skolininkus siekiant gauti informacijos apie jų turtą, kad kreditorius galėtų priimti labiau pagrįstą sprendimą dėl teismo sprendimo vykdymo būdo, kurį jis norėtų taikyti.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Už teismo sprendimų vykdymą atsako Gibraltaro Aukščiausiasis Teismas.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Aukščiausiasis Teismas (įskaitant jo Ieškinių dėl nedidelių sumų skyrių) gali priimti nutartį dėl vykdymo bylose, kuriose jis priėmė sprendimą.

Gibraltare antstoliai yra teismo tarnybos darbuotojai, taigi ir valstybės tarnautojai. Jie sprendžia su teismuose priimtų ir užregistruotų sprendimų ir (arba) nutarčių vykdymu susijusius klausimus. Jie vykdo vykdomuosius raštus, sugrąžina žemės valdymo teises, remdamiesi vykdomuoju raštu dėl valdymo, ir sugrąžina prekes, remdamiesi vykdomaisiais raštais dėl prekių grąžinimo. Be to, antstoliai vykdo kitas pareigas, įskaitant asmeninį dokumentų įteikimą ir vykdomuosius raštus dėl asmenų perdavimo.

Naudojimasis advokatų ir kitų teisės specialistų paslaugomis

Kreditorius neprivalo savo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo pateikti per advokatą arba bet kurį kitą teisės specialistą.

Teismo sprendimų vykdymo procedūros gali būti sudėtingos, išskyrus Aukščiausiojo Teismo Ieškinių dėl nedidelių sumų skyriaus priimtų sprendimų vykdymą. Kreditoriai gali norėti konsultuotis, todėl prieš prasidedant teismo sprendimo vykdymo procedūrai kreipiasi į advokatą arba Piliečių konsultacijų biurą.

Teismo sprendimų vykdymo išlaidų dydis

Už kiekvieną teismo sprendimo vykdymo būdą taikomi skirtingi teismo mokesčiai. Kaip minėta, nors teismas mokestį įtraukia į skolininko grąžintiną sumą, tačiau teismas negali grąžinti kreditoriaus sumokėtų sumų, jeigu pastarasis neatgauna pinigų iš skolininko. Daugiau informacijos apie taikomus mokesčius galima gauti Aukščiausiojo Teismo raštinėje adresu 277 Main Street, Gibraltaras, arba skambinant telefonu (+350) 200 75608.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kaip minėta, Gibraltare teismo sprendimo vykdymo būdą, kuris bus naudojamas, pasirenka tik kreditorius. Atsakingi kreditoriai, kurie teismuose gavo galiojantį sprendimą ir jiems dar nebuvo sumokėta, turi teisę į tai, kad tas teismo sprendimas būtų įvykdytas naudojant jiems prieinamas tinkamiausias priemones. Todėl jeigu yra priimtas galiojantis sprendimas ir pateikiamas tinkamas prašymas, teismas privalo gerbti kreditoriaus pasirinktą vykdymo būdą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymo veiksmai gali būti nukreipti į šį turtą:

• banko sąskaitas taikant trečiosios šalies skolos raštelių procedūrą;
• materialų kilnojamąjį turtą imantis priverstinių vykdymo veiksmų;
• nekilnojamąjį turtą taikant įsakymo dėl turto suvaržymo priėmimo procedūrą.

Nėra griežto ir išsamaus daiktų, kuriems negali būti taikomas turto aprašas, sąrašo. Tačiau galioja tam tikros rekomendacijos. Antstolis gali paimti tik skolininkui arba skolininko bendraturčiams priklausančius daiktus.

Visi antstolio paimami daiktai turi turėti tam tikrą piniginę vertę, kurią būtų galima gauti aukcione. Antstolis nepaima daiktų, jeigu mano, kad, sumokėjus tų daiktų paėmimo ir pardavimo aukcione išlaidas, už juos gautų pajamų nepakaks vykdomajame rašte nurodytai sumai grąžinti.

Antstoliai negali paimti:

• daiktų, kurių skolininkui reikia darbo arba verslo reikmėms, pvz., prekiautojo įrankių arba knygų;
• būtiniausių namų apyvokos daiktų, kurie reikalingi skolininkui ir jo šeimai, pvz., drabužių arba patalynės;
• daiktų, dėl kurių sudarytos išperkamosios nuomos, paprastos nuomos arba pirkimo išsimokėtinai sutartys (įskaitant automobilius);
• daiktų, kuriuos antstoliai jau galbūt konfiskavo remdamiesi kitu vykdomuoju raštu, arba
• įrankių, kurie nėra susiję su vykdoma veikla (pvz., biuro baldai, mašinos ir transporto priemonės, dėl kurių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis).

Todėl trečiosios šalies skolos raštelių atveju skolininkas, kuriam neleidžiama pasiimti pinigų iš savo sąskaitos banke arba kredito unijoje ir kuris teigia, kad jis arba jo šeima susiduria su sunkumais sumokant įprastas pragyvenimo išlaidas, gali kreiptis į teismą prašydamas priimti nutartį dėl pagalbos išmokos, pagal kurią konkretiems asmenims gali būti sumokėta viena ar daugiau išmokų.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Jeigu skolininkai ir trečiosios šalys nesilaiko teismo nutartyse išdėstytų reikalavimų, jiems gali būti skiriamos sankcijos už teismo negerbimą. Baudos, kurios gali būti skirtos, apima „atsiprašymą už negerbimą“ (t. y. atsiprašymas teisėjo akivaizdoje atvirame teismo posėdyje), baudas, o rimčiausiais atvejais – laisvės atėmimo iki 14 dienų bausmę.

Bankai turi tam tikras pareigas, susijusias su informacijos atskleidimu ir banko sąskaitų areštu. Jeigu bankas gauna trečiosios šalies skolos raštelį dėl vieno iš savo klientų, bankas neprivalo atskleisti, kiek pinigų laikoma sąskaitoje. Jis gali nurodyti, kad sąskaitoje nėra pinigų, kad nepakanka lėšų visai sumai atlyginti, tačiau gali sumokėti dalį sumos, arba nurodyti, kad yra pakankamai lėšų visai prašomai sumai atlyginti. Galioja labai griežtos duomenų apsaugos nuostatos, kuriomis reglamentuojama, kokią informaciją, išskyrus nurodytą, gali pateikti bankas.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Visose nutartyse nurodomas terminas atitinkamai informacijai pateikti arba laikytis teismo nutarties, taip pat pateikiama informacija apie didžiausias baudas, kurios gali būti skirtos teismo nutarties nesilaikymo atveju.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Visi teismo taikomi vykdymo būdai (išieškojimo įsakymai ir trečiosios šalies skolos rašteliai) yra susiję su dviejų etapų procesu. Tarpinis proceso etapas yra išimtinai dokumentų nagrinėjimu pagrįsta teismo funkcija, o skolininkas šiame etape neatlieka jokio vaidmens. Tačiau taikant kiekvieną metodą ir siekiant pereiti prie galutinio etapo, turi būti surengtas teismo posėdis, į kurį kviečiamas skolininkas ir kuriame jis gali nurodyti visas priežastis, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti suplanuoto vykdymo metodo. Apie teismo posėdžio datą gerokai iš anksto pranešama visoms šalims ir visais atvejais galioja nustatytas minimalus laikotarpis, kuris turi praeiti nuo tarpinio etapo, pranešimo apie „galutinį“ teismo posėdį iki paties „galutinio“ teismo posėdžio, kad skolininkas (ir bet kuri suinteresuotoji tiesiogiai dalyvaujanti trečioji šalis, pvz., bankas byloje dėl trečiosios šalies skolos raštelių) turėtų pakankamai laiko pasirengti bylai. Jeigu šalims „galutinio“ teismo posėdžio data yra nepatogi, ji gali būti pakeista, kad tiktų abiem šalims. Jeigu taip atsitiktų, tarpinė nutartis galiotų toliau, tačiau nutartis negali būti „galutinė“ iki to laiko, kol neįvyksta tas teismo posėdis.

Teismui priėmus savo nutartį sprendimo negalima apskųsti. Atitinkamomis aplinkybėmis skundus arba prašymus dėl panaikinimo galima pateikti tik dėl originalaus sprendimo, kuriuo kreditoriui visų pirma suteikti įgaliojimai prašyti vykdyti sprendimą. Vykdymo procesą teismas gali panaikinti tik jeigu sprendimas sėkmingai ginčijamas apeliaciniu skundu arba yra panaikinamas. Jeigu sprendimas ginčijamas po to, kai teismas patenkino kreditoriaus prašymą dėl vykdymo, orderio vykdymas gali būti sustabdomas teismo prašymu. Antstoliai negali paimti daiktų, tačiau jie privalo toliau juos aprašyti (t. y. įtraukti į sąrašą daiktus, kuriuos vėliau būtų galima konfiskuoti ir paimti siekiant parduoti).

Jeigu kreditorius teismui pateikė teisingą prašymą dėl vykdymo, tas teismas negali atsisakyti taikyti kreditoriaus pasirinkto vykdymo būdo. Todėl kreditoriui nereikalingos jokios sprendimo, kuriuo patvirtinamas vykdymo būdas, apskundimo priemonės.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Orderiui arba vykdomajam raštui taikomas tam tikras terminas. Orderis ir vykdomasis raštas galioja 12 mėnesių ir teismo nutartimi jo galiojimo terminas gali būti pratęstas dar 12 mėnesių.

Pradedant taikyti daiktų perėmimo procedūrą, skolininką reikia informuoti, kad jo daiktai buvo areštuoti ir kad jis per 5 dienas gali su antstoliais sudaryti susitarimą dėl laikino disponavimo daiktais. Pagal šį susitarimą skolininkui leidžiama išlaikyti daiktus. Jeigu skolininkas susitarimo nepasirašo per 5 dienas, antstoliai gali paimti prekes ir perduoti jas į aukcioną.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.