Skyrybos ir gyvenimas skyrium

1 Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Pagal Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 1564 straipsnį santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, priimtu pagal vieno arba abiejų sutuoktinių prašymą.

Santuoka gali būti nutraukiama, jeigu ji iširo (Civilinio kodekso 1565 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Šiuo klausimu reikšmę turi dabartinė santuokos būklė ir prognozė ateičiai. Teisės aktų rengėjas parengė toliau nurodytas santuokos iširimo prielaidas.

• Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Civilinio kodekso 1565 straipsnio 1 dalies antras sakinys).
• Pagal Civilinio kodekso 1566 straipsnį teismas daro nenuginčijamą prielaidą, kad santuoka iširo, jeigu sutuoktiniai tam tikrą laiką gyveno atskirai ir jeigu:
• abu sutuoktiniai pateikia prašymą nutraukti santuoką ir jie jau gyveno atskirai vienus metus, arba
• vienas iš sutuoktinių pateikia prašymą nutraukti santuoką, o kitas sutuoktinis su santuokos nutraukimu sutinka, ir jie jau gyveno atskirai vienus metus, arba
• vienas iš sutuoktinių pateikia prašymą nutraukti santuoką, o kitas sutuoktinis su santuokos nutraukimu nesutinka, tačiau sutuoktiniai jau gyveno atskirai trejus metus.
• Jeigu sutuoktiniai dar negyveno atskirai vienus metus, santuoka gali būti nutraukiama tik keletu išimtinių atvejų, pavyzdžiui, jeigu tolesnis santuokos buvimas prašymą pateikusiam asmeniui būtų nepagrįstas dėl priežasčių, susijusių su kito sutuoktinio asmeniu (pvz., jeigu kitas sutuoktinis naudoja fizinę prievartą) (Civilinio kodekso 1565 straipsnio 2 dalis).

2 Kokie yra santuokos nutraukimo pagrindai?

Vokietijos teisėje pripažįstamas tik vienas santuokos nutraukimo pagrindas – santuokos iširimas. Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės nėra.

3 Kokios yra santuokos nutraukimo teisinės pasekmės:

3.1 asmeniniams sutuoktinių santykiams (pvz., teisei rinktis pavardę),

Santuoką nutraukęs sutuoktinis išlaiko sutuoktinių nustatytą santuokinę pavardę. Sutuoktiniai, pateikę pareiškimą gimimų, mirčių ir santuokų registrui, gali susigrąžinti savo gimimo metu gautą pavardę arba pavardę, kurią jie turėjo iki santuokinės pavardės nustatymo, arba prieš santuokinę pavardę arba po jos įterpti savo gimimo metu gautą pavardę arba pavardę, kurią jie turėjo santuokinės pavardės nustatymo metu (Civilinio kodekso 1355 straipsnio 5 dalis).

3.2 sutuoktinių turto padalijimui,

3.2.1. Būsto ir namų ūkio apyvokos daiktų padalijimas

Iš esmės dėl bendro būsto ir namų ūkio apyvokos daiktų padalijimo po santuokos nutraukimo pagal Civilinio kodekso 1568a ir 1568b straipsnius taikomos šios nuostatos: sutuoktinis, kuris yra labiau priklausomas nuo būsto ir namų ūkio apyvokos daiktų naudojimo, gali reikalauti, kad jam iš kito sutuoktinio būtų priskirtas būstas arba namų ūkio apyvokos daiktai. Šiuo klausimu turi būti atsižvelgiama į abiejų sutuoktinių aplinkybes ir jų vaikų interesus.

Nuomojamo būsto atveju sutuoktiniui, kuriam leidžiama likti būste, pereina nuomos susitarimas, nepriklausomai nuo to, ar anksčiau nuomininkais buvo abu sutuoktiniai, ar tik vienas iš jų.

Būsto nuosavybės atveju taikomos toliau nurodytos nuostatos.

• Jeigu buvusio būsto savininkas yra tik vienas iš sutuoktinių, kitas turi teisę naudoti būstą tik išimtiniais atvejais, visų pirma jeigu tai yra reikalinga nepagrįstai sunkioms aplinkybėms išvengti, žr. Civilinio kodekso 1568a straipsnio 2 dalį.
• Jeigu būstas bendros nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, taikomas pirmoje dalyje nurodytas principas.

Abiem atvejais ir sutuoktinis, kuriam buvo priskirtas būstas, ir sutuoktinis, kuris nebegali naudoti savo nuosavybės, turi teisę reikalauti, kad tarp jų būtų sudaryta nuomos sutartis ir būtų susitarta dėl toje vietovėje įprasto dydžio nuomos mokesčio.

Namų ūkio apyvokos daiktai skirtingai reglamentuojami priklausomai nuo to, ar jie priklauso bendrai sutuoktinių nuosavybei, ar tik vienam iš jų.

• Jeigu namų ūkio apyvokos daiktai priklauso abiem sutuoktiniams, taikomi pirmoje dalyje nurodyti su šiuo klausimu susiję principai. Sutuoktinis, kuris turi atiduoti namų ūkio apyvokos daiktus, gali reikalauti už juos tinkamos kompensacijos.
• Kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti tik vienam sutuoktiniui priklausančių namų ūkio apyvokos daiktų.

3.2.2. Turto vertės padidėjimo vienodas paskirstymas

Jeigu sutuoktiniams taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto režimas ir jie nepasiekia susitarimo dėl turto pasidalijimo nutraukus santuoką, turto vertės padidėjimą vieno iš sutuoktinių prašymu galima vienodai paskirstyti atskirame teismo procese (Civilinio kodekso 1372 straipsnis ir tolesni straipsniai). Tai vyksta taip:

skaičiavimo atskaitos taškas – turto, kurį kiekvienas sutuoktinis turėjo santuokos sudarymo metu, vertė (pradinis turtas, Civilinio kodekso 1374 straipsnis), ir turto, buvusio sutuoktinių turto režimo pabaigoje, vertė (galutinis turtas, 1375 straipsnis). Santuokos laikotarpiu vieno sutuoktinio paveldėtas arba jam dovanotas turtas pridedamas prie to sutuoktinio pradinio turto. Atitinkama galutinio turto apskaičiavimo data yra ta diena, kurią prašymas nutraukti santuoką buvo įteiktas kitam sutuoktiniui. Turto vertės padidėjimas yra suma, kuria galutinis sutuoktinio turtas viršija pradinį turtą (1373 straipsnis). Asmuo, kurio turto vertė padidėjo mažiau, turi teisę į pusę vertės skirtumo, palyginti su kito asmens turto vertės padidėjimu (suvienodinimo reikalavimas) (1378 straipsnio 1 dalis). Turto vertės padidėjimo suvienodinimo reikalavimui patenkinti sumokama tam tikra pinigų suma. Teisę į suvienodinimą turintis asmuo paprastai negali reikalauti jam perduoti konkretaus turto, priklausančio asmeniui, kuris privalo patenkinti suvienodinimo reikalavimą. Tačiau išimtiniais atvejais šeimos bylų teismas (vok. Familiengericht) gali perduoti ir atskirus turto objektus (1383 straipsnis). Vis dėlto tai įmanoma tik tuo atveju, jei:

• tai yra pagrįsta asmeniui, kuris privalo patenkinti suvienodinimo reikalavimą, ir
• tai sudaro sąlygas asmeniui, turinčiam teisę į suvienodinimą, išvengti didelio neteisingumo, kuris atsirastų turto vertės padidėjimą suvienodinus pinigais.

Šio perduoto turto vertė įskaitoma į suvienodinimo reikalavimą.

Vietoj įstatymu nustatyto turto režimo pagal Vokietijos teisę sutuoktiniai gali notarine forma pasirinkti turto atskirumo režimą (1414 straipsnis), bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (1415–1518 straipsniai) arba neprivalomą turto vertės padidėjimo bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (1519 straipsnis).

3.2.3. Pasekmės sutuoktinių pensijoms

Santuokos laikotarpiu sutuoktinių sukauptos teisės į pensiją (pvz., teisė į įstatymu nustatytos pensijų sistemos, valstybės tarnybos pensijų sistemos, profesinių pensijų sistemos arba privačių pensijų bei neįgalumo pensijų sistemų išmokas) kiekvienu atveju nutraukus santuoką padalijamos pusiau, suvienodinant teises į pensiją. Taip užtikrinama, kad abu sutuoktiniai po lygiai pasidalytų santuokos laikotarpiu jų įgytas teises ir kad kiekvienas sutuoktinis gautų nepriklausomas teises į pensiją.

3.3 sutuoktinių nepilnamečiams vaikams,

3.3.1. Tėvų valdžia

Jeigu abu tėvai turi bendrą tėvų valdžią, ji išlieka ir nutraukus santuoką. Teismas nenagrinės ir nespręs tėvų valdžios klausimo, išskyrus atvejus, kai vaikui gresia pavojus arba vienas iš tėvų prašo visiškai arba iš dalies nustatyti jam išimtinę tėvų valdžią. Toks prašymas turi būti patenkinamas, jeigu kitas iš tėvų sutinka, o ne jaunesnis kaip 14 metų amžiaus vaikas neprieštarauja, arba jeigu tikėtina, kad bendros tėvų valdžios panaikinimas ir jos perdavimas pareiškėjui atitinka vaiko interesus (Civilinio kodekso 1671 straipsnio 1 dalis). Vokietijos teisėje paprastai daroma prielaida, kad galimybė matytis su abiem tėvais atitinka vaiko interesus, todėl teismas nustato bendravimo su abiem tėvais tvarką ir nurodo, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku (1684 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tėvų valdžios paskirstymą.

3.3.2. Išlaikymo reikalavimai

Tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus (Civilinio kodekso 1601 straipsnis). Vaikai turi teisę gauti išlaikymą, jeigu negali patys savęs išlaikyti (1602 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti nustatoma atsižvelgiant į jų galimybes mokėti išlaikymo išmokas (1603 straipsnis). Tačiau tėvų pareiga mokėti savo vaikams išlaikymą yra suprantama plačiai, t. y. jai priskiriamos ne tik uždirbamos, bet ir galimos uždirbti pajamos (1603 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tėvai išlaikymo išmokas savo vaikams turi mokėti proporcingai pagal savo gaunamas pajamas ir finansines aplinkybes. Tačiau tas iš tėvų, kuris prižiūri vaiką, atlieka savo vaiko išlaikymo pareigą rūpindamasis vaiku ir jį prižiūrėdamas (1606 straipsnio 3 dalis). Todėl po tėvų santuokos nutraukimo išlaikymą pinigais paprastai turi mokėti tik tas iš tėvų, kurio namų ūkyje vaikas negyvena.

Vaiko išlaikymas apima visas jo gyvenimo reikmes, įskaitant tinkamo išsilavinimo išlaidas (1610 straipsnis).

3.4 pareigai suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui?

Nutraukus santuoką, sutuoktiniai turi pasirūpinti savo išlaikymu (Civilinio kodekso 1569 straipsnis). Todėl jie turi užsiimti tinkama pelninga veikla (1574 straipsnio 1 dalis). Jeigu siekiant užsiimti tinkama pelninga veikla, tai būtina, jie turi įgyti išsilavinimą, kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, kai tikėtina, kad mokslai bus sėkmingai baigti (kodekso 1574 straipsnio 3 dalis).

Vis dėlto santuoką nutraukę sutuoktiniai turi teisę į išlaikymą šiomis aplinkybėmis:

• laikotarpiu, kuriuo jie, tikėtina, negali užsiimti pelninga veikla, nes prižiūri savo vaiką, už kurį yra bendrai atsakingi (Civilinio kodekso 1570 straipsnis), arba dėl fizinės ar psichikos ligos arba neveiksnumo santuokos nutraukimo metu (1572 straipsnis);
• laikotarpiu, kuriuo jie, tikėtina, nebegali užsiimti pelninga veikla dėl savo amžiaus tam tikru metu, visų pirma santuokos nutraukimo metu arba pasibaigus sutuoktinių vaiko priežiūrai ir auginimui (1571 straipsnis);
• laikotarpiu, kuriuo santuoką nutraukęs sutuoktinis mokosi, kelia kvalifikaciją arba persikvalifikuoja, siekdamas kompensuoti dėl santuokos susidariusias savo išsilavinimo spragas arba nepalankias sąlygas; jie turi kuo greičiau įgyti išsilavinimą, kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, kad galėtų užsiimti tinkama pelninga veikla, kuria jie galės ilgą laiką užsidirbti pragyvenimui, ir turi būti tikėtina, kad mokslai bus sėkmingai baigti (Civilinio kodekso 1575 straipsnis);
• laikotarpiu, kuriuo jie negali rasti tinkamos pelningos veiklos nutraukę santuoką (1573 straipsnio 1 dalis);
• laikotarpiu, kuriuo negali būti tikimasi, kad jie pradės užsiimti pelninga veikla dėl kitų rimtų priežasčių, ir būtų labai neteisinga, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių interesus, atsisakyti suteikti išlaikymą (1576 straipsnis);
• jeigu pajamos iš tinkamos pelningos veiklos nėra pakankamos visoms išlaikymo išlaidoms padengti (1573 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių gyvenimo sąlygas ir, be kita ko, apima tinkamo draudimo nuo ligų išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su poreikiu užtikrinti priežiūrą ir tam tikromis aplinkybėmis su senatve ir sumažėjusiu darbingumu (1578 straipsnis). Jeigu sutuoktinis, turintis pareigą išlaikyti kitą sutuoktinį, atsižvelgiant į jo pajamas, finansines aplinkybes ir kitus įsipareigojimus, yra nepajėgus (nepakenkdamas tinkamam savo paties išlaikymui) suteikti išlaikymą sutuoktiniui, kuris turi teisę gauti tokį išlaikymą, jis turi išlaikymą teikti tik tiek, kiek tai yra teisinga atsižvelgiant į santuoką nutraukusių sutuoktinių poreikius, gebėjimus uždirbti pajamų ir finansines aplinkybes (1581 straipsnio pirmas sakinys).

Išlaikymas gali būti sumažintas ir (arba) gali būti apribotas jo laikas, jeigu tolesnis išlaikymo reikalavimo tenkinimas be apribojimų būtų neteisingas (1578b straipsnis). Civilinio kodekso 1578b straipsnyje numatyta sumažinimo ir (arba) laiko apribojimo galimybė visų pirma taikoma ir 1570-1573 straipsniuose nurodytais atvejais, o pagal šias nuostatas, remiantis 1570 straipsniu, specialią laiko apribojimo tvarką lemia teisingumo sumetimai, reikalingi vaiko priežiūrai skirtam išlaikymui pratęsti po to, kai vaikui sueina treji metai, dėl priežasčių, susijusių su vaiku arba tėvais.

Atliekant vertinimą pagal Civilinio kodekso 1578b straipsnį, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių vaiko, patikėto sutuoktiniui, turinčiam teisę į vaiko priežiūrai ar auginimui skirtą išlaikymą, interesus. Be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu mastu dėl santuokos sutuoktiniui susidarė nepalankios sąlygos, turėjusios įtakos jo galimybei pasirūpinti savo paties išlaikymu. Nepalankios sąlygos egzistuoja, jeigu teisę į išlaikymą turinčio sutuoktinio uždirbamos pajamos yra mažesnės, negu būtų buvusios nesant santuokos. Pagal Civilinio kodekso 1578b straipsnio 1 dalies trečią sakinį tokios nepalankios sąlygos gali susidaryti dėl vaiko priežiūros ir dėl namų ūkio tvarkymo ir pelningos veiklos suderinimo. Atliekant išsamų santuokos sukeltų nepalankių sąlygų įvertinimą, turi būti atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant santuokos trukmę.

4 Ką praktikoje reiškia teisės terminas „gyvenimas skyrium (separacija)“?

Kiekvienas sutuoktinis gali gyventi skyrium, jeigu jis to nori, ir šiuo atveju nereikia laikytis jokių oficialių reikalavimų. Civilinio kodekso 1361–1361b straipsniuose išdėstytos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas gyvenimas skyrium (žr. 6 klausimą).

5 Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos?

Sutuoktiniai turi gyventi atskirai. Sutuoktiniai gyvena atskirai, jeigu jie neturi bendro namų ūkio ir vienas iš jų pastebimai neketina sukurti bendro namų ūkio, nes jie atsisako santuokinio gyvenimo kartu (Civilinio kodekso 1567 straipsnio 1 dalis).

6 Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinės pasekmės?

Jeigu sutuoktiniai gyvena atskirai arba vienas iš jų nori gyventi atskirai, vienas sutuoktinis gali reikalauti, kad kitas sutuoktinis perleistų jam išimtinai naudotis santuokiniu būstu arba jo dalimi (būsto priskyrimas), jeigu tai yra būtina siekiant neleisti atsirasti nepagrįstai sunkioms aplinkybėms (Civilinio kodekso 1361b straipsnis). Jeigu vienas sutuoktinis fiziškai smurtavo prieš kitą sutuoktinį arba jam grasino, sužalotam arba grasinimų sulaukusiam sutuoktiniui paprastai bus priskirtas visas būstas. Tai, kad būstas paskiriamas naudotis vienam sutuoktiniui, nereiškia, kad yra siekiama pasirengti skyryboms ar jas palengvinti.

Namų ūkio apyvokos daiktų naudojimas gyvenimo skyrium (separacijos) laikotarpiu taip pat gali būti reguliuojamas (1361a straipsnis). Kiekvienas sutuoktinis gali prašyti kito sutuoktinio atiduoti jam priklausančius namų ūkio apyvokos daiktus. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, iš kurio reikalaujama atiduoti šiuos daiktus, jų reikia naujam atskiram namų ūkiui išlaikyti ir tai yra teisinga konkrečiomis aplinkybėmis (pvz., sutuoktiniui, su kuriuo gyvena vaikai, perduodama skalbyklė).

Be to, kol sutuoktiniai gyvena atskirai, vienas sutuoktinis gali reikalauti iš kito tinkamo išlaikymo, atitinkančio sutuoktinių gyvenimo lygį, pajamas ir turtinę padėtį, kaip numatyta Civilinio kodekso 1361 straipsnyje. Išlaikymas gyvenant atskirai yra santuokinio solidarumo rezultatas, juo ketinama užtikrinti, kad dėl gyvenimo atskirai sutuoktiniai nepatirtų nepritekliaus. Be to, taip atveriama galimybė sutuoktiniams, neatsižvelgiant į ekonominius suvaržymus, sugrįžti prie santuokinio gyvenimo. Todėl sutuoktiniai vis tiek yra gana daug atsakingi vienas už kitą, taigi, taikomi tik riboti ekonominės autonomijos ir prievolės užsidirbti pragyvenimui reikalavimai. Atskirai gyvenantis sutuoktinis turi teisę į išlaikymą, jeigu šis asmuo negali iš savo pajamų ir turto patenkinti savo poreikių.

7 Ką praktikoje reiškia terminas „santuokos pripažinimas negaliojančia“?

Tokio dalyko kaip pripažinimas negaliojančiu nėra. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia teismo sprendimu, pateikus prašymą (Civilinio kodekso 1313 straipsnis ir tolesni straipsniai). Praktikoje santuokos pripažinimo negaliojančia bylos būna retos.

8 Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos?

Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai yra teisės pažeidimai arba sutikimo sudaryti santuoką trūkumas. Šie pagrindai yra išsamiai išvardyti Civilinio kodekso 1314 straipsnyje.

9 Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės?

Santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės atitinka santuokos nutraukimo pasekmes (Civilinio kodekso 1318 straipsnis). Šiuo klausimu žr. atsakyme į 3 klausimą pateiktas pastabas.

10 Ar yra alternatyvių neteisminių priemonių, kuriomis su santuokos nutraukimu susijusius klausimus būtų galima išspręsti nesikreipiant į teismą?

Santuokos nutraukimo atveju tėvai turi teisę vaikų ir jaunimo paslaugų klausimais konsultuotis jaunimo reikalų tarnyboje (vok. Jugendamt). Konsultacija siekiama padėti tėvams, kurie gyvena skyrium arba nutraukė santuoką, – sudaryti vaiko arba jaunuolio interesus atitinkančias sąlygas vykdyti tėvų pareigas. Tėvams parama rengiant sutarimu pagrįstą tėvų globos planą teikiama užtikrinant tinkamą susijusio vaiko arba jaunuolio dalyvavimą. Visų konsultacijas teikiančių centrų duomenų bazę galima rasti svetainėje https://www.dajeb.de/. Konfliktą taip pat galima taikiai išspręsti pasinaudojant taikinimo paslaugomis. Daugiau informacijos apie sutuoktinių taikinimą galima rasti adresu https://www.bafm-mediation.de/.

11 Kur turėčiau pateikti prašymą (skundą) nutraukti santuoką, nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją) arba santuoką pripažinti negaliojančia? Kokių formos reikalavimų reikia laikytis ir kokius dokumentus turėčiau pridėti prie prašymo?

Pagal Vokietijos teisę (Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo (vok. Gesetz über das Verfahren in Familiensachen und in den Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit, FamFG) 121 straipsnį egzistuoja tik santuokos nutraukimas, santuokos pripažinimas negaliojančia arba santuokos buvimo arba nebuvimo tarp dalyvių nustatymas.

Pareiškimas santuokos bylose paprastai turi būti paduodamas vietos teisme (vok. Amtsgericht) / šeimos bylų teisme (Familiengericht) (Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo 111 ir 121 straipsniai, Teisminių institucijų įstatymo (Gerichtsverfassungsgesetz) 23b straipsnis). Geografinė jurisdikcija grindžiama Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo 122 straipsniu. Asmeniui privalo atstovauti advokatas.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti?

Asmuo, kuris dėl asmeninių ar finansinių aplinkybių negali apmokėti bylos nagrinėjimo išlaidų arba kuris gali apmokėti tik dalį tokių išlaidų ar apmokėti jas tik dalimis, gali prašyti suteikti teisinę pagalbą šeimos bylų teismo procesuose. Teisinė pagalba suteikiama atsižvelgiant į ketinamą pareikšti ieškinį arba priešieškinį ir sėkmingos jų baigties galimybes, taip pat į tai, ar toks ieškinys arba priešieškinis nėra tyčinis. Taip užtikrinama galimybė asmenims, kurių finansinė padėtis prasta, kreiptis į teismą. Teisinė pagalba byloje reiškia, kad, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, yra visiškai arba iš dalies apmokamos šalies patirtos teismo išlaidos. Daroma prielaida, kad atsiras teisinio atstovavimo išlaidos, jeigu teismas paskiria advokatą. Daugiau informacijos galima rasti brošiūroje apie teisinę pagalbą ir konsultacijas (Beratungshilfe und Prozesskostenhilfe) Federalinės teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerijos tinklalapyje https://www.bmjv.de/.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo arba santuokos pripažinimo negaliojančia?

Pagal Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo 58 straipsnį ir tolesnius straipsnius priimtą sprendimą, kuriuo paskelbiama apie santuokos nutraukimą arba santuoka pripažįstama negaliojančia, galima apskųsti. Apeliacinį skundą nagrinėja aukštesnysis regiono teismas (vok. Oberlandesgericht).

14 Ką turėčiau daryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia būtų pripažintas šioje valstybėje narėje?

Toks sprendimas (išskyrus tuos atvejus, kai jis priimtas Danijoje) Vokietijoje automatiškai pripažįstamas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 („Briuselis IIa“), t. y. netaikant atskirų pripažinimo procedūrų. Reglamente „Briuselis IIa“ paprastai reikalaujama, kad santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia byla būtų iškelta po 2001 m. kovo 1 d. (šios taisyklės išimtys nustatytos Reglamento „Briuselis IIa“ 64 straipsnyje). Senoms byloms visų pirma taikomas Reglamento „Briuselis IIa“ pirmtakas, t. y. Reglamentas „Briuselis II“. Dėl Danijoje priimtų sprendimų paprastai reikia taikyti atskiras pripažinimo procedūras.

15 Į kurį teismą reikėtų kreiptis, siekiant užginčyti kitos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais?

Tais atvejais, kai taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti prašymą dėl tokio sprendimo nepripažinimo, paprastai yra vietos teismas (šeimos bylų teismas), veikiantis aukštesniojo regiono teismo apygardoje, kurioje:

• yra atsakovo arba vaiko, kuriam sprendimas turi poveikį, įprastinė gyvenamoji vieta, arba
• jei teismas neturi tokios jurisdikcijos, nustatomas aiškus interesas priimti sprendimą arba egzistuoja globos poreikis,
• kitais atvejais jurisdikciją turi Pankovo / Veisenzės šeimos bylų teismas.

Išimtis taikoma Žemutinėje Saksonijoje, kurioje visų aukštesniųjų regionų teismų jurisdikcija apygardoje pagal šiuos kriterijus suteikiama Celės vietos teismui.

Taikomi Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo procesiniai reikalavimai.

16 Kokios valstybės teisė taikoma santuokos nutraukimo bylose kai sutuoktiniai negyvena šioje valstybėje narėje arba jų pilietybės skiriasi?

Vokietijoje ir dabar 16 Europos Sąjungos valstybių narių santuokos nutraukimui ir įstatymų kolizijos atvejams taikytina teisė nustatoma pagal Reglamento „Roma III“ nuostatas (2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje). Tada pagal Reglamentą „Roma III“ nustatyta teisė turi būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar tai yra dalyvaujančios valstybės narės teisė.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.