Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

Vokietija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Privalomas vykdymas (vok. Zwangsvollstreckung) – procedūra, taikoma siekiant valstybės prievartos priemonėmis patenkinti privatinės teisės reikalavimą. Vykdymo įgaliojimai priklauso valstybei, kuri savo suverenią valdžią įgyvendina per atstovus.

Siekiant, kad skolininkas įvykdytų jam nustatytą prievolę atlikti mokėjimą, veiksmą ar pan., galima taikyti šias vykdymo priemones:

  • prekių areštą (vok. Pfändung);
  • reikalavimų ir kito skolininkui priklausančio turto areštą (visų pirma uždarbio areštą);
  • skolininko turto aprašo sudarymą (vok. Vermögensauskunft);
  • priverstines priemones (vok. Zwangsmaßnahmen), kuriomis siekiama užtikrinti, kad veiksmai būtų atlikti arba nuo jų susilaikyta;
  • priverstinį pardavimą (vok. Zwangsversteigerung);
  • likvidavimo administravimą (vok. Zwangsverwaltung).

Priverstiniai vykdymo veiksmai Vokietijoje iš esmės reglamentuojami Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) 704 ir tolesniuose straipsniuose ir Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatyme (vok. Gesetz über die Zwangsversteigerung und Zwangsverwaltung, ZVG).

Reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo reglamentuojamas tarpvalstybinis reikalavimų vykdymas ES valstybėse narėse, Vokietijoje įgyvendintas ZPO 946 ir tolesniais straipsniais.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Žr. atsakymą į 3 klausimą.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

  • Ar vykdytini ir teisminiai, ir neteisminiai sprendimai?

Taip. Vykdytini sprendimai apima galutinius teismo sprendimus, kurių nebegalima apskųsti arba kurie yra vykdomi preliminariai (ZPO 704 straipsnis), laikiną areštą (vok. Arrest) ir laikinąsias apsaugos priemones (vok. einstweilige Verfügungen, ZPO 929, 936 straipsniai) ir kitus ZPO 794 straipsnyje išvardytus vykdytinus dokumentus, kuriems priklauso ne tik teismo nutartys, bet ir arbitražo taryboje sudarytos taikos sutartys (vok. Vergleiche vor Gütestellen), advokatų sudarytos taikos sutartys (vok. Anwaltsvergleiche) ir notariniai aktai (vok. notarielle Urkunden).

  • Ar būtina kreiptis į teismą prašant priimti nutartį dėl vykdymo?

Teismo nutartis yra būtina dėl reikalavimų ir kito skolininko turimo turto arešto, dėl priverstinių priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, ir dėl priverstinio vykdymo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą pagal Viešų aukcionų ir likvidavimo administravimo įstatymą.

  • Kuris teismas turi kompetenciją priimti nutartį dėl vykdymo?

Dėl skolininkui priklausančių reikalavimų – vietos teismas (vok. Amtsgericht), kurio veiklos teritorijoje gyvena skolininkas.

Dėl priverstinių priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, – atitinkamas pirmosios instancijos teismas.

Dėl priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo: vietos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra turtas.

  • Antstolio statusas ir įgaliojimai

Antstolis (vok. Gerichtsvollzieher) yra žemės (vok. Land) teritorijoje veikiantis teismo pareigūnas, kurio veiklos administracinę priežiūrą vykdo vietos teismo pirmininkas. Vis dėlto antstolis su vykdymu susijusias funkcijas atlieka nepriklausomai: minėta administracinė priežiūra negali būti naudojama siekiant daryti įtaką antstoliui. Antstolio taikomas priemones ir sudarytas išlaidų ataskaitas galima ginčyti pareiškiant prieštaravimą (vok. Erinnerung). Ši nuostata taip pat taikoma tais atvejais, kai antstolis atsisako vykdyti nutartį. Prieštaravimą nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijai priklauso vykdomoji byla.

Antstolis turi pareigą vykdyti civilinėse bylose priimtus teismo sprendimus pagal ZPO 8 knygą. Vykdymo veiksmai yra nukreipiami į kilnojamąjį turtą. Šiuo atveju antstoliui iš esmės suteikti įgaliojimai leisti skolininkui sumokėti skolą dalimis, be to, antstolis atsako už tai, kad vykdymo procedūra būtų pradėta laiku ir veiksmingai įgyvendinta. Viena iš pagrindinių antstolio pareigų – priimti skolininko priesaiką dėl turto aprašo. Kitos antstolio pareigos:

  • kilnojamojo ir nekilnojamojo turto susigrąžinimas (iškeldinimas);
  • skolininko pasipriešinimo įveikimas, jei jis neleidžia atlikti reikalaujamų veiksmų;
  • priverstiniam vykdymui reikalingų dokumentų įteikimas šalies prašymu;
  • nutarčių dėl laikino arešto ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas (jei už tai nėra atsakingas teismas);
  • arešto orderio vykdymas po to, kai atsisakoma pateikti turto aprašą.
  • Ar prašymą dėl vykdymo privalo pateikti teisės specialistas?

Teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti prašymus dėl vykdymo, paprastai yra vietos teismas, kuriame teisinis atstovavimas nėra būtinas.

Prašymas dėl prievartos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atlikti veiksmai arba nuo jų susilaikyta, turi būti pateikiamas atitinkamam pirmosios instancijos teismui, kuris tam tikrais atvejais gali būti ir aukštesnės instancijos teismas (žemės teismas (vok. Landgericht)), kuriame teisinis atstovavimas iš esmės yra būtinas.

Taikant vykdymo priemones patiriamos išlaidos

Įstatyme nustatyti įvairūs vykdymo būdai, kurie priklauso nuo reikalavimo, kurį reikia užtikrinti. Taikant skirtingas vykdymo priemones patiriamos nevienodos išlaidos.

  • a) Prekių areštas

Jeigu teisė į konkrečios pinigų sumos sumokėjimą buvo patvirtinta, kreditorius gali prašyti, kad antstolis išieškotų mokėtiną sumą. 26 EUR mokestis antstoliui mokamas už skolininko kilnojamojo turto areštą, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo (vok. Gerichtsvollzieherkostengesetz, GvKostG) pridėtų mokesčių tarifų (vok. Kostenverzeichnis, KV) 205 punkte. Areštuotas prekes parduodant viešame aukcione (tai turi būti vietos aukcionas arba internete rengiamas aukcionas, kuriame visuomenė gali dalyvauti naudodamasi aukciono platforma) arba jas realizuojant kitu būdu mokamas papildomas 52 EUR mokestis, kaip nustatyta mokesčių tarifų 300 punkte. Pagal tarifų 500 punktą mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad antstolis oficialų veiksmą vykdė ilgiau nei tris valandas. Papildomas mokestis siekia 20 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį. Be to, antstolis taip pat patiria išlaidų, visų pirma kelionės išlaidų (mokesčių tarifų 711 punktas).

  • b) Skolininko turimų reikalavimų areštas

Nutartis sumokėti pinigų sumą taip pat gali būti užtikrinama pateikiant teismui prašymą dėl skolininko turimo reikalavimo arešto (pvz., darbo užmokesčio) ir jo perdavimo kreditoriui, įskaitant įmokų atskaičiavimą iš skolos (vok. zur Einziehung, „išieškojimo tikslais“) arba perduotą reikalavimą įskaitant į kreditoriaus reikalavimą skolininkui (vok. an Zahlungs statt, „vietoj sumokėjimo“) (ZPO 829, 835 straipsniai). Paprastai reikalavimo arešto ir perdavimo prašoma vienu metu ir šis klausimas išsprendžiamas sprendime dėl arešto ir perdavimo. Tačiau pagal mokesčių tarifų, pridėtų prie Teismo išlaidų įstatymo (vok. Gerichtskostengesetz, GKG), 2111 punktą už prašymo nagrinėjimo procedūrą mokamas tik 20 EUR mokestis. Išlaidos, įskaitant teismo sprendimo įteikimo išlaidas, sumokamos atskirai pagal tų pačių mokesčių tarifų 9 dalį.

  • c) Turto aprašo sudarymas

Antstoliui reikia sumokėti 33 EUR mokestį už turto aprašo sudarymą, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 260 punkte.

  • d) Į nekilnojamąjį turtą nukreiptas vykdymas

Priverstinis vykdymas skolininko nekilnojamojo turto atžvilgiu vykdomas įkeičiant turtą ir apie tai įrašant žemės registre arba priverstinai parduodant ar administruojant likvidavimą.

Už įrašo apie įkeitimą, siekiant užtikrinti reikalavimą, žemės registre atlikimą mokamas mokestis, kuris pagal prie Teismo ir notarų išlaidų įstatymo (vok. Gerichts- und Notarkostengesetz, GNotKG) pridėtų mokesčių tarifų 14121 punktą sudaro 1 proc. užtikrinamo reikalavimo vertės (įstatymo 53 straipsnio 1 dalis). 1 priede pateikiama mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už reikalavimo, kurio vertė yra iki 3 mln. EUR, užtikrinimą, lentelė.

Žyminiai mokesčiai už bylas, kurios nagrinėjamos pagal Priverstinio pardavimo ir likvidavimo administravimo įstatymą, nustatomi pagal prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 2 dalies 2 skirsnio 1 ir 2 poskirsnius. 100 EUR mokestis mokamas už sprendimą dėl prašymo priimti nutartį dėl priverstinio žemės pardavimo arba dėl leidimo įstoti į bylą. Mokestį taip pat reikia mokėti už pačią bylą, už bent vieną aukcioną, įskaitant kvietimą teikti pasiūlymus, už pardavimo procedūros užbaigimą ir mokestį už pajamų paskirstymą; kiekvienas iš šių mokesčių siekia 0,5 proc. Mokesčiai už bylas ir už aukciono surengimą nustatomi remiantis turto, į kurį teismas leido nukreipti vykdymo veiksmus, vertę (Teismo išlaidų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis). Mokesčiai už pardavimo procedūros užbaigimą ir pajamų paskirstymą nustatomi remiantis aukcioną laimėjusio pasiūlymo kaina, išskyrus palūkanas, bet įskaitant bet kokių likusių teisių, atitinkančių aukciono sąlygas, vertę (Teismo išlaidų įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalys). 2 priede pateikiama mokesčių, kuriuos reikia sumokėti už reikalavimo, kurio vertė yra iki 500 000 EUR, užtikrinimą, lentelė. Be mokesčių atskirai reikia padengti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas, kaip nustatyta prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 9 dalyje; šios išlaidos apima eksperto, kuris nustato turto rinkos vertę, atliekamo vertinimo išlaidas, kaip nustatyta Teisminio atlygio ir kompensavimo įstatyme (vok. Justizvergütungs und entschädigungsgesetz, JVEG) (prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 9005 punktas).

100 EUR mokestis mokamas už sprendimą dėl prašymo priimti nutartį dėl likvidavimo administravimo arba dėl leidimo įstoti į bylą. Likvidavimo administravimui taikomas metinis mokestis, kurio tarifas yra 0,5 proc., bet ne mažiau kaip 120 EUR už visą administravimo laikotarpį ir kiekvienu atveju ne mažiau kaip 60 EUR už pirmuosius ir paskutiniuosius kalendorinius metus. Mokesčio dydis nustatomas remiantis bendromis administravimo metu gautomis pajamomis (Teismo išlaidų įstatymo 55 straipsnis).

  • e. Išieškojimas ir priverstinės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad veiksmai būtų atlikti, kad juos būtų leidžiama atlikti arba nuo jų būtų susilaikoma

Jeigu skolininkas turi atiduoti kilnojamąjį turtą, turtą iš skolininko išieško antstolis ir perduoda jį kreditoriui. Už šį oficialų veiksmą antstoliui reikia sumokėti 26 EUR, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 221 punkte. Be šio mokesčio, pagal tarifų 500 punktą mokamas papildomas mokestis už sugaištą laiką, jeigu iš antstolio parengtos ataskaitos matyti, kad antstolis oficialų veiksmą vykdė ilgiau nei tris valandas. Papildomas mokestis siekia 20 EUR už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį.

Jeigu skolininkas turi atiduoti nekilnojamąjį turtą, antstolis turi perimti iš skolininko disponavimo šiuo turtu teisę ir perduoti ją kreditoriui (iškeldinimas). Taikomas 98 EUR mokestis, kaip nustatyta prie Antstolių išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 240 punkte. Šiuo atveju taip pat mokamas papildomas 20 EUR mokestis už sugaištą laiką, kaip nustatyta tarifų 500 punkte, t. y. už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį, jeigu oficialaus veiksmo vykdymas trunka daugiau nei tris valandas. Be to, reikia padengti antstolio išlaidas, įskaitant išlaidas už būtinas trečiųjų šalių suteiktas paslaugas, pvz., iškeldinimo arba spynų meistro paslaugas.

Teismo byloje, kurioje siekiama priversti atlikti veiksmą (nežiūrint to, ar jį gali atlikti tik skolininkas, ar vietoj jo šį veiksmą gali atlikti kitas asmuo), leisti atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo, kiekvienu atveju mokamas 20 EUR mokestis, kaip nustatyta prie Teismo išlaidų įstatymo pridėtų mokesčių tarifų 2111 punkte.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kreditorius privalo turėti vykdytiną dokumentą, kuriuo patvirtinamas jo reikalavimas. Tai gali būti galutinis teismo sprendimas, kurio nebegalima apskųsti arba kuris yra preliminariai vykdytinas (ZPO 704 straipsnis), arba vienas iš ZPO 794 straipsnyje išvardytų dokumentų (pvz., teisminis susitarimas (vok. gerichtlicher Vergleich), vykdomasis dokumentas (vok. Vollstreckungsbescheid) arba notarinis aktas). Paprastai dokumente turi būti teismo patvirtintas vykdytinumo pažymėjimas (vok. Vollstreckungsklausel) ir jį reikia įteikti skolininkui. Teismo patvirtinto vykdytinumo pažymėjimo reikalaujama tik išimtiniais atvejais, t. y. vykdomųjų dokumentų, nutarčių dėl laikino arešto ir laikinųjų apsaugos priemonių atvejais (ZPO 796 straipsnis, 929 straipsnio 1 dalis ir 936 straipsnis).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymas gali būti nukreiptas į skolininko kilnojamąjį turtą, reikalavimus ir kitas turtines teises bei nekilnojamąjį turtą.

ZPO 811 straipsnyje nurodytas konkretus kilnojamasis turtas, kurio negalima areštuoti; taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas nebūtų nukreiptas į būtiniausius esminius daiktus, kurių skolininkui ir jo šeimos ūkiui reikia asmeninėms ar profesinėms reikmėms.

Arešto apribojimai taikomi ir skolininko uždirbtoms pajamoms. ZPO 850 ir tolesniuose straipsniuose nustatytos tam tikros sumos, kurių negalima areštuoti, nes jos reikalingos skolininko pragyvenimui. Kredito likučiai gali būti apsaugomi „sąskaitoje, kurios negalima areštuoti“ (vok. Pfändungsschutzkonto, ZPO 850k straipsnis). Šiose sąskaitose laikomos tam tikros sumos kurių negalima areštuoti, nepaisant to, kokios lėšos sudaro kredito likutį.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

  • Skolininko atžvilgiu

Jei vykdymas yra nukreiptas į skolininko kilnojamąjį turtą, toks turtas areštuojamas ir parduodamas. Skolininko reikalavimai ir teisės trečiųjų šalių atžvilgiu areštuojami vykdymą užtikrinančio teismo nutartimi. Abiem atvejais areštas yra oficialus veiksmas, kurį atlikus konfiskuojamas areštuotas objektas. Jei objektas konfiskuojamas, skolininkas, be kitų padarinių, netenka teisės kontroliuoti konfiskuotą objektą.

  • Trečiųjų šalių atžvilgiu

Jeigu antstolis konfiskavo ne skolininkui, bet trečiajai šaliai priklausantį kilnojamąjį turtą, trečioji šalis gali protestuoti dėl savo turto arešto pareikšdama trečiosios šalies prieštaravimą (vok. Drittwiderspruchsklage).

Jeigu areštuojami ir perduodami skolininko reikalavimai trečiosios šalies atžvilgiu, trečioji šalis nebegali atlikti mokėjimo skolininkui; ji gali patenkinti kreditoriui perduotą skolininko reikalavimą tik kreditoriaus naudai ir taip trečioji šalis atleidžiama nuo pareigos sumokėti skolą. Jeigu trečioji šalis pažeidžia šį reikalavimą, jai gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Reikalavimams, kurių negalima apskųsti, ir reikalavimams, kurie patvirtinti vykdytinoje taikos sutartyje ar dokumentuose, taikomas 30 metų senaties terminas, kaip nustatyta Civilinio kodekso (BGB) 197 straipsnyje. Kreditorius gali pradėti vykdomąją bylą bet kuriuo metu iki minėto termino pabaigos.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Vokietijos teisėje nėra konkrečios vykdymo sankcionavimo procedūros.

Skolininkas vykdymo byloje gali užprotestuoti jam taikomas priemones. Jis gali pareikšti prieštaravimą (vok. Erinnerung) dėl vykdymo būdo. Jis gali tiesiogiai paduoti skundą (vok. Beschwerde) dėl bet kurio sprendimo byloje, kuris buvo priimtas nesurengus posėdžio. Šis skundas turi būti paduotas per dvi savaites teismui, dėl kurio sprendimo prieštaraujama, ir šis teismas gali panaikinti sprendimą, arba žemės teismui, kuris veikia kaip apeliacinis teismas.

Prašymas dėl tokios teisės gynimo priemonės neturi tiesioginio poveikio pradėtos vykdomosios bylos eigai, todėl skundas neturi stabdomojo poveikio.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Žr. atsakymą į 4 klausimą.

1 priedas

Komercinė vertė iki ... EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR

Komercinė vertė ...
iki EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR

Komercinė vertė iki ... EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR

500

15,00

200 000

435,00

1 550 000

2 615,00

1 000

19,00

230 000

485,00

1 600 000

2 695,00

1 500

23,00

260 000

535,00

1 650 000

2 775,00

2 000

27,00

290 000

585,00

1 700 000

2 855,00

3 000

33,00

320 000

635,00

1 750 000

2 935,00

4 000

39,00

350 000

685,00

1 800 000

3 015,00

5 000

45,00

380 000

735,00

1 850 000

3 095,00

6 000

51,00

410 000

785,00

1 900 000

3 175,00

7 000

57,00

440 000

835,00

1 950 000

3 255,00

8 000

63,00

470 000

885,00

2 000 000

3 335,00

9 000

69,00

500 000

935,00

2 050 000

3 415,00

10 000

75,00

550 000

1 015,00

2 100 000

3 495,00

13 000

83,00

600 000

1 095,00

2 150 000

3 575,00

16 000

91,00

650 000

1 175,00

2 200 000

3 655,00

19 000

99,00

700 000

1 255,00

2 250 000

3 735,00

22 000

107,00

750 000

1 335,00

2 300 000

3 815,00

25 000

115,00

800 000

1 415,00

2 350 000

3 895,00

30 000

125,00

850 000

1 495,00

2 400 000

3 975,00

35 000

135,00

900 000

1 575,00

2 450 000

4 055,00

40 000

145,00

950 000

1 655,00

2 500 000

4 135,00

45 000

155,00

1 000 000

1 735,00

2 550 000

4 215,00

50 000

165,00

1 050 000

1 815,00

2 600 000

4 295,00

65 000

192,00

1 100 000

1 895,00

2 650 000

4 375,00

80 000

219,00

1 150 000

1 975,00

2 700 000

4 455,00

95 000

246,00

1 200 000

2 055,00

2 750 000

4 535,00

110 000

273,00

1 250 000

2 135,00

2 800 000

4 615,00

125 000

300,00

1 300 000

2 215,00

2 850 000

4 695,00

140 000

327,00

1 350 000

2 295,00

2 900 000

4 775,00

155 000

354,00

1 400 000

2 375,00

2 950 000

4 855,00

170 000

381,00

1 450 000

2 455,00

3 000 000

4 935,00

185 000

408,00

1 500 000

2 535,00



2 priedas

Reikalaujama suma iki ... EUR

Mokestis
... EUR

Reikalaujama suma iki ... EUR

Mokestis
... EUR

500

35,00

50 000

546,00

1 000

53,00

65 000

666,00

1 500

71,00

80 000

786,00

2 000

89,00

95 000

906,00

3 000

108,00

110 000

1 026,00

4 000

127,00

125 000

1 146,00

5 000

146,00

140 000

1 266,00

6 000

165,00

155 000

1 386,00

7 000

184,00

170 000

1 506,00

8 000

203,00

185 000

1 626,00

9 000

222,00

200 000

1 746,00

10 000

241,00

230 000

1 925,00

13 000

267,00

260 000

2 104,00

16 000

293,00

290 000

2 283,00

19 000

319,00

320 000

2 462,00

22 000

345,00

350 000

2 641,00

25 000

371,00

380 000

2 820,00

30 000

406,00

410 000

2 999,00

35 000

441,00

440 000

3 178,00

40 000

476,00

470 000

3 357,00

45 000

511,00

500 000

3 536,00

Paskutinis naujinimas: 25/01/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.