Informacijos paieška pagal regionus
Valstybės kompensaciją galima gauti už visus tyčinius smurtinius nusikaltimus asmeniui ir bet kokiais atvejais už neteisėtą tarpininkavimą ir išnaudojimą darbe, kaip apibrėžta Baudžiamojo kodekso 603-bis straipsnyje, išskyrus užpuolimą (percosse) ir kūno sužalojimą (lesioni), kaip nustatyta Kodekso 581 ir 582 straipsniuose, nebent yra 583 straipsnyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pvz., jei dėl nusikalstamų veikų kilo sąraše nurodyti itin sunkūs padariniai).
Kompensaciją galima gauti tik už medicinines ir pagalbos išlaidas, išskyrus seksualinės prievartos ar nužudymo atveju, kai nukentėjusiesiems mokama Ministerijos dekretu nustatyto fiksuoto dydžio kompensacija, net jei nereikia mokėti jokių medicininių ir pagalbos išlaidų.
Asmenys, turintys teisę į kompensaciją, yra nukentėjusysis, arba, jei nukentėjusysis mirė, visi jo vaikai ir kartu gyvenantis (oficialiai negyvenantis skyrium) sutuoktinis arba kartu gyvenantis gyvenimo partneris, kurie turi teisę gauti kompensacijos dalį, atitinkančią konkretaus asmens teises į palikimą. Nesant nė vieno iš šių asmenų, teisę į kompensaciją turi nukentėjusiojo giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę giminystės liniją, jei nusikalstamos veikos padarymo metu jie teisiškai buvo nukentėjusiojo išlaikytiniai.
Tam tikrais atvejais asmens teisė į kompensaciją ribojama:
Jei nukentėjusysis išgyveno, jo šeimos nariai turi teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai nusikaltėliui (Civilinio kodekso 2043 ir 2059 straipsniai) dėl netiesioginės (neturtinės) žalos, kurią šie asmenys patyrė dėl jų giminaičiui padaryto sužalojimo. Tačiau šiuo atveju galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokia valstybės kompensacija (Įstatymas Nr. 122/2016 su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 167/2017). Pagal teisės aktus dėl nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų tokiems asmenims išmokos numatytos tik tokiu atveju, kai jie yra mirusio pagrindinio nukentėjusiojo išlaikytiniai.
Kompensacija gali būti skiriama ir Italijoje gyvenantiems pareiškėjams, ir pareiškėjams, kurie gyvena ne Italijoje, o kitoje ES valstybėje narėje.
Nukentėjusysis prašymą skirti kompensaciją gali pateikti Italijos sprendžiančiosioms institucijoms, jei nusikalstama veika buvo padaryta Italijoje.
Ne, tačiau prašymą reikia pateikti per 60 dienų po nutarties, kuria buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nežinomas asmuo arba asmenys (decisione che ha definito il giudizio per essere ignoto l'autore del reato), priėmimo, arba per 60 dienų po paskutinio vykdymo proceso veiksmo, kurio nepavyko atlikti, arba per 60 dienų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo datos.
Žr. pirmiau.
Prašymą reikia pateikti per 60 dienų po nutarties, kuria buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nežinomas asmuo arba asmenys, priėmimo, arba per 60 dienų po paskutinio vykdymo proceso veiksmo, kurio nepavyko atlikti, arba per 60 dienų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo datos.
Kaip aprašyta pirmiau, prie prašymo skirti kompensaciją reikia pridėti dokumentus, įrodančius, kad žalos išieškojimo iš nusikaltėlio procesas nepavyko, arba kad nepavyko atlikti paskutinio vykdymo proceso veiksmo, arba kad įsigaliojo apkaltinamasis nuosprendis.
Prie prašymo skirti kompensaciją reikia pridėti sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl vieno iš teisės aktuose nurodytų nusikalstamų veikų, arba nutarties, kuria nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nežinomas asmuo arba asmenys, kopiją.
Kaip nurodyta pirmiau, prašymą reikia pateikti per 60 dienų po nutarties, kuria buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nežinomas asmuo arba asmenys, priėmimo, arba per 60 dienų po paskutinio vykdymo proceso veiksmo, kurio nepavyko atlikti, arba per 60 dienų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo datos.
Pavyzdžiui, ar kompensacija atlyginama:
– turtinė (ne psichologinė) žala:
– psichologinė (moralinė) žala:
– turtinė (ne psichologinė) žala:
– psichologinė žala:
Kompensacija mokama (atsižvelgiant į bet kokias palankesnes priemones, kurias jau nustato kitos teisės nuostatos dėl konkrečių nusikalstamų veikų) medicininėms ir pagalbos išlaidoms padengti, išskyrus seksualinės prievartos ir nužudymo atvejus, kai nukentėjusiesiems skiriama fiksuoto dydžio kompensacija, net jei nereikia mokėti jokių medicininių ir pagalbos išlaidų.
Paprastai kompensacija mokama kaip vienkartinė išmoka iš Paramos nukentėjusiems nuo mafijos pobūdžio nusikalstamumo, turto prievartavimo, lupikavimo ir tyčinių smurtinių nusikaltimų asmenims apyvartinio fondo (Fondo di rotazione per la solidarieta' alle vittime dei reati di tipo mafioso, delle richieste estorsive, dell'usura e dei reati intenzionali violenti), kurį administruoja Vidaus reikalų ministerija, lėšų, tačiau sumokėta suma negali viršyti einamaisiais metais numatyto finansavimo.
Jei atitinkamais metais nėra pakankamai lėšų, teisę į kompensaciją turintys asmenys tais metais fondo lėšomis gali pasinaudoti proporcingai, o paskesniais metais gauti likusią dalį, kuri skiriama be jokių mokesčių, palūkanų ar perkainojimo.
Kompensacija mokama su sąlyga, kad nukentėjusysis tyčia arba dėl sąmoningo aplaidumo nebendrininkavo darant nusikaltimą ar kitus susijusius nusikaltimus; kad nukentėjusysis galutiniu sprendimu niekada nebuvo nuteistas už kurią nors iš Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų nusikalstamų veikų (beatodairišką naikinimą, plėšimą ir masinę žmogžudystę, dalyvavimą pilietiniame kare, mafijos pobūdžio sąmokslą, pavojaus visuomenės saugumui sukėlimą, nužudymą, plėšimą, turto prievartavimą, žmogaus pagrobimą, terorizmą, ardomąjį sąmokslą, ginkluotą sąmokslą, sprogmenų laikymą, reketą, su narkotikais susijusius nusikaltimus, pavergimą, vaikų prostituciją ir pornografiją, prekybą žmonėmis, vergiją, seksualinę prievartą, seksualinius veiksmus su nepilnamečiais, grupinę seksualinę prievartą) arba už nusikalstamas veikas, padarytas pažeidžiant teisės aktus dėl vengimo mokėti pajamų mokestį ir PVM prevencijos; ir kad prašymo pateikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu nevyksta baudžiamasis procesas dėl bet kurios iš tų nusikalstamų veikų.
Nukentėjusiojo pajamos neturi jokios įtakos jo teisei į kompensaciją.
Kompensacija mokama su sąlyga, kad nukentėjusysis dėl tos pačios nusikalstamos veikos iš bet kokio viešo ar privataus šaltinio negavo bet kokios rūšies išmokų, kurių suma viršija 5 000 EUR.
Kompensacijos dydis atitinka patirtas išlaidas, atsižvelgiant į atitinkamu Įstatymu nustatytas ribas ir tą Įstatymą įgyvendinančiu Ministerijos dekretu nustatytas fiksuotas sumas.
Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. dekrete (priimtame pagal 2016 m. liepos 7 d. Įstatymo Nr. 122 11 straipsnio 3 dalį) nustatyta:
Reikia nurodyti ir dokumentais pagrįsti bendrą patirtų medicininių ir pagalbos išlaidų sumą.
Kompensacija mokama su sąlyga, kad nukentėjusysis dėl tos pačios nusikalstamos veikos iš bet kokio viešo ar privataus šaltinio negavo bet kokios rūšies išmokų, kurių suma viršija 5 000,00 EUR.
Ne.
Ne, nors yra galimybė pateikti tolesnius prašymus, jei patiriama papildomų medicininių išlaidų. Juos turės įvertinti sprendžiančioji institucija.
Prašymą skirti kompensaciją turi pateikti suinteresuotoji šalis arba, jei nusikalstamos veikos auka mirė, kiti teisę į kompensaciją turintys asmenys. Šis prašymas turi būti pateiktas asmeniškai arba turint specialų įgaliojimą (a mezzo di procuratore speciale). Kad prašymas būtų priimtas, kartu su juo reikia pateikti šiuos dokumentus:
a) sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl vieno iš 11 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, arba nutarties, kuria nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nežinomas asmuo arba asmenys, kopiją;
b) dokumentus, pagrindžiančius, kad dėl žalos atlyginimo prieš nusikaltėlį buvo nesėkmingai pradėtas vykdymo procesas. Šių dokumentų pateikti nereikia, kai nusikaltėlis nėra nustatytas, arba kai nusikaltėlis baudžiamajame arba civiliniame procese, kuriame jam buvo taikoma atsakomybė, kreipėsi dėl teisinės pagalbos, už kurią moka valstybė, ir ši pagalba jam buvo suteikta;
c) priesaika patvirtintą pareiškimą pakeičiančią deklaraciją (dichiarazione sostitutiva dell'atto di notorietà) dėl jokių kliūčių nebuvimo;
d) medicinos pažymą, patvirtinančią už su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas patirtas išlaidas, arba nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens mirties liudijimą.
Ne.
Vidaus reikalų ministerija.
Ministero dell’Interno
Ufficio del Commissario di solidarietà per le vittime dei reati di tipo mafioso
Via Cavour, 6
Roma
Ne.
Italijos sprendžiančioji institucija, gavusi prašymą, sprendimą turi priimti „nedelsiant“.
Nėra nustatyta jokios specialios tvarkos. Kadangi sprendimas yra administracinis, jį galima apskųsti pagal įprastas taisykles, taikomas vidaus administracinėms priemonėms, kurias taiko ta pati institucija.
Visą reikalingą informaciją teikia padedančioji institucija. Italijos padedančioji institucija yra prokuratūra (procura generale) prie apeliacinio teismo (corte d’appello), kuris turi jurisdikciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Formos pridėtos prie 2008 m. gruodžio 23 d. Ministerijos dekreto, nustatančio taisykles pagal 2007 m. lapkričio 9 d. Įstatyminio dekreto 7 straipsnį, kuriuo įgyvendinta Direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (Decreto 23 dicembre 2008, n. 222 “Regolamento ai sensi dell'articolo 7 del decreto legislativo 9 novembre 2007, n. 204, recante attuazione della direttiva 2004/80/CE relativa all'indennizzo delle vittime di reato”).
Ne.
Ne, šią funkciją atlieka padedančioji institucija.
Šią informaciją teikiančio biuro duomenimis tokių organizacijų nėra.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.