

Informacijos paieška pagal regionus
Prašymus nutraukti santuoką nagrinėja apygardų teismai (suom. käräjäoikeus). Prašymą nutraukti santuoką gali paduoti bet kuris sutuoktinis arba abu kartu.
Santuoka gali būti nutraukta po šešių mėnesių apsigalvojimo laikotarpio. Apsigalvojimo laikotarpio nereikalaujama, jeigu sutuoktiniai prieš paduodami prašymą nutraukti santuoką bent dvejus metus gyveno atskirai.
Prašyme nereikia išvardyti priežasčių, kodėl norima nutraukti santuoką. Apygardos teismai nenagrinėja asmeninių sutuoktinių santykių ar prašymo nutraukti santuoką padavimo priežasčių. Žr. 1 klausimą.
Sutuoktiniai po santuokos nutraukimo išlaiko savo santuokinę pavardę. Jeigu dėl santuokos sutuoktinio pavardė buvo pakeista, jis (ji) gali prašyti nutraukus santuoką ją pakeisti.
Santuokos nutraukimas ir turto padalijimas yra atskiri klausimai. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktiniai gali dėl turto padalijimo susitarti patys arba prašyti teismo paskirti vykdytoją. Bendra taisyklė – visas sutuoktinių turtas dalijamas po lygiai. Nuo bendros taisyklės galima nukrypti remiantis ikivedybine sutartimi. Padalijimas taip pat gali būti pakoreguotas, jeigu to nepadarius rezultatas būtų nepagrįstas. Sutuoktinių turtas gali būti padalijamas iš karto, kai tik prasideda apsigalvojimo laikotarpis.
Tokie klausimai kaip globos teisės, būstas, išlaikymas ir bendrų sutuoktinių nepilnamečių vaikų lankymo teisės gali būti sureguliuoti nagrinėjant prašymą nutraukti santuoką. Žr. „Tėvų pareigos. Suomija“ ir „Išlaikymo reikalavimai. Suomija“.
Nutraukdamas santuoką, teismas, gavęs prašymą, gali nurodyti vienam sutuoktiniui mokėti išlaikymą kitam, jeigu tai laikoma pagrįsta. (Žr. „Išlaikymo reikalavimai. Suomija“.) Tačiau taip būna retai.
Suomijos teisės sistemoje teisinis gyvenimas skyrium nepripažįstamas. Praktiškai gyvenimas skyrium reiškia, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, skirtingais adresais.
Žr. 4 klausimą.
Žr. 4 klausimą.
Suomijos teisės aktuose nėra nuostatų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Tačiau prokuroras turi inicijuoti bylą, kad sutuoktinių santuoka būtų nedelsiant nutraukta, jeigu paaiškėja, kad sutuoktiniai yra artimi giminaičiai arba vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu jau buvo teisėtai susituokęs.
Žr. 7 klausimą.
Žr. 7 klausimą.
Prašymai nutraukti santuoką visada turi būti paduodami apygardos teismui. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad sutuoktiniai visada turi stengtis visus šeimos ginčus išspręsti derybomis ir pasiekti bendrą sutarimą; šiam tikslui pasiekti sutuoktiniai gali prašyti savo vietos socialinių tarnybų tarybos (suom. sosiaalilautakunta) šeimos tarpininkų pagalbos. Apygardos teismai taip pat privalo informuoti sutuoktinius, kad teikiama šeimos tarpininkavimo paslauga. Tarpininkai stengiasi padėti sutuoktiniams pasiekti abipusį supratimą, kaip visiems šeimos nariams palankiausiai išspręsti šeimos ginčus. Be to, tarpininkai gali padėti sutuoktiniams parengti susitarimus ir pradėti kitas ginčo sprendimo procedūras. Tarpininkai turi ypatingą pareigą atsižvelgti į visų šeimoje esančių nepilnamečių vaikų interesus. Tarpininkavimas visada yra savanoriškas.
Abu sutuoktiniai gali paduoti bendrą prašymą nutraukti santuoką arba vienas iš sutuoktinių gali paduoti atskirą prašymą. Kad santuoka būtų nutraukta, rašytinis prašymas nutraukti santuoką turi būti paduotas vietovės, kurioje yra vieno iš sutuoktinių gyvenamoji vieta, apygardos teismui. Prašymai nutraukti santuoką gali būti paduodami asmeniškai arba per įgaliotąjį atstovą. Prašymai apygardos teismui taip pat gali būti siunčiami paštu, faksu arba e. paštu.
Santuokos nutraukimo byloms gali būti teikiama teisinė pagalba. Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą Suomijoje pateikiama adresu https://oikeus.fi/oikeusapu/fi/index.html.
Sprendimus nutraukti santuoką galima apeliacine tvarka apskųsti apeliaciniam teismui (suom. hovioikeus).
Paprastai kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas nutraukti santuoką pripažįstamas remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003.
Pagal reglamentą valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros. Tačiau bet kuri suinteresuotoji šalis gali prašyti priimti sprendimą, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo būtų arba nebūtų pripažįstamas.
Prašymus dėl sprendimų pripažinimo nagrinėja apygardos teismai.
Tačiau jeigu santuoka nutraukiama kurioje nors iš Šiaurės valstybių, taikoma 1931 m. Šiaurės valstybių santuokos konvencija. Iš Europos Sąjungos valstybių narių šios konvencijos narės yra Suomija, Švedija ir Danija. Pagal Šiaurės valstybių santuokos konvenciją priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo galioja visose Šiaurės valstybėse be atskiro patvirtinimo.
Taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta 14 klausime.
Visoms Suomijoje pradėtoms santuokos nutraukimo byloms taikoma Suomijos teisė.
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.