Restrictions on successions – special rules

National information on the special rules that apply to certain immovable property, certain enterprises or other special categories of assets

The European Judicial Network in civil and commercial matters has produced some information sheets on the special rules under national law, imposing restrictions concerning the succession typically involving the following assets:

  • certain types of immovable property (real estate)
  • certain types of businesses,
  • other special categories of assets.

For economic, family and/or social reasons, these rules restrict succession involving such assets.

They apply to a succession, under the country’s national law imposing such restrictions, irrespective of the law on succession.

To consult an information sheet on national law that imposes restrictions on or otherwise affects succession involving certain assets, please click on the appropriate national flag on this page.

Last update: 18/01/2019

This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.
The Commission is in the process of updating some of the content on this website in the light of the withdrawal of the United Kingdom from the European Union. If the site contains content that does not yet reflect the withdrawal of the United Kingdom, it is unintentional and will be addressed.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Belgija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Civilinio kodekso (Code civil) 745quater straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, taikomos tuo atveju, kai tam tikrą turtą dalijasi mirusiojo palikuonys, kurie įgyja suvaržytą nuosavybės teisę, ir pergyvenęs sutuoktinis, kuriam nustatomas uzufruktas.

Iš principo pergyvenęs sutuoktinis arba vienas iš suvaržytos nuosavybės teisės turėtojų gali prašyti visiškai arba iš dalies pakeisti uzufruktą, t. y. viena šalis gali įsigyti suvaržytą nuosavybės teisę arba uzufruktą iš kitos šalies.

Tačiau tam tikram turtui ši taisyklė netaikoma:

  • šeimos bylų teismas (tribunal de la famille) gali atsisakyti pakeisti uzufruktą, jei dėl to gali būti padaryta didelės žalos verslo ar profesinės veiklos interesams;
  • jei paveldėjimo procedūros pradžios dieną nekilnojamasis turtas ir jame esantys baldai buvo naudojami kaip pagrindinė šeimos gyvenamoji vieta, reikalingas pergyvenusio sutuoktinio arba pergyvenusio teisėto sugyventinio sutikimas.

Civilinio kodekso 745octies straipsniu panaši apsauga nustatyta teisėtam sugyventiniui dėl nekilnojamojo turto ir jame esančių baldų, kurie buvo naudojami kaip įprastinė šeimos gyvenamoji vieta.

Be to, Civilinio kodekso 915bis straipsnyje numatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, skirtą pergyvenusiam sutuoktiniui. Šiame straipsnyje numatyta, kad ši privalomoji palikimo dalis visais atvejais turi apimti bent nekilnojamąjį turtą, kuris buvo naudojamas kaip pagrindinė šeimos gyvenamoji vieta, bei jame esančius baldus.

Jei visas arba dalis paveldėjimo dalyko yra žemės ūkio valda, tiesioginiai tiesiosios žemutinės giminystės linijos paveldėtojai remdamiesi vertinimu gali perimti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sudarantį žemės ūkio valdą (1988 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo dėl žemės ūkio valdų paveldėjimo siekiant užtikrinti jų tęstinumą taisyklių (loi du 29 août 1988 relative au régime successoral des exploitations agricoles en vue d'en promouvoir la continuité) 1 straipsnio pirma pastraipa).

Jei paveldėjimo dalykas arba jo dalis nėra žemės ūkio valda, o jį sudaro nekilnojamasis turtas, kuris buvo mirusiojo žemės ūkio valdos dalis, o vienas iš tiesioginės tiesiosios žemutinės giminystės linijos įpėdinių šiuo metu valdo šį turtą savo žemės ūkio valdoje, pastarieji, remdamiesi vertinimu, taip pat gali perimti šį turtą atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, kuriose nustatytos pergyvenusio sutuoktinio ir pergyvenusio teisėto sugyventinio teisės (1988 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo 1 straipsnio trečia pastraipa).

Galiausiai, 1900 m. gegužės 16 d. įstatymo dėl nedidelio palikimo paveldėjimo taisyklių (loi du 16 mai 1900 sur le régime successoral des petits héritages) 4 straipsnyje nustatyta, kad, jei visą palikimo dalyką arba jo dalį sudaro nekilnojamasis turtas, kurio visos kadastrinės pajamos (valstybinės nuomos pajamos) neviršija 1 565 EUR (Įstatymo 1 straipsnis), nepažeidžiant Civilinio kodekso 1446 straipsniu pergyvenusiam sutuoktiniui suteiktų teisių, kiekvienas tiesiosios giminystės linijos įpėdinis ir, kai taikoma, pergyvenęs sutuoktinis, kuris nebuvo išsituokęs su mirusiuoju arba oficialiai gyvenantis skyrium nuo jo, remdamasis vertinimu gali perimti būstą, kuriame mirusysis, jo sutuoktinis arba vienas iš jo palikuonių gyveno mirusiojo mirties metu, bei jame esančius baldus, arba namą, baldus ir žemę, kurią namo savininkas asmeniškai naudojo savo vardu, žemės ūkio įrangą ir gyvulius, naudojamus žemei dirbti, arba daiktus, žaliavas, profesinę įrangą ir kitas priemones, naudojamas komerciniu, nedidelės apimties arba pramoniniu pagrindu.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Šios nuostatos yra privalomos, tačiau įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad jos turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į taikomus teisės aktus.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Šioms teisėms užtikrinti yra numatytos kelios procedūros:

  • prašymo dėl uzufrukto pakeitimo patvirtinimas šeimos bylų teisme – šeimos bylų teismas gali atsisakyti pakeisti uzufruktą ir paskirti visas nuosavybės teises, jei dėl to gali būti padaryta didelės žalos verslo ar profesinės veiklos interesams, arba patvirtinti prašymą, jei jis laikomas pagrįstu atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Civilinio kodekso 745quater straipsnio 2 dalis);
  • žemės ūkio valdos perėmimas – jei suinteresuotoji šalis arba vienas iš jos kreditorių pateikia tokį prašymą, šeimos bylų teismas nurodo atlikti vertinimą. Šiuo tikslu teismas gali paskirti vieną arba daugiau ekspertų (1988 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo 4 straipsnio pirma pastraipa. Pirmumo tvarka nustatyta 3 straipsnyje). Jei ginčijamas perėmimo būdas arba viena iš suinteresuotųjų šalių neduoda sutikimo arba nedalyvauja, šeimos bylų teismas ne vėliau kaip prieš 15 dienų kviečia suinteresuotąsias šalis arba jų teisinius atstovus. Nustatytą dieną suinteresuotosios šalys susirenka pirmininkaujant jas kvietusiam teisėjui. Posėdis vis tiek bus rengiamas net ir nedalyvaujant vienai arba daugiau suinteresuotųjų šalių. Kai taikoma, posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas paskiria notarą, kad šis pavaduotų nedalyvaujančias šalis, priimtų jų dalis ir suteiktų įvykdymo patvirtinimą dėl šių dalių. Notaro mokesčius sumoka šalys, kurioms jis atstovauja. Teismas išsprendžia ginčus ir nukreipia šalis pas notarą, kurį paskiria šalys arba teismas (jei šalys negali susitarti dėl notaro), kad jos pasirašytų aktą (1988 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo 4 straipsnio trečia pastraipa). Asmuo, perimantis nekilnojamąjį turtą, negali jo parduoti 10 metų nuo perėmimo akto pasirašymo, nebent yra rimtų priežasčių, kurias šeimos bylų teismas iš anksto pripažino pagrįstomis (1988 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo 6 straipsnio pirma pastraipa);
  • nedidelio palikimo perėmimas – procedūra iš esmės yra tokia pati, kaip žemės ūkio valdos perėmimo procedūra (1900 m. gegužės 16 d. įstatymo 4 straipsnio trečia ir penkta pastraipos). Vienintelis skirtumas – laikotarpis, kuriuo perimamas turtas negali būti parduotas (nebent dėl rimtų priežasčių, kurias šeimos bylų teismas iš anksto pripažino pagrįstomis), kuris yra penkeri metai nuo perėmimo akto pasirašymo (1900 m. gegužės 16 d. įstatymo 5 straipsnis).
Paskutinis naujinimas: 27/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Čekija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Tokių konkrečių taisyklių nėra.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Nėra konkrečių procedūrų tokiam taisyklių laikymuisi užtikrinti.

Paskutinis naujinimas: 25/03/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Vokietija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Specialūs apribojimai pagal ES paveldėjimo reglamento 30 straipsnį išdėstyti Vokietijos ūkių žemės paveldėjimo teisėje (vok. Anerbenrecht), pagal kurios normas žemės ūkio paskirties turtui tam tikromis sąlygomis taikomos specialios paveldėjimo taisyklės.

Šios taisyklės išdėstytos Ūkininkavimo taisyklėse (vok. Höfeordnung), kurios iš dalies priklauso federalinei teisei, taikytinai Hamburge, Žemutinėje Saksonijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Šlėzvige-Holšteine, taip pat pavienių federalinių žemių (Länder) ūkių turto paveldėjimo įstatymuose (Ūkio valdų įstatymas [Hofgütergesetz] ir Ūkių turto paveldėjimo įstatymas [Anerbengesetz] Baden-Viurtemberge – pastarasis įstatymas taikomas tik tuo atveju, jeigu palikėjas gimė iki 1930 m. sausio 1 d.; Žemės ūkio valdų taisyklės [Landgüterordnung] Hesene; Ūkių taisyklės [Höfeordnung] Reino krašte–Pfalce; Ūkių įstatymas [Höfegesetz] Brėmene). Kitose federalinėse žemėse tokių taisyklių nėra. Pagal ES paveldėjimo reglamento 36 straipsnio 2 dalies c punktą nustatoma, kuri ūkių turto paveldėjimo teisė taikoma. Be to, taip pat taikomos Civiliniame kodekse (1515 straipsnio 2 dalyje, 2049 ir 2312 straipsniuose) nustatytos atskiros ūkių turto paveldėjimo taisyklės ir Nekilnojamojo turto sandorių įstatymo (vok. Grundstücksverkehrsgesetz) 13 straipsnis, kuriuo leidžiama ūkį paskirti tik vienam teisėtam bendraįpėdiniui.

Ūkininkavimo taisyklėse išdėstytos specialios tam tikrų žemės ūkio valdų paveldėjimo normos, kuriomis siekiama užkirsti kelią ūkių ir miškininkystės verslo dalijimui paveldėjimo atveju. Ūkininkavimo taisyklių nuostatose numatyta, kad nuosavybė suteikiama tik vienam įpėdiniui (ūkio įpėdiniui) ir taip užtikrinamas ekonomiškai perspektyvių ūkių išsaugojimas iš kartos į kartą. Šiomis taisyklėmis tenkinami ne tik privatūs individualių ūkių savininkų interesai, bet ir viešasis interesas – užkertamas kelias dalyti ūkius ir išsaugomas jų ekonominis efektyvumas.

Kiti bendraįpėdiniai gali reikalauti kompensacijos, tačiau suma, kurios galima pareikalauti, yra mažesnė negu kituose paveldėjimo ginčuose, kad ūkiai būtų apsaugoti nuo perteklinių reikalavimų atsiskaityti ir išmokėti kompensacijas, nes tai keltų grėsmę ūkių išlikimui.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Atsižvelgiant į ūkių turto paveldėjimo teisės administracinę paskirtį, kuria siekiama užtikrinti ūkių išsaugojimą iš kartos į kartą, minėtosios specialios taisyklės turi būti taikomos šalies viduje esančiam žemės ūkio paskirties turtui, neatsižvelgiant į tai, kokios šalies įstatymai taikomi mirusiojo palikimui.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Vokietijos teisėje pagal Ūkių bylų proceso taisykles (vok. Verfahrensordnung für Höfesachen – HöfeVfO) Žemės ūkio teismui (vok. Landwirtschaftsgericht) sudaromos sąlygos atlikti tam tikras patikrinimo procedūras, pvz., nustatyti, ar testamento nuostatomis arba ūkio perdavimo susitarimais pažeidžiami ūkių turto paveldėjimo įstatymai.

Paskutinis naujinimas: 26/11/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Graikija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Graikijos teisėje esama tam tikrų specialių normų, kuriomis nustatomi Graikijoje esančio turto paveldėjimo apribojimai ekonominiais, šeimos ar socialiniais sumetimais.

Tokios specialios normos nustatytos dėl:

A) vienuolių turto (Įstatymo 3414/1909 dėl Bendrojo ekleziastinio fondo ir vienuolynų valdymo, palikto galioti pagal Įstatymo, kuriuo nustatomas Graikijos civilinis kodeksas, 99 straipsnį, 4, 18 ir 19 straipsniai, Įstatymo 4684/1930 7 straipsnio 2 dalis ir 25 straipsnis, Įstatymo 1918/1942 1 straipsnis ir Įstatymo 2067/1952 I straipsnis). Visų pirma tose nuostatose teigiama, kad pagal įstatymą vienuolio turtas pereina vienuolynui, kuriame jis gyvena ir kurio registruose jis yra užregistruotas, kai atskaitoma privalomoji turto dalis, skirta jo įpėdiniams. Testamentinės išskirtinės, dovanos ir palikimai, kurie pereina vienuoliui po to, kai jis įstoja į vienuolyną, priklauso vienuolynui ir vienuolis išlaiko tik 50 proc. uzufrukto teisę į turtą, kuris perėjo vienuolynui, o po įžadų priėmimo kitais atlygintinais pagrindais vienuolio įgyjamas turtas pereina jam asmeniškai ir jis gali juo disponuoti, tačiau negali to daryti neatlygintinais sandoriais. Jeigu vienuolis turto nerealizuoja, po jo mirties 50 proc. to turto pereina Ekleziastinei centrinei finansų tarnybai, o 50 proc. – vienuolynui. Atkreiptinas dėmesys, kad Atono kalno vienuoliams (žr. Atono kalno chartijos, paliktos galioti Įstatymo, kuriuo nustatomas Graikijos civilinis kodeksas, 99 straipsniu, 101 straipsnį) taikomos dar konkretesnės taisyklės. Jeigu minėtieji vienuoliai įgyja turtą po įžadų priėmimo, tas turtas pereina vienuolynui nepriklausomai nuo vienuolių mirties laiko, ir bet koks testamente išdėstytas nurodymas dėl šio turto negalioja, negalioja ir pats testamentas;

B) turto, kuris paveldėjimo, testamentinės išskirtinės arba dovanojimo būdu perėjo Graikijos valstybei arba viešosios teisės nuostatomis arba viešojo intereso labui valdomai įstaigai (žr. Įstatymą 4182/2013 dėl viešajam interesui skirto turto, palikimo, į kurį nėra pretendentų, ir kitų nuostatų). Finansų ministras gali patvirtinti turto paveldėjimą arba jo nepatvirtinti, nebent tai yra palikimas, kuris valstybei perėjo iš testamento nesudariusio asmens, – tuo atveju palikimo nepatvirtinti negalima. Be to, valstybė privalo visais atvejais priimti tokį turtą pagal aprašą, t. y. ji atsako už paveldėtas skolas tiek, kiek jos neviršija paveldėto turto.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Tos specialios normos taikomos paveldėjimui, nepriklausomai nuo jam taikomos teisės.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Kalbant apie B punkte nurodytas specialias normas, Įstatyme 4182/2013, inter alia, nurodoma, kad, kai testamentas patvirtinamas arba pateikiamas užsienyje patvirtintas testamentas, kuriame numatyta nuostata viešojo intereso, valstybės arba viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos naudai, teismo kancleris ir (arba) konsulinė įstaiga toje vietoje, kurioje testamentas patvirtinamas arba pateikiamas, ir Atėnų pirmosios instancijos teismo kancleris, kuriam testamentas nusiunčiamas, per kito mėnesio pirmąsias 10 dienų privalo nusiųsti testamento patvirtinimo bylos kopiją atitinkamam Finansų ministerijos direktoratui. Tame įstatyme taip pat nurodyta, kad viešojo intereso labui paliktas turtas turi būti naudojamas testatoriaus arba dovanotojo nurodytu būdu ir draudžiama pakeisti viešojo intereso tikslus ir turto valdymo būdą bei sąlygas, taip pat nurodytas nuostatas dėl jo administravimo. Jeigu kyla abejonių dėl testatoriaus arba dovanotojo ketinimų arba kyla sunkumų sprendžiant tuos klausimus, bylą sprendžia kompetentingas teismas. Tame pačiame įstatyme taip pat nustatytas Viešojo intereso labui skirto turto registras (Nacionalinis labdaros fondų registras), kuriame turi būti registruojami visi tokio turto objektai.

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Ispanija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

a) Įstatyme nustatyta, kad siekiant užtikrinti, kad ta pati šeimos linija išsaugotų nekilnojamąjį turtą, kai jį paveldės aukštutinės linijos giminaitis, šis turtas turi būti rezervuotas tos pačios linijos giminaičiams (Ispanijos civilinio kodekso 811 str.); jeigu našlys arba našlė dar kartą susituokia arba susilaukia vaiko (Ispanijos civilinio kodekso 968 str.), jis (ji) privalo rezervuoti iš mirusio sutuoktinio paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Aukštutinės linijos giminaičiai turi prieš visus kitus pirmenybę paveldėti jų vaikams arba palikuonių neturintiems įpėdiniams dovanotą nekilnojamąjį turtą (Ispanijos civilinio kodekso 812 str.).

b) Biskajos provincijoje esantis nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas tik tam tikriems giminaičiams (Įstatymo Nr. 3/1992 17 str.), ir ši teisė suteikiama visiems Biskajos gyventojams (šio Įstatymo Nr. 3/1992 23 str.).

c) Siekdamas išvengti įmonių likvidavimo, dėl ekonominių priežasčių arba šeimos interesais testatorius gali sumokėti kitiems įpėdiniams jiems priklausančią dalį pinigų, taip pat atidėti mokėjimą, net jeigu palikime grynųjų pinigų yra neužtektinai (Ispanijos civilinio kodekso 1056 str. 2 dalis).

d) Kapitalo bendrovė (sociedad de capital) savo nuostatuose gali apriboti akcijų perdavimą, įskaitant tada, kai miršta jų turėtojas. Jeigu yra nustatytas toks apribojimas, kapitalo bendrovė turi nurodyti kitą asmenį, kuris įsigytų įpėdiniui priteistas akcijas, arba nupirkti jas pati (Kapitalo bendrovių įstatymo 124 str., Karališkasis dekretas Nr. 1/2010).

e) Dėl ekonominių priežasčių žemės ūkio paskirties žemei taikomas minimalaus ploto reikalavimas, siekiant neleisti, kad įpėdiniai ją pasidalytų (Žemės ūkio valdų modernizavimo įstatymo Nr. 15/1995 23 str. et seq.).

f) Dėl socialinių priežasčių valstybės ir autonominių regionų teisės aktais socialiniam būstui taikomi perleidimo apribojimai.

g) Nuomą kaimo ir miesto vietovėse reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad konkretūs nuomininko paveldėtojai gali įgyti nuomos teises subrogacijos būdu (Nuomos kaimo vietovėse įstatymo Nr. 49/2003 24 str., Nuomos miesto vietovėse įstatymo Nr. 29/2003 16 ir 33 str.).

h) Dėl priežasčių, susijusių su saugumu arba valstybės suverenitetu, prieš įgyjant teisę į nekilnojamąjį turtą vietovėse, kuriose užsienio kilmės asmenims taikomos ribotos nuosavybės įsigijimo teisės, būtina gauti karinės valdžios institucijų leidimą (1975 m. kovo 12 d. Įstatymo Nr. 8/1975 dėl nacionalinio saugumo požiūriu svarbių zonų ir įrenginių 4, 16 ir 18 str. ir 1978 m. vasario 10 d. Karališkasis dekretas Nr. 689/1978).

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Ispanijoje esančiam nekilnojamajam turtui pirmiau nurodyti b, e, f, g ir h punktai taikomi nepriklausomai nuo paveldėjimą reglamentuojančio teisės akto; d punktas taikomas tada, kai bendrovei taikoma Ispanijos teisė.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Perdavimą įteisinantis notaras ir nekilnojamąjį turtą registruojantis registratorius patikrina, ar perdavimas yra teisėtas. Savaime aišku, galima paprašyti, kad teismas priimtų nutartį.

Paskutinis naujinimas: 31/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Kroatija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Kroatijos reglamentavimo nuostatose nėra specialių normų, kuriomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių būtų nustatomi apribojimai, susiję su nekilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių tose normose nurodytų kategorijų turto paveldėjimu arba turintys jam poveikį.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Žr. pirmesnį atsakymą.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Žr. pirmesnį atsakymą.

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Kipras

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Kipre tokių specialių taisyklių nėra. Tačiau teisės aktuose yra nuostatų, kuriomis saugomi teisėti paveldėtojai. Pagal tokias nuostatas testamentu draudžiama perleisti vadinamąją privalomąją palikimo dalį.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą.

Kaip ir nekilnojamajam turtui, taikomos Testamentų ir paveldėjimo įstatymo su pakeitimais 195 straipsnio nuostatos.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Specialių procedūrų, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, nėra. Taikomos įprastos reikalavimų laikymosi užtikrinimo procedūros.

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Liuksemburgas

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Taip, Liuksemburgo teisės aktuose tokių apribojimų yra. Tai – teisė į privalomąją palikimo dalį, kaip apibrėžta Civiliniame kodekse (pranc. Code civil). Tačiau derėtų pažymėti, kad šiomis nuostatomis apribojimai nustatomi ne kurios nors rūšies turtui, konkrečiam verslui ar tam tikrų kategorijų turtui, kaip nurodyta klausime. Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį atsiranda palikimo pagal įstatymą dalies apribojimų, nepriklausomai nuo tą palikimo dalį sudarančio turto pobūdžio.

Pagal Civilinio kodekso 913 straipsnyje apibrėžtus principus testamentinė išskirtinė negali būti didesnė už pusę testatoriaus turto, jei testatorius palieka vieną vaiką, vieną trečdalį turto, jei testatorius palieka du vaikus, ir vieną ketvirtadalį turto, jei testatorius palieka tris arba daugiau vaikų. Civilinio kodekso 916 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai palikuonių nėra, testamentinė išskirtinė arba dovanojimas inter vivos pagal aktus, suteikiančius teisę į nuosavybę, gali būti taikomi visam turtui.

Kad informacija būtų išsami, derėtų paminėti 1983 m. liepos 18 d. įstatymą dėl nacionalinių vietovių ir paminklų išsaugojimo ir apsaugos su pakeitimais (pranc. loi modifiée du 18 juillet 1983 concernant la conservation et la protection des sites et monuments nationaux), nors jame nustatyti apribojimai išplaukia ne iš paveldėjimo teisės Į sąrašą pagal šio įstatymo nuostatas įtrauktam nekilnojamajam turtui taikomi tam tikri apribojimai, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra būsimo arba atsiradusio palikimo dalis. Pavyzdžiui, įstatymo 10 straipsnio pirmos pastraipos pirmame sakinyje nurodyta, kad į sąrašą įtraukto nekilnojamojo turto negalima sunaikinti arba perkelti, negalima keisti jo naudojimo paskirties, taip pat jo negalima niekaip restauruoti, remontuoti arba keisti negavus kompetentingo ministro leidimo. To paties įstatymo 15 straipsnio pirmoje pastraipoje taip pat nurodyta, kad negavus ministro išduoto specialaus leidimo, prie į sąrašą įtraukto nekilnojamojo turto negalima prijungti jokios naujos struktūros.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Ekspertai nėra vieningos nuomonės, ar teisė į privalomąją palikimo dalį yra tarptautinės viešosios politikos dalykas ir dėl to jos turi būti laikomasi nepriklausomai nuo paveldėjimui taikomų teisės normų.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Taip, teisei į privalomąją palikimo dalį. Jeigu priskirtas turtas (dovanos inter vivos arba testamentinė išskirtinė) viršija turto dalį, kurią galima tam panaudoti, atsiradus palikimui, priskirtas turtas gali būti sumažintas iki tos turto dalies. Civilinio kodekso 920 ir paskesniuose straipsniuose nustatyta tokiu atveju taikoma dovanų ir testamentinių išskirtinių mažinimo procedūra.

Paskutinis naujinimas: 29/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Vengrija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

1) Žemės ūkio paskirties ir miško žemė

1.1. Bendrosios nuostatos

Vengrijos teisėje žemės ūkio paskirties ir miško žemės nuosavybės įgijimas reglamentuojamas griežtomis taisyklėmis. Nustatyti apribojimai taip pat turi įtakos įgijimui paveldėjimo būdu, nepriklausomai nuo to, ar paveldėtojai yra Vengrijos ar kitų valstybių narių piliečiai arba kiti užsieniečiai. Apribojimai išdėstyti šiuose dviejuose teisės aktuose:

  • 2013 m. įstatyme CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miško žemės sandorių (vengr. a mező- és erdőgazdasági földek forgalmáról szóló 2013. évi CXXII. Törvény,, toliau – Žemės sandorių įstatymas) ir
  • 2013 m. įstatyme CCXII, kuriame išdėstytos įvairios nuostatos ir pereinamojo laikotarpio priemonės dėl 2013 m. įstatymo CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miško žemės sandorių (vengr. a mező- és erdőgazdasági földek forgalmáról szóló 2013. évi CXXII. törvénnyel összefüggő egyes rendelkezésekről és átmeneti szabályokról szóló 2013. évi CCXII. Törvény,, toliau – 2013 m. Įstatymas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių).

Taisyklės yra labai sudėtingos. Toliau apibendrinamos pagrindinės nuostatos dėl paveldėjimo.

1.2. Nekilnojamasis turtas, patenkantis į materialinę apribojimų taikymo sritį

Teisės aktuose nustatyti apribojimai taikomi žemės ūkio paskirties ir miško žemės įgijimui. Pagal Žemės sandorių įstatymo 5 skirsnio 17 dalį sąvoka „žemės ūkio paskirties ir miško žemė“ (žemės ūkio paskirties žemė) vadinami:

  • visi žemės sklypai, kurie nekilnojamojo turto registre yra užregistruoti pagal vieną iš šių naudojimo paskirčių: pasėliai, vynuogynai, sodas, daržas, veja, ganykla (pieva), nendrės, miškas ir miškinga vietovė (nepriklausomai nuo to, ar žemė yra miesto ar periferinėje zonoje) ir
  • žemės sklypai, užregistruoti kaip nebedirbami ir įtraukti į nekilnojamojo turto registrą kaip „vietovė, užregistruota Nacionalinėje miškų duomenų bazėje kaip miškas“.

1.3 Apribojimai, taikomi nuosavybės įgijimui paveldėjimo būdu

Žemės sandorių įstatyme žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės įgijimas netestamentinio ir testamentinio paveldėjimo būdu reglamentuojamas skirtingai. Įstatyme išdėstyti apribojimai taikomi tik žemės ūkio paskirties žemės įgijimui testamentinio paveldėjimo būdu, o įgijimui netestamentinio paveldėjimo būdu – netaikomi.

Kalbant apie nuosavybės įgijimo apribojimus, pagal 2013 m. Įstatymo dėl pereinamojo laikotarpio priemonių 8 skirsnio 1 dalį atvejis, kai testamentinis įpėdinis gali tapti įstatyminiu įpėdiniu (jei testamento nėra ir kiti įpėdiniai palikimo gauti negali), taip pat laikomas nuosavybės įgijimu netestamentinio paveldėjimo būdu.

1.3.1 Taisyklės dėl nuosavybės įgijimo testamentinio paveldėjimo būdu

a) Reikalingas valdžios institucijos leidimas

Jeigu testatorius testamentu palieka žemės ūkio paskirties žemę, jo testamentinis įpėdinis norėdamas įgyti nuosavybę turi gauti valdžios institucijos (žemės ūkio administravimo institucijos) patvirtinimą, kuris suteikiamas išduodant leidimą (Žemės sandorių įstatymo 34 skirsnis). Per leidimo patvirtinimo procedūrą žemės ūkio administravimo institucija patvirtina, ar:

  • įpėdinis atitinka tinkamumo kriterijus nuosavybei įgyti ir ar
  • testamentu nebus pažeistas nuosavybės įgijimo apribojimas arba ar apribojimo nebus neteisėtai išvengta.

b) Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai

Žemės sandorių įstatyme įvairių kategorijų juridiniams asmenims taikomi skirtingi tinkamumo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę reikalavimai. Šiuo atžvilgiu išskiriamos tokios asmenų kategorijos:

i) juridiniai asmenys, kurie negali įgyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės jokiomis aplinkybėmis

Tai:

  • užsienio šalių fiziniai asmenys (ši sąvoka neapima kitų valstybių narių piliečių);
  • užsienio valstybės (arba jų provincijos, vietos valdžios institucijos arba kitos jų įstaigos);
  • vidaus ir užsienio juridiniai asmenys (su keletu išimčių).

Išimtis – draudimas juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kai žemė paliekama po mirties, netaikomas įsteigtoms bažnyčioms (arba jų organizacijoms, institucijoms ar įstaigoms, turinčioms juridinį statusą pagal bažnyčios vidaus taisykles);

ii) asmenys, patenkantys į sąvokos „ūkininkas“ apibrėžtį

Sąvoka „ūkininkas“ yra apibrėžta Žemės sandorių įstatymo 5 skirsnio 7 dalyje. Šia sąvoka vadinami fiziniai asmenys, Vengrijos arba kitos valstybės narės piliečiai, kompetentingų institucijų užregistruoti tuo tikslu vedamame oficialiame registre. Tam, kad asmuo būtų užregistruotas, turi būti įvykdytos įstatyme nustatytos būtinos sąlygos (įgyta žemės ūkio arba miškininkystės specialisto kvalifikacija, vykdoma sertifikuota žemės ūkio arba miškininkystės veikla ir iš tos veiklos gaunamos pajamos ir pan.).

Didžiausia žemės ūkio paskirties žemės ploto, kurį tokie asmenys gali įsigyti, riba (didžiausia žemės ploto riba) yra 300 hektarų. Į šį plotą reikia įskaičiuoti atitinkamų asmenų jau turimą žemės plotą ir žemės, į kurią turimos uzufrukto teisės, plotą (Žemės sandorių įstatymo 16 skirsnio 1 dalis);

iii) fiziniai asmenys, kurie nėra ūkininkai, bet yra Vengrijos arba kitos valstybės narės piliečiai

Prie šios kategorijos priskirti asmenys gali įgyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę, jeigu jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, kartu su žemės ūkio paskirties žemės, kurią nori įsigyti, plotu, neviršija 1 hektaro (Žemės sandorių įstatymo 10 skirsnio 2 dalis).

Išimtis – pirmiau išdėstyti apribojimai netaikomi artimų giminaičių tarpusavyje sudaromiems įsigijimo sandoriams. Tačiau didžiausia įsigyjamos žemės ploto riba – 300 hektarų – tokiais atvejais taip pat taikoma (Žemės sandorių įstatymo 10 skirsnio 3 dalies ir 16 skirsnio 1 dalis).

Taikant pirmiau išdėstytas nuostatas sąvoka valstybės narės pilietis vadinamas (Žemės sandorių įstatymo 5 skirsnio 24 dalis):

  • Europos Sąjungos valstybės narės (išskyrus Vengriją) pilietis,
  • valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, pilietis,
  • kitos valstybės pilietis, kuris pagal tarptautinę sutartį turi tokį patį statusą kaip pirmiau išvardyti asmenys.

1.3.2 Nuosavybės įgijimas netestamentinio paveldėjimo būdu

Kai žemės ūkio paskirties žemė įgyjama netestamentinio paveldėjimo būdu, ankstesniame (1.3.1) punkte išdėstyti apribojimai netaikomi. Taigi, asmuo, kuriam žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę testamentinio paveldėjimo būdu (arba pagal gyvų asmenų sudarytą įsigijimo sandorį) Vengrijoje įgyti būtų draudžiama (pavyzdžiui, asmuo, kuris nėra valstybės narės pilietis), netestamentinio paveldėjimo būdu tokią nuosavybę įgyti galėtų.

2) Šaunamieji ginklai ir šaudmenys

2.1. Bendrosios nuostatos

Pagal Vengrijos teisės aktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis galima įsigyti tik turint šaunamųjų ginklų licenciją. Nuostatos dėl šaunamųjų ginklų laikymo išdėstytos šiuose teisės aktuose:

  • 2004 m. Įstatyme XXIV dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų (vengr. a lőfegyverekről és lőszerekről szóló 2004. évi XXIV. Törvény,, toliau – Šaunamųjų ginklų įstatymas),
  • 2004 m. rugpjūčio 31 d. Vyriausybės potvarkyje Nr. 253/2004 dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų (vengr. a fegyverekről és lőszerekről szóló 253/2004. Korm. Rendelet, toliau – Vyriausybės potvarkis dėl ginklų),
  • 2004 m. rugpjūčio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos potvarkyje Nr. 49/2004 dėl šaudyklų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo valdžios institucijose ir dėl reikalingų teorinių žinių bei įgūdžių norint turėti šaunamąjį ginklą (a lőterekről, a lőfegyverek, lőszerek hatósági tárolásáról, a fegyvertartáshoz szükséges elméleti és jártassági követelményekről szóló 49/2004. BM rendelet),

2016 m. sausio 7 d. Nacionalinės policijos vyriausiojo komisaro instrukcijoje Nr. 2/2016 dėl šaunamųjų ginklų laikymo valdžios institucijose, pardavimo, nuosavybės perdavimo, perleidimo, neatlygintino atidavimo ir sunaikinimo (a lőfegyverek hatósági tárolásának, értékesítésének, elidegenítésének, hatástalanításának, érték nélküli leadásának, megsemmisítésének szabályairól szóló 2/2006. ORFK utasítás).

2.2. Turtas, patenkantis į materialinę apribojimų taikymo sritį

Teisės aktuose nustatyti apribojimai, taikomi šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimui. Ginklų įstatymo 2 skirsnio 16 ir 22 dalyse apibrėžta:

  • šaunamasis ginklas – tai bet koks nešiojamasis ginklas arba orinis ginklas, iš kurio angos kietųjų medžiagų kulkos gali būti paleistos didesne kaip 7,5 džaulio jėga;
  • šaudmenys – tai bet kokie šaudmenys, sudaryti iš kulkos, parako ir užtaiso, iš anksto sudėtų į vieną tūtą.

2.3. Ginklų paveldėjimo apribojimai

Pagal 2004 m. rugpjūčio 31 d. Vidaus reikalų ministro potvarkio Nr. 49/2004 14 skirsnio 1 ir 2 dalis, licencijos turėtojui mirus ir testamentą patvirtinančiam dokumentui įsiteisėjus, įpėdinis gali prašyti, kad šaunamasis ginklas ir (arba) šaudmenys būtų:

  • parduoti naudojantis šaunamųjų ginklų platintojo paslaugomis,
  • perduoti leidimą juos įsigyti turinčiam asmeniui arba organizacijai,
  • perleisti, sunaikinti arba
  • neatlygintinai atiduoti.

Jeigu įpėdinis nepasinaudoja pirmiau nurodytomis galimybėmis, policija gali sunaikinti saugomą šaunamąjį ginklą ir (arba) šaudmenis arba perduoti juos šaunamųjų ginklų platintojui, kad jis juos parduotų, prieš tai prekybos ekspertui juos įvertinus. Suma, gauta pardavus ginklą ir (arba) šaudmenis, turi būti sumokėta savininkui, atėmus visas patirtas išlaidas.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Taip (kiekvieno iš pirmiau paminėto turto atžvilgiu).

Kalbant apie žemės ūkio paskirties ir miško žemę (žemės ūkio paskirties žemę), įstatymo (Žemės sandorių įstatymo) preambulėje išvardyti ekonominiai, šeimos politikos ir socialiniai veiksniai (pavyzdžiui, kaimų gebėjimas išsaugoti savo gyventojus, vietos gyventojų amžiaus struktūros gerinimas, užimtumo kaime didinimas, stabilios mažų ūkių veiklos užtikrinimas ir pan.), iš kurių akivaizdžiai matyti, jog teisės akto leidėjas siekia, kad Žemės sandorių įstatyme nustatyti apribojimai būtų taikomi visais atvejais, nepriklausomai nuo to, pagal kurį valstybės įstatymą reglamentuojamas paveldėjimas.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

1) Žemės ūkio paskirties ir miško žemė

Taip.

Jeigu testamento patvirtinimo procedūras atliekantis valstybinis notaras per šias procedūras sužino, kad į palikimą įeina žemės ūkio paskirties arba miško žemė (žemės ūkio paskirties žemė) ir testatorius paliko tą žemę testamentu, notaras siunčia testamentą žemės ūkio administravimo institucijai, kuriai priklauso jurisdikcija pagal žemės buvimo vietą. Administravimo institucija gali oficialiai patvirtinti leidimą įgyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę (Žemės sandorių įstatymo 34 skirsnis). Tokiais atvejais valstybinis notaras sustabdo testamento patvirtinimo procedūras, kol žemės ūkio administravimo institucija nepriima sprendimo (2010 m. įstatymo XXXVIII dėl testamento patvirtinimo procedūrų 71 skirsnio 2 dalies d punktas).

Per leidimo patvirtinimo procedūrą žemės ūkio administravimo institucija patvirtina, ar:

  • įpėdinis atitinka tinkamumo kriterijus nuosavybei įgyti ir ar
  • testamentu nebus pažeistas nuosavybės įgijimo apribojimas arba ar apribojimo nebus neteisėtai išvengta.

Žemės ūkio administravimo institucija taip pat perduoda savo sprendimą dėl leidimo patvirtinimo valstybiniam notarui. Jeigu žemės ūkio administravimo institucija atsisako patvirtinti leidimą įpėdiniui įgyti žemės nuosavybę, ši testamento nuostata laikoma negaliojančia (Žemės sandorių įstatymo 34 skirsnis). Tokiu atveju atitinkama testamento nuostata teisiniu požiūriu yra niekinė. Valstybinis notaras privalo į tai atsižvelgti, todėl atitinkama palikimo dalis (atitinkama žemės ūkio paskirties žemė) negali būti perduota testamentiniam įpėdiniui (2010 m. Įstatymo XXXVIII dėl testamento patvirtinimo procedūrų 71 skirsnio 6 dalis).

Žemės ūkio administravimo institucijos funkcijas atlieka apygardos valdžios įstaigos.

2) Šaunamieji ginklai ir šaudmenys

Taip.

2004 m. rugpjūčio 31 d. Vidaus reikalų ministro potvarkio Nr. 49/2004 13 skirsnyje nustatyta, kad šaunamojo ginklo licenciją turinčiam asmeniui mirus, šaunamuosius ginklus ir šaudmenis saugantis asmuo privalo apie juos nedelsdamas pranešti policijai ir užtikrinti jų saugumą iki policijos atvykimo. Policija perima ir saugo šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, apie kuriuos pranešta, ir surašo savo veiksmų protokolą.

Pagal 2016 m. sausio 7 d. Nacionalinės policijos vyriausiojo komisaro instrukcijos Nr. 2/2016 III skyrių perėmusi šaunamuosius ginklus ir šaudmenis policija:

  • raštu informuoja mirusio licencijos turėtojo vietos vyriausybės instituciją, kuri parengė palikimo aprašą (aprašą parengusį pareigūną), kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys saugomi valdžios institucijos saugykloje,
  • tuo pačiu metu prašo, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys būtų įtraukti į palikimo aprašą,
  • prašo pateikti informaciją, kuria remdamasis valstybinis notaras atliks testamento patvirtinimo procedūras.

Policija raštu informuoja testamento patvirtinimo procedūras atliekantį valstybinį notarą apie tai, kur laikomi šaunamieji ginklai ir šaudmenys, ir prašo užbaigus testamento patvirtinimo procedūras atsiųsti galutinį testamentą patvirtinantį dokumentą.

Valstybinis notaras atitinkamai perduoda testamentą patvirtinantį dokumentą, kuris buvo parengtas atlikus testamento patvirtinimo procedūras, policijai. Remdamasi testamentą patvirtinančiu dokumentu, policija informuoja įpėdinį, kad per 180 dienų jis gali prašyti, kad šaunamųjų ginklų platintojas parduotų šaunamuosius ginklus arba šaudmenis, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys būtų perduoti leidimą juos įsigyti turinčiam asmeniui arba organizacijai, arba inicijuoti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų perleidimą, sunaikinimą arba neatlygintiną jų atidavimą.

Jeigu įpėdinis iki nustatyto termino nepasinaudoja pirmiau išvardytomis galimybėmis, policija gali sunaikinti saugomą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis arba perduoti juos šaunamųjų ginklų platintojui, kad jis juos parduotų, prieš tai prekybos ekspertui juos įvertinus. Suma, gauta pardavus ginklą ir šaudmenis, turi būti sumokėta savininkui, atėmus visas patirtas išlaidas (2004 m. rugpjūčio 31 d. Vidaus reikalų ministro potvarkio Nr. 49/2004 13 ir 14 skirsniai).

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Nyderlandai

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Nyderlanduose nėra specialių rūšių turto, kaip nurodyta Europos paveldėjimo reglamento 30 straipsnyje. Tačiau ne dėl visų rūšių turto galima laisvai tartis ir jį perduoti.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Nyderlanduose netaikoma.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Nyderlanduose netaikoma.

Paskutinis naujinimas: 01/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Austrija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Provincijų nekilnojamojo turto sandorių įstatymuose (vok. Grundverkehrsgesetze) gali būti nustatyta apribojimų taikant Federalinės vyriausybės ir provincijų susitarimą dėl civilinės teisės nuostatų, taikomų statybos sklypų sandoriams, sudarytą pagal Federalinio konstitucinio įstatymo (vok. Bundesverfassungsgesetz) (Federalinis oficialusis leidinys Nr. 260/1993, su pakeitimais, išdėstytais Federaliniame oficialiajame leidinyje I Nr. 1/2017, paskelbta internete adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.ris.bka.gv.at/GeltendeFassung.wxe?Abfrage=Bundesnormen&Gesetzesnummer=10001259) 15a straipsnį.

2002 m. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įstatymo (vok. Wohnungseigentumsgesetz) 14 skirsnyje nustatyta, kad vienam iš nuosavybės bendrasavininkių (vok. Eigentümerpartnerschaft) partnerių mirus, taikoma speciali taisyklė – mirusiajam tenkanti minimali dalis ir bendras gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas pagal įstatymą tiesiogiai perduodami pergyvenusiam partneriui. Tačiau pastarasis gali atsisakyti savo teisės į nuosavybės perdavimą (Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 70/2002, su pakeitimais, išdėstytais Federaliniame oficialiajame leidinyje I Nr. 87/2015, paskelbta internete adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.ris.bka.gv.at/).

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Pirmiau paminėtos 2002 m. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įstatymo 14 skirsnio nuostatos dėl bendros nuosavybės ir dėl pergyvenusio bendrasavininkio teisių į ją taikomos su išimtimis, nustatytomis ES paveldėjimo reglamento 1 straipsnio 2 dalies g punkte.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Siekiant užtikrinti 2002 m. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įstatymo 14 skirsnio nuostatų laikymąsi, jo 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paveldimas turtas yra užsienyje, pareigos ir teisės, kurios paprastai tenka (Austrijos) Paveldėjimo bylų teismui (vok. Verlassenschaftsgericht), perduodamos kompetentingam Austrijos žemės registro teismui (vok. Grundbuchsgericht).

Paskutinis naujinimas: 28/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Lenkija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Ne.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Pagal 2011 m. vasario 4 d. Tarptautinės privatinės teisės įstatymo (2015 m. Įstatymų leidinys Nr. 1792) 7 straipsnį užsienio šalių teisė netaikoma, jeigu jos taikymo padariniai prieštarautų pagrindiniams Lenkijos Respublikos teisinės sistemos principams.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Ne.

Paskutinis naujinimas: 29/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Portugalija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Taip, yra taisyklių, kuriomis nustatomi tam tikro turto paveldėjimo apribojimai arba su tam tikro turto paveldėjimu susijusios sąlygos.

CIVILINIS KODEKSAS

Civilinio kodekso (port. Código Civil) 1476 straipsnio 1 dalies a punkte ir 1485 straipsnyje nustatyta, kad uzufruktas ir teisė in rem į daikto naudojimą ir būstą yra teisės in rem, kurios pagal įstatymą išnyksta teisių subjektui mirus.

Civilinio kodekso 2103-A ir 2103-B straipsniuose aptartas palikimas pagal įstatymą: laikantis tam tikrų Kodekse nustatytų sąlygų, teisės gyventi šeimos būste arba teisės į jame esančio turto naudojimą padalijimo metu pirmenybė suteikiama pergyvenusiam sutuoktiniui.

ĮMONIŲ KODEKSAS

Įmonių kodekso (port. Código das Sociedades Comerciais) 184 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu įstatuose nenurodyta kitaip, mirus tikrosios ūkinės bendrijos partneriui, likusieji partneriai arba įmonė privalo sumokėti paveldėtojui, kuriam pereina mirusiojo teisės, atitinkamą sumą, nebent nusprendžia likviduoti įmonę ir apie tai praneša paveldėtojui per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie partnerio mirtį. Pergyvenę partneriai taip pat gali tęsti įmonės veiklą su mirusiojo paveldėtoju, jeigu paveldėtojas tam duoda aiškų sutikimą.

Įmonių kodekso 225 straipsnyje nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartyje gali būti nustatyta, jog partneriui mirus, jam tenkančios dalies negalima perduoti paveldėtojams, taip pat gali būti nustatyti tam tikri perdavimui taikomi reikalavimai.

Jeigu pagal steigimo sutartį mirusiam partneriui tenkanti dalis jo paveldėtojams neperduodama, įmonė privalo tą dalį amortizuoti, įsigyti arba leisti įsigyti kuriam nors partneriui arba trečiajai šaliai. Jeigu per 90 dienų nuo to momento, kai kuris nors iš direktorių sužinojo apie partnerio mirtį, nė vienos iš tų priemonių nesiimama, dalis laikoma perduota.

Pagal Įmonių kodekso 469 ir 475 straipsnius tokia pati tvarka taikoma komanditinės ūkinės bendrijos partnerio mirties atveju.

Pagal Įmonių kodekso 252 straipsnio 4 dalį uždarosios akcinės bendrovės valdymas mirties atveju nėra paveldimas, net kartu su akcijomis.

TEISĖS AKTAS DĖL GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ

Teisės akto dėl ginklų ir šaudmenų (port. Regime Jurídico das Armas e Munições), patvirtinto 2006 m. vasario 23 d. įstatymu Nr. 5/2006, 37 straipsnyje nustatyta, kad bet kokio deklaruoto ginklo įgijimas paveldėjimo būdu mortis causa atveju yra leidžiamas tik gavus PSP (port. Polícia de Segurança Publica (policijos pajėgos)) direktoriaus leidimą. Leidimą galima gauti pirmiau paminėtame teisės akte nustatyta tvarka.

Atnaujinta Civilinio kodekso redakcija portugalų kalba paskelbta internete adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=775&tabela=leis&so_miolo=&

Atnaujinta Įmonių kodekso redakcija portugalų kalba paskelbta internete adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=524&tabela=leis&so_miolo=&

Teisės aktas dėl ginklų ir šaudmenų, patvirtintas 2006 m. vasario 23 d. įstatymu Nr. 5/2006, portugalų kalba paskelbtas internete adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=692&tabela=leis&so_miolo=

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Kai uzufruktas ir teisė in rem į daikto naudojimą ir būstą išnyksta dėl mirties, taip pat pagal Įmonių kodekso ir pirmiau minėto teisės akto dėl ginklų ir šaudmenų teisės normas – taip.

Tokia pati išvada darytina pagal Reglamento Nr. 650/2012 1 straipsnio 2 dalies h, k ir l punktus.

Civilinio kodekso 2103-A ir 2103-B straipsniuose nustatyto teisinio paveldėjimo atvejais – ne.

Tačiau pateikti atsakymai teismams netrukdo šių klausimų aiškinti kitaip.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Atsiradus paveldėjimui, galioja Civiliniame kodekse išdėstytos teisės normos. Jomis suteikiami paveldėjimo administravimo įgaliojimai ir galima užtikrinti, kad būtų laikomasi pirmiau išdėstytų specialiųjų teisės normų.

Civiliniame kodekse nustatytos procedūros ir reikalavimai:

  • kol palikimas dar nėra perduotas, kitaip tariant, palikimas atsirado, bet dar nėra priimtas arba valstybė yra paskelbusi, kad palikimas nepareikalautas, teisių perėmėjai (2047 straipsnis) arba dar neperduoto palikimo vykdytojas (2048 straipsnis) gali pasirūpinti turto administravimu, jeigu delsimas imtis tokių priemonių gali būti žalingas;
  • palikimą priėmus, už jo administravimą yra atsakingas palikimo administratorius (2079 ir 2087 straipsniai);
  • palikimo administratorius gali prašyti, kad įpėdiniai arba trečiosios šalys perduotų turtą, kurį reikia administruoti, ir tam, kad perimtų savo administruojamą turtą bei perėmimą užtikrintų, prieš juos imtis turto perėmimo arba iškeldinimo veiksmų (2088 straipsnis);
  • palikimo administratorius gali surinkti paveldėtas gautinas skolas, jeigu delsimas gali kelti grėsmę skolos susigrąžinimui arba jeigu skolos sumokamos savanoriškai (2089 straipsnis);
  • be to, įpėdinis gali pareikšti ieškinį dėl paveldėjimo ir prašyti teismo pripažinti jį paveldėtoju ir sugrąžinti jam visą paveldėtą turtą arba jo dalį iš tų, kurie tuo metu turtą valdo kaip įpėdiniai ar kitu pagrindu arba net be jokio pagrindo (2075 straipsnis).

PASTABA

Šioje suvestinėje pateikta informacija nėra baigtinė ir kontaktinio asmens, teismų arba kitų subjektų ir institucijų neįpareigoja. Nors suvestinės reguliariai atnaujinamos, jose gali būti aptarti ne visi įstatymų pakeitimai, todėl jomis jokiais atvejais negalima remtis vietoj tuo metu galiojančių teisės aktų.

Paskutinis naujinimas: 14/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Rumunija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Taip.

Rumunijos teisėje yra pateikta speciali nuostata dėl Rumunijoje esančios žemės nuosavybės teisių įsigijimo.

Pavyzdžiui, Rumunijos konstitucijoje ir susijusiose teisės normose nustatyta, kad užsieniečiai ir asmenys be pilietybės teisę į privačią žemės nuosavybę, laikydamiesi abipusiškumo principo ir teisėje nustatytų sąlygų arba teisinio paveldėjimo būdu, gali įsigyti tik konkrečiomis sąlygomis, susijusiomis su Rumunijos įstojimu į Europos Sąjungą ir su kitomis tarptautinėmis sutartimis, kurių šalis yra Rumunija. Šie asmenys negali įsigyti žemės nuosavybės teisės paveldėjimo pagal testamentą būdu.

Be to, įstatymuose nustatyta specialių nuostatų, kuriomis reglamentuojamos tam tikrų kategorijų prekės. Jos taikomos neatsižvelgiant į turto gavėjo pilietybę arba į tai, ar turtas paveldimas teisiniu būdu, ar pagal testamentą. Pavyzdžiui, pagal šalies teisės aktus autorių teisės paveldėjimo būdu perduodamos 70 metų laikotarpiui, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto paskelbimo datą.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Taip.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Dėl šio draudimo yra nustatyta konkreti teisės nuostata.

Paskutinis naujinimas: 27/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Slovėnija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Denacionalizacijos įstatyme (Zakon o denacionalizaciji) nustatytos specialios privatizuoto turto paveldėjimo taisyklės.

Šios taisyklės taikomos tvirtinant testamentą, kuriame turtas, kuris yra privatizavimo objektas, nebuvo aptartas, o sprendimai dar nepriimti. Tokiomis aplinkybėmis teismas, „teisių perėmėjo“ prašymu, gali patvirtinti naują specialų testamentą dėl privatizuoto turto. Sprendimas dėl privatizavimo sudaromas asmens, kuris nacionalizacijos metu buvo turto savininkas, vardu.

Yra numatytos specialios taisyklės, susijusios su įmonės turto paveldėjimu. Tos taisyklės yra taikomos turto, kurį miręs vienintelis veiklos vykdytojas naudojo pelningai veiklai vykdyti, perleidimui arba akcijų paketų / akcijų iš dalyvavimo ūkinėje bendrijoje ar kapitalo bendrovėje perdavimui teisių perėmėjui ar perėmėjams. Paveldėjimo įstatyme (Zakon o dedovanju) nėra jokių specialių su tuo susijusių nuostatų. Pagal Paveldėjimo įstatymą testatoriaus mirties momentu yra sudaroma įpėdinių bendruomenė iki palikimo padalijimo, o tai reiškia, kad įmonę taip pat kartu valdo įpėdiniai. Kai paveldimas turtas yra įmonė, galimi keli atvejai: jeigu įmonės teisių perėmėjas buvo paskirtas testamente, tačiau nenori tęsti įmonės veiklos, visi įpėdiniai turi priimti kitokį sprendimą. Jeigu testatorius surašė testamentą, nenurodydamas teisių perėmėjo, arba nepaliko testamento, įpėdiniai turi susitarti dėl veiklos tęsimo. Jie gali nuspręsti, kad nė vienas iš jų netęs veiklos kaip vienintelis veiklos vykdytojas, todėl veikla nutraukiama arba įmonė parduodama. Kita vertus, jie gali nuspręsti, kad veiklą kaip vienintelis veiklos vykdytojas tęs vienas iš įpėdinių arba ją tęs kai kurie ar visi įpėdiniai. Pastaruoju atveju jie veiklą pertvarko į vieną iš bendrovių rūšių.

Tikroji ūkinė bendrija nustoja egzistuoti mirus vienam partneriui, nebent bendrijos sutartyje numatyta kitaip. Mirusiajam priklausantis ribotos atsakomybės bendrovės akcijų paketas gali būti paveldimas. Jeigu yra keli įpėdiniai, akcijų paketas tampa bendra įpėdinių bendruomenės nuosavybe. Jie turi kartu valdyti palikimą, kol bus nustatytos jų atitinkamos dalys. Padalijant palikimą, galimos dvi situacijos: akcijų paketas išlieka įpėdinių, kurie sutinka turėti lygias arba nelygias akcijų paketo dalis, bendruomenėje arba akcijų paketas padalijamas pagal susitarimą, nebent kitaip numatyta steigimo sutartyje. Jeigu akcijų paketas yra dalijamas, iš jo suformuojami nauji akcijų paketai.

Akcinės bendrovės akcijos gali būti paveldimos. Jeigu yra keli įpėdiniai, akcijų paketas tampa bendra įpėdinių nuosavybe. Jie valdo akcijų paketą (akcijas) ir juo (jomis) disponuoja įpėdinių bendruomenėje.

Žemės ūkio valdų paveldėjimą reglamentuoja specialios taisyklės, nustatytos Žemės ūkio valdų paveldėjimo įstatyme (Zakon o dedovanju kmetijskih gospodarstev).

Bendrasis šių taisyklių principas yra siekis užkirsti kelią ūkių padalijimui paveldėjimo atveju. Šiuo principu grindžiamos ir kitos įstatymo nuostatos. Paprastai tik vienam įpėdiniui gali būti perduota ūkio nuosavybė, tačiau turi būti vykdomos papildomos sąlygos. Jeigu testatorius turėjo visas nuosavybės teises į saugomą ūkį, ūkį paveldi įpėdinis, kuris ketina dirbti ūkyje ir kurį išrinko visi įpėdiniai. Jeigu įpėdiniams nepavyksta susitarti, įpėdinis, kuris įrodė savo ketinimą dirbti ūkyje, pavyzdžiui, baigęs mokymą žemės ūkio srityje arba turintis kvalifikaciją šioje srityje, turi viršenybę prieš visus kitus įpėdinius. Tomis pačiomis sąlygomis mirusiojo sutuoktinis turi viršenybę prieš testatoriaus palikuonis. Jeigu saugomas ūkis buvo bendra testatoriaus ir jį pergyvenusio sutuoktinio nuosavybė, specialus vieno iš jų turtas arba sutuoktiniai buvo materialaus ūkio turto bendraturčiai, ūkio įpėdinis yra testatorių pergyvenęs sutuoktinis. Jeigu saugomas ūkis priklausė vienam iš tėvų ir jo palikuonių arba įtėviui ir jo įvaikiui, įpėdinis yra palikuonis arba įvaikis. Asmenims, nepaveldėjusiems ūkio, pagal įstatymus priklausantys akcijų paketai yra laikomi privalomosiomis palikimo dalimis. Be to, saugomo ūkio įpėdinis turi turėti galimybę perimti ūkį tokiomis sąlygomis, kurios jam neužkrautų per didelės naštos.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Saugomo ūkio paveldėjimas yra atvejis, kai šalies, kurioje yra tam tikrų ypatingų kategorijų turto, teisės aktuose nustatytos specialios taisyklės, numatančios apribojimus dėl tokio turto paveldėjimo ar turinčius įtakos paveldėjimui. Todėl tais atvejais, kai Slovėnijoje esantis saugomas ūkis yra palikimo dalis, taikoma nacionalinė Slovėnijos teisė, neatsižvelgiant į palikimui taikytiną teisę (Žemės ūkio valdų paveldėjimo įstatymas).

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Žemės ūkio valdų paveldėjimo įstatyme yra nuostatų, kurių nėra Paveldėjimo įstatyme arba kurios skiriasi nuo tų nuostatų. Kai Žemės ūkio valdų paveldėjimo įstatyme nėra konkretesnių nuostatų, reglamentuojančių saugomų ūkių paveldėjimo klausimus, taikomos bendrosios paveldėjimo taisyklės, t. y. Paveldėjimo įstatymo nuostatos.

Paskutinis naujinimas: 08/01/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Slovakija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Taip, esama tam tikrų turto kategorijų, kurioms taikoma speciali tvarka, kaip numatyta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Slovakija Komisijai pranešė apie šias turto kategorijas ir apie pranešimo metu galiojusius teisės aktus. Šiame dokumente išdėstomos šiuo metu galiojančios nuostatos.

Nuostatos dėl specialios tvarkos struktūrizuotos pagal paveldimo turto kategoriją.

A. Žemės ūkio ir miško paskirties žemė:

Įstatymo Nr. 180/1995 dėl tam tikrų priemonių nuosavybės teisei į žemę sureguliuoti su pakeitimais 23 straipsnis

1) Jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip, juridiniu aktu ar teismo sprendimu dėl bendros nuosavybės arba teismo sprendimu dėl paveldėjimo padalijant esamą žemę, nurodytą 21 straipsnio 1 dalyje, negali būti suformuotas mažesnis negu 2 000 m2 žemės ūkio paskirties žemės sklypas arba mažesnis negu 5 000 m2 miško paskirties žemės sklypas.

2) Jeigu paveldėtojai nesusitaria dėl 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos žemės paveldėjimo 1 poskirsnyje nurodytomis sąlygomis arba jeigu dėl šių sąlygų teismas negali patvirtinti kiekvienam paveldėtojui tenkančios palikimo dalies, teismas priima sprendimą, kad žemė atitenka paveldėtojams, turintiems geriausias sąlygas tą žemę valdyti. Teismas taip pat priima sprendimą dėl minėto paveldėtojo pareigos susitarti su kitais paveldėtojais.

4) Paveldėtojai 3 poskirsnyje nurodytą pareiškimą turi pateikti raštu ir negali jo atsiimti.

6) Senaties terminas paveldėtojų reikalavimams, kylantiems iš susitarimo dėl paveldėjimo pagal 2 ir 3 poskirsnius, yra dešimt metų. Siekiant užtikrinti tokius reikalavimus, skolininko nuosavybės teisės įraše kreditoriui nustatoma kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į šią žemę; įstatyme nustatyta senesnės kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės pirmenybė netaikoma. Kreditorius turi pirmumo teisę į kreditorinio reikalavimo pirmumo teise suvaržytą žemę.

7) Jeigu teismas priėmė sprendimą dėl paskirstymo bendrasavininkiams, jų susitarimui taikomos 2–5 poskirsniuose išdėstytos sąlygos.

B. Žemės valdytojų susivienijimai:

Įstatymo Nr. 97/2013 dėl žemės valdytojų susivienijimų su pakeitimais 8 straipsnis

1) Šio įstatymo tikslais bendras nekilnojamasis turtas reiškia vieną nekilnojamojo turto objektą, apimantį kelis atskirus sklypus. Bendras nekilnojamasis turtas yra nedalijamas, išskyrus 2 poskirsnyje nurodytus atvejus (pastaba: poskirsnyje nereglamentuojamas paveldėjimas, taigi, išimtis netaikoma). Bendro nekilnojamojo turto bendros nuomos negalima panaikinti ir padalyti pagal bendrąsias nuostatas dėl bendros nuosavybės panaikinimo ir padalijimo (pagal Civilinį kodeksą).

C. Buto nuoma ir nario dalies perėjimas būsto kooperatyve:

Civilinio kodekso (slovak. Občiansky zákonník) Įstatymo Nr. 40/1964 706–707 straipsniai

Paveldint nuoma nepereina, taigi, gavęs prašymą, notaras tik išduoda atitinkamų paveldėtojų patvirtinimą Civilinio kodekso 706 straipsnyje išdėstytais tikslais. Tačiau nario dalis yra turtas, todėl ji paveldima pagal paveldėtojų turimas teises.

Civilinio kodekso 706 straipsnis:

1) Jeigu nuomininkas miršta, o butas nėra bendrai nuomojamas su sutuoktiniu, mirusiojo vaikai, anūkai, tėvai, broliai ir seserys, žentai ir marčios, kurie su mirusiuoju jo mirties dieną gyveno viename namų ūkyje ir neturi nuosavų butų, tampa nuomininkais (bendranuomiais). Asmenys, kurie rūpinosi mirusio nuomininko bendru namų ūkiu arba buvo mirusio nuomininko išlaikytiniai, taip pat tampa nuomininkais (bendranuomiais), jeigu jie su mirusiuoju bent trejus metus iki jo mirties dienos gyveno tame pačiame namų ūkyje ir neturi nuosavų butų.

2) …

3) Jeigu miršta būsto kooperatyvui priklausančio buto nuomininkas ir butas nėra bendrai nuomojamas su sutuoktiniu, nuomininko mirties dieną jo narystė kooperatyve ir buto nuoma pereina paveldėtojui, paveldėjusiam narystę.

Civilinio kodekso 707 straipsnis:

1) Jeigu vienas iš sutuoktinių, kurie bendrai nuomojosi butą, miršta, gyvas likęs sutuoktinis tampa visateisiu nuomininku.

2) Jeigu tai yra kooperatyvui priklausantis butas, sutuoktinių bendra buto nuoma nutrūksta mirus vienam iš sutuoktinių. Jeigu teisė į kooperatyvui priklausantį butą buvo įgyta santuokos laikotarpiu, gyvas likęs sutuoktinis lieka kooperatyvo nariu ir jam nuosavybės teise priklauso narystė; paveldėjimo proceso metu teismas į tai atsižvelgia. Jeigu miršta sutuoktinis, kuris teisę į kooperatyvui priklausantį butą buvo įgijęs iki santuokos, sutuoktinio mirties dieną jo narystė kooperatyve ir kooperatyvui priklausančio buto nuoma pereina paveldėtojui, paveldėjusiam narystę. Jeigu yra kelios nuomos sutartys, mirusiojo narystė gali pereiti keliems paveldėtojams.

3) Jeigu vienas iš bendranuomių miršta, jo teisė pereina kitiems bendranuomiams.

D. Uždarosios akcinės bendrovės nuosavybės dalis:

Įstatymo Nr. 513/1991 su pakeitimais 116-117 straipsniai – jeigu mirusysis mirė po 1992 m. sausio 1 d.

Įmonių kodekso (slovak. Obchodný zákonník) 116 straipsnis:

1) …

2) Nuosavybės dalis yra paveldima. Jeigu įmonė turi daugiau negu vieną akcininką, steigimo sutartyje gali būti uždraustas nuosavybės dalies paveldėjimas. Paveldėtojas, kuris nėra vienintelis akcininkas, gali prašyti panaikinti jo nuosavybės dalį, jeigu reikalauti, kad paveldėtojas būtų akcininku, būtų nesąžininga...

Įmonių kodekso 117 straipsnis:

1) Nuosavybės dalies padalijimas įmanomas tik tuo atveju, kai ji perleidžiama arba perduodama akcininko paveldėtojui arba teisių perėmėjui. Nuosavybės dalies padalijimui būtinas visuotinio susirinkimo pritarimas.

2) Steigimo sutartyje gali būti uždrausta dalyti nuosavybės dalį.

3) Dalijant nuosavybės dalį, turi būti išlaikyta 109 straipsnio 1 dalyje nurodytų investicijų suma (akcininko investicijų vertė turi būti bent 750 EUR).

E. Mirusiojo darbo užmokestis:

Įstatymo Nr. 311/2001, Darbo kodekso (slovak. Zákonník práce), su pakeitimais 35 straipsnis

Jeigu atskiruose teisės aktuose nenumatyta kitaip, darbuotojo finansinės teisės jam mirus neišnyksta. Darbuotojo teisės į darbo užmokestį, siekiančios iki keturių darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, pereina tiesiogiai darbuotojo sutuoktiniui, vaikams ir tėvams, jeigu mirties metu jie gyveno darbuotojo namų ūkyje. Jeigu tokių asmenų nėra, teisės į darbo užmokestį paveldimos.

F. Pensijos:

1) Įstatymo Nr. 650/2004 dėl papildomų pensijų sistemų su pakeitimais 21 straipsnis

Dalyvio, kuris yra laikinosios papildomos senatvės pensijos arba laikinosios papildomos tarnybinės pensijos gavėjas, asmeninės sąskaitos einamoji vertė paveldima, jeigu miręs dalyvis, kuris yra laikinosios papildomos senatvės pensijos arba laikinosios papildomos tarnybinės pensijos gavėjas, pensijų sutartyje neįvardijo kito fizinio ar juridinio asmens kaip naudos gavėjo, kuriam turėtų būti sumokėta asmeninės sąskaitos einamoji vertė.

2) Įstatymo Nr. 43/2004 dėl senatvės pensijų sistemų su pakeitimais 40–40a straipsniai

40 straipsnis

1) Mirus senatvės pensijų sistemos įmokų mokėtojui, naudos gavėjas, kurį įmokų mokėtojas įvardijo pensijų sutartyje, turi teisę gauti sumą, atitinkančią mirusiojo asmeninės pensijų sąskaitos einamąją vertę tą dieną, kurią pensijų įmonė sužinojo apie įmokų mokėtojo mirtį, iš jos išskaičiavus privalomas įmokas, kurių reikalavo Socialinio draudimo agentūra (slovak. Sociálna poisťovňa) ir kurios buvo netinkamai pervestos mirusiojo vardu, išskaičiavus išlaidas, kurias pensijų įmonė pagrįstai patyrė, kad šią sumą išmokėtų grynaisiais pinigais arba pervestų ją į euro zonai nepriklausančią šalį, ir pridėjus privalomas įmokas, kurias dar turi pervesti Socialinio draudimo agentūra. Jeigu įmokų mokėtojas pensijų sutartyje neįvardijo naudos gavėjo arba jeigu jo nėra, šis turtas tampa paveldimas.

2) Naudos gavėjas neturi teisės gauti 1 poskirsnyje nurodytos sumos, jeigu teismas galutine nutartimi nustatė, kad šis asmuo tyčia sukėlė įmokų mokėtojo mirtį.

40a straipsnis

1) Mirus iki gyvos galvos mokamos pensijos gavėjui, naudos gavėjas, kuris yra įvardytas pensijų draudimo sutartyje, turi teisę gauti 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą arba 46g straipsnio 5 dalyje nurodytą vienkartinę išmoką, priklausiusią tą dieną, kai draudikas sužinojo apie gavėjo mirtį. Jeigu gavėjas pensijų draudimo sutartyje nenurodė naudos gavėjo arba jeigu naudos gavėjo nėra, pirmajame sakinyje apibrėžta suma tampa paveldima.

2) 1 poskirsnyje nurodytas naudos gavėjas neturi teisės gauti 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos arba 46g straipsnio 5 dalyje nurodytos vienkartinės išmokos, jeigu teismas galutine nutartimi nustatė, kad šis asmuo tyčia sukėlė gavėjo mirtį.

Įstatymo Nr. 461/2003 dėl socialinio draudimo su pakeitimais 118 straipsnis

1) Jeigu fizinis asmuo, atitikęs teisės į išmoką sąlygas, mirė po to, kai pareikalavo teisės į išmoką ir į jos sumokėjimą, šio asmens teisė į jo mirties metu mokėtinas sumas pirmumo eilės tvarka pereina sutuoktiniui, vaikams ir tėvams.

2) Jeigu fizinis asmuo, atitikęs teisės į ligos išmoką, sužalojimo išmoką, reabilitacijos išmoką, perkvalifikavimo išmoką, garantinio draudimo išmoką arba bedarbio pašalpą sąlygas, mirė nepareikalavęs teisės į šias išmokas, šio asmens teisės į jo mirties metu mokėtinas sumas pirmumo eilės tvarka pereina sutuoktiniui, vaikams ir tėvams.

3) Jeigu išmoka buvo skirta iki fizinio asmens, atitikusio teisės į išmoką ir į jos sumokėjimą sąlygas, mirties, šio asmens mirties dieną likusios nesumokėtos sumos išmokamos 1 poskirsnio pirmame sakinyje išvardytiems fiziniams asmenims.

4) 1–3 poskirsniuose išvardytiems fiziniams asmenims pereinančios teisės nepaveldimos; jos tampa paveldimos, jeigu tokių fizinių asmenų nėra.

5) Jeigu nėra fizinių asmenų, kurie įgytų teisę į 1–4 poskirsniuose nurodytas išmokas, šios išmokos tampa kitomis fondo, iš kurio jos turėtų būti sumokėtos, pajamomis.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Taip. Arba tai yra mirusiojo teisė nurodyti asmenis, kurie įgis turtą po jo mirties vietoje paveldėtojų (pvz., pagal papildomos pensijos sutartį), arba tai susiję su tam tikros kategorijos turtu, kurio atžvilgiu teisės aktuose nurodyta, kam tas turtas turėtų atitekti po mirusiojo mirties (pvz., priemonės nuosavybės teisėms į žemę ir socialinio draudimo išmokas sureguliuoti).

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Nekilnojamojo turto atveju, jeigu paveldėjimo procese nepaisoma atsakyme į pirmą klausimą nurodytų nuostatų, žemės registrą tvarkanti institucija neįrašo naujai įgytos nuosavybės teisės į žemės registrą.

Slovakijoje vykdomame paveldėjimo procese atsakyme į pirmą klausimą nurodytas nuostatas teismo nurodymu taiko paveldėjimo procesą vykdantis notaras. Šio proceso rezultatas yra paveldėjimo teisės liudijimas ir bet kuri šalis, mananti, kad jis neatitinka galiojančios specialios tvarkos, gali pasinaudoti teisių gynimo priemone tam rezultatui užginčyti.

Paskutinis naujinimas: 29/06/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paveldėjimo apribojimai. Specialios taisyklės. - Švedija

1 Ar pagal šios valstybės narės teisę specialiomis normomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių yra nustatomi apribojimai, susiję su šioje valstybėje narėje esančio kilnojamojo turto, tam tikrų įmonių ar kitų specialių rūšių turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos?

Švedijoje yra keletas majoratinio palikimo objektų (fideikommiss). Majoratinis palikimas – testamentinis susitarimas, kai tam tikras turtas negali būti perleidžiamas, o turi būti konkrečia tvarka perduodamas vienos ar daugiau šeimų nariams. Remiantis Įstatymu dėl majoratinio palikimo likvidavimo (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaslagen (1963:583) om avveckling av fideikommiss), majoratinis palikimas gali būti likviduojamas pagal specialius susitarimus.

2 Ar pagal šios valstybės narės teisę šios specialios normos minėto turto paveldėjimui yra taikomos nepriklausomai nuo paveldėjimui taikytinos teisės?

Netaikoma.

3 Ar pagal šios valstybės narės teisę yra nustatytos specialios procedūros, kuriomis užtikrinamas minėtų specialių normų laikymasis?

Netaikoma.

Paskutinis naujinimas: 28/08/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.