Šeimos išlaikymas

Slovėnija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymas yra šeimos teisės institutas, pagrįstas vienu pagrindinių šeimos teisės principų – šeimos narių tarpusavio paramos, kitaip tariant, šeimos solidarumo, principu. Išlaikymo išmokos paprastai mokamos savanoriškai visų pirma dėl asmeninių šeimos narių ryšių, tačiau išlaikymą taip pat galima priverstinai išieškoti kreipiantis į teismus.

Slovėnijoje sąvoka „išlaikymas“ vartojama kalbant apie (buvusių) sutuoktinių, vaikų ir tėvų išlaikymą. Ši sąvoka reiškia išlaikymą ir paramą, taip pat išlaikymo ir paramos išmokas, kurias teismas priteisia vaikui. Todėl ji reiškia viską, ką asmuo yra teisiškai įpareigotas skirti savo vaikų arba sutuoktinio gyvenimo poreikiams patenkinti. Ši sąvoka taip pat gali būti vartojama kalbant apie tėvų išlaikymą, kurie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir kurių vaikai dėl šios priežasties turi pareigą juos išlaikyti.

Tėvai turi prievolę išlaikyti savo vaikus (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 103 straipsnis).

Pilnamečiai vaikai turi prievolę pagal savo gebėjimus išlaikyti savo tėvus, jeigu šie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negali tokių lėšų įgyti. Pilnamečiai vaikai neturi prievolės išlaikyti vieno iš tėvų, kuris be pateisinamos priežasties nevykdė savo išlaikymo prievolių tam vaikui (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 124 straipsnis).

Sutuoktiniai arba santuokos nesudarę partneriai turi prievolę išlaikyti savo sutuoktinio arba nesantuokinio partnerio nepilnamečius vaikus, kurie su jais gyvena, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų gali išlaikyti vaiką. Sutuoktinio arba santuokos nesudariusio partnerio prievolė baigiasi su vaiko motina arba tėvu nutraukus santuoką arba nesantuokinę sąjungą, išskyrus atvejus, kai santuoka arba nesantuokinė sąjunga baigiasi mirus vaiko motinai arba tėvui. Tokiu atveju pergyvenęs sutuoktinis arba nesantuokinis partneris turi prievolę išlaikyti mirusio sutuoktinio arba nesantuokinio partnerio vaiką tik tuo atveju, jeigu santuokos arba nesantuokinės sąjungos nutraukimo metu jis gyveno su vaiku (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 127 straipsnis).

Sutuoktinis, kuris neturi jokių pragyvenimo lėšų ir ne dėl savo kaltės yra bedarbis, turi teisę gauti iš savo sutuoktinio tokią paramą, kokią šis gali suteikti (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 50 straipsnis).

Neišlaikomas sutuoktinis gali reikalauti išlaikymo santuokos nutraukimo byloje pareikšdamas atskirą ieškinį per vienų metų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 81a straipsnis).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai turi prievolę išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir, pagal savo turimas lėšas ir gebėjimus sudaryti vaiko raidai reikalingas gyvenimo sąlygas.

Jeigu vaikas reguliariai lanko ugdymo įstaigą, net jei jis mokosi pagal ištęstinių studijų programą, tėvai turi prievolę išlaikyti pilnametį vaiką, bet ne ilgiau nei iki dvidešimt šešerių metų.

Tėvai turi prievolę išlaikyti vaikus, kurie sudarė santuoką arba kartu gyvena sudarę nesantuokinę sąjungą, tik jeigu jų sutuoktinis arba nesantuokinis partneris negali jų išlaikyti.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jeigu suaugęs vaikas turi prievolę mokėti išlaikymą savo tėvams, išlaikymo gavėjas ir išlaikymo prievolę turinti šalis gali sudaryti notarine tvarka tvirtinamą susitarimą (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 130 a straipsnis).

Jeigu susitaria dėl vaiko išlaikymo, tėvai gali prašyti, kad teismas ne ginčo tvarka šiuo klausimu priimtų sprendimą. Teismas, nustatęs, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, prašymą atmeta (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 130 straipsnis).

Neišlaikomas sutuoktinis gali reikalauti iš savo sutuoktinio išlaikymo santuokos nutraukimo byloje pareikšdamas atskirą ieškinį per vienų metų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 81 a straipsnis).

Jeigu nesudaromas joks susitarimas dėl išlaikymo, kompetentingam teismui reikia pareikšti ieškinį. Apylinkės teismai turi dalykinę jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo (Civilinio proceso įstatymo 32 straipsnis).

Ieškinyje būtina nurodyti konkretų prašymą, kuriame išdėstomas pagrindinis bylos dalykas ir papildomi reikalavimai, ieškovo prašymą pagrindžiantys faktai, nurodomi šiuos faktus patvirtinantys įrodymai ir kiti duomenys, kuriuos būtina pateikti kiekviename ieškinyje (Civilinio proceso įstatymo 180 straipsnis).

Pagal šį įstatymą prašymo nagrinėjimo procedūrą sudaro ieškinio, priešieškinio nagrinėjimas, teisinių gynimo priemonių taikymas ir kiti pareiškimai, pasiūlymai arba kiti ne bylos nagrinėjimo metu pateikti pranešimai. Prašymai turi būti išsamūs ir juose reikia nurodyti visas teisminiam bylos nagrinėjimui reikalingas aplinkybes. Visų pirma juose būtina nurodyti: teismą, šalių vardus, pavardes ir nuolatines arba laikinas gyvenamąsias vietas, teisinių atstovų arba agentų vardus ir pavardes, ginčo dalyką ir pareiškimo turinį. Prašymą pareiškėjas turi pasirašyti, nebent to neįmanoma padaryti dėl prašymo formos. Pareiškėjo originaliu parašu laikomas jo ranka pasirašytas parašas, taip pat saugus elektroninis parašas, patvirtintas kvalifikuotu sertifikatu Jeigu pareiškime pateikiamas koks nors prašymas, šalis privalo pareiškime nurodyti faktus, kuriais remiasi, ir reikalingus įrodymus (Civilinio proceso įstatymo 105 straipsnis).

Žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti pareiškus ieškinį. Žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki teismo nutartyje dėl žyminių mokesčių sumokėjimo nurodyto termino (Civilinio proceso įstatymo 105a straipsnis).

Turi būti pateikiamas rašytinis prašymas. Rašytiniu prašymu laikomas ranka surašytas arba atspausdintas ir paties pareiškėjo ranka pasirašytas prašymas (fizinis prašymas) arba elektroninės formos prašymas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu. Rašytinis prašymas siunčiamas paštu, elektroninėmis priemonėmis, naudojant ryšių technologijas, įteikiamas tiesiogiai įstaigai arba jį įteikia asmuo, kuris verčiasi prašymų įteikimo profesine veikla (komercinis tiekėjas). Informacinė sistema automatiškai nusiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas buvo gautas. Prašymus taip pat galima pateikti naudojant rekomenduojamą arba kitokią formą (Civilinio proceso įstatymo 105b straipsnis).

Teismui turi būti pateikta tiek prašymų, kuriuos reikia įteikti priešingai šaliai, kopijų, kad po vieną kopiją tektų teismui ir priešingai šaliai, ir tokia forma, kad teismas galėtų šias kopijas priimti. Ši taisyklė taikoma ir priedams. Elektroniniu būdu pakanka pateikti vieną prašymo ir jo priedų, kuriuos reikia nusiųsti priešingai šaliai, kopiją. Teismas parengia tiek elektroninių kopijų ir fotokopijų, kiek jų prašo priešinga šalis (Civilinio proceso įstatymo 106 straipsnis). Prie prašymo galima pridėti dokumentų, kurie pateikiami kaip prašymo priedai, originalus arba kopijas (Civilinio proceso įstatymo 107 straipsnis). Nors teisinis pagrindas jau nustatytas, elektroninių dokumentų pateikimo, įteikimo ir tvarkymo nagrinėjant bylą techninės sąlygos dar nėra įgyvendintos.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymus priteisti išlaikymą pateikia vaiko teisinis atstovas. Nepilnamečiams vaikams atstovauja jų tėvai. Jeigu vaikas globojamas šeimoje, prašymą pateikia vaiko globėjas.

Teismas turi užtikrinti, kad vaikai, kurie sulaukė 15 metų ir gali suprasti savo veiksmų prasmę ir teisines pasekmes, galėtų atlikti procesinius veiksmus nepriklausomai, kaip bylos šalys. Vaiko teisinis atstovas gali atlikti procesinius veiksmus tik jeigu vaikas nenurodo perimantis teisę atlikti šiuos veiksmus savo vardu. 15 metų nesulaukusiems vaikams arba vaikams, kurie teismo sprendimu negali suprasti savo veiksmų prasmės ir teisinių pasekmių atstovauja jų teisinis atstovas.
Jeigu vaiko ir jo teisinio atstovo interesai skiriasi, teismas vaikui paskiria specialų atstovą. Teismas taip pat elgiasi ir kitais atvejais, jeigu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus (Civilinio proceso įstatymo 409 straipsnis).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Apylinkės teismai turi dalykinę jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo (Civilinio proceso įstatymo 32 straipsnis).

Teismas, kurio veiklos vietoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi bendrą teritorinę jurisdikciją. Jeigu Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta yra Slovėnijoje, teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta, turi bendrą teritorinę jurisdikciją. Jeigu atsakovas be nuolatinės gyvenamosios vietos taip pat laikinai gyvena kitame mieste ir, atsižvelgiant į aplinkybes, galima teigti, kad jis čia gyvens ilgą laiką, teismas, kuris turi jurisdikciją pagal atsakovo laikinąją gyvenamąją vietą, taip pat turi bendrą teritorinę jurisdikciją (Civilinio proceso įstatymo 47 straipsnis).

Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo ieškovas yra išlaikymo reikalaujantis asmuo, teismas, turintis jurisdikciją pagal ieškovo nuolatinę arba laikinąją gyvenamąją vietą, taip pat turi bendrą teritorinę jurisdikciją. Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo, kuriame yra tarptautinis elementas, Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad ieškovas yra vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovėnijoje, teismas, kuris turi jurisdikciją pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi teritorinę jurisdikciją. Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad atsakovas turi Slovėnijoje turto, iš kurio gali būti mokamas išlaikymas, teismas, turintis jurisdikciją pagal to turto buvimo vietą, turi teritorinę jurisdikciją (Civilinio proceso įstatymo 50 straipsnis).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Šalys ieškinius gali pareikšti asmeniškai arba per atstovą. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, atstovu gali būti tik advokatas arba kitas advokato egzaminą išlaikęs asmuo (Civilinio proceso įstatymo 86 ir 87 straipsniai).

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti pareiškus ieškinį. Žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki teismo nutartyje dėl žyminių mokesčių sumokėjimo nurodyto termino (Civilinio proceso įstatymo 105a straipsnis).

Jeigu teisinio reikalavimo dalykas yra susijęs tik su teise į teisėtą išlaikymą arba teise pareikšti reikalavimus dėl individualių teisėto išlaikymo išmokų, žyminių mokesčių dydis įvertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo ieškinio vertę, kuri apskaičiuojama sudėjus trijų mėnesių išmokas, išskyrus atvejus, kai išlaikymą prašoma priteisti trumpesniam laikotarpiui (Žyminių mokesčių įstatymo 23 straipsnis).

Tačiau jeigu išlaikymą prašoma priteisti vaiko globos nustatymo byloje, mokėtinas žyminis mokestis yra fiksuotas – 45 EUR (Žyminių mokesčių įstatymo mokesčių sąrašo 1212 antraštinė dalis).

Taip, siekiant atlyginti bylinėjimosi išlaidas galima pasinaudoti nemokama teisine pagalba. Sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo priima apylinkės teismo pirmininkas. (Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnis).

Prašymas dėl žyminių mokesčių panaikinimo, atidėjimo arba mokėjimo dalimis pateikiamas atskirai; toks prašymas turi būti pateikiamas pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui (Žyminių mokesčių įstatymo 12 straipsnis).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymas priteisiamas kaip kiekvieną mėnesį iš anksto mokama suma, be to, gali būti prašoma išlaikymo išmokas mokėti nuo ieškinio pareiškimo dienos (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 132c straipsnis).

Išlaikymas nustatomas atsižvelgiant į ieškovo poreikius ir skolininko galimybes uždirbti pajamas (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 129 straipsnis).

Nustatydamas vaikams mokamo išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kurio pakaktų užtikrinti tinkamą vaiko fizinę ir psichinę raidą. Išlaikymo išmoka turi apimti vaiko pragyvenimo išlaidas, visų pirma apgyvendinimo išlaidas, maistą, aprangą, avalynę, globą ir apsaugą, švietimą, mokyklos lankymą, poilsį, pramogas ir kitus specialius poreikius (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 129 a straipsnis).

Išlaikymo gavėjo arba išlaikymo prievolę turinčio asmens prašymu teismai gali padidinti, sumažinti arba panaikinti nustatytą reikalavimą teikti išlaikymą, tam panaudodami vykdomąjį dokumentą, jeigu pasikeičia išlaikymo gavėjo poreikiai arba išlaikymo prievolę turinčio asmens gebėjimai, pagal kuriuos buvo nustatytas išlaikymas (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 132 straipsnis).

Vykdomajame dokumente nustatytas išlaikymo išmokos dydis tikslinamas kartą per metus atsižvelgiant į Slovėnijos vartotojų kainų indeksą. Šis tikslinimas atliekamas kovo mėn. atsižvelgiant į bendrą vartojimo kainų kilimą nuo mėnesio, kurį išlaikymo išmoka buvo paskutinį kartą nustatyta arba patikslinta. Šis tikslinimas atliekamas kovo mėn. atsižvelgiant į bendrą vartojimo kainų kilimą nuo mėnesio, kurį išlaikymo išmoka buvo paskutinį kartą nustatyta arba patikslinta. Išlaikymo išmokos dydžio tikslinimo koeficientą Slovėnijos Respublikos oficialiajame leidinyje skelbia už šeimų reikalus atsakingi ministrai. Socialinių tarnybų centras raštu informuoja kreditorių ir skolininką apie kiekvieną patikslinimą ir naują išlaikymo išmokos sumą. Socialinės apsaugos departamento pranešimas kartu su teisminiu susitarimu, galutiniu teismo sprendimu ar vykdytinu notaro aktu, yra vykdomasis dokumentas (Santuokos ir šeimos santykių įstatymo 82d straipsnis).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Šį klausimą išsprendžia teismas. Vaiko išlaikymo išmoka paprastai pervedama į vaiko teisinio atstovo banko sąskaitą. Suaugusiesiems skirtos išlaikymo išmokos pervedamos į jų banko sąskaitas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo nevykdo šios prievolės savanoriškai, kaip nustatyta vykdomajame dokumente (teismo sprendime, teismo nutartyje, vykdytiname notariniame dokumente, įskaitant pranešimą apie nustatytą išlaikymą), išlaikymo gavėjas gali teismui pateikti prašymą dėl vykdymo, kaip nustatyta Vykdymo ir civilinių ieškinių užtikrinimo įstatymo nuostatose, kad ši prievolė būtų įvykdyta.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Informaciją galima rasti e. teisingumo portalo skiltyje teismo sprendimų vykdymo procedūros.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Pagrindinę informaciją apie išlaikymą teikia socialinių tarnybų centrai.

Apylinkės teismai turi dalykinę jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo. Bylos šalys gali prašyti nemokamos teisinės pagalbos, kuri teikiama paskiriant teisinį atstovą arba atleidžiant nuo žyminių mokesčių.

Jeigu prievolę mokėti išlaikymą turinti šalis nemoka išlaikymo išmokų, vaiko teisinis atstovas arba pilnametis išlaikymo gavėjas gali kompetentingam vietos teismui pateikti prašymą išieškoti išlaikymą. Padėti parengti prašymą dėl išieškojimo gali socialinių tarnybų centrai, vietos teismai, teisininkai ir Slovėnijos Respublikos valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Jeigu prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo nemoka išlaikymo išmokų, nepilnamečio vaiko teisinis atstovas gali reikalauti, kad išlaikymas būtų mokamas iš Slovėnijos valstybinio stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondo, bet tik jei yra galutinis teismo sprendimas arba susitarimas, kuriame nustatyta išlaikymo suma, ir su sąlyga, kad teisinis atstovas jau bandė, nesėkmingai, pats išieškoti išlaikymą arba nustatyta tvarka pareiškė reikalavimą, kad išlaikymas būtų išieškotas užsienyje.

Teisė gauti išlaikymo kompensaciją suteikiama 18 metų dar nesulaukusiems vaikams, kurie:

  • yra Slovėnijos Respublikos piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Slovėnijoje,
  • yra užsienio piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Slovėnijoje, jeigu taip nustatyta pagal tarptautinę sutartį arba abipusiškumo principą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip. Pagalbą užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo vykdymą teikia Slovėnijos Respublikos valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas, kuris paskirtas centrine institucija pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Slovėnijos Respublikos valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas taip pat yra centrinė institucija pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo bei perduodančioji ir gaunančioji institucija pagal JT (Niujorko) konvenciją dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Kontaktiniai duomenys:

Slovėnijos Respublikos valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas (Javni štipendijski, razvojni, invalidski in preživninski sklad Republike Slovenije)

Dunajska cesta 20

1000 Ljubljana

Tel. +386 1 4720 990

Faksas +386 1 4345 899

E. paštas jpsklad@jps-rs.si

Interneto svetainė http://www.jpi-sklad.si/

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Ne. Pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 55 straipsnį prašymai dėl išlaikymo išieškojimo turi būti teikiami pareiškėjo gyvenamosios vietos centrinei institucijai, o ši perduoda prašymą Slovėnijos centrinei institucijai, t. y. Valstybiniam stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondui.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Reglamente nenumatyta galimybė užsienyje gyvenančiam pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į Valstybinį stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondą kaip į centrinę instituciją.

Ryšiai palaikomi per pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinę instituciją. Pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinė institucija teikia visą reikiamą pagalbą, kad prašymas dėl išlaikymo išieškojimo Slovėnijoje būtų teisingai parengtas ir pateiktas, ir perduoda prašymą su priedais, jei jų yra, Valstybiniam stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondui, o šis prašymą peržiūri, jei reikia, paprašo pateikti papildomos informacijos ar padaryti pataisymų, ir atstovauja pareiškėjui byloje dėl išlaikymo Slovėnijos teismuose ar kitose institucijose.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

/

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Siekiant atlyginti bylinėjimosi išlaidas galima pasinaudoti nemokama teisine pagalba. Sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos skyrimo priima apylinkės teismo pirmininkas. (Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnis).

Nemokama teisinė pagalba gali apimti teisinį patarimą, teisines konsultacijas ir kitas įstatyme nurodytas teisines paslaugas, teikiamas visomis formomis užtikrinant teisminę apsaugą Slovėnijos bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose, Slovėnijos Respublikos Konstituciniame Teisme ir visose įstaigose, institucijose ir juridiniuose asmenyse, kurie Slovėnijoje turi kompetenciją neteismine tvarka taikiai spręsti ginčus, ir atleidžiant nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi teisme išlaidas (Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnis).

Pagal šį įstatymą teisinę pagalbą gali gauti: 1) Slovėnijos piliečiai; 2) užsienio piliečiai, turintys leidimus nuolat arba laikinai gyventi Slovėnijoje, ir pilietybės neturintys asmenys (asmenys be pilietybės), kurie teisėtai gyvena Slovėnijoje; 3) kiti užsienio piliečiai laikantis abipusiškumo sąlygų arba tarptautinėse sutartyse, kurių privalo laikytis Slovėnija, nustatytomis sąlygomis ir atvejais; 4) ‑nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, kurios nesiekia pelno, gina viešąjį interesą ir yra įregistruotos atitinkamame registre pagal taikomą teisę, ginčuose, susijusiuose su veiklos vykdymu ginant viešąjį interesą arba siekiant jų įstatuose nurodytų tikslų; 5) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymą arba tarptautinę sutartį, kurios privalo laikytis Slovėnija, suteikiama teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą. (Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnis).

Teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą turintys asmenys nemokamos teisinės pagalbos prašymą gali pateikti bet kurioje bylos stadijoje. Priimant sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo nustatoma pareiškėjo finansinė padėtis, taip pat kitos šiame įstatyme apibrėžtos aplinkybės (Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis).

Pagal reglamento 46 straipsnį toks atsisakymas taikomas visais atvejais, kai pagalbos gavėjo ieškinys pareiškiamas pagal reglamento 56 straipsnį ir yra susijęs su išlaikymu, kurio pagrindas yra tėvų ir vaikų santykiai ir kuris turi būti skirtas 21 metų nesulaukusiems asmenims.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Nesiimta jokių priemonių Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsniui įgyvendinti.

Paskutinis naujinimas: 11/03/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma