Informacijos paieška pagal regionus
Portugalijoje pateikti reikalavimą atlyginti žalą paprastai reikia baudžiamajame procese. Todėl nusikalstamos veikos, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas, taip pat gali būti civilinės atsakomybės pagrindas, jei jomis pažeisti interesai, dėl kurių pagal civilinę teisę gali būti reikalaujama atlyginti turtinę žalą.
Baudžiamojo proceso kodekse (CPP) įtvirtintas civilinio ieškinio nagrinėjimo kartu su baudžiamąja byla principas, pagal kurį civilinis reikalavimas atlyginti žalą atsižvelgiant į įvykdytą nusikaltimą turi būti pareiškiamas atitinkamoje baudžiamojoje byloje, o atskirai nagrinėjamas civiliniame teisme gali būti tik įstatyme numatytais ir CPP nurodytais atvejais.
Tais atvejais, kai nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, o nusikaltimas buvo įvykdytas ne toje valstybėje, jis reikalavimą atlyginti žalą gali pateikti savo gyvenamosios vietos valstybės institucijai, atsakingai už tokių reikalavimų nagrinėjimą ir sprendimo dėl jų priėmimą. Ši institucija reikalavimą turi persiųsti valstybės, kurioje įvykdytas nusikaltimas, kompetentingai institucijai.
Nukentėjusysis apie savo ketinimą pareikšti reikalavimą atlyginti žalą turi pranešti pateikdamas skundą arba iki tyrimo pabaigos. Tada nukentėjusiajam bus pranešta apie kaltinamąjį aktą ir jis galės per 20 dienų pateikti reikalavimą atlyginti žalą.
Net ir nepareiškus reikalavimo atlyginti žalą teisėjas gali savo iniciatyva ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo situaciją nurodyti kaltinamajam sumokėti nukentėjusiajam tam tikrą kompensaciją už patirtą žalą, išskyrus atvejus, kai pats nukentėjusysis tam prieštarauja.
Asmenys, nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų, reikalavimą atlyginti žalą gali pateikti per vienus metus nuo galutinio sprendimo.
Jei nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo nepilnametis, reikalavimą jis gali pareikšti per vienus metus nuo tada, kai sulaukė pilnametystės arba tapo emancipuotas.
Reikalavimą atlyginti žalą galima pareikšti remiantis:
Ne. Reikalavime tiesiog reikia trumpai aprašyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir nurodyti patirtus nuostolius bei jų dydį.
Tačiau jei reikalavimas reiškiamas dėl sumos, kuri yra didesnė nei 5 000 EUR, reikia mokėti teismo mokestį, o reikalavimą turi pateikti advokatas.
Valstybės mokamas žalos atlyginimas
Nukentėjusysis turi pateikti visus dokumentus, kuriuose yra patirtų nuostolių įrodymų (žr. 1.1 punktą). Jis taip pat turi nurodyti liudytojus, kurie gali pagrįsti ir patvirtinti, kad nukentėjusysis patyrė nuostolius, kuriuos prašo kompensuoti.
Jei reikalavimo suma yra mažesnė nei 5 000 EUR, mokesčio mokėti nereikia, o reikalavimą gali pateikti pats nukentėjusysis.
Jei reikalavimo suma didesnė nei 5 000 EUR, reikalavimą turi pateikti nukentėjusiajam atstovaujantis advokatas, o už reikalavimą reikia sumokėti teismo mokestį, išskyrus tuos atvejus, kai nukentėjusysis gauna teisinę pagalbą.
Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų ar smurto šeimoje asmenų ar jiems atstovaujančių advokatų pateiktas reikalavimas sumokėti avansą siunčiamas Nusikaltimų aukų apsaugos komisijai (CPCV), o už šį reikalavimą nukentėjusysis neturi mokėti jokių mokesčių ar rinkliavų.
Jei nusikaltimas buvo padarytas kitos ES valstybės narės teritorijoje, reikalavimą galima pateikti CPVC, jei ieškovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Portugalijoje.
Taip, tam tikrais atvejais galite prašyti suteikti teisinę pagalbą.
Nukentėjusysis turi teisę gauti teisinę konsultaciją ir rekomendacijų dėl jo vaidmens proceso metu.
Jei norite įstoti į bylą kaip civilinis ieškovas, turite prašyti suteikti teisinę pagalbą vos tik prasidėjus procesui; tą patį reikia daryti, jei, kaip liudytojas, norite, kad jus lydėtų advokatas, ir neturite finansinių galimybių padengti atitinkamas išlaidas.
Taip pat galite prašyti suteikti teisinę pagalbą dėl:
Pastaba. Sprendimus dėl teisinės pagalbos prašymo priima socialinės apsaugos institucijos, remdamosi skaičiavimo formule, kurioje atsižvelgiama į prašymą pateikusio asmens turtą, pajamas ir išlaidas. Teisinės pagalbos prašymą reikia pateikti naudojantis formomis, kurios nemokamai pateikiamos socialinės apsaugos tarnybose. Formą galima pateikti asmeniškai, faksu, paštu arba internetu (pastaruoju atveju reikia užpildyti atitinkamą skaitmeninę formą). Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius prašymą pateikusio asmens finansinius sunkumus. Sprendimas bus priimtas per 30 dienų. Pateikdamas šį prašymą nukentėjusysis neturi mokėti jokių mokesčių.
Jei dėl nusikaltimo nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis.
Jei nukentėjusysis negali įrodyti patirtų nuostolių.
Taip. Sprendimą galite apskųsti, jei įstojote į bylą kaip civilinis ieškovas.
Taip pat galite imtis įprastų priemonių (kreiptis į civilinius teismus), jei dėl kokios nors priežasties reikalavimas nebuvo nagrinėtas.
Taip. Jei kaltinamasis savanoriškai nesumoka žalos atlyginimo, nukentėjusysis gali kreiptis dėl vykdymo užtikrinimo veiksmų, t. y. prašyti teismo užtikrinti sprendimo priteisti žalos atlyginimą vykdymą, pavyzdžiui, areštuojant atlyginimą, banko sąskaitas, nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą iki nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo sumos.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.