

Informacijos paieška pagal regionus
Teismo sprendimų civilinėse bylose, įskaitant komercines bylas, vykdymo taisyklės nustatytos Lenkijos civilinio proceso kodekse (lenk. Kodeks postępowania cywilnego).
Vykdymas – procedūra, kai kompetentingos nacionalinės institucijos taiko teisės aktuose nustatytas prievartos priemones siekdamos susigrąžinti kreditoriams įsiskolintus mokėjimus pagal vykdomąjį dokumentą. Vykdymo procesas pradedamas pateikus vykdymo prašymą.
Vykdomasis dokumentas yra vykdymo pagrindas. Paprastai vykdomasis dokumentas – tai vykdomasis raštas, kuriame padarytas vykdomasis įrašas (Civilinio proceso kodekso 776 straipsnis). Šio įrašo nereikalaujama vykdant kai kurias teismo nutartis, priimtas valstybės narės lygmeniu, arba taikius susitarimus ir oficialius dokumentus, nurodytus Civilinio proceso kodekso 115314 straipsnyje. Jei šie teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir oficialūs dokumentai atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, jie yra vykdomieji dokumentai, kuriuos kreditoriai gali tiesiogiai pateikti vykdymo institucijai.
Vykdymo bylose dalyvauja dviejų rūšių institucijos:
Vykdytinumo procedūros ir vykdymo bylos paskelbimo šalys yra skolininkas ir kreditorius.
Lenkijos teisėje skiriamos tokios vykdymo procedūros:
kai yra vykdomi piniginiai reikalavimai, kylantys iš:
Kai yra vykdomi nepiniginiai reikalavimai, kylantys iš:
Pagal Civilinio proceso kodekso 758 straipsnį klausimai, susiję su vykdymu, priskiriami apylinkių teismų ir jų vardu veikiančių antstolių jurisdikcijai.
Pagal Civilinio proceso kodekso 803 straipsnį vykdomasis dokumentas yra pagrindas patenkinti visą reikalavimą, susijusį su visų rūšių skolininko turtu, nebent yra nustatyta kitaip. Įgyvendinimo institucija nėra įgaliota nagrinėti vykdomojo dokumento, kuriam taikoma ši prievolė, galiojimo.
Paprastai vykdomasis įrašas padaromas vykdomajame dokumente.
Pagal 777 straipsnį vykdomaisiais dokumentais laikoma:
Skolininkas pareiškimą dėl savanoriško pritarimo vykdymui taip pat gali padaryti atskiru notariniu aktu.
Vykdomuoju dokumentu gali būti laikomos tik galiojančios teismo nutartys, kuriose padarytas vykdomasis įrašas, arba kurios yra vykdytinos iš karto (pagal nutartį dėl nedelsiamo vykdytinumo, kuri priimta ex officio arba prašant bet kuriai bylos šaliai). Notarinis aktas prilyginamas vykdomajam dokumentui, jei jis atitinka Civilinio proceso kodekse ir notarinėse taisyklėse nustatytas sąlygas.
Kiti vykdomieji dokumentai yra: išrašas iš reikalavimų sąrašo bankroto byloje; teisiškai galiojantis susitarimas su banku; planas paskirstyti sumas, gautas atėmus nuosavybės teisę iš įkeisto turto savininko; banko vykdomasis dokumentas, numatytas bankų teisės aktuose, tačiau tik po to, kai teismas padaro vykdomąjį įrašą; užsienio valstybių teismų sprendimai ir šiuose teismuose sudarytos taikos sutartys, po to, kai Lenkijos teismai paskelbė jas vykdytinomis. Teismų sprendimai, priimti užsienio valstybių teismų civilinėse bylose ir vykdytini teismo keliu, laikomi vykdomaisiais dokumentais, po to, kai Lenkijos teismas pripažįsta juos vykdytinais. Dokumentas paskelbiamas vykdytinu, jei atitinkamas teismo sprendimas vykdytinas kilmės šalyje ir jei nekyla 1146 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kliūčių.
Vykdytinas dokumentas suteikia pagrindą iškelti vykdymo bylą. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padaro vykdomąjį įrašą teismo priimtuose vykdomuosiuose dokumentuose (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis).
Prašymus dėl vykdomojo įrašo padarymo teismas išnagrinėja nepagrįstai nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo pateikimo jurisdikciją turinčiai institucijai (Civilinio proceso kodekso 7811 straipsnis) dienos. Vykdomasis įrašas ex officio padaromas dokumentuose, kurie yra priimami bylose, kurios yra arba galėjo būti iškeltos ex officio. Teismas įtraukia vykdomąjį įrašą į mokėjimo nurodymus, priimtus bylose dėl teismo įsakymo, nagrinėjamose elektroninėmis priemonėmis arba ex officio iš karto po to, kai jie tampa galutiniai (Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis).
Paprastai vykdymo byla keliama pagal prašymą. Byloje, kuri gali būti iškelta ex officio, vykdymo procedūra gali būti pradėta ex officio gavus bylą nagrinėjančio jurisdikciją turinčio pirmosios instancijos teismo ar antstolio prašymą (Civilinio proceso kodekso 796 straipsnio 1 dalis).
Prašymą iškelti vykdymo bylą kreditorius gali pateikti jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui arba prie šio teismo priskirtam antstoliui. Šį prašymą taip pat gali pateikti kitos kompetentingos institucijos (teismas arba prokuroras bylose, susijusiose su baudų, piniginių baudų, teismo mokesčių ir proceso išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą, išieškojimu).
Paprastai prašymai iškelti vykdymo bylą pateikiami raštu. Būtina pridėti vykdomąjį dokumentą.
Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas mokesčių surinkimas ir dydis, nustatytos 1967 m. rugpjūčio 20 d. Teismo antstolių ir vykdymo įstatyme (lenk. Ustawa o komornikach sądowych i egzekucji). Pagal šio įstatymo 43 straipsnį antstolis taiko vykdymo mokesčius už teismo nutarties vykdymą ir kitų įstatyme nustatytų veiksmų atlikimą.
Taikomi tokie vykdymo mokesčiai:
Fiksuotas mokestis sudaro 40 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (51 straipsnis) ir yra mokamas:
Už daiktų išnešimą ar asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, kaip antai: prieškambarių, laiptinių, koridorių, verandų, vonios kambarių, sandėliukų, lodžijų ir kt.
Ieškinys vykdymo byloje pareiškiamas kreditoriaus pateikiamu prašymu, prie kurio pridedamas vykdomasis dokumentas. Prašyme būtina nurodyti skolininką ir apibrėžti vykdymo būdą, t. y. nurodyti atitinkamas nuosavybės teises. Jei siekiama įvykdyti su turtu susijusius reikalavimus, taip pat būtina nurodyti Žemės registrą. Jei vykdymas susijęs su kilnojamuoju turtu, nebūtina išsamiai aprašyti kiekvieno kilnojamojo daikto, nes vykdymas nukreipiamas į visą skolininko kilnojamąjį turtą.
Vykdymas gali būti nukreiptas į visus skolininkui priklausančius daiktus ar įrenginius: kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, banko sąskaitas, kilnojamojo turto dalį, jūrų laivus ir kitus skolininko reikalavimus bei nuosavybes teises.
Civilinio proceso kodekso 829–831 straipsniuose nustatyti tam tikri apribojimai, taikomi daiktui ar įrenginiui, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas. Pagal šias nuostatas vykdymo negalima nukreipti į toliau nurodytus daiktus ar įrenginius: asmeninius ir namų ūkio reikmenis, patalynę, apatinius ir kasdienius drabužius, kurių gali pagrįstai reikėti siekiant patenkinti svarbiausius skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buitinius poreikius, taip pat drabužius, kurių skolininkui gali reikėti siekiant atlikti viešąsias ar profesines pareigas; maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos siekiant patenkinti pagrindinius skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikius; įrankius ir kitas priemones, kurių skolininkui gali reikėti siekiant atlikti mokamą darbą, taip pat žaliavas, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybos procesams, išskyrus motorines transporto priemones.
Be Civilinio proceso kodekso, taikomos ir kitos nacionalinės taisyklės, kuriomis apibrėžiama, į kokius reikalavimus negalima nukreipti vykdymo, ir tai, kokiu mastu ši išimtis taikoma (pvz., Darbo kodekse (lenk. Kodeks pracy) nurodyta, į kokią darbo užmokesčio dalį gali būti nukreiptas vykdymas).
Vykdomasis dokumentas suteikia pagrindą įvykdyti visą reikalavimą, nukreipiant jį į visą skolininko turtą, nebent nurodyta kitaip.
Skolininkai turi teisę valdyti savo turtą, nebent teismas iš jų atima šią teisę.
Iškėlus vykdymo bylą dėl kilnojamojo turto, antstolis areštuoja turtą ir surašo arešto protokolą. Uždėjus areštą areštuoto kilnojamojo turto valdymas neturi įtakos tolesnei bylos eigai, o pirkėjui gali būti iškelta vykdymo byla dėl areštuoto kilnojamojo turto. Tačiau antstolis dėl svarbių priežasčių bet kuriuo bylos etapu gali perduoti areštuoto kilnojamojo turto kontrolę kitam asmeniui, taip pat ir kreditoriui.
Jei ieškinys vykdymo byloje pareiškiamas dėl nekilnojamojo turto, antstolis prašo skolininko sumokėti skolą per dvi savaites, o jei jis to nepadaro, taikomos tokios priemonės kaip turto aprašas ir vertės nustatymas. Nekilnojamojo turto valdymas po jo arešto neturi įtakos tolesnei bylos eigai. Pirkėjas gali dalyvauti byloje kaip skolininkas.
Jei skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba nesikišti į kreditoriaus veiksmus, teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, skiria skolininkui baudą, jei jis nevykdo savo prievolės. Jei skolininkas nesumoka baudos, jis suimamas. Taigi skolininkui gali būti atimta laisvė, jei jis nesumoka baudos, kuri paskirta kaip prievartos priemonė.
Civilinio proceso kodekse vykdymo prašymų terminai nenustatyti. Tačiau pagal Lenkijos teisę galutiniu teismo ar kitos bylas nagrinėti paskirtos institucijos sprendimu, arbitražo teismo sprendimu nustatytiems reikalavimams arba reikalavimams, nustatytiems susitarimu, sudarytu teisme ar arbitražo teisme, arba tarpininko akivaizdoje sudarytu ir teismo patvirtintu susitarimu nustatytiems reikalavimams taikomas 10 metų senaties terminas, net jei šių reikalavimų senaties terminas yra trumpesnis (Civilinio kodekso (lenk. Kodeks cywilny) 125 straipsnio 1 dalis). Jeigu tokia tvarka patvirtinti reikalavimai apima prievoles, kurių senaties terminas jau suėjęs, visiems būsimiems reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas.
Vykdymo prašymus nagrinėja kompetentinga institucija, siekdama nustatyti, ar jie atitinka formalius reikalavimus ir priimtinumo kriterijus. Jei atitinkami reikalavimai neįvykdomi, prašymas gali būti atmestas arba vykdymo byla gali būti nutraukta.
Bylos šalys gali apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo įrašo padarymo.
Vykdymo bylose galimos tokios teisių gynimo priemonės:
Pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas negali būti nukreipiamas į:
1) namų ūkio reikmenis, patalynę, apatinius ir kasdienius drabužius, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems buitiniams skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių poreikiams patenkinti, taip pat drabužius, kurių skolininkui gal reikėti jo viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti;
2) maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams patenkinti;
3) vieną karvę, dvi ožkas ar tris avis, kurios yra būtinos skolininko ir jo išlaikytinių pragyvenimui, kad jie turėtų pakankamai pašarų ir kraiko, kurių užtektų iki kito derliaus;
4) priemones ir kitus įrankius, kurių gali reikėti skolininkui asmeniškai, kad jis galėtų atlikti mokamą darbą, taip pat visas žaliavas, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybos procesui, išskyrus motorines transporto priemones;
5) atlyginimo sumą, atitinkančią tą atlyginimo dalį, į kurią negalima nukreipti vykdymo, iki kito mokėjimo dienos, jei skolininkas periodiškai gauna fiksuotą atlyginimą, o jeigu skolininkas negauna fiksuoto atlyginimo – sumą, atitinkančią skolininko ir jo šeimos narių dviejų savaičių pragyvenimo lėšas;
6) daiktus ar įrangą, reikalingą mokymosi tikslais, asmeninius dokumentus, apdovanojimus ir daiktus, naudojamus religijos išpažinimui, taip pat kasdienius daiktus, kurie gali būti parduoti tik už gerokai mažesnę kainą nei jų pradinė vertė, tačiau jie turi didelę praktinę reikšmę skolininkui;
7) lėšas, laikomas sąskaitoje, nurodytoje 2004 m. balandžio 20 d. Pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo įstatymo (lenk. Ustawa o organizacji rynku mleka i przetworów mlecznych) (Dziennik Ustaw, 2013, 50 ir 1272 punktai) 36 straipsnio 4a dalies 25 punkte;
8) vaistus, kaip apibrėžta 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatyme (lenk. Prawo farmaceutyczne) (Dziennik Ustaw, 2008, Nr. 45, 271 punktas, su pakeitimais), kurie yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros subjekto veikimą trijų mėnesių laikotarpį, kaip apibrėžta nuostatose dėl medicininės veiklos, ir medicinos priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą šio subjekto veiklą, kaip apibrėžta 2010 m. gegužės 20 d. Medicinos priemonių įstatyme (lenk. Ustawa o wyrobach medycznych) (Dziennik Ustaw, Nr. 107, 679 punktas; 2011/102, 586 punktas ir 2011/113, 657 punktas);
9) daiktus ar įrangą, kuri yra būtina dėl skolininko ar jo šeimos narių negalios.
Pagal 831 straipsnio 1 dalį vykdymo negalima nukreipti į:
1) mokėjimus ir išmokas natūra, kurios yra atidėtos išlaidoms ar verslo kelionių išlaidoms padengti;
2) sumas, skirtas iš valstybės biudžeto specialiems tikslams (visų pirma stipendijoms ir paramos programoms), nebent reikalavimas, kurį siekiama įvykdyti, buvo nustatytas siekiant šių tikslų arba dėl išlaikymo prievolių;
3) programų, finansuojamų 2009 m. rugpjūčio 27 d. Viešųjų finansų įstatymo (lenk.Ustawa o finansach publicznych) (Dziennik Ustaw, 2013, 885, 938 ir 1646 punktai) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytomis lėšomis, išteklius, nebent vykdomas reikalavimas skirtas projektui, kuriam skirtos šios lėšos, įgyvendinti;
4) neperleidžiamas teises, nebent pagal susitarimą jos tampa perleidžiamos ir suteiktų paslaugų galima priverstinai reikalauti arba šios teisės įgyvendinimą galima patikėti kitam subjektui;
5) asmens draudimo išmokas ir turto draudimo reikalavimus pagal teisės aktuose, Finansų ministro ir Teisingumo ministro nustatytus apribojimus; tai netaikoma vykdymo priemonėms, kuriomis siekiama patenkinti reikalavimus, kylančius iš išlaikymo prievolių;
6) socialinę paramą, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatyme (lenk. Ustawa o pomocy społecznej) (Dziennik Ustaw, 2013, 182 punktas su pakeitimais);
7) sumas, mokėtinas skolininkui iš valstybės biudžeto ar Nacionalinio sveikatos fondo teikiant sveikatos priežiūros išmokas, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatyme dėl valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros (lenk. Ustawa o świadczeniach opieki zdrowotnej finansowanych ze środków publicznych) (Dziennik Ustaw, 2008/164, 1027 punktas su pakeitimais), prieš nutraukiant šių išmokų mokėjimą, jei jų suma atitinka 75 proc. kiekvieno mokėjimo, nebent šiuos reikalavimus pateikia skolininko darbuotojai ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kaip nurodyta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 41 dalies a ir b punktuose.
Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį iš darbo užmokesčio išieškoma pagal Darbo kodeksą. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos nedarbo išmokoms, premijoms, stipendijoms ir mokymosi išmokoms, mokėtinoms pagal nuostatas dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos institucijų.
Pagal Darbo kodekso 871 straipsnio 1 dalį negali būti išskaitoma iš toliau nurodytų sumų:
1) minimalaus darbo užmokesčio, nustatyto pagal atskiras nuostatas, mokėtino visą darbo laiką dirbantiems asmenims, atskaičius socialinio draudimo įmokas ir mokesčius prie pajamų šaltinio, atėmus sumas, išieškotas pagal vykdomuosius dokumentus siekiant patenkinti kitus reikalavimus nei išlaikymas;
2) 75 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius darbuotojui išmokėtą avansą grynaisiais pinigais;
3) 90 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius 108 straipsnyje nurodytas baudas.
Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, Darbo kodekso 1 skirsnyje nurodytos sumos mažinamos proporcingai dirbtų valandų skaičiui.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.