Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (lenkų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas.
Swipe to change

Šeimos išlaikymas

Lenkija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Šeimos ir globos kodekso 128 straipsnį išlaikymo prievolė yra šoninės kraujo giminystės linijos giminaičių ir brolių ir seserų prievolė teikti pragyvenimui reikalingas priemones (įskaitant drabužius, maistą, apgyvendinimą, kurą ir vaistus) ir prireikus – auklėjimo priemones (įskaitant fizinės ir psichinės raidos priežiūrą ir sąlygų mokytis ir gyventi kultūrinį gyvenimą sudarymą).

Išlaikymas yra grynaisiais pinigais arba natūra mokama išmoka. Vaikų išlaikymas – tai ir asmeninis indėlis auklėjant vaikus, taip pat bendrų namų ūkio darbų atlikimas laikantis išlaikymo prievolės.

Išlaikymo reikalavimas yra vieno asmens teisė reikalauti, kad kitas asmuo vykdytų jo išlaikymo prievolę.

Paprastai išlaikymo prievolė kyla iš įvairių šeimos santykių. Atsižvelgiant į šeimos santykius, Lenkijos teisėje išskiriamos toliau nurodytų rūšių išlaikymo prievolės.

1. Giminaičių išlaikymo prievolė (vaiko išlaikymas yra specifinė šios prievolės rūšis). Teisę gauti išlaikymą turi tik finansinių sunkumų patiriantys giminaičiai. Tėvai yra įpareigoti mokėti išlaikymą vaikams, kurie dar negali savimi pasirūpinti, išskyrus atvejus, kai iš vaiko turto gaunamų pajamų pakanka jo išlaikymo ir auklėjimo išlaidoms apmokėti. Vyresni nei 18 metų vaikai nebeturi teisės gauti išlaikymo, išskyrus atvejus, kai jie nori toliau mokytis ir, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, toks jų noras yra pagrįstas, arba jeigu išlaikymo prievolė turėtų galioti toliau dėl vaikų sveikatos arba asmeninės būklės. Be to, tėvai nėra įpareigoti mokėti išlaikymo vyresniems nei 18 metų vaikams, kurie, būdami darbingo amžiaus, pradeda studijuoti ir vėliau šias studijas meta, nėra pakankamai pažangūs, negauna teigiamų įvertinimų, per nustatytus terminus neišlaiko egzaminų ir dėl šių priežasčių neužbaigia savo studijų per jų studijų programoje nustatytą trukmę.

Jeigu išlaikymo gauti neįmanoma arba jį gauti pernelyg sunku, kiti giminaičiai gali būti įpareigojami mokėti išlaikymą (pvz., vaiko seneliai, kurie yra besislapstančio skolininko tėvai).

2. Iš įvaikinimo santykių kylanti prievolė. Jeigu įsivaikinimo atveju atsiranda santykiai tik tarp įvaikinančio asmens ir įvaikio, įvaikinančio asmens prievolė išlaikyti įvaikį yra viršesnė už įvaikio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių ir brolių ir seserų prievolę jį išlaikyti, o įvaikinančio asmens prievolė išlaikyti savo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius ir brolius ir seseris pagal svarbą yra paskutinė. Priešingu atveju įvaikinusiam asmeniui taikomos 1 punkte nurodytos taisyklės.

3. Svainystės santykiais susijusių asmenų (pamotės, patėvio, įvaikių) išlaikymo prievolė. Teisę gauti išlaikymą turi tik finansinių sunkumų patiriantys asmenys, jeigu, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, išlaikymo prievolės nustatymas atitinka socialinio bendravimo principus. Pagal Lenkijos teisės aktus ir jurisprudenciją sąvoka „finansiniai sunkumai“ reiškia asmens negebėjimą naudojantis savo ištekliais ir pastangomis patenkinti savo pagrįstus poreikius.

4. Sutuoktinių išlaikymo prievolė santuokos metu. Pagal Šeimos ir globos kodekso 27 straipsnį šeimos nariai gali reikalauti įgyvendinti teisę į „vienodą“ visų šeimos narių „pragyvenimo lygį“.

5. Sutuoktinių išlaikymo prievolė pasibaigus santuokai. Jeigu nustatoma, kad vienas iš sutuoktinių yra kaltas dėl iširusios santuokos, ir jeigu nutraukus santuoką iš esmės pablogėja kito sutuoktinio finansinė padėtis, pastarasis gali reikalauti, kad būtų patenkinti pagrįsti jo poreikiai, net jeigu tas asmuo nepatiria finansinių sunkumų. Kitais atvejais finansinių sunkumų patiriantis sutuoktinis gali iš savo buvusio sutuoktinio reikalauti išlaikymo, kuris proporcingai nustatomas atsižvelgiant į pagrįstus jo poreikius ir buvusio sutuoktinio uždarbį ir finansinį pajėgumą. Prievolė išlaikyti sutuoktinį baigiasi tam sutuoktiniui sudarius naują santuoką. Tačiau kai santuoką nutraukęs sutuoktinis, kuris nebuvo kaltas dėl iširusios santuokos, yra įpareigojamas mokėti išlaikymą, išlaikymo prievolė taip pat pasibaigia praėjus penkeriems metams nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į išimtines aplinkybes, teisę į išlaikymą turinčio asmens prašymu pratęsia šį penkerių metų terminą.

6. Nesantuokinio vaiko tėvo prievolė išlaikyti vaiko motiną. Tėvas, kuris nėra motinos vyras, privalo, atsižvelgdamas į savo padėtį, prisidėti prie su nėštumu ir gimdymu susijusių išlaidų ir motinos išlaikymo trijų mėnesių laikotarpį po gimdymo išlaidų apmokėjimo. Jeigu yra svarbių priežasčių, motina gali prašyti, kad tėvas prisidėtų prie ilgesnio nei trijų mėnesių laikotarpio išlaidų apmokėjimo.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai yra įpareigoti mokėti išlaikymą vaikams, kurie dar negali savimi pasirūpinti. Kadangi vaikai turi pareigą mokytis iki 18 metų, paprastai jie turi teisę gauti išlaikymą iki pilnametystės arba net tol, kol baigia magistro arba aukštojo profesinio mokymo studijas.

Išmokos iš Valstybinio išlaikymo fondo asmenims, turintiems teisę jas gauti, mokamos iki jie sulaukia 18 metų. Tokie asmenys turi teisę gauti išmokas iki 25 metų, jeigu toliau mokosi mokyklose arba aukštojo mokslo įstaigose, ir neribotą laikotarpį, jeigu jiems buvo nustatyta sunki negalia.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Taip, gali susidaryti viena iš toliau nurodytų situacijų.

1. Asmuo, iš kurio reikalaujama mokėti išlaikymą, savanoriškai vykdo išlaikymo prievolę.

2. Šalys sudaro susitarimą dėl išlaikymo prievolės.

3. Jeigu asmuo, iš kurio reikalaujama mokėti išlaikymą, nevykdo savo prievolės, galima siekti išlaikymą prisiteisti apylinkės teisme (sąd rejonowy), kuris turi jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis) arba atsakovo (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalis) gyvenamąją vietą, arba toks prašymas pateikiamas santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium byloje, kurią nagrinėja apygardos teismas (sąd okręgowy).

Teismo mokesčio už prašymą mokėti nereikia. Tačiau prašymas turėtų atitikti ieškinio pareiškimo reikalavimus, t. y. turėtų būti nurodomas teismas, kuriam adresuotas prašymas; šalių vardai ir pavardės, jų atstovai pagal įstatymą ir advokatai; ieškinio pareiškimo rūšis; aiškiai aprašomas prašymas; nurodoma reikalavimo suma; aprašomi prašymą pagrindžiantys faktai ir prireikus – teismo jurisdikciją pagrindžiantys faktai; prašymą turi pasirašyti šalis, jos atstovas pagal įstatymą arba advokatas (turi būti pridedami advokato įgaliojimai); pateikiamas priedų sąrašas; nurodomos šalių gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės, jų atstovai pagal įstatymą ir advokatai ir aprašomas reikalavimas. Teikiant vėlesnius ieškinio pareiškimus būtina nurodyti bylos numerį.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Toliau nurodyti asmenys gali pateikti prašymą dėl išlaikymo asmens, turinčio teisę jį gauti, vardu:

– advokatas (išskyrus teisininką ir teisės konsultantą, advokato vardu gali veikti toliau nurodyti asmenys: tėvai, sutuoktinis, broliai ir seserys, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai arba su asmeniu, turinčių teisę gauti išlaikymą, įvaikinimo santykiais susijęs asmuo, taip pat asmuo, kuris valdo asmens, turinčio gauti išlaikymą, turtą);

– vietos savivaldos institucijos, turinčios pareigą teikti socialinę paramą, atstovas (pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Oficialusis leidinys (Dziennik Ustaw), 2004 m., Nr. 64, eil. Nr. 593), tokie atstovai yra savivaldybės socialinės paramos centrų arba apylinkės šeimos paramos centrų vadovai);

– paramą šeimai teikiančios socialinės organizacijos atstovas (tokių organizacijų sąrašas pateikiamas 2000 m. lapkričio 10 d. teisingumo ministro patvirtintose taisyklėse (Oficialusis leidinys, 2000 m., Nr. 100, eil. Nr. 1080));

– prokuroras, kai to reikia siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir apginti viešąjį interesą.

Atstovai pagal įstatymą veikia nepilnamečių, turinčių teisę gauti išlaikymą, vardu. Tačiau sulaukę pilnametystės vaikai privalo veikti savarankiškai.

Išskyrus atvejus, kai asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, sugyventinis (-ė) arba pažįstamas (-a) yra vienas iš pirmiau nurodytų asmenų, jis negali veikti asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, vardu.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Civilinio proceso kodeksą apylinkių teismai turi materialinę jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas. Vietos jurisdikcija nustatoma pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą arba atsakovo gyvenamąją vietą. Teismai, kurie turi jurisdikciją konkrečiose savivaldybėse, yra nurodyti 2012 m. spalio 25 d. teisingumo ministro patvirtintose Apeliacinių, apygardų ir apylinkių teismų buveinių ir jurisdikcijos nustatymo taisyklėse (Oficialusis leidinys, 2012 m., eil. Nr. 1223).

Apygardų teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimu Lenkijoje (Civilinio proceso kodekso 11511 straipsnio 1 dalis), jeigu sprendimas buvo priimtas valstybėje, kurioje jis tapo privalomas pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, eil. Nr. 17).

Pagal Civilinio proceso kodekso 115311 straipsnį ES šalyse, išskyrus Kroatiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę, po 2011 m. birželio 18 d. priimtus užsienio teismo sprendimus vykdytinais paskelbti turi apylinkės teismas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Bylose dėl išlaikymo nebūtina samdyti advokato. Šalys gali veikti savo vardu arba per profesionalius tarpininkus.

Plg. atsakymus į 7 ir 20 klausimus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie galimybę naudotis ex officio paskirto advokato, kuris veikia šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, vardu.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Lenkijos teisę šalis, siekianti prisiteisti išlaikymą, ir atsakovas, kuris dalyvauja byloje dėl išlaikymo išmokos sumažinimo, atleidžiami nuo teismo mokesčių (2005 m. liepos 28 d. Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 167, eil. Nr. 1398, su pakeitimais)). Tokie asmenys nuo teismo išlaidų atleidžiami visiškai, o tai reiškia, kad jie nepatiria jokių papildomų teismo, apeliacinio skundo nagrinėjimo arba vykdymo išlaidų.

Be to, nuo teismo išlaidų atlyginimo atleista šalis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą, kuri skiriama ex officio paskiriant advokatą. Jeigu prašymas skirti advokatą patenkinamas, teisininko mokesčius atlygina šalies, kuriai paskirtas advokatas, priešininkas. Jeigu tas asmuo pralaimi bylą, advokato mokesčiai sumokami iš valstybės iždo.

Valstybės narės piliečių teisės šiuo atžvilgiu reglamentuojamos 2004 m. gruodžio 17 d. Teisės gauti pagalbą Europos Sąjungos valstybėse narėse nagrinėjamose civilinėse bylose įstatyme (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 10, eil. Nr. 67, su pakeitimais). Informacija apie šį įstatymą pateikiama informaciniame leidinyje apie teisinę pagalbą Lenkijoje.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo asmens, turinčio mokėti išlaikymą, uždarbio ir finansinio pajėgumo ir nuo pagrįstų asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikių. Pagrįstiems asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikiams priskiriama viskas, kas yra reikalinga jo materialiniams ir nematerialiniams (kultūriniams ir dvasiniams) poreikiams patenkinti. Nepilnamečių poreikiams taip pat priskiriamos jų auklėjimo išlaidos. Vertinant asmenų, turinčių mokėti išlaikymo išmokas, uždarbį ir finansinį pajėgumą, atsižvelgiama ne į jų faktiškai uždirbamas pajamas, bet į pajamas, kurias galėtų uždirbti, jeigu visiškai išnaudotų savo darbingumą. Tai reiškia, kad net ir bedarbis, kuris neuždirba reguliarių pajamų, gali būti įpareigojamas mokėti išlaikymo išmokas, kurios bus išieškomos.

Pasikeitus aplinkybėms gali būti prašoma pakeisti teismo sprendimą arba susitarimą dėl išlaikymo. Bet kuri išlaikymo santykių šalis gali prašyti padaryti tokį pakeitimą. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes, šalis gali prašyti panaikinti išlaikymo prievolę arba padidinti arba sumažinti išlaikymo dydį. Išmokos dydis gali būti pakeistas, jeigu padidėja arba sumažėja pagrįsti asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikiai arba asmens, turinčio mokėti išlaikymą, galimybės uždirbti.

Konkrečios išlaikymo išmokos sumos Lenkijoje nėra, o išlaikymas nėra apskaičiuojamas nustatant konkretų asmens, turinčio mokėti išlaikymą, uždarbiui taikomą procentinį dydį. 2014 m. minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 1 680 PLN (Lenkijos zlotų) (apytiksliai 400 EUR). 2013 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 3 650 PLN (Lenkijos zlotų) (apytiksliai 900 EUR). Praktikoje dažniausiai teismų priteisiamas mėnesinės išlaikymo išmokos vienam vaikui dydis svyruoja nuo 300 PLN iki 1 000 PLN per mėnesį. Išlaikymo išmokos dydis nėra automatiškai indeksuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių arba infliacijos lygį.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Vykdymo nutartyje skolininku nurodytas asmuo turi mokėti išlaikymą. Paprastai Lenkijoje priteistos išlaikymo išmokos kiekvieną mėnesį, dažniausiai iki 10 mėnesio dienos, Lenkijos zlotais mokamos nepilnamečio atstovui pagal įstatymą (grynaisiais pinigais arba banko pavedimu). Jeigu išmoką vėluojama mokėti, teismo sprendimuose nurodomas įstatymuose nustatytas delspinigių dydis (nuo 2008 m. taikomas 13 % metinis delspinigių dydis), kuris taikomas nesumokėtai sumai (plg. Lenkijos pateiktą informaciją apie įstatyme nustatytus delspinigius).

Todėl paprastai su išlaikymo prievole susijusias išlaidas atlygina tik asmuo, turintis mokėti išlaikymą. Jeigu tas asmuo nemoka išmokų savanoriškai, teisę gauti išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją (paprastai antstolį) prašydamas pradėti vykdymo bylą. Vykdymas taip pat gali būti pradedamas ex officio pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, kuriuo nustatomas išlaikymo išmokos dydis, prašymu. Teisę gauti išlaikymą turintis asmuo vykdymo nutartį taip pat gali įteikti skolininko darbovietei arba skolininkui pensiją mokančiai institucijai ir prašyti, kad mokėtinas išlaikymas būtų išskaičiuojamas iš skolininkui sumokėtų sumų. Mokančioji įstaiga privalo laikytis tokio prašymo.

Norint, kad vykdymas būtų nukreiptas į skolininko nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti atskirą prašymą.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmuo, turintis mokėti išlaikymą, savanoriškai nevykdo išlaikymo prievolės, jis gali būti įpareigojamas tai daryti (plg. 9 klausimą).

Be to, pagal Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį nuolatinis išlaikymo nemokėjimas yra laikomas nusikaltimu, už kurį skiriama bauda, taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba skiriama laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

2007 m. rugsėjo 7 d. Pagalbos asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte (Oficialusis leidinys, 2009 m., Nr. 1, eil. Nr. 7, su pakeitimais) nustatyta, kad kompetentinga institucija gali pateikti prašymą sustabdyti skolininko vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Jeigu vykdymas nesėkmingas, antstolis gali prašyti, kad skolininkas būtų įrašytas į nemokių skolininkų registrą.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1083 straipsnio 2 dalį nesumokėtos išlaikymo išmokos gali būti visiškai išieškomos areštuojant banko sąskaitą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį į darbo užmokestį vykdymas gali būti nukreipiamas tiek, kiek nurodyta Darbo kodekse. Paprastai galima areštuoti 60 % darbo užmokesčio. Taip pat galima areštuoti iki trijų penktadalių valstybės iždo specialiems poreikiams skirtų išmokų, visų pirma stipendijų ir paramos išmokų (Civilinio proceso kodekso 831 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas negali būti nukreipiamas visų pirma į toliau nurodytą turtą:

– namų ūkio reikmenis ir kasdienius drabužius, kurie yra būtini skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams, taip pat drabužius, kurie yra reikalingi paslaugoms teikti ar profesinei veiklai vykdyti;

– įrankius ir kitus objektus, kurie yra būtini skolininkui, kad galėtų užsiimti pelninga veikla, išskyrus variklines transporto priemones;

– vieno mėnesio maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams;

– pinigus, reikalingus skolininkui ir jo šeimos nariams pragyventi dvi savaites;

– studijoms reikalingus daiktus, asmeninius dokumentus, papuošimus, religinėms apeigoms naudojamus daiktus ir kasdienius daiktus, kurie gali būti parduodami tik už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, tačiau turi didelę panaudojimo vertę skolininkui.

Be to, Civilinio proceso kodekso 831 straipsnyje nustatyta, kad vykdymas visų pirma negali būti nukreipiamas į daugiau nei 75 % kiekvienos socialinės paramos išmokos, atsižvelgiant į jos apibrėžtį pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Oficialusis leidinys, 2013 m., eil. Nr. 182, su pakeitimais), ir kiekvienos skolininko iš valstybės biudžeto arba Nacionalinio sveikatos fondo (Narodowy Fundusz Zdrowia) gautinos sumos prieš ją nustatant, skirtos sveikatos priežiūros išmokoms sumokėti, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinėmis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros išmokų įstatyme (Oficialusis leidinys, 2008 m., Nr. 164, eil. Nr. 1027).

Šeimos ir globos kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniams dėl išlaikymo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas nepradedamas skaičiuoti, o jeigu jis pradėtas skaičiuoti, tuomet sustabdomas tėvų valdžios vykdymo laikotarpiu vaikams pareiškus ieškinius tėvams.

Jeigu skolininkas ginčija suaugusio vaiko išlaikymo prievolės teisėtumą, antstolis gali prašyti ieškovo pateikti pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis toliau mokosi, neturi jokio uždarbio arba gydosi ir todėl skolininko finansinė parama jam vis dar reikalinga.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Kaip nurodyta atsakyme į 4 klausimą, prašymą dėl išlaikymo asmens, turinčio teisę jį gauti, vardu gali pateikti inter alia socialinės paramos centrų vadovai, tam tikros socialinės organizacijos, vietos savivaldos institucijų, atsakingų už socialinę paramą, atstovai ir kai kuriais atvejais – prokurorai. Šie subjektai taip pat gali padėti ieškovui dalyvauti išlaikymo byloje, kuri jau būna iškelta. Tuomet jie turi pareigą padėti asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, bylinėtis teisme.

Apygardų teismai padeda asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, pateikti prašymus dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

2007 m. rugsėjo 7 d. Pagalbos asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, įstatyme (Oficialusis leidinys, 2009 m., Nr. 1, eil. Nr. 7, su pakeitimais) nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama valstybinės pagalbos teikimo asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, tvarka tais atvejais, kai vykdymas nebuvo sėkmingas.

Išmokos iš išlaikymo fondo gali būti gaunamos tik jeigu šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija 725 PLN (apytiksliai 170 EUR) per mėnesį. Prašymas pateikiamas savivaldybės arba miesto įstaigai, turinčiai jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą.

Tačiau jeigu asmuo, turintis teisę gauti išankstinę išlaikymo išmoką, gyvena institucijoje, kurioje išlaikymas teikiamas visą laiką (pvz., socialinės paramos centre, globos ir švietimo įstaigoje, jaunimo sulaikymo centre arba kardomajame kalėjime) arba globėjų šeimoje, susituokė arba turi vaiką ir turi teisę gauti šeimos išmoką, tokiam asmeniui išankstinės išmokos nepriteisiamos.

Šis įstatymas taikomas tik jeigu asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, tuo metu, kai priteisiamos išankstinės išlaikymo išmokos, gyvena Lenkijoje.

Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.mpips.gov.pl/wsparcie-dla-rodzin-z-dziecmi/fundusz-alimentacyjny/swiadczenia-z-funduszu-alimentacyjnego/

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra užsienyje, o asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, gyvena Lenkijoje, apygardos teismas, kuriam priklauso jurisdikcija pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą, padeda tam asmeniui pateikti prašymą dėl išlaikymo, suteikdamas jam visą informaciją ir pagalbą, būtiną reikalingiems dokumentams parengti, ir patikrindamas, ar prašymas atitinka formalius reikalavimus.

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje pateikto prašymo A dalį pildo apygardos teismas.

Sąd Okręgowy

Adres do korespondencji

Tel ++48

Faks ++48

Poczta elektroniczna

Sąd Okręgowy

w Białymstoku

ul. Marii Skłodowskiej-Curie 1

15-950 Białystok

85 7459220

85 7424640

oz@bialystok.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Bielsku-Białej

ul. Cieszyńska 10

43-300 Bielsko-Biała

33 4990424

33 4990488

33 4990488

bpokusa@bielsko-biala.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Bydgoszczy

ul. Wały Jagiellońskie 2

85-128 Bydgoszcz

52 3253155

52 3253255

oz@bydgoszcz.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Częstochowie

ul. Dąbrowskiego 23/35

42-200 Częstochowa

34 3684425

34 3684427

34 3684708

prezes@czestochowa.so.gov.pl

so.czestochowa@czestochowa.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Elblągu

pl. Konstytucji 1

82-300 Elbląg

55 6112409

55 6112408

55 6112215

oddzial.administracyjny@elblag.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Gdańsku

ul. Nowe Ogrody 30/34

80-803 Gdańsk

58 3213141

58 3213119

58 3213140

58 3213119

 

section.oz@gdansk.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Gliwicach

ul. Kościuszki 15

44-100 Gliwice

32 3380052

32 3380102

oz@gliwice.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Gorzowie Wielkopolskim

ul. Mieszka I 33

66-400 Gorzów Wielkopolski

95 7256718

95 7202807

95 7256790

msamolak@gorzow-wlkp.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Jeleniej Górze

ul. Wojska Polskiego 56

58-500 Jelenia Góra

75 6415113

75 6415113

oz@jelenia-gora.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Kaliszu

al. Wolności 13

62-800 Kalisz

62 7657700

62 7574936

administracja2@kalisz.so.gov.pl

administracja@kalisz.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Katowicach

ul. Francuska 38

40-028 Katowice

32 6070183

32 6070498

32 6070184

32 6070211

 

obrot_zagraniczny@katowice.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Kielcach

ul. Seminaryjska 12 a

25-372 Kielce

41 3402320

41 3402320

41 3402320

41 3402320

oz@kielce.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Koninie

ul. Energetyka 5

62-510 Konin

63 2451443

63 2423022 +172

63 2426569

 

oz@konin.so.gov.pl

administracja@konin.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Koszalinie

ul. Waryńskiego 7

75-541 Koszalin

94 3428750

94 3428897

administracja@koszalin.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Krakowie

ul. Przy Rondzie 7

31-547 Kraków

12 6195697

12 6195241

12 6195648

12 6195648

12 6195373

oz@krakow.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Krośnie

ul. Sienkiewicza 12

38-400 Krosno

13 4373671

13 4373673

Obrot.zagr@krosno.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Legnicy

ul. Złotoryjska 40

59-220 Legnica

76 7225936

76 7225936

76 7225912

oz@legnica.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Lublinie

ul. Krakowskie Przedmieście 43

20-076 Lublin

81 4601004

 

81 4601004

mstec@so.lublin.gov.pl

mzarzeczny@so.lublin.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Łomży

ul. Dworna 16

18-400 Łomża

86 2163807

 

86 2166753

sekretariat@lomza.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Łodzi

pl. Dąbrowskiego 5

90-921 Łódź

42 6778799

42 6778978

oz@lodz.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Nowym Sączu

ul. Pijarska 3

33-300 Nowy Sącz

18 4482145

 

alimenty@nowy-sacz.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy w Olsztynie

Ul. Dąbrowszczaków 44A 10-001 Olsztyn

89 5216049

89 5216160

oz@olsztyn.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Opolu

pl. Daszyńskiego 1

45-064 Opole

77 5418134

 

Obrot.zagr@opole.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Ostrołęce

ul. Gomulickiego 5

07-410 Ostrołęka

29 7650130

 

29 7650181

sekretariat@ostroleka.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Piotrkowie Trybunalskim

ul. Słowackiego 5

97-300 Piotrków Trybunalski

44 6494121

44 6494159

44 6478919

administracja@piotrkow-tryb.so.gov.pl

biblioteka@piotrkow-tryb.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Płocku

pl. Narutowicza 4

09-404 Płock

24 2697220

24 2697220

24 2697364

24 2625253

so.plock.oz@plock.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Poznaniu

al. Marcinkowskiego 32

61-745 Poznań

61 8566205

61 8528751

opzagr@poznan.so.gov.pl

Sąd Okręgowy w Przemyślu

ul. Konarskiego 6

37 - 700 Przemyśl

16 6761336

16 6761353

 

m.telega@przemysl.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Radomiu

ul. Marszałka

J. Piłsudskiego 10

26-600 Radom

48 3680288

 

48 3680287

wizytacje@radom.so.gov.pl

wizytacja@radom.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Rzeszowie

pl. Śreniawitów 3

35-959 Rzeszów

17 8756394

17 8756349

e.czudec@rzeszow.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Siedlcach

ul. Sądowa 2

08-110 Siedlce

25 6407846

 

25 6407812

poczta@siedlce.so.gov.pl

 

 

Sąd Okręgowy

w Sieradzu

al. Zwycięstwa 1

98-200 Sieradz

43 8266650

43 8266607

43 8271287

43 8271014

sekretariat@sieradz.so.gov.pl

administracja@sieradz.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Słupsku

ul. Zamenhofa 7

76-200 Słupsk

59 8469422

59 8469424

 

59 8469424

 

rzecznik.prasowy@slupsk.so.gov.pl

poczta@slupsk.so.gov.pl

administracja@slupsk.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Suwałkach

ul. Waryńskiego 45

16-400 Suwałki

87 5631213

87 5631303

oz@suwalki.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Szczecinie

ul. Kaszubska 42

70-952 Szczecin

91 4830147

91 4830170

91 4830170

 

91 4830170

91 4830170

91 4830170

 

administracyjny@szczecin.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Świdnicy

pl. Grunwaldzki 14

58-100 Świdnica

74 8518 287

 

71 8518270

 

sekretarz@swidnica.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Tarnobrzegu

ul. Sienkiewicza 27

39-400 Tarnobrzeg

15 8234880+425

 

rojek@tarnobrzeg.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Tarnowie

ul. J. Dąbrowskiego 27

33-100 Tarnów

14 6887409

 

sad_okregowy@tarnow.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

w Toruniu

ul. Piekary 51

87-100 Toruń

56 6105609

 

oz@so.torun.pl

Sąd Okręgowy

w Warszawie

al. Solidarności 127

00-951 Warszawa

22 6544443

22 6544411

karcz.19wiz@warszawa.gov.pl

a.kowalczyk@warszawa.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

Warszawa-Praga w Warszawie

al. Solidarności 127

00-951 Warszawa

22 4404040

22 4401066

oz@warszawapraga.so.gov.pl

Sąd Okręgowy

we Włocławku

ul. Wojska Polskiego 22

87-800 Włocławek

54 4120353

54 4118575

oz@wloclawek.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

we Wrocławiu

ul. Sądowa 1

50-950 Wrocław

71 3704391

71 3704391

oz@wroclaw.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Zamościu

ul. Akademicka 1

22-400 Zamość

84 6382970

84 6393 359

84 6382970

84 6393359

prezes@zamosc.so.gov.pl

 

Sąd Okręgowy

w Zielonej Górze

pl. Słowiański 1

65-958 Zielona Góra

68 3220221

68 3220193

oz@zielona-gora.so.gov.pl

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 55 straipsnį nereikalaujama, kad prašymai būtų teikiami per pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją. Prašymus galima siųsti tiesiogiai kompetentingam Lenkijos teismui (todėl reglamento IV ir VI skyriuose ir Civilinio proceso kodekse nustatyti formalūs reikalavimai laikomi įgyvendintais).

Išsamią informaciją apie perduodančiąsias agentūras galima rasti adresu

http://bip.ms.gov.pl/pl/ministerstwo/wspolpraca-miedzynarodowa/alimenty/

Reglamento prieduose nurodytos konkrečios užsienio šalių perduodančiosios agentūros suteikia asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, visą būtiną informaciją, padeda jam užpildyti reikalingus dokumentus, patikrina, ar to asmens prašymas atitinka formalius reikalavimus, ir perduoda jį užsienio šaliai.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu teismas priteisė išlaikymą ir bylai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, užsienyje gyvenantis ieškovas gali pasinaudoti šiame reglamente nustatyta procedūra ir kreiptis į savo gyvenamosios vietos šalies kompetentingą perduodančiąją agentūrą arba kompetentingam teismui pateikti prašymą dėl užsienio sprendimo pripažinimo vykdytinu. Prašymas dėl vykdymo pateikiamas bet kurio teismo antstolio kontorai.

Jeigu Lenkija ir ieškovo gyvenamosios vietos šalis yra konvencijos arba dvišalio susitarimo dėl išlaikymo bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo susitariančiosios šalys, tokia pagalba teikiama tiek, kiek tai nurodyta tame susitarime. Paprastai dvišaliuose susitarimuose nustatyta, kad prašymas turi būti tiesiogiai teikiamas Lenkijos teismui arba tokiam teismui prašymas teikiamas per sprendimą priėmusios šalies teismą. Pastaruoju atveju prašymai perduodami per centrines institucijas; dažniausiai tai būna Teisingumo ministerija arba institucijos, kurioms taikoma Niujorko konvencija:

http://treaties.un.org/doc/Publication/MTDSG/Volume%20II/Chapter%20XX/XX-1.en.pdf

Išsamią informaciją apie teismus galima rasti adresu

http://bip.ms.gov.pl/pl/rejestry-i-ewidencje/lista-sadow-powszechnych/

Išsamią informaciją apie antstolius galima rasti interneto svetainėje http://komornik.pl/

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, nuo 2011 m. birželio 18 d.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Lenkijoje taikomos 2004 m. gruodžio 17 d. Teisės gauti pagalbą Europos Sąjungos valstybėse narėse nagrinėjamose civilinėse bylose įstatymo (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 10, p. 67, su pakeitimais) ir 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26/41, 2003 1 31, eil. Nr. 90), nuostatos, kuriomis papildomos Civilinio proceso kodekso ir Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo nuostatos. Šalis, kuri tikisi gauti konkrečios formos pagalbą (pvz., advokato paskyrimas, dokumentų vertimas, kelionės išlaidų atlyginimas), turėtų apie tai aiškiai informuoti teismą naudodama ES formą (https://e-justice.europa.eu/content_legal_aid_forms-157-pl.do) arba Lenkijos formą (http://ms.gov.pl/pl/dzialalnosc/broszury-i-publikacje/obywatel-w-postepowaniu-cywilnym/).

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas ir kiti įstatymai (Oficialusis leidinys, 2011 m., Nr. 129, eil. Nr. 735), kuriais vadovaudamasi Lenkijos centrinė institucija gali liepti kitai institucijai, turinčiai jurisdikciją skolininko atžvilgiu, nagrinėti užklausą dėl išlaikymo, buvo priimti 2011 m. balandžio 28 d. Jeigu skolininko arba bylos dalyvio vietos negalima nustatyti, Teisingumo ministerija informacijos ieško centriniuose ir vietos registruose ir įrašuose, kad nustatytų jurisdikciją turintį teismą ar antstolį arba pateiktų atsakymą dėl prašymo taikyti specialias priemones. Šiuo metu, siekiant užtikrinti 51 straipsnyje aprašytų veiksmų vykdymą, neplanuojama atlikti jokių centrinės institucijos įstatymų bazės, finansavimo ir personalo pakeitimų.

Paskutinis naujinimas: 04/10/2016

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma