Insolvency/bankruptcy

If a company or entrepreneur gets into financial distress, or cannot pay its debts, specific proceedings are available in every country to address the situation inclusively, involving all the creditors (parties who are owed money).

Insolvency proceedings differ according to their objectives:

Companies

  • If the company can be saved or the business is viable – its debts may be restructured (usually in agreement with creditors). This is to safeguard the firm and preserve jobs.
  • If the business cannot be saved, the company must be wound up (it 'goes bankrupt').

Entrepreneurs

  • Can usually apply for a procedure involving an ordered repayment plan for their debts and a debt-discharge following a reasonable period of time (3 years, usually). This ensures they are not personally bankrupted and can launch further ventures in future.

In all cases, as soon as the proceedings are formally opened, creditors can no longer take individual action to reclaim their debts. This is to ensure all creditors are on an equal footing and protect the debtor's assets.

To be paid, creditors must prove their claims, either to the court or to the body (generally an administrator or liquidator) responsible for reorganising or liquidating the debtor's assets. In specific circumstances, this can be done by the debtor themself.

Cross-border insolvency (EU rules)

Insolvency cases involving companies or entrepreneurs with activities, assets or affairs in several countries can be resolved under EU law – specifically Regulation 2015/848 (see here for a summary of how it works).

Forms referred to in Regulation 2015/848

National procedures

Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.

Related link

Bankruptcy and insolvency registers

Last update: 30/05/2023

This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.

Nemokumas, bankrotas - Bulgarija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Atskiro įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamos nemokumo bylos, Bulgarijoje nėra. Bendrosios nuostatos, kuriomis reglamentuojamas nemokumas, nustatytos Komercinės veiklos įstatymo skyriuje dėl nemokumo. Bankų ir draudimo bendrovių nemokumas reglamentuojamas Bankų nemokumo įstatyme ir Draudimo kodekse įtvirtintomis specialiomis nuostatomis.

Nemokumo bylos pradedamos nemokiems veiklos vykdytojams. Be to, nemokumo bylos pradedamos pernelyg įsiskolinusioms ribotos atsakomybės bendrovėms, akcinėms bendrovėms arba komanditinėms akcinėms bendrovėms.

Nemokumo byla taip pat gali būti pradėta fiziniam asmeniui, slapta vykdančiam veiklą per nemokų skolininką. Pradėjus nemokumo bylą komercinei įmonei, laikoma, kad tuo pačiu metu byla yra pradėta neribotos atsakomybės partneriui.

Nemokumo bylos taip pat pradedamos individualios veiklos vykdytojams, kurie mirė arba buvo išbraukti iš Komercinės veiklos registro, jeigu jie savo mirties metu arba išbraukimo iš registro metu buvo nemokūs. Nemokumo bylos taip pat pradedamos neribotos atsakomybės partneriams, net jeigu partneris mirė arba buvo išbrauktas iš Komercinės veiklos registro. Prašymas pradėti nemokumo bylą gali būti pateiktas per metus nuo skolininko mirties arba išbraukimo iš Komercinės veiklos registro dienos.

Nemokumo bylos taip pat pradedamos nemokioms likviduojamoms įmonėms. Nemokumo bylos bankams ir draudimo bendrovėms reglamentuojamos atskirame įstatyme nustatytomis taisyklėmis ir joms taikoma ten nustatyta procedūra.

Su veiklos vykdytojo, kuris yra valstybės monopoliją įgyvendinanti arba pagal specialų įstatymą įsteigta valstybinė įmonė, nemokumu susijusios bylos reglamentuojamos atskirame įstatyme. Veiklos vykdytojui, kuris yra valstybės monopoliją įgyvendinanti arba pagal specialų įstatymą įsteigta valstybinė įmonė, nemokumo byla negali būti pradėta.

Fizinių asmenų, išskyrus individualios veiklos vykdytojus, nemokumo bylos nacionalinėje teisėje nenumatytos.

Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu jis Bulgarijoje turi reikšmingo turto.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos visiems veiklos vykdytojams pradedamos, kai jie atitinka toliau nurodytas būtinas sąlygas:

1) skolininkas turi būti veiklos vykdytojas.

Nemokumo byla gali būti pradėta ne tik veiklos vykdytojui, bet ir asmeniui, slapta vykdančiam veiklą per nemokų skolininką, neribotos atsakomybės partneriui, net jeigu jie mirė arba buvo išbraukti iš registro, ir individualios veiklos vykdytojui, kuris mirė arba buvo išbrauktas iš registro.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 612 straipsnį nemokumo byla negali būti pradėta valstybės monopoliją įgyvendinančiai arba pagal specialų įstatymą įsteigtai valstybinei įmonei;

2) prašymą turi pateikti vienas iš Komercinės veiklos įstatymo 625 straipsnyje ir 742 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, t. y.: skolininkas, likvidatorius arba skolininko kreditorius verslo sandorio atveju, Nacionalinė pajamų agentūra (bulg. Natsionalna agentsiya za prihodite) (jeigu skolininkas, vykdydamas savo verslo veiklą, yra įsiskolinęs centrinės valdžios ar savivaldybių biudžetams arba turi skolą pagal privatų valdžios institucijos reikalavimą), Generalinės darbo inspekcijos vykdomoji agentūra (Izpalnitelna agentsiya Glavna inspektsiya po truda), jeigu suėjo prievolių išmokėti darbo užmokestį ar atlygį bent trečdaliui darbuotojų terminas ir šios prievolės tebėra neįvykdytos ilgiau negu du mėnesius, arba įmonės valdymo organo narys (pernelyg didelio įsiskolinimo atveju).

Tapęs nemokiu arba pernelyg įsiskolinęs, skolininkas turi per 30 dienų pateikti prašymą leisti pradėti nemokumo bylą. Jeigu tai yra individualios veiklos vykdytojas, prašymą gali pateikti jis pats arba jo teisių perėmėjas. Jeigu skolininkas yra įmonė, prašymą pateikia jos valdymo organas, neribotos atsakomybės partneris, įmonės atstovas arba teismo paskirtas likvidatorius. Šiuo atveju prie prašymo pridedama:

  • registruoto auditoriaus patvirtintos naujausios metinės finansinės ataskaitos kopija ir prašymo dienos balansas, jeigu veiklos vykdytojas turi teisinę prievolę rengti finansines ataskaitas ir balansus;
  • prašymo pateikimo dienos turto ir įsipareigojimų sąrašas ir aprašas;
  • kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi jų adresai, jų reikalavimų rūšys ir sumos ir jų reikalavimų užtikrinimo priemonės;
  • individualios veiklos vykdytojų ir neribotos atsakomybės partnerių asmeninio ir sutuoktinių turto sąrašas;
  • įrodymai, kad apie nemokumo bylos pradėjimą pranešta Nacionalinei pajamų agentūrai;
  • tiesioginis įgaliojimas, jeigu prašymas teikiamas pagal įgaliojimą.

Kai prašymą pateikia kreditorius arba Generalinės darbo inspekcijos vykdomoji agentūra, prie prašymo turi būti pridedami visi turimi įrodymai kreditoriaus reikalavimui ir įtariamam skolininko nemokumui pagrįsti. Kreditorius taip pat turi pateikti žyminio mokesčio kvitą ir įrodymus, kad apie nemokumo bylos pradėjimą pranešta Nacionalinei pajamų agentūrai;

3) turi būti įvykdytos sąlygos, kad reikalavimą būtų galima priverstinai įvykdyti:

  • skolininko piniginė prievolė turi būti susijusi su komerciniu sandoriu, įskaitant to sandorio galiojimą, vykdymą, nevykdymą, nutraukimą, panaikinimą ir pripažinimą negaliojančiu, arba su jo nutraukimo padariniais;
  • pagal viešąją teisę skolininko komercinėje veikloje turi būti susidariusi skola centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetams;
  • turi būti susidariusi iš privataus valdžios institucijos reikalavimo kylanti skola;
  • turi būti ilgiau negu du mėnesius neįvykdyta prievolė sumokėti darbo užmokestį arba atlygį bent trečdaliui darbuotojų.

Komercinis sandoris – tai veiklos vykdytojui vykdant savo veiklą sudarytas sandoris, įskaitant sandorius, tiesiogiai nurodytus Komercinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (prekių ar kitų daiktų įsigijimas siekiant juos parduoti pradine, perdirbta arba galutine forma, savo pagamintų prekių pardavimas, vertybinių popierių įsigijimas siekiant juos parduoti, komercinis atstovavimas ir brokerio veikla, užsakymo, ekspedijavimo ir transporto sandoriai, draudimo sandoriai, bankininkystės ir valiutų keitimo sandoriai, įsakomieji vekseliai, paprastieji vekseliai ir čekiai, sandėliavimo sandoriai, licencijavimo sandoriai, prekių priežiūra, sandoriai dėl intelektinės nuosavybės, viešbučių administravimo, turizmo, reklamos, informavimo, sceninių pasirodymų ir pramogų pramonės produkcijos ir kitų paslaugų, taip pat nekilnojamojo turto įsigijimo, statybos ar įrengimo siekiant jį parduoti ar nuomoti), neatsižvelgiant į tai, kieno vardu veikia tuos sandorius sudarantys asmenys. Jeigu kyla abejonių, laikoma, kad veiklos vykdytojas sandorį sudarė vykdydamas savo veiklą.

Įvairūs centrinės valdžios ir savivaldybių reikalavimai pagal viešąją teisę nurodyti Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 162 straipsnio 2 dalyje. Tai:

  • mokesčiai, įskaitant akcizus ir muitus, privalomąsias socialinio draudimo įmokas ir kitas į valstybės biudžetą mokėtinas įmokas;
  • kitos mokėtinos sumos, kurių bazė ir dydis nustatyti teisės aktuose;
  • teisės aktuose nustatytas žyminis mokestis ir savivaldybės mokesčiai;
  • socialinio draudimo išlaidos, atliktos teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiu būdu;
  • valdžios institucijų konfiskuoto turto piniginis ekvivalentas, baudos ir piniginės sankcijos, taip pat valstybės biudžeto naudai konfiskuoti grynieji pinigai;
  • skolos, susidarančios įsigaliojusiais teismo nuosprendžiais, sprendimais ir nutartimis priteisus centrinės valdžios ar savivaldybių biudžetams lėšas, taip pat Europos Komisijai sprendimais nurodžius susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą;
  • skolos, susidarančios dėl nurodymų sumokėti baudas;
  • nepagrįstai išmokėtos arba permokėtos sumos ir neteisėtai gautos arba neteisėtai išmokėtos sumos pagal projektus, bendrai finansuojamus pagal pasirengimo narystei finansines priemones, veiklos programas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondų, Europos žuvininkystės fondo, pagal Šengeno priemonę ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, įskaitant atitinkamą nacionalinį bendrą finansavimą, kai šios sumos yra susigrąžintinos remiantis priimtu administraciniu sprendimu ir taikant kitas nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje numatytas pinigines sankcijas;
  • minėtų gautinų sumų delspinigiai.

Viešojo sektoriaus gautinos sumos apima gautinas sumas, mokėtinas į Europos Sąjungos biudžetą pagal Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Centrinio Banko sprendimus, kuriais nustatomos piniginės prievolės, susijusios su išieškojimu Europos bendrijos steigimo sutarties 256 straipsnio pagrindais, ir Europos Sąjungos valstybių narių gautinos sumos, išieškotinos pagal galutinius sprendimus dėl grynųjų pinigų konfiskacijos arba konfiskuoto turto atitikmens grynaisiais pinigais, taip pat pagal sprendimus dėl finansinių sankcijų, taikomų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kai jos Bulgarijoje yra pripažįstamos ir vykdytinos.

Neatsižvelgiant į tai, ar reikalavimas kilo dėl komercinio sandorio, ar iš viešosios teisės, jis turi būti pripažintas pagrįstu ir galiojančiu tą dieną, kai teismas priima nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą;

4) nemokumo bylos pradedamos nemokiems veiklos vykdytojams. Be to, nemokumo bylos pradedamos ribotos atsakomybės bendrovėms (bulg. дружество с ограничена отговорност), akcinėms bendrovėms (акционерно дружество) arba komanditinėms akcinėms bendrovėms (командитно дружество с акции). Nemokumas ir pernelyg didelis įsiskolinimas yra objektyvios faktinės sąlygos, kurių teisinės apibrėžtys nustatytos Komercinės veiklos įstatyme.

Veiklos vykdytojas yra nemokus, kai jis negali:

  • įvykdyti piniginės prievolės, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs ir kuri kyla iš komercinio sandorio, įskaitant to sandorio galiojimą, vykdymą, nevykdymą, nutraukimą, panaikinimą ir pripažinimą negaliojančiu, arba iš jo nutraukimo padarinių, arba kuri yra su tuo sandoriu arba jo nutraukimo padariniais susijusi;
  • sumokėti pagal viešąją teisę susidariusios, iš veiklos vykdytojo komercinės veiklos kylančios skolos centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetams;
  • įvykdyti prievolės, susijusios su privačiais valstybės reikalavimais sumokėti gautinas sumas;
  • turi būti ilgiau negu du mėnesius neįvykdyta prievolė sumokėti darbo užmokestį arba atlygį bent trečdaliui darbuotojų.

Pagal pirmąją hipotezę daroma prielaida, kad veiklos vykdytojas negali sumokėti skolos, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, jeigu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo veiklos vykdytojas nepateikė Komercinės veiklos registre paskelbtinų finansinių ataskaitų už praėjusius trejus metus.

Skolininkas laikomas nemokiu, jeigu jis yra sustabdęs mokėjimus. Skolininkas laikomas sustabdžiusiu mokėjimus, net jeigu jis iki galo arba iš dalies sumokėjo skolas tam tikriems kreditoriams. Skolininko nemokumas preziumuojamas ir tada, kai vykstant priverstinio vykdymo procesui, pradėtam remiantis kreditoriaus, pateikusio prašymą pradėti nemokumo bylą, gauta galutine nutartimi, skola nebuvo iki galo arba iš dalies sumokėta per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai skolininkas gavo prašymą arba raginimą savanoriškai sumokėti.

Įmonė laikoma pernelyg įsiskolinusia, kai jos turto nepakanka jos įsipareigojimams padengti;

5) skolininkas susiduria ne su laikinais sunkumais, o yra objektyviai nuolat nemokus ir pernelyg įsiskolinęs.

Kompetentingas bankroto bylų teismas yra provincijos teismas, kurio jurisdikcijai prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo metu priklauso veiklos vykdytojo pagrindinė buveinė. Skolininko ar likvidatoriaus pateiktą prašymą pradėti nemokumo bylą teismas nagrinėja nedelsdamas, uždarame posėdyje, pranešimas apie tai skelbiamas Komercinės veiklos registre. Kreditoriaus pateiktą prašymą pradėti nemokumo bylą teismas nagrinėja uždarame posėdyje, į kurį kreditorius ir pareiškėjas turi atvykti teismo paskirtu metu, ne vėliau kaip 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Teismas sustabdo bylą, pradėtą skolininko ar likvidatoriaus pateiktu prašymu, jeigu prieš jam priimant nutartį dėl prašymo atitinkamą prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia kreditorius. Iki kreditoriaus pateiktu prašymu pradėtos bylos pirmojo posėdžio pabaigos kiti kreditoriai gali būti pripažinti šalimis, pateikti prieštaravimus ir rašytinius įrodymus. Prašymo pateikimo dieną teismas prašymui priskiria bylos numerį ir nustato datą, iki kurios jis privalo nuspręsti dėl prašymo. Atitinkamas laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių.

Prieš priimdamas nutartį dėl prašymo, bankroto bylų teismas kreditoriaus arba savo iniciatyva gali nurodyti taikyti toliau išdėstytas laikinąsias ir apsaugos priemones, jeigu to reikia skolininko turtui išsaugoti:

  • skirti administratorių;
  • leisti taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones;
  • sustabdyti priverstinio vykdymo procesą skolininko turto atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo procesas pradedamas pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą;
  • leisti taikyti teisės aktuose numatytas priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti;
  • užplombuoti patalpas, įrangą, transporto priemones ir kt., kur laikomas skolininko asmeninis turtas ir daiktai, išskyrus gyvenamąsias patalpas ir kitas erdves, reikalingas skolininkui, kad jis galėtų toliau vykdyti veiklą ar laikyti gendančias prekes.

Kai priemonių prašo kreditorius, teismas leidžia jas taikyti, jeigu prie kreditoriaus prašymo pridedami įtikinami rašytiniai įrodymai ir (arba) jeigu pateikiamas teismo nurodyto dydžio užstatas, iš kurio skolininkui būtų atlyginama žala, galinti kilti, jeigu vėliau būtų nustatyta, kad skolininkas nėra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs. Apsaugos priemonės taikomos visų nemokaus skolininko turto kreditorių naudai ir teismas jas gali panaikinti, jeigu jos nebėra reikalingos turtui išsaugoti ir kreditorių teisėms užtikrinti.

Apie nutartį pranešama šaliai, kuriai taikomos priemonės, ir šaliai, kuri prašė jas taikyti. Nutartis yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Skundo pateikimas nutarties galiojimo nesustabdo. Apsaugos priemonės laikomos panaikintomis nuo tos dienos, kai teismas priima nutartį netenkinti prašymo pradėti nemokumo bylą. Apsaugos priemonės taikomos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos.

Kai nustatomas nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, teismas Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartimi paskelbia nemokumą arba pernelyg didelį įsiskolinimą, nustato jo pradžios datą, pradeda nemokumo bylą, paskiria laikinąjį administratorių, leidžia taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones – ir nustato pirmojo kreditorių susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, datą.

Kai tampa aišku, kad toliau vykdant veiklą bus pabloginta nemokaus skolininko turto būklė, teismas skolininko, administratoriaus, Nacionalinės pajamų agentūros arba kreditoriaus prašymu gali paskelbti skolininką nemokiu, priimdamas Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 2 dalyje nurodytą nutartį, ir nurodyti skolininkui nutraukti veiklą nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, ankstesnės už terminą, skirtą gaivinimo planui pateikti. Kai teismas nutartimi pradeda nemokumo bylą vandentiekio ir kanalizacijos operatoriui, teismas negali jam nurodyti nutraukti veiklos, kol atitinkamoje teritorijoje nėra paskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius.

Nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, yra privaloma visoms šalims.

Po to, kai teismas pradeda nemokumo bylą arba skiria laikinąsias ir apsaugos priemones, skolininkas, prižiūrimas administratoriaus, toliau vykdo veiklą, tačiau naujas sutartis gali sudaryti tik iš anksto gavęs administratoriaus sutikimą ir tik tuo atveju, jeigu jis toliau laikosi nutartyje, kuria pradedama nemokumo byla, nurodytų priemonių. Teismas gali iš skolininko atimti teisę valdyti turtą ir juo disponuoti ir gali suteikti tą teisę administratoriui, jeigu jis nustato, kad skolininko veiksmai daro žalą kreditorių interesams.

Komercinės veiklos įstatymo 631 straipsnyje numatyta nutartimi teismas atmeta prašymą pradėti nemokumo bylą, jeigu jis nustato, kad skolininko sunkumai yra laikini arba kad jo turto pakanka jo skoloms padengti nepadarant žalos kreditorių interesams.

Kai turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti ir išlaidos iš anksto nepadengiamos, teismas priima nutartį pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį, kuria paskelbia skolininką nemokiu arba pernelyg įsiskolinusiu, pradeda nemokumo bylą, leidžia taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones, nurodo įmonei nutraukti veiklą, paskelbia skolininką nemokiu ir sustabdo bylą, nenurodydamas išbraukti veiklos vykdytojo iš Komercinės veiklos registro. Sustabdyta byla gali būti atnaujinta skolininko arba kreditoriaus prašymu per metus nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą. Byla gali būti atnaujinta, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad skolininkas turi pakankamai turto, arba įmoka sumą, reikalingą pradinėms išlaidoms padengti. Jeigu nė viena iš šalių neprašo atnaujinti bylos, teismas nutraukia bylą ir nurodo išbraukti veiklos vykdytoją iš Komercinės veiklos registro. Tos pačios taisyklės taikomos, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad skolininko turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 630 ir 632 straipsnius priimtas nutartis galima apskųsti per 7 dienas nuo jų įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, o nutartį, kuria nusprendžiama netenkinti prašymo pradėti nemokumo bylą, galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo apie nutartį Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pagal 630 straipsnį priimta nutartis yra nedelsiant vykdytina.

Nemokumo byla laikoma pradėta nuo nutarties, priimtos remiantis Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 1 dalimi, įtraukimo į registrą dienos. Kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, panaikinama, skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas ir teisės naudotis turtu atėmimas laikomi panaikintais, skolininko teisės atkuriamos, o administratoriaus įgaliojimai nutraukiami nuo galutinės nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos.

Teismas specialia nutartimi patvirtina arba atmeta įmonės gaivinimo planą. Jeigu gaivinimo planas patvirtinamas, teismas nutraukia nemokumo bylą ir paskiria plane pasiūlytą arba kreditorių susirinkimo išrinktą priežiūros organą. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

Komercinės veiklos įstatymo 710 straipsnyje nurodyta nutartimi teismas paskelbia skolininką nemokiu, jeigu per atitinkamą įstatyme nustatytą laikotarpį nepasiūloma gaivinimo plano arba siūlomas planas nepriimamas arba nepatvirtinamas. Tos pačios taisyklės taikomos Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 2 dalyje, 632 straipsnio 1 dalyje ir 709 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (bylos atnaujinimas, jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų pagal gaivinimo planą). Ta pačia nutartimi teismas paskelbia skolininką nemokiu, nurodo nemokiai įmonei nutraukti veiklą, leidžia sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas ir atimti teisę naudotis turtu, nutraukia skolininko, kuris yra juridinis asmuo, valdymo organų įgaliojimus, atima iš skolininko teisę valdyti nemokaus skolininko turtą ir juo disponuoti ir nurodo nemokaus skolininko turtą realizuoti ir paskirstyti gautas lėšas. Nutartis, kuria skelbiamas nemokumas, taikoma visoms šalims ir įtraukiama į Komercinės veiklos registrą. Ji yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo įtraukimo į registrą dienos.

Nuo nutarties, kuria skelbiamas nemokumas, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, skolininko nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir iš sąžiningų trečiųjų šalių gautinos lėšos laikomi areštuotais. Į notarinius registrus arba laivybos registrus yra įtraukiamas bendras skolininko nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ir laivų areštas, grindžiamas į Komercinės veiklos registrą įtraukta nutartimi, kuria skolininkas yra paskelbtas nemokiu. Visos skolininko piniginės ir nepiniginės prievolės tampa priverstinai vykdytinos jo atžvilgiu nuo nutarties, kuria jis paskelbiamas nemokiu, priėmimo dienos. Nepiniginių reikalavimų rinkos vertė pinigais nustatoma nutarties priėmimo dieną. Nepiniginės prievolės paverčiamos pinigais pagal jų rinkos vertę tą dieną, kai priimama nutartis, kuria pradedama nemokumo byla.

Užsienio teismų nutartys, kuriomis skelbiamas nemokumas, Bulgarijoje pripažįstamos abipusiškumo pagrindu, jeigu jas priima valstybės, kurioje yra skolininko registruota buveinė, organas. Skolininko, užsienio teismo paskirto administratoriaus arba kreditoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Šiuo atveju teismo nutartis taikoma tik Bulgarijoje esančiam skolininko turtui.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos skolininko turtas tampa nemokaus skolininko turtu, iš kurio turi būti tenkinami visi kreditorių reikalavimai, kylantys iš komercinių ir nekomercinių skolų.

Pagal nacionalinę teisę nemokaus skolininko turtas yra:

  • nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dieną skolininko nuosavybės teise turimas turtas;
  • po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos skolininko įgyjamas turtas;
  • skolininko, kuris yra individualios veiklos vykdytojas, turtas apima pusę sutuoktinių turtui priskiriamo nuosavybės teise turimo asmeninio turto, teisių į asmeninį turtą ir piniginių indėlių;
  • skolininko, kuris yra neribotos atsakomybės partneris, turtas apima pusę sutuoktinių turtui priskiriamo nuosavybės teise turimo asmeninio turto, teisių į asmeninį turtą ir piniginių indėlių.

Ribotos atsakomybės partnerio nesumokėtą dalį arba įnašą administratorius surenka ir įtraukia į nemokaus skolininko turtą. Į nemokaus skolininko turtą įtraukiami visi papildomi nauji skolininko reikalavimai, pardavus jo turtą gautos lėšos ir kreditorių gautinos sumos, kurių išieškojimas nutrauktas.

Kai turtui priklausančio įkeisto arba kaip užtikrinimo priemonė pateikto daikto pardavimo kaina viršija užtikrintą reikalavimą, įskaitant susikaupusius delspinigius, likusi suma įtraukiama į nemokaus skolininko turtą. Ta pati taisyklė taikoma kreditoriams, kuriems buvo suteikta teisė pasilikti užtikrinimo priemonę.

Jeigu teismas panaikina sandorį nemokaus skolininko kreditorių atžvilgiu, trečiosios šalies suteiktas turtas grąžinamas, o jeigu šis turtas nėra įtrauktas į nemokaus skolininko turtą arba pinigai priklauso nuosavybės teise, trečioji šalis į bylą įtraukiama kaip kreditorius.

Jeigu realizavus turtą, kuriam taikomos apsaugos priemonės, nustatytos iki nemokumo pradžios siekiant užtikrinti skolų valstybei grąžinimą, arba vyksta skolų valstybei išieškojimo iš šio turto procesas, gautos pajamos viršija reikalavimo sumą, įskaitant susikaupusius delspinigius ir patirtas išieškojimo išlaidas, teismo antstolis perveda likusią sumą į nemokaus skolininko turto banko sąskaitą. Jeigu teismo antstolis per 6 mėnesius nuo nemokumo bylos pradžios turto nerealizuoja, turtas iš antstolio pereina administratoriui ir realizuojamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu. Jeigu mokėjimas ieškovui atliekamas nuo vykdymo proceso sustabdymo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į registrą dienos, sumokėta suma grąžinama į nemokaus skolininko turtą. Jeigu imamasi veiksmų užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai realizuoti užtikrinimo priemonę, užtikrinimo priemonės vertę viršijanti pajamų dalis pridedama prie nemokaus skolininko turto.

Į nemokaus skolininko turtą neįtraukiami:

  • skolininko ir neribotos atsakomybės partnerio neareštuotinas turtas;
  • Požeminių gamtos išteklių įstatymo 22h straipsnyje ir 63a straipsnio 2 dalyje nurodytos finansinės garantijos;
  • vandentiekio ir kanalizacijos operatorių turtas, reikalingas jų pagrindinei veiklai, kol atitinkamoje teritorijoje nepaskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius;
  • Atliekų tvarkymo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodytoje banko sąskaitoje esančios sumos.

Pagal nacionalinę teisę (Civilinio proceso kodekso 444–447 straipsnius) vykdymas negali būti nukreipiamas į toliau nurodytą asmeninį skolininko, kuris yra fizinis asmuo, turtą:

  • daiktus, skirtus įprastam skolininko ir jo šeimos naudojimui, kaip nurodyta Ministrų tarybos patvirtintame sąraše;
  • maistą, reikalingą skolininkui ir jo šeimai pragyventi vieną mėnesį, o žemės ūkio produkcijos augintojų atveju – iki naujo derliaus arba jo ekvivalento kitais žemės ūkio produktais;
  • kurą, kurio reikia norint tris mėnesius užtikrinti šildymą, maisto gaminimą ir apšvietimą;
  • mašinas, priemones, įrenginius ir knygas, laikomus būtinuoju asmeniniu turtu ir sudarančius sąlygas laisvai samdomam specialistui arba amatininkui toliau verstis savo profesija;
  • skolininko, kuris yra žemės ūkio produkcijos augintojas, žemę, ypač: iki 0,5 ha ploto sodus ir vynuogynus arba iki 3 ha ploto laukus, įskaitant ūkininkavimui reikalingas mašinas, priemones, trąšas, augalų apsaugos medžiagas ir vienų metų sėjai reikalingas sėklas;
  • darbinių gyvūnų grupę, karvę ir penkis mažus ūkio gyvulius, dešimt bičių avilių ir naminius paukščius, įskaitant pašarą, reikalingą iki kito derliaus arba iki galimybės juos išvesti į ganyklą atsiradimo;
  • skolininko būstą, jeigu nei jis, nei tame pačiame gyvenamajame plote gyvenantys šeimos nariai neturi kito būsto, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas ten gyvena. Jeigu būsto plotas viršija skolininko ir jo šeimos narių būsto poreikius, kaip nustatyta Ministrų tarybos nutarimu, papildomas plotas parduodamas, jeigu yra įvykdytos Nuosavybės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos;
  • kitus neareštuotinus daiktus ir gautinas sumas, apsaugotas nuo išieškojimo pagal kitus teisės aktus.
  • Minėtieji draudimai netaikomi kreditoriams, pretenduojantiems į turtą, kuris buvo įkeistas arba suvaržytas hipoteka, jeigu ieškovas yra įkeitimo arba hipotekos kreditorius. Skolininko žemės ir būsto atžvilgiu draudimai netaikomi:
  • skolininkams, privalantiems mokėti išlaikymo išmokas bei pagal deliktinę teisę priteistą žalos atlyginimą ir kompensuoti finansinį trūkumą;
  • skolininkams kitais teisės aktuose konkrečiai numatytais atvejais.

Kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį ar už darbą gautą kitą atlygį, arba į minimalų darbo užmokestį viršijančią pensiją, gali būti daromi šie atskaitymai:

  1. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, mėnesinis atlygis viršija minimalųjį darbo užmokestį, tačiau neviršija dviejų minimaliųjų darbo užmokesčių: trečdalis, jeigu šis asmuo neturi vaikų, ir ketvirtadalis, jeigu šis asmuo turi išlaikomų vaikų;
  2. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, mėnesinis atlygis viršija du minimaliuosius darbo užmokesčius, tačiau neviršija keturių minimaliųjų darbo užmokesčių: pusė, jeigu šis asmuo neturi vaikų, ir trečdalis, jeigu šis asmuo turi išlaikomų vaikų;
  3. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, mėnesinis atlygis viršija keturis minimaliuosius darbo užmokesčius: suma, viršijanti du minimaliuosius darbo užmokesčius, jeigu šis asmuo neturi vaikų, ir suma, viršijanti du su puse minimaliojo darbo užmokesčio, jeigu šis asmuo turi išlaikomų vaikų.

Šiais atvejais mėnesinis darbo užmokestis arba atlygis apskaičiuojamas atėmus mokesčius ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Tačiau šios ribos netaikomos išlaikymo išmokų reikalavimams. Šiuo atveju priteistas išlaikymas atimamas visas, o asmens, kuriam nurodyta padengti išlaikymo įsiskolinimus, kitiems įsipareigojimams skirti atskaitymai iš darbo užmokesčio ar kito atlygio už darbą arba iš pensijos atliekami iš likusiųjų bendrų pajamų. Išieškoti iš išlaikymo reikalavimų neleidžiama. Išieškoti iš stipendijų leidžiama tik pagal išlaikymo išmokų reikalavimus.

Jeigu skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, atsisako jo asmeniniam turtui, darbo užmokesčiui, kitam atlygiui už darbą arba pensijai suteikiamos apsaugos, šis atsisakymas negalioja.

Požeminių gamtos išteklių įstatymo 22h straipsnyje ir 63a straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai dėl finansinių garantijų, kurias veiklos vykdytojas, leidimo turėtojas arba koncesininkas turi suteikti energetikos ministrui, prieš pradėdamas vykdyti veiklą pagal licenciją, visų pirma: neatšaukiama banko garantija energetikos ministro naudai; patikos sąskaita veiklos vykdytojo nurodytame ir energetikos ministrui priimtiname banke; draudimo liudijimas, kuriame energetikos ministras nurodytas kaip naudos gavėjas; dokumentinis akredityvas, pagal kurį lėšas galima panaudoti tik nurodytai veiklai atlikti, arba kita įstatyme numatyta užtikrinimo priemonė, dėl kurios buvo konsultuotasi su energetikos ministru.

Atliekų tvarkymo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kokias užtikrinimo priemones reikia pateikti būsimoms sąvartynų uždarymo ir tolesnės priežiūros išlaidoms padengti: mėnesinius atskaitymus į Regioninės aplinkos ir vandens kontrolės tarnybos (RIOSV), atsakingos už teritoriją, kurioje yra sąvartynas, patikos sąskaitą; mėnesinius atskaitymus į specialios paskirties sąskaitą, užblokuotą tol, kol bus baigtos ir patvirtintos visos su sąvartyno uždarymu ir tolesne priežiūra susijusios priemonės, išskyrus atvejus, kai naudoti deponuojamas lėšas konkrečiai leidžiama arba kompetentingos RIOSV, atsakingos už teritoriją, kurioje yra sąvartynas, naudai suteikiama banko garantija.

Galutinis kreditorių susirinkimas tvirtina rezoliuciją dėl nemokaus skolininko turtui priskiriamo neparduodamo asmeninio turto ir gali nuspręsti, kad nežymios vertės asmeninis turtas būtų grąžintas skolininkui, o reikalavimai, kuriuos išieškoti būtų nepagrįstai sudėtinga, būtų panaikinti.

Po to, kai visos skolos iki galo sumokamos, likusi nemokaus skolininko turto dalis grąžinama skolininkui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo byloje skolininkas ir administratorius turi šias teises:

  • pareikšti prieštaravimus likvidatoriaus parengtam balansui ir ataskaitai, jeigu byla pradėta likviduojamai įmonei. Teismas per 14 dienų dėl prieštaravimo priima neskundžiamą nutartį;
  • prašyti teismo paskelbti skolininką nemokiu ir nurodyti jam nutraukti veiklą nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, tačiau dar nesibaigus gaivinimo plano pateikimo terminui, kai akivaizdu, kad tolesnė veikla pakenktų nemokaus skolininko turtui;
  • prašyti teismo leisti taikyti teisės aktuose numatytas apsaugos priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti;
  • pasiūlyti gaivinimo planą;
  • prašyti teismo sušaukti kreditorių susirinkimą.

Skolininko ir administratoriaus veiksmai dokumentuojami viešame registre, kuris gali būti vedamas elektronine forma ir su juo galima susipažinti bankroto bylų teismo kanceliarijoje.

Skolininkas, jo atstovas ir administratorius negali tiesiogiai arba per atstovą ar kitą susijusią šalį dalyvauti teikiant pasiūlymus arba dalyvauti pirkėjų teisėmis aukcionuose, kuriuose parduodamas nemokaus skolininko turtui priskiriamas asmeninis turtas ar turtinės teisės. Kai turtinę teisę įgyja netinkamas konkurso dalyvis, pardavimas yra niekinis, o pirkėjo sumokėti pinigai pasiliekami ir panaudojami kreditorių reikalavimams patenkinti.

Po to, kai teismas pradeda nemokumo bylą arba skiria laikinąsias ir apsaugos priemones, skolininkas, prižiūrimas administratoriaus, toliau vykdo veiklą, tačiau naujas sutartis gali sudaryti tik iš anksto gavęs administratoriaus sutikimą ir tik tuo atveju, jeigu jis toliau laikosi nutartyje, kuria pradedama nemokumo byla, nurodytų priemonių.

Teismas gali iš skolininko atimti teisę valdyti turtą ir juo disponuoti ir gali suteikti tą teisę administratoriui, jeigu jis nustato, kad skolininko veiksmai daro žalą kreditorių interesams.

Skolininkas

Tapęs nemokiu arba pernelyg įsiskolinęs, skolininkas turi per 30 dienų pateikti prašymą teismui leisti pradėti nemokumo bylą. Prašymą pateikia skolininkas, skolininko įpėdinis, komercinės įmonės valdymo organas, įgaliotinis arba likvidatorius arba neribotos atsakomybės partneris. Kai prašymą pateikia įgaliotinis, reikalaujama tiesioginio įgaliojimo. Prašyme skolininkas gali pasiūlyti gaivinimo planą ir nurodyti asmenį, atitinkantį nustatytus reikalavimus administratoriui paskirti, jeigu teismas nurodo pradėti nemokumo bylą.

Skolininkas nemokumo byloje ir byloje, kurioje nagrinėjami ieškiniai dėl pripažinimo ir reikalavimai dėl konvalidacijos, asmeniškai arba per įgaliotą atstovą gali imtis reikiamų procesinių veiksmų, išskyrus priklausančius išimtinai administratoriaus kompetencijai.

Tam tikromis sąlygomis skolininkas ir jo šeima turi teisę į išlaikymo išmokas. Išmokos sumą nustato teismas, ši suma priskiriama nemokumo bylos išlaidoms.

Skolininkas gali dalyvauti kreditorių susirinkimuose, jeigu jie mano, jog tai reikalinga.

Skolininko prašymu teismas gali atšaukti kreditorių susirinkimo rezoliuciją, jeigu ji yra neteisėta arba labai žalinga kai kurių kreditorių interesams.

Per 7 dienas nuo pripažintų ir atmestų reikalavimų sąrašų paskelbimo Komercinės veiklos registre skolininkas gali pateikti rašytinį prieštaravimą dėl bet kurio administratoriaus pripažinto arba atmesto reikalavimo, nusiųsdamas jo kopiją administratoriui. Per 14 dienų nuo teismo nurodymo, kuriuo patvirtinamas Komercinės veiklos registre esantis sąrašas, paskelbimo skolininkas gali pateikti ieškinį dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, jeigu teismas atmeta skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus patvirtinto reikalavimo arba įtraukė reikalavimą į patvirtintų reikalavimų sąrašą.

Skolininkas gali prašyti teismo nušalinti paskirtą administratorių, jeigu administratorius nevykdo savo pareigų arba savo veiksmais daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams.

Skolininkas gali užginčyti teismo išduotą paskyrimo raštą dėl asmeninio turto pardavimo ir turtinių teisių į nemokaus skolininko turtą.

Skolininkas gali pareikšti rašytinį prieštaravimą teismui dėl paskirstymo sąskaitos ir užginčyti nurodymą, kuriuo sąskaita buvo patvirtinta.

Skolininkas gali prašyti, kad teismas, specialia nutartimi tvirtindamas gaivinimo planą arba vėliau, siekdamas užtikrinti turto išsaugojimą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti planą, nurodytų turtą, kuriuo skolininkas, gavęs priežiūros organo sutikimą, o jeigu priežiūros organo nėra – teismo sutikimą, gali disponuoti, arba pakeistų vieną ar daugiau stebėtojų tarybos narių.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 740 straipsnį skolininkas bet kuriuo bylos etapu gali sudaryti susitarimą su visais patvirtintų reikalavimų turinčiais kreditoriais dėl atsiskaitymo pagal jų piniginius reikalavimus. Šiuo atveju administratorius skolininkui, kaip šaliai, neatstovauja. Jeigu skolininkas susitarime numatytų savo įsipareigojimų neįvykdo, kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro bent 15 proc. visos reikalavimų sumos, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą.

Per metus nuo nutarties sustabdyti bylą įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos skolininkas gali prašyti, kad nemokumo byla būtų atnaujinta, kai jis įsitikina, kad turi pakankamai turto, arba įmoka reikalingą sumą pradinėms proceso išlaidoms iš anksto padengti.

Per metus nuo nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo dienos skolininkas gali prašyti teismo atnaujinti sustabdytą bylą, jeigu per tą laikotarpį atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.

Skolininkas gali prašyti teismo jo atkuriamų teisių atžvilgiu taikyti restitutio in integrum, jeigu jis iki galo sumokėjo visas byloje pripažintas skolas, įskaitant delspinigius ir patirtas išlaidas. Jeigu nemokumą sukėlė nepalankios verslo ir ekonomikos tendencijos, skolininko teisės atkuriamos ir ne iki galo sumokėjus visas skolas. Tomis pačiomis sąlygomis atkuriamos neribotos atsakomybės partnerių teisės. Teismo nutartis, kuria taikoma restitutio in integrum, yra neskundžiama. Per 7 dienas skolininkas gali užginčyti nutartį, kuria jo prašymas atmetamas. Galutinė nutartis įtraukiama į Komercinės veiklos registre laikomą nemokaus veiklos vykdytojo bylos dokumentaciją.

Per 7 dienas nuo galutinės ataskaitos, kurią administratorius parengė iki savo paskyrimo pabaigos, pateikimo teismui dienos skolininkas gali pareikšti prieštaravimą administratoriaus parengtai galutinei ataskaitai. Teismas nutartį dėl ataskaitos priima per 14 dienų, nutartis yra neskundžiama.

Po to, kai skolininkas iki galo atsiskaito pagal savo skolas, jis gali gauti likusią nemokaus skolininko turto dalį, jeigu jo lieka.

Kai kreditoriaus prašymas pradėti nemokumo bylą atmetamas galutine nutartimi, skolininkas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu kreditorius veikė tyčia arba dėl didelio aplaidumo. Turi būti atlyginama visa materialinė ir nematerialinė žala, patirta kaip tiesioginis neteisėto veiksmo padarinys. Jeigu skolininkas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas. Jeigu prašymą pradėti nemokumo bylą pateikė keli kreditoriai, jie yra atsakingi solidariai.

Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nemokumo bylos pradėjimo skolininkas turi teismui ir administratoriui pateikti:

  1. reikiamą informaciją apie įmonės verslą ir skolininko turtą;
  2. 1 200 BGN viršijančių mokėjimų grynaisiais arba banko pavedimu, atliktų per 6 mėnesius iki nemokumo pradžios, sąrašą;
  3. per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį iki nemokumo pradžios skolininko atliktų mokėjimų susijusioms šalims sąrašą;
  4. notaro patvirtintą pareiškimą, kuriame išvardijami visi asmeninio turto daiktai, turtinės teisės, gautinos sumos ir skolininko skolininkų vardai ir pavardės / pavadinimai bei adresai.

Skolininkas informaciją apie savo turtą ir verslą, įskaitant visus atitinkamus dokumentus, teismui arba administratoriui pateikia per 7 dienas nuo rašytinio prašymo tai padaryti dienos. Informacija turi būti atnaujinta prašymo dienos duomenimis. Priešingu atveju teismas skiria baudą.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria nemokumo byla sustabdoma dėl pradinių jos išlaidų nesumokėjimo, priėmimo skolininkas privalo nutraukti visų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo sutartis, pranešti Nacionalinės pajamų agentūros kompetentingam vietos direktoratui, išduoti reikiamus dokumentus, kuriais būtų patvirtinama minėtų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo patirtis ir trukmė, parengti orientacinį dokumentą, kuriame būtų išvardyti visi asmenys, turintys užtikrintų reikalavimų pagal Darbuotojų užtikrintų reikalavimų darbdavio nemokumo atveju įstatymą, ir įstatus, kuriuose nustatomos jo vykdymo taisyklės, taip pat perduoti Nacionalinio draudimo instituto kompetentingam vietos padaliniui įmonės dokumentaciją.

Skolininkas gaivinimo plane nurodytam priežiūros organui pateikia bent vieną ketvirtinę savo veiklos ir veiksmų, kurių buvo imtasi gaivinimo planui įgyvendinti, ataskaitą ir praneša jam apie bet kurias aplinkybes, galinčias turėti reikšmingą poveikį mokumo atkūrimui.

Skolininko valdymo organai turi gauti išankstinį priežiūros organų leidimą, prieš priimdami sprendimus dėl šių dalykų:

  • skolininko restruktūrizavimo;
  • įmonių ar reikšmingų jų padalinių uždarymo ar perdavimo;
  • turtinių sandorių, nepriklausančių su skolininko verslo valdymu įprastai susijusiems veiksmams ir sandoriams;
  • reikšmingo skolininko verslo pakeitimo;
  • reikšmingų organizacinių pakeitimų;
  • ilgalaikio bendradarbiavimo, būtino gaivinimo planui įgyvendinti, užmezgimo arba tokio bendradarbiavimo nutraukimo;
  • padalinių atidarymo ar uždarymo.

Teismo patvirtintas gaivinimo planas skolininkui yra privalomas, jis turėtų nedelsdamas įgyvendinti struktūrinius pokyčius.

Skolininkas Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsniuose nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis turėtų susilaikyti nuo tuose straipsniuose išvardytų veiksmų ir sandorių, priešingu atveju šie veiksmai ir sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu.

Administratorius

Pagal Bulgarijos teisės aktus administratorius yra fizinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:

  1. būdamas suaugęs nėra nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, nebent buvo suteikta visiška teisminė reabilitacija;
  2. nėra susituokęs su skolininku ar kreditoriumi ir nėra kurio nors iš jų tiesiosios žemutinės linijos giminaitis; nėra skolininko ar kreditoriaus šoninės linijos giminaitis iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės;
  3. nėra nemokumo bylos kreditorius;
  4. nėra nemokus skolininkas, kuriam nebuvo taikoma restitutio in integrum;
  5. neturi ryšių su skolininku ar kreditoriumi, galinčių sukelti pagrįstą įtarimą šališkumu;
  6. turi ekonomikos arba teisės srities universitetinį išsilavinimą ir bent 3 metų atitinkamą profesinę patirtį;
  7. sėkmingai išlaikė kompetencijos egzaminą pagal specialiame reglamente nustatytas taisykles ir procedūrą ir buvo įtrauktas į teisingumo ministro patvirtintą ir Valstybės leidinyje paskelbtą specialistų, atitinkančių administratorių skyrimo kriterijus, sąrašą;
  8. nebuvo nušalintas kaip administratorius dėl savo pareigų pažeidimo arba dėl žalos padarymo kreditorių arba skolininko interesams; nebuvo išbrauktas iš Centrinio Banko registro ir nebuvo Fondo nuožiūra arba finansų ministro pasiūlymu pašalintas dėl pareigos pažeidimo arba dėl kreditorių interesams žalingų veiksmų;
  9. jam nebuvo taikomos priemonės, numatytos Bankų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 11 punkte arba Kredito įstaigų įstatymo 103 straipsnio 2 dalies 16 punkte.

Teisingumo ministras išbraukia administratorių iš sąrašo, kai nustatoma, kad jis pažeidė su administratoriaus tarnyba siejamus įgaliojimus ir pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimą nustatė bankroto bylų teismas, ir pasirūpina, kad Valstybės leidinyje būtų paskelbtas iš dalies pakeistas sąrašas.

Administratoriaus įgaliojimais gali naudotis keli asmenys. Šiuo atveju sprendimai priimami vienbalsiai, o veiksmai atliekami bendrai, jeigu kreditoriai arba, kilus ginčui tarp administratoriaus pareigas vykdančių šalių, teismas nenusprendžia kitaip. Jeigu administratoriaus įgaliojimus vykdo keli sprendimus vienbalsiai priimantys ir bendrai veikiantys asmenys, jų atsakomybė yra solidari.

Administratorius turi mokėti metinį mokestį už nuolatinį profesinį mokymą. Reikiamo mokesčio laiku nesumokėjęs administratorius išbraukiamas iš registro. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo administratoriaus paskyrimo, kol jis dar nepatvirtintas, administratorius turi gauti profesinės atsakomybės draudimą visam nemokumo bylos laikotarpiui, kad būtų apsaugotas nuo ieškinių dėl žalos atlyginimo, jeigu jis pažeistų savo tarnybines pareigas.

Teisingumo ministras kartu su ūkio ministru turi rengti kasmetinius administratorių mokymo kursus.

Pagal Komercinės veiklos įstatymą administratoriai skirstomi į šias kategorijas:

  • laikinieji administratoriai, paskirti nutartimi dėl nemokumo bylos pradėjimo;
  • laikinieji administratoriai, paskirti kaip apsaugos priemonė;
  • nuolatiniai administratoriai, kuriuos gali išrinkti kreditorių susirinkimas arba, jeigu kreditorių susirinkimas negali susitarti dėl kandidatūros, – teismas;
  • administratorių padėjėjai;
  • ex officio administratoriai, kurie skiriami tuo metu, kai iš pareigų atleidžiamas nuolatinis administratorius, – jie vykdo savo pareigas, kol skiriamas naujas nuolatinis administratorius.

Laikinojo administratoriaus įgaliojimai sutampa su nuolatinio administratoriaus įgaliojimais. Be to, laikinasis administratorius per 14 dienų nuo nemokumo bylos pradėjimo dienos parengia šiuos dokumentus:

  • kreditorių sąrašą pagal skolininko apskaitos knygas, nurodydamas jų reikalavimų sumą ir kreditorius, kurie, remiantis Komercinės veiklos registre ir skolininko apskaitos knygose nurodyta informacija, per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos pradėjimo buvo susiję su skolininku;
  • patvirtintą skolininko apskaitos knygų kopiją;
  • rašytinę ataskaitą, kurioje nurodomos nemokumo priežastys, dabartinis skolininko turtas, priemonės, kurių buvo imtasi jam apsaugoti, ir galimybės išgelbėti įmonę.

Laikinasis administratorius privalo dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime.

Bankroto bylų teismas paskiria pirmajame kreditorių susirinkime išrinktą administratorių, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir notaro patvirtinto pareiškimo forma suteikė savo išankstinį rašytinį sutikimą, ir nustato dieną, kurią administratorius turi pradėti eiti pareigas. Savo paskyrimo metu administratorius pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo patvirtina tam tikrų Komercinės veiklos įstatyme nurodytų teisių kliūčių savo pareigoms atlikti buvimą arba nebuvimą, pvz., ar jis yra ribotos atsakomybės bendrovės ar akcinės bendrovės akcininkas, tuo pačiu metu eina likvidatoriaus ir administratoriaus pareigas ir kitas apmokamas pareigas. Atsiradus bet kurioms iš nurodytų aplinkybių administratorius turi apie tai pranešti bankroto bylų teismui. Administratorius turi pradėti eiti pareigas teismo nustatytą dieną. Jeigu jis to nepadaro, teismas per 7 dienas pakeičia paskirtą administratorių kitu asmeniu, pasirinktu iš pirmojo kreditorių susirinkimo iškeltų kandidatų. Jeigu alternatyvių kandidatūrų nebuvo pateikta, administratorius paskiriamas iš atitinkamo sąrašo ir šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas nepasiekia susitarimo dėl administratoriaus skyrimo arba nenusprendžia dėl jo atlygio, administratoriaus atlygį nustato teismas.

Teismas administratorių nušalina šiais atvejais:

  1. rašytiniu administratoriaus prašymu;
  2. jeigu administratorius praranda veiksnumą;
  3. jeigu administratorius nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  4. kreditorių, kuriems priklauso daugiau negu pusė bendros visų reikalavimų sumos, prašymu;
  5. kreditorių susirinkimo patvirtintu sprendimu;
  6. kai administratorius nėra pajėgus vykdyti savo įgaliojimų;
  7. administratoriui mirus.

Teismas savo iniciatyva arba skolininko, kreditorių komiteto arba kreditoriaus siūlymu gali bet kuriuo metu nušalinti administratorių, jeigu jis neatlieka savo pareigų arba daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams. Savo paties prašymu nušalintas administratorius privalo toliau eiti pareigas, kol paskiriamas naujas administratorius. Nutartis, kuria administratorius nušalinamas, yra skubiai vykdytina ir jos apskundimas jos galiojimo nesustabdo. Panaikinus nutartį dėl nušalinimo, nušalinta šalis į nemokumo bylos administratoriaus pareigas negrąžinama. Teismas sušaukia kreditorių susirinkimą, kuriam pavedama iškelti naujo administratoriaus kandidatūrą. Kol renkamas naujas administratorius, administratoriaus funkcijas atlieka teismo paskirtas ex officio administratorius.

Pradėjęs eiti pareigas, administratorius ne vėliau kaip per 3 dienas pareikalauja galimybės susipažinti su užplombuotu skolininko turtu ir parengia skolininko nekilnojamojo ir asmeninio turto, grynųjų pinigų, vertingų daiktų, vertybinių popierių, sutarčių, reikalavimų ir kt., įskaitant trečiųjų šalių turimus asmeninius daiktus, aprašą. Administratorius parengia aprašą ir, jeigu vėliau surandamas kitas turtas, parengiamas papildomas aprašas. Nuo aprašo parengimo momento administratorius yra atsakingas už ten išvardytą turtą, išskyrus atvejus, kai jis perduodamas skolininkui arba trečiajai šaliai saugoti.

Administratorius turi šias teises:

  1. atstovauti įmonei;
  2. tvarkyti jos einamuosius reikalus;
  3. prižiūrėti skolininko verslą, jeigu jo teisė vykdyti verslą buvo apribota;
  4. gauti ir laikyti apskaitos knygas ir tvarkyti įmonės verslo korespondenciją;
  5. teikti užklausas ir nustatyti skolininko turtą;
  6. teisės aktuose numatytais atvejais prašyti nutraukti, panaikinti arba pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių šalis yra skolininkas;
  7. dalyvauti bylose, kurių šalis yra įmonė, ir teikti ieškinius jos vardu;
  8. surinkti skolininkui mokėtinas lėšas ir deponuoti pajamas specialioje sąskaitoje;
  9. gavus teismo leidimą, disponuoti bankų sąskaitose esančiomis skolininko lėšomis, kai to reikia skolininko turtui administruoti ir išsaugoti;
  10. teikti užklausas siekiant nustatyti skolininko kreditorius;
  11. pagal teismo nutartį šaukti ir organizuoti kreditorių susirinkimus;
  12. pasiūlyti gaivinimo planą;
  13. atlikti veiksmus, reikalingus skolininko nuosavybės dalims kitose įmonėse likviduoti;
  14. realizuoti nemokaus skolininko turtą;
  15. atlikti kitus teisės aktuose nustatytus ir teismo nurodytus veiksmus.

Visos valdžios įstaigos ir institucijos yra įpareigotos padėti administratoriui vykdyti savo pareigas.

Nuo tos dienos, kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, tampa galutine, administratorius priima lėšas, kuriomis atsiskaitoma pagal skolininko reikalavimus.

Administratorius pasirūpina, kad būtų sudaryti pripažintų ir atmestų reikalavimų sąrašai kartu su skolininko finansinėmis ataskaitomis ir kad šie sąrašai iš karto po jų sudarymo būtų paskelbti Komercinės veiklos registre, be to, administratorius šiuos sąrašus padaro prieinamus kreditoriams ir skolininkui teismo kanceliarijoje.

Siekdamas padidinti nemokaus skolininko turtą, administratorius surenka neapmokėtas akcijas ir įnašus iš partnerių ribotos atsakomybės bendrovėse ir gali pateikti reikalavimą pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, tą reikalavimą susiedamas su nemokumo byla, t. y. gali pateikti atitinkamus su tuo reikalavimu susijusius ieškinius dėl prievolių įvykdymo. Kai reikalavimą pateikia kreditorius, teismas administratorių pripažįsta bendru ieškovu sua sponte. Administratorius turi dalyvauti byloje, pradėtoje skolininko arba kreditoriaus pateiktu ieškiniu dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Gavęs teismo leidimą, administratorius pasirūpina nemokaus skolininko turtui priklausančių turtinių teisių pardavimu, parengia turimų sumų paskirstymo reikalavimų turintiems kreditoriams lentelę pagal Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo kreditorių eilės, privilegijų ir užtikrinimo priemonių, pasirūpina, kad ta lentelė būtų įtraukta į Komercinės veiklos registrą, ir pagal ją atlieka mokėjimus. Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas.

Jeigu skolininkas su visais pripažintų reikalavimų turinčiais kreditoriais susitaria dėl atsiskaitymo, administratorius skolininkui, kaip šaliai, neatstovauja.

Administratorius savo įgaliojimus vykdo apdairiai ir rūpestingai. Be konkretaus teismo leidimo administratorius negali deleguoti savo įgaliojimų trečiajai šaliai. Administratorius negali derėtis skolininko vardu asmeniškai ar per susijusią šalį. Administratorius negali jokiu būdu tiesiogiai ar per kitą asmenį įgyti nemokaus skolininko turtui priklausančio asmeninio turto ar turtinių teisių. Šis apribojimas taikomas administratoriaus sutuoktiniui, jo tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams ir jo šoninės linijos giminaičiams iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės. Administratorius negali atskleisti faktų, duomenų ir informacijos, kuriuos jis sužinojo vykdydamas savo įgaliojimus ir eidamas savo pareigas.

Jeigu administratorius neatlieka savo pareigų arba jas atlieka, teismas gali skirti administratoriui iki vieno mėnesio atlygio baudą. Administratorius turi sumokėti žalos atlyginimą, atitinkantį teisės aktais nustatytus delspinigius, už bet kokį vėlavimą deponuoti gautas sumas banke. Administratorius privalo atlyginti skolininkui ir kreditoriams bet kokią žalą, kurią jis neteisėtai padaro atlikdamas savo pareigas.

Kai baigiasi administratoriaus įgaliojimai, jis privalo nedelsdamas perduoti apskaitos knygas, žurnalus, sąskaitas ir saugoti priimtą turtą naujam administratoriui arba teismo paskirtam asmeniui, o jeigu gaivinimo planas priimamas svarstyti [kreditorių susirinkime] – skolininkui. Administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai baigiama nemokumo byla. Administratorius perduoda apskaitos knygas ir likusį skolininko turtą jo valdymo organui. Jeigu nusprendžiama atnaujinti nemokumo bylą, administratoriaus teisės atkuriamos.

2017 m. buvo įsteigta administratoriaus padėjėjo pareigybė. Administratoriaus padėjėjas yra fizinis asmuo, atitinkantis visus administratoriams nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą: turėti bent dvejų metų profesinę patirtį; būti išlaikius kompetencijos egzaminą pagal specialiame reglamente nustatytą procedūrą; būti įtrauktam į teisingumo ministro patvirtintą ir Valstybės leidinyje paskelbtą specialistų, kurie gali būti skiriami administratoriais, sąrašą. Administratorių padėjėjams niekada neturi būti taikytos priemonės, numatytos Bankų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 11 punkte arba Kredito įstaigų įstatymo 103 straipsnio 2 dalies 16 punkte.

Kad kandidatus būtų galima skirti administratoriais, jie turi išlaikyti kompetencijos egzaminą pagal reglamente numatytą procedūrą. Teisingumo ministras skelbia įsakymą, kuriuo reikiamus kompetencijos reikalavimus atitinkantys administratorių padėjėjai įtraukiami į specialų sąrašą.

Administratorių padėjėjai, vykdydami administratoriaus nurodymus ir laikydamiesi atitinkamos procedūros (turėdami įgaliojimą ir gavę konkretų teismo leidimą), gali atlikti tam tikrus administratoriaus kompetencijai priklausančius veiksmus. Administratoriaus padėjėjas gali pasirašyti tam tikrus su administratoriaus darbu susijusius dokumentus, prie savo parašo pridėdamas žodį „padėjėjas“. Administratoriaus padėjėjas yra solidariai su administratoriumi atsakingas už bet kokią žalą, kurią jis neteisėtai padaro atlikdamas savo pareigas. Administratoriaus ir jo padėjėjo santykiai reglamentuojami sutartimi. Nesant specialių taisyklių, administratorių padėjėjų veikla reglamentuojama administratoriams taikomomis taisyklėmis.

Užsienio teismo nutartimi paskirtas administratorius įgyvendina teises, susijusias su savo pareigomis šalyje, kurioje buvo pradėta nemokumo byla, kol jo elgesiu nepažeidžiama viešoji tvarka Bulgarijos Respublikoje. Užsienio teismo paskirto administratoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Tam, kad būtų galima patvirtinti gaivinimo planą papildomoje nemokumo byloje, reikalingas pagrindinės bylos administratoriaus sutikimas. Prašymas panaikinti pagrindinės arba papildomos nemokumo bylos administratoriaus sudarytą sandorį laikomas pateiktu abiejose bylose.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo byloje kreditoriaus reikalavimas gali būti įskaitytas į kreditoriaus įsipareigojimą skolininkui, jeigu abi skolos egzistavo iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, jas buvo galima išieškoti pagal priešpriešinius reikalavimus ir jos buvo vienarūšės, o kreditoriaus reikalavimo įvykdymo terminas buvo suėjęs. Jeigu kreditoriaus reikalavimo įvykdymo terminas sueina nemokumo bylos nagrinėjimo eigoje arba kaip nutarties, kuria skelbiamas skolininko nemokumas, padarinys ir jeigu dėl minėtos nutarties abi skolos priskiriamos tai pačiai eilei, kreditorius gali įskaityti savo skolą tik po to, kai sueina skolos mokėjimo terminas arba abi skolos atsiduria toje pačioje eilėje. Pareiškimas apie įskaitymą turi būti perduotas administratoriui.

Įskaitymas gali būti paskelbtas negaliojančiu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jeigu kreditorius įgijo reikalavimą ir skolą iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, reikalavimo arba skolos įgijimo metu žinodamas, kad skolininkas yra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs arba kad yra pateiktas prašymas pradėti nemokumo bylą. Neatsižvelgiant į abipusių skolų atsiradimo laiką, įskaitymas, kurį skolininkas atliko po nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo paskelbimo, tačiau ne anksčiau negu likus metams iki prašymo pateikimo dienos, nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negalioja, išskyrus tą skolos dalį, kurią kreditorius gautų tuo metu, kai realizavus turtą atliekamas paskirstymas.

Prašymą panaikinti įskaitymą gali pateikti administratorius, o jeigu administratorius prašymo nepateikia – bet kuris nemokaus skolininko turto kreditorius per vienus metus nuo nemokumo bylos pradėjimo dienos arba nutarties, kuria atnaujinama sustabdyta nemokumo byla, priėmimo dienos. Jeigu skola buvo įskaityta po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, prašymo panaikinti įskaitymą pateikimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo įskaitymo dienos.

Pradėjus nemokumo bylą sustabdomos visos bylos ir arbitražo procesai dėl turto, taip pat civiliniai ir komerciniai ginčai, kurių šalis yra skolininkas (išskyrus darbo ginčus, susijusius su skolininko piniginiais reikalavimais). Ši nuostata netaikoma, jeigu nemokumo bylos pradėjimo dieną kitoje byloje, kurioje skolininkas yra atsakovas, teismas sutiko išnagrinėti skolininko iškeltą prieštaravimą įskaitymui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria nemokumo byla sustabdoma dėl pradinių jos išlaidų nesumokėjimo (nutarties pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį), priėmimo skolininkas privalo nutraukti visų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo sutartis, pranešti Nacionalinės pajamų agentūros kompetentingam vietos direktoratui, išduoti reikiamus dokumentus, kuriais būtų patvirtinama minėtų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo patirtis ir trukmė, parengti orientacinį dokumentą, kuriame būtų išvardyti visi asmenys, turintys užtikrintų reikalavimų pagal Darbuotojų užtikrintų reikalavimų darbdavio nemokumo atveju įstatymą, ir įstatus, kuriuose nustatomos jo vykdymo taisyklės, taip pat perduoti Nacionalinio draudimo instituto kompetentingam vietos padaliniui įmonės dokumentaciją.

Remdamasis tuo, kad sutartis buvo iš dalies arba iš esmės nevykdoma, administratorius gali nutraukti bet kurią sutartį, kurios šalis yra skolininkas. Administratorius apie sutarties nutraukimą įspėja prieš 15 dienų ir turi atsakyti į kitos šalies prašymus suteikti informaciją apie tai, ar sutartis bus nutraukta ar liks galioti tuo laikotarpiu. Jeigu administratorius į prašymą neatsako, laikoma, kad sutartis nutraukta. Jeigu sutartis nutraukiama, kita šalis turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kai sutartis, pagal kurią skolininkas reguliariai atlieka mokėjimus, tebegalioja, administratoriui neatsiranda prievolė pagal ją sumokėti įsiskolinimo, susidariusio iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos.

Nuo tos dienos, kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, tampa galutine, administratorius priima lėšas, kuriomis atsiskaitoma pagal skolininko reikalavimus. Atsiskaitymas pagal skolininko reikalavimą, atliktas po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, tačiau iki minėtos nutarties įtraukimo į registrą dienos, galioja, jeigu pagal reikalavimą atsiskaičiusi šalis nežinojo, kad pradėta nemokumo byla, arba ji apie bylą žinojo, tačiau ekonominė nauda, kuria buvo atsiskaityta pagal reikalavimą, buvo įtraukta į nemokaus skolininko turtą. Sąžiningumas preziumuojamas, kol neįrodyta priešingai.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnį toliau nurodytos operacijos negalioja kreditorių atžvilgiu, jeigu jos atliekamos po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, pažeidžiant nustatytas proceso taisykles:

  • atsiskaitymas už skolą, atsiradusią iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo;
  • įkeitimas arba hipoteka, kuriais suvaržoma teisė į nemokaus skolininko asmeninį turtą arba jam priklausantis daiktas;
  • sandoris, susijęs su teise į nemokaus skolininko turtą arba su tam turtui priklausančiu daiktu.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Prieš priimdamas nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą, teismas kreditoriaus prašymu arba savo iniciatyva, jeigu to reikia skolininko turtui išsaugoti, gali nurodyti sustabdyti išieškojimo iš skolininko turto procesą, išskyrus išieškojimo procesą, pradėtą pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą. Kai priemonių prašo kreditorius, teismas leidžia jas taikyti, jeigu prie kreditoriaus prašymo pridedami įtikinami rašytiniai įrodymai ir (arba) jeigu pateikiamas teismo nurodyto dydžio užstatas, iš kurio skolininkui būtų atlyginama žala, galinti kilti, jeigu vėliau būtų nustatyta, kad skolininkas nėra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs. Teismas gali panaikinti skirtą apsaugos priemonę, jeigu turtui išsaugoti ji nebereikalinga.

Apie nutartį pranešama šaliai, kuriai taikomos priemonės, ir šaliai, kuri prašė jas taikyti. Nutartis yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Skundo pateikimas nutarties galiojimo nesustabdo. Apsaugos priemonės laikomos panaikintomis nuo tos dienos, kai teismas priima nutartį atmesti prašymą pradėti nemokumo bylą. Apsaugos priemonė taikoma iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Nuo šios dienos jos poveikis panaikinamas ir įsigalioja nutartis, kuria pradedama nemokumo byla.

Nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, sustabdo išieškojimo iš turto, įtraukto į nemokaus skolininko turtą, procesą, tačiau išieškojimo procesas nestabdomas Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 193 straipsnyje numatyto turto atžvilgiu. Jeigu mokėjimas ieškovui atliekamas nuo vykdymo proceso sustabdymo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į registrą dienos, sumokėta suma grąžinama į nemokaus skolininko turtą. Jeigu kyla pavojus, kad bus padaryta žala kreditorių interesams ir imamasi veiksmų užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai realizuoti užtikrinimo priemonę, teismas gali leisti tęsti procesą, jeigu užtikrinimo priemonės vertę viršijanti pajamų dalis pridedama prie nemokaus skolininko turto. Jeigu reikalavimas pareiškiamas ir pripažįstamas nemokumo byloje, sustabdytas procesas nutraukiamas. Išieškojimo procese taikomas skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas ir teisės naudotis turtu atėmimas yra nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Po nemokumo bylos pradėjimo skolininko turtui taikyti Civilinio proceso kodekse arba Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekse numatytas apsaugos priemones neleidžiama.

Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 193 straipsnyje nurodytas turtas yra turtas, kuriam taikomos dar išieškojimo procese nustatytos apsaugos priemonės siekiant išieškoti skolą valstybei, atsiradusią dar iki nemokumo bylos pradėjimo. Atitinkamą turtą realizuoja teismo antstolis, vadovaudamasis Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekse nustatytomis taisyklėmis ir tvarka. Kai turto realizavimo pajamų nepakanka visai reikalavimo sumai, susikaupusiems delspinigiams ir išieškojimo į valstybės biudžetą išlaidoms padengti, likusi centrinės valdžios arba savivaldybės reikalavimo dalis patenkinama pagal bendras taisykles. Kai turto realizavimo pajamos viršija visą reikalavimo sumą, susikaupusius delspinigius ir išieškojimo į valstybės biudžetą išlaidas, likusią pajamų dalį teismo antstolis įmoka į nemokaus skolininko turto sąskaitą. Jeigu teismo antstolis per 6 mėnesius nuo nemokumo bylos pradžios turto nerealizuoja, turtas iš antstolio pereina administratoriui ir realizuojamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Kai pradedama nemokumo byla, bendrosios kompetencijos teismams arba arbitražui negalima pateikti ieškinių, susijusių su turtiniais ginčais pagal civilinę arba komercinę teisę, išskyrus šiuos atvejus:

  • kai siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie nuosavybės teise turi į nemokaus skolininko turtą įtrauktą turtą, teises;
  • darbo ginčų atvejus;
  • atvejus, kai piniginiai reikalavimai užtikrinami trečiųjų šalių nuosavybės teise turimu turtu.

Toliau nurodytos šalys gali pateikti ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, prašydamos patvirtinti egzistuojantį reikalavimą, kuris nebuvo pripažintas nemokumo byloje, arba ginčydamos pripažinto reikalavimo buvimą:

  • skolininkas, jeigu teismas atmeta prieštaravimą administratoriaus pripažintam reikalavimui arba įtraukia tą reikalavimą į pripažintų reikalavimų sąrašą;
  • nepripažintą reikalavimą turintis kreditorius, jeigu teismas palieka prieštaravimą nenagrinėtą arba išbraukia reikalavimą iš pripažintų reikalavimų sąrašo;
  • kreditorius, jeigu teismas atmeta jo prieštaravimą kito kreditoriaus reikalavimo pripažinimui arba įtraukia kito kreditoriaus reikalavimą į pripažintų reikalavimų sąrašą.

Reikalavimas dėl konvalidacijos gali būti pateiktas per 14 dienų nuo tos dienos, kurią nutartis dėl pripažintų reikalavimų sąrašo patvirtinimo paskelbiama Komercinės veiklos registre. Procese turi dalyvauti administratorius. Įsigaliojusi nutartis turi lemiamą poveikį nemokumo bylos skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Turto, įtraukto į nemokaus skolininko turtą siekiant jį realizuoti, pardavimo galiojimą galima užginčyti civiliniu ieškiniu, jeigu turtą įsigijo šalis, kuri neturėjo teisės teikti pasiūlymų aukcione arba jeigu pardavimo kaina nėra sumokėta. Pastaruoju atveju pirkėjas gali atremti ieškinį sumokėdamas mokėtiną sumą kartu su delspinigiais, susikaupusiais nuo tos dienos, kurią jis buvo paskelbtas parduodamo turto pirkėju.

Kai šalis nebeturi turtinės teisės, nes turtas buvo parduotas siekiant jį realizuoti, o pirkėjas tą turtą įsigijo ir pradėjo valdyti, minėta šalis gali ginti savo teises pateikdama ieškinį tik dėl nuosavybės.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Pradėjus nemokumo bylą, sustabdomos visos bylos ir arbitražo procesai, susiję su turtiniais ginčais pagal civilinę ar komercinę teisę, kurių šalis yra skolininkas, išskyrus darbo ginčus, susijusius su skolininko piniginiais reikalavimais. Ši nuostata netaikoma, jeigu nemokumo bylos pradėjimo dieną kitoje byloje, kurioje skolininkas yra atsakovas, teismas sutiko išnagrinėti skolininko iškeltą prieštaravimą įskaitymui. Sustabdyta byla atnaujinama, jeigu reikalavimas pripažįstamas nemokumo byloje, t. y. įtraukiamas į teismo patvirtintą pripažintų reikalavimų sąrašą.

Sustabdyta byla atnaujinama dalyvaujant: 1) administratoriui ir kreditoriui, jeigu reikalavimas nėra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą arba į teismo patvirtintą reikalavimų sąrašą, arba 2) administratoriui, kreditoriui ir prieštaravimą pareiškusiai šaliai, jeigu reikalavimas yra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą, tačiau šis įtraukimas buvo užginčytas. Šiuo atveju nutartis turi lemiamą poveikį skolininkui, administratoriui ir visiems reikalavimų nemokaus skolininko turtui turintiems kreditoriams.

Skolininkui iškeltoje byloje vykstantis procesas dėl trečiosios šalies turtu užtikrintų piniginių reikalavimų negali būti stabdomas.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorius, turintis reikalavimą skolininkui pagal komercinį sandorį, gali pateikti prašymą pradėti nemokumo bylą ir prisijungti prie proceso, pradėto kito kreditoriaus pateiktu prašymu pradėti nemokumo bylą. Prašyme skolininkas taip pat gali pasiūlyti gaivinimo planą ir nurodyti asmenį, kuris atitinka administratoriams nustatytus reikalavimus ir gali būti paskirtas, jeigu teismas nurodo pradėti nemokumo bylą. Kreditorius gali prašyti teismo skirti laikinąsias ir apsaugos priemones, kol jis priims nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą, jeigu to reikia skolininko turtui apsaugoti.

Kai akivaizdu, kad tolesnė įmonės veikla pakenktų nemokaus skolininko turtui, teismas kreditoriaus prašymu gali nurodyti nutraukti operacijas nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, tačiau ne vėlesnės negu laikotarpio, per kurį turi būti pateiktas gaivinimo planas, pabaigos diena.

Kai skolininko turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti, teismas nustato sumą, kurią per tam tikrą laikotarpį kreditorius turi iš anksto sumokėti, kad būtų pradėta nemokumo byla. Jeigu skolininko turto nepakanka arba pradinės išlaidos nebuvo iš anksto sumokėtos, kreditorius gali per metus nuo nutarties, kuria sustabdomas procesas, prašyti atnaujinti sustabdytą nemokumo bylą.

Kreditoriai gali ginčyti nemokumo byloje teismo duotus nurodymus ir priimtas nutartis, taip pat skolininko valdymo organų veiksmus ir sprendimus, jeigu yra įvykdytos Komercinės veiklos įstatyme numatytos būtinos sąlygos.

Nemokumo byloje pranešimai apie atvykimą ir šaukimai kreditoriams, kurie yra proceso šalys, įteikiami atitinkamu jų adresu Bulgarijoje. Jeigu kreditorius pakeičia adresą ir apie tai nepraneša teismui, visi šaukimai ir dokumentai pridedami prie bylos ir laikomi tinkamai įteiktais. Kai kreditorius neturi adreso Bulgarijoje ir jo pagrindinė buveinė yra kitoje šalyje, jis turi nurodyti adresą dokumentams įteikti Bulgarijoje. Kai nenurodomas adresas dokumentams įteikti Bulgarijoje, šaukimas skelbiamas Komercinės veiklos registre. Kai pradedama nemokumo byla, laikoma, kad apie neskundžiamus teismo veiksmus, kurie neįtraukiami į Komercinės veiklos registrą ir apie kuriuos šalims nepranešama pagal Civilinio proceso kodeksą, šalims buvo pranešta šiuos veiksmus užregistruojant teismo tvarkomame registre. Kai Komercinės veiklos įstatyme numatyta, kad šaukimas šalims įteikiamas pranešimus paskelbiant Komercinės veiklos registre, kvietimas, pranešimas arba šaukimas turi būti paskelbtas likus bent 7 dienoms iki nustatytos susirinkimo arba posėdžio datos.

Pirmajame kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įtraukti į pirmajam susirinkimui pristatomą sąrašą, kurį laikinasis administratorius yra parengęs pagal skolininko apskaitos knygas ir jų išrašus. Kreditoriai susirinkime dalyvauja asmeniškai arba pagal tiesioginį įgaliojimą, kuriuo leidžiama atstovauti kreditoriui. Kai kreditorius yra fizinis asmuo, įgaliojime esantis įgaliotojo parašas turi būti patvirtintas notaro. Rezoliucijos priimamos paprasta sąraše esančių kreditorių balsų dauguma, išskyrus šiuo metu su skolininku susijusių kreditorių, taip pat kreditorių, kurie buvo susiję su skolininku per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos pradėjimo, ir kreditorių, kurie įgijo reikalavimus iš šalių, susijusių su skolininku trejų metų laikotarpiu iki nemokumo bylos pradėjimo, balsus. Pirmajame kreditorių susirinkime:

  • išklausoma laikinojo administratoriaus parengta ataskaita;
  • iškeliama ir teismui pateikiama nuolatinio administratoriaus kandidatūra;
  • išrenkamas kreditorių komitetas.

Kreditorių susirinkimas nešaukiamas šiais atvejais:

  1. iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo skolininkas pastaruosius trejus metus nepateikė savo metinių finansinių ataskaitų, skirtų paskelbti Komercinės veiklos registre;
  2. skolininkas nevykdo savo prievolės bendradarbiauti su laikinuoju administratoriumi ir atsisako perduoti apskaitos knygas arba jos vedamos akivaizdžiai netinkamu būdu.

Šiuo atveju laikinasis teismo paskirtas administratorius atlieka savo pareigas, kol, teismui patvirtinus administratoriaus pripažintus reikalavimus, kreditorių susirinkimas paskiria nuolatinį administratorių.

Kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas skolininko, administratoriaus, kreditorių komiteto arba penktadalį visos pripažintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių prašymu. Kreditorių susirinkimas įvyksta nepriklausomai nuo to, kiek kreditorių jame dalyvauja, susirinkimui pirmininkauja bylai pirmininkaujantis teisėjas. Rezoliucijoms priimti kiekvienas kreditorius turi balsų skaičių, atitinkantį jam tenkančią bendros pripažintų reikalavimų sumos dalį, o balsavimo teises suteikia teismas. Balsavimo teisės taip pat gali būti suteiktos kreditoriams atnaujintuose teismo arba arbitražo procesuose, vykdomuose prieš skolininką dėl turtinių ginčų pagal civilinę arba komercinę teisę, jeigu reikalavimas yra pagrįstas įtikinamais rašytiniais įrodymais; kreditoriams, turintiems nepripažintų reikalavimų, kurie pateikė ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, ir pripažintų reikalavimų turintiems kreditoriams, kuriems pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį pateikti ieškiniai, kuriais ginčijamas reikalavimo buvimas. Balsavimo teisės nesuteikiamos kreditoriams, turintiems neužtikrintų reikalavimų, kylančių iš įstatymu arba sutartimi nustatytų delspinigių, mokėtinų po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, taip pat kreditoriams, turintiems reikalavimų, kylančių iš skolininkui, partneriui arba akcininkui suteiktų paskolų, ir kreditoriams, turintiems reikalavimų, kylančių iš dovanojamo turto arba dėl kreditoriaus patirtų proceso išlaidų, išskyrus iš anksto sumokėtų išlaidų atvejį, kai skolininko turto nepakanka sumokėtoms išlaidoms padengti. Rezoliucijos priimamos paprasta balsų dauguma, jeigu Komercinės veiklos įstatyme nenustatyta kitaip.

Kreditorių susirinkime:

  • išklausoma administratoriaus veiklos ataskaita;
  • išklausoma kreditorių komiteto ataskaita;
  • išrenkamas administratorius, jeigu jis dar neišrinktas;
  • priimami sprendimai dėl administratoriaus atleidimo iš pareigų ir jo pakeitimo;
  • nustatomas einamasis administratoriaus atlygis, pakeičiamas administratoriaus atlygis ir nustatomas galutinis administratoriaus atlygis;
  • išrenkamas kreditorių komitetas, jeigu jis dar neišrinktas, arba atliekami komiteto sudėties pakeitimai;
  • teismui pasiūloma skolininkui ir jo šeimai suteiktinų išlaikymo išmokų suma;
  • nustatomas būdas, kaip skolininko turtas bus realizuojamas, taip pat turto vertinimo metodas ir sąlygos, vertintojų atranka ir jiems mokėtinas atlygis.

Jeigu kreditorių susirinkimas negali nuspręsti dėl administratoriaus skyrimo, administratorių skiria teismas, o jeigu kreditorių susirinkimas negali nuspręsti dėl skolininko turto realizavimo būdo ir taisyklių, sprendimą priima administratorius. Teismas atleidžia administratorių iš pareigų daugiau negu pusę bendros visų reikalavimų sumos turinčių kreditorių prašymu. Teismas kreditoriaus prašymu gali bet kuriuo metu atleisti administratorių iš pareigų, jeigu jis neatlieka savo pareigų arba daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams.

Kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą dėl priežiūros organo, turinčio įgaliojimus kontroliuoti skolininko veiklą gaivinimo plano galiojimo laikotarpiu arba trumpesniu laikotarpiu, skyrimo, net jeigu tai nėra konkrečiai numatyta gaivinimo plane.

Sutinkant kreditorių susirinkimui, teismas gali leisti administratoriui parduoti asmeninį skolininko turtą, kol dar neduotas leidimas realizuoti nemokaus skolininko turtą, jeigu tokio asmeninio turto laikymo išlaidos iki nurodymo realizuoti skolininko turtą davimo viršys turto vertę. Kitas į nemokaus skolininko turtą įtrauktas turtas gali būti parduodamas sutinkant kreditorių susirinkimui, jeigu to reikia nemokumo bylos išlaidoms padengti ir jeigu nė vienas kreditorius nesutiko iš anksto sumokėti išlaidų, nors buvo paragintas tai padaryti.

Administratoriaus pasiūlymu, laikydamasis kreditorių susirinkimo priimtos rezoliucijos, bankroto bylų teismas leidžia parduoti skolininko turtą tiesioginių derybų būdu arba per tarpininką, kai asmeninis turtas ir turtinės teisės, skirti parduoti visa apimtimi, kaip atskiros dalys arba kaip pavieniai daiktai ir teisės, nebuvo parduoti, nes trūko pirkėjų arba pirkėjas atsisakė sudaryti sandorį.

Kreditorių susirinkimo rezoliucijos yra privalomos visiems kreditoriams, įskaitant nedalyvaujančius susirinkime. Kreditoriaus prašymu teismas gali atšaukti kreditorių susirinkimo rezoliuciją, jeigu ji yra neteisėta arba labai žalinga kai kurių kreditorių interesams.

Kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą, turintį bent tris ir ne daugiau kaip devynis narius. Kreditorių komitete turi būti narių, atstovaujančių ir užtikrintų, ir neužtikrintų reikalavimų turintiems kreditoriams, išskyrus nurodytus Komercinės veiklos įstatymo 616 straipsnio 2 dalyje (kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami po to, kai iki galo patenkinami visų kitų kreditorių reikalavimai). Kreditorių komitetas padeda administratoriui valdyti skolininko turtą ir prižiūri administratoriaus veiksmus, atlieka skolininko komercinės veiklos ir turimų piniginių lėšų apskaitos patikrinimus, teikia nuomones dėl skolininko įmonės verslo tąsos ir dėl laikinojo bei ex officio administratoriaus atlygio, dėl veiksmų, kurių imamasi siekiant realizuoti turtą, ir dėl administratoriaus atsakomybės kitais atvejais. Kreditorių komiteto nariai turi teisę iš kreditorių gauti atlygį, kurio suma nustatoma kreditorių komiteto narių išrinkimo metu.

Administratorius negali jokiu būdu tiesiogiai ar per kitą asmenį įgyti nemokaus skolininko turtui priklausančio asmeninio turto ar turtinių teisių. Šis apribojimas taikomas administratoriaus sutuoktiniui, jo tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams ir jo šoninės linijos giminaičiams iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės.

Sustabdyti teismo ir arbitražo procesai dėl turtinių ginčų pagal civilinę ir komercinę teisę, kurių šalis yra skolininkas, atnaujinami ir procesas tęsiamas dalyvaujant administratoriui ir kreditoriui, jeigu reikalavimas nėra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą arba į teismo, administratoriaus, kreditoriaus ir prieštaravimą pareiškusios šalies patvirtintų reikalavimų sąrašą, taip pat jeigu reikalavimas yra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą, tačiau šis įtraukimas buvo užginčytas.

Bankroto bylų teismas kreditoriaus prašymu gali leisti taikyti teisės aktuose numatytas apsaugos priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti.

Kreditorius gali įskaityti skolą, kurią jis turi sumokėti skolininkui, jeigu yra įvykdytos Komercinės veiklos įstatymo 645 straipsnyje nurodytos sąlygos. Siekdamas padidinti nemokaus skolininko turtą, administratorius gali pateikti ieškinį pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, tą ieškinį susiedamas su nemokumo byla, ir pateikti atitinkamus su minėtais reikalavimais susijusius ieškinius dėl prievolių įvykdymo. Kai kreditorius pateikia ieškinį dėl reikalavimo, antro ieškinio dėl to paties reikalavimo teikti neleidžiama. Tačiau antrasis kreditorius iki pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio gali prašyti teismo jį pripažinti bendru ieškovu.

Kreditorius gali prašyti administratoriaus pateikti registrą ir ataskaitą susipažinti ir parengti specialią ataskaitą dėl klausimų, neaptartų atitinkamo laikotarpio ataskaitoje. Per 7 dienas nuo ataskaitos pateikimo dienos kreditorius gali pareikšti prieštaravimą rašytinei administratoriaus ataskaitai, susijusiai su jo atleidimu iš pareigų.

Kreditoriai savo reikalavimus bankroto bylų teismui gali teikti raštu. Jie gali teismui per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti rašytinius prieštaravimus administratoriaus pripažintiems arba nepripažintiems reikalavimams ir per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas sąrašas, paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Kreditoriai savo reikalavimus bankroto bylų teismui gali teikti raštu. Jie gali teismui per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti rašytinius prieštaravimus administratoriaus pripažintiems arba nepripažintiems reikalavimams ir per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas sąrašas, paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti ieškinius dėl pripažinimo, kuriais siekiama patvirtinti nepripažintus reikalavimus arba užginčyti pripažintų reikalavimų buvimą.

Gaivinimo planą gali siūlyti kreditoriai, turintys bent trečdalį užtikrintų reikalavimų, ir kreditoriai, turintys bent trečdalį neužtikrintų reikalavimų, išskyrus toliau nurodytus kreditorius: kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš įstatymais arba sutartimis nustatytų neužtikrintų skolų delspinigių, kurie tapo mokėtini po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos; kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš paskolų, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas; kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš dovanoto turto ir dėl nemokumo byloje kreditoriaus patirtų išlaidų, išskyrus iš anksto sumokėtas išlaidas, kai skolininko turto nepakanka joms padengti.

Pripažintą reikalavimą arba teismo pripažintą balsavimo teisę turintis kreditorius gali nemokios skolininko įmonės verslo vykdytojams pasiūlyti (net ir in absentia, savo pasirašytu ir notaro patvirtintu laišku) gaivinimo planą. Kreditoriai, įskaitant turinčius nepripažintų reikalavimų, dėl kurių teismui pateiktas ieškinys dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, per 7 dienas nuo plano patvirtinimo gali pateikti prieštaravimą patvirtintam planui.

Jeigu skolininkas nevykdo plane nurodytų savo įsipareigojimų, kreditoriai, turintys bent 15 proc. pagal minėtą planą konvertuojamų reikalavimų bendros sumos, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą.

Kreditorius gali pateikti rašytinį prieštaravimą paskirstymo lentelei ir vėliau apskųsti nutartį, kuria teismas tą lentelę patvirtino.

Jeigu skolininkas neįvykdo pagal Komercinės veiklos įstatymo 740 straipsnį su kreditoriais sudaryto neteisminio susitarimo, kreditoriai, turintys bent 15 proc. bendros visų reikalavimų sumos, gali prašyti teismo atnaujinti nemokumo bylą.

Per metus nuo teismo nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo dienos skolininkas arba kreditorius, turintis pripažintą reikalavimą arba civiliniu ieškiniu patvirtintą reikalavimą, gali prašyti atnaujinti sustabdytą bylą, jeigu per tą laikotarpį atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.

Per mėnesį nuo tos dienos, kai skolininko prašymas taikyti jam restitutio in integrum paskelbiamas Komercinės veiklos registre, kiekvienas pripažintą arba civiliniu ieškiniu patvirtintą reikalavimą turintis kreditorius gali pateikti prieštaravimą.

Kreditoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Kreditorius, kuris pagrindiniame procese gavo dalinį mokėjimą, dalyvauja paskirstant turtą papildomame procese, jeigu dalis, kurią jis gautų, viršija dalį, kuri būtų paskirstyta kitiems papildomo proceso kreditoriams.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Administratoriaus įgaliojimai yra šie: teikti užklausas ir nustatyti skolininkui priklausantį turtą; dalyvauti prieš skolininką vykdomuose procesuose arba teikti ieškinius skolininko vardu; teisės aktuose numatytais atvejais prašyti nutraukti, panaikinti arba pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių šalis yra skolininkas; surinkti skolininkui mokėtinas lėšas ir deponuoti jas specialioje sąskaitoje; gavus teismo leidimą, disponuoti bankų sąskaitose esančiomis skolininko lėšomis, kai to reikia skolininko turtui administruoti ir išsaugoti; realizuoti nemokaus skolininko turtui priskiriamą turtą.

Gavęs teismo leidimą ir laikydamasis kreditorių susirinkimo priimto sprendimo, administratorius parduoda visą nemokaus skolininko turtui priskiriamą asmeninį turtą ir turtines teises, taip pat jų atskiras dalis arba pavienius daiktus bei teises. Kai tokio sprendimo nėra priimta, dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos ir dėl atrinktų vertintojų atliekamo turto vertinimo taisyklių sprendžia administratorius.

Administratorius parengia pranešimą apie pardavimą, kuriame pateikiama informacija apie skolininką, aprašomas parduodamas turtas, pardavimo taisyklės ir tvarka, pardavimo data, laikas ir vieta, pasiūlymų pateikimo terminas valandos tikslumu ir parduodamo turto vertinimas. Likus bent 14 dienų iki pranešime nurodytos pardavimo dienos, administratorius pranešimą įdeda aiškiai matomoje vietoje savivaldybės, kurioje yra skolininko įmonės pagrindinė buveinė, patalpose ir skolininko pagrindinės buveinės patalpose. Be to, likus bent 14 dienų iki pranešime nurodytos pardavimo dienos, administratorius parengia protokolą, kuriame išsamiai nurodomi minėtieji veiksmai, ir pasirūpina, kad protokolas būtų paskelbtas specialiame Ūkio ministerijos biuletenyje.

Pardavimas pranešime nurodytą dieną vykdomas administratoriaus biure arba skolininko įmonės pagrindinės buveinės adresu. Konkurso dalyviai, norintys dalyvauti pardavime, turi įmokėti 10 proc. įvertintos turto vertės sumos avansą. Kiekvienas konkurso dalyvis turi nurodyti siūlomą kainą skaičiais ir žodžiais ir antspauduotame voke pateikti pasiūlymą kartu su įmokėtu įnašu. Pasiūlymai teikiami administratoriui pardavimo dieną iki nurodyto termino ir ta tvarka, kuria jie buvo gauti, įrašomi į specialų registrą. Suėjus nustatytam terminui, konkurso dalyvių akivaizdoje administratorius paskelbia gautus pasiūlymus ir parengia specialų proceso protokolą. Iš netinkamų konkurso dalyvių gauti pasiūlymai, taip pat pasiūlymai, kuriuose siūloma mažesnė negu vertinimo metu nustatyta kaina, jeigu tokių buvo pateikta, yra niekiniai. Turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui. Jeigu didžiausią kainą pasiūlė daugiau negu vienas konkurso dalyvis, pirkėjas nustatomas aukcionu, kurį administratorius nedelsdamas surengia konkurso dalyvių akivaizdoje. Konkursą laimėjęs dalyvis pažymimas administratoriaus parengtame protokole, tada protokolą pasirašo administratorius ir visi konkurso dalyviai. Per 7 dienas nuo pardavimo dienos pirkėjas turi sumokėti pasiūlytą kainą, atskaitęs avansu įmokėtą 10 proc. įnašą. Kai pirkėjas yra pripažintą reikalavimą turintis kreditorius arba užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, administratorius parengia paskirstymo ataskaitą, nurodydamas pirkėjo sumokėtinos kainos dalį, kuri paliekama kitų kreditorių reikalavimams patenkinti, ir kainos dalį, kuri įskaitoma į kreditoriaus reikalavimą. Šiuo atveju pirkėjas per 7 dienas nuo ataskaitos įsigaliojimo dienos turi sumokėti kitų kreditorių reikalavimams patenkinti paliekamas sumas, kaip numatyta paskirstymo ataskaitoje, arba, jeigu kitų kreditorių nėra – sumą, kuria sumokėtina kaina viršija jo reikalavimą. Jeigu per 7 dienas kaina nesumokama, administratorius pasiūlo turtą antrą pagal dydį kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, jeigu jis neatsiėmė savo įnašo. Tada, tam konkurso dalyviui sutinkant, administratorius jį paskelbia pirkėju. Jeigu reikia, administratorius šį procesą kartoja, kol turtas pasiūlomas visiems konkurso dalyviams, pasiūliusiems kainą, ne mažesnę negu nustatyta vertinimo metu.

Jeigu konkurse niekas nedalyvauja arba jeigu negaunama galiojančių pasiūlymų, arba jeigu pirkėjas nesumoka kainos, skelbiamas naujas pranešimas apie pardavimą ir surengiamas aukcionas, kuriame atvirai teikiami pasiūlymai, o pradinė kaina būna lygi 80 proc. vertinimo metu nustatytos kainos. Pasiūlymai pažymimi pasiūlymų sąraše, o intervalą nustato ir pranešime nurodo administratorius.

Kai paskelbtas pirkėjas laiku sumoka mokėtiną sumą, teismas priima nutartį dėl turto perdavimo pirkėjui kitą dieną po kainos sumokėjimo. Kiti aukciono dalyviai ir skolininkas gali užginčyti nutartį apeliaciniame teisme. Jeigu nutartis dėl turto perdavimo panaikinama arba pardavimas paskelbiamas niekiniu, kitas aukcionas rengiamas po to, kai paskelbiamas naujas pranešimas.

Administratorius, remdamasis galiojančia nutartimi dėl turto perdavimo ir reikiamų turto perdavimo mokesčių sumokėjimo kvitu, perduoda turto valdymo teisę pirkėjui. Turtinės teisės praradimo riziką prisiima pirkėjas, o turto saugojimo iki jo perdavimo pirkėjui išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Kai yra pradėtas kai kurių savininkų skolos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės teise turimo turto procesas, pateikiamas turtinių teisių į visą turtą aprašymas, tačiau parduodama tik skolininko įsiskolinimą atitinkanti nemateriali dalis. Turtas gali būti parduodamas visas, jeigu konkretų sutikimą raštu pareiškia kiti bendrasavininkiai.

Jeigu parduodamas turtas, kurį skolininkas įkeitė hipoteka arba įkeitė kitos šalies skolai užtikrinti, arba jį įsigijo suvaržytą hipoteka ar įkeitimu, administratorius nusiunčia užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui pranešimą, nurodydamas pardavimo laiką. Parengiama atskira paskirstymo ataskaita, kurioje nurodomos sumos, kurios, gautos pardavus minėtą turtą, turi būti sumokėtos užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui. Administratorius atideda pagal tą paskirstymo ataskaitą užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui mokėtiną sumą, kuri perduodama pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos arba pažymėjimą, kad reikalavimas buvo pripažintas nemokumo byloje. Administratorius atideda sumą, mokėtiną užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, turinčiam reikalavimą dėl skolos, užtikrintos kreditorinio reikalavimo pirmumo teise, kai administratoriui pateikiama pažyma iš registro apie kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įregistravimą ir kreditoriaus pasirašytas bei notaro patvirtintas pareiškimas, kuriuo paliudijama dabartinė užtikrintos paskolos suma.

Administratoriaus pasiūlymu, laikydamasis kreditorių susirinkimo priimtos rezoliucijos, bankroto bylų teismas leidžia parduoti skolininko turtą tiesioginių derybų būdu arba per tarpininką, kai asmeninis turtas ir turtinės teisės, skirti parduoti visa apimtimi, kaip atskiros dalys arba kaip pavieniai daiktai ir teisės, nebuvo parduoti, nes trūko pirkėjų arba pirkėjas atsisakė sudaryti sandorį. Pardavimo kaina negali būti mažesnė negu 80 proc. vertinimo metu nustatytos vertės. Pasiūlymas įsigyti skolininko įsiskolinimą atitinkančias kitų bendrovių akcijas pirmiausia turi būti pateiktas kitiems partneriams. Jeigu per mėnesį pasiūlymas nepriimamas, akcijos parduodamos. Šiuo atveju akcijų įsigijimo kaina turi būti sumokėta per laikotarpį, neviršijantį 60 mėnesių nuo tos dienos, kai pasirenkamas pirkėjas, o sutartis sudaroma tada, kai sumokama visa kaina.

Jeigu kreditorių susirinkimo rezoliucijos, kuria patvirtinamos skolininko nuosavybės teise turimų būstų realizavimo taisyklės ir tvarka, priėmimo dieną minėti būstai yra išnuomoti skolininko samdomiesiems ir kitiems darbuotojams, administratorius šiuos būstus pirmiausia turi pasiūlyti parduoti samdomiesiems ar kitiems darbuotojams arba kitiems iš darbo santykių kylančių reikalavimų skolininkui turintiems asmenims, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamų būstų vyksta nebaigti teismo procesai. Administratorius išsiunčia kiekvienam asmeniui rašytinį kvietimą, kuriame aprašomas turtas, jo vertinimas, nurodomas kainos sumokėjimo laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų ir ilgesnis nei 60 dienų, ir banko sąskaita, į kurią turi būti pervesti pinigai. Šalys turi į pranešimą atsakyti per 14 dienų ir pranešti administratoriui, ar jos pageidauja per nurodytą laikotarpį įsigyti turtą vertinimo išvadoje nurodyta kaina. Kai sumokama kaina, samdomieji ir kiti darbuotojai gali įskaityti savo reikalavimus į skolininko jiems nesumokėtą darbo užmokestį. Pardavimo sutartis parengiama nuosavybės dokumento forma, kurią kaip pardavėjas pasirašo administratorius. Su pardavimu susijusias išlaidas padengia pardavėjas.

Administratorius pareikalauja, kad būtų perduotas kreditoriaus ar trečiosios šalies turimas įkeistas asmeniniam turtui priklausantis daiktas ir jį parduoda Komercinės veiklos įstatymo 46 skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus kreditoriui leidžiama pasirūpinti pardavimu be teismo įsikišimo.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo byloje gali būti teikiami šie reikalavimai:

  • pagal Kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įstatymą užregistruoti reikalavimai, kylantys iš skolų, užtikrintų įkeitimu arba hipoteka, arba reikalavimai, kylantys iš skolų, kurios buvo areštuotos arba buvo sulaikytas jų grąžinimas;
  • reikalavimai, kurių atžvilgiu naudojamasi kreditorinio reikalavimo pirmumo teise;
  • išlaidos, patiriamos nemokumo byloje (teikiant pareiškimą sumokamas žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, patiriamos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo; administratoriaus atlygis; samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimai, jeigu skolininko įmonė nenutraukė veiklos; išlaidos, patiriamos siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą; išlaikymo išmokos skolininkui ir jo šeimai);
  • reikalavimai, kylantys iš darbo sutarčių, galiojusių iki nemokumo bylos pradėjimo;
  • įstatymais nustatytas žalos atlyginimas, kurį skolininkas turi sumokėti trečiosioms šalims;
  • pagal viešąją teisę susidariusios skolos centrinei valdžiai arba savivaldybėms, įskaitant skolas, kylančias iš mokesčių, muitų, rinkliavų ir privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jeigu jos susidarė iki nemokumo bylos pradėjimo dienos, tačiau minėtomis skolomis neapsiribojant;
  • reikalavimai, atsiradę po nemokumo bylos pradėjimo, kurie nebuvo patenkinti iki sueinant jų mokėjimo terminui;
  • visi likusieji neužtikrinti reikalavimai, atsiradę iki nemokumo bylos pradėjimo;
  • įstatymais arba sutartimis nustatyti delspinigiai už neužtikrintas skolas, kurių mokėjimo terminas sueina po nemokumo bylos pradėjimo dienos;
  • paskolos, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas;
  • dovanojamas turtas;
  • išlaidos, kurias kreditoriai patiria nemokumo byloje, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas).

Kreditoriai, turintys reikalavimų, atsiradusių po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, gauna mokėjimą, kai sueina atitinkamas terminas, o jeigu mokėjimas negaunamas, tada jų reikalavimai tenkinami Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą kreditoriai turi bankroto bylų teisme pateikti reikalavimus, nurodydami reikalavimo pagrindus ir sumą, privilegijas, užtikrinimo priemones ir dokumentų įteikimo adresą, taip pat pateikti rašytinius įrodymus.

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo vieno mėnesio laikotarpio pabaigos administratorius parengia:

  • pateiktų reikalavimų sąrašą, kuriame reikalavimai išdėstomi jų gavimo tvarka, nurodant reikalavimo pagrindus ir sumą, privilegijas, užtikrinimo priemones ir pateikimo datą;
  • reikalavimų sąrašą, į kurį administratorius ex officio pagrindu įtraukia visų pirma: samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimus, kylančius iš darbo santykių su skolininku, ir skolas valstybei, įvertintas ir išdėstytas įsigaliojusiame sprendime;
  • pateiktų nepripažintų reikalavimų sąrašą.

Reikalavimai, pateikti praėjus vieno mėnesio laikotarpiui nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio laikotarpio pabaigos, įtraukiami į pateiktų reikalavimų sąrašą ir pripažįstami teisės aktuose nustatyta tvarka. Pasibaigus antram laikotarpiui, reikalavimai dėl skolų, susidariusių iki nemokumo bylos pradžios, nebegali būti pateikiami.

Kai atnaujinama sustabdyta nemokumo byla, reikalavimų pateikimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įregistravimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 2 dalį (nutartis, kuria atnaujinama sustabdyta nemokumo byla).

Reikalavimai, kylantys iš skolos, kuri atsirado iki nemokumo bylos pradžios, tačiau prieš patvirtinant gaivinimo planą, ir nebuvo apmokėta iki sueinant jos mokėjimo terminui, pateikiami ta pačia tvarka ir įtraukiami į administratoriaus parengtą papildomą sąrašą.

Administratorius pasirūpina, kad sąrašai būtų skubiai paskelbti Komercinės veiklos registre, ir suteikia galimybę kreditoriams ir skolininkui su jais susipažinti teismo kanceliarijoje.

Per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre dienos skolininkas ir bet kuris kreditorius gali teisme pateikti rašytinį prieštaravimą dėl pripažinto arba nepripažinto reikalavimo, nusiųsdamas prieštaravimo kopiją administratoriui. Reikalavimas, patvirtintas galiojančia nutartimi, priimta po to, kai buvo priimta nutartis pradėti nemokumo bylą, kurioje dalyvavo administratorius, negali būti ginčijamas.

Jeigu prieštaravimų dėl sąrašų negaunama, praėjus septynių dienų laikotarpiui teismas uždarame posėdyje nedelsdamas patvirtina pripažintų ir ex officio įtrauktų reikalavimų sąrašą. Kai pateikiami prieštaravimai dėl sąrašų, teisėjų kolegija, sušaukusi administratorių, skolininką, kreditorių, turintį pripažintą arba nepripažintą ginčijamą reikalavimą, ir kreditorių, pateikusį prieštaravimą dėl reikalavimo, apsvarsto tuos prieštaravimus atvirame teismo posėdyje. Kai įmanoma, visi prieštaravimai apsvarstomi tame pačiame posėdyje. Kai nustatoma, kad prieštaravimas yra pagrįstas, teismas patvirtina sąrašą atlikęs reikiamą patikslinimą. Jeigu prieštaravimai pripažįstami nepagrįstais, teismas per 14 dienų nuo posėdžio dienos prieštaravimus atmeta. Teismo nutartis dėl sąrašo patvirtinimo skelbiama Komercinės veiklos registre ir yra neskundžiama.

Kreditorius, pateikęs reikalavimą praėjus vieno mėnesio laikotarpiui nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos, negali ginčyti pripažinto arba nepripažinto reikalavimo arba siekti skolos padengimo iš likusiojo nemokaus skolininko turto, jeigu nemokaus skolininko turtas buvo realizuotas.

Vėliau pateikti reikalavimai, pripažinti teisės aktuose nustatyta tvarka, įtraukiami į teismo patvirtintą sąrašą.

Kreditorius arba skolininkas, pateikęs prieštaravimą administratoriaus parengtam sąrašui, jeigu šis prieštaravimas buvo atmestas, ir kreditorius, turintis reikalavimą, kuris buvo išbrauktas iš pripažintų reikalavimų sąrašo, arba kreditorius ir skolininkas, susiję reikalavimu, įtrauktu į pripažintų reikalavimų sąrašą po to, kai buvo pateiktas prieštaravimas, kurį teismas patenkino, per 7 dienas nuo teismo nutarties dėl pripažintų reikalavimų sąrašo patvirtinimo paskelbimo Komercinės veiklos registre gali pateikti reikalavimą pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, prašydami patvirtinti nepripažintą reikalavimą arba pripažintą reikalavimą paskelbti negaliojančiu. Įsigaliojusi nutartis turi lemiamą poveikį nemokumo bylos skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Nemokumo byloje pripažintas reikalavimas yra reikalavimas, įtrauktas į teismo patvirtintą pripažintų reikalavimų sąrašą, išskyrus reikalavimus, ginčijamus ieškiniu dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagal Komercinės veiklos įstatymą paskirstymas leidžiamas, kai realizavus turtą gaunama pakankamai pajamų.

Administratorius parengia turimų lėšų paskirstymo kreditoriams lentelę, atsižvelgdamas į reikalavimų eiliškumą, privilegijas ir užtikrinimo priemones. Paskirstymo lentelė lieka neužbaigta, kol iki galo nepatenkinami visi reikalavimai arba kol nerealizuojamas visas nemokaus skolininko turtas, išskyrus neparduodamą asmeninį turtą. Paskirstymo lentelė 14 dienų aiškiai demonstruojama specialioje skelbimų lentoje visuomenei prieinamose teismo patalpose. Paskirstymo lentelė skelbiama Komercinės veiklos registre. Per minėtą laikotarpį kreditorių komitetas ir kiekvienas kreditorius gali teisme pareikšti rašytinį prieštaravimą dėl lentelės. Teismas patvirtina paskirstymo lentelę, prireikus atlikęs patikslinimus, kai savo iniciatyva arba kitų subjektų, ginčijančių lentelės teisėtumą, prašymu įsitikina lentelės teisėtumu. Nutartis, kuria patvirtinama paskirstymo lentelė, ir prieštaravimai, kuriais ji ginčijama, paskelbiami Komercinės veiklos registre, taip apie lentelę pranešant kreditoriams ir skolininkui. Nutartį, kuria patvirtinama paskirstymo lentelė, gali apskųsti administratorius, kreditorių komitetas arba kreditorius, neatsižvelgiant į tai, ar tas kreditorius pateikė prieštaravimą nutarčiai, kuria teismas pripažino paskirstymo lentelę negaliojančia arba ją pakeitė. Pagal teismo patvirtintą lentelę paskirtas sumas išmoka administratorius.

Paskirstant lėšas, gautas realizavus turtą, reikalavimai tenkinami vadovaujantis Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnyje nurodyta procedūra:

  1. įkeitimu arba hipoteka, skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymu arba turto sulaikymu užtikrinti reikalavimai, užregistruoti pagal Kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įstatymą – realizavus užtikrinimo priemonę gautomis lėšomis;
  2. reikalavimai, kurių atžvilgiu pasinaudojama kreditorinio reikalavimo pirmumo teise – iš kreditorinio reikalavimo pirmumo teise suvaržyto turto vertės;
  3. išlaidos, patirtos nemokumo byloje (teikiant pareiškimą sumokamas žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, patiriamos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo; administratoriaus atlygis; samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimai, jeigu skolininko įmonė nenutraukė veiklos; išlaidos, patiriamos siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą; išlaikymo išmokos skolininkui ir jo šeimai);
  4. reikalavimai, kylantys iš darbo sutarčių, galiojusių iki nemokumo bylos pradėjimo;
  5. įstatymais nustatytas žalos atlyginimas, kurį skolininkas turi sumokėti trečiosioms šalims;
  6. pagal viešąją teisę susidariusios skolos centrinei valdžiai arba savivaldybėms, įskaitant skolas, kylančias iš mokesčių, muitų, rinkliavų ir privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jeigu jos susidarė iki nemokumo bylos pradėjimo dienos, tačiau minėtomis skolomis neapsiribojant;
  7. reikalavimai, atsiradę po nemokumo bylos pradėjimo, kurie nebuvo patenkinti iki sueinant jų mokėjimo terminui;
  8. visi likusieji neužtikrinti reikalavimai, atsiradę iki nemokumo bylos pradėjimo;
  9. įstatymais arba sutartimis nustatyti delspinigiai už neužtikrintas skolas, kurių mokėjimo terminas sueina po nemokumo bylos pradėjimo dienos;
  10. paskolos, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas;
  11. dovanotas turtas;
  12. išlaidos, kurias kreditoriai patyrė nemokumo byloje, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas).

Kai nepakanka lėšų, kad būtų iki galo patenkinti 3–12 punktuose nurodyti reikalavimai, kiekvienai kreditorių klasei atliekami proporcingi mokėjimai. Kai centrinė valdžia pateikia kelis tos pačios klasės reikalavimus ir jie pripažįstami, sumos pervedamos vienu bendru mokėjimu iš turto paskirstymo sąskaitos, o Nacionalinė pajamų agentūra, gavusi mokėjimą, jį paskirsto pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą. Nacionalinė pajamų agentūra apie atliktą paskirstymą nedelsdama praneša bankroto bylų teismui ir administratoriui.

Reikalavimus, kylančius iš įstatymais arba sutartimis nustatytų neužtikrintų skolų delspinigių, kurie tapo mokėtini po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos; reikalavimus, susijusius su paskolomis, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas; kreditorių reikalavimus, kylančius iš dovanoto turto ir dėl nemokumo byloje kreditoriaus patirtų išlaidų, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas), galima patenkinti tik po to, kai iki galo atsiskaitoma pagal visų kitų kreditorių reikalavimus. Kreditorius, pateikęs reikalavimą po to, kai buvo atlikti paskirstytų lėšų mokėjimai, įtraukiamas į kreditorių, pagal kurių reikalavimus turi būti atsiskaitoma iš vėliau paskirstytų lėšų, sąrašą ir neturi teisės pagal savo reikalavimą gauti didesnės realizuoto turto dalies, kai atliekami vėlesni paskirstytų lėšų mokėjimai, kaip kompensacijos už tai, kad jam nebuvo sumokėta anksčiau paskirstytų lėšų dalis.

Užtikrinimo priemonę turintys kreditoriai nemokumo byloje išlaiko savo užtikrinimo priemones. Pagal jų reikalavimus atsiskaitoma pirmiausia, ta privilegija taikoma pajamoms, gautoms realizavus laikomą užtikrinimo priemonę. Kai įkeisto arba hipoteka suvaržyto asmeninio turto pardavimo kaina yra nepakankama, kad būtų galima padengti visą skolos sumą kartu su susikaupusiais delspinigiais, paskirstytų lėšų išmokėjime kreditorius dalyvauja kaip neapsaugotas kreditorius. Kai asmeniniam turtui priklausančio įkeisto arba hipoteka suvaržyto daikto pardavimo kaina viršija užtikrintą skolą, įskaitant susikaupusius delspinigius, likusi suma įtraukiama į nemokaus skolininko turtą. Ši taisyklė taip pat taikoma atsiskaitant pagal kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimus.

Kreditorius, pagal kurio reikalavimą buvo iš dalies atsiskaityta per pagrindinį procesą, kuriame veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, dalyvauja paskirstant turtą Bulgarijos teisme pradėtame papildomame procese, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto, o dalis, kurią kreditorius gautų paskirstant turtą papildomame procese, viršija kitų kreditorių dalį tame pačiame procese. Turtas, likęs paskirsčius turtą papildomame procese, prijungiamas prie pagrindinio proceso turto.

Reikalavimas, kuriam taikomas atidėjimas, įtraukiamas į pradinį paskirstyto turto išmokėjimą kaip ginčytinas reikalavimas ir atsiskaitymui pagal šį reikalavimą paskirstymo sąskaitoje atidedama tam tikra suma. Atliekant galutinį turto paskirstymą šis reikalavimas neįtraukiamas, jeigu tebegalioja atidėjimo sąlyga. Tačiau reikalavimas, kuriam taikoma imperatyvi sąlyga, įtraukiama į paskirstytą turtą ir pagal jį atsiskaitoma kaip pagal besąlyginį reikalavimą.

Paskirstymo sąskaitoje taip pat atidedama civiliniu ieškiniu ginčijamo reikalavimo dydžio suma. Jeigu ginčijama tik užtikrinimo priemonė arba privilegija, reikalavimas laikinai įtraukiamas į paskirstytą turtą kaip neužtikrintas reikalavimas, kol bus išspręstas ginčas, o paskirstymo sąskaitoje atidedama suma, kurią kreditorius gautų pagal užtikrintą reikalavimą. Gaivinimo plane arba realizuoto turto paskirstymo sąskaitoje turi būti atidėta suma nepripažintiems reikalavimams, kurie ginčijami ieškiniais dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas. Po to, kai skolininkas iki galo atsiskaito pagal savo skolas, jis gali gauti likusią nemokaus skolininko turto dalį, jeigu jo lieka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Teismas nurodo baigti nemokumo bylą šiais atvejais:

  • per metus nuo nutarties įregistravimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį (nutartis sustabdyti nemokumo bylą, nes turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti ir nebuvo sumokėtos pradinės proceso išlaidos) nebuvo prašoma atnaujinti bylos;
  • nemokaus skolininko turtas buvo išnaudotas;
  • buvo atsiskaityta pagal visus reikalavimus;
  • buvo patvirtintas gaivinimo planas;
  • skolininkas ir visi pripažintų reikalavimų turintys kreditoriai sudarė susitarimą, jeigu susitarimas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir neegzistuojančio pripažinto reikalavimo atžvilgiu nebuvo pareikštas ieškinys dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Pirmaisiais trimis atvejais nutartyje dėl bylos užbaigimo bankroto bylų teismas nurodo išbraukti veiklos vykdytoją iš registro, nebent buvo atsiskaityta pagal visų kreditorių reikalavimus ir dar lieka nerealizuoto nemokaus skolininko turto. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

Nemokumo byla nebaigiama, kai skolininko įsipareigojimai yra įkeisti trečiųjų šalių užtikrinimo priemonėmis ir dar vyksta minėtų užtikrinimo priemonių išieškojimo procesas arba skolininkas yra nebaigto teismo proceso šalis.

Pagal nacionalinę teisę restruktūrizavimas siekiant išgelbėti skolininko įmonę yra pagrindinės nemokumo bylos elementas.

Įmonės reorganizavimas yra nepriklausomas neprivalomas nemokumo bylos etapas. Siekiant reorganizuoti įmonę, rašytinį prašymą, kuriame išdėstomas gaivinimo planas, teismui pateikia bet kuri iš toliau nurodytų šalių: skolininkas, administratorius, kreditoriai, turintys bent trečdalį užtikrintų reikalavimų, ir kreditoriai, turintys bent trečdalį neužtikrintų reikalavimų; partneriai arba akcininkai, turintys bent trečdalį skolininko įmonės akcijų; neribotos atsakomybės partneris arba dvidešimt procentų skolininko įmonės samdomųjų ir kitų darbuotojų.

Vienas ar keli gaivinimo planai gali būti siūlomi nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo iki sueina vienas mėnuo nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas pripažintų reikalavimų sąrašas, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos. Su skolininko arba administratoriaus pasiūlytu gaivinimo planu susijusios išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto, o visais kitais atvejais jas padengia planą pasiūliusi šalis.

Gaivinimo plano turinys turi atitikti Komercinės veiklos įstatymo 700 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jame turi būti aptarta, pvz., kaip bus tenkinami reikalavimai, įtraukti į teismo patvirtintus sąrašus plano pasiūlymo dieną; kaip ir per kiek laiko bus atsiskaitoma pagal kiekvienos klasės reikalavimus, kokios bus taikomos garantijos, kad būtų patenkinti ginčijami nepripažinti reikalavimai, dėl kurių plano pasiūlymo dieną vyksta nebaigti teismo procesai; kokiomis sąlygomis tikrųjų ūkinių bendrijų ar paprastųjų komanditinių ūkinių bendrijų partneriai bus visiškai ar iš dalies atleidžiami nuo atsakomybės; kokia apimtimi bus tenkinami kiekvienos kreditorių klasės reikalavimai, palyginti su turtu, kurį jie gautų kaip paskirstyto turto dalį teisės aktuose nustatyta bendra tvarka; kokios garantijos suteikiamos kiekvienos klasės kreditoriams dėl plano įgyvendinimo; kokių valdymo, organizacinių, teisinių, finansinių, techninių ir kitų veiksmų reikės imtis planui įgyvendinti; kokį poveikį planas turės skolininko įmonės samdomiesiems ir kitiems darbuotojams. Gaivinimo plane gali būti papildomai išdėstyti siūlomi veiksmai arba sandoriai, kuriais siekiama atkurti įmonės gyvybingumą, įskaitant visos arba dalies įmonės pardavimą, pardavimo sąlygas ir būdą, skolos konvertavimą į nuosavybės vertybinius popierius, įsipareigojimų novaciją ar kitus veiksmus ir sandorius (tiesiogiai draudžiama plane numatyti vandentiekio ir kanalizacijos operatorių turto, reikalingo pagrindinėms jų operacijoms, pardavimą, kol atitinkamoje vietovėje nepaskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius), taip pat įskaitant priežiūros organo, turinčio įgaliojimus kontroliuoti skolininko veiklą gaivinimo plano vykdymo ar trumpesniu laikotarpiu, paskyrimą, mokėjimų atidėjimą, atleidimą nuo visų arba dalies skolų, įmonės restruktūrizavimą ar kitus veiksmus ir sandorius.

Jeigu planas atitinka teisės aktuose (Komercinės veiklos įstatymo 700 straipsnio 1 dalyje) nustatytus reikalavimus, teismas priima nutartį, kuria leidžia planą svarstyti kreditorių susirinkime ir nurodo Komercinės veiklos registre paskelbti pranešimą, kuriame būtų nurodyta susirinkimo data. Kai reikia, pranešimas siunčiamas planą pasiūliusiai šaliai, nurodant jai ištaisyti aptiktus trūkumus. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas.

Balsuoti dėl plano gali tik kreditoriai, turintys pripažintų arba patvirtintų reikalavimų, arba kreditoriai, kuriems teismas suteikė balsavimo teises. Kreditoriai balsuoja atskirai pagal klases, kaip nustatyta teisės aktuose, ir gali atiduoti savo balsą nedalyvaudami susirinkime, tačiau atsiųsdami kreditoriaus pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą. Planą kiekviena kreditorių klasė tvirtina atitinkamos klasės reikalavimų suteikiama paprasta balsų dauguma. Prieštaravimus patvirtintam planui bankroto bylų teisme galima pateikti per 7 dienas nuo balsavimo dienos. Prieštaravimus taip pat gali pateikti kreditoriai, kurie pateikė ieškinius dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį. Planas atmetamas, jeigu prieš jį balsuoja daugiau kaip pusė pripažintų reikalavimų turinčių kreditorių, neatsižvelgiant į tų reikalavimų klasę. Pranešimas apie plano patvirtinimą skelbiamas Komercinės veiklos registre.

Teismas gaivinimo planą patvirtina, jeigu jis atitinka Komercinės veiklos įstatymo 705 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas, t. y. jeigu yra įvykdyti visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos įvairių klasių kreditoriai tvirtina planą; planą patvirtino dauguma kreditorių, turinčių daugiau kaip pusę pripažintų reikalavimų, įtrauktų į teismo patvirtintus sąrašus; plane numatytas dalinis mokėjimas, bent vienos planą patvirtinusios klasės kreditoriai gaus dalinį mokėjimą; visi tos pačios klasės kreditoriai turi vienodą statusą, nebent kreditoriai, kurių teisės pažeistos, raštu atsisakė savo prieštaravimų plano patvirtinimui; plane užtikrinama, kad nesutinkantis kreditorius ir nesutinkantis skolininkas gaus tą patį mokėjimą, kurį būtų gavę, jeigu turtas būtų paskirstytas teisės aktuose nustatyta bendra tvarka; nė vienas kreditorius negaus daugiau negu jam yra mokėtina pagal pripažintą jo reikalavimą; pajamos nebus išmokamos partneriams ar akcininkams, kol bus iki galo atsiskaityta pagal kreditorių, kurių interesams planas turi poveikį, klasės reikalavimus; individualios veiklos vykdytojams, neribotos atsakomybės partneriams ir jų šeimoms nebus mokamos išlaikymo išmokos, viršijančios teismo nustatytą sumą, kol bus iki galo atsiskaityta pagal kreditorių, kurių interesams planas turi poveikį, klasės reikalavimus. Jeigu kreditorių susirinkime buvo patvirtinti keli planai ir visi planai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teismas patvirtina planą, kurį patvirtino kreditoriai, turintys daugiau negu pusę pripažintų reikalavimų.

Gaivinimo planas gali būti pripažįstamas Bulgarijos teismo pradėtoje papildomoje nemokumo byloje, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto ir jeigu sutinka pagrindinės bylos, kurioje veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, administratorius.

Nutartimi, kuria patvirtinamas gaivinimo planas, teismas nurodo baigti bylą ir paskiria plane pasiūlytą arba kreditorių komiteto išrinktą priežiūros organą. Nutartis dėl gaivinimo plano patvirtinimo ir nutartis, kuria atmetamas kreditorių susirinkime patvirtintas planas, parengtas siekiant reorganizuoti skolininko įmonę, gali būti apskųstos per 7 dienas nuo jų įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos.

Teismo patvirtintas planas yra privalomas skolininkui ir visiems kreditoriams, turintiems reikalavimų dėl skolų, susidariusių iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Siekdamas išieškoti pagal perskaičiuotą reikalavimą, nepriklausomai nuo jo sumos, kiekvienas kreditorius gali kreiptis vykdomojo dokumento Civilinio proceso kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu skolininkas neįvykdo gaivinimo plano, kreditoriai, turintys pagal planą perskaičiuotų reikalavimų, atitinkančių bent 15 proc. bendros reikalavimų sumos, arba teismo paskirtas priežiūros organas gali prašyti teismo atnaujinti nemokumo bylą ir neprivalo pateikti nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo įrodymų. Šiuo atveju plane nustatytas kreditorių teisių ir užtikrinimo priemonių perskaičiavimas lieka nepakitęs. Nagrinėjant atnaujintą nemokumo bylą reorganizavimo procesas nevykdomas.

Jeigu patvirtintame gaivinimo plane numatyta parduoti visą įmonę arba jos dalį, pardavimo sutartis turi būti sudaryta per mėnesį nuo nutarties, kuria patvirtinamas planas, įsigaliojimo dienos. Jeigu per patvirtintame gaivinimo plane nustatytą laikotarpį pardavimo sutartis nesudaroma, kiekviena šalis per vieną mėnesį nuo pardavimo sutarčiai sudaryti skirto vieno mėnesio laikotarpio pabaigos gali prašyti bankroto bylų teismo paskelbti sutartį sudaryta. Jeigu nė viena iš šalių neprašo paskelbti sutarties sudaryta, o kreditorius pateikė pareiškimą, bankroto bylų teismas atnaujina bylą ir paskelbia skolininką nemokiu.

Be gaivinimo plano patvirtinimo, Komercinės veiklos įstatyme numatyta dar viena galimybė skolininkui ir kreditoriams susitarti. Skolininkas, neatstovaujamas administratoriaus, gali su visais kreditoriais, turinčiais pripažintų reikalavimų, bet kuriuo proceso etapu nepriklausomai sudaryti rašytinį susitarimą dėl atsiskaitymo už skolas. Jeigu susitarimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jeigu pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnio 1 dalį buvo pateikti ieškiniai dėl pripažinimo, kuriais ginčijamas pripažintų reikalavimų buvimas, teismas bylą sustabdo. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Galutinis kreditorių susirinkimas priima sprendimą dėl nemokaus skolininko turtui priskiriamo neparduodamo asmeninio turto ir gali nuspręsti, kad nežymios vertės asmeninis turtas būtų grąžintas skolininkui, o reikalavimai, kuriuos išieškoti būtų nepagrįstai sudėtinga, būtų panaikinti. Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas.

Kai baigiama nemokumo byla, panaikinamas bendras teisės naudotis turtu atėmimas ir teismas ex officio panaikina apsaugos priemonę nuo nutarties, kuria baigiama nemokumo byla, įsigaliojimo dienos.

Visi nemokumo byloje nepateikti reikalavimai ir nepareikštos teisės išnyksta. Reikalavimai, kurių nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo galima patenkinti, išnyksta, išskyrus atvejį, kai pagal Komercinės veiklos įstatymo 744 straipsnio 1 dalį byla atnaujinama (jeigu per vienus metus nuo bylos sustabdymo atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma).

Jeigu skolininkas su visais pripažintų reikalavimų turinčiais kreditoriais sudarė atsiskaitymo už skolas sutartį ir nemokumo byla buvo baigta, kreditoriai gali ginti savo teises pagal bendras civilinės teisės taisykles, jeigu Komercinės veiklos įstatyme nenumatyta kitaip. Jeigu skolininkas neįvykdo atsiskaitymo už skolas sutarties, kreditoriai, turintys bent 15 proc. visų reikalavimų, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą ir neprivalo pateikti nemokumo ar pernelyg didelio įsiskolinimo įrodymų.

Kai nemokumo byla baigiama patvirtinus gaivinimo planą, pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 110 straipsnį pradedamas skaičiuoti naujas įstatyminis senaties terminas įsipareigojimams, atsiradusiems iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, – šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria patvirtinamas gaivinimo planas, įsigaliojimo dienos, kai pagal atitinkamus įsipareigojimus turi būti nedelsiant atsiskaitoma, arba nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos, jeigu gaivinimo plane numatyta įsipareigojimus atidėti. Pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 110 straipsnį visi reikalavimai išnyksta pasibaigus penkerių metų įstatyminiam senaties terminui, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jeigu yra pateiktas prašymas atnaujinti nemokumo bylą, įstatyminis pripažintų reikalavimų senaties terminas sustabdomas, kol vyksta bylos nagrinėjimo atnaujinimas. Remdamasis teismo patvirtintu gaivinimo planu, kreditorius gali prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą savo perskaičiuotam reikalavimui, neatsižvelgiant į sumą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Pagal nacionalinę teisę nemokumo bylos išlaidos apima:

  • už nemokumo bylą sumokamą žyminį mokestį ir visas kitas išlaidas, patiriamas iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo dienos;
  • administratoriaus atlygį;
  • skolininko įmonės samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimus, jeigu įmonė nenutraukė veiklos;
  • išlaidas, patiriamas siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą;
  • išlaikymo išmokas skolininkui ir jo šeimai.

Žyminis mokestis avansu nemokamas, kai prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia skolininkas. Žyminis mokestis padengiamas iš nemokaus skolininko turto, kai jis paskirstomas. Kai prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia kreditorius ir kai bylos šalimi įtraukiamas bendrakreditoris, žyminis mokestis imamas iš kreditoriaus arba iš bendrakreditoriu įtrauktos šalies.

Siekiant pradėti nemokumo bylą, kai skolininko turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti arba kai nagrinėjant nemokumo bylą nustatoma, kad skolininko turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti, teismas nustato sumą, kurią skolininkas arba kreditorius turi iš anksto sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį. Pradines nemokumo bylos išlaidas įvertina teismas, atsižvelgdamas į einamąjį laikinojo administratoriaus atlygį ir apytikres nemokumo bylos išlaidas. Kai skolininkas yra tikroji ūkinė bendrija, teismas priima nutartį dėl išankstinio išlaidų sumokėjimo, atsižvelgdamas į neribotos atsakomybės partnerių turtą.

Pradėjus nemokumo bylą išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto. Šiuo tikslu teismas gali priimti nutartį, kuria leidžia administratoriui turtu reikiamai disponuoti.

Kai vyksta bylos etapas, kuriame didinamas nemokaus skolininko turtas, žyminis mokestis iš anksto nemokamas. Žyminis mokestis neimamas, kai teismo nutarčių ir nurodymų pagrindu Komercinės veiklos registre pažymimos su nemokumu susijusios aplinkybės ir kai įrašomas arba išbraukiamas skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas arba bendras teisės naudotis turtu atėmimas.

Kai procesas pradedamas prašymu panaikinti sandorį pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, žyminis mokestis iš anksto nemokamas, neatsižvelgiant į teismo instanciją. Jeigu prašymas patenkinamas, žyminį mokestį privalo sumokėti bylą pralaimėjusi šalis. Jeigu prašymas nepatenkinamas, žyminis mokestis padengiamas iš nemokaus skolininko turto. Jeigu prašymą panaikinti sandorį pateikia administratorius ir prašymas nepatenkinamas, trečiųjų šalių patirtos nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Žyminis mokestis iš anksto nemokamas, kai kreditorius arba skolininkas pateikia ieškinį dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį. Jeigu ieškinys nepatenkinamas, išlaidas turi padengti ieškovas.

Kreditoriaus reikalavimas, pateiktas pasibaigus įstatyme numatytam pateikimo laikotarpiui, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio laikotarpio pabaigos, įtraukiamas į pateiktų reikalavimų sąrašą ir pripažįstamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Pripažįstant reikalavimą patirtas papildomas išlaidas sumoka reikalavimą pateikęs kreditorius.

Su skolininko arba administratoriaus pasiūlytu gaivinimo planu susijusios išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto, o visais kitais atvejais jas padengia planą pasiūliusi šalis. Jeigu gaivinimo plane nenumatyta kitaip, teismas nurodo skolininkui sumokėti žyminį mokestį ir patirtas išlaidas.

Išlaidos, patirtos siekiant išsaugoti realizuotiną turtą, kol jis bus perduotas pirkėjui, padengiamos iš nemokaus skolininko turto. Išlaidas, patirtas parduodant skolininko turimus ir jo samdomiesiems ir kitiems darbuotojams išnuomotus būstus, padengia pardavėjas.

Kai skirstomas realizuotas turtas, reikalavimai, kylantys iš nemokumo byloje patirtų išlaidų, patenkinami po to, kai atsiskaitoma pagal užtikrintus reikalavimus ir reikalavimus, kurių atžvilgiu pasinaudojama daikto sulaikymo teise.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Komercinės veiklos įstatyme numatytos apsaugos nuostatos, kuriomis nemokaus skolininko turto kreditoriai apsaugomi nuo skolininko veiksmų ir sandorių, kuriais išeikvojamas nemokaus skolininko turtas ir padaroma žala kreditorių interesams. Teisės aktuose nustatyta „įtartino laikotarpio“ sąvoka – nenuginčijama prielaida, kad kreditorių interesams buvo padaryta žala, jeigu minėtu laikotarpiu buvo atlikti tam tikri veiksmai arba sudaryti tam tikri sandoriai. Įtartino laikotarpio trukmė skiriasi priklausomai nuo sandorio, kuriam taikoma įstatyme nustatyta žalingumo prielaida, rūšies. Tam tikriems sandoriams ir veiksmams įtartinas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo susidarymo dienos, tačiau ne vėliau negu likus metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, ir baigiamas skaičiuoti nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dieną. Kitais atvejais šis laikotarpis siekia trejus metus, dvejus metus arba vienus metus iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos ir apima laikotarpį nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Tam tikri veiksmai ir sandoriai, atlikti ir sudaryti po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. negavus išankstinio administratoriaus sutikimo, taip pat laikomi žalingais.

Veiksmai ir sandoriai, kurių žalingumas preziumuojamas pagal Komercinės veiklos įstatymą, yra apibrėžti baigtiniais kriterijais ir patenka į dvi kategorijas: niekiniai ir priverstinai nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu.

Niekiniai sandoriai reglamentuojami Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 1 dalyje. Tame straipsnyje numatyta, kad toliau nurodyti veiksmai ir sandoriai yra niekiniai kreditorių atžvilgiu, jeigu jie atliekami arba sudaromi po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, pažeidžiant nustatytas proceso taisykles:

  1. atsiskaitymas už skolą, atsiradusią iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo;
  2. įkeitimas arba hipoteka, kuriais suvaržoma teisė į nemokaus skolininko asmeninį turtą arba jam priklausantis turtas;
  3. sandoris, susijęs su teise į nemokaus skolininko turtą arba su tam turtui priklausančiu turtu.

Kitų rūšių žalingi veiksmai ir sandoriai, kurie gali būti paskelbti priverstinai nevykdytinais, reglamentuojami Komercinės veiklos įstatymo 645 straipsnio 3 dalies, 646 straipsnio 2 dalies ir 647 straipsnio bei Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnio nuostatomis. Kad veiksmai ir sandoriai būtų priverstinai nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jie turi būti paskelbti priverstinai nevykdytinais galutine nutartimi.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 2 dalį priverstinai nevykdytinais kreditorių atžvilgiu per atitinkamus laikotarpius gali būti paskelbti toliau nurodyti veiksmai ar sandoriai, kuriuos skolininkas atlieka arba sudaro po nemokumo ar pernelyg didelio įsiskolinimo susidarymo:

  1. ankstyvas įsipareigojimo įvykdymas, neatsižvelgiant į atsiskaitymo būdą, likus ne daugiau kaip metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo;
  2. įkeitimo arba hipotekos įregistravimas likus ne daugiau kaip metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, siekiant užtikrinti reikalavimą skolininkui, kuris anksčiau buvo neužtikrintas;
  3. skolininko atsiskaitymas pagal įsipareigojimą, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs, per šešis mėnesius iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, neatsižvelgiant į atsiskaitymo būdą.

Jeigu kreditorius žinojo, kad skolininkas yra nemokus arba pernelyg įsiskolinęs, pirmaisiais dviem atvejais įtartino laikotarpio trukmė pailginama iki dvejų metų, trečiuoju atveju – iki metų. Žinojimas preziumuojamas, kai skolininkas ir kreditorius yra susijusios šalys arba kai kreditorius žinojo arba galėjo žinoti apie aplinkybes, kuriomis pagrįsta daryti išvadą, kad skolininkas yra nemokus arba pernelyg įsiskolinęs.

Pirmuoju ir trečiuoju atveju negalima remtis priverstinio vykdymo negalimumu, jeigu pagal įsipareigojimą atsiskaitoma įprastinės skolininko veiklos eigoje ir jeigu:

  • atsiskaitymas atitinka šalių sutartas sąlygas ir atliekamas tuo pačiu metu, kai skolininkui pristatomos tos pačios vertės prekės arba suteikiamos paslaugos, arba per 30 dienų nuo įsipareigojimo įvykdymo termino pabaigos, arba
  • po mokėjimo kreditorius pristatė skolininkui tos pačios vertės prekes arba suteikė paslaugas.

Antruoju atveju negalima remtis priverstinio vykdymo negalimumu, kai įkeitimas arba hipoteka buvo įregistruoti:

  • iki paskolos suteikimo skolininkui arba paskolos suteikimo metu;
  • siekiant pakeisti kitą užtikrinimo priemonę in rem, kurios negalima paskelbti priverstinai nevykdytina pagal Komercinės veiklos įstatymo 41 skyriaus I skirsnyje nustatytas taisykles;
  • siekiant užtikrinti paskolą, suteiktą įkeistam arba hipoteka suvaržytam turtui įsigyti.

Negaliojimas pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 2 dalį neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai įgytoms iki pareiškimo, kuriuo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, užregistravimo. Nesąžiningumas preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai, jeigu trečioji šalis yra susijusi su skolininku arba su asmeniu, su kuriuo skolininkas derėjosi.

Valdžios institucijų viešųjų ir privačiųjų reikalavimų, kurių vykdymą galima užtikrinti privačiomis priemonėmis ir kuriuos skolininkas yra patenkinęs, negalima pripažinti negaliojančiais nemokaus turto skolininko kreditorių atžvilgiu, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis ir tvarka.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 647 straipsnio 1 dalį nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negaliojančiais galima pripažinti toliau nurodytus veiksmus ir sandorius, jeigu jie atliekami per nurodytus laikotarpius:

  1. trejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos su šalimi, kuri yra susijusi su skolininku, sudarytus neatlygintinus sandorius, išskyrus paprastas dovanas;
  2. dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos sudarytus neatlygintinus sandorius;
  3. dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, sudarytus sumažintos vertės sandorius;
  4. vienų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, įregistruotas hipotekas, įkeitimus ar asmenines užtikrinimo priemones trečiųjų šalių įsipareigojimams užtikrinti;
  5. dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, įregistruotas hipotekas, įkeitimus ar asmenines užtikrinimo priemones trečiųjų šalių įsipareigojimams su skolininku susijusiam kreditoriui užtikrinti;
  6. dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos su šalimi, kuri yra susijusi su skolininku, sudarytus kreditoriams žalingus sandorius.

Įmonių įstatymo 647 straipsnio 1 dalis taip pat taikoma veiksmams ir sandoriams, kuriuos skolininkas atliko arba sudarė laikotarpiu nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Veiksmų ir sandorių pripažinimas negaliojančiais neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai ir atlygintinai įgytoms iki prašymo užregistravimo.

Įskaitymas gali būti pripažintas negaliojančiu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jeigu kreditorius įgijo reikalavimą ir įsipareigojimą skolininkui iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, reikalavimo arba įsipareigojimo įgijimo metu žinodamas, kad skolininkas yra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs arba kad yra pateiktas prašymas pradėti nemokumo bylą.

Neatsižvelgiant į abipusių skolų atsiradimo laiką, įskaitymas, kurį skolininkas atliko po nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo paskelbimo, tačiau ne anksčiau negu likus metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos, nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negalioja, išskyrus tą skolos dalį, kurią kreditorius gautų tuo metu, kai realizavus turtą atliekamas paskirstymas.

Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnyje reglamentuojami ieškiniai, kuriuos administratorius arba kreditorius gali pateikti siekdami pripažinti žalingus skolininko veiksmus negaliojančiais, jeigu skolininkui buvo žinomas žalingas tų veiksmų poveikis. Jeigu veiksmu siekiama pelno, preziumuojama, kad šalis, su kuria skolininkas derasi, taip pat žino apie žalą. Negaliojimas neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai ir atlygintinai įgytoms iki pareiškimo, kuriuo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, užregistravimo. Žinojimas preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai, jeigu trečioji šalis yra skolininko sutuoktinis, tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, tiesiosios žemutinės linijos giminaitis arba tų pačių tėvų palikuonis. Kai veiksmas atliekamas iki reikalavimo atsiradimo, jis negalioja tik tuo atveju, jeigu skolininkas arba šalis, su kuria skolininkas derėjosi, jį atlieka turėdami ketinimą pakenkti kreditoriui.

Ieškinį, kuriuo siekiama pripažinti veiksmus arba sandorius niekiniais arba negaliojančiais nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, ir atitinkamus ieškinius dėl prievolės įvykdymo siekiant padidinti nemokaus skolininko turtą, gali pateikti administratorius, o jeigu jis to nepadaro – tada bet kuris nemokaus skolininko turto kreditorius. Kai reikalavimą pateikia kreditorius, teismas administratorių pripažįsta bendru ieškovu sua sponte. Kai kreditorius pateikia ieškinį dėl reikalavimo, antro ieškinio dėl to paties reikalavimo teikti neleidžiama. Tačiau antrasis kreditorius iki pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio gali prašyti teismo jį pripažinti bendru ieškovu. Galutinis sprendimas galioja ir yra vykdytinas skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Jeigu teismas pripažino sandorį niekiniu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, trečiosios šalies suteiktas turtas grąžinamas, o jeigu šis turtas nėra įtrauktas į nemokaus skolininko turtą arba įsipareigojimą sudaro pinigai, trečioji šalis į bylą įtraukiama kaip kreditorius.

Pagrindinėje arba papildomoje nemokumo byloje, kurioje veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, arba papildomame Bulgarijos teismo pradėtame procese, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto, pateiktas ieškinys laikomas pateiktu abiejose bylose.

Paskutinis naujinimas: 18/02/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Čekija

Teisinė sistema

Nemokumo bylos Čekijoje pirmiausia reglamentuojamos Įstatymu Nr. 182/2006 dėl nemokumo ir nemokumo bylų (ček.Zákon č. 182/2006 Sb., o úpadku a způsobech jeho řešení) (Nemokumo įstatymas), kurį papildo Įstatymas Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodeksas (ček. Zákon č. 99/1963 Sb., občanský soudní řád).

Dar vienas svarbus dokumentas – Įstatymas Nr. 312/2006 dėl nemokumo administratorių (ček. Zákon č. 312/2006 Sb., o insolvenčních správcích), kuriuo (kartu su Nemokumo įstatymu) sukuriama teisinė nemokumo administratoriaus profesijos sistema.

Einamąją šių nuostatų redakciją galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylą galima inicijuoti fiziniams ir juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra verslo subjektai.

Atskiros nemokumo bylų rūšys (bankroto, reorganizavimo, skolos sumažinimo) viena nuo kitos skiriasi pagal subjektus, kurioms yra skirtos. Bankroto bylą galima iškelti visiems subjektams; reorganizavimas pirmiausia skirtas verslo subjektams, o skolos mažinimas – ne verslo subjektams (kaip paaiškinama toliau).

Nemokumo bylos negalima iškelti valstybei, autonominėms vietos valdžios institucijoms, politinėms partijoms ir judėjimams per rinkimus ir kitiems atrinktiems daugiausia viešosios srities subjektams. Finansų įstaigoms ir draudimo bendrovėms taikomos specialios taisyklės.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumas arba gresiantis nemokumas

Nemokumo byla yra teismo procesas, kuriuo sprendžiama skolininko nemokumo arba gresiančio nemokumo problema. Todėl pagrindinė prielaida yra nemokumo arba gresiančio nemokumo būklės buvimas.

Skolininkas yra nemokus, jeigu (turi būti visos šios sąlygos):

  • skolininkas turi keletą kreditorių;
  • skolininkas turi piniginių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi prieš daugiau nei 30 dienų;
  • skolininkas negali įvykdyti tų įsipareigojimų.

Skolininkai laikomi nemokiais pirmiausia tada, kai jie yra nustoję mokėti nemažą savo skolų dalį arba nevykdo tokių įsipareigojimų daugiau negu tris mėnesius nuo jų įvykdymo termino pabaigos, arba kai vykdymo užtikrinimo priemonėmis arba turto areštu neįmanoma patenkinti skolininkui pateiktų piniginių reikalavimų, kurių vykdymo terminas yra suėjęs.

Skolininkas, kuris yra verslo subjektas (nesvarbu, juridinis ar fizinis asmuo), taip pat yra nemokus, jeigu jis yra per daug įsiskolinęs. Skolininkai yra per daug įsiskolinę, jeigu turi keletą kreditorių, o įsipareigojimų suma viršija jų turto vertę.

Gresiantis nemokumas reiškia padėtį, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad skolininkai negalės deramai ir laiku įvykdyti nemažos dalies savo piniginių įsipareigojimų.

Nemokumo bylų rūšys

Čekijos teisėje skiriami trys pagrindiniai būdai spręsti skolininko nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus nagrinėjant nemokumo bylą:

  • bankrotas (ček. konkurs);
  • reorganizavimas (ček. reorganizace);
  • skolos mažinimas (ček. oddlužení).

Nemokumo įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokį nemokumo metodą turi naudoti konkretus skolininkas, šiuo klausimu paliekama pasirinkimo galimybė. Be likvidavimo proceso (bankroto) dar galima pasirinkti atgaivinimo elementą (reorganizavimą ir skolos mažinimą). Skolininko nemokumo problemoms spręsti tinkamas metodas turėtų būti pasirenkamas pagal geriausias perspektyvas kreditoriams.

Bankrotas yra bendras būdas spręsti nemokumo klausimus, kai, remiantis nutartimi dėl bankroto paskelbimo, didžioji nustatytų kreditorių reikalavimų dalis patenkinama iš turto realizavimo pajamų. Nepatenkinti reikalavimai arba jų dalys neišnyksta, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šis nemokumo metodas naudojamas visada, kai skolininko atžvilgiu neįmanoma pasinaudoti modernesniais procesais – reorganizavimu arba skolos sumažinimu, arba jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad toliau taikyti šių metodų nebeįmanoma.

Reorganizavimas gali būti naudojamas sprendžiant skolininkų, kurie yra verslo subjektai, nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus. Vykdant reorganizavimą pertvarkomas verslas. Paprastai tikimasi, kad kreditorių reikalavimai bus stabiliai tenkinami, kol skolininko verslas bus vykdomas taikant nemokumo teismo patvirtintame reorganizavimo plane išdėstytas jo valdymo atgaivinimo priemones. Kreditoriai stebi, kaip vykdomas planas.

Skolos mažinimas yra būdas spręsti nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys (nepriklausomai nuo to, ar jie užsiima verslu) arba juridiniai asmenys, kurie nėra verslo subjektai. Šiuo nemokumo metodu labiau atsižvelgiama į socialinius sumetimus negu ekonominius aspektus. Šiuo metodu siekiama suteikti skolininkams galimybę pradėti iš naujo ir skatinti juos aktyviai dalyvauti grąžinant skolą. Paprastai reikalaujama, kad skolininkai galėtų padengti bent visą nemokumo administratoriaus atlyginimą ir pinigines išlaidas, bent tokią pat sumą kitiems kreditoriams, be to, visą bet kokių reikalavimų į išlaikymą pagal įstatymą sumą ir asmeniui, rengiančiam prašymą dėl skolos mažinimo, mokamą mokestį. Tam tikrų kategorijų skolininkams (senatvės ar neįgalumo pensijų gavėjams arba asmenims, kurie gali patenkinti kreditorių reikalavimus iki nustatytos procentinės dalies) skolos mažinimas gali būti taikomas per trumpesnį laikotarpį. Daroma prielaida, kad apsaugoti kreditorių reikalavimai bus patenkinti iš užstato. Taip kartu siekiama sumažinti valstybės išlaidas, skirtas gaivinti tiems, kurie patiria socialinę krizę. Skolą galima sumažinti monetizuojant nemokaus skolininko turtą arba kartu su nemokaus skolininko turto monetizavimu nustatant mokėjimo grafiką.

Kas gali iškelti nemokumo bylą?

Nemokumo bylą galima inicijuoti pateikus prašymą. Byla iškeliama tą dieną, kai prašymą gauna teismas, turintis tinkamą jurisdikciją tai bylai nagrinėti. Prašymus dėl nemokumo gali pateikti tiek skolininkai, tiek kreditoriai, išskyrus gresiančio nemokumo atvejus – tada prašymą gali pateikti tik skolininkas.

Skolininkai, kurie yra verslo subjektai (nesvarbu, fiziniai ar juridiniai asmenys), privalo nedelsdami pateikti prašymą dėl savo nemokumo, kai jie sužino arba, veikdami rūpestingai, turėjo sužinoti apie savo nemokumą.

Bankroto inicijavimas

Nemokumo teismas nutartį dėl bankroto paskelbimo priima kaip atskirą sprendimą. Išimtiniais atvejais ši nutartis gali būti derinama su sprendimu dėl nemokumo (jeigu skolininkas yra asmuo, negalintis pasinaudoti reorganizavimu arba skolos mažinimu). Bankroto paskelbimas įsigalioja, kai nutartis dėl bankroto paskelbimo paskelbiama nemokumo registre.

Reorganizavimo inicijavimas

Reorganizavimas inicijuojamas nemokumo teismo leidimu, išduotu gavus skolininko arba registruoto kreditoriaus prašymą.

Reorganizavimo leidimas gali būti suteikiamas, jeigu (turi būti viena iš toliau nurodytų sąlygų):

  • skolininko bendra metinė grynoji apyvarta paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu iki prašymo dėl nemokumo padavimo buvo bent 50 000 000 CZK, arba
  • skolininkas turi bent 50 darbuotojų, arba
  • skolininkas kartu su prašymu dėl nemokumo arba ne vėliau kaip sprendimo dėl nemokumo priėmimo dieną nemokumo teismui pateikia reorganizavimo planą, kuriam pritarė bent pusė visų apsaugotų kreditorių (apskaičiuojant pagal bendrą reikalavimų sumą) ir bent pusė visų neapsaugotų kreditorių (taip pat apskaičiuojant pagal reikalavimų sumą).

Reorganizavimas neleidžiamas, jeigu skolininkas yra likviduojamas juridinis asmuo, prekiautojas vertybiniais popieriais arba subjektas, turintis leidimą prekiauti biržoje pagal konkrečius teisės aktus.

Nemokumo teismas leidžia vykdyti reorganizavimą, jeigu įvykdomos atitinkamos teisinės sąlygos. Teisės apskųsti apeliacine tvarka nėra.

Nemokumo teismas atmeta prašymą leisti vykdyti reorganizavimą, jeigu: a) atsižvelgiant į visas aplinkybes, gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad turima nesąžiningų ketinimų; b) prašymą pakartotinai padavė asmuo, kurio ankstesnį prašymą leisti vykdyti reorganizavimą teismas jau išnagrinėjo; c) prašymą padavė kreditorius, tačiau prašymas nebuvo patvirtintas kreditorių susirinkime. Apeliacine tvarka tokias nutartis gali apskųsti tik prašymą padavę asmenys.

Skolos mažinimo proceso inicijavimas

Prašymą dėl skolos mažinimo skolininkas paduoda naudodamas nustatytą formą ir atitinkamais atvejais pateikia kartu su prašymu dėl nemokumo (jeigu nemokumo bylos neinicijavo kreditorius). Taikomi apribojimai tam, kada prašymą dėl skolos mažinimo skolininko vardu gali pateikti advokatas, notaras, teismo antstolis, nemokumo administratorius arba visuomenės interesams atstovauti įgaliotas asmuo. Skolininkai turi teisę patys pateikti prašymą, jei jie turi universitetinį teisės arba ekonomikos išsilavinimą.

Prašyme dėl skolos mažinimo ir jo prieduose turi būti pateikti, be kita ko, duomenys apie skolininko buvusias ir ateityje tikėtinas pajamas, turto sąrašas, priesaikos deklaracija, kuria patvirtinama, kad sudarant prašymą dėl nemokumo jis buvo informuotas apie įpareigojimus, kylančius iš nemokumo bylos, kad nurašant skolą jis tinkamai patenkins kreditorių reikalavimus, kad jis dės visas pastangas, kurių iš jo galima pagrįstai reikalauti, kad patenkintų visus kreditorių reikalavimus, kad jis laikysis visų įpareigojimų pagal Nemokumo įstatymą ir sprendimą, kuriuo patvirtinamas skolos sumažinimas, ir kad jis deklaravo visas savo pajamas.

Nemokumo teismas leidžia sumažinti skolą, jeigu įvykdomos sąlygos. Jeigu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad turima nesąžiningų ketinimų, arba jei skolininkas negali sumokėti minimalios grąžintinos sumos, teismas prašymą dėl skolos mažinimo atmeta. Minimali grąžintina suma turi visiškai padengti nemokumo administratoriaus atlyginimą ir išlaidas, nesumokėtą ir mokėtiną išlaikymą, asmens, rengiančio prašymą dėl skolos mažinimo, atlyginimą ir tam tikrą paprastiesiems neapsaugotiems kreditoriams mokėtiną sumą. Nemokumo teismas prašymą dėl skolos mažinimo atmeta ir tuo atveju, jei iki tol vykusio proceso rezultatai rodo, kad skolininkas nerūpestingai arba aplaidžiai vykdė iš nemokumo bylos kylančius įpareigojimus. Teismas prašymą taip pat atmeta, jei: a) per pastaruosius dešimt metų skolininkui buvo taikomas skolos mažinimas; b) per pastaruosius penkerius metus skolos mažinimo procesas buvo nutrauktas dėl skolininko nesąžiningų ketinimų; c) per pastaruosius tris mėnesius skolininkas, atsiimdamas prašymą, nutraukė procesą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių prašymai neatmetami, jei skolininkas įsipareigojimą prisiėmė dėl pateisinamų priežasčių arba jei yra didelis skirtumas tarp skolos sumos ir suteiktos paslaugos. Teisę apeliacine tvarka apskųsti prašymo atmetimą turi tik skolininkas.

Kada įsigalioja sprendimas inicijuoti nemokumo bylą

Sprendimas inicijuoti nemokumo bylą įsigalioja nemokumo registre (žr. toliau) paskelbus pranešimą apie nemokumo bylos inicijavimą. Sprendimas inicijuoti bylą galioja iki nemokumo bylos pabaigos, išskyrus atvejus, kai kuriems nors nemokumo metodams pagal teisės aktus taikomos kitokios nuostatos.

Laikinosios apsaugos priemonės, kol bus priimtas sprendimas dėl nemokumo

Nemokumo teismas gali ex officio nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol priims sprendimą dėl prašymo dėl nemokumo, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip. Bet kuris asmuo, siekiantis, kad būtų taikoma laikinoji apsaugos priemonė, neprivalo pateikti užstato, jeigu priešingu atveju teismas galėtų šią priemonę taikyti savo iniciatyva. Laikinosios apsaugos priemonės prašantis skolininkas užstato pateikti neprivalo.

Tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, inter alia, gali:

  • paskirti laikinąjį patikėtinį;
  • apriboti tam tikrus su nemokumo bylos inicijavimu susijusius padarinius;
  • nurodyti bet kuriam iš prašymą dėl nemokumo pateikusių asmenų pateikti užstatą, iš kurio būtų kompensuojama žala ar kiti skolininko patirti nuostoliai.

Nemokumo registras

Nemokumo bylos skelbiamos Teisingumo ministerijos (ček. Ministerstvo spravedlnosti) administruojamame nemokumo registre. Tai – elektroninė viešojo administravimo informacinė sistema, prieinama adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://isir.justice.cz.

Nemokumo registras pirmiausia veikia tam, kad nemokumo bylų viešumas būtų kuo didesnis ir būtų galima stebėti jų eigą. Registre skelbiami nemokumo teismo sprendimai nemokumo bylose ir šalutiniuose ginčuose, pateikiama bylų medžiaga ir kita informacija, kai tai numatyta Nemokumo įstatyme arba kai taip nusprendžia nemokumo teismas.

Nemokumo registras yra prieinamas visuomenei (išskyrus tam tikrą informaciją) ir visi turi teisę juo naudotis, daryti kopijas ir išrašus.

Nemokumo registras yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir itin svarbi priemonė dokumentams įteikti – tai yra daugumos teismų sprendimų ir kitų dokumentų pristatymo priemonė. Nemokumo bylos į nemokumo registrą paprastai įtraukiamos per dvi valandas nuo prašymo pateikimo (teismo darbo valandomis). Vėliau nemokumo registre skelbiamos visos teismo nutartys ir kiti dokumentai. Taip bet kuris asmuo gali susipažinti su Čekijoje nagrinėjamomis nemokumo bylomis.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtas

Jeigu prašymą dėl nemokumo pateikia skolininkas, nemokaus skolininko turtas apima turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja sprendimas inicijuoti nemokumo bylą, ir turtą, kurį skolininkas įgyja nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Jeigu prašymą dėl nemokumo pateikia kreditorius, nemokaus skolininko turtas apima turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja nemokumo teismo skirta laikinoji apsaugos priemonė, kuria visiškai arba iš dalies apribojama skolininko teisė disponuoti turtu, taip pat turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja sprendimai dėl skolininko nemokumo, ir turtą, kurį skolininkas įgyja nemokumo bylos nagrinėjimo metu po to, kai įsigalioja tie sprendimai.

Kai turtą skolininkas turi bendrosios nuosavybės teise, į nemokaus skolininko turtą įtraukiama skolininkui priklausanti tokio turto dalis. Šis turtas priklauso nemokaus skolininko turtui net ir tuo atveju, kai jis priklauso bendram skolininko ir jo sutuoktinio turtui.

Kitų asmenų turtas nemokaus skolininko turtui priklauso tuo atveju, jei tai nustatyta įstatymu, ypač tada, kai tai yra atlygis už negaliojančiais teisiniais veiksmais perduotą turtą. Turto realizavimo tikslais šis turtas laikomas skolininko turto dalimi.

Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, nemokaus skolininko turtą sudaro pinigai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pramonės objektai ir įranga, banko knygelės, indėlių sertifikatai, kitų formų indėliai, pajai, vekseliai, čekiai ir kiti vertybiniai popieriai, akcijų paketai, skolininko piniginiai ir nepiniginiai reikalavimai, įskaitant sąlyginius reikalavimus ir reikalavimus, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, skolininko darbo užmokestis, darbo premijos, su darbu susijusį skolininko atlygį atitinkančios pajamos, kitos teisės, kitas turtas, turintis vertę, kurią galima išreikšti pinigais. Nemokaus skolininko turtą taip pat sudaro tokie elementai kaip palūkanos, vertės prieaugis, vaisiai ir nauda, susijusi su minėtuoju turtu.

Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, turtas, kurio negalima areštuoti vykdant išieškojimo arba turto aprašymo procesą, į nemokaus skolininko turtą neįtraukiamas. Šis klausimas reglamentuojamas Įstatyme Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodekse. Išieškojimo negalima nukreipti į skolininko nuosavybei priklausantį turtą, kurio skolininkui skubiai reikia jo ir jo šeimos materialiniams poreikiams patenkinti arba darbo funkcijoms atlikti, taip pat į kitą turtą, kurio pardavimas būtų contra bonos mores (ypač kasdienius drabužius, bendro pobūdžio namų ūkio reikmenis, vestuvinius žiedus ir kitus panašius objektus, medicinos reikmenis ir kitą turtą, kurio skolininkui reikia dėl ligos ar fizinės negalios, pinigų sumą, dvigubai didesnę negu asmeniui reikalinga pragyvenimui, ir gyvūnus, laikomus kaip augintinius). Tačiau skolininko verslo operacijoms naudojamas turtas į nemokaus skolininko turtą įtraukiamas. Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, į nemokaus skolininko turtą neįtraukiamas turtas, kuriuo pagal konkrečius teisės aktus galima disponuoti tik konkrečiai numatytu būdu (pvz., tikslinės dotacijos, grąžintina parama iš centrinės ar vietos valdžios biudžeto ar valstybinio fondo).

Turto, kurį skolininkas įgyja arba kuris jam pereina po nemokumo bylos inicijavimo, statusas

Iš esmės turtas, kurį skolininkas įgyja arba kuris jam pereina po nemokumo bylos inicijavimo, įtraukiamas į nemokaus skolininko turtą; priklausomai nuo taikomo nemokumo metodo, ši tvarka gali būti modifikuota. Nemokaus skolininko turtu skolininkas gali disponuoti tik tuo atveju, jeigu tai darydamas jis laikosi konkretaus nemokumo bylos etapo apribojimų ir nemokumo metodo.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo administratoriaus tikslas ir statusas

Nemokumo administratoriaus pagrindinė misija – valdyti nemokaus skolininko turtą ir administruoti šalutinius ir kitus ginčus. Nemokumo administratorius siekia proporcingai, greitai, ekonomiškai ir kuo didesniu mastu patenkinti kreditorių reikalavimus.

Nemokumo administratoriai privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai. Jie privalo dėti visas pastangas, kurių iš jų galima pagrįstai reikalauti, kad kuo geriau patenkintų kreditorių reikalavimus. Jie turi teikti pirmenybę bendriems kreditorių interesams, o ne savo ir kitų asmenų interesams.

Per bankroto procedūrą nemokumo administratorius gauna įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis teisėmis ir vykdyti skolininko prievoles su turtu susijusiais klausimais. Pirmiausia nemokumo administratorius naudojasi akcininko teisėmis, susijusiomis su nemokaus skolininko turtui priklausančiomis akcijomis, vykdo darbdavio teises ir pareigas skolininko darbuotojams, yra atsakingas už skolininko verslo vykdymą, buhalterinę apskaitą ir mokestinių prievolių vykdymą. Nemokumo administratoriams paprastai pavedama monetizuoti turtą.

Vykstant reorganizavimo procesui, nemokumo administratoriai pirmiausia prižiūri savo valdomo skolininko veiklą, nustato turtą ir parengia jo aprašą, administruoja šalutinius ginčus, parengia ir papildo kreditorių sąrašą ir teikia ataskaitas kreditorių komitetui. Nemokumo administratoriai taip pat vykdo skolininko visuotinio susirinkimo ar narių susirinkimo funkcijas.

Vykstant skolos mažinimo procesui, nemokumo administratoriai, bendradarbiaudami su nemokumo teismu ir kreditoriais, prižiūri skolininką ir jo operacijas, realizuoja skolininko turtą ir pagal skolos grąžinimo kreditoriams grafiką paskirsto kreditoriams mėnesinius mokėjimus.

Skolininko statusas

Per bankroto procedūrą skolininkas praranda įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis kitomis teisėmis ir vykdyti prievoles su turtu susijusiais klausimais. Šie įgaliojimai pereina nemokumo administratoriui. Pagal įstatymą skolininko teisiniai veiksmai šiais klausimais, atlikti po to, kai skolininko įgaliojimai disponuoti turtu pereina nemokumo administratoriui, yra negaliojantys.

Vykstant reorganizavimo procesui, skolininkas ir toliau valdo turtą su tam tikrais apribojimais. Teisinius veiksmus, turinčius esminę reikšmę disponavimui nemokaus skolininko turtu ir šio turto valdymui, turtą valdantis skolininkas atlieka tik sutikus kreditorių komitetui. Šią prievolę pažeidęs skolininkas privalo atlyginti kreditoriams ar trečiosioms šalims jų dėl to patirtą žalą ar kitus nuostolius; skolininko valdymo organo nariai už tokią žalą atsako solidariai. Teisiniai veiksmai, turintys esminę reikšmę – tai veiksmai, kuriais gerokai pakeičiama turto vertė, kreditorių padėtis arba kreditorių reikalavimų patenkinimo lygis. Nemokumo administratoriai vykdo skolininko visuotinio susirinkimo ar narių susirinkimo funkcijas.

Vykstant skolos mažinimo procesui, skolininkas taip pat toliau valdo turtą su tam tikrais apribojimais. Skolininką prižiūri nemokumo teismas, nemokumo administratorius ir kreditoriai.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Apskritai įskaitymai reglamentuojami Civiliniame kodekse. Dažniausiai, jeigu šalys viena kitai turi tokios pačios rūšies reikalavimų, bet kuri iš jų gali kitai šaliai pranešti, kad įskaito savo reikalavimą į kitos šalies reikalavimą. Įskaitymus galima pradėti naudoti, kai šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir turi teisę sumokėti savo pačios skolą. Įskaitymu abu reikalavimai panaikinami tiek, kiek jie sutampa; jeigu vienas reikalavimas nevisiškai padengiamas kitu, reikalavimas įskaitomas panašiai kaip įvykdymo atveju. Šie padariniai kyla, kai du reikalavimai tampa tinkamais įskaitymui atlikti.

Nagrinėjant nemokumo bylą, abipusiai skolininko ir kreditoriaus reikalavimai gali būti įskaitomi po sprendimo dėl nemokumo priėmimo, jeigu įstatymu nustatytos įskaitymo sąlygos (pagal Civilinį kodeksą) buvo įvykdytos, kol nepriimtas sprendimas dėl nemokumo metodo, jeigu Nemokumo įstatyme nenustatyta kitaip (pvz., pratęsiant reikalavimams, atsiradusiems iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos, taikomą terminą).

Įskaitymus nemokumo bylos nagrinėjimo metu atlikti neleidžiama, ypač jeigu skolininko kreditorius:

  • netapo registruotu kreditoriumi pripažįstamo reikalavimo atžvilgiu, arba
  • pripažįstamą reikalavimą įgijo dėl negaliojančio teisinio veiksmo, arba
  • pripažįstamo reikalavimo įgijimo metu žinojo apie skolininko nemokumą, arba
  • dar nepatenkino skolininko reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs, dalies, viršijančios pripažįstamą kreditoriaus reikalavimą, arba
  • nemokumo teismo skirtoje laikinojoje apsaugos priemonėje numatytais atvejais.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Abipusio prievolių įvykdymo sutartys

Jeigu tuo metu, kai paskelbiamas bankrotas arba duodamas leidimas vykdyti reorganizavimą arba sumažinti skolą, skolininkas yra abipusio prievolių įvykdymo sutarties, įskaitant ikisutartinius santykius, kurios skolininkas arba priešinga sandorio šalis bankroto paskelbimo arba leidimo vykdyti reorganizavimą arba sumažinti skolą suteikimo metu dar nėra iki galo įvykdę, taikoma tokia tvarka:

–  vykstant bankroto ar skolos mažinimo procesui, nemokumo administratoriai gali įvykdyti sutartį už skolininką ir siekti, kad sutartį įvykdytų kita šalis, arba gali atsisakyti vykdyti sutartį;

– vykstant reorganizavimo procesui, tuos pačius įgaliojimus vykdo turtą valdantis skolininkas, sutikus kreditorių komitetui.

Per bankroto arba skolos sumažinimo procesą nemokumo administratorius, nenurodęs, kad sutartis bus įvykdyta per 30 dienų nuo bankroto įsakymo arba leidimo sumažinti skolą suteikimo, laikomas atsisakiusiu vykdyti sutartį; iki tada priešinga sandorio šalis negali atsisakyti sutarties, išskyrus atvejus, kai sutarties sąlygomis leidžiama kitaip. Per reorganizavimo procesą turtą valdantys skolininkai, per 30 dienų nuo reorganizavimo patvirtinimo nenurodę, kad atsisako vykdyti abipusio prievolių įvykdymo sutartį, turi ją įvykdyti.

Priešinga sandorio šalis, kuri sutartį privalo įvykdyti pirmoji, gali sutarties nepradėti vykdyti tol, kol prievolės bus abipusiškai įvykdytos arba apsaugotos, išskyrus atvejus, kai priešinga sandorio šalis sutartį sudarė po sprendimo dėl nemokumo paskelbimo.

Jeigu nemokumo administratorius arba turtą valdantis skolininkas atsisako vykdyti sutartį, priešinga sandorio šalis gali reikalauti atlyginti atitinkamą žalą, užregistruodama reikalavimą per 30 dienų nuo atsisakymo vykdyti sutartį. Priešingos sandorio šalies reikalavimai, susiję su sutarties tęstinumu po bankroto paskelbimo, yra reikalavimai nemokaus skolininko turtui.

Priešinga sandorio šalis negali siekti kompensacijos už dalinį sutarties įvykdymą iki sprendimo dėl nemokumo priėmimo dienos, nes skolininkas neįvykdė savo abipusės prievolės dalies.

Terminuotos sutartys

Jeigu yra sutarta, kad tiksliu laiku arba per nustatytą laikotarpį turi būti įvykdytas rinkos vertę turintis įsipareigojimas ir jeigu įsipareigojimo vykdymo laikas sueina arba terminas baigiasi tik po bankroto paskelbimo, įvykdyti įsipareigojimą negali būti reikalaujama; galima tik reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, skolininkas neįvykdė įsipareigojimo. Žala reiškia skirtumą tarp sutarties kainos ir rinkos kainos, kuri mokama bankroto paskelbimo įsigaliojimo dieną toje vietoje, kuri sutartyje nurodyta kaip sutarties įvykdymo vieta. Priešinga sandorio šalis gali reikalauti atlyginti žalą kaip kreditorius, užregistruodama reikalavimą per 30 dienų nuo bankroto paskelbimo.

Paskolos sutartis

Jeigu skolininkas sudarė paskolos sutartį, po bankroto paskelbimo nemokumo administratorius gali reikalauti paskolos grąžinimo iki sueinant sutartiniam paskolos terminui.

Nuoma, subnuoma

Nuomos ir subnuomos sutartys reglamentuojamos išsamiomis nuostatomis. Be kita ko, po bankroto paskelbimo nemokumo administratorius turi teisę per įstatyme arba sutartyje nurodytą laikotarpį nutraukti skolininko sudarytas nuomos arba subnuomos sutartis, net jeigu jos sudarytos terminuotam laikotarpiui; pranešimo apie tai laikotarpis negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai. Tai neturi poveikio Civilinio kodekso nuostatoms, kuriomis reglamentuojama, kada ir kokiomis sąlygomis nuomos sutartį gali nutraukti nuomotojas.

Skolininko sutarčių projektai, kurių priešinga sandorio šalis bankroto paskelbimo metu dar nėra patvirtinusi

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko prašymai sudaryti sutartis, kurios yra dar nepatvirtintos, ir visi sutarčių, kurioms skolininkas pritarė, tačiau jų dar nesudarė, projektai netenka galios, jeigu yra susiję su nemokaus skolininko turtu. Sutarčių projektus, kurių bankroto paskelbimo metu skolininkas dar nebuvo patvirtinęs, gali patvirtinti tik nemokumo administratorius.

Nuosavybės teisės išlaikymas

Jeigu skolininkas pardavė daiktą išlaikydamas nuosavybės teisę ir pristatė jį pirkėjui iki bankroto paskelbimo, pirkėjas gali arba grąžinti daiktą, arba reikalauti toliau vykdyti sutartį. Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkas įsigyja ir priima daiktą, kurio nuosavybės teisė yra neperduota, pardavėjas negali reikalauti grąžinti daikto, jeigu nemokumo administratorius, pardavėjo paragintas, nepagrįstai nedelsdamas įvykdo sutartines prievoles.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos inicijavimas turi tokį poveikį:

  • reikalavimų ir kitų su skolininko turtu susijusių teisių negalima pareikšti ieškiniu, jeigu juos galima pareikšti registracijos būdu;
  • teise patenkinti reikalavimus iš užstato, susijusio su skolininko nuosavybės teise turimu turtu arba nemokaus skolininko turtui priklausančiu turtu, galima naudotis ir tokią teisę naujai įgyti tik Nemokumo įstatyme išdėstytomis sąlygomis. Tai taikoma ir teisminiam nekilnojamojo turto areštui, pasiūlytam po nemokumo bylos inicijavimo;
  • išieškojimo arba arešto priemonės skolininko nuosavybės teise turimam turtui ir kitam skolininko turtui gali būti skirtos arba inicijuotos, tačiau negali būti vykdomos. Tačiau pagal reikalavimus skolininko turtui ir pagal lygiavertį statusą turinčius reikalavimus galima vykdyti išieškojimą iš skolininko turto arba tą turtą areštuoti, jeigu nemokumo teismas taip nusprendžia savo nutartimi, taikant toje nutartyje nustatytus apribojimus;
  • kreditoriaus ir skolininko susitarimu sukurta teise neįmanoma naudotis siekiant areštuoti darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kai vykdoma teismo nutartis.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Sprendimais dėl nemokumo sustabdomi teismo ir arbitražo procesai dėl reikalavimų ir kitų teisių, susijusių su skolininko turtu, kuriais turi būti naudojamasi registracijos būdu, kai nagrinėjama nemokumo byla, arba kurie laikomi užregistruotais nemokumo byloje arba yra susiję su nemokumo bylos pagrindu netenkinamais reikalavimais. Jeigu nenustatyta kitaip, šių procesų tęsti neįmanoma, kol galioja sprendimas dėl nemokumo.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Su kreditorių dalyvavimu susiję principai

Nemokumo byla grindžiama, inter alia, toliau nurodytais kreditorių dalyvavimo principais:

  • nemokumo byla turi būti nagrinėjama taip, kad nė viena šalis nepatirtų nesąžiningos žalos arba neįgytų neteisėto pranašumo ir kad būtų greitai ir ekonomiškai patenkinta kuo didesnė kreditorių reikalavimų dalis;
  • kreditoriai, kurie pagal įstatymą iš esmės turi tokį patį arba panašų statusą, nemokumo procese turi vienodas galimybes;
  • jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, prieš nemokumo bylos inicijavimą sąžiningai įgytos kreditoriaus teisės negali būti ribojamos nemokumo teismo nutartimi arba nemokumo administratoriaus taikoma procedūra;
  • kreditoriai privalo nesiimti su nemokumo byla nesusijusių veiksmų savo reikalavimams patenkinti, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įstatymu.

Kreditorių organai

Kreditorių organai yra:

  • kreditorių susirinkimas;
  • kreditorių komitetas (arba kreditorių atstovas).

Kreditorių susirinkimas yra atsakingas už kreditoriaus komiteto narių ir pakaitinių narių (arba kreditorių atstovo) išrinkimą ir pašalinimą. Kreditorių susirinkimas gali savo kompetencijai palikti bet ką, kas priklauso kreditorių organų kompetencijai. Jeigu kreditorių komitetas arba kreditorių atstovas nepaskiriamas, tuos įgaliojimus vykdo kreditorių susirinkimas, išskyrus atvejus, kai įstatymu nustatyta kitaip.

Jeigu užregistruojama daugiau kaip 50 kreditorių, kreditorių susirinkimas turi sudaryti kreditorių komitetą. Jei kreditorių susirinkimas to daryti neprivalo, komiteto funkcijas gali atlikti kreditorių atstovas.

Kreditorių komitetas naudojasi kreditorių organų įgaliojimais, tačiau įgaliojimai netaikomi klausimams, priklausantiems kreditorių susirinkimo kompetencijai, arba įgaliojimams, kuriuos kreditorių susirinkimas paliko savo kompetencijai. Pirmiausia kreditorių komitetas prižiūri nemokumo administratoriaus veiklą ir turi teisę teikti su nemokumo byla susijusius pasiūlymus nemokumo teismui. Kreditorių komitetas saugo bendrus kreditorių interesus ir bendradarbiaudamas su nemokumo administratoriumi padeda pasiekti nemokumo bylos tikslą. Nuostatos dėl kreditorių komitetų mutatis mutandis taikomos kreditorių atstovams.

Kreditorių kategorijos

Įstatyme kreditoriai skirstomi į apsaugotus ir neapsaugotus.

Apsaugotas kreditorius yra kreditorius, kurio reikalavimas apsaugotas skolininko turtu, šį turtą suvaržius, įgijus jo perėmimo teisę, nustačius teisių perdavimo apribojimą, pasitikėjimo pagrindu perdavus teisę, perdavus reikalavimo teisę į užstatą arba panašią teisę pagal užsienio teisės aktus.

Apsaugoti kreditoriai turi galimybę daryti nemažą įtaką nemokumo bylos eigai. Kai skolininkas yra verslo subjektas, kuris pagal Nemokumo įstatymą gali būti reorganizuotas, norint patvirtinti rezoliuciją dėl nemokumo metodo (bankroto arba reorganizavimo) reikia bent pusės visų apsaugotų (ir atitinkamai neapsaugotų) kreditorių, dalyvaujančių kreditorių susirinkime, balsų, skaičiuojamų pagal jų reikalavimų sumas, išskyrus atvejus, kai už rezoliuciją balsuoja bent 90 proc. kreditorių, tą procentinę dalį apskaičiuojant pagal jų reikalavimų sumą. Apsaugotas kreditorius taip pat gali privalomai nurodyti užstatą valdančiam asmeniui valdyti tą užstatą kokiu nors būdu, jeigu tokiais nurodymais siekiama gero valdymo. Nemokumo administratorius taip pat privalo laikytis apsaugotų kreditorių nurodymų užstatui monetizuoti. Nemokumo administratoriai gali atmesti tokius nurodymus, jeigu mano, kad užstato objektą galima monetizuoti palankesnėmis sąlygomis; tuo atveju jie prašo nemokumo teismo peržiūrėti nurodymus – ta peržiūra priklauso nemokumo teismo vykdomai priežiūros veiklai. Monetizavus daiktą, teisę, reikalavimą ar kitą turtą nemokumo byloje apsaugoto kreditoriaus reikalavimo apsauga išnyksta, net jeigu tas kreditorius reikalavimo neužregistravo.

Apsaugotų kreditorių reikalavimai iš esmės patenkinami bet kuriuo bylos nagrinėjimo momentu panaudojant visą monetizavimo pajamų sumą, iš jos atėmus nemokumo administratoriui mokamą mokestį ir valdymo bei monetizavimo išlaidas ir atsižvelgiant į užstato įkeitimo pradžią. Bet kokie apsaugotų kreditorių reikalavimų bankroto byloje, kurie liko nepatenkinti, galioja toliau ir yra tenkinami proporcingai kartu su neapsaugotų kreditorių reikalavimais.

Visi kiti kreditoriai yra neapsaugoti. Jų statusas nemokumo byloje yra silpnesnis, o prognozuojamas jų reikalavimų patenkinimo lygis, remiantis statistiniais duomenimis, paprastai yra daug žemesnis.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Nemokumo administratoriai skolininko turtą gali naudoti bankroto procedūroje. Nemokumo administratorius gauna įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis teisėmis ir vykdyti skolininko prievoles su turtu susijusiais klausimais. Pirmiausia nemokumo administratorius naudojasi akcininko teisėmis, susijusiomis su nemokaus skolininko turtui priklausančiomis akcijomis, priima sprendimus dėl komercinių paslapčių ir kitų konfidencialių sričių, vykdo darbdavio teises ir pareigas skolininko darbuotojams, yra atsakingas už skolininko verslo vykdymą, buhalterinę apskaitą ir mokestinių prievolių vykdymą. Nemokumo administratoriams paprastai pavedama monetizuoti turtą.

Vykstant reorganizavimo ir skolos mažinimo procesams, skolininkas toliau valdo turtą su nemažais apribojimais.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Reikalavimai turtui ir lygiaverčiai reikalavimai gali būti patenkinami visiškai bet kuriuo metu po sprendimo dėl nemokumo priėmimo.

Reikalavimai skirstomi taip:

  • reikalavimai turtui, atsiradę po nemokumo bylos inicijavimo arba po moratoriumo paskelbimo (ypač piniginių išlaidų kompensavimas ir mokestis laikinam patikėtiniui, skolininko likvidatoriui ir kreditorių komiteto nariams, taip pat kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl kredito finansavimo);
  • reikalavimai turtui, atsiradę po sprendimo dėl nemokumo priėmimo (ypač piniginės išlaidos, nemokumo administratoriui mokamas mokestis, valstybiniai mokesčiai, rinkliavos, socialinės apsaugos įmokos, įnašai valstybės užimtumo politikai ir visuotinio sveikatos draudimo įmokos);
  • reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams turtui (ypač skolininko darbuotojų reikalavimai pagal darbo teisę ir kreditorių reikalavimai į išlaikymą pagal įstatymą).

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų pateikimas

Kreditoriai savo reikalavimus nurodyta forma pateikia nemokumo teismui ir gali tai daryti nuo nemokumo bylos inicijavimo iki sprendime dėl nemokumo nustatyto termino (jis visų rūšių bylose yra vienodas) – dviejų mėnesių – pabaigos. Į reikalavimus, pateiktus pasibaigus terminui, nemokumo teismas neatsižvelgia ir dėl jų klausimas nemokumo byloje nesprendžiamas. Taip pat pateikiami jau teismui išdėstyti reikalavimai ir reikalavimai, kurių vykdymą galima užtikrinti, įskaitant tuos, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas arba areštuojamas turtas. Kreditorius, kuris pateikia reikalavimus arba kuris laikomas registruotu kreditoriumi, bet kuriuo nemokumo bylos nagrinėjimo metu gali reikalavimą atsiimti.

Reikalavimo pateikimo pareiškime turi būti paaiškinta, kaip atsirado reikalavimas ir kokia jo suma. Reikalavimas visada turi būti išreikštas pinigais, netgi kai tai yra nepiniginis turtas. Prie pareiškimo turi būti pridėti visi dokumentai, nurodyti reikalavimo pateikimo pareiškime. Autentišku dokumentu turi būti įrodyta, kad reikalavimo įvykdymą galima užtikrinti.

Senaties termino arba teisių išnykimo termino prasme reikalavimo pateikimo pareiškimas turi tokį patį poveikį kaip ir ieškinys arba kitoks teisės pareiškimas teisme; šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti pareiškimo pateikimo nemokumo teismui dieną.

Kreditorius atsako už reikalavimo pateikimo pareiškime nurodytos informacijos tikslumą. Nemokumo teismas, vykdydamas nemokumo administratoriaus rekomendaciją, gali skirti nuobaudas, jeigu tikroji reikalavimo suma nurodoma per didelė (didesnė daugiau nei 100 proc.), nurodydamas įmokėti prie turto pridedamą sumą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į visas reikalavimo pateikimo aplinkybes ir peržiūrėjus patį reikalavimą, iki sumos, kurią pasiekus pateikto reikalavimo suma viršijo nustatytą tikrąją vertę.

Kreditoriaus teisės į reikalavimo įvykdymą iš užstato nepaisoma, jeigu reikalavimas pateikiamas kitokia forma, negu turėjo būti pateikiamas, arba jeigu peržiūrėjus reikalavimą nustatoma, kad jo įkeitimo lygis klaidingai padidintas daugiau negu 100 proc. Šiuo atveju kreditoriui nemokumo teismas gali skirti baudą – nurodyti sumokėti tam tikrą pinigų sumą apsaugotų kreditorių, pateikusių to paties turto įkeitimu apsaugotus reikalavimus, naudai. To mokėjimo sumą nemokumo teismas nustato atsižvelgdamas į visas aplinkybes, kuriomis teisė į reikalavimo patenkinimą iš užstato buvo įgyvendinta ir peržiūrėta, iki sumos, kurią pasiekus pareiškime nurodyto užstato vertė viršijo nustatytą užstato vertę.

Užregistruotų reikalavimų patikrinimas

Pateiktus reikalavimus pirmiausia peržiūri nemokumo administratorius, kuris iš esmės juos sutikrina su lydimaisiais dokumentais, skolininko sąskaitomis ar pagal konkrečius teisės aktus saugomais apskaitos dokumentais. Tada nemokumo administratorius paragina skolininką pateikti pastabų apie reikalavimus. Prireikus nemokumo administratorius deramai ištiria reikalavimus bendradarbiaudamas su valdžios institucijomis, kurios privalo su juo bendradarbiauti.

Jeigu pateiktas reikalavimas turi trūkumų arba yra neišsamus, nemokumo administratorius paragina kreditorių per 15 dienų jį ištaisyti arba papildyti (gali būti nustatytas ilgesnis terminas) ir pataria, kaip tai padaryti. Tinkamai ir laiku nepapildytus ar neištaisytus reikalavimus nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo nustatoma, kad į pareiškimą neatsižvelgiama. Apie tai turi būti informuojamas kreditorius.

Nemokumo administratorius parengia pateiktų reikalavimų sąrašą. Apsaugoti kreditoriai išvardijami atskirai. Jeigu nemokumo administratorius atsisako priimti reikalavimus, tai turi būti konkrečiai nurodoma. Turi būti nurodoma informacija, reikalinga visiems kreditoriams identifikuoti ir įvertinti, kaip atsirado reikalavimas ir kokia jo suma bei eiliškumas. Be to, apsaugotų kreditorių atveju turi būti nurodyta įkeitimo priežastis ir metodas.

Pateiktų reikalavimų sąrašą nemokumo teismas iki tikrinimo posėdžio paskelbia nemokumo registre. Nemokumo teismas nemokumo registre taip pat nedelsdamas paskelbia bet kokį pateiktų reikalavimų sąrašo pakeitimą.

Tada pateikti reikalavimai patikrinami nemokumo teismo skirtame tikrinimo posėdyje. Posėdžio datą ir vietą nemokumo teismas nustato savo sprendime dėl nemokumo. Iki tikrinimo posėdžio pabaigos kreditoriai turi pakeisti savo pateikiamo reikalavimo sumą, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra apsaugotas. Vis dėlto jie negali pakeisti užregistruoto reikalavimo atsiradimo priežasties arba jo eiliškumo.

Reikalavimų užginčijimas

Visų pateiktų reikalavimų autentiškumą, sumą ir eiliškumą gali užginčyti: a) nemokumo administratorius; b) skolininkas; c) registruotas kreditorius.

Kai kreditoriaus reikalavimą ginčija kitas registruotas kreditorius, turi būti nurodoma ta pati informacija, kaip ir ieškinyje pagal Civilinio proceso kodeksą, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar ginčijamas autentiškumas, ar suma, ar eiliškumas. Užginčijimas įteikiamas nurodyta forma.

Nemokumo įstatyme pripažįstami kelių rūšių užginčijimai:

  • reikalavimo autentiškumo užginčijimas – teigiama, kad reikalavimas niekada neatsirado arba kad jis visiškai išnyko arba galiojo tik ribotą laiką;
  • reikalavimo sumos užginčijimas – teigiama, kad skolininko įsipareigojimas yra mažesnis negu užregistruota suma (reikalavimą ginčijantis asmuo turi nurodyti ir tikrąją reikalavimo sumą);
  • reikalavimo eiliškumo užginčijimas – teigiama, kad reikalavimo eiliškumas ne toks palankus kaip nurodyta pateiktame reikalavime, arba ginčijama teisė reikalavimą patenkinti iš užstato (reikalavimo eiliškumą ginčijantis asmuo taip pat turi nurodyti eiliškumą, kuriuo reikalavimas turėtų būti patenkintas).

Jeigu registruotas kreditorius ginčija kito registruoto kreditoriaus reikalavimą, šie kreditoriai tampa šalutinio ginčo šalimis. Nemokumo administratoriai, norintys padėti šalutinio ginčo, kuriame jie nedalyvauja, šaliai, turi teisę įsikišti.

Sprendimus dėl užginčytų reikalavimų autentiškumo, sumos ir eiliškumo priima nemokumo teismas.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Nemokaus skolininko turtas monetizuojamas vykdant bankroto procedūrą. Tai reiškia, kad visas nemokaus skolininko turtui priskiriamas turtas paverčiamas pinigais siekiant proporcingai patenkinti kreditorių reikalavimus. Turtą monetizuoja nemokumo administratorius. Šį veiksmą galima atlikti tik tada, kai bankroto įsakymas tampa galutiniu ir surengiamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Turtui, kuriam gresia pavojus gretai išnykti arba sugesti, taikoma išimtis; nemokumo teismas taip pat gali leisti taikyti išimtis kitais pagrindais. Monetizavus turtą išnyksta visi vykdymo dokumento arba arešto orderio padariniai ir kiti su turto realizavimu susiję trūkumai, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip.

Nemokaus skolininko turtas gali būti monetizuojamas:

  • viešame aukcione;
  • parduodant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintas išieškojimo nuostatas;
  • parduodant turtą ne aukcione;
  • teismo antstolio surengtame aukcione.

Jeigu monetizavus turtą gautų pajamų neužtenka visiems reikalavimams patenkinti, nemokumo administratoriui mokamas mokestis ir piniginės išlaidos padengiamos pirmiausia, o tada tenkinami moratoriumui veikiant atsiradę kreditorių reikalavimai, iš kredito finansavimo kylantys kreditorių reikalavimai, tada dengiamos (proporcingos) su turto išlaikymu ir administravimu susijusios išlaidos, tenkinami iš darbo teisės kylantys skolininko darbuotojų reikalavimai, tada tenkinami kreditorių reikalavimai gauti išlaikymą, o galiausiai – reikalavimai gauti kompensaciją už žalą sveikatai. Kiti reikalavimai tenkinami proporcingai.

Kai sprendimas, kuriuo patvirtinama galutinė ataskaita, tampa galutinis, nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui nutarties paskirstyti turtą projektą, nurodydamas, kiek turėtų būti sumokama pagal kiekvieną reikalavimą, išdėstytą peržiūrėtame registruotų reikalavimų sąraše. Tuo pagrindu nemokumo teismas paskelbia nutartį dėl turto paskirstymo, kurioje nustato kreditoriams mokėtinas sumas. Visi į paskirstymo grafiką įtraukti kreditoriai gauna išmokas, proporcingas nustatytai jų reikalavimų sumai. Prieš paskirstant turtą tenkinami dar nepatenkinti reikalavimai, kuriuos galima patenkinti bet kada per bankroto procedūrą, t. y.:

  • reikalavimai turtui – piniginės išlaidos, nemokumo administratoriui mokamas mokestis, su skolininko turto išlaikymu ir administravimu susijusios išlaidos, valstybiniai mokesčiai, rinkliavos, socialinės apsaugos įmokos, įnašai valstybės užimtumo politikai, visuotinio sveikatos draudimo įmokos ir kt.);
  • lygiaverčiai reikalavimai – skolininko darbuotojų reikalavimai pagal darbo teisę, kreditorių reikalavimai kompensuoti žalą sveikatai, vyriausybės reikalavimai ir kt.;
  • apsaugoti reikalavimai.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankroto pabaiga

Kai turtą baigiama monetizuoti, nemokumo administratorius nemokumo teismui pateikia galutinę ataskaitą. Galutinėje ataskaitoje turi būti aprašyti bendri nemokumo administratoriaus veiklos ypatumai ir kiekybiškai išdėstyti jų finansiniai rezultatai. Joje turi būti nurodyta kreditoriams paskirstytina suma ir įvardyti tie kreditoriai, nurodant jų dalis bendroje sumoje. Kartu su galutine ataskaita nemokumo administratorius nemokumo teismui pateikia mokesčio ir išlaidų deklaraciją.

Nemokumo teismas peržiūri nemokumo administratoriaus galutinę ataskaitą bei sąskaitą, ir, surengęs posėdį su nemokumo administratoriumi, ištaiso jų klaidas ir papildo jas praleistais duomenimis. Nemokumo teismas paskelbia proceso šalims peržiūrėtą nemokumo administratoriaus galutinę ataskaitą paskelbdamas ją viešu pranešimu. Kai sprendimas, kuriuo patvirtinama galutinė ataskaita, tampa galutinis, nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui nutarties paskirstyti turtą projektą, nurodydamas, kiek turėtų būti sumokama pagal kiekvieną reikalavimą, išdėstytą peržiūrėtame registruotų reikalavimų sąraše. Tada nemokumo teismas paskelbia nutartį dėl turto paskirstymo, kurioje nustato kreditoriams mokėtinas sumas. Visi į paskirstymo grafiką įtraukti kreditoriai gauna išmokas, proporcingas nustatytai jų reikalavimų sumai. Nutartyje dėl turto paskirstymo nemokumo teismas nustato nemokumo administratoriui įvykdymo terminą, kuris turi būti ne ilgesnis kaip du mėnesiai nuo nutarties dėl turto paskirstymo įsigaliojimo dienos.

Bankroto procedūra baigiama nemokumo administratoriui pateikus ataskaitą apie nutarties dėl turto paskirstymo įvykdymą ir nemokumo teismui priėmus sprendimą baigti bylą. Teismas taip pat nusprendžia baigti bankroto procedūrą tam tikrais kitais įstatymo nustatytais atvejais, pvz., jeigu nustatoma, kad skolininko turto aiškiai nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kai sprendimas baigti bankroto procedūrą tampa galutinis, nemokumo byla baigiama.

Reorganizavimo pabaiga

Reorganizavimas baigiamas nemokumo teismui priėmus sprendimą, kuriuo pripažįstamas reorganizavimo plano arba nemažos jo dalies įvykdymas. Teisės apeliacine tvarka apskųsti šį sprendimą nėra.

Reorganizavimas taip pat gali būti baigiamas nemokumo teismo sprendimu, siekiant reorganizavimą paversti bankrotu – tai daroma įstatymo numatytais atvejais, ypač kai kyla problemų tvirtinant reorganizavimo planą ir jį vykdant. Nemokumo teismas negali priimti sprendimo paversti reorganizavimą bankrotu, jeigu įvykdyti svarbūs reorganizavimo plano aspektai. Teismo sprendimą paversti reorganizavimą bankrotu apeliacine tvarka gali apskųsti skolininkas, reorganizavimo prašiusi šalis, nemokumo administratorius arba kreditorių komitetas. Kai nemokumo teismas nusprendžia reorganizavimą paversti bankrotu, atsiranda su bankroto paskelbimu susiję padariniai, išskyrus atvejus, kai nemokumo teismas savo sprendimu nustato kitokias šio pavertimo sąlygas.

Skolos mažinimo proceso pabaiga

Skolos mažinimo procesas baigiamas nemokumo teismo sprendimu, kuriuo pripažįstamas skolos sumažinimo įvykdymas arba jo neįvykdymas. Teismo sprendimą apeliacine tvarka gali apskųsti skolininkas, nemokumo administratorius arba kreditoriai. Jeigu nemokumo teismas priima sprendimą, kuriuo pripažįstamas skolos sumažinimo įvykdymas, o skolininkas tinkamai ir laiku įvykdo visus įpareigojimus pagal patvirtintą skolos mažinimo metodą, nemokumo teismas prie to sprendimo prideda nutartį, kuria skolininkas atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti dar nepatenkintą reikalavimų, įtrauktų į skolos mažinimo procedūrą, dalį. Tokia nutartis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems po sprendimo dėl nemokumo.

Skolos mažinimo procedūra taip pat gali būti nutraukta teismui atšaukus patvirtintą skolos mažinimo procedūrą. Tada teismas priims sprendimą skolininko nemokumo klausimus spręsti bankroto procedūros tvarka arba nutraukti nemokumo bylą, jei skolininkas yra visiškai nemokus. Patvirtinta skolos mažinimo procedūra gali būti atšaukta įstatyme numatytais atvejais, ypač tada, kai skolininkas nesilaiko skolos mažinimo procedūros sąlygų.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kai baigiama bankroto procedūra, susijusi su fizinio asmens turtu (bet kuriuo metu baigus bankroto procedūrą) arba juridinio asmens turtu (kol juridinis asmuo bus likviduotas išbraukiant jį iš viešo registro), gali būti priimta nutartis dėl arešto ar išieškojimo pagal nustatytą ir skolininko neužginčytą reikalavimą, kuris per bankroto procedūrą nėra patenkinamas. Kai pateikiamas prašymas vykdyti išieškojimą, reikia pateikti tik atitinkamo reikalavimo patvirtinimo per bankroto procedūrą lapą ir patvirtinimo ataskaitą. Ši teisė pagal įstatymą netenka galios praėjus dešimčiai metų nuo bankroto procedūros pabaigos, o senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria baigiama procedūra, įsigaliojimo dienos.

Reorganizavimo atvejais po reorganizavimo plano įsigaliojimo galima priimti nutartį dėl išieškojimo arba arešto ir ją įvykdyti skolininko atžvilgiu, kad būtų išieškota reorganizavimo plane nurodyta reikalavimo suma. Tačiau jeigu reikalavimas yra užginčytas, vykdyti išieškojimą arba areštą įmanoma tik tuo atveju, jeigu nemokumo teismo sprendimas, kuriuo nustatomas reikalavimas, tapo galutinis; šis sprendimas turi būti pridedamas prie prašymo.

Skolos sumažinimo atvejais, kai skolos mažinimo procesas baigiamas, o skolininkas atleidžiamas nuo likusių reikalavimų patenkinimo, nebeįmanoma reikalauti išieškojimo ar arešto priemonėmis patenkinti likusius kreditorių reikalavimus. Nesvarbu, ar kreditorių reikalavimai skolos mažinimo procese buvo iš dalies patenkinti, nesvarbu net ir tai, ar jie užregistravo savo reikalavimus nemokumo byloje.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Išlaidos, pirmiausia nemokumo administratoriui mokamas mokestis ir piniginės išlaidos, turėtų būti padengtos iš turto, t. y. jas turėtų padengti skolininkas.

Kadangi nemokaus skolininko turtas ne visada yra pakankamai didelis išlaidoms padengti, nemokumo teismas, prieš nuspręsdamas dėl prašymo dėl nemokumo, gali nurodyti prašymą dėl nemokumo pateikusiam asmeniui iki nustatyto termino sumokėti nemokumo bylos išlaidų avansą, jeigu jo reikia bylos išlaidoms padengti ir reikiamų išteklių negalima užsitikrinti kitomis priemonėmis. Tai taikytina ir tuo atveju, kai aišku, kad skolininkas neturi jokio turto. Įstatymu yra nustatyta viršutinė tokių avansų riba. Jeigu prašymą dėl nemokumo yra pateikę keli asmenys, jie avansą privalo sumokėti solidariai.

Jeigu išlaidų padengti iš turto neįmanoma, nemokumo bylos išlaidų likutis padengiamas iš avanso, t. y. jas padengia prašymą pateikęs asmuo.

Jeigu išlaidoms padengti avanso neužtenka, išlaidas padengia valstybė, tačiau ne daugiau kaip 50 000 CZK nemokumo administratoriaus atlyginimo ir 50 000 CZK nemokumo administratoriaus piniginių išlaidų.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko teisinių veiksmų, kuriais mažinamos kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės arba pirmenybė teikiama tam tikriems kreditoriams, vykdymo užtikrinimas negalimas. Šios srities veiksmai, kurių skolininkas nesiima, taip pat laikomi teisiniais veiksmais. Tokie veiksmai, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, skirstomi į tris kategorijas: a) teisiniai veiksmai be pakankamo atlygio; b) preferenciniai teisiniai veiksmai, kuriais sudaroma tokia padėtis, kai vienas kreditorius kitų kreditorių nenaudai gauna didesnę savo reikalavimų patenkinimo sumą negu būtų gavęs per bankroto procedūrą; c) teisiniai veiksmai, kuriais skolininkas tyčia sumažina kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, jeigu priešinga sandorio šalis šį ketinimą žinojo arba, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėjo žinoti.

Jei Nemokumo įstatyme nenumatyta kitaip, negalimumas užtikrinti, kad būtų įvykdyti skolininko teisiniai veiksmai (įskaitant tuos, kurie Nemokumo įstatyme aprašyti kaip teisiniai veiksmai, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, ir kuriuos skolininkas įvykdė po to, kai atsiranda padariniai, susiję su nemokumo bylos inicijavimu), nustatomas nemokumo teismo nutartimi dėl ieškinio, kurį pareiškia nemokumo administratorius, užginčydamas skolininko teisinius veiksmus (ieškinys dėl sandorio panaikinimo). Nemokumo administratorius ieškinį dėl sandorio panaikinimo gali pareikšti per metus nuo sprendimo dėl nemokumo įsigaliojimo dienos. Jeigu ieškinys per tą laikotarpį nepareiškiamas, teisė į sandorio panaikinimą išnyksta. Skolininko atlygis, gautas pagal teisinius veiksmus, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, sudaro skolininko turtą, kai nutartis, kuria patenkinamas ieškinys dėl sandorio panaikinimo, tampa galutinė.

Negalimumas užtikrinti teisinio veiksmo vykdymo neturi poveikio šio teisinio veiksmo taikymui. Tačiau nemokumo byloje skolininko atlygis, gautas pagal teisinius veiksmus, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, priskiriamas skolininko turtui. Jeigu skolininko pradinio atlygio, gauto pagal teisinį veiksmą, kurio vykdymo užtikrinimas negalimas, neįmanoma perduoti kaip skolininko turto, turi būti sumokama lygiavertė kompensacija.

Nemokumo teismas neprivalo vadovautis kito teismo ar kitos valdžios institucijos sprendimu, kuriuo nemokumo bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu ar įsipareigojimais, yra niekinis, ir neprivalo vadovautis tokia išvada, jeigu ji padaroma kitokiu būdu. Kol nagrinėjama nemokumo byla, tokio teisinio veiksmo negaliojimą nagrinėja tik nemokumo teismas. Jeigu vėliau galutine nutartimi nustatoma, kad teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu ar įsipareigojimais, yra niekinis, kaip atlygis gauta ekonominė nauda turi būti grąžinta skolininko turtui papildyti.

Jeigu teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu arba įsipareigojimais, pripažįstamas niekiniu teismo nutartimi, kuri tapo galutinė iki nemokumo bylos inicijavimo, nutartyje nurodytas teisinis veiksmas taip pat laikomas niekiniu nemokumo byloje.

Specialios taisyklės dėl tam tikrų kategorijų reikalavimų

Specialios taisyklės taikomos šių kategorijų reikalavimams:

  • reikalavimams skolininko turtui, atsiradusiems po nemokumo bylos inicijavimo arba po moratoriumo paskelbimo;
  • reikalavimams skolininko turtui, atsiradusiems po sprendimo dėl nemokumo priėmimo;
  • reikalavimams, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams skolininko turtui;
  • antraeiliams reikalavimams;
  • skolininko akcininkų arba narių reikalavimams, kylantiems iš jų dalyvavimo įmonėje arba kooperatyve;
  • reikalavimai, kurie visiškai netenkinami nemokumo bylose.
Paskutinis naujinimas: 22/05/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Vokietija

Įvadas

Vokietijoje nemokumui ir nemokumo byloms taikytina teisė reglamentuojama Nemokumo kodekse (vok. Insolvenzordnung, toliau – InsO), kuris įsigaliojo 1999 m. sausio 1 d. Nemokumo kodeksas skiriasi nuo kitų darbo tvarkos taisyklių tuo, kad jame įtvirtintos ne tik procedūrinės, bet ir esminės nuostatos. Pavyzdžiui, nuostatos, kuriomis reglamentuojami nemokumo bylos iškėlimo padariniai, yra esminės nuostatos (InsO 80–147 straipsniai).

Pagrindinis Nemokumo kodekso tikslas – kolektyvinis skolininko kreditorių reikalavimų patenkinimas realizuojant skolininko turtą ir paskirstant iš jo gautas pajamas arba sudarant alternatyvų susitarimą, numatytą nemokumo plane, visų pirma siekiant išlaikyti įmonę veikiančią (InsO 1 straipsnio pirmas sakinys). Kolektyvinis reikalavimų patenkinimas (vok. gemeinschaftliche Befriedigung) reiškia, kad kreditoriams bus atlyginta proporcingai atitinkamiems jų reikalavimams. Be to, nemokumo byla skirta tam, kad sąžiningiems skolininkams būtų suteikta galimybė padengti likusias skolas (InsO 1 straipsnio antras sakinys).

Pagrindinis Vokietijos nemokumo bylos principas, be vienodo požiūrio į kreditorius principo, yra kreditorių autonomijos principas (vok. Gläubigerautonomie). Kreditoriams suteikiamos plačios teisės daryti įtaką bylai, visų pirma susijusios su skolininko turto realizavimo būdais. Kreditoriai taip pat priima sprendimą dėl konkrečios nemokumo bylos formos, nes, be standartinės procedūros, kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, ir paprastiesiems kreditoriams kodekse suteikiama galimybė įgyvendinti savo autonomiją sudarant nemokumo planą, kuriuo galima nukrypti nuo Nemokumo kodekso nuostatų siekiant realizuoti nemokaus skolininko turtą, paskirstyti gautas sumas atitinkamoms šalims, nustatyti nemokumo bylos eigą ir skolininko atsakomybę užbaigus bylą. Nemokumo planas ypač svarbus, jei įmonė reorganizuojama, nors juo taip pat gali būti vadovaujamasi likviduojant įmonę.

Vokietijos nemokumo bylų teisei taip pat būdingas vienovės principas. Tai reiškia, kad Įstatyme dėl reorganizavimo ir likvidavimo (vok. Gesetz für Sanierung und Liquidation) jokia atskira procedūra nenumatyta. Ir reorganizavimas, ir likvidavimas gali būti vykdomas taikant standartinę procedūrą arba nemokumo plano procedūrą.

Kai įmonė reorganizuojama, dėmesys taip pat atkreipiamas į Įstatymą dėl įmonių stabilizavimo ir restruktūrizavimo sistemos (Gesetz über den Stabilisierungs- und Restrukturierungsrahmen für Unternehmen, taip pat vadinamą Unternehmensstabilisierungs- und -restrukturierungsgesetz arba StaRUG), kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. StaRUG numatyta įvairių priemonių, kurias taikant sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios dar nėra nemokios ar pernelyg įsiskolinusios, suteikiama galimybė būti reorganizuotoms pagal daugumos kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą, neiškeliant nemokumo bylos pagal InsO. Nuo 2022 m. liepos 17 d. taip pat galima pateikus prašymą vykdyti bylą pagal StaRUG viešai, t. y. informacija apie teismo paskyrimų ir teisminių sprendimų procedūrą, vietą ir laiką skelbiama restruktūrizavimo portale pagal StaRUG 84–86 straipsnius. Todėl tokia byla taip pat atitinka nemokumo byloms keliamas sąlygas pagal 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 1 straipsnio 1 dalį (toliau – ES nemokumo reglamentas).

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo byla gali būti iškelta dėl bet kurio juridinio ar fizinio asmens turimo turto, net jei šis asmuo nesiverčia komercine ar savarankiškai dirbančio asmens veikla (fiziniai asmenys, kurie nevykdo tokios veiklos, vadinami vartotojais). Nemokumo byla taip pat gali būti pradėta dėl juridinio asmens statuso neturinčios ūkinės bendrijos (pvz., tikrosios ūkinės bendrijos (vok. offene Handelsgesellschaft), komanditinės ūkinės bendrijos (vok. Kommanditgesellschaft) turto arba dėl atskiro fondo turto, pavyzdžiui, mirusio asmens turto. Viešosios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims taikoma specialioji InsO 12 straipsnio nuostata, kurioje nurodyta, kad nemokumo byla negali būti pradėta dėl Federacinei vyriausybei arba Žemei (vok. Land) priklausančio turto (InsO 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo byla keliama tik pagal prašymą, to savaime negali padaryti joks viešasis subjektas. Prašymą gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Siekiant apsaugoti teismą ir skolininką nuo per anksti pateikiamų prašymų arba prašymų, teikiamų siekiant vienintelio tikslo – sukelti žalą, prašymą pateikiantis kreditorius privalo įtikinamai įrodyti, kad esama pagrindo nemokumui ir kad skolininkui pareikštas reikalavimas iš tikrųjų priklauso kreditoriui.

Jei nemoki tampa ribotos atsakomybės bendrovė, prašymą turi pateikti jos valdymo organai, nes kitaip jiems bus skiriamos sankcijos. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas, kreditoriai gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jei sunkumų patiriantys skolininkai veikė nusikalstamai, tam tikromis aplinkybėmis jie patys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso (vok. Strafgesetzbuch) 283 straipsnis ir paskesni straipsniai).

Paprastai nemokumo byla pradedama dėl nepajėgumo mokėti. Skolininkas laikomas negalinčiu susimokėti skolų, jei jis negali įvykdyti mokėjimo prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjo. Paprastai nemokumas preziumuojamas, jei skolininkas nustojo vykdyti mokėjimus (InsO 17 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas yra juridinis asmuo arba bendrovė, kurios nė vienas partneris nėra neribotos atsakomybės fizinis asmuo, byla taip pat gali būti pradėta dėl per didelio įsiskolinimo. Skolininkas yra per daug įsiskolinęs, jei jo turtas nebepadengia esamų įsipareigojimų, nebent konkrečiomis aplinkybėmis labai tikėtina, kad įmonė toliau tęs veiklą dar 12 mėnesių (InsO 19 straipsnio 2 dalis). Jei, atsižvelgiant į aplinkybes, labai tikėtina, kad įmonė tęs veiklą, į tai būtina atsižvelgti nustatant skolininko turto vertę. Prašymą taip pat gali pateikti skolininkas, kuris nebėra pajėgus mokėti (InsO 18 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas nepajėgiu mokėti, jei tikėtina, kad jis negalės įvykdyti esamų mokėjimo prievolių tą dieną, kai baigiasi jų įvykdymo terminas (InsO 18 straipsnio 2 dalis). Siekiant įvertinti, ar skolininkas yra nepajėgus mokėti, paprastai remiamasi 24 mėnesių prognozavimo laikotarpiu. Kad byla būtų pradėta, taip pat būtina užtikrinti nemokumo bylos finansavimą. Todėl prašymas iškelti nemokumo bylą bus atmestas, jei skolininko turto veikiausiai nepakaks bylos išlaidoms padengti (InsO 26 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys).

Jei sąlygos yra įvykdomos, teismas, atsakingas už nemokumo bylą, arba nemokumo bylų teismas (vok. Insolvenzgericht) priima sprendimą iškelti bylą ir jis paskelbiamas. Teismas viešai paskelbia šią informaciją internete (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.insolvenzbekanntmachungen.de/). Priimdamas sprendimą iškelti bylą, teismas paragina paprastuosius kreditorius pareikšti reikalavimus nemokumo administratoriui per nustatytą laikotarpį. Jis nustato susirinkimo dieną ir šiame susirinkime kreditoriai, remdamiesi nemokumo administratoriaus ataskaita, priima sprendimą dėl nemokumo bylos eigos ir nustato patikrinimui skirto teismo posėdžio, per kurį bus tikrinami pareikšti reikalavimai, datą (InsO 29 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau nurodyta įžangoje, Nemokumo kodekse nenumatytos atskirų rūšių bylos, taikomos reorganizavimui ir likvidavimui. Be standartinės procedūros, kodekse suteikiama galimybė sudaryti nemokumo planą, kuriuo remiantis būtų vykdomas likvidavimas arba reorganizavimas.

Nemokumo bylų teismui gali užtrukti patikrinti, ar yra įvykdytos nemokumo bylos iškėlimo sąlygos, todėl teismas iš pradžių taiko visas laikinąsias apsaugos priemones, kurios atrodo būtinos, kad nepasikeistų skolininko finansinė padėtis ir dėl to nebūtų pakenkta kreditoriams, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo (InsO 21 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Praktiškai teismas paskiria laikinąjį nemokumo administratorių (vok. vorläufiger Insolvenzverwalter), kuris gali būti „silpnas“ arba „stiprus“. Jei paskiriamas „silpnas“ laikinasis nemokumo administratorius, skolininkas išlaiko teisę disponuoti turtu, o teismas nustato atskiras administratoriaus pareigas, tačiau jos negali būti platesnės nei „stipraus“ laikinojo nemokumo administratoriaus pareigos (InsO 22 straipsnio 2 dalies antras sakinys). Pavyzdžiui, teismas gali nurodyti, kad skolininkas gali realizuoti turtą tik pritarus administratoriui. Priešingai nei tuo atveju, kai paskiriamas stiprus laikinasis nemokumo administratorius, paskiriant silpną laikinąjį nemokumo administratorių nagrinėjami teisiniai ginčai nenutrūksta (1999 m. birželio 21 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo Nr. II ZR 70/98 4 punktas). Laikinasis nemokumo administratorius yra „stiprus“, jei teismas nustato bendrą draudimą skolininkui realizuoti turtą, todėl teisė valdyti skolininko turtą ir juo disponuoti suteikiama administratoriui (InsO 22 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys).

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtas (vok. Insolvenzmasse) apima turtą, kuris skolininkui priklauso bylos iškėlimo metu, ir turtą, kurį jis naujai įsigijo bylos nagrinėjimo metu (t. y. kol byla užbaigiama ar nutraukiama). Nemokaus skolininko turtas neapima griežtai asmeninių skolininko teisių ir daiktų, kurių negalima areštuoti, nes į juos taip pat negali būti nukreiptas atskiras vykdymas. Pavyzdžiui, uždirbtos pajamos yra nemokaus skolininko turto dalis tik tiek, kiek jos viršija minimalias skolininko pragyvenimui skirtas lėšas. Turtas, kuriam nemokumo administratorius panaikino areštą, taip pat priskiriamas skolininko turtui, kurio negalima areštuoti.

Vokietijos teisėje teisė valdyti nemokaus skolininko turtą ir teisė juo disponuoti iš esmės perduodama nemokumo administratoriui nuo bylos iškėlimo momento (išimtis taikoma, kai skolininkas savarankiškai valdo turtą (vok. Eigenverwaltung), InsO 270 straipsnis ir paskesni straipsniai), todėl pareiga suteikti įkaitą paskolos davėjams, suteikiantiems finansavimą skolininkui, pavyzdžiui, tenka nemokumo administratoriui. Kalbant apie labai svarbius sandorius, pavyzdžiui, paskolos sutarties sudarymą, dėl kurio nemokaus skolininko turtui užkraunama reikšminga našta, nemokumo administratoriui reikalingas kreditorių susirinkimo arba paskirto kreditorių komiteto sutikimas (InsO 160 straipsnis). Įsipareigojimai dėl paskolų ir kiti įsipareigojimai, kuriuos sudarė nemokumo administratorius, yra siejami su nemokaus skolininko turtu ir tenkinami iš šio turto pirmumo tvarka, t. y. prieš patenkinant paprastųjų kreditorių reikalavimus. Taip užtikrinama, kad po nemokumo bylos iškėlimo sutarties šalys bus pasirengusios turėti verslo reikalų su nemokiu skolininku.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Kadangi nuo nemokumo bylos iškėlimo pradžios nemokumo administratoriui paprastai tenka svarbus vaidmuo (išimtis taikoma, kai skolininkas pats valdo turtą), šiuo bylos etapu nemokumo bylų teismas iš esmės turi priežiūros ir vadovavimo įgaliojimus (žr. InsO 58 ir 76 straipsnius) (be specialiųjų įgaliojimų, pavyzdžiui, suteikiamų per nemokumo plano procedūrą arba jei skolininkas pats valdo turtą). Iškėlus nemokumo bylą, esminius sprendimus (turto realizavimo, likvidavimo, reorganizavimo ir nemokumo plano) paliekama priimti kreditoriams. Tačiau teismas turi specialiuosius įgaliojimus ir užduotis bylos iškėlimo etape. Jis priima sprendimą dėl bylos iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo. Teismas taip pat atsako už nemokumo administratoriaus priežiūrą. Jis prižiūri tik nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumą, tačiau netikrina, ar jie tikslingi, ir negali duoti administratoriui nurodymų. Siekiant paspartinti nemokumo bylą, nemokumo bylą nagrinėjančio teismo sprendimus galima apskųsti tik tais atvejais, kai kodekse numatyta tiesioginio apeliacinio skundo galimybė (vok. sofortige Beschwerde) (žr. InsO 6 straipsnio 1 dalį). Tiesioginį apeliacinį skundą galima paduoti pačiam nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui arba už nemokumo bylų teismą aukštesnės instancijos apygardos teismui (vok. Landgericht) raštu arba žodžiu teismo kanceliarijoje (vok. Geschäftstelle). Tiesioginis apeliacinis skundas neturi stabdomojo poveikio. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas arba nemokumo bylų teismas gali nurodyti laikinai sustabdyti vykdymą.

Nemokumo administratorius yra svarbiausias nemokumo bylos dalyvis. Nemokumo administratoriais gali būti skiriami tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys (InsO 56 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Visų pirma paskyrimui į nemokumo administratoriaus pareigas yra tinkami teisininkai, apskaitininkai ar patarėjai mokesčių klausimais. Iškėlus nemokumo bylą, teisė valdyti skolininko turtą ir juo disponuoti suteikiama nemokumo administratoriui (InsO 80 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius turi atskirti turtą, kurį jis nustato esant iškėlus nemokumo bylą, nuo viso kito turto, kuris nepriklauso skolininkui. Jis taip pat turi skolininko turtui priskirti tas dalis, kurios priskiriamos skolininko turtui pagal prievolių teisę, tačiau kurios dar nebuvo įtrauktos į skolininko turtą nemokumo bylos iškėlimo metu. Šitaip nustatytas skolininko turtas yra laikomas nemokaus skolininko turtu (vok. Insolvenzmasse, InsO 35 straipsnis), kurį realizuos nemokumo administratorius ir iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Kitos nemokumo administratoriaus pareigos:

  • darbo užmokesčio išmokėjimas nemokaus skolininko darbuotojams;
  • sprendimo priėmimas dėl to, ar toliau tęsti vykstančius teisinius ginčus, ar juos nutraukti (InsO 85 straipsnis ir paskesni straipsniai), ir kaip elgtis su iki galo neįvykdytomis sutartimis (InsO 103 straipsnis ir paskesni straipsniai);
  • parengti turto ir įsipareigojimų ataskaitą (InsO 153 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys);
  • ginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti prieš iškeliant nemokumo bylą ir kurie gali būti nepalankūs paprastiesiems kreditoriams (InsO 129 straipsnis ir paskesni straipsniai).

Nemokumo administratorių prižiūri nemokumo bylų teismas (InsO 58 straipsnio 1 dalis). Jei įsteigiamas kreditorių komitetas, jis teikia paramą ir stebi, kaip nemokumo administratorius vykdo savo pareigas (InsO 69 straipsnio pirmas sakinys).

Iškėlus nemokumo bylą, kai teisė disponuoti skolininko turtu suteikta nemokumo administratoriui, jis gali iš esmės laisvai disponuoti nemokaus skolininko turtu. Labai svarbiems sandoriams, pavyzdžiui, įmonės ar visų atsargų pardavimui, taikomi apribojimai. Tokiems ypatingos svarbos sandoriams reikalingas kreditorių susirinkimo arba kreditorių komiteto pritarimas. Tačiau pritarimo reikalavimo pažeidimas neturi poveikio tretiesiems asmenims ir sukelia tik administratoriaus atsakomybę. Administratorius taip pat privalo vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą likviduoti įmonę arba tęsti jos veiklą (InsO 157 ir 159 straipsniai).

Jei nemokumo administratorius nederamai pažeidžia jam pagal Nemokumo kodeksą tenkančius įpareigojimus, jis privalo atlyginti žalą visoms bylos šalims (InsO 60 straipsnio 1 dalis). Kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Nemokumo administratorius turi atlyginti kiekvienos bylos šalies patirtą žalą, jei jis tyčia pažeidžia jam pagal šį kodeksą tenkančias pareigas. Jis turi elgtis taip, kaip to galima tikėtis iš tinkamo ir rūpestingo nemokumo administratoriaus.“

Nemokumo administratorius turi teisę gauti užmokestį už savo pareigas ir atitinkamų išlaidų atlyginimą (InsO 63 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Darbo užmokestis reglamentuojamas Nemokumo administratoriaus darbo užmokesčio taisyklėse (vok. Insolvenzrechtsvergütungsverordnung, toliau – InsVV) ir nustatomas pagal nemokaus skolininko turtą, esantį tuo metu, kai užbaigiama nemokumo byla. Taisyklėse numatyti pagal skalę suskirstyti standartiniai įkainiai, tačiau jie gali būti padidinti atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus pareigų dydį ir sunkumą.

Net ir po nemokumo bylos iškėlimo skolininkas, kuriam pareiškiami paprastųjų kreditorių reikalavimai, išlieka realizuotino turto savininkas (InsO 38 ir 39 straipsniai). Iš esmės jis yra atsakingas visu savo turtu. Tačiau teisė valdyti turtą ir juo disponuoti nemokumo bylos apimtyje suteikiama nemokumo administratoriui. Skolininko prašymu teismo sprendimu dėl bylos iškėlimo skolininkas taip pat gali būti įpareigojamas pats valdyti savo turtą pagal InsO 270 straipsnį ir paskesnius straipsnius. Prie savo prašymo skolininkas turi pridėti skolininko turto valdymo planą, kuris išsamiai apibūdintas InsO 270a straipsnyje. Toks įpareigojimas skiriamas, jeigu skolininko turto valdymo planas yra nuoseklus ir išsamus ir nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios suponuotų, kad skolininko turto valdymo planas iš esmės pagrįstas neteisingais faktais (InsO 270b straipsnio 1 dalis ir 270f straipsnio 1 dalis). Be to, negali būti taikomas nė vienas iš pagrindų nutraukti laikinąją skolininko turto valdymo priemonę, nustatytą 270e straipsnyje (InsO 270b straipsnio 1 dalis). Iš esmės šiuo atveju taip pat taikomos bendrosios nemokumo teisės nuostatos (InsO 270 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Tačiau, kai skolininkas pats valdo savo turtą, jis išlaiko teisę valdyti turtą ir juo disponuoti, kuria naudojasi prižiūrimas teismo paskirto stebėtojo (vok. Sachverwalter) (InsO 270 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Kai skolininkas pats valdo turtą, įgaliojimus, kurie paprastai suteikiami nemokumo administratoriui, įgyvendina skolininkas ir stebėtojas.

Iškėlus nemokumo bylą, skolininkui tenka daug pareigų teikti informaciją ir bendradarbiauti. Tačiau kartu skolininkas turi teisę dalyvauti byloje.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

InsO 94 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose reglamentuojamas klausimas, ar paprastasis kreditorius gali įskaityti reikalavimą nemokiam skolininkui. Kodekse daromas esminis skirtumas pagal tai, ar įskaitymo galimybė jau buvo nemokumo bylos iškėlimo metu, ar ši galimybė atsirado jau vėliau. Pirmuoju atveju įskaitymas iš esmės leidžiamas, o tai reiškia, kad paprastieji kreditoriai neprivalo registruoti reikalavimo siekdami įtraukti jį į skolų sąrašą (vok. Tabelle), tačiau jų reikalavimas gali būti patenkintas jiems apie įskaitymą pranešus nemokumo administratoriui. Tačiau pranešimas apie įskaitymą negalioja, jei kreditorius įgijo galimybę įskaityti reikalavimą remdamasis sandoriu, kurį galima pripažinti negaliojančiu (InsO 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Antruoju atveju, jei įskaitymo galimybė atsirado vėliau, reikia atskirti:

  • jei bylos iškėlimo metu reikalavimas, kuriam taikomas įskaitymas, jau buvo, tačiau dar nebuvo suėjęs jo įvykdymo terminas, dar nebuvo numatytas panašus atlygis arba jis vis dar buvo sąlyginis, įskaitymą leidžiama taikyti po bylos iškėlimo, kai tik pašalinama įskaitymą atlikti trukdanti kliūtis.
  • Jei tuo metu, kai byla buvo iškelta, reikalavimas dar nebuvo nustatytas, arba jeigu kreditorius įgijo reikalavimą skolininkui tik po bylos iškėlimo, įskaitymas draudžiamas pagal InsO 96 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, todėl skolininkas gali reikalauti, kad kreditorius įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus nemokaus skolininko turto naudai, o kreditorius gali užregistruoti savo reikalavimą, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą, ir jis bus patenkintas tik nustatyta dalimi.

Jei kreditorius neperėmė reikalavimo iš kito kreditoriaus po nemokumo bylos iškėlimo, o pats jį įgijo po bylos iškėlimo, pavyzdžiui, sudarydamas sutartį su nemokumo administratoriumi, jis turi teisę į įskaitymą kaip nemokaus skolininko turto kreditorius.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylų sukeliami padariniai esamoms sutartims Vokietijos teisėje reglamentuojami InsO 103 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose. Iš esmės, iškėlus nemokumo bylą, esami sutartiniai santykiai gali nutrūkti arba tęstis toliau, arba nemokumo administratoriui suteikiama galimybė pasirinkti, ar vykdyti sutartį, ar ją nutraukti.

Kai kurių sandorių atveju nemokumo bylų padariniai aiškiai reglamentuoti įstatymo (InsO 103–118 straipsniai). Pavyzdžiui, užsakymai, darbo ar paslaugų teikimo sutartys arba leidimai imtis veiksmų dėl nemokaus skolininko turto dalies nustoja galioti iškėlus nemokumo bylą, o sutartys, kurias skolininkai sudarė dėl turto nuomos, ir darbo sutartys galioja toliau ir yra privalomos nemokaus skolininko turto atžvilgiu.

Kalbant apie sutartis, kurių skolininkas ir kita šalis neįvykdė arba kurias nevisiškai įvykdė, InsO 103 straipsnio 1 dalyje nemokumo administratoriui suteikiama teisė pasirinkti, ar vykdyti sutartį, ar ne. Jei nemokumo administratorius nusprendžia vykdyti sutartį iš nemokaus skolininko turto, kreditoriaus priešinis reikalavimas turi būti tenkinamas pirmumo tvarka, nes pagal InsO 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra iš nemokaus skolininko turto išieškotina skola. Jei nemokumo administratorius nusprendžia nevykdyti sutarties, jis daugiau nieko negali reikalauti pagal šią sutartį. Kreditorius gali reikalauti atlyginti žalą už sutarties nevykdymą tik kaip paprastasis kreditorius, užregistruodamas savo reikalavimą, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą (InsO 103 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys). Jei nemokumo administratorius nepriima sprendimo, sutarties šalis gali jo prašyti pasirinkti. Tokiu atveju administratorius turi nedelsdamas paskelbti, ar jis ketina reikalauti sutarties vykdymo. Jei jis to nepadaro, jis nebegali reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma. Kalbant apie finansines paslaugas ir terminuotus sandorius, pagal kodeksą administratoriui neleidžiama pasirinkti (InsO 104 straipsnis).

Jei sutartinių santykių baigtis konkrečiai nereglamentuota InsO 103–118 straipsniuose, sutartis galioja net ir po nemokumo bylos iškėlimo.

Sutartyse esančių nutraukimo sąlygų patikimumas prieštaringas. Atspirties taškas yra InsO 119 straipsnio nuostata, kurioje nurodyta, kad susitarimai, kuriais atmetamas arba apribojamas 103 straipsnio ir paskesnių straipsnių taikymas, negalioja. Pagal šią nuostatą leidžiamos nutraukimo sąlygos, nepriklausančios nuo nemokumo ir nesusietos su nemokumo bylos iškėlimu ar prašymų pateikimu, tačiau susijusios su skolininko neatsiskaitymu. Tačiau nutraukimo sąlygos, kurios priklauso nuo nemokumo, yra problemiškos, visų pirma atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 15 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo (vok. Bundesgerichtshof) sprendimą (IX ZR 169, 11, BGHZ, 195, 348). Tame sprendime teismas nustatė, kad energijos tiekimo sutartyje esanti nutraukimo sąlyga, kuri priklausė nuo nagrinėjamo nemokumo, negalioja. Tačiau teismas nurodė, kad nutraukimo sąlygos, priklausančios nuo nemokumo, nelaikomos negaliojančiomis per se: leidžiamos nutraukimo sąlygos, atitinkančios galimybę nutraukti sutartį įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nuo nemokumo priklausančių nutraukimo sąlygų klausimas kol kas nėra galutinai išspręstas. Specialios taisyklės, taikomos finansinių paslaugų ir terminuotų sandorių sutartinėms sprendimo sąlygoms, nustatytos InsO 104 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Jei skolininkas ir kreditorius pagal bendrąsias teisės normas susitarė neleisti perleidimo, šis susitarimas taip pat yra privalomas nemokumo administratoriui. Tačiau komerciniuose sandoriuose toks perleidimo draudimas dažnai būna neveiksmingas, nes net jei sutartyje susitariama dėl perleidimo draudimo, piniginio reikalavimo perleidimas vis dėlto galioja, jei skolininkas ir kreditorius yra prekiautojai (Prekybos kodekso (vok. Handelsgesetzbuch) 354a straipsnio 1 dalis).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Kadangi nemokumo bylos tikslas – lygiomis teisėmis patenkinti visų kreditorių reikalavimus, InsO 87 straipsnyje paaiškinta, kad paprastiesiems kreditoriams leidžiama užtikrinti savo reikalavimų vykdymą tik pagal nemokumo byloms taikomas nuostatas. Todėl iškėlus nemokumo bylą neleidžiamas vykdymo užtikrinimas, tad paprastiesiems kreditoriams neleidžiama nukreipti savo reikalavimų į nemokaus skolininko turtą arba į kitą skolininko turtą (InsO 89 straipsnio 1 dalis). Vykdymo užtikrinimo draudimo privaloma laikytis pagal įstatymą, todėl jau pradėtas vykdymo užtikrinimas savaime sustabdomas, neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius žinojo apie bylos iškėlimą ir ar skolininkas prašė sustabdyti vykdymą.

InsO 88 straipsnyje numatyta, kad bylos iškėlimas turi atgalinį poveikį (vok. Rückschlagsperre) anksčiau taikytoms vykdymo užtikrinimo priemonėms, ir nurodyta, kad teisės į turtą, kuriuo užtikrinama prievolė, įgytos dėl vykdymo užtikrinimo per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo arba po šio prašymo pateikimo, po nemokumo bylos iškėlimo gali netekti galios. Šiuo atveju taip pat nesvarbu, ar kreditorius žinojo apie ketinimą pateikti prašymą iškelti nemokumo bylą.

Jei užstatas įgytas dėl vykdymo užtikrinimo priemonės prieš pateikiant prašymą iškelti nemokumo bylą, pagal InsO 88 straipsnio 1 dalį užstatas galioja, tačiau tam tikromis sąlygomis jį galima ginčyti (2004 m. sausio 22 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas IX ZR 39/03).

Nuo nemokumo bylos iškėlimo skolininkas praranda galimybę būti bylos šalimi savo turto interesais. Ši teisė suteikiama nemokumo administratoriui, kuris dėl savo pareigų turi teisę būti bylos šalimi. Todėl nemokumo administratorius gali savo vardu reikšti reikalavimus, siejamus su nemokaus skolininko turtu.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kadangi nuo bylos iškėlimo nemokus skolininkas praranda teisę pareikšti ieškinį, nagrinėjama byla, jei ji susijusi su nemokaus skolininko turtu, iš pradžių sustabdoma (Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, toliau – ZPO) 240 straipsnio pirmas sakinys).

Jei skolininkas yra ieškovas (pavyzdžiui, jei byloje skolininkas yra ieškovas arba jis pateikia prieštaravimus dėl jau vykdytino reikalavimo), nemokumo administratorius gali tęsti bylą arba atsisakyti tai daryti (InsO 85 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Jei jis sutinka, byla tęsiama toliau. Jei jis nesutinka, turtas atskiriamas nuo nemokaus skolininko turto ir bylą gali toliau tęsti skolininkas arba atsakovas (InsO 85 straipsnio 2 dalis).

Jei skolininkas yra atsakovas, reikia atskirti: jei nemokumo bylos iškėlimo metu nagrinėjamas ieškinys dėl reikalavimo, patenkančio į nemokumo bylos sritį, reikalavimą būtina užregistruoti, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą (žr. InsO 87 straipsnį). Jei nemokumo administratorius ar paprastasis kreditorius prieštarauja, reikalavimas nustatomas atnaujinant sustabdytą bylą (InsO 180 straipsnio 2 dalis).

Kita vertus, jei reikalavimas nepatenka į nemokumo bylos sritį, tačiau, pavyzdžiui, tai yra reikalavimas dėl atleidimo nuo prievolės arba skolos, siejamos su nemokaus skolininko turtu, bylą gali toliau tęsti nemokumo administratorius arba ieškovas (InsO 86 straipsnis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kaip jau paaiškinta įžangoje, Nemokumo kodekse kreditoriams suteikiama galimybė daryti didelę įtaką nemokumo bylai. Kreditoriai savo teises įgyvendina per kreditorių susirinkimą (vok. Gläubigerversammlung, InsO 74 straipsnis ir paskesni straipsniai) arba kreditorių komitetą (vok. Gläubigerausschuss), kurį gali pasirinktinai įsteigti kreditorių susirinkimas (InsO 68 straipsnis ir paskesni straipsniai). Kreditorių susirinkimas yra centrinis organas, per kurį kreditoriai priima sprendimus, o kreditorių komitetas yra organas, per kurį jie vykdo priežiūrą. Kreditorių susirinkimą šaukia nemokumo bylų teismas (InsO 74 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys), kuris jam ir pirmininkauja (InsO 76 straipsnio 1 dalis). Visi privilegijuotieji ir paprastieji kreditoriai, nemokumo administratorius, kreditorių komiteto nariai ir skolininkas turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime (InsO 74 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Kreditorių susirinkimo sprendimai visada priimami paprasta balsų dauguma, o daugumą lemia ne balsų skaičius, bet balsuojančių kreditorių turimų reikalavimų suma (InsO 76 straipsnio 2 dalis). Jei įmonė viršija tam tikrus dydžio kriterijus, nemokumo bylų teismas turi paskirti laikinąjį kreditorių komitetą dar prieš iškeliant nemokumo bylą (InsO 22a straipsnis). Šis komitetas dalyvauja skiriant nemokumo administratorių ir priimant sprendimus dėl skolininko įpareigojimo pačiam valdyti turtą (InsO 56a straipsnis ir 270b straipsnio 3 dalis).

Kreditorių susirinkimo svarbą rodo tai, kad jis sprendžia, kaip toliau turi vykti byla, ypač kaip turi būti realizuotas skolininko turtas. Kitos kreditorių susirinkimo pareigos:

  • kito nemokumo administratoriaus rinkimas (InsO 57 straipsnio pirmas sakinys);
  • nemokumo administratoriaus priežiūra (InsO 66, 79 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  • sprendimas nutraukti įmonės veiklą arba ją tęsti (InsO 157 straipsnis);
  • tam tikrų nemokumo administratoriaus sudarytų ypatingos svarbos sandorių patvirtinimas (InsO 160 straipsnio 1 dalis).

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Dėl nemokumo administratoriaus įgaliojimų dėl nemokaus skolininko turto žr. atsakymą į klausimą „Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?“

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

  1. Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą

Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą (vok. aussonderungsberechtigte Gläubiger, toliau – kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą) turi teisę reikalauti atskirti turtą iš nemokaus skolininko turto pagal in rem arba in personam teisę (InsO 47 straipsnio pirmas sakinys). Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą, nėra paprastieji kreditoriai, todėl jie neprivalo registruoti savo reikalavimų, kad jie būtų įtraukti į reikalavimų sąrašą, bet gali užtikrinti jų vykdymą pareikšdami ieškinį pagal bendrąsias teisės normas (InsO 47 straipsnio antras sakinys). Tačiau jie pareiškia šį ieškinį ne skolininkui, o nemokumo administratoriui, kuris dėl savo pareigų veikia kaip šalis. Teisė į turto atskyrimą gali būti kildinama iš turto nuosavybės teisės (jei ši nuosavybės teisė nėra perduota kaip užstatas, nes dėl to savininkas tampa tik kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrintas (InsO 51 straipsnio 1 punktas)) arba iš paprasto teisės išlaikymo, taip pat iš restitucijos reikalavimo pagal prievolių teisę (pvz., nuomotojas prieš nuomininką).

  1. Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti (vok. absonderungsberechtigte Gläubiger, toliau – kreditoriai, turintys teisę į atskirą reikalavimų patenkinimą), – tai tie kreditoriai, kurie turi teisę į jų reikalavimų patenkinimą pirmumo tvarka iš nemokaus skolininko turtui priskiriamo realizuoto turto. Šie kreditoriai nedalyvauja reikalavimų patikros procedūroje, tačiau jiems teikiama pirmenybė, nes jie turi teisę į reikalavimų patenkinimą iš pajamų, gautų realizavus turtą, prieš kitus žemiau eilėje esančius kreditorius arba paprastuosius kreditorius, kurių reikalavimai neužtikrinti. Bet kuris likutis, likęs iš realizuoto turto, priskiriamas nemokaus skolininko turtui ir tik jis gali būti naudojamas kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Šio pobūdžio užtikrinimo teisė gali būti kildinama, be kita ko, iš kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, kilnojamojo daikto įkeitimo arba nuosavybės teisės, įgytos dėl užtikrinimo (InsO 49, 50 ir 51 straipsniai).

Jei gautų pajamų nepakanka kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti, reikalavimams patenkinti ir kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti, pateikia skolininkui reikalavimą ne tik dėl in rem teisės, bet ir dėl in personam teisės, be užtikrinto reikalavimo jis gali reikalauti ir proporcingo išieškojimo iš nemokaus skolininko turto įregistruodamas savo asmeninę teisę (tokia apimtimi, kokia ji nėra įgyvendinta), kad ji būtų įtraukta į skolų sąrašą (InsO 52 straipsnio antras sakinys).

  1. Kreditoriai, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą

Kreditoriai, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą (vok. Massegläubiger), neprivalo registruoti savo reikalavimų, kurie patenkinami iš anksto. Pagal InsO 53 straipsnį į skolininko turtą nukreipiamos skolos apima nemokumo bylos išlaidas ir kitus administratoriaus po bylos iškėlimo sukurtus įsipareigojimus, susijusius su nemokumo valdymu (pvz., reikalavimus dėl įmonėje vis dar dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio arba teisininko, kurį pasiliko nemokumo administratorius siekdamas reikalavimų nemokiam skolininkui įvykdymo užtikrinimo teismuose, reikalavimai). Šie reikalavimai tenkinami pirmumo tvarka, nes nemokumo administratorius gali tinkamai vykdyti procedūrą tik tada, jei jis gali prisiimti naujus įsipareigojimus, kurių įvykdymą galima visiškai užtikrinti. Be to, įsipareigojimai, susiję su nepagrįstu praturtėjimu iš nemokaus skolininko turto, taip pat tam tikri įsipareigojimai, susiję su laikinąja nemokumo byla, yra siejami su nemokaus skolininko turtu.

  1. Paprastieji kreditoriai

Reikalavimų tikrinimo procedūroje dalyvauja tik paprastieji kreditoriai (vok. Insolvenzgläubiger) (InsO 174 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Pagal InsO 38 straipsnį paprastieji kreditoriai yra visi asmeniniai kreditoriai su pagrįstais reikalavimais skolininkui, turimais nemokumo bylos iškėlimo dieną. InsO 39 straipsnio 1 dalyje išvardytų subordinuotųjų paprastųjų kreditorių (vok. nachrangige Insolvenzgläubiger) reikalavimai turi būti pareikšti tik jei to konkrečiai prašo nemokumo bylų teismas (InsO 174 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys). Subordinuotieji reikalavimai nemokiam skolininkui tenkinami po kitų paprastųjų kreditorių reikalavimų. Pavyzdžiui, tai gali būti baudos, taip pat palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, skaičiuojami paprastųjų kreditorių reikalavimams nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimai turi būti raštu pateikti nemokumo administratoriui per laiką, kurį nustato sprendime iškelti nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, nurodant reikalavimo pagrindą ir sumą, taip pat pateikiant reikalavimą įrodančius dokumentus (InsO 174 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakinys ir 2 dalis). Tačiau net ir pateikus reikalavimą pavėluotai, jis vis tiek bus nagrinėjamas (InsO 177 straipsnis). Nemokiam asmeniui turi būti pateikiami visi reikalavimai, nesvarbu, ar pagrindiniams teisiniams santykiams taikoma civilinė teisė, ar viešoji teisė (pavyzdžiui, mokesčių prievolės).

Užsienio kreditoriams taikomi specialūs reikalavimai: pagal ES nemokumo reglamento 55 straipsnį užsienio kreditoriai gali teikti reikalavimus naudodami standartinę reikalavimų formą. Reikalavimai gali būti pateikiami bet kuria ES institucijų oficialiąja kalba. Tačiau kreditoriui gali tekti pateikti vertimą į oficialiąją nemokumo bylos iškėlimo valstybės narės kalbą arba į kitą kalbą, kuri, valstybės nurodymu, yra priimtina. Iš esmės reikalavimus reikia pateikti per nemokumo bylos iškėlimo valstybės teisės aktuose nurodytą terminą. Užsienio kreditorių atveju šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo paskelbimo apie nemokumo bylos iškėlimą nemokumo bylos iškėlimo valstybės nemokumo registre.

Nemokumo administratorius privalo kiekvieną tinkamai pareikštą reikalavimą įrašyti į skolų sąrašą (vok. Tabelle). Šiame etape reikalavimo turinys netikrinamas. Reikalavimai tikrinami, jų suma ir eilė nustatoma tik nemokumo bylų teismo surengtame patikrinimui skirtame posėdyje (InsO 176 straipsnio pirmas sakinys). Jei nemokumo administratorius ar paprastasis kreditorius neprieštarauja reikalavimui per patikrinimui skirtą teismo posėdį, arba jei pareikštas prieštaravimas atmetamas, reikalavimas laikomas priimtu ir kreditorius gauna jam priklausančią pajamų iš nemokaus skolininko turto dalį. Skolininko prieštaravimas neturi įtakos reikalavimo nustatymui (InsO 178 straipsnio 1 dalies antras sakinys), tačiau, pasibaigus nemokumo bylai, paprastieji kreditoriai negalės užtikrinti likusios savo reikalavimo dalies įvykdymo pagal registraciją sąraše ir turės skolininkui pareikšti atskirą ieškinį (InsO 201 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys).

Jei per patikrinimui skirtą teismo posėdį nemokumo administratorius ar kitas paprastasis kreditorius pateikia prieštaravimą, kreditorius dėl reikalavimo priėmimo gali pareikšti ieškinį jį ginčijančiai šaliai (InsO 179 straipsnio 1 dalis). Tačiau kreditorius gali gauti pajamų dalį tik tuo atveju, jei ieškinyje dėl reikalavimo priėmimo įrodoma, kad jo reikalavimas tikrai yra pagrįstas (InsO 180 straipsnis ir paskesni straipsniai). Prieš paskirstydamas pajamas nemokumo administratorius parengia paskirstymo sąrašą (vok. Verteilungsverzeichnis) (InsO 188 straipsnis). Per dvi savaites nuo paskirstymo sąrašo paskelbimo privalo būti pateikti įrodymai, kad pareikštas ieškinys dėl reikalavimo priėmimo (InsO 189 straipsnio 1 dalis). Jei to nepadaroma, paskirstant pajamas į reikalavimą nebus atsižvelgta, net jei per tą laiką jis visiškai priimamas (InsO 189 straipsnio 3 dalis). Tačiau jei įrodymai pateikiami laiku, reikalavimui priskirta dalis bus išlaikyta ir neskirstoma, kol ieškinys nagrinėjamas (InsO 189 straipsnio 2 dalis). Jei ieškinys dėl reikalavimo priėmimo galutinai atmetamas, išlaikyta dalis bus paskirstyta kitiems paprastiesiems kreditoriams. Jei ginčijamam reikalavimui jau yra paruoštas vykdomasis dokumentas, ieškinį turi pareikšti ne kreditorius, bet prieštaravimą pareiškęs asmuo (InsO 179 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimai dėl reikalavimo nustatymo ar prieštaravimo patenkinimo galioja ne tik inter partes, bet ir yra įpareigojantys nemokumo administratoriui bei visiems paprastiesiems kreditoriams (InsO 183 straipsnio 1 dalis).

Paprastieji kreditoriai, neužregistravę savo reikalavimo, kad jis būtų įtrauktas į reikalavimų sąrašą, negali gauti pajamų dalies iš realizuoto turto ir negali kitaip užtikrinti savo reikalavimo įvykdymo (InsO 87 straipsnis). Mokėjimo reikalavimai nemokumo administratoriui atmetami kaip nepriimtini.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Jei nemokumo plane nenurodyta kitaip, nemokumo administratorius realizuoja nemokaus skolininko turtą, kad paverstų jį pinigais, kurie bus paskirstyti kreditoriams. Sprendimus dėl turto realizavimo administratorius priima išmintingai, siekdamas gauti kuo daugiau pajamų. Gali būti parduodama visa skolininko įmonė ar atskiri įrenginiai, įmonė taip pat gali būti padalyta ir turto dalys parduodamos atskirai.

Prieš paskirstant iš realizuoto turto gautas pajamas paprastiesiems kreditoriams, pirmiausia reikia patenkinti kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir kreditorių, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą, reikalavimus. Pajamos paskirstomos pagal paskirstymo sąrašą (InsO 188 straipsnis), kurį nemokumo administratorius sudaro remdamasis skolų sąrašu (InsO 175 straipsnis). Į šį sąrašą būtina įtraukti visus nemokiam skolininkui skirtus reikalavimus, į kuriuos atsižvelgtina paskirstant pajamas. Tada pajamos paskirstomos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų sumai. Subordinuotųjų paprastųjų kreditorių eilė yra po paprastųjų kreditorių. Pirmųjų reikalavimai tenkinami tik jei visų kitų paprastųjų kreditorių reikalavimai yra visiškai patenkinti. Kadangi tikimybė, kad pirmųjų reikalavimai bus patenkinti, nėra didelė, jie turi pareikšti reikalavimus tik jei to konkrečiai prašo nemokumo bylų teismas (InsO 174 straipsnio 3 dalis).

Paprastai pajamos paskirstomos dar prieš baigiant realizuoti nemokaus skolininko turtą. Kai tik gaunama pakankamai pajamų iš nemokaus skolininko turto, atliekami mokėjimai (InsO 187 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys). Kai turtas baigiamas realizuoti, pajamos yra galutinai paskirstomos (InsO 196 straipsnio 1 dalis). Tam reikalingas nemokumo bylą nagrinėjančio teismo pritarimas (InsO 196 straipsnio 2 dalis). Jei įmanoma patenkinti visus visų paprastųjų kreditorių (įskaitant subordinuotuosius kreditorius) reikalavimus (praktiškai taip būna retai), administratorius perveda visą likutį skolininkui (InsO 199 straipsnio pirmas sakinys).

Jei kreditorius turi teisę į užtikrintą reikalavimą į nemokaus skolininko turto dalį, o gautų pajamų nepakanka visam reikalavimui patenkinti, kreditorius gali užregistruoti papildomą reikalavimą in personam, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą, tačiau tik tiek, kiek jo užtikrintas reikalavimas nebuvo patenkintas. Arba jis gali atsisakyti užtikrinto reikalavimo ir užregistruoti reikalavimą skolininkui in personam, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą visa suma (InsO 52 straipsnio antras sakinys).

Jei trečioji šalis patenkina kreditoriaus, turinčio in rem užstatą skolininko atžvilgiu, reikalavimą, trečioji šalis savaime neužima kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas, vietos. Tačiau tam tikrais atvejais įstatyme numatyta subrogacija, be to, leidžiama susitarti sudarant sutartį. Tai nėra nemokumo bylos ypatumas, nes ši taisyklė nustatyta bendrosiose teisės normose. Pavyzdžiui, jei kreditorius turi in rem užstatą ir jo reikalavimą patenkina ne skolininkas, o trečioji šalis, kuri garantuoja nemokiam skolininkui skirtą reikalavimą, kreditoriaus reikalavimas skolininkui perduodamas garantui pagal įstatyme nustatytą subrogaciją (Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 774 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Kalbant apie papildomas užtikrinimo teises, pavyzdžiui, hipoteką ar įkeitimą, Civiliniame kodekse aiškiai numatyta, kad jos pereina garantui (BGB 412, 401 straipsniai). Kitos užtikrinimo teisės, pavyzdžiui, žemės įkeitimas, skirtas reikalavimui užtikrinti, garantui pagal įstatymą nepereina. Tačiau reikalavimą pagal sutartį turintis kreditorius pagal analogiją, remiantis Civilinio kodekso 412 ir 401 straipsniais, privalo perduoti kitą užtikrinimą garantui, nebent šalys susitaria kitaip. Tada garantas užima in rem užstatą turinčio kreditoriaus vietą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

  1. Standartinė procedūra

Po galutinio paskirstymo nemokumo byla turi būti užbaigta (InsO 200 straipsnio 1 dalis). Sprendimas užbaigti nemokumo bylą turi būti skelbiamas. Užbaigus nemokumo bylą, teisė valdyti nemokaus skolininko turtą ir juo disponuoti grįžta skolininkui.

Užbaigus nemokumo bylą, paprastieji kreditoriai iš esmės gali užtikrinti savo likusių reikalavimų skolininkui vykdymą be jokių apribojimų, nes panaikinama tik reikalavimo dalis, atitinkanti išmokėtų pajamų sumą. Siekiant užtikrinti nepatenkintos reikalavimo dalies vykdymą, InsO 201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastieji kreditoriai, remdamiesi teisėtu jų reikalavimų įtraukimu į sąrašą, gali priversti skolininką įvykdyti reikalavimus lyg pagal vykdytiną teismo sprendimą, jei reikalavimai yra nustatyti ir skolininkas jų neginčijo per patikrinimui skirtą teismo posėdį. Tačiau iš tos pačios InsO 201 straipsnio 2 dalies galima daryti išvadą, kad kitais atvejais kreditoriai, siekdami priversti skolininką įvykdyti reikalavimą, turi pareikšti jam ieškinį.

Išimtis taikoma fiziniams asmenims. Jie gali prašyti atleisti nuo likusios skolos (vok. Restschuldbefreiung, InsO 201 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis ir paskesni straipsniai). Nuo likusios skolos paprastai gali būti atleidžiama praėjus 3 metams, jei per tą laiką skolininkas elgėsi sąžiningai, ir tada skolininkas visas pajamas, kurias galima suvaržyti, turi perduoti patikėtiniui (vok. Treuhänder). Atleidimas nuo skolos turi privalomą galią visiems paprastiesiems kreditoriams, įskaitant tuos kreditorius, kurie nepareiškė savo reikalavimų (InsO 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad paprastiesiems kreditoriams galutinai užkertamas kelias priversti skolininką įvykdyti reikalavimus (išimtis – InsO 302 straipsnyje nurodyti reikalavimai, kurie nėra atleidžiami nuo likusios skolos).

Juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla ir kuris nebeturi jokio turto, automatiškai išbraukiamas iš prekybos registro ir nustoja egzistuoti.

  1. Nemokumo plano procedūra

Pagal nemokumo plano procedūrą kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti, ir paprastieji kreditoriai gali patys priimti sprendimus dėl nemokaus skolininko turto realizavimo, jo paskirstymo kreditoriams, bylos organizavimo ir skolininko atsakomybės užbaigus nemokumo bylą nustatymo. Šie veiksmai, nukrypstant nuo Nemokumo kodekso nuostatų, nustatomi nemokumo plane (InsO 217 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Reorganizavimas ir nemokumo planas – tai ne tas pats. Nemokumo planas atlieka svarbų vaidmenį reorganizuojant įmonę, tačiau jis taip pat gali būti pagrindas likviduojant įmonę ir, pavyzdžiui, jame gali būti numatyta realizuoti nemokaus skolininko turtą ir paskirstyti jį susijusioms šalims, nukrypstant nuo Nemokumo kodekso nuostatų.

Nemokumo plane galima numatyti ne tik galimybę atleisti skolininką nuo likusios skolos – šis planas yra svarbi priemonė skolininkui atmesti nesąžiningai besielgiančius kreditorius. InsO 245 straipsnyje numatyta, kad tam tikromis sąlygomis sutikimas dėl balsavimo grupės gali būti laikomas duotu net ir tada, jei nėra reikiamos balsų daugumos.

Nemokumo planą gali pateikti nemokumo administratorius arba skolininkas (InsO 218 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Nemokumo planą sudaro aiškinamoji dalis (vok. darstellender Teil) ir organizacinė dalis (vok. gestaltender Teil) (InsO 219 straipsnio pirmas sakinys). Aiškinamojoje dalyje apibūdinama, kokių priemonių jau imtasi nuo nemokumo bylos iškėlimo ir kokių priemonių dar numatoma imtis siekiant nustatyti numatomos suinteresuotųjų šalių teisių tvarkos pagrindą (InsO 220 straipsnio 1 dalis). Organizacinėje dalyje nustatoma, kaip turėtų pasikeisti dalyvaujančių šalių teisinė padėtis (InsO 221 straipsnio pirmas sakinys). Pagal InsO 217 straipsnio antrą sakinį, jeigu skolininkas nėra fizinis asmuo, į nemokumo planą taip pat gali būti įtrauktos su skolininko nuosavu kapitalu susijusios narystės teisės ir akcijos. Pagal InsO 225a straipsnio 2 dalį leidžiama konvertuoti skolą į nuosavybę – paversti kreditorių reikalavimus skolininko nuosavo kapitalo akcijomis pagal įmonių teisę. InsO 243 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose numatytas labai svarbus balsavimo mechanizmas. Nemokumo plano organizacinėje dalyje nustatomos įvairios balsavimo grupės. Nemokumo planas priimamas tik tada, jei jį patvirtina dauguma kiekvienos grupės balso teisę turinčių kreditorių (kreditorių dauguma), o „už“ planą balsuojančių kreditorių reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusę visų balsuojančių kreditorių reikalavimų sumos (visų reikalavimų dauguma). Tačiau tam tikromis sąlygomis pagal kodeksą balsavimo grupė laikoma davusia sutikimą net ir tuo atveju, jei nėra reikiamos balsų daugumos (InsO 245 straipsnis). Šis „draudimas trukdyti“ (vok. Obstruktionsverbot) skirtas neleisti pavieniams kreditoriams ar akcininkams sužlugdyti planą. Pagal InsO 247 straipsnį skolininkas taip pat turi sutikti su planu. Tačiau skolininko prieštaravimas neturi reikšmės, jei pagal planą skolininko padėtis tikriausiai netaps blogesnė nei tuo atveju, jei šis planas nebūtų taikomas, ir jei nė vienas kreditorius negauna visą jo reikalavimo sumą viršijančios ekonominės vertės.

Kai dalyvaujančios šalys pritaria nemokumo planui ir gaunamas skolininko sutikimas, nemokumo planą patvirtina nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Teismas patvirtina planą, jei įvykdomi visi esminiai procedūriniai reikalavimai ir kreditorius ar akcininkas nepateikia prašymo teigdamas, kad dėl plano jo padėtis gali pablogėti, palyginti su padėtimi, jei planas nebūtų įgyvendinamas (InsO 251 straipsnis). Kad dėl tokio prieštaravimo planas nežlugtų, organizacinėje plano dalyje galima numatyti skirti lėšų, jei šalis įrodytų, kad jos padėtis pablogės (InsO 251 straipsnio 3 dalis).

Sprendimą, kuriuo patvirtinamas planas, galima ginčyti tik ribotai (InsO 253 straipsnis).

Kai nemokumo plano patvirtinimo nebegalima ginčyti ir nemokumo plane nėra numatyta kitaip, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ją nutraukia (InsO 258 straipsnio 1 dalis). Teisė disponuoti skolininko turtu grįžta skolininkui. Organizacinėje plano dalyje numatyti padariniai tampa privalomi visoms dalyvaujančioms šalims, nepaisant to, ar jos užregistravo savo reikalavimus ar prieštaravo nemokumo planui kaip suinteresuotosios šalys (InsO 254b straipsnis). Tai reiškia, kad nemokumo plane numatytas atsisakymas, sustabdymas ar pan. įsigalioja ipso jure, tam nereikia atskirai pareikšti ketinimo (InsO 254a straipsnio 1 dalis). Nemokumo planas iš esmės neturi įtakos paprastųjų kreditorių teisėms trečiųjų šalių atžvilgiu. Jeigu plane tai numatyta, išimtis taikoma grupės vidaus trečiosios šalies įkaitui (vok. gruppeninterne Drittsicherheiten), kurį kreditoriui pateikė su skolininku susijusi įmonė, kaip tai suprantama Įstatymo dėl akcinių bendrovių (Aktiengesetz, toliau – AktG) 15 straipsnyje, (pvz., patronuojamoji įmonė) (InsO 217 straipsnio 2 dalis ir 223a straipsnis).

Siekiant užtikrinti, kad skolininkas vykdytų nemokumo plane jam nustatytus įsipareigojimus, plane galima numatyti, kad skolininką turi stebėti nemokumo administratorius. Stebėjimo laikotarpiu nemokumo administratorius privalo kasmet pateikti teismui ir kreditorių komitetui (jei toks komitetas paskiriamas) ataskaitą dėl esamos padėties ir būsimų nemokumo plano įvykdymo perspektyvų (InsO 261 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys).

Neatsižvelgiant į tai, ar toks stebėjimas paskiriamas, InsO 255 straipsnyje numatyta „atnaujinimo sąlyga“ (vok. Wiederauflebensklausel) taikoma siekiant užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų planą. Jei paprastųjų kreditorių reikalavimai atidedami arba jų iš dalies atsisakoma remiantis organizacine nemokumo plano dalimi, toks atidėjimas ar atsisakymas pagal tą nuostatą nebėra privalomas kreditoriui, jei skolininkas reikšmingai atsilieka nuo plano įgyvendinimo šio kreditoriaus atžvilgiu (InsO 255 straipsnio 1 dalis). Tas pats taikoma visiems paprastiesiems kreditoriams, jei įgyvendinant planą dėl skolininko turto iškeliama nauja nemokumo byla (InsO 255 straipsnio 2 dalis). Paprastieji kreditoriai su pripažintais reikalavimais, kurių skolininkas neginčijo per patikrinimui skirtą teismo posėdį, ir kuriuos jie turi pagal patvirtintą ir galutinį nemokumo planą ir jei jie yra įrašyti į skolų sąrašą, gali priversti skolininką įvykdyti šiuos reikalavimus taip pat, kaip ir pagal vykdytiną teismo sprendimą (InsO 257 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys).

Jei įmonė reorganizuojama pagal nemokumo planą, tam, kad šis planas veiktų, paprastai reikės paskolų. Siekiant apsaugoti paskolos davėjus, organizacinėje plano dalyje gali būti numatyta paskolų viršutinė riba (InsO 264 straipsnis). Viršutinės ribos nustatymas reiškia, kad, jei naujojo paskolos davėjo reikalavimas neviršija viršutinės ribos, iškėlus naują nemokumo bylą paprastieji kreditoriai stoja į eilę po naujojo paskolos davėjo.

Pagal nemokumo plano procedūrą skolininkui leidžiama prašyti atleisti nuo likusios skolos neatsižvelgiant į pirmiau apibūdintą atleidimo nuo likusios skolos procedūrą. Kodekse nurodyta, kad, jei nemokumo plane nenumatyta kitaip, skolininkai atleidžiami nuo likusios skolos kreditoriams, jei jie patenkina kreditorių reikalavimus nemokumo plane numatyta tvarka (InsO 227 straipsnio 1 dalis).

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Išsamesnė informacija apie kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo pateikiama atsakyme į klausimą „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai (visų pirma, jei ji užbaigiama pagal kreditorių susitarimą)?“

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Pagal Vokietijos teisę nemokumo bylos išlaidos apmokamos iš anksto iš nemokaus skolininko turto ir joms teikiama pirmenybė prieš paprastųjų kreditorių reikalavimus kaip su nemokaus skolininko turtu siejamiems įsipareigojimams (InsO 53 straipsnis). Pagal InsO 54 straipsnį nemokumo bylos išlaidas sudaro teismo išlaidos byloje, laikinojo nemokumo administratoriaus, nemokumo administratoriaus ir kreditorių komiteto narių darbo užmokestis ir patirtos išlaidos.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Siekiant užkirsti kelią veiksmams, kurie gali būti žalingi kreditoriams, bet koks nemokaus skolininko turtui priklausančio turto įsigijimas po nemokumo bylos iškėlimo iš esmės negalioja, o turto, kuris priklausytų nemokaus skolininko turtui po nemokumo bylos iškėlimo, įsigijimas prieš nemokumo bylos iškėlimą iš esmės galioja, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jį galima ginčyti.

Kadangi nuo nemokumo bylos iškėlimo skolininko teisė disponuoti savo turtu suteikiama nemokumo administratoriui, bet koks skolininko disponavimas nemokaus skolininko turtu po bylos iškėlimo iš esmės absoliučiai negalioja (pagrindinė išimtis – kai sąžiningai įsigyjama žemė, tačiau tai galima ginčyti) (InsO 81 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Be to, teisių į turtą, kuris priklauso nemokaus skolininko turtui, įsigyti iš esmės neįmanoma, jei skolininkas realizavo nemokaus skolininko turtui priklausantį turtą prieš iškeliant nemokumo bylą, tačiau rezultatas atsiranda tik po bylos iškėlimo (InsO 91 straipsnio 1 dalis) (pagrindinė išimtis – žemės įsigijimas, InsO 91 straipsnio 2 dalis). Užtikrinimo teisės, įgytos dėl vykdymo užtikrinimo bylos per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą arba po tokio prašymo pateikimo, taip pat netenka teisinės galios po bylos iškėlimo (InsO 88 straipsnio 1 dalis).

Kaip numatyta InsO 129 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose, turto įsigijimas iš nemokaus skolininko turto prieš nemokumo bylos iškėlimą, kitaip nei įsigijimas po nemokumo bylos iškėlimo, iš esmės galioja, tačiau tam tikromis sąlygomis jį galima ginčyti. Ši teisė ginčyti nemokaus skolininko sandorius turi lemiamą reikšmę nemokumo teisės veikimui, nes ji nemokumo administratoriui leidžia kontroliuoti skolininko turto pardavimus prieš nemokumo bylos iškėlimą. Ji gali labai padėti padidinti nemokaus skolininko turtą ir taip užtikrinti, kad pagal nemokumo teisę būtų lygiateisiškai ir tvarkingai patenkinti kreditorių reikalavimai ir kad pavieniams kreditoriams nebūtų sudaromos išskirtinės sąlygos. Jei nemokumo administratorius sėkmingai įgyvendina teisę ginčyti nemokaus skolininko sandorius, šalis, gavusi naudą dėl ginčijamo sandorio, privalo grąžinti viską, kas pagal sandorį buvo paimta iš nemokaus skolininko turto. Jei to negalima padaryti natūra, administratorius privalo sumokėti kompensaciją. Siekdamas užtikrinti teisės į restituciją vykdymą nemokumo administratorius gali pareikšti ieškinį ir remtis teise į restituciją visų kreditoriaus pareikštų priešinių reikalavimų atžvilgiu. Jei naudos pagal ginčijamą sandorį gavėjas atkuria gautą turtą, jis atgauna teisę pareikšti priešinius reikalavimus (InsO 144 straipsnis).

Kad prieš nemokumo bylos iškėlimą sudarytą sandorį būtų galima ginčyti, jis turi būti nepalankus paprastiesiems kreditoriams (InsO 129 straipsnis) ir turi būti vienas iš InsO 130–136 straipsniuose nurodytų pagrindų. Gali būti ginčijamas bet kuris teisinis veiksmas, t. y. bet koks elgesys (įskaitant neveikimą, InsO 129 straipsnio 2 dalis), kuris sukelia teisinius padarinius (2004 m. vasario 12 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo IX ZR 98/03 12 punktas). Jei kodekse nenumatyta kitaip, nėra svarbu, ar teisinį veiksmą atliko skolininkas. Be to, tai, ar sukeliami sutartiniai ar teisiniai padariniai, nėra lemiamas veiksnys (2013 m. gegužės 7 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo IX ZR 191/12 6 punktas).

Visų pirma pagrindas ginčyti sandorį atsiranda:

  • jei skolininkas suteikia neatlygintiną naudą, nebent ji buvo suteikta daugiau kaip prieš 4 metus iki nemokumo bylos iškėlimo (InsO 134 straipsnis);
  • jei skolininkas per paskutinius 10 metų iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos atliko teisinius veiksmus, kurie yra nepalankūs jo kreditoriams, jei kita šalis žinojo apie skolininko ketinimą (InsO 133 straipsnis). Šis laikotarpis yra tik 4 metai, jei tokiu veiksmu kitai šaliai buvo suteikta galimybė pateikti užtikrinimo priemonę arba patenkinti reikalavimus;
  • skolininkas per paskutinius 3 mėnesius iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos atliko teisinius veiksmus, kurie yra tiesiogiai nepalankus paprastiesiems kreditoriams, jei skolininkas jau buvo nemokus, o kita šalis apie tai žinojo (InsO 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  • jei atlikti teisiniai veiksmai, kuriais paprastajam kreditoriui suteikiama užtikrinimo priemonė ar patenkinamas reikalavimas, į kuriuos jis neturi teisės, jei šie veiksmai atlikti per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos (InsO 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  • jei atlikti teisiniai veiksmai, kuriais paprastajam kreditoriui suteikiama užtikrinimo priemonė ar patenkinamas reikalavimas, į kuriuos jis neturi teisės, jei šie veiksmai atlikti per paskutinius 3 mėnesius iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos ir tokio veiksmo atlikimo metu skolininkas buvo nemokus, o kita šalis apie tai žinojo (InsO 130 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiais atvejais ir naudą gavęs skolininkas, ir ją gavęs kreditorius gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso 283–283d straipsniai).

Vartotojų nemokumo bylos

Vartotojų nemokumo bylos (vok. Verbraucherinsolvenzverfahren) taikomos fiziniams asmenims, kurie nevykdo ir niekada nevykdė jokios savarankiškai dirbančio asmens veiklos, arba fiziniams asmenims, kurie vykdė savarankiškai dirbančio asmens veiklą, bet jų finansinė padėtis yra aiški ir jiems nepareikšti jokie reikalavimai, kylantys iš darbo santykių (InsO 304 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Kitaip nei pagal standartinę nemokumo procedūrą, orientuojamasi ne į turto realizavimą, o į vartotojo atleidimą nuo skolos.

Procedūra skiriasi nuo standartinės daugiausia tuomet, kai prašymą skolininkas pateikia vienas arba kartu su kitais asmenimis. Tokiu atveju sprendimas pradėti nemokumo bylą priimamas po to, kai užbaigiamas neteisminis etapas, kurio metu pagal planą su kreditoriais siekiama susitarti dėl skolos grąžinimo (InsO 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei mėginimas sudaryti neteisminį susitarimą nepavyksta, skolininkas gali pateikti prašymą iškelti nemokumo bylą.

Paskesniame etape bylos iškėlimas sustabdomas ir nemokumo bylą nagrinėjantis teismas suteikia kreditoriams galimybę susitarti su skolininku sudarant skolų grąžinimo planą (vok. Schuldenbereinigungsplan). Jei sudaromas skolų grąžinimo planas, nuo tada kreditorių reikalavimai tvarkomi tik pagal tą planą, kurio vykdymą galima užtikrinti taip pat kaip ir teisme sudarytą susitarimą (vok. Prozessvergleich) (InsO 308 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Prašymai iškelti nemokumo bylą ir atleisti nuo likusios skolos laikomi atsiimtais (InsO 308 straipsnio 2 dalis). Jei dėl skolų grąžinimo plano nesusitariama, tęsiamas bylos iškėlimo etapas.

Paskutinis naujinimas: 08/09/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Estija

Estijos teisės aktuose nustatytos trys skirtingos nemokumo bylų rūšys: bankroto procedūra, reorganizavimo procesas ir skolų restruktūrizavimo procesas. Prašymų inicijuoti bankrotą teikimas bei nagrinėjimas ir juridinio asmens bankroto procedūros vykdymas reglamentuojami Bankroto įstatyme. Reorganizavimo procesas, kurį vykdant juridinis asmuo gali restruktūrizuoti savo įsipareigojimus, reglamentuojamas Reorganizavimo įstatyme. Nemokumo bylos inicijavimas fiziniam asmeniui ir jos nagrinėjimas, neatsižvelgiant, ar tai yra savarankiškai dirbantis asmuo, reglamentuojami Fizinių asmenų nemokumo įstatyme. Fizinių asmenų nemokumo įstatyme taip pat reglamentuojamas prašymų inicijuoti fizinio asmens nemokumo bylą teikimas. Teikiant prašymą inicijuoti nemokumo bylą galima pradėti visų rūšių nemokumo bylas skolininkui, kuris yra fizinis asmuo: skelbti bankrotą, skelbti bankrotą ir pradėti skolininko atleidimo nuo įsipareigojimų procesą arba pradėti skolų restruktūrizavimo procesą. Jeigu skelbiamas bankrotas, jis Fizinių asmenų nemokumo įstatyme nereglamentuojamas; bankroto procedūra vykdoma pagal Bankroto įstatymo nuostatas. Juridiniams ir fiziniams asmenims bankroto procedūra vykdoma panašiai. Su įstatymais galima susipažinti estų ir anglų kalbomis Estijos oficialiajame internetiniame leidinyje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasRiigi Teataja (valstybės oficialusis leidinys).

Bankroto procedūros tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus iš skolininko turto perduodant skolininko turtą arba atgaivinant skolininko verslą. Po bankroto procedūros skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, suteikiama galimybė būti atleistam nuo prievolių. Bankroto procedūros atveju nustatoma skolininko nemokumo priežastis.

Įmonės reorganizavimo tikslas – įveikti jos ekonominius sunkumus, atkurti jos mokumą, pagerinti jos pelningumą ir užtikrinti jos tvarų valdymą taikant tam tikras priemones, įgyvendinamas pagal reorganizavimo planą. Įmonės reorganizavimu neapribojamos kitos jos galimybės išvengti nemokumo. Per reorganizavimo procesą svarbu apsaugoti įmonės, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus ir į juos atsižvelgti.

Skolų restruktūrizavimo tikslas – įveikti skolininko mokumo problemas ir išvengti bankroto procedūros. Atsižvelgiama į teisėtus skolininko ir jo kreditorių interesus. Vykdant skolų restruktūrizavimo procesą skolininko finansines prievoles (asmenines skolas) įmanoma restruktūrizuoti pratęsiant prievolės įvykdymo terminą, prievolę įvykdant dalimis arba ją sumažinant.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) taikymo sritis apima bankroto procedūras ir skolų restruktūrizavimo procesus.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Pagal Estijos teisę fizinis asmuo yra žmogus, o pagal bankroto teisę nėra skirtumų tarp fizinių asmenų, kurie vykdo komercinę veiklą, ir tų, kurie vykdo profesinę veiklą, t. y. nėra skirtumų tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir vartotojų. Juridinis asmuo yra pagal teisės aktus įsteigtas juridinis subjektas. Juridinis asmuo yra arba privatusis juridinis asmuo, arba viešasis juridinis asmuo. Privatusis juridinis asmuo – pagal įstatymą dėl atitinkamos rūšies juridinio asmens privačiais interesais įsteigtas juridinis asmuo. Privatieji juridiniai asmenys yra tikrosios ūkinės bendrijos, paprastosios komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės, komercinės asociacijos, fondai ir ne pelno asociacijos. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybė, vietos valdžios institucijos ir kiti pagal atitinkamo juridinio asmens reglamentavimo įstatymą viešaisiais interesais įsteigti juridiniai asmenys.

1. Bankroto procedūra

Bankroto procedūra gali būti inicijuota ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, kurie yra nemokūs. Valstybė ar vietos valdžios institucija negali bankrutuoti.

2. Reorganizavimo procesas

Reorganizavimo procesas inicijuojamas tik privatiesiems juridiniams asmenims.

3. Skolų restruktūrizavimo procesas

Skolų restruktūrizavimo procesas inicijuojamas mokumo problemų turintiems fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra savarankiškai dirbantys asmenys.

4. Atleidimo nuo įsipareigojimų procesas

Fizinio asmens atleidimo nuo prievolių procesas vykdomas mokumo problemų turintiems fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra savarankiškai dirbantys asmenys.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

1. Nemokumo bylos inicijavimas skolininkui, kuris yra juridinis asmuo

1.1. Bankroto procedūra

Bankrotas reiškia teismo sprendimu paskelbtą skolininko nemokumą. Taigi, pirmoji pagrindinė sąlyga bankroto procedūrai inicijuoti – tai, kad skolininkas yra nemokus.

Skolininkas yra nemokus, jeigu skolininkas negali patenkinti kreditorių reikalavimų, kurių įvykdymo terminas suėjo, ir dėl skolininko finansinės padėties šis nepajėgumas nėra laikinas. Skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, taip pat yra nemokus, jeigu skolininko turto nepakanka jo prievolėms padengti ir dėl skolininko finansinės padėties tas nepakankamumas nėra laikinas. Reikalavimai, kurių įvykdymo terminas nesuėjo, taip pat laikomi įsipareigojimais. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, teismas skelbia bankrotą ir tuo atveju, jeigu tikėtina, kad skolininkas taps nemokiu ateityje. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, skolininko nemokumas preziumuojamas.

Antroji pagrindinė sąlyga bankroto procedūrai inicijuoti yra skolininko arba kreditoriaus pateikiamas prašymas inicijuoti bankrotą. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, prašyme inicijuoti bankrotą jis turi pagrįsti savo nemokumą. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia kreditorius, prašyme inicijuoti bankrotą kreditorius turi pagrįsti skolininko nemokumą ir įrodyti keliamą reikalavimą. Teisės aktuose nustatytais atvejais prašymus iškelti bankrotą gali pateikti ir kiti asmenys; tokiais atvejais tiems asmenims taikomos kreditorius reglamentuojančios nuostatos, jeigu teisės aktais nenustatyta kitaip.

Teismas gali reikalauti, kad prašymą teikiantis kreditorius sumokėtų teismo nustatytą sumą kaip teismo užstatą laikinojo patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti, jeigu yra priežasčių manyti, kad bankrutuojančio asmens turto jiems padengti nepakanka. Jeigu kreditorius užstato nepateikia, procedūra baigiama. Jeigu prašymą teikiantys kreditoriai dirba nemokiam darbdaviui ir negali sumokėti nustatytos užstato sumos, kad būtų galima tęsti bankroto procedūrą, jie turi teisę prašyti, kad valstybė jiems skirtų nemokumo išmoką (per Eesti Töötukassa [Estijos nedarbo draudimo fondą]).

Teismas atsisako priimti kreditoriaus prašymą inicijuoti bankrotą, jeigu prašyme inicijuoti bankrotą neatskleidžiama, kad prašymą teikiantis asmuo turi reikalavimą skolininkui, prašyme inicijuoti bankrotą nepagrindžiamas skolininko nemokumas arba prašymas inicijuoti bankrotą grindžiamas reikalavimu, kuriam taikomas reorganizavimo planas. Teismas taip pat atsisako priimti prašymą inicijuoti bankrotą, jeigu esama kitų Civilinio proceso kodekse numatytų pagrindų.

Iki bankroto paskelbimo ir bankroto procedūros inicijavimo vyksta vadinamasis preliminarusis procesas. Jeigu teismas nusprendžia priimti prašymą inicijuoti bankrotą, jis skiria laikinąjį patikėtinį. Teismas, atsižvelgdamas į skolininko finansinę padėtį, taip pat gali atsisakyti skirti laikinąjį patikėtinį ir paskelbti skolininką bankrutavusiu. Jeigu teismas laikinojo patikėtinio neskiria, procedūra pagal prašymą inicijuoti bankrotą nebevykdoma ir byla baigiama. Laikinasis patikėtinis nustato skolininko turtą, įskaitant skolininko prievoles ir priverstinio vykdymo procesą skolininko turto atžvilgiu, ir patikrina, ar skolininko turto pakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti. Laikinasis patikėtinis pateikia skolininko finansinės padėties, mokumo ir skolininko verslo veiklos tęstinumo perspektyvų vertinimą, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo – taip pat skolininko atgaivinimo vertinimą, užtikrina, kad būtų areštuojamas skolininko turtas ir kt. Iš laikinojo patikėtinio veiksmų turi paaiškėti, ar prašymas inicijuoti bankrotą yra tenkintinas ar atmestinas.

Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, baigia procesą jį nutraukdamas ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turto nepakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti ir jeigu neįmanoma išieškoti ar susigrąžinti turto iš valdymo organo nario arba neįmanoma jam pateikti reikalavimo.

Bankrotą teismas skelbia sprendimu (sprendimu dėl bankroto). Sprendime dėl bankroto turi būti nurodytas bankroto paskelbimo laikas. Bankroto procedūra inicijuojama bankroto paskelbimu.

Jeigu teismas skelbia bankrotą, jis nedelsdamas paskelbia atitinkamą pranešimą (pranešimą apie bankrotą) oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded (oficialūs skelbimai).

Sprendimas dėl bankroto yra nedelsiant vykdytinas. Sprendimo dėl bankroto vykdymas negali būti stabdomas ar atidedamas ir negali būti keičiamas teisės aktais numatytas sprendimo dėl bankroto vykdymo būdas ar tvarka. Jeigu sprendimą dėl bankroto panaikina aukštesnės instancijos teismas, tai neturi poveikio patikėtinio atliktų arba jo atžvilgiu atliktų teisinių veiksmų galiojimui. Skolininkas ir prašymą teikiantis kreditorius per 15 dienų nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo gali apskųsti sprendimą dėl bankroto apeliacine tvarka. Skolininkas ir prašymą inicijuoti bankrotą teikiantis asmuo Aukščiausiajam Teismui gali apskųsti apygardos teismo nutartį dėl apeliacinio skundo, kuriuo skundžiamas sprendimas. Patikėtinis negali teikti apeliacinio skundo skolininko vardu ar atstovauti skolininkui apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje.

Jeigu vykstant bankroto procedūrai skelbiamas pranešimas arba procesinis dokumentas, tas pranešimas arba procesinis dokumentas turi būti skelbiamas oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded. Teismas gali oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded paskelbti pranešimą dėl prašymo inicijuoti bankrotą nagrinėjimo posėdžio laiko ir vietos. Pranešimą dėl sprendimo dėl bankroto, kuriuo skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu (pranešimas dėl bankroto), teismas nedelsdamas skelbia oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded.

1.2. Reorganizavimo procesas

Kad būtų pradėtas verslo reorganizavimo procesas, įmonė teikia atitinkamą prašymą.

Teismas pradeda reorganizavimo procesą, jeigu reorganizavimo prašymas atitinka Civilinio proceso kodekso ir Reorganizavimo įstatymo reikalavimus ir jeigu įmonė pateikė pagrįstą argumentą, jog:

  1. tikėtina, kad įmonė ateityje taps nemoki;
  2. verslui reikalingas reorganizavimas;
  3. po reorganizavimo tikėtinas tvarus verslo valdymas.

Įmonei sutikus, reorganizavimo prašymą dėl įmonės taip pat gali pateikti įmonės kreditorius.

Reorganizavimo procesas pradedamas, jeigu reorganizavimo prašymas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir įmonė arba kreditorius pateikė pagrįstą argumentą, kad įmonė nėra galutinai nemoki, tačiau tikėtina, kad taps nemoki ateityje; įmonei reikalingas reorganizavimas; po reorganizavimo yra tikėtinas tvarus įmonės valdymas.

Reorganizavimo procesas neinicijuojamas, jeigu įmonei yra inicijuota bankroto procedūra; yra priimtas teismo sprendimas dėl privalomo įmonės likvidavimo arba vykdomas papildomas likvidavimas; nuo įmonės reorganizavimo proceso pabaigos praėjo mažiau nei dveji metai.

Teismas, gavęs prašymą pradėti reorganizavimą, per septynias dienas priima sprendimą dėl reorganizavimo ir inicijuoja reorganizavimo procedūrą.

Be kita ko, sprendime dėl reorganizavimo nurodoma:

  1. asmens, skiriamo reorganizavimo patarėju, duomenys;
  2. reorganizavimo plano patvirtinimo terminas;
  3. terminas, per kurį reorganizavimo planas turi būti pateiktas teismui tvirtinti (paprastai jis negali būti ilgesnis negu 60 dienų; prireikus teismas gali terminą pratęsti iki 90 dienų);
  4. suma, kurią įmonė turi sumokėti į specialią sąskaitą kaip užstatą reorganizavimo patarėjo atlygiui ir išlaidoms padengti, ir šios sumos sumokėjimo terminas.

Reorganizavimo proceso inicijavimo pasekmės:

  1. teismas sustabdo priverstinio vykdymo procesus arba kitokį privalomą vykdymą įmonės turto atžvilgiu, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba bus baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo procesas vykdomas dėl reikalavimo, kilusio iš darbo santykių;
  2. teismas įmonės arba reorganizavimo patarėjo prašymu panaikina įmonės turto areštą arba pakeičia jo turinį, išskyrus atvejus, kai įmonės turto areštas taikomas galimam konfiskavimui arba konfiskavimo pakaitalui baudžiamajame procese užtikrinti arba reikalavimui, kylančiam iš darbo santykių, užtikrinti, jeigu tai reikalinga reorganizavimo procesui vykdyti;
  3. delspinigių už mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymą arba periodiškai didėjančios sutartinės baudos pagal reikalavimą įmonei skaičiavimas sustabdomas, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas;
  4. teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie prašymo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą arba gavęs reorganizavimo patarėjo prašymą, gali sustabdyti teismo procesą dėl turtinio reikalavimo įmonei, dėl kurio dar nepriimtas teismo sprendimas, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas, o baudžiamojoje byloje teismas proceso nestabdo;
  5. jeigu kreditorius pateikia prašymą inicijuoti bankrotą, juo remdamasis teismas atideda bet kokį sprendimą skirti laikinąjį bankroto patikėtinį, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba bus baigtas reorganizavimo procesas;
  6. kai pradedamas reorganizavimo procesas, įmonė išlaiko teisę disponuoti įmonės turtu, tačiau turi greitai informuoti reorganizavimo patarėją apie visus sandorius, nebūdingus įprastam verslo veiklos vykdymui.

Kai įmonė prašo sustabdyti kitas priemones, visų pirma galimybę pasinaudoti užtikrinimo teise, teismas įmonės arba reorganizavimo patarėjo prašymu gali sustabdyti šias priemones, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba bus baigtas reorganizavimo procesas, jeigu tai reikalinga reorganizavimui vykdyti arba jeigu tai padeda vykdyti derybas dėl reorganizavimo plano. Priemonės negali būti stabdomos, jeigu reikalavimai kyla iš darbo santykių.

Kai pradedamas reorganizavimo procesas, sandorių ar kitų Bankroto įstatyme numatytų veiksmų pripažinimo negaliojančiais terminas pratęsiamas laikotarpiu nuo reorganizavimo proceso inicijavimo iki jo pabaigos. Pratęstas terminas negali viršyti aštuonerių metų iki laikinojo patikėtinio skyrimo arba Priverstinio vykdymo proceso kodekse numatytų sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygų pradžios.

Jeigu teismas nusprendžia inicijuoti reorganizavimo procesą ir priima sprendimą dėl reorganizavimo, reorganizavimo patarėjas nedelsdamas siunčia kreditoriams pranešimą apie reorganizavimą, kuriuo jiems praneša apie reorganizavimo proceso inicijavimą ir nurodo skolų sąraše išvardytas jų reikalavimų įmonei sumas.

2. Nemokumo bylos inicijavimas skolininkui, kuris yra fizinis asmuo

2.1. Prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimas, patikėtinio skyrimas ir prašymo nagrinėjimas

Prašymą inicijuoti nemokumo bylą skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, gali pateikti pats skolininkas arba skolininko kreditorius. Skolininkai, kurie yra sutuoktiniai, gali pateikti bendrą prašymą inicijuoti nemokumo bylą. Prašymu inicijuoti nemokumo bylą galima pradėti visų rūšių nemokumo bylas skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, taip pat ir paskelbti bankrotą.

Prašymas inicijuoti nemokumo bylą turi būti teikiamas Fizinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnyje nustatytomis formomis – jas naudoti privaloma.

Prašyme skolininkas turi paaiškinti savo nemokumo problemų pobūdį ir pateikti savo finansinės padėties – be kita ko, turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų – apžvalgą. Prašyme inicijuoti nemokumo bylą kreditorius taip pat turi pagrįsti skolininko nemokumą arba paaiškinti skolininko nemokumo problemų pobūdį.

Prašymas inicijuoti nemokumo bylą turi būti teikiamas skolininko gyvenamosios vietos arba savarankiškai dirbančio asmens verslo subjekto registruotos buveinės apylinkės teismui. Preziumuojama, kad per vienus metus iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo gyventojų registre nurodyta gyvenamoji vieta yra fizinio asmens gyvenamoji vieta ir kad per vienus metus iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo registre nurodyta registruota buveinė yra savarankiškai dirbančio asmens verslo subjekto registruota buveinė, nebent įrodoma, kad skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra kitur. Bendras sutuoktinių prašymas inicijuoti nemokumo bylą teikiamas bendros sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kai sutuoktiniai bendros gyvenamosios vietos neturi, prašymas teikiamas sutuoktinių pasirinkimu vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos arba verslo subjekto registruotos buveinės apylinkės teismui.

Ar priimti prašymą, sprendžia teismas. Jeigu teismas priima prašymą, jis skolininkui skiria patikėtinį.

Jeigu paskiriamas patikėtinis, delspinigių už mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymą arba periodiškai didėjančios sutartinės baudos pagal reikalavimą skolininkui skaičiavimas sustabdomas, kol bus patvirtintas restruktūrizavimo planas arba bus baigtas skolų restruktūrizavimo procesas. Ši nuostata netaikoma reikalavimams, kurių skolininkas nesiekia restruktūrizuoti, arba jeigu skolininkui skelbiamas bankrotas. Jeigu paskiriamas patikėtinis, kreditorius negali nutraukti su skolininku sudarytos sutarties remdamasis finansinio įsipareigojimo, atsiradusio iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo, pažeidimu arba atsisakyti vykdyti tokioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų, nebent tokį leidimą duoda teismas.

Skirdamas patikėtinį, teismas sustabdo priverstinio vykdymo procesą arba kitą privalomo vykdymo procesą, kuriuo siekiama išieškoti lėšas iš skolininko turto, kol bus paskelbtas bankrotas, bus patvirtintas restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas. Iki to paties laiko teismas gali:

  1. sustabdyti teismo procesą dėl skolininkui pateikto finansinio reikalavimo, dėl kurio dar nepriimtas teismo sprendimas;
  2. atšaukti ieškinio užtikrinimo priemones, įskaitant mokėjimo sąskaitos areštą;
  3. uždrausti kreditoriams naudotis teisėmis, kylančiomis iš skolininko pateikto užstato, įskaitant teisę parduoti arba reikalauti parduoti įkeitimo objektą;
  4. taikyti kitą laikinosios teisinės apsaugos priemonę, įskaitant prašymo inicijuoti bankrotą užtikrinimo priemones.

Teismas nestabdo teismo proceso, per kurį sprendžiama dėl piniginės baudos skyrimo arba turto konfiskavimo arba konfiskavimo pakaitalo baudžiamajame procese arba dėl apeliacinio skundo, kuriuo apskundžiamos nesunkių nusikaltimų bylose skirtos baudos, ir netaiko kitų šio skirsnio 3 poskirsnyje nurodytų priemonių dėl skolininko turto arešto arba teisminės hipotekos, kuriais siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba konfiskavimo pakaitalą baudžiamajame procese.

Atsižvelgdamas į teisėtus kreditoriaus interesus, teismas kreditoriaus prašymu gali leisti toliau tęsti sustabdytą priverstinio vykdymo procesą ir leisti kreditoriui pasinaudoti iš skolininko pateiktų užtikrinimo priemonių kylančiomis teisėmis iki bankroto paskelbimo, restruktūrizavimo plano patvirtinimo arba proceso pabaigos.

Patikėtinis nustato skolininko finansinę padėtį, parengia skolininko turto bei skolų sąrašą ir skolininko vardu bei skolininkui sutikus pateikia jį teismui. Patikėtinis taip pat pateikia teismui vertinimą, kokį procesą reikėtų pradėti skolininko mokumo problemoms sureguliuoti. Teismas vertinimu vadovautis neprivalo.

Tada teismas išklauso prašymą inicijuoti nemokumo bylą ir priima vieną iš toliau nurodytų nutarčių:

  1. paskelbia skolininką bankrutavusiu;
  2. paskelbia skolininką bankrutavusiu ir pradeda skolininko atleidimo nuo įsipareigojimų procesą;
  3. pradeda skolų restruktūrizavimo procesą;
  4. atmeta prašymą arba
  5. nutraukia procesą.

2.2. Skolų restruktūrizavimo proceso inicijavimas

Teismas pradeda skolų restruktūrizavimo procesą, jeigu skolininkas turi mokumo problemų, tačiau dar nėra galutinai nemokus, visų pirma jeigu skolininko mokumo problemų akivaizdžiai negalima išspręsti neatlikus skolų restruktūrizavimo proceso, be kita ko, parduodant tiek skolininko turto skoloms padengti, kiek iš skolininko pagrįstai galima tikėtis. Laikoma, kad skolininkas turi mokumo problemų, jeigu jis negali arba, tikėtina, negalės įvykdyti savo prievolių suėjus jų terminui.

Prieš pradedant skolų restruktūrizavimo procesą, teismas nustato sumą, kurią skolininkas turi pervesti į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą kaip užstatą patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti, ir šios sumos sumokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į skolininko finansinę padėtį, teismas gali leisti nustatytą sumą sumokėti dalimis proceso metu.

Teismas gali atsisakyti pradėti skolų restruktūrizavimo procesą, jeigu:

  1. skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą arba ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles;
  2. skolininkas atsisako priesaika patvirtinti pateiktos informacijos teisingumą arba suteikti teismo prašomą papildomą informaciją;
  3. skolininkas yra nuteistas už nusikaltimą, susijusį su bankroto procedūra ar priverstinio vykdymo procesu, mokestinį nusikaltimą arba Baudžiamojo kodekso 381 ir 3811 straipsniuose nurodytą nusikaltimą ir informacija apie apkaltinamąjį nuosprendį nėra pašalinta iš informacijos apie teistumą duomenų bazės;
  4. trejų metų laikotarpiu iki prašymo pateikimo arba po prašymo pateikimo skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė neteisingą arba ne visą informaciją apie savo finansinę padėtį siekdamas gauti pagalbą arba kitas lengvatas iš valstybės, vietos valdžios institucijos ar fondo arba siekdamas nuslėpti mokesčius;
  5. trejų metų laikotarpiu iki patikėtinio paskyrimo arba po patikėtinio paskyrimo skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo trukdė patenkinti kreditorių reikalavimus arba tyčia sudarė kreditoriams kenkiančius sandorius, o šiuo klausimu kreditorių interesams kenkiančiais veiksmais, be kita ko, gali būti pripažintas turto slėpimas ar iššvaistymas;
  6. skolininkas į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą nesumokėjo teismo nustatytos sumos kaip užstato patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti.

Teismas atsisako pradėti skolų restruktūrizavimo procesą, jeigu jis ne anksčiau kaip prieš dešimt metų iki prašymo pateikimo jau pradėjo skolininko skolų restruktūrizavimo procesą arba nusprendė atleisti skolininką nuo įsipareigojimų.

Jeigu teismas pradeda skolininko skolų restruktūrizavimo procesą, jis nustato iki 60 dienų siekiantį terminą, per kurį patikėtinis turi teismui pateikti restruktūrizavimo planą. Prireikus teismas terminą gali pratęsti 30 dienų.

Jeigu teismas pradeda skolininko skolų restruktūrizavimo procesą, sandorių ar kitų Bankroto įstatyme numatytų veiksmų pripažinimo negaliojančiais terminas pratęsiamas laikotarpiu nuo patikėtinio paskyrimo iki skolų restruktūrizavimo proceso užbaigimo, tačiau neturi viršyti aštuonerių metų iki patikėtinio paskyrimo arba Priverstinio vykdymo proceso kodekse nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygų pradžios.

Kai procesas pradedamas, patikėtinis, bendradarbiaudamas su skolininku, parengia skolininko turto bei skolų sąrašą ir skolininko vardu bei skolininkui sutikus pateikia jį teismui tvirtinti.

2.3. Bankroto procedūros ir (arba) atleidimo nuo įsipareigojimų proceso inicijavimas

Teismas skolininką, kuris yra fizinis asmuo, skelbia bankrutavusiu ir atlieka bankroto procedūrą pagal Bankroto įstatymo nuostatas. Bankroto procedūra fiziniam asmeniui yra panaši į bankroto procedūrą juridiniam asmeniui (žr. 1.1 skirsnį).

Skelbiant bankrotą kartu galima pradėti fizinio asmens atleidimo nuo įsipareigojimų procesą. Galima atleisti skolininką nuo įsipareigojimų, kurie nebuvo įvykdyti per bankroto procedūrą. Iki bankroto atsiradę įsipareigojimai gali būti įtraukti į bankroto procedūrą. Paprastai atleidimo nuo įsipareigojimų procesas trunka trejus metus. Šiuo laikotarpiu skolininkas turi kuo geriau įvykdyti kreditorių reikalavimus. Per bankroto procedūrą visas skolininko turtas parduodamas ir panaudojamas kreditorių reikalavimams įvykdyti. Skolininkas taip pat turi imtis pelningos veiklos arba dėti pagrįstas pastangas jos imtis. Skolininko pajamos taip pat naudojamos kreditorių reikalavimams įvykdyti. Įstatyme nustatyta neareštuotina suma, skirta minimaliam skolininko pragyvenimui – kreditorių reikalavimams įvykdyti ji nenaudojama. Jeigu skolininkas sumokėjo apčiuopiamą kreditorių reikalavimų dalį, skolininkas gali būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų net ir nepraėjus trejiems metams, tačiau ne anksčiau kaip praėjus metams nuo proceso inicijavimo. Jeigu skolininkas pažeidžia įsipareigojimus, tačiau pažeidimas nėra sunkus, teismas gali ne daugiau kaip vienais metais pratęsti terminą, kuriam suėjus skolininkas bus atleistas nuo įsipareigojimų. Jeigu pažeidimas yra sunkus, teismas gali neatleisti skolininko nuo įsipareigojimų.

3. Bankroto procedūros inicijavimas fizinio asmens turtui

Jeigu skolininkui mirus skolininko turtas yra nemokus, gali būti teikiamas prašymas inicijuoti bankroto procedūrą, per kurią būtų skelbiamas skolininko turto bankrotas. Mirus skolininkui, skolininko teisių perėmėjas, skolininko testamento vykdytojas arba skolininko turto administratorius gali pateikti prašymą iškelti bankrotą skolininko turto atžvilgiu. Šiuo atveju prašymui iškelti bankrotą taikomos skolininkų prašymus iškelti bankrotą reglamentuojančios nuostatos. Bankroto procedūros turto atžvilgiu vykdomos pagal Bankroto įstatymo nuostatas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui.

Pagal sprendimą dėl bankroto skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir naudojamas kaip turtas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto procedūrai įvykdyti. Bankrutuojančio asmens turtas yra skolininko turtas bankroto paskelbimo metu ir turtas, kurį skolininkas susigrąžina, išieško arba įgyja vykstant bankroto procedūrai. Į bankrutuojančio asmens turtą neįtraukiamas skolininko turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas.

Turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas, reglamentuojamas Priverstinio vykdymo proceso kodekse. Teisės aktuose nustatytas nebaigtinis neareštuotinų objektų sąrašas. Pagrindinis neareštuotinų objektų sąrašo tikslas – užtikrinti skolininkui minimalią socialinę apsaugą. Draudimas parduoti neareštuotiną turtą taip pat kyla iš poreikio apsaugoti kitas pagrindines teises: teisę laisvai pasirinkti veiklos sritį, profesiją ir pareigas, teisę vykdyti verslą, teisę įgyti išsilavinimą, religijos laisvę, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą ir kt. Be to, tam tikrų objektų areštas prieštarauja priimtiems moralės principams.

Pagal Estijos teisės aktus apribojimai taip pat taikomi pajamų areštui; pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagal skolininko atžvilgiu vykdomo proceso sąlygas skolininkas pragyvenimui turėtų minimalią lėšų sumą, reikalingą jam ir jo išlaikytiniams.

Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Disponavimo veiksmu kitos šalies perduotas turtas grąžinamas tai šaliai, jeigu tas turtas yra išlaikytas kaip bankrutuojančio asmens turto dalis, arba išmokama kompensacija, jeigu perdavus turtą padidėja bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu skolininkas savo būsimus reikalavimus perleido prieš paskelbiant bankrotą, perleidimo veiksmai tampa niekiniai, kai reikalavimų, kilusių po bankroto paskelbimo, atžvilgiu paskelbiamas bankrotas. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Paskelbus bankrotą, į bankrutuojančio asmens turtą įtrauktos prievolės, kuri turi būti įvykdyta skolininkui, vykdymą gali priimti tik patikėtinis. Jeigu prievolė buvo įvykdyta skolininko naudai, prievolė laikoma įvykdyta tik tuo atveju, jei prievolei įvykdyti perduodamas turtas lieka bankrutuojančiam asmeniui arba perdavus turtą padidėja bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu prievolė buvo įvykdyta skolininko naudai iki pranešimo apie bankrotą paskelbimo, prievolė laikoma įvykdyta, jeigu prievolę įvykdęs asmuo prievolės įvykdymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti apie bankroto paskelbimą.

Kai pradedamas reorganizavimo procesas, įmonė išlaiko teisę disponuoti įmonės turtu, tačiau turi greitai informuoti reorganizavimo patarėją apie visus sandorius, nebūdingus įprastam verslo veiklos vykdymui.

Per skolų restruktūrizavimo procesą skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra savarankiškai dirbantis asmuo, išlaiko teisę disponuoti savo turtu.

Per atleidimo nuo įsipareigojimų procesą, kai jis tęsiamas ir baigus bankroto procedūrą, skolininko pajamos perleidžiamos arba perduodamos patikėtiniui. Skolininkas neprivalo perduoti pajamų arba dalies pajamų, į kurias pagal Priverstinio vykdymo proceso kodekso nuostatas negalima nukreipti mokėjimo reikalavimo, arba minėtąsias pajamas ar pajamų dalį patikėtinis privalo grąžinti skolininkui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, netenka teisės sudaryti sandorių, susijusių su bankrutuojančio asmens turtu, o skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, netenka teisės sudaryti bet kokių sandorių.

Skolininkas nedelsdamas suteikia teismui, laikinajam patikėtiniui, patikėtiniui, bankroto komitetui ir Nemokumo skyriui informaciją, kuri tiek prieš bankroto procedūros inicijavimą, tiek ją inicijavus jiems yra reikalinga bankroto procedūrai vykdyti, ypač informaciją, susijusią su skolininko turtu, įskaitant prievoles, ir verslo ar profesine veikla. Skolininkas privalo pateikti patikėtiniui bankroto paskelbimo dieną buvusio skolininko turto, įskaitant įsipareigojimus, balansą ir aprašą.

Teismas gali pareikalauti, kad skolininkas teisme prisiektų, jog teismui pateikta informacija apie turtą, skolas, verslo ar profesinę veiklą, remiantis skolininko žiniomis, yra teisinga.

Skolininkas turi teikti pagalbą savo pareigas vykdančiam laikinajam patikėtiniui ir patikėtiniui.

Paskelbus bankrotą, dar neprisiekęs skolininkas negali išvykti iš Estijos be teismo leidimo.

Teismas gali skirti skolininkui baudą, privalomą dalyvavimą arba areštą, jeigu nesilaikoma teismo įsakymo arba siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisės aktais nustatytas įpareigojimas.

Skolininkas turi teisę išnagrinėti patikėtinio turimą dokumentaciją ir teismo dokumentaciją bankroto byloje. Dėl pagrįstų priežasčių patikėtinis gali nepatenkinti skolininko prašymo išnagrinėti į patikėtinio dokumentaciją įtrauktą dokumentą, jeigu tai pakenktų bankroto procedūros vykdymui.

Bankroto patikėtinis

  • Bankroto patikėtinis sudaro sandorius dėl bankrutuojančio asmens turto ir atlieka kitus veiksmus. Patikėtinio veiksmais sukuriamos teisės ir prievolės priklauso skolininkui. Patikėtinis, vykdydamas savo pareigas, vietoje skolininko dalyvauja teismo procese kaip ginčų, susijusių su bankrutuojančio asmens turtu, šalis.
  • Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Vykstant skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūrai, patikėtinis gali sudaryti bet kokius sandorius ir atlikti bet kokius teisinius veiksmus su bankrutuojančio asmens turtu. Skolininko, kuris yra fizinis asmuo, bankroto atveju patikėtinis gali sudaryti tik tokius sandorius ir atlikti tokius teisinius veiksmus su bankrutuojančio asmens turtu, kurie yra reikalingi bankroto procedūros tikslui pasiekti ir patikėtinio pareigoms įvykdyti.
  • Patikėtinis gina visų kreditorių ir skolininko teises ir interesus ir užtikrina, kad bankroto procedūra vyktų teisėtai, greitai ir finansiškai pagrįstai. Patikėtinis turi vykdyti savo įpareigojimus taip rūpestingai, kaip to tikimasi iš kruopštaus ir sąžiningo patikėtinio, ir atsižvelgti į visų kreditorių ir skolininko interesus.
  • Patikėtinis nustato kreditorių reikalavimus, administruoja bankrutuojančio asmens turtą, organizuoja jo formavimą, pardavimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto; nustato skolininko nemokumo priežastis ir nemokumo susidarymo laiką; prireikus pasirūpina, kad būtų tęsiama skolininko verslo veikla; prireikus atlieka skolininko, kuris yra juridinis asmuo, likvidavimą; teisės aktuose nustatytais atvejais teikia informaciją kreditoriams ir skolininkui; teikia ataskaitas apie jų veiklą ir informaciją apie bankroto procedūrą teismui, priežiūros pareigūnui ir bankroto komitetui; vykdo kitus teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Jeigu skolininko nemokumas kilo dėl didelės valdymo klaidos, patikėtinis už klaidą atsakingam asmeniui privalo pateikti reikalavimą atlyginti žalą iš karto, kai tampa akivaizdūs pakankami pagrindai pateikti reikalavimą. Patikėtinis turi ne tik teisės aktuose numatytas patikėtinio teises, bet ir laikinojo patikėtinio teises.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Pagal Estijos bankroto procedūrą leidžiama įskaityti reikalavimus. Vykstant bankroto procedūrai, reikalavimų įskaitymui taikomos šios sąlygos:

  1. įskaitytini reikalavimai turi būti finansinės prievolės arba kitokios tos pačios rūšies prievolės;
  2. kreditorius turi būti įgijęs teisę įvykdyti savo prievolę, o skolininkas turi būti įgijęs pareigą įvykdyti savo prievolę;
  3. kreditorius iki kreditorių sąrašo patvirtinimo turi skolininkui pareikšti apie įskaitymą, o šis pareiškimas neturi būti sąlyginis, jame neturi būti nustatytas terminas;
  4. kreditorius teisę įskaityti savo reikalavimą į skolininko reikalavimą turi būti įgijęs iki bankroto paskelbimo.

Jeigu skolininko reikalavimas priklausė nuo atidedamosios sąlygos arba bankroto paskelbimo metu dar nebuvo suėjęs jo terminas, arba jis nebuvo skirtas tos pačios rūšies prievolėms įvykdyti, reikalavimą galima įskaityti tik tuo atveju, jei atidedamoji sąlyga atsirado, skolininko reikalavimo terminas suėjo arba prievolės tapo tos pačios rūšies prievolėmis. Įskaityti reikalavimo neleidžiama, jeigu skolininko reikalavimo atidedamoji sąlyga atsiranda arba reikalavimo terminas sueina, kol kreditorius dar negali įskaityti reikalavimo.

Jeigu kreditoriaus reikalavimas baigė galioti, vis tiek galima tą reikalavimą įskaityti, jeigu įskaitymo teisė atsirado iki reikalavimo galiojimo pabaigos. Kreditorius taip pat gali įskaityti reikalavimą, atsiradusį dėl to, kad skolininkas nesilaikė sutarties, o patikėtinis po bankroto paskelbimo atsisakė skolininko prievolės. Jeigu sutartinės prievolės objektas yra dalomas, o kreditorius iki bankroto paskelbimo iš dalies įvykdė savo prievolę, kreditorius gali į skolininko finansinę prievolę įskaityti kreditoriaus įvykdytą prievolės dalį. Jeigu skolininkas yra gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojas, o gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas iš anksto sumokėjo skolininkui nekilnojamojo turto ar patalpų nuompinigius, tai laikoma reikalavimu skolininkui dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurį gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas gali įskaityti į skolininko reikalavimą gyvenamosios arba komercinės patalpos nuomininkui, o gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas taip pat gali įskaityti reikalavimą atlyginti žalą dėl sutarties nutraukimo nesuėjus terminui arba dėl sutarties atsisakymo.

Vykstant bankroto procedūrai perleidimo būdu įgytą reikalavimą galima įskaityti tik tuo atveju, jei reikalavimas buvo perleistas ir skolininkui apie tai buvo pranešta raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki bankroto paskelbimo. Perleidimo būdu įgyto reikalavimo skolininkui negalima įskaityti, jeigu reikalavimas buvo perleistas trejų metų laikotarpiu iki laikinojo patikėtinio arba patikėtinio paskyrimo ir skolininkas tuo metu buvo nemokus, o reikalavimą įgijęs asmuo reikalavimo perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą.

Įkeitimu užtikrintas pripažintas reikalavimas, įskaitant atvejus, kai reikalavimas buvo įgytas perleidimo būdu, gali būti įskaitomas, kai tas pats įkeitimo objektas parduodamas įkeitimo objekto pirkimo kaina, proporcingai atitinkančia sumą, kurią kreditorius turėtų teisę gauti, kai būtų paskirstyta pinigų suma, gauta pardavus kreditoriaus nusipirktą objektą, iš jos atėmus mokėjimus ir išlaidas, pvz., konsoliduotus įsipareigojimus ir bankroto procedūros metu patirtas išlaidas, kurios turėtų būti sumokėtos iki paskirstytų pinigų sumų išmokėjimo. Bet kurią pirkimo kainos dalį, kurios negalima įskaityti į kreditoriaus reikalavimą, kreditorius įmoka į bankrutuojančio asmens turtą.

Reikalavimai, kurie negali būti įskaitomi – tai reikalavimai mokėti išlaikymą, reikalavimai atlyginti žalą sveikatai arba žalą dėl asmens mirties, taip pat reikalavimai dėl neteisėto ir tyčinio žalos padarymo, kuriuos kita šalis turi šaliai, prašančiai įskaitymo; kitos šalies reikalavimai, kurie, remiantis teisės aktais, negali būti pateikti kaip reikalavimai atlikti mokėjimą; areštuotas reikalavimas įskaityti šalies reikalavimą kitai šaliai, jeigu įskaitymo prašanti šalis reikalavimą įgijo po arešto arba jei jos reikalavimo terminas suėjo po arešto ir po areštuoto reikalavimo termino; reikalavimas, dėl kurio kita šalis gali pateikti prieštaravimų, arba kitos šalies reikalavimas, kurio įskaityti neleidžiama kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Įskaitymai nėra atskirai reglamentuojami reorganizavimo procesų ir skolų restruktūrizavimo procesų atveju, taigi, jiems taikoma Prievolių teisės įstatyme nustatyta bendra tvarka.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Bankroto procedūra

Patikėtinis turi teisę įvykdyti neįvykdytą prievolę, kylančią iš skolininko sudarytos sutarties, ir reikalauti, kad kita šalis įvykdytų savo prievoles, arba atsisakyti iš sutarties kylančios skolininko prievolės, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Patikėtinis negali atsisakyti skolininko prievolės, kylančios iš sutarties, jeigu prievolė yra užtikrinta išankstiniu pranešimu, įtrauktu į žemės registrą. Jeigu patikėtinis toliau vykdo skolininko prievolę arba pateikia pranešimą, kad ketina ją vykdyti, kita sutarties šalis toliau vykdo savo prievoles. Šiuo atveju patikėtinis netenka teisės atsisakyti vykdyti skolininko prievolę. Jeigu patikėtinis reikalauja, kad kita sutarties šalis laikytųsi sutarties, kita šalis gali reikalauti, kad patikėtinis užtikrintų skolininko prievolės vykdymą. Kita šalis gali atsisakyti vykdyti savo prievolę, atsisakyti sutarties arba nutraukti sutartį pirma laiko, kol patikėtinis neužtikrino skolininko prievolės įvykdymo. Kitos šalies reikalavimas skolininkui, kilęs iš prievolės, vykdomos po to, kai patikėtinis pareikalavo, kad kita šalis vykdytų savo prievolę, yra konsoliduota prievolė. Jeigu patikėtinis po bankroto paskelbimo atsisakė skolininko prievolės, kita sutarties šalis gali pateikti reikalavimą dėl sutarties nesilaikymo kaip bankroto procedūros kreditorė. Jeigu sutartinės prievolės objektas yra dalomas, o kita šalis iki bankroto paskelbimo iš dalies įvykdė savo prievolę, kita šalis gali reikalauti, kad būtų įvykdyta skolininko finansinės prievolės dalis, atitinkanti kitos šalies prievolės dalį, įvykdytą tik jai būnant bankroto procedūros kreditore.

Teisės aktuose taip pat numatyti tam tikrų rūšių sutarčių specialūs atvejai:

  1. jeigu skolininkas iki bankroto paskelbimo pardavė kilnojamąjį turtą su nuosavybės teisės išlaikymu ir perdavė kilnojamąjį turtą valdyti pirkėjui, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavimo sutarties būtų laikomasi. Šiuo atveju patikėtinis negali atsisakyti skolininko prievolių, kylančių iš pardavimo sutarties;
  2. gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojo bankrotas nėra pagrindas nutraukti gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartyje bankrotas numatytas kaip sutarties nutraukimo pagrindas, patikėtinis gali nutraukti sutartį pirma laiko per vieną mėnesį arba per trumpesnį laiką, jeigu tai nustatyta sutartyje. Gyvenamojo būsto nuomotojo bankrotas nėra pagrindas nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkui iš anksto buvo sumokėti nuompinigiai už nekilnojamąjį turtą ar patalpas, gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas gali įskaityti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo į skolininko reikalavimą gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkui;
  3. gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininko bankroto atveju gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojas gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį gali nutraukti tik bendra tvarka, be to, gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutarties negalima nutraukti pirma laiko dėl vėlavimo sumokėti nuompinigius, kurių mokėjimo terminas suėjo iki prašymo inicijuoti bankrotą pateikimo. Patikėtinis turi teisę nutraukti skolininko sudarytą gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį pirma laiko per vieną mėnesį arba per trumpesnį laiką, jeigu tai nustatyta sutartyje. Jeigu nekilnojamasis turtas ar patalpos iki bankroto paskelbimo nebuvo perduotos skolininkui valdyti, sutarties gali atsisakyti ir patikėtinis, ir kita šalis. Jeigu sutarties atsisakoma arba ji nutraukiama pirma laiko, kita šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius, susidariusius dėl sutarties nutraukimo nesuėjus terminui, kaip bankroto proceso kreditorė arba taikant įskaitymą;
  4. gyvenamųjų ir komercinių patalpų nuomai taikoma tvarka taip pat taikoma ir skolininko sudarytoms nuomos sutartims.

Patikėtinis turi teisę nuspręsti, ar sutartį vykdyti toliau, ar ją nutraukti, tačiau jeigu kita šalis pateikia patikėtiniui pasiūlymą apsispręsti, patikėtinis turi nedelsdamas, ne vėliau kaip per septynias dienas, pranešti, ar jis vykdys skolininko prievolę, ar jos atsisakys. Patikėtinio prašymu teismas gali tą laikotarpį ir pratęsti. Jeigu patikėtinis laiku nepraneša apie prievolės vykdymą arba jos atsisakymą, patikėtinis neturi teisės reikalauti, kad kita šalis laikytųsi sutarties, kol patikėtinis neįvykdė skolininko prievolės.

Kai kurioms skolininko sudarytoms sutartims taip pat gali būti taikoma restitucija. Pavyzdžiui, teismas panaikina sutartis, kurios sudarytos nuo laikinojo patikėtinio skyrimo iki bankroto paskelbimo. Be laiko sąlygos, kita būtina restitucijos sąlyga – tai, kad sutartimi buvo pakenkta kreditorių interesams. Jeigu kreditorių interesams nėra pakenkta ir dėl restitucijos bankrutuojančio asmens turtas nepadidėja, taikyti restitucijos nėra pagrindo.

Paprastai bankrutuojantis skolininkas ar jo patikėtinis neturi teisės daryti sutarčių pakeitimų. Tačiau sutartys gali būti iš dalies keičiamos, jeigu po bankroto paskelbimo pasiekiamas kompromisas. Šiuo atveju skolininkui ir kreditoriams pasiekus susitarimą įmanoma sumažinti skolas arba pratęsti mokėjimo terminą. Tą patį rezultatą taip pat galima pasiekti reorganizavimo procesu arba skolų restruktūrizavimo procesu. Bankroto įstatyme, Reorganizavimo įstatyme ir Skolų restruktūrizavimo įstatyme reikalavimų perleidimas ar prievolių perėmimas atskirai nereglamentuojami, taigi, taikoma Prievolių teisės įstatyme numatyta bendra tvarka.

Reorganizavimo procesas

Vykstant reorganizavimo procesui leidžiama restruktūrizuoti sutartis pagal restruktūrizavimo planą.

Susitarimas, pagal kurį kreditorius gali nevykdyti sutarties, paspartinti jos vykdymą, ją nutraukti ar bet kuriuo kitu būdu įmonės nenaudai pakeisti sutartį dėl reorganizavimo prašymo pateikimo, reorganizavimo proceso inicijavimo, reorganizavimo plano patvirtinimo, prašymo sustabdyti skolos išieškojimo priemones ir tokių priemonių sustabdymo, yra niekinis.

Kreditorius negali nevykdyti būtinosios vykdytinos sutarties, paspartinti jos vykdymą, ją nutraukti ar bet kuriuo kitu būdu įmonės nenaudai ją pakeisti priemonių sustabdymo laikotarpiu dėl skolų, atsiradusių iki Reorganizavimo įstatyme numatytų skolos išieškojimo priemonių sustabdymo, remdamasis tik tuo, kad įmonė šių skolų nesumokėjo. Šis apribojimas netaikomas kredito ir finansavimo sutartims. Jeigu apribojimo taikymas kreditoriui kelia neproporcingą naštą, teismas gali jį nutraukti anksčiau laiko.

Pagal reorganizavimo planą negali būti restruktūrizuojamas reikalavimas, kylantis iš darbo sutarties arba iš sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių.

Skolų restruktūrizavimo procesas

Jeigu paskiriamas patikėtinis, kreditorius, remdamasis finansinės prievolės pažeidimu, padarytu iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo, negali nutraukti su skolininku sudarytos sutarties arba tais pagrindais atsisakyti vykdyti savo prievoles. Susitarimas, pagal kurį kreditorius gali nutraukti sutartį, kai pateikiamas prašymas inicijuoti nemokumo bylą arba patvirtinamas restruktūrizavimo planas, yra niekinis. Jeigu tolesnis sutarties vykdymas kreditoriaus atžvilgiu yra nesąžiningas, o skolininko atžvilgiu – nereikalingas, visų pirma, jeigu nėra tikėtina, kad bus pradėtas skolų restruktūrizavimo procesas, arba skolų restruktūrizavimo proceso vykdymo tikslais sutarties vykdyti nebūtina, teismas kreditoriaus prašymu gali leisti kreditoriui nutraukti sutartį.

Iš nuolatinės sutarties atsirandančios prievolės, kurios sukuriamos arba kurių vykdymo terminas sueina po prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo, gali būti restruktūrizuojamos vykdant skolų restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimo plane gali būti numatyta, kad patvirtinus restruktūrizavimo planą baigia galioti kreditavimo susitarimas arba kita nuolatinė sutartis, kurią skolininkas sudarė iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo ir kuria skolininkui nustatomos finansinės prievolės, kurių įvykdymo terminas sueina po prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo. Sutarties nutraukimas turi tuos pačius padarinius kaip ir jos nutraukimas pirma laiko dėl skolininko sukeltų aplinkybių. Skolininko prievolės, kylančios dėl sutarties nutraukimo, gali būti iš anksto restruktūrizuotos pagal restruktūrizavimo planą. Jeigu planuojama restruktūrizuoti iš nuomos sutarties kylančias prievoles, nuomotojas, kuris yra kreditorius, gali pirma laiko nutraukti sutartį per savaitę nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Paskelbus bankrotą, bankroto procedūros kreditoriai savo reikalavimus skolininkui gali pateikti tik bankroto procedūros metu. Patikėtiniui turi būti pranešama apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius jų reikalavimus skolininkui, nesvarbu, koks yra reikalavimų pagrindas ar jų įvykdymo terminai. Jeigu paskelbiamas bankrotas, skolininkui inicijuotas priverstinio vykdymo procesas baigiamas, o kreditorius turi pateikti reikalavimą bankroto patikėtiniui.

Vykstant reorganizavimo procesui ir skolų restruktūrizavimo procesui, reorganizavimo plano ir atitinkamai skolų restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu naujų procesų negali inicijuoti tik tie kreditoriai, su kurių reikalavimais yra susijęs atitinkamas planas. Reorganizavimo atveju priverstinio vykdymo procesas sustabdomas, išskyrus tuos atvejus, kai priverstinio vykdymo procesu siekiama patenkinti iš darbo santykių kilusį reikalavimą. Vykstant skolų restruktūrizavimo procesui teismas gali nustatyti laikinos teisinės apsaugos priemonę, sustabdydamas priverstinio vykdymo procesą dar iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą nagrinėjimo ar pateikimo. Skirdamas patikėtinį, teismas sustabdo priverstinio vykdymo procesą arba privalomo vykdymo procesą, kuriuo siekiama išieškoti lėšas iš skolininko turto, kol bus paskelbtas bankrotas, bus patvirtintas restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankroto procedūra

Ginčuose dėl bankrutuojančio asmens turto ar turto, kurį galima įtraukti į bankrutuojančio asmens turtą, skolininko teisė būti teismo proceso šalimi perduodama patikėtiniui. Jeigu ieškinys ar bet kuris kitas pareiškimas, susijęs su bankrutuojančio asmens turtu, kurį skolininkas pareiškia kitam asmeniui arba pateikia jo atžvilgiu, yra nagrinėjamas iki bankroto paskelbimo inicijuotame teismo procese arba jeigu skolininkas dalyvauja teismo procese kaip trečiasis asmuo, patikėtinis, vykdydamas savo pareigas, gali įstoti į procesą vietoje skolininko. Jeigu patikėtinis į tokį procesą neįstoja, skolininkas gali ir toliau atlikti ieškovo, pareiškėjo ar trečiojo asmens funkcijas.

Jeigu skolininkui pareiškiamas turtinis reikalavimas arba apskundžiama skolininko atžvilgiu nustatyta administracinė priemonė dėl viešosios teisės reglamentuojamo finansinio reikalavimo teismo procese, pradėtame iki bankroto paskelbimo, tačiau dėl reikalavimo arba apeliacinio skundo dar nėra priimta sprendimo, teismas atsisako nagrinėti reikalavimą arba apeliacinį skundą, išskyrus atvejus, kai sprendžiama dėl piniginės baudos arba turto konfiskavimo arba konfiskavimo pakaitalo skyrimo baudžiamajame procese, reikalavimo pagal išlaikymo prievolę civiliniame procese, arba apeliacinio skundo, kuriuo apskundžiama už nesunkų nusikaltimą skirta bauda. Teismas procesą atnaujina ieškovo prašymu, jeigu aukštesnės instancijos teismas panaikino sprendimą dėl bankroto ir įsigaliojo nutartis, kuria atmetamas prašymas inicijuoti bankrotą, arba jeigu bankroto procedūra buvo baigta ją nutraukus po bankroto paskelbimo.

Jeigu iki bankroto paskelbimo inicijuotame teismo procese skolininkui buvo pateiktas reikalavimas išskirti objektą iš bankrutuojančio asmens turto, teismas šį reikalavimą išnagrinėja. Šiuo atveju bankroto patikėtinis gali įstoti į procesą vietoje skolininko. Patikėtinis turi skolininko, kaip atsakovo, teises ir prievoles. Jeigu patikėtinis į procesą neįstoja, ieškovo prašymu procesas gali būti tęsiamas.

Jeigu skolininkui yra pateiktas turtinis reikalavimas arba skolininko atžvilgiu priimta administracinė priemonė dėl viešosios teisės reglamentuojamo finansinio reikalavimo yra apskųsta teismo procese, kuriame šiuo klausimu priimtą sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka, po bankroto paskelbimo patikėtinis skolininko vardu gali pateikti apeliacinį skundą. Skolininkas gali pateikti apeliacinį skundą patikėtiniui sutikus. Skolininkas, neatsižvelgdamas į patikėtinio sutikimą, gali pateikti apeliacinį skundą dėl piniginės baudos arba turto konfiskavimo ar konfiskavimo pakaitalo baudžiamajame procese, reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba baudos skyrimo procese dėl nesunkaus nusikaltimo. Jeigu teisme yra apskųsta skolininkui taikoma administracinė priemonė, tos administracinės priemonės apskundimo termino skaičiavimas sustabdomas.

Asmuo, turintis skolininkui finansinį reikalavimą, kurio mokėjimo terminas suėjo po to, kai skolininkas buvo paskelbtas bankrutavusiu, šio reikalavimo atžvilgiu nėra bankroto procedūros kreditorius ir šio reikalavimo per bankroto procedūrą pateikti negalima. Šį reikalavimą galima pateikti teisme ir teismo procesas gali vykti tuo pačiu metu, kai vykdoma bankroto procedūra.

Reorganizavimo procesas ir skolų restruktūrizavimo procesas

Kai pateikiamas reorganizavimo prašymas, bylą nagrinėjantis teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie prašymo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą, gali sustabdyti teismo procesą dėl finansinio reikalavimo įmonei, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas arba reikalavimas mokėti išlaikymą, dėl kurio dar nėra priimtas sprendimas. Priimdamas fizinio asmens prašymą inicijuoti nemokumo bylą, teismas paskiria patikėtinį, o tada teismas gali sustabdyti teismo procesą dėl skolininkui pareikšto finansinio reikalavimo, dėl kurio dar nėra priimtas teismo sprendimas. Teismas gali sustabdyti minėtą procesą, kol bus paskelbtas bankrotas, bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigta nemokumo byla.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių dalyvavimas bankroto procedūroje

Kreditorius savo reikalavimą gina dalyvaudamas bankroto procedūroje. Apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius savo reikalavimus skolininkui kreditoriai privalo pranešti patikėtiniui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Patikėtiniui apie reikalavimą pranešama raštišku pareiškimu (reikalavimo įrodymu). Reikalavimai ginami raštu. Kai apie savo reikalavimus patikėtiniui praneša visi kreditoriai, patikėtinis parengia preliminarų kreditorių sąrašą. Sąrašas pateikiamas kreditoriams peržiūrėti. Kreditoriai ir skolininkas turi galimybę pateikti prieštaravimų dėl visų kreditorių reikalavimų. Jeigu yra priežasčių, prieštaravimų turi pateikti ir patikėtinis. Tada kreditoriai, dėl kurių reikalavimų buvo pateikta prieštaravimų, gali patikėtiniui išreikšti nuomonę. Remdamasis reikalavimais, prieštaravimais ir nuomonėmis dėl jų, patikėtinis parengia galutinį kreditorių sąrašą ir jį pateikia teismui tvirtinti. Teisės į užstatą ginamos kartu su reikalavimais, kurie jomis užtikrinami. Reikalavimas, jo tenkinimo eilė ir teisė į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas, laikomi patvirtintais, jeigu nei patikėtinis, nei kuris nors kreditorius dėl jų nepareiškia prieštaravimo reikalavimų gynimo posėdyje ir teismas patvirtina kreditorių sąrašą. Priimto reikalavimo arba jo tenkinimo eilės vėliau pakeisti negalima.

Kiekvienas kreditorius ne tik teikia savo reikalavimą ir jį gina, bet, dalyvaudami visuotiniame kreditorių susirinkime, dalyvauja ir bankroto procedūroje. Visuotinis kreditorių susirinkimas yra kompetentingas tvirtinti patikėtinį, rinkti bankroto komitetą, spręsti dėl skolininko verslo tąsos arba likvidavimo, spręsti dėl skolininko likvidavimo (jeigu skolininkas yra juridinis asmuo), sudaryti kompromisą, tiek, kiek leidžiama teisės aktais, spręsti su bankrutuojančio asmens turto pardavimu susijusius klausimus, priimti sprendimus dėl skundų, susijusių su patikėtinio veikla, priimti sprendimus dėl bankroto komiteto narių atlygio ir dėl kitų teisės aktuose nustatytai visuotinio kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų. Jeigu visuotinis kreditorių susirinkimas nusprendžia rinkti bankroto komitetą, pastarasis, be kitų dalykų, privalo ginti visų kreditorių interesus vykstant bankroto procedūrai.

Kreditorių dalyvavimas reorganizavimo procese

Reorganizavimo patarėjas nedelsdamas praneša kreditoriams apie reorganizavimo proceso inicijavimą ir nurodo skolų sąraše išvardytas jų reikalavimų įmonei sumas. Šiuo tikslu patarėjas pateikia kreditoriams pranešimą apie reorganizavimą. Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti pagal reorganizavimo planą, nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstyta informacija, kreditorius per pranešime apie reorganizavimą nustatytą laiką reorganizavimo patarėjui pateikia raštišką pareiškimą, kuriame nurodo, kokiais klausimais jis nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstytu reikalavimu, ir pateikia šių aplinkybių įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Reorganizavimo patarėjas patikrina, ar kreditoriaus, kuris nesutiko su reikalavimu, reikalavimas yra teisėtas, ir įvertina, ar restruktūrizuotinas reikalavimas yra įrodytas, o tada informuoja teismą apie bet kokį reikalavimą, kuris faktiškai neegzistuoja, kurio dydis yra neaiškus, bei reikalavimą, kurio teisėtumo arba įrodymo fakto negalima įvertinti. Jeigu reorganizavimo patarėjas nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu teiginiu, jis nedelsdamas pateikia pareiškimą su įrodymais teismui ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Reorganizavimo patarėjas savo teiginius pagrindžia. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės ir jos taikymo srities.

Kreditorių dalyvavimas skolų restruktūrizavimo procese

Skolų restruktūrizavimo procesas siejamas su kreditoriais, kurių reikalavimų skolininkui terminas suėjo iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo. Iš nuolatinės sutarties atsirandančios prievolės, kurios sukuriamos arba kurių vykdymo terminas sueina po prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo, tam tikromis sąlygomis gali būti restruktūrizuojamos.

Kai parengiamas restruktūrizavimo planas, prieš jį pateikdamas teismui, patikėtinis nedelsdamas jį kartu su prašymu, skolininko turto bei skolų sąrašu ir kitais priedais pateikia restruktūrizavimo plane nurodytiems kreditoriams, kurių reikalavimus prašoma restruktūrizuoti. Perduodamas kreditoriui restruktūrizavimo planą, patikėtinis jam suteikia bent dviejų savaičių, tačiau ne daugiau kaip keturių savaičių, terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo restruktūrizavimo plano gavimo dienos ir per kurį galima pareikšti nuomonę patikėtiniui. Kreditorius pareiškia nuomonę, ar jis sutinka su skolininko informacija apie reikalavimą ir užtikrinimo priemonę, skolininko pateiktu skolų apskaičiavimu ir skolininko prašomu skolų restruktūrizavimo būdu. Jeigu kreditorius nesutinka su skolininko prašomu skolų restruktūrizavimo būdu, kreditorius turi nurodyti, ar jis sutiktų su kitokiu skolų restruktūrizavimo būdu. Patikėtinis taip pat nurodo nuomonės nepareiškimo pasekmes. Patikėtinis kreditorių nuomones kartu su restruktūrizavimo planu nusiunčia teismui.

Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti, nesutinka su skolų sąraše nurodytu reikalavimų dydžiu ir kita pateikta informacija, kreditorius per nurodytą terminą pateikia patikėtiniui pareiškimą, kuriame išdėsto skolų sąraše nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis nesutinka, ir pateikia savo prieštaravimų įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Jeigu patikėtinis nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu prieštaravimu, jis kartu su restruktūrizavimo planu pateikia pareiškimą su įrodymais teismui ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Kartu su restruktūrizavimo planu patikėtinis taip pat pateikia teismui kreditorių pateiktas nuomones, pareiškimus ir įrodymus. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, tvirtindamas planą, teismas nusprendžia dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę dydžio, taip pat dėl užtikrinimo priemonės ir jos taikymo srities. Prireikus teismas prieš tai išklauso skolininką ir atitinkamą kreditorių. Teismas gali atsisakyti nustatyti kreditoriaus reikalavimo dydį arba jį nustatyti tik iš dalies, jeigu reikalavimas, kurį prašoma restruktūrizuoti, teismo nuomone, faktiškai neegzistuoja, jo dydis yra neaiškus arba jeigu neįmanoma pagrįstai įvertinti, ar reikalavimas yra teisėtas arba įrodytas. Kai patvirtinamas restruktūrizavimo planas, skolininko ir asmens, kurio teisėms poveikį turi restruktūrizavimo planas, atžvilgiu įsigalioja restruktūrizavimo plane nurodyti teisiniai padariniai.

Kreditorių dalyvavimas atleidimo nuo įsipareigojimų procese

Jeigu inicijuojamas atleidimo nuo įsipareigojimų procesas, jis pradedamas tuo pačiu metu, kai skelbiamas bankrotas. Kol vykdoma bankroto procedūra, kreditoriai dalyvauja procese pagal nuostatas dėl bankroto procedūros. Jeigu bankroto procedūra baigiama ir jai pasibaigus toliau tęsiamas atleidimo nuo įsipareigojimų procesas, kreditoriai, kurie pateikė reikalavimus per bankroto procedūrą ir kurių reikalavimai arba jų dalys nebuvo patenkinti, turi teisę atleidimo nuo įsipareigojimų proceso laikotarpiu gauti mokėjimus.

Per skolininko atleidimo nuo įsipareigojimų procesą bankroto procedūros kreditoriai, įskaitant bankroto procedūros kreditorius, kurie per bankroto procedūrą nepateikė reikalavimų, negali mokėjimo reikalavimų nukreipti į skolininko turtą. Kreditoriai, kurių reikalavimai skolininkui atsirado po bankroto paskelbimo, per skolininko atleidimo nuo įsipareigojimų procesą negali mokėjimo reikalavimų nukreipti į pinigų sumas, kurios turi būti pervedamos patikėtiniui.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Pagal sprendimą dėl bankroto skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir naudojamas kaip turtas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto procedūrai įvykdyti. Bankrutuojančio asmens turtas yra skolininko turtas bankroto paskelbimo metu ir turtas, kurį skolininkas susigrąžina, išieško arba įgyja vykstant bankroto procedūrai. Į bankrutuojančio asmens turtą neįtraukiamas skolininko turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas.

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Iki bankroto paskelbimo teismas gali uždrausti skolininkui disponuoti turtu arba tam tikra turto dalimi be laikinojo patikėtinio sutikimo.

Kai paskelbiamas sprendimas dėl bankroto, patikėtinis turi nedelsdamas perimti skolininko turto valdymą ir pradėti administruoti bankrutuojančio asmens turtą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, patikėtinis turi susigrąžinti trečiosios šalies turimą skolininko turtą ir jį priskirti bankrutuojančio asmens turtui. Bankrutuojančio asmens turtas administruojamas su bankrutuojančio asmens turtu atliekant veiksmus, reikalingus bankrutuojančio asmens turtui išsaugoti ir bankroto procedūrai įvykdyti, taip pat skolininko veiklai valdyti, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, arba skolininko verslo veiklai organizuoti, jeigu skolininkas yra savarankiškai dirbantis asmuo. Vykstant skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūrai, patikėtinis įgyja juridinio asmens valdybos arba ją pakeičiančio organo teises ir prievoles, kurios neprieštarauja bankroto procedūros tikslui. Patikėtinio atsakomybė yra tokia pat kaip ir valdymo organo nario atsakomybė.

Patikėtinis sandorį grynaisiais pinigais dėl bankrutuojančio asmens turto gali sudaryti tik teismui leidus. Patikėtinis nevykdo jokių mokėjimų kreditoriams grynaisiais pinigais pagal paskirstymo santykį. Patikėtinis gali sudaryti bankroto procedūros požiūriu itin svarbius sandorius tik sutikus bankroto komitetui. Itin svarbūs sandoriai visų pirma yra skolinimasis, o jeigu į bankrutuojančio asmens turtą yra įtrauktas verslo subjektas – visi sandoriai, nepriklausantys įprastai verslo subjekto veiklai. Patikėtinis bankrutuojančio asmens turto sąskaita arba šio turto atžvilgiu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi ar su asmenimis, susijusiais su juo, taip pat negali sudaryti jokių kitų panašaus pobūdžio sandorių bei sandorių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir negali prašyti kompensuoti dėl tokių sandorių patiriamų išlaidų.

Patikėtinis gali pradėti bankrutuojančio asmens turto pardavimą po pirmojo visuotinio kreditorių susirinkimo, jeigu per susirinkimą kreditoriai nenusprendė kitaip. Jeigu skolininkas apeliacine tvarka apskundė sprendimą dėl bankroto, skolininko turto negalima parduoti be skolininko sutikimo, kol neišnagrinėtas apygardos teismui pateiktas apeliacinis skundas. Šie apribojimai netaikomi turto, kuris yra greitai gendantis, greitai nuvertėjantis arba per brangus laikyti ar išsaugoti, pardavimui. Jeigu skolininko verslo veikla tęsiama, turto negalima parduoti, jeigu tai trukdo tęsti verslo veiklą. Jeigu pateikiamas pasiūlymas sudaryti kompromisą, turto negalima parduoti iki kompromiso sudarymo, išskyrus atvejus, kai visuotinis kreditorių susirinkimas nusprendžia, kad turtą galima parduoti neatsižvelgiant į pasiūlymą sudaryti kompromisą. Bankrutuojančio asmens turtas parduodamas aukcione Priverstinio vykdymo proceso kodekse nustatyta tvarka.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Reikalavimai, pateikiami bankrutuojančio skolininko turto atžvilgiu

Visi reikalavimai skolininkui, atsiradę iki bankroto paskelbimo, pateikiami bankrutuojančio skolininko turto atžvilgiu, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Kai paskelbiamas bankrotas, laikoma, kad suėjo visų kreditorių reikalavimų skolininkui terminai, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jeigu kreditorius atitinkamą reikalavimą pateikė teismui, tačiau teismas dar nepriėmė sprendimo, teismas sustabdo procesą dėl ieškinio, o kreditorius turi pateikti reikalavimą bankroto patikėtiniui. Jeigu kreditorius pateikė reikalavimą teismui, o teismas paskelbė sprendimą ir tas sprendimas įsigaliojo, kreditorius taip pat turi pateikti savo reikalavimą bankroto patikėtiniui, tačiau laikoma, kad šis reikalavimas yra apgintas. Jeigu skolininkas turėjo teisę apskųsti teismo sprendimą, tai gali padaryti bankroto patikėtinis.

Reikalavimų, atsirandančių po bankroto procedūros inicijavimo, nagrinėjimas

Paskelbus bankrotą, bankroto procedūros kreditoriai savo reikalavimus skolininkui gali pateikti tik Bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Reikalavimai gali būti pateikiami tik bankroto patikėtiniui, be to, gali būti pateikiami tik iki bankroto paskelbimo atsiradę reikalavimai. Paskelbus bankrotą atsiradę reikalavimai negali būti teikiami iki bankroto procedūros pabaigos. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad juridinių asmenų atveju dažniausiai bankroto procedūros užbaigimas reiškia juridinio asmens likvidavimą, todėl nėra asmens, kuriam po bankroto procedūros užbaigimo būtų galima pateikti reikalavimus. Taigi, reikia būti atidiems ir atsižvelgti į tą riziką sudarant sandorius su bankrutuojančiu juridiniu asmeniu. Reikalavimai fiziniam asmeniui, atsirandantys bankroto procedūros metu, bendra tvarka gali būti teikiami po bankroto procedūros užbaigimo, tačiau su tam tikrais apribojimais, jeigu taip pat vykdomas skolininko, kuris yra fizinis asmuo, atleidimo nuo įsipareigojimų procesas. Prievolės atlyginti neteisėtais skolininko, kuris yra juridinis asmuo, veiksmais bankroto procedūros vykdymo metu padarytą žalą yra konsoliduotosios prievolės, taigi, iš skolininko bendra tvarka gali būti reikalaujama jas įvykdyti bankroto procedūros metu. Bankrutuojančio asmens turto atžvilgiu taip pat galimas priverstinio vykdymo procesas, kad prievolės būtų įvykdytos.

Be to, gali susidaryti padėtis, kai po bankroto paskelbimo skolininkas atlieka disponavimo veiksmus su bankrutuojančio asmens turtui priklausančiu objektu. Tokie disponavimo veiksmai yra niekiniai, nes, kai paskelbiamas bankrotas, teisė administruoti turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Jeigu, nepaisant to, skolininkas atlieka disponavimo veiksmus, disponavimo veiksmu kitos šalies perduotas turtas tai šaliai grąžinamas, jeigu tas turtas yra išlaikytas kaip bankrutuojančio asmens turto dalis, arba išmokama kompensacija, jeigu dėl perdavimo padidėjo bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu skolininkas disponavimo tam tikru objektu veiksmus atliko bankroto paskelbimo dieną, preziumuojama, kad disponavimo veiksmas atliktas po bankroto paskelbimo. Jeigu skolininkas savo būsimus reikalavimus perleido prieš paskelbiant bankrotą, perleidimo veiksmai tampa niekiniai, kai reikalavimų, kilusių po bankroto paskelbimo, atžvilgiu paskelbiamas bankrotas. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Reikalavimų, atsirandančių po reorganizavimo proceso ir skolų restruktūrizavimo proceso inicijavimo, nagrinėjimas

Reorganizavimo plano galiojimo laikotarpiu negalima pateikti reikalavimo pareiškimo pagal reikalavimą, kuriam taikomas reorganizavimo planas. Reikalavimo pareiškimus galima teikti pagal kitus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu pagal reikalavimą, kuriam taikomas restruktūrizavimo planas, negalima pateikti reikalavimo pareiškimo arba pareiškimo tokiame procese, kuris vykdomas pagal pareiškimą. Reikalavimo pareiškimus galima teikti pagal kitus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu neapribojama kreditoriaus teisė teismo procesuose ginčyti restruktūrizavimo plane nepatvirtintų reikalavimų. Kreditorius teisme taip pat gali užginčyti reikalavimo sumos dalį, kuri nėra pripažinta.

Skolininkui pateikus reorganizavimo prašymą arba prašymą restruktūrizuoti skolas, sustabdomas skolininkui pateiktų reikalavimų senaties termino skaičiavimas. Kai pateikiamas reorganizavimo prašymas, bylą nagrinėjantis teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie prašymo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą, gali sustabdyti teismo procesą dėl finansinio reikalavimo įmonei, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas, dėl kurio dar nėra priimtas sprendimas. Priimdamas prašymą restruktūrizuoti skolas, teismas sustabdo procesą dėl finansinio reikalavimo skolininkui, dėl kurio dar nėra priimta sprendimo, kol bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas.

Reorganizavimo planu asmuo, solidariai atsakingas už įmonės prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu asmuo, solidariai atsakingas už skolininko prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų pateikimo, patikrinimo ir patvirtinimo vykstant bankroto procedūrai reglamentavimo taisyklės

Kreditoriai privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded pranešti patikėtiniui apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius savo reikalavimus skolininkui, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Kai paskelbiamas bankrotas, laikoma, kad suėjo visų kreditorių reikalavimų skolininkui terminai. Patikėtiniui apie reikalavimą pranešama raštišku pareiškimu (reikalavimo įrodymu). Reikalavimo įrodyme išdėstomas reikalavimo turinys, pagrindas, suma ir nurodoma, ar reikalavimas užtikrintas užstatu. Prie reikalavimo įrodymo pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamos reikalavimo įrodyme nurodytos aplinkybės.

Reikalavimai ginami taikant rašytinę procedūrą. Teisės į užstatą ginamos kartu su reikalavimais, kurie jomis užtikrinami. Remdamasis pateiktais reikalavimo įrodymais, patikėtinis parengia preliminarų kreditorių sąrašą. Visi kreditoriai ir skolininkas gali pateikti prieštaravimų dėl kreditorių reikalavimų. Prireikus prieštaravimų gali pateikti ir patikėtinis. Tada prieštaravimą gavusiems kreditoriams duodama galimybė dėl prieštaravimo išreikšti nuomonę. Remdamasis pateiktais reikalavimų įrodymais, prieštaravimais ir nuomonėmis dėl jų, patikėtinis parengia galutinį kreditorių sąrašą ir jį pateikia teismui tvirtinti.

Tvirtindamas kreditorių sąrašą, teismas išnagrinėja su sąrašu kartu pateiktų prieštaravimų, nuomonių, prašymų ir pareiškimų esmę, nustato reikalavimų sumas, jų tenkinimo eilę bei paskirstymo proporcijas ir nutartimi patvirtina kreditorių sąrašą. Reikalavimas, jo tenkinimo eilė ir teisė į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas, laikomi patvirtintais, jeigu nei patikėtinis, nei kuris nors kreditorius dėl jų nepareiškia prieštaravimo arba jeigu prieštaravimą pareiškęs patikėtinis arba skolininkas prieštaravimo atsisako. Siekiant atsisakyti prieštaravimo, teismui turi būti teikiamas pareiškimas.

Be gynimo pripažįstami:

  1. reikalavimai, patenkinti įsigaliojusiu teismo sprendimu arba arbitražo sprendimu, turinčiu vykdomojo dokumento statusą pagal Priverstinio vykdymo proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 arba 61 punktą;
  2. teisės į užstatą, pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu arba arbitražo sprendimu, turinčiu vykdomojo dokumento statusą pagal Priverstinio vykdymo proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 arba 61 punktą, arba teisės į užstatą, įtrauktos į žemės registrą, laivų registrą, komercinių įkeitimo priemonių registrą arba vertybinių popierių registrą;
  3. reikalavimai, patenkinti įsigaliojusiais Bendrojo patentų teismo sprendimais ir nutartimis, nurodytais Susitarimo dėl Bendrojo patentų teismo (OL C 175, 2013 6 20, p. 1) 82 straipsnyje;
  4. reikalavimai, patenkinti užsienio valstybių teismų sprendimais, kurie Estijoje yra paskelbti vykdytinais arba vykdomi be pripažinimo;
  5. reikalavimai dėl viešosios teisės reglamentuojamų finansinių prievolių, kylančių iš Priverstinio vykdymo proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinės priemonės, vykdymo, jeigu administracinės priemonės užginčijimo terminas pasibaigė iki bankroto paskelbimo, ir tuo atveju, jeigu tokie reikalavimai kyla iš oficialaus užsienio valstybės dokumento, kuris Estijoje yra paskelbtas vykdytinu arba vykdomas be pripažinimo.

Kreditorių sąraše, kurį turi patvirtinti teismas, nurodoma:

  1. kreditoriaus pavadinimas;
  2. kreditoriaus registro numeris arba asmens kodas;
  3. pripažinto kreditoriaus reikalavimo dydis;
  4. pripažinto reikalavimo tenkinimo eilė ir paskirstymo proporcija;
  5. ar reikalavimas užtikrintas teise į užstatą;
  6. ar reikalavimas yra solidarioji prievolė, ar reikalavimas, kylantis iš sąlyginio sandorio ar administracinės priemonės, turinčios netiesioginę sąlygą;
  7. ar dėl reikalavimo skolininkas yra pareiškęs prieštaravimą.

Reikalavimų pateikimo, patikrinimo ir patvirtinimo vykstant reorganizavimo ir skolų restruktūrizavimo procesams reglamentavimo taisyklės

Vykstant reorganizavimo procesui skolininkas pateikia skolų sąrašą, kuriame išdėsto visus jam pateiktus reikalavimus ir atitinkamus kreditorius. Tad patys kreditoriai jokių reikalavimų neteikia. Kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti pagal reorganizavimo planą ir kuris nesutinka su reorganizavimo procese nagrinėtino reikalavimo suma, reorganizavimo patarėjui gali pateikti raštišką pareiškimą, kuriame nurodyta, kokiais klausimais jis nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstytu reikalavimu, ir pateikiami šių aplinkybių įrodymai. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Skolininkas gali pateikti prieštaravimą kreditoriaus išdėstytiems argumentams, tačiau jis turi pagrįsti savo poziciją. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės ir jos taikymo srities.

Vykstant skolų restruktūrizavimo procesui, skolininkas, teikdamas prašymą, apžvelgia savo skolas, o patikėtinis parengia išsamų skolų sąrašą. Skolų restruktūrizavimo plane nurodomos restruktūrizuotinos prievolės ir skolininko prašomas restruktūrizavimo būdas. Panašiai kaip ir vykstant reorganizavimo procesui, patys kreditoriai jokių reikalavimų neteikia. Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti, nesutinka su skolų sąraše skolininko pateikta informacija, kreditorius per teismo nurodytą laikotarpį praneša teismui arba, teismo nurodymu, – patarėjui, kokiais klausimais jis nesutinka su reikalavimu, ir pateikia šių aplinkybių įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Jeigu skolininkas arba patikėtinis nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu teiginiu, jis teismui greitai pateikia pareiškimą su įrodymais ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas nusprendžia dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę dydžio, taip pat dėl užtikrinimo priemonės buvimo.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Taikomas visų kreditorių vienodo statuso principas. Nepaisant to, taikomos tam tikros išimtys, kuriomis kai kuriems kreditoriams suteikiama privilegijuotoji teisė.

Prieš išmokant lėšas pagal paskirstymo proporcijas su bankroto procedūra susiję mokėjimai iš bankrutuojančio asmens turto atliekami tokia tvarka:

  1. mokėjimai pagal reikalavimus, atsiradusius dėl turto išskyrimo arba susigrąžinimo padarinių;
  2. skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims mokamas išlaikymas;
  3. per nemokaus skolininko turto bankroto procedūrą – Paveldėjimo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išlaidos;
  4. mokėjimai pagal konsoliduotąsias prievoles;
  5. vykstant bankroto procedūrai patirtos sąnaudos ir išlaidos.

Kai atliekami šie mokėjimai, kreditorių reikalavimai tenkinami tokia tvarka:

  1. patvirtinti reikalavimai, užtikrinti užstatu;
  2. kiti patvirtinti reikalavimai, pateikti iki nustatyto termino;
  3. kiti patvirtinti reikalavimai, nepateikti iki nustatyto termino;
  4. per nemokaus skolininko turto bankroto procedūrą – Paveldėjimo įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti reikalavimai ir reikalavimai dėl privalomos palikimo dalies.

Jeigu sutartyje numatyta, kad kreditoriaus reikalavimas tenkinamas žemesne eile negu nurodyta pirmiau, reikalavimas tenkinamas sutartyje nurodyta eile. Tai reiškia, kad galima atsižvelgti į savanorišką prievolių subordinaciją.

Solidariai atsakingų skolininkų atveju už skolininko prievoles gali atsakyti trečioji šalis. Šiuo atveju solidariai atsakingas skolininkas turi prievolę kreditoriui, neatsižvelgiant į skolininko nemokumą. Jeigu solidariai atsakingas skolininkas sumoka skolos, kurios grąžinimo reikalavimą kreditorius pateikė skolininkui, dalį, reikalavimas mažinamas ta dalimi.

Skolininko prievolė pagal teisės aktus taip pat gali būti perduota trečiajai šaliai. Jeigu darbdavys tapo nemokus, t. y. darbdavys buvo paskelbtas bankrutavusiu arba bankroto procedūra buvo nutraukta, darbuotojui kompensuojamas darbo užmokestis, negautas iki darbdavio paskelbimo nemokiu, visas darbo užmokestis už atostogas, negautas iki darbdavio paskelbimo nemokiu, ir visos išmokos, negautos iki darbo sutarties nutraukimo prieš darbdavio paskelbimą nemokiu arba po jo paskelbimo nemokiu. Jeigu darbdavys yra nemokus, bankroto procedūros kreditorius, iki nurodyto termino negavęs nedarbo draudimo įmokų, yra valstybė.

Vykstant reorganizavimo procesams ir skolų restruktūrizavimo procesams bankrutuojančio asmens turto sąvoka nevartojama, o reikalavimai tenkinami pagal reorganizavimo ar skolų restruktūrizavimo planą. Reorganizavimo planu asmuo, solidariai atsakingas už įmonės prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Jeigu už įmonės prievolės įvykdymą solidariai atsakingas asmuo prievolę įvykdė, asmuo gali apginti savo teisę įmonės atžvilgiu tik tiek, kiek įmonė atsakinga už prievolės įvykdymą pagal reorganizavimo planą. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu asmuo, solidariai atsakingas už skolininko prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Jeigu už skolininko prievolės įvykdymą solidariai atsakingas asmuo prievolę įvykdė, asmuo gali apginti savo teisę skolininko atžvilgiu tik tiek, kiek skolininkas yra atsakingas už prievolės įvykdymą pagal restruktūrizavimo planą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankroto procedūros užbaigimas ir jo poveikis

Pagal prašymą skelbti bankrotą pradėta procedūra gali būti baigiama iki bankroto paskelbimo. Išnagrinėjęs prašymą skelbti bankrotą, teismas skelbia bankrotą, atmeta prašymą arba nutraukia procesą.

Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, baigia procesą jį nutraukdamas nutartimi ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turto nepakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti ir jeigu iš valdymo organo nario neįmanoma išieškoti ar susigrąžinti turto arba jam pateikti reikalavimo. Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, taip pat gali baigti procesą jį nutraukdamas ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turtą daugiausia sudaro reikalavimai išieškoti lėšas arba reikalavimai trečiosioms šalims ir tų reikalavimų patenkinimas nėra tikėtinas. Teismas nenutraukia proceso, jeigu skolininkas, kreditorius arba trečioji šalis į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą perveda teismo nustatytą sumą kaip užstatą bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti arba jeigu teismas patenkina Nemokumo skyriaus prašymą įvykdyti bankroto procedūrą skolininkui, kuris yra juridinis asmuo, atliekant valstybinį tyrimą. Jeigu skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūra baigiama ją nutraukiant, laikinasis patikėtinis likviduoja juridinį asmenį per du mėnesius nuo nutarties baigti procesą be likvidavimo įsigaliojimo. Jeigu bankroto procedūros nutraukimo metu skolininkas turi kokio nors turto, pirmiausia sumokamas laikinojo patikėtinio atlygis ir padengiamos reikiamos išlaidos.

Bankroto procedūra nutraukiama sutikus kreditoriams ir išnykus bankroto pagrindams, kai patvirtinama galutinė ataskaita, kai patvirtinamas kompromisas arba kai atsiranda kitų teisės aktuose numatytų pagrindų.

Teismas bankroto procedūrą nutraukia, jeigu bankrutuojančio asmens turto nepakanka konsoliduotosioms prievolėms ir per bankroto procedūrą patirtoms išlaidoms padengti. Skolininko, kuris yra juridinis asmuo, atveju teismas pasiūlo Nemokumo skyriui pateikti prašymą įvykdyti bankroto procedūrą atliekant valstybinį tyrimą, ir suteikia pagrįstą terminą prašymui pateikti. Jeigu prašymas patenkinamas, procesas nebaigiamas ir tęsiamas kaip valstybinis tyrimas.

Teismas skolininko prašymu baigia bankroto procedūrą, jeigu išnyksta bankroto procedūros pagrindai ir jeigu skolininkas įrodo, kad jis nėra nemokus arba kad nėra tikėtina, jog jis taps nemokus paskelbus bankrotą dėl to, kad skolininko nemokumas yra tikėtinas ateityje. Jeigu bankroto procedūra baigiama, nes išnyko bankroto pagrindai, juridinis asmuo nelikviduojamas.

Teismas skolininko prašymu baigia bankroto procedūrą, jeigu visi iki nustatyto termino reikalavimus pateikę kreditoriai sutinka, kad procedūra būtų baigta. Jeigu skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, nuolat yra nemokus, teismas, priimdamas nutartį baigti procedūrą, nusprendžia dėl skolininko, kuris yra juridinis asmuo, likvidavimo.

Bankroto procedūra baigiama patvirtinant galutinę ataskaitą, kai patikėtinis pateikia galutinę ataskaitą bankroto komitetui ir teismui. Galutinėje ataskaitoje patikėtinis pateikia informaciją apie bankrutuojančio asmens turtą ir iš jo pardavimo gautas lėšas, mokėjimus, kreditorių patvirtintus reikalavimus, pareikštus ir dar nepareikštus ieškinius ir kt. Kreditoriai teismui gali pareikšti prieštaravimus dėl galutinės ataskaitos. Teismas priima sprendimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir bankroto procedūros užbaigimo. Jeigu iš galutinės ataskaitos matyti, kad bankroto procedūros metu buvo pažeistos skolininko arba kreditorių teisės, teismas atsisako patvirtinti galutinę ataskaitą ir nutartimi ją grąžina patikėtiniui, kad bankroto procedūra būtų tęsiama.

Bankroto procedūra taip pat gali būti baigiama paskelbus apie kompromisą. Kompromisas yra skolininko ir kreditorių susitarimas dėl skolų sumokėjimo, juo sumažinamos skolos arba pratęsiamas mokėjimo terminas. Kompromisas vykstant bankroto procedūrai sudaromas skolininko arba patikėtinio pasiūlymu po bankroto paskelbimo. Kompromiso nutarimą tvirtina visuotinis kreditorių susirinkimas. Ar tvirtinti kompromisą, sprendžia teismas. Teismas baigia bankroto procedūrą nutartimi, kuria patvirtinamas kompromisas.

Jeigu bankroto procedūra nebaigiama per dvejus metus nuo bankroto paskelbimo, patikėtinis bankroto komitetui ir teismui kas šešis mėnesius teikia ataskaitą, kol baigiama bankroto procedūra. Toje ataskaitoje patikėtinis išdėsto priežastis, kodėl nebaigta bankroto procedūra, ir pateikia informaciją apie parduotą ir neparduotą bankrutuojančio asmens turtą ir apie bankrutuojančio asmens turto administravimą. Teismas patikėtinio įgaliojimus nutraukia, kai baigiama bankroto procedūra, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismas gali atsisakyti nutraukti patikėtinio įgaliojimus, jeigu iki bankroto procedūros baigimo parduodamas ne visas bankrutuojančio asmens turtas, už bankrutuojančio asmens turtą dar turi būti gauta lėšų, patikėtinio pareikšti ieškiniai dar neišnagrinėti arba patikėtinis ketina ar privalo pareikšti ieškinį. Šiuo atveju patikėtinis toliau vykdo savo pareigas po bankroto procedūros užbaigimo. Jeigu, baigus bankroto procedūrą ir nutraukus patikėtinio įgaliojimus, už bankrutuojančio asmens turtą dar gaunama lėšų, tampa prieinamos paskirstymui deponuojamos lėšos arba tampa akivaizdu, kad bankrutuojančio asmens turtui priklauso objektai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta rengiant paskirstymo pasiūlymą, teismas savo iniciatyva arba patikėtinio ar kreditoriaus prašymu priima nutartį dėl vėlesnio paskirstymo.

Reorganizavimo proceso užbaigimas ir jo poveikis

Reorganizavimo procesas laikomas baigtu, jeigu jis užbaigiamas nesuėjus terminui, panaikinamas reorganizavimo planas, reorganizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui arba sueina reorganizavimo plane nurodytas reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas. Kai reorganizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui, reorganizavimo procesas laikomas baigtu, jeigu įmonė iki sueinant reorganizavimo plano įgyvendinimo terminui įvykdo visas pagal reorganizavimo planą prisiimtas prievoles.

Reorganizavimo procesas gali būti baigiamas nesuėjus terminui tik iki reorganizavimo plano patvirtinimo. Teismas reorganizavimo procesą baigia nesuėjus terminui, jeigu įmonė pažeidžia savo prievolę bendradarbiauti arba nesumoka teismo nustatytos sumos kaip užstato reorganizavimo patarėjo arba eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti, reorganizavimo planas nepatvirtinamas, įmonė pateikia atitinkamą prašymą, išnyksta reorganizavimo proceso inicijavimo pagrindai, iššvaistomas įmonės turtas arba padaroma žala kreditorių interesams, iki nurodyto termino nepateikiamas reorganizavimo planas arba įmonė yra pateikusi neteisingą informaciją apie reikalavimus. Jeigu teismas baigia reorganizavimo procesą nesuėjus terminui, visi reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data.

Kai sueina reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas, reorganizavimo procesas baigiamas.

Reorganizavimo procesas taip pat gali būti baigiamas panaikinant reorganizavimo planą. Reorganizavimo planas panaikinamas, jeigu įmonės atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis už su bankrotu arba su priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą po reorganizavimo plano patvirtinimo arba įmonė iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal reorganizavimo planą, taip pat jeigu praėjus bent pusei reorganizavimo plano galiojimo laiko yra akivaizdu, kad įmonė negali įvykdyti pagal reorganizavimo planą prisiimtų prievolių, jeigu remiantis reorganizavimo patarėjo prašymu nėra sumokėtas mokestis už priežiūrą arba įmonė nepadeda reorganizavimo patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba neteikia reorganizavimo patarėjui informacijos, kurios pastarajam reikia priežiūrai vykdyti, taip pat jeigu įmonė pateikia prašymą panaikinti reorganizavimo planą arba įmonė paskelbiama bankrutavusia. Jeigu reorganizavimo planas panaikinamas, reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data. Reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai taip pat apima galimai vėlesnei bankroto procedūrai ar priverstinio vykdymo procesui nustatytų turto susigrąžinimo terminų pratęsimą. Šis padarinys neišnyksta.

Skolų restruktūrizavimo proceso užbaigimas ir jo poveikis

Skolų restruktūrizavimo procesas baigiamas, kai panaikinamas skolų restruktūrizavimo planas, nutraukiamas procesas arba sueina skolų restruktūrizavimo plane nurodytas įgyvendinimo terminas. Kai restruktūrizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui, procesas baigiamas, jeigu skolininkas iki sueinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui įvykdo visas pagal restruktūrizavimo planą prisiimtas prievoles.

Jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, teismas skolininko prašymu panaikina restruktūrizavimo planą. Teismas gali panaikinti restruktūrizavimo planą, jeigu skolininkas iš esmės neįvykdo restruktūrizavimo plane nurodytų savo prievolių arba, praėjus bent pusei restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpio, akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti pagal šį planą prisiimtų prievolių, skolininkas neturi mokumo problemų arba jas įveikė, skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą ar ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles, skolininkas atliko restruktūrizavimo plane nenurodytus mokėjimus kreditoriams, taip padarydamas esminės žalos kitų kreditorių interesams, skolininkas nepadeda teismui arba patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba nesuteikia priežiūrai vykdyti reikalingos informacijos, arba jeigu skolininkas neįmoka teismo nustatyto dydžio užstato patikėtinio ar eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti. Jeigu restruktūrizavimo planas panaikinamas, prašymo restruktūrizuoti skolas priėmimo padariniai išnyksta atgaline data. Restruktūrizavimo proceso inicijavimo padariniai taip pat apima galimai vėlesnei bankroto procedūrai ar priverstinio vykdymo procesui nustatytų turto susigrąžinimo terminų pratęsimą. Šis padarinys neišnyksta.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kreditorių teisės po bankroto procedūros užbaigimo

Po bankroto procedūros užbaigimo kreditoriai skolininkui bendra tvarka gali pateikti reikalavimus, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti vykstant bankroto procedūrai, ir reikalavimus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo patenkinti, arba dėl kurių skolininkas pateikė prieštaravimą. Šiuo atveju delspinigiai ir įstatyminiai delspinigiai už bankroto procedūros laikotarpį neskaičiuojami.

Jeigu skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, atleidžiamas nuo prievolių, kurios nebuvo įvykdytos bankroto procedūros metu, išnyksta bankroto procedūros kreditorių reikalavimai skolininkui, įskaitant bankroto procedūros kreditorių, kurie savo reikalavimų nepateikė vykstant bankroto procedūrai, reikalavimus, išskyrus prievoles atlyginti tyčia neteisėtais veiksmais padarytą žalą arba mokėti vaiko arba vieno iš tėvų išlaikymo išmokas.

Po bankroto procedūros užbaigimo kreditoriai taip pat gali pateikti iš konsoliduotųjų prievolių kylančius reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti skolininko bankroto procedūros metu. Bankroto procedūros metu kylantys reikalavimai, kurių nebuvo galima pateikti bankroto procedūros pagrindu, skolininkui taip pat gali būti teikiami bendra tvarka. Šiuo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo bankroto procedūros užbaigimo. Kreditoriaus reikalavimo dalis, kuri buvo patvirtinta vykstant bankroto procedūrai ir nebuvo patenkinta bankroto procedūros metu, tenkinama pagal nutartį kaip pagal vykdomąjį dokumentą, jeigu skolininkas nepateikė prieštaravimo dėl reikalavimo arba teismas kreditoriaus reikalavimo nepatvirtino.

Kreditorių teisės po reorganizavimo proceso užbaigimo

Jeigu reorganizavimo procesas baigiamas, kai sueina reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas, kreditorius gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, kad būtų patenkinta pagal reorganizavimo planą restruktūrizuoto reikalavimo dalis, kuri buvo suderinta reorganizavimo plane, tačiau nebuvo pagal šį planą patenkinta.

Jeigu reorganizavimo planas panaikinamas arba jo vykdymas nutraukiamas nesuėjus terminui, reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data. Įmonės atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal reorganizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į reorganizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Kreditorių teisės po skolų restruktūrizavimo proceso užbaigimo

Kai sueina restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas, kreditorius gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, kad būtų patenkinta tik ta pagal planą restruktūrizuoto reikalavimo dalis, kuri buvo suderinta plane, tačiau nebuvo patenkinta. Jeigu planas panaikinamas, skolininko atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal restruktūrizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankroto procedūra

Jeigu prašymas inicijuoti bankrotą patenkinamas arba bankroto procedūra baigiama kompromisu, bankroto procedūros sąnaudos ir išlaidos sumokamos iš bankrutuojančio asmens turto. Jeigu teismas palieka kreditoriaus prašymą inicijuoti bankrotą nenagrinėtą arba jį atmeta, arba jeigu procesas baigiamas, nes kreditorius atsiima prašymą inicijuoti bankrotą, vykstant bankroto procedūrai patirtas sąnaudas ir išlaidas kompensuoja kreditorius. Jeigu bankroto procedūra nutraukiama, teismas pagal aplinkybes nusprendžia, kaip padalyti vykstant bankroto procedūrai patirtas sąnaudas ir išlaidas.

Jeigu skolininko prašymu inicijuota procedūra nutraukiama neskelbiant bankroto ir skolininko turto nepakanka reikiamiems mokėjimams atlikti, teismas nurodo skolininkui sumokėti laikinojo patikėtinio atlygį ir kompensuotinas išlaidas, tačiau gali nurodyti jas kompensuoti iš valstybės lėšų. Iš valstybės lėšų kompensuojama laikinojo patikėtinio atlygio ir išlaidų dalis neturi viršyti vienos minimalios mėnesinės algos (įskaitant teisės aktais nustatytus mokesčius, tačiau išskyrus pridėtinės vertės mokestį). Teismas nenurodo kompensuoti laikinojo patikėtinio atlygio ir išlaidų iš valstybės lėšų, jeigu skolininkas, kreditorius ar trečioji šalis į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą pervedė teismo nustatytą sumą kaip užstatą kompensuotinam laikinojo patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti.

Jeigu prašymą inicijuoti nemokumo bylą pateikia skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, arba toks prašymas pateikiamas jo atžvilgiu, taikoma panaši procedūra. Vietoj laikinojo patikėtinio, fiziniam asmeniui skiriamas patikėtinis.

Reorganizavimo procesas

Jeigu inicijuojamas reorganizavimo procesas, teismas nustato terminą, iki kurio įmonė į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą turi pervesti teismo nustatytą sumą kaip užstatą reorganizavimo patarėjo pradiniam atlygiui ir pradinėms išlaidoms padengti. Jeigu įmonė šios sumos nesumoka, teismas baigia reorganizavimo procesą. Teismas priima sprendimą dėl reorganizavimo patarėjo kompensuotino atlygio ir išlaidų, kai nutraukiami reorganizavimo patarėjo įgaliojimai arba kai, remiantis reorganizavimo patarėjo veiklos ir išlaidų ataskaita, patvirtinamas reorganizavimo planas.

Jeigu teismas į reorganizavimo procesą įtraukia ekspertų, ekspertai turi teisę į reikalingų ir pagrįstų išlaidų, patiriamų vykdant įsipareigojimus, atlyginimą ir turi teisę gauti atlygį už pareigų vykdymą. Kompensuotiną eksperto atlygio ir išlaidų sumą nustato teismas. Nustatydamas eksperto atlygį teismas gali išklausyti ir įmonę.

Skolų restruktūrizavimo procesas

Vykdant skolų restruktūrizavimo procesą patiriamas sąnaudas ir išlaidas padengia skolininkas. Procesines kreditorių išlaidas padengia patys kreditoriai. Teismas gali nurodyti skolininkui padengti procesines kreditorių išlaidas, jeigu skolininkas žinojo, kad teikia nepagrįstą prašymą restruktūrizuoti skolas arba privertė kreditorius patirti procesinių išlaidų žinodamas, kad teikia klaidingą informaciją arba nepagrįstą prašymą ar prieštaravimą. Jeigu skolų restruktūrizavimo planas įgyvendinamas, skolininkas neprivalo kompensuoti valstybės suteiktos procesinės pagalbos išlaidų. Jeigu pradedamas skolų restruktūrizavimo procesas, teismas nustato sumą, kurią skolininkas turi pervesti į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą kaip užstatą patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti. Jeigu teismas skiria ekspertą, jis taip pat gali nustatyti sumą, kurią skolininkas turi iš anksto pervesti eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Bankroto procedūra

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Teismas, taikydamas restituciją, panaikina bet kokį skolininko sandorį ar kitą veiksmą, kuris yra sudarytas ar atliktas iki bankroto paskelbimo ir kuriuo padaroma žala kreditorių interesams. Jeigu sandoris, kuriam taikoma restitucija, yra sudarytas arba bet koks kitas veiksmas, kuriam taikoma restitucija, yra atliktas laikotarpiu nuo laikinojo patikėtinio arba patikėtinio paskyrimo iki bankroto paskelbimo, laikoma, kad tuo sandoriu ar veiksmu buvo padaryta žala kreditorių interesams.

Skolininkas, kreditorius ar patikėtinis gali prašyti teismo panaikinti visuotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu tas nutarimas prieštarauja teisės aktams ar buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką arba jeigu teisė užginčyti nutarimą yra tiesiogiai nustatyta teisės aktais. Prašyti panaikinti visuotinio kreditorių susirinkimo nutarimą galima ir tuo atveju, jeigu tuo nutarimu daroma žala bendriems kreditorių interesams.

Jeigu procedūra inicijuota siekiant nuo prievolių atleisti skolininką, kuris yra fizinis asmuo, teismas kreditoriaus prašymu gali panaikinti nutartį, kuria skolininkas atleidžiamas nuo prievolių, kurios nebuvo įvykdytos bankroto procedūros metu per metus nuo nutarties priėmimo, jeigu tampa akivaizdu, kad skolininkas per skolininko atleidimo nuo prievolių procedūrą tyčia pažeidė įsipareigojimus ir taip iš esmės apsunkino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

Jeigu skolininkas ir kreditoriai po bankroto paskelbimo sudaro kompromisą, teismas jį gali panaikinti, jei skolininkas neįvykdo sudarius kompromisą atsiradusių prievolių, yra apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisiamas už su bankrotu ar priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą arba jei, praėjus bent pusei kompromiso galiojimo laikotarpio, tampa akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti kompromiso sąlygų. Kompromiso panaikinimas turi poveikį visiems kompromise dalyvaujantiems kreditoriams ir taip apsaugomas bendras kreditorių organas.

Reorganizavimo procesas

Teismas panaikina reorganizavimo planą, jeigu įmonės atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis už su bankrotu arba su priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą po reorganizavimo plano patvirtinimo, jeigu įmonė iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal reorganizavimo planą, jeigu, praėjus bent pusei reorganizavimo plano galiojimo laiko, yra akivaizdu, kad įmonė negali įvykdyti pagal reorganizavimo planą prisiimtų prievolių, jeigu, remiantis reorganizavimo patarėjo prašymu, nėra sumokėtas mokestis už priežiūrą arba jeigu įmonė nepadeda reorganizavimo patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų ar neteikia reorganizavimo patarėjui informacijos, kurios pastarajam reikia priežiūrai vykdyti, taip pat jeigu įmonė pateikia atitinkamą prašymą arba įmonė paskelbiama bankrutavusia. Įmonės atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal reorganizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą, taip pat turi būti atsižvelgiama į reorganizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Skolų restruktūrizavimo procesas

Teismas panaikina restruktūrizavimo planą skolininko prašymu arba jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, arba skolininkas iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal restruktūrizavimo planą, jeigu, praėjus bent pusei restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpio, yra akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti pagal šį planą prisiimtų prievolių, skolininkas neturi mokumo problemų arba jas išsprendė, o restruktūrizuoti kreditorių reikalavimus nebėra sąžininga kreditorių atžvilgiu dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, jeigu skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą ar ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles, skolininkas atliko restruktūrizavimo plane nenurodytus mokėjimus kreditoriams, taip padarydamas esminės žalos kitų kreditorių interesams, skolininkas nepadeda teismui arba patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba nesuteikia priežiūrai vykdyti reikalingos informacijos, arba jeigu skolininkas neįmoka teismo nustatyto dydžio užstato. Skolininko atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal restruktūrizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Paskutinis naujinimas: 24/08/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (anglų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Airija

Airijoje fizinių asmenų nemokumą reglamentuoja 1988 m. Bankroto įstatymas (su pakeitimais) ir 2012–2015 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymai (toliau – FAN įstatymas). FAN įstatyme numatyti trys skolų pertvarkymo būdai ir nustatyti bankroto teisės aktų pakeitimai.

Visas fizinių asmenų nemokumo bylas, įskaitant bankrotą, administruoja Airijos nemokumo tarnyba (Insolvency Service of Ireland, ISI) – 2013 m. įsteigta nepriklausoma įstatymų nustatyta institucija, kurios veiklos priežiūrą vykdo Teisingumo ir lygybės departamentas.

Išnagrinėjus fizinių asmenų nemokumo bylas, kurias reglamentuoja FAN įstatymas, priimamas vienas iš šių trijų susitarimų:

  1. pranešimas apie skolos sumažinimą (Debt Relief Notice) – skirtas asmenų, kurie faktiškai neturi jokio turto ir gauna labai mažas pajamas, skoloms iki 35 000 EUR;
  2. skolos mokėjimo susitarimas (Debt Settlement Arrangement skirtas suderintam neterminuotų neužtikrintų skolų sumokėjimui per ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį (su galimybe pratęsti iki šešerių metų tam tikromis aplinkybėmis);
  3. fizinio asmens nemokumo susitarimas (Personal Insolvency Arrangement) – skirtas suderintam ne didesnės kaip 3 mln. EUR užtikrintos skolos (gali būti padidinta kreditorių susitarimu) ir neterminuotos neužtikrintos skolos sumokėjimui ar restruktūrizavimui per ne daugiau kaip šešerių metų laikotarpį (su galimybe pratęsti iki septynerių metų tam tikromis aplinkybėmis).

Tiek skolos mokėjimo susitarimas, tiek fizinio asmens nemokumo susitarimas įgyvendinami trimis vienodais etapais:

1 etapas. Atitinkamas teismas išduoda apsaugos pažymą (Protective Certificate), kurioje nurodoma, kad tam tikri įvardyti ar „nurodyti“ kreditoriai negali paduoti skolininko į teismą ar pareikšti jam ieškinių, įskaitant prašymus paskelbti bankrotą, siekdami išieškoti skolas. Atitinkamo teismo išduota apsaugos pažyma galios 70 dienų, tačiau tam tikrais pagrindais jos galiojimas gali būti pratęstas dar 40 dienų.[i]

2 etapas. Fizinių asmenų nemokumo specialistas derasi skolininko vardu su jo nurodytais kreditoriais ir siekia patvirtinti pasiūlymą balsuojant įstatymų nustatytame kreditorių susirinkime. Naujausiuose teisės aktuose numatyta, kad tik fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju skolininkas gali kreiptis į teismą dėl jo pasiūlymo peržiūros, jeigu kreditorių susirinkime kreditoriai atmetė pasiūlymą dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo.[ii]

3 etapas. Susitarimų įgyvendinimas, įskaitant fizinių asmenų nemokumo specialistų atliekamą periodinį paskirstymą kreditoriams ir, kai tinkama, metines peržiūras.

Skolininkas gali prašyti taikyti pranešimą apie skolos sumažinimą, skolos mokėjimo susitarimą arba fizinio asmens nemokumo susitarimą tik vieną kartą.

Bankrotas yra galimybė skolininkams, kurie dėl savo aplinkybių neatitinka pirmiau nurodytų trijų skolų sureguliavimo sprendimų tinkamumo kriterijų arba yra anksčiau kreipęsi dėl vieno iš skolų sureguliavimo sprendimų, tačiau susitarimas su kreditoriais nepasiteisino.

Jeigu asmuo įrodo, kad jo finansinei padėčiai netinka nemokumo susitarimas, ir turi tai patvirtinantį fizinių asmenų nemokumo specialisto raštą, jis gali kreiptis į Aukštąjį teismą dėl bankroto paskelbimo. Asmuo turi pateikti prašymą dėl teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo (bankroto nutarties) Aukštojo teismo ekspertizės biurui ir sumokėti pradinį 200 EUR mokestį. Pareiškėjai bus išklausyti Aukštajame teisme; paskelbus asmens bankrotą, jis pagal teisės aktų reikalavimus turi laikytis oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo ir jo biuro (ISI Bankroto skyriaus), atsakingo už bankrutavusio asmens turto administravimą, nurodymų.

Kai tik paskelbiamas skolininko bankrotas, visos neužtikrintos jo skolos nurašomos, o visas jo turtas tampa oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo, kuris yra Aukštojo teismo paskirtas bankrutavusio asmens turto administratorius, nuosavybe.

Bankroto byla gali būti iškelta šiomis dviem aplinkybėmis:

  1. prašant kreditoriui, kuris Aukštajam teismui pateikia prašymą paskelbti asmenį, kuris yra jam įsiskolinęs, bankrutavusiu, įrodydamas, kad jis yra to asmens kreditorius, o toks asmuo nesiėmė tinkamų priemonių savo skoloms sumokėti;
  2. prašant pačiam asmeniui, vadinamasis bankrotas asmens prašymu.

Bankrutavęs asmuo automatiškai atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo po vienų metų nuo teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dienos, su sąlyga, kad jo atžvilgiu nebuvo priimta nutartis dėl bankroto pratęsimo (kurią įsipareigojimų nevykdymo atveju gali priimti oficialus turto valdytojas).

FAN įstatymu sukurta nauja ISI reglamentuojama profesija, kurią galima susikarstyti į dvi kategorijas:

1. Patvirtinti tarpininkai – fizinis arba juridinis asmuo, kurį ISI įgaliojo padėti skolininkams, norintiems pateikti prašymą dėl pranešimo apie skolos sumažinimą.

2. Fizinių asmenų nemokumo specialistai – asmuo, kurį ISI įgaliojo palaikyti skolininko ir jo kreditoriaus (-ių) ryšį, siekiant užtikrinti skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo sudarymą. Fizinių asmenų nemokumo specialistas yra teisiškai įpareigotas veikti laikydamasis FAN įstatymo ir susijusių taisyklių.[iii].

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Airijoje asmenys (įskaitant partnerius) iškelia fizinio asmens nemokumo bylą laikydamiesi FAN įstatyme nustatytos tvarkos. Kreditoriai gali iškelti bankroto bylą skolininkui arba skolininkas savo iniciatyva gali prašyti paskelbti jo bankrotą.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos

Pagrindinė nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sąlyga yra skolininko nemokumas, t. y. nesugebėjimas laiku sumokėti savo skolas.  Skolų pobūdis ir dydis bei skolininko pajamos lemia, kuris iš trijų susitarimų yra tinkamas.

Siekdama užtikrinti, kad asmuo, sudaręs nemokumo susitarimą, vis tiek galėtų išlaikyti pakankamą gyvenimo lygį, ISI (po išsamių konsultacijų) parengė gaires „Pakankamos gyvenimo išlaidos“ (Reasonable Living Expenses). Šiomis gairėmis užtikrinamas ne tik nemokumo susitarimo tvarumas, bet ir padedama apsaugoti įstatymų nustatytą skolininko teisę į pakankamą gyvenimo lygį, užtikrinant sąžiningą ir skaidrų sunkumus patiriančių skolininkų kasdienių gyvenimo išlaidų standartizavimo metodą. Skolininko pakankamas gyvenimo išlaidas pagal ISI parengtą formą apskaičiuoja skolininko patvirtintas tarpininkas arba fizinių asmenų nemokumo specialistas, kai į juos kreipiamasi dėl nemokumo susitarimo.

1. Pranešimas apie skolos sumažinimą

Norėdamas kreiptis dėl pranešimo apie skolos sumažinimą, skolininkas turi:

  • būti nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • turėti 60 EUR ar mažesnes grynąsias mėnesines pajamas atskaičius pakankamas gyvenimo išlaidas;
  • turėti turto, kurio vertė ne didesnė kaip 400 EUR. Skolininkams taip pat leidžiama turėti:
    • vieną papuošalą, kurio vertė ne didesnė kaip 750 EUR;
    • vieną variklinę transporto priemonę, kurios vertė ne didesnė kaip 2 000 EUR, ir
    • buitinės įrangos ar įrankių, jeigu jų bendra vertė neviršija 6 000 EUR;
  • turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje arba per pastaruosius metus įprastai gyventi ar turėti veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • būti parengęs ir pasirašęs nustatytos formos finansinę ataskaitą (PFS) ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad ji yra teisinga ir tiksli.

Tipiniai skolų, kurios įtraukiamos į pranešimą apie skolos sumažinimą, pavyzdžiai yra kredito kortelių skolos, sąskaitos kreditavimas, asmeninės paskolos, kredito unijų paskolos, komunalinių paslaugų sąskaitos ir parduotuvių kortelės.

2. Skolos mokėjimo susitarimas

Skolininkas gali kreiptis dėl skolos mokėjimo susitarimo, jeigu:

  • yra nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • turi vieną ar kelis neapsaugotus kreditorius;
  • turi nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje arba per pastaruosius metus įprastai gyveno ar turėjo veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • yra užpildęs nustatytos formos finansinę ataskaitą ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
  • yra gavęs pareiškimą iš fizinių asmenų nemokumo specialisto, kuriame patvirtinta, kad, fizinių asmenų nemokumo specialisto nuomone:
    • nustatytos formos finansinėje ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
    • skolininkas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl skolos mokėjimo susitarimo;
    • įvertinus skolininko nustatytos formos finansinę ataskaitą, nėra tikimybės, kad per artimiausius penkerius metus skolininkas taps mokus;
    • jeigu skolininkas sudarys skolos mokėjimo susitarimą, yra pagrįsta tikimybė, kad jis taps mokus per artimiausius penkerius metus.

Be išvardytų skolų, kurias galima įtraukti į pranešimą apie skolos sumažinimą, į skolos mokėjimo susitarimą paprastai įtraukiamos paskolos ir asmeninės garantijos.

3. Fizinio asmens nemokumo susitarimas

Skolininkas gali kreiptis dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo, jeigu:

  • yra nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • yra skolingas bent vienam apsaugotam kreditoriui, kurio turimas užstatas yra susijęs su nuosavybe ar turtu Airijoje;
  • turi mažesnių nei 3 mln. EUR neužtikrintų skolų (jeigu visi apsaugoti kreditoriai sutinka, ši riba gali būti padidinta);
  • taikant hipotekos įsiskolinimo procedūrą (pavyzdžiui, Airijos centrinio banko reguliuojamą hipotekos įsiskolinimų sureguliavimo procedūrą), šešis mėnesius bendradarbiavo su apsaugotu kreditoriumi dėl pagrindinės privačios gyvenamosios vietos ir
    • ją užbaigus nebuvo susitarta dėl alternatyvios grąžinimo tvarkos arba
    • apsaugotas kreditorius patvirtino, kad tokio susitarimo neįgyvendins, arba
    • skolininkas sudarė alternatyvų skolos grąžinimo susitarimą ir stengėsi jo laikytis ir tai yra patvirtinęs fizinių asmenų nemokumo specialistas;
  • turi nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje arba per pastaruosius metus įprastai gyveno ar turėjo veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • yra užpildęs ir pasirašęs nustatytos formos finansinę ataskaitą ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad ji yra teisinga ir tiksli;
  • yra gavęs pareiškimą iš fizinių asmenų nemokumo specialisto, kuriame patvirtinta, kad, fizinių asmenų nemokumo specialisto nuomone:
    • nustatytos formos finansinėje ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
    • skolininkas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo;
    • įvertinus nustatytos formos finansinę ataskaitą, nėra tikimybės, kad per artimiausius penkerius metus skolininkas taps mokus;
    • jeigu skolininkas sudarys fizinio asmens nemokumo susitarimą, yra pagrįsta tikimybė, kad jis taps mokus per artimiausius penkerius metus.

Be išvardytų skolų, kurias galima įtraukti į pranešimą apie skolos sumažinimą ir skolos mokėjimo susitarimą, į fizinio asmens nemokumo susitarimą paprastai įtraukiamos pagrindinės privačios gyvenamosios vietos paskolos, investicinio turto paskolos, nuomai įsigyjamo turto hipotekos ir (arba) paskolos.

Bankrotas

Airijoje asmenys turi teisę kreiptis dėl bankroto asmens prašymu, t. y. gali Aukštajam teismui pateikti prašymą paskelbti jų bankrotą. Tokio prašymo pateikimo sąlygos yra šios:

  • asmuo, arba skolininkas, turi būti nepajėgus sumokėti savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • skolininko skolos turi viršyti jo turto vertę 20 000 EUR ar daugiau;
  • skolininkas turėjo pagrįstai bandyti pasinaudoti vienu iš trijų pirmiau minimų nemokumo susitarimų savo skoloms padengti. Tai turi būti įrodyta teismuose nurodant fizinių asmenų nemokumo specialisto ar patvirtinto tarpininko raštą.

Kreditorius taip pat gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.  Jeigu kreditorius kreipiasi dėl bankroto, jis negalėjo nepagrįstai atsisakyti pasiūlymo sudaryti skolos mokėjimo susitarimą arba fizinio asmens nemokumo susitarimą.

Prašymas priimti nutartį dėl bankroto yra pareiškimas, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas pateikti įvairius Aukštojo teismo nurodytus dokumentus ir rašytinius patvirtinimus Aukštojo teismo ekspertizės biurui. Priėmus nutartį dėl bankroto, ji įsigalioja nuo faktinio nutarties priėmimo momento; nutartis netaikoma atgaline data iki prašymo paskelbti bankrotą pateikimo dienos, kitaip nei gali būti kai kuriose jurisdikcijose.

Kol bus priimta nutartis paskelbti bankrotą, kreditorius negali pasinaudoti jokia konkrečia teisių gynimo priemone pagal Bankroto įstatymą paskirti laikinąjį administratorių – Bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo gali būti suimtas priėmus sprendimą paskelbti bankrotą, jeigu jis ketina išvykti iš jurisdikcijos, kad išvengtų bankroto.

Skolininkas arba kreditorius gali pareikšti prieštaravimą dėl nutarties dėl bankroto, pateikdamas Aukštojo teismo prašymą ir rašytinius patvirtinimus, kuriuose išdėsto prieštaravimo pagrindus.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Pagrindinis FAN įstatymo tikslas yra apsaugoti, kiek tai įmanoma praktiškai, skolininko pagrindinę privačią gyvenamąją vietą, todėl atitinkamos teisės aktų nuostatos yra parengtos į tai atsižvelgiant.

Turtas nemokumo byloje

Skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju fizinių asmenų nemokumo specialistas paprastai fiziškai neįgyja skolininko turto ar nuosavybės teisių. Fizinių asmenų nemokumo specialistas kontroliuoja skolininko pajamų srautą susitarimo galiojimo laikotarpiu ir tenkina kreditorių reikalavimus iš šio pajamų srauto pagal susitarimo sąlygas. Pajamų, kurias galima naudoti, srautas yra atskaičius pakankamas gyvenimo išlaidas, nuomos ar hipotekos mokėjimus ir kitus mokėjimus ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, medicinos išlaidas. Užtikrintos paskolos grąžinimo mokėjimus skolininkas paprastai moka tiesiogiai savo kreditoriui pagal jų susitarimo sąlygas.  Jeigu kuris nors turtas turi būti parduotas pagal susitarimą, paprastai skolininkas jį parduoda tiesiogiai.

Turtas bankroto byloje

Pagal bankroto teisės aktus visas turtas, priklausantis bankrutavusiam asmeniui teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dieną iš karto perduodamas oficialiam turto valdytojui (tai reiškia, kad oficialiam turto valdytojui dabar priklauso visas bankrutavusio asmens turtas). Siekiant aiškumo, šį turtą sudaro:

  • grynieji pinigai;
  • sąskaitos finansų įstaigose, įskaitant einamąsias, taupomąsias, investicines ir pan. sąskaitas;
  • visa žemė ir pastatai, įskaitant tuos, kurie laikomi sutuoktinių bendra nuolatine gyvenamąja vieta;
  • mašinos, įranga, profesiniai įrankiai, baldai, namų apyvokos prekės ir prietaisai;
  • visos transporto priemonės;
  • pensijos (su kai kuriomis išimtimis), investiciniai produktai, akcijos ir pajai;
  • bet kurios įmonės, kurią bankrutuojantis asmuo valdo savo vardu arba kaip ūkinės bendrijos dalį, faktinės atsargos;
  • įsiskolinimai bankrutavusiam asmeniui.

Yra ir minėtos tvarkos išimčių:

  • skolininkai gali reikalauti išimtinio asmeninio turto, kurio vertė neviršija 6 000 EUR, ir gali kreiptis į Aukštąjį teismą dėl šios ribos padidinimo;
  • turtas, atsirandantis dėl asmeninių teisių pažeidimo, nėra įtraukiamas į bankroto bylą, nes tai nėra teisės, kurias kreditoriai galėtų nukreipti į administratorių, nes jos yra asmeniškai suteikiamos fiziniam asmeniui;
  • tam tikros teisės į pensijų išmokas (jeigu reikia daugiau paaiškinimų, žiūrėkite į teisės aktus).

Bankrutavęs asmuo turi pranešti oficialiam turto valdytojui, jeigu bankroto laikotarpiu gauna bet kokio turto, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu toks turtas gautas. Šis turtas perduodamas oficialiam turto valdytojui, jam pareikalavus, ir priskiriamas bankrutavusio asmens turtui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo bylos

Skolininko pasamdytas fizinių asmenų nemokumo specialistas veiks kaip skolininko ir jo kreditorių derybų dalyvis. Teisės aktuose nustatyta fizinių asmenų nemokumo specialistų pareiga veikti geriausiais tiek skolininko, tiek kreditoriaus (-ių) interesais, todėl jie turi parengti geriausią įmanomą susitarimą visoms suinteresuotosioms šalims, kurioms taikomas nemokumo susitarimas.

Fizinių asmenų nemokumo specialisto atsakomybė ir funkcijos:

  • bendradarbiauti su skolininku, kuris ketina pateikti pasiūlymą dėl nemokumo susitarimo;
  • priimti paskyrimą veikti kaip nemokumo specialistas;
  • peržiūrėti skolininko parengtą nustatytos formos finansinę ataskaitą ir teikti patarimus skolininkui dėl galimybių ir jų tinkamumo pateikti pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo;
  • įsitikinti, kad skolininko pateikta finansinė informacija yra tiksli ir išsami;
  • remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, pateikti nuomonę, kuris nemokumo susitarimas (skolos mokėjimo susitarimas ar fizinio asmens nemokumo susitarimas) geriausiai tinka skolininkui;
  • teikti informaciją apie pasirinktą procedūrą, bendrą poveikį sudarius nemokumo susitarimą ir galimas išlaidas;
  • skolininko vardu kreiptis dėl apsaugos pažymos;
  • informuoti visus kreditorius apie saugumo pažymą, fizinių asmenų nemokumo specialisto paskyrimą, pridedant skolininko nustatytos formos finansinės ataskaitos kopiją;
  • parengti pasiūlymą kreditoriams ir sušaukti įstatymų nustatytą kreditorių susirinkimą pasiūlymui apsvarstyti ir už jį balsuoti;
  • kai pasiūlymas patvirtinamas, informuoti ISI ir visus kreditorius apie rezultatą;
  • teismui patvirtinus arba atlikus teismo peržiūrą, vykdyti susitarimo sąlygas, įskaitant lėšų surinkimą iš skolininko ir atsiskaitymą su kreditoriams susitarimo galiojimo laikotarpiu;
  • stebėti susitarimą per visą jo galiojimo laikotarpį;
  • bent kartą per metus atlikti susitarimo peržiūrą.

Nemokumo byloje skolininko pareiga yra sąžiningai dalyvauti procedūroje, pritarti susitarimui, dėl kurio susitarė jo fizinių asmenų nemokumo specialistas, ir vykdyti privalomas susitarimo sąlygas.

Bankrotas

Priėmus teismo sprendimą paskelbti bankrotą, visas bankrutavusio asmens turtas perduodamas oficialiam bankrutavusio asmens turto valdytojui. Oficialus turto valdytojas yra nepriklausomas statutinis pareigūnas, kuris atsako už bankrutavusių asmenų turto administravimą ir ISI Bankroto skyriaus valdymą.

Airijoje privatus asmuo gali būti paskirtas bankroto patikėtiniu, pakeisiančiu Aukštojo teismo oficialų bankrutavusio asmens turto valdytoją. Praktikoje tokie asmenys paskiriami itin retai. Bankroto įstatyme nenurodyta jokia taip paskiriamų asmenų kvalifikacija.

Bankroto byloje skolininkas turi tik teisę kreiptis į Aukštąjį teismą, kad būtų užginčyti tam tikri oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo sprendimai. Skolininkas privalo vykdyti oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo biuro pateiktus prašymus dėl bankrutavusio asmens turto administravimo.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Tiek pagal FAN įstatymą, tiek pagal 1988 m. Bankroto įstatymą (su pakeitimais) leidžiama atlikti įskaitymus. Numatyta, kad, nustatant turto vertę ar mokėtiną sumą, visi skolos ar kredito likučiai (b) to paties kreditoriaus atžvilgiu gali būti įskaityti, juos nukreipiant į pradinę sumą (a). Tad likęs turtas laikomas skola arba turtu, kurie gali būti mokėtini susitariančiam skolininkui arba jo kreditoriui (-iams).[iv]

Jeigu skolininkas turi santaupų kredito unijoje, kuriai jis taip pat yra skolingas, kredito unija šias santaupas išskaito iš skolininko skolos.[v]

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylos

Apsaugos pažyma neleidžia kreditoriui imtis jokių veiksmų per apsaugos pažymos galiojimo laikotarpį.  Galutiniame susitarime bus nustatyta, kas buvo susitarta dėl jau sudarytų sutarčių.

Bankrotas

Bankrotas neturi įtakos apsaugoto kreditoriaus teisėms į užstatą, t. y. apsaugotas kreditorius išsaugo visas teises, kurias turėjo pagal užstato sąlygas iki bankroto. Vienintelis skirtumas yra tas, kad turto savininkas dabar yra ne bankrutavęs asmuo, o oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas.

Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas turi realizuoti (parduoti arba perleisti) visą turtą, sudarantį bankrutavusio asmens turtą, kad būtų įvykdyta kuo daugiau bankrutavusio asmens įsipareigojimų. Todėl visi reikalavimai skolininkui vykdyti sutartinius įsipareigojimus tampa bankrutavusio asmens įsipareigojimais. Tik išimtinėmis aplinkybėmis oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas toliau vykdys paslaugų sutartis, kurių šalimi yra bankrutavęs asmuo.

Jeigu oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas toliau vykdo sutartį, jis tampa asmeniškai atsakingas ir turi teisę į kompensaciją iš bankrutavusio asmens lėšų.[vi]

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas arba fizinio asmens nemokumo susitarimas. Pirmasis skolininko, siekiančio sudaryti skolos mokėjimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimą, žingsnis yra kreiptis į atitinkamą teismą dėl apsaugos pažymos. Gauta pažyma gali užkirsti kelią tam tikriems įvardytiems ar nurodytiems kreditoriams, dėl kurių išduota apsaugos pažyma, imtis bet kokių veiksmų prieš skolininką, siekiant išieškoti ar pareikalauti padengti nurodytas skolas. Iš tikrųjų kreditoriui neleidžiama:

  • pradėti teismo proceso, susijusio su jo skola;
  • tęsti bet kokį teismo procesą, įskaitant teismo nutarčių, sprendimų ir pan. vykdymą, kurie buvo pradėti iki apsaugos pažymos išdavimo, t. y. laikoma, kad tokie teismo procesai yra sustabdomi, kol galioja apsaugos pažyma;
  • imtis bet kokių priemonių, kad išieškotų savo skolą arba užtikrintų jos grąžinimą;
  • kreiptis į skolininką dėl savo skolos, nebent skolininkas to paprašytų;
  • pakeisti ar nutraukti bet kokį susitarimą su skolininku arba
  • iškelti bankroto bylą skolininkui.

Kai skolininkas sudarys susitarimą, susitarimo galiojimo metu kreditoriams bus taikomi vykdymo apribojimai, panašūs į nurodytus pirmiau.

Pranešimas apie skolos sumažinimą. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, kai priemonę patvirtina atitinkamas teismas, pranešimo apie skolos sumažinimą galiojimo laikotarpiu taikomos tos pačios apsaugos priemonės, kaip ir pirmiau nurodytu skolos mokėjimo susitarimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju.

Bankrotas

Apsaugotų ir neapsaugotų kreditorių teisės bankroto bylose skiriasi. Vienintelė galimybė bankrutavusio asmens neapsaugotiems kreditoriams išieškoti skolas yra pareikšti reikalavimą bankrutavusiam asmeniui dėl įsiskolinimo sumos. Po teismo sprendimo paskelbti bankrotą dienos neapsaugoti kreditoriai negali pradėti teismo proceso prieš bankrutavusį asmenį. Tai yra tiesioginė ir automatinė Aukštojo teismo nutarties dėl bankroto pasekmė. Bankroto bylos neturi įtakos apsaugotų kreditorių teisėms.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas, fizinio asmens nemokumo susitarimas arba pranešimas apie skolos sumažinimą.

Žr. atsakymą į 7 klausimą.

Bankrotas

Kaip ir bankrutavusio asmens turto atveju, oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas pakeičia bankrutavusį asmenį kaip atsakovą pagal visus ieškinius, kuriuos kreditoriai pareiškė bankrutavusiam asmeniui. Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali ginti savo poziciją, susitarti arba pasitraukti iš bylos. Jeigu oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas sėkmingai apgina savo poziciją byloje, visi priešieškiniai ar išlaidos bus įmokėti į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai. Jeigu byloje priimamas palankus sprendimas arba pavyksta susitarti, sutarta suma tampa pripažintu reikalavimu bankroto byloje.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Padedama suinteresuotųjų šalių, ISI parengė standartinį skolos mokėjimo susitarimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimo protokolinį (precedentų) dokumentą. Jame nustatomi skolininkų ir kreditorių įsipareigojimai susitarimo vykdymo metu. Pavyzdiniai mokėjimo susitarimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimo protokoliniai dokumentai pridedami prie šio dokumento.

Kreditoriaus dalyvavimo tvarka:

1. Skolos įrodymas. Skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atvejais, kai teismas skolininkui išduoda apsaugas pažymą, jo fizinių asmenų nemokumo specialistas turi parašyti susijusiems kreditoriams ir juos informuoti apie jų paskyrimą bei paraginti juos pateikti savo skolų įrodymus ir nurodyti, kaip jų skola turėtų būti vertinama pagal susitarimo sąlygas.

Bankroto byloje visi kreditoriai privalo pateikti oficialius skolos įrodymus iki jų dividendo išmokėjimo.

2. Balsavimas. Kai fizinių asmenų nemokumo specialistas, veikdamas skolininko, norinčio sudaryti skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimą, vardu, sušaukia kreditorių susirinkimą, dalyvaujantys kreditoriai turi teisę balsuoti dėl susitarimo sąlygų, jeigu jie yra įrodę savo skolą.

3. Prieštaravimai. Kreditorius gali pareikšti prieštaravimą teismuose iki skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo sąlygų įsigaliojimo. Konkrečios sąlygos yra nustatytos teisės aktuose.[vii]

4. Pasiūlymas dėl susitarimo su kreditoriais. Kreditoriai turi teisę balsuoti už bankrutavusio asmens pateiktą pasiūlymą sudaryti susitarimą. Tai įvyktų tada, kai bankrutavęs asmuo norėtų susitarti su kai kuriais ar visais savo kreditoriais iki bankroto termino pabaigos, kad būtų išsaugotas visas jo turtas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

-

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atvejais kreditorius oficialiai nepareiškia reikalavimų skolininkui. Per pirmą procedūros etapą skolininkas užpildo nustatytos formos finansinę ataskaitą. Joje išvardijami visi kreditoriai ir kiekvienam kreditoriui mokėtinos sumos. Tai yra faktinis pagrindas, kuriuo remiantis išduodama apsaugos pažyma.  Išdavus apsaugos pažymą, fizinių asmenų nemokumo specialistas gali paprašyti kreditorių įrodyti savo skolas ir tik tada parengti nemokumo susitarimą.  Jeigu kreditorius, gavęs prašymą, nepateikia skolos įrodymų, tai turi įtakos balsavimo teisėms dėl susitarimo ir dividendų daliai.

Pateikus prašymą dėl pranešimo apie skolos sumažinimą, oficialūs kreditorių reikalavimai nepareiškiami, tačiau patvirtintas tarpininkas gali paprašyti kreditoriaus patvirtinti, kad skolininko nurodyta mokėtina suma yra teisinga.

Susitarimas netaikomas naujoms skoloms, atsiradusioms po susitarimo sudarymo dienos.  Tuo atveju, jeigu pasikeičia ankstesnių skolų dydis, gali prireikti pakeisti bendrą susitarimą (pavyzdžiui, išryškėja neapibrėžtasis įsipareigojimas).

Bankrotas

Bankroto byloje bankrutavusio asmens turto (visas bankrutavusio asmens turtas ir įsipareigojimai) aprašas pateikiamas dviejose formose, kurias bankrutavęs asmuo turi užpildyti ir pateikti bankroto inspektoriui teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dieną, t. y. padėties ataskaitoje ir asmeninės informacijos ataskaitoje. Visų rūšių įsipareigojimai nurodomi kaip neįrodyti reikalavimai bankroto byloje, jeigu jie buvo pareikšti skolininkui iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, t. y. dieną, kurią prasideda bankroto terminas. Bankrutavusio asmens skolos, susidariusios po teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, negali būti laikomos reikalavimu bankroto byloje.[viii]

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo bylos

Išdavus apsaugos pažymą nemokumo bylose, susijusiose su skolos mokėjimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimais, nurodytiems kreditoriams pranešama apie apsaugos pažymos išdavimą ir pateikiama skolininko nustatytos formos finansinės ataskaitos kopija. Kreditoriaus gali būti paprašyta pateikti skolos įrodymus ir paklausta, kuriam skolos mokėjimo būdui jis teikia pirmenybę. Kreditoriaus skola įrodoma kaip ir bankrutavusio asmens skola pagal Bankroto įstatymą.

Kreditoriui įrodžius savo skolą, jie turės teisę balsuoti įstatymų nustatytame kreditorių susirinkime, sušauktame siekiant patvirtinti skolininko pasiūlymą.  Jeigu kreditorius nepateikia skolos įrodymų arba kitaip netinkamai įrodo savo skolą, jis negali dalyvauti kreditorių susirinkime arba gauti dalį dividendų, numatytų susitarime.

Bankrotas

Kitą dieną po asmenų bankroto paskelbimo ISI Bankroto skyrius finansų įstaigoms ir vyriausybės departamentams išsiunčia pranešimus apie bankrutavusiais paskelbtus asmenis. Pranešimas apie šiuos teismo sprendimus taip pat skelbiamas ISI svetainėje ir Airijos valstybės oficialiajame leidinyje Iris Oifigiul.

Visi bankrutavusio asmens apsaugoti kreditoriai per trisdešimt dienų (raštu arba e .paštu) nuo teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos turi pateikti savo reikalavimų, nukreiptų į bankrutavusio asmens turtą, įrodymus. Tokie skolos įrodymai gali būti hipotekos dokumentai, sąskaitos faktūros, išrašai ir sąskaitos, o tam tikromis aplinkybėmis gali reikėti kreditoriaus rašytinio patvirtinimo.

Prieš išmokant dividendus bankrutavusio asmens kreditoriams, ISI paskelbs apie būsimus mokėjimus ir su jais susijusias bylas. Kreditoriams (tiek apsaugotiems, tiek neapsaugotiems) vėl suteikiama trisdešimt dienų pareikšti reikalavimus ISI, taip pat reikalaujama pateikti tokius pačius įrodymus.

ISI Bankroto skyrius reikalauja, kad kreditoriai visada užpildytų standartines skolų įrodymo formas, kurios skelbiamos ISI svetainėje.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pirmaeilės skolos

Sudarius fizinio asmens nemokumo susitarimą ir skolos mokėjimo susitarimą, pirmaeilės skolos sumokamos laikantis susitarimo sąlygų, o bankroto atveju pirmaeilėms skoloms teikiamas prioritetas iš karto po bankroto mokesčių ir visų oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo išlaidų ar sąnaudų, patirtų administruojant bankrutavusio asmens turtą. Skolos, kurios laikomos pirmaeilėmis, yra:

  • tam tikros sumos, mokėtinos mokesčių administratoriams, pavyzdžiui, pelno mokestis, kapitalo prieaugio mokestis, PVM, PAYE, PRSI ir pan.;
  • tam tikri vietos valdžios institucijų įkainiai, apskaičiuoti per 12 mėnesių iki dienos, kurią teismo sprendimu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu arba sudaro susitarimą (pradžios diena). Jiems priskiriami vietos tarybos įkainiai ir rinkliavos;
  • darbo užmokestis, mokėtinas bet kuriems skolininko darbuotojams už 4 mėnesius iki pradžios dienos;
  • bet kurie mokėjimai, susiję su pensijomis, atostogomis ar ligos pašalpa, mokėtini šiems darbuotojams.[ix]

Užtikrintos skolos

Sudarius fizinio asmens nemokumo susitarimą, apsaugotas kreditorius turi laikytis susitarimo sąlygų. Įprasto fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju su apsaugotu kreditoriumi atsiskaitoma iš skolininko pajamų sumokant bet kurią susitarime suderintą sumą. Likusios skolininko mėnesinės pajamos, jeigu tokių yra, atskaičius skolininko pakankamas gyvenimo išlaidas ir fizinių asmenų nemokumo specialisto mokesčius, išmokamos neapsaugotiems kreditoriams kaip dividendai.

Bankrotas neturi įtakos apsaugoto kreditoriaus teisėms. Toks kreditorius gali pasirinkti vieną iš trijų galimybių, susijusių su savo skola:

  • išlaikyti užstatą – tai reiškia, kad jis iš esmės nedalyvaus bankroto byloje;
  • realizuoti arba įvertinti užstatą ir reikalauti padengti trūkumą (jeigu toks yra) – kreditorius apskaičiuos užtikrinto turto tikrąją rinkos vertę ir atims ją iš visos skolos. Dėl to atsirandantis trūkumas (jeigu toks yra) pripažįstamas neužtikrintu reikalavimu, nukreiptu į bankrutavusio asmens turtą. Šios procedūros metu apsaugotas kreditorius gali parduoti atitinkamą turtą;
  • atsisakyti užstato – apsaugotas kreditorius gali visiškai atsisakyti užstato ir leisti, kad jo reikalavimas būtų pripažintas neužtikrintu reikalavimu, nukreiptu į bankrutavusio asmens turtą.

Neužtikrintos skolos

Tiek fizinio asmens nemokumo susitarimo, tiek skolos mokėjimo susitarimo atveju neapsaugotų kreditorių skolos yra padengiamos laikantis susitarime suderintų sąlygų. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, jeigu priežiūros laikotarpiu pagerėja asmens aplinkybės, jis apie tai turi informuoti ISI ir, atsižvelgiant į pokyčių dydį, gali būti paprašytas padengti tam tikras skolas.

Neapsaugotų bankrutavusio asmens kreditorių reikalavimų eiliškumas yra vienodas. Jų skolos padengiamos išmokant lėšas, likusias atėmus bankroto mokesčius, oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo išlaidas ir pirmaeiles skolas.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo bylos

Bendroji palankaus nemokumo bylos užbaigimo sąlyga yra skolininko įsipareigojimų pagal susitarimą vykdymas visu susitarimo galiojimo laikotarpiu. Tai padarius, skolininkas atleidžiamas nuo neužtikrintų skolų.  Užtikrintos skolos statusas priklausys nuo konkrečių susitarimo sąlygų.

Jeigu skolininkas pažeis pranešimo apie skolos sumažinimą, skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo sąlygas, toks susitarimas gali būti nutrauktas. Jeigu skolininkas vėluoja atlikti mokėjimus šešis mėnesius, laikoma, kad susitarimas nebegalioja. Bet kuriuo atveju skolininkas tampa atsakingas už visas savo skolas, įskaitant visas pradelstąsias skolas, rinkliavas ir palūkanas, sukauptas šių skolų nemokėjimo laikotarpiu.

Bankrotas

Bankrutavęs asmuo, kuris laikėsi bankroto procedūros reikalavimų, automatiškai atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo po vienų metų. Bankrutavęs asmuo gali bet kuriame bankroto laikotarpio etape pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą, kad padengtų savo skolas. Bankrutavęs asmuo turi kreiptis į Aukštąjį teismą dėl savo bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymo; tada oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas nebegali toliau realizuoti turto. Bankrutavęs asmuo dabar Aukštajame teisme gali pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą. Dėl pasiūlymo dėl susitarimo balsuoja bankrutavusio asmens kreditoriai; jeigu bent 60 proc. šių kreditorių (pagal skaičių ir skolos vertę) sutinka su pasiūlymo sąlygomis, pasiūlymas bus priimtas.

Susitarime su kreditoriais suderinta suma gali būti mokama iš bankrutavusio asmens turto dividendų arba paties bankrutavusio asmens lėšų. Turi būti padengti visi mokesčiai ar išlaidos, kuriuos patyrė oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo biuras administruodamas bankrutavusio asmens turtą, taip pat visos pirmaeilės skolos. Kai oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas pritaria pasiūlymui dėl susitarimo su kreditoriais, kurį sudarant tarpininkavo Aukštasis teismas, bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Nemokumo bylos

Neapsaugoti kreditoriai – netaikoma.

Apsaugoti kreditoriai – užtikrintos skolos statusas priklausys nuo konkrečių susitarimo sąlygų.

Bankrotas

Bankroto byloje kreditoriai negali reikalauti padengti esamas skolas po teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos (skolų, atsiradusių po bankroto paskelbimo dienos, išieškojimas gali būti vykdomas įprastai); jie turi tiesiogiai bendrauti su oficialiu bankrutavusio asmens turto valdytoju. Kai bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo, o tai dažniausia įvyksta po vienų metų (jeigu nevykdomi įsipareigojimai ir pan., šis terminas gali būti pratęstas iki 15 metų), visos neužtikrintos skolos (įskaitant pirmaeiles skolas) yra panaikinamos. Skolos apsaugotiems kreditoriais, kai šie nusprendžia pasinaudoti galimybe išlaikyti užstatą, išlieka ir atleidus nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo. Bankroto procedūra neturi įtakos apsaugotų kreditorių teisėms į užtikrintą turtą.

Jeigu apsaugotas kreditorius įvertino užstatą ir bankroto byloje pareikalavo padengti trūkumą (kaip neužtikrintą skolą), dalis, likusi išmokėjus bet kokius dividendus, bus nurašyta po atleidimo. Reikėtų pažymėti, kad net ir tuo atveju, jeigu apsaugotas kreditorius tik pasinaudos galimybe išlaikyti užstatą (o ne reikalauti padengti trūkumą), jis negalės reikalauti padengti trūkumą po to, kai bankrutavęs asmuo bus atleistas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo. Pagal šį scenarijų grynasis bankroto poveikis užtikrintai paskolai (arba hipotekai) yra tas, kad bet kuri paskolos dalis, viršijanti susieto turto vertę (teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dieną), yra laikoma neužtikrinta skola.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas arba fizinio asmens nemokumo susitarimas. Bankroto byloje kreditoriai paprastai padengia susitarimo išlaidas. Fizinių asmenų nemokumo specialisto mokesčiai, suderinti su kreditoriais balsuojant dėl susitarimo ir jį priimant arba vėliau peržiūrėti ir patvirtinti teismo, yra atimami iš turimų skolininko lėšų. Jeigu kreditorius pareiškia prieštaravimą dėl išduotos saugumo pažymos ar susitarimo, toks kreditorius paprastai pats padengia savo išlaidas [x].  Jeigu kreditorius pareiškia prieštaravimą dėl siūlomo fizinio asmens nemokumo susitarimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu jo prieštaravimui bus pritarta [xi]. Įprastai išlaidos siejamos su tuo, kas imasi veiksmų, t. y. išlaidas turi padengti šalis, kuri ėmėsi veiksmų.

Pranešimas apie skolos sumažinimą. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju išlaidos nėra atlyginamos.

Bankrotas

Kreditoriai padengia bankroto išlaidas, kurios yra apmokamos iš visų turimų bankrutavusio asmens lėšų.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokumo bylos

Į sąlygas, kurias skolininkas turi įvykdyti prieš pradėdamas nemokumo bylą, yra įtraukta nuostata, kad jie turi pateikti išsamią ir tikslią ataskaitą apie savo finansinę padėtį ir pasirašyti oficialų pareiškimą, kuriuo ši informacija patvirtinama. Fizinių asmenų nemokumo specialistas taip pat turi įsitikinti, kad skolininkas nemeluoja ir jam atskleidė visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį. Kreditorius ar fizinių asmenų nemokumo specialistas, arba ISI tik pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, gali kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos nutraukimo tam tikrais pagrindais, kurie numatyti FAN įstatyme, įskaitant:

  • savo veiksmais skolininkas taip pakeitė savo finansinę padėtį, kad galėtų siekti susitarimo arba pranešimo apie skolos sumažinimą;
  • nebuvo įvykdyti Įstatymo procedūriniai reikalavimai;
  • skolininko nustatytos formos finansinėje ataskaitoje yra netikslumų ar praleidimų, kurie padarė arba gali padaryti reikšmingos žalos kreditoriui;
  • skolininkas neatitinka tinkamumo reikalavimų;
  • skolininkas suteikė pirmenybę trečiajai šaliai ir taip sumažino turimą sumą skoloms sumokėti arba
  • skolininkas padarė pažeidimų pagal 2012 m. Bankroto įstatymą (su pakeitimais).

Kreditoriai neturi teisės reikalauti panaikinti bet kokius sandorius ar turto perleidimą iki nemokumo bylos iškėlimo. Tačiau, jeigu galima vertinti, kad skolininko įmokos į pensijų fondą yra per didelės, kreditorius gali kreiptis į teismus dėl finansinės kompensacijos. Teismas gali nuspręsti, kad fondo valdytojas turi grąžinti visą sumokėtą sumą, kuri bus paskirstoma kreditoriams, kurie yra susitarimo šalys.

Bankrotas

Pagal bankroto teisės aktus ankstesnis turto perdavimas ir mokėjimai, kuriuos bankrutavę ar kiti asmenys atliko kreditoriams, gali būti panaikinti. Taip gali būti, kai:

  • bankrutavęs asmuo yra sumokėjęs sumą arba perdavęs turtą bet kuriam kreditoriui, neatsižvelgdamas į kitus kreditorius, kuriems yra skolingas. Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali prašyti, kad tokie mokėjimai, atlikti per trejus metus iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, būtų anuliuoti. Jeigu oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo prašymas tenkinamas, atitinkama suma bus grąžinta į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai;[xii]
  • bankrutavęs asmuo perleido ar padovanojo turtą trečiajai šaliai už sumą, mažesnę už tikrąją rinkos vertę. Patenkinus oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo prašymą Aukštajam teismui, tokie pervedimai, atlikti per trejus metus iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, gali būti panaikinti, o trūkumas sumokėtas į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai;[xiii]
  • bankrutavęs asmuo perdavė turtą arba atliko mokėjimą, kuris gali būti laikomas „vengimo sandoriu“, t. y. bankrutavęs asmuo ketino išvengti, kad turtas ar pinigų suma būtų laikomi bankrutavusio asmens turto dalimi. Šiais atvejais taikomi du laikotarpiai:
    • oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali atšaukti tokius sandorius, sudarytus likus trejiems metus iki bankroto, pateikdamas prašymą Aukštajam teismui, kurį pastarasis patvirtintų, ir
    • bet kokie sandoriai, sudaryti likus penkeriems metams iki bankroto, su sąlyga, kad bankrutavęs asmuo neįrodo, jog sudarant sandorį buvo mokus.[xiv]

Visais pirmiau aprašytais atvejais oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas turi patvirtinti Aukštajam teismui pateikdamas rašytinį patvirtinimą, kad šie sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti tokiu būdu, kuris yra priimtinas Aukštajam teismui pagal teisės aktų reikalavimus; taigi šie sandoriai ir (arba) pervedimai būtų laikomi žalingais bankrutavusio asmens turto kreditoriams.



[i] Žr. 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 3 skyriaus 59–64 straipsnius (skolos mokėjimo susitarimas) ir 4 skyriaus 93–98 straipsnius (fizinio asmens nemokumo susitarimas), kuriuose pateiktos nuostatos dėl apsaugos pažymų

[ii] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 115A straipsnis

[iii] Žr. 2012 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymo 5 dalį, kurioje nustatytas fizinių asmenų nemokumo specialistų veiklos teisinis pagrindas, ir 2012 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymo (Fizinių asmenų nemokumo specialistų veiklos leidimai ir priežiūra) 2013 taisykles (2013 m. S.I. Nr. 209), kuriose nustatyti kvalifikaciniai kriterijai, priežiūros standartai ir leidimų išdavimo reikalavimai.

[iv] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 135 straipsnis ir 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) Pirmojo priedo 17 straipsnis

[v] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 135 straipsnio 2 dalis

[vi] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 61 ir 136 straipsniai

[vii] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 87 straipsnis (skolos mokėjimo susitarimas) ir 120 straipsnis (fizinio asmens nemokumo susitarimas)

[viii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 75 straipsnis

[ix] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 81 ir 101 straipsniai

[x] 2012 m. Nemokumo įstatymo 97 straipsnis

[xi] 2012 m. Nemokumo įstatymo 115 straipsnio a punktas

[xii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 57 straipsnis

[xiii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 58 straipsnis

[xiv] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 59 straipsnis

Paskutinis naujinimas: 15/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Graikija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos gali būti keliamos prekiautojams, taip pat juridinio asmens statusą turinčioms ekonominio tikslo siekiančioms asmenų asociacijoms.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Siekdamas iškelti bylą, jei yra viešasis interesas, prašymą pirmosios instancijos teisme (eisangeléas protodikón) turi pateikti pats skolininkas, teisiškai suinteresuotas kreditorius arba prokuroras. Bylos iškėlimo sąlygos: a) jei bylą prašo iškelti kreditorius, skolininkas turi būti nutraukęs mokėjimus; b) jei bylą prašo iškelti skolininkas, pakanka tikimybės, kad jis negalės sumokėti skolų. Teismas nustato mokėjimų nutraukimo dieną, kuri negali būti ankstesnė nei dveji metai iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismo pirmininkas bet kurio teisiškai suinteresuoto asmens prašymu gali įpareigoti taikyti bet kokią priemonę, kuri laikoma reikalinga siekiant neleisti pakeisti skolininko turto kreditorių nenaudai. Šios priemonės savaime netenka galios priėmus teismo sprendimą dėl nemokumo paskelbimo.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Į nemokaus skolininko turtą (ptocheutikí periousía) įeina visas skolininko turimas turtas, nepaisant jo buvimo vietos nemokumo paskelbimo dieną. Į nemokaus skolininko turtą neįeina: a) bet koks turtas, kuris negali būti suvaržytas, t. y. daiktai, kurie yra absoliučiai būtini skolininko ir jo šeimos pagrindiniams pragyvenimo poreikiams, arba b) visas turtas, kuris pagal specialiąsias teisės aktų nuostatas negali būti suvaržytas. Šis turtas taip pat neapima turto, kurį skolininkas įsigijo po nemokumo paskelbimo.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nuo nemokumo paskelbimo skolininkas savaime netenka teisės valdyti savo turtą, t. y. jį administruoti ir juo disponuoti. Valdymo veiksmo, atlikto skolininko vardu be administratoriaus (sýndikos) sutikimo nebus įmanoma įvykdyti. Turtą valdo administratorius. Tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais skolininkas gali pats imtis valdyti savo turtą. Paskirtas administratorius turi būti bent penkerių metų darbo patirtį turintis teisininkas. Administratoriaus darbą prižiūri teisėjas pranešėjas (eisigitís dikastís). Kai kuriems administratoriaus veiksmams reikalingas nemokumo bylą nagrinėjančio teismo leidimas (nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, ptocheutikó dikastírio). Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas yra galutinis prižiūrėtojas, atsakingas už nemokumo bylos eigą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo paskelbimas neturi įtakos kreditoriaus teisei remtis priešinio skolininko reikalavimo užskaita, jei prieš paskelbiant nemokumą įvykdomos užskaitos sąlygos. Užskaitos draudimas taip pat taikomas nemokumui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Visos dvišalės sutartys, kurios galioja nemokumo paskelbimo dieną ir kurių šalis yra skolininkas, lieka toliau galioti, nebent Nemokumo kodekse nustatyta kitaip. Gavęs teisėjo pranešėjo leidimą‑, administratorius turi teisę įvykdyti visas neįvykdytas sutartis ir reikalauti, kad ją įvykdytų sutarties šalys. Visos ilgalaikės sutartys lieka toliau galioti, nebent teisės aktuose nustatyta kitaip. Finansinės sutartys negalioja. Nuostatos dėl nemokumo teisės neturi įtakos nutraukimo teisei pagal teisės aktus ar sutartį. Nemokumo paskelbimas suteikia pagrindą nutraukti asmeninio pobūdžio sutartis, kurių šalis yra skolininkas. Administratorius sutartinius santykius, kurių priešinga šalis yra skolininkas, gali perleisti trečiajam asmeniui. Darbo santykiai nutraukiami paskelbus nemokumą.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Paskelbus nemokumą, savaime sustabdomos visos bylos, kurias pavieniai kreditoriai iškėlė skolininkui siekdami patenkinti reikalavimus, priskiriamus nemokumo bylai, nepažeidžiant nuostatų dėl kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti ir kurių atveju sustabdymas netaikomas įkeistai nemokaus turto daliai. Tačiau šiems kreditoriams tam tikromis sąlygomis byla gali būti sustabdyta keletą mėnesių. Konkrečiau, paskelbus nemokumą, draudžiama atlikti toliau nurodytus veiksmus: tęsti vykdymą, pareikšti ieškinius dėl vykdymo ar paskelbimo, tęsti tokias bylas, paduoti ar nagrinėti apeliacinius skundus, taip pat priimti administracinio ar mokestinio pobūdžio aktus arba pagal juos nukreipti vykdymą į nemokaus skolininko turtą.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Administratorius tęsia visas nemokumo paskelbimo dieną nagrinėjamas bylas, jei skolininkas šiose bylose yra kreditorius. Jei šiose bylose jis yra skolininkas, bylų nagrinėjimas sustabdomas ir taikoma pareiškimo be patikros procedūra.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus skolininkui per nemokumo registrą (grammatéas ton ptocheúseon). Visi kreditoriai, nepaisant privilegijų ar užtikrinimo, įskaitant kreditorius su sąlyginiais reikalavimais, sudaro kreditorių susirinkimą (synéleusi ton pistotón). Pirmasis susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu dėl nemokumo paskelbimo. Kreditorių susirinkimas gali išrinkti iš trijų narių sudarytą kreditorių komitetą (epitropí pistotón), kuris savo ruožtu gali paskirti bendrą visų narių atstovą. Trijų narių kreditorių komitetas stebi nemokumo bylos eigą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Užbaigęs aprašyti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, administratorius gali kreiptis į teisėją pranešėją‑ ir prašyti leidimo parduoti prekes arba kilnojamuosius daiktus, įeinančius į nemokaus skolininko turtą, tačiau tik esamiems poreikiams patenkinti. Administratorius gali realizuoti skolininko turtą ir paskirstyti gautas pajamas kreditoriams, realizuodamas visą įmonę arba atskirą jos turtą tik po to, kai užbaigiama kreditorių patikra, ir jei nėra priimamas ar patvirtinamas įmonės reorganizavimo planas arba jei šis priėmimas ar patvirtinimas atšaukiamas. Skolininko nekilnojamasis turtas gali būti realizuotas tik leidus nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pagal administratoriaus prašymą, ir po teisėjo pranešėjo pranešimo‑.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Visi skolininko kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus ir pateikti dokumentus nemokumo registrui, nesvarbu, ar jų reikalavimai yra privilegijuoti, ar ne, ir nepaisant to, ar jie užtikrinti įkaitu, ar ne. Nemokumo byloje dalyvauja tie kreditoriai, kurie nemokumo paskelbimo dieną turi sutartinį piniginį reikalavimą skolininkui, kuris jau yra atsiradęs ir gali būti pateiktas teisme. Bet kokie reikalavimai, atsiradę po nemokumo bylos iškėlimo, negali būti pateikti. Administratoriaus teismo išlaidos, išlaidos, patirtos administruojant nemokaus skolininko turtą, administratoriaus užmokestis ir visi reikalavimai, nukreipti į patį turtą (omadiká pistómata) atskaičiuojami iš anksto, po sprendimo realizuoti nemokaus skolininko turtą, ir tenkinami prieš tenkinant skolininko kreditorių reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimus nemokumo registrui reikia pateikti raštu, nurodant reikalavimo rūšį, pagrindą, atsiradimo dieną ir kt., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbti nemokumą paskelbimo Teismo pranešimų biuletenyje (Deltío Dikastikón Dimosieúseon tou Tameíou Nomikón) dienos. Jei minėtas laikotarpis reikalavimui pateikti‑pasibaigia, kreditorius vis dar gali pateikti prieštaravimą (anakopí) ir prašyti, kad jo reikalavimą patikrintų nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Patikrai taikomi tokie reikalavimai: a) patikrą turi atlikti administratorius dalyvaujant teisėjui‑ pranešėjui praėjus trims dienoms nuo reikalavimams pateikti nustatyto termino pabaigos ‑; b) kreditorius, kurio reikalavimas tikrinamas, gali dalyvaut patikroje asmeniškai arba per tinkamai įgaliotą trečiąjį asmenį; c) patikra atliekama, palyginant kreditoriaus dokumentus su skolininko buhalterija ir dokumentais; d) teisėjas‑ pranešėjas parengia kreditorių patikros ataskaitą; e) kilus abejonių, teisėjas pranešėjas ‑ sprendžia, ar priimti reikalavimą ir gali jį priimti laikinai; f) per patikrą skolininkas, administratorius ir kreditoriai, kurių reikalavimai jau priimti, gali reikšti prieštaravimus. Nėra specialios interneto svetainės, kurioje būtų pateikiamos minėtos procedūros formos. Tačiau specialias formas galima gauti pirmosios instancijos teismo (protodikeío) nemokumo registre.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Priėmus sprendimą realizuoti nemokaus skolininko turtą, administratorius, nepagrįstai nedelsdamas, sudaro paskirstymo sąrašą ir pateikia jį teisėjui pranešėjui‑. Teisėjas pranešėjas savo biure paskelbia vykdytinų reikalavimų sąrašą. Paskirstant atsižvelgiama į šias bendrąsias privilegijas: i) reikalavimus, grindžiamus visų rūšių suteiktu finansavimu, kad skolininko veikla būtų tęsiama; ii) reikalavimus skolininko medicininiam gydymui ir laidotuvių išlaidoms; iii) reikalavimus aprūpinti būtinu maistu; iv) darbuotojų reikalavimus, susijusius su jų darbu, advokatų išlaidas; v) ūkininkų reikalavimus; vi) reikalavimus Graikijos valstybės ir vietos valdžios institucijų vardu; vii) garantinio fondo (synengyitikó) reikalavimus ir specialiąsias kreditorių privilegijas, t. y. privilegijuotuosius reikalavimus, nukreiptus į konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį skolininko turtą arba pinigų sumą. Jei privilegijuotieji reikalavimai, tenkinami iš realizuoto turto pajamų ar pinigų sumos, sutampa, atitinkamos Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos mutatis mutandis.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Skolininkas arba administratorius gali nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pateikti reorganizavimo planą. Jame turi būti pateikta informacija apie skolininko finansinę padėtį ir siūlomą kreditorių reikalavimų patenkinimą, pavyzdžiui, organizaciniai pokyčiai ir verslo planai, informacija apie teises ir bendrą kiekvieno kreditoriaus vietą eilėje, ir kt. Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas automatiškai išnagrinėja preliminarų planą per 20 dienų nuo jo pateikimo ir dėl konkrečių teisės aktuose nustatytų priežasčių gali planą atmesti. Jei teismas neatmeta plano, jis nustato ne trumpesnį nei trijų mėnesių terminą kreditoriams, kurie gali pritarti šiam planui arba jam nepritarti, ir kreditorių susirinkimo datą. Plano svarstymas ir balsavimas gali vykti dalyvaujant teisėjui pranešėjui. Planui patvirtinti būtina kvalifikuota dauguma. Jei kreditoriai patvirtina reorganizavimo planą, jis teikiamas tvirtinti teismui. Kai priimamas galutinis teismo sprendimas dėl plano patvirtinimo, jis tampa privalomas visiems kreditoriams, nepaisant jų vietos eilėje, ir neatsižvelgiant į tai, ar jie pateikė savo reikalavimus. Nemokumo byla užbaigiama. Kreditoriai gali pareikšti atskirą ieškinį.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Paskelbus apie nemokumo bylos užbaigimą, skolininkas atgauna teisę valdyti savo turtą, o kreditoriai gali kelti atskiras bylas. Konkrečiau, nemokumo byla užbaigiama realizavus turtą, o administratorius per mėnesį pateikia ataskaitą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko veiksmai, atlikti per laikotarpį nuo mokėjimų nutraukimo iki nemokumo paskelbimo (toliau – pereinamasis laikotarpis, ýpopti períodos), jeigu jie yra nenaudingi bendrai visiems kreditoriams, laikantis nemokumo teisės aktuose nustatytų sąlygų, gali būti atšaukti (veiksmai, kuriuos galima atšaukti, práxeis dynitikís anáklisis) arba turi būti atšaukti (veiksmai, kurie turi būti privalomai atšaukti práxeis ypochreotikís anáklisis). Ieškinį dėl atšaukimo nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme gali pareikšti administratorius arba tam tikromis sąlygomis – kreditorius. Visi asmenys, įgiję skolininko turtą pagal atšauktą veiksmą, privalo jį grąžinti.

Paskutinis naujinimas: 13/02/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (ispanų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Ispanija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo procedūra, vadinama kreditorių susirinkimu (concurso de acreedores), taikoma privatiems skolininkams ir verslininkams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Jis reglamentuojamas 2007 m. gegužės 5 d. Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 1/2020 patvirtintu Bankroto įstatymo (toliau – BĮ) konsoliduotu tekstu. Į šį konsoliduotą tekstą taip pat įtraukti ir išaiškinti pasikeitimai, susiję su fizinio asmens nemokumu, ir ypatumai, numatyti bankrotą reglamentuojančiu Įstatymu Nr. 25/2015, kad būtų galima atleisti skolininką nuo bankroto metu nesumokėtų skolų.

Nemokiu gali būti pripažintas bet kuris skolininkas, nesvarbu, ar jis yra fizinis asmuo (įskaitant nepilnamečius ar neveiksnius asmenis), juridinis asmuo, verslininkas, ar vartotojas, nors įstatyme numatyta tam tikrų su skolininkų tipais susijusių ypatumų, ypač kalbant apie prekybos įmones ar vartotojus.

Juridiniai asmenys gali būti paskelbti nemokiais net jeigu jie likviduojami. Tai, ar jie priklauso bendrovių grupei, nesvarbu, nes nemokia gali būti paskelbta viena arba kelios grupei priklausančios bendrovės, o ne pati grupė.

Nemokumo byla gali būti iškelta dėl palikimo, jeigu jis nėra besąlygiškai priimtas.

Institucijos, kurios sudaro valstybės teritorinę organizaciją, viešojo sektoriaus institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai negali būti pripažinti nemokiais.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

2.1. Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos

Įstatyme numatytos tam tikros subjektyvios ir objektyvios būtinosios sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint iškelti nemokumo bylą:

A) subjektyvi būtinoji sąlyga: nemokiu gali būti pripažintas bet kuris skolininkas, nepaisant to, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, verslininkas ar vartotojas, nors įstatyme numatyta tam tikrų su skolininkų tipais susijusių ypatumų, ypač kalbant apie prekybos įmones ar vartotojus.

Institucijos, kurios sudaro valstybės teritorinę organizaciją, viešojo sektoriaus institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai negali būti pripažinti nemokiais.

B) objektyvi būtinoji sąlyga: skolininko nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip nuolatinis negalėjimas įvykdyti įsipareigojimų.

2.2. Šalys, kurios gali pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo

Atsižvelgiant į tai, ar pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikia skolininkas, ar kreditoriai, taikomi skirtingi pareiškimo pateikimo reikalavimai.

Jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikia skolininkas (savanoriška nemokumo procedūra), jis turi teismui įrodyti, kad šiuo metu yra arba neišvengiamai taps nemokus, o būtent, kad jis nuolat negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Jeigu skolininkas jau yra nemokus, jis privalo pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo per du mėnesius po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie nemokumą.

Tačiau pagal įstatymą per šį dviejų mėnesių laikotarpį skolininkas gali pranešti teismui, kad jis su kreditoriais derasi dėl skolos refinansavimo sutarties; tokiu atveju, kol vyksta derybos, termino eiga sustabdoma ir kreditoriai negali inicijuoti atskiro vykdymo proceso turto, kurio skolininkui reikia norint vykdyti veiklą tris mėnesius, atžvilgiu. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui su kreditoriais susitarti nepavysta, skolininkai privalo per vieną mėnesį pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Kartu su pareiškimu skolininkai privalo pateikti tam tikrus dokumentus, kaip antai savo ekonominės veiklos ataskaitą, turto aprašą, kreditorių sąrašą, kuriame nurodomos paskolos garantijos, darbuotojų ir jų sąskaitų, jeigu jie jas privalo turėti, sąrašą.

Skolininkai (fiziniai arba juridiniai asmenys) privalo pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu jie jau yra nemokūs, t. y. jeigu jie nuolat negali įvykdyti įsipareigojimų. O jeigu nemokumas tik gresia (asmuo dar nėra nemokus, tačiau numato, kad toks taps), skolininkai tiesiog turi teisę kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Komerciniam teismui (juzgado de lo mercantil) teikiamas pareiškimas turi atitikti tam tikrus BĮ 6 ir 7 straipsniuose nurodytus privalomus reikalavimus: turi būti pateikta skolininko finansinės ir teisinės istorijos ataskaita; turi būti nurodyta, ar jis užsiima ekonomine veikla; jeigu jis yra juridinis asmuo, jis turi nurodyti savo akcininkus, administratorius arba likvidatorius ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių; turi būti pateiktas turto ir teisių aprašas, kuriame pateikiama juos atpažinti leidžianti atitinkama informacija; turi būti pateiktas abėcėlinis kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi adresai ir reikalavimų suma bei suėjimo terminas, taip pat suteiktos garantijos; atitinkamais atvejais turi būti pateiktas darbuotojų sąrašas; jeigu skolininkas privalo rengti finansines ataskaitas, jis turi pateikti buhalterines knygas; o jeigu jis priklauso bendrovių grupei, jis turi tai nurodyti ir pateikti grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Skolininkai privalo bendradarbiauti su nemokumo bylą nagrinėjančiu teisėju ir su administratoriais ne tik pasyviai paklusdami jų reikalavimams, bet ir aktyviai – pranešdami visą svarbią informaciją. Ši pareiga apima ir pareigą atvykti (į teismą ir į susitikimus su administratoriais), bendradarbiauti ir informuoti. Šios pareigos nustatytos skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys ir juridinių asmenų de facto arba de jure direktoriai, šias pareigas einantys dabar arba jas ėję pastaruosius dvejus metus.  Jeigu ši pareiga nevykdoma, preziumuojama tyčia arba didelis neatsargumas, ir nemokumas gali būti pripažintas tyčiniu (tais atvejais, kai taikomos su tyčiniu nemokumu susijusios nuostatos, o būtent, kai patvirtintas nuostolingas sandoris arba pradėta likvidavimo procedūra).

Skolininkas gali būti pripažintas atsakingu už nemokumą ir jam gali būti taikomos bausmės.  Vienas iš nemokumo proceso tikslų – išsiaiškinti nemokumo priežastis ir visų pirma tai, ar skolininkas arba kiti su juo tiesiogiai arba netiesiogiai susiję asmenys savo veiksmais prisidėjo prie nemokumo arba apsunkino susidariusią padėtį. Per jį, taikant BĮ 455 ir 456 straipsniuose nurodytų sankcijų lentelę, išsiaiškinama, kokia atsakomybė tenka atitinkamiems asmenims.

2.3. Bylos iškėlimo tvarka ir momentas

Teisėjas privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir, jeigu nemokumas arba gresiantis nemokumas yra pateisinamas, jis privalo pripažinti skolininką nemokiu prašymo pateikimo arba kitą dieną. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, teisėjas gali suteikti nepratęsiamą penkių dienų laikotarpį papildomiems dokumentams pateikti.

Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gali pateikti ir bet kuris kreditorius – tokiu atveju šis procesas tampa privalomas (concurso necesario). Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo teikiantys kreditoriai privalo pateikti skolininko esamo nemokumo įrodymų ir įrodymų, kad pagal skolininko atžvilgiu išduotą vykdomąjį dokumentą negauta pakankamai turto skolai išieškoti, arba jie turi pateikti tam tikrų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant būtų galima preziumuoti nemokumą, įrodymų, kaip antai: aplinkybės, kad skolininkas apskritai nustojo vykdyti įsipareigojimus; didelės skolininko turto dalies arešto; skuboto turto paslėpimo arba realizavimo; arba tam tikrų skolų (mokesčių, socialinių įmokų, darbuotojų reikalavimų) neapmokėjimo.

Jeigu dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, skolininkui įteikiamas teismo šaukimas ir jis gali ginčyti nutartį iškelti nemokumo bylą. Tokiais atvejais teisėjas surengia posėdį, per kurį šalys gali pateikti įrodymus su tam tikrais apribojimais, o teisėjas turi nuspręsti, ar skolininkas tuo metu yra nemokus, ir atitinkamais atvejais priimti nutartį dėl nemokumo. Byla iškeliama ir tada, kai skolininkas pritaria nutarčiai iškelti nemokumo bylą, jos neginčija arba neatvyksta į posėdį.

Skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys ir kurių įsipareigojimai vertinami ne daugiau kaip penkiais milijonais eurų, tais atvejais, kai jie yra nemokūs arba jiems gresia nemokumas, gali prašyti taikyti neteisminio susitarimo dėl mokėjimo procedūrą. Tą gali padaryti ir juridiniai asmenys, kurie įvykdo BĮ 631 straipsnio reikalavimus.

Nutartis iškelti nemokumo bylą įsigalioja ją priėmus, net jeigu ji apskundžiama.

2.4. Nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimas

Nutartis iškelti nemokumo bylą turi būti paskelbta, pageidautina, elektroninėmis priemonėmis, o nutarties išrašas turi būti paskelbtas valstybės oficialiajame leidinyje, nors teisėjas gali nurodyti apie ją paskelbti daugiau priemonių, jeigu, jo manymu, tai būtina.

2.5. Laikinosios priemonės

Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikusio asmens prašymu ir, atitinkamais atvejais, pateikus galimų prievolių užtikrinimą, teisėjas priima pareiškimą ir gali bendruosiuose procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka taikyti priemones, būtinas norint užtikrinti, kad skolininko turtas nebūtų realizuotas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

3.1. Nemokaus subjekto turto dalį sudarantis turtas

Nemokaus subjekto turtą arba „su byla susijusį turtą“ sudaro visas turtas ir teisės, kuriuos skolininkas turi nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo metu, taip pat kuriuos skolininkas įgyja arba susigrąžina proceso metu. Turtas, kurio pagal įstatymus negalima areštuoti, nepriskiriamas prie nemokaus subjekto turto.

Kreditoriai, kurie turi pirmumo teisių į laivus arba orlaivius, gali atskirti šį turtą nuo nemokaus subjekto turto atitinkamo sektoriaus teisės aktais nustatyta tvarka.

Jeigu nemokumo byla iškeliama susituokusiems fiziniams asmenims, jų asmeninis turtas laikomas su byla susijusio turto dalimi, o jeigu jie yra susitarę dėl sutuoktinių turto bendros nuosavybės, bendroji jungtinė nuosavybė taip pat įtraukiama į nemokaus asmens turtą, jeigu to reikia skolininko įsipareigojimams įvykdyti.

Iškėlus nemokumo bylą, skolininkui veiklos nutraukti nereikia ir jis gali toliau vykdyti bendrovės veiklą pagal susitarimą dėl jo įgaliojimų suteikimo arba sustabdymo. Paprastai, kai nustatyta skolininko teisių įgyvendinimo priežiūra, būtina gauti administratorių leidimą administruoti turtą arba juo disponuoti, tačiau gali būti leidžiama atlikti tam tikrus bendrojo pobūdžio veiksmus, jeigu jie yra įprastos bendrovės veiklos dalis. Iš esmės iki susitarimo su kreditoriais patvirtinimo arba likvidavimo proceso pradžios be teisėjo leidimo negalima suvaržyti turto siekiant finansuoti nemokią bendrovę. Kitame skirsnyje paaiškinta skolininko teisių sustabdymo arba jų įgyvendinimo priežiūros tvarka.

Vykstant refinansavimo procesui pusė finansuoti skirtų naujų piniginių pajamų laikomos paskola nemokiam subjektui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

4.1. Skolininko teisės

Iš esmės pirmiausia reikėtų atskirti savanorišką procesą ir privalomą procesą (29 straipsnis). Pirmuoju atveju skolininkas ir toliau valdo savo turtą ir juo disponuoja, o administratorius jį prižiūri ir tam tikrais atvejais duoda leidimą ar sutikimą. Vykstant privalomam procesui sustabdomos skolininko teisės valdyti savo turtą ir juo disponuoti ir skolininką pakeičia administratorius. Tokiu reglamentavimu nesiekiama nubausti skolininko – jo tikslas yra išsaugoti turtą ir užtikrinti tinkamą proceso rezultatą.

Tačiau svarbiausia – tęsti skolininko ekonominę veiklą, dėl kurios 111 straipsniu administratoriui leidžiama nustatyti sąrašą veiklos, kuriai dėl jos pobūdžio ir apimties netaikoma būtinoji kontrolė.  Taikoma sistema yra lanksti, nes savanoriško proceso metu teisėjas motyvuota nutartimi gali sustabdyti teises, taip pat nurodyti privalomo proceso metu taikyti vien priežiūrą (kai tam tikriems veiksmams reikia gauti leidimą arba sutikimą) ir nurodyti riziką, kurios jis tikisi išvengti, bei naudą, kurią jis tikisi užtikrinti.

Be to, administratoriaus prašymu, išklausius skolininką, bet kuriuo vėlesniu etapu iš pradžių nustatytas teisių apribojimas arba apsikeitimas jomis gali būti pakeistas tokia pačia motyvuota nutartimi (pakeitimai negali būti įgyvendinti automatiškai) reikalaujant, kad apie tokius pakeitimus būtų paskelbta taip pat kaip apie nutartį iškelti nemokumo bylą.

Pasibaigus procesui teisių apribojimai taip pat baigiasi. Priešingu atveju jų galiojimas pratęsiamas tol, kol bus patvirtintas susitarimas su kreditoriais, kuriame gali būti numatyta skolininko teisių apribojimo arba panaikinimo priemonių. Jeigu nemokumo procesas baigiasi likvidavimu, šiame etape apribojamos skolininko teisės.

Paprastai BĮ nuostatomis siekiama užtikrinti, kad skolininko turtas, dėl kurio vyksta nemokumo procesas, liktų nepakitęs; tačiau tam tikrais atvejais gavus teisėjo leidimą, kurio tam tikrais atvejais nereikalaujama, vykstant nemokumo procesui tam tikras skolininko turtas gali būti parduotas. BĮ 215 straipsnyje nustatyta tvarka, vykstant nemokumo procesui, taip pat įmanoma parduoti gamybos vienetus.

Yra numatyta bendrosios skolininko veiklos tęstinumo taisyklės išimtis: administratoriaus prašymu ir išklausius skolininką bei darbuotojų atstovus skolininko įmonė gali būti uždaryta arba jos veikla gali būti sustabdyta. Jeigu tai reiškia kolektyvinį darbo sutarčių nutraukimą, galiojimo sustabdymą arba pakeitimą, teisėjas privalo laikytis specialiųjų nuostatų.

Įstatyme taip pat numatyti specialūs įpareigojimai dėl skolininko sąskaitų ir atskirai reglamentuojamas nemokumo proceso poveikis nemokių juridinių asmenų valdymo organams.

4.2. Nemokumo administratorių paskyrimas ir įgaliojimai

Administratorius – tai privalomai paskirtas asmuo ar įstaiga, kurie padeda teisėjui ir kuriems patikėta administruoti nemokumo procesą. Iškėlęs nemokumo bylą, teisėjas nurodo pradėti antrą proceso etapą, kuris apima visus klausimus, susijusius su administratoriaus paskyrimu, nuostatais, teisėmis ir pareigomis.

Administratorius parenkamas įstatymuose numatytomis sąlygomis iš fizinių ir juridinių asmenų, savo noru įsiregistravusių Viešajame nemokumo registre (Registro Público Concursal). Šiuo tikslu skiriami mažo, vidutinio ir didelio masto nemokumo procesai. Pirmasis administratorius iš sąrašo skiriamas burtų keliu, o vėliau jie skiriami iš eilės, išskyrus didelio masto procesus, kuriems teisėjas gali paskirti, jo manymu, tinkamiausią administratorių, nurodęs tokio sprendimo motyvus ir atsižvelgdamas į įstatymuose išdėstytus kriterijus. Per nemokumo procesus, susijusius su kredito įstaigomis, teisėjas privalo skirti administratorių iš subjektų, kuriuos pasiūlo Bankų rekapitalizavimui skirtos rekonstrukcijos programos fondas (Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria). Vykstant procesui, susijusiam su įstaigomis, kurių priežiūrą vykdo Nacionalinė vertybinių popierių komisija (Comisión Nacional del Mercado de Valores), teisėjas privalo skirti administratorių iš šios institucijos pasiūlytų subjektų, o vykstant draudimo bendrovių nemokumo procesui – iš Draudimo kompensacijų konsorciumo (Consorcio de Compensación de Seguros) pasiūlytų subjektų

Paprastai skiriamas tik vienas administratorius.  Išimtiniais atvejais vykstant nemokumo procesui teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti nemokumo bylą, gali antruoju administratoriumi skirti viešojo administravimo kreditorių arba kreditorių viešosios teisės subjektą, susijusį su atitinkamu viešojo administravimo subjektu arba jam atskaitingą, jeigu yra pateisinamų viešųjų interesų.

BĮ 57 ir paskesniuose straipsniuose išsamiai reglamentuojamas teisinis bankroto administratoriaus, atliekančio procesinio pobūdžio pareigas, su skolininku arba jo valdymo organais susijusias pareigas, su darbo klausimais susijusias pareigas, su kreditorių teisėmis susijusias pareigas, su ataskaitų teikimu ir vertinimu susijusias pareigas, su turto realizavimu arba likvidavimu susijusias pareigos ir kanceliarines pareigas, statusas. Svarbiausia jo pareiga – pateikti 292 straipsnyje nurodytą ataskaitą, prie kurios jie privalo pridėti turto aprašo pasiūlymą ir kreditorių sąrašą.

Administratoriams mokamą atlyginimą nustato teisėjas, atsižvelgdamas į atlyginimo ribas, numatytas 2004 m. rugsėjo 6 d. Karališkajame dekrete Nr. 1860/2004.

Paskirtasis administratorius privalo priimti jam suteiktus įgaliojimus, o teisėjas gali jo kandidatūrą atmesti arba jį atstatydinti iš pareigų, jeigu tam yra pateisinamų priežasčių. Administratoriai taip pat gali paskirti įgaliotus padėjėjus, kurie jiems padeda vykdyti pareigas.

4.3. Nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas

Įgaliojimai nagrinėti nemokumo bylas priskiriami komercinės teisės sričiai, kuri yra specializuotas civilinės teisės pošakis. Teisėjas pripažįsta asmenis nemokiais ir vadovauja bylos nagrinėjimui. 1985 m. liepos 1 d. Organinio teismų įgaliojimų įstatymo (Ley Orgánica del Poder Judicial) Nr. 6/1985 86ter straipsnyje pateiktas komercinių teismų teisėjų įgaliojimų sąrašas, į kurį visų pirma įtraukti visi klausimai, kylantys nemokumo proceso srityje.

Teisėjas nutartimi iškelti nemokumo bylą arba prieš ją priimdamas kaip laikinąją apsaugos priemonę gali nustatyti skolininko pagrindinių teisių apribojimą. Toks apribojimas gali būti susijęs su: a) pašto ir telefono ryšio kontrole; b) įpareigojimu gyventi nurodytoje gyvenamojoje vietoje su galimybe taikyti namų areštą ir c) patekimu į gyvenamąsias patalpas bei kratos atlikimu jose.  Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, šios priemonės gali būti taikomos ir visiems arba tam tikriems jo esamiems direktoriams arba likvidatoriams, taip pat asmenims, kurie ėjo šias pareigas dvejus ankstesnius metus.

52 ir 53 straipsniais nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui suteikiama „išimtinė ir išskirtinė“ kompetencija spręsti klausimus apskritai dėl visų veiksmų, nukreiptų į skolininko turtą arba tiesiogiai su juo susijusių. Teisėjas taip pat turi kompetenciją priimti sprendimus, susijusius su kolektyviniu darbo sutarčių sustabdymu, kai darbdavys pripažįstamas nemokiu, ir nagrinėti ieškinius dėl nemokios bendrovės direktorių arba likvidatorių atsakomybės.

Teisėjas taip pat yra kompetentingas priimti tik su nemokumo procesu susijusius prejudicinius sprendimus dėl tiesiogiai su nemokumo procedūromis susijusių administracinių ir socialinių klausimų.

Bankroto įstatyme nustatytos taisyklės dėl tarptautinės ir teritorinės jurisdikcijos, taip pat specialiosios procesinės nuostatos, kurios turi viršenybę prieš procesinės teisės bendrųjų aktų nuostatas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Iškėlus nemokumo bylą nebegalima atlikti skolininko reikalavimų arba skolų įskaitymo. Tačiau atlikti įskaitymą leidžiama, jeigu jo reikalavimai buvo įvykdyti prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą, net jeigu toks sprendimas priimamas vėliau. Šie reikalavimai bendrai nurodyti Civilinio kodekso (Código Civil) 1196 straipsnyje (reikalavimų abipusiškumas, skolų vienarūšiškumas ir reikalavimas, kad skolų mokėjimo terminas būtų suėjęs bei kad jos būtų mokėtinos).

Ši nuostata netaikoma tarpvalstybiniame nemokumo procese, jeigu pagal skolininko priešpriešiniam reikalavimui taikomą teisę nemokumo atveju tai leidžiama.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

6.1. Poveikis sutartims, kurių šalis yra skolininkas

BĮ reglamentuojamas nemokumo proceso poveikis skolininko su trečiosiomis šalimis sudarytoms sutartims, remiantis 156 ir paskesniais straipsniais, kurie yra susiję su minėtomis sutartimis, kurių įvykdymo terminas sueina prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą. Šios nuostatos taikomos dvišalėms sutartims, o pagal vienašales sutartis kreditorių (trečiųjų šalių) reikalavimai bus pripažįstami arba jie turi būti įtraukti į su byla susijusį turtą, kaip nurodyta 157 straipsnio pirmoje dalyje. Su viešojo administravimo subjektais sudarytos sutartys reglamentuojamos specialiosiomis administracinės teisės nuostatomis.

156 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, pagal kurią vien nutartis iškelti nemokumo bylą neturi įtakos sutartims, kuriose nustatyti priešpriešiniai reikalavimai ir kurias turi įvykdyti skolininkas arba kita šalis. Skolininko įsipareigojimai vykdomi iš nemokaus subjekto turto. Reikalavimai sumokėti kompensaciją už sutarties nutraukimą taip pat laikomi reikalavimais į nemokaus subjekto turtą.

Siekiant sustiprinti tokių sutarčių galiojimą, įstatyme nurodyta, kad nuostatos, kuriomis suteikiama teisė atšaukti arba nutraukti sutartį vien dėl to, kad viena iš šalių pripažįstama nemokia, negalioja.

Jeigu tai naudinga nemokumo bylai, administratorius (sustabdymo atveju) arba skolininkas (priežiūros atveju) gali paprašyti nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo nutraukti sutartį. Tokiais atvejais teisėjas privalo įteikti skolininkui, administratoriui ir kitai sutarties šaliai šaukimus atvykti į teismą. Jeigu į teismą atvykusioms šalims pavyksta susitarti, teisėjas priima nutartį nutraukti sutartį. Priešingu atveju ginčas sprendžiamas vykstant šalutiniam nemokumo procesui, o teisėjas išsprendžia visus klausimus, susijusius su sumokėtų sumų grąžinimu bei žalos atlyginimu, išieškant iš nemokaus subjekto turto; jeigu atitinkama suma yra didelė, žinoma, tai gali turėti didelio poveikio.

6.2. Sutarčių nutraukimas dėl pažeidimo

Nutartis iškelti nemokumo bylą neturi įtakos dvišalių sutarčių nutraukimui dėl bet kurios šalies vėliau įvykdyto pažeidimo. Pasinaudoti teise nutraukti sutartis, kurių vykdymas yra tęstinis, galima ir tais atvejais, kai pažeidimas įvykdytas prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą. Tačiau net jeigu yra sutarties nutraukimo pagrindų, teisėjas, atsižvelgdamas į su nemokumo byla susijusius interesus, gali nurodyti įvykdyti sutartį, kurioje numatytų mokėjimų terminas yra suėjęs arba kurią skolininkas turi įvykdyti iš nemokaus subjekto turto.

Ieškiniai dėl sutarčių nutraukimo reiškiami nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui vykstant šalutiniam nemokumo procesui. Patenkinus prašymą (taigi, sutikus nutraukti sutartį), baigiasi visi neįvykdyti įsipareigojimai. Kalbant apie įsipareigojimus, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, vykstant nemokumo procesui nagrinėjami kreditorių, kurie yra įvykdę sutartinius įsipareigojimus, reikalavimai, jeigu skolininkas pažeidė sutartį prieš nemokumo bylos iškėlimą; jeigu jis sutartį pažeidžia vėliau, įsipareigojimus įvykdžiusių šalių reikalavimai tenkinami iš nemokaus subjekto turto. Reikalavimai apima žalos atlyginimą.

BĮ 169 ir paskesniais straipsniais reglamentuojamas poveikis darbo sutartims, o kitu straipsniu reglamentuojamas poveikis sutartims su vadovais.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

7.1. Draudimas reikšti naujus ieškinius dėl pripažinimo

Civilinių ir darbo teismų teisėjai negali priimti ieškinių, kuriuos turėtų nagrinėti nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas (iš esmės tų, kurie yra nukreipti į skolininko turtą).

Jeigu per klaidą toks ieškinys priimamas, nurodoma nutraukti visus procesinius veiksmus, o visi atlikti veiksmai laikomi negaliojančiais. Komercinių teismų teisėjai taip pat privalo nepriimti ieškinių, pareikštų po nemokumo bylos iškėlimo ir iki jos užbaigimo, jeigu tokie ieškiniai susiję su savo įsipareigojimus pažeidusių nemokių bendrovių direktoriams pareikštais reikalavimais dėl įmonių įsipareigojimų ir jei yra pagrindų likviduoti bendrovę.

7.2. Nemokumo bylos iškėlimo poveikis vykdymo procesams ir išieškojimo procedūroms, susijusioms su skolininko turtu

Pagal bendrąją taisyklę iškėlus nemokumo bylą nebegalima inicijuoti teisminių arba neteisminių vykdymo procedūrų, taip pat nebegalima tęsti administracinių arba mokesčių surinkimo procedūrų, susijusių su skolininko turtu. Pažeidus šį draudimą atlikti veiksmai pripažįstami niekiniais. Yra numatytos dvi šios taisyklės išimtys, kai vykdymo procesas gali būti tęsiamas, nepaisant nemokumo bylos iškėlimo, kol bus patvirtintas likvidavimo planas: a) administracinis vykdymo procesas, kuriame priimta nutartis dėl turto arešto, ir b) su darbo santykiais susijęs vykdymo procesas, kuriam vykstant prieš priimant nutartį areštuojamas skolininkui priklausantis turtas, su sąlyga, kad areštuotas turtas nebūtinas tam, kad skolininkas galėtų toliau plėtoti verslą ar profesinę veiklą.

Dėl vykstančių vykdymo procesų 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos iškėlimo dieną vykdomi veiksmai turi būti sustabdyti, tačiau atitinkami reikalavimai gali būti nagrinėjami nagrinėjant nemokumo bylą.

Yra nustatytos specialios reikalavimų tenkinimo iš užtikrinimo priemonių taisyklės, kurios nurodytos kitame skirsnyje, nes jos susijusios su poveikiu tam tikriems reikalavimams.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

8.1. Poveikis byloms dėl pripažinimo, nagrinėjamoms nemokumo bylos iškėlimo metu:

Su skolininku susijusios bylos dėl pripažinimo, kurios nagrinėjamos nemokumo bylos iškėlimo metu, nagrinėjamos toliau, kol priimamas galutinis sprendimas, tačiau, nepaisant šios nuostatos, bylos dėl žalos atlyginimo, iškeltos pagal juridinių asmenų reikalavimus jų direktoriams, likvidatoriams arba auditoriams, prijungiamos prie nemokumo bylos ir nagrinėjamos toliau.

Arbitražo procesas: nagrinėjant nemokumo bylą, su skolininku susiję arbitražiniai susitarimai netenka galios (52 straipsnis); todėl, iškėlus nemokumo bylą, draudžiama inicijuoti arbitražo procesą. Jau prasidėję arbitražo procesai tęsiami toliau, kol priimamas galutinis arbitražo sprendimas.

8.2. Skolininko teisė reikšti ieškinius

Įstatyme nustatyta, kad skolininko teisė reikšti ieškinius priklauso nuo jam paliktų teisių apimties. Pagal bendrą taisyklę, jeigu skolininkui paskirtas administratorius, administratorius turi teisę reikšti neasmeninio pobūdžio ieškinius; jeigu nustatyta skolininko priežiūra, jis turi teisę reikšti ieškinius, gavęs administratoriaus leidimą, jeigu ieškiniai turi įtakos skolininko turtui. Tais atvejais, kai nustatyta skolininko priežiūra ir administratorius mano, kad pareikšti ieškinį būtų naudinga nemokumo bylai, o skolininkas jo nereiškia, teisėjas gali leisti administratoriui jį pareikšti.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

9.1. Kreditorių dalyvavimas nemokumo byloje

Kreditoriai gali prašyti teisėjo iškelti nemokumo bylą, o skolininkas gali ginčyti tokį prašymą – tokiu atveju rengiamas teismo posėdis ir teisėjas priima atitinkamą nutartį. Jeigu teisėjas iškelia nemokumo bylą, nemokumo procesas laikomas privalomu – tai paprastai reiškia, kad skolininko įgaliojimai valdyti savo turtą ir juo disponuoti sustabdomi bei suteikiami administratoriui.

Iškėlus nemokumo bylą kreditoriams suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis ieškiniams pareikšti, skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, o administratorius privalo pranešti kiekvienam skolininko dokumentuose nurodytam kreditoriui apie pareigą pranešti apie savo reikalavimus. Toks pat laikotarpis nustatomas ir užsienyje esantiems kreditoriams. Šis pranešimas turi būti išdėstytas raštu ir jis siunčiamas administratoriui; jame turi būti nurodytas reikalavimas ir būtina informacija apie reikalavimo sumą, jo atsiradimo datą bei vykdymo terminą, požymius ir pageidaujamą tenkinimo eilę, o jeigu remiamasi specialiomis pirmumo teisėmis, turi būti nurodytas turtas arba teisės, iš kurių turi būti vykdomas atsiskaitymas, ir jų registravimo duomenys. Taip pat reikia pridėti patvirtinamuosius dokumentus. Ši informacija gali būti siunčiama elektroninėmis priemonėmis.

Administratorius turi nuspręsti dėl kiekvieno reikalavimo įtraukimo arba neįtraukimo į kreditorių sąrašą, kuris pridedamas prie administratoriaus ataskaitos, dėl jo sumos ir tenkinimo eilės. Kreditoriai, kurie nesutinka su nurodyta reikalavimo tenkinimo eile arba suma, taip pat kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą, gali ginčyti ataskaitą per 10 dienų šalutinėje nemokumo byloje, ir teisėjas dėl to priima sprendimą. Prieš pateikdamas ataskaitą (likus 10 dienų iki jos pateikimo) administratorius nusiunčia kreditoriams, kurių adresus turi, el. pranešimą apie kreditorių sąrašo projektą ir turto aprašą. Nepatenkinti kreditoriai gali raštu paprašyti administratoriaus ištaisyti padarytą klaidą arba pateikti kitą būtiną informaciją.

Kreditoriai taip pat dalyvauja susitarimo ir likvidavimo etapuose. Susitarimo etape jie gali pateikti pasiūlymą dėl susitarimo, taip pat gali pasisiūlyti laikytis skolininko pateikto išankstinio susitarimo pasiūlymo. Bet kuriuo atveju jie kviečiami dalyvauti kreditorių susirinkime, kuriame diskutuojama dėl susitarimo ir balsuojama dėl jo patvirtinimo. Tam būtinas Bankroto įstatymo 124 straipsnyje nurodytas kvorumas. Ši procedūra gali būti atliekama ir raštu, jeigu kreditorių skaičius viršija 300.

Kai kurie kreditoriai gali ginčyti patvirtintą susitarimą (jeigu jie nedalyvavo susirinkime arba iš jų buvo neteisėtai atimta balsavimo teisė), be to, kreditoriai gali prašyti leidimo nesilaikyti jau patvirtinto susitarimo.

Likvidavimo etape kreditoriai gali teikti pastabas dėl administratoriaus pateikto likvidavimo plano ir dėl galutinės ataskaitos, kol paskelbiama apie nemokumo bylos užbaigimą.

Reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo etape kreditoriams suteikiamas šalies statusas, jie gali teikti pastabas dėl administratoriaus ataskaitos ir dėl prokuroro išvados, tačiau neturi teisės teikti savarankiškų reikalavimų dėl reikalavimų tenkinimo eilės.

Galiausiai, tam tikrais atvejais kreditoriai taip pat gali teikti pastabas, kuriomis ginčijamas nemokumo bylos užbaigimas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

10.1. Disponavimas nemokaus subjekto turtu pradiniame etape

Jeigu iškėlus nemokumo bylą skolininko veikla nesustabdoma, skolininkas gali toliau disponuoti savo turtu laikydamasis nustatytos priežiūros tvarkos: jeigu jam taikoma priežiūra, jis turi gauti administratoriaus leidimą arba sutikimą, o jeigu jam paskirtas administratorius, pastarasis atsako už disponavimą skolininko turtu.

Kol nėra patvirtintas susitarimas arba kol nėra prasidėjęs likvidavimo etapas, disponuoti nemokaus subjekto turtu arba nustatyti jo suvaržymus iš esmės galima tik gavus teisėjo leidimą. Ši nuostata netaikoma: a) turto pardavimui, kuris, administratoriaus manymu, būtinas siekiant užtikrinti bendrovės finansinį pajėgumą, arba kai siekiama įvykdyti byloje nustatytą grynųjų pinigų poreikio reikalavimą; b) turto, kuris nebūtinas skolininko veiklai tęsti, pardavimui, jeigu užtikrinama, kad kaina iš esmės atitiktų turto apraše nurodytą turto vertę, ir c) disponavimui turtu, kuris turi esminės reikšmės skolininko veiklos tęstinumui.

Pastaruoju atveju, jeigu skolininkas nėra nušalintas nuo savo turto valdymo ir disponavimo juo, administratorius gali iš anksto nustatyti veiksmus arba operacijas, būdingas bendrovės verslo arba prekybos veiklai, kurias skolininkas gali pats vykdyti, atsižvelgdamas į jų pobūdį ir vertę. Skolininkas taip pat gali atlikti šiuos veiksmus nuo nemokumo bylos iškėlimo iki tol, kol administratorius pradeda eiti savo pareigas.

10.2. Disponavimas nemokaus subjekto turtu likvidavimo etape

Likvidavimo procesą sudaro du pagrindiniai etapai:

a) likvidavimo operacijų atlikimas pagal administratoriaus parengtą planą, dėl kurio pastabas gali teikti skolininkas, kreditoriai ir darbuotojų atstovai ir kurį turi patvirtinti teismas. Įstatymu siekiama, kai įmanoma, apsaugoti bendrovę ir tam numatytos specialiosios gamybos vienetų pardavimo nuostatos. Šį planą galima apskųsti teisėjui, o likvidavimo operacijos turi būti atliekamos pagal plano nuostatas. Jeigu planas nepatvirtinamas, įstatyme numatytos vietoj jo taikytinos nuostatos;

b) atsiskaitymas su kreditoriais, su išlyga, kad atsiskaitymas gali būti pradėtas net neužbaigus likvidavimo veiksmų.

Tačiau pažymėtina, kad ne visos likvidavimo operacijos atliekamos šiame proceso etape. Tam tikras turtas gali būti realizuotas pradiniame etape ne atsiskaitymo su kreditoriais tikslu, kaip antai toliau nurodytais atvejais: su byla susijęs turtas gali būti išsaugotas, siekiant išsaugoti skolininko ekonominę veiklą; kreditoriai, kurie turi pirmumo teisių į laivus arba orlaivius, gali atskirti šį turtą nuo nemokaus subjekto turto specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir, galiausiai, tam tikri vykdymo procesai, kuriuos atskiri pirmumo teisę turintys kreditoriai inicijuoja prieš iškeliant nemokumo bylą, taip pat administraciniai vykdymo procesai gali būti tęsiami, jeigu nutartis dėl arešto buvo priimta prieš iškeliant nemokumo bylą.

Parduodant turtą per likvidavimo etapą iš esmės galima naudotis nemaža diskrecija atsižvelgiant į teisėjo patvirtintą likvidavimo planą. Administratorius taip pat gali pasamdyti specializuotą įmonę, kad ši parduotų tam tikrą turtą, – už tokios įmonės paslaugas jis paprastai atsiskaito iš savo atlyginimo. Tačiau 2015 m. gegužės 25 d. Įstatyme Nr. 9/2015, kuriuo įvykdyta reforma, išdėstytos imperatyvios nuostatos, visų pirma susijusios su turtu ir teisėmis, į kuriuos nukreipti pirmaeiliai reikalavimai. Plane neaptartais atvejais taikomos nuostatos dėl disponavimo turtu per atskiras vykdymo procedūras civilinėse bylose. Paprastai turtas parduodamas taikant vienakrypčio pardavimo sistemą, užtikrinant tam tikras viešumo garantijas pagal parduodamo turto pobūdį. Taip pat leidžiama perleisti teises kaip atsiskaitymą arba siekiant atsiskaityti su neviešaisiais kreditoriais.

Įstatyme numatytos specialiosios gamybos vienetų pardavimo visuose nemokumo proceso etapuose taisyklės (kurios nustatytos vadovaujantis bendrovės apsaugos principu), kad pagal vieną pardavimo sutartį būtų perleistas visas turtas, ir išdėstytos specialiosios nuostatos dėl su atitinkama veikla susijusių įsipareigojimų perleidimo.

Iš esmės gamybos vienetų pardavimas reiškia visų funkciniu požiūriu su tam tikra veikla susijusių sutarčių perleidimą, tačiau ne skolų, atsiradusių iki nemokumo bylos iškėlimo, perėmimą, išskyrus atvejus, kai pirkėjai yra susiję su skolininku arba taikomos su verslo perėmimu susijusios darbo teisės nuostatos. Tokiais atvejais teisėjas gali duoti sutikimą, kad pirkėjas neperimtų įsipareigojimų, susijusių su iki perleidimo neišmokėtu darbo užmokesčiu arba kompensacijomis, ir kad tokie įsipareigojimai būtų įvykdyti iš Darbo užmokesčio garantinio fondo (Fondo de Garantía Salarial). Kad būtų užtikrintas bendrovės išlikimas, naujasis pirkėjas gali sudaryti susitarimus su darbuotojais dėl kolektyvinių darbo sąlygų pakeitimo.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus nemokumo bylą, visų kreditorių, nepaisant jų pilietybės arba buveinės šalies, reikalavimai (tiek neužtikrinti, tiek pirmaeiliai) įtraukiami į skolininko įsipareigojimus. Taip siekiama, remiantis principu par condicio creditorum ir „dividendų teisės“ (ley del dividendo) laikymosi principu, užtikrinti vienodą požiūrį į visus reikalavimus taikant skolininko patvirtinto nemokumo procedūras, kiek tai susiję su visų jo skolų grąžinimu.

Pirmiausia iš esmės skiriami nemokumo kreditoriai ir kreditoriai, kuriems nemokumo byla neturi įtakos, – kreditoriai, turintys reikalavimo teisę į nemokaus subjekto turtą.

Reikalavimai į nemokaus subjekto turtą nurodyti BĮ 242 straipsnyje pateiktame išsamiame sąraše – tai reiškia, kad į jį neįtraukti reikalavimai laikomi nemokumo reikalavimais. Iš esmės daugeliu atvejų tai yra reikalavimai, atsiradę dėl nemokumo proceso arba tęsiant skolininko veiklą jau iškėlus nemokumo bylą, arba reikalavimai, kylantys iš nesutartinės atsakomybės. Tačiau tarp jų yra ir kitų reikalavimų, kaip antai reikalavimai dėl darbo užmokesčio už 30 paskutinių darbo dienų prieš iškeliant nemokumo bylą, kurio dydis neviršija dviejų minimalių garantuojamų tarpšakinių darbo užmokesčių, ir skolininko arba asmenų, kuriuos jis privalo išlaikyti, reikalavimai dėl išlaikymo.

Kitais atvejais šie reikalavimai kyla iš sprendimų, priimtų nagrinėjant bylą; pavyzdžiui, nustatant skolininko sudarytų sandorių užginčijimo pasekmes arba dėl sutarčių nutraukimo.

Pusė reikalavimų, kylančių iš naujų piniginių pajamų, gautų pagal refinansavimo sutartį, taip pat gali būti laikoma reikalavimais į nemokaus subjekto turtą.

Taikant likvidavimo procedūrą skolininkui atsižvelgiant į susitarimą pagal straipsnio nuostatas pareikšti reikalavimai taip pat yra reikalavimai, nukreipti į nemokaus subjekto turtą.

Į nemokaus subjekto turtą nukreipti reikalavimai yra „iš anksto išskaitomi“, t. y. jiems teikiama pirmenybė prieš visus kitus reikalavimus ir jiems neturi įtakos palūkanų skaičiavimo sustabdymas.

Reikalavimai sumokėti darbo užmokestį už paskutines 30 darbo dienų privalo būti įvykdyti nedelsiant. Likusieji į nemokaus subjekto turtą nukreipti reikalavimai įvykdomi, kai sueina jų terminas, tačiau administratorius gali pakeisti šią nuostatą, jeigu to reikia dėl nemokumo bylos ir jei yra pakankamai turto visiems į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti.

Tačiau įstatyme numatytos specialiosios nuostatos (473 str.), taikomos tais atvejais, kai manoma, kad skolininko turto nepakaks į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti. Tokiais atvejais nemokumo bylą privaloma užbaigti. Jeigu administratorius numato tokias aplinkybes, jis privalo apie jas informuoti teisėją ir tenkinti reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, specialia tvarka.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Iškėlus nemokumo bylą kreditoriams suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis ieškiniams pareikšti, skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, o administratorius privalo pranešti kiekvienam skolininko dokumentuose nurodytam kreditoriui apie pareigą pranešti apie savo reikalavimus. Nenumatyta jokia speciali tokių reikalavimų pareiškimo forma. Užsienyje esantiems kreditoriams numatytas toks pat laikotarpis, nors taikomos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 53 ir 55 straipsnių nuostatos.

Pranešimas turi būti išdėstytas raštu ir jis siunčiamas administratoriui; jame turi būti nurodytas reikalavimas ir būtina informacija apie reikalavimo sumą, jo atsiradimo bei termino suėjimo datas, požymius ir pageidaujamą tenkinimo eilę, o jeigu remiamasi specialiomis pirmumo teisėmis, turi būti nurodytas turtas arba teisės, į kuriuos turi būti nukreiptas išieškojimas, ir jų registravimo duomenys. Taip pat reikia pridėti patvirtinamuosius dokumentus. Ši informacija gali būti siunčiama elektroninėmis priemonėmis.

Administratorius turi nuspręsti dėl kiekvieno reikalavimo įtraukimo arba neįtraukimo į kreditorių sąrašą, kuris pridedamas prie administratoriaus ataskaitos, dėl jo sumos ir tenkinimo eilės. Kreditoriai, kurie nesutinka su nurodyta reikalavimo tenkinimo eile arba suma, taip pat kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą, gali ginčyti ataskaitą per 10 dienų šalutinėje nemokumo byloje, ir teisėjas dėl to priima sprendimą. Prieš pateikdamas ataskaitą (likus 10 dienų iki jos pateikimo) administratorius nusiunčia kreditoriams, kurių adresus turi, el. pranešimą apie kreditorių sąrašo projektą ir turto aprašą. Nepatenkinti kreditoriai gali raštu paprašyti administratoriaus ištaisyti padarytą klaidą arba pateikti kitą būtiną informaciją.

Jeigu kreditoriai laiku nepraneša apie savo reikalavimus, administratorius arba teisėjas, spręsdamas kreditorių sąrašo užginčijimo klausimą, vis tiek gali įtraukti tokius reikalavimus į sąrašą, tačiau jie laikomi antraeiliais. Tačiau 86 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai, iš skolininko dokumentų kylantys reikalavimai, vykdomajame dokumente nurodyti reikalavimai, viešajame registre įregistruota užtikrinimo priemone užtikrinti reikalavimai, kitaip nemokumo byloje arba kitame teismo procese užfiksuoti reikalavimai ir reikalavimai, kuriuos turi patvirtinti viešojo administravimo subjektai, dėl šios priežasties netampa antraeiliais ir vykdomi pagal atitinkamą eilę.

Pavėluotai pateikti reikalavimai, kurie neatitinka net šių įtraukimo į sąrašą kriterijų, vykstant nemokumo procesui nebegali būti patenkinti.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagal įstatymą nemokumo reikalavimai skirstomi į tris kategorijas (269 str.): pirmaeiliai, neužtikrinti ir antraeiliai. Pirmaeiliai reikalavimai savo ruožtu skirstomi į specialiuosius ir bendruosius, o šie, naujojo 287 straipsnyje nustatyta tvarka, – į skirtingas rūšis. BĮ numatytas reikalavimų skirstymas atliekamas automatiškai. Neužtikrintų reikalavimų kategorija yra liekamoji: visi reikalavimai, kurie nepatenka į kitas dvi pirmaeilių ir antraeilių reikalavimų kategorijas, laikomi neužtikrintais.

A) Specialieji pirmaeiliai reikalavimai (270 str.) apima:

1. nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto hipoteka arba įkeisto turto arba teisių registruotu suvaržymu užtikrintus reikalavimus;

2. iš suvaržyto turto gaunamų pajamų įkeitimu užtikrintus reikalavimus;

3. paskolų reikalavimus į materialųjį turtą, įskaitant darbuotojų reikalavimus į jų pagamintus objektus, kol šie yra skolininko nuosavybė arba skolininkas juos turi savo žinioje;

4. reikalavimus į finansinės nuomos įmokas arba pirkimo išsimokėtinai įmokas už brangesnį kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, mokamas nuomotojams arba pardavėjams ir, atitinkamais atvejais, finansuotojams, už išsaugant nuosavybės teisę išnuomotą arba parduotą turtą, kuriuo draudžiama disponuoti, arba kai yra numatyta pažeidus mokėjimo įsipareigojimus taikoma sąlyga;

5. reikalavimus, užtikrintus vertybiniais popieriais, kuriuos atspindi įrašai sąskaitose, į suvaržytus vertybinius popierius;

6. reikalavimus, užtikrintus įkeitimu, nustatytu viešuosiuose dokumentuose, į įkeistą turtą arba teises, kuriuos savo žinioje turi kreditorius arba trečioji šalis.

Specialiojo pirmaeilio reikalavimo statusas suteikiamas tik tai reikalavimo daliai, kuri neviršija atitinkamos kreditorių sąraše nurodytos garantijos vertės. Reikalavimo suma, kuri viršija sumą, pripažįstamą specialiuoju pirmaeiliu reikalavimu, tenkinama eile, kuri nustatoma pagal reikalavimo pobūdį.

B) Bendrieji pirmaeiliai reikalavimai (280 straipsnis) apima:

1. reikalavimus dėl darbo užmokesčio, kurie nelaikomi specialiaisiais pirmaeiliais reikalavimais ir kurių dydis apskaičiuojamas trigubą minimalų garantuojamą tarpšakinį darbo užmokestį padauginus iš dienų, už kurias nesumokėtas darbo užmokestis, skaičiaus; kompensacijas už sutarčių nutraukimą, kurių dydis atitinka įstatymuose numatytą minimumą, kuris apskaičiuojamas kaip suma, neviršijanti trigubo minimalaus tarpšakinio darbo užmokesčio; kompensacijas už nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, priskaičiuotas iki nemokumo bylos iškėlimo;

2. sumas, kurios atitinka mokesčių ir socialinio draudimo įmokų išskaitas ir kurias skolininkas privalo sumokėti pagal įstatymų reikalavimus;

3. per šešių mėnesių laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo kilusius fizinių asmenų reikalavimus, susijusius su laisvai samdomų asmenų atliktais darbais ir su asmenų, laikomų autoriais, perduotomis teisėmis naudotis kūriniais, kurie saugomi kaip intelektinė nuosavybė;

4. mokestinius reikalavimus ir kitus su viešąja teise susijusius reikalavimus, taip pat socialinės apsaugos srities reikalavimus, kurie nelaikomi specialiaisiais pirmaeiliais reikalavimais. Ši pirmumo teisė gali būti atitinkamai taikoma iki 50 proc. visų mokesčių administratoriaus reikalavimų ir visų socialinės apsaugos sistemos reikalavimų;

5. deliktinius reikalavimus;

6. reikalavimus, kylančius iš naujų piniginių pajamų, gautų pagal refinansavimo sutartį, atitinkančią 71 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas, ir iš sumos, nepripažįstamos reikalavimu, nukreiptu į nemokaus subjekto turtą;

7. iki 50 proc. kreditoriaus, kuris pateikė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turimų reikalavimų, nelaikomų antraeiliais reikalavimais, sumos.

C) Antraeiliai reikalavimai nurodyti 281 straipsnyje:

1. reikalavimai, apie kuriuos pranešama per vėlai, nebent tai priverstine tvarka arba teismo sprendimu pripažinti reikalavimai;

2. reikalavimai, kurie pagal sutartį laikomi antraeiliais;

3. reikalavimai dėl priemokų ir palūkanų;

4. reikalavimai dėl baudų ir kitų piniginių sankcijų;

5. reikalavimai, kuriuos reiškia asmenys, kuriuos su skolininku sieja ypatingi santykiai, kaip nurodyta to įstatymo straipsniuose;

6. iš ieškinių, kuriais užginčyti skolininko sudaryti sandoriai, kylantys reikalavimai asmens, kuris, kaip pripažinta, atlikdamas užginčytus veiksmus veikė nesąžiningai, naudai;

7. reikalavimai, kylantys iš sutarčių, kuriose numatyti priešpriešiniai įsipareigojimai, arba nuostatoje nustatytais atvejais.

13.1. Reikalavimų tenkinimas

Specialieji pirmaeiliai reikalavimai tiek kiekvienas atskirai, tiek keli bendrai tenkinami iš turto ir teisių, susijusių su nemokumo byla. Šiems reikalavimams taikomos specialiosios nuostatos, pagal kurias administratoriui leidžiama juos patenkinti iš nemokaus subjekto turto nerealizuojant atitinkamo turto, panaikinant turto suvaržymus. Taip pat galima parduoti turtą paliekant jo suvaržymus – tokiu atveju pirkėjas prisiima skolininko įsipareigojimus. Įstatymo 429 ir kituose straipsniuose numatytos specialios šio turto pardavimui taikomos nuostatos.

Bendrieji pirmaeiliai reikalavimai tenkinami nustatyta eilės tvarka proporcingai pagal kiekvienos kategorijos reikalavimus turintiems kreditoriams priklausančią sumą. Paskui tenkinami neužtikrinti reikalavimai, tačiau administratoriaus prašymu tam tikromis sąlygomis teisėjas gali pakeisti reikalavimų tenkinimo eilę. Neužtikrinti reikalavimai tenkinami proporcingai ir atsižvelgiant į nemokaus subjekto turto likvidumą.

Antraeiliai reikalavimai tenkinami paskutiniai 309 straipsnyje nustatyta eilės tvarka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

14.1. Restruktūrizavimo procesas

Restruktūrizavimo procesas gali būti susijęs su dviem skirtingais atvejais: su kreditorių susitarimu, kuriuo išsprendžiama nemokumo byla, ir su galimybe skolininkui išvengti nemokumo bylos su kreditoriais sudarant susitarimą dėl skolos pertvarkymo arba restruktūrizavimo. Abu šie atvejai reglamentuojami BĮ.

A) Kreditorių susitarimas

Pasibaigus nemokumo proceso pradiniam etapui, kai galutinai nustatomas su nemokumo byla susijęs turtas ir įsipareigojimai, galimi du sprendimai: kreditorių susitarimas arba likvidavimas. Pirmenybė teikiama kreditorių susitarimui, nes įstatyme nurodyta visais atvejais pradėti nuo susitarimo sudarymo, išskyrus tada, kai skolininkas paprašo vykdyti likvidavimą.

Tiek skolininkas, tiek kreditoriai, kurių reikalavimai viršija penktadalį jo įsipareigojimų, pasibaigus pradiniam etapui gali pateikti pasiūlymą dėl susitarimo. Skolininkas taip pat turi teisę pateikti išankstinį pasiūlymą dėl susitarimo, nors kai kuriems skolininkams tokia galimybė nesuteikiama (skolininkams, kurie yra nuteisti už tam tikrus nusikaltimus ir kurie neteikia privalomų metinių ataskaitų).

Išankstinis pasiūlymas dėl susitarimo pateikiamas siekiant, kad skolininkas ir jo kreditoriai greitai pasiektų susitarimą išvengiant visų nemokumo proceso etapų. Tam, kad pasiūlymas galėtų būti svarstomas, būtina, kad jį pasirašytų tam tikra kreditorių dalis. Kai pasiūlymas pateikiamas, jį turi įvertinti administratorius, o likusieji kreditoriai gali jį pasirašyti; jeigu pasiūlymą pasirašo reikalaujama kreditorių dauguma, teisėjas priima sprendimą patvirtinti pasiūlytą susitarimą.

Paprastai susitarimo svarstymo etapas pradedamas teismo sprendimu, kuriuo užbaigiamas pradinis etapas; jame teisėjas nustato kreditorių susirinkimo datą, nors tais atvejais, kai kreditorių yra daugiau kaip trys šimtai, procedūros gali būti atliekamos raštu. Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti laikotarpis, per kurį skolininkas ir kreditoriai gali pateikti pasiūlymus dėl susitarimo, kuriems keliami tam tikri pagrindiniai minimalūs turinio reikalavimai. Jeigu visos nustatytos sąlygos įvykdomos, teisėjas priima pasiūlymus ir juos persiunčia administratoriui įvertinti.

Kreditorių susirinkimui pirmininkauja teisėjas, ir jis laikomas teisėtai sušauktu, kai jame dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę neužtikrintų reikalavimų. Kreditorių susirinkime privalo dalyvauti skolininkas ir administratorius. Per susirinkimą diskutuojama ir balsuojama dėl susitarimo pasiūlymų ir tam, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti įstatymo 124 straipsnyje nurodyta kreditorių dauguma, atsižvelgiant į susitarimo turinį. Vėliau teisėjas priima sprendimą patvirtinti pasiūlymą, kuriam pritarė susirinkimas, ir yra numatyta išankstinė pasiūlymo užginčijimo procedūra, skirta administratoriui ir kreditoriams, kurie nedalyvavo susirinkime arba kurių teisės buvo atimtos.

Susitarimas įsigalioja sprendimo, kuriuo jis patvirtintas, priėmimo dieną ir nuo to momento nemokumo procesas nebeturi poveikio, o poveikį turi susitarimas. Administratorius taip pat baigia eiti savo pareigas.  Susitarimas privalomas skolininkui ir neužtikrintų bei antraeilių reikalavimų turintiems kreditoriams, taip pat pirmaeilių reikalavimų turintiems kreditoriams, kurie balsavo už susitarimą. Pirmaeilių reikalavimų turintiems kreditoriams jis taip pat gali būti privalomas, atsižvelgiant į tai, kokia balsų dauguma pritarta susitarimui. Įvykdžius susitarimą teisėjas apie tai paskelbia ir priima nutartį užbaigti nemokumo bylą.

Jeigu susitarimas nevykdomas, bet kuris kreditorius gali paprašyti teisėjo konstatuoti, kad reikalavimai nevykdomi.

B) Skolos restruktūrizavimas per refinansavimo sutartis, siekiant išvengti nemokumo proceso

Nuo BĮ paskelbimo sukaupta patirtis parodė, kad nemokumo procesas nepadeda užtikrinti verslo tęstinumo pagal sutartą sprendimą. Todėl 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą valstybės narės buvo raginamos imtis priemonių išvengti nemokumo bylų skolininkams ir kreditoriams sudarant skolos refinansavimo sutartis. Naujausiais BĮ pakeitimais Ispanijos teisės aktų leidėjas nustatė su tuo susijusias keturių rūšių priemones: a) nustatyta išankstinio pranešimo sistema, kuria naudodamasis skolininkas informuoja komercinio teismo teisėją apie pradėtas derybas su kreditoriais dėl refinansavimo sutarties; pateikus tokį pranešimą sustabdomas įpareigojimas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir tam tikrais atvejais leidžiama sustabdyti tam tikram laikotarpiui atskirus vykdymo veiksmus; b) nustatyti apsaugos mechanizmai, kad refinansavimo sutartys nebūtų užginčytos; c) nustatyta oficiali refinansavimo sutarčių patvirtinimo tvarka, kad būtų sustiprintas jų poveikis, ir d) numatytos skatinamosios priemonės dėl skolos konvertavimo į nuosavą kapitalą. Šiame skirsnyje pagrindinį dėmesį skiriame teismo atliekamam refinansavimo sutarčių patvirtinimui, kuris reglamentuojamas BĮ ketvirta papildoma nuostata.

Refinansavimo sutartis, kurias pasirašo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 51 proc. finansinių įsipareigojimų, gali patvirtinti teismas. Įstatyme nustatytos specialiosios nuostatos dėl finansinių įsipareigojimų procentinės dalies apskaičiavimo ir dėl sindikuotųjų paskolų.

Taikant šią procedūrą skolininkas arba kreditoriai pateikia paraišką kartu su auditoriaus pažyma, patvirtinančia, kad buvo pasiekta kiekvienu atveju atsižvelgiant į pageidaujamą apsaugos lygį reikalaujama dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 51 proc. finansinių įsipareigojimų.  Teisėjas išnagrinėja paraišką ir, jei ji priimtina, priima nutartį sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus, kol vyks patvirtinimo procedūra.

Paskelbus nutartį dėl patvirtinimo pradedamas skaičiuoti 15 dienų laikotarpis, per kurį ją gali užginčyti prieštaraujantys kreditoriai. Vieninteliai užginčijimo pagrindai yra formalių reikalavimų nesilaikymas arba aukojamų interesų neproporcingumas. Užginčijimo klausimas sprendžiamas vykstant šalutiniam nemokumo procesui, kuriame dalyvauja skolininkas ir likusieji kreditoriai, kurie yra sutarties šalys, ir kurio metu priimamas neskundžiamas sprendimas. Taip pat aiškiai nurodyta, kad teismui patvirtinus sutartį, kuri įsigalioja po sprendimo paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, teisėjas gali nurodyti panaikinti bet kokį areštą, nustatytą vykstant atskiram vykdymo procesui, kai toks procesas susijęs su skolomis, dėl kurių sudaryta refinansavimo sutartis.

Teismo patvirtinimu ne tik išplečiamas sutarto pratęsimo poveikis, taip nukrypstant nuo sutarties uždarumo principo. Juo bendrai siekiama apsaugoti nuo skolininko sudarytos sutarties užginčijimo, tačiau tai, kiek jis taikomas prieštaraujantiems kreditoriams, priklauso nuo sutarčiai pritarusių kreditorių dalies. Todėl: a) panaikinama kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, apsauga;  b) sutarties poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokia balsų dauguma jai pritarta, ir į tai, ar reikalavimas užtikrintas galiojančia užtikrinimo priemone.

Finansinių reikalavimų turintys kreditoriai, kurie nepasirašo sutarties, tačiau kuriems taikomas teismo patvirtinimas, išsaugo teises asmenų, kurie yra solidariai atsakingi su skolininku, ir laiduotojų bei garantijos teikėjų atžvilgiu, ir šie negali remtis pritarimu refinansavimo sutarčiai arba teismo patvirtinimo poveikiu. Kalbant apie sutartį pasirašiusius finansinius kreditorius, jos poveikis laiduotojams ir garantijos teikėjams priklauso nuo atitinkamuose teisiniuose susitarimuose aptartų sąlygų.

Kiekvienas kreditorius, nepaisant to, ar jis pasirašė sutartį, vykstant šalutiniam nemokumo procesui gali paprašyti sutartį patvirtinusio teisėjo konstatuoti, kad jos reikalavimų nesilaikoma. Priimtas sprendimas yra neskundžiamas. Jeigu teismas pripažįsta, kad reikalavimų nesilaikoma, kreditoriai gali reikalauti iškelti nemokumo bylą arba inicijuoti atskirą vykdymo procesą.

Jeigu sutartyje nurodyti reikalavimai patenkinami iš užtikrinimo priemonių ir jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, kreditorius gali tam tikromis sąlygomis pasiimti gautas sumas.

14.2. Skolininkų, kurie yra fiziniai asmenys, atleidimas nuo neįvykdytų reikalavimų

2015 m. liepos 28 d. įstatymu Nr. 25/2015 BĮ naujame 178bis straipsnyje nustatytas vadinamasis antrosios galimybės mechanizmas.

Šia nuostata fiziniai asmenys atleisti nuo 178 straipsnio 2 dalyje išdėstytos bendrosios taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai nemokumo byla užbaigiama dėl likvidavimo arba dėl to, kad neužtenka su byla susijusio turto, likusius reikalavimus privalo patenkinti skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys.

Šia nuostata skolininkas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jis veikė sąžiningai, t. y. jeigu įvykdyti šie reikalavimai:

1. nemokumas nėra pripažintas tyčiniu;

2. skolininkas 10 metų laikotarpiu iki nemokumo bylos iškėlimo galutiniu teismo sprendimu nebuvo nuteistas už turtinį nusikaltimą, sukčiavimą arba finansinį nusikaltimą, klastojimą, su mokesčių arba socialinės apsaugos sistema susijusį nusikaltimą arba už nusikaltimą darbuotojų teisėms;

3. skolininkas sudarė arba bent jau mėgino sudaryti neteisminį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 231 straipsnio reikalavimus;

4. skolininkas visiškai patenkino į nemokaus subjekto turtą nukreiptus reikalavimus ir pirmaeilius nemokumo reikalavimus, taip pat, jei jis nemėgino sudaryti išankstinio neteisminio susitarimo dėl atsiskaitymo, – bent 25 proc. neužtikrintų nemokumo reikalavimų sumos;

5. jeigu neįvykdyti ankstesniuose punktuose nurodyti reikalavimai:

i) skolininkas laikosi atsiskaitymo plano;

ii) jis nepažeidė įsipareigojimų bendradarbiauti su teisėju ir administratoriumi;

iii) jis nėra pasinaudojęs šia išimtimi pastaruosius 10 metų;

iv) jis ketverius metus iki nemokumo bylos iškėlimo nebuvo atmetęs darbo pasiūlymo, atitinkančio jo gebėjimus;

v) prašyme atleisti nuo neįvykdytų reikalavimų jis aiškiai sutinka, jog informacija apie tai, kad jis pasinaudojo atleidimu nuo reikalavimų, būtų penkerius metus įrašyta Viešojo nemokumo registro specialioje skiltyje.

Tokio atleidimo klausimas sprendžiamas vykstant procesui, kuris inicijuojamas skolininko prašymu ir kuriame dalyvauja administratorius bei kreditoriai, kurie yra atitinkamų santykių šalys. Skolininkas privalo pateikti reikalavimų, kuriems atleidimas netaikomas, tenkinimo planą, ir tokie reikalavimai turi būti patenkinti per laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.

Jeigu, pasibaigus atsiskaitymo plano įvykdymo laikotarpiui, atleidimas nuo reikalavimų neatšaukiamas, nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas skolininko prašymu priima nutartį, kuria skolininkas galutinai atleidžiamas nuo reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti vykstant nemokumo procesui. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, po posėdžio, kuriame dalyvauja kreditoriai, teisėjas taip pat gali priimti nutartį galutinai atleisti nuo neįvykdytų įsipareigojimų skolininkus, kurie nevisiškai įvykdė atsiskaitymo planą, tačiau jam įvykdyti skyrė ne mažiau kaip pusę savo gautų pajamų (kurios nelaikomos neareštuotinomis) penkerius metus nuo laikino atleidimo nuo reikalavimų įvykdymo arba ketvirtadalį tų pajamų, jeigu skolininkas atitinka teisės aktuose, kuriais numatyta išteklių pritrūkusių hipotekos skolininkų apsauga, nurodytus kriterijus, susijusius su namų ūkio pajamomis ir itin sunkia šeimos padėtimi.

Atleidimas taikomas visų neužtikrintų ir antraeilių reikalavimų, kurie nėra įvykdyti nemokumo bylos užbaigimo dieną, atžvilgiu, išskyrus su viešąją teise ir išlaikymu susijusius reikalavimus. Kalbant apie specialiuosius pirmaeilius reikalavimus, skolininkas atleidžiamas nuo tos jų dalies, kurios nebuvo galima įvykdyti iš užtikrinimo priemonių.

Atleidimas gali būti atšauktas bet kurio kreditoriaus prašymu, jeigu per penkerius metus nuo jo taikymo pradžios patvirtinama, kad skolininkas gauna neatskleistų pajamų, turi neatskleisto turto arba teisių.

Prašyti atšaukti atleidimą nuo įsipareigojimų galima ir tuo atveju, kai per atsiskaitymo planui įvykdyti nustatytą laikotarpį: a) skolininkas susiduria su viena iš aplinkybių, dėl kurios pagal 178bis straipsnio 3 dalies nuostatas jis negali būti atleistas nuo neįvykdytų reikalavimų; b) atitinkamais atvejais skolininkas nesilaiko įpareigojimo mokėti skolas, nuo kurių sumokėjimo jis nėra atleistas, laikantis atsiskaitymo plano arba c) skolininko finansinė padėtis iš esmės pagerėja dėl gauto palikimo, dovanos arba laimėjimo, iš kurio jis gali sumokėti visas nesumokėtas skolas ir dėl to nenukentės jo išlaikymo įsipareigojimų vykdymas.

Jeigu teisėjas priima nutartį atšaukti atleidimą nuo įsipareigojimų, kreditoriai atgauna visas teises skolininkui reikšti ieškinius dėl reikalavimų, kurie nepatenkinami iki nemokumo bylos užbaigimo, įvykdymo.

14.3. Nemokumo bylos užbaigimas

Nemokumo bylos užbaigimo pagrindai nurodyti BĮ 456 straipsnyje. Iš esmės nemokumo byla baigiama dėl toliau nurodytų priežasčių:

a) provincijos teismas (Audiencia Provincial) panaikina nutartį iškelti nemokumo bylą;

b) pripažįstama, kad susitarimas įvykdytas;

c) patvirtinama, kad su byla susijusio turto nepakanka į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti;

d) patvirtinama, kad buvo patenkinti visi pripažinti reikalavimai arba kitaip atsiskaityta su visais kreditoriais;

e) pasibaigus pradiniam etapui visi kreditoriai pasitraukia iš bylos arba atsiima joje pareikštus reikalavimus.

Bylos užbaigimą turi patvirtinti teisėjas ir yra numatyta tvarka, kuria suinteresuotosios šalys gali jį apskųsti. Įstatyme išdėstytos specialiosios nuostatos dėl nemokumo bylos užbaigimo tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams patenkinti. Šią aplinkybę skolininkas gali patvirtinti savo paties pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo – tokiu atveju teisėjas iškelia nemokumo bylą ir ją užbaigia ta pačia tuo pat metu priimta nutartimi.

Kai paskelbiama apie nemokumo bylos užbaigimą, baigia galioti visi skolininko teisių apribojimai. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, įstatyme jam numatytos specialiosios nuostatos dėl pasinaudojimo atleidimu nuo reikalavimų, kurie nebuvo įvykdyti nagrinėjant nemokumo bylą, įvykdymo. Pasinaudojimo šiuo atleidimu reikalavimai nustatyti 486 ir tolesniuose straipsniuose. Būtina, kad skolininko veiksmai būtų sąžiningi, be to, jis privalo įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Skolininkas privalo pats paprašyti jį atleisti nuo reikalavimų vykdymo, o administratorius ir kreditoriai gali dėl to pareikšti pastabas. Tam tikrais atvejais atleidimą galima atšaukti, pavyzdžiui, jeigu skolininko finansinė padėtis pagerėja arba jis nesilaiko atsiskaitymo plano, kurio yra įsipareigojęs laikytis, kad sumokėtų skolas, nuo kurių nėra atleistas.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu juridinio asmens nemokumo byla užbaigiama dėl likvidavimo, jis praranda teisinį subjektiškumą.

Jeigu byla užbaigiama dėl susitarimo įgyvendinimo, kreditorių reikalavimai būna įvykdyti pagal jo nuostatas.


Pirmaeilių reikalavimų turintys kreditoriai, kurie nepasirašė kreditorių susitarimo, tam tikromis sąlygomis gali tęsti arba inicijuoti atskiras vykdymo procedūras.

Įgyvendinant kreditorių susitarimą skolininkas taip pat gali prarasti teisinį subjektiškumą, kai dėl struktūrinių pokyčių jo įsipareigojimus perima nauja bendrovė arba įgyjančioji bendrovė.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, nemokumo bylos užbaigimas dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo reiškia, kad kreditoriai skolininko atžvilgiu gali inicijuoti atskiras vykdymo procedūras, nebent 178bis straipsnyje nustatyta tvarka skolininkas yra atleistas nuo neįvykdytų reikalavimų.

15.1. Nemokumo bylos atnaujinimas

Jeigu per penkerius metus po ankstesnės nemokumo bylos užbaigimo dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo priimama nutartis iškelti nemokumo bylą skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, tai laikoma ankstesnės bylos atnaujinimu.

Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, nemokumo bylą, kuri buvo užbaigta dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo, nutartimi atnaujina tas pats teismas, kuris nagrinėjo pirmąją bylą, joje kylantys klausimai sprendžiami toje pačioje byloje ir joje apsiribojama vien vėliau atsiradusio turto ir teisių realizavimo etapu.

Metus po nutarties nutraukti nemokumo bylą dėl turto nepakankamumo priėmimo kreditoriai gali prašyti atnaujinti bylą, kad galėtų inicijuoti išieškojimo procedūras, nurodydami konkrečias ketinamas inicijuoti procedūras arba raštu nurodydami atitinkamas aplinkybes, dėl kurių nemokumas galėtų būti pripažintas tyčiniu, išskyrus atvejus, kai sprendimas dėl atitinkamo pripažinimo priimtas vykstant uždaram nemokumo procesui.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

BĮ 242 straipsnyje nurodyta, kad visos būtinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimu ir nemokumo bylos vedimu, laikomos reikalavimais, nukreiptais į nemokaus subjekto turtą. Tai visų pirma apima visus reikalavimus, kylančius dėl būtinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimu ir nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šiame įstatyme nurodytų sprendimų paskelbimu ir skolininko bei administratoriaus dalyvavimu ir atstovavimu jiems viso nemokumo proceso bei šalutinio proceso metu, kai jie privalo dalyvauti pagal įstatymą arba jų dalyvavimas naudingas nemokaus subjekto turto požiūriu, kol įsigalios susitarimas arba (kitais atvejais) kol bus baigta nemokumo byla, išskyrus reikalavimus, kylančius iš apeliacinių skundų dėl teismo sprendimų, kurie visiškai arba iš dalies panaikinami ir aiškiai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Į reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, įtrauktos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skolininko, administratoriaus arba teisėtų kreditorių dalyvavimu ir atstovavimu jiems nemokumo byloje, kuri toliau nagrinėjama arba inicijuojama pagal šį įstatymą dėl nemokaus subjekto turto interesų, išskyrus nuostatas, susijusias su skolininko pasitraukimu, pripažinimu, atsiskaitymu arba atskira gynyba ir, atitinkamais atvejais, laikantis jame numatytų kiekybinių apribojimų.

Jeigu nemokumo byla užbaigiama dėl nemokaus subjekto turto nepakankamumo, reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinami prieš visus kitus reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, išskyrus darbuotojų reikalavimus ir reikalavimus dėl išlaikymo (473 str.).

Administratoriaus atlyginimas, kurį teisėjas nustato atsižvelgdamas į teisės aktais patvirtintus dydžius, išieškomas iš nemokaus subjekto turto; šiuo metu tebegalioja 2004 m. rugsėjo 6 d. Karališkuoju dekretu Nr. 1860/2004 patvirtinti atlyginimo dydžiai. 84 straipsnyje išdėstytos specialiosios jo nustatymo ir galiojimo nuostatos.

Įstatyme numatyta galimybė paskirti įgaliotus administratoriaus padėjėjus, kuriems atlyginimą moka administratorius.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko sudarytų sandorių užginčijimas nemokumo byloje reglamentuojamas BĮ 226 ir tolesniuose straipsniuose. Šios nuostatos buvo ne kartą keistos daugiausia dėl refinansavimo sutartyse nustatytų apsauginių mechanizmų pobūdžio.

226 straipsnyje numatytas teisinis lėšų susigrąžinimo mechanizmas, grindžiamas bendrąja nuostata, pagal kurią visi skolininko atlikti veiksmai, kurie yra „žalingi su byla susijusiam turtui“, laikomi „atšaukiamais“, nepaisant to, ar buvo „ketinimas suklaidinti“. Siekiant užtikrinti skolininko sudarytų sandorių užginčijimo veiksmingumą, nustatytas tam tikras laikotarpis: dveji metai iki nemokumo bylos iškėlimo dienos.

A) Sandorių užginčijimo laikotarpis

Įstatyme nustatytas konkretus sandorių užginčijimo laikotarpis: dveji metai iki nemokumo bylos iškėlimo dienos.

B) „Turtinės žalos“ sąvoka.

„Įtartinu laikotarpiu“ skolininko atlikti veiksmai gali būti užginčyti, jeigu jie yra žalingi su byla susijusiam turtui. Skundą pateikusi šalis privalo tinkamai įrodyti turtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais paprastai susiduriama įrodinėjant žalingus veiksmus, BĮ numatytos kelios prezumpcijos ir taip supaprastinta ieškinio pareiškimo tvarka.   Kaip ir kitose teisės srityse, prezumpcijos gali būti nenuginčijamos arba nuginčijamos. Todėl: a) preziumuojama, kad turtinė žala nenuginčijama toliau nurodytais dviem atvejais: i) kai kalbama apie laisvą disponavimą turtu, išskyrus panaudą, ir ii) kai kalbama apie mokėjimus ir kitus veiksmus, kuriais įvykdomi įsipareigojimai, kurių terminas sueina po nemokumo bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai tokių įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas, – tokiu atveju prezumpcija gali būti nuginčyta pateikus priešingų įrodymų; b) toliau nurodytais trimis atvejais preziumuojama, kad turtinė žala nuginčijama: i) kai kalbama apie turto perleidimą siekiant atsiskaityti su asmenimis, kuriuos su skolininku sieja ypatingi santykiai, ii) kai kalbama apie turto apsunkinimą siekiant užtikrinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus arba naujus įsipareigojimus, prisiimtus vietoj ankstesnių, ir iii) apie mokėjimus arba kitus veiksmus, kuriais įvykdomi įsipareigojimai, kurių įvykdymas užtikrintas ir kurių terminas sueina po nemokumo bylos iškėlimo.

C) Procedūra

Teisę užginčyti skolininko sudarytus sandorius nemokumo byloje turi administratorius. Tačiau, siekiant apsaugoti kreditorius nuo administratorių neveiklumo, įstatyme numatyta šalutinė arba antrinė teisė, kuri suteikiama kreditoriams, raštu paraginusiems administratorių užginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu per dviejų mėnesių laikotarpį nuo prašymo dienos administratorius tokių sandorių neužginčija. Įstatyme yra nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad administratoriai veiksmingai įvykdytų reikalavimą užtikrinti, kad su byla susijęs turtas nebūtų perleistas. Teisę užginčyti refinansavimo sutartis turi tik administratorius ir dėl šių sutarčių jokios šalutinės teisės nesuteikiamos.

Siekiant apsaugoti refinansavimo sutartis, neseniai padarytais teisės aktų pakeitimais numatytos specialiosios nuostatos, kuriomis apibrėžiami apsaugos mechanizmai, dėl kurių šios sutartys (patvirtintos tam tikromis sąlygomis) negali būti užginčytos (BĮ 604 str.)

Paskutinis naujinimas: 28/10/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (prancūzų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Prancūzija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Apsaugos priemonių taikymo (pranc. procédure de sauvegarde), teisminio reorganizavimo (procédure de redressement judiciaire) ar teisminio likvidavimo (procédure de liquidation judiciaire) procedūra gali būti taikoma bet kuriam komercinę ar amatų veiklą vykdančiam asmeniui, ūkininkui, kitam savarankišką veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui, įskaitant laisvąja profesija besiverčiantį asmenį, kurio veikla reglamentuojama įstatymu ar įstatymo lydimuoju teisės aktu arba kuris naudoja teisės aktais saugomą profesinį vardą, ir bet kuriam privatinės teisės subjektui.

Bankroto byla gali būti iškelta individualios veiklos vykdytojui (pranc. auto-entrepreneur).

Apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradėta tik ekonominę veiklą vykdančiam asmeniui. Jei iškeliama teisminio reorganizavimo ar teisminio likvidavimo byla, gali būti, kad tokios bylos iškėlimo metu asmuo jau nebevykdė ekonominės veiklos.

Privatinės teisės subjektai, kuriems gali būti iškeliama bankroto byla, apima komercines įmones, nekomercines įmones, ekonominių interesų grupes, asociacijas, profesines sąjungas, profesines ar verslo asociacijas arba darbo tarybas.

Bankroto byla negali būti keliama privatinės teisės grupėms, neturinčioms juridinio asmens statuso, pvz., jungtinės veiklos subjektams arba steigimo stadijoje esančioms įmonėms.

Ši taisyklė taip pat galioja visiems juridiniams asmenims, kurių veikla reglamentuojama pagal viešąją teisę.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Skolininkas gali taikyti supaprastintą apsaugos priemonių taikymo procedūrą (pranc. procédure de sauvegarde accélérée) arba supaprastintą finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūrą (procédure de sauvegarde financière accélérée), jeigu jo finansines ataskaitas patvirtino auditorius arba jas parengė buhalteris ir jeigu toks skolininkas turi daugiau nei 20 darbuotojų arba jo apyvarta atskaičius mokesčius viršija 3 mln. EUR, arba jo bendras balansas yra didesnis nei 1,5 mln. EUR. Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra taip pat gali pasinaudoti skolininkai, kurie parengė konsoliduotas finansines ataskaitas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Apsaugos priemonių taikymo procedūra pradedama, jeigu skolininkui kyla neįveikiamų sunkumų, tačiau dar nepasiektas etapas, kai nutraukiami mokėjimai.

Teisminio reorganizavimo procedūra pradedama, jeigu skolininkas negali turimomis lėšomis padengti esamų įsipareigojimų ir pasiekė etapą, kai nutraukiami mokėjimai.

Teisminio reorganizavimo paskirtis – išlaikyti komercinę veiklą, išsaugoti darbo vietas ir įvykdyti įsipareigojimus. Įmonės vadovas privalo prašyti pradėti šią procedūrą per 45 dienas nuo mokėjimų nutraukimo dienos.

Teisminio likvidavimo procedūra pradedama tuo atveju, kai įmonė pasiekia mokėjimų nutraukimo etapą ir kai akivaizdu, kad teisminio reorganizavimo neįmanoma įvykdyti.

Prašyti inicijuoti apsaugos priemonių taikymo procedūrą gali tik skolininkas.

Priešingai, prašymą pradėti teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūrą gali pateikti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius arba prokuroras, jeigu dar nėra pradėta taikinimo procedūra (pranc. procédure de conciliation – prieš bankroto bylos iškėlimą taikoma procedūra).

Teismo sprendimas, kuriuo iškeliama bankroto byla, įsiteisėja jo priėmimo dieną nuo nulio valandų nulio minučių.

Skolininkui apie teismo sprendimą, kuriuo iškeliama byla, pranešama per aštuonias dienas nuo jo priėmimo dienos ir jis įteikiamas nemokumo specialistams ir prokuratūrai, įskaitant kitas valstybes nares, kuriose skolininkas turi buveinę.

Teismo sprendimas iš karto įsigalioja visų dalyvių atžvilgiu.

Teismo sprendimas, kuriuo iškeliama byla, per penkiolika dienų nuo paskelbimo įrašomas į komercinį ir įmonių registrą, prekybos registrą arba specialų apygardos teismo raštinės tvarkomą registrą.

Teismo sprendimo išrašas įtraukiamas į biuletenį „Bodacc“ (oficialų civilinių ir komercinių pranešimų biuletenį) ir į teisinių pranešimų registrą, kuris nustatomas pagal skolininko registruotos buveinės vietą arba verslo adresą.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Taip pat galioja supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradedama, jei to prašo skolininkas, kuris pradėjo taikinimo procedūrą ir pateikia įrodymus, kad parengė veiklos tęstinumo užtikrinimo planą.

Faktas, kad skolininkas nutraukė mokėjimus, nėra kliūtis pradėti supaprastintą apsaugos priemonių taikymo procedūrą, jeigu ši padėtis susiklostė ne anksčiau nei prieš 45 dienas iki prašymo pradėti taikinimo procedūrą pateikimo dienos.

Supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradedama esant tokioms pačioms sąlygoms, kurios galioja supaprastintai apsaugos priemonių taikymo procedūrai, ir tuo atveju, kai iš skolininko finansinių ataskaitų matyti, kad, atsižvelgiant į jo skolą, planą gali patvirtinti tik tie kreditoriai, kurie yra kredito įstaigos komiteto nariai.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byla taikoma visam skolininko turtui.

Juridinio asmens atveju tai yra tik to asmens turtas.

Jeigu skolininkas veikia kaip individualus verslininkas, bankroto byla taikoma ir jo asmeniniam turtui.

Tačiau pagal įstatymą profesionalūs kreditoriai negali areštuoti individualaus verslininko, vykdančio komercinę, pramoninę, amatininko ar žemės ūkio veiklą arba besiverčiančio laisvąja profesija, pagrindinės gyvenamosios vietos.

Kita žemė ir pastatai, nenaudojami verslo tikslais, gali būti pripažįstami neareštuojamu turtu. Šiuo tikslu priimta deklaracija, kurią turi patvirtinti notaras ir kuri turi būti paskelbta viešai, galioja tik profesionalių kreditorių, kurių reikalavimai atsiranda po deklaracijos paskelbimo, atžvilgiu.

Išimtimi, pagal kurią profesionaliems kreditoriams draudžiama areštuoti skolininko pagrindinę gyvenamąją vietą, siekiama apsaugoti skolininką ir jo šeimą.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Skolininko teisių atėmimas

Apsaugos priemonių taikymas ir teisminis reorganizavimas

Kai pradedamos apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo procedūros, skolininko teisės neatimamos, jis toliau valdo savo verslą.

Jei pradedama apsaugos priemonių taikymo procedūra, teismas gali paskirti administratorių, kuris prižiūri, kaip skolininkas, atsižvelgdamas į teismo sprendimu nustatytus įgaliojimus, tvarko savo verslo reikalus, arba padeda jam šiuos reikalus tvarkyti. Tam tikrais atvejais (kai verslo subjektas turi bent 20 darbuotojų ir kai jo apyvarta, atskaičius mokesčius, yra bent 3 mln. EUR) tas paskyrimas yra privalomas.

Jei pradedama teisminio reorganizavimo procedūra, teismas taip pat gali paskirti administratorių (pranc. administrateur judiciaire), kuris padeda skolininkui tvarkyti savo verslo reikalus arba visiškai ar iš dalies perima iš skolininko šių reikalų tvarkymą. Minėtas paskyrimas privalomas tais pačiais atvejais, kaip ir pradėjus apsaugos priemonių taikymo procedūrą.

Teisminis likvidavimas

Jei pradedama teisminio likvidavimo procedūra, skolininkui atimama teisė administruoti savo turtą arba juo disponuoti. Skolininko teises įgyvendina ir su verslo subjekto turtu susijusius veiksmus atlieka likvidatorius (pranc. liquidateur). Todėl likvidatorius įsipareigoja administruoti skolininko turtą.

Nemokumo specialistai

Nemokumo specialistai – teismo paskirti atstovai, kurių veiklą prižiūri prokuratūra ir kurie yra teisės aktais reglamentuojamų profesijų atstovai.

Šie specializuoti profesionalai turi būti įtraukti į nacionalinius sąrašus ir atitikti griežtas tinkamumo ir geros reputacijos sąlygas.

Teismas gali paskirti ir asmenis, kurie nėra įtraukti į šiuos sąrašus, tačiau turi bylos požiūriu svarbią konkrečią patirtį ar kvalifikaciją.

Nemokumo specialistus teismas paskiria iškėlęs bylą.

Pagal įprastą teisę nemokumo specialistams gali būti taikoma civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Specialistų atlygis nustatomas pagal dekrete nustatytas konkrečias skales; jų atlygį pagal šias skales teismas priteisia iš skolininko.

Nemokumo specialisto ir skolininko įgaliojimai

Teismo paskirtas administratorius

Iš esmės teismas, pradėdamas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo procedūrą, paskiria administratorių, kurio kandidatūrą gali pasiūlyti skolininkas, dėl kurio pradėta apsaugos priemonių taikymo procedūra, arba prokuratūra.

Administratoriaus paskirti neprivaloma, jeigu skolininkas turi mažiau nei 20 darbuotojų ir jeigu jo apyvarta, atskaičius mokesčius, yra mažesnė nei 3 mln. EUR.

Jei pradedama supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra, administratorių visada privaloma paskirti.

Vykdant apsaugos priemonių taikymo procedūrą, skolininko teisės neatimamos, jis toliau disponuoja savo turtu ir jį valdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Teismo paskirtas administratorius (jeigu jis yra paskirtas) prižiūri, kaip skolininkas, vadovaudamasis teismo nustatytais įgaliojimais, tvarko savo verslo reikalus, arba padeda jam šiuos reikalus tvarkyti.

Jei pradedama teisminio reorganizavimo procedūra, teismo paskirtas administratorius padeda skolininkui tvarkyti savo verslo reikalus arba visiškai ar iš dalies perima iš skolininko šių reikalų tvarkymą.

Teismo paskirtas administratorius privalo pats imtis arba įpareigoti skolininką imtis būtinų priemonių siekiant apsaugoti įmonės teises jos skolininkų atžvilgiu ir būtinų priemonių siekiant palaikyti gamybos pajėgumus.

Teismo paskirtam administratoriui suteikiami specialūs įgaliojimai, pvz., leidimas savo parašu tvirtinti su skolininko, kuriam uždrausta išrašyti čekius, banko sąskaitomis susijusius dokumentus, reikalauti toliau vykdyti galiojančias sutartis ir sumažinti darbuotojų skaičių, jei tai būtina.

Teismo paskirtas teisinis atstovas

Teismas privalo paskirti teisinį atstovą (pranc. mandataire judiciaire) visada, kai taikoma bet kokia kolektyvinė procedūra.

Teisinio atstovo užduotis – atstovauti kreditoriams ir jų kolektyviniams interesams.

Jis sudaro pareikštų reikalavimų, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus, sąrašą, jame pateikdamas savo pasiūlymus dėl reikalavimų priėmimo, atmetimo arba perdavimo kompetentingam teismui, ir šį sąrašą persiunčia bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Likvidatorius

Teismas likvidatorių paskiria nutartimi dėl teisminio likvidavimo.

Likvidatorius privalo patikrinti reikalavimus ir realizuoti skolininko turtą, kad galėtų sumokėti kreditoriams.

Jis atleidžia darbuotojus ir gali nuspręsti tęsti dabartines sutartis.

Teisminio likvidavimo procedūros metu jis atstovauja teisių netekusiam skolininkui ir atitinkamai įgyvendina didžiąją dalį jo teisių ir atlieka daugumą veiksmų, susijusių su šiuo turtu. Kita vertus, jis negali įgyvendinti skolininko nepiniginių teisių.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Įskaitymas – tarpusavio prievolių panaikinimas iki mažesniosios sumos ribos.

Įskaitymas gali būti taikomas tik dviem asmenims, kurie turi simetrinius abipusius reikalavimus ir skolas.

Todėl įskaitymu atliekamas trumpesnis dvipusis mokėjimas, kurio pagrindą sudaro abipusiai reikalavimai.

Iš esmės skolininkui draudžiama patenkinti bet kokį reikalavimą, kuris atsiranda iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo procedūra, priėmimo dienos.

Tačiau draudimas patenkinti ankstesnius reikalavimus panaikinamas tuo atveju, jeigu susiję reikalavimai patenkinami įskaitymo būdu. Abipusiai reikalavimai laikomi susijusiais tuo atveju, kai jie kyla arba atsiranda dėl tos pačios sutarties ar grupės sutarčių vykdymo arba nevykdymo.

Jeigu su ankstesniu reikalavimu susijęs reikalavimas kyla priėmus teismo sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, šį reikalavimą įmanoma patenkinti taikant įskaitymą ankstesnio reikalavimo atžvilgiu, jeigu apie pastarąjį buvo paskelbta.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Procedūra dėl tolesnio galiojančių sutarčių vykdymo

Bankroto bylos iškėlimo faktas nereiškia, kad nuo tos dienos, kai iškeliama tokia byla, yra ginčijamas skolininko ir jo sutarties partnerių (tiekėjų, klientų) sutarčių galiojimas.

Galiojanti sutartis – sutartis, kuri bylos iškėlimo metu galioja ir yra vykdoma, taip pat vėliau vykdytina sutartis, kurios galiojimas tą dieną nesibaigia, arba nedelsiant vykdytina sutartis, kuri dar nėra įvykdyta, tačiau buvo sudaryta.

Su galiojančiomis sutartimis susijusios specialios nuostatos netaikomos darbo sutartims.

Apsaugos priemonių taikymas ir teisminis reorganizavimas

Iš esmės sutartys automatiškai toliau vykdomos.

Taigi, sutarties partneris turi įvykdyti savo prievoles, nors skolininkas iki bylos iškėlimo nutarties neįvykdo įsipareigojimų.

Jam numatytą dieną bus sumokėta už paslaugas, suteiktas po bylos iškėlimo nutarties priėmimo.

Tik teismo paskirtam administratoriui suteikiama viešąja politika pagrįsta galimybė reikalauti toliau vykdyti sutartį, jei jis sumoka už jam teiktinas paslaugas.

Jei teismas nepaskyrė administratoriaus, skolininkas, gavęs teismo paskirto teisinio atstovo sutikimą, gali reikalauti vykdyti galiojančias sutartis.

Teismo paskirtas administratorius turi galimybę nutraukti vykdytiną sutartį arba mokėti dalimis, jeigu jis nustato, kad jis neturi pakankamai lėšų skolininko prievolėms įvykdyti.

Sutarties partneris gali teismo paskirtam administratoriui (arba jeigu jo nėra – skolininkui) oficialiai pranešti apie sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

Galiojanti sutartis automatiškai nutraukiama, jeigu teismo paskirtas administratorius (arba skolininkas) per mėnesį neatsako į oficialų pranešimą.

Ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu sutarties partneris neatlieka mokėjimo ir nesutinka tęsti sutartinių santykių.

Teismo paskirtas administratorius (arba jeigu jo nėra – skolininkas) taip pat gali prašyti, kad bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas paskelbtų apie galiojančios sutarties nutraukimą, jeigu ją nutraukti būtina siekiant apsaugoti ar sanuoti skolininką ir jeigu tai pernelyg nekenkia sutarties partnerio interesams.

Teisminis likvidavimas

Kaip ir vykdant apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūras, visos galiojančios sutartys iš esmės išsaugomos. Taigi, sutarties partneris turi įvykdyti savo prievoles, nors skolininkas iki bylos iškėlimo nutarties neįvykdo įsipareigojimų.

Už paslaugas, suteiktas po bylos iškėlimo nutarties, sumokama numatytą dieną.

Tik likvidatorius gali reikalauti vykdyti galiojančias sutartis ir atitinkamai teikti skolininkui prižadėtas paslaugas.

Sutarties partneris gali likvidatoriui oficialiai pranešti apie sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

Sutartis automatiškai nutraukiama, jeigu likvidatorius per mėnesį neatsako į oficialų pranešimą.

Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai skolininko prievolės įvykdymas yra susijęs su pinigų sumos sumokėjimu tą dieną, kai sutarties partneris informuojamas apie likvidatoriaus sprendimą nebevykdyti sutarties, taip pat jeigu nevykdomi mokėjimo įsipareigojimai, kai sutarties partneris nesutinka tęsti sutartinių santykių.

Jeigu prievolių vykdymas nėra susijęs su pinigų sumos sumokėjimu, likvidatorius taip pat gali prašyti bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo paskelbti apie sutarties nutraukimą, jeigu tai būtina likvidavimo operacijoms įvykdyti ir jeigu tai pernelyg nekenkia sutarties partnerio interesams.

Galiojančių sutarčių perleidimas

Jeigu vykdomos apsaugos priemonių taikymo, teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūros ir jeigu nurodoma visiškai arba iš dalies perleisti įsipareigojimą, teismas gali nustatyti, kurios išperkamosios nuomos, nuomos ar prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartys, reikalingos verslui tęsti, turi būti perleidžiamos.

Sutarties partneris, kurio sutartis tokiu būdu nebuvo perleista, gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teisėją, kad jis paskelbtų, jog sutartis nutraukiama, jeigu administratorius (jo nesant – skolininkas) arba likvidatorius nereikalauja jos toliau vykdyti.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Jei iškeliama bankroto byla, kreditoriai įpareigojami užtikrinti savo teisių vykdymą skolininko atžvilgiu tik pagal bankroto bylą ir negali imtis individualių veiksmų prieš skolininką, kad šis sumokėtų.

Teismo sprendimas, kuriuo teisminio likvidavimo procedūra užbaigiama dėl to, kad nepakanka turto, nereiškia, kad kreditoriai atgauna teisę iškelti skolininkui atskirą bylą.

Galioja keletas šios taisyklės išimčių:

  • susijusių su ieškiniais dėl prekių, kurios teisminio likvidavimo procedūros metu įgytos paveldėjimo būdu;
  • jeigu reikalavimas kyla dėl nusikalstamos veikos, kai nustatyta skolininko kaltė, arba jeigu reikalavimas yra susijęs su asmeninėmis kreditoriaus teisėmis;
  • jeigu reikalavimas kyla dėl socialinės apsaugos įstaigoms žalingos apgaulingos veiklos. Ar reikalavimas yra apgaulingas, nustatoma teismo sprendimu arba atsižvelgiant į socialinės apsaugos institucijos paskirtą baudą.

Kreditoriai savo teisę iškelti atskirą bylą taip pat susigrąžina, kai:

  • paskelbiamas skolininko asmeninis bankrotas;
  • nustatoma skolininko atsakomybė už tyčinį bankrotą;
  • skolininkui dėl bet kurio jo turto arba juridiniam asmeniui, kuriam jis vadovavo, anksčiau buvo pradėta teisminio likvidavimo procedūra, kuri, nustačius turto trūkumą, buvo užbaigta mažiau nei prieš penkerius metus iki jam taikomos procedūros pradžios; per penkerius metus iki tos dienos skolininkui buvo panaikintos skolos;
  • byla iškeliama kaip teritorinė byla pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 2 dalį.

Be to, jeigu nustatomas sukčiavimas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu, teismas leidžia bet kuriam kreditoriui skolininko atžvilgiu atnaujinti atskirą bylą. Teismas sprendimą priima baigdamas bylą, išklausęs ar tinkamai iškvietęs skolininką, likvidatorių ir vadovus. Vėliau tokiomis pat sąlygomis jis gali bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu priimti papildomą nutartį.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Teismo sprendimu, kuriuo pradedama bankroto byla, sustabdomas arba panaikinamas skolininkui pareikštas ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų sumokėta pinigų suma arba panaikinta sutartis remiantis neįvykdyta prievole sumokėti pinigų sumas.

Vykdymo procedūra ir apsaugos priemonės taip pat sustabdomos.

Kreditorių ieškinio, kuris pareikštas iki kolektyvinės procedūros pradžios, nagrinėjimas nutraukiamas arba sustabdomas.

Todėl suinteresuoti yra visi ankstesni kreditoriai, nepaisant to, ar jų reikalavimai yra užtikrinti.

Procedūros nutraukimas arba panaikinimas taikomas visoms bankroto byloms.

Nagrinėjamose bylose daroma pertrauka, kol ieškinį pareiškęs kreditorius paskelbia apie savo ieškinį.

Paskui bylos automatiškai atnaujinamos, tačiau jose siekiama tik patvirtinti reikalavimą ir nustatyti jo sumą nenustatant skolininko atsakomybės.

Bylos ir vykdymo procedūros, išskyrus pirmiau išvardytąsias, toliau nagrinėjamos skolininko stebėjimo laikotarpiu po to, kai įtraukiamas teisinis atstovas ir teismo paskirtas administratorius, jeigu jo pareigos apima pagalbos teikimą skolininkui arba atstovavimą jam, arba teismo paskirto teisinio atstovo ar administratoriaus iniciatyva atnaujinus bylą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Siekiant patvirtinti apsaugos priemonių planą, su kreditoriais tariamasi dėl skolos mokėjimo laikotarpių arba panaikinimo.

Pasiūlymą teismo paskirtas administratorius (arba, jeigu jo nėra – skolininkas) persiunčia teismo paskirtam teisiniam atstovui, kuris atstovauja kreditoriams.

Teismo paskirtas teisinis atstovas gauna individualų arba kolektyvinį kiekvieno apie savo reikalavimą paskelbusio kreditoriaus susitarimą.

Teismo paskirtas teisinis atstovas neprivalo konsultuotis su kreditoriais, kurių mokėjimo prievolių įvykdymo sąlygoms plano projektas neturi jokios įtakos arba kurių atžvilgiu numatyta mokėjimo prievolę įvykdyti sumokant grynuosius pinigus iš karto, kai tik patvirtinamas planas arba priimami reikalavimai.

Kreditorių komitetas

Jeigu skolininkas turi daugiau nei 150 darbuotojų ir jo apyvarta viršija 20 mln. EUR, sudaromas kreditorių komitetas, kuris pateikia savo nuomonę dėl planų, susijusių su įsipareigojimų įvykdymu, projektų. Teismas gali nuspręsti taikyti šias nuostatas ir tuo atveju, jeigu minėtos ribos nepasiekiamos.

Kreditorių komitetas kviečia skirtingų kategorijų kreditorius į atskirus posėdžius, kad pateiktų jiems pasiūlymus, kuriuos jie galės aptarti ir dėl kurių jie priims kolektyvinį sprendimą, t. y. kreditorių mažuma turės laikytis kreditorių daugumos priimto sprendimo.

Taip pat veikia kredito įstaigų komitetas, kurį sudaro finansų įmonės ir kredito bei panašios įstaigos, ir komitetas, kuris atstovauja pagrindiniams prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams. Jeigu yra obligacijų turėtojų, sušaukiamas visuotinis visų kreditorių, turinčių Prancūzijoje ar užsienyje išleistų obligacijų, susirinkimas, kuriame siekiama aptarti kreditorių komitetų patvirtintus planų projektus.

Teismo paskirtas administratorius privalo konsultuotis su kreditorių komitetais dėl plano projekto ir balsuoti už plano patvirtinimą, tik tuomet teismas gali priimti sprendimą.

Jeigu yra sudarytas kreditorių komitetas, bet kuris kreditorius, kuris yra komiteto narys, gali pateikti alternatyvius pasiūlymus dėl skolininko pateikto plano projekto.

Taigi, plano projektą gali parengti skolininkas (galbūt padedant teismo paskirtam administratoriui) arba, jeigu vykdomas teisminis reorganizavimas, plano projektą gali parengti skolininko padedamas administratorius, tačiau planas gali būti parengtas ir komiteto nariais esančių kreditorių iniciatyva. Tuomet komitetų patvirtintas planas, ir planas, kuriam pritarė skolininkas arba administratorius, jei tai yra atskiras planas, tuo pat metu gali būti pateikiami teismui.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra

Jeigu pradedama supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra, būtina sudaryti kreditorių komitetus (t. y. kredito įstaigų komitetą ir prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjų komitetą) ir, kai tinkama, sušaukti visuotinį obligacijų turėtojų susirinkimą.

Su kreditoriais, kurie nėra komiteto nariai, taip pat konsultuojamasi individualiai.

Supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Jeigu pradedama supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra, reikia sudaryti tik kredito įstaigų komitetą ir, kai tinkama, sušaukti visuotinį obligacijų turėtojų susirinkimą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Skolininko turtą galima realizuoti visiškai arba iš dalies perleidžiant verslą arba pavienius įsipareigojimus. Šiems sandoriams taikomos skirtingos taisyklės.

Verslas perleidžiamas teismo nurodymu; nemokumo specialistai perleidimo neatlieka.

Kai vykdoma apsaugos priemonių taikymo procedūra, verslas gali būti perleidžiamas iš dalies. Kai vykdomos teisminio reorganizavimo ar teisminio likvidavimo procedūros, verslas gali būti perleidžiamas iš dalies arba visiškai.

Tokiais atvejais teismas priima nutartį, nustatydamas laikotarpį, kuriuo teismo paskirtam teisiniam atstovui, likvidatoriui arba administratoriui, jeigu toks yra, siunčiami perėmimo pasiūlymai. Pasiūlymai turi būti išdėstyti raštu ir juose turi būti nurodyta tam tikra privaloma informacija.

Individualūs turto objektai perleidžiami pagal skirtingas taisykles.

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo laikotarpiu, kai skolininko teisės nėra atimtos, jis gali toliau vienas disponuoti savo turtu, nepažeisdamas administratoriaus pareigų.

Jeigu disponavimas turtu, į kurį įeina turto realizavimas, nėra kasdienio verslo valdymo dalis, reikia gauti išankstinį bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo leidimą.

Kai vykdomas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas, skolininkas atgauna visišką savo turto kontrolę.

Kai vykdomas teisminis likvidavimas, likvidatorius privalo gauti bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo leidimą perleisti turtą.

Nekilnojamasis turtas parduodamas teismo nurodymu. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas nustato rezervinę kainą ir pagrindines pardavimo sąlygas. Jis taip pat gali leisti parduoti turtą aukcione jo nuožiūra nurodyta rezervine kaina. Galiausiai teisėjas gali leisti turtą parduoti privačiai, jo nurodyta kaina ir sąlygomis.

Tada likvidatorius paskirsto pardavimo pajamas pagal kreditorių reitingavimą.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iki bylos iškėlimo nutarties atsiradę reikalavimai turi būti paskelbiami, nesvarbu, koks jų pobūdis: komerciniai, civiliniai, administraciniai (iždo, socialinės paramos ir socialinės apsaugos institucijų) ar baudžiamieji (bauda). Nesvarbu, ar reikalavimas yra neužtikrintas ar prioritetinis, ar turi būti patenkintas dabar ar po konkretaus termino ir ar tai yra konkretus ar sąlyginis reikalavimas. Šios nuostatos netaikomos darbuotojams.

Reikalavimai, kurie atitinkamai kyla priėmus sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, yra patenkinami laikantis jiems taikomų terminų; taip siekiama užtikrinti bylos nagrinėjimą arba prekių tiekimą ar paslaugų teikimą skolininkui, kad jis galėtų vykdyti verslą.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Visi kreditoriai, kurių reikalavimas kyla iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, turi pareikšti savo reikalavimus teismo paskirtam teisiniam atstovui, jeigu pradedama apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo procedūra, arba likvidatoriui, jeigu taikoma likvidavimo procedūra.

Laikas, per kurį turi būti pareikštas reikalavimas, yra du mėnesiai nuo teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, teisėto paskelbimo.

Skolininkas taip pat gali pats pareikšti vieno iš savo kreditorių reikalavimą tokiomis pat sąlygomis.

Reikalavimų pareiškimas taip pat yra susijęs su tam tikrais reikalavimais, kylančiais priėmus teismo sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, t. y. reikalavimais, kurie nėra tenkinami prioritetine tvarka, palyginti su įmonei naudingais reikalavimais, arba su procedūriniais aspektais susijusiais reikalavimais.

Pareikštame reikalavime turi būti nurodytas mokėtinų sumų ir sumų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjo, dydis, mokėjimo datos, prioritetinio reikalavimo pobūdis arba taikoma apsaugos priemonė ir palūkanų apskaičiavimo taisyklės.

Norint pareikšti reikalavimą, nebūtina laikytis kokios nors konkrečios formos. Pačioje deklaracijoje turi būti vienareikšmiškai nurodomas kreditoriaus ketinimas reikalauti patenkinti jo reikalavimą, atvykti į posėdį, kuriame pareiškiami reikalavimai, ir dalyvauti procedūroje.

Gavęs skolininko pastabas, teismo paskirtas teisinis atstovas sudaro pareikštų reikalavimų sąrašą, pateikia savo pasiūlymus dėl šių reikalavimų priimtinumo, atmetimo arba perdavimo kompetentingam teismui.

Šis sąrašas perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui ir teismo paskirtam administratoriui.

Prieš priimdamas arba atmesdamas reikalavimą, bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas patikrina jo tikrumą, sumą ir pobūdį atsižvelgdamas į deklaracijos autoriaus įrodymus, taip pat, kai tinkama, išklausytų asmenų ir teismo paskirto teisinio atstovo įrodymus.

Kreditorių, kurie savo reikalavimų nepareiškė per nustatytą laiką, teisės apribojamos, todėl jie negali dalyvauti dalijant turtą arba reikalauti sumokėti dividendus, jei patvirtinamas planas arba parduodamas skolininko turtas, nebent bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas panaikina jų teisių apribojimą.

Kreditoriai, kurių teisių apribojimas buvo panaikintas, vėliau gali pateikti prašymą ir dalyvauti skirstant turtą.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Skolininkas sudaro kiekvieno kreditoriaus, kuris dalyvavo taikinimo procedūroje, pareikštinų reikalavimų sąrašą. Sąrašą tvirtina skolininko auditorius ir jis atiduodamas saugoti teismo raštinėje.

Teismo paskirtas teisinis atstovas kiekvienam kreditoriui perduoda sąrašo, susijusio su jo reikalavimu, išrašą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pirmenybės teisę turinčiam kreditoriui suteikiama garantija, kad skolininkas tuo atveju, jeigu prieš jį bus pradėta kolektyvinė procedūra, sumokės jam anksčiau nei kitiems, paprastiems kreditoriams, kurių reikalavimas nėra užtikrintas.

Taigi, kreditorius gali turėti pirmenybės teisę:

  • dėl to, kad turi skolininko suteiktą arba teismo sprendimu nustatytą garantiją, arba
  • dėl to, kad jam pirmenybės teisė suteikiama įstatymu atsižvelgiant į jo statusą.

Pirmenybės teisę turintys kreditoriai nėra lygūs. Tuo atveju, jeigu konkuruoja keletas kreditorių, jiems sumokama įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau bet kuriuo atveju anksčiau nei kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti.

Kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, sumokama iš likusio skolininko turto po to, kai sumokama visiems pirmenybės teisę turintiems kreditoriams. Turtas paskirstomas pagal pro rata principą.

Pirmenybės teisių eiliškumo nustatymas

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Iš parduoto nekilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  2. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: išlaidos, susijusios su turto išsaugojimu, pardavimu ir gautų pajamų paskirstymu kreditoriams (aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.).
  3. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  4. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  5. Reikalavimai, kurie garantuojami darbuotojams suteikiant bendro pobūdžio pirmenybės teisę: sumokamas darbo užmokestis už šešis darbo mėnesius iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  6. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialią pirmenybės teisę arba hipoteką.
  7. Neužtikrinti reikalavimai.

Iš parduoto kilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam taikomas suvaržymas.
  2. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  3. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: išlaidos, susijusios su turto išsaugojimu, pardavimu ir gautų pajamų paskirstymu kreditoriams (aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.).
  4. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Iždo pirmenybės teisė.
  7. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam netaikomas suvaržymas.
  8. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant kitus bendrus užtikrintus mokesčius kilnojamajam turtui.
  9. Neužtikrinti reikalavimai.

Teisminis likvidavimas

Iš parduoto nekilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  2. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.
  3. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  4. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant kitus specialius užtikrintus mokesčius nekilnojamajam turtui.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Neužtikrinti reikalavimai.

Iš parduoto kilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam taikomas suvaržymas.
  2. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  3. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.
  4. Reikalavimai, kurie garantuoti taikinimu pagrįsta pirmenybės teise.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Reikalavimai, kurie garantuojami įkeičiant prekes, arba reikalavimai, kurie garantuojami įkeičiant mechanizmus ar įrangą.
  7. Iždo pirmenybės teisė.
  8. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam netaikomas suvaržymas.
  9. Kitos bendro pobūdžio pirmenybės teisės į kilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso (pranc. Code civil)) 2331 straipsnis) ir bendro pobūdžio pirmenybės teisės į darbo užmokestį.
  10. Neužtikrinti reikalavimai.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūros nustatytos siekiant išgelbėti įmonę, palaikyti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir įvykdyti įsipareigojimus šiuo tikslu parengiant planą. Apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas gali būti tvirtinamas tik jeigu tenkinamos šios sąlygos.

Apsaugos priemonių taikymo procedūroje dalyvaujantis skolininkas arba teisminio reorganizavimo procedūroje dalyvaujantis administratorius, arba kreditorius, jeigu yra sudaryti kreditorių komitetai, parengia plano projektą, jeigu yra reali galimybė išgelbėti įmonę. Planą sudaro trys dalys:

  • ekonominė ir finansinė dalis, kurioje nustatomos įmonės sanavimo galimybės, remiantis veiklos galimybėmis ir metodais, rinkos sąlygomis ir turimais finansiniais ištekliais;
  • įsipareigojimų įvykdymo nuostatos ir sąlygos ir bet kokios garantijos, kurias įmonės vadovas turi pateikti, kad užtikrintų jų įgyvendinimą;
  • socialinė dalis, kurioje nustatomas ir pagrindžiamas darbuotojų skaičius ir įdarbinimo galimybės, taip pat numatomos įmonės veiklos tęstinumo socialinės sąlygos. Jeigu plano projekte numatyta dėl ekonominių priežasčių atleisti darbuotojus, jame bus peržiūrimos priemonės, kurių jau buvo imtasi, ir apibrėžiami veiksmai, kurie turi būti vykdomi siekiant palengvinti pakartotinį įdarbinimą ir išmokėti kompensacijas darbuotojams, kuriems gresia pavojus netekti darbo.

Plane paminėti visi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė už jo įgyvendinimą atsakingi asmenys ir kurie yra būtini įmonės sanavimui.

Tuomet teismas priima sprendimą dėl plano projekto, kurį jam pateikė skolininkas arba kreditorius.

Teismo apsaugos priemonių taikymo ar reorganizavimo plano arba pardavimo plano patvirtinimas prilygsta teisminiam sprendimui. Planas taip pat turi sutartinį pobūdį, jeigu sudaromi kreditorių komitetai.

Plano vykdymo trukmė negali viršyti dešimties arba, jei jis galioja ūkininkams, penkiolikos metų.

Teismas paskiria administratorių arba teisinį atstovą, kad jis prižiūrėtų visą plano vykdymo laikotarpį, kaip jis įgyvendinamas.

Patvirtinus planą, baigiasi stebėjimo laikotarpis. Skolininkui grąžinama jo turto kontrolė ir jis vėl gali tvarkyti savo įmonės reikalus atsižvelgdamas į jam taikomas plane teismo nustatytas priemones.

Skolininkas privalo laikytis visų plane įtvirtintų nuostatų aspektų.

Jei skolininkas to nepadaro ir jei nevykdo savo įsipareigojimų arba apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo metu nutraukia mokėjimus, kyla pavojus, kad įgyvendinamas planas bus nutrauktas ir prieš skolininką bus atnaujinta procedūra.

Perėjimas prie teisminio likvidavimo

Apie teisminį likvidavimą gali būti paskelbiama per stebėjimo laikotarpį, kuris prasideda priėmus teismo sprendimą dėl apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo, arba šiam laikotarpiui pasibaigus.

Teismas privalo paskelbti apie teisminį likvidavimą iš karto, kai tik paaiškėja, kad veiklos tęsti nebeįmanoma arba kai teisminio reorganizavimo procedūros metu neįmanoma patvirtinti jokio pardavimo plano.

Skolininko, kuris yra fizinis asmuo, prievolių pabaiga, kai taikoma teisminio likvidavimo procedūra

Skolininkas netenka teisių nuo paskelbimo apie teisminį likvidavimą dienos iki likvidavimo procedūros pabaigos. Tuo momentu skolininko teisės atkuriamos ir jis vėl gali imtis priemonių.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo pabaiga nereiškia, kad kreditoriai, kurie nepaskelbė apie savo reikalavimą, gali iškelti bylą skolininkui.

Išimties tvarka atnaujinti asmeninę bylą tiesiogiai numatyta tik tais atvejais, kai teisminis likvidavimas baigiamas, nes nepakanka turto.

Laikas, kai bankroto byla laikoma baigta

Stebėjimo laikotarpis – laikotarpis nuo teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos iki dienos, kai priimamas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo planas, arba paskelbiama apie teisminį likvidavimą.

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūrų metu įmonei taikomas stebėjimo laikotarpis, kuriuo tęsiama jos veikla, o skolininkas toliau, laikydamasis tam tikrų apribojimų, tvarko verslo reikalus.

Jeigu yra reali galimybė sanuoti įmonę, stebėjimo laikotarpis pasibaigs tada, kai bus parengtas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas.

Apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas sudaro sąlygas skolininkui atgauti savo įmonės kontrolę, tačiau tai nereiškia procedūros pabaigos.

Procedūra užbaigiama tada, kai bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas patvirtina administratoriaus arba teismo paskirto teisinio atstovo parengtą veiklos ataskaitą. Tuomet teismo pirmininkas priima nutartį, kuria nutraukiama procedūra. Tai yra teisminio administravimo priemonė, kurios apskųsti negalima.

Todėl teisminiu požiūriu procedūra užbaigiama tada, kai priimama nutartis, kuria ji nutraukiama.

Tačiau procedūros padariniai neišnyksta priėmus nutartį nutraukti procedūrą, nes apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas įgyvendinamas toliau.

Skolininkas privalo laikytis visų plane įtvirtintų nuostatų aspektų.

Jei skolininkas to nepadaro ir jei nevykdo savo įsipareigojimų arba apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo metu nutraukia mokėjimus, kyla pavojus, kad įgyvendinamas planas bus nutrauktas ir prieš skolininką bus atnaujinta procedūra.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Procedūros metu patirtas išlaidas sumoka įmonė, kuriai iškelta bankroto byla.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Tais atvejais, kai teismas pradeda teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūrą, diena, kai skolininkas iš esmės nutraukia mokėjimus, laikoma teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo diena.

Tačiau teismas gali nuspręsti, kad mokėjimai buvo nutraukti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių iki dienos, kai buvo iškelta bankroto byla.

Tokiu atveju laikotarpis nuo mokėjimų nutraukimo dienos iki teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūros pradžios vadinamas „abejonių“ laikotarpiu.

Tam tikri veiksmai, kuriuos skolininkas atliko „abejonių“ laikotarpiu ir kurie, įtariama, yra apgaulingi, pripažįstami negaliojančiais.

Ieškinys dėl veiksmų, atliktų per „abejonių“ laikotarpį, pripažinimo negaliojančiais priklauso išimtinei teismo, kuris taiko procedūrą, jurisdikcijai.

Ieškinį gali pareikšti tik teismo paskirtas administratorius, teismo paskirtas teisinis atstovas, likvidatorius ir prokuratūra.

Kreditoriai individualiai arba kolektyviniu būdu per teismo paskirtą teisinį atstovą gali pareikšti ieškinį dėl skolininko teisinių veiksmų pripažinimo negaliojančiais.

Veiksmas negalioja visų atžvilgiu ir panaikinamas atgaline data.

Yra dvylika atvejų, kai toliau nurodyti neteisėti veiksmai privalomai pripažįstami negaliojančiais:

  • visi veiksmai, kuriais nemokamai perleidžiama nuosavybės teisė į kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą;
  • bet kokia komutatyvaus pobūdžio sutartis, pagal kurią skolininko įsipareigojimai gerokai viršija kitos šalies įsipareigojimus;
  • bet koks mokėjimas, neatsižvelgiant į jo atlikimo būdą, už skolas, kurių grąžinimo terminas nesuėjo mokėjimo dieną;
  • bet koks mokėjimas už mokėtinas skolas, atliktas naudojant ne grynuosius, įsakomuosius vekselius, banko pavedimus, perdavimo aktus ar bet kurios kitos verslo sandoriuose visuotinai priimtinos formos mokėjimą, o kitus būdus;
  • bet koks lėšų deponavimas arba perdavimas, atliekamas įkeitus turtą, jeigu dar nėra galutinio teismo sprendimo;
  • bet kokia hipotekos sutartis, teisinė hipoteka, taip pat teisinė sutuoktinių hipoteka ir bet kokia suvaržymo teisė arba įkaitas, nukreiptas į skolininko turtą už ankstesnes skolas pagal sutartis;
  • bet kokia apsaugos priemonė, išskyrus atvejus, kai registracijos arba įsakymo dėl arešto priėmimo faktas įvyko anksčiau nei mokėjimo nutraukimas;
  • bet koks įmonės darbuotojų įgaliojimų suteikimas ir galimybių panaudojimas;
  • bet koks prekių ar teisių perdavimas patikėtiniui, išskyrus atvejus, kai šis perdavimas yra tuo pat metu sudarytos sutarties dėl skolos garantija;
  • bet koks patikos susitarimo pakeitimas, turintis poveikio patikėtiniui jau perduotoms teisėms ar turtui, kuriuo siekiama garantuoti iki šio pakeitimo atsiradusias sutartines skolas;
  • jeigu skolininkas veikia kaip autonomiškas verslininkas, kurio atsakomybė yra ribota, bet koks turto, už kurį turi būti sumokėtos įmonės veiklai nepriskirtinos pajamos, perdavimas arba jo pakeitimas, dėl kurio išeikvojamas turtas, už kurio pardavimą gautos pajamos turi būti skirtos kitam šio verslininko turtui;
  • skolininko pateikta notarinė deklaracija dėl arešto netaikymo turtui.

Šiuos veiksmus negaliojančiais privalo pripažinti teismas ir šiuo atveju nesvarbu, ar šalys veikė sąžiningai ar nesąžiningai.

Teismas negaliojančiais gali pripažinti ir veiksmus, kuriais nemokamai perduodama nuosavybės teisė į kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, ir deklaraciją dėl arešto netaikymo, jeigu veiksmai atlikti ar deklaracija priimta likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki mokėjimo nutraukimo dienos. Šiais atvejais veiksmų neprivaloma pripažinti negaliojančiais.

Paskutinis naujinimas: 11/05/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Kroatija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo ir bankroto byla gali būti iškelta juridiniams asmenims, taip pat privataus skolininko turto atžvilgiu, jeigu įstatymuose nenurodyta kitaip. Pagal Bankroto įstatymą (kroat. Stečajni zakon, toliau – SZ) privatus skolininkas yra fizinis asmuo, kurio individuali veikla apmokestinama pajamų mokesčiu pagal Pajamų mokesčio įstatymo (kroat. Zakon o porezu na dohodak) nuostatas, arba fizinis asmuo, apmokestinamas pelno mokesčiu pagal Pelno mokesčio įstatymo (kroat. Zakon o porezu na dobit) nuostatas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

a) Nemokumo byla gali būti iškelta, jeigu teismas nustato, kad subjektui gresia nemokumas, t. y. teismas padaro išvadą, kad skolininkas negalės įvykdyti esamų įsipareigojimų suėjus jų terminui.

Laikoma, kad nemokumas gresia, jeigu aplinkybės, dėl kurių skolininkas laikomas nemokiu, dar nėra atsiradusios ir jeigu:

− Finansų agentūros (kroat. Financijska agencija) tvarkomame Mokėjimo įsipareigojimų vykdymo eilės registre yra įregistruota vienas arba daugiau skolininko neįvykdytų įsipareigojimų, kurie pagrįstai turėjo būti įvykdyti ir kurių suma turėjo būti išieškota iš bet kurios jo sąskaitos be papildomo skolininko pritarimo, arba

− skolininkas daugiau kaip 30 dienų vėluoja darbuotojams sumokėti darbo užmokestį pagal darbo sutartį, darbo teisės aktus, kolektyvinę sutartį, specialiąsias nuostatas arba kitą dokumentą, kuriuo reglamentuojami darbdavių įsipareigojimai darbuotojams, arba

− skolininkas nesumoka įmokų ir mokesčių nuo ankstesnėje įtraukoje nurodyto darbo užmokesčio per 30 dienų nuo dienos, kurią jis privalėjo sumokėti darbuotojams darbo užmokestį.

b) Bankroto byla gali būti inicijuojama, jeigu teismas nustato bankroto pagrindų, t. y. nemokumą arba pernelyg didelį įsiskolinimą.

Skolininkas laikomas nemokiu, jeigu jis nuolat negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Aplinkybė, kad skolininkas įvykdė arba gali įvykdyti visus kai kurių kreditorių reikalavimus arba jų dalį, nereiškia, kad skolininkas yra mokus.

Skolininkas laikomas nemokiu:

− jeigu Finansų agentūros tvarkomame Mokėjimo įsipareigojimų vykdymo eilės registre yra įregistruota vienas arba daugiau jo neįvykdytų įsipareigojimų, kurių terminas yra suėjęs daugiau kaip prieš 60 dienų, kurie pagrįstai turėjo būti įvykdyti ir kurių suma turėjo būti išieškota iš bet kurios jo sąskaitos be papildomo skolininko pritarimo;

− jeigu jis nesumoka darbuotojams trijų iš eilės darbo užmokesčių pagal darbo sutartį, darbo teisės aktus, kolektyvinę sutartį, specialiąsias nuostatas arba kitą dokumentą, kuriuo reglamentuojami darbdavių įsipareigojimai darbuotojams.

Skolininkas laikomas pernelyg įsiskolinusiu, jeigu jo, kaip juridinio asmens, turto nebeužtenka turimiems įsipareigojimams įvykdyti.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byloje bankrutuojančio subjekto turtas apima visą turtą, kuris priklausė skolininkui bankroto bylos iškėlimo dieną ir kurį skolininkas įgijo, kol vyko bankroto procesas. Bankrutuojančio subjekto turtas naudojamas bankroto bylos išlaidoms padengti, skolininko kreditorių reikalavimams ir reikalavimams, kurie yra užtikrinti tam tikromis teisėmis į skolininko turtą, patenkinti.

Aplinkybė, kad anksčiau pagal įstatymus įgalioti skolininko atstovai arba privatus skolininkas iškėlus bankroto bylą laisvai naudojasi bankrutuojančio subjekto turtu, neturi teisinio poveikio, išskyrus atvejus, kai toks naudojimasis reglamentuojamas bendrosiomis nuostatomis dėl pasitikėjimo viešaisiais registrais principo. Jeigu kita šalis padidina bankrutuojančio subjekto turto vertę, jai grąžinamas atitinkamas užmokestis iš bankrutuojančio subjekto turto.

Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą arba bankroto proceso metu privatus skolininkas gauna palikimą pagal įstatymą arba testamentą, tik skolininkas turi teisę priimti arba atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą arba testamentą.

Jeigu skolininką su trečiuoju asmeniu sieja bendrosios nuosavybės arba kitokie teisiniai santykiai arba jeigu jis su trečiuoju asmeniu yra sudaręs jungtinės veiklos sutartį, atsiskaitymas iš jo turto vykdomas taikant atskiras su bankroto byla nesusijusias procedūras. Galima reikalauti iš tokių santykių kylančius įsipareigojimus įvykdyti atskirai iš skolininkui priklausančios turto dalies.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

a) Nemokumo byla. Administratorius skiriamas pagal tokius pačius reikalavimus kaip ir likvidatorius. Jeigu teismas mano, kad tai būtina, jis paskiria administratorių nutartimi iškelti nemokumo bylą. Administratoriaus įgaliojimai baigiasi nutarties patvirtinti susitarimą su kreditoriais priėmimo dieną, bankroto bylos iškėlimo dieną arba kreditorių nutarimu.

Per nemokumo procesą administratorius privalo:

1. išanalizuoti skolininko veiklą;

2. išanalizuoti skolininko turto ir įsipareigojimų sąrašą;

3. išanalizuoti įregistruotų reikalavimų patikimumą;

4. ginčyti reikalavimus, jeigu atsižvelgiant į kreditorių pareiškimus arba dėl kitų priežasčių jam kyla abejonių dėl jų tikrumo;

5. prižiūrėti skolininko veiklą, visų pirma jo finansines operacijas, įsipareigojimų tretiesiems asmenims prisiėmimą, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių priėmimą ir prekių pardavimo arba paslaugų teikimo veiklą, siekdamas užtikrinti, kad skolininko turtui nebūtų padaryta žalos;

6. pateikti teismui skundą, jeigu skolininkas pažeidžia SZ 67 straipsnio nuostatas;

7. teikti nurodymus ir išduoti pažymas pagal SZ 69 ir 71 straipsnius;

8. užtikrinti, kad būtų visiškai ir laiku atlygintos visos nemokumo bylos išlaidos;

9. vykdyti kitas SZ numatytas funkcijas.

Nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo skolininkas gali atlikti tik tokius mokėjimus, kurie yra būtini jo įprastai veiklai vykdyti. Šiuo laikotarpiu skolininkas negali vykdyti įsipareigojimų, kurie atsirado ir kurių terminas suėjo prieš iškeliant nemokumo bylą, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mokėjimu skolininko darbuotojams ir buvusiems darbuotojams, kylančius iš darbo santykių, jeigu tokių įsipareigojimų vykdymo terminas suėjo iki nemokumo bylos iškėlimo dienos, taip pat susijusius su išeitinėmis išmokomis iki įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatyto dydžio, su žalos atlyginimu dėl darbo vietoje patirtų sužalojimų arba profesinės ligos, su bazinių įmokų suma padidintu darbuotojų darbo užmokesčiu ir su kitomis darbuotojų materialinėmis teisėmis, numatytomis darbo sutartyse ir kolektyvinėse sutartyse, kurių terminas suėjo po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas iškelti nemokumo bylą, taip pat kitus mokėjimus, būtinus įprastinei veiklai vykdyti, kaip nurodyta specialiajame įstatyme.

Nuo pasiūlymo iškelti nemokumo bylą pateikimo iki nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo skolininkas negali perleisti arba apsunkinti savo turto, išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis administratoriaus arba, jeigu administratorius nepaskirtas, teismo sutikimas.

B) Bankroto byla. Bankroto byloje likvidatorius parenkamas atsitiktine tvarka iš teritorijos, kurią aptarnauja kompetentingas teismas, likvidatorių A sąrašo, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Šia tvarka teismas paskiria likvidatorių nutartimi iškelti bankroto bylą. Išimtiniais atvejais, jeigu per nemokumo procesą, kuris vyko prieš iškeliant bankroto bylą, buvo paskirtas administratorius arba jeigu per bankroto procesą buvo paskirtas laikinasis likvidatorius, teismas likvidatoriumi paskiria tokį administratorių arba laikinąjį likvidatorių.

Likvidatoriui suteikiamos skolininko organų teisės ir pareigos, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Jeigu skolininkas bankroto proceso metu tęsia savo veiklą pagal SZ 217 straipsnio 2 dalį, tokiai veiklai vadovauja likvidatorius.

Likvidatorius atstovauja skolininkui. Likvidatorius vadovauja tik tai privataus skolininko veiklai, kuri yra susijusi su bankrutuojančio subjekto turtu, ir atstovauja skolininkui kaip jo teisinis atstovas.

Likvidatorius privalo veikti sąžiningai ir tvarkingai, visų pirma jis privalo:

1. sutvarkyti buhalterinės apskaitos įrašus iki bankroto bylos iškėlimo datos;

2. sudaryti preliminarią bankroto bylos išlaidų sąmatą ir pateikti ją tvirtinti kreditorių komitetui;

3. sudaryti turto inventorizavimo komitetą;

4. sudaryti pradinį skolininko turto balansą;

5. atsakingai vadovauti skolininko pradėtų, tačiau nebaigtų operacijų užbaigimui, taip pat veiklai, kuri būtina siekiant išvengti žalos skolininko turtui;

6. užtikrinti skolininko reikalavimų patenkinimą;

7. sąžiningai vykdyti skolininko veiklą, nurodytą SZ 217 straipsnio 2 dalyje;

8. pateikti Kroatijos pensijų draudimo institutui dokumentus, susijusius su išmokų gavėjų statusu pagal darbo teisę;

9. kruopščiai išieškoti skolininko turtą ir įgyvendinti jo teises, kurios sudaro bankrutuojančio subjekto turto dalį;

10. parengti turtą atsiskaitymui su kreditoriais ir, gavęs patvirtinimą, vykdyti atsiskaitymą;

11. pateikti kreditorių komitetui galutinę ataskaitą;

12. vykdyti vėlesnį atsiskaitymą su kreditoriais;

13. užbaigus bankroto bylą, pagal SZ veikti kaip atstovui bankrutavusio subjekto turto atžvilgiu.

Likvidatorius privalo ne rečiau kaip kas tris mėnesius teikti standartinės formos rašytines ataskaitas apie bankroto bylos eigą ir apie bankrutuojančio subjekto turto balansą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu kreditorius pagal įstatymą arba sutartį turėjo teisę į įskaitymą, bankroto bylos iškėlimas šiai teisei įtakos neturi.

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu yra vienas arba daugiau reikalavimų, kurie turi būti įskaityti, kai įvykdoma atidedamoji sąlyga, kurių terminas nesuėjęs arba kurie neturi būti įvykdyti tokiu pačiu būdu, įskaitymas atliekamas, kai įvykdomos būtinos sąlygos. Įskaitymui netaikoma taisyklė, pagal kurią iškėlus bankroto bylą sueina neįvykdytų reikalavimų terminas ir pagal kurią nepiniginių reikalavimų bei neapibrėžtos piniginės vertės reikalavimų piniginė vertė nustatoma atsižvelgiant į jų vertę bankroto bylos iškėlimo momentu. Jeigu reikalavimas, su kuriuo turi būti atliktas įskaitymas, tampa besąlyginis ir jo terminas sueina prieš tai, kai atsiranda galimybė atlikti įskaitymą, įskaitymas netaikomas.

Įskaitymas taikomas reikalavimams, išreikštiems skirtingomis valiutomis arba apskaitos vienetais, jeigu tokias valiutas arba apskaitos vienetus galima nesunkiai pakeisti reikalavimo tenkinimo atliekant įskaitymą vietoje. Konvertavimas atliekamas pagal atsiskaitymo vietoje pranešimo apie įskaitymą gavimo metu galiojantį keitimo kursą.

Įskaitymo atlikti neleidžiama:

1. jeigu kreditoriaus įsipareigojimas bankrutuojančio subjekto turto atžvilgiu atsirado tik po to, kai buvo iškelta bankroto byla;

2. jeigu kitas kreditorius perdavė reikalavimą kreditoriui tik po to, kai buvo iškelta bankroto byla;

3. jeigu kreditorius įgijo perleistą reikalavimo teisę per paskutinius šešis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo arba jeigu paskutinius šešis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos nebuvo iškelta nemokumo byla ir kreditorius žinojo arba turėjo žinoti, kad skolininkas tapo nemokus arba kad buvo pateiktas pasiūlymas iškelti skolininkui nemokumo arba bankroto bylą. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą atlikti įskaitymą leidžiama, jeigu buvo perleistas reikalavimas, susijęs su neįvykdytos sutarties įvykdymu, arba jeigu teisė į reikalavimo patenkinimą buvo iš naujo įgyta sėkmingai užginčijus skolininko sudarytą teisinį sandorį;

4. jeigu kreditorius teisę atlikti įskaitymą įgijo pagal nuginčijamą teisės aktą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu skolininkas ir kita jo sudarytos sutarties šalis yra neįvykdę dvišalės sutarties arba ją nevisiškai įvykdę, likvidatorius gali įvykdyti sutartį už skolininką ir pareikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Jeigu likvidatorius atsisako vykdyti sutartį, kita šalis gali pareikšti reikalavimus dėl sutarties pažeidimo tik kaip bankroto kreditorė. Jeigu kita sutarties šalis kreipiasi į likvidatorių su prašymu pranešti apie jo pasirinkimą, likvidatorius privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip po posėdžio, per kurį pateikiamos ataskaitos, registruotu laišku pranešti kitai šaliai, ar ketina reikalauti įvykdyti sutartį. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu kita šalis iki posėdžio, per kurį pateikiamos ataskaitos, patirtų didelės žalos ir ji apie tai praneša likvidatoriui, likvidatorius privalo registruotu laišku per aštuonias dienas pranešti kitai šaliai, ar reikalaus įvykdyti sutartį. Jeigu likvidatorius to nepadaro, jis neturi teisės reikalauti įvykdyti sutartį.

Jeigu vykdytini įsipareigojimai yra dalomi ir kita šalis bankroto bylos iškėlimo metu yra iš dalies įvykdžiusi savo įsipareigojimus, tokia šalis turi teisę įgyvendinti savo teisę į atlygį, atitinkantį dalinį įsipareigojimų įvykdymą, kaip bankroto kreditorė, net jeigu likvidatorius pareikalavo įvykdyti likusią įsipareigojimų dalį. Kita šalis neturi teisės reikalauti grąžinti vertę, kuria padidėjo skolininko turtas dėl jos dalinio įsipareigojimų įvykdymo, remdamasi tuo, kad ji neįgyvendino savo teisės gauti atlygį.

Jeigu žemės registre padaromas įrašas dėl teisių išlaikymo, siekiant užtikrinti reikalavimą, susijusį su teisių į vieną iš skolininkui priklausančių objektų arba vienos iš skolininko naudai nurodytų teisių įgijimu arba panaikinimu, arba susijusį su tokios teisės turinio arba pirmumo pakeitimu, kreditorius savo reikalavimo patenkinimą gali gauti kaip kreditorius iš bankrutuojančio subjekto turto. Tai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas buvo prisiėmęs visus kitus įsipareigojimus kreditoriui, kurių jis vėliau neįvykdė arba nevisiškai įvykdė. Ši nuostata pagal analogiją taikoma įrašams dėl teisių išlaikymo laivybos registre, statomų laivų registre ar orlaivių registre.

Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą skolininkas parduoda savo kilnojamąjį turtą su sąlyga dėl teisių išlaikymo ir perduoda tokį turtą pirkėjo žinion, pirkėjas gali pareikalauti įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas yra prisiėmęs papildomų įsipareigojimų pirkėjui ir jis jų visų neįvykdo arba įvykdo tik iš dalies. Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą skolininkas nusiperka nekilnojamojo turto su sąlyga dėl nuosavybės teisės išlaikymo ir pardavėjas perduoda jam tokį turtą valdyti, likvidatorius turi teisę pasirinkti pagal SZ 181 straipsnį.

Iškėlus bankroto bylą nekilnojamojo turto arba patalpų nuoma nesibaigia. Tai taikoma ir nuomos santykiams, kuriuose skolininkas dalyvauja kaip nuomotojas ir kurie yra susiję su objektais, kurie siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą yra perduoti trečiajam asmeniui, finansavusiam jų įsigijimą arba gamybą. Kita šalis gali pasinaudoti teisėmis, susijusiomis su laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat su žala, patirta dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, tik kaip bankroto kreditorė.

Likvidatorius gali nutraukti nekilnojamojo turto arba patalpų nuomos sutartį, kurią skolininkas yra sudaręs kaip nuomininkas, nepaisydamas sutarties termino ir pranešęs apie sutarties nutraukimą iki įstatymuose numatyto termino. Jeigu likvidatorius praneša apie sutarties nutraukimą, kita šalis, kaip bankroto kreditorė, gali reikalauti kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą. Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu skolininkas nėra perėmęs nekilnojamojo turto arba patalpų, likvidatorius ir kita šalis gali nutraukti sutartį. Jeigu likvidatorius nutraukia sutartį, kita šalis, kaip bankroto kreditorė, gali reikalauti kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą. Kiekviena šalis kitos šalies prašymu privalo per 15 dienų pranešti kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį. Jeigu šalis to nepadaro, ji praranda teisę nutraukti sutartį.

Jeigu skolininkas, kaip nekilnojamojo turto arba patalpų nuomotojas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo su nuomos santykiais susijusių reikalavimų, kurie galėjo būti pareikšti ateityje, tokie reikalavimai gali būti pareikšti tiek, kiek jie susiję su nuomos mokesčiu arba nuoma už einamąjį kalendorinį mėnesį bankroto bylos iškėlimo metu. Jeigu bankroto byla iškeliama po penkioliktos mėnesio dienos, ateityje ketinami pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti kitą kalendorinį mėnesį ir jie turi būti konkrečiai susiję su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį. Dėl priverstinio vykdymo atsiradę reikalavimai prilygsta sutartiniams reikalavimams.

Likvidatorius gali skolininko, kuris yra nuomotojas, vardu nutraukti nuomos santykius pranešęs apie tai prieš teisės aktuose nustatytą terminą, nepaisydamas sutartyje nustatyto pranešimo termino.

Trečioji šalis, kuriai likvidatorius perleido nekilnojamąjį turtą arba patalpas, kurias nuomojosi skolininkas, ir kuri dėl to užmezga nuomos santykius vietoj skolininko, gali nutraukti tokią sutartį pranešusi apie tai prieš teisės aktuose nustatytą terminą.

Jeigu skolininkas yra nuomininkas, kita sutarties šalis negali nutraukti nuomos sutarties po pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo:

1. dėl vėlavimo sumokėti nuomos mokestį, priskaičiuotą prieš bankroto bylos iškėlimą;

2. dėl skolininko finansinės padėties pablogėjimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo su skolininku sudarytos darbo sutartys arba paslaugų teikimo sutartys nenutraukiamos. Bankroto bylos iškėlimas yra specialusis pateisinamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Iškėlus bankroto bylą likvidatorius, veikdamas skolininko (kaip darbdavio) vardu, ir darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, nepaisydami sutartyje numatyto jos termino ir teisės aktų arba sutarties nuostatų dėl darbuotojų apsaugos. Taikomas vieno mėnesio pranešimo terminas, jeigu įstatymuose nenumatytas trumpesnis terminas. Jeigu darbuotojai mano, kad darbo sutartis nutraukta ne pagal įstatymus, jie gali ginti savo teises pagal Darbo įstatymą (kroat. Zakon o radu).

Gavęs teismo patvirtinimą likvidatorius gali sudaryti naujas terminuotas darbo sutartis be bendrosiose darbo teisės nuostatose dėl terminuotų darbo sutarčių nustatytų apribojimų, kad galėtų užbaigti jau pradėtą verslo veiklą ir išvengtų galimos žalos. Darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas likvidatorius nustato gavęs teismo patvirtinimą ir laikydamasis įstatymų bei kolektyvinės sutarties reikalavimų. Įsipareigojimas sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, į kurias darbuotojai įgijo teisę po bankroto bylos iškėlimo, vykdomas iš bankrutuojančio subjekto turto.

Iškėlus bankroto bylą darbuotojų teisė dalyvauti baigiasi. Susitarimai su darbo taryba likvidatoriui neprivalomi.

Iškėlus bankroto bylą, su turtu, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, susiję skolininko nurodymai netenka galios. Jeigu nurodymus gavęs asmuo ne dėl savo kaltės nesužino apie bankroto bylą ir tęsia atitinkamą veiklą, laikoma, kad nurodymai tebegalioja. Asmens, gavusio nurodymus dėl tokios tęsiamos veiklos, reikalavimai tenkinami kaip bankroto kreditoriaus reikalavimai. Siekdamas ištaisyti žalą, nurodymus gavęs asmuo privalo tęsti veiklą po bankroto bylos iškėlimo, kol likvidatorius tokią veiklą perima. Su tokia veikla susijusius nurodymus gavusio asmens reikalavimai tenkinami iš bankrutuojančio subjekto turto kaip kreditorių reikalavimai.

Skolininkui arba skolininko pateikti pasiūlymai netenka galios bankroto bylos iškėlimo dieną, išskyrus atvejus, kai jie buvo priimti iki tos dienos.

Kalbant apie verslo sutartis, kuriomis asmuo yra įsipareigojęs teikti tam tikras paslaugas skolininko vardu, ir apie skolininko suteiktus įgaliojimus, susijusius su turtu, kuris įtraukiamas į bankrutuojančio subjekto turtą, jeigu tokie įgaliojimai netenka galios iškėlus bankroto bylą, siekdamas ištaisyti žalą nurodymus gavęs asmuo privalo tęsti veiklą net ir iškėlus bankroto bylą, kol likvidatorius perima tokią veiklą. Su tęsiama veikla susijusius nurodymus gavusio asmens reikalavimai tenkinami kaip kreditorių reikalavimai iš bankrutuojančio subjekto turto.

Sutarčių nuostatos, kuriomis iš anksto atsisakoma SZ nuostatų taikymo arba jų taikymas apribojamas, neturi teisinės galios.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

a) Nemokumo procesas. Skolininkui negalima iškelti vykdymo, administracinės bylos arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusios bylos nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo. Visos tokios iškeltos bylos sustabdomos nemokumo bylos iškėlimo dieną. Sustabdytos bylos kreditorių siūlymu atnaujinamos:

– sudarius susitarimą su kreditoriais – dėl reikalavimų, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba jų dalies;

– kai priimamas galutinis sprendimas nutraukti nemokumo bylą.

Šios nuostatos netaikomos byloms, kurioms nemokumo byla neturi įtakos, taip pat byloms, susijusioms su reikalavimais, atsiradusiais po nemokumo bylos iškėlimo.

Per procesą, kuris vyksta teisme, priėmusiame nutartį sustabdyti bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo, ir per kurį vėliau priimamas galutinis sprendimas patvirtinti susitarimą su kreditoriais, apimantį kreditoriaus reikalavimą, teismas tęsia bylos nagrinėjimą ir atmeta ieškinį arba nutraukia vykdymo procesą arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusią bylą, išskyrus tiek, kiek ji susijusi su reikalavimais, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba su jų dalimi.

b) Bankroto procesas. Iškėlus bankroto bylą privatūs kreditoriai negali reikalauti priverstinio skolininko įsipareigojimų įvykdymo arba įgyvendinti savo teisių į reikalavimo užtikrinimą tos skolininko turto dalies, kuri sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, atžvilgiu arba kito skolininko turto atžvilgiu. Kreditoriai, kurie nėra bankroto kreditoriai, neturi teisės reikalauti priverstinio vykdymo arba užtikrinimo, susijusio su privačių skolininkų būsimais reikalavimais, grindžiamais darbo santykiais arba kitais paslaugų teikimo santykiais, taip pat susijusio su jų tais pačiais pagrindais grindžiamais reikalavimais bankroto byloje, išskyrus vykdymą ir užtikrinimą, susijusį su išlaikymo reikalavimais ir kitais reikalavimais, kurie gali būti tenkinami iš skolininko darbo pajamų, iš kurių negali būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Tokie bankroto bylos iškėlimo metu vykstantys vykdymo ir užtikrinimo procesai nebetęsiami. Jeigu jie tęsiami, vykdymo procesui vadovaujantis teismas jį sustabdo.

Iškėlus bankroto bylą kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti neįtraukti tam tikro skolininko turto į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), siekdami įgyvendinti savo teises, gali inicijuoti vykdymo ir užtikrinimo bylas skolininko atžvilgiu pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles. Sustabdyti vykdymo ir užtikrinimo procesai, kuriuos kreditoriai inicijavo prieš iškeliant bankroto bylą, tęsiami ir jiems vadovauja vykdymo bylas nagrinėjantis teismas pagal vykdymo proceso taisykles

Iškėlus bankroto bylą kreditoriai, kurių atskiri reikalavimai yra užtikrinti (kroat. razlučni vjerovnici), neturi teisės inicijuoti vykdymo arba užtikrinimo bylų. Bankroto bylos iškėlimo metu jau iškeltos vykdymo ir užtikrinimo bylos sustabdomos. Sustabdytas vykdymo ir užtikrinimo bylas toliau nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas turto, kuriuo užtikrinti atskiri kreditorių reikalavimai, realizavimas per bankroto procesą.

Iškėlus bankroto bylą leidžiama daryti įrašus viešuosiuose registruose, jeigu tokiems įrašams padaryti keliamos išankstinės sąlygos buvo įvykdytos prieš įsigaliojant bankroto bylos iškėlimo teisinėms pasekmėms.

Šešis mėnesius po bankroto bylos iškėlimo neleidžiama iš bankrutuojančio subjekto turto priverstinai vykdyti reikalavimų, kurie nėra grindžiami likvidatoriaus priimtais teisės aktais.

Ši nuostata netaikoma:

1. iš bankrutuojančio subjekto turto tenkintiniems reikalavimams, kylantiems iš dvišalės sutarties, kurią likvidatorius yra įsipareigojęs įvykdyti;

2. įsipareigojimams, kylantiems iš neterminuotų sutartinių santykių, suėjus pirmajam terminui, iki kurio likvidatorius galėjo nutraukti sutartį;

3. įsipareigojimams, kylantiems iš neterminuotų sutartinių santykių, jeigu likvidatorius yra gavęs atlygį bankrutuojančio subjekto turto naudai.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

a) Nemokumo procesas. Nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo skolininkui negalima reikšti civilinių ieškinių. Visos tokios jau iškeltos bylos nemokumo bylos iškėlimo dieną sustabdomos. Sustabdyta byla kreditoriaus siūlymu atnaujinama:

– sudarius susitarimą su kreditoriais – dėl reikalavimų, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba jų dalies;

– kai priimamas galutinis sprendimas nutraukti nemokumo bylą.

Šios nuostatos netaikomos byloms, kurioms nemokumo byla neturi įtakos, taip pat byloms, susijusioms su reikalavimais, atsiradusiais po nemokumo bylos iškėlimo.

Per procesą, kuris vyksta teisme, priėmusiame nutartį sustabdyti bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo, ir per kurį vėliau priimamas galutinis sprendimas patvirtinti susitarimą su kreditoriais, apimantį kreditoriaus reikalavimą, teismas tęsia bylos nagrinėjimą ir atmeta ieškinį arba nutraukia vykdymo bylą arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusią bylą, išskyrus tiek, kiek ji susijusi su reikalavimais, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba su jų dalimi.

b) Bankroto procesas. Likvidatorius skolininko vardu ir jo naudai perima bylinėjimąsi, išskaitant arbitražo bylas, susijusį su turtu, priskiriamu bankrutuojančio subjekto turtui, kuris jau buvo prasidėjęs bankroto bylos iškėlimo metu. Su bankroto byloje pareikštais reikalavimais susijusios bylos gali būti toliau nagrinėjamos tik po to, kai tokie reikalavimai apsvarstomi per parengiamąjį posėdį.

Bankroto bylos iškėlimo metu skolininkui jau iškeltas bylas jo vardu perima likvidatorius, jeigu tokios bylos yra susijusios su:

1. turto neįtraukimu į bankrutuojančio subjekto turtą;

2. prievolių įvykdymo užtikrinimu;

3. iš bankrutuojančio subjekto turto vykdytinais įsipareigojimais.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

a) Nemokumo procesas. Skolininko kreditoriai nemokumo byloje yra asmenys, kurie nemokumo bylos iškėlimo metu turi skolininkui piniginių reikalavimų. SZ nuostatos dėl teisės balsuoti sprendžiant bankroto klausimus atitinkamai taikomos kreditorių teisei balsuoti dėl restruktūrizavimo plano.

Kreditoriai balsuoja raštu užpildydami nurodytos formos balsavimo blanką. Balsavimo blankas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip balsavimo posėdžio pradžioje ir jį turi pasirašyti bei patvirtinti įgaliotas asmuo. Jeigu iki posėdžio pradžios kreditoriai balsavimo blanko nepateikia arba pateikia balsavimo blanką, iš kurio negalima neabejotinai nustatyti, kaip jie balsavo, laikoma, kad jie balsavo prieš restruktūrizavimo planą.

Kreditoriai per posėdį pateikia savo balsus užpildytame nustatytos formos balsavimo blanke. Jeigu balsavimo teisę turintys kreditoriai šiame posėdyje nebalsuoja, laikoma, kad jie balsavo prieš restruktūrizavimo planą.

Kiekviena balsavimo teisę turinčių kreditorių grupė dėl restruktūrizavimo plano balsuoja atskirai. Bankroto procedūrų dalyvių skirstymo taisyklės atitinkamai taikomos ir kreditorių skirstymui per nemokumo procesą.

Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui, jeigu už jį balsavo dauguma visų kreditorių ir jeigu kiekvienoje grupėje kreditorių, kurie balsavo už restruktūrizavimo planą, visų reikalavimų suma ne mažiau kaip dvigubai didesnė už kreditorių, kurie balsavo prieš planą, reikalavimų sumą.

Kreditoriai, kurie turi bendrą teisę arba kurių teisės iki nemokumo pagrindų atsiradimo sudarė vieną bendrą teisę, balsuodami laikomi vienu kreditoriumi. Atitinkamai vertinami ir užtikrinimo teisių arba uzufrukto teisių turėtojai.

b) Bankroto procesas. Kreditorių komitetas. Siekdamas apsaugoti kreditorių interesus bankroto byloje, teismas gali prieš pirmąjį kreditoriams skirtą posėdį sudaryti kreditorių komitetą ir paskirti jo narius.

Kreditorių komitete turi būti atstovaujama ir didžiausius reikalavimus turintiems kreditoriams, ir kreditoriams, kurių reikalavimai yra maži. Be to, kreditorių komitete turi būti atstovaujama buvusiems skolininko darbuotojams, išskyrus atvejus, kai jie dalyvauja byloje kaip kreditoriai, reiškiantys nereikšmingus reikalavimus.

Kreditorių komiteto nariais gali būti paskirti kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), ir asmenys, kurie nėra kreditoriai, tačiau galėtų prisidėti prie komiteto darbo savo specialiosiomis žiniomis.

Kreditorių komiteto narių skaičius turi būti nelyginis ir ne didesnis kaip devyni. Jeigu kreditorių yra mažiau nei penki, visiems kreditoriams suteikiami kreditorių komiteto narių įgaliojimai.

Jeigu per parengiamąjį posėdį nustatyta pripažintų kreditorių reikalavimų vertė viršija 50 mln. HRK ir bankroto bylos iškėlimo dieną skolininkas yra sudaręs darbo sutartis su daugiau kaip 20 darbuotojų, teismas privalo leisti kreditoriams nutarti sudaryti kreditorių komitetą.

Kreditorių komitetas privalo prižiūrėti likvidatorių ir padėti jam vykdyti verslo veiklą, taip pat stebėti operacijas pagal SZ 217 straipsnį, tikrinti buhalterinę apskaitą ir kitus su verslu susijusius įrašus bei nurodyti atlikti apyvartos ir grynųjų pinigų sumos patikrą. Kreditorių komitetas gali įgalioti atskirus komiteto narius atlikti atskirus jo funkcijoms priskirtus veiksmus.

Vykdydamas savo funkcijas kreditorių komitetas visų pirma:

1. nagrinėja likvidatoriaus ataskaitas dėl bankroto bylos eigos ir dėl bankrutuojančio subjekto turto būklės;

2. tikrina apskaitos žurnalus ir visus dokumentus, kuriuos yra perėmęs likvidatorius;

3. teikia teismui skundus dėl likvidatoriaus atliktų veiksmų;

4. pritaria bankroto proceso išlaidų sąmatoms;

5. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl skolininko turto likvidavimo;

6. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl vykdomų verslo operacijų tęsimo arba dėl skolininko veiklos;

7. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl pateisinamų nuostolių, kurie buvo nustatyti turto apraše, pripažinimo.

3) Kreditorių komitetas privalo informuoti kreditorius apie bankroto bylos eigą ir apie bankrutuojančio subjekto turto būklę.

Kreditorių susirinkimas

Teismas sušaukia kreditorių susirinkimą. Teisė jame dalyvauti suteikiama visiems bankroto kreditoriams, visiems bankroto kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai, likvidatoriui ir privačiam skolininkui.

Per posėdį, kuriame teikiamos ataskaitos, arba per bet kurį vėlesnį posėdį kreditorių susirinkimas turi teisę:

1. sudaryti kreditorių komitetą, jeigu jis dar nėra sudarytas, pakeisti jo sudėtį arba jį paleisti;

2. skirti naują likvidatorių;

3. priimti sprendimą dėl skolininko veiklos tęsimo arba nutraukimo, taip pat dėl skolininko turto realizavimo būdo ir sąlygų;

4. nurodyti likvidatoriui parengti susitarimą su kreditoriais;

5. priimti visus kreditorių komiteto kompetencijai priskirtus sprendimus;

6. spręsti kitus klausimus, svarbius norint tinkamai išnagrinėti ir užbaigti bankroto bylą pagal SZ.

Kreditorių susirinkimas turi teisę pareikalauti likvidatoriaus teikti pranešimus ir ataskaitas apie susidariusią padėtį ir vykdomą veiklą. Jeigu kreditorių komitetas nesudaromas, kreditorių susirinkimas gali nurodyti atlikti likvidatoriaus valdomos apyvartos ir grynųjų pinigų sumų patikrą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Iškėlus bankroto bylą skolininko, kaip juridinio asmens, teisės baigiasi ir jos perduodamos likvidatoriui. Iškėlus bankroto bylą privataus skolininko teisės valdyti turtą, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, ir juo disponuoti perduodamos likvidatoriui.

Iškėlus bankroto bylą likvidatorius privalo nedelsdamas perimti viso bankrutuojančio subjekto turto valdymą ir administravimą.

Remdamasis nutartimi dėl priverstinio vykdymo, priimta iškeliant bankroto bylą, likvidatorius gali prašyti teismo nurodyti skolininkui perduoti turtą ir nustatyti šios nutarties priverstinio vykdymo priemones.

Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo tampa galutine, likvidatorius gali paprašyti teismo nurodyti tretiesiems asmenims, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtui priskirto turto, perduoti tokį turtą. Kartu su tokiu prašymu likvidatorius turi pateikti dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę į turtą. Teismas priima sprendimą dėl likvidatoriaus pasiūlymo išklausęs asmenis, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtą sudarančio turto.

Likvidatorius sudaro atskirų turto objektų, priskirtų bankrutuojančio subjekto turtui, sąrašą. Sprendžiant šį klausimą privatus skolininkas ir asmenys, kurie anksčiau buvo pagal įstatymą įgalioti atstovauti skolininkui, privalo bendradarbiauti su likvidatoriumi. Likvidatorius privalo surinkti iš šių asmenų būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai dėl to procesas būtų nepagrįstai vilkinamas.

Likvidatorius sudaro visų skolininko kreditorių, apie kuriuos jam žinoma iš skolininko verslo apskaitos žurnalų ir veiklos dokumentų, kitos iš skolininko gautos informacijos, pareikštų reikalavimų arba kitų šaltinių, sąrašą.

Likvidatorius sudaro sisteminę apžvalgą, kurioje nurodo ir lygina esamą bei bankroto bylos iškėlimo metu buvusį bankrutuojančio subjekto turtą, skolininko įsipareigojimus bei jų įvertinimą.

Bankrutuojančio subjekto turto aprašas, kreditorių sąrašas ir turto bei įsipareigojimų apžvalga turi būti pateikti teismo kanceliarijai ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Verslo ir mokesčių teisės aktuose numatyta skolininko pareiga vesti verslo apskaitos žurnalus ir teikti ataskaitas iškėlus bankroto bylą nepakinta. Likvidatorius privalo vykdyti šias pareigas tiek, kiek jos susijusios su bankrutuojančio subjekto turtu.

Likvidatorius privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, pateikti teismui ataskaitą apie skolininko ekonominę padėtį ir nurodyti tokios padėties priežastis – ši ataskaita skelbiama teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda) ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Po posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, likvidatorius privalo nedelsdamas realizuoti bankrutuojančio subjekto turtui priskirtą turtą, jeigu tai neprieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimui.

Likvidatorius privalo realizuoti su bankroto byla susijusį turtą pagal kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus bankroto bylą skolininko, kaip juridinio asmens, teisės baigiasi ir jos perduodamos likvidatoriui. Iškėlus bankroto bylą privataus skolininko teisės valdyti turtą, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, ir juo disponuoti perduodamos likvidatoriui.

Iškėlus bankroto bylą likvidatorius privalo nedelsdamas perimti viso bankrutuojančio subjekto turto valdymą ir administravimą.

Remdamasis nutartimi dėl priverstinio vykdymo, priimta iškeliant bankroto bylą, likvidatorius gali prašyti teismo nurodyti skolininkui perduoti turtą ir nustatyti šios nutarties priverstinio vykdymo priemones.

Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo tampa galutine, likvidatorius gali paprašyti teismo nurodyti tretiesiems asmenims, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtui priskirto turto, perduoti tokį turtą. Kartu su tokiu prašymu likvidatorius turi pateikti dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę į turtą. Teismas priima nutartį dėl likvidatoriaus pasiūlymo išklausęs asmenis, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtą sudarančio turto.

Likvidatorius sudaro atskirų turto objektų, priskirtų bankrutuojančio subjekto turtui, sąrašą. Sprendžiant šį klausimą privatus skolininkas ir asmenys, kurie anksčiau buvo pagal įstatymą įgalioti atstovauti skolininkui, privalo bendradarbiauti su likvidatoriumi. Likvidatorius privalo surinkti iš šių asmenų būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai dėl to procesas būtų nepagrįstai vilkinamas.

Likvidatorius sudaro visų skolininko kreditorių, apie kuriuos jam žinoma iš skolininko verslo apskaitos žurnalų ir veiklos dokumentų, kitos iš skolininko gautos informacijos, pareikštų reikalavimų arba kitų šaltinių, sąrašą.

Likvidatorius sudaro sisteminę apžvalgą, kurioje nurodo ir lygina esamą bei bankroto bylos iškėlimo metu buvusį bankrutuojančio subjekto turtą, skolininko įsipareigojimus bei jų įvertinimą.

Bankrutuojančio subjekto turto aprašas, kreditorių sąrašas ir turto bei įsipareigojimų apžvalga turi būti pateikti teismo kanceliarijai ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Verslo ir mokesčių teisės aktuose numatyta skolininko pareiga vesti verslo apskaitos žurnalus ir teikti ataskaitas iškėlus bankroto bylą nepakinta. Likvidatorius privalo vykdyti šias pareigas tiek, kiek jos susijusios su bankrutuojančio subjekto turtu.

Likvidatorius privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, pateikti teismui ataskaitą apie skolininko ekonominę padėtį ir nurodyti tokios padėties priežastis – ši ataskaita skelbiama teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda) ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Po posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, likvidatorius privalo nedelsdamas realizuoti bankrutuojančio subjekto turtui priskirtą turtą, jeigu tai neprieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimui.

Likvidatorius privalo realizuoti su bankroto byla susijusį turtą pagal kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

a) Nemokumo byla. Reikalavimai reiškiami Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą, prie kurios pridedamos dokumentų, iš kurių kyla reikalavimas arba kurie jį patvirtina, kopijos.

Mokesčių administracija, kuri yra Finansų ministerijos padalinys (kroat. Ministarstvo financija – Porezna uprava), gali reikšti reikalavimus, susijusius su mokesčiais, mokesčių priedais, privalomojo draudimo įmokomis, kurios pagal įstatymus turi būti atskaitomos nuo pajamų ir darbo užmokesčio, taip pat kitus reikalavimus, kuriuos ji turi teisę reikšti pagal specialiuosius teisės aktus, išskyrus reikalavimus, susijusius su darbo santykių pajamų apmokestinimu bei papildomu apmokestinimu ir įmokomis nuo apmokestinamosios vertės, taikomomis asmenims, apdraustiems pagal darbo santykius reglamentuojančias taisykles.

Nemokumo bylose skolininko darbuotojai, buvusieji darbuotojai ir Finansų ministerijos Mokesčių administracija negali reikšti reikalavimų, susijusių su darbo santykiais ir išeitinėmis išmokomis iki įstatymuose arba kolektyvinėje sutartyje nurodytos sumos, taip pat reikalavimų, susijusių su dėl darbo vietoje patirto sužalojimo arba profesinės ligos atsiradusiais nuostoliais; tokie reikalavimai nemokumo bylose nenagrinėjami. Jeigu pareiškėjas nenurodo šių reikalavimų pasiūlyme dėl nemokumo bylos iškėlimo arba nurodo juos klaidingai, skolininko darbuotojai, buvę darbuotojai ir Finansų ministerijos Mokesčių administracija turi teisę pareikšti prieštaravimą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus privalo pateikti informaciją apie savo teises, išieškojimo iš reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės pagrindą ir nurodyti skolininko turto dalį, kuria atskirai užtikrintas jų reikalavimas, taip pat nurodyti, ar jie atsisako teisės į reikalavimo patenkinimą iš užtikrinimo priemonės, ar ne.

Kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti, kad tam tikra skolininko turto dalis nebūtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus privalo pateikti informaciją apie savo teises, nurodyti pagrindą, dėl kurio tam tikras turtas neturi būti įtrauktas į bankrutuojančio subjekto turtą, taip pat skolininko turto dalį, kuriai taikoma jų teisė reikalauti neįtraukti tokio turto į bankrutuojančio subjekto turtą.

Šių dviejų kategorijų kreditoriai (kroat. razlučni vjerovnici ir izlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus, privalo išreikšti savo sutikimą arba prieštaravimą dėl atsiskaitymo iš turto, kuriuo atskirai užtikrinti jų reikalavimai, sustabdymo arba dėl turto, kurio jie turi teisę reikalauti neįtraukti į bankrutuojančio subjekto turtą, atskyrimo sustabdymo įgyvendinant restruktūrizavimo planą.

Susitarimas su kreditoriais neturi pažeisti kreditorių teisės į reikalavimų patenkinimą iš turto, kuriuo atskirai užtikrinti tokie reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tame susitarime nurodyta kitaip. Jeigu susitarime su kreditoriais aiškiai nenurodyta kitaip, jame turi būti nurodyta, kokia tokių kreditorių teisių dalis turi būti sumažinta, kuriam laikotarpiui atidedamas atsiskaitymas ir kokios kitos nemokumo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos šioms teisėms.

Jeigu kreditorius nepareiškia reikalavimo, tačiau jis yra nurodytas pasiūlyme dėl nemokumo bylos iškėlimo, laikoma, kad toks reikalavimas yra pareikštas.

Skolininkas ir administratorius (jeigu jis paskirtas) privalo išdėstyti savo požiūrį į kreditorių pareikštus reikalavimus. Tokios pastabos pateikiamos Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą, kurioje dėl kiekvieno reikalavimo nurodoma ši informacija:

1. reikalavimo numeris pareikštų reikalavimų lentelėje;

2. kreditorių identifikavimo informacija;

3. pareikšto reikalavimo suma;

4. skolininko ir administratoriaus (jeigu jis paskirtas) pareiškimas dėl reikalavimo pripažinimo arba ginčijimo;

5. ginčijama reikalavimo suma;

6. aplinkybės, patvirtinančios ginčijamo reikalavimo arba jo dalies nepagrįstumą.

Pasibaigus laikotarpiui, per kurį galima išdėstyti požiūrį į pareikštus reikalavimus, skolininkas ir administratorius (jeigu jis paskirtas) nebegali ginčyti reikalavimų, kuriuos jie yra pripažinę.

Kreditorius gali ginčyti kito kreditoriaus pareikštą reikalavimą.

Prieštaravimas dėl reikalavimo teikiamas Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą ir jame turi būti nurodyta ši informacija:

1. reikalavimą ginčijančio kreditoriaus identifikavimo informacija;

2. ginčijamo reikalavimo numeris pareikštų reikalavimų lentelėje;

3. ginčijamą reikalavimą pateikusio kreditoriaus identifikavimo informacija;

4. pareikšto reikalavimo, kuris yra ginčijamas, suma;

5. reikalavimą ginčijančio kreditoriaus pareiškimas;

6. ginčijama reikalavimo suma;

7. aplinkybės, patvirtinančios ginčijamo reikalavimo arba jo dalies nepagrįstumą.

Finansų agentūra sudaro standartinės formos pareikštų reikalavimų lentelę ir ginčijamų reikalavimų lentelę.

a) Bankroto byla. Reikalavimai reiškiami likvidatoriui užpildant du standartinės formos egzempliorius, prie kurių pridedamos dokumentų, iš kurių kyla reikalavimas arba kurie jį patvirtina, kopijos.

Likvidatorius parengia skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų visų reikalavimų iki bankroto bylos iškėlimo, kurių sumos turi būti nurodytos neatskaičius mokesčių ir juos atskaičius, sąrašą; turi būti pateikti pasirašyti du pareikštų reikalavimų egzemplioriai.

Paskesnės eilės kreditorių reikalavimai reiškiami tik specialiu teismo kvietimu. Reiškiant tokius reikalavimus turėtų būti nurodyta, kad jų tenkinimo eilė yra paskesnė, taip pat eilė, kuria kreditorius turi teisę reikalauti tenkinti jo reikalavimą.

Kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti neįtraukti tam tikro turto į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), privalo pranešti likvidatoriui apie savo teisę reikšti tokį reikalavimą ir nurodyti tokios teisės pagrindą, taip pat nurodyti turtą, kurio atžvilgiu taikoma ši teisė, arba savo teisę gauti kompensaciją už teisę reikalauti neįtraukti turto į bankrutuojančio subjekto turtą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), privalo pranešti likvidatoriui apie savo teisę į reikalavimo įvykdymą iš užtikrinimo priemonės ir nurodyti tokios teisės pagrindą, taip pat nurodyti turtą, kuriuo užtikrintas reikalavimas. Jeigu tokie kreditoriai taip pat pareiškia reikalavimą kaip bankroto kreditoriai, jie privalo nurodyti bankroto skolininko turto dalį, kuria atskirai užtikrintas jų reikalavimas, taip pat savo reikalavimo sumą, kuri, kaip numatoma, nebus atlyginta įgyvendinus tokią teisę į reikalavimo užtikrinimą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti atskirai ir kurie neinformuoja likvidatoriaus apie tokį užtikrinimą, nepraranda teisės įgyvendinti savo teisės į reikalavimo užtikrinimą. Išimtimi laikomi atvejai, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti atskirai, praranda teisę pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu ir negali reikalauti bankroto skolininko arba kreditoriaus atlyginti nuostolius arba sumokėti kitokią kompensaciją, jeigu objektas, kuriuo buvo užtikrintas reikalavimas, buvo realizuotas per bankroto procesą jiems nedalyvaujant, o teisė pasinaudoti atskiru reikalavimo užtikrinimu nebuvo įrašyta į viešąjį registrą arba likvidatorius apie ją nežinojo ir negalėjo žinoti.

Pareikštų reikalavimų sumos ir tenkinimo eilė nagrinėjamos per parengiamąjį posėdį.

Likvidatorius privalo aiškiai nurodyti, ar jis pripažįsta kiekvieną pareikštą reikalavimą, ar jį ginčija.

Likvidatoriaus, privataus skolininko arba vieno iš bankroto kreditorių ginčijami reikalavimai nagrinėjami atskirai. Teisės reikalauti neįtraukti turto į bankrutuojančio subjekto turtą ir teisės į reikalavimo užtikrinimą nenagrinėjamos.

Laikoma, kad reikalavimas pripažintas, jeigu per parengiamąjį posėdį jį pripažįsta likvidatorius ir jo neginčija bankroto kreditorius arba jeigu pareikštas prieštaravimas atmetamas. Jeigu privatus skolininkas ginčija reikalavimą, tai netrukdo jį pripažinti.

Teismas sudaro išnagrinėtų reikalavimų lentelę, kurioje prie kiekvieno pareikšto reikalavimo nurodo pripažintą reikalavimo sumą, jo tenkinimo eilę ir asmenį, kuris užginčijo reikalavimą. Į lentelę įrašomi ir privataus skolininko prieštaravimai dėl reikalavimų. Teismas informaciją apie pripažintus reikalavimus taip pat nurodo įsakomuosiuose vekseliuose ir kituose skolos dokumentuose.

Remdamasis išnagrinėtų reikalavimų lentele teismas priima nutartį, kurioje nurodo pripažintų arba ginčijamų atskirų reikalavimų sumą ir tenkinimo eilę. Šia nutartimi teismas taip pat nurodo pareikšti ieškinį dėl reikalavimų pripažinimo arba užginčijimo.

Jeigu likvidatorius ginčija reikalavimą, teismas nurodo kreditoriui pareikšti ieškinį skolininkui dėl ginčijamo reikalavimo pripažinimo.

Jeigu vienas iš bankroto kreditorių ginčija likvidatoriaus pripažintą reikalavimą, teismas nurodo tokiam kreditoriui pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reikalavimo pripažinimo. Tokioje byloje reikalavimą ginčijantis asmuo veikia skolininko vardu ir jo interesais.

Jeigu ginčijami skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų reikalavimai, ieškinys dėl ginčijamų reikalavimų pripažinimo reiškiamas pagal teisme taikomas bendrąsias procesines nuostatas ir specialiąsias darbo ginčų nagrinėjimo nuostatas.

Jeigu dėl ginčijamo reikalavimo išduotas vykdomasis raštas, teismas nurodo reikalavimą ginčijančiai šaliai pareikšti ieškinį, kad įrodytų savo prieštaravimo esmę.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Su kreditoriais atsiskaitoma pagal pinigų srauto principą. Jeigu turimo turto užtenka tik atsiskaityti iš dalies, į paskesnės eilės kreditorius neatsižvelgiama. Atsiskaitymą vykdo likvidatorius. Prieš kiekviena atsiskaitymą likvidatorius turi gauti kreditorių komiteto arba teismo (jeigu kreditorių komitetas nesudarytas) sutikimą.

Pirmąja eile tenkinami didesnio prioriteto reikalavimai apima skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų reikalavimus, kilusius iš darbo santykių iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir reiškiamus dėl visos sumos neatskaičius mokesčių, įstatymuose arba kolektyvinėje sutartyje nurodyto dydžio išeitines išmokas, taip pat reikalavimus, reiškiamus dėl žalos, kilusios susižalojus darbo vietoje arba susirgus profesine liga, atlyginimo.

Antrąja eile tenkinami didesnio prioriteto reikalavimai apima visus kitus skolininkui reiškiamus reikalavimus, išskyrus prie mažesnio prioriteto reikalavimų priskiriamus reikalavimus.

Patenkinus didesnio prioriteto reikalavimus, prie mažesnio prioriteto reikalavimų priskiriami reikalavimai tenkinami šia eile:

1. palūkanos, priskaičiuotos nuo bankroto kreditorių reikalavimų sumų nuo bankroto bylos iškėlimo;

2. atskirų kreditorių patirtos bylinėjimosi išlaidos;

3. baudos, skirtos už nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, ir su baudžiamuoju procesu susijusios išlaidos;

4. reikalavimai dėl skolininko paslaugų laisvo teikimo;

5. reikalavimai grąžinti paskolas, kuriomis būtų pakeistas bendrovės dalyvio kapitalas arba atitinkamas reikalavimas.

Neįvykdytų reikalavimų terminas sueina iškėlus bankroto bylą.

Reikalavimai, kuriems taikoma naikinamoji sąlyga, kuri įvykdoma iškėlus bankroto bylą, laikomi besąlyginiais reikalavimais tol, kol įvykdoma ši sąlyga.

Bankroto administravimo išlaidos visų pirma apmokamos ir kiti su bankrutuojančio subjekto turtu susiję įsipareigojimai visų pirma įvykdomi iš bankrutuojančio subjekto turto. Likvidatorius patenkina reikalavimus iš eilės atsižvelgdamas į tai, kada suėjo jų terminas.

Prieš pradėdamas atsiskaitymą, likvidatorius sudaro reikalavimų, kurie bus tenkinami vykdant atsiskaitymą, sąrašą (atsiskaitymo sąrašas). Skolininko esamų ir buvusių darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių ir atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinami išmokant jų sumą neatskaičius mokesčių. Sąraše turi būti nurodyta reikalavimų suma ir suma, kuri gali būti išmokėta kreditoriams iš bankrutuojančio subjekto turto.

Kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti atskirai ir kuriam skolininkas atsako asmeniškai, turėtų ne vėliau kaip per 15 dienų nuo atsiskaitymo sąrašo paskelbimo pateikti likvidatoriui įrodymų apie teisės pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu atsisakymą (ir nurodyti tokio reikalavimo sumą) arba apie tai, kad teisė į atskirą reikalavimo užtikrinimą nebuvo įgyvendinta. Jeigu jis laiku nepateikia įrodymų, dalinio atsiskaitymo atveju jo reikalavimai netenkinami.

Dalinio atsiskaitymo atveju reikalavimai su atidedamąja sąlyga tenkinami visiškai. Vykdant atsiskaitymą šiems reikalavimams patenkinti reikalinga turto dalis rezervuojama.

Per galutinį atsiskaitymą iš bankrutuojančio subjekto turto reikalavimai su atidedamąja sąlyga netenkinami, jeigu galimybė, kad numatyta sąlyga bus įvykdyta, yra tokia menka, kad atsiskaitymo metu ji nėra reikšminga. Tokiu atveju per ankstesnius atsiskaitymus tokiam reikalavimui patenkinti rezervuotos sumos įtraukiamos į turtą, iš kurio atliekamas galutinis atsiskaitymas.

Kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta vykdant dalinį atsiskaitymą ir kurie vėliau įvykdo SZ 275 ir 276 straipsniuose nurodytas sąlygas, per kitą atsiskaitymą iš likusio bankrutuojančio subjekto turto išmokama tokia pati suma, kaip ir kitiems kreditoriams. Tik tada galima toliau tenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

Galutinis atsiskaitymas pradedamas užbaigus bankrutuojančio subjekto turto realizavimą. Galutinį atsiskaitymą galima inicijuoti tik gavus teismo sutikimą.

Jeigu vykdant galutinį atsiskaitymą visų kreditorių reikalavimai gali būti visiškai patenkinti, likvidatorius perveda likusį perviršį privačiam skolininkui. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, likvidatorius perduoda kiekvienam asmeniui, kuris skolininko atžvilgiu turi reikalavimų, tokią perviršio dalį, kurią toks asmuo turėtų teisę gauti, jeigu skolininkas būtų likviduojamas ne dėl bankroto.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

a) Nemokumo procesas. Jeigu kreditoriai pritaria restruktūrizavimo planui, teismas nutartimi pripažįsta pritarimą restruktūrizavimo planui ir patvirtina susitarimą su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai:

− vienas iš kreditorių pakankamai tvirtai įrodo, kad pagal restruktūrizavimo planą jis turėtų teisę gauti mažiau nei galėtų pagrįstai tikėtis gauti tuo atveju, jeigu restruktūrizavimas nebūtų vykdomas;

− atsižvelgiant į restruktūrizavimo planą neatrodo tikėtina, kad jį įgyvendinus skolininkas galės tapti mokiu iki einamųjų metų pabaigos ir per dvejus paskesnius kalendorinius metus;

− restruktūrizavimo plane nenurodytas sumų, kurias kreditoriai gautų, jeigu jų reikalavimai nebūtų ginčijami, išmokėjimas; arba

− restruktūrizavimo plane siūloma kapitalizuoti vieno arba daugiau kreditorių reikalavimus ir skolininko dalyviai nėra priėmę nutarimo pritarti tokiai veiklai pagal Bendrovių įstatymą (kroat. Zakon o trgovačkim društvima).

Jeigu neįvykdomos susitarimo su kreditoriais patvirtinimo sąlygos, teismas priima nutartį, kurioje nurodo, kad susitarimas su kreditoriais netvirtinamas, ir sustabdo bylos nagrinėjimą.

Patvirtintas susitarimas su kreditoriais turi teisinį poveikį ir byloje nedalyvavusiems, ir joje dalyvavusiems kreditoriams, ir jų užginčyti reikalavimai vėliau pripažįstami.

Skolininkas, kuris gavo pelno iš įsipareigojimų, kurie yra nurašyti pagal patvirtintą susitarimą su kreditoriais, turi išsaugoti tokį gautą pelną iki visų iš susitarimo su kreditoriais kylančių įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos.

Jeigu kreditorius nurašo skolininko įsipareigojimą pagal patvirtintą susitarimą su kreditoriais, nurašyto įsipareigojimo suma pripažįstama kreditoriaus išlaidomis, kurios gali būti atskaitomos apskaičiuojant mokesčius.

b) Bankroto procesas. Iš karto po to, kai užbaigiamas galutinis atsiskaitymas, teismas priima nutartį užbaigti bankroto bylą, kuri pateikiama institucijai, tvarkančiai registrą, kuriame įregistruotas skolininkas. Išregistruoto iš registro skolininko, kuris yra juridinis asmuo, nebelieka, o skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, netenka individualią veiklą vykdančio prekybininko, verslininko arba savarankiškai dirbančio asmens statuso.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus bankroto procesą prieš privatų skolininką bankroto kreditoriai gali toliau neribotai siekti savo likusių reikalavimų patenkinimo.

Bankroto kreditoriai gali reikalauti priverstinai įvykdyti skolininko įsipareigojimus, remdamiesi nutartimi dėl jų reikalavimų pripažinimo, jeigu tokie reikalavimai yra pripažinti ir skolininkas jų neužginčijo per parengiamąjį posėdį. Nesėkmingai užginčytas reikalavimas prilygsta neužginčytam reikalavimui.

Likvidatoriaus arba vieno iš kreditorių siūlymu, arba veikdamas ex officio, teismas nurodo tęsti procesą, kad būtų toliau atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu po paskutinio teismo posėdžio:

1. įvykdomos atsiskaitymo su kreditoriais iš rezervuotų sumų būtinosios sąlygos;

2. iš bankrutuojančio subjekto turto išmokėtos sumos vėl įtraukiamos į bankrutuojančio subjekto turtą;

3. randama turto, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turto dalį.

Teismas nurodo tęsti procesą, kad būtų toliau atsiskaitoma su kreditoriais, nepaisydamas aplinkybės, kad byla yra užbaigta.

Teismas gali nebevykdyti paskesnio atsiskaitymo ir gali pervesti kreditoriams sumą, iš kurios galima vykdyti atsiskaitymą, arba perduoti rastą objektą privačiam skolininkui, jeigu jis mano, kad tai tikslinga atsižvelgiant į nereikšmingą sumos dydį arba į mažą objekto vertę ir į atsiskaitymo proceso tęsimo išlaidas. Teismas gali nustatyti sąlygą, pagal kurią atsiskaitymas tęsiamas tik jeigu iš anksto apmokamos tokio proceso išlaidos.

Užbaigęs vėlesnį atsiskaitymą, teismas priima nutartį užbaigti bankroto bylą.

Kai nurodoma vykdyti paskesnį atsiskaitymą, likvidatorius pagal galutinį sąrašą išdalija sumą, kuria galima laisvai disponuoti, arba sumą, gautą realizavus vėliau rastą bankrutuojančio subjekto turto dalį. Likvidatorius teismui pateikia galutinę ataskaitą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai turi būti tenkinami iš bankrutuojančio subjekto turto ir apie kurių reikalavimus likvidatorius sužino:

1. vykdydamas dalinį atsiskaitymą, kai nustatoma atsiskaityti skirta turto dalis;

2. vykdydamas galutinį atsiskaitymą, kai užbaigiamas paskutinis posėdis;

3. vykdydamas paskesnį atsiskaitymą, kai paskelbiamas tokiam atsiskaitymui skirtas sąrašas,

gali reikalauti atsiskaityti tik iš bankrutuojančio subjekto turto, likusio įvykdžius atsiskaitymą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kiekvienas kreditorius apmoka savo išlaidas, patirtas per nemokumo ir bankroto procesus, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Likvidatorius, veikdamas skolininko vardu, ir bankroto kreditoriai gali pagal SZ nuostatas ginčyti teisinius veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą, kurie trukdo vienodai atsiskaityti su bankroto kreditoriais (ir dėl to kreditoriai patiria žalos) arba pagal kuriuos vieniems kreditoriams suteikiama viršenybė prieš kitus (kreditorių privilegijavimas). Tokiems teisiniams veiksmams prilygsta neveikimas, dėl kurio skolininkas neteko teisės arba kuriuo buvo grindžiami, palaikomi arba užtikrinti jam pareikšti piniginiai reikalavimai.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui tokiu būdu ir metu, kuris atitinka kreditoriaus teisių turinį (atitinkamas atsiskaitymas), ir kurie buvo atlikti per paskutinius tris mėnesius iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo, gali būti ginčijami, jeigu jų atlikimo metu skolininkas buvo nemokus, o kreditorius apie jo nemokumą žinojo.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui pagal jo teisių turinį, gali būti ginčijami, jeigu jie buvo atlikti po pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo ir jeigu tokių veiksmų atlikimo metu kreditorius žinojo apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Laikoma, kad kreditorius žinojo apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą, jeigu jis žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, į kurias atsižvelgiant turėjo būti akivaizdu, kad skolininkas yra nemokus arba kad yra pateiktas pasiūlymas iškelti bankroto bylą.

Laikoma, kad asmenys, kurie tokių veiksmų atlikimo metu buvo užmezgę glaudžius santykius su skolininku, žinojo apie nemokumą ir apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui, kuris neturėjo teisės pareikšti reikalavimo arba neturėjo teisės pareikšti reikalavimo tokiu būdu ar tuo metu, suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui, gali būti ginčijami:

1. jeigu jie atlikti paskutinį mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą arba po tokio pasiūlymo pateikimo, arba

2. jeigu jie atlikti antrą arba trečią mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą ir skolininkas tuo metu buvo nemokus, arba

3. jeigu tokie veiksmai buvo atlikti trečią arba antrą mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą ir kreditorius veiksmų atlikimo metu žinojo, kad jie bus žalingi bankroto kreditoriams.

Laikoma, kad kreditorius žinojo, jog tokie veiksmai bus žalingi kitiems kreditoriams, jeigu toks kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, kurios turėjo akivaizdžiai rodyti, kad kreditoriai patirs žalos. Laikoma, kad asmenys, kurie tokių veiksmų atlikimo metu buvo užmezgę glaudžius santykius su skolininku, žinojo, kad bankroto kreditoriai patirs žalos.

Skolininko atlikti teisiniai veiksmai, kuriais tiesiogiai padaroma žalos bankroto kreditoriams, gali būti ginčijami:

1. jeigu jie buvo atlikti per tris mėnesius iki pasiūlymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, jeigu skolininkas tokių veiksmų atlikimo metu buvo nemokus ir jeigu kita šalis žinojo apie nemokumą, arba

2. jeigu jie buvo atlikti pateikus pasiūlymą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jeigu kitas asmuo tokių teisinių veiksmų atlikimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Visi skolininko teisiniai veiksmai, dėl kurių skolininkas praranda kurias nors teises arba negali jų įgyvendinti, taip pat veiksmai, dėl kurių gali toliau galioti arba gali būti priverstinai vykdomi skolininkui reiškiami piniginiai reikalavimai, laikomi prilygstančiais veiksmams, dėl kurių kreditoriai patiria tiesioginės žalos.

Per paskutinius dešimt metų iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau skolininko atlikti teisiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama sukelti žalos kreditoriams, gali būti ginčijami, jeigu kita šalis žinojo apie skolininko ketinimą tokių veiksmų atlikimo metu. Preziumuojama, kad kita šalis žinojo apie ketinimą, jeigu ji žinojo, kad skolininkui gresia nemokumas ir kad dėl tokių veiksmų kreditoriai patirs žalos.

Laikoma, jog kreditorius žinojo, kad skolininkui gresia nemokumas ir kad dėl tokių veiksmų kreditoriai patirs žalos, jeigu toks kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, kurios turėjo aiškiai rodyti, kad skolininkas buvo nemokus ir kad tokie veiksmai bus žalingi kreditoriams.

Skolininko ir jam artimų asmenų sudarytos atlygintinės sutartys gali būti ginčijamos, jeigu jomis kreditoriams padaroma tiesioginės žalos. Tokios sutarties negalima ginčyti, jeigu ji buvo sudaryta anksčiau nei dveji metai iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba jeigu kita šalis įrodo, kad sutarties sudarymo metu ji nežinojo apie skolininko ketinimus sukelti žalos kreditoriams.

Skolininko teisiniai veiksmai, atlikti neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą, gali būti ginčijami, išskyrus atvejus, kai jie buvo atlikti likus ketveriems metams iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo. Veiksmai, susiję su pavienėmis nereikšmingos vertės dovanomis, negali būti ginčijami.

Teisiniai veiksmai, kuriais bendrovės dalyvis pareiškia reikalavimą grąžinti skolą, panaudotą kapitalui apmokėti, arba kokį nors panašų reikalavimą, negalioja:

1. jeigu jais suteiktas užtikrinimas ir jeigu tokie veiksmai buvo atlikti per penkerius metus iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau;

2. jeigu jais užtikrintas atsiskaitymas ir jeigu tokie veiksmai buvo atlikti likus ne daugiau kaip metams iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau.

Teisiniai veiksmai, kuriais bendrovės neskelbiamajam akcininkui grąžintas visas įnašas arba jo dalis, arba kuriais visiškai arba iš dalies atsisakyta reikalauti tokio akcininko padengti jam tenkančią patirtų nuostolių dalį, gali būti ginčijami, jeigu sutartis, kuria tokie veiksmai grindžiami, buvo sudaryta paskutiniais metais prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bendrovei bankroto bylą arba vėliau. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai neskelbiamasis akcininkas pagal sutartį likviduojamas.

Kai įvykdomas atitinkamas atsiskaitymas, skolininko mokėjimai vekseliu negali būti išreikalauti iš gavėjo, jeigu pagal įstatymą dėl perleidžiamųjų priemonių, gavėjas, atsisakęs priimti mokėjimą, prarastų galimybę reikšti reikalavimą kitiems skolininkams.

Laikoma, kad veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai atsirado jų teisinis poveikis.

Jeigu tam, kad teisinis veiksmas turėtų teisinę galią, būtinas įrašas viešoje apskaitos knygoje, registre arba žurnale, laikoma, kad teisinis veiksmas atliktas tuomet, kai įvykdomos kitos išankstinės galiojimo sąlygos, skolininko valios išreiškimas padaryti tokį įrašą tampa privalomas ir kita šalis pateikia prašymą padaryti įrašą apie teisinius pokyčius. Ši nuostata taikoma ir prašymams padaryti įrašą iš anksto siekiant užtikrinti teisę į teisinius pokyčius.

Jeigu teisiniam veiksmui taikoma tam tikra sąlyga arba terminas, atsižvelgiama į jo įvykdymo momentą, o ne į sąlygos įvykdymo arba termino suėjimo momentą.

Galima ginčyti teisinius veiksmus, kuriems atlikti gautas vykdomasis raštas, ir teisinius veiksmus, atliktus per vykdymo procesą.

Jeigu skolininkas už tam tikrų veiksmų atlikimą priėmė tokios vertės atlyginimą, kokios vertės turtas tiesiogiai tapo jo turto dalis, tokius teisinius veiksmus galima ginčyti tik jeigu buvo padaryta tyčinė žala.

Likvidatorius gali skolininko vardu ginčyti skolininko teisinius veiksmus, gavęs teismo sutikimą. Atitinkamas ieškinys reiškiamas asmeniui, kurio atžvilgiu atlikti ginčijami veiksmai.

Likvidatorius gali reikšti ieškinius, kuriais ginčijami teisiniai veiksmai, pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo.

Kiekvienas bankroto kreditorius gali savo vardu ir sąskaita pareikšti ieškinį, kuriuo ginčijami teisiniai veiksmai, jeigu:

– likvidatorius nepareiškė ieškinio, kad užginčytų teisinius veiksmus, per SZ 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį, – per tris mėnesius nuo SZ 212 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos;

– likvidatorius atsiima ieškinį, kuriuo ginčijami teisiniai veiksmai – per tris mėnesius nuo galutinės nutarties, kuria patvirtintas ieškinio atsiėmimas, paskelbimo teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda);

– jis anksčiau yra paprašęs likvidatoriaus padaryti pareiškimą ir likvidatorius yra pareiškęs, kad jis nereikš ieškinių siekdamas užginčyti teisinius veiksmus, – per tris mėnesius nuo likvidatoriaus pareiškimo paskelbimo teismo elektroninėje skelbimų lentoje;

– jis anksčiau yra paprašęs likvidatoriaus padaryti pareiškimą, bet likvidatorius per tris mėnesius nėra pareiškęs, ar jis reikš ieškinį siekdamas užginčyti teisinius veiksmus, – per tris mėnesius nuo prašymo padaryti tokį pareiškimą paskelbimo.

Jeigu patenkinamas prašymas panaikinti teisinius veiksmus, užginčyti teisiniai veiksmai neturi teisinio poveikio bankrutuojančio subjekto turtui ir kita šalis privalo grąžinti visą materialinę naudą, kurią ji gavo dėl sudaryto užginčyto sandorio, kad ši būtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Pasiūlymą dėl priverstinio vykdymo remiantis sprendimu, kuriuo patenkintas ieškinys, kuriuo buvo užginčyti teisiniai veiksmai, gali pateikti likvidatorius skolininko vardu ir sąskaita arba bankrutuojančio subjekto turto sąskaita ir bankroto kreditorius savo vardu ir bankroto skolininko arba bankrutuojančio subjekto turto naudai.

Asmuo, neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą priėmęs tam tikrų įsipareigojimų įvykdymą, privalo grąžinti, ką yra gavęs, tik jeigu jis dėl to praturtėjo, išskyrus atvejus, kai jis žinojo arba turėjo žinoti, kad toks įsipareigojimų įvykdymas bus žalingas kreditoriams.

Galutinis sprendimas, priimtas dėl ieškinio, kuriuo užginčyti teisiniai veiksmai, taikomas bankroto skolininkui, bankrutuojančio subjekto turtui ir visiems bankroto kreditoriams, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip.

Jeigu teismas patenkina prašymą panaikinti teisinius veiksmus, kita šalis privalo grąžinti visą materialinę naudą, kurią ji gavo dėl užginčyto sandorio, kad ji būtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą. Kai ši nauda vėl įtraukiama į bankrutuojančio subjekto turtą, kreditoriai, kurie yra ieškovai, turi pirmumo teisę, kad jų reikalavimai būtų patenkinti iš tokios naudos proporcingai jų pripažintų reikalavimų sumai.

Skolininko teisiniai veiksmai byloje gali būti ginčijami bet kuriuo metu.

Teisinis veiksmas gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį net kitos šalies įpėdiniui arba kitam universaliam teisių perėmėjui.

Teisinis sandoris gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį kitiems kitos šalies teisių perėmėjams:

1. jeigu įgijimo metu teisių perėmėjas žinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo teisių perdavėjo turto įgijimo negaliojimas;

2. jeigu įgijimo metu teisių perėmėjas buvo užmezgęs glaudžius santykius su skolininkui, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad tuo metu jis nežinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo teisių perdavėjo turto įgijimo negaliojimas;

3. jeigu tai, kas buvo įgyta, buvo perduota teisių perėmėjui neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą.

Iškėlus bankroto bylą atlikti teisiniai veiksmai, kurie lieka galioti pagal pasitikėjimo viešaisiais registrais užtikrinimo nuostatas, gali būti ginčijami pagal nuostatas dėl teisinių veiksmų, atliktų iki bankroto bylos iškėlimo, užginčijimo.

Paskutinis naujinimas: 13/02/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (italų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Italija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylą galima inicijuoti komercinės veiklos vykdytojams (asmenims arba įmonėms), jeigu jie turi bent vieną iš šių požymių:

a) 300 000 EUR arba didesnį turtą per trejus metus iki prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo;

b) 200 000 EUR arba didesnes bendras metines pajamas kiekvienais metais iš trejų metų iki prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo;

c) 500 000 EUR arba didesnę bendrą skolą (prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo dieną, neatsižvelgiant į skolos atsiradimo datą).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

a) nemokumo bylai inicijuoti reikia, kad įmonė būtų nemoki; inicijuoti bylą gali prašyti:

– skolininkas;

– kreditorius;

– prokuroras;

b) susitarimui su kreditoriais (concordato preventivo) reikia, kad įmonei būtų kilę sunkumų (t. y. ji turi patirti finansinių sunkumų, kurie nėra tokie sunkūs, kad sukeltų nemokumą); šio susitarimo gali prašyti tik skolininkas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtą sudaro visas turtas, išskyrus šį:

1) griežtai asmeninę nuosavybę ir teises;

2) išlaikymo išmokas, darbo užmokestį, pensijas, atlyginimus ir kitas nemokių skolininkų darbo pajamas tokia apimtimi, kuri reikalinga sau ir šeimai išlaikyti;

3) pajamas iš nemokaus skolininko vaikų turto, prieinamo jam pagal teisės aktus, turtą, esantį fonduose, atskirtuose šeimos poreikiams (fondo patrimoniale), ir pajamas iš jų, išskyrus Civilinio kodekso 170 straipsnyje numatytus atvejus;

4) daiktus, kurie pagal įstatymą negali būti areštuojami.

Į nemokaus skolininko turtą taip pat įtraukiamas visas turtas, kurį nemokus skolininkas įgyja po bylos inicijavimo, tačiau neįtraukiami įsipareigojimai, prisiimti tam turtui įgyti ir išlaikyti.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo administratorius turi įgaliojimus ir pareigą valdyti turtą, jį parduoti ir paskirstyti pajamas kreditoriams.

Nemokumo administratorius gali pateikti nemokiam skolininkui klausimus informacijai atskleisti, o skolininkas gali ginčyti nemokumo administratoriaus ir teismo paskirto bankroto administratoriaus vykdomas priemones, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos buvo patvirtintos pažeidžiant įstatymą (taigi, priemonių negalima ginčyti vien siekiant paspartinti procesą).

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bet kas, turintis sumokėti pinigų sumą nemokumo administratoriui, gali šią skolą įskaityti reikalavimu (controcredito) toje pačioje byloje, tačiau tik tuo atveju, jei ir skola, ir reikalavimas atsirado prieš bylos inicijavimą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Administratorius gali nuspręsti, ar sutartys, galiojusios nemokumo proceso inicijavimo metu, bus toliau vykdomos, ar nutraukiamos.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Po nemokumo bylos inicijavimo kreditoriai teisinių veiksmų gali imtis tik tuo atveju, jeigu administratorius nesiima veiksmų, t. y. tokių veiksmų nesiima tyčia arba dėl aplaidumo.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kreditoriaus pareikštus ieškinius asmeniui, kuris vėliau paskelbiamas nemokiu, gali toliau ginti tik administratorius.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių komitetą sudaro trys arba penki kreditoriai; jis turi nemažus įgaliojimus:

– duoda leidimus sandoriams, kompromisams, ieškinių atsisakymui, trečiųjų šalių teisių pripažinimui, hipotekos atšaukimui, vertybinių popierių grąžinimui, obligacijų atsisakymui, paveldėto turto ir dovanų priėmimui ir visiems kitiems specialaus administravimo atvejams;

– kreipiasi į teismą, kad jis pakeistų administratorių;

– tvirtina likvidavimo planą;

– duoda leidimą administratoriui perimti nemokumo paskelbimo dieną galiojusias sutartis;

– dalyvauja sudarant nemokaus skolininko turto aprašą;

– vertina visus su procesu susijusius dokumentus;

– duoda leidimą administratoriui į turtą neįtraukti arba nelikviduoti vieno ar daugiau turto objektų, jeigu likvidavimas atrodo akivaizdžiai nepalankus;

– kreipiasi į teismo paskirtą bankroto administratorių, kad jis sustabdytų turto pardavimą.

Be jau minėtų aktyvių administravimo įgaliojimų, kreditorių komitetas reiškia nuomones dėl teismo paskirto administratoriaus arba teismo vykdomų priemonių, t. y.:

– leidimo apsaugotiems kreditoriams parduoti kaip užstatą turimą turtą;

– leidimo teismo paskirtam bankroto administratoriui toliau vykdyti įmonės veiklą (tolesniam veiklos vykdymui turi pritarti kreditorių komitetas);

– leidimo teismo paskirtam bankroto administratoriui nuomoti verslą (nuomai turi pritarti kreditorių komitetas).

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Administratorius (gavęs išankstinį leidimą) gali:

– toliau vykdyti įmonės veiklą;

– nuomoti verslą;

– parduoti visą turtą ir pajamas paskirstyti kreditoriams;

– nuspręsti neparduoti mažos vertės turto.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bet kuris kreditorius gali kreiptis į teismą, kad skolininkas būtų paskelbtas nemokiu. Kreditoriui nebūtina turėti vykdomojo rašto; svarbu, kad reikalavimas būtų pagrįstas dokumentiniais įrodymais.

Visi kreditoriai (taigi, įskaitant ir tuos, kurie kreipėsi dėl skolininko pripažinimo nemokiu ir to pripažinimo pasiekė) inicijavus nemokumo bylą turi prašyti užregistruoti jų reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti be teisinio atstovo.

Jų prašymuose turi būti pateikti dokumentiniai reikalavimo įrodymai, prašymai turi būti pateikiami elektroniniu būdu (naudojant sertifikuotą elektroninį paštą).

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Turto pardavimo pajamos visiems kreditoriams paskirstomos prioriteto tvarka. Teisės nuostatomis prioritetinės teisės priskiriamos daugeliui reikalavimų (hipotekoms, vertybiniams popieriams, bendriesiems arba specialiesiems pirmaeiliams reikalavimams), kuriuos galima patenkinti iš tam tikro arba viso turto.

Jeigu (kaip beveik visada būna) turto realizavimo pajamų visiems reikalavimams patenkinti neužtenka, jie paskirstomi ne proporcingai reikalavimo sumai, o Civiliniame kodekse išdėstyta prioriteto tvarka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo byla baigiama, kai:

– nėra pateikta reikalavimų;

– visi reikalavimai yra patenkinti;

– paskirstytos visos turto pardavimo pajamos;

– nustatyta, kad nėra parduotino turto ar kitų pajamų.

Kai nemokumo byla baigiama, nemokus skolininkas vėl įgyja teisę inicijuoti teisinius veiksmus ir į juos reaguoti ir gali įgyti turtą be administratoriaus žinios.

Kompromisas su kreditoriais sudaromas, kai skolininko ir kreditorių susitarimas yra patvirtintas, tačiau kai susitarime reikalaujama realizuoti turtą (concordato liquidatorio), tęsiama pardavimo procedūra, todėl procedūra baigiama tik tada, kai visas turtas yra parduotas, o pajamos yra paskirstytos kreditoriams.

Kai sudaromas kompromisas su kreditoriais, nemokus skolininkas atleidžiamas nuo visų skolų.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kai nemokumo byla užbaigiama, kreditoriai gali pareikšti skolininkui ieškinį dėl likusios skolos (t. y. skolos dalies, kurios negrąžino administratorius) išieškojimo, jeigu nebuvo įvykdyta atleidimo nuo skolų procedūra – įvykdžius šią procedūrą, kreditoriai negali pareikšti nemokiam skolininkui jokių reikalavimų.

Kai sudaromas kompromisas su kreditoriais, kreditoriai negali pareikšti skolininkui jokių reikalavimų. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditoriai gali prašyti nutraukti kompromisą; prašymas turi būti pateikiamas per vienerius metus.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš paties proceso lėšų – jos apmokamos iš turto pardavimo pajamų.

Jeigu turto nėra, administratoriaus atlyginimą ir jo patirtas išlaidas apmoka valstybė.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokaus skolininko teisinius veiksmus, atliktus iki nemokumo bylos inicijavimo, galima panaikinti, jeigu jie buvo atlikti per tam tikrą laikotarpį (per vienerius metus arba per šešis mėnesius) iki bylos inicijavimo.

Nemokaus skolininko teisiniai veiksmai, atlikti po nemokumo bylos inicijavimo, yra niekiniai.

Specialaus administravimo veiksmai, atlikti galiojant kompromisams su kreditoriais ir be teismo leidimo, yra niekiniai.

Paskutinis naujinimas: 21/07/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Kipras

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Bankrotas (gr. ptóchevsi). Nutartis dėl bankroto (gr. diátagma ptóchevsis) priimama tik dėl nemokaus fizinio asmens.

Likvidavimas (gr. ekkathárisi). Nutartis dėl likvidavimo (gr. diátagma ekkathárisis) priimama dėl bet kurio juridinio asmens. Savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi) ne teismo tvarka arba prižiūrint teismui taip pat taikomas juridiniams asmenims.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankrotas. Teisės normos dėl fizinių asmenų bankroto nustatytos Bankroto įstatyme (gr. perí Ptóchevsis Nómos, 5 skyrius), kuris per pastaruosius dvejus metus buvo iš esmės pakeistas siekiant atsižvelgti į pasikeitusią ekonominę ir socialinę padėtį.

Prašymą dėl bankroto gali pateikti kreditorius arba pats skolininkas, jeigu skolos viršija 15 000 EUR, ir jeigu yra atliktas bankroto veiksmas ir skolininkas asmeniškai buvo Kipre arba nuolat gyveno arba vykdė veiklą Kipre, arba buvo veiklą Kipre vykdančios įmonės arba bendrijos narys.

Skolininkas atlieka bankroto veiksmą (gr. práxi ptóchevsis), be kita ko, tokiais atvejais:

a) kreditorius gauna galutinį sprendimą dėl skolininko dėl bet kokios sumos, ir skolininkas jos nesumoka;

b) skolininkas pateikia deklaraciją, kad nebegali sumokėti savo skolų;

c) skolininkas pateikia prašymą dėl bankroto;

d) asmeninis skolų grąžinimo planas, kurio šalis buvo skolininkas, laikomas neįvykdytu arba panaikintu pagal Įstatymo dėl fizinių asmenų nemokumo (gr. perí Aferengyótitas Fysikón Prosópon Nómos) nuostatas.

Bendrovių likvidavimas. Bendrovė gali būti likviduojama todėl, kad negali sumokėti savo skolų arba specialiu bendrovės sprendimu dėl likvidavimo, išparduodant jos turtą ir grąžinant visas skolas ar jų dalį. Jeigu bendrovė negali apmokėti savo skolų, gali būti priimamas įsakymas dėl likvidavimo. Mokėtina skolų suma turi būti didesnė nei 5 000 EUR. Prašymą dėl likvidavimo teismui pateikia kreditorius arba akcininkai.

Savanoriškas likvidavimas

Savanoriškas likvidavimas gali būti trijų rūšių:

  • kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó pistotés). Tai yra likvidavimas neteismine tvarka, jeigu bendrovė yra nemoki ir jos valdyba nusprendžia ją likviduoti. Kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas pradedamas sušaukiant kreditorių susirinkimą, siekiant apsvarstyti specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kurį priėmė bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas;
  • narių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó méli). Tai taip pat yra likvidavimas neteismine tvarka, inicijuojamas specialiu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kai bendrovė yra moki;
  • savanoriškas likvidavimas prižiūrint teismui (gr. ekoúsia ekkathárisi ypó tin epopteía tou Dikastiríou). Kai bendrovė priima sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, teismas gali priimti nutartį, kad bendrovė turi būti likviduojama prižiūrint teismui.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankrotas. Bankrutuojančio asmens turtą sudaro visas jam bankroto bylos iškėlimo metu priklausantis arba suteiktas turtas arba turtas, kurį bankrutuojantis asmuo įsigyja arba kuris pereina jam, išskyrus turtą, kuris yra būtinas bankrutuojančio asmens ir jo šeimos išgyvenimui.

Turtas, įsigytas po bankroto bylos iškėlimo ir prieš bankroto įvykdymo patvirtinimą arba bankroto panaikinimą yra bankrutuojančio asmens turto dalis.

Likvidavimas. Likviduojamas turtas yra turtas, kuris priklausė bendrovei iki nutarties dėl likvidavimo priėmimo arba iki specialaus sprendimo dėl savanoriško likvidavimo priėmimo dienos.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankrotas. Jeigu priimama nutartis dėl bankroto, bankrutuojančio asmens turtą pradeda administruoti oficialus bankroto administratorius (gr. epísimos paralíptis). Vėliau administratoriumi (gr. diacheiristís) gali būti paskirtas bet kuris licenciją turintis nemokumo administratorius (gr. adeiodotiménos sýmvoulos aferengyótitas). Administratoriaus užduotis – parduoti bankrutuojančio asmens turtą ir paskirstyti iš jo pardavimo gautas pajamas kreditoriams. Jeigu oficialus bankroto administratorius arba nemokumo administratorius imasi vykdyti administratoriaus pareigas, bankrutuojantis asmuo išlaiko viso turimo turto nuosavybės teisę, tačiau nuo bankroto bylos iškėlimo dienos jį valdo tik administratorius.

Likvidavimas. Kai priimama nutartis dėl likvidavimo, jeigu kreditoriai nepaskiria likvidatoriaus, oficialus bankroto administratorius automatiškai tampa likvidatoriumi (gr. ekkatharistís), nebent licenciją turintis nemokumo administratorius oficialaus bankroto administratoriaus teismui pateiktu prašymu arba po kreditorių susirinkimo ir bendrovės dalininkų priimto sprendimo paskiriamas likvidatoriumi. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti iš jo gautas pajamas kreditoriams ir dalininkams. Kai oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas pradeda eiti likviduojamo juridinio asmens turto likvidatoriaus pareigas, nors bendrovė išlaiko viso savo turto nuosavybės teisę, nuo tos dienos, kai pradedama likvidavimo procedūra, turtą valdo likvidatorius, siekdamas jį parduoti.

Savanoriškas likvidavimas. Jeigu bendrovė likviduojama savanoriškai, nuo pirmosios likvidavimo procedūros dienos bendrovė nutraukia savo veiklą, išskyrus tą veiklos dalį, kuri yra būtina siekiant naudingai likviduoti bendrovę. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti pajamas kreditoriams ir dalininkams.

  • Kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas. Kreditoriai ir bendrovė atskiruose susirinkimuose paskiria nemokumo specialistą, kurį jie nori paskirti bendrovės likvidatoriumi, tačiau jeigu abu susirinkimai nesutaria, likvidatoriumi paskiriamas kreditorių paskirtas nemokumo specialistas.
  • Narių inicijuotas savanoriškas likvidavimas. Bendrovė visuotinio susirinkimo sprendimu likvidatoriumi paskiria licenciją turintį nemokumo specialistą, kuris prisiima atsakomybę už bendrovės reikalų tvarkymą ir jos turto paskirstymą. Paskyrus likvidatorių, nutrūksta direktorių įgaliojimai, išskyrus tuos įgaliojimus, kuriuos patvirtina bendrovės visuotinis susirinkimas arba likvidatorius.
  • Savanoriškas likvidavimas prižiūrint teismui. Priimdamas nutartį dėl likvidavimo prižiūrint teismui, teismas gali šioje arba kitoje nutartyje nurodyti paskirti dar vieną likvidatorių. Teismo paskirtas likvidatorius turi tokius pačius įgaliojimus, pareigas ir jo padėtis yra tokia pat kaip ir specialiu sprendimu arba kreditorių sprendimu paskirto likvidatoriaus.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankrotas. Teisės aktuose numatyta, kad gali būti remiamasi savitarpio įskaitymu, jeigu bankrutuojantis asmuo ir bet kuris kitas asmuo iki nutarties dėl bankroto priėmimo turi tarpusavio kreditų ar skolų arba kitų tarpusavio sandorių, nebent kredito suteikimo metu kitas asmuo žinojo apie bankrutuojančio asmens atliekamą bankroto veiksmą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Bankrotas. Esamos teisėtos sutartys, kurių šalis yra bankrutuojantis asmuo, lieka toliau galioti, o bankrutuojantis asmuo ir toliau lieka asmeniškai atsakingas už jų sąlygų vykdymą.

Likvidavimas. Esamos teisėtos sutartys, kurios šalis yra likviduojama bendrovė, lieka toliau galioti. Tas pats taikoma teisėtoms sutartims, kurias yra sudariusios savanoriškai likviduojamos bendrovės.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Bankrotas. Jeigu ieškinys bankrutuojančiam asmeniui pareiškiamas po nutarties dėl bankroto priėmimo, kad ieškinys būtų nagrinėjamas, būtina gauti teismo leidimą.

Likvidavimas. Jeigu ieškinys likviduojamai bendrovei pareiškiamas po nutarties dėl likvidavimo priėmimo, prieš nagrinėjant ieškinį turi būti gautas teismo leidimas.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankrotas. Ieškiniai bankrutuojančiam asmeniui, kurie jau nagrinėjami, paprastai nagrinėjami toliau, nesant reikalo prašyti teismo leidimo toliau juos nagrinėti.

Likvidavimas. Likviduojamai bendrovei iškelti jau nagrinėjami ieškiniai gali būti toliau nagrinėjami tik gavus teismo leidimą. Tokius ieškinius priklauso palaikyti tik oficialiam bankroto administratoriui arba bendrovės likvidatoriui.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Bankrotas. Siekdamas dalyvauti bankroto byloje, kreditorius turi užpildyti skolą įrodančias formas (gr. epalíthevsi chréous) ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas, kuris atlieka administratoriaus pareigas, priima sprendimą dėl to, ar priimti, ar atmesti įrodymus. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Užregistravus kreditorių įrodymus, jie gali dalyvauti oficialaus bankroto administratoriaus arba bendrovę likviduojančio nemokumo specialisto šaukiamuose susirinkimuose.

Likvidavimas. Siekdamas dalyvauti likvidavimo procedūroje, kreditorius privalo užpildyti skolos įrodymo formas ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Taikomos tos pačios procedūros kaip ir bankroto atveju, išskyrus tai, kad šiuo atveju dividendai paskirstomi pagal Bendrovių įstatymą (gr. perí Etaireión Nómos, 113 skyrius).

Tas pats taikoma savanoriškam likvidavimui, visų pirma savanoriškam kreditorių likvidavimui, jeigu kreditoriai dalyvauja tiesiogiai nuo pat procedūros pradžios, kai jų susirinkimas šaukiamas pasirinktam likvidatoriui siūlyti.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankrotas. Administratorius turi įgaliojimus ir teisę parduoti nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamas, ir veikdamas procedūros interesais. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį.

Likvidavimas. Likviduojamos bendrovės likvidatorius gali parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, atitinka procedūros interesus. Vėliau kreditoriams Bendrovių įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį. Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bankrotas. Jeigu yra priimama nutartis dėl bankroto, kreditoriai gali pateikti iki bankroto dienos arba nutarties dėl likvidavimo priėmimo dienos atsiradusios skolos įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl bankroto priėmimo, bankroto byloje nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš patį bankrutuojantį asmenį.

Likvidavimas. Priėmus nutartį dėl likvidavimo arba specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kreditoriai gali pateikti skolų, atsiradusių iki nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo dienos, įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo, per likvidavimo procedūrą nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš pačią likviduojamą bendrovę.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Bankrotas. Kai yra priimama nutartis dėl bankroto, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo raštu oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba administratorius privalo raštu per 10 dienų priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba administratoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną.

Likvidavimas. Jeigu priimama nutartis dėl likvidavimo, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui raštu pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba likvidatorius per 10 dienų privalo raštu priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba likvidatoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Bankrotas. Paskirstant bankrutuojančio asmens turtą, skolos išrikiuojamos po lygiai ir proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka sumokėti visas skolas. Reikalavimų eilė nustatoma taip:

  • faktinės administravimo išlaidos ir administratoriaus užmokestis;
  • oficialiam bankroto administratoriui mokėtini mokėjimai;
  • kreditoriaus, kuris pateikė prašymą, patirtos išlaidos;
  • skolos, kurioms teikiama pirmenybė;
  • neužtikrintos skolos.

Likvidavimas. Paskirstant likviduojamo asmens turtą, skolos išskirstomos po lygiai, proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka visoms skoloms grąžinti. Reikalavimų eilė nustatoma taip:

  • faktinės likvidavimo išlaidos ir likvidatoriaus užmokestis;
  • oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui mokėtini mokėjimai;
  • kreditoriaus, kuris yra pareiškėjas, patirtos išlaidos;
  • skolos, kurioms teikiama pirmenybė;
  • trumpalaikės skolos;
  • skolos kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankrotas. Bankrutuojantis asmuo gali pateikti oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais (gr. symvivasmós). Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame visų skolą jiems įrodžiusių kreditorių, kurių reikalavimų vertė sudaro 3/4 bankrutuojančio asmens įsipareigojimų, turi patvirtinti schemą. Jeigu kreditoriai sutinka su pasiūlymu, bankrutuojantis asmuo arba oficialus bankroto administratorius ar administratorius prašo teismo jį patvirtinti. Teismo patvirtinimas yra privalomas visiems savo reikalavimus įrodžiusiems kreditoriams. Jeigu yra laikomasi susitarimo su kreditoriais sąlygų, laikoma, kad įrodytos skolos grąžintos visos.

Bankroto procedūra visiškai užbaigiama, kai yra panaikinama nutartis dėl bankroto.

Likvidavimas. Likvidavimo procedūra visiškai užbaigiama po galutinio likvidavimo arba panaikinus nutartį dėl likvidavimo.

Savanoriško likvidavimo procedūra užbaigiama, o likviduojama bendrovė galutinai likviduojama praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai oficialiam bankroto administratoriui pateikiamos bendrovės galutinės finansinės ataskaitos, kurios parengiamos užbaigus likvidavimą ir paskirsčius bendrovės turtą.

Tačiau, jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Bankrotas. Jeigu nutartis dėl bankroto panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, tokie kreditoriai turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.

Likvidavimas. Jeigu nutartis dėl likvidavimo panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, jie turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.

Jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankrotas. Nutarties dėl bankroto priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Per bankroto procedūrą patirtos išlaidos apmokamos iš bankrutuojančio asmens turto.

Likvidavimas. Nutarties dėl likvidavimo priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.

Dokumentų, susijusių su savanoriško likvidavimo procedūra, pateikimo ir registravimo išlaidos iš viso sudaro apie 440 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Bankrotas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos bankroto procedūrai, leidžia administratoriui kreiptis į teismą ir prašyti išieškoti iš turto kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:

Α. Nesąžiningas perdavimas (gr. dólia metavívasi):

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.

Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.

Β. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas (gr. dólia protímisi):

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.

Likvidavimas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos likvidavimo procedūrai, gali leisti likvidatoriui kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti turtą kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:

Α. Nesąžiningas perdavimas:

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.

Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.

B. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas:

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.

Paskutinis naujinimas: 07/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Latvija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo įstatymas, kuriuo apibrėžiamos nemokumo procedūros Latvijoje, taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems gali būti iškelta šiame įstatyme nustatyta nemokumo byla.

Nemokumo įstatyme nustatytos trijų rūšių nemokumo procedūros: teisinės apsaugos procesas (reorganizavimo procedūra), juridinio asmens nemokumo byla ir fizinio asmens nemokumo byla.

Pažymėtina, kad Nemokumo įstatymas netaikomas kredito įstaigų nemokumo procedūroms, kurias reglamentuoja Kredito įstaigų įstatymas.

Teisinės apsaugos procesas (įskaitant neteisminį teisinės apsaugos procesą (įmonės perėmimą nemokumo atveju)) – skolos restruktūrizavimo procedūra, kuri gali būti taikoma tik juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad teisinės apsaugos procesas netaikomas tam tikriems finansų ir kapitalo rinkų dalyviams, pavyzdžiui, draudimo, draudimo brokerių ir investavimo brokerių bendrovėms, privatiems pensijų fondams ir kt.

Juridinio asmens nemokumo byla – skolininko (juridinio asmens) likvidavimo procedūra, taikoma juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir individualiems verslininkams. Ūkinė bendrija neturi juridinio asmens statuso, tačiau gali įgyti teises ir prisiimti įsipareigojimus. Individualaus verslininko statusą turintis fizinis asmuo gali sudaryti komercinius sandorius (naudodamas individualaus verslininko pavadinimą) ir kitus ekonominius sandorius kaip fizinis asmuo. Šiuo metu individualaus verslininko statusą turinčiam asmeniui pirmiausia iškeliama juridinio asmens nemokumo byla, o po jos asmuo gali pateikti prašymą iškelti fizinio asmens nemokumo bylą dėl likusių įsipareigojimų. Individualiems verslininkams skirtas sprendimas taip pat taikomas žemės ūkio ir žuvininkystės įmonėms.

Fizinio asmens nemokumo byla taikoma fiziniams asmenims, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus ir vartotojus, o ja siekiama padėti sumažinti skolininkų skolą ir atkurti mokumą. Fizinio asmens nemokumo byla gali būti iškelta visiems fiziniams asmenims, kurie pastaruosius šešis mėnesius mokėjo mokesčius Latvijoje.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Teisinės apsaugos procesas

Pagal Nemokumo įstatymą prašymą pradėti teisinės apsaugos procesą skolininkas gali pateikti tik iškilus arba, kaip numatoma, iškilsiant finansiniams sunkumams. Nemokumo įstatyme neapibrėžiami konkretūs rodikliai, kuriems esant skolininkas įgytų teisę prašyti pradėti teisinės apsaugos procesą. Iškilus finansiniams sunkumams, skolininkas turi įvertinti, ar esant tokio masto finansiniams sunkumams įmanoma pasiekti neteisminį susitarimą su kreditoriais, ar reikia kreiptis dėl teisinės apsaugos proceso, kad būtų galima restruktūrizuoti savo įsipareigojimus taikant teisminę apsaugą.

Teikiant prašymą pradėti teisinės apsaugos procesą reikia sumokėti 145 EUR žyminį mokestį.

Juridinio asmens nemokumo byla

Nemokumo įstatyme nustatytais atvejais ir skolininkas, ir skolininko kreditoriai (įskaitant skolininko darbuotojus) gali prašyti iškelti juridinio asmens nemokumo bylą. Be to, prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą gali pateikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2015/848 37 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo.

Nemokumo įstatyme nustatyti atvejai, kuriais skolininkas privalo nedelsdamas pateikti prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą. Nepateikus prašymo iškelti nemokumo bylą skolininkui tenka administracinė atsakomybė. Skolininkas privalo pateikti prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą šiais atvejais:

  • skolininkas nesumokėjo skolos, kurios mokėjimo terminas suėjo daugiau nei prieš du mėnesius, ir su kreditoriais nesusitarė dėl skolos mokėjimo pratęsimo arba nebuvo pradėtas teisinės apsaugos procesas (pabrėžtina, kad teisinės apsaugos proceso inicijavimas nėra būtina sąlyga prašymui dėl juridinio asmens nemokumo bylos pateikti; šia nuostata skolininkas atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės tik jei bandė išspręsti savo finansinius sunkumus, kai jų atsirado, tačiau tapo nemokus);
  • remiantis pagal likvidavimo procedūrą pateikta pradine finansine ataskaita, skolininkas neturi pakankamai turto, kad patenkintų visus pagrįstus kreditorių reikalavimus, arba tokia padėtis nustatoma likvidavimo procedūros metu;
  • skolininkas nebegali laikytis teisinės apsaugos proceso priemonių plano.

Kreditorius turi teisę pateikti prašymą iškelti nemokumo bylą, jeigu:

  • teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko nebuvo galima įvykdyti taikant vykdymo priemones;
  • skolininkas (ribotos atsakomybės bendrovė arba akcinė bendrovė) nesumokėjo pagrindinės skolos, kuri siekia 4 268 EUR, o kreditorius jam pranešė apie savo ketinimą pateikti prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą;
  • skolininkas (juridinis asmuo, išskyrus ribotos atsakomybės bendrovę arba akcinę bendrovę) nesumokėjo pagrindinės skolos, kuri siekia 2 134 EUR, o kreditorius jam pranešė apie savo ketinimą pateikti prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą;
  • skolininkas nesumokėjo darbuotojui viso darbo užmokesčio, kompensacijos už žalą, patirtą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, arba nesumokėjo privalomų socialinio draudimo įmokų per du mėnesius nuo nustatytos mokėjimo dienos (jeigu mokėjimo diena nėra nustatyta darbo sutartyje, mokėjimo diena laikoma pirma paskesnio mėnesio darbo diena). Tokiu atveju nesumokėta suma nėra svarbi.

Teismas paskelbia, kad pradeda juridinio asmens nemokumo bylą, jeigu prašymo nagrinėjimo dieną nustato, kad prašyme nurodytas požymis egzistuoja.

Pažymėtina, kad pateikdami prašymą iškelti nemokumo bylą ir skolininkas, ir kreditorius privalo sumokėti žyminį mokestį, t. y. veiklos mokestį už prašymo nagrinėjimą teisme. Skolininkui taikomas 70 EUR mokestis, kreditoriui – 355 EUR. Be to, prieš pateikdami prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą, ir skolininkas, ir kreditorius privalo sumokėti dviejų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių Latvijoje dydžio užstatą.

Fizinio asmens nemokumo byla

Skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, gali būti iškelta fizinio asmens nemokumo byla, jeigu yra bent vienas iš šių fizinio asmens nemokumo požymių:

  1. asmuo negali sumokėti savo skolų, kurių grąžinimo terminas suėjo, o bendra skolos suma viršija 5 000 EUR;
  2. dėl akivaizdžių aplinkybių asmuo negalės sumokėti skolų, kurių terminas sueina per metus, o bendra skolos suma viršija 10 000 EUR;
  3. asmuo negali sumokėti skolų, iš kurių bent viena yra pagrįsta neįvykdytais papildomais arba bendrais skolininko ir skolininko sutuoktinio, giminaičio arba svainystės ryšiais susijusio asmens iki antros eilės įsipareigojimais, jei bendra skolos suma viršija 5 000 EUR.

Prašymą iškelti fizinio asmens nemokumo bylą gali pateikti tik skolininkas; kreditoriai pateikti tokio prašymo neturi teisės.

Prašymui iškelti fizinio asmens nemokumo bylą taip pat taikomas 70 EUR žyminis mokestis ir dviejų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Teisinės apsaugos procesas

Nemokaus subjekto turtas, kuriam taikomas teisinės apsaugos procesas, yra visas skolininko turtas, o skolininkas išlaiko visas teises juo disponuoti. Pagal Nemokumo įstatymą vienas iš teisinės apsaugos procese taikomų metodų yra kilnojamojo ar nekilnojamojo turto perleidimas arba daiktinių teisių suvaržymas, siekiant pratęsti kreditorių reikalavimų įvykdymo arba kreditorių reikalavimų patenkinimo terminą. Atitinkamo metodo tinkamumas ir įgyvendinimo tvarka turi būti nustatyti teisinės apsaugos proceso priemonių plane.

Juridinio asmens nemokumo byla

Paskelbus juridinio asmens nemokumo bylą, skolininkas netenka teisės disponuoti savo turtu, taip pat savo kontroliuojamoms ar turimoms trečiosioms šalims priklausančiu turtu, o šios teisės perduodamos administratoriui.

Pagal Nemokumo įstatymą nemokaus subjekto turtą sudaro:

  1. skolininko nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas, įskaitant pinigus;
  2. pinigai, gauti realizuojant skolininko turtą;
  3. turtas, išieškotas nemokumo byloje (pvz., lėšos, susigrąžintos remiantis reikalavimais trečiosioms šalims, taip pat lėšos, gautos iš juridinio asmens valdymo organų narių, remiantis jų atsakomybe už padarytą žalą);
  4. pajamos iš skolininko turto, gautos vykstant juridinio asmens nemokumo bylai;
  5. kitas turtas, teisėtai įgytas vykstant juridinio asmens nemokumo bylai.

Vykstant juridinio asmens nemokumo bylai, visas skolininko turtas parduodamas, o iš pajamų padengiamos juridinio asmens nemokumo bylos išlaidos ir patenkinami kreditorių reikalavimai. Už skolininko turto pardavimą pagal turto pardavimo planą atsakingas nemokumo bylos administratorius (toliau – administratorius). Administratorius turi užtikrinti, kad skolininko turtas būtų parduotas už didžiausią galimą kainą, siekiant kuo geriau patenkinti kreditorių reikalavimus.

Fizinio asmens nemokumo byla

Paskelbus fizinio asmens nemokumo bylą, skolininkas netenka teisės disponuoti savo turtu, taip pat savo kontroliuojamoms ar turimoms trečiosioms šalims priklausančiu turtu (išskyrus turtą, kuriam vykdymas netaikomas), o šios teisės perduodamos administratoriui. Vykstant fizinio asmens nemokumo bylai, visas skolininko turtas parduodamas, o iš pajamų padengiamos tiesioginės fizinio asmens nemokumo bylos išlaidos ir patenkinami kreditorių reikalavimai.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Teisinės apsaugos procesas

Skolininkas. Paskelbus teisinės apsaugos proceso įgyvendinimą, skolininkas toliau kontroliuoja savo įmonę ir valdo savo turtą ir savo kontroliuojamą ar turimą turtą pagal su kreditoriais sutartą ir teismo patvirtintą teisinės apsaugos proceso priemonių planą. Be to, skolininkui taikomos tam tikros prievolės ir apribojimai, siekiant užtikrinti teisinės apsaugos proceso teisėtumą ir teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūno (toliau – priežiūros pareigūnas) ir kreditorių vykdomą priemonių plano įgyvendinimo kontrolę.

Pagrindinė skolininko prievolė – laikytis teisinės apsaugos proceso priemonių plano. Skolininkas taip pat turi šias prievoles:

  1. padengti teisinės apsaugos proceso išlaidas;
  2. bent kartą per mėnesį priežiūros pareigūnui raštu teikti teisinės apsaugos proceso priemonių plano įgyvendinimo ataskaitas;
  3. priežiūros pareigūno prašymu nedelsiant raštu pateikti visą informaciją apie teisinės apsaugos proceso priemonių plano įgyvendinimą ir suteikti galimybę asmeniškai patikrinti skolininko ekonominę veiklą ir dokumentus;
  4. nedelsiant pranešti priežiūros pareigūnui apie visas aplinkybes, kurios gali sutrukdyti skolininkui įgyvendinti teisinės apsaugos proceso priemonių planą ir kt.

Kalbant apie apribojimus, pažymėtina, kad vykstant teisinės apsaugos procesui skolininkui draudžiama:

  1. sudaryti sandorius arba vykdyti veiklą, kurie gali pabloginti jo finansinę padėtį arba pakenkti bendrai visų kreditorių interesams;
  2. teikti paskolas (kreditus), išskyrus atvejus, kai paskolų (kreditų) teikimas yra pagrindinė skolininko veikla ir tai atsispindi teisinės apsaugos proceso priemonių plane;
  3. teikti garantijas, dovanas ar aukas, premijas ar kitokį papildomą materialinį atlygį skolininko valdybos ar tarybos nariams.

Priežiūros pareigūnas. Skolininkui parengus teisinės apsaugos proceso priemonių planą, teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūnas pateikia savo nuomonę apie planą ir jo atitikties įstatymams vertinimą. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar planu galima pasiekti teisės aktuose nustatytą teisinės apsaugos proceso tikslą. Teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūno nuomonė pateikiama teismui kartu su teisinės apsaugos proceso priemonių planu. Paskelbus teisinės apsaugos proceso įgyvendinimą, teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūnas tampa atsakingas už teisinės apsaugos proceso priemonių plano įgyvendinimo priežiūrą, kreditorių informavimą ir stebėseną, kaip skolininkas laikosi Nemokumo įstatyme nustatytų apribojimų.

Vykstant teisinės apsaugos procesui, priežiūros pareigūnas privalo tvarkyti su procesu susijusius dokumentus Elektroninėje nemokumo apskaitos sistemoje (toliau – sistema).

Juridinio asmens nemokumo byla

Skolininkas. Paskelbus nemokumo bylą, skolininkas netenka visų nuostatuose, skolininko įstatuose ar sutartyse apibrėžtų valdymo organų teisių, o šios teisės perduodamos administratoriui. Administratorius paskiria skolininko atstovą, kuris privalo dalyvauti nemokumo byloje. Paprastai skolininko atstovu (-ais) skiriamas (-i) vienas (arba keli) skolininko vykdomojo organo narys (-iai). Iškart po to, kai paskelbiama juridinio asmens nemokumo byla, skolininko atstovas turi administratoriui perduoti visą skolininko turtą ir su organizacija, darbuotojais ir apskaita susijusius dokumentus pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Skolininko atstovas turi parengti perduotino skolininko turto ir dokumentų sąrašą, o atliekant perdavimą dokumentai turi būti tvarkomi laikantis apskaitos tvarkymo taisyklių. Vykstant nemokumo bylai, skolininko atstovas turi administratoriui pateikti jo prašomą informaciją ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose.

Administratorius. Administratoriui suteikiamos visos nuostatuose, skolininko įstatuose ar sutartyse apibrėžtos valdymo organų teisės, prievolės ir atsakomybė.

Administratorius gali, inter alia, priimti sprendimą tęsti dalį skolininko verslo veiklos arba visą jo verslo veiklą, jeigu ją tęsti yra ekonomiškai pagrįsta, taip pat atsako už einamųjų mokesčių mokėjimą ir gali likviduoti skolininko patronuojamąsias įmones.

Administratorius taip pat vykdo veiklą, susijusią su nemokumo procedūros įgyvendinimu: apibendrina ir peržiūri kreditorių reikalavimus ir dėl jų priima sprendimus; nustato skolininko turtą ir imasi veiksmų skolininko turtui išieškoti (be kita ko, juridinio asmens valdymo organų nariams ir kapitalo bendrovės nariams (akcininkams) teikia reikalavimus atlyginti padarytą žalą); parduoda skolininko turtą ir patenkina kreditorių reikalavimus pagal Nemokumo įstatymą; vertina iki nemokumo bylos sudarytus sandorius; vykdo kitą bylos tikslais būtiną veiklą, pavyzdžiui, pateikia skolininko dokumentus valstybės archyvui.

Vykstant juridinio asmens nemokumo bylai, administratorius yra atsakingas už jos įrašų saugojimą sistemoje.

Užbaigus juridinio asmens nemokumo bylą, administratorius atlieka visus įstatyme numatytus veiksmus, kad išbrauktų skolininką iš viešojo registro, kuriame jis buvo įregistruotas, pavyzdžiui, išbrauktų skolininką (komercinės veiklos vykdytoją) iš prekybos registro.

Fizinio asmens nemokumo byla

Skolininkas. Paskelbus fizinio asmens nemokumo bylą, skolininkas netenka teisės disponuoti savo turtu, taip pat savo kontroliuojamoms ar turimoms trečiosioms šalims priklausančiu turtu (išskyrus turtą, kuriam vykdymas netaikomas), o šios teisės perduodamos administratoriui. Paskelbus fizinio asmens nemokumo bylą, skolininkui draudžiama vykdyti veiklą, dėl kurios gali būti padaryta žala kreditoriams. Skolininkas turi pateikti administratoriui visą nemokumo bylai reikalingą informaciją.

Vykstant bankroto procedūrai visas skolininkui priklausantis turtas parduodamas, o iš pardavus gautų pajamų patenkinami kreditorių reikalavimai pagal Nemokumo įstatymą.

Vykstant įsipareigojimų vykdymo procedūrai, skolininkas turi gauti tiek pajamų, kiek gali, ir pagal įsipareigojimų vykdymo planą pervesti dalį savo nuolatinių pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Administratorius.

Jeigu skolininkas turi pinigų ar turto, kurį vykstant bankroto procedūrai tikimasi parduoti, administratorius atitinkamos nemokumo bylos tikslais jo vardu atidaro sąskaitą kredito įstaigoje. Panašiai kaip ir juridinio asmens nemokumo byloje, administratorius privalo imtis nemokumo byloje būtinų veiksmų: apibendrinti ir peržiūrėti kreditorių reikalavimus ir dėl jų priimti sprendimus; nustatyti skolininko turtą ir imtis veiksmų skolininko turtui išieškoti (be kita ko, teikti reikalavimus pripažinti skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, jeigu nustatoma, kad skolininkas veikė nesąžiningai); parduoti skolininko turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus pagal Nemokumo įstatymą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Teisinės apsaugos procesas

Teisinės apsaugos procese įskaitymas leidžiamas, jeigu skolininko reikalavimas kreditoriui atsirado bent prieš tris mėnesius iki teismo sprendimo pradėti teisinės apsaugos procesą.

Juridinio asmens nemokumo byla

Juridinio asmens nemokumo byloje įskaitymas leidžiamas, jeigu abipusiai skolininko ir kreditoriaus reikalavimai atsirado bent prieš šešis mėnesius iki juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo.

Fizinio asmens nemokumo byla

Konkrečių taisyklių dėl įskaitymo fizinio asmens nemokumo byloje nėra, todėl pagal Nemokumo įstatymą šiuo atveju taikomos nuostatos dėl juridinio asmens nemokumo bylų, t. y. įskaitymas leidžiamas, jeigu abipusiai skolininko ir kreditoriaus reikalavimai atsirado bent prieš šešis mėnesius iki fizinio asmens nemokumo bylos paskelbimo.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Teisinės apsaugos procesas

Atsižvelgiant į tai, kad pradėjus teisinės apsaugos procesą skolininkas toliau kontroliuoja savo įmonę, t. y. valdo savo turtą ir savo turimą ar kontroliuojamą turtą, jis gali tęsti prieš pradedant teisinės apsaugos procesą sudarytas sutartis. Nuomonę, ar sutartis tęsti naudinga, pateikia kreditoriai, peržiūrėdami teisinės apsaugos proceso priemonių planą, teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūnas, rengdamas ataskaitą, ir teismas, tvirtindamas teisinės apsaugos proceso priemonių planą. Išlaidos pagal tokias sutartis turi būti patvirtintos teisinės apsaugos proceso priemonių plane.

Juridinio asmens nemokumo byla

Jeigu juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dieną skolininko sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta arba buvo įvykdyta iš dalies, administratorius gali prašyti, kad kita sutarties šalis įvykdytų sutartį arba vienašališkai atsisakytų sutarties. Administratorius gali vykdyti sutartį, jeigu dėl to nesumažėja skolininko turtas.

Jeigu administratorius vienašališkai atsisako sutarties, kita sutarties šalis gali pateikti reikalavimą kaip kreditorė.

Tolesnis sutarčių, kurios nebuvo nutrauktos įstatymo nustatytais atvejais, vykdymas ir sutarčių su trečiosiomis šalimis, kurias vykstant juridinio asmens nemokumo bylai skolininko vardu pasirašė administratorius, vykdymas finansuojamas iš skolininko lėšų.

Jeigu skolininkas yra draudimo bendrovė, administratorius, atsižvelgdamas į draudėjų interesus, įvertina būtinybę perduoti, nutraukti ar tęsti esamas draudimo sutartis ir imasi visų reikiamų teisinių veiksmų esamoms draudimo sutartims perduoti, nutraukti ar tęsti.

Skolininko pavedimas įgaliotajam atstovui (taip pat įgaliotiniam ir prekybos agentui) dėl skolininko turto, į kurį nukreipti kreditorių reikalavimai, nuo juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos netenka galios.

Paskelbus skolininko nemokumo bylą, administratorius gali nutraukti darbo sutartį su skolininko darbuotoju.

Fizinio asmens nemokumo byla

Nemokumo įstatyme nenustatyta konkrečių nuostatų dėl skolininko pasirašytų sutarčių peržiūros ar nutraukimo, todėl pagal Nemokumo įstatymą šiuo atveju taikomos juridinio asmens nemokumo bylų nuostatos, t. y. administratorius turi teisę peržiūrėti prieš paskelbiant fizinio asmens nemokumo bylą skolininko pasirašytas sutartis ir jų atsisakyti. Ši praktika taip pat įtvirtinta teismų praktikoje. Paskelbus nemokumo bylą, administratorius tampa atsakingas už asmens turto tvarkymą, siekdamas išspręsti su prievolių vykdymu susijusius klausimus ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Tai taip pat reiškia, kad nemokus skolininkas praranda teisę veikti kaip šalis teisme nagrinėjant su turtu susijusius reikalavimus, o šią teisę prisiima administratorius kaip skolininko teisinis atstovas.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nepriklausomai nuo nemokumo procedūros, Nemokumo įstatyme nustatytas savivalės draudimo principas, t. y. individualia kreditoriaus ir skolininko veikla negali būti kenkiama bendrai visų kreditorių interesams.

Teisinės apsaugos procesas

Įgaliotasis antstolis sustabdo teismo sprendimo vykdymo procedūras, jeigu skolininko atžvilgiu pradedamas teisinės apsaugos procesas arba neteisminio teisinės apsaugos proceso atveju priimamas sprendimas pradėti teisinės apsaugos procesą. Jeigu pradedant procesą lėšos jau buvo išieškotos ėmusis vykdymo veiksmų, įgaliotasis antstolis išskaičiuoja vykdymo išlaidas ir patenkina išieškotojo reikalavimą. Teismo sprendimo vykdymo procedūros sustabdomos visam teisinės apsaugos proceso laikotarpiui iki jo pabaigos, išskyrus atvejus, kai įkeistas turtas nėra būtinas teisinės apsaugos procesui įgyvendinti, todėl nėra įtraukiamas į teisinės apsaugos proceso priemonių planą, arba teismas leidžia užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui parduoti įkeistą turtą.

Juridinio asmens nemokumo byla

Jeigu teismo sprendimo vykdymo procedūros pradedamos prieš paskelbiant juridinio asmens nemokumo bylą, jos turi būti užbaigtos Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Konkrečiau, įgaliotasis antstolis užbaigia vykdomą turto pardavimą, jeigu pardavimas jau buvo paskelbtas arba turtas buvo perduotas parduoti prekybos bendrovei. Administratorius gali prašyti atšaukti paskelbtus aukcionus, kad turtą būtų galima parduoti kaip turto vienetų rinkinio dalį. Įgaliotasis antstolis iš gautos sumos išskaičiuoja teismo sprendimo vykdymo išlaidas, o likusią sumą perveda administratoriui, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus interesus. Įgaliotasis antstolis praneša turto turėtojui apie prievolę administratoriui perduoti turtą, kurio pardavimas dar nepradėtas.

Fizinio asmens nemokumo byla

Paskelbus fizinio asmens nemokumo bylą, kreditoriui draudžiama individualiai vykdyti bet kokią veiklą, dėl kurios gali būti padaryta žala kitiems kreditoriams. Dėl tokios veiklos atsirandančios kreditoriaus arba trečiosios šalies turtinės teisės laikomos negaliojančiomis.

Jeigu skolininkui paskelbiama fizinio asmens nemokumo byla, įgaliotasis antstolis sustabdo teismo sprendimo vykdymo procedūras. Įgaliotasis antstolis gali užbaigti vykdomą turto pardavimą tik jei pardavimas jau buvo paskelbtas arba turtas buvo perduotas parduoti prekybos bendrovei, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens turto pardavimo plane numatyta atidėti būsto pardavimą pagal Nemokumo įstatymo 148 straipsnį. Įgaliotasis antstolis iš gautos sumos išskaičiuoja teismo sprendimo vykdymo išlaidas, o likusią sumą perveda administratoriui, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus interesus.

Tuo pat metu reikalavimų, kurių patenkinimas nesusijęs su skolininko turto ar pinigų išieškojimu, vykdymo procedūros nestabdomos.

Jeigu fizinio asmens nemokumo byla užbaigiama nepanaikinus įsipareigojimų, likusios sumos išieškojimo procedūros atnaujinamos.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Teisinės apsaugos procesas

Pagal Nemokumo įstatymą tai, kad pradedamas teisinės apsaugos procesas, neturi įtakos teismo procesui, kurio viena iš šalių yra skolininkas.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nemokumo bylos, teisinės apsaugos procesai neapima reikalavimų pripažinimo procedūrų. Vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai priimdamas sprendimą dėl reikalavimo tinkamumo skolininkas galėtų nepagrįstai neįtraukti kreditoriaus tarp asmenų, kurie turi pritarti teisinės apsaugos proceso priemonių planui. Be to, kreditoriaus teismui pareikštas reikalavimas išieškoti skolą nesuteikia teisinio pagrindo nepaisyti kreditoriaus interesų teisinės apsaugos procese. Todėl teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad jeigu skolininko įsipareigojimai atsispindi skolininko sąskaitose, o teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūnas nenustatė, kad reikalavimas prima facie netikras, reikalavimas turi būti įtrauktas į teisinės apsaugos proceso priemonių planą kaip kreditorių reikalavimas, net jei skolininkas ir kreditorius dalyvauja teismo procese.

Taip pat pažymėtina, jog teismui nustačius, kad teisinės apsaugos proceso priemonių plane yra įsipareigojimų, dėl kurių vyksta ginčas dėl teisių, o įsipareigojimų suma turi didelę įtaką pritarimo priemonių planui procesui, teismas nesiima tolesnių veiksmų dėl prašymo pradėti teisinės apsaugos procesą.

Juridinio asmens nemokumo byla

Teismo sprendimas, kuriuo paskelbiama juridinio asmens nemokumo byla, yra pagrindas sustabdyti prieš skolininką pradėtą su turtu susijusį teismo procesą. Paskelbus juridinio asmens nemokumo bylą, kreditoriai gali pateikti savo reikalavimus administratoriui Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

Be to, teismo sprendimas, kuriuo paskelbiama juridinio asmens nemokumo byla, yra pagrindas panaikinti reikalavimų užtikrinimo priemonę Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

Fizinio asmens nemokumo byla

Teismo sprendimas, kuriuo paskelbiama fizinio asmens nemokumo byla, yra pagrindas sustabdyti prieš skolininką pradėtą teismo procesą ir panaikinti reikalavimų užtikrinimo priemonę Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Paskelbus fizinio asmens nemokumo bylą, kreditoriai gali pateikti savo reikalavimus administratoriui Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Siekiant nemokumo bylos tikslo svarbu, kad kreditoriai aktyviai dalyvautų byloje. Nemokumo įstatyme įtvirtintas kreditorių lygybės principas: kreditoriai turi lygias galimybes dalyvauti byloje ir užsitikrinti, kad jų reikalavimai būtų patenkinti atsižvelgiant į įsipareigojimus, nustatytus tarp jų ir skolininko prieš iškeliant bylą.

Teisinės apsaugos procesas

Skolininkas nusiunčia teisinės apsaugos proceso priemonių planą visiems kreditoriams ir juos paragina pritarti planui nustatydamas pritarimo pareiškimo terminą. Kreditorius turi teisę per penkias dienas nuo plano gavimo dienos skolininkui raštu pareikšti prieštaravimą dėl teisinės apsaugos proceso priemonių plano. Jeigu mano, kad prieštaravimai pagrįsti, skolininkas atitinkamai pakeičia teisinės apsaugos proceso priemonių planą. Teisinės apsaugos proceso įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria dauguma kreditorių. Kreditoriai turi teisę priežiūros pareigūno prašyti ir iš jo gauti informacijos apie teisinės apsaugos proceso eigą ir plano įgyvendinimą, taip pat teikti skundus. Kreditorius taip pat gali prašyti teismo užbaigti teisinės apsaugos procesą, jeigu skolininkas nesilaiko teismo patvirtinto plano.

Juridinio asmens nemokumo byla

Kreditorius taip pat gali inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą pateikdamas teismui prašymą. Be to, kreditoriai turi teisę pateikti kreditorių reikalavimus Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Patikrinęs, ar kreditorių reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, administratorius priima sprendimą pripažinti, atmesti arba iš dalies pripažinti reikalavimą. Kreditorius gali per mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos pateikti teismui apeliacinį skundą dėl administratoriaus sprendimo arba per mėnesį nuo administratoriaus sprendimo gavimo dienos pateikti teismui prašymą išnagrinėti ginčą dėl teisių. Kreditorius turi teisę peržiūrėti kreditorių reikalavimų registrą. Nuo aštuntos dienos po kreditorių reikalavimų pateikimo termino pabaigos kiekvienas kreditorius turi teisę peržiūrėti visų kreditorių pateiktus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Administratorius informaciją kreditoriams teikia Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu kreditoriai prieštarauja dėl atitinkamos informacijos, jie privalo apie tai pranešti administratoriui. Jeigu į prieštaravimus neatsižvelgiama, administratorius kreditoriui turi pateikti argumentuotą atsakymą. Jeigu kreditoriai nesutinka su paskelbtu administratoriaus sprendimu, jie turi teisę ginčyti administratoriaus veiksmus, kreiptis į teismą reikalaudami atlyginti administratoriaus padarytą žalą arba pasiūlyti šaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkime priimami sprendimai dėl administratoriaus atlygio, siūloma atleisti administratorių, patvirtinamas nemokumo byloje patirtų išlaidų pagrįstumas, skolininko turto pardavimo metodas arba pardavimo termino pratęsimas, taip pat tolesni veiksmai su turtu, neįtrauktu į turto pardavimo planą. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro bent 25 proc. leidžiamos pagrindinių reikalavimų sumos užtikrinimo priemonę turinčių arba neapsaugotų kreditorių grupėje, gali prašyti, kad išorės sertifikuotas auditorius arba sertifikuotų auditorių įmonė atliktų su atitinkama nemokumo byla susijusio administratoriaus darbo auditą.

Fizinio asmens nemokumo byla

Kreditoriai turi teisę pateikti reikalavimus Nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Bet kuris kreditorius gali šaukti kreditorių susirinkimą. Per du mėnesius nuo skolininko nemokumo bylos paskelbimo užregistravimo nemokumo registre dienos kreditoriai gali administratoriui pateikti prašymą nutraukti fizinio asmens nemokumo bylą, jeigu turi Nemokumo įstatyme nurodytos informacijos arba informacijos apie nemokumo bylos ar įsipareigojimų vykdymo procedūros taikymo apribojimus. Kreditoriai taip pat turi teisę prieštarauti dėl skolininko parengto įsipareigojimų vykdymo plano ir pateikti dėl jo pasiūlymų.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Teisinės apsaugos procesas

Skolininkas ir toliau kontroliuoja savo įmonę ir pats disponuoja savo turtu.

Juridinio asmens nemokumo byla

Iškėlus juridinio asmens nemokumo bylą, valdyba netenka savo įgaliojimų, o skolininko turtą ir banko sąskaitose esančias lėšas valdo ir jais disponuoja paskirtas administratorius. Administratorius įgyja teises ir padalyti skolininko turtą, ir susigrąžinti valdyti perduotą turtą, atitinkamai įtraukiant jį į turto pardavimo planą. Be to, paskelbus juridinio asmens nemokumo bylą, administratorius priima sprendimą nutraukti skolininko verslo veiklą arba ją tęsti visą ar iš dalies.

Per du mėnesius nuo juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo administratorius turi parengti skolininko turto pardavimo planą arba ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad turto nėra. Turtas gali būti parduodamas ir aukcione, ir laisvai nustatoma kaina, dėl kurios administratoriaus siūlymu sprendžia kreditoriai. Skolininko turtas parduodamas už didžiausią galimą kainą, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Pardavus turtą gautos pajamos naudojamos kreditorių reikalavimams patenkinti.

Jeigu skolininko turto negalima parduoti arba jo pardavimo sąnaudos viršija numatomas pajamas, administratorius jo neįtraukia į turto pardavimo planą ir nedelsdamas praneša visiems kreditoriams, ragindamas juos pasilikti turtą pradine kaina.

Rengdamas turto pardavimo planą, administratorius apsvarsto galimybę parduoti skolininko įmonę arba jos savarankišką dalį. Kreditorių pajamos pardavus įmonę arba jos savarankišką dalį turi būti didesnės, nei būtų pardavus skolininko turtą atskirai.

Fizinio asmens nemokumo byla

Nemokumo bylos administratorius atsako už skolininko turto pardavimą pagal turto pardavimo planą. Administratorius pradeda turto pardavimą ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po to, kai paskelbiama fizinio asmens nemokumo byla.

Skolininkas turi teisę pasilikti pajamas, būtinas netiesioginėms fizinio asmens nemokumo bylos išlaidoms padengti, ir turtą, kuris yra visiškai būtinas pajamoms gauti. Civilinio proceso įstatyme taip pat nustatyta, kokio turto išieškojimas negali būti vykdomas.

Pagal Nemokumo įstatymą skolininkas gali pasilikti būstą, įkeistą užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, remdamasis susitarimu su atitinkamu užtikrinimo priemonę turinčiu kreditoriumi.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Teisinės apsaugos procesas

Paskelbus teisinės apsaugos procesą, užtikrinimo priemonę turintys kreditoriai negali naudotis savo teisėmis į įkeistą skolininko turtą, įtrauktą į teisinės apsaugos proceso priemonių planą, kol procesas bus baigtas.

Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius gali prašyti, kad įkeistas skolininko turtas būtų parduotas, jeigu apribojimas, dėl kurio užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui neleidžiama parduoti įkeisto skolininko turto, labai kenkia atitinkamo kreditoriaus interesams (įskaitant atvejus, kai yra rizika, kad įkeistas turtas bus sunaikintas arba gerokai sumažėjo jo vertė). Sprendimą leisti parduoti įkeistą turtą priima teismas, kuriame buvo pradėtas atitinkamas teisinės apsaugos procesas.

Juridinio asmens nemokumo byla

Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius gali prašyti, kad kaip užtikrinimo priemonė naudojamas skolininko turtas (įkeistas turtas), būtų parduotas, praėjus dviem mėnesiams nuo juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos.

Skolininko kontroliuojamoms arba turimoms trečiosioms šalims priklausantis turtas neįtraukiamas į skolininko turtą, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai. Administratorius saugo trečiosioms šalims priklausantį turtą, kol jis joms perduodamas. Jeigu neperima savo turto administratoriui paraginus, trečiosios šalys turi padengti savo turto saugojimo išlaidas. Jeigu trečiosioms šalims priklausantis turtas buvo realizuotas vykstant nemokumo bylai, šio turto vertę trečiosioms šalims turi kompensuoti šalis, kuri nulėmė turto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą skolininko turtą gautos pajamos nepadengia užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių reikalavimų, administratoriaus sprendimu atitinkami kreditoriai įgyja neapsaugotų kreditorių teises į likusią reikalavimo dalį.

Skolininko įsipareigojimai, kurių terminas sueina po to, kai paskelbiama juridinio asmens nemokumo byla, laikomi suėjusiais tą dieną, kurią buvo paskelbta juridinio asmens nemokumo byla. Reikalavimai, kurie paprastai atsiranda paskelbus juridinio asmens nemokumo bylą, laikomi nemokumo bylos išlaidomis.

Fizinio asmens nemokumo byla

Skolininko įsipareigojimai, kurių terminas sueina po to, kai paskelbiama fizinio asmens nemokumo byla, laikomi suėjusiais tą dieną, kurią buvo paskelbta nemokumo byla. Reikalavimai, kurie atsiranda iškėlus fizinio asmens nemokumo bylą, laikomi nemokumo bylos išlaidomis.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Teisinės apsaugos procesas

Už visų reikalavimų išdėstymą apsaugos proceso priemonių plane atsako skolininkas, o planui turi pritarti kreditoriai. Į apsaugos proceso priemonių planą turi būti įtraukti visi kreditoriai. Skolininkas negali nuspręsti tam tikrus kreditorius įtraukti į planą, o kitų neįtraukti.

Juridinio asmens nemokumo byla

Kreditorių reikalavimai skolininkui turi būti pateikti administratoriui per mėnesį nuo skolininkui iškeltos nemokumo bylos įrašymo į nemokumo registrą dienos. Jeigu kreditorius praleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimų pateikimo terminą, kreditorius gali pateikti reikalavimą skolininkui per šešis mėnesius nuo skolininko nemokumo bylos paskelbimo įrašymo į nemokumo registrą dienos, bet ne vėliau kaip iki dienos, kurią šio įstatymo nustatyta tvarka parengiamas kreditorių reikalavimų patenkinimo planas. Praėjus šiam terminui sueina senaties terminas ir kreditorius praranda kreditoriaus statusą ir teisę pateikti reikalavimus skolininkui.

Administratorius patikrina, ar kreditorių reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Jeigu kreditoriaus reikalavimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, administratorius nedelsdamas paprašo, kad kreditorius ištaisytų nustatytus neatitikimus per 10 dienų nuo administratoriaus prašymo išsiuntimo. Jeigu kreditorius neatitikimus ištaiso nesibaigus terminui, kreditoriaus reikalavimas laikomas pateiktu per nustatytą terminą. Jeigu kreditorius per nustatytą terminą neatitikimų neištaiso, administratorius per 10 dienų nuo neatitikimams ištaisyti nustatyto termino priima sprendimą atmesti kreditoriaus reikalavimą arba jį pripažinti iš dalies.

Patikrinęs kreditorių reikalavimus, administratorius priima argumentuotą sprendimą pripažinti, atmesti arba iš dalies pripažinti kreditoriaus reikalavimą. Reikalavimą, dėl kurio tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas, administratorius iš dalies arba visiškai atmeta. Teismo sprendimu nustatytą kreditoriaus reikalavimą administratorius gali atmesti arba iš dalies pripažinti tik jei yra įrodymų, kad po teismo sprendimo įsigaliojimo skolininkas iš dalies arba visiškai įvykdė savo įsipareigojimus.

Fizinio asmens nemokumo byla

Kreditorių reikalavimai skolininkui pateikiami, patikrinami ir pripažįstami juridinio asmens nemokumo byloje nustatyta tvarka. Jeigu praleido reikalavimų pateikimo terminą, kreditorius gali pateikti reikalavimą skolininkui per šešis mėnesius nuo skolininko nemokumo bylos paskelbimo įrašymo į nemokumo registrą dienos, bet ne vėliau kaip iki dienos, kurią šio įstatymo nustatyta tvarka parengiamas galutinis bankroto procedūros išlaidų sąrašas.

Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo iki pirmiau nurodyto termino, sueina senaties terminas ir kreditorius praranda kreditoriaus statusą ir teisę pateikti reikalavimus skolininkui tiek fizinio asmens nemokumo byloje, tiek vėliau, kai skolininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimų. Senaties terminas netaikomas išlaikymo išmokoms, reikalavimams, kylantiems dėl draudžiamos veiklos, ir reikalavimams, susijusiems su administraciniame pažeidimo nagrinėjimo procese skirtomis sankcijomis ir Baudžiamajame įstatyme nustatytomis sankcijomis, tai pat žalos atlyginimui.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Teisinės apsaugos procesas

Teisinės apsaugos proceso priemonių plane gali būti numatytas pirmumas asmenims, skyrusiems lėšų planui įgyvendinti, proporcingai skirtų lėšų sumai.

Teisinės apsaugos proceso priemonių plane gali būti numatytas tik proporcingas pagrindinės skolos, nuobaudos ar palūkanų padengimas arba sumažinimas kreditorių grupėje ir pagal kiekvieną kreditorių reikalavimų rūšį (pagrindinės skolos, nuobaudos ar palūkanų). Teisinės apsaugos proceso priemonių plane gerokai nepalankesnės sąlygos kreditoriui, palyginti su kitais kreditoriais, gali būti nustatytos tik gavus atitinkamo kreditoriaus sutikimą.

Teisinės apsaugos procesas darbuotojams netaikomas, nebent jie yra davę aiškų sutikimą.

Juridinio asmens nemokumo byla

Pajamos juridinio asmens nemokumo byloje paskirstomos visų pirma pagal reikalavimo rūšį (pvz., užtikrintas arba neužtikrintas reikalavimas). Tam tikrais atvejais gali būti atsižvelgiama į kreditoriaus statusą (pvz., mokesčių institucijos).

Pardavus kaip užtikrinimo priemonė naudojamą skolininko turtą gautos pajamos naudojamos užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Iš pardavus įkeistą turtą gautų pajamų pirmumo tvarka išskaitomos aukciono išlaidos, įskaitant įkeisto turto vertinimo išlaidas ir administratoriaus atlygį, o likusi suma naudojama užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Jeigu apmokėjus nurodytas išlaidas ir patenkinus reikalavimą lieka lėšų, jos įtraukiamos į skolininko turtą ir naudojamos kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Likusios skolininko lėšos pirmiausia naudojamos visoms juridinio asmens nemokumo bylos išlaidoms padengti.

Padengus išlaidas, patenkinamas Nemokumo kontrolės tarnybos reikalavimas, jeigu skolininko darbuotojų reikalavimams patenkinti naudotasi darbuotojų reikalavimų garantijų fondo lėšomis. Tada patenkinami darbuotojų ir mokesčių institucijos reikalavimai.

Patenkinus visus nurodytų kreditorių reikalavimus, likusios skolininko lėšos padalijamos kitų neapsaugotų kreditorių pagrindinei reikalavimų sumai (neįskaitant palūkanų) padengti. Šiame etape taip pat patenkinama neužtikrinta užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių reikalavimų dalis ir nepatenkinta užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių reikalavimų dalis.

Jeigu skolininko lėšų visai šio straipsnio 5 dalyje nurodytų kreditorių reikalavimų sumai padengti nepakanka, atitinkami reikalavimai turi būti tenkinami proporcingai kiekvienam kreditoriui mokėtinai sumai.

Skolininko lėšos, likusios padengus pagrindinę neapsaugotų kreditorių reikalavimų sumą, naudojamos gretutiniams neapsaugotų kreditorių reikalavimams patenkinti (proporcingai kiekvienam kreditoriui mokėtinai sumai).

Skolininko lėšos, likusios patenkinus visus nurodytus reikalavimus, paskirstomos dalyviams (akcininkams) arba skolininko nariams proporcingai jų individualios investicijos sumai, skolininkui (fiziniam asmeniui), jo įpėdiniams (paveldėtojams) arba asmenims, turintiems į asociacijos ar fondo turtą nukreiptų reikalavimų pagal teisės aktus arba atitinkamos asociacijos ar fondo įstatus.

Fizinio asmens nemokumo byla

Vykstant bankroto procedūrai skolininkas turi teisę pasilikti pajamas, kurios yra būtinos netiesioginėms fizinio asmens nemokumo bylos išlaidoms padengti, ir turtą, kuris yra visiškai būtinas pajamoms gauti.

Išlaikymo išmokos, įskaitant įnašus į Išlaikymo garantijų fondą, ir fizinio asmens nemokumo bylos išlaidos iš skolininko lėšų padengiamos pirmiausia.

Pardavus kaip užtikrinimo priemonė naudojamą skolininko turtą gautos pajamos naudojamos užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Neapsaugotų kreditorių reikalavimai sujungiami į vieną grupę nenustatant eiliškumo. Likusios lėšos naudojamos neapsaugotų kreditorių reikalavimams patenkinti proporcingai kiekvienam kreditoriui mokėtinai pagrindinei sumai. Padengus neapsaugotų kreditorių reikalavimų pagrindinę sumą likusios skolininko lėšos naudojamos neapsaugotų kreditorių gretutiniams reikalavimams patenkinti (proporcingai kiekvienam kreditoriui mokėtinai sumai).

Vykstant įsipareigojimų vykdymo procedūrai, skolininkas gali pasilikti iki dviejų trečdalių savo pajamų pragyvenimo išlaidoms padengti ir išlaikyti turtą, kuris yra būtinas pajamoms gauti.

Taigi, atsižvelgdamas į įsipareigojimų vykdymo plano nuostatas, kreditorių reikalavimams patenkinti skolininkas perveda trečdalį savo pajamų (bet ne mažiau kaip trečdalį minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių Latvijoje). Rengdamas įsipareigojimų vykdymo planą, skolininkas įtraukia visų kreditorių reikalavimų pagrindines sumas ir numato jas padengti proporcingai kiekvieno kreditoriaus reikalavimui.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Teisinės apsaugos procesas

Teismas užbaigia teisinės apsaugos procesą, jeigu:

  1. dauguma Nemokumo įstatyme apibrėžtų kreditorių nepritarė teisinės apsaugos proceso priemonių planui pagal Nemokumo įstatyme nustatytą tvarką ir terminus;
  2. teisinės apsaugos proceso priemonių planas neatitinka Nemokumo įstatymo nuostatų.

Teismas užbaigia teisinės apsaugos procesą ir pradeda juridinio asmens nemokumo bylą, jeigu:

  1. skolininko teisinės apsaugos procesas buvo pradėtas antrą kartą per metus, tačiau apie teisinės apsaugos proceso įgyvendinimą nepaskelbta;
  2. gavus kreditoriaus prašymą, jeigu skolininkas daugiau kaip 30 dienų nevykdo teisinės apsaugos proceso priemonių plano ir teismui nepateikė plano pakeitimų;
  3. gavus Nemokumo įstatyme apibrėžtos kreditorių daugumos atstovo prašymą, jeigu skolininkas neatliko Nemokumo įstatyme nustatytų veiksmų arba pateikė klaidingą informaciją, jeigu skolininkas daugiau kaip 30 dienų nevykdo teisinės apsaugos proceso priemonių plano ir teismui nepateikė plano pakeitimų arba jeigu skolininkas nesilaiko Nemokumo įstatyme nustatytų veiklos apribojimų.

Jeigu teisinės apsaugos proceso priemonių planas įgyvendinamas, skolininkas teismui pateikia prašymą užbaigti teisinės apsaugos procesą. Priešingai, jeigu skolininkas negali įvykdyti teisinės apsaugos proceso priemonių plane nustatytų įsipareigojimų, jis teismui pateikia prašymą iškelti nemokumo bylą ir kartu prašymą užbaigti teisinės apsaugos procesą.

Teisinės apsaugos proceso užbaigimas įgyvendinus teisinės apsaugos proceso priemonių planą yra pagrindas panaikinti skolininkui pagal teisinės apsaugos procesą nustatytus veiklos apribojimus ir nustoti taikyti procesui taikytą metodą.

Jeigu kreditorių dauguma pagal Nemokumo įstatyme nustatytą tvarką ir terminus nepatvirtino teisinės apsaugos proceso priemonių plano ir teisinės apsaugos procesas užbaigiamas, su teisinės apsaugos proceso paskelbimu susiję apribojimai panaikinami ir apskaičiuojama visa už neįvykdytus įsipareigojimus taikomų nuobaudų, palūkanų ir delspinigių suma.

Juridinio asmens nemokumo byla

Nemokumo byla užbaigiama teismo sprendimu, kai administratorius įgyvendina skolininko turto pardavimo planą ir kreditorių reikalavimų vykdymo planą. Be to, teismas užbaigia nemokumo bylą, jeigu administratorius savo ataskaitoje dėl turto nebuvimo pasiūlė užbaigti nemokumo bylą, o kreditoriai pritarė pasiūlymui. Tokiu atveju skolininkas (juridinis asmuo) išbraukiamas iš atitinkamo viešojo registro.

Nemokumo byla užbaigiama teismo sprendimu, jeigu patvirtinamas teisinės apsaugos priemonių planas ir teismas nusprendžia juridinio asmens nemokumo bylą pakeisti teisinės apsaugos procesu. Tokiu atveju skolininkas toliau vykdo savo veiklą ankstesniu statusu.

Fizinio asmens nemokumo byla

Fizinio asmens nemokumo byla gali būti užbaigta nepradėjus prievolių vykdymo procedūros. Teismas užbaigia bankroto procedūrą kartu su fizinio asmens nemokumo byla, jeigu nustatoma apribojimų dėl fizinio asmens nemokumo bylos taikymo skolininkui. Tokiu atveju per tris mėnesius nuo fizinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos administratorius pateikia prašymą užbaigti bankroto procedūrą. Teismas taip pat gali užbaigti bankroto procedūrą kartu su fizinio asmens nemokumo byla, jeigu kreditoriai nepateikė jokių reikalavimų. Tokiu atveju per mėnesį nuo kreditorių reikalavimų pateikimo termino pabaigos skolininkas pateikia prašymą užbaigti bankroto procedūrą.

Jeigu fizinio asmens nemokumo byla užbaigiama kartu užbaigiant arba nutraukiant bankroto procedūrą, administratoriaus įgaliojimai ir apribojimai, kuriais neleidžiama skolininkui disponuoti savo turtu, taip pat nustoja galioti, kreditoriai atgauna teises reikalauti, kad būtų įvykdyti skolininko įsipareigojimai, kurie nebuvo nurašyti fizinio asmens nemokumo byloje, o byla dėl skolos, kuri buvo priteista, bet dar neišieškota, išieškojimo ir byla dėl skolininko įsipareigojimų nurašymo toliau nagrinėjamos teisme.

Jeigu skolininkas sėkmingai atliko fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plane nustatytus veiksmus, plane apibrėžti skolininko įsipareigojimai, kurie liko įgyvendinus planą, panaikinami, o panaikintų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo procedūra užbaigiama.

Įsipareigojimų vykdymo procedūra netaikoma arba užbaigiama šiais atvejais:

  • per trejus metus iki fizinio asmens nemokumo bylos paskelbimo arba jau iškėlus nemokumo bylą skolininkas sudarė sandorių, dėl kurių tapo nemokus arba padarė žalos kreditoriams, jeigu žinojo arba turėjo žinoti, kad dėl tokių sandorių gali tapti nemokus arba padaryti žalos kreditoriams;
  • skolininkas sąmoningai pateikė klaidingą informaciją apie savo finansinę padėtį ir neatskleidė savo tikrųjų pajamų;
  • skolininkas nevykdo savo prievolių pagal bankroto procedūrą arba įsipareigojimų vykdymo procedūrą, o tai labai stabdo nemokumo bylos eigą.

Jeigu įsipareigojimų vykdymo procedūra užbaigiama nenurašius skolininko įsipareigojimų, kreditorių reikalavimai atnaujinami ir visi apskaičiuojami, taip pat atnaujinamas anksčiau sustabdytas teismo procesas ir teismo sprendimų vykdymas.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Teisinės apsaugos procesas

Užbaigus teisinės apsaugos procesą taikomos įprastinės nuostatos dėl skolininko veiklos ir kreditoriaus teisių.

Juridinio asmens nemokumo byla

Per penkias dienas nuo teismo sprendimo užbaigti bylą gavimo dienos administratorius pateikia Įmonių registrui prašymą išbraukti skolininką iš atitinkamo registro. Išbraukus iš registro, skolininkas likviduojamas, o kreditoriai praranda teisę pateikti skolininkui reikalavimus, nes skolininko nebelieka.

Paminėtina, kad kreditorius gali per metus nuo nemokumo bylos užbaigimo pateikti reikalavimą skolininko valdybos nariams dėl nepadengtos reikalavimo sumos, jeigu nemokumo bylos administratorius negavo skolininko apskaitos dokumentų arba dokumentai buvo tokios būklės, kad iš jų nebuvo galima aiškiai suprasti apie skolininko sandorius ir finansinę padėtį trejus metus iki nemokumo bylos paskelbimo. Prieš užbaigiant nemokumo bylą, tokį reikalavimą skolininko vardu gali pateikti nemokumo bylos administratorius, o kreditorius turi teisę įstoti į bylą kaip trečioji šalis.

Fizinio asmens nemokumo byla

Jeigu nemokumo byla užbaigiama anksčiau, nei baigiama reikalavimų vykdymo procedūra, administratoriaus teisės ir apribojimai, kuriais neleidžiama skolininkui disponuoti savo turtu, kaip nustatyta Nemokumo įstatyme, taip pat nustoja galioti, kreditoriai atgauna teises reikalauti, kad būtų įvykdyti skolininko įsipareigojimai, kurie nebuvo nurašyti fizinio asmens nemokumo byloje, o byla dėl skolos, kuri buvo priteista, bet dar neišieškota, išieškojimo ir byla dėl skolininko įsipareigojimų nurašymo toliau nagrinėjamos teisme.

Jeigu skolininkas sėkmingai atliko fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plane nustatytus veiksmus, plane apibrėžti skolininko įsipareigojimai, kurie liko įgyvendinus planą, panaikinami, o panaikintų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo procedūra užbaigiama.

Likę fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plane nustatyti įsipareigojimai nenurašomi, jeigu skolininkas nesiėmė plane apibrėžtų veiksmų.

Net jei įsipareigojimų vykdymo planas sėkmingai įgyvendinamas, pagal įsipareigojimų vykdymo procedūrą šie reikalavimai neišnyksta:

  • reikalavimai dėl išlaikymo išmokų;
  • reikalavimai, kylantys dėl draudžiamos veiklos;
  • užtikrintas reikalavimas, jeigu skolininkas išlaikė būstą, kuris naudojamas kaip atitinkamo reikalavimo užtikrinimo priemonė, nebent skolininko ir užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus susitarime nustatyta kitaip. Nurodytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo procedūros atnaujinamos atsižvelgiant į nesumokėtą skolos sumą;
  • reikalavimai, susiję su administraciniame pažeidimo nagrinėjimo procese skirtomis sankcijomis ir Baudžiamajame įstatyme nustatytomis sankcijomis, taip pat žalos atlyginimas.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Teisinės apsaugos procesas

Teisinės apsaugos proceso išlaidos apima teisinės apsaugos proceso priežiūros pareigūno atlygį ir išlaidas, patirtas teisėtai ir veiksmingai vykdant teisinės apsaugos procesą. Teisinės apsaugos proceso išlaidos padengiamos iš skolininko lėšų.

Juridinio asmens nemokumo byla

Juridinio asmens nemokumo bylos išlaidos (ir administratoriaus atlygis, ir nemokumo bylos išlaidos) padengiamos iš skolininko lėšų.

Jeigu juridinio asmens nemokumo byloje patirtų išlaidų negalima padengti iš skolininko lėšų, išlaidoms padengti gali būti naudojamos kreditorių arba kito fizinio ar juridinio asmens lėšos, jei toks susitarimas buvo sudarytas pagal įstatymą.

Jeigu juridinio asmens nemokumo bylos išlaidų negalima padengti iš nurodytų šaltinių, o administratoriaus parengtoje ataskaitoje patvirtinama, kad skolininko turto nėra, planuojant juridinio asmens nemokumo bylos užbaigimą, bylos išlaidos padengiamos iš juridinio asmens nemokumo bylos užstato, kuris perduodamas administratoriui juridinio asmens nemokumo bylos išlaidoms padengti ir atlygiui sumokėti.

Jeigu prašymą iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikė skolininko darbuotojas, kuriam reikalavimas sumokėti dalį užstato ar visą užstatą netaikomas, juridinio asmens nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš darbuotojų reikalavimų garantijų fondo.

Fizinio asmens nemokumo byla

Fizinio asmens nemokumo byloje skiriamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos.

Tiesioginės fizinio asmens nemokumo bylos išlaidos apima su proceso užtikrinimu susijusias išlaidas:

  • skelbimų, aukcionų, mokėjimo sąskaitos atidarymo, aptarnavimo ir uždarymo išlaidas;
  • pašto korespondencijos paslaugų išlaidas;
  • su fizinio asmens turto vertinimu susijusias išlaidas;
  • notaro paslaugų išlaidas;
  • išlaidas, susijusias su fizinio asmens turto saugojimu, jei turtas buvo perduotas administratoriui, sandorių patikrinimu ir turto bei sandorių draudimu.

Šios išlaidos padengiamos iš pajamų, gautų pardavus fizinio asmens turtą, tačiau jei turto nėra arba jo nepakanka tiesioginėms išlaidoms padengti, administratorius gali reikalauti, kad išlaidas padengtų skolininkas. Tačiau pažymėtina, kad skolininkas gali pasilikti du trečdalius savo pajamų ir gali būti reikalaujama, kad jis pervestų ne daugiau kaip trečdalį savo pajamų tiesioginėms išlaidoms padengti.

Netiesioginės fizinio asmens nemokumo bylos išlaidos, pavyzdžiui, einamieji mokesčiai ar muitai, einamosios išlaikymo išmokos, nuoma ir komunaliniai mokesčiai, padengiamos iš fizinio asmens pajamų (dviejų trečdalių pajamų, kurias skolininkui leidžiama pasilikti).

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Teisinės apsaugos procesas

Priežiūros pareigūnas neturi teisės ginčyti sandorių, sudarytų iki teisinės apsaugos proceso inicijavimo. Pradėjus teisinės apsaugos procesą, skolininko veiksmai apribojami – jam neleidžiama sudaryti sandorių ar vykdyti veiklos, kuri gali pabloginti jo finansinę padėtį arba pakenkti bendrai visų kreditorių interesams.

Juridinio asmens nemokumo byla

Administratorius turi įvertinti skolininko sandorius ir teisme pateikti reikalavimą, kad atitinkamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, neatsižvelgiant į jo rūšį, jeigu sandoris buvo sudarytas:

  1. po juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos arba keturis mėnesius prieš juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dieną ir dėl to skolininkui buvo padaryta žala, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, su kuriuo arba kurio naudai buvo sudarytas sandoris, žinojo apie žalą kreditoriams;
  2. trejus metus iki juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos ir dėl to skolininkui buvo padaryta žala, o asmuo, su kuriuo arba kurio naudai buvo sudarytas sandoris, žinojo arba turėjo žinoti apie žalą kreditoriams.

Jeigu sandoris, dėl kurio skolininkui buvo padaryta žala, buvo sudarytas su skolininku suinteresuotomis šalimis arba jų naudai, laikoma, kad jos žinojo apie padarytą žalą, nebent jos įrodo priešingai.

Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius gali prašyti, kad administratoriaus sudarytas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, jeigu atitinkamas sandoris susijęs su turtu, įkeistu kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir kenkia užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus interesams.

Administratorius privalo įvertinti ir teisme pateikti reikalavimą, kuriame prašo grąžinti skolininko dovanotą turtą arba jo dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas per trejus metus iki nemokumo bylos paskelbimo dienos arba po tos dienos, kai iš šalių įsipareigojimų nelygybės matyti, kad dovanojimas buvo faktiškai atliktas. Dėl aukos galima pateikti skundą arba pareikalauti ją grąžinti tik jei ji buvo neteisėta arba buvo panaudota ne pagal numatytą paskirtį.

Pinigų sumos, kurias skolininkas sumokėjo skoloms padengti per šešis mėnesius iki juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo ir po paskelbimo dienos (išskyrus sumas, kurias vykstant juridinio asmens nemokumo bylai sumokėjo administratorius), grąžinamos, jeigu nustatomas vienas iš šių veiksnių:

  1. mokėjimas buvo atliktas prieš sueinant įsipareigojimų įvykdymo terminui, jeigu nebuvo įvykdyti kiti įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytos šalių teisės ir prievolės gali būti atnaujintos;
  2. skola buvo sumokėta skolininku suinteresuotiems asmenims, o kiti įsipareigojimai, kurie turėjo būti įvykdyti iki įsipareigojimų suinteresuotiesiems asmenims įvykdymo termino, nebuvo įvykdyti. Ši nuostata taip pat taikoma teismo pareigūnų išieškotoms skoloms, išskaičiavus vykdymo išlaidas.

Kreditorius grąžina sumą, kurią per tris mėnesius iki juridinio asmens nemokumo bylos paskelbimo dienos sumokėjo skolininkas, kad remiantis tą pinigų sumą gavusio kreditoriaus pateiktu prašymu nebūtų paskelbta skolininko nemokumo byla.

Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais skolai padengti sumokėtos sumos grąžinamos, iki skolos grąžinimo galioję šalių įsipareigojimai (įskaitant įsipareigojimų padidinimą) ir atitinkamos teisės atnaujinami.

Be to, administratorius privalo teisme pateikti reikalavimą, kuriame prašo įkeitimo sutartį pripažinti negaliojančia, jeigu įkeitimo teisė buvo nustatyta po to, kai skolininko nemokumo bylos paskelbimas buvo įrašytas nemokumo registre.

Fizinio asmens nemokumo byla

Skolininko sudaryti sandoriai gali būti ginčijami juridinio asmens nemokumo byloje nustatyta tvarka, jeigu nemokumo bylos metu nustatoma, kad:

  • per trejus metus iki fizinio asmens nemokumo bylos paskelbimo arba jau iškėlus nemokumo bylą skolininkas sudarė sandorių, dėl kurių tapo nemokus arba padarė žalos kreditoriams, jeigu žinojo arba turėjo žinoti, kad dėl tokių sandorių gali tapti nemokus arba padaryti žalos kreditoriams;
  • skolininkas sąmoningai pateikė klaidingą informaciją apie savo finansinę padėtį ir neatskleidė savo tikrųjų pajamų;
  • skolininkas nevykdo savo prievolių pagal bankroto procedūrą arba įsipareigojimų vykdymo procedūrą, o tai labai stabdo nemokumo bylos eigą.
Paskutinis naujinimas: 18/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Lietuva


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo procedūra gali būti inicijuojama juridiniams ir fiziniams asmenims.

Juridiniams asmenims gali būti inicijuojama bankroto byla, bankroto ne teismo tvarka procedūros, restruktūrizavimo byla.

Bankroto byla gali būti keliama ar bankroto procedūros ne teismo tvarka pradedamos visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas.

Iškėlus bankroto bylą ar pradėjus bankroto procedūras ne teismo tvarka juridinio asmens turtas realizuojamas ir iš gautų lėšų tenkinami kreditorių interesai, o pats juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, kredito įstaigas, mokėjimo įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, draudimo ir perdraudimo įmones, valdymo įmones, investicines bendroves ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Iškėlus restruktūrizavimo bylą siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, atkurti mokumą, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tuo tikslu restruktūrizuojamo juridinio asmens įsipareigojimai išdėstomi 4 metų laikotarpiui pagal restruktūrizavimo planą, kuriam turi pritarti tiek juridinio asmens dalyviai, tiek kreditoriai. Plano įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams. Restruktūrizavimas ne teismo tvarka nėra galimas.

Fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama fiziniam asmeniui, įskaitant ūkininkus ar individualia veikla besiverčiančius asmenis. Fizinio asmens bankrotas ne teismo tvarka nėra galimas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto byla juridiniam asmeniui gali būti keliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų:

• įmonė yra nemoki

• įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas;

• įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Įmonės nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Juridinio asmens bankroto procedūra gali būti vykdoma ir ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Bankroto procese ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas.

Restruktūrizavimo byla gali būti iškeliama juridiniam asmeniui, kuris:

• nėra nutraukęs veiklos;

• nėra bankrutuojantis ar bankrutavęs;

• įsteigtas ne mažiau kaip prieš 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo;

• jeigu praėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo:

a) teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą;

b) teismo nutarties restruktūrizavimo bylą nutraukti dėl to, kad visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų arba restruktūrizuojama įmonė anksčiau, nei buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus.

Fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškeliama, kai šis asmuo nemokus ir sąžiningas. Nemokiu fizinis asmuo gali būti pripažįstamas, jeigu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Norinčio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas vertinamas pagal tai, ar jis teikia išsamią ir teisingą informaciją ir ar tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, t. y. ar jo veiksmai per paskutinius trejus metus atitiko rūpestingumo ir atidumo kriterijus, ar jais nebuvo sąmoningai, kryptingai leidžiama susidaryti skoloms, kurios nebus padengtos.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Visas bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei priklausantis turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos, sudaro šios įmonės turtą. Bankroto ar restruktūrizavimo procese įmonės įgyjamas turtas ar gaunamos pajamos taip pat priskiriamos prie įmonės turto ir iš jo taip pat tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą nustato įstatymas, o restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatoma restruktūrizavimo plane. Vykstant bankroto procesui realizuojamas visas juridinio asmens turtas ir iš gaunamų pajamų apmokamos bankroto administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių reikalavimai, o restruktūrizavimo atveju realizuojamas tik tas turtas, kurio realizavimas numatytas restruktūrizavimo plane.

Speciali tvarka taikoma iš bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos gaunamoms pajamoms – šios pajamos naudojamos su šia veikla susijusioms išlaidoms dengti. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais.

Fizinio asmens bankroto atveju apskaitomas visas fizinio asmens turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos. Neapskaitomi tik fizinio asmens turimi grynieji pinigai, kai jų vertė neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Iš viso fizinio asmens turto (išskyrus toliau nurodytas išimtis) realizavimo gautų pajamų tenkinami kreditorių interesai.

Fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę tam tikrą gaunamų pajamų sumą naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Iškėlus bankroto bylą šią sumą, atsižvelgęs į fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų poreikius, nustato teismas, o teismui patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, fizinio asmens naudotina suma nustatoma mokumo atkūrimo plane.

Specialų statusą turi ir fizinio asmens vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kitas turtas, reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę šį turtą, net jeigu jis įkeistas, išsaugoti, jeigu dėl to susitaria su hipotekos kreditoriumi ir įkeisto turto išsaugojimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius perima įmonės valdymą, disponuoja įmonės turtu, organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais ir atlieka visus veiksmus, reikalingus įmonę likviduoti. Svarbiausios įmonės bankroto administratoriaus pareigos yra šios:

• atstovauti įmonę, ginti jos ir visų kreditorių interesus;

• perimti bankrutuojančios įmonės ir jos turto valdymą;

• nutraukti toliau nenumatomas vykdyti įmonės sudarytas sutartis (įskaitant sutartis su valdymo organų nariais ir darbuotojais);

• kreiptis dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo atsiskaitymui su kreditoriais-darbuotojais;

• prireikus sudaryti laikinas darbo ar paslaugų sutartis, reikalingas vykstant bankroto procesui;

• patikrinti kreditorių pateiktus reikalavimus ir jų sąrašą teikti tvirtinti teismui;

• vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

• patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo;

• ginčyti teisme įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais;

• esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

• šaukti kreditorių susirinkimus;

• rengti ir teikti kreditorių susirinkimui veiklos ataskaitas;

• sudaryti ir teikti įmonės metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius;

• vykdyti teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimus;

• teikti informaciją apie bankroto procesą;

• organizuoti bankrutavusios įmonės turto pardavimą;

• iš bankroto procese gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais;

• atlikti veiksmus, reikalingus įmonės likvidavimui ir išregistravimui.

Įmonės restruktūrizavimo atveju paskirtas restruktūrizavimo administratorius veikia kaip profesionalus konsultantas ir nepriklausomas asmuo, kontroliuojantis restruktūrizavimo procedūrų eigą. Svarbiausios restruktūrizavimo administratoriaus pareigos yra šios:

• dalyvauti rengiant ir svarstant įmonės restruktūrizavimo planą, imtis priemonių, kad teismo nustatytais terminais būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas;

• parengti rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių;

• prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, nurodyti įmonės valdymo organų nariams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą tiems trūkumams pašalinti, kreiptis į teismą dėl įmonės valdymo organų nušalinimo;

• šaukti kreditorių, įmonės dalyvių, savininkų arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų susirinkimus ir juose dalyvauti be balso teisės;

• teikti su įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano vykdymo eigą.

Restruktūrizavimo administratorius kartu su restruktūrizuojamos įmonės valdymo organais atsako už teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

Fizinio asmens bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais. Svarbiausios fizinio asmens bankroto administratoriaus pareigos yra šios:

• disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis;

• tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą;

• organizuoti fizinio asmens turto pardavimą ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais;

• šaukti kreditorių susirinkimus ir juose dalyvauti be balsavimo teisės;

• teikti informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą, mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą;

• inicijuoti mokumo atkūrimo plano keitimus;

• atstovauti fiziniam asmeniui bylose dėl turto išieškojimo bankrutuojančio fizinio asmens naudai, imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų;

• ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus;

• vertinti fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą.

Bankrutuojantis fizinis asmuo privalo siekti kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Siekdamas šio tikslo bankrutuojantis fizinis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, gautas pajamas skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, parengti, o teismui patvirtinus – vykdyti mokumo atkūrimo planą, bendradarbiauti su paskirtu bankroto administratoriumi.

Vykstant bankroto procesui bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę gauti informaciją iš bankroto administratoriaus, dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginčyti neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, reikalauti pakeisti bankroto administratorių, reikalauti atlyginti žalą, jeigu administratorius netinkamai vykdo savo pareigas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą draudžiamas bankrutuojančio asmens ir kreditorių reikalavimų įskaitymas, išskyrus įskaitymus, kurie leidžiami pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas šios įmonės ir jos kreditorių reikalavimų įskaitymas. Vėliau įskaitymas galimas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių (išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys ir šios sutartys laikomos pasibaigusiomis.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

Apie būsimą darbo sutarčių su kitais darbuotojais nutraukimą bankroto administratorius darbuotojus raštu įspėja per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su darbuotojais darbo sutartis. Su atleidžiamais darbuotojais, reikalingais įmonės bankroto proceso metu, sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tokių darbuotojų skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas.

Įmonės restruktūrizavimas neturi įtakos galiojančioms juridinio asmens sutartims. Visos sudarytos sutartys įvertinamos jų tikslingumo aspektu ir restruktūrizavimo plane numatoma nutraukti neperspektyvias vykdyti sutartis. Jos nutraukiamos bendra tvarka, jokių sutarčių nutraukimo restruktūrizavimo metu ypatumų įstatymai nenumato.

Fizinio asmens bankroto atveju mokumo atkūrimo plane numatoma, kurios sutartys bus nutraukiamos, o kurios toliau vykdomos. Teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis fizinis asmuo privalo suinteresuotiems asmenims pranešti, kad bus nutrauktos sutartys, kurias nutraukti numatyta mokumo atkūrimo plane.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju individualių kreditorių reikalavimai turi būti perduodami paskirtam bankroto administratoriui. Vėliau reikalavimus tvirtina teismas, o ginčas dėl konkretaus reikalavimo fakto ar dydžio išsprendžiamas bankroto byloje.

Įmonės restruktūrizavimo atveju iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę reikalavimai per teismo nustatytą terminą pareiškiami paskirtam restruktūrizavimo administratoriui. Vėliau reikalavimus tvirtina teismas, o ginčas dėl konkretaus reikalavimo fakto ar dydžio išsprendžiamas restruktūrizavimo byloje. Individualių kreditorių reikalavimai, atsiradę iškėlus restruktūrizavimo bylą, pateikiami ir ginčai dėl jų sprendžiami bendra tvarka.

Skolininkui iškėlus bankroto ar restruktūrizavimo bylą, antstolis privalo sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą bei vykdomuosius dokumentus persiųsti atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, priėmimo paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, byla dėl turtinių reikalavimų šiam atsakovui sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Kitais atvejais, t. y.: a) jeigu paaiškėjimo, kad atsakovui iškelta bankroto byla, momentu jau buvo priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje; b) kai atsakovui iškeliama restruktūrizavimo byla, bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimas nėra pagrindas perduoti bylą atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Įmonių bankroto atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei;

• nutarti pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka;

• per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam įmonės bankroto administratoriui savo reikalavimus;

• dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ten balsuoti:

- dėl administratorius pateiktų veiklos ataskaitų tvirtinimo;

- dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir keitimo;

- dėl įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimo;

- dėl įmonės bankroto proceso metu sudarytų metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo;

- dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.);

- dėl darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičiaus ir pareigybių nustatymo;

- dėl atlyginimo administratoriui nustatymo;

- dėl taikos sutarties sudarymo;

- dėl kreipimosi į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo;

- kitais klausimais.

• kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

• ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana);

• kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

• ginčyti teisme kreditorių susirinkimo nutarimus;

• kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo;

• patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir gaunamų lėšų.

Fizinių asmenų bankroto atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• per teismo nustatytą terminą pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;

• reikalauti, kad reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka;

• dalyvauti kreditorių susirinkimuose (patvirtinus bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kreditorių susirinkimai turi būti šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį) ir juose balsuoti:

- dėl kreditorių skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų;

- dėl reikalavimo, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas;

- dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir keitimo;

- dėl skolininko turto pardavimo kainos tvirtinimo;

- dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.);

- dėl pasiūlymų patikslinti mokumo atkūrimo planą;

- dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo;

- kitais klausimais.

• kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą;

• suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo;

• teikti pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano;

• kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar pakeitimo, siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą;

• apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus;

• kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo;

• kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo;

• patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančio fizinio asmens turto ir gaunamų lėšų.

Įmonių restruktūrizavimo atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• paskirtam restruktūrizavimo administratoriui pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo;

• dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose:

- dėl pritarimo restruktūrizavimo planui;

- dėl restruktūrizavimo administratoriaus atstatydinimo ir kitos restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros siūlymo;.

- dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimo;

- dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas;

- dėl prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį;

- dėl kitų klausimų.

• gauti iš įmonės valdymo organo ir restruktūrizavimo administratoriaus informaciją apie įmonės restruktūrizavimą, išskyrus komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją;

• suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo;

• teikti pasiūlymus restruktūrizavimo administratoriui ar įmonės valdymo organui dėl restruktūrizavimo plano;

• kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl restruktūrizavimo administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo;

• apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus;

• patenkinti reikalavimus restruktūrizavimo laikotarpiu.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Įmonės bankroto atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka įgaliojimų, o paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja. Administratorius organizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Skirtingų rūšių turtas parduodamas nevienoda tvarka: pavyzdžiui, nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių, o greitai gendantis turtas parduodamas už administratoriaus atsižvelgiant į rinkos kainas nustatytą kainą. Kito turto pardavimo tvarką ir kainą nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Be to, teisės aktai nustato papildomus kai kurių rūšių turto (pavyzdžiui, vertybiniai popieriai, radioaktyvios medžiagos) pardavimo tvarkos ypatumus.

Įmonės restruktūrizavimo atveju įmonės veiklai vadovauja ir toliau įmonės turtą valdo ir juo toliau disponuoja įmonės valdymo organai, tačiau laikydamiesi teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Laikotarpiu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo (restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu) draudžiama be teismo leidimo parduoti ar perleisti nuosavybėn arba suteikti neatlygintinai naudotis įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą, trumpalaikiam turtui priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, be to, restruktūrizuojama įmonė negali suteikti garantijų, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo.

Fizinio asmens bankroto atveju bankrutuojančiam fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu. Bankrutuojančio fizinio asmens turtu disponuoja bankroto administratorius pagal teismo patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Pats bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę disponuoti tik per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti skirta suma ir lėšomis, reikalingomis tęsiamai veiklai vykdyti. Būtiniausiems poreikiams patenkinti skirtą sumą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nustato teismas, o patvirtinus mokumo atkūrimo planą suma nurodoma plane.

Vykstant fizinio asmens bankroto procesui kreditorių reikalavimams tenkinti parduotino turto pardavimą organizuoja bankroto administratorius pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgdamas į mokumo atkūrimo plane numatytą turto pardavimo kainą ir parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Už mažesnę kainą, nei numatyta mokumo atkūrimo plane, turtas gali būti parduodamas tik bankrutuojančio fizinio asmens sutikimu.

Nekilnojamasis turtas ir įkeistas turtas (išskyrus turtą, kai jo pradinė pardavimo kaina mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą) parduodamas varžytynėse. Dvejose varžytynėse neparduoto turto, taip pat kito turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Neparduotas turtas kreditorių prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriams.

Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas (gali būti įkeistas) teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Fizinis asmuo turi teisę susitarti su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto (tai paprastai gyvenamasis būstas) išsaugojimo vykstant bankroto procesui. Toks turtas neparduodamas.

Teisės aktai gali numatyti papildomus kai kurių rūšių turto (pavyzdžiui, vertybiniai popieriai, radioaktyvios medžiagos) pardavimo tvarkos ypatumus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus įmonei bankroto bylą paprastai ūkinė komercinė įmonės veikla nutraukiama ir dėl to iš jos naujų reikalavimų įmonei neatsiranda. Tais atvejais, kai įmonė ir iškėlus bankroto bylą dar vykdo veiklą (tokia galimybė yra, jeigu veikla mažina nuostolius), iš jos atsiradę reikalavimai tenkinami iš pajamų, gaunamų iš šios veiklos vykdymo. Iš šių lėšų likę nepatenkinti reikalavimai tenkinami bendra tvarka trečiąja eile (žr. papildomai atsakymą į 13 klausimą).

Įmonės restruktūrizavimo atveju po restruktūrizavimo proceso pradžios atsiradę reikalavimai tenkinami bendra tvarka, jokių ypatumų teisės aktai nenumato.

Fizinio asmens bankroto atveju po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos teismas priima ir tvirtina kreditorių reikalavimus iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos, taip pat bankrutuojančio fizinio asmens prisiimtus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti ir (ar) bankroto procedūroms atlikti. Patvirtinus šiuos reikalavimus, tikslinamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Kiti fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą atsiradę reikalavimai tenkinami bendra tvarka, jokių ypatumų teisės aktai nenumato.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Įmonių ir fizinių asmenų bankroto atveju, taip pat įmonių restruktūrizavimo atveju teismas, iškeldamas atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus paskirtam bankroto ar restruktūrizavimo administratoriui ir pateikti šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Juridinių asmenų bankroto ar restruktūrizavimo atveju nustatomas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, o fizinio asmens bankroto atveju – ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Paskirtas administratorius patikrina pateiktus reikalavimus ir nesant dėl jų buvimo ar dydžio ginčo teikia reikalavimus tvirtinti teismui. Ginčą dėl reikalavimų ar jų dalies, kurių administratorius nepripažįsta, sprendžia teismas. Teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimą gali būti skundžiama. Kai reikalavimai pateikiami praleidus teismo nustatytą jų pateikimo terminą, terminas, jeigu jo praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, gali būti atnaujinamas.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą skolininko turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui. Kai įkeisto turto vertės neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui patenkinti, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis tenkinama trečiąja eile įmonių bankroto atveju, antrąja eile restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto atveju. Fizinio asmens bankroto atveju gali būti susitarta įkeisto turto neparduoti. Tokiu atveju mokumo atkūrimo plane bus numatomos kasmėnesinės įmokos įkaito turėtojui.

Kai pardavus įkeistą turtą gaunama lėšų daugiau, nei reikia atsiskaityti su įkaito turėtoju, likusi lėšų dalis skiriama kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Kiti kreditorių reikalavimai tenkinami eilėmis ir etapais.

Įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape – palūkanos ir netesybos. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš tam sukurto Garantinio fondo lėšų); žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai – sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus (iki 40 procentų šių reikalavimų gali būti tenkinama iš Žemės ūkio ministerijos tam skirtų valstybės biudžeto lėšų).

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus, dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.

Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Įmonių restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu – palūkanos ir netesybos.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės.

Antrąja eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus tenkinamus trečiąja eile ir užtikrintus reikalavimus, kai įkeistas turtas restruktūrizavimo metu neparduodamas.

Reikalavimai iš restruktūrizavimo metu suteiktų ir neužtikrintų paskolų tenkinami po pirmos eilės ir prieš antrą.

Trečiąja eile tenkinami restruktūrizuojamos įmonės dalyvių, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapusių įmonės kreditoriais, kurie vieni ar su kitais dalyviais kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę, reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais.

Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Fizinių asmenų bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu – palūkanos ir netesybos.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, susirgimo profesine liga ar mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš tam sukurto Garantinio fondo lėšų); reikalavimai dėl piniginių lėšų vaikui išlaikyti; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tam skirtų lėšų).

Po pirmosios eilės ir prieš antrąją tenkinami kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos, reikalavimai, atsiradę dėl skolinių įsipareigojimų individualiai veiklai ar bankroto administravimo išlaidoms.

Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Taikos sutartis gali būti sudaroma vykstant įmonės bankroto procesui. Sudarius taikos sutartį įmonės bankroto procedūros nutraukiamos, įmonė toliau įprastai veikia, vykdydama taikos sutartį.

Įmonės bankroto atveju sudaryti taikos sutartį leidžiama bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo. Pasiūlyti sudaryti taikos sutartį gali kreditoriai, administratorius, įmonės savininkai. Bankroto administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį prieš pradedant išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto (kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti). Taikos sutartyje nurodomos kreditorių įmonei teikiamos nuolaidos, reikalavimai, įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai, atsakomybė už sutarties nevykdymą.

Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Taikos sutartį tvirtina teismas, o neteisminio bankroto proceso atveju – notaras.

Įmonės restruktūrizavimo atveju ir fizinio asmens bankroto atveju taikos sutarties sudarymo galimybė nenumatyta, tačiau atitinkamai restruktūrizavimo procesas gali būti nutraukiamas, o fizinio asmens bankroto procedūra baigiama kreditoriams atsisakius reikalavimų ar skolininkui patenkinus visus atitinkamai teismo patvirtintus ir restruktūrizavimo plane ar fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytus kreditorių reikalavimus.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Įmonės bankroto atveju realizavus įmonės turtą bankrutavusi įmonė likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų niekas neatlygina. Jeigu po įmonės likvidavimo atsirastų jos turto, jo vertė butų panaudota tolesniam likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Įmonės restruktūrizavimo atveju įmonė toliau veikia įprastai ir kreditoriai turi tokias pačias teises kaip ir įprastai veikiančios įmonės atžvilgiu.

Fizinio asmens bankroto atveju pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui kreditoriai turi teisę, kad fizinis asmuo patenkintų likusius nepatenkintus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, piniginių lėšų vaikui išlaikyti, baudų valstybei už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas sumokėjimo, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimo, likusius nepatenkintus įkeitimu ar hipoteka užtikrintus reikalavimus (kai įkeistas turtas vykstant bankroto procesui nebuvo numatytas parduoti). Kiti mokumo atkūrimo plane numatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, kreditoriai netenka teisės reikalauti juos įvykdyti.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Įmonės bankroto atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant bankroto procesui. Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis arba gali būti skiriamas bankroto administratorius, sutinkantis prisiimti riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta pakankamai lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir todėl bankroto administravimo išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.

Iškėlus įmonės bankroto bylą teismas patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vėlesniems laikotarpiams bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos, išskyrus atvejus, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus.

Įmonės restruktūrizavimo atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant restruktūrizavimo procesui

Iškeldamas restruktūrizavimo bylą teismas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtinus restruktūrizavimo planą tolesniam laikotarpiui skirta restruktūrizavimo išlaidų suma nurodoma restruktūrizavimo plane.

Fizinio asmens bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų, įskaitant ir gaunamas bankroto proceso metu. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, o bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Kreditorių teises pažeidžiantys skolininko sandoriai per vienų metų ieškinio senaties terminą, taikomą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie sandorį, paskirto nemokumo administratoriaus ar konkretaus kreditoriaus gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu. Tam, kad sandoris būtų nuginčytas actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatytos visos šios sąlygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y. skolininkas turi būti neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę kreditoriui;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises. Kreditorių teisės pažeidžiamos, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba dėl sudaryto sandorio skolininkas, nors ir netapo nemokus, tačiau pasikeitė (sumažėjo) skolininko galimybė įvykdyti prievolę kreditoriui, pavyzdžiui, dėl to, kad sumažėjo skolininko turto vertė (tokia situacija gali susiklostyti, pavyzdžiui, kai už perleistą turtą gaunama aiškiai mažesnė negu rinkos vertės kaina);

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Be to, bankroto ar restruktūrizavimo metu įstatymai numato disponavimo skolininko turtu apribojimus (žr. papildomai atsakymą į 10 klausimą) ir skolininko sandoriai, sudaryti nesilaikant šių apribojimų, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

Paskutinis naujinimas: 18/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (prancūzų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Liuksemburgas

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje numatytos aštuonių rūšių nemokumo procedūros.

Trys iš jų taikomos tik komercinės veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims):

  1. Prekybos kodekse (Code de Commerce) numatytos bankroto procedūros tikslas yra likviduoti komercinės veiklos subjekto, kuris tapo nemokiu ir nekreditingu, turtą.
  2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto, kuris numatytas 1886 m. balandžio 14 d. įstatyme dėl kompromisinio susitarimo su kreditoriais siekiant išvengti bankroto (loi du 14 avril 1886 concernant le concordat préventif de la faillite), yra procedūra, kuria tam tikromis sąlygomis gali pasinaudoti skolininkai, atitinkantys bankroto kriterijus. Kai sudarant tokį kompromisinį susitarimą atsisakoma turto, jo, kaip ir bankroto, tikslas yra likviduoti atitinkamo komercinės veiklos subjekto turtą. Tačiau ši procedūra skiriasi nuo bankroto, nes komercinės veiklos subjektas išvengia bankroto procedūros padarinių.
  3. Kontroliuojamo administravimo procedūros, kuri numatyta 1935 m. gegužės 24 d. Didžiojo Hercogo dekretu (arrêté grand-ducal du 24 mai 1935 instituant la gestion contrôlée), tikslas yra reorganizuoti to prašančių komercinės veiklos subjektų verslą. Tačiau ši procedūra taip pat gali būti taikoma tuo atveju, kai komercinės veiklos subjektai nori, kad jų turtas būtų realizuotas tinkamiausiu būdu.

Be šių procedūrų, Liuksemburgo teisės aktuose (Prekybos kodekso 593 ir paskesniuose straipsniuose) numatyta procedūra, pagal kurią komercinės veiklos subjektams tam tikromis sąlygomis gali būti sustabdyti mokėjimai.

  1. Ketvirtąja procedūra gali naudotis tik fiziniai asmenys, kurie nėra komercinės veiklos subjektai. Tai – procedūra dėl per didelio įsiskolinimo, numatyta 2013 m. sausio 8 d. įstatyme dėl per didelio įsiskolinimo (loi du 8 janvier 2013 sur le surendettement), kurios tikslas yra sudaryti sąlygas pareiškėjams pagerinti savo finansinę padėtį nustatant skolos grąžinimo planą.

Taip pat yra nemokumo procedūrų, skirtų notarams, kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms ir kolektyvinio investavimo subjektams (kadangi šios procedūros konkrečiai skirtos specialistų kategorijai arba verslo sektoriui, šioje informacijos suvestinėje jos nebus aprašytos).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

1. Bankrotas

Bankroto procedūra pradedama, kai skolininkas paskelbia bankrotą, kai vienas arba daugiau kreditorių kreipiasi dėl skolininko bankroto arba kai šią procedūrą pradeda teismas.

Komercinės veiklos subjektai privalo paskelbti bankrotą apylinkės teismo (tribunal d’arrondissement), atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą komercinės veiklos subjekto buveinės ar registruotos buveinės vietoje, sekretoriate. Tai reikia padaryti per vieną mėnesį nuo tada, kai yra įvykdytos bankroto sąlygos.

Jei vienas ar daugiau kreditorių nusprendžia kreiptis, kad komercinės veiklos subjektas būtų pripažintas bankrutavusiu, jie turi kreiptis į teismo pareigūną, kuris raštišku įsakymu nurodo komercinės veiklos subjektui per aštuonias dienas (nustatyto termino raštiškas įsakymas) atvykti į apylinkės teismą, atsakingą už komercinių bylų nagrinėjimą, kad būtų priimtas sprendimas dėl prašymo iškelti bankroto bylą esmės.

Bankroto procedūrą taip pat gali pradėti teismas, remdamasis turima informacija. Tokiu atveju teismas per teismo kanceliariją turi kviesti atvykti bankrutavusį skolininką, kad šis paaiškintų situaciją teismo kolegijai.

Apylinkės teismas, atsakingas už komercinių bylų nagrinėjimą (toliau – komercinių bylų teismas (tribunal de commerce)), prieš pripažindamas komercinės veiklos subjektą bankrutavusiu, turi patikrinti, ar atitinkamas asmuo ar bendrovė atitinka šias tris sąlygas:

  • komercinės veiklos subjekto statusas – fizinis asmuo, kuris užsiimdamas savo įprasta profesija (pagrindine arba papildoma) vykdo veiksmus, kurie pagal teisės aktus laikomi komerciniais (t. y. veiksmus, išvardytus Prekybos kodekso 2 straipsnyje), arba juridinis asmuo, įregistruotas viena iš formų, numatytų iš dalies pakeistame 1915 m. rugpjūčio 10 d. įstatyme dėl komercinių bendrovių (loi modifiée du 10 août 1915 concernant les sociétés commerciales) (e.g. société anonyme (akcinė bendrovė), société à responsabilité limitée (uždaroji akcinė bendrovė), kooperatinė bendrovė ir pan.);
  • mokėjimų nutraukimas – tai reiškia, kad neginčijamos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (pvz., darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kt.), yra nesumokėtos, o terminuotos arba neapibrėžtosios skolos ir įprasti įsipareigojimai nėra pakankami, ir
  • kreditingumo praradimas – komercinės veiklos subjektas nebegali gauti kredito iš bankų, tiekėjų ar kreditorių.

Nors atsisakymo arba nepajėgumo sumokėti atskirą neginčijamą ir mokėtiną skolą (neatsižvelgiant į jos dydį) iš principo pakanka, kad būtų galima pripažinti padėtį, kai mokėjimai nutraukiami, paprastos pinigų srauto problemos nereiškia bankroto, jei komercinės veiklos subjektas gali gauti reikalingą kreditą, kad galėtų toliau vykdyti komercinę veiklą ir įsipareigojimus.

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto

Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto yra skirtas „sąžiningiems skolininkams, atsidūrusiems sunkioje padėtyje“. Šias ypatybes vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

Kai pateikiamas prašymas, komercinių bylų teismas paskiria vieną iš savo teisėjų, kad šis įvertintų pareiškėjo situaciją ir parengtų ataskaitą.

Teismas, remdamasis šia ataskaita, gali sutikti su atidėjimo laikotarpiu, kad komercinės veiklos subjektas kreditoriams galėtų pateikti pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo.

3. Kontroliuojamas administravimas

Skolininkai turi pateikti pagrįstą prašymą apylinkės, kurioje yra pagrindinė jų verslo vieta arba registruota buveinė (bendrovės atveju), komercinių bylų teismui.

Komercinės veiklos subjektams kontroliuojamas administravimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei jie tapo nekreditingais arba negali vykdyti visų savo įsipareigojimų. Be to, prašyme turi būti prašoma reorganizuoti skolininko verslą arba realizuoti jo turtą tinkamiausiu būdu. Galiausiai, pagal teismų praktiką skolininkai privalo elgtis sąžiningai. Šiomis aplinkybėmis teismas, atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes, turi diskreciją įvertinti, ar komercinės veiklos subjektas veikė sąžiningai, kaip to reikalaujama norint pasinaudoti šia procedūra.

4. Per didelis įsiskolinimas

Per didelis fizinių asmenų įsiskolinimas – tai situacija, kai skolininkas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, aiškiai negali padengti visų savo skolų, kurių mokėjimo terminas suėjo ir sueina, atsiradusių ne iš profesinės veiklos, ir vykdyti savo įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė, kad solidariai užtikrintų arba sumokėtų atskiro komercinės veiklos subjekto arba bendrovės skolą, jei šis asmuo faktiškai arba pagal teisės aktus nėra tos bendrovės direktorius.

Kolektyvinio skolų grąžinimo procedūrą sudaro trys etapai:

  • sutarto atsiskaitymo etapas, kuris vyksta Tarpininkavimo dėl per didelio įsiskolinimo komisijoje (Commission de médiation en matière de surendettement);
  • reorganizavimo su teismo priežiūra etapas, kuris vyksta per daug įsiskolinusio skolininko gyvenamosios vietos magistratų teisme (juge de paix);
  • išieškojimo iš asmens etapas, taip pat vadinamas asmens bankrotu (faillite civile), kuris vyksta per daug įsiskolinusio skolininko gyvenamosios vietos magistratų teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimo iš asmens etapas, kuris papildo kitus du kolektyvinio skolų grąžinimo procedūros etapus, gali būti pradedamas tik tuo atveju, kai per daug įsiskolinusio skolininko padėtis yra nepataisoma, o tai reiškia situaciją, kai skolininkas negali įgyvendinti:

  • sutarto atsiskaitymo plano priemonių arba
  • Tarpininkavimo komisijos siūlomų priemonių pagal sutartą atsiskaitymą ir
  • priemonių, nustatytų reorganizavimo su teismo priežiūra proceso metu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymus dėl sutarto atsiskaitymo procedūros reikia siųsti Tarpininkavimo komisijos pirmininkui.

Prašymo dėl sutarto atsiskaitymo procedūros formą galima atsisiųsti šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/surendettement.html.

Be to, per daug įsiskolinusio skolininko kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnyboje (Service d’information et de conseil en matière de surendettement). Reikalavimų pateikimo formą galima atsisiųsti šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/surendettement.html.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

1. Bankrotas

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys skolininkai automatiškai netenka teisės administruoti bet kokį savo turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris bankrutuojančiam skolininkui gali būti perduotas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

Tai taikoma visam bankrutuojančio skolininko kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui. Ši priemonė skirta apsaugoti kreditorių interesus.

Paprastai patikėtinis vyksta į bankrutuojančio skolininko patalpas, kad parengtų jose esančio turto aprašą. Patikėtinis turi atskirti turtą, kuris visiškai priklauso bankrutuojančiam skolininkui, ir turtą, į kurį trečiosios šalys gali pareikšti įvairias nuosavybės teises.

Patikėtinis, realizuodamas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, užtikrina, kad bet koks bankrutuojančio skolininko turtas būtų parduotas atsižvelgiant į kreditorių interesus. Kad galėtų parduoti šį turtą, patikėtinis turi gauti teismo leidimą. Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas turi būti parduotas taip, kaip nustatyta Prekybos kodekse. Pajamas reikia įnešti į banko sąskaitą, atidarytą dėl bankroto bylos.

2. Per didelis įsiskolinimas

Teismas imasi priemonių skolininko finansinei ir socialinei padėčiai įvertinti, kad būtų patikrinti reikalavimai ir turto bei įsipareigojimų vertė.

Nusprendęs pradėti išieškojimo iš asmens procedūrą ir nustatęs, kad yra turto, kuris gali būti likviduojamas, teismas pradeda skolininko turto likvidavimą.

Teismas priima sprendimus dėl bet kokių ginčijamų reikalavimų ir nurodo pradėti asmeninio skolininko turto likvidavimą. Tai netaikoma tik kasdieniam gyvenimui reikalingiems baldams ir su profesine veikla nesusijusiam turtui, kuris būtinas profesinei veikla vykdyti. Išieškojimo iš asmens procedūros metu per daug įsiskolinusio skolininko turtas likviduojamas atsižvelgiant į įstatymo tikslą – pagerinti skolininko finansinę padėtį sudarant jam ir jo namų ūkiui galimybę gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis.

Skolininko teisės ir veiksmai dėl jo turto įgyvendinamos teismo paskirtam likvidatoriui vykdant likvidavimą.

Likvidatorius turi per šešis mėnesius taikiai parduoti skolininko turtą arba surengti priverstinį pardavimą.

Išieškojimo iš asmens procedūros padariniai:

  1. Kai pajamos iš turto likvidavimo yra pakankamos kreditorių reikalavimams patenkinti, teismas nurodo užbaigti procedūrą.
  2. Kai pajamos iš turto likvidavimo yra nepakankamos kreditorių reikalavimams patenkinti, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.
  3. Kai skolininkas neturi jokio kito turto, išskyrus baldus, reikalingus kasdieniam gyvenimui, ir su profesine veikla nesusijusį turtą, kuris būtinas profesinei veiklai vykdyti, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.
  4. Kai turtas neturi jokios rinkos vertės arba jo pardavimas pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų atsižvelgiant į jo rinkos vertę, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.

Užbaigus procedūrą, kai nepakanka turto, panaikinamos visos skolininko skolos, nesusijusios su profesine veikla.

Tačiau panaikinant skolininko skolas, nesusijusias su profesine veikla, šios skolos nepanaikinamos:

  • skolos, kurias garantas arba bendraskolis sumokėjo vietoj skolininko;
  • įstatymo 46 straipsnyje nurodytos skolos, pvz., einamieji mokėjimai už alimentų skolas ir piniginės sumos, skirtos nukentėjusiems nuo tyčinių smurtinių nusikaltimų dėl patirto kūno sužalojimo.

Tačiau įstatymo 46 straipsnyje nurodytos skolos gali būti panaikintos, jei atitinkamas kreditorius sutiko atsisakyti jas išieškoti, pakeisti jų mokėjimo grafiką arba jas panaikinti.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

1. Bankrotas

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys skolininkai automatiškai netenka teisės administruoti bet kokį savo turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris bankroto procedūros metu gali būti perduodamas.

Priėmus šią nutartį skolininko turto administravimas pavedamas patikėtiniui.

Kai bankrutuoja juridinis asmuo, bankrutuojančio skolininko turtą sudaro visas įmonės turtas ir įsipareigojimai, išskyrus teises, kurias partneriai gali turėti pagal savo statusą.

Patikėtiniai pasirenkami iš asmenų, kurie gali geriausiai užtikrinti apgalvotą ir tikslų valdymą.

Faktiškai apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, teisėjai patikėtinius pasirenka iš advokatų sąrašo. Tačiau teismas taip pat gali paskirti notarus arba buhalterius ir (arba) auditorius, kai to reikia dėl bankrutuojančio skolininko interesų.

Kaip ir visuose procesuose, susijusiuose su komercinės veiklos subjektais, komercinių bylų teismas turi jurisdikciją nagrinėti bankroto bylą.

Todėl komercinių bylų teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą, nustato mokėjimų nutraukimo datą, skiria įvairius dalyvius (bankroto administratorių, patikėtinį), nustato reikalavimų pateikimo datą ir reikalavimų patikrinimo ataskaitos užpildymo datą ir nurodo užbaigti bankroto procedūrą.

Turto administravimas pavedamas teismo paskirtam patikėtiniui, kuris yra atsakingas už skolininko turto realizavimą ir pajamų paskirstymą įvairiems kreditoriams atsižvelgiant į taisykles dėl pirmaeilių reikalavimų ir turto suvaržymus.

Bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto veiksmų, valdymo ir likvidavimo priežiūrą. Posėdžio metu jis praneša apie bet kokius ginčus, kurie gali kilti, ir nurodo imtis bet kokių apsaugos priemonių, reikalingų nemokaus skolininko turtui apsaugoti ir išsaugoti. Jis taip pat pirmininkauja bet kokiems bankrutuojančio skolininko kreditorių susirinkimams.

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys komercinės veikos subjektai netenka teisės administruoti savo turtą ir daugiau negali atlikti jokių mokėjimų ar vykdyti sandorių ar kitų veiksmų, susijusių su šiuo turtu.

2. Per didelis įsiskolinimas

Kalbant apie skolininko pareigas ir poveikį skolininko turtui pradėjus kolektyvinio skolų padengimo procedūrą pastebėtina, kad skolininkui taikoma pareiga tinkamai elgtis.

Tinkamo elgesio laikotarpiu skolininkas privalo:

  • bendradarbiauti su procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis bei įstaigomis ir sutikti greitai pateikti bet kokią informaciją apie savo turtą, pajamas bei skolas ir bet kokius savo padėties pasikeitimus;
  • jeigu tai įmanoma, pagal savo gebėjimus vykdyti apmokamą veiklą;
  • nedidinti savo nemokumo ir rūpestingai elgtis siekiant sumažinti savo skolas;
  • neteikti pirmenybės konkrečiam kreditoriui, išskyrus išlaikymo kreditorius, reikalaujančius einamųjų mokėjimų, būsto nuomotojus, reikalaujančius einamųjų nuomos mokesčių už būstą, kuris reikalingas pagrindiniams skolininko poreikiams užtikrinti, prekių ir paslaugų, būtinų oriam gyvenimui, tiekėjus ir kreditorius, reikalaujančius einamųjų mokėjimų, susijusių su žalos atlyginimo, kuris iš skolininko buvo priteistas už tyčiniais smurtiniais veiksmais padarytą kūno sužalojimą, mokėjimo vykdymu;
  • vykdyti procedūros metu prisiimtus įsipareigojimus.

Priklausomai nuo to, ar procedūra yra susitarimo, ar teismo stadijoje, dalyvauja dviejų rūšių įstaigos.

Sutarto atsiskaitymo stadija vyksta Tarpininkavimo komisijoje. Tarpininkavimo komisijos narius skiria ministras. Tarpininkavimo komisija turi pirmininką bei sekretorių ir renkasi ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius. Kad asmenys galėtų tapti Tarpininkavimo komisijos nariais, jie, be kitų dokumentų, turi pateikti nuosprendžių registro pažymą. Paskirti Tarpininkavimo komisijos nariai turi juridinę prievolę pranešti ministrui apie bet kokius dėl jų vykstančius baudžiamuosius procesus arba priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kad šiuos narius būtų galima pakeisti. Tarpininkavimo komisijos nariai už sesiją gauna 10 EUR išmoką, o komisijos pirmininkas – 20 EUR išmoką.

Tarpininkavimo komisija visų pirma sprendžia, ar priimti prašymus dėl procedūros, ir ar reikalavimai yra priimtini. Tarpininkavimo komisija taip pat tvirtina arba keičia atsiskaitymo planų, dėl kurių susitarta, projektus, kurie jai teikiami Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai (toliau – Tarnyba) atlikus tyrimą.

Jei per šešis mėnesius nuo tada, kai Komisija pritarė procedūrai, suinteresuotosios šalys su siūlomu planu nesutiko, Komisija parengia ataskaitą, kurioje įrašoma, kad atsiskaitymo, dėl kurio susitarta, procedūra nepavyko. Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią ši ataskaita paskelbiama registre, skolininkas savo gyvenamosios vietos arba buveinės magistratų teisme gali inicijuoti teismo prižiūrimą reorganizavimo procedūrą. Jei skolininkas šio prašymo nepateikia per nurodytą terminą, naują kolektyvinio skolų padengimo procedūrą jis gali inicijuoti tik praėjus dvejiems metams nuo ataskaitos paskelbimo registre dienos.

Jei pradedama teismo prižiūrimo reorganizavimo stadija, šalys bus kviečiamos atvykti į magistratų teismą, kuris gali jų paprašyti pateikti visus dokumentus ar informaciją, iš kurių būtų galima nustatyti skolininko turtą ir (arba) įsipareigojimus.

Teismas, remdamasis pateikta informacija, parengia reorganizavimo planą, kuriame numatomos priemonės, sudarančios galimybę skolininkui vykdyti savo įsipareigojimus.

Teismo parengtas reorganizavimo planas taikomas daugiausiai septynerius metus ir tam tikrais atvejais gali nustoti galioti (visų pirma tada, kai skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų pagal reorganizavimo planą).

3. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu skolininkai įgaliojimus priimti sprendimus perduoda administratoriams, kuriems pavedama parengti aprašą ir sudaryti reorganizavimo planą arba turto realizavimo ir paskirstymo planą. Skolininkams taip pat draudžiama elgtis tokiu būdu, kuriuo būtų trukdoma šioje procedūroje paskirtų administratorių darbui.

4. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu skolininkas be įgaliotojo teisėjo leidimo negali parduoti ar įkeisti jokio turto arba prisiimti jokių įsipareigojimų. Įgaliotas teisėjas sudaro aprašą ir ištiria verslo padėtį. Jei reikia, jis gali pasitelkti specialistus.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Pirmiau nurodytų procedūrų, išskyrus kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūrą, metu pirmaeiliai kreditorių reikalavimai nepanaikinami.

1. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kreditoriai, gaunantys mokesčius už turtą ir dalyvaujantys balsavime, praranda privilegijuotųjų kreditorių statusą (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

2. Bankrotas

„Kalbant apie bankrotą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą daugiau nėra galimas joks įskaitymas (net ir ankstesnių reikalavimų, jei iki to momento jie neturėjo vienos iš trijų ypatybių – likvidumo, mokėtinumo ir pakeičiamumo) pagal teisės aktus, teismo nurodymu arba pagal susitarimą. Nors priėmus nutartį iškelti bankroto bylą gali būti užkirstas kelias bet kokiam įskaitymui pagal teisės aktus, tai nereiškia, kad tai galioja besąlygiškai arba atgaline data. Nutartis iškelti bankroto bylą neturi įtakos įskaitymui pagal teisės aktus, jei jo sąlygos buvo įvykdytos prieš pradedant bankroto procedūrą. Apeliacinis teismas (Cour d’appel) yra pripažinęs, kad „dėl abejotino laikotarpio neužkertamas kelias tokios rūšies įskaitymui. Įskaitymas pagal teisės aktus yra galimas nepaisant mokėjimų nutraukimo. Tai nėra kreditoriaus veiksmas, nes tai vyksta be jo žinios. Prekybos kodekso 445 straipsnis šiuos atveju netaikomas.

Kalbant apie įskaitymą pagal teismo nutartį, tokios nutarties negalima priimti, jei buvo pradėta kolektyvinė procedūra. Tačiau įskaitymas pagal teismo nutartį galimas abejotinu laikotarpiu, jei atitinkama nutartis įsiteisėjo (jos negalima skųsti). Tokiu atveju įskaitymas gali turėti poveikį tik nuo nutarties priėmimo dienos.

Kalbant apie įskaitymą, dėl kurio susitarta, suprantama, kad jis negali įvykti, jei buvo pradėta kolektyvinė procedūra. Be to, jis negali įvykti abejotinu laikotarpiu, kadangi pagal Prekybos kodekso 445 straipsnį tai laikoma netinkamu mokėjimo būdu, už kurį taikoma negaliojimo sankcija [1].“

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. įstatyme dėl finansinių garantijų (loi du 5 août 2005 sur les garanties financières) numatytos konkrečios pirmiau aprašytų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, dėl susitarimų dėl įskaitymo, kuriuos šalys gali sudaryti nemokumo bylos iškėlimo dieną (arba netgi vėliau – žr. 2005 m. rugpjūčio 5 d. įstatymo dėl finansinių garantijų 18 ir paskesnius straipsnius).

3. Kontroliuojamas administravimas

Kalbant apie kontroliuojamą administravimą, kompromisinį susitarimą su kreditoriais arba mokėjimų sustabdymą, įskaitymas negali būti atliekamas, kai skolininkai praranda laisvę perleisti savo teises ir turtą.


[1] „La compensation comme garantie d’une créance sur un débiteur en faillite“, Pierre HURT, J.T., 2010, p. 30.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria patikėtiniai susiduria pradėjus bankroto procedūrą, yra susijusi su esamomis sutartimis, kurios buvo sudarytos prieš priimant nutartį iškelti bankroto bylą. Esamos sutartys (išskyrus darbo sutartis, kurios automatiškai pasibaigia bankroto bylos iškėlimo dieną (Darbo kodekso (Code du travail) 12-1 straipsnis) paprastai galioja toliau tol, kol patikėtinis jas nutraukia.

Patikėtinis, spręsdamas, ar šios sutartys turi laikinai galioti toliau, turi palyginti susijusius interesus. Jei sutartyje yra sąlygų, pagal kurias sutartis nutraukiama, jei viena iš šalių pripažįstama bankrutavusia, patikėtinis turėtų nuspręsti, ar jis ketina ginčyti šių sąlygų taikymą (atsižvelgdamas į tai, kad šių sąlygų galiojimas yra ginčytinas. Pavyzdžiui, Belgijoje tokios sąlygos, susijusios su komercine nuoma, laikomos negaliojančiomis).

Bet kuriuo atveju, tik patikėtinis gali nuspręsti, ar šios sutartys turi būti vykdomos, ar nutraukiamos. Jei kita sutarties šalis tai ginčija, o dėl to sutartis automatiškai nutraukiama dėl bankroto, patikėtiniui tenka dalyvauti teismo procese, kurio rezultatas nėra aiškus, taip pat atsiranda naujų su bankrutuojančio asmens turtu susijusių išlaidų [1].


[1] Šaltiniai: „Les procédures collectives au Luxembourg“, Yvette HAMILIUS ir Brice HELLINCKX (3 skyriaus autoriai), Editions Larcier, 2014, p. 86.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

1. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais, bankrotas, mokėjimų sustabdymas ir kontroliuojamo administravimo procedūra

Sudarius kompromisinį susitarimą su kreditoriais mokėjimų sustabdymas ir kontroliuojamo administravimo procedūra, vykdymo užtikrinimo priemonės komercinės veiklos subjektų ir jų turto atžvilgiu sustabdomos. Tačiau jokiu Didžiojoje Hercogystėje taikomu teisės aktu kreditoriams nėra uždrausta imtis priemonių, skirtų išsaugoti skolininko turto vientisumą.

Visų šių procedūrų metu skolininkai nebegali laisvai perleisti savo turto. „Nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iki proceso pabaigos dėl turto, kuris yra bankrutuojančio asmens turto dalis, vien prieš bankrutuojantį asmenį teisėtai negalima imtis jokių teisinių veiksmų (Lux. 1935 m. sausio 12 d., Pas. 14, p. 27). „Neapsaugoti kreditoriai ir kreditoriai, turintys paprastų pirmaeilių reikalavimų, bankroto proceso metu negali kreiptis dėl nutarties prieš bankrutuojantį asmenį ar netgi patikėtinį priėmimo, tačiau gali tik pareikšti savo reikalavimą arba pareikšti ieškinį dėl jų reikalavimų pripažinimo“ (Cass. 1997 m. lapkričio 13 d., Pas. 3030, p. 265).

Tačiau tam tikrais atvejais padedant komercinių bylų teismo paskirtam asmeniui galima atlikti perleidimo veiksmus (dėl mokėjimų sustabdymo arba kontroliuojamo administravimo).

Be to, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą skolos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, tampa mokėtinos, o palūkanų taikymas nutraukiamas.

2. Per didelis įsiskolinimas

Kalbant apie kolektyvinį skolų padengimą, Tarpininkavimo komisijai priėmus sprendimą priimti skolininko prašymą automatiškai sustabdomos bet kokios vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos skolininko turtui, išskyrus priemones, susijusias su išlaikymo prievolėmis, nutraukiamas palūkanų taikymas, o skolos, kurios nebuvo mokėtinos, tampa mokėtinomis.

Jei susitarimo dėl atsiskaitymo etapas nepavyko, magistratų teismas, kuriame vyks teismo etapas, gali tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau, sustabdyti bet kokias vykdymo užtikrinimo priemones.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bylą, kuri jau buvo nagrinėjama bankroto bylos iškėlimo metu, gali teisėtai tęsti patikėtinis pagal savo statusą. Tačiau pareiškėjai tokiose bylose privalo įteisinti procesą įtraukdami patikėtinį, kuris vienintelis turi įgaliojimus teisėtai atstovauti bankrutuojančiam skolininkui.

Jei skolininkas pralaimi bylą, kreditoriai, kurie kreipėsi į teismą iki bankroto, gauna garantiją, kurią gali panaudoti likvidavimo metu. Tačiau šios garantijos negalima vykdyti, kadangi priėmus nutartį iškelti bankroto bylą skolininkas netenka teisės administruoti bet kokį turtą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

1. Bankrotas

Paskelbus pranešimą apie bankrotą viename arba daugiau laikraščių, kurie platinami Liuksemburge, kreditoriai informuojami, kad skolininkas bankrutavo. Tada jie savo reikalavimus, kartu su jų garantijomis, per nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytą terminą turi pareikšti apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, kanceliarijoje. Teismo pareigūnas užregistruoja reikalavimus ir pateikia gavimo dokumentą.

Pareiškimai dėl reikalavimų turi būti pasirašyti, o juose turi būti nurodytos kreditorių pavardės, vardai, profesijos ir adresai, taip pat reikalavimo suma, reikalavimo pagrindas ir bet kokios su reikalavimu susijusios garantijos ar užstatai. Tada įvairūs pateikti reikalavimai patikrinami dalyvaujant patikėtiniui, bankrutavusiam skolininkui ir bankroto administratoriui.

Jei šios procedūros metu kyla kokių nors ginčų, kreditoriai gali būti kviečiami atvykti ir pateikti daugiau informacijos apie reikalavimą ir paaiškinti jo esmę arba tikslią sumą per apklausą.

Jei patikėtinis nustatė turtą, kurį galima paskirstyti kreditoriams, patikėtinis juos kviečia į susirinkimą dėl finansinių ataskaitų pateikimo, kurio metu kreditoriai gali pateikti nuomonę apie paskirstymo planą.

Jei nėra pakankamai turto, bankroto procedūrą nurodoma baigti.

Jei patikėtinis nevykdo savo pareigų kreditoriams priimtinu būdu, savo skundus jie gali siųsti bankroto administratoriui, kuris prireikus gali pakeisti patikėtinį.

2. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu administratoriai kreditoriams turi pateikti išsamią informaciją apie reorganizavimo arba turto realizavimo planą.

Tokiu atveju kreditoriai gali būti kviečiami pateikti pastabas. Per 15 dienų nuo tada, kai jie buvo informuoti, kreditoriai turi pranešti kanceliarijai, ar jie sutinka su planu, kuris gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei su juo sutinka daugiau kaip pusė kreditorių, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę įsipareigojimų.

3. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu surengiamas kreditorių susirinkimas, kad jie galėtų aptarti paskirto teisėjo pateiktus pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo. Todėl kreditoriai privalo pareikšti savo reikalavimus ir nurodyti, ar sutinka su pasiūlymais dėl kompromisinio susitarimo.

Tada posėdžio dėl kompromisinio susitarimo patvirtinimo metu kreditoriai gali pateikti pastabas. Jei kreditoriai nebuvo pakviesti į kreditorių susirinkimą arba jei kreditoriai balsavo prieš pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo, jie gali pateikti apeliacinį skundą dėl nutarties, kuria patvirtinamas kompromisinis susitarimas.

4. Per didelis įsiskolinimas

Pirmojoje instancijoje, atsiskaitymo, dėl kurio susitarta, stadijoje kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai. Tada kreditoriai gali aktyviai dalyvauti minėtai tarnybai priimant sutartą atsiskaitymo planą.

Tarpininkavimo dėl per didelio įsiskolinimo komisija surengia kreditorių susirinkimą ir išdėsto sutartuose atsiskaitymo planuose pateiktus pasiūlymus. Tada bent 60% kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 60% reikalavimų visumos, turi nurodyti, kad jie sutinka su sutartu atsiskaitymo planu, kad šis galėtų būti laikomas priimtu. Jei kreditoriai nepateikia atsakymo, laikoma, kad jie su planu sutinka.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto procedūros metu patikėtiniai atstovauja ir bankrutuojančiam asmeniui, ir jo kreditoriams. Veikdami pagal šią dvigubą kompetenciją jie ne tik yra atsakingi už bankrutavusio asmens turto administravimą, tačiau taip pat yra įgalioti kaip ieškovai arba atsakovai kontroliuoti visus ieškinius, kuriais siekiama išsaugoti turtą, kuris turi būti naudojamas kaip garantija kreditoriams, bei susigrąžinti arba padidinti šį turtą bendrais kreditorių interesais (Apeliacinis teismas, 1880 m. liepos 2 d., Pas. 2, p. 49).

Patikėtinis gali pareikšti bet kokius ieškinius dėl bendro užstato kreditoriams, kurį sudaro skolininko turtas, t. y. ieškinius, kuriais šį turtą siekiama susigrąžinti, apsaugoti arba likviduoti (Apeliacinis teismas, 2015 m. vasario 25 d., Pas 37, p. 483).

Kalbant apie esamas sutartis po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, patikėtinis turi nuspręsti, ar jos turi būti nutrauktos, ar geriau būtų (jei pagal jas būtų grąžintas turtas) toliau jas vykdyti siekiant vėliau įvykdyti bankrutavusio asmens įsipareigojimus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Visi kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus nepriklausomai nuo reikalavimo pobūdžio ir nuo to, ar jų reikalavimas yra pirmaeilis. Tačiau ši procedūra netaikoma reikalavimams, susijusiems su turtu, t. y. reikalavimams, atsiradusiems vėliau ir dėl bankroto procedūros (pvz., patikėtinio išlaidos, nuomos mokestis, kurio mokėjimo terminas sueina po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, ir pan.).

Kalbant apie reikalavimus, kylančius iš nemokaus skolininko turto pradėjus nemokumo bylą ir atsiradusiu dėl bankroto administravimo arba tęsiant tam tikrą bankrutavusio skolininko verslo veiklą, šie reikalavimai įvykdomi pirmiausiai, prieš likusį turtą paskirstant kreditoriams. Taigi, su nemokaus skolininko turtu susiję reikalavimai visais atvejais vykdomi prieš kitų kreditorių reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

1. Bankrotas

Bankroto procedūros metu nutartis iškelti bankroto bylą bus paskelbta įvairiais būdais (spaudoje, registracija komercinių bylų teisme), kad apie šią situaciją sužinotų bankrutuojančio skolininko kreditoriai, o jie tada gali apie save pranešti (Prekybos kodekso 472 straipsnis).

Tada kreditoriai savo reikalavimą ir patvirtinamuosius dokumentus turi pateikti komercinių bylų teismo kanceliarijai (Prekybos kodekso 496 straipsnis).

Forma, kurią naudodami kreditoriai gali pateikti šį pareiškimą dėl reikalavimo, pateikiama internetu šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/declaration-creance.html

Už likvidavimą atsakingas patikėtinis tikrina reikalavimus ir gali juos ginčyti (Prekybos kodekso 500 straipsnis).

Bet koks ginčijamas reikalavimas perduodamas teismui.

Tačiau jei yra kokių nors ginčų, kurie dėl savo dalyko nepriklauso apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, jurisdikcijai, jie perduodami kompetentingam teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl šių ginčų esmės. Jie taip pat perduodami apylinkės teismui, atsakingam už komercinių bylų nagrinėjimą, kad šis pagal 504 straipsnį dėl jų priimtų nutartį dėl sumų, į kurias atitinkami kreditoriai gali pretenduoti vykstant diskusijoms dėl kompromisinio susitarimo (502 straipsnis).

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu skolininkas, kuris kreipiasi dėl kompromisinio susitarimo sudarymo, prašyme turi nurodyti kreditorių tapatybes bei adresus ir jų reikalavimų sumas (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 3 straipsnis).

Kreditoriams siunčiamas registruotas laiškas (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 8 straipsnis), kuriuo jie kviečiami dalyvauti susirinkime dėl kompromisinio susitarimo.

Kvietimas taip pat bus paskelbtas spaudoje.

Susirinkime dėl kompromisinio susitarimo kreditoriai nurodo savo reikalavimų sumas.

Kaip nurodyta pirmiau, kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti mokesčiais už turtą ir kurie dalyvauja balsavime, praranda privilegijuotųjų kreditorių statusą (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

3. Mokėjimų sustabdymas

Mokėjimų sustabdymo procedūros metu skolininkas taip pat turi pateikti kreditorių sąrašą ir nurodyti jų vardus bei pavardes, jų reikalavimų sumą ir jų adresus.

Kreditoriai į susirinkimą kviečiami registruotu laišku (Prekybos kodekso 596 straipsnis) ir per spaudą.

Per susirinkimą jie turi nurodyti savo reikalavimų sumas (Prekybos kodekso 597 straipsnis).

4. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu nėra jokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo procedūros. Skolininkai savo prašymuose turi informuoti teismą apie kreditorių tapatybes.

Po to teismas šiuos kreditorius informuoja apie teismo paskirtų administratorių parengtą reorganizacijos arba turto realizavimo planą.

5. Per didelio įsiskolinimo procedūra

Per vieną mėnesį nuo pranešimo dėl kolektyvinio skolų grąžinimo paskelbimo kanceliarijoje per daug įsiskolinusio skolininko kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai.

Pareiškimas dėl reikalavimo turi atitikti 2014 m. sausio 17 d. Didžiojo Hercogo reglamento, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. sausio 8 d. įstatymas dėl per didelio įsiskolinimo (règlement grand-ducal du 17 janvier 2014 portant exécution de la loi du 8 janvier 2013 concernant le surendettement), 6 ir 7 straipsnius.

Kreditoriai gali naudotis pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspareiškimo forma.

Tarpininkavimo komisija tiria, ar reikalavimai yra priimtini.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagrindinis bankroto teisės principas – kiekvienas kreditorius turi gauti lygiavertę dalį, proporcingą jo reikalavimo sumai.

Kai kuriems kreditoriams, turintiems garantiją arba pirmaeilį reikalavimą, sumokama pirmiausiai.

Privilegijuotieji kreditoriai išrikiuojami pagal teisinę tvarką, kuri yra viešoji politika (turto nuomotojai, hipotekos kreditoriai, kreditoriai, turintys verslo kapitalo ir, visų pirma, viešojo iždo plačiąja prasme, vertybinių popierių).

Apskritai patikėtinis remiasi Civilinio kodekso (Code civil) 2096–2098, 2101 ir 2102 straipsniais.

Patikėtinis turi patikrinti kiekvieną reikalavimą remdamasis įstatymu ir teismų praktika.

Grynasis turtas, tenkantis neapsaugotiems kreditoriams, turi būti proporcingai paskirstytas pagal Prekybos kodekso 561 straipsnio pirmą pastraipą.

Kai patikėtinis žino teismo nustatytą mokesčių sumą, išrikiavimo privilegijuotuosius kreditorius ir žino likusią sumą, kurią reikia paskirstyti neapsaugotiems kreditoriams, jis parengia turto paskirstymo planą, kuris pirmąja instancija pateikiamas bankroto administratoriui. Pagal Prekybos kodekso 533 straipsnį patikėtinis visus kreditorius registruotu laišku, prie kurio jis prideda turto paskirstymo plano kopiją, kviečia į susirinkimą dėl finansinių ataskaitų pateikimo.

Bankrutavusiam skolininkui per teismo pareigūną arba paskelbiant Liuksemburgo laikraštyje turi būti įteiktas pranešimas apie susirinkimą.

Jei kreditorius neginčija patikėtinio finansinių ataskaitų pateikimo, patikėtinis susirinkimo dėl pateikimo protokolą, pagrįstą turto paskirstymo planu, pateikia pasirašyti bankroto administratoriui ir teismo kancleriui.

Po finansinių ataskaitų pateikimo patikėtinis sumoka kreditoriams.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

1. Bankrotas

Bankroto procedūros metu atlikus mokėjimus patikėtinis gali kreiptis dėl bankroto procedūros užbaigimo. Po to priimama nutartis dėl užbaigimo, kuria baigiama bankroto procedūra.

Pagal Prekybos kodekso 536 straipsnį bankrutavę asmenys, kurie nebuvo pripažinti bankrutavusiais dėl nusikalstamos veikos arba dėl aplaidaus ar nesąžiningo elgesio, daugiau negali išieškoti jų skolų, nebent per septynerius metus po nutarties užbaigti bankroto procedūrą nesant pakankamai turto priėmimo skolininkų turtas padidėja.

Pagal Prekybos kodekso 586 straipsnį bankrutavę skolininkai, sumokėję visas sumas, kurias jie buvo skolingi (pagrindinę skolą, palūkanas ir išlaidas) gali būti atleisti nuo skolų dėl to pateikę prašymą Aukščiausiajam Teisingumo Teismui (Cour supérieure de justice).

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais, mokėjimų sustabdymas, kontroliuojamas administravimas

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais, mokėjimų sustabdymo ir kontroliuojamo administravimo procedūros baigiamos teismo sprendimu, kuriuo patvirtinama atitinkama priemonė.

Teismas bankrutavusiam kreditoriui gali taikyti civilines arba baudžiamąsias sankcijas.

Jei teismas nustato, kad bankrotą lėmė sunkus ir akivaizdus bankrutavusio skolininko nusižengimas, jis gali bankrutavusiam asmeniui uždrausti tiesiogiai arba per kitą asmenį vykdyti verslo veiklą. Šis draudimas taip pat taikomas norint užimti pareigas, susijusias su įgaliojimais priimti sprendimus bendrovėje.

Kitos civilinės sankcijos dėl komercinių bendrovių bankroto – galimybė taikyti bankroto procedūrą jų vadovams ir galimybė teikti ieškinius pagal Civilinio kodekso 1382 ir 1383 straipsnius (bendroji teisinė atsakomybė) ir Komercinių bendrovių įstatymo (loi sur les sociétés commerciales) 59 ir 192 straipsnius.

Bankrutavusiam skolininkui taip pat gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos (nusikalstamas bankrotas).

Sudarius kompromisinius susitarimus su kreditoriais, šia procedūra pasinaudoję asmenys turi grąžinti skolas savo kreditoriams, jei jų turtas padidėja (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo dėl kompromisinio susitarimo su kreditoriais siekiant išvengti bankroto 25 straipsnis).

Kompromisinis susitarimas su kreditoriais neturi įtakos šioms skoloms:

  • mokesčiams ir kitoms vyriausybės nustatytoms pareigoms;
  • reikalavimams, užtikrintiems pirmumo teisėmis, hipotekomis arba užstatu;
  • reikalavimams dėl išlaikymo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus nemokumo bylą, jei yra kokio nors turto, kreditoriai gauna visas sumas arba jų reikalavimų sumos dalį atsižvelgiant į paskirstymo sąlygas, priimtas nutartimi užbaigti bylą.

Jei bankrutavę skolininkai nebuvo pripažinti bankrutavusiais nusikalstamai arba dėl aplaidumo ar apgaulės, kreditoriai nebegali išieškoti jų skolų, nebent per septynerius metus po nutarties užbaigti bankroto procedūrą priėmimo skolininkų turtas padidėja.

Kreditoriai taip pat gali pareikšti ieškinį pagal Civilinio kodekso 1382 ir 1383 straipsnius, kad bankrutavusio skolininko vadovams būtų taikoma bendroji teisinė atsakomybė, arba ieškinį pagal Komercinių bendrovių įstatymo 59 ir 192 straipsnius (administratorių ir vadovų atsakomybė vykdant savo įgaliojimus).

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Prašymo iškelti bankroto bylą išlaidos įtraukiamos į išlaidas, susijusias su nemokaus skolininko turtu.

Kadangi šios išlaidos patiriamos dėl bankroto procedūros, jos padengiamos iš skolininko turto, o tik tada patikėtinis likusią turto dalį paskirsto įvairiems kreditoriams.

1893 m. kovo 29 d. įstatymo dėl teisinės pagalbos ir deficito atveju taikomos procedūros (loi du 29 mars 1893 concernant l’assistance judiciaire et la procédure en débet) 1 ir 2 straipsniuose nurodytos įvairios išlaidos, kurios gali būti patiriamos dėl nemokumo byloje reikalingų formalumų, bei nustatyta jų mokėjimo tvarka, kai nėra pakankamai turto.

Kompetentingas apylinkės teismas nustato patikėtinio honorarą remdamasis 2003 m. liepos 18 d. Didžiojo Hercogo reglamentu (règlement grand-ducal du 18 juillet 2003).

Apylinkės teismui, atsakingam už komercinių bylų nagrinėjimą, patikėtinis turi pateikti išlaidų ir mokesčių pagal atgautą turtą ataskaitą.

Prekybos kodekso 536-1 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad bankroto procedūrų, užbaigtų dėl nepakankamo turto, išlaidas ir mokesčius iš anksto padengs Netiesioginių mokesčių tarnyba (Administration de l’Enregistrement) pagal 1893 m. kovo 29 d. įstatyme dėl teisinės pagalbos ir deficito atveju taikomos procedūros nustatytas sąlygas.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

1. Bankrotas

Nutartimi iškelti bankroto bylą nustatyta data, kurią bankrutavęs skolininkas sustabdė mokėjimus, gali būti ankstesnė už nutarties datą. Tačiau ši data už nutarties datą negali būti ankstesnė daugiau nei šešiais mėnesiais.

Siekiant apsaugoti kreditorių interesus laikotarpis nuo mokėjimų nutraukimo iki nutarties laikomas abejotinu laikotarpiu.

Tam tikri šiuo laikotarpiu atlikti veiksmai, jei jais gali būti pažeidžiamos kreditorių teisės, bus laikomi niekiniais. Visų pirma prie jų priskiriami šie veiksmai:

  • bet kokie veiksmai, susiję su kilnojamuoju arba nekilnojamuoju turtu, kurį bankrutuojantis subjektas pardavė už dyką arba už tokią pardavimo kainą, kuri yra aiškiai mažesnė už atitinkamo turto vertę;
  • visi mokėjimai grynaisiais pinigais arba perdavimu, pardavimu, įskaitymu arba kitais būdais už skolas, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjo;
  • visi mokėjimai ne grynaisiais pinigais arba naudojant prekybos priemones turimoms skoloms padengti;
  • bet kokia hipoteka ar bet kokios kitos nuosavybės teisės, kurias skolininkas suteikia už skolas, prisiimtas iki mokėjimų nutraukimo.

Tačiau kitiems veiksmams negaliojimo principas nėra automatiškai taikomas.

Todėl tam tikri bankrutavusio asmens atlikti mokėjimai už skolas, kurių mokėjimo terminas sueina, ir bet kokie kiti veiksmai, atlikti už mokestį, abejotinu laikotarpiu gali būti pripažinti negaliojančiais, jei įrodoma, kad tretieji asmenys, kurie gavo mokėjimus arba vedė derybas su bankrutavusiu skolininku žinojo apie mokėjimų nutraukimą.

Jei kreditorius žino, kad skolininkas negali vykdyti įsipareigojimų, tas kreditorius negali siekti, kad jam būtų teikiama pirmenybė pažeidžiant visų kreditorių bendrai teises.

Teisėtai įgyta Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashipoteka ir pirmumo teisės gali būti įregistruotos iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Tačiau teisės, įregistruotos likus 10 dienų iki mokėjimų nutraukimo dienos arba po jos gali būti pripažįstamos niekinėmis, jei nuo hipotekos lakšto dienos iki registracijos dienos praėjo daugiau kaip 15 dienų.

Galiausiai, bet kokie veiksmai ar mokėjimai, atlikti pažeidžiant kreditorių teises, t. y. kuriuos skolininkas atliko žinodamas žalą, kuri šiais veiksmais bus padaryta kreditoriui (pvz., nemokaus skolininko turto sumažinimas, reikalavimų eilės nesilaikymas ir pan.), laikomi niekiniais neatsižvelgiant į jų padarymo dieną.

Abejotinas laikotarpis netaikomas finansinių garantijų sutartims arba būsimų reikalavimų, perduodamų pakeitimo vertybiniais popieriais įstaigai, atveju.

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Procedūros, skirtos pasiekti kompromisinį susitarimą su kreditoriais, metu skolininkai negali perduoti, įkeisti jokio turto ar prisiimti kokių nors įsipareigojimų be įgaliotojo teisėjo leidimo.

3. Kontroliuojamas administravimas

Nuo sprendimo, kuriuo paskiriamas įgaliotasis teisėjas turto aprašui parengti, priėmimo dienos komercinės veiklos subjektas be įgaliotojo teisėjo leidimo negali perduoti, pavesti, gauti kilnojamojo ilgalaikio turto arba jo atžvilgiu nustatyti užstato arba hipotekos, nes tokie sandoriai pripažįstami negaliojančiais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme dėl kontroliuojamo administravimo numatytos baudžiamosios sankcijos komercinės veiklos subjektams, kurie paslėpė dalį savo turto, nurodė per didelę savo įsipareigojimų sumą arba įtraukė kreditorius, kurie nurodė per didelius reikalavimus.

4. Per didelis įsiskolinimas

Kai taikoma, teisėjas gali paskirti asmenis, atsakingus už socialinės pagalbos, pagalbos švietimo ar finansų valdymo klausimais teikimą siekiant užtikrinti, kad skolininko pajamų dalis, kuri nėra paskirstyta skoloms grąžinti, būtų naudojama tiems tikslams, kuriems yra numatyta.

Šie asmenys, vykdydami savo užduotis, yra įgalioti imtis bet kokių priemonių, skirtų užkirsti kelią, kad ši pajamų dalis nebūtų naudojama ne savo įprastu tikslu arba kad nebūtų pažeisti skolininko namų ūkio interesai.

Paskutinis naujinimas: 29/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Vengrija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Juridinių asmenų nemokumo bylos reglamentuojamos 1991 m. Įstatymu XLIX dėl bankroto ir likvidavimo procedūrų (Bankroto įstatymas).

Bankroto įstatymu reglamentuojamos dviejų rūšių nemokumo bylos: bankroto procedūra ir likvidavimo procedūra.

Bankroto procedūra yra reorganizavimo procedūra, kurios paskirtis – suteikti nemokiam skolininkui mokėjimų sustabdymą siekiant susitarti dėl savanoriškos mokėjimų tvarkos ir pabandyti sudaryti susitarimą, kaip atkurti mokumą.

Likvidavimo procedūros paskirtis yra patenkinti kreditorių reikalavimus pagal specialias taisykles, pagal kurias nemokus skolininkas likviduojamas be teisių perėmėjo, taikant procedūrą, kuria siekiama paskirstyti visą nemokaus skolininko turtą kreditoriams. Tačiau likvidavimo procedūra turi būti nutraukta, jeigu skolininkas sumokėjo visas savo skolas ir procedūros išlaidas arba jeigu su kreditoriais yra sudarytas susitarimas dėl skolų sureguliavimo sąlygų ir teismas šį susitarimą patvirtino.

Pavyzdžiui, įstatymuose, kuriais reglamentuojami užsienyje registruotas buveines turinčių įmonių, pilietinės visuomenės organizacijų ir finansų sektoriaus įmonių (kredito įstaigų, finansų įmonių, draudimo įmonių, investicinių įmonių, atvirųjų sandėlių) Vengrijoje esantys padaliniai, įtvirtintos specialios nukrypti leidžiančios nuostatos.

Finansų sektoriaus įmonėms bankroto procedūra netaikoma, tačiau priežiūros institucijos turi galimybę įsikišti ankstyvoje jų finansinės būklės pablogėjimo stadijoje, kad būtų išvengta nemokumo, ir turi būti sukuriami fondai (Žalos atlyginimo fondas, Investuotojų apsaugos fondas, Indėlių draudimo fondas), kad būtų apsaugoti vartotojai ir jiems būtų išmokėtos kompensacijos.

Finansų sektoriaus įmonių atveju likvidavimą teisme gali inicijuoti Vengrijos Nacionalinis Bankas, vykdydamas finansų priežiūros institucijos įgaliojimus, po to, kai jis atšaukia tokios įmonės licenciją vykdyti atitinkamą veiklą.

Pilietinės visuomenės organizacijų įstatyme įtvirtintos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos dėl pilietinės visuomenės organizacijų (asociacijų, fondų) bankroto ir likvidavimo procedūrų, kitais atvejais taikomos Bankroto įstatymo nuostatos.

Fizinių asmenų skolų sureguliavimo procedūra (asmeninis bankrotas)

2015 m. Įstatymas CV dėl fizinių asmenų skolų sureguliavimo įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Įstatymu siekiama nustatyti teisinę skolų sureguliavimo sistemą ir kartu užtikrinti bankroto apsaugą skolininkui bendradarbiaujant su kreditoriais. Įstatymu visų pirma apsaugomi hipotekos skolininkai, ypač ilgą laikotarpį turintys pradelstųjų skolų, įsiskolinę keliems kreditoriams ir tie, kurių gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui gresia priverstinis pardavimas.

Procedūra pradedama neteismine tvarka, ją koordinuoja pirmasis hipotekos paskolos davėjas. Teisme bankroto procedūra pradedama, jeigu neteismine tvarka nepasiekiama susitarimo. Pirmiausia teismo procesu taip pat siekiama susitarimo, tačiau jeigu už tokį susitarimą nenubalsuojama, tada teismas nustato skolų sureguliavimo sąlygas.

Vyriausybė įsteigė Valstybinę šeimos nemokumo tarnybą. Ši organizacija atlieka svarbų vaidmenį vykdant skolų sureguliavimo procedūrą. Šeimos nemokumo tarnyba tikrina, ar skolininkas atitinka įstatymo reikalavimus, tvarko valstybinį procedūrų duomenų registrą, joje dirba šeimos turto administratoriai. Šeimos turto administratoriai atlieka teismo skirtas parengiamąsias ir bendradarbiavimo funkcijas, kai skolų sureguliavimo klausimas nagrinėjamas teisme, vykdo teismo sprendimus, padeda skolininkui, prižiūri skolininko namų ūkio tvarkymą, parduoda komerciniu požiūriu vertingą skolininko turtą ir sumoka kreditoriams.

Sėkmingo skolų sureguliavimo rezultatas yra tas, kad skolų, nuo kurių atleidžiama procedūros eigoje, vėliau iš skolininko reikalauti nebegalima, o kreditoriams per prognozuojamą laikotarpį patenkinama konkreti jų reikalavimo dalis.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/848 apie fizinių asmenų skolų sureguliavimo procedūrą dar nėra pranešta.

Pagal Bankroto įstatymą bankroto procedūrą gali inicijuoti skolininko organizacija, pritarus pagrindiniam jos sprendimų priėmimo organui, naudodamasi tam tikra forma – atliekant šią procedūrą privalomas teisinis atstovavimas. Skolininkas tokio prašymo negali teikti, jeigu jam jau vykdoma bankroto procedūra arba yra priimtas pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo nurodyta skolininką likviduoti. Naujo prašymo pradėti bankroto procedūrą leistinumo sąlygos ir laiko apribojimai priklauso nuo ankstesnės bankroto procedūros metu buvusių arba atsiradusių kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat nuo ankstesnės bankroto procedūros užbaigimo turi būti praėję dveji metai, o jeigu ankstesnis prašymas buvo atmestas ex officio, nuo galutinės nutarties toje byloje paskelbimo turi būti praėję vieni metai.

Paprastai jeigu skolininkas yra nemokus, skolininko arba jo kreditorių prašymu jam gali būti pradėta likvidavimo procedūra, arba tam tikrais Bankroto įstatyme nurodytais atvejais ją ex officio gali pradėti teismas. Bankroto įstatyme konkrečiai nurodyta, kas gali pradėti likvidavimo procedūrą, ir reglamentuojamos bylos nagrinėjimo vienos iš šalių prašymu arba ex officio taisyklės.

Abiejų rūšių procedūros yra kolektyvinio skolų sureguliavimo procedūros, jose turi dalyvauti skolininko kreditoriai ir, kai vyksta šios procedūros, jie negali siekti skolininko atžvilgiu turimų savo reikalavimų įvykdymo kitu būdu arba kitame procese.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto procedūra

Prašymą pradėti bankroto procedūrą gali pateikti skolininko direktorius, taip pat privaloma, kad skolininkui atstovautų advokatas arba teisininkas.

Bet kuriuo konkrečiu metu skolininkui galima pradėti tik vieną bankroto procedūrą, prieš jį tuo metu negali būti pradėta likvidavimo procedūra. Naują bankroto procedūrą galima pradėti tik tuo atveju, jeigu skolininkas atsiskaitė pagal reikalavimus, pateiktus įgyvendinant ankstesnę procedūrą, ir nuo to laiko nepraėjo dveji metai. Jeigu teismas dėl formalių trūkumų ex officio atmetė ankstesnį prašymą pradėti bankroto procedūrą, naujos bankroto procedūros negalima pradėti vienus metus.

Likvidavimo procedūra

Likvidavimo procedūrą gali pradėti skolininkas, kreditorius, ankstesnėje savanoriško likvidavimo procedūroje dalyvavęs administratorius arba, teisės aktuose nurodytais atvejais, teismas arba administracinė institucija. Pavyzdžiui, teismas likvidavimo procedūrą pradeda, jeigu vykstant bankroto procedūrai nepasiekiama savanoriško susitarimo arba jeigu teismas, vykdydamas komercinių bylų teismo teisinės priežiūros įgaliojimus, nurodo likviduoti šiurkščiai teisės aktus pažeidusią įmonę.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtui priskiriamas turtas yra viso ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto apskaitos teisės aktų prasme suma.

Bet koks bankroto procedūros metu susidaręs turto padidėjimas taip pat yra nemokaus skolininko turto dalis.

Skolininkas išlaiko su nemokaus skolininko turto valdymu susijusias teises, tačiau jomis naudojasi prižiūrimas administratoriaus. Vykstant likvidavimo procedūrai, skolininkui nepaliekama teisių, susijusių su nemokaus skolininko turto valdymu: tos teisės perduodamos likvidatoriui. Likvidatorius yra skolininko organizacijos teisinis atstovas, kuris registruoja ir vertina kreditorių reikalavimus, realizuoja turtą ir, prižiūrint teismui, kreditoriams paskirsto gautas pajamas kreditoriams.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Vykstant bankroto ir likvidavimo procedūroms, skolininkas pagal Bankroto įstatymą gali būti vienas iš įstatyme išvardytų ekonominės veiklos vykdytojų. Bankroto procedūrą pradeda skolininkas, kuris procedūros vykdymo metu gali tęsti savo ekonominę veiklą. Skolininko direktoriams ir savininkams neribojamos galimybės naudotis savo teisėmis, tačiau jie šiomis teisėmis gali naudotis tik nepažeisdami teisės aktais administratoriui numatytų teisių. Skolininkas, bendradarbiaudamas su administratoriumi, užregistruoja reikalavimus ir nustato jų eilę, taip pat administratoriui dalyvaujant parengia programą ir pasiūlymą vykdyti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo siekiama atkurti arba išsaugoti mokumą. Bendradarbiavimo susitarime išdėstomas skolininko ir kreditorių susitarimas dėl skolos sureguliavimo sąlygų ir visi kiti aspektai, kuriuos jie laiko svarbiais reorganizacijai atlikti.

Iki prasidedant procedūrai, bankroto procedūros ir likvidavimo procedūros kreditorius reiškia asmenį, kuris turi pradelstų piniginių reikalavimų arba pinigais išreikštų reikalavimų, kurie yra grindžiami galutiniu, vykdytinu teismo arba valdžios institucijos sprendimu arba kuriuos skolininkas pripažįsta ir neginčija. Vykstant bankroto procedūrai, kreditoriumi taip pat laikomas bet kuris asmuo, kurio reikalavimų, užregistruotų administratoriaus, įvykdymo terminas sueina bankroto procedūros metu arba po jos, arba bet kuris asmuo, kurio reikalavimus užregistravo likvidatorius vykstant likvidavimo procedūrai.

Bankroto procedūros administratorius yra teismo skiriamas juridinis asmuo, įgaliotas atlikti nemokumo specialisto funkcijas. Administratorius turi paskirti tinkamą kvalifikaciją turintį savo įgaliotą asmenį atlikti administratoriaus veiklą. Šio asmens pareiga yra stebėti skolininko ekonominę veiklą siekiant sudaryti bendradarbiavimo susitarimą, kartu nepamirštant kreditorių interesų, užregistruoti kreditorių reikalavimus, bendradarbiauti rengiant pasiūlymą dėl bendradarbiavimo susitarimo ir bendrai pasirašyti derybose dėl bendradarbiavimo susitarimo priimamų rezoliucijų protokolus.

Likvidatorius yra teismo paskirta likvidavimo organizacija (juridinis asmuo, įgaliotas vykdyti nemokumo specialisto funkcijas), kuri yra likviduojamos organizacijos teisinis atstovas ir kuri tuo pačiu metu užtikrina kreditorių interesus ir atlieka teisės aktais nustatytas funkcijas. Teisės aktais likvidavimo organizacijoms yra nustatyti griežti asmeniniai ir profesiniai reikalavimai, apimantys reguliarų profesinį mokymą.

Likvidavimo organizacija likvidatoriaus veiklai vykdyti skiria nemokumo administratorių.

Likvidavimo organizacijos pavadinimas ir nemokumo administratorius taip pat nurodomi teisminiame juridinių asmenų registre.

Bankroto ir likvidavimo procedūros yra ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų teisminiai civiliniai procesai. Bankroto įstatymo nereglamentuojamais klausimais taikomos Civilinio proceso kodekso taisyklės ir nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių taikymas kyla iš ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų specifikos. Bankroto procedūrą skiria teismas, o likvidavimo procedūrą teismas skiria tada, kai skolininkas paskelbiamas nemokiu, arba kitais teisės aktuose nurodytais atvejais arba kito teismo, valdžios institucijos arba administratoriaus prašymu. Procedūros pradžioje teismas iš likvidatorių sąrašo skiria administratorių arba likvidatorių. Kai pradedama likvidavimo procedūra, teismas kreditorių prašymu skiria likvidatorių, turintį kompetenciją atlikti laikinojo administratoriaus pareigas – prižiūrėti skolininko veiklą, kol bus nurodyta atlikti likvidavimą.

Pareikštus prieštaravimus dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų arba neveikimo nagrinėja teismas – jeigu nustatoma, kad veiksmai arba neveikimas yra neteisėti, teismas pareikalauja administratoriaus arba likvidatoriaus vykdyti veiklą laikantis teisės aktų, o jeigu šis teismo nurodymas nevykdomas, administratorius arba likvidatorius pašalinamas iš procedūros ir skiriamas naujas administratorius arba likvidatorius.

Vykstant bankroto procedūrai, skolininkui taikoma bankroto teikiama apsauga, vykdymo procesas sustabdomas ir skolininkui sustabdoma prievolė vykdyti mokėjimus arba skelbiamas prievolės grąžinti anksčiau susidariusias skolas moratoriumas.

Jeigu Bankroto įstatyme nurodyta dauguma sutinka su savanorišku susitarimu ir susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus, teismas jį patvirtina ir skolininkas privalo jo laikytis.

Jeigu savanoriškai nesusitariama, teismas ex officio nurodo skolininką likviduoti.

Vykstant likvidavimo procedūrai, skolininkas ir kreditoriai taip pat gali pasiekti susitarimą. Likvidavimo procedūros eigoje teismas nustato derybų dėl bendradarbiavimo susitarimo datą ir jeigu balsavimo dėl savanoriško susitarimo rezultatai yra teigiami, o susitarimas atitinka teisės aktus, teismas jį patvirtina. Vykstant likvidavimo procedūrai, savanoriško susitarimo patvirtinimo sąlygos yra tokios, kad pagal šį susitarimą skolininkas taps mokiu ir bus atsiskaityta pagal privilegijuotuosius reikalavimus arba yra pateikta tokių reikalavimų užtikrinimo priemonė.

Teismas sprendžia, ar bankroto arba likvidavimo procedūrą užregistruoti kaip baigtą, ar procedūrą nutraukti.

Jeigu likvidavimo procedūra baigiama skolininkui neturint teisių perėmėjo, teismui pateikus pranešimą komercinių bylų teismas išbraukia likvidavimu panaikintą skolininką iš komercinės veiklos registro arba pilietinės visuomenės organizaciją iš pilietinės visuomenės organizacijų registro.

Vykstant likvidavimo procedūrai, darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimas garantuojamas iš Darbo užmokesčio garantijų fondo, taikant Įstatyme dėl Darbo užmokesčio garantijų fondo nustatytas sąlygas.

Procedūros pradėjimo teisiniai padariniai:

bankroto procedūros eigoje teismas imasi veiksmų, kad skolininko prašymu pagal Bankroto įstatymą Įmonių leidinyje būtų nedelsiant paskelbtas laikinas mokėjimų sustabdymas. Prašymo esmė išnagrinėjama vėliau, kai teismas priima nutartį ex officio atmesti prašymą teisės aktuose nustatytais atvejais, o kitais atvejais priima sprendimą skirti bankroto procedūrą. Bankroto procedūra pradedama paskelbiant atitinkamą nutartį Įmonių leidinyje. Pradėjus bankroto procedūrą, skolininkas turi teisę į piniginiams reikalavimams įvykdyti skirtų mokėjimų sustabdymą iki antros darbo dienos, einančios po 120-os dienos, 0.00 val. (su keliomis išimtimis), be to, moratoriumas gali būti pratęstas net iki 365 dienų. Mokėjimų sustabdymo laikotarpiu gali būti vykdomi tik teisės akte nurodyti reikalavimai, su mokėjimo prievolių nevykdymu arba pavėluotu vykdymu susiję teisiniai padariniai nekyla, sustabdomas išieškojimas iš skolininko pagal piniginius reikalavimus, taigi, skolininkui suteikiama realistiška galimybė parengti programą, kuria siekiama atkurti mokumą ir sureguliuoti skolas.

Jeigu teismas paskelbia skolininką nemokiu dėl bet kurios iš teisės akte apibrėžtų nemokumo priežasčių, nutartyje nurodoma likviduoti skolininką ir, įsigaliojus šiai nutarčiai, Įmonių leidinyje paskelbiama nutartis, kuria skiriamas likvidatorius ir išdėstomas raginimas kreditoriams pranešti apie savo reikalavimus. Kai skiriama likvidavimo procedūra, nuosavybės teisės išnyksta, – taip apsaugomas nemokaus skolininko turtas ir nuo likvidavimo procedūros pradžios tik likvidatorius, einantis skolininko atstovo pareigas, gali daryti teisinius pareiškimus dėl skolininko turto. Likvidavimo procedūros pradžios dieną baigia galioti visos ekonominės veiklos vykdytojo skolos (jos tampa pradelstos).

Likvidavimu siekiama paskirstyti visą skolininko turtą kreditoriams, turi būti nutraukiamas net išieškojimas iš turto, kuriam taikoma likvidavimo procedūra. Ginčo ir ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos, pradėtos iki tos dienos, kai pradedama likvidavimo procedūra, toliau nagrinėjamos bylą pradėjusiame nagrinėti teisme. Nuo antros likvidavimo procedūros dienos bet kuris su nemokaus skolininko turtu susijęs reikalavimas gali būti ginamas tik likvidavimo procedūros tvarka. Bet koks skolininko nekilnojamojo turto ar kito turto perleidimo ir suvaržymo apribojimas netenka galios likvidavimo procedūros pradžios dieną, o atpirkimo teisės ir pasirinkimo pirkti sandoriai bei kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netenka galios, kai turtas parduodamas. Savo reikalavimą tam teisę turintis asmuo gali patenkinti iš užtikrinimo priemonės, kurią skolininkas pateikė iki likvidavimo procedūros pradžios, paskui reikalavimo teisę turintis asmuo likusią sumą turi perduoti likvidatoriui.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Vykstant likvidavimo procedūrai, kiekvienas kreditorius gali ginti reikalavimą skolininkui tik užsiregistruodamas šiai procedūrai, neteismine tvarka negalima atlikti įskaitymo, išskyrus baigiamąją užskaitą, taikomą pagal tarptautines prekybos konvencijas. Tačiau jeigu tarp kreditoriaus ir skolininko yra ankstesnė neišnagrinėta byla, kreditorius gali bet kuriuos šioje byloje ginamus reikalavimus įskaityti į savo skolą skolininkui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Pats likvidavimo procedūros pradėjimas neturi tokio teisinio poveikio, kuris lemtų anksčiau skolininko sudarytų sutarčių nutraukimą. Sutartys gali būti nutrauktos procedūros eigoje, bankroto procedūros atveju – prižiūrint administratoriui, o likvidavimo procedūros atveju sutartis nutraukia likvidatorius, kaip skolininko teisinis atstovas. Likvidatorius turi teisę nutraukti sutartis, šiam nutraukimui įsigaliojant iš karto, arba atsisakyti sutarčių.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Iš skolininko turto negalima išieškoti, įkeitimą turintis kreditorius negali jo parduoti, o skolos sureguliuojamos likvidavimo procedūros eigoje.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Anksčiau pradėtas bylas baigia jas pradėjęs nagrinėti teismas. Jeigu skolininkas bylą pralaimėjo, bylą laimėjusi šalis įstoja į likvidavimo procedūrą kaip kreditorius. Jeigu skolininkas bylą laimėjo, jam perduotinas turtas arba lėšos įtraukiami į nemokaus skolininko turtą. Keliose Bankroto įstatymo nuostatose nurodyta, kad teikti informaciją kreditoriams yra administratoriaus arba likvidatoriaus funkcija.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditoriai gali sudaryti kreditorių komitetus arba išsirinkti kreditorių atstovą, su kuriuo likvidatorius turi konsultuotis, jį informuoti ir gauti jo netiesioginį arba tiesioginį sutikimą dėl tam tikrų veiksmų.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Likvidatorius gali parduoti skolininko turtą viešo pardavimo būdu audituojamame internetiniame pardavimo portale geriausią pasiūlymą pateikusiam pirkėjui.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Ir anksčiau susidariusias skolas, ir po nemokumo bylos pradėjimo susidariusias skolas kreditorius gali pareikšti pateikdamas reikalavimą kaip bankroto procedūros arba likvidavimo procedūros kreditorius.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo specialistas (bankroto procedūros administratorius arba likvidatorius pagal likvidavimo procedūrą) užregistruoja kreditorių reikalavimus ir pateikia ginčijamus reikalavimus nagrinėti teismui, atliekančiam bankroto procedūrą arba likvidavimo procedūrą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Likvidatorius iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, atskaitęs tam tikras išlaidas, sumoka įkeitimą turinčiam kreditoriui. Likusioji suma paskirstoma kreditoriams pagal turto paskirstymo nuostatas, atsižvelgiant į Bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir remiantis laikinuoju likvidavimo balansu arba baigiamuoju likvidavimo balansu.

Pardavus kitą turtą, pajamos gali būti paskirstytos po laikinojo likvidavimo balanso arba baigiamojo likvidavimo balanso priėmimo, atsižvelgiant į teismo patvirtintas turto paskirstymo nuostatas ir Bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Skolininkas gali su kreditoriais sudaryti savanorišką susitarimą vykstant tiek bankroto procedūrai, tiek likvidavimo procedūrai. Jeigu susitarimas atitinka teisės aktus, teismas jį patvirtina ir skelbia procedūrą baigta. Tokiais atvejais skolininkas tęsia veiklą. Kreditorių reikalavimai tenkinami susitarime nustatytu būdu ir jame nustatyta apimtimi, skolininkas atleidžiamas nuo bet kokių sumų, viršijančių nurodytas susitarime, mokėjimo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu bankroto procedūra baigiama teismo patvirtintu savanorišku susitarimu, kreditorių reikalavimai tenkinami susitarime nustatytu būdu ir grafiku. Jeigu skolininkas nesilaiko susitarimo, kreditoriai gali pradėti vykdymo procesą arba inicijuoti skolininko likvidavimą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kreditoriai sumoka registracijos mokestį. Už nemokumo bylos (bankroto procedūros, likvidavimo procedūros) pradėjimą taikomas mokestis. Visas kitas patiriamas išlaidas padengia skolininkas.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Likvidatorius arba kreditoriai gali užginčyti tokius sandorius pateikdami prašymą ir gali prašyti paskelbti sandorį negaliojančiu. Tokiu būdu skolininkui grąžinto turto apimtimi padidėja nemokaus skolininko turtas.

Likvidatorius arba kreditoriai gali pradėti bylas prieš skolininko buvusius direktorius dėl jų veiklos, kuria buvo pakenkta kreditorių interesams, remdamiesi tuo, kad buvę direktoriai, atlikdami savo valdymo funkcijas, neatsižvelgė į kreditorių interesus, kai susidarė nemokumo grėsmę sukėlusi padėtis ir dėl to sumažėjo ekonominės veiklos vykdytojo turtas, tapo sudėtinga iki galo patenkinti kreditorių reikalavimus arba nebuvo sumokėti aplinkos mokesčiai. Jeigu tai įrodoma, buvęs skolininko direktorius turi kompensuoti kreditoriams tokiu būdu padarytą žalą.

Paskutinis naujinimas: 15/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Malta

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos (bendrovės) ir bankroto bylos (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal nacionalinę teisę yra dviejų rūšių subjektai, kuriems gali būti keliamos nemokumo bylos – tai komercinės ūkinės bendrijos ir prekiautojai. Šių rūšių asmenims taikomos skirtingos taisyklės. Komercines ūkines bendrijas galima skirstyti į tikrąsias bendrijas (en nom collectif), komanditines bendrijas (en commandite) ir ribotos atsakomybės bendroves.

Nemokumo bylos gali būti keliamos visiems minėtiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), tačiau jiems bus taikomos skirtingos procedūros, taisyklės ir teisės aktai. Iš tiesų bankroto bylos (Maltos įstatymų 13 straipsnis) gali būti keliamos tikrosioms ūkinėms bendrijoms (en nom collectif), komanditinėms ūkinėms bendrijoms (en commandite) ir prekiautojams.  Tikrosios ūkinės bendrijos (en nom collectif) ir komanditinės ūkinės bendrijos (en commandite) visais klausimais bankroto bylose laikomos prekiautojais. 13 skyriuje „prekiautojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris asmuo, kuris pagal savo profesiją prekiauja savo vardu, ir į šią sąvoką įeina bet kokia komercinė ūkinė bendrija.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Reorganizavimo procedūra gali būti taikoma bendrovėms pagal 1995 m. Bendrovių įstatymo 386 skyriaus 327–329B straipsnius.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Jei bendrovė negali susimokėti skolų, bendrovės visuotiniam susirinkimui, valdybai, obligacijų turėtojui, kreditoriui ar kreditoriams, taip pat dalininkui ar dalininkams priėmus sprendimą, bendrovė gali kreiptis į teismą dėl jos veiklos nutraukimo ir vėliau – likvidavimo. Pagal 386 skyriaus 214 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį taikomas toks kriterijus:

Bendrovė laikoma negalinčia susimokėti skolų, jeigu:

a) bendrovės turima skola lieka iš dalies ar visiškai nesumokėta per 24 savaites nuo bendrovės atžvilgiu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymo taikant bet kurį iš Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 273 straipsnyje nurodytų vykdymo veiksmų, arba

b) teismui įrodoma, kad bendrovė negali susimokėti skolų, taip pat atsižvelgiant į galimus ir būsimus bendrovės įsipareigojimus.

Teismas suteikia šalims galimybę būti išklausytoms ir galiausiai nusprendžia, ar esama nemokumo sąlygų, ir jei šios sąlygos yra, teismas įpareigoja nutraukti bendrovės veiklą, o numatoma nemokumo data bus laikoma pareiškimo pateikimo teismui diena pagal 386 skyriaus 223 straipsnį.

Per laikotarpį nuo nutarties dėl bendrovės veiklos nutraukimo priėmimo, jei bendrovė tampa nemoki, iki pareiškimo dėl nemokumo pateikimo teismui dienos teismas gali bet kada paskirti laikinąjį administratorių ir įpareigoti jį administruoti bendrovės turtą ar veiklą pagal teismo nutartyje, kuria šis administratorius paskiriamas, pateiktus nurodymus. Laikinasis administratorius eina pareigas, kol priimama nutartis dėl likvidavimo arba likvidavimo prašymas atmetamas, nebent administratorius iki to laiko pasitraukia iš pareigų arba teismas dėl pagrįstos priežasties pašalina jį iš pareigų.

Nemokumas. Savanoriškas likvidavimas kreditorių iniciatyva

Bendrovė taip pat gali nutraukti veiklą savanoriškai, o jei valdybos nariai laikosi nuomonės, kad bendrovės turto nepakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, kad būtų paskirtas nemokumo specialistas (ir (arba) likvidacinis komitetas), kuriuo kreditoriai pasitiki ir kuris bus įgaliotas likviduoti bendrovę neiškeliant bylos teisme. Taikytinos taisyklės nustatytos 386 skyriaus 277 ir paskesniuose straipsniuose.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Jei priimamas neeilinis nutarimas – bendrovė, valdybos sprendimu – direktoriai arba bendrovės kreditoriai, kuriems tenka daugiau nei pusė bendrovės įsiskolinimų vertės, gali prašyti teismo pradėti reorganizavimo procedūrą (sanavimo procedūra pagal 386 skyriaus 329B straipsnį), jei bendrovė negali susimokėti savo skolų arba neišvengiamai tikėtina, kad ji taps nemoki. Kaip ir pirmiau nurodytu atveju, bendrovė laikoma negalinčia sumokėti skolų, jeigu:

a) bendrovės mokėtina skola lieka iš dalies ar visiškai nesumokėta praėjus 24 savaitėms nuo bendrovės atžvilgiu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymo taikant bet kurį iš Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 273 straipsnyje nurodytų vykdomųjų veiksmų. arba

b) jei teismui įrodoma, kad bendrovė negali susimokėti skolų, taip pat atsižvelgiant į galimus ir būsimus bendrovės įsipareigojimus.

Teismas sprendžia, ar reorganizuoti bendrovę, ir jei jis pritaria reorganizavimui, per 20 darbo dienų nuo teismui pateikto prašymo administruoti bendrovės veiklą priima nutartį dėl bendrovės sanavimo teismo nurodytu laikotarpiu (šiuo metu šis laikotarpis yra vieni metai, tačiau jis gali būti pratęstas dar vieniems metams, vis dėlto, pagal šiuo metu svarstomus pakeitimus, šis laikotarpis būtų sutrumpintas iki keturių mėnesių, kuriuos bus galima pratęsti dar keturiems mėnesiams, tačiau visas laikotarpis neturės viršyti dvylikos mėnesių).

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylą gali iškelti bet kuris kreditorius, nesvarbu, ar jam mokėtina skola yra komercinė, ar kitokia, nors ši skola dar netapo mokėtina. Kreditorius turi teisę supaprastinta tvarka kreiptis į civilinių bylų teismo pirmuosius rūmus prašydamas teismo paskelbti, kad skolininkas ar jo teisėtas atstovas bankrutuoja.

Bankroto paskelbimo kriterijus – skolininko turimų skolų mokėjimo sustabdymas. Teismas priima sprendimą dėl bankroto paskelbimo ir paskiria vieną ar kelis kuratorius, kurie pagal Prekybos kodekso 13 skyrių įgyvendina jiems priskirtas funkcijas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos (bendrovės) (įskaitant kreditorių inicijuojamą savanorišką likvidavimą)

Visas bendrovės turtas panaudojamas skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Neatskiriamas turtas, kuris jau buvo skolininko turto dalis, ir turtas, kuris skolininkui perėjo po nemokumo bylos iškėlimo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylose, susijusiose su prekiautojais, tikrosiomis ūkinėmis bendrijomis (en nom collectif) ir komanditinėmis ūkinėmis bendrijomis (en commandite) likviduojamos bendrovės turto dalį gali sudaryti visas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas. Kai paskelbiamas bankrotas, bankrutavęs asmuo ipso jure netenka galimybės valdyti viso savo turto, nesvarbu, ar jis susijęs su jo veikla, ar ne, išskyrus teisę į kasdienę pragyvenimo išmoką.

Jo turtą valdo kuratorius, kuris, teismui pritarus, turi teisę parduoti ir nusavinti turtą. Jei bankrutavusio asmens turtą sudaro gendančios prekės, gavus teismo leidimą, šios prekės gali būti parduotos per licenciją turintį aukciono rengėją.

Jei prekės yra negendančios arba tai yra kitas turtas, taip pat reikalingas teismo leidimas.

Tokiais atvejais teisėjas duoda tokius nurodymus, kuriuos jis laiko palankiausiais bankrutavusio asmens ir kreditorių interesams, net jei susiklostytų tokios aplinkybės, kad kuratorius galėtų atkurti bankrutavusio asmens veiklą arba padidinti jo turtą, jei tik tai yra naudinga kreditoriams.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai tik teismas įpareigoja nutraukti bendrovės veiklą dėl to, kad ji yra nemoki, jis paskiria nemokumo specialistą.

386 skyriuje nurodyta, kad toks nemokumo specialistas turi būti fizinis asmuo, kuris yra advokatas arba sertifikuotas auditorius, arba įtrauktas į Įmonių registrą kaip tinkamas nemokumo specialisto pareigoms atlikti.

Taikomas dar vienas apribojimas, t. y. kad nemokumo specialistas negali eiti šių pareigų visų pirma jei jis buvo bendrovės direktorius ar sekretorius arba per ketverius metus iki bendrovės veiklos nutraukimo ėjo kurias nors kitas pareigas šioje konkrečioje bendrovėje arba su šia konkrečia bendrove susijusias pareigas.

Teismas turi plačią diskreciją nuspręsti, kas turi mokėti užmokestį nemokumo specialistui. Jei nenumatyta kitaip, nemokumo specialistas gauna užmokestį iš bendrovės turto. Tačiau jei bendrovės turto nepakanka, teismas gali įpareigoti kitus (susijusius) asmenis mokėti nemokumo specialistui atlyginimą pagal teismo nurodymus.

Pagal 386 skyriaus 296 straipsnį bendrovės tarnautojų (bendrovės direktorių ir sekretoriaus) įgaliojimai nutrūksta paskyrus nemokumo specialistą, todėl direktoriai ar jų įgaliotieji atstovai ir bendrovės sekretorius neturi teisės sudaryti sandorių minėtos likviduojamos bendrovės vardu ir interesais. Nemokumo specialistas prižiūri ir kontroliuoja visą turtą ir visas teises, į kurias, jo pagrįstu įsitikinimu, bendrovė turi teisę.

Pagal 386 skyriaus 238 straipsnį nemokumo specialistas, kai teismas likviduoja bendrovę, teismo ar likvidacinio komiteto leidimu yra įgaliotas:

a) pareikšti bet kokį ieškinį ir gintis nuo pareikšto ieškinio ar dalyvauti kitokiame teismo procese bendrovės vardu ir interesais;

b) tęsti bendrovės veiklą, kiek tai gali būti būtina, kad ji būtų sėkmingai likviduota;

c) sumokėti kreditoriams pagal įstatymo nustatytą jų eilę;

d) sudaryti susitarimą su kreditoriais arba asmenimis, kurie teigia esą kreditoriai, arba teigia turintys esamų ar būsimų, realių ar galimų reikalavimų bendrovei, kurie yra konkrečiai nustatyti ar mokėtini kaip žalos atlyginimas ar už kuriuos bendrovė gali būti laikoma atsakinga, ir perduoti tokius klausimus spręsti arbitražui;

e) kviesti dalininkus ar tariamus dalininkus ir sudaryti susitarimą dėl skolų, įsipareigojimų ir reikalavimų bendrovei, nesvarbu, ar jie būtų esami ar būsimi, realūs ar galimi, nustatyti ar mokėtini kaip žalos atlyginimas, atsiradę ar turintys atsirasti tarp bendrovės ir dalininko ar tariamo dalininko arba kito skolininko ar tariamo skolininko, taip pat visais klausimais, kaip nors susijusiais su bendrovės turtu ar jos likvidavimu arba turinčiais įtaką bendrovės turtui ar jos likvidavimui, tokiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta, ir imtis bet kokių užtikrinimo priemonių siekiant sumokėti tokią skolą, įvykdyti tokį reikalavimą, įsipareigojimą ar atgauti skolą ir patvirtinti jų visų įvykdymą (nurašymą);

f) atstovauti bendrovei visais klausimais ir atlikti visus veiksmus, kurie gali būti būtini bendrovei likviduoti ir jos turtui paskirstyti.

Be to, teismas gali numatyti, kad, nesant likvidacinio komiteto, nemokumo specialistas gali įgyvendinti visus a ir b punktuose nurodytus įgaliojimus be teismo leidimo.

Apskritai, jei teismas likviduoja bendrovę, nemokumo specialistas yra įgaliotas:

a) parduoti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kurią jos teisę viešajame aukcione ar privačiu susitarimu, įskaitant bet kurią bendrovės teisę perduoti visą jos turtą ar jo dalį arba teisę;

b) atlikti visus veiksmus ir bendrovės vardu ir interesais sudaryti visus aktus, surašyti kvitus ir kitus dokumentus;

c) sumokėti būtinas sumas už bendrovės turto užtikrinimą;

d) paskirti įgaliotinį vietoj savęs, kuris konkrečiais tikslais atliktų veiksmus kaip nemokumo specialistas.

Teismas tikrina, kaip nemokumo specialistas įgyvendina pagal šį straipsnį suteiktus įgaliojimus, kai teismas likviduoja bendrovę, ir bet kuris kreditorius ar dalininkas gali kreiptis į teismą dėl bet kurio šių įgaliojimų įgyvendinimo ar siūlomo įgyvendinimo aspekto.

Per laikotarpį tarp nutarties dėl veiklos nutraukimo, jei bendrovė tampa nemoki, priėmimo iki nemokumo pareiškimo pateikimo teismui, jei teismas paskiria laikinąjį administratorių, taip pat nutrūksta bendrovės tarnautojų įgaliojimai, jei teismas šio administratoriaus paskyrimo nutartyje nustatyta tvarka paveda administratoriui administruoti bendrovės turtą ar veiklą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Pagal 386 skyriaus 329B 6 dalies a punktą nutarties dėl sanavimo (reorganizavimo) galiojimo laikotarpiu bendrovė toliau vykdo įprastą veiklą vadovaujant specialiai paskirtam valdytojui.

Specialiai paskirtas valdytojas turi būti teismo patvirtintas fizinis asmuo, turintis įrodytą kompetenciją ir patirtį įmonių veiklos valdymo srityje, jei jis yra kvalifikuotas ir sutinka būti paskirtas, taip pat jei dėl jo paskyrimo nekyla interesų konfliktas.

Specialiai paskirto valdytojo užmokestį moka bendrovė. Iš tiesų paskirdamas specialųjį valdytoją teismas nustato ne ilgesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo nutarties dėl bendrovės sanavimo priėmimo dienos, per kurį bendrovė deponuoja tam tikrą pinigų sumą teisme arba pasiūlo kitą tinkamą garantiją ar tinkamą priemonę, kurios, teismo nuomone, pakanka specialiai paskirto valdytojo darbo užmokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su jo paskyrimu, padengti.

Jei paskiriamas specialusis valdytojas, visi pagal bet kokį įstatymą ar steigimo sutartį ir įstatus bendrovei suteikti įgaliojimai sustabdomi, išskyrus atvejus, kai gaunamas specialiojo valdytojo sutikimas dėl tokių įgaliojimų įgyvendinimo, ir šis sutikimas gali būti duotas bendrai arba dėl konkretaus atvejo ar atvejų. Jei tokio sutikimo negaunama, visi šie įgaliojimai suteikiami specialiai paskirtam valdytojui.

Apskritai specialiai paskirtas valdytojas yra įgaliotas:

a) prižiūrėti arba valdyti visą bendrovės turtą ir nuo šiol jis yra atsakingas už bendrovės veiklos, verslo ir turto valdymą bei priežiūrą;

b) pranešęs teismui, atleisti bet kurį bendrovės direktorių iš pareigų ir paskirti bet kurį asmenį valdytoju;

c) samdyti asmenis specialisto ar administracinėms paslaugoms teikti ir įpareigoti bendrovę mokėti jiems atitinkamą užmokestį ar padengti jų išlaidas ir

d) sušaukti bendrovės narių ar kreditorių susirinkimą.

Be to, specialiai paskirtas valdytojas, prieš tai gavęs aiškų teismo leidimą, yra įgaliotas:

i) prisiimti ilgesnius nei 6 mėnesių trukmės įsipareigojimus bendrovės vardu;

ii) nutraukti darbo santykius su bendrovės darbuotojais, jei mano, kad tai būtina siekiant užtikrinti tolesnį visos bendrovės veiklos ar jos dalies tęstinumą.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Kaip paaiškinta pirmiau, kalbant apie prekiautojus, vykdančius veiklą savo vardu, ir ūkines bendrijas, taikytinos Prekybos kodekso antraštinės dalies „Bankrotas“ nuostatos.

Kalbant apie nemokumo specialisto įgaliojimus bankroto bylose, šis specialistas vadinamas kuratoriumi, o kuratorius yra asmuo ar asmenys, kuriuos teismas laiko tinkamais eiti šias pareigas, net jei toks kuratorius yra susijęs su bankrutuojančiu asmeniu arba gali būti jo kreditorius.

Pradėjęs eiti šias pareigas, kuratorius ima valdyti visą bankrutuojančio asmens turtą ir šiam asmeniui priklausančias teises.  Be to, bankrutuojantis asmuo imasi visų būtinų priemonių, kad išlaikytų bankrutuojančio asmens teises jo skolininkų atžvilgiu. Jis taip pat turi užregistruoti viešajame registre bet kokią hipoteką, turinčią įtakos bankrutuojančio asmens skolininkų turtui. Kuratorius yra atsakingas už savo veiksmus bankrutuojančiam asmeniui.

Kuratorius taip pat privalo paduoti į teismą skolininkus, kurie nesumokėjo skolų bankrutuojančiam asmeniui, tačiau kuratorius neturi teisės sudaryti susitarimo su kreditoriais ar perduoti ginčo arbitražui be rašytinio bankrutavusio asmens kreditorių daugumos (pagal reikalavimų vertę) sutikimo ir teismo leidimo.

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl bankroto priėmimo kuratorius sudaro bankrutuojančio asmens turto aprašą.

Kiekvienas kreditorius turi teisę susipažinti su šiuo aprašu, o kreditorius ir bankrutuojantis asmuo privalo padėti sudaryti šį aprašą.

Šiame apraše pateikiamas tikrasis turto sąrašas ir viso bankrutuojančio asmens turto įvertinimas.

Kuratorius negali disponuoti turtu be teismo sutikimo ir visa procedūra yra vykdoma viešai. Pajamos iš turto, kurį kuratorius parduoda bankrutuojančio asmens ar ūkinės bendrijos vardu, turi būti surašytos ir surinkti visi kvitai bei sąskaitos faktūros.

Teismas yra įgaliotas reikalauti, kad kuratoriai, bankrutuojantis asmuo ir kreditoriai prisiekdami pateiktų visą informaciją, kuri, teismo nuomone, yra būtina.

Kalbant apie skolininko (šiuo atveju bankrutuojančio asmens arba bankrutuojančios ūkinės bendrijos) teises, jis turi teisę prižiūrėti, ar kreditorius administruoja bankrotą laikydamasis įstatymų ir ar jis tai daro teisingai.

Skolininkas turi teisę informuoti teismą, jei tokie kuratoriaus veiksmai atliekami ne pagal teismo nutarties sąlygas arba jei jis netinkamai atlieka savo pareigas.

Bankrutuojančio asmens buhalterinės knygos ir dokumentai gali būti bet kada patikrinti, ir tai reiškia, kad skolininkas turi teisę žinoti apie teismo paskirto kuratoriaus veiksmus ir juos tikrinti.

Pagal įstatymą skolininkas taip pat turi teisę reguliariai gauti dienpinigius, t. y. teismas leidžia skolininkui skirti tam lėšų iš jo paties turto, o šias lėšas kuratorius išmoka skolininkui kaip dienpinigius skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, jei nedaroma prielaida, kad bankrutuojantis asmuo sukčiavo.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo ir reorganizavimo procedūros (bendrovės) / bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal 459 skyrių visos nuostatos dėl sandorių užbaigimo ar visos kitos sutarčių nuostatos, kuriose numatytas vienos šalies kitai šaliai mokėtinų sumų įskaitymas ar užskaita, kai šios sumos susijusios su tarpusavio kreditais, tarpusavio skolomis ar kitais tarpusavio sandoriais, yra vykdytinos pagal jų sąlygas prieš bankrotą ar nemokumą ar po šių procedūrų, kiek tai susiję su tarpusavio skolomis, tarpusavio kreditais ar tarpusavio sandoriais, atsiradusiais ar sudarytais prieš vienos iš šalių bankrotą ar nemokumą:

a) sutarties šalių atžvilgiu;

b) laiduotojo ar asmens, užtikrinančio sutarties šalies įsipareigojimus, atžvilgiu;

c) nemokumo specialisto, bankroto administratoriaus, kuratoriaus, valdytojo, specialiai paskirto valdytojo ar kito panašaus bet kurios sutarties šalies tarnautojo atžvilgiu, ir

d) sutarties šalių kreditorių atžvilgiu.

Pirmiau nurodytos taisyklės netaikomos susitarimui dėl sandorių užbaigimo ir užskaitos, sudarytam tuo metu, kai kita šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad yra nagrinėjamas pareiškimas dėl bendrovės veiklos nutraukimo ar likvidavimo dėl jos nemokumo, ar kad bendrovė ėmėsi formalių veiksmų pagal taikytiną teisę siekdama nutraukti veiklą ir būti likviduota dėl nemokumo.

Jos taip pat netaikomos, jei nemokumo procedūra taikoma fiziniam asmeniui (kuris nėra prekiautojas) arba komercinei ūkinei bendrijai, kuri nėra bendrovė (tikroji ūkinė bendrija (en nom collectif) arba komanditinė ūkinė bendrija (en commandite) ir kita šalis žinojo ar turėjo žinoti apie to paties pobūdžio nemokios šalies įvykius, kurie nurodyti pirmesnėje dalyje.

Sutartyje numatyta teisė ar įgaliojimas įgyvendinti nuostatą dėl sandorių užbaigimo ir užskaitos neatšaukiama, jei paskelbiamas kitos sutarties šalies bankrotas ar ji tampa nemoki.

Be to, neatsižvelgiant į kitas nacionalinės teisės nuostatas, negalima niekaip apriboti ar pavėlinti sutarties nuostatos, kurioje numatytas įskaitymas ar užskaita ar kuri susijusi su įskaitymu ar užskaita, taikymo, jei ši nuostata priešingu atveju būtų vykdytina, ir jokia teismo nutartis, nurodymas ar įpareigojimas ar pan., taip pat joks procesas neturi įtakos šiai nuostatai. Tačiau, neatsižvelgiant į šios dalies nuostatas, niekas nedraudžia taikyti įstatymo, pagal kurį užskaitos ar įskaitymo konkrečiu atveju negalima įvykdyti dėl sukčiavimo ar kitos panašios priežasties, arba užskaitą ar įskaitymą leidžiama vykdyti, jei pagal atitinkamų šalių sutarties nuostatą užskaita ar įskaitymas taptų negaliojantis dėl sukčiavimo ar panašios priežasties.

Įstatyme nurodyta, kad sutarties šalys gali teisėtai:

  • susitarti dėl sistemos ar mechanizmo, kurį taikydamos, jos galėtų nepiniginę prievolę paversti lygiaverte pinigine prievole ir įvertinti šią prievolę užskaitos ar įskaitymo tikslais;
  • susitarti dėl keitimo kurso ar metodo, taikomo keitimo kursui nustatyti siekiant atlikti užskaitą ar įskaitymą, jei užskaitytinų ar įskaitytinų sumų valiuta skiriasi, ir nustatyti, kokia valiuta turi būti išmokėta grynoji suma;
  • susitarti, kad visi sandoriai ar kitos operacijos, atliekamos pagal bet kurią sutartį, nesvarbu, ar toks sandoris ar operacija konkrečiai įvardyta, ar nurodyta tik sandorių ar operacijų rūšis ar klasė, pagal sutarties nuostatas dėl užskaitos ar įskaitymo laikomi vienu sandoriu ar operacija ir kad šalys ir kiekvienas nemokumo specialistas, bankroto administratorius, kuratorius, valdytojas ar specialiai paskirtas valdytojas ar kitas šalių vardu veikiantis tarnautojas, taip pat teismas visus šiuos sandorius ar operacijas laiko vienu sandoriu.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylos (bendrovės)

386 skyriaus 303 straipsnyje numatytos privilegijos, hipoteka ar kitas turto ar teisių apsunkinimas, perdavimas ar kitoks disponavimas, taip pat bet koks mokėjimo, vykdymo ar kitoks veiksmas, susijęs su turtu ar teisėmis, jei jį atlieka bendrovė ar jei jis atliekamas prieš bendrovę, taip pat bet koks bendrovės įsipareigojimas, prisiimtas per šešis mėnesius iki bendrovės veiklos nutraukimo, laikomas neteisėtu pasinaudojimu pirmumo teise prieš bendrovės kreditorius, nesvarbu, ar toks sandoris yra neatlygintinas, ar atlygintinas, jei tai yra pernelyg mažos vertės sandoris arba jei suteikiama pirmenybė. Tokiais atvejais sandoris (nesąžiningas pasinaudojimas pirmumo teise) negalioja.

Pernelyg maža vertė apibrėžiama taip:

a) bendrovė sudaro pernelyg mažos vertės sandorį, jei:

i) bendrovė padovanoja dovaną arba sudaro sandorį, kurio sąlygose numatyta, kad bendrovė negaus jokio atlygio, arba

ii) bendrovė sudaro atlygintiną sandorį, tačiau atlygio vertė pinigais arba jų ekvivalentu yra gerokai mažesnė už bendrovės suteikto atlygio piniginę vertę arba piniginio ekvivalento vertę.

Pirmenybė apibrėžiama taip:

b) bendrovė suteikia pirmenybę asmeniui, jei:

i) šis asmuo yra vienas iš jos kreditorių, laiduotojų arba garantų, užtikrinančių bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus, ir

ii) bendrovė atlieka veiksmus arba jos atžvilgiu atliekami veiksmai, dėl kurių bet kuriuo atveju susiklosto tokia asmens padėtis, kai jam yra palankiau, kad bendrovė taptų nemoki ir būtų likviduota, nei tuo atveju, jei šio veiksmo ar neveikimo nebūtų buvę.

Išimtis taikoma tuo atveju, jei asmuo, kurio naudai sudaromas ar sudarytas sandoris ar prisiimtas įsipareigojimas dėl sandorio, įrodo, kad nežinojo ir neturėjo pagrindo manyti, kad bendrovės veikla gali būti nutraukta dėl nemokumo.

Išskyrus pirmiau nurodytus atvejus, nėra jokios kitos nuostatos, kuri turėtų tiesioginę įtaką sutartims.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra jokių ad hoc teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojami reorganizavimo procedūros padariniai sutartims.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal Prekybos kodeksą, o tiksliau jo 485 straipsnį kiekvienas bankrutuojančio asmens turto perdavimo aktas ar prisiimtas įsipareigojimas, taip pat bet koks šio asmens palikimo atsisakymas atlygintinai ar neatlygintinai, jei taip siekiama apgauti kreditorius, gali būti panaikintas.

Kitaip nei Bendrovių įstatyme, Prekybos kodekse nenurodytas laikotarpis, kaip, pavyzdžiui, Maltos įstatymų 386 skyriaus 303 straipsnyje.

Jei minėtais atvejais įrodoma, kad bankrutuojantis asmuo žinojo apie aplinkybes, dėl kurių paskelbtas bankrotas, tokie veiksmai gali būti panaikinti.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai iškeliama nemokumo byla (teismas nutraukia bendrovės veiklą dėl nemokumo), dėl bendrovės ar jos turto negali būti reiškiamas joks ieškinys ar keliama byla (draudimas imtis veiksmų), išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas, ir tik teismo nustatytomis sąlygomis. Įstatyme nenurodyta, kokiais atvejais teismas leidžia kreditoriui iškelti ar tęsti bylą, tačiau pagal bendrą principą nagrinėjant nemokumo bylą bendrovės turtas yra tinkamai administruojamas visų kreditorių naudai, o konkretūs kreditoriai neturėtų galėti įgyti pranašumo, iškeldami bendrovei bylą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nacionalinėje teisėje numatyta, kad bylos nagrinėjimas sustabdomas, jei vykdoma reorganizavimo (bendrovės sanavimo) procedūra. Iš tiesų 386 skyriaus 329B straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pateikus reorganizavimo (bendrovės sanavimo) paraišką, jei ji neatmesta, arba bendrovės sanavimo procedūros galiojimo laikotarpiu:

a) bet kokio esamo ar naujo prašymo likviduoti bendrovę nagrinėjimas sustabdomas;

b) negali būti priimtas ar įvykdytas joks sprendimas nutraukti bendrovės veiklą ir ją likviduoti;

c) sustabdomas visų piniginio pobūdžio reikalavimų bendrovei vykdymas ir visų pagal juos skaičiuotinų palūkanų skaičiavimas;

d) galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas ar kitas asmuo, kuriam mokamas nuomos mokestis, negali įgyvendinti teisės nutraukti nuomos sutartį dėl bendrovei išnuomotų patalpų, jei bendrovė nevykdo kokios nors sąlygos, susijusios su šių patalpų nuoma, išskyrus atvejus, kai tai daroma teismo leidimu ir jo nustatytomis sąlygomis;

e) negali būti imamasi jokių kitų veiksmų siekiant įvykdyti bendrovės turto užtikrinimą arba perduoti bendrovės pagal išperkamosios nuomos sutartį turimas prekes valdyti kitam asmeniui, nebent tai leistų teismas ir tai būtų atliekama jo nustatytomis sąlygomis;

f) dėl bendrovės ar jos turto negali būti imamasi jokių Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 16 skyriuje nurodytų prevencinių ar vykdomųjų priemonių, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo

nustatytomis sąlygomis, ir

g) prieš bendrovę ar jos turtą negali būti pradėtas ir tęsiamas joks teismo procesas, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Jei bankroto byla iškeliama prekiautojui ar ūkinei bendrijai ir teismas paskiria kuratorių, tokiu atveju, laikantis 13 skyriaus 500 straipsnio nuostatų, visus ieškinius dėl bankrutavusio asmens ar jo turto galima pareikšti tik kuratoriui, bet ne bankrutuojančiam asmeniui ar bankrutuojančiai ūkinei bendrijai.

Kreditorius turi teisę žinoti, ištirti ir patikrinti, kaip kuratorius administruoja bankrutuojančio asmens reikalus, ir prašyti kreiptis į teismą, jei kuratorius pažeidžia jo teises.

Per bendrovės sanavimo procedūrą teismas turi teisę priimti laikiną nutartį dėl bankrutuojančio asmens ar ūkinės bendrijos veiklos sanavimo atidėjimo.

Vis dėlto, skirtingai nei gaivinant bendroves, kreditoriai vis vien gali reikšti ieškinius kuratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančiam prekiautojui ar bankrutuojančiai ūkinei bendrijai.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai iškeliama nemokumo byla (bendrovės veikla nutraukiama teismo sprendimu dėl nemokumo), bendrovei ar dėl jos turto negali būti reiškiamas joks ieškinys (turintis stabdomąjį poveikį) ar keliama byla, išskyrus atvejus, kai gaunamas teismo leidimas ir tik teismo nustatytomis sąlygomis. Įstatyme nenurodyta, kokiais atvejais teismas leidžia kreditoriui iškelti ar tęsti bylą, tačiau pagal bendrą principą nagrinėjant nemokumo bylą bendrovės turtas yra tinkamai administruojamas visų kreditorių naudai, o konkretūs kreditoriai neturėtų galėti įgyti pranašumo, iškeldami bendrovei bylą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nacionalinėje teisėje numatyta, kad bylos nagrinėjimas sustabdomas, jei vykdoma reorganizavimo (bendrovės sanavimo) procedūra. Iš tiesų 386 skyriaus 329B straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pateikus reorganizavimo (bendrovės sanavimo) paraišką, jei ji neatmesta, arba bendrovės sanavimo procedūros galiojimo laikotarpiu:

a) bet kokio esamo ar naujo prašymo likviduoti bendrovę nagrinėjimas sustabdomas;

b) negali būti priimtas ar įgyvendintas joks sprendimas nutraukti bendrovės veiklą ir likviduoti ją;

c) sustabdomas visų piniginio pobūdžio reikalavimų bendrovei vykdymas ir visų pagal juos skaičiuotinų palūkanų skaičiavimas;

d) galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas ar kitas asmuo, kuriam mokamas nuomos mokestis, negali įgyvendinti teisės nutraukti nuomos sutartį dėl bendrovei išnuomotų patalpų, jei bendrovė nevykdo kokios nors sąlygos, susijusios su šių patalpų nuoma, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis;

e) negali būti imamasi jokių kitų veiksmų siekiant įvykdyti bendrovės turto užtikrinimą arba perimti bendrovės pagal išperkamosios nuomos sutartį turimas prekes, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis;

f) dėl bendrovės ar jos turto negali būti imamasi jokių Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 16 skyriuje nurodytų prevencinių ar vykdomųjų priemonių, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo

nustatytomis sąlygomis, ir

g) prieš bendrovę ar jos turtą nepradedamas ir netęsiamas joks teismo procesas, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nacionalinėje teisėje (Prekybos kodekse) bylos nagrinėjimo sustabdymas nenumatytas.  Vis dėlto kuratoriaus prašymu tokį prašymą būtų galima pateikti teismui, ir jį galėtų išnagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, kad sureguliuotų bankroto eigą ir apsaugotų bankrutuojančio asmens teises bei pareigas, taip pat pasirūpintų, kad prašymą teikiantis kreditorius būtų išklausytas dėl savo teisių ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kreditoriai gali įstoti į nemokumo bylas, jei įrodo savo teisinį suinteresuotumą ir todėl galėtų pateikti pastabas nagrinėjant šią bylą teisme.

Nemokumo specialistas informuoja kreditorius apie vykdomą procesą ir rengia susirinkimus, per kuriuos kreditoriams leidžiama pareikšti savo nuomonę.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

329B skyriaus 329B straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad ir teismas, ir specialiai paskirtas valdytojas veikia, inter alia, kreditorių interesais.

Specialiai paskirtas valdytojas taip pat privalo sušaukti kreditorių susirinkimą (-us), o pirmasis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau nei per mėnesį nuo jo paskyrimo.

Per šiuos susirinkimus specialiai paskirtas valdytojas privalo paskirti jungtinį kreditorių ir narių komitetą, su kuriuo specialiai paskirtas valdytojas prireikus konsultuotųsi ir kuris teiktų jam pagalbą, reikalingą tvarkant bendrovės reikalus, veiklą ir turtą ir siekiant bendrovės veiklos tęstinumo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Kreditoriai gali įstoti į bankroto bylą ir dalyvauti joje, jei įrodo, kad yra teisiškai suinteresuoti ir galėtų pateikti pastabas teismo nagrinėjamoje byloje.

Kuratorius praneša kreditoriams apie vykdomą procesą ir rengia susirinkimus, kuriuose kreditoriams leidžiama pareikšti savo nuomonę.

Kreditoriams taip pat suteikiama teisė balsuoti ir galutinai susitarti dėl siūlomo susitarimo, kuriam reikalingi trys ketvirtadaliai savo reikalavimą įrodžiusių kreditorių balsų (pagal jų reikalavimų vertę).

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Nemokumo specialistas gali parduoti turtą pagal naudingiausią pasiūlymą dėl bendrovės turto.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Specialiai paskirtas valdytojas negalės disponuoti bendrovės turtu be specialaus teismo leidimo arba jis galės tai daryti tik pagal teismo patvirtintą (su pakeitimais arba be jų) sanavimo planą. Bet kuriuo atveju teismas nurodo arba tvirtina bendrovės turto realizavimo būdą.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylose kuratorius realizuoja turtą pagal naudingiausią pasiūlymą dėl bendrovės turto, ir tam jis turi gauti teismo leidimą.

Jei sanuojama ūkinė bendrija ar bankrutuojantis asmuo, pagal 13 skyriaus 498 straipsnį kuratorius turi laikytis sanavimo plano, tačiau teismas turi plačią diskreciją duoti nurodymus, kurie, jo nuomone, labiausiai atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus.

Vis dėlto kreditorius gali prieštarauti tokiam teismo nurodymui, jei, remdamasis pagrįsta priežastimi, jis įrodo, kad tai neatitinka kreditorių interesų.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikalavimai, kilę po nemokumo bylos iškėlimo, ir iki tol buvę reikalavimai neskiriami. Tačiau nemokumo bylose, jei turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, teismas gali priimti nutartį dėl sąnaudų ir išlaidų, patirtų nutraukiant veiklą ir likviduojant, apmokėjimo iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kurį teismas laiko tinkamu, ir teismas atsižvelgia į tokį bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias bankroto administratorius ar nemokumo specialistas tinkamai gali patirti ar patyrė saugodamas, realizuodamas arba rinkdamas bendrovės turtą;

b) visas kitas išlaidas ar mokėjimus, kurias oficialus bankroto administratorius atliko pagal savo įgaliojimus, įskaitant išlaidas ar mokėjimus, atliktus tęsiant bendrovės veiklą;

c) laikinojo administratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą, arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus reikalingus nemokumo specialisto mokėjimus, atliktus jam administruojant bendrovės turtą, įskaitant likvidacinio komiteto narių ar jų atstovų patirtas išlaidas, kurias leido patirti nemokumo specialistas;

i) nemokumo specialisto pasamdyto asmens užmokestį, mokamą už paslaugas bendrovei, kaip reikalaujama ar leidžiama pagal 386 skyriaus nuostatas;

j) oficialaus bankroto administratoriaus ir nemokumo specialisto užmokestį.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Netaikoma

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Reikalavimai, pareikšti po bankroto bylos iškėlimo, ir prieš tai pateikti reikalavimai neskiriami. Bankroto byloje, jei turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, teismas gali priimti nutartį dėl sąnaudų, išlaidų ir mokėjimų, patirtų nutraukiant veiklą ir likviduojant, apmokėjimo iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kurį teismas laiko tinkamu, ir teismas atsižvelgia į tokį bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias kuratorius gali tinkamai patirti ar patyrė siekdamas išlaikyti, realizuoti arba surinkti bendrovės turtą;

b) visas kitas kuratoriaus ar jo įgalioto asmens patirtas išlaidas ar atliktus mokėjimus, įskaitant išlaidas ar mokėjimus, atliktus tęsiant bendrovės veiklą;

c) kuratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo ir registruotojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus mokėjimus, kuriuos kuratorius turi atlikti administruodamas bendrovės turtą, įskaitant visas komiteto narių ar jų atstovų išlaidas, kurias leido patirti kuratorius, jei jos patirtos.

Apmokėjus šias išlaidas, sumokama kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, ir su jais atsiskaitoma pagal jų reikalavimo užregistravimo laiką, o po to, kai sumokama šiems kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, sumokama visiems kitiems kreditoriams pagal jų reikalavimų užregistravimo laiką. Jei neužtikrintiems kreditorių reikalavimams nepakanka lėšų, jų reikalavimų eilė sudaroma pari passu.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikalavimus savo nuožiūra priima nemokumo specialistas. Konkrečių reikalavimų pateikimo taisyklių nėra. Svarbu pažymėti, kad jei oficialus bankroto administratorius paskiriamas nemokumo specialistu, naudojamos tokios reikalavimų formos:

OFFICIAL RECEIVER

c/o MFSA

Notabile Road

Attard, BKR3000

Bendrovės, kurios veikla nutraukiama, duomenys:

1

Pavadinimas ir registracijos numeris

2

Faktinė veiklos nutraukimo data

Kreditoriaus duomenys

3

Pavadinimas (vardas, pavardė) / registracijos numeris

4

Adresas

5

E. pašto adresas

6

Telefono / mobiliojo telefono nr.

/

Duomenys apie įsiskolinimą

7

Visa reikalavimo suma, įskaitant nekapitalizuotas palūkanas, mokėtinas veiklos nutraukimo dieną

8

Visa nekapitalizuotų palūkanų suma, mokėtina veiklos nutraukimo dieną

9

Apibūdinti skolos kilmę, įskaitant visas reikšmingas datas

(prireikus pridėti papildomą lapą)

10

Duomenys apie dokumentus ir (arba) reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (pridėti patvirtintą tikrąją kopiją ir kiekvieną dokumentą sunumeruoti eilės tvarka)

(prireikus pridėti papildomą lapą)

Duomenys apie užtikrinimo garantiją (jei ji pateikiama)

11

Apibūdinti pateikiamos ar gautos užtikrinimo garantijos rūšį

(prireikus pridėti papildomą lapą)

12

Datos, kai užtikrinimo garantija buvo pateikta ar gauta

13

Užtikrintos skolos suma

Kreditoriaus pareiškimas

14

Aš, toliau pasirašęs asmuo, pareiškiu, kad, kiek man yra žinoma, šioje formoje pateikta informacija yra teisinga, tiksli ir išsami:

kreditoriaus parašas

vardas ir pavardė didžiosiomis raidėmis

asmens tapatybės kortelės numeris

15

Jei pasirašoma atstovaujant juridiniam asmeniui, pildomi toliau nurodyti duomenys:

____________________________________________________ vardu

Reg. Nr. _________________________ veikdamas kaip _____________________________.

Kalbant apie laikotarpį, per kurį šiuos reikalavimus galima pateikti, 386 skyriaus 255 straipsnyje teismas įgaliojamas nustatyti laikotarpį ar laikotarpius, per kuriuos kreditoriai turi įrodyti savo skolas ar reikalavimus arba per kurį jie netenka teisės į lėšų paskirstymą iki šių skolų įrodymo.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojami reorganizavimo procedūros padariniai, susiję su reikalavimų pateikimu, nagrinėjimu ir priėmimu.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikėtų pažymėti, kad, kalbant apie nemokumą, Maltos teisės aktuose išsami kreditorių eilė nenurodyta, nes ji reglamentuota ne konkrečiu teisės aktu, o įvairiais teisės aktais. Teisės aktai, kuriais reglamentuojama kreditorių reikalavimų eilė, nurodyti toliau:

386 skyriaus 302 straipsnyje nurodyta, kad, likviduojant bendrovę, kurios turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti, teisės ir jų skolinių reikalavimų pirmumas bei eiliškumas reglamentuojamas pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

13 skyriaus 535 straipsnyje taip pat nurodyta, kad kreditorių, turinčių įkaitą, privilegijų ar hipoteką, eilė sudaroma pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

Pagal 13 skyriaus 535 straipsnį ir 386 skyriaus 302 straipsnį nurodyta, kad skolų eiliškumas reglamentuojamas pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

Pagal Maltos teisę principas pari passu netiesiogiai įtvirtintas Civilinio kodekso 16 skyriaus 1996 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teisėtas pagrindas suteikti pirmumo teisę yra privilegijos, hipoteka ir turto atskyrimas. Jame taip pat nurodyta, kad kreditorius turi teisę subordinuoti, atidėti esamas arba būsimas savo teises į mokėjimą, vykdymą, eiliškumą ar kitaip jų atsisakyti ar jas pakeisti, kaip ir panašias esamas ar būsimas teises kito asmens naudai. Kreditorius gali subordinuoti, atidėti esamas ar būsimas teises, jų atsisakyti, jas pakeisti ar imtis kitų panašių veiksmų, sudarydamas susitarimą arba padarydamas vienašalį pareiškimą bet kuriam asmeniui, įskaitant kitą kreditorių, kuris jau nustatytas ar dar turi būti nustatytas šio susitarimo įsigaliojimo ar pareiškimo padarymo metu.

Todėl eiliškumo skirtumai nustatomi susitarimu. Taigi, jei nėra privilegijų, hipotekos arba turto atskyrimo, skolininkų eilė sudaroma lygiateisiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, reikėtų žiūrėti įvairius specialiuosius įstatymus, kuriais tam tikriems reikalavimams teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 406 skyrių, Darbo ir pramoninių santykių įstatymo 452 skyrių ir Socialinės apsaugos įstatymo 318 skyrių.

PVM įstatymo 62 straipsnyje nurodyta, kad:

„Komisarui suteikiama speciali privilegija dėl turto, sudarančio asmens ekonominės veiklos dalį, jei šis asmuo turi sumokėti mokestį pagal šį įstatymą ir šis mokestis, neatsižvelgiant į tai, kas nurodyta kituose įstatymuose, turi būti sumokamas pirmumo tvarka visų kitų skolų, kurioms taip pat teikiama pirmenybė, atžvilgiu, išskyrus atvejį, kai skolai taikoma bendra privilegija ir Civilinio kodekso 2009 straipsnio a arba b punktuose nurodytą skolą“.

Darbo ir pramoninių santykių įstatymo 20 straipsnyje nurodyta:

„neatsižvelgiant į kitų įstatymų nuostatas, darbuotojo reikalavimas išmokėti ne daugiau kaip trijų mėnesių esamą darbo užmokestį, kurį darbdavys turi išmokėti darbuotojui, ir kompensacija už atostogas, į kurią darbuotojas turi teisę dėl darbo sutarties nutraukimo, arba pranešimas apie tai, yra privilegijuotasis reikalavimas, nukreiptas į darbdavio turtą, ir jis tenkinamas pirmenybės tvarka visų kitų reikalavimų atžvilgiu, nesvarbu, ar jie būtų privilegijuoti, ar hipotekiniai:

jeigu kiekvienu atveju maksimali privilegijuotojo reikalavimo suma neviršija nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio ekvivalento, mokėtino reikalavimo pareiškimo metu, per 6 mėnesių laikotarpį.“

Socialinės apsaugos įstatymo 116 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad:

„neatsižvelgiant į bet kurio kito įstatymo nuostatas, direktoriaus reikalavimas dėl bet kokios mokėtinos sumos pagal pirmo ar antro lygio įmoką pagal šį straipsnį laikomas privilegijuotuoju reikalavimu, jei tai yra pirmo lygio įmoka, ir yra tenkinamas lygiai su darbuotojų darbo užmokesčiu iš darbdavio turto, o jei tai yra antro lygio įmoka, reikalavimas tenkinamas iš atitinkamo savarankiškai dirbančio asmens turto ir išmokamas pirmenybės tvarka visų kitų reikalavimų atžvilgiu (išskyrus darbo užmokestį), nesvarbu, ar tai yra privilegijuotieji, ar hipotekiniai reikalavimai“.

Be to, Civilinio kodekso 2088–2095 straipsniuose konkrečiai reglamentuotas privilegijuotųjų reikalavimų eilės pirmumas. Be kita ko, juose nurodyta, kad skolos sumokamos jų registravimo tvarka. Tą pačią dieną užregistruoti hipotekiniai reikalavimai tenkinami vienoda tvarka.

Tačiau nemokumo bylose, jei įsipareigojimams įvykdyti turto nepakanka, teismas gali priimti (o daugeliu atveju ir priima) nutartį dėl reikalavimo apmokėti sąnaudas ir išlaidas, patirtas nutraukiant bendrovės veiklą ir ją likviduojant, iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kuris, teismo nuomone, yra tinkamas, ir teismas atsižvelgia į toliau nurodytą bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias bankroto administratorius ar nemokumo specialistas tinkamai gali patirti ar patyrė saugodamas, realizuodamas arba rinkdamas bendrovės turtą;

b) visas kitas išlaidas ar mokėjimus, kurias oficialus bankroto administratorius atliko pagal savo įgaliojimus, įskaitant išlaidas, patirtas tęsiant bendrovės veiklą;

c) laikinojo administratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą, arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus reikalingus nemokumo specialisto mokėjimus, atliktus jam administruojant bendrovės turtą, įskaitant likvidacinio komiteto narių ar jų atstovų patirtas išlaidas, kurias leido patirti nemokumo specialistas;

i) nemokumo specialisto pasamdyto asmens užmokestį, mokamą už paslaugas bendrovei, kaip reikalaujama ar leidžiama pagal 386 skyriaus nuostatas;

j) oficialaus bankroto administratoriaus ir nemokumo specialisto užmokestį.

Nagrinėjant nemokumo bylą nemokumo specialistas parengia ataskaitą, kuriame sudaro kreditorių eilę ir paskirstymo schemą, kuri bus pateikta teisme. Kreditoriams leidžiama pateikti pastabas, jei jie nesutinka su šios ataskaitos turiniu, ir teismas gali nurodyti ją pataisyti. Galiausiai minėtą eilę ir schemą patvirtinta teismas, kuris nurodo nemokumo specialistui atlikti mokėjimus kreditoriams.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra duomenų

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pirmiausia mokėjimų paskirstymas reglamentuojamas Prekybos kodekso 531 straipsnyje ir Civiliniame kodekse nurodytais įstatymais, kuriuose pateikiama kreditorių eilė, nurodant pagal įstatymą privilegijuotuosius kreditorius ir užtikrintos hipotekos kreditorius. Tai yra kreditoriai, turintys užtikrintus reikalavimus, numatytus įstatymo nuostatose arba viešame akte pagal jo registracijos datą, ir šie atvejai taip pat reglamentuoti Prekybos kodekso 535 straipsnyje.

Paskui paprastųjų kreditorių (kurie nėra registruoti) eilė sudaroma pari passu pagal jų reikalavimus.

Jei paskelbiamas asmens bankrotas, per 10 dienų nuo šio paskelbimo sušaukiamas susirinkimas, kuriame, dalyvaujant teisėjui, registruotojui, kuratoriui, bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriams, nagrinėjami reikalavimai ir sudaromas aprašas.

Šiame susirinkime išklausomas bankrutuojantis asmuo, kuris pasiūlo susitarimo su kreditoriais sąlygas. Per posėdį aptariama, ar byloje gali būti sudarytas susitarimas su kreditoriais, kai yra paskiriami kreditoriai (kurie nėra registruotieji kreditoriai, nes jie nėra privilegijuotieji ar hipotekos kreditoriai ar neturi įkaito), atstovaujantys visiems kreditoriams, ir net kiekvienas kreditorius atskirai turi teisę per 8 dienas tai ginčyti.

Tada rengiamas antras susirinkimas, kuriam pirmininkauja teisėjas ir kuriame, siekiant patvirtinti susitarimą su kreditoriais, turi būti atstovaujama trims ketvirtadaliams sumų, kurias bankrutuojantis asmuo pripažino kaip mokėtinas;

pasibaigus šiai procedūrai ir sudarius visų kreditorių sąrašą, rengiamas dar vienas susirinkimas, kuriam pirmininkauja teisėjas, po to, kai įstatymo nustatyta tvarka paskelbiamas pranešimas apie šį susirinkimą.

Šiame susirinkime kiekvienas kreditorius pateikia savo reikalavimus, o jei kuratorius prieštarauja kuriam nors kreditoriui, pastarasis turi įrodyti savo reikalavimą kuratoriui ir kitiems kreditoriams.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Nagrinėjant nemokumo bylas, kai nemokumo specialistas realizuoja visą bendrovės turtą arba tiek turto, kiek, jo nuomone, galima realizuoti, be reikalo nevilkinant nemokumo proceso, ir paskirsto galutinį mokėjimą (jei jis paskirstomas) kreditoriams, taip pat dalininkams tarpusavyje nusistačius jiems priklausančias teises, ir išmokėjus galutinius mokėjimus dalininkams (jei jie mokami), taip pat bendrovės lėšomis pateikus ataskaitas, įsitikinęs, kad nemokumo specialistas įvykdė 386 skyriaus reikalavimus ir visus kitus jame nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į ataskaitą ir visus galimus bet kurio kreditoriaus, dalininko ar suinteresuotojo asmens prieštaravimus, teismas panaikina nemokumo specialisto paskyrimą.

Vėliau teismas priima nutartį nuo nutarties priėmimo dienos išbraukti bendrovės pavadinimą iš registro. Apie šią nutartį pranešama Įmonių registrui, kuris išbraukia bendrovę iš registro.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

329B straipsnio 12 dalyje numatyti įvairūs atvejai, susiję su sanavimo procedūros užbaigimu:

a) jei bet kada per bendrovės sanavimo procedūrą specialiai paskirtas valdytojas, pasikonsultavęs su jungtiniu kreditorių ir narių komitetu, išsiaiškina, kad bendrovei nėra tikslo tęsti šios procedūros, specialiai paskirtas valdytojas pateikia teismui prašymą nutraukti bendrovės sanavimo procedūrą, išsamiai nurodydamas to priežastis, ir teismas įpareigoja likviduoti bendrovę teismo sprendimu.

Taikoma su nemokumo byla susijusi 386 skyriuje nurodyta procedūra;

b) jei bet kada per bendrovės nemokumo procedūrą specialiai paskirtas valdytojas, pasikonsultavęs su jungtiniu kreditorių ir narių komitetu, išsiaiškina, kad bendrovės reikalai pagerėjo tiek, kad ji gali susimokėti skolas, jis pateikia teismui prašymą, išsamiai nurodydamas to priežastis, ir prašo teismo priimti nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros nutraukimo. Jei teismas patenkina prašymą, jis nustato tokias sąlygas, kurios, jo nuomone, yra būtinos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Tokiu atveju bendrovė toliau tęsia savo veiklą. Kai tik teismas patenkina minėtą prašymą, byla nagrinėjama toliau;

c) jei bet kada per bendrovės nemokumo procedūrą bendrovės direktoriai ar nariai neeiliniame visuotiniame susirinkime įsitikina, kad bendrovės reikalai pagerėjo tiek, kad ji gali susimokėti skolas, jie teismui gali pateikti prašymą kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir informacija, patvirtinančia, kad jie yra tuo įsitikinę, ir prašyti teismo priimti nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros nutraukimo, o teismas, pirmiausia išklausęs specialiai paskirtą valdytoją, priima nutartį patenkinti ar atmesti prašymą. Jei teismas patenkina prašymą, jis nustato tokias sąlygas, kurios, jo nuomone, yra būtinos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Kaip ir pirmiau nurodytu atveju, bendrovė toliau tęsia savo veiklą. Kai tik teismas patenkina minėtą prašymą, byla nagrinėjama toliau;

d) baigiantis paskyrimo laikotarpiui, specialiai paskirtas valdytojas teismui pateikia galutinę rašytinę ataskaitą, kurioje išsamiai išdėsto nuomonę ir priežastis, susijusias su tuo, ar bendrovė turi pagrįstų perspektyvų toliau visiškai ar iš dalies tęsti veiklą, ir ar ji galės reguliariai susimokėti skolas.

Jei specialiai paskirto valdytojo galutinėje ataskaitoje pareiškiama nuomonė, kad bendrovė turi pagrįstų perspektyvų visiškai ar iš dalies toliau tęsti veiklą, prie šios ataskaitos reikia papildomai pridėti tikslų ir išsamų sanavimo planą, kuriame turi būti pateikti visi pasiūlymai, reikalingi, kad bendrovė toliau tęstų veiklą, ir paaiškinimai, kurių gali reikėti, kad toks sanavimas būtų įgyvendintas, įskaitant pasiūlymus dėl finansinių išteklių, darbuotojų išlaikymo ir būsimo bendrovės valdymo. Minėtame sanavimo plane taip pat paaiškinamas siūlomas mokėjimų atlikimo kreditoriams būdas, patenkinant visus jų reikalavimus ar jų dalį, ar su visais kreditoriais pasiektas savanoriškas susitarimas, ir ar teismui siūloma sankcionuoti susitarimą su kreditoriais, kurį patvirtino ne visi kreditoriai.

Gavęs galutinę ataskaitą ir sanavimo planą, teismas gali prašyti pateikti paaiškinimus ir patikslinimus, kurių, jo nuomone, reikia ir kurie teismo nurodymu gali būti pateikiami žodžiu arba raštu. Tada teismas gali atmesti siūlomą sanavimo planą arba priimti ir patvirtinti jį visą ar jo dalį, arba reikalauti jį pakeisti. Jei teismas patvirtina specialiai paskirto valdytojo pateiktą sanavimo planą su teismo nurodytais pakeitimais arba be jų, sanavimo planas įsigalioja ir tampa teisiškai privalomas visoms suinteresuotosioms šalims. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš karto po to, kai teismas patvirtina sanavimo planą;

e) jei teismas priima nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros užbaigimo remdamasis tuo, kad bendrovė neturi pagrįstų perspektyvų tęsti veiklos ir negalės reguliariai susimokėti skolų, jis įpareigoja, kad teismas likviduotų bendrovę.

Taikoma su nemokumo byla susijusi 386 skyriuje nurodyta procedūra;

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nagrinėjant bankroto bylą, kai kuratorius realizuoja visą bendrovės turtą arba tiek turto, kiek, jo nuomone, galima realizuoti, be reikalo nevilkinant nemokumo proceso, ir paskirsto galutinį mokėjimą (jei jis paskirstomas) kreditoriams, taip pat dalininkams tarpusavyje nusistačius jiems priklausančias teises, ir išmokėjus galutinius mokėjimus dalininkams (jei jie mokami), taip pat bendrovės lėšomis, pateikus ataskaitas, įsitikinęs, kad kuratorius įvykdė 13 skyriaus reikalavimus ir visus kitus jame nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į ataskaitą ir visus galimus bet kurio kreditoriaus, dalininko ar suinteresuotojo asmens prieštaravimus, teismas panaikina kuratoriaus paskyrimą.

Tada teismas priima nutartį išbraukti ūkinės bendrijos pavadinimą iš registro nuo nutarties priėmimo dienos. Apie šią nutartį pranešama Įmonių registrui, kuris išbraukia bendrovę iš registro.

Žinoma, pirmiau nurodytos taisyklės taikomos ūkinėms bendrijoms.

Kai paskelbiamas prekiautojo bankrotas ir paskirstomas turtas, tada bankrutuojantis asmuo gali, pateikdamas prašymą kancleriui, kreiptis į teismą, o teismas sušauks kreditorius ir bankroto bylos kuratorių, kad nustatytų, ar prekiautojas gali būti reabilituotas ir vėl prekiauti.

Jei prekiautojas elgėsi sąžiningai ir nesukčiavo, jis gali būti reabilituotas ir vėl prekiauti. Dėl šio reabilitavimo bankrutuojantis asmuo atleidžiamas nuo visų skolų, kurių iš jo buvo galima reikalauti prieš paskelbiant bankrotą, ir šis atleidimas taikomas ir šio asmens vėliau įgytam turtui.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Pagal 386 skyriaus 315 straipsnio 1 dalį kreditorius gali reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, kuris laikomas vykdžiusiu bendrovės veiklą siekdamas apgauti bendrovės kreditorius arba bet kurio kito asmens kreditorius, arba veikdamas bet kuriuo kitu nesąžiningu tikslu. Tokiais atvejais, pateikus pareiškimą teismui, teismas gali paskelbti, kad bet kuris asmuo, kuris sąmoningai prisidėjo prie veiklos vykdymo pirmiau nurodytu būdu, yra asmeniškai atsakingas už tai, neapribojant jo atsakomybės už visas teismo nurodytas bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais reglamentuojamos kreditorių teisės po nemokumo bylos užbaigimo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Užbaigus ūkinės bendrijos arba prekiautojo bankroto bylą kreditoriai nebeturi jokių teisių, nebent kreditorius gali įrodyti, kad prekiautojas ar ūkinė bendrija veikė nesąžiningai ar sukčiavo kreditorių atžvilgiu.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Išlaidos teismo sprendimu tenka nemokumo pareiškimą pateikiančiam asmeniui arba bendrovei.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Reorganizavimo (bendrovės sanavimo) byloje bendrovei tenka proceso išlaidos.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Sąnaudas ir išlaidas padengia pareiškimą pateikęs asmuo arba bankrutavęs asmuo.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokumo bylos (bendrovės)

386 skyriaus 303 straipsnyje numatytos privilegijos, hipoteka ar kitas turto ar teisių apsunkinimas, perdavimas ar kitoks disponavimas, taip pat bet koks mokėjimas, vykdymas ar kitoks veiksmas, susijęs su turtu ar teisėmis, jei jį atlieka bendrovė ar jei jis atliekamas prieš bendrovę, taip pat bet koks bendrovės įsipareigojimas, prisiimtas per šešis mėnesius iki bendrovės veiklos nutraukimo, laikomas neteisėtu pasinaudojimu pirmumo teise prieš jos kreditorius, nesvarbu, ar toks sandoris yra neatlygintinas, ar atlygintinas, jei tai yra pernelyg mažos vertės sandoris arba jei suteikiama pirmenybė. Tokiais atvejais sandoris (neteisėtas pasinaudojimas pirmumo teise) negalioja.

Pernelyg maža vertė apibrėžiama taip:

a) bendrovė sudaro pernelyg mažos vertės sandorį, jei:

i) bendrovė padovanoja dovaną arba sudaro sandorį, kurio sąlygose numatyta, kad bendrovė negaus jokio atlygio, arba

ii) bendrovė sudaro atlygintiną sandorį, tačiau atlygio vertė pinigais arba jų ekvivalentu yra gerokai mažesnė už bendrovės suteikto atlygio piniginę vertę arba piniginio ekvivalento vertę.

Pirmenybė apibrėžiama taip:

b) bendrovė suteikia pirmenybę asmeniui, jei:

i) šis asmuo yra vienas iš jos kreditorių, laiduotojų arba garantų, užtikrinančių bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus, ir

ii) bendrovė atlieka veiksmus arba jos atžvilgiu atliekami veiksmai, dėl kurių šiam asmeniui yra palankiau, kad bendrovė taptų nemoki ir būtų likviduota, nei tuo atveju, jei šio veiksmo ar neveikimo nebūtų buvę.

Išimtis taikoma tuo atveju, jei asmuo, kurio naudai sudaromas arba sudarytas sandoris, įrodo, kad nežinojo ir neturėjo pagrindo manyti, kad bendrovės veikla gali būti nutraukta dėl nemokumo.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų numatytas reorganizacijos (bendrovės sanavimo) procese visiems kreditoriams bendrai nenaudingų sandorių pripažinimas niekiniais, jų nuginčijimas ar nevykdytinumas.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų numatytas bankroto ar sanavimo procese visiems kreditoriams bendrai nenaudingų sandorių pripažinimas niekiniais, jų nuginčijimas ar nevykdytinumas.

Paskutinis naujinimas: 15/02/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vokiečių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Nemokumas, bankrotas - Austrija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Austrijos bankroto teisė taikoma ne tik verslininkams. Galimybė tapti nemokiu faktiškai apibrėžiama kaip veiksnumas pagal privatinę teisę: bet kuris asmuo, galintis turėti teisių ir pareigų, taip pat turi galimybę tapti nemokiu. Kita vertus, tai nėra galimybės sudaryti sandorius klausimas. Tai reiškia, kad bet kuris fizinis asmuo (net ir vaikas) gali būti nemokus skolininkas; nemokiais skolininkais taip pat gali tapti juridiniai asmenys (viešieji ir privatieji), registruotos partnerystės pagal Įmonių kodeksą (vok. Unternehmensgesetzbuch) (tikrosios ūkinės bendrijos (vok. offene Gesellschaften), paprastosios komanditinės ūkinės bendrijos (vok. Kommanditgesellschaften)) ir mirusių asmenų palikimas. Kita vertus, pasyviosios partnerystės (vok. stille Gesellschaften) ir civilinės teisės bendrovės (vok. Gesellschaften bürgerlichen Rechts) galimybės tapti nemokiomis neturi.

Likvidavus juridinį asmenį arba registruotą partnerystę, inicijuoti nemokumo bylą leidžiama tol, kol turtas nepaskirstytas (Nemokumo kodekso (vok. Insolvenzordnung, toliau – NK) 68 straipsnis).

Bankroto procedūra (vok. Konkursverfahren), tačiau ne reorganizavimo procesas (vok. Sanierungsverfahren), gali būti inicijuota kredito įstaigų, vertybinių popierių įmonių, investavimo paslaugų įmonių ir draudimo įmonių turtui (Bankininkystės įstatymo (vok. Bankwesengesetz, BWG) 82 straipsnio 1 dalis, 2018 m. Vertybinių popierių priežiūros įstatymo (vok. Wertpapieraufsichtsgesetz, WAG 2018) 79 straipsnis ir 2016 m. Draudimo priežiūros įstatymo (vok. Versicherungsaufsichtsgesetz, VAG 2016) 309 straipsnio 3 dalis).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nuo 2010 m. Nemokumo įstatymo pakeitimo įstatymo (vok. Insolvenzrechtsänderungsgesetz 2010) priėmimo dabar pagal Austrijos teisę yra tik viena standartinė nemokumo bylų rūšis. Vis dėlto tuo pačiu metu, priklausomai nuo faktinės nemokumo bylos eigos, jai priskiriami skirtingi pavadinimai.

Nemokumo byla vadinama bankroto procedūra (vok. Konkursverfahren), jeigu bylos inicijavimo metu dar nėra pateiktas restruktūrizavimo planas. Iš esmės vykstant bankroto procedūrai įmanomas ir likvidavimas, ir restruktūrizavimas.

Nemokumo byla vadinama reorganizavimo procesu, jeigu bylos inicijavimo metu jau yra priimtas restruktūrizavimo planas. Proceso metu siekiama reorganizuoti skolininką. Reorganizavimo procesas gali būti vykdomas verslą vykdantiems fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir mirusių asmenų palikimui (NK 166 straipsnis).

Reorganizavimo procesas įmanomas tiek skolininkui valdant turtą, tiek jo nevaldant (vok. Eigenverwaltung). Skolininkas (prižiūrint reorganizavimo administratoriui (vok. Sanierungsverwalter)) ir toliau valdo turtą, jeigu jis restruktūrizavimo plane nemokaus turto kreditoriams pasiūlo bent 30 proc. turto dalį ir pateikiami papildomi dokumentai. Pavyzdžiui, reikalingas finansinis planas, kuriame numatomas finansavimo užtikrinimas 90 dienų.

Skolos sureguliavimo procesas (vok. Schuldenregulierungsverfahren), prieinamas verslo nevykdantiems fiziniams asmenims, yra dar vienas nemokumo bylos variantas.

Prašymą inicijuoti nemokumo bylą turi pateikti arba skolininkas, arba kreditorius. Reorganizavimo proceso atveju prašymą bet kuriuo atveju turi pateikti skolininkas ir turi būti parengtas restruktūrizavimo planas.

Būtina sąlyga nemokumo bylai inicijuoti – skolininkas iš esmės turi būti nemokus (NK 66 straipsnis). Nemokumo bylą taip pat galima inicijuoti kaip reorganizavimo procesą, kai gresia nemokumas (NK 167 straipsnio 2 dalis). Nemokumo bylos registruotoms partnerystėms, kuriose nė vienas neribotą atsakomybę turintis partneris nėra fizinis asmuo, arba juridinių asmenų turtui ir mirusių asmenų palikimui taip pat inicijuojamos per didelio įsiskolinimo atveju (NK 67 straipsnis).

Dar viena sąlyga, kad būtų inicijuojama nemokumo byla – turtas turi padengti išlaidas. Turi būti padengiamos bent jau pradinės nemokumo bylos išlaidos (išimtis: skolos sureguliavimo procesas tam tikrais atvejais).

Apie nemokumo bylos inicijavimą įsakymu paskelbiama internete (www.edikte.gv.at). Nemokumo bylos inicijavimas įgyja teisinę galią kitą dieną nuo įsakymo paskelbimo. Nemokumo bylos inicijavimo atvejai taip pat registruojami viešuose registruose (Žemės registre (vok. Grundbuch), Įmonių registre (vok. Firmenbuch) ir kt.).

Jeigu nemokumo bylos negalima inicijuoti nedelsiant, nemokumo teismas (vok. Insolvenzgericht) turi skirti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apsaugoti turtą ir ypač užkirsti kelią nuginčijamiems teisiniams veiksmams ir užtikrinti verslo tęstinumą, jeigu prašymas inicijuoti bylą nėra akivaizdžiai nepagrįstas (NK 73 straipsnis). Teismas gali uždrausti skolininkui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (pvz., parduoti arba suvaržyti teises į turtą) arba reikalauti tokiems veiksmams teismo patvirtinimo. Taip pat galima skirti laikinąjį administratorių.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos inicijavimo poveikis – skolininkui atimama teisė laisvai disponuoti visu turtu, kuriam taikomas priverstinis išieškojimas ir kuris skolininkui priklauso arba yra skolininko įgyjamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu (NK 2 straipsnio 2 dalis). Tas turtas priskiriamas nemokaus skolininko turtui (vok. Insolvenzmasse).

Atitinkamai nemokaus skolininko turtą sudaro visas kilnojamasis ir nekilnojamasis skolininko turtas, pvz., nekilnojamojo turto objektų nuosavybės dalys, bendrosios nuosavybės dalys, reikalavimai, nuomos teisės, palikimas ir kt. Nemokaus skolininko turtui nepriskiriami skolininko reikalavimai gauti išlaikymą, skolininko asmeninėmis pastangomis uždirbamos lėšos arba neareštuotina darbo užmokesčio dalis (būtinasis pragyvenimas). Panašiai nemokaus skolininko turtas neapima neareštuotino kilnojamojo turto (pvz., asmeninio naudojimo daiktų) ir grynai asmeninių teisių (pvz., pramoninės nuosavybės teisių).

Jeigu skolininkas gyvena nemokaus skolininko turtui priklausančiame name (arba pats savininkas gyvena savo bute), jis ir jo šeima iš pradžių neiškeldinami iš būtinųjų gyvenamųjų patalpų (NK 5 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto tai neužkerta kelio nemokumo byloje realizuoti namą (arba butą, kuriame gyvena pats savininkas). Nemokumo teismas taip pat palieka skolininkui ir jo šeimai teisę laisvai disponuoti būtinų gyvenamųjų patalpų nuomos teisėmis (arba kitomis naudojimo teisėmis) (NK 5 straipsnio 4 dalis). Paliekant skolininkui teisę laisvai disponuoti tokiomis teisėmis jos atskiriamos nuo nemokaus skolininko turto.

Be to, kreditorių komitetas (vok. Gläubigerausschuss), gavęs nemokumo teismo patvirtinimą, gali nuspręsti nuo nemokaus skolininko turto atskirti reikalavimus, kurių tinkamas patenkinimas nėra tikėtinas, arba nedidelės vertės daiktus (NK 119 straipsnio 5 dalis). Tokio atskyrimo priežastis – išvengti kiekvieno nemokaus skolininko turtui priklausančio daikto realizavimo išlaidų, jeigu toks daiktas nemokaus skolininko turtui neduotų jokios naudos.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankroto procedūra

  • Skolininkas
    • turi teisę kreiptis dėl bankroto ir apeliacine tvarka apskųsti bankroto procedūros inicijavimą;
    • netenka teisės disponuoti turtu, priklausančiu nemokaus skolininko turtui, kai inicijuojama bankroto procedūra;
    • turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose (vok. Gläubigerversammlung) ir kreditorių komiteto susirinkimuose;
    • turi teisę pateikti prašymą sudaryti restruktūrizavimo planą.
  • Bankroto patikėtinis (vok. Masseverwalter)
    • yra atsakingas už praktinį nemokumo bylos administravimą;
    • peržiūri finansinę skolininko padėtį;
    • toliau vykdo verslą, jeigu inicijuojant bylą jis dar nėra užbaigtas ir dėl verslo tąsos neblogėja kreditorių padėtis;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planas atitinka kreditorių interesus ir ar tikėtina, kad jis bus įgyvendintas;
    • nustato turtą ir juo disponuoja;
    • administruoja nemokaus skolininko turtą ir veikia kaip jo atstovas;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai;
    • paskirsto iš nemokaus skolininko turto gautas pajamas.

Kai bankroto procedūra taikoma verslo nevykdantiems fiziniams asmenims (skolos sureguliavimo procesas), bankroto patikėtinio skyrimas yra išimtis. Jeigu nemokumo teismas nepaskiria bankroto patikėtinio, jis turi pats spręsti pagal Nemokumo kodeksą bankroto patikėtiniui pavedamus klausimus.

Restruktūrizavimo procedūra skolininkui nevaldant turto

  • Skolininkas
    • prašo inicijuoti reorganizavimo procesą ir sudaryti restruktūrizavimo planą;
    • netenka teisės disponuoti turtu, priklausančiu nemokaus skolininko turtui, kai inicijuojama nemokumo byla;
    • turi teisę dalyvauti kreditorių ir kreditorių komiteto susirinkimuose;
  • Bankroto patikėtinis
    • yra atsakingas už praktinį nemokumo bylos administravimą;
    • peržiūri finansinę skolininko padėtį;
    • toliau vykdo verslą, jeigu inicijuojant bylą jis dar nėra užbaigtas ir dėl verslo tąsos neblogėja kreditorių padėtis;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planas atitinka kreditorių interesus ir ar tikėtina, kad jis bus įgyvendintas;
    • administruoja nemokaus skolininko turtą ir veikia kaip jo atstovas;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai.

Restruktūrizavimo procedūra skolininkui valdant turtą

  • Skolininkas
    • prašo inicijuoti reorganizavimo procesą skolininkui valdant turtą bei sudaryti restruktūrizavimo planą ir kartu su prašymu pateikia turtą valdančio skolininko statusui reikalingus dokumentus;
    • išlaiko (ribotą) teisę disponuoti turtu ir iš esmės pats toliau administruoja savo turtą;
    • yra prižiūrimas reorganizavimo administratoriaus ir nemokumo teismo.
  • Reorganizavimo administratorius
    • prižiūri skolininką ir skolininko verslo valdymą;
    • suteikia arba atsisako suteikti leidimą imtis teisinių veiksmų, kurie nėra taikomi vykdant įprastą verslo veiklą;
    • atstovauja skolininkui visais klausimais, kuriais skolininkas neturi disponavimo teisės;
    • nustato finansinę skolininko padėtį;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planą įmanoma įvykdyti ir ar yra priežasčių atšaukti teisę administruoti turtą;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai.

Nemokumo teismas turi prižiūrėti nemokumo administratoriaus (vok. Insolvenzverwalter) veiksmus. Teismas nemokumo administratoriui gali duoti raštiškus ar žodinius nurodymus, gauti ataskaitas ir paaiškinimus, tikrinti sąskaitas, kitus dokumentus ir atlikti reikiamus tyrimus. Teismas taip pat gali nurodyti nemokumo administratoriui gauti kreditorių komiteto nurodymus konkrečiais klausimais. Nemokumo administratorius turi pranešti teismui apie tam tikrus sandorius prieš juos sudarydamas (NK 116 straipsnis); kitiems sandoriams reikalingas kreditorių komiteto ir nemokumo teismo patvirtinimas (NK 117 straipsnis).

Nemokumo administratoriaus skyrimas ir atlygis

Nemokumo administratorių nemokumo bylos inicijavimo metu savo iniciatyva skiria nemokumo teismas. Administratorius turi būti gerbiamas, patikimas, turėti verslo patirties ir išmanyti nemokumo sistemą (NK 80 straipsnio 2 dalis). Kai nemokumo byla susijusi su verslo subjektais, reikalingos pakankamos verslo teisės ar verslo administravimo žinios (NK 80 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administravimu suinteresuoti asmenys gali užsiregistruoti nemokumo administratorių sąraše. Sąrašas pateiktas internete adresu www.iv.justiz.gv.at, juo naudojasi nemokumo teismai, kad jiems būtų paprasčiau parinkti tinkamą nemokumo administratorių.

Nemokumo administratorius negali būti artimas skolininko giminaitis (NK 32 straipsnis), tačiau negali būti ir jo konkurentas, jis turi būti nepriklausomas ir nuo skolininko, ir nuo kreditorių (NK 80b straipsnio 1 dalis).

Nemokumo administratoriais gali būti skiriami ir juridiniai asmenys. Jie turi teismui nurodyti fizinio asmens, jiems atstovaujančio vykdant nemokumo administravimą, vardą ir pavardę (NK 80 straipsnio 5 dalis).

Nemokumo administratorius turi teisę į savo patirtų piniginių išlaidų kompensavimą ir į atlygį už savo darbą, įskaitant PVM (NK 82 straipsnio pirmas sakinys). Administratoriaus mokesčio dydis reguliuojamas teisės aktais (NK 82 straipsnis) ir priklauso nuo bendrųjų pajamų, kurias nemokumo administratorius gavo iš turto realizavimo. Tačiau tai apima tik tas pajamas, už kurių surinkimą nemokumo administratorius buvo atsakingas. Minimalus nemokumo administratoriaus atlygis yra 3 000 EUR. Papildomas atlygis mokamas patvirtinus restruktūrizavimo ar mokėjimo planą (NK 82a straipsnis) ir už turto dalies realizavimą (NK 82d straipsnis). Atskiras atlygis mokamas ir už tolesnį verslo vykdymą (NK 82 straipsnio 3 dalis).

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Galimybė įskaityti skolininko reikalavimą nemokumo bylos nagrinėjimo metu iš esmės išlaikoma.

Tačiau taikoma būtina sąlyga, kad reikalavimai buvo tinkami įskaitymui bylos inicijavimo metu. Reikalavimų įskaityti neleidžiama, jeigu nemokumo bylos kreditorius tapo nemokaus skolininko bendraskoliu tik po nemokumo bylos inicijavimo arba jeigu reikalavimas skolininkui buvo įgytas tik po nemokumo bylos inicijavimo (NK 20 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Be to, įskaityti reikalavimo neleidžiama, jeigu trečioji šalis per paskutinius šešis mėnesius iki nemokumo bylos inicijavimo įgijo priešpriešinį reikalavimą skolininkui ir įgijimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą (NK 20 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiais atvejais net ir nedidelis aplaidumas aiškinamas trečiosios šalies nenaudai.

Nemokumo byloje galima įskaityti sąlyginį reikalavimą, neatsižvelgiant į tai, ar sąlyginį reikalavimą pateikia nemokumo bylos kreditorius ar skolininkas. Jeigu nemokumo bylos kreditorius turi sąlyginį reikalavimą, nemokumo teismas gali jį įskaityti, jeigu pateikiamas užstatas (NK 19 straipsnio 2 dalis). Įskaityti reikalavimo nemokumo byloje netrukdo tai, kad nemokumo bylos kreditoriaus reikalavimas yra nepiniginis (NK 19 straipsnio 2 dalis). Tai nesukelia sunkumų, nes tokios teisės po nemokumo bylos inicijavimo paverčiamos piniginiais reikalavimais (NK 14 straipsnio 1 dalis).

Nemokių skolininkų kreditoriai, turintys reikalavimus, kuriuos galima įskaityti, neprivalo jų pateikti nemokumo byloje, jeigu jie patenkinami įskaitant priešpriešinį reikalavimą (NK 19 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas (vok. Oberster Gerichtshof, OGH) nusprendė, kad, jeigu nemokumo bylos kreditorius nepasinaudoja teisės aktais numatyta galimybe pagal NK 19 straipsnio 1 dalį įskaityti reikalavimą nemokumo bylos nagrinėjimo metu, galutinai patvirtinus restruktūrizavimo planą ir užbaigus nemokumo bylą, jis reikalavimą paprastai galės įskaityti tik proporcingai restruktūrizavimo plane nurodytai turto daliai (RIS-Justiz RS0051601 [T4]).

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Dvišalės sutartys

Jeigu nemokumo bylos inicijavimo metu skolininkas ir kita proceso šalis nėra įvykdę dvišalės sutarties arba ją yra įvykdę ne iki galo, nemokumo administratorius gali arba įvykdyti sutartį (visą) skolininko vardu ir reikalauti kitos proceso šalies ją įvykdyti, arba atsisakyti sutarties (NK 21 straipsnio 1 dalis). Vykstant reorganizavimo procesui, kai skolininkas valdo turtą, skolininkas paraginamas padaryti pareiškimą pagal NK 21 straipsnį. Jeigu skolininkas pageidauja atsisakyti sutarties, reikalingas reorganizavimo administratoriaus patvirtinimas (NK 171 straipsnio 1 dalis). Jeigu kita proceso šalis turi prievolę įvykdyti sutartį iš anksto, ji gali atsisakyti vykdyti sutartį, kol bus pateiktas užstatas, išskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu proceso šalis žinojo apie nepalankią skolininko finansinę padėtį (NK 21 straipsnio 3 dalis).

Nuoma

Jeigu nemokumo byla inicijuojama nuomininkui, nemokumo administratorius turi teisę nutraukti nuomą, jeigu įvykdoma pareiga laikytis teisės aktais nustatyto arba sutarto trumpesnio pranešimo termino (NK 23 straipsnis).

Darbo sutartys

Jeigu skolininkas yra darbdavys ir jeigu sutartis dėl darbo santykių jau yra sudaryta, ją darbuotojas iš esmės gali nutraukti savo iniciatyva anksčiau laiko arba ją per vieną mėnesį nuo sprendimo, kuriuo nurodoma likviduoti įmonę arba jos padalinį, šis likvidavimas patvirtinamas arba atliekamas pats likvidavimo veiksmas, paskelbimo gali nutraukti nemokumo administratorius, laikydamasis teisės aktais nustatyto pranešimo termino, kolektyvine sutartimi nustatyto pranešimo termino arba leistinai sutarto trumpesnio pranešimo termino ir atsižvelgdamas į teisės aktais nustatytus sutarties nutraukimo apribojimus. Specialios nuostatos taikomos nemokumo bylai skolininkui valdant turtą.

Draudimas nutraukti sutartis

Jeigu sutarties nutraukimas pakenktų tolesniam skolininko verslo vykdymui, kita proceso šalis gali nutraukti su skolininku sudarytą sutartį šešių mėnesių laikotarpiui nuo nemokumo bylos inicijavimo, tačiau tik esant svarbiai priežasčiai. Skolininko ekonominės padėties pablogėjimas ir skolininko neįvykdyti reikalavimai, kurių įvykdymo terminai suėjo prieš nemokumo bylos inicijavimą, nėra laikomi svarbia priežastimi (NK 25a straipsnio 1 dalis). Teisės į paskolų paskirstymą atveju ir darbo sutarčių atveju apribojimai netaikomi, jeigu sutartį nutraukti būtina siekiant išvengti didelės asmeninės ar ekonominės žalos sutarties šaliai (NK 25a straipsnio 2 dalis).

Negaliojantys susitarimai

Pagal NK 25b straipsnio 2 dalį neleidžiama į sutartį įtraukti nuostatos, pagal kurią sutarties atsisakoma arba ji nutraukiama nemokumo bylos inicijavimo atveju. Tai iš esmės taikoma visoms sutartims (keletas išimčių yra susijusios su sutartimis pagal Bankininkystės įstatymą arba Vertybinių popierių biržos įstatymą (vok. Börsegesetz).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Kai nemokumo byla inicijuojama, nemokių skolininkų kreditoriai nebegali siekti teismo proceso būdu įvykdyti savo reikalavimų skolininkui nei individualiai, nei kitaip, o tik per nemokumo bylą (teismo proceso draudimas, NK 6 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat negali duoti nurodymų dėl reikalavimų patenkinimo iš nemokaus skolininko turto. Tik vykstant reorganizavimo procesui, kai skolininkas valdo turtą, skolininkas išlaiko teisę dalyvauti teismo procesuose ir kituose procesuose, susijusiuose su skolininko teisės valdyti turtą klausimais (NK 173 straipsnis). Jeigu, pažeidžiant NK 6 straipsnio 1 dalį, po nemokumo bylos inicijavimo skolininkas pareiškia ieškinį arba ieškinys pareiškiamas skolininkui, ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas.

Be to, po nemokumo bylos inicijavimo nebegalima įgyti turto suvaržymo teisės arba teisės į reikalavimo patenkinimą, kuria siekiama priverstinai įvykdyti nemokumo byloje pateiktą reikalavimą (priverstinio vykdymo draudimas, NK 10 straipsnio 1 dalis). Nėra bendro draudimo priverstinai įgyvendinti prieš nemokumo bylos inicijavimą įgytą teisę į atskyrimą ir teisę sudaryti atskirą susitarimą; taigi šias teises priverstinai įgyvendinti galima ir nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Teismo proceso ir priverstinio vykdymo draudimus teismas turi įgyvendinti teismo iniciatyva, jie galioja visiems nemokumo bylos kreditoriams.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Inicijavus nemokumo bylą su nemokaus skolininko turtu susiję nebaigti teismo procesai sustabdomi ex lege (NK 7 straipsnio 1 dalis). Procesus teismas stabdo teismo iniciatyva.

Su nemokumo byloje pateiktais reikalavimais susijusių procesų bet kuriuo atveju negalima atnaujinti iki tikrinimo posėdžio (NK 7 straipsnio 3 dalis). Jeigu tikrinimo posėdyje reikalavimą ginčija nemokumo administratorius arba vienas iš kreditorių, turinčių teisę tai daryti, sustabdytas procesas gali būti tęsiamas kaip tikrinimo procesas (NK 113 straipsnis).

Procesas dėl reikalavimų, kurie nepateikiami nemokumo byloje, gali būti atnaujinamas nedelsiant.

Priverstinio vykdymo procesas, pradėtas iki nemokumo bylos inicijavimo, iš esmės nestabdomas. Tačiau turto suvaržymo teisės ir teisės į reikalavimų patenkinimą, įgytos siekiant priverstinai įvykdyti mokėjimą per 60 dienų iki nemokumo bylos inicijavimo, baigia galioti ex lege, išskyrus atvejus, kai šios teisės atsirado kaip teisės į reikalavimų patenkinimą pagal viešąją teisę (NK 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu teisės baigia galioti, priverstinio turto realizavimo procesas turi būti stabdomas nemokumo teismo arba nemokumo administratoriaus prašymu (NK 12 straipsnio 2 dalis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Pirmasis kreditorių susirinkimas

Kreditorių susirinkimas yra visuotinis nemokumo bylos kreditorių organas, sudarantis nemokumo bylos kreditoriams galimybę dalyvauti byloje. Nemokumo teismas yra atsakingas už kreditorių susirinkimo sušaukimą ir pirmininkavimą jame (NK 91 straipsnio 1 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas inicijavus nemokumo bylą ir yra privalomas pagal teisės aktus. Kitus susirinkimus nemokumo teismas šaukia savo nuožiūra. Konkrečiais atvejais kreditorių susirinkimas šaukiamas, jeigu jo prašo nemokumo administratorius, kreditorių komitetas arba bent du kreditoriai, kurių reikalavimai atitinka apie ketvirtadalį nemokumo byloje pateiktų reikalavimų, nurodant darbotvarkės punktus.

Kreditorių susirinkimas turi tam tikras teises teikti prašymus (pvz., dėl kreditorių komiteto skyrimo arba nemokumo administratoriaus atleidimo). Jis taip pat atsakingas už balsavimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Kreditorių susirinkimo sprendimai ir prašymai paprastai turi būti tvirtinami absoliučia balsų dauguma, kuri apskaičiuojama pagal reikalavimų sumą (NK 92 straipsnio 1 dalis).

Kreditorių komitetas

Kreditorių komitetas nemokumo byloje skiriamas ne visada – tik tada, kai tai atrodo tikslinga pagal verslo pobūdį arba konkretų mastą. Jeigu planuojama parduoti arba išnuomoti verslą arba jo dalį (NK 117 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kreditorių komitetas turi būti šaukiamas visada. Jis prižiūri nemokumo administratorių ir jam padeda (NK 89 straipsnio 1 dalis). Administratorius svarbiais klausimais turi konsultuotis su kreditorių komitetu (NK 114 straipsnio 1 dalis). Būtina tam tikrų svarbių sandorių (pvz., verslo pardavimo) galiojimo sąlyga yra kreditorių komiteto pritarimas.

Kreditorių komitetą sudaro trys–septyni nariai. Juos savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą skiria teismas. Nariais gali būti skiriami ne tik kreditoriai, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Kreditorių apsaugos asociacijos

Praktikoje nemokių skolininkų kreditoriams daugeliu atvejų atstovauja kreditorių apsaugos asociacijos (vok. Gläubigerschutzverbände). Šios asociacijos teikia reikalavimus, dalyvauja posėdžiuose, naudojasi savo atstovaujamų nemokumo bylos kreditorių balsavimo teisėmis restruktūrizavimo plano atveju. Kreditorių apsaugos asociacijos taip pat prižiūri, kaip nemokumo administratorius paskirsto lėšas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto patikėtinis iš esmės privalo neteismine tvarka realizuoti nemokaus skolininko turtui priklausančius daiktus, juos parduodamas atviroje rinkoje. Aukcionus pagal Priverstinio vykdymo kodeksą (vok. Exekutionsordnung) teismas vykdo tik išimtiniais atvejais, kai nemokumo teismas taip nusprendžia bankroto patikėtinio prašymu.

Nemokumo teismui pritarus, kreditorių komitetas gali nuspręsti, kad reikalavimai, kurių tinkamai priverstinai įvykdyti veikiausiai nepavyks, ir mažos vertės daiktai turėtų būti palikti skolininkui laisvai disponuoti.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai (vok. Insolvenzforderungen) yra reikalavimai, kuriuos po nemokumo bylos inicijavimo teikia kreditoriai, turintys piniginių reikalavimų skolininkui (NK 51 straipsnis). Vis dėlto nemokumo byloje pateiktų reikalavimų palūkanos, susikaupusios nuo nemokumo bylos inicijavimo pradžios, dalyvavimo nemokumo byloje išlaidos, baudos už bet kokias nusikalstamas veikas, taip pat su dovanomis susiję reikalavimai, o su mirusio asmens palikimu susijusių nemokumo bylų atveju ir reikalavimai pagal testamentines išskirtines, nėra laikomi nemokumo byloje pateiktais reikalavimais (NK 58 straipsnis).

Nemokumo byloje pateiktiems reikalavimams iš esmės taikomas vienodo statuso principas. Nemokumo byloje pirmenybė neteikiama nei valdžios institucijoms, nei darbuotojams.

Vis dėlto akcininko reikalavimai grąžinti akcininko paskolą, kuria pakeičiamas turtas, yra antraeiliai.

Jeigu kreditorius pageidauja patenkinti savo reikalavimą iš nemokaus skolininko turto, jis turi savo reikalavimą pateikti nemokumo byloje, net jeigu šiuo klausimu vyksta teismo procesas arba jau yra priimtas sprendimas.

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto (vok. Massenforderungen), yra reikalavimai, konkrečiai išvardyti kodekse, atsirandantys tik po nemokumo bylos inicijavimo. Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, tenkinami iš nemokaus skolininko turto pirmenybine tvarka, t. y. prieš tenkinant nemokumo bylos kreditorių reikalavimus (NK 47 straipsnio 1 dalis). Svarbiausi tokie reikalavimai yra šie (NK 46 straipsnio 1 dalis):

  • su nemokumo byla susijusios išlaidos;
  • lėšos, skiriamos nemokaus skolininko turtui išsaugoti, administruoti ir valdyti;
  • visos su nemokaus skolininko turtu susijusios valstybinės rinkliavos, jeigu rinkliavą lemiančios aplinkybės susidaro po nemokumo bylos inicijavimo;
  • darbuotojų reikalavimai gauti įprastą atlyginimą už laikotarpius po nemokumo bylos inicijavimo;
  • reikalavimai vykdyti nemokumo administratoriaus sudarytas dvišales sutartis;
  • reikalavimai, susiję su nemokumo administratoriaus teisiniais veiksmais;
  • reikalavimai, susiję su nemokaus skolininko turto nepagrįstu pagausėjimu;
  • reikalavimai, susiję su darbo santykių nutraukimu, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta nemokumo bylos nagrinėjimo metu;

Reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl turto, nemokumo byloje teikti nebūtina. Jeigu nemokumo administratorius atsisako tenkinti tokius reikalavimus, kurių patenkinimo terminas yra suėjęs, tada atitinkamas kreditorius gali reikalavimą ginti teismuose.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai turi būti raštu pateikiami nemokumo teismui. Reikalavimai turi būti teikiami nacionaline valiuta (eurais); valiutos keitimo kursas bus apskaičiuojamas pagal nemokumo bylos inicijavimo dienos duomenis. Teikiant reikalavimą būtina nurodyti jo sumą ir faktus, kuriais jis grindžiamas, taip pat įrodymus, kurie gali būti pateikti reikalavimui pagrįsti. Kreditorius taip pat turi nurodyti, ar išlaikomos nuosavybės teisės į reikalavimo objektą ir į kurį turtą teisės išlaikomos, ar reikalaujama įskaitymo ir, jei taip, nemokumo bylos iškėlimo dieną galiojančių abipusių reikalavimų sumas. Kreditorius turi nurodyti savo e. pašto adresą ir banko sąskaitos duomenis.

Reikalavimai turėtų būti pateikti naudojantis forma, teikiama adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.justiz.gv.at/. Jei kreditorius pateikia reikalavimą nenaudodamas šios formos, reikalavime vis tiek turi būti nurodyta formoje išvardyta informacija.

Užsienio kreditorių pateiktiems reikalavimams taikomas ES nemokumo reglamentas. Standartinė forma pateikta įgyvendinimo reglamente; jeigu kreditorius nenaudoja tos formos, pateiktame reikalavime vis tiek turi būti pateikta Nemokumo reglamente nurodyta informacija.

Nemokumo byloje reikalavimai turi būti pateikiami iki įsakyme dėl nemokumo nurodyto reikalavimų pateikimo termino. Jeigu kreditorius per vėlai pateikia savo reikalavimą, jam gali tekti sumokėti su specialiu tikrinimo posėdžiu susijusias išlaidas. Reikalavimai, pateikti vėliau negu likus 14 dienų iki galutinių ataskaitų tikrinimo posėdžio, nebus svarstomi (NK 107 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys).

Jeigu pateiktą reikalavimą pripažįsta nemokumo administratorius ir jo neginčija joks kitas nemokumo bylos kreditorius, reikalavimas laikomas leistinu. Tai reiškia, kad paskirstant lėšas į tą nemokumo bylos kreditorių bus atsižvelgta.

Jeigu pateiktą reikalavimą ginčija nemokumo administratorius arba nemokumo bylos kreditorius, reikalavimą galima patikrinti tik teisme civilinio proceso tvarka. Tada reikalavimo leistinumas nemokumo byloje priklauso nuo šio civilinio proceso baigties.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pajamų paskirstymas reglamentuojamas NK 128–138 straipsniuose.

Pirmenybė teikiama reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl nemokaus skolininko turto, tenkinimui, o tuomet tenkinami kreditorių reikalavimai.

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, turi būti patenkinami iš karto, kai tik jų reikalavimai užfiksuojami ir sueina jų įvykdymo terminas, neatsižvelgiant į bylos padėtį. Jeigu turimų lėšų nepakanka reikalavimams dėl skolų, patirtų dėl turto, visiškai patenkinti, jie turi būti tenkinami toliau nurodyta tvarka (NK 47 straipsnis):

  • nemokumo administratoriaus iš anksto sumokėtos piniginės išlaidos;
  • kitos bylos išlaidos;
  • trečiosios šalies iš anksto sumokėtos išlaidos, kiek buvo reikalinga bylos išlaidoms padengti;
  • darbuotojų reikalavimai, jeigu jie neužtikrinti pagal Atlygio garantijų nemokumo atveju įstatymą (vok. Insolvenz-Entgeltsicherungsgesetz);
  • darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių nutraukimo, jeigu jie neužtikrinti pagal Atlygio garantijų nemokumo atveju įstatymą;
  • kiti reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto.

Suma, likusi visiškai patenkinus tuos reikalavimus, kaip turto dalis paskirstoma nemokumo bylos kreditoriams. Tenkinti nemokumo bylos kreditorių reikalavimus galima pradėti tik po visuotinio tikrinimo posėdžio. Nemokumo administratorius turtą iš esmės turi paskirstyti pasikonsultavęs su kreditorių komitetu ir remdamasis nemokumo teismo patvirtintu paskirstymo planu.

Užtikrinimo priemonę turintys kreditoriai turi pirmenybę prieš nemokumo bylos kreditorius ir kreditorius, kurių reikalavimai atsiranda dėl skolų, patirtų dėl turto, jeigu jų reikalavimai yra padengti įkeistu turtu (pvz., užstatu). Bet koks turto realizavimo pajamų perteklius perkeliamas į bendrą nemokaus skolininko turtą (NK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Restruktūrizavimo planas

Restruktūrizavimo planas (vok. Sanierungsplan) yra nemokumo byloje sudarytas skolininko ir jo kreditorių susitarimas dėl mokėjimų pagal nemokumo byloje pateiktus reikalavimus sumažinimo ir sustabdymo, jis naudojamas siekiant sureguliuoti skolą. Restruktūrizavimo planui turi pritarti dauguma kreditorių, jį turi patvirtinti nemokumo teismas. Jeigu nemokumo byloje skolininko siūlomą restruktūrizavimo planą patvirtina dauguma kreditorių ir nemokumo teismas, skolininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimų dalies, viršijančios restruktūrizavimo plano turto dalį.

Skolininkas restruktūrizavimo planą iš esmės gali sudaryti bet kokioje nemokumo byloje, t. y. vykstant ne tik reorganizavimo procesui, bet ir bankroto procedūrai (bankroto procedūra nėra pirmiausia skirta turtui realizuoti ir suskaidyti; net ir vykdant bankroto procedūrą pirmiausia turėtų būti išnagrinėta, ar įmanoma sudaryti restruktūrizavimo planą).

Restruktūrizavimo plane skolininkas turi nemokumo kreditoriams pateikti pasiūlymą per dvejus metus patenkinti bent 20 proc. nemokumo byloje pateiktų reikalavimų. Verslo nevykdančių fizinių asmenų atveju mokėjimo laikotarpis gali siekti penkerius metus. Restruktūrizavimo planas neturi daryti poveikio atskyrimo teisėms ar atskirus susitarimus sudariusiems kreditoriams. Kreditorių reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, turi būti patenkinami iki galo, o nemokumo bylos kreditorių statusas iš esmės yra vienodas.

Nemokumo byla vadinama reorganizavimo procesu, jeigu bylos inicijavimo metu jau yra pateiktas restruktūrizavimo planas.

Skolos sureguliavimo procesas

Restruktūrizavimo planą galima taikyti ne tik verslo subjektams ir juridiniams asmenims, bet ir verslo nevykdantiems fiziniams asmenims. Jeigu skolos sureguliavimo procese nepavyksta sudaryti restruktūrizavimo plano, skolininko turtas realizuojamas. Kitos galimybės sumažinti skolą yra mokėjimo planas (vok. Zahlungsplan) arba, jei toks planas nepatvirtinamas, skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra (vok. Abschöpfungsverfahren). Mokėjimo planas yra speciali restruktūrizavimo plano forma. Esminis skirtumas susijęs su konkrečios minimalios turto dalies nebuvimu.

Jeigu kreditoriai mokėjimo plano nepatvirtina, tada teismas skolininko prašymu turi priimti nutartį dėl skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūros įvykdymo, po to atleidžiant nuo likusios skolos. Šiuo atveju kreditorių pritarimo nereikia. Pirmiausia išskaičiuojama ta pajamų dalis, kurią įmanoma suvaržyti. Skolininkas atitinkamus (darbo užmokesčio) reikalavimus penkeriems metams turi perduoti kreditorių patikėtiniui. Pasibaigus perleidimo akto galiojimui, teismas turi užbaigti dar nebaigtą išieškojimo procedūrą ir kartu paskelbti, kad skolininkas atleidžiamas nuo visų likusių neapmokėtų skolų nemokumo bylos kreditoriams (atleidimas nuo likusių skolų, Restschuldbefreiung).

Nemokumo bylos užbaigimas

Jeigu nemokumo teismas patvirtina restruktūrizavimo planą (arba mokėjimo planą), nemokumo byla baigiama tada, kai sprendimas patvirtinti planą tampa galutinis. Nemokumo byla automatiškai baigiama, kai galiausiai sudaroma skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra.

Jeigu restruktūrizavimo arba mokėjimo plano nepavyksta sudaryti, nemokumo bylą nemokumo teismas užbaigia priimdamas sprendimą, kai pateikiami galutinio turto paskirstymo įrodymai.

Nemokumo byla taip pat turi būti baigiama, jeigu nemokumo bylos kreditoriai ir kreditoriai turintys reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl turto, patvirtina, kad turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti, arba jei tai paaiškėja nagrinėjant nemokumo bylą.

Sprendimai dėl nemokumo bylos užbaigimo skelbiami nemokumo bylų duomenų bazėje (vok. Insolvenzdatei).

Kai nemokumo byla galiausiai užbaigiama, skolininkas vėl įgyja visas disponavimo savo turtu teises (išskyrus atvejus, kai nustatoma skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra); nemokumo administratoriaus įgaliojimai nutraukiami. Be to, skolininkas vėl įgyja neribotą teisnumą. Teisės aktais numatyta, kad pasikeičia nebaigtų procesų šalis – vietoj nemokaus skolininko turto ja tampa pats skolininkas. Tam tikruose sektoriuose skolininkas verslą vėl gali vykdyti tik laikydamasis tam tikrų administracinių apribojimų (pvz., pagal prekybos reglamentus (vok. Gewerbeordnung) arba profesinių apribojimų (pvz., pagal Advokatų veiklos tvarką (vok. Rechtsanwaltsordnung). Ypač už tyčinį kenkimą kreditorių interesams gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu nemokumo procesas nesibaigia atleidimu nuo skolos (kai vykdomas restruktūrizavimo planas, mokėjimo planas arba atleidžiama nuo likusios skolos po skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūros), nemokumo bylos kreditoriai turi neribotą teisę po nemokumo bylos užbaigimo pateikti papildomą reikalavimą, t. y. jie dabar vėl gali ieškiniu arba vykdomuoju raštu siekti susigrąžinti likusią skolą, kuri nebuvo grąžinta nemokumo byloje.

Kita vertus, atleidimo nuo skolos nemokumo byloje variantai turi tokį poveikį, kad kreditoriams tenkančią turto dalį viršijantys likusieji reikalavimai yra tik netobula prievolė (vok. Naturalobligation), t. y. skola be atsakomybės, kuri, nors ir grąžintina, nėra priverstinai vykdytina privaloma tvarka.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos turi būti dengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Jeigu išlaidoms padengti turto nepakanka, nemokumo bylą vis tiek reikia inicijuoti, jeigu prašymą teikiantis kreditorius išlaidas padengiančią sumą sumoka avansu. Kreditoriaus reikalavimas grąžinti šią sumą turi pirmenybę prieš kitus reikalavimus dėl skolų, patirtų dėl turto (NK 46 straipsnio 1 punktas).

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko teisiniai veiksmai iki nemokumo bylos inicijavimo

Tam tikrus teisinius veiksmus, atliktus iki nemokumo proceso inicijavimo ir kenkiančius kreditorių interesams, galima ginčyti (NK 27 ir tolesni straipsniai). Galima užginčyti ir su skolininko turtu susijusius pozityviuosius teisinius veiksmus, ir neveikimą. Būtina sėkmingo užginčijimo sąlyga – ginčijamo teisinio sandorio poveikis turi būti kenksmingas nemokumo bylos kreditorių interesams. Taip nutinka, jeigu dėl ginčijamo teisinio veiksmo kitiems kreditoriams sumažėjo reikalavimų patenkinimo galimybės, pavyzdžiui, buvo sumažintas turtas arba padidinti įsipareigojimai. Dar viena sėkmingo užginčijimo sąlyga – užginčijus veiksmą turi pagerėti kreditorių reikalavimų patenkinimo perspektyvos. Be šių bendrųjų sąlygų, siekiant užginčyti teisinį veiksmą dar turi būti įvykusios tokios aplinkybės:

  • Ginčytinumas dėl ketinimo pabloginti kreditorių padėtį (NK 28 straipsnio 1–3 punktai)

Jeigu skolininkas veikė ketindamas pabloginti kreditorių padėtį, o trečioji šalis apie tai žinojo, ginčytinais laikomi veiksmai, vykdyti dešimties metų laikotarpiu iki nemokumo bylos inicijavimo (NK 28 straipsnio 1 punktas). Jeigu apie ketinimą pabloginti kreditorių padėtį nebuvo turima žinių tik dėl aplaidumo, užginčijimo galimybė taikoma tik dvejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo.

  • Ginčytinumas dėl turto iššvaistymo (NK 28 straipsnio 4 punktas)

Paskutiniais metais iki nemokumo bylos inicijavimo sudarytos pirkimo, keitimo ir tiekimo sutartys yra ginčytinos, jeigu kreditorių nenaudai dėl jų buvo iššvaistytas turtas, o kita šalis tai žinojo arba turėjo žinoti.

  • Ginčytinumas dėl disponavimo turtu be atlygio (NK 29 straipsnis)

Skolininko disponavimas turtu be atlygio per dvejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo yra ginčytinas.

  • Ginčytinumas dėl pirmenybės teikimo (NK 30 straipsnis)

Ši aplinkybė sudaro sąlygas ginčyti tam tikrus teisinius veiksmus, kuriais vienam kreditoriui teikiama pirmenybė prieš kitą kreditorių. Ginčytinumo sąlyga – veiksmas turi būti atliktas per paskutinius metus iki nemokumo bylos inicijavimo. Kartu taikoma sąlyga, kad nemokumas arba per didelis įsiskolinimas atsirado ar prašymas inicijuoti nemokumo bylą buvo pateiktas arba veiksmas buvo atliktas per paskutines 60 dienų iki nemokumo bylos inicijavimo. Jeigu padengimas (reikalavimo patenkinimas arba užstatas) buvo netinkamas (t. y. kreditorius negalėjo jo pareikalauti dėl teisinės nuosavybės turinio arba negalėjo jo pareikalauti šia forma arba tuo metu), daugiau netaikomos jokios (subjektyvios) ginčytinumo sąlygos. Net ir tinkamas reikalavimo patenkinimas arba užstatas (t. y. suma, mokėtina kitai proceso šaliai šia forma arba tuo metu) gali būti ginčijamas pagal NK 30 straipsnį. Šiais atvejais ginčytinumas priklauso nuo skolininko ketinimo teikti pirmenybę ir kitos šalies žinojimo arba aplaidaus nežinojimo.

  • Ginčytinumas dėl žinojimo apie nemokumą (NK 31 straipsnis)

Ši aplinkybė apima tam tikrus teisinius veiksmus, kurie buvo atlikti per šešis mėnesius iki nemokumo bylos inicijavimo ir po nemokumo įvykio (per didelio įsiskolinimo), jeigu kita šalis žinojo arba bent jau turėjo žinoti apie nemokumą, per didelį įsiskolinimą arba prašymą inicijuoti bylą. Dar viena būtina sąlyga – kreditorius minėtu teisiniu veiksmu turi gauti užstatą ar juo turi būti patenkintas jo reikalavimas arba teisinis sandoris turi turėti tiesioginį kenksmingą poveikį.

Teisę užginčyti veiksmą turi tik nemokumo administratorius. Prieš tai jis turi gauti kreditorių komiteto pareiškimą (NK 114 straipsnio 1 dalis). Veiksmas ginčijamas pateikiant teismo prašymą, atsiliepimą į ieškinį (NK 43 straipsnio 1 dalis), prieštaravimą priverstinio vykdymo procesui – turto realizavimui, arba į nemokumo bylą įtraukiant užginčijimo oponentą. Veiksmas turi būti užginčijamas per metus nuo nemokumo bylos inicijavimo, priešingu atveju reikalavimas baigs galioti. Šis terminas gali būti pratęstas, jei nemokumo administratorius ir užginčijimo oponentas sutinka, tačiau tik vieną kartą ir tik trims mėnesiams arba trumpesniam laikotarpiui (NK 43 straipsnio 2 dalis).

Skolininko teisiniai veiksmai po nemokumo bylos inicijavimo

Jeigu skolininkas neturi teisės administruoti turto, jo teisiniai veiksmai po nemokumo bylos inicijavimo, turintys poveikį nemokaus skolininko turtui, nemokumo bylos kreditorių atžvilgiu iš esmės nebegalioja (NK 3 straipsnio 1 dalis). Tai yra priverstinio vykdymo negalimumo klausimas. Skolininkas sutartines prievoles gali įgyti ir po nemokumo bylos inicijavimo, tačiau iš tokių prievolių kylančių reikalavimų negalima patenkinti nemokumo kreditorių nenaudai, kol nebaigta nemokumo byla. Vis dėlto nemokumo administratorius vėliau gali patvirtinti tokių sandorių galiojimą.

Paskutinis naujinimas: 11/03/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (lenkų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Nemokumas, bankrotas - Lenkija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Lenkijoje bankroto bylos, kaip tai suprantama pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojamos dviem teisės aktais:

  • 2003 m. vasario 28 d. Bankroto įstatymu (lenk. Prawo upadłościowe, 2016 m. Dziennik Ustaw, Nr. 2171), toliau – Bankroto įstatymas;
  • 2015 m. gegužės 15 d. Restruktūrizavimo įstatymu (lenk. Prawo restrukturyzacyjne, 2016 m. Dziennik Ustaw, Nr. 1574), toliau – Restruktūrizavimo įstatymas.

Bankroto įstatyme reglamentuojamos likvidavimo procedūros, susijusios su nemokumu, t. y. „bankrotu“ (lenk. upadłość). Restruktūrizavimo įstatymu reglamentuojama restruktūrizavimo procedūra, susijusi su nemokumo rizika, t. y. susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra (lenk. postępowanie o zatwierdzenie układu, 210–226 straipsniai), pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra (lenk. przyspieszone postępowanie układowe, 227–264 straipsniai), susitarimo su kreditoriais procedūra (lenk. postępowanie układowe, 267–282 straipsniai) ir sanavimo procedūra (lenk. postępowanie sanacyjne, 283–323 straipsniai).

Bankroto bylos tikslas – kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimus, ir jei tai pagrįstai įmanoma, pasiekti, kad skolininko įmonė toliau veiktų. Bankroto byla keliama tik pagal prašymą ir ją sudaro du etapai: bankroto paskelbimo procedūra ir procedūra po bankroto paskelbimo.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais pačiam, be teismo įsikišimo, surenkant kreditorių balsus. Tokia procedūra gali būti pradėta, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir supaprastinta tvarka patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Sanavimo procedūra suteikia skolininkui galimybę imtis sanavimo priemonių (siekiant reorganizuoti skolininko įmonę) ir po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas, sudaryti susitarimą su kreditoriais. Sanavimo priemonės apima teisines ir praktines priemones, kuriomis siekiama pagerinti skolininko ekonominę padėtį ir atkurti jo gebėjimą įvykdyti prievoles, kartu apsaugant jį nuo išieškojimo.

Bankroto byla gali būti iškeliama verslininkui. Pagal Lenkijos civilinio kodekso (lenk. kodeks cywilny) 431 straipsnį verslininkas – tai fizinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas pagal įstatus ir kuris užsiima verslu arba vykdo profesinę veiklą savo paties vardu.

Prašymą iškelti bankroto bylą gali pateikti skolininkas ir bet kuris iš jo asmeninių kreditorių.

Bankroto byla taip pat gali būti keliama:

  1. ribotos atsakomybės bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, nevykdančioms verslo veiklos;
  2. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams, dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  3. ūkinės bendrijos nariams.

Bankroto byla taip pat gali būti iškelta fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos (Bankroto įstatymo 4911 ir paskesni straipsniai). Tokia byla keliama tik skolininko prašymu, nebent jis yra buvęs verslininkas, nes tokiu atveju kreditorius taip pat gali prašyti iškelti bankroto bylą per vienus metus nuo verslininko išregistravimo iš atitinkamo registro.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama:

  1. verslininkams, kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 431 straipsnį;
  2. ribotos atsakomybės bendrovėms (lenk. spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) ir akcinėms bendrovėms (lenk. spółka akcyjna), nevykdančioms verslo veiklos;
  3. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams (lenk. osobowa spółka handlowa), dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  4. profesinės veiklos partneriams (lenk. spółka partnerska).

Restruktūrizavimo bylos nėra keliamos fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos. Restruktūrizavimo byla keliama tik skolininko prašymu, išskyrus sanavimo bylas, kurios taip pat gali būti keliamos kreditoriaus prašymu, jei skolininkas yra nemokus.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais, pačiam, be teismo įsikišimo, surenkant kreditorių balsus. Tokia procedūra gali būti vykdoma, jei ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų.

Pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir supaprastinta tvarka patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Sanavimo procedūra suteikia skolininkui galimybę imtis sanavimo priemonių (kurios yra skirtos skolininko įmonei reorganizuoti) ir sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai yra sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Sanavimo priemonės apima teisines ir praktines priemones, kuriomis siekiama pagerinti skolininko ekonominę padėtį ir atkurti jo gebėjimą įvykdyti prievoles, kartu apsaugant jį nuo išieškojimo.

Bankroto byla gali būti iškeliama verslininkui. Pagal Civilinio kodekso 431 straipsnį verslininkas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas pagal įstatus ir kuris užsiima verslu arba vykdo profesinę veiklą savo paties vardu.

Be to, bankroto byla gali būti keliama:

  1. ribotos atsakomybės bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, nevykdančioms verslo veiklos;
  2. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams, dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  3. ūkinės bendrijos nariams.

Byla dėl bankroto paskelbimo taip pat gali būti keliama fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos (Bankroto įstatymo 4911 ir paskesni straipsniai).

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama:

  1. verslininkams, kaip tai suprantama pagal 1964 m. balandžio 23 d. Įstatymo dėl Civilinio kodekso (lenk. kodeks cywilny, 2016 m. Dziennik Ustaw, 380 ir 585 pozicijos) (toliau – Civilinis kodeksas);
  2. ribotos atsakomybės bendrovėms (lenk. spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) ir akcinėms bendrovėms (lenk. spółka akcyjna), nevykdančioms verslo veiklos;
  3. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams (lenk. osobowa spółka handlowa), dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  4. profesinės veiklos partneriams (lenk. spółka partnerska).

Restruktūrizavimo bylos nėra keliamos fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos. Restruktūrizavimo byla keliama tik skolininko prašymu, išskyrus sanavimo bylas, kurios taip pat gali būti keliamos kreditoriaus prašymu, jei skolininkas yra nemokus.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto byla keliama skolininkui, kuris tapo nemokus (Bankroto įstatymo 10 straipsnis).

Skolininkas yra nemokus, jeigu jis negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų tada, kai jie tampa vykdytini. Skolininkas laikomas negalinčiu įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, jeigu jie nėra vykdomi ilgiau kaip tris mėnesius. Skolininkas, kuris yra juridinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, ir kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas atskiru teisės aktu, taip pat yra nemokus, jeigu jo finansinės prievolės viršija jo turto vertę ir ši padėtis tęsiasi ilgiau nei 24 mėnesius. Teismas gali atmesti prašymą iškelti bankroto bylą, jeigu nėra trumpalaikės rizikos, kad skolininkas negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų tada, kai jie taps vykdytini.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama nemokiam skolininkui arba skolininkui, kuriam gresia nemokumas. Nemokus skolininkas – tai toks skolininkas, kuris yra nemokus, kaip tai suprantama pagal Bankroto įstatymo 10 ir 11 straipsnius. Skolininkas, kuriam gresia nemokumas, yra toks skolininkas, kurio ekonominė padėtis leidžia manyti, kad jis netrukus gali tapti nemokus.

Teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jei tai būtų nuostolinga kreditoriams.

Be to, Restruktūrizavimo įstatyme nustatytos konkrečios sąlygos kiekvienos rūšies restruktūrizavimo bylai iškelti.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra ir pagreitinta susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra gali būti vykdomos, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra ir sanavimo procedūra gali būti vykdomos, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais. Be to, teismas atsisako kelti tokią bylą, jeigu nėra prima facie įrodymų, kad skolininkas galės padengti bylos išlaidas ir nepertraukiamai vykdyti įsipareigojimus, kilsiančius po šios bylos iškėlimo.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byloje bankrutavusio asmens turtas apima turtą, kuris priklauso bankrutavusiai šaliai bankroto paskelbimo dieną, ir turtą, kurį ši šalis įgijo nagrinėjant bankroto bylą (Bankroto įstatymo 62 straipsnis). Šios taisyklės išimtys nurodytos Bankroto įstatymo 63–67a straipsniuose.

Bankrutavusio asmens turtas neapima turto, į kurį pagal 1964 m. lapkričio 17 d. Įstatymą – Civilinio proceso kodeksą (2016 m. Dziennik Ustaw, 1822, 1823, 1860 ir 1948 pozicijos) negali būti nukreiptas išieškojimas, bankrutavusio asmens darbo užmokesčio dalies, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas, sumos, gautos išieškojus iš įkeisto ar hipoteka užtikrinto turto, jeigu bankrutavęs asmuo yra įkaito arba hipotekos administratorius, dalies, pagal administravimo sutartį tenkančios kitiems kreditoriams.

Be to, kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą nenukreipti išieškojimo į kitą bankrutavusio asmens turtą.

Į bankrutavusio asmens turtą taip pat neįeina turtas, skirtas padėti bankrutavusio asmens darbuotojams ir jų šeimoms, pavyzdžiui, grynieji pinigai, laikomi atskiroje įmonės socialinių išmokų fondo, įsteigto pagal nuostatas dėl įmonės socialinių išmokų fondo, sąskaitoje kartu su sumomis, mokėtinomis į šią sąskaitą po bankroto paskelbimo, įskaitant būsto paskolų grąžinimą, banko palūkanų, susikaupusių už fonde laikomus grynuosius pinigus, mokėjimą ir mokesčius, surinktus iš asmenų, kurie naudojasi socialinėmis paslaugomis ir gauna šio fondo finansuojamas išmokas, kurias parūpino bankrutavęs asmuo.

Restruktūrizavimo byloje turtas, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, apima turtą, naudojamą įmonės veiklai, ir skolininkui priklausantį turtą (Restruktūrizavimo įstatymo 240, 273 ir 294 straipsniai).

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankroto byloje (kurioje siekiama realizuoti skolininko turtą) skolininkas neturi teisės valdyti savo turto. Turto (bankrutavusio asmens turto) valdymą perima bankroto administratorius (lenk. syndyk). Bankroto administratorius taip pat perima kitas prievoles, susijusias su skolininko įmonės veikimu – įmonės valdymu, ataskaitų teikimo pareigų vykdymu ir kt.

Skolininkas toliau dalyvauja bankroto byloje ir gali ginčyti kai kuriuos teismo sprendimus, priimtus nagrinėjant šią bylą, t. y. sprendimus dėl turto neįtraukimo į bankrutavusio asmens turtą ir bankroto administratoriaus užmokesčio.

Restruktūrizavimo byloje skolininko ir nemokumo specialisto įgaliojimai skiriasi, atsižvelgiant į procedūros rūšį.

Per susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūrą skolininkas gali atlikti visus veiksmus, išskyrus laikotarpį nuo sprendimo dėl susitarimo su kreditoriais patvirtinimo priėmimo dienos iki tos dienos, kai sprendimas tampa galutiniu. Per tą laiką taikytinos taisyklės yra tokios pat, kaip ir taikomos per pagreitintą susitarimo su kreditoriais procedūrą, t. y. skolininkas gali atlikti įprastus valdymo veiksmus. Kitiems veiksmams nei įprasti valdymo veiksmai yra reikalingas susitarimo su kreditoriais priežiūrą vykdančio asmens sutikimas.

Per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą ir susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą skolininkas gali atlikti įprastus valdymo veiksmus, tačiau kitiems veiksmams nei įprasti valdymo veiksmai yra reikalingas kreditorių komiteto sutikimas.

Per sanavimo procedūrą skolininkas neturi valdymo teisės ir veiksmus atlieka nemokumo specialistas, nebent šiems veiksmams reikalingas kreditorių komiteto sutikimas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankroto byloje yra galimas bankrutavusio asmens reikalavimų ir kreditoriaus reikalavimų savitarpio įskaitymas, jeigu abu reikalavimai buvo bankroto paskelbimo dieną, net jei vieno iš jų įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs (Bankroto įstatymo 93 straipsnis).

Reikalavimų savitarpio įskaitymas nėra galimas, jeigu bankrutavusio asmens kreditorius įsigijo reikalavimą po perleidimo arba patvirtinimo po bankroto paskelbimo arba įsigijo jį per 12 mėnesių iki bankroto paskelbimo žinodamas, kad buvo pagrindas paskelbti bankrotą, nebent įsigijimas buvo susijęs su skolos, už kurią įsigyjantis asmuo buvo atsakingas, grąžinimu (neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo asmeninė atsakomybė, ar atsakomybė, užtikrinta tam tikru turtu) (Bankroto įstatymo 94 straipsnis).

Reikalavimų savitarpio įskaitymas nėra leidžiamas, jeigu po bankroto paskelbimo dienos kreditorius tampa bankrutavusio asmens skolininku (Bankroto įstatymo 95 straipsnis).

Kreditorius, kuris nori pasinaudoti reikalavimų savitarpio įskaitymo teise, turi pateikti pareiškimą šiuo tikslu ne vėliau kaip reikalavimo pateikimo dieną (Bankroto įstatymo 96 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje bendrosioms savitarpio reikalavimų įskaitymo taisyklėms taikomi tokie apribojimai:

  • po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos kreditorius tapo skolininko skolininku;
  • po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos skolininko skolininkas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, tapo jo kreditoriumi dėl reikalavimo, kilusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, įsigijimo perleidimo ar patvirtinimo būdu.

Savitarpio reikalavimai gali būti įskaitomi, jeigu reikalavimas buvo įsigytas dėl skolos, už kurią buvo atsakingas jį įsigyjantis asmuo, grąžinimo (asmenine atsakomybe arba atsakomybe, užtikrinta tam tikru turtu) ir jeigu reikalavimą įsigyjantis asmuo tapo atsakingas už skolą iki prašymo pradėti pagreitintą susitarimo su kreditoriais procedūrą pateikimo dienos.

Kreditorius, kuris nori pasinaudoti įskaitymu restruktūrizavimo byloje, šiuo tikslu turi pateikti pareiškimą skolininkui arba, jeigu skolininkas neturi valdymo teisės, – nemokumo specialistui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba, jeigu įskaitymo pagrindas atsirado vėliau, – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai atsirado įskaitymo pagrindas. Pareiškimas taip pat galioja, jei jis pateikiamas teismo paskirtam priežiūros pareigūnui (Restruktūrizavimo įstatymo 253, 273 ir 297 straipsniai).

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Konkrečios nuostatos dėl bankroto paskelbimo pasekmių bankrutavusio asmens prievolėms pateikiamos Bankroto įstatymo 83–118 straipsniuose, dėl bankrutavusio asmens paveldėto turto – Bankroto įstatymo 119–123 straipsniuose, o dėl bankrutavusio asmens santuokoje įgyto turto režimo – šio įstatymo 124–126 straipsniuose.

Bankroto įstatymo 81–82 straipsniuose draudžiama bankrutavusio asmens turtą suvaržyti įkeitimu, registruotu įkeitimu ar hipoteka.

Sutarties, kurios šalis yra bankrutavęs asmuo, nuostatos, pagal kurias draudžiama arba kliudoma pasiekti bankroto bylos tikslą, negalioja bankrutavusio asmens turto atžvilgiu. Sutartis, pagal kurią perduodama nuosavybės teisė į turtą, reikalavimas ar kita teisė ir kuri sudaryta siekiant užtikrinti reikalavimą, bankrutavusio asmens turto atžvilgiu galioja tik jeigu ji sudaryta raštu patvirtintą dieną, nebent tai yra sutartis, kurioje nustatoma piniginė užtikrinimo priemonė (Bankroto įstatymo 84 straipsnis).

85 ir 85a straipsniuose nustatytos išsamios taisyklės dėl bendrųjų sutarčių, susijusių su ateities finansiniais sandoriais ar vertybinių popierių pardavimu pagal atpirkimo sutartis.

Bankrutavusio asmens finansinės prievolės, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tampa vykdytinos bankroto paskelbimo dieną. Bankroto paskelbimo dieną nefinansinės prievolės tampa finansinėmis prievolėmis ir tampa vykdytinomis šią dieną, net jei dar nėra suėjęs jų įvykdymo terminas (Bankroto įstatymo 91 straipsnis).

Reikalavimas, kylantis iš sutarties, sudarytos sutikus su bankrutavusio asmens pateiktu pasiūlymu, gali būti patvirtintas bankroto bylos kreditoriaus tik tuo atveju, jeigu pareiškimas dėl sutikimo su pasiūlymu buvo pateiktas bankrutavusiam asmeniui prieš paskelbiant bankrotą.

Jeigu bankroto paskelbimo dieną nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdyti įsipareigojimai pagal savitarpio prievolių įvykdymo sutartį, bankroto administratorius, gavęs bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo (lenk. sędzia komisarz) sutikimą, gali įvykdyti bankrutavusio asmens prievoles ir prašyti kitos šalies įvykdyti savitarpio prievolę arba nutraukti sutartį nuo bankroto paskelbimo dienos. Jeigu bankroto paskelbimo dieną bankrutavęs asmuo yra bet kurios kitos sutarties nei savitarpio prievolių įvykdymo sutartis šalis, bankroto administratorius gali nutraukti šią sutartį, nebent įstatuose numatyta kitaip.

Kitos šalies patvirtintą dieną pateiktu prašymu bankroto administratorius per tris mėnesius paskelbia, ar nutraukia sutartį, ar reikalauja ją įvykdyti. Jei bankroto administratorius per tą laiką nepaskelbia šios informacijos, laikoma, kad jis nutraukė sutartį.

Kita šalis, kurios reikalaujama anksčiau įvykdyti prievolę, gali sustabdyti jos įvykdymą, kol bus įvykdyta arba užtikrinta savitarpio prievolė. Kita šalis neturi teisės to padaryti, jeigu sutarties sudarymo metu ji žinojo ar turėjo žinoti apie bankroto paskelbimo priežastis (Bankroto įstatymo 98 straipsnis).

Jeigu bankroto administratorius nutraukia sutartį, kita šalis turi teisę į tai, kad jai būtų grąžinta tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, net jei tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, sudaro bankrutavusio asmens turto dalį. Bankroto byloje šalis gali reikalauti žalos atlyginimo už įvykdytą prievolę ir nuostolius, patirtus dėl šių reikalavimų pateikimo bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui (Bankroto įstatymo 99 straipsnis).

Pardavėjas gali reikalauti grąžinti kilnojamąjį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išsiųstus bankrutavusiam asmeniui pastarajam dar nesumokėjus už šį turtą priklausančios kainos, jeigu bankrutavęs asmuo ar asmuo, kurį bankrutavęs asmuo įgaliojo disponuoti šiuo turtu, prieš paskelbiant bankrotą dar nebuvo įsigijęs šio turto. Be to, teisę į turto grąžinimą turi gavėjas, išsiuntęs turtą bankrutavusiam asmeniui. Pardavėjas arba turto gavėjas, kuriam grąžinamas turtas, grąžina išlaidas, kurios buvo ar bus patirtos, ir avansinius mokėjimus. Tačiau bankroto administratorius gali grąžinti turtą, jeigu sumoka arba užtikrina bankrutavusio asmens mokėtiną kainą ir išlaidas. Bankroto administratorius turi teisę tai padaryti per mėnesį nuo prašymo grąžinti turtą pateikimo dienos (Bankroto įstatymo 100 straipsnis).

Bankrutavusio asmens sudarytos pavedimo arba komiso sutartys, pagal kurias bankrutavęs asmuo buvo įgaliotojas arba komitentas, taip pat bankrutavusio asmens sudarytos sutartys dėl vertybinių popierių valdymo baigia galioti nuo bankroto paskelbimo dienos. Kita šalis gali nutraukti bankrutuojančio asmens sudarytas pavedimo arba komiso sutartis bankroto paskelbimo dieną, jeigu pagal jas bankrutavęs asmuo yra įgaliotojas arba komitentas (Bankroto įstatymo 102 straipsnis).

Atstovavimo sutartis baigia galioti tą dieną, kai bet kuri iš jos šalių paskelbia bankrotą. Jeigu bankrutuoja įgaliotojas, atstovas bankroto byloje gali reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl sutarties negaliojimo (Bankroto įstatymo 103 straipsnis).

Jeigu bankrotą paskelbia paskolos davėjas arba paskolos gavėjas, paskolos sutartis, jeigu jos dalykas jau perduotas, bet kurios šalies prašymu nutraukiama. Jeigu sutarties dalykas dar neperduotas, sutartis netenka galios (Bankroto įstatymo 104 straipsnis).

Jeigu paskolos sutarties šalis paskelbia bankrotą, paskolos sutartis netenka galios, jeigu paskolos dalykas dar nėra paskolintas (Bankroto įstatymo 105 straipsnis).

Nekilnojamojo turto nuomos arba panaudos sutartis yra privaloma šalims, jeigu sutarties dalykas yra perduotas naudotis nuomininkui arba naudotojui (Bankroto įstatymo 106–108 straipsniai). Bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimu bankroto administratorius nutraukia bankrutavusio asmens sudarytą nekilnojamojo turto nuomos arba panaudos sutartį, pranešdamas apie tai prieš tris mėnesius, net jei bankrutavusiam asmeniui nebuvo leidžiama nutraukti šios sutarties (Bankroto įstatymo 109–110 straipsniai).

Kredito sutartis netenka galios paskelbus bankrotą, jeigu iki bankroto paskelbimo dienos paskolos davėjas dar nėra perdavęs bankrutavusiam asmeniui lėšų pagal šią sutartį (Bankroto įstatymo 111 straipsnis).

Bankroto paskelbimas neturi įtakos bankrutuojančio asmens sutarčiai dėl banko sąskaitos, vertybinių popierių sąskaitos ar kolektyvinės sąskaitos (Bankroto įstatymo 112 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje nuo jos iškėlimo iki užbaigimo dienos arba tos dienos, kai sprendimas nutraukti bylą tampa galutinis, skolininkas arba nemokumo specialistas negali vykdyti prievolių, kylančių iš reikalavimų, kuriems pagal teisės aktus taikomas susitarimas su kreditoriais.

Sutarties nuostatos, kuriose numatytas teisinių santykių, kurių šalis yra skolininkas, pakeitimas arba nutraukimas, jeigu yra paduodamas prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą arba jeigu tokia byla iškeliama, netenka galios.

Sutarties, kurios šalis yra skolininkas ir pagal kurias neleidžiama arba kliudoma siekti restruktūrizavimo bylos tikslo, nuostatos negalioja turto, dėl kurio yra sudarytas kreditorių susitarimas, atžvilgiu.

Restruktūrizavimo įstatymo 250 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės dėl bendrųjų sutarčių, susijusių su ateities finansiniais sandoriais ar vertybinių popierių pardavimu pagal atpirkimo sutartis.

Nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki jos užbaigimo dienos arba sprendimo nutraukti šią bylą tapimo galutiniu dienos nuomotojui arba panaudos davėjui nekilnojamojo turto ar patalpų, kuriose veikia skolininko įmonė, nuomos ar panaudos sutarčių neleidžiama nutraukti be kreditorių komiteto sutikimo.

Pirmiau aprašytos taisyklės dėl nuomos ar panaudos sutarties mutatis mutandis taikomos kredito sutartims dėl lėšų, suteikiamų paskolos gavėjui iki bylos iškėlimo dienos, nuomos, turto draudimo, banko sąskaitos sutartims, garantijos sutartims, sutartims dėl skolininkui suteikiamų licencijų, garantijų ar akredityvų, sudarytų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (Restruktūrizavimo įstatymo 256, 273 ir 297 straipsniai).

Be to, sanavimo procedūrose nemokumo specialistas, gavęs bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutikimą, gali nutraukti savitarpio prievolių įvykdymo sutartį, jeigu ji nėra visiškai ar iš dalies įvykdyta iki sanavimo procedūros pradžios, jeigu iš šios sutarties kylančio kitos šalies reikalavimo neįmanoma atskirti nuo sutarties. Jeigu kitos šalies reikalavimą galima atskirti nuo sutarties, ši nuostata taikoma mutatis mutandis, tiek, kiek kita šalis turėjo įvykdyti sutartį po sanavimo procedūros pradėjimo. Jeigu nemokumo specialistas nutraukia sutartį, kita šalis gali reikalauti grąžinti tai, ką kita šalis gavo pagal sutartį, įvykdytą po sanavimo procedūros pradėjimo, ir prieš šiai šaliai gaunant pranešimą apie nutraukimą, jeigu tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, sudaro skolininko turto dalį. Jeigu tai neįmanoma, kita šalis gali prašyti tik atlyginti žalą ir patirtus nuostolius. Šiems reikalavimams susitarimas su kreditoriais netaikomas (Restruktūrizavimo įstatymo 298 straipsnis).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Po to, kai paduodamas prašymas iškelti bankroto bylą, teismas skolininko prašymu gali paskirti laikiną administratorių arba kreditorių, kuris pateikė prašymą iškelti bankroto bylą, sustabdyti vykdymo bylą ir panaikinti banko sąskaitos areštą, jeigu tai yra būtina bankroto bylos tikslams pasiekti (Bankroto įstatymo 39 straipsnis).

Po bankroto paskelbimo vykdymo byla dėl turto, įeinančio į bankrutavusio asmens turtą, iškelta iki bankroto paskelbimo, yra sustabdoma pagal teisės aktus nuo bankroto paskelbimo dienos. Byla nutraukiama pagal teisės aktus, kai sprendimas dėl bankroto paskelbimo tampa galutinis (Bankroto įstatymo 146 straipsnis).

Bankroto paskelbimo bylą teisme arba administracinę procedūrą dėl bankrutavusio asmens turto gali iškelti ir vesti bankroto administratorius arba tokia byla gali būti iškelta jam. Kreditorius negali iškelti bylos dėl reikalavimo, apie kurį būtina paskelbti (Bankroto įstatymo 144 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje vykdymo procesas dėl reikalavimo, kuriam pagal teisės aktus taikomas susitarimas su kreditoriais, pradėtas prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą, pagal teisės aktus sustabdomas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. (Restruktūrizavimo įstatymo 259 ir 278 straipsniai). Per sanavimo procedūrą vykdymas sustabdomas visose vykdymo bylose, ir tai taikoma visam skolininko turtui, įeinančiam į sanuojamo subjekto turtą (Restruktūrizavimo įstatymo 312 straipsnis).

Tą dieną, kai sprendimas dėl susitarimo su kreditoriais patvirtinimo tampa galutinis, vykdymo ir užtikrinimo procedūros, pradėtos skolininkui siekiant patenkinti reikalavimus, kuriems taikomas susitarimas su kreditoriais, pagal teisės aktus nutraukiamos. Sustabdytos užtikrinimo ir vykdymo procedūros, pradėtos skolininkui siekiant patenkinti reikalavimus, kuriems taikomas susitarimas su kreditoriais, gali būti toliau tęsiamos kreditoriaus prašymu (Restruktūrizavimo įstatymo 170 straipsnis).

Procedūros dėl susitarimo su kreditoriais, pagreitinto susitarimo su kreditoriais arba sanavimo procedūros pradėjimas neužkerta kelio kreditoriui iškelti bylą teisme arba pradėti administracinę procedūrą arba bylą arbitražo teisme siekiant pateikti reikalavimus, įtrauktinus į reikalavimų sąrašą (Restruktūrizavimo įstatymo 257, 276 ir 310 straipsniai).

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Po bankroto paskelbimo teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ex officio, jeigu ji susijusi su bankrutavusio asmens turtu, t. y. jeigu bylos baigtis gali turėti poveikį bankrutavusio asmens turtui (ji susijusi su objektu, įeinančiu į bankrutavusio asmens turtą), yra paskelbtas bankrotas ir byloje privalomai paskirtas administratorius bankrotui paskelbti (Civilinio proceso kodekso (lenk. kodeks postępowania cywilnego) 174 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Teismas prašo bankroto administratoriaus arba privalomai paskirto administratoriaus dalyvauti byloje (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 3 dalis). Jei bankrutavęs asmuo (skolininkas) yra ieškovas, teismas ex officio atnaujina sustabdytą bylą iš karto po to, kai yra paskiriamas bankroto administratorius (privalomai paskirtas administratorius) (Civilinio proceso kodekso 180 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byla bankroto administratoriui gali būti keliama tik tuo atveju, jei bankroto byloje reikalavimas neįtraukiamas į reikalavimų sąrašą, kai yra išnaudojamos kodekse numatytos galimybės. (Bankroto įstatymo 145 straipsnis).

Jeigu iškeliama restruktūrizavimo byla, vykstantis teismo procesas sustabdomas (jeigu jis dar nėra užbaigtas restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu), jeigu byla susijusi su turtu, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas (arba sanuojamos įmonės turtu) ir restruktūrizavimo byloje yra paskirtas nemokumo specialistas arba byloje sanavimo procedūrai pradėti yra paskirtas laikinasis administratorius ir byla susijusi su turtu, kuriam taikomas užtikrinimas (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Teismas prašo laikinojo administratoriaus arba nemokumo specialisto dalyvauti byloje (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 3 dalis).

Reikalavimo patenkinimas, atsisakymas ar atitinkamų bylos faktinių aplinkybių pripažinimas, kai skolininkas tai padaro be teismo paskirto priežiūros pareigūno sutikimo, neturi teisinės galios (Restruktūrizavimo įstatymo 258 straipsnis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių dalyvavimas bankroto byloje reglamentuojamas Bankroto įstatymo 189–213 straipsniuose. Kreditoriai, kurių reikalavimai yra priimti, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas ex officio arba pagal prašymą sudaro kreditorių komitetą ir skiria bei atleidžia jo narius. Komitetas padeda bankroto administratoriui, kontroliuoja jo veiksmus, nagrinėja bankrutavusio asmens turto būklę, suteikia leidimą atlikti veiksmus, kurie gali būti atliekami tik gavus kreditorių komiteto leidimą, ir pareiškia savo nuomonę kitais klausimais, jei to prašo bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas arba bankroto administratorius. Kreditorių komitetas gali prašyti bankrutavusio asmens arba bankroto administratoriaus pateikti paaiškinimus ir jis gali nagrinėti apskaitos dokumentus bei kitus dokumentus, susijusius su bankrotu, jeigu dėl to nepažeidžiama komercinė paslaptis.

Kreditorių komiteto sutikimo reikalaujama dėl toliau išvardytų bankroto administratoriaus veiksmų, kad jie būtų pripažinti galiojančiais:

  1. tolesnio bankroto administratoriaus atliekamo įmonės valdymo, jeigu jis truktų ilgiau nei tris mėnesius nuo bankroto paskelbimo dienos;
  2. atsisakymo parduoti visą įmonę;
  3. turto, įtraukto į bankrutavusio asmens turtą, tiesioginio pardavimo;
  4. paskolos ar kredito sutarčių sudarymo ir bankrutavusio asmens turto suvaržymo, nustatant ribotas nuosavybės teises;
  5. sutikimo arba atsisakymo sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl ginčijamų reikalavimų ir ginčo perdavimo arbitražo teismui.

Išimtis gali būti taikoma, jeigu vienas iš pirmiau išvardytų veiksmų turi būti atliktas nedelsiant ir jo vertė neviršija 10 000 PLN, – tada bankroto administratorius, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas gali atlikti juos be komiteto leidimo.

Be to, kreditorių komiteto sutikimo nereikalaujama tais atvejais, kai yra parduodamas kilnojamasis turtas, jeigu numatoma viso kilnojamojo turto, įeinančio į bankrutavusio asmens turtą, vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN, o jeigu parduodami reikalavimai ir kitos teisės, jei nominali visų reikalavimų ir kitų teisių, įeinančių į bankrutavusio asmens turtą, vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN.

Bankroto byloje kreditorius gali pateikti siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais.

Kreditoriai taip pat gali ginčyti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ar teisėjo sprendimą dėl bankroto administratoriaus apskaitos ataskaitų patvirtinimo, sprendimus dėl reikalavimų sąrašo (taip pat ir dėl kitų kreditorių reikalavimų), paskirstymo plano, bankroto administratoriaus užmokesčio ir sprendimą nutraukti bankroto bylą.

Kreditorių dalyvavimas restruktūrizavimo byloje reglamentuojamas Restruktūrizavimo įstatymo 104–139 straipsniuose. Kreditoriai, kurių reikalavimai įtraukti į patvirtintą reikalavimų sąrašą, taip pat kreditoriai, kurie dalyvauja kreditorių susirinkime ir pateikia bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui vykdomąjį raštą, patvirtinantį jų reikalavimą, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti jame.

Kreditorių susirinkime susitarimas su kreditoriais gali būti sudarytas, jeigu jame dalyvauja bent penktadalis kreditorių, turinčių teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas sudaro kreditorių komitetą ir ex officio arba pagal prašymą skiria bei atleidžia jo narius. Kreditorių komitetas padeda teismo paskirtam priežiūros pareigūnui arba nemokumo specialistui, kontroliuoja jų veiksmus, nagrinėja turto, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas, arba sanuojamo turto būklę, duoda leidimus atlikti veiksmus, kurie gali būti atliekami tik kreditorių komitetui leidus, ir reiškia savo nuomonę kitais klausimais, jeigu to prašo bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas, nemokumo specialistas arba skolininkas. Kreditorių susirinkimas ir jo nariai gali teikti pastabas bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui dėl skolininko, teismo paskirto priežiūros pareigūno arba nemokumo specialisto veiklos. Kreditorių komitetas gali prašyti skolininko, teismo paskirto priežiūros pareigūno arba nemokumo specialisto pateikti paaiškinimus, taip pat nagrinėti skolininko buhalteriją ir dokumentus tais atvejais, kai nėra pažeidžiama komercinė paslaptis. Kitais atvejais ir kilus abejonių bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato kreditorių komiteto narių teisių, susijusių su įmonės skolininkės apskaitos knygų ir dokumentų nagrinėjimu, apimtį.

Kad toliau išvardyti skolininko arba nemokumo specialisto veiksmai būtų laikomi galiojančiais, jiems reikalingas kreditoriaus komiteto sutikimas:

  • turto, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu arba laivo hipoteka siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • daikto ar teisės nuosavybės perdavimo siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • turto, įtraukto į susitarimą su kreditoriais, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo, nustatant kitas teises;
  • paskolų ar kredito sutarčių sudarymo;
  • sutarties dėl skolininko įmonės arba jos dalies nuomos ar kitos panašios sutarties sudarymo.

(jei minėti veiksmai atliekami gavus kreditorių sutikimą, jie negali būti laikomi nevykdytinais bankrutavusio asmens turto atžvilgiu);

  • nekilnojamojo turto ar kito turto, kurio vertė viršija 500 000 PLN, pardavimo, jei parduoda skolininkas.

Kreditoriai taip pat gali ginčyti restruktūrizavimo arba bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimą dėl nemokumo specialisto pateikto apskaitos ataskaitų patvirtinimo, sprendimus dėl reikalavimų sąrašo (susitarimo su kreditoriais sudarymo ir sanavimo procedūra) ir kitų kreditorių reikalavimų, teismo paskirto priežiūros pareigūno ar nemokumo specialisto užmokesčio ir sprendimą nutraukti bankroto bylą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto byloje po bankroto paskelbimo bankroto administratorius sudaro turto aprašą, įvertina bankrutavusio asmens turtą ir parengia likvidavimo planą. Likvidavimo plane apibrėžiamas siūlomas bankrutavusio asmens turto, visų pirma įmonės, pardavimo būdas, pardavimo laikas, išlaidų suvestinė ir ekonominis pagrindimas toliau tęsti verslo veiklą (Bankroto įstatymo 306 straipsnis). Sudaręs turto aprašą ir finansinę ataskaitą arba pateikęs bendrą rašytinę ataskaitą, bankroto administratorius likviduoja bankrutavusio asmens turtą (Bankroto įstatymo 308 straipsnis).

Po likvidavimo bankroto administratorius gali toliau valdyti bankrutavusio asmens įmonę, jeigu galima sudaryti susitarimą su kreditoriais arba parduoti visą bankrutavusio asmens įmonę arba jos dalis (Bankroto įstatymo 312 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje, t. y. per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą ir susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą, paprastai skolininkas toliau valdo savo įmonę. Pagal Restruktūrizavimo įstatymo 239 straipsnio 1 dalį ir 295 straipsnį skolininkas gali netekti įmonės valdymo teisės, jeigu:

  1. skolininkas tyčia ar dėl kitų priežasčių pažeidžia teisės aktus, valdydamas įmonę kreditorių nenaudai arba sudarydamas galimybę šiai nenaudai atsirasti ateityje;
  2. akivaizdu, kad valdymo būdas neužtikrina susitarimo su kreditoriais įgyvendinimo arba pagal 68 straipsnio 1 dalį yra paskiriamas skolininko kuratorius (lenk. kurator);
  3. skolininkas nevykdo bankroto bylą nagrinėjančio teismo arba teismo paskirto priežiūros pareigūno nurodymų, visų pirma per bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytą laiką nepateikia teisėtų pasiūlymų dėl susitarimo su kreditoriais sudarymo.

Jeigu per sanavimo procedūrą veiksmingos šios procedūros eigos sumetimais būtina, kad joje asmeniškai dalyvautų skolininkas arba jo atstovai ir kad jie kartu užtikrintų tinkamą valdymą, teismas gali leisti skolininkui valdyti visą savo įmonę arba jos dalį laikantis įprastų valdymo ribų (Restruktūrizavimo įstatymo 288 straipsnio 3 dalis).

Per susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūrą skolininkas valdo savo įmonę per visą procedūros trukmę.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bankroto byloje pateikiami visi asmeninių kreditorių reikalavimai. Reikalavimą gali pateikti ir kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu, laivo įkeitimu arba kitu įrašu žemės ir hipotekos registre arba laivų registre (jeigu kreditorius šio reikalavimo nepateikia, jis bus įtrauktas į sąrašą ex officio). Reikalavimai, kylantys iš darbo santykių, į sąrašą įtraukiami ex officio (Bankroto įstatymo 236 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 237 straipsnis).

Pirmiausia yra apmokamos bankroto bylos išlaidos, ir tik tada iš bankrutavusio asmens turto įvykdomi įsipareigojimai, kilę po bankroto paskelbimo (Bankroto įstatymo 230 straipsnio 2 dalis ir 343 straipsnio 1 bei 11 dalys), nesudarant paskirstymo plano.

Restruktūrizavimo byloje į reikalavimų sąrašą įeina asmeniniai reikalavimai dėl skolininko, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Restruktūrizavimo įstatymo 76 straipsnis). Reikalavimų sąraše atskirai išvardijami reikalavimai, dėl kurių susitarimas su kreditoriais turi būti sudarytas pagal teisės aktus, ir reikalavimai, dėl kurių susitarimas su kreditoriais turi būti sudarytas pagal kreditoriaus sutikimą (Restruktūrizavimo įstatymo 86 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje reikalavimai nepateikiami. Reikalavimų sąrašą sudaro priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas, remdamiesi skolininko apskaitos dokumentais, kitais dokumentais, įrašais žemės ir hipotekos registruose bei kituose registruose.

Susitarimas su kreditoriais yra privalomas tiems kreditoriams, dėl kurių reikalavimų pagal įstatymą turi būti sudaromas susitarimas, jeigu jie neįtraukti į reikalavimų sąrašą.

Susitarimas su kreditoriais nėra privalomas tiems kreditoriams, apie kuriuos skolininkas nepranešė ir kurie nedalyvavo nagrinėjant bylą (Restruktūrizavimo įstatymo 166 straipsnis).

Susitarimas su kreditoriais negali būti taikomas reikalavimams dėl išlaikymo, išmokoms, sumokėtoms kaip kompensacija už ligos sukėlimą, nedarbingumą, negalią ar mirtį, ir rentai iki gyvos galvos, skiriamai mainais už teises pagal rentos iki gyvos galvos sutartį; reikalavimams dėl nuosavybės perdavimo ir teisių pažeidimo nutraukimo; reikalavimams, už kuriuos atsakomybė tenka skolininkui ir yra susijusi su palikimo gavimu po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, palikimo įtraukimo į susitarimą su kreditoriais arba sanuojamos įmonės turtą; reikalavimams dėl apdraustojo finansuojamų socialinio draudimo įmokų dalies, jeigu skolininkas yra jų mokėtojas.

Susitarimas su kreditoriais taip pat netaikomas reikalavimams, kylantiems iš darbo santykių, ir reikalavimams, užtikrintiems skolininko turtu hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu, mokestiniu įkeitimu arba laivo įkeitimu ta dalimi, kurios vertę padengia užtikrinimas, nebent kreditorius sutinka, kad jie būtų įtraukti į susitarimą su kreditoriais (Restruktūrizavimo įstatymo 151 straipsnis).

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas reikalavimų pateikimas, patikra ir priėmimas bankroto bylose, nustatytos Bankroto įstatymo 239–266 straipsniuose.

Bankroto byloje kreditoriai yra atsakingi už reikalavimų pateikimą. Reikalavimai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai sprendimas paskelbti bankrotą paskelbiamas Teismo ir prekybos žurnale (lenk. Monitor Sądowy i Gospodarczy), taip pat Centriniame restruktūrizavimo ir bankroto registre (lenk. Centralny Rejestr Restrukturyzacji i Upadłości), Bankroto įstatymo 51 straipsnyje ir Restruktūrizavimo įstatymo 455 straipsnyje).

Reikalavimai, kylantys iš darbo santykių, nebūtinai turi būti pateikiami. Šio pobūdžio reikalavimai įtraukiami į sąrašą ex officio (Bankroto įstatymo 237 straipsnis).

Kreditorius pateikia savo reikalavimą raštu, dviem egzemplioriais. Pateikiant reikalavimą turi būti nurodytas kreditoriaus vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas, PESEL (asmens kodas) arba KRS (nacionalinio teismo registro numeris), o jų nesant – duomenys, kuriais remiantis galima aiškiai nustatyti kreditoriaus tapatybę, apibrėžti reikalavimą kartu su susijusiais mokesčiais ir nepiniginio reikalavimo vertę, pateikti įrodymai, patvirtinantys šio reikalavimo buvimą (jeigu reikalavimas įtrauktas į reikalavimų sąrašą, sudarytą restruktūrizavimo byloje, pakanka remtis šiuo faktu), nurodyta kategorija, kuriai jį galima priskirti, pateikti užtikrinimai, susieti su reikalavimu, ir nurodytas bylos statusas, jeigu reikalavimas nagrinėjamas teisme, administracine tvarka, administraciniame teisme ar arbitražo teisme. Jeigu pateikiamas reikalavimas, kurio atžvilgiu bankrutavęs asmuo nėra asmeninis skolininkas, turi būti nurodytas užtikrinimo dalykas, kuris bus naudojamas reikalavimui patenkinti. Jeigu kreditorius yra bankrutuojančios bendrovės partneris arba akcininkas, jis nurodo savo turimų akcijų rūšį ir skaičių.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tinkamai pateiktą reikalavimą perduoda bankroto administratoriui, kuris patikrina, ar pateiktus reikalavimus patvirtina bankrutavusio asmens apskaitos ar kiti dokumentai arba įrašai žemės ir hipotekos registre ar kituose registruose, ir paprašo bankrutavusio asmens per nustatytą laikotarpį paskelbti, ar jis sutinka su reikalavimu. Jeigu pateiktų reikalavimų nepatvirtina bankrutavusio asmens apskaitos ar kiti dokumentai arba įrašai žemės ir hipotekos registre ar kituose registruose, bankroto administratorius paprašo kreditoriaus per savaitę pateikti dokumentus, nurodytus pateikiant reikalavimą, nes jų nepateikus reikalavimas atmetamas. Tačiau bankroto administratorius gali atsižvelgti ir į suėjus šiam terminui pateiktus dokumentus, jeigu dėl to nepavėlinamas sąrašo pateikimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Per dvi savaites nuo paskelbimo, kad reikalavimų sąrašas yra pridėtas prie bylos medžiagos, kreditorius gali reikšti prieštaravimus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, bankrutavęs asmuo gali prieštarauti, jeigu reikalavimų sąrašo projektas neatitinka jo prašymų ar pareiškimų. Jeigu bankrutavęs asmuo nepateikia jokių pareiškimų, nors jo buvo prašoma tai padaryti, jis gali prieštarauti tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad pareiškimo nepateikė dėl priežasčių, kurių pats negalėjo kontroliuoti.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pakeičia reikalavimų sąrašą po to, kai sprendimas dėl prieštaravimo tampa galutiniu, o jeigu sprendimas ginčijamas, po to, kai teismo sprendimas tampa galutiniu, ir patvirtina reikalavimų sąrašą. Jeigu prieštaravimas nepateikiamas, suėjus prieštaravimų pateikimo terminui jis patvirtina reikalavimų sąrašą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pakeisti reikalavimų sąrašą ex officio. Jeigu jis nustato, kad į sąrašą įtrauktas visas reikalavimas ar jo dalis neegzistuoja, arba jeigu į sąrašą neįtraukti reikalavimai, kurie turėjo būti į jį įtraukti ex officio, bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali pakeisti reikalavimų sąrašą ex officio.

Jeigu pateikiamas reikalavimas, kurio nereikalaujama pateikti arba jeigu apie jį pranešama suėjus terminui, jis įtraukiamas į reikalavimų sąrašo priedą. Reikalavimų sąrašas pataisomas pagal galutinį teismo sprendimą. Į reikalavimo sumos pakeitimą, padaromą po to, kai reikalavimų sąrašas jau būna sudarytas, atsižvelgiama rengiant paskirstymo planą arba balsuojant kreditorių susirinkime.

Užbaigus arba nutraukus bankroto bylą išrašas iš bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo patvirtinto reikalavimų sąrašo, kuriame nurodomas reikalavimas ir kreditoriaus gauta suma, yra vykdomasis raštas, kuriuo galima remtis prieš bankrutuojantį asmenį (tai netaikoma kreditoriams, kuriems bankrutavęs asmuo nebuvo asmeninis skolininkas). Bankrutavęs asmuo gali prašyti, kad į reikalavimų sąrašą įtrauktas reikalavimas būtų pripažintas neegzistuojančiu arba iš dalies neegzistuojančiu, jeigu bankrutavęs asmuo nepripažino bankroto byloje pateikto reikalavimo ir teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl jo. Po to, kai išrašas iš sąrašo paskelbiamas vykdytinu, bankrutavęs asmuo gali pateikti prieštaravimą, kad į reikalavimų sąrašą įtrauktas reikalavimas neegzistuoja ar iš dalies neegzistuoja, pareikšdamas ieškinį dėl vykdomojo rašto pripažinimo nevykdytinu.

Reikalavimų sąrašo sudarymo restruktūrizavimo bylose klausimas reglamentuojamas Restruktūrizavimo įstatymo 84–102 straipsniuose.

Reikalavimų sąrašą sudaro priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas, remdamasis skolininko apskaitos dokumentais, kitais jo dokumentais, įrašais žemės ir hipotekos registre ir kituose registruose. Per sanavimo procedūrą, pradėtą pagal supaprastinta tvarka pateiktą prašymą, reikalavimų sąrašas sudaromas kuo labiau remiantis reikalavimų sąrašu, sudarytu ankstesnėje restruktūrizavimo byloje. Jeigu į pasiūlymą dėl susitarimo su kreditoriais įtraukiamas kreditorių suskirstymas į grupes, reikalavimų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į siūlomą skirstymą.

Reikalavimų sąraše atskirai nurodomi reikalavimai, dėl kurių susitarimas su kreditoriais turi būti sudaromas pagal teisės aktus, ir reikalavimai, dėl kurių susitarimas su kreditoriais sudaromas esant kreditoriaus sutikimui.

Per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą skolininkas gali prieštarauti reikalavimo įtraukimui į reikalavimų sąrašą. Toks reikalavimas laikomas ginčijamu reikalavimu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas atitinkamai pakeičia reikalavimų sąrašą ir ginčijamų reikalavimų sąrašą.

Per procedūrą dėl susitarimo su kreditoriais sudarymo ir sanavimo procedūrą per dvi savaites nuo paskelbimo apie reikalavimų sąrašo pateikimo ir ginčijamų reikalavimų sąrašo pateikimo datą bylos dalyviai gali pareikšti bankroto bylą nagrinėjančiame teisme prieštaravimą dėl reikalavimo įtraukimo į reikalavimų sąrašą. Skolininkas gali prieštarauti, jeigu reikalavimų sąrašas neatitinka jo pareiškimo dėl reikalavimo pripažinimo ar atsisakymo jį pripažinti. Jeigu skolininkas nepadaro jokio pareiškimo, jis gali prieštarauti tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad nepadarė pareiškimo dėl priežasčių, kurių jis negalėjo kontroliuoti. Per tą patį laikotarpį skolininkas ar kreditorius, kuris nebuvo įtrauktas į reikalavimų sąrašą, gali prieštarauti dėl šio neįtraukimo.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas atmeta prieštaravimą, pateiktą suėjus minėtam terminui arba nepriimtiną dėl kitų priežasčių, arba prieštaravimą su trūkumais, kurių jį pateikusi šalis neištaiso arba dėl kurio ši šalis per nustatytą laikotarpį nesumoka mokėtino mokesčio.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas neatsižvelgia į pareiškimus ir įrodymus, nepateiktus pareiškiant prieštaravimą, nebent juos pateikianti šalis prima facie įrodo jų nepateikusi kartu su prieštaravimu ne dėl savo kaltės arba kad pavėluotas pareiškimų ir įrodymų pateikimas nepavėlins bylos nagrinėjimo.

Faktinės aplinkybės, pateisinančios prieštaravimą, gali būti įrodinėjamos tik rašytiniais įrodymais arba eksperto išvada. Jeigu reikalavimas patvirtinamas galutiniu teismo sprendimu, prieštaravimas dėl reikalavimo įtraukimo į reikalavimų sąrašą gali būti grindžiamas tik tais įvykiais, kurie atsirado užbaigus bylą, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas.

Prieštaravimas nagrinėjamas neviešai ir turi būti išnagrinėtas per du mėnesius nuo jo pateikimo, jį nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, jį pavaduojantis teisėjas arba paskirtas teisėjas. Jeigu prieštaravimą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad reikia surengti teismo posėdį, jis praneša apie tai teismo paskirtam priežiūros pareigūnui ar nemokumo specialistui, skolininkui ir prieštaravimą pateikusiam kreditoriui bei kreditoriui, dėl kurio reikalavimo prieštaraujama. Nedalyvavimas nagrinėjant bylą net dėl pateisinamų priežasčių neužkerta kelio sprendimo priėmimui. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, jį pavaduojantis teisėjas arba paskirtas teisėjas gali atsisakyti priimti įrodymus, remdamasis eksperto išvada, jeigu ekspertas yra davęs išvadą kitoje teismo, arbitražo teismo ar administracinės institucijos nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju dokumentai, kuriuose pateikiama eksperto išvada, yra įrodymai.

Skolininkas, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistai ir kreditoriai gali apskųsti sprendimą dėl prieštaravimo dalyko.

Reikalavimų sąrašas pakeičiamas tiek, kiek tai nurodyta sprendime, po to, kai sprendimas dėl prieštaravimo patvirtinimo tampa galutinis. Per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą reikalavimų sąrašą kreditorių susirinkime tvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas.

Per susitarimo su kreditoriais sudarymo ir sanavimo procedūrą bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtina reikalavimų sąrašą praėjus prieštaravimų pateikimo terminui, o jeigu prieštaravimas pateikiamas – po to, kai sprendimas dėl prieštaravimo tampa galutinis.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtina reikalavimų, dėl kurių nebuvo pateikta prieštaravimų ir dėl kurių dar turi būti priimtas galutinis sprendimas, sąrašą, jeigu reikalavimų, su kuriais šie prieštaravimai yra susiję, suma sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais. Bylą dėl šių prieštaravimų nutraukia teismas arba bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, jeigu iki balsavimo dėl susitarimo su kreditoriais dienos dėl jų nėra priimtas galutinis sprendimas.

Jeigu nustatoma, kad į reikalavimų sąrašą įeina reikalavimas, kuris visas arba iš dalies neegzistuoja arba yra priskiriamas kitam asmeniui nei tas, kuris sąraše nurodytas kaip kreditorius, bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali pašalinti reikalavimą iš sąrašo ex officio. Sprendimas pašalinti reikalavimą iš sąrašo įteikiamas tam kreditoriui, su kuriuo jis yra siejamas, skolininkui ir nemokumo specialistą prižiūrinčiam pareigūnui. Šie asmenys negali apskųsti tokio sprendimo.

Priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas sudaro reikalavimų sąrašo priedą, jeigu po sąrašo pateikimo paskelbiama apie reikalavimą, kuris nebuvo įtrauktas į sąrašą.

Po galutinio atsisakymo patvirtinti susitarimą su kreditoriais arba galutinio restruktūrizavimo bylos nutraukimo išrašas iš patvirtinto reikalavimų sąrašo, kuriame nurodytas kreditoriaus vardas ir pavardė (pavadinimas) bei jo reikalavimas, laikomas vykdomuoju raštu, nukreiptu prieš skolininką.

Po to, kai yra galutinai patvirtinamas susitarimas su kreditoriais, išrašas iš patvirtinto reikalavimų sąrašo ir išrašas iš galutinio sprendimo, kuriuo patvirtinamas susitarimas su kreditoriais, laikomas vykdomuoju raštu, nukreiptu prieš skolininką ir šalį, pateikusią užtikrinimą, kad susitarimas su kreditoriais bus vykdomas, jeigu užtikrinimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui, ir prieš šalį, kuri privalo atlikti papildomą mokėjimą, jeigu susitarime su kreditoriais yra numatomi papildomi kreditorių tarpusavio mokėjimai.

Skolininkas gali prašyti, kad reikalavimas, įtrauktas į reikalavimų sąrašą, būtų nustatytas kaip neegzistuojantis arba egzistuojantis, bet mažesnis, jeigu skolininkas pateikė prieštaravimą restruktūrizavimo byloje ir teismas dar turi priimti galutinį sprendimą dėl reikalavimo.

Po to, kai išrašas iš patvirtinto reikalavimų sąrašo paskelbiamas vykdytinu, skolininkas gali pateikti prieštaravimą, kad į reikalavimų sąrašą įtrauktas reikalavimas neegzistuoja arba egzistuoja, bet yra mažesnis, pareikšdamas ieškinį, kad vykdomasis raštas būtų paskelbtas nevykdytinu.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Bankroto byloje taikomos lėšų paskirstymo taisyklės nustatytos Bankroto įstatymo 335–351 straipsniuose.

Pirmiausia yra padengiamos bylos išlaidos, o tada, jeigu gautų lėšų pakanka, kiti įsipareigojimai iš bankrutavusio asmens turto, nes atitinkamos sumos yra pridedamos prie bankrutavusio asmens turto.

Reikalavimus dėl išlaikymo už laikotarpį po bankroto paskelbimo bankroto administratorius tenkina tada, kai jie tampa vykdytini, iki kol yra parengiamas galutinis paskirstymo planas, kiekvieną kartą ir kiekvienai teisę į išlaikymą turinčiai šaliai – ne didesne už minimalų darbo užmokestį suma. Likusi šių reikalavimų dalis nėra tenkinama iš bankrutavusio asmens turto.

Reikalavimai, tenkinami iš bankrutavusio asmens turto (padengus visas bylos išlaidas, patenkinus įsipareigojimus, kylančius iš bankrutavusio asmens turto ir reikalavimus dėl išlaikymo), skirstomi į šias kategorijas:

  1. pirmajai kategorijai priskiriami reikalavimai, kylantys iš darbo santykių už laikotarpį iki bankroto paskelbimo (mutatis mutandis taikoma Darbuotojams garantuojamų išmokų fondo reikalavimams dėl išmokų, išmokėtų bankrutavusio asmens darbuotojams, grąžinimo iš bankrutavusio asmens turto), išskyrus reikalavimus, susijusius su užmokesčiu bankrutavusio asmens atstovams arba asmeniui, atliekančiam veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės valdymu ar priežiūra, ūkininkų reikalavimais pagal produktų tiekimo iš jų ūkių sutartis, reikalavimus dėl išlaikymo ir išmokas, išmokėtas kaip kompensacija už ligos sukėlimą, nedarbingumą, dėl negalios ar mirties ir rentą iki gyvos galvos, skiriamą mainais už teises pagal rentos iki gyvos galvos sutartį už tris mėnesius iki bankroto paskelbimo, reikalavimus dėl socialinio draudimo įmokų ir reikalavimus, kilusius restruktūrizavimo byloje ir priskiriamus nemokumo specialisto veiksmams, arba reikalavimus, priskiriamus skolininko veiksmams, atliktiems po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nereikalaujantiems kreditorių komiteto arba teismo paskirto priežiūros pareigūno sutikimo, arba atliktiems kreditorių komitetui arba teismo paskirtam priežiūros pareigūnui sutikus, jeigu bankrotas buvo paskelbtas prašymą iškelti bankroto bylą išnagrinėjus supaprastinta tvarka, taip pat reikalavimus, susijusius su kreditais, paskolomis, obligacijomis, garantijomis arba akredityvais ar kitu finansavimu, numatytu susitarime su kreditoriais, patvirtintame restruktūrizavimo byloje ir suteiktu įgyvendinant šį susitarimą su kreditoriais, jeigu bankrotas paskelbiamas išnagrinėjus prašymą iškelti bankroto bylą, pateiktą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo susitarimo su kreditoriais galutinio panaikinimo;
  2. antrajai kategorijai priskiriami kiti reikalavimai, jeigu jie nepatenkinami kaip kitos kategorijos reikalavimai, visų pirma mokesčiai ir viešosios rinkliavos, taip pat reikalavimai dėl socialinio draudimo įmokų;
  3. trečiajai kategorijai priskiriamos palūkanos už pirmiau išvardytoms kategorijoms priskiriamus reikalavimus, skaičiuojamos ta tvarka, kuria yra sumokėtos pagrindinės sumos, taip pat teismo ir administracinės baudos ir reikalavimai dėl dovanojimo ir palikimo;
  4. ketvirtajai kategorijai priskiriami partnerių ir akcininkų reikalavimai dėl paskolos ar kito panašias pasekmes sukeliančio teisinio veiksmo, visų pirma prekių tiekimo bankrutavusiam asmeniui, atidedant mokėjimą, jei per penkerius metus iki bankroto paskelbimo bankrutavęs asmuo buvo kapitalo bendrovė, kartu su palūkanomis.

Jei paskirstytinos sumos nepakanka visiems reikalavimams patenkinti, kitos kategorijos reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės kategorijos reikalavimai ir jeigu paskirstytinos sumos nepakanka visiems konkrečios kategorijos reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai kiekvieno iš jų sumai.

Reikalavimai, užtikrinti hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu, mokestiniu įkeitimu ir laivo įkeitimu, taip pat teisės, kurių galiojimo pabaiga numatyta pagal įstatymo nuostatas ir asmeninių teisių bei reikalavimų, kylančių dėl nekilnojamojo turto suvaržymo, atskleidimo pasekmės, teisė į neterminuotą uzufruktą, kooperatyvo nario nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas ar jūrinį laivą, įregistruotą laivų registre, tenkinami iš sumos, gautos likvidavus suvaržytą asmenį ir atėmus šio asmens likvidavimo išlaidas bei kitas bankroto bylos išlaidas, kurių suma neturi viršyti vieno dešimtadalio iš likvidavimo gautos sumos; tačiau atskaityta bankroto bylos išlaidų dalis negali viršyti dalies, atitinkančios suvaržyto objekto vertės dalį, palyginti su viso bankrutavusio asmens turto verte. Šie reikalavimai ir teisės tenkinami pirmenybės tvarka. Jeigu dėl suvaržyto asmens likvidavimo gauta suma panaudojama ir hipoteka užtikrintiems reikalavimams, ir bebaigiančioms galioti teisėms, taip pat asmeninėms teisėms ir reikalavimams patenkinti, pirmenybė priklauso nuo to, kada įsigalioja hipotekos, teisės ar reikalavimo įrašas žemės ir hipotekos registre.

Reikalavimai, kuriems pagal atskiras Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasnuostatas taikomas užtikrinimas, tenkinami vienodai su pirmiau išvardytais reikalavimais. Kreditoriui priklausanti suma pirmiausia apskaičiuojama pagal pagrindinį reikalavimą, tada pagal palūkanas ir kitus užtikrintus reikalavimus, o galiausiai padengiamos bylos išlaidos.

Jeigu nekilnojamasis turtas, teisė į neterminuotą uzufruktą, kooperatyvo nario nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas ar jūrinį laivą, įregistruotą laivų registre, parduodama prieš patenkinant hipoteka, laivo hipoteka ar kitomis teisėmis užtikrintus reikalavimus, įskaitant asmenines teises ir reikalavimus, dėl kurių parduodamas objektas buvo suvaržytas ir kurie dėl pardavimo pasibaigė, išlaikymo reikalavimai tenkinami, o išmokos, mokamos kaip kompensacija už ligos sukėlimą, nedarbingumą, dėl negalios ar mirties, ir rentos iki gyvos galvos, skirtos mainais už teises pagal rentos iki gyvos galvos sutartį už laikotarpį po bankroto paskelbimo ir darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojams už darbą su nekilnojamuoju turtu, laivu ar patalpomis, mokamos už tris mėnesius iki pardavimo, tačiau negali viršyti trigubos minimalaus darbo užmokesčio sumos.

Restruktūrizavimo byloje reikalavimai tenkinami pagal teismo patvirtintą susitarimą su kreditoriais. Reikalavimų tenkinimo taisyklės nustatytos Restruktūrizavimo įstatymo 155–163 straipsniuose.

Susitarime su kreditoriais gali būti numatyta padalyti kreditorius į grupes, apimant skirtingas interesų kategorijas, visų pirma:

  • kreditorius su reikalavimais, kylančiais iš darbo santykių, jei jie sutiko, kad jiems būtų taikomas susitarimas su kreditoriais;
  • ūkininkus su reikalavimais dėl produkcijos iš jų ūkių tiekimo;
  • kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinami skolininko turtu nustatant hipoteką, įkeitimą, registruotą įkeitimą, mokestinį įkeitimą arba laivo hipoteką, taip pat perduodant kreditoriui nuosavybę į daiktą, reikalavimą ar kitą teisę, jeigu kreditorius sutiko, kad jam būtų taikomas toks susitarimas su kreditoriais;
  • kreditorius, kurie yra skolininko kaip kapitalo bendrovės partneriai arba akcininkai, turintys bendrovės akcijų, suteikiančių jiems bent 5 proc. balsų partnerių susirinkime arba visuotiniame akcininkų susirinkime.

Skolininko įsipareigojimų restruktūrizavimo sąlygos yra tokios pačios visiems kreditoriams, o jeigu dėl susitarimo su kreditoriais balsuoja kreditorių grupės, jos yra tokios pačios tos pačios grupės kreditoriams, nebent kreditorius aiškiai sutinka su mažiau palankiomis sąlygomis.

Palankesnes sąlygas restruktūrizuojant skolininko įsipareigojimus leidžiama taikyti tam kreditoriui, kuris po restruktūrizavimo bylos iškėlimo suteikė arba numato suteikti finansavimą kaip kreditą, obligacijas, banko garantijas, akredityvus arba pagal kitokią finansinę priemonę, būtiną susitarimui su kreditoriais įgyvendinti.

Reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, restruktūrizavimo sąlygos negali atimti iš darbuotojų teisės į minimalų darbo užmokestį.

Restruktūrizavimas vienodai taikomas piniginėms ir nepiniginėms prievolėms. Jeigu per savaitę nuo pranešimo apie kreditorių susirinkimo datą ir pasiūlymo dėl susitarimo su kreditoriais kopijos gavimo dienos kreditorius pateikia prieštaravimą dėl jo reikalavimo restruktūrizavimo į nepiniginį reikalavimą, pateikdamas priežiūros pareigūnui arba nemokumo specialistui pareiškimą, arba jeigu dėl nepiniginio reikalavimo pobūdžio restruktūrizavimas nėra galimas, šis reikalavimas paverčiamas į piniginį reikalavimą. Šios pasekmės kyla po bylos iškėlimo.

161 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos reikalavimų restruktūrizavimo sąlygos gali būti skirstomos pagal pirmenybę.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Teismas baigia nagrinėti bankroto bylą po to, kai įvykdo galutinį paskirstymo planą arba kai nagrinėjant bylą yra patenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Tą dieną, kai sprendimas užbaigti bankroto bylą tampa galutinis, bankrutavęs asmuo atgauna teisę valdyti savo turtą ir juo disponuoti.

Užbaigus bankroto bylą visos nagrinėjamos bylos, kurias bankroto administratorius iškėlė siekdamas pripažinti negaliojančiu bankrutavusio asmens kreditorių nenaudai atliktą veiksmą, nutraukiamos, o savitarpio reikalavimai dėl procedūrinių išlaidų susigrąžinimo netenka galios. Kitose civilinėse bylose bankroto administratorių pakeičia bankrutavęs asmuo.

Per 30 dienų nuo sprendimo užbaigti bankroto bylą paskelbimo bankrutavęs asmuo, kuris yra fizinis asmuo, gali prašyti sudaryti mokėjimo kreditoriams ir likusios skolos, kuri nebuvo padengta per bankroto procedūrą, sumokėjimo planą. Teismas atmeta prašymą, jeigu bankrutavęs asmuo pats tyčia ar dėl didelio aplaidumo privedė save prie nemokumo arba iš esmės padidino savo nemokumą ir jeigu:

  1. byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, suteikiančias pagrindą nustatyti draudimą bankrutavusiam asmeniui užsiimti savarankiškai dirbančio asmens veikla arba būti partneriu pagal civilinę teisę, taip pat eiti priežiūros tarybos, audito komiteto nario pareigas, būti fizinio asmens, vykdančio verslo veiklą toje pat veiklos srityje, komercinės bendrovės, valstybės įmonės, kooperatyvo, fondo ar asociacijos atstovu, arba
  2. bankrutavęs asmuo tinkamai neatliko jam bankroto byloje nustatytų pareigų, arba
  3. per dešimt metų iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo bankrutavusiam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, kurią nagrinėjant buvo grąžintos visos jo skolos ar jų dalis, nebent bankrutavęs asmuo tapo nemokus arba jo nemokumas padidėjo nepaisant to, kad jis buvo deramai rūpestingas, arba
  4. per dešimt metų iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo mokėjimo kreditoriams planas, parengtas bankrutavusiam asmeniui, buvo panaikintas pagal 370e straipsnio 1 arba 2 dalį arba 49120 straipsnį, arba
  5. per dešimt metų iki prašymo iškelti bankroto bylą padavimo galutinėje instancijoje buvo nustatyta, kad bankrutavusio asmens atliktas teisinis veiksmas yra žalingas kreditoriams;

— nebent likusios bankrutavusio asmens skolos dalies sumokėjimas yra pateisinamas teisingumo sumetimais ar dėl humanitarinių poreikių.

Sprendime dėl mokėjimo kreditoriams plano parengimo teismas nurodo, kokia dalimi ir per kokį laiką (ne ilgiau kaip per 36 mėnesius) skolininkas turi sumokėti į reikalavimų sąrašą įtrauktas skolas, nesumokėtas nagrinėjant bankroto bylą pagal paskirstymo planus, ir kokia dalis bankrutavusio asmens įsipareigojimų, kilusių prieš paskelbiant bankrotą, bus įvykdyta po mokėjimo kreditoriams plano įvykdymo. Kol yra vykdomas mokėjimo kreditoriams planas, negali būti keliama reikalavimų, atsiradusių prieš paskelbiant bankrotą, vykdymo byla (išskyrus reikalavimus, kylančius iš 370f straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų, ir reikalavimus, kurių neatskleidė bankrutavęs asmuo, jeigu kreditorius nedalyvavo nagrinėjant bylą), be to, bankrutavęs asmuo negali atlikti jokių teisinių veiksmų, kurie galėtų pakenkti jo gebėjimui įvykdyti mokėjimo kreditoriams planą (išimtiniais atvejais teismas bankrutavusio asmens prašymu gali sutikti su tokiu teisiniu veiksmu arba jį patvirtinti).

Iki kiekvienų metų balandžio mėn. pabaigos bankrutavęs asmuo privalo pateikti teismui mokėjimo kreditoriams plano vykdymo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, atskleisdamas gautas pajamas, grąžintas sumas ir įsigytą turtą, kurio vertė viršija vidutinį darbo užmokestį įmonės sektoriuje, neįskaitant dividendų mokėjimo už pelną praėjusių metų trečiąjį ketvirtį.

Teismas, išklausęs kreditorius, gali pakeisti mokėjimo kreditoriams planą bankrutavusio asmens prašymu, jeigu bankrutavęs asmuo negali įvykdyti šiame plane nustatytų įsipareigojimų. Jis taip pat gali pratęsti skolų grąžinimo laikotarpį ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

Jeigu vykdant mokėjimo kreditoriams planą bankrutavusio asmens padėtis iš esmės pagerėja ir šį pagerėjimą lemia kitos priežastys nei darbo užmokesčio padidėjimas arba pajamos, gautos iš bankrutavusio asmens asmeniškai vykdomos komercinės veiklos, kreditorius ir bankrutavęs asmuo gali pateikti prašymą pakeisti mokėjimo kreditoriams planą. Teismas priima sprendimą dėl mokėjimo kreditoriams plano pakeitimo išklausęs bankrutavusį asmenį ir kreditorius, kuriems taikomas mokėjimo planas.

Teismas ex officio arba kreditoriaus prašymu, išklausęs bankrutavusį asmenį ir kreditorius, kuriems taikomas mokėjimo kreditoriams planas, panaikina mokėjimo kreditoriams planą, jeigu bankrutavęs asmuo neįvykdo šiame plane nustatytų įpareigojimų, nebent įsipareigojimų neįvykdymas nėra reikšmingas arba likusios bankrutavusio asmens skolos sumokėjimas yra pateisinamas teisingumo sumetimais ar dėl humanitarinių poreikių; tai taikoma mutatis mutandis, jeigu bankrutavęs asmuo:

  1. laiku nepateikė mokėjimo kreditoriams plano įvykdymo ataskaitos;
  2. mokėjimo kreditoriams plano įvykdymo ataskaitoje neatskleidė gautų pajamų ar įgyto turto;
  3. be teismo sutikimo atliko teisinį veiksmą, kuris gali pakenkti jo gebėjimui įvykdyti mokėjimo kreditoriams planą arba teismas nepatvirtino šio veiksmo;
  4. nuslėpė turtą arba galutiniu sprendimu buvo pripažintas atlikusiu teisinį veiksmą kreditorių nenaudai.

Jeigu mokėjimo planas panaikinamas, bankrutavusio asmens prievolės nelaikomos įvykdytomis.

Teismas priima sprendimą, kuriuo patvirtina mokėjimo plano ir prieš bankroto paskelbimą kilusių ir vykdant mokėjimo kreditoriams planą neįvykdytų bankrutavusio asmens prievolių įvykdymą po to, kai bankrutavęs asmuo įvykdo mokėjimo kreditoriams plane nurodytas prievoles. Reikalavimai dėl išlaikymo, įsipareigojimų, susijusių su išmokomis, išmokėtomis kaip kompensacija už ligos sukėlimą, nedarbingumą, dėl negalios ar mirties, mokėtinos teismo paskirtos baudos, taip pat prievolės atlyginti žalą ir patirtas kančias, prievolės sumokėti papildomą teismo priteistą žalą arba išmokas grynaisiais pinigais kaip baudžiamąją ar lygtinę priemonę, taip pat prievolės atlyginti žalą, padarytą dėl nusikaltimo ar pažeidimo, pripažinto galutiniu teismo sprendimu, ir reikalavimai, kurių bankrutavęs asmuo tyčia neatskleidė, jeigu kreditorius nedalyvavo byloje, netenkinami.

Teisinių santykių pasikeitimai pagal įstatymo nuostatas yra privalomi bankrutavusiam asmeniui ir kitai bylos šaliai ir po bankroto bylos užbaigimo, nebent atskiro teisės akto nuostatose nustatyta kitaip.

Restruktūrizavimo byla užbaigiama, kai teismo sprendimas patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti susitarimą su kreditoriais tampa galutinis. Tada skolininkas atgauna teisę valdyti savo turtą, jeigu ši teisė iš jo buvo atimta arba apribota, nebent susitarime su kreditoriais nurodyta kitaip (Restruktūrizavimo įstatymo 171 straipsnis).

Po susitarimo su kreditoriais įvykdymo arba įvykdžius reikalavimus, kuriems taikomas susitarimas su kreditoriais, teismas skolininko, susitarimo su kreditoriais priežiūros pareigūno arba kito asmens, pagal susitarimą su kreditoriais įgalioto įgyvendinti šį susitarimą arba prižiūrėti jo įgyvendinimą, prašymu priima sprendimą patvirtinti susitarimo su kreditoriais įgyvendinimą (Restruktūrizavimo įstatymo 172 straipsnis).

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu užbaigus bankroto bylą, iškeltą fiziniams asmenims, vykdantiems ekonominę arba profesinę veiklą, parengiamas mokėjimo planas, kreditorius gali prašyti teismo panaikinti mokėjimo kreditoriams planą, jeigu bankrutavęs asmuo neįvykdo plane nustatytų įsipareigojimų arba laiku nepateikia plano įvykdymo ataskaitos, mokėjimo kreditoriams plano įvykdymo ataskaitoje neatskleidžia gautų pajamų arba įgyto turto, be teismo sutikimo atlieka teisinį veiksmą, kuris gali pakenkti jo gebėjimui įvykdyti mokėjimo kreditoriams planą arba teismas šio veiksmo nepatvirtina, neatskleidžia savo turto arba galutiniu sprendimu pripažįstamas atlikusiu teisinį veiksmą kreditorių nenaudai (Bankroto įstatymo 370e straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje kreditorius gali prašyti teismo panaikinti susitarimą su kreditoriais, jeigu skolininkas nesilaiko jo nuostatų arba akivaizdu, kad susitarimas su kreditoriais nebus įvykdytas (daroma prielaida, kad susitarimas su kreditoriais nebus įvykdytas, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, patvirtintų po susitarimo su kreditoriais patvirtinimo). Prašymą pateikęs asmuo gali apskųsti sprendimą atmesti prašymą (Restruktūrizavimo įstatymo 176 straipsnis).

Jeigu susitarimas su kreditoriais panaikinamas arba netenka galios, esami kreditoriai gali reikalauti savo reikalavimų įvykdymo pagal pradines jų sumas, o sumos, išmokėtos pagal susitarimą su kreditoriais, yra įskaitomos į šias sumas. Hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu, mokestiniu įkeitimu arba laivo įkeitimu reikalavimas užtikrinamas ne didesne, nei dar nesumokėta, suma (Restruktūrizavimo įstatymo 177 straipsnis).

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankroto byla iš esmės nagrinėjama dviem etapais, t.  y. bankroto paskelbimo procedūra ir procedūra, vykdoma po bankroto paskelbimo.

Bankroto paskelbimo procedūros išlaidos pirmiausia padengiamos iš ieškovo avansinio mokėjimo, kurio dydis prilygsta vidutiniam darbo užmokesčiui įmonės veiklos sektoriuje, neįskaitant dividendų mokėjimo už pelną praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, kuriuos paskelbia Centrinio statistikos biuro vadovas. Jeigu procedūra pradedama kreditoriaus prašymu, jos išlaidas padengia bankrutavęs asmuo, jeigu yra paskelbiamas bankrotas, arba jeigu prašymas atmetamas dėl turto nepakankamumo.

Bylos išlaidos po bankroto paskelbimo padengiamos iš bankrutavusio asmens turto. Jeigu nemokaus skolininko turto nepakanka bylos išlaidoms padengti arba pakanka tik šioms išlaidoms padengti, teismas atmeta prašymą iškelti bankroto bylą.

Restruktūrizavimo bylos išlaidas padengia skolininkas. Skolininko, iš kurio yra atimta teisė valdyti savo turtą, mokėtinas išlaidas teismo arba bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu padengia nemokumo specialistas.

Bylos dalyviai padengia su savo dalyvavimu susijusias išlaidas.

Bylos, iškeltos pateikus prieštaravimą dėl kito kreditoriaus reikalavimo įtraukimo, išlaidas padengia prieštaravimą pateikusio kreditoriaus skolininkas, jeigu dėl prieštaravimo ginčijamas reikalavimas nebuvo įtrauktas į sąrašą, nebent skolininkas ginčijo reikalavimo įtraukimą į sąrašą pareiškime, pateiktame pagal 86 straipsnio 2 dalies 9 punktą arba pateikė prieštaravimą.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Bankroto byloje bankrutavusio asmens atlikti teisiniai veiksmai, susiję su jo turtu, negalioja. Negalioja ir toks veiksmas, kai bankrutavęs asmuo realizuoja visą palikimą arba jo dalį arba paveldėtas akcijas, taip pat negalioja veiksmas, kai asmuo realizuoja palikimą sudarančio objekto akcijas, ir šio asmens sutikimas, kad kitas paveldėtojas realizuotų palikimo dalį sudarančio objekto akcijas.

Toliau išvardytiems veiksmams atlikti reikalaujama kreditorių komiteto sutikimo, nes kitaip jie negalioja (Bankroto įstatymo 206 straipsnis):

  1. tolesniam bankroto administratoriaus atliekamam įmonės valdymui, jeigu jis truktų ilgiau nei tris mėnesius nuo bankroto paskelbimo dienos;
  2. atsisakymui parduoti visą įmonę;
  3. turto, įtraukto į bankrutavusio asmens turtą, tiesioginiam pardavimui;
  4. paskolos ar kredito sutarčių sudarymui ir bankrutavusio asmens turto suvaržymui, nustatant ribotas nuosavybės teises;
  5. sutikimui arba atsisakymui sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl ginčijamų reikalavimų ir ginčo perdavimo arbitražo teismui.

Išimtimi gali būti remiamasi, jeigu vienas iš minėtų veiksmų turi būti atliekamas iš karto ir jo vertė neviršija 10 000 PLN, nes tokiu atveju bankroto administratorius, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas gali atlikti šį veiksmą be komiteto sutikimo.

Be to, kreditorių sutikimo nereikalaujama parduodant kilnojamąjį turtą, jeigu viso kilnojamojo turto, įeinančio į bankrutavusio asmens turtą, numatoma vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN, o jeigu parduodami reikalavimai ir kitos teisės, jeigu visų reikalavimų ir kitų teisių, įeinančių į bankrutavusio asmens turtą, nominalioji vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN. Tai taip pat taikoma sutikimui parduoti reikalavimus ir kitas teises, jeigu visų reikalavimų ir kitų teisių, įeinančių į bankrutavusio asmens turtą, nominalioji vertė, nurodyta reikalavimų sąraše, neviršija 50 000 PLN ekvivalento.

Įrašas žemės ir hipotekos registre arba kitame registre, kuriuo suvaržomas bankrutavusio asmens turtas, nustatant ribotą nuosavybės teisę negavus pagal 1 straipsnį reikalaujamo sutikimo, panaikinamas ex officio. Įrašo panaikinimo pagrindas yra galutinis bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimas pripažinti įrašą neleistinu (Bankroto įstatymo 206 straipsnio 5 dalis).

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas nurodo veiksmus, kurių bankroto administratorius negali atlikti be jo sutikimo arba be kreditorių komiteto sutikimo. Tai reiškia, kad bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali išplėsti 206 straipsnyje nurodytų veiksmų, kuriems yra reikalingas kreditorių komiteto sutikimas, be kurio šie veiksmai negalioja, sąrašą.

Teisiniai veiksmai, kuriais bankrutavęs asmuo perdavė savo turtą likus 12 mėnesių iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo, negalioja, jeigu jie buvo atlikti nemokamai arba už užmokestį, tačiau bankrutavusio asmens atlikto veiksmo vertė akivaizdžiai viršijo šio asmens gautą atlygį arba šiam asmeniui ar trečiajam asmeniui numatytą atlygį. Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma taikos sutarčiai, reikalavimo priėmimui ir atsisakymui.

Be to, skolos, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, užtikrinimas ir grąžinimas neturi jokios galios, jeigu bankrutavęs asmuo šį veiksmą atlieka per šešis mėnesius iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo. Tačiau mokėjimą arba užtikrinimą gavusi šalis, pateikdama reikalavimą arba prieštaravimą, gali prašyti pripažinti šiuos veiksmus galiojančiais, jeigu atliekant šiuos veiksmus ji nežinojo apie bankroto bylos iškėlimo priežastis.

Minėtos taisyklės netaikomos užtikrinimui, nustatytam prieš paskelbiant bankrotą ir siejamam su būsimais / ateities finansiniais sandoriais, finansinių priemonių paskolomis arba vertybinių popierių pardavimu pagal išpirkimo sutartis, nurodytas 85 straipsnio 1 dalyje.

Trečiojo asmens prašymu bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali nurodyti, kad šio asmens savitarpio reikalavimo vertė būtų grąžinta iš bankrutavusio asmens turto, jeigu šis reikalavimas buvo įvykdytas siejant su šio trečiojo asmens ir bankrutavusio asmens tarpusavyje atliktu teisiniu veiksmu, susijusiu su turtu, įtrauktu į bankrutavusio asmens turtą. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNuostatos dėl netinkamo įvykdymo šio pobūdžio įvykdymui taikomos mutatis mutandis. Gali būti nurodyta grąžinti tai, kas gauta vykdymo metu, jeigu teisinis veiksmas buvo atliktas po bankroto paskelbimo ir prieš paskelbiant registre sprendimą dėl bankroto, jeigu, deramai rūpestingai elgdamasis, trečiasis asmuo negalėjo sužinoti apie bankroto paskelbimą (Restruktūrizavimo įstatymo 77 straipsnis).

Būsimo reikalavimo perdavimas neturi jokio poveikio bankrutavusio asmens turtui, jeigu šis reikalavimas kyla po bankroto paskelbimo, nebent susitarimas dėl reikalavimo perdavimo sudaromas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki rašytinio prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo patvirtintą dieną.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas ex officio arba bankroto administratoriaus prašymu paskelbia teisinį veiksmą, atliktą už užmokestį, negaliojančiu bankrutavusio asmens turto atžvilgiu, jeigu bankrutavęs asmuo per šešis mėnesius iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo atliko šį veiksmą su savo sutuoktiniu, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiu, taip pat tapusiu juo dėl santuokos, šoninės linijos (iki antrojo giminystės laipsnio) giminaičiu, taip pat tapusiu juo dėl santuokos, asmeniu, palaikančiu faktinius santykius su bankrutavusiu asmeniu, vedančiu bendrą ūkį su juo arba esančiu jo įtėviu ar įmote ar įvaikiu, nebent kita veiksmo (sandorio) šalis įrodo, kad kreditorių interesams nebuvo pakenkta. Bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimas gali būti skundžiamas.

Minėta taisyklė taip pat taikoma bankrutavusio asmens veiksmams su bendrove, kurioje jis yra valdybos narys arba vienintelis partneris ar akcininkas, taip pat su bendrovėmis, kurios valdybos nariai, vieninteliai partneriai arba akcininkai yra pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys. Ši taisyklė taip pat taikoma mutatis mutandis bankrutavusio asmens atliktiems veiksmams, jei šis asmuo yra bendrovė ar juridinis asmuo ir jei šie veiksmai atliekami su jo partneriais, jų atstovais arba sutuoktiniais, taip pat su susijusiomis bendrovėmis, jų partneriais ir atstovais, taip pat šių asmenų sutuoktiniais, ir veiksmams, kuriuos atlieka bankrutavęs asmuo, kuris yra bendrovė, su kita bendrove, jeigu ji buvo patronuojančioji bendrovė arba jeigu ši bendrovė yra bankrutavusį asmenį ir kitą veiksmo (sandorio) šalį patronuojanti bendrovė.

Veikdamas ex officio arba bankroto administratoriaus prašymu, bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas paskelbia konkrečią užmokesčio dalį už laikotarpį iki bankroto paskelbimo, kuris neturi būti ilgesnis nei šeši mėnesiai iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo, jeigu darbo sutartyje, paslaugų teikimo sutartyje arba bankrutuojančio asmens organo sprendime, priimtame prieš paskelbiant bankrotą, nurodytas užmokestis už darbą, atliktą bankrutuojančiam asmeniui atstovaujančio asmens arba darbuotojo, atliekančio įmonės valdymo veiksmus, arba užmokestis asmeniui, teikiančiam paslaugas, susijusias su bankrutavusio asmens įmonės valdymu arba priežiūra, akivaizdžiai viršija vidutinį užmokestį už šios rūšies darbą ar paslaugas ir nėra pateisinamas pagal darbo kiekį, net jei šis užmokestis jau išmokėtas.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali paskelbti už laikotarpį po bankroto paskelbimo minėtiems asmenims sumokėtą užmokestį visiškai arba iš dalies negaliojančiu, kiek jis susijęs su bankrutavusio asmens turtu, jeigu jis nėra pateisinamas pagal darbo kiekį, kai valdymą perėmė bankroto administratorius.

Bankroto administratoriaus prašymu bankroto bylą nagrinėjantis teismas taip pat paskelbia toliau nurodytus veiksmus negaliojančiais, kiek jie susiję su bankrutavusio asmens turtu:

  • bankrutavusio asmens turto suvaržymą hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu ar laivo įkeitimu, jeigu bankrutuojantis asmuo nebuvo kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas, asmeninis skolininkas ir suvaržymas buvo nustatytas per 12 mėnesių iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo ir bankrutavęs asmuo nustatant šį suvaržymą negavo jokios išmokos;
  • bankrutavusio asmens turto suvaržymą hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu ar laivo įkeitimu, jeigu turtas buvo suvaržytas mainais už neproporcingai mažą vertę, palyginti su nustatyto užtikrinimo verte;
  • minėtus suvaržymus, neatsižvelgiant į išmokos vertę, jeigu jais užtikrinamos Bankroto įstatymo 128 straipsnyje nurodytų asmenų skolos (bankrutavusio asmens artimieji arba giminaičiai), nebent kita šalis įrodo, kad kreditorių interesai nebuvo pažeisti;
  • sutartines netesybas, nustatytas už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu bankrutavęs asmuo iš esmės įvykdė prievolę arba jeigu sutartinės netesybos yra akivaizdžiai per didelės.

Bankrutavusio asmens teisiniai veiksmai kreditorių nenaudai srityse, kurioms netaikomas Bankroto įstatymas, reglamentuojami Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso nuostatomis dėl kreditoriaus apsaugos nuo skolininko nemokumo.

Restruktūrizavimo byloje pagal Restruktūrizavimo įstatymo 129 straipsnį toliau nurodyti skolininko ar nemokumo specialisto veiksmai laikomi negaliojančiais, jeigu dėl jų nėra gautas kreditorių komiteto sutikimas:

  • turto, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu arba laivo hipoteka siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • daikto ar teisės nuosavybės perdavimo siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • turto, įtraukto į susitarimą su kreditoriais, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo, nustatant kitas teises;
  • paskolų ar kredito sutarčių sudarymo;
  • susitarimo dėl skolininko įmonės ar jo dalies nuomos arba panašaus susitarimo sudarymas;

(Minėti veiksmai, atlikti gavus kreditorių komiteto sutikimą, negali būti laikomi negaliojančiais, kiek tai susiję su bankrutavusio asmens turtu).

  • nekilnojamojo turto ar kito turto, kurio vertė viršija 500 000 PLN, pardavimo, jei parduoda skolininkas.

Sutarties, kurios šalis yra skolininkas, nuostata, pagal kurią neleidžiama arba kliudoma pasiekti pagreitintos susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūros tikslą, negalioja, kiek tai susiję su bankrutavusio asmens turtu (Restruktūrizavimo įstatymo 248, 273 ir 297 straipsniai).

Per sanavimo procedūrą skolininko teisiniai veiksmai, kuriais jis disponavo savo turtu, jeigu skolininko per 12 mėnesių nuo prašymo pradėti sanavimo procedūrą pateikimo sumokėto atlygio vertė iš esmės viršija skolininkui sumokėto arba skolininkui ar trečiajam asmeniui numatyto atlygio vertę, šie veiksmai negalioja, kiek tai susiję su sanuojamu turtu. Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma taikos sutarčiai, reikalavimo priėmimui ir atsisakymui.

Sanuojamam turtui taikomas užtikrinimas taip pat negalioja, jeigu jis nustatomas tiesiogiai siejant su skolininkui mokama išmoka, skolininkas jį nustato per 12 mėnesių iki prašymo pradėti sanavimo procedūrą pateikimo ir užtikrinimo dalis, kuri jo nustatymo dieną yra didesnė nei pusė užtikrintos išmokos, kurią skolininkas gavo kartu su šalutiniais reikalavimais, nustatytais dokumente, kuriuo remiantis nustatomas užtikrinimas, nustatytas per 12 mėnesių iki prašymo pradėti sanavimo procedūrą pateikimo (Restruktūrizavimo įstatymo 304 straipsnis).

Per sanavimo procedūrą bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas ex officio arba nemokumo specialisto prašymu sanuojamo turto atžvilgiu paskelbia negaliojančia konkrečią užmokesčio dalį už laikotarpį iki bankroto paskelbimo, tačiau jis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai iki prašymo pradėti sanavimo procedūrą pateikimo, jeigu užmokestis už skolininko atstovo ar darbuotojo, atliekančio įmonės valdymo užduotis, darbą arba užmokestis asmeniui, teikiančiam darbo sutartyje, paslaugų teikimo sutartyje arba skolininko valdymo organo sprendime, priimtame prieš pradedant sanavimo procedūrą, numatytas paslaugas, susijusias su skolininko įmonės valdymu ar priežiūra, yra akivaizdžiai didesnis už vidutinį užmokestį už šios rūšies darbą ar paslaugas ir nėra pateisinamas pagal darbo kiekį, net jeigu užmokestis jau yra sumokėtas.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas gali pripažinti minėtų asmenų atlyginimą už laikotarpį po sanavimo procedūros pradėjimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu, kiek tai susiję su bankrutavusio asmens turtu, jeigu jis nėra pateisinamas pagal darbo kiekį, nes valdymą perėmė nemokumo specialistas (Restruktūrizavimo įstatymo 305 straipsnis).

Nemokumo specialistas gali iškelti bylą dėl veiksmų pripažinimo negaliojančiais ar kitą bylą, kurioje reikalavimas yra grindžiamas veiksmo negaliojimu.

Veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu praėjus vieniems metams nuo sanavimo procedūros pradėjimo, nebent ši teisė pasibaigia anksčiau pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinį kodeksą. Šis terminas netaikomas, jeigu prašymas pripažinti veiksmą negaliojančiu buvo pateiktas kaip prieštaravimas.

Teisiniai veiksmai, kuriuos bankrutavęs asmuo atliko kreditorių nenaudai srityse, kurioms netaikomos pirmiau nurodytos nuostatos, gali būti atitinkamai ginčijami pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso nuostatas dėl kreditoriaus apsaugos nuo skolininko nemokumo (Restruktūrizavimo įstatymo 306–308 straipsniai).

Paskutinis naujinimas: 06/12/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (portugalų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Nemokumas, bankrotas - Portugalija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Išankstinė pastaba.

Teisinis šioje rinkmenoje pateiktos informacijos pagrindas yra Nemokumo ir veiklos atkūrimo kodeksas, patvirtintas 2004 m. kovo 18 d. įstatyminiu potvarkiu Nr. 53/2004, su naujausiais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 28 d. įstatyminiu dekretu Nr. 84/2019 (toliau bus naudojama jo santrumpa portugalų kalba – CIRE).

CIRE tekstas portugalų kalba, iš esmės jo naujausia versija, skelbiama Lisabonos rajono generalinės prokuratūros svetainėje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=85&tabela=leis

Atsižvelgdamas į Europos Komisijos rekomendaciją išsamiai atsakyti į šį klausimyną, itin specializuotą klausimų pobūdį ir iš Reglamento 2015/848 86 straipsnio kylantį reikalavimą Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose informaciniams centrams teikti informaciją apie nacionalinę teisę siekiant padėti specialistams, nagrinėjantiems tarpvalstybines nemokumo bylas kitose valstybėse narėse, pateikdamas daugelį atsakymų nusprendžiau pacituoti kiekvienai situacijai taikomas teisės nuostatas. Taip padariau norėdamas išvengti bet kokių prašomos techninės informacijos netikslumų, be to, man atrodė, kad pakeitus šių nuostatų turinį kitokiu paaiškinimu, tekstas būtų ilgesnis. Kitais atvejais maniau, kad pakanka nurodyti teisės nuostatas jų necituojant ir apibendrinti atitinkamą situaciją, kuriai jos taikomos.

Šioje rinkmenoje pateiktuose atsakymuose yra informacijos apie CIRE 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą nemokumo procedūrą.

Be pačios nemokumo procedūros, CIRE taip pat numatytos dvi specialios procedūros: speciali restruktūrizavimo arba „atgaivinimo“ procedūra, nurodyta CIRE 1 straipsnio 2 dalyje, ir speciali mokėjimo susitarimo procedūra, nurodyta CIRE 1 straipsnio 3 dalyje. Informacija apie abi šias specialias procedūras pateikta atsakyme į 2 klausimą.

Su informacija, kuri viešai skelbiama nemokumo bylose (kaip nustatyta Reglamento 2015/848 24 straipsnyje), nagrinėjamose taikant specialią atgaivinimo procedūrą ir mokėjimo susitarimo procedūrą, galima susipažinti Teisingumo ministerijos tvarkomoje teismų svetainėje „Citius“ adresu

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.citius.mj.pt/portal/consultas/ConsultasCire.aspx

BYLŲ RŪŠYS

CIRE 1 straipsnyje numatyta, kad skirtingų klasių kreditoriams gali būti keliamos trijų skirtingų rūšių bylos:

  1. nemokumo byla, kuri gali būti iškelta įmonėms ar fiziniams asmenims;
  2. speciali atgaivinimo procedūra, kuri taikoma tik įmonėms (CIRE 17-A–17-J straipsniai);
  3. speciali mokėjimo susitarimo procedūra, kuri gali būti taikoma bet kuriam skolininkui, išskyrus įmonę (CIRE 222-A– 222-J straipsniai).

CIRE 1 straipsnyje nustatyta:

„1 straipsnis

Tikslas

1. Nemokumo bylas sudaro visuotinis vykdymo procesas, kuriuo siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus nemokumo plane nustatyta tvarka, remiantis įmonės lėšų išieškojimu iš nemokaus skolininko turto, arba, kai tai neįmanoma, likviduojant skolininko turtą ir paskirstant pajamas kreditoriams.

2. Kai įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba jai gresia neišvengiamas nemokumas, ji gali kreiptis į teismą prašydama pradėti specialią atgaivinimo procedūrą pagal 17-A–17-J straipsnius.

3. Kai bet kurio kito pobūdžio skolininkas yra sunkioje ekonominėje padėtyje arba jam gresia neišvengiamas nemokumas, minėtas skolininkas gali kreiptis į teismą prašydamas pradėti specialią mokėjimo susitarimo procedūrą, kaip nustatyta 222-A–222-J straipsniuose.“

Visų pirma, CIRE 2 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo byla gali būti iškelta:

  • bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims;
  • sustabdant paveldėjimą;
  • asociacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, ir specialiosioms komisijoms;
  • civilinės teisės įmonėms;
  • komercinėms įmonėms arba civilinės teisės įmonėms, turinčioms komercinę formą iki galutinės sandorio, pagal kurį jos yra įsteigtos, įregistravimo dienos;
  • kooperatyvams iki jų įsteigimo įregistravimo;
  • individualioms ribotos atsakomybės įmonėms;
  • dėl bet kokio kito savarankiško turto.

Nemokumo byla negali būti iškelta:

  • viešiesiems juridiniams asmenims ir viešojo sektoriaus įmonėms;
  • draudimo įmonėms, kredito įstaigoms, finansų bendrovėms, investicinėms įmonėms, teikiančioms paslaugas, susijusias su tretiesiems asmenims priklausančių lėšų ar vertybinių popierių laikymu, ir kolektyvinio investavimo subjektams, nes nemokumo bylos nesuderinamos su tokiems subjektams numatytomis specialiomis schemomis.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

NEMOKUMO BYLOS

Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos, numatytos CIRE 1 straipsnio 1 dalyje

Nemokumo byla gali būti iškelta siekiant išieškoti įmonės lėšas arba likviduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.

CIRE 235–266 straipsniuose taip pat išdėstytos konkrečios nuostatos, taikomos fizinių asmenų, įskaitant ne verslininkus ir smulkiojo verslo savininkus, taip pat abiejų sutuoktinių nemokumo procedūrai.

Procedūros inicijavimas

Nemokumo byla gali būti iškelta, jeigu yra tenkinamos CIRE 3 straipsnyje nustatytos sąlygos:

„3 straipsnis

Nemokumas

1. Skolininkas laikomas nemokiu, kai negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.

2. Juridiniai asmenys ir savarankiškas turtas, už kurių skolas nė vienas fizinis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiima asmeninės ar neribotos atsakomybės, taip pat laikomi nemokiais, kai įsipareigojimai yra akivaizdžiai didesni už turtą, įvertintą pagal taikomus apskaitos standartus.

3. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos netaikomos, kai turtas yra didesnis už įsipareigojimus, atlikus įvertinimą pagal šias taisykles:

a) turtas ir įsipareigojimai vertinami jų tikrąja verte, atsižvelgiant į straipsnius, kuriuos galima nustatyti, net jeigu jie nėra įtraukti į balansą;

b) kai skolininkas yra įmonės savininkas, vertinimas grindžiamas tęstinumo ar likvidavimo perspektyva, atsižvelgiant į tai, kuri yra labiau tikėtina, tačiau bet kuriuo atveju neatsižvelgiama į perdavimo komerciniu pagrindu išlaidų kategoriją;

c) vertinant įsipareigojimus neatsižvelgiama į skolas, kurias reikia sumokėti tik iš galimų paskirstyti lėšų arba iš turto, likusio patenkinus ar užtikrinus kitų skolininko kreditorių teises.

4. Neišvengiamas nemokumas bus laikomas lygiaverčiu faktiniam nemokumui, kai skolininkas pasiskelbia nemokiu.“

Aktyvus ir pasyvus teisėtumas

Be to, toliau cituojamuose CIRE 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatyta, kas gali prašyti ir kas turi paskelbti nemokumą ir kokiomis aplinkybėmis:

„18 straipsnis

Pareiga paskelbti nemokumą

1. Skolininkas turi pareikalauti, kad apie jo nemokumą būtų paskelbta per 30 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie tokį nemokumą, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, arba tą dieną, kurią jis turėjo sužinoti apie tai.

2. Fiziniai asmenys, kurie nemokumo dieną nėra įmonės savininkai, atleidžiami nuo pareigos pasiskelbti nemokiais.

3. Kai skolininkas yra įmonės savininkas, turi būti daroma prielaida, kad jam yra žinoma apie nemokumą praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo bendro bet kurios iš 20 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos rūšies įsipareigojimų nevykdymo.“

„19 straipsnis

Kas gali reikalauti paskelbti nemokumą?

Kai skolininkas yra neveiksnus fizinis asmuo, už jo paskelbimą nemokiu atsako atitinkamas juridinis asmuo, o kai jo nėra – bet kuris iš direktorių.“

„20 straipsnis

Kiti asmenys ir subjektai, galintys reikalauti paskelbti nemokumą

1. Paskelbti apie skolininko nemokumą gali reikalauti asmuo, teisiškai atsakingas už skolas, bet kuris kreditorius, net jeigu jo reikalavimas, neatsižvelgiant į jo pobūdį, yra sąlyginis, arba prokuratūra, atstovaujanti subjektams, kurių interesų gynimas jai patikimas teisiškai, kai:

a) bendrai sustabdomas mokėjimo įsipareigojimų vykdymas;

b) nevykdomas vienas ar keli įsipareigojimai, kurie dėl susidarančios sumos ar nevykdymo aplinkybių rodo skolininko nesugebėjimą greitai įvykdyti daugumą savo įsipareigojimų;

c) pasislepia įmonės savininkas ar skolininko direktoriai, apleidžiama įmonės registruota buveinė ar pagrindinės veiklos vykdymo vieta dėl nepakankamo skolininko kreditingumo ir nepaskiriamas geros reputacijos pakaitalas;

d) išskaidomas, paliekamas, skubotai ar destruktyviai likviduojamas turtas ir fiktyviai suteikiami kreditai;

e) areštuoto turto nepakanka atitinkamam reikalavimui, pareikštam prieš skolininką pradėjus vykdymo procesą, patenkinti;

f) nevykdomi nemokumo ar mokėjimo plane nurodyti įsipareigojimai, kaip numatyta 218 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje;

g) per pastaruosius šešis mėnesius negražinama bet kurios iš nurodytų rūšių skola:

i) mokestis;

ii) socialinio draudimo įmokos ir rinkliavos;

iii) skolos, atsirandančios dėl darbo sutarties, tokios sutarties pažeidimo ar nutraukimo;

iv) mokėjimai už bet kurios rūšies nuomą, įskaitant finansinę nuomą, pirkimo kainos ar paskolos, kurią garantuoja hipoteka, mokėjimai, susiję su vieta, kurioje skolininkas vykdo veiklą arba kuri yra jo registruota buveinė ar gyvenamoji vieta;

h) jeigu skolininkas yra vienas iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir jo įsipareigojimai yra didesni už turtą, kaip matyti iš naujausio patvirtinto balanso, arba jis daugiau nei devynis mėnesius vėluoja patvirtinti ir pateikti ataskaitas, jeigu jam tenka tokia teisinė pareiga.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos nepažeidžia galimybės atstovauti viešiesiems subjektams pagal 13 straipsnį.“

Prašymo forma ir turinys

Pagrindai, kurie turi būti nurodyti ir pagrįsti teikiant prašymą dėl nemokumo, yra išdėstyti CIRE 23–25 straipsniuose:

„23 straipsnis

Prašymo forma ir turinys

1. Prašymas iškelti nemokumo bylą arba paskelbti nemokumą pateikiamas rašytiniame dokumente, kuriame nurodomi su prašymu susiję faktai ir suformuluojamas atitinkamas reikalavimas.

2. Prašyme pareiškėjas privalo:

a) jeigu jis yra tikrasis skolininkas, nurodyti, ar jis jau yra nemokus, ar nemokumas yra tiesiog neišvengiamas, o fizinio asmens atveju – ar jis reikalauja atleisti nuo likusių įsipareigojimų vykdymo pagal XII antraštinės dalies I skyriaus nuostatas;

b) nurodyti teisėtai paskirtus ir faktiškai šias pareigas einančius skolininko vadovus ir penkis didžiausius kreditorius, išskyrus patį pareiškėją;

c) jeigu skolininkas yra vedęs, nurodyti atitinkamą sutuoktinį ir sutuoktinių turtui taikomą režimą;

d) pridėti civilinio registro, prekybos registro ar bet kurio kito viešo registro, kuris tvarko skolininko duomenis, pažymą.

3. Kai pareiškėjas negali pateikti ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytos informacijos ir priedų, reikalaujama, kad tokią informaciją ir priedus pateiktų pats skolininkas.“

„24 straipsnis

Dokumentai, kuriuos turi pateikti skolininkas

1. Jeigu skolininkas yra pareiškėjas, kartu su pareiškimu reikia pateikti šiuos dokumentus:

a) abėcėlės tvarka pateikiamą visų kreditorių sąrašą, nurodant atitinkamus jų adresus, mokėtinas sumas, mokėjimo terminus ir šių reikalavimų pobūdį, garantijas, kad jie gali naudotis ir kad su jais gali būti užmegzti ypatingi santykiai pagal 49 straipsnio nuostatas;

b) visų skolininko atžvilgiu neįvykdytų veiksmų ir vykdymo užtikrinimo priemonių sąrašą ir aprašą;

c) dokumentą, kuriame nurodoma veikla ar veiklos rūšys, kurias skolininkas vykdo pastaruosius trejus metus, ir įmonės, kurios jam priklauso, taip pat priežastys, dėl kurių, skolininko manymu, susidarė padėtis, kurioje jis atsidūrė;

d) dokumentą, kuriame nurodytas asmuo, kurio turtas yra administruojamas, kai kalbama apie sustabdytą paveldėtą turtą, juridinio asmens partnerius, asocijuotąsias įmones ar žinomus dalyvius, jei taikoma, o kitomis aplinkybėmis, kai nemokumas nėra susijęs su fiziniu asmeniu, asmenis, kurie yra teisiškai atsakingi už reikalavimus nemokumo byloje;

e) turto, kurį skolininkas turi pagal nuomos, išperkamosios arba finansinės nuomos ar pardavimo susitarimus su nuosavybės teisės rezervavimu, ir viso kito turimo turto ir teisių sąrašą, nurodant jų pobūdį, vietą, kur juos galima rasti, registracijos duomenis jei taikoma, įsigijimo vertę ir jų dabartinės vertės įvertį;

f) jeigu skolininkas tvarko apskaitą, metines ataskaitas už paskutinius trejus finansinius metus, taip pat atitinkamas valdymo, priežiūros ir audito ataskaitas, priežiūros institucijos išvadas ir oficialaus sertifikavimo dokumentus, jeigu jie yra privalomi arba yra parengti, ir informaciją apie reikšmingiausius turto nuosavybės pokyčius po naujausių ataskaitų pateikimo datos ir apie operacijas, kurios dėl savo pobūdžio, objekto ar dydžio viršija kasdienę skolininko veiklą;

g) kai įmonė rengia konsoliduotas ataskaitas, konsoliduotas valdymo ataskaitas, konsoliduotas metines ataskaitas ir kitus ataskaitų teikimo dokumentus už paskutinius trejus finansinius metus, taip pat atitinkamas priežiūros ir audito ataskaitas, priežiūros institucijos išvadas, oficialaus sertifikavimo dokumentus ir ataskaitą apie operacijas grupės viduje, atliktas tuo pačiu laikotarpiu;

h) atskiras ir konsoliduotas ataskaitas ir specialiąsias ataskaitas bei ketvirčio ir pusmečio informaciją, kuri pateikiama pasibaigus paskutiniams finansiniams metams, kuriuos įmonė turi pateikti pagal Vertybinių popierių kodeksą ir Vertybinių popierių rinkos komisijos taisykles;

i) skolininko darbuotojų sąrašą.

2. Be to, skolininkas privalo:

a) pateikti dokumentą, patvirtinantį skolininkui atstovaujančių direktorių įgaliojimus, ir dokumento, kuriame išdėstytas atitinkamo įmonės valdymo organo sprendimas teikti prašymą, kopiją, jei taikoma;

b) pagrįsti, kodėl nepateikė kurio nors pirmoje straipsnio dalyje nurodyto dokumento ar neįvykdė kurio nors reikalavimo.

3. Nepažeidžiant vėlesnių pareiškimų, remiantis 223 ir paskesnių straipsnių nuostatomis, tokiu būdu pateikiant skolininko prašymą galima kartu pateikti ir nemokumo planą.“

„25 straipsnis

Kito asmens ar subjekto, turinčio teisę tai padaryti, prašymas

1. Jeigu prašymą teikia ne pats skolininkas, asmuo ar subjektas, reikalaujantis paskelbti nemokumą, jis prašyme turi pagrįsti savo reikalavimo kilmę, pobūdį ir dydį arba savo atsakomybę už reikalavimus dėl nemokumo, priklausomai nuo aplinkybių, ir pateikti bet kurią informaciją, kuri jam gali būti žinoma apie skolininko turtą ir įsipareigojimus.

2. Pareiškėjas taip pat privalo pateikti visas turimas įrodinėjimo priemones ir turi nurodyti liudytojus, laikydamasis Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatytų ribų.“

Procedūros pradžios diena ir terminai

Procedūros pradžios diena ir protesto pareiškimo ir (arba) sprendimų priėmimo bei sprendimo dėl nemokumo paskelbimo terminai iš esmės yra nustatyti CIRE 4, 27–30, 35 ir 36 straipsniuose:

„4 straipsnis

Nemokumo paskelbimo diena ir procedūros pradžia

1. Kai tikslumas gali būti svarbus veiksnys, šiame Kodekse pateiktos nuorodos į nemokumo paskelbimo dieną turi būti aiškinamos kaip atitinkamo teismo sprendimo priėmimo laikas.

2. Visi šio Kodekso terminai, kurių galutinė diena yra nemokumo bylos pradžia, taip pat apima laikotarpį nuo šios dienos iki nemokumo paskelbimo.

3. Jeigu byloje, kurios nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas pagal 8 straipsnio 2 dalį dėl anksčiau tam pačiam skolininkui iškeltos bylos, paskelbiamas nemokumas, pastarosios pradžios diena bus naudojama nustatant ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytus terminus. Tas pats taikoma ir tuo atveju, kai senesnės bylos nagrinėjimas sustabdomas taikant 264 straipsnio 3 dalies b punktą.“

„27 straipsnis

Preliminarus vertinimas

1. Lėšų paskirstymo dieną arba, jeigu tai neįmanoma, ne vėliau kaip iki trečios darbo dienos po to, teisėjas:

a) paskelbia apie preliminarų prašymo paskelbti nemokumą atmetimą, kai jis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba kai yra akivaizdžiai įvykusių neišvengiamų išimčių, dėl kurių atsiranda vėlavimas ir apie kurias teisėjui turėtų būti žinoma pagal užimamas pareigas;

b) nurodo pareiškėjui ne daugiau kaip per penkias dienas ištaisyti taisytinus prašymo trūkumus; to nepadarius, prašymas bus atmestas, ypač tais atvejais, kai jis neatitinka teisinių reikalavimų arba su juo be pateisinamos priežasties nepateikiami būtini dokumentai.

2. Prašymų dėl nemokumo atvejais preliminarūs sprendimai atmesti prašymus, kurie visiškai ar iš dalies nėra priimami dėl nepateiktų 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų dokumentų, bus skelbiami „Citius“ svetainėje per 38 straipsnio 8 dalyje nustatyta laiką ir juose bus pateikiama 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija.“

„28 straipsnis

Nemokumo paskelbimas nedelsiant

Kai skolininkas pateikia prašymą paskelbti jį nemokiu, laikoma, kad jis pripažino savo nemokumą, apie kurį turi būti paskelbta ne vėliau kaip trečią darbo dieną po pirminio prašymo pateikimo arba, jeigu jame yra taisytinų trūkumų, po jų ištaisymo.“

„29 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimas skolininkui

1. Nepažeidžiant 31 straipsnio 3 dalies, jeigu skolininkas nepateikė prašymo ir nėra pagrindo preliminariai jį atmesti, teisėjas per ankstesniame straipsnyje nustatytą terminą įteikia skolininkui jam skirtus procesinius dokumentus.

2. Įteikus procesinius dokumentus, skolininkui pranešama apie nuobaudas, numatytas tolesnio straipsnio 5 dalyje, ir apie tai, kad 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti parengti nedelsiant išsiųsti nemokumo specialistui, jeigu būtų paskelbtas nemokumas.“

„30 straipsnis

Skolininko protestas

1. Skolininkas gali pateikti protestą per 10 dienų. Tokiu atveju bus taikomos 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Nepažeisdamas kitos straipsnio dalies nuostatų, pateikdamas protestą skolininkas, kuriam gali būti skirta nuobauda, jeigu minėtas protestas būtų nepriimtas, turi pateikti savo penkių didžiausių kreditorių, išskyrus pareiškėją, sąrašą, nurodydamas jų atitinkamą nuolatinę gyvenamąją vietą.

3. Skolininko protestas dėl prašomo nemokumo paskelbimo gali būti grindžiamas aplinkybės, kuria grindžiamas prašymas, nebuvimu arba nemokumo nebuvimu.

4. Skolininkas privalo įrodyti mokumą, pagrįstą teisiškai reikalaujama apskaita, jeigu taikoma, kuri yra tinkamai tvarkoma ir teisingai pateikiama, nepažeidžiant 3 straipsnio 3 dalies nuostatų.

5. Jeigu skolininkas neatsisako būti išklausytas pagal 12 straipsnį ir skolininkas nepateikia protesto, pirminiame prašyme įvardyti faktai laikomi tinkamai pripažintais, o nemokumas paskelbiamas kitą darbo dieną po 1 straipsnio dalyje nurodyto laikotarpio, jeigu tokie faktai atitinka bet kurią iš 20 straipsnio 1 dalies punktuose nurodytų situacijų.“

„35 straipsnis

Svarstymas ir teismo posėdis

1. Jeigu skolininkas pateikė protestą arba neatsisakė būti išklausytas, svarstymas ir teismo posėdis nedelsiant skiriamas vieną iš penkių artimiausių dienų, o pareiškėjas, skolininkas ir visi teisėtai paskirti direktoriai arba direktoriai, nurodyti pirminiame prašyme, informuojami, kad turi dalyvauti asmeniškai arba būti tinkamai teisiškai atstovaujami.

2. Jeigu skolininkas arba paskirtasis atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, laikoma, kad pirminiame prašyme nurodyti faktai yra patvirtinti, jeigu skolininkas neatsisakė būtų išklausytas pagal 12 straipsnį.

3. Jeigu ankstesnėje straipsnio dalyje aprašytų aplinkybių nėra, pareiškėjo arba atstovo nedalyvavimas laikomas lygiaverčiu prašymo atsiėmimui.

4. Teisėjas, priklausomai nuo bylos, nedelsdamas priima nutartį, kuria paskelbiamas nemokumas, jeigu pirminiame pranešime nurodytiems faktams taikoma 20 straipsnio 1 dalis, arba nutartį, lygiavertę prašymo atsiėmimui.

5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja abi šalys arba tik pareiškėjas ar jo atstovas, tačiau skolininkas atsisakė būti išklausytas, teisėjas priima nutartį nustatyti ginčo dalyką ir išvardyti įrodymų aspektus.

6. Tada priimamas sprendimas dėl pateiktų reikalavimų ir iškart pateikiami įrodymai.

7. Pasibaigus įrodymų pateikimui, išklausomi žodiniai pareiškimai ir teismas priima teismo sprendimą.

8. Jeigu teismo sprendimas negali būti priimtas nedelsiant, jis paskelbiamas per penkias dienas.“

„36 straipsnis

Teismo sprendimas, kuriuo paskelbiamas nemokumas

1. Teismo sprendime, kuriuo paskelbiamas nemokumas, teisėjas:

a) nurodo atitinkamos nutarties datą ir laiką; jeigu laikas nėra nurodytas, tokia nutartis laikoma pateikta vidurdienį;

b) įvardija nemokų skolininką, nurodydamas jo registruotą buveinę arba gyvenamąją vietą;

c) nurodo ir nustato skolininko direktorių, teisėtai paskirtų ir faktiškai einančių šias pareigas, gyvenamąją vietą, taip pat skolininko gyvenamąją vietą, kai minėtas skolininkas yra fizinis asmuo;

d) paskiria nemokumo specialistą, nurodydamas jo profesinį adresą;

e) nurodo, kad nemokaus skolininko turtą administruos skolininkas, kai bus įvykdyti 224 straipsnio 2 dalies reikalavimai;

f) nurodo, kad skolininkas nedelsdamas išsiųs nemokumo specialistui dokumentus, nurodytus 24 straipsnio 1 dalyje, kurių vis dar trūksta byloje;

g) pareikalauja areštuoti skolininko apskaitos dokumentus ir visą turtą, net jeigu jis yra areštuotas, įkeistas arba kitaip priskirtas ar laikomas, kad juos, nepažeidžiant 150 straipsnio 1 dalies nuostatų, būtų galima nedelsiant perduoti nemokumo specialistui;

h) nurodo, kad tai, iš ko galima spėti apie galimą nusikalstamą veiką, būtų perduota prokurorui, kad šis imtųsi tinkamų priemonių;

i) kai turi informacijos, dėl kurios pagrįstai galima pradėti procedūrą siekiant nustatyti, ar nemokumas yra baustinas, paskelbia, kad pradedama visa tokia procedūra arba jos dalis, nepažeidžiant 187 straipsnio nuostatų;

j) nustato ne daugiau kaip 30 dienų terminą reikalavimams pateikti;

l) informuoja kreditorius, kad jie privalo nedelsdami pranešti mokumo specialistui apie bet kurias jiems taikomas realias garantijas;

m) informuoja nemokios šalies skolininkus, kad mokėjimai, kuriuos jie turi atlikti, bus atliekami ne nemokiai šaliai, o nemokumo specialistui;

n) nustato datą ir laiką per artimiausias 45–60 dienų kreditorių susirinkimui surengti, kaip nurodyta 156 straipsnyje, kuris vadinamas ataskaitiniu vertinimo susirinkimu, arba tinkamu pagrindu pareiškia, kad minėtas susirinkimas nebus rengiamas.

2. 1 straipsnio dalies n punkto paskutinės dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tikimasi, kad bus pateiktas nemokumo planas, arba nusprendžiama, kad nemokumo administravimą vykdys skolininkas.

3. Tais atvejais, kai pagal 1 straipsnio dalies n punktą nėra nustatyta ataskaitinio vertinimo susirinkimo diena ir bet kuri suinteresuotoji šalis per nustatytą reikalavimų pateikimo terminą kreipiasi į teismą dėl tokio susirinkimo sušaukimo, teisėjas nustatys susirinkimo dieną ir laiką per artimiausias 45–60 dienų po teismo sprendimo, kuriuo paskelbiamas nemokumas.

4. Tais atvejais, kai pagal 1 straipsnio dalies n punktą nėra nustatyta ataskaitinio vertinimo susirinkimo diena, šiame Kodekse nustatyti terminai, kurie turi būti skaičiuojami nuo tokio susirinkimo sušaukimo, skaičiuojami nuo 45 dienos po teismo sprendimo, kuriuo paskelbiamas nemokumas.

5. Teisėjas, nusprendęs nerengti ataskaitinio vertinimo susirinkimo, teismo sprendimo priėmimo metu, atsižvelgdamas į konkrečią nagrinėjamą bylą, turi patikslinti bylos tvarkaraštį atsižvelgdamas į šią aplinkybę.“

Pranešimas apie teismo sprendimą ir jo paskelbimas

CIRE 37 ir 38 straipsniuose nustatytos pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo paskelbiamas nemokumas, ir jo paskelbimo taisyklės:

„37 straipsnis

Pranešimas apie teismo sprendimą ir teismo šaukimas

1. Skolininko direktoriams, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta, apie teismo sprendimą pranešama asmeniškai, laikantis proceso teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl teismo šaukimo. Jiems taip pat siunčiamos pirminio prašymo kopijos.

2. Nedarant poveikio jokiems pranešimams, kuriuos būtina pateikti pagal darbo teisės aktus, konkrečiau dėl Darbo užmokesčio garantijų fondo, prokurorui, Socialinės apsaugos institutui, nemokumą prašančiam paskelbti asmeniui ir skolininkui taip pat pranešama apie teismo sprendimą teismo šaukime numatytomis sąlygomis, jeigu teismo sprendimas numatyta tvarka dar nebuvo asmeniškai įteiktas skolininkui ir, jeigu skolininkas yra įmonės savininkas, darbuotojų komitetui.

3. Apie penkis didžiausius žinomus kreditorius, išskyrus pareiškėją, pranešama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas arba registruotu laišku, atsižvelgiant į tai, ar jų įprastinė gyvenamoji vieta, registruota buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra Portugalijoje.

4. Žinomiems kreditoriams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo pradėta byla, įskaitant tų valstybių narių mokesčių administratorius ir socialinės apsaugos įstaigas, nedelsiant pranešama registruotu laišku pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 54 straipsnį.

5. Kai reikalavimai pateikiami valstybės vardu, valstybėms įstaigoms, kurios nėra valstybės įmonės ar socialinės apsaugos įstaigos, apie tai pranešama registruotu laišku.

6. Ankstesnių punktų nuostatos neužkerta kelio galimybei pranešti ir teismo šaukimą įteikti elektroninėmis priemonėmis pagal Teisingumo ministerijos priimtą ministro įgyvendinimo įsakymą.

7. Kitiems kreditoriams ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešama viešu pranešimu su penkių dienų atidėjimo laikotarpiu, kuris pateikiamas skolininko registruotoje buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, skolininko įstaigose ir pačiame teisme bei paskelbiamas „Citius“ svetainėje.

8. Ankstesnėje straipsnio dalyje minimuose viešuose pranešimuose turi būti nurodytas bylos numeris, atidėjimo laikotarpis ir galimybė apskųsti ar pareikšti prieštaravimus, taip pat turi būti pateikta 36 straipsnio a–e ir i–n punktuose išvardyta informacija, nurodant, kad skundo, prieštaravimų ir reikalavimų pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo atidėjimo laikotarpio pabaigos, o minėtas atidėjimo laikotarpis skaičiuojamas nuo ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.“

„38 straipsnis

Paskelbimas ir registracija

<…>

2. Nemokumo paskelbimas ir nemokumo specialisto paskyrimas automatiškai įregistruojami remiantis atitinkama pažyma, kurią sekretoriatas tuo tikslu išsiunčia:

a) civiliniam registrui, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo;

b) prekybos registre, jeigu yra kokių nors faktų, susijusių su nemokiu skolininku, kuriems taikoma tokia registracija;

c) subjektui, atsakingam už bet kokios kitos rūšies registraciją, kuri gali būti taikoma skolininkui.

3. Nepažeidžiant Statinių registracijos kodekso 43 straipsnio 5 dalies, nemokumo paskelbimas taip pat registruojamas Statinių registre turto, kuris yra nemokaus skolininko turto dalis, atžvilgiu, remiantis teismo sprendimo dėl nemokumo paskelbimo galutine pažyma, jeigu registracijos tarnyba negali gauti reikiamos informacijos elektroninėmis priemonėmis, taip pat remiantis turtą identifikavusio nemokumo specialisto parengtu pareiškimu.

4. Kai ankstesnėje straipsnio dalyje numatyta registracija vykdoma laikinai, tai atliekama remiantis informacija elektroniniame teismo puslapyje pagal 6 straipsnio dalies b punktą ir turtą identifikavusio nemokumo specialisto parengtu pareiškimu.

5. Jeigu yra įregistruota, kad nuosavybės teisę įsigijo ar ji buvo pripažinta arba turtu, kuris yra nemokaus skolininko turto dalis, tiesiog disponuoja ne nemoki šalis, o kitas asmuo, nemokumo specialistas turi pridėti pažymą apie tokią registraciją prie bylos medžiagos.

6. Sekretoriatas:

a) automatiškai įregistruoja nemokumo paskelbimą ir nemokumo specialisto paskyrimą kompiuteriniame vykdomųjų dokumentų registre, sukurtame pagal Civilinio proceso kodeksą;

b) įregistruoja šios informacijos įtraukimą ir reikalavimams pareikšti nustatytą terminą teismo elektroniniame puslapyje;

c) praneša Portugalijos bankui apie paskelbtą nemokumą, kad jis galėtų atlikti būtiną registraciją savo centrinėje kredito rizikos duomenų bazėje.

7. Įregistruojant nemokumo specialisto paskyrimą bus nurodomas minėto specialisto profesinis adresas.

8. Teismo sprendimas bus paskelbtas ir užregistruotas per penkias dienas.

9. Norint paskelbti sprendimą iškelti nemokumo bylą užsienio subjektui ir, jei taikoma, sprendimą, kuriuo paskiriamas nemokumo specialistas, kaip nurodyta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 28 ir 29 straipsniuose, ir juos įregistruoti viešame registre, reikia kreiptis į Portugalijos teismą, veikiantį teritorijoje, kurioje yra skolininko įsisteigimo vieta, arba, jeigu tokio nėra, į Lisabonos komercinį teismą. Teismas gali pareikalauti pateikti patvirtintą vertimą, atliktą asmens, kuris pagal Europos Sąjungos valstybės narės įstatymus laikomas kompetentingu.

10. Nepažeidžiant ankstesnės straipsnio dalies nuostatų, jeigu valstybės, kurioje iškelta nemokumo byla, teisėje numatyta registracijos tvarka, kurios nėra Portugalijos teisėje, registracija nustatoma remiantis panašiausia tvarka.

11. Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, paskelbimą, numatytą 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 29 straipsnio 1 dalyje, automatiškai nustato kompetentingi registracijos skyriai, jeigu skolininkas yra įmonės Portugalijoje savininkas.“

Apsaugos priemonės

Galimybė taikyti apsaugos priemones numatyta CIRE 31 straipsnyje.

„31 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl galimo netinkamo administravimo, teisėjas automatiškai, arba pareiškėjo prašymu, įpareigoja taikyti apsaugos priemones, kurios laikomos būtinomis ar tinkamomis siekiant sustabdyti skolininko turto mažėjimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.

2. Apsaugos priemone gali būti laikinojo juridinio administratoriaus, turinčio išimtinius įgaliojimus administruoti skolininko turtą arba padėti skolininkui atlikti tokį administravimą, paskyrimas.

3. Apsaugos priemonės gali būti pritaikytos prieš pranešant skolininkui, jeigu tokie ankstyvi veiksmai bus laikomi būtinais, kad būtų apsaugotas naudingas poveikis. Tačiau minėtas pranešimas jokiu būdu negali būti išsiųstas vėliau nei 10 dienų po termino, kuris būtų taikomas kitu atveju.“

SPECIALI ATGAIVINIMO PROCEDŪRA

Specialios atgaivinimo procedūros taikymo sąlygos, numatytos CIRE 1 straipsnio 2 dalyje

Antra pirmiau minėta procedūra, numatyta CIRE 1 straipsnio 2 dalyje, yra speciali atgaivinimo procedūra (PER – Processo Especial de Revitalização), kurios gali paprašyti įmonė, jeigu ji patiria ekonominių sunkumų arba jai neišvengiamai gresia nemokumas.

Specialios atgaivinimo procedūros tikslas ir formalumai

Specialiosios atgaivinimo procedūros tikslas, prašymas ją pradėti, su ja susiję formalumai ir sunkios ekonominės padėties sąvoka yra numatyti atitinkamai CIRE 17-A, 17-B ir 17-C straipsniuose.

„17-A straipsnis

Specialios atgaivinimo procedūros tikslas ir pobūdis

1. Specialia atgaivinimo procedūra siekiama suteikti galimybę įmonei, kurios sunki ekonominė padėtis arba gresiantis neišvengiamas nemokumas yra įrodyti, tačiau ji vis tiek gali būti išgelbėta, derėtis su savo atitinkamais kreditoriais, kad su jais galėtų sudaryti susitarimą, leisiantį atgaivinti įmonę.

2. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyta procedūra gali pasinaudoti bet kuri įmonė, kuri rašytiniu ir pasirašytu pareiškimu patvirtina atitinkanti atgaivinimui būtinas sąlygas ir pateikia dar vieną pareiškimą, kurį ne daugiau kaip prieš 30 dienų pasirašė atestuotas apskaitininkas arba teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, kai teisės aktuose numatyta pareiga peržiūrėti finansines ataskaitas, ir kuriuo patvirtinama, kad pagal 3 straipsnyje nustatytus kriterijus įmonė tuo metu nėra nemoki.

3. Speciali atgaivinimo procedūra yra skubaus pobūdžio ir jai taikomos visos šiame kodekse nustatytos normos, kurios nėra nesuderinamos su jos pobūdžiu.“

„17-B straipsnis

Sunkios ekonominės padėties sąvoka

Taikant šį Kodeksą laikoma, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki, kai ji susiduria su dideliais sunkumais greitai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl nepakankamo likvidumo arba dėl to, kad negali gauti kredito.“

„17-C straipsnis

Prašymas ir formalumai

1. Speciali atgaivinimo procedūra pradedama įmonės ir kreditoriaus ar kreditorių, kurie nėra artimai susiję su įmone ir turi ne mažiau kaip 10 proc. susijusių nemažesnio prioriteto reikalavimų pagal 3 punkto b papunktį, prašymu, pateikus rašytinį pareiškimą pradėti derybas dėl įmonės atgaivinimo pagal patvirtintą gaivinimo planą.

2. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytą pareiškimą pasirašo ir jo datą nurodo visi atitinkami pareiškėjai.

3. Įmonė pateikia teismui, kompetentingam paskelbti ją nemokia, pareiškimą, kuriame išdėsto 1 straipsnio dalyje nurodytą prašymą, ir kartu pateikia:

a) pirmiau minėtą rašytinį pareiškimą;

b) dokumentų, išvardytų 24 straipsnio 1 dalyje, kopijas, su kuriomis kreditoriai gali susipažinti sekretoriate per visą procedūros trukmę;

c) siūlomą gaivinimo planą, prie kurio pridedamas bent jau įmonės turto, finansinės ir kredito padėties aprašymas.

4. Gavęs ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytą prašymą, teisėjas nedelsdamas oficialia nutartimi paskiria laikinąjį teismo administratorių, o 32–34 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

5. Įmonei nedelsiant pranešama apie ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytą oficialią nutartį, o 37–38 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

6. Gavęs pagrįstą įmonės ir kreditoriaus ar kreditorių, kurie, laikantis 1 straipsnio dalies nuostatų, yra pateikę bent 5 proc. pareikštų reikalavimų, arba gavęs pagrįstą bendrovės prašymą, teisėjas gali sumažinti 10 proc. ribą, nurodytą 1 straipsnio dalyje, atsižvelgdamas į bendrą pareikštų reikalavimų sumą ir visų kreditorių sudėtį prašymo vertinimo metu.

7. Automatiškai arba laikinojo teismo administratoriaus prašymu, prie bylos medžiagos pridedamos specialios atgaivinimo procedūros, kurias pradėjo komercinės įmonės, su kuriomis įmonė turi kontroliavimo arba grupės ryšius pagal Komercinių įmonių kodeksą. Tokį prašymą taip pat gali pateikti bet kuri įmonė tomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo pradėta speciali atgaivinimo procedūra.

8. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyto arešto gali būti prašoma tik iki derybų termino, nurodyto 17-D straipsnio 5 dalyje, pradžios, laikantis tvarkos ir pateikiant visus kitus dokumentus, o 86 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

Be to, CIRE 17-D–17-I straipsniuose, skirtuose specialioms atgaivinimo procedūroms, numatyta:

  • vėlesni procedūriniai etapai (pvz., kvietimas visiems kreditoriams, nepasirašiusiems pareiškimo, kuriuo pradedama byla, dalyvauti derybose siekiant atgaivinti įmonę);
  • padariniai (pvz., procedūra neleidžia pradėti jokių kitų veiksmų siekiant iš skolininko išieškoti skolas);
  • derybų pabaiga patvirtinus gaivinimo planą, kurį įvykdžius bus atgaivinta įmonė, arba netvirtinant plano;
  • garantijas, dėl kurių susitarė skolininkas ir kreditoriai;
  • neteisminių susitarimų dėl skolų išieškojimo iš skolininko patvirtinimas.

SPECIALI MOKĖJIMO SUSITARIMO PROCEDŪRA

Specialios mokėjimo susitarimo procedūros taikymo sąlygos, numatytos CIRE 1 straipsnio 3 dalyje

Trečia procedūra, minima CIRE 1 straipsnio 3 dalyje, yra speciali mokėjimo susitarimo procedūra, numatyta CIRE 222-A–222-J straipsniuose.

Speciali mokėjimo susitarimo procedūra yra skubaus pobūdžio ir gali būti taikoma bet kuriam skolininkui, kuris nėra įmonė ir kurio sunki ekonominė padėtis yra patvirtinta arba kuriam gresia neišvengiamas nemokumas.

Pagal CIRE 222 straipsnį laikoma, kad skolininko ekonominė padėtis yra sunki, kai jis susiduria su dideliais sunkumais greitai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl nepakankamo likvidumo arba dėl to, kad negali gauti kredito.

Ši speciali procedūra pradedama:

  • skolininkui ir vienam ar keliems kreditoriams pateikus rašytinį pareiškimą, kuriame nurodytas jų pageidavimas pradėti derybas dėl mokėjimo sutarties sudarymo,

arba

  • pateikus neteisminį susitarimą, pasirašytą skolininko ir kreditorių, atstovaujančių bent jau balsų daugumai.

Minėtas pareiškimas arba susitarimas kartu su kreditorių sąrašu ir visų numatytų skolų išieškojimo veiksmų sąrašu pateikiami teismui. Gavęs pareiškimą arba susitarimą, teismas paskiria laikinąjį teismo administratorių.

Iš karto po pranešimo apie oficialią nutartį dėl laikinojo teismo administratoriaus paskyrimo skolininkas turi išsiųsti registruotą laišką visiems kreditoriams, nepasirašiusiems pirminio pareiškimo arba susitarimo, ir pakviesti juos prisijungti prie susitarimo. Tais atvejais, kai skolininkas pateikia neteisminį mokėjimo susitarimą, sekretoriatas praneša kreditoriams, kurie nedalyvavo sudarant tokį susitarimą ir kurie yra įtraukti į skolininko nurodytų reikalavimų sąrašą.

Paskelbus oficialią nutartį dėl laikinojo teismo administratoriaus paskyrimo „Citius“ svetainėje, bet kuris kreditorius per 20 dienų gali pateikti reikalavimus minėtam teismo administratoriui.

Tada laikinasis teismo administratorius sudaro reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismo sekretoriatui. Sąrašas taip pat skelbiamas „Citius“ svetainėje. Sąrašas gali būti apskųstas per penkias darbo dienas.

Poveikis kitoms procedūroms yra toks:

  • pradėjus specialią mokėjimo susitarimo procedūrą ir vėliau paskyrus laikinąjį teismo administratorių, skolininkui negali būti pareikštas joks kitas ieškinys dėl skolos išieškojimo;
  • užkertamas kelias sustabdyti būtiniausių viešųjų paslaugų teikimą;
  • sustabdomos visos nemokumo bylos, kurios buvo anksčiau iškeltos skolininkui siekiant pripažinti jo nemokumą, jeigu tokiose bylose nebuvo priimtas teismo sprendimas paskelbti nemokumą (panaikinama iš karto po mokėjimo susitarimo patvirtinimo);
  • sustabdomi numatyti skolų išieškojimo veiksmai (panaikinama iš karto po mokėjimo susitarimo patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai minėtame susitarime numatyta juos tęsti);
  • sustabdomi senaties terminai arba galutiniai terminai, kuriuos skolininkas gali ginčyti.

Pradėjus bylos nagrinėjimą, skolininkui draudžiama imtis ypatingos svarbos veiksmų be išankstinio teismo administratoriaus leidimo.

Skolininko ir kreditorių derybos reglamentuojamos sąlygomis, dėl kurių susitaria visi dalyvaujantys asmenys, arba, jeigu susitarimo nėra, laikinojo teismo administratoriaus nustatytomis taisyklėmis.

Kai derybos baigiamos vienbalsiai patvirtinus mokėjimo susitarimą, sudarytą su visais kreditoriais, minėtą susitarimą turi pasirašyti visi ir jis nedelsiant pridedamas prie bylos, kad teisėjas jį patvirtintų arba atmestų.

Jeigu derybos pasibaigia patvirtinus mokėjimo susitarimą ne su visais kreditoriais, minėtas susitarimas siunčiamas teismui, kad teisėjas jį patvirtintų arba atmestų, ir paskelbiamas „Citius“ svetainėje. Per 10 dienų nuo paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali paprašyti nepatvirtinti plano.

Mokėjimo susitarimas laikomas patvirtintu, kai:

  • už jį balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip trečdalį visų su balsavimo teisėmis susijusių reikalavimų, išvardytų reikalavimų sąraše, ir už jį atiduodama daugiau kaip du trečdaliai visų balsų, o daugiau kaip pusė visų balsų atitinka nemažesnio prioriteto reikalavimus, neatsižvelgiant į susilaikymą balsuojant,

arba

  • už jį balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugiau nei pusę visų su balsavimo teisėmis susijusių reikalavimų, o daugiau nei pusė šių balsų atitinka nemažesnio prioriteto reikalavimus, neatsižvelgiant į susilaikymą balsuojant.

Skolininkui arba daugumai kreditorių priėjus prie išvados, kad susitarimo pasiekti nepavyks, arba viršijus dviejų mėnesių terminą deryboms baigti, derybų procesas nutraukiamas. Nesudarius susitarimo, užbaigus procedūrą panaikinamas visas jos poveikis skolininkui, jeigu minėtas skolininkas vis dar nėra nemokus. Priešingu atveju užbaigus procedūrą skolininkas tampa nemokus.

Garantijos, dėl kurių susitarta su skolininku vykdant specialią mokėjimo susitarimo procedūrą, siekiant suteikti minėtam skolininkui finansines galimybes tęsti veiklą, išlaikomos net tada, kai užbaigus procedūrą skolininkas paskelbiamas nemokiu, taikant dviejų metų terminą. Be to, kreditoriai, kurie vykdant procedūrą finansavo skolininko veiklą, kad jis galėtų vykdyti mokėjimo susitarimą, turi bendrą turto kredito privilegiją, suteiktą anksčiau nei darbuotojams suteikta bendra turto kredito privilegija.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

CIRE 46 straipsnis nustato, kuris turtas priskiriamas nemokaus skolininko turtui:

„46 straipsnis

Nemokaus skolininko turto sąvoka

1. Nemokaus skolininko turtas skirtas patenkinti kreditorių reikalavimus dėl nemokumo po to, kai padengiamos jų pačių skolos, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, apima visą skolininko turtą nemokumo paskelbimo dieną, taip pat turtą ir teises, kurias skolininkas įgijo nagrinėjant bylą.

2. Turtas, kuriam netaikomas areštas, į nemokaus skolininko turtą įtraukiamas tik tuo atveju, jeigu skolininkas jį pateikia savo noru ir draudimas jį areštuoti nėra absoliutus.“

Šiuo atžvilgiu Portugalijos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta, kad be prekių, kurias draudžiama konfiskuoti taikant specialią nuostatą, absoliutus draudimas areštuoti taikomas: nenusavinamiems daiktams ir teisėms; valstybei ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam turtui; objektams, kurių konfiskavimas pažeistų gerus papročius arba dėl sumažėjusios komercinės vertės turėtų būti ekonomiškai pateisinamas; specialiai apeigoms skirtiems objektams; antkapiams; prietaisams ir objektams, kurie yra būtini neįgaliesiems ir ligonių gydymui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Šie įgaliojimai yra numatyti CIRE 223 ir 224 straipsniuose:

Skolininko vykdomas administravimas

„223 straipsnis

Apribojimas dėl įmonių

Šios nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai nemokaus skolininko turtas yra įmonės turtas.“

„224 straipsnis

Skolininko vykdomo administravimo išankstinės sąlygos

1. Teismo sprendime, kuriuo paskelbiamas nemokumas, teisėjas gali nurodyti, kad nemokaus skolininko turtą administruos skolininkas.

2. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytam sprendimui taikomos šios išankstinės sąlygos:

a) skolininkas paprašė tokio administravimo;

b) skolininkas jau pateikė arba įsipareigojo per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo paskelbiamas nemokumas, pateikti nemokumo planą, kuriame numatytas įmonės veiklos tęstinumas;

c) nėra pagrindo nerimauti, kad bus vilkinamas bylos nagrinėjimas ar atsiras kitų kreditoriams nepalankių sąlygų;

d) pareiškėjas, prašantis jį paskelbti nemokiu, su tuo sutinka, kai minėtas pareiškėjas nėra skolininkas.

3. Administravimas taip pat patikimas skolininkui, jeigu skolininkas to paprašo, ir taip nusprendžia kreditoriai ataskaitiniame vertinimo susirinkime arba prieš jį vykusiame susirinkime, neatsižvelgiant į tai, ar yra 2 straipsnio dalies c ir d punktuose nurodytos išankstinės sąlygos, o 2 straipsnio dalies b punkte numatytas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditoriai priėmė tokį sprendimą.“

Specialisto paskyrimas ir statusas

Nemokumo specialisto įgaliojimai ir reikalaujama kvalifikacija yra nustatyti CIRE 52, 53 ir 55 straipsniuose:

„52 straipsnis

Paskyrimas teisėjo sprendimu ir statusas

1. Teisėjas yra kompetentingas skirti nemokumo specialistą.

2. 32 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos skiriant nemokumo specialistą, tačiau teisėjas gali atsižvelgti į informaciją, kurią pateikė skolininkas arba kreditorių komisija, jeigu tokia yra, arba kreditoriai. Tai taip pat taikoma tuo atveju, kai nemokaus skolininko turtas yra susijęs su įmone, turinčia veikiantį padalinį ar padalinius, arba kai nemokumo byla yra ypač sudėtinga, o skiriant nemokumo specialistą pirmenybė teikiama laikinajam teismo administratoriui, einančiam pareigas nemokumo paskelbimo dieną.

3. Nepažeidžiant šio Kodekso nuostatų, samdymo pagal oficialius sąrašas procesas ir nemokumo specialisto statusas yra nustatyti specialiame įstatyme.

4. Jeigu nemokumo byla yra ypač sudėtinga arba reikia specialių nemokumo specialisto žinių, teisėjas gali, automatiškai arba bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu, paskirti daugiau nei vieną nemokumo specialistą. Kai teikiamas toks prašymas, pareiškėjas turi pateikti tinkamai pagrįstą pasiūlymą dėl paskirtino nemokumo specialisto, taip pat mokėti atlygį siūlomam nemokumo specialistui, jeigu toks nemokumo specialistas bus paskirtas, o nemokaus skolininko turtas bus nepakankamas tokiam atlygiui mokėti.

5. Kilus nesutarimams tarp teisėjo pagal 1 straipsnio dalį paskirto nemokumo specialisto ir bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu paskirtų nemokumo specialistų, priėjus aklavietę pirmenybė teikiama teisėjo paskirto nemokumo specialisto nuomonei.

6. Kai skolininkas yra komercinė įmonė, kuri pagal Komercinių įmonių kodeksą turi kontroliavimo arba grupės ryšius su kitomis įmonėmis, kurioms siūloma iškelti nemokumo bylą, teisėjas, automatiškai arba skolininko ar kreditorių prašymu, gali paskirti vieną nemokumo specialistą visoms įmonėms. Tokiu atveju teisėjas taip pat turi paskirti dar vieną nemokumo specialistą, kuriam pavedama atlikti tik tos pačios grupės skolininkams pateiktų reikalavimų vertinimą iškart po to, kai tokius reikalavimus patvirtina pirmasis nemokumo specialistas.“

„53 straipsnis

Kreditorių teisė pasirinkti kitą specialistą

1. Jeigu iki balsavimo prie bylos medžiagos pridedamas pasiūlymo priėmimą patvirtinantis dokumentas, kreditorių susirinkime kreditoriai, paskyrę nemokumo specialistą, gali išrinkti kitą asmenį eiti pareigas, nepriklausomai nuo to, ar jis įtrauktas į oficialų sąrašą, ir priimti sprendimą dėl jo atlygio, už kurį balsuoja dauguma balsavimo teisę turinčių asmenų ir kuriam skiriama dauguma balsų. Susilaikiusių asmenų balsai neskaičiuojami.

2. Asmuo, neįtrauktas į oficialų sąrašą, gali būti renkamas tik tais atvejais, kai tai pateisinama dėl nemokios įmonės dydžio, įmonės veiklos srities specifiškumo ar bylos sudėtingumo.

3. Teisėjas gali atsisakyti kreditorių išrinktą asmenį paskirti nemokumo specialistu vietoje dabartinio specialisto tik tuo atveju, jeigu teisėjas mano, kad toks asmuo neturi geros reputacijos ar negali eiti savo pareigų, kreditorių patvirtintas atlygis yra akivaizdžiai per didelis arba, kai atitinkamas asmuo nėra įtrauktas į oficialų sąrašą, nėra nė vienos iš ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytų aplinkybių.“

„55 straipsnis

Pareigos ir jų vykdymas

1. Be kitų pavestų užduočių, nemokumo specialistas, bendradarbiaudamas su kreditorių komisija, jeigu tokia yra, ir jos prižiūrimas, turi:

a) parengti nemokios šalies skolų padengimą, naudodamas turimus nemokaus skolininko pinigus, tiksliau sumas, gautas pardavus nemokaus skolininko turto dalį, kurią parduoti turi nemokumo specialistas;

b) tuo pačiu užtikrinti nemokios šalies teisių išsaugojimą ir naudojimąsi jomis bei įmonės veiklos tęstinumą, vengdamas kuo labiau pabloginti jos ekonominę padėtį.

2. Išskyrus atvejus, kai privaloma turėti teisinį atstovą ar būtina iš anksto susitarti su kreditorių komisija, nemokumo specialistas asmeniškai vykdo pareigas. Nemokumo specialistas gali raštu pavesti konkrečius veiksmus kitam nemokumo specialistui, kuris yra įtrauktas į atnaujintus oficialius sąrašus.

3. Specialistai ar kiti pagalbiniai darbuotojai, kuriems mokamas atlyginimas arba ne, įskaitant patį skolininką, savo atsakomybe gali padėti nemokumo specialistui vykdyti jo pareigas, jeigu iš anksto gauna kreditorių komisijos arba teisėjo, kai tokios komisijos nėra, sutikimą.

4. Nemokumo specialistas nustatytam ar nenustatytam laikui gali samdyti darbuotojus, reikalingus nemokaus skolininko turtui likviduoti arba įmonės veiklai tęsti. Tačiau naujų sutarčių galiojimas baigsis galutinai uždarius padalinį, kuriame darbuotojai teikia tokias paslaugas, arba, jeigu nesusitarta kitaip, perdavimo metu.

5. Nemokumo specialistas taip pat iš anksto turi pateikti kreditorių komisijai ir teismui visą informaciją, reikalingą nemokaus skolininko turtui administruoti ir likviduoti.

6. Nemokumo specialisto prašymu ir tais atvejais, kai nemokumo specialistas negali tiesiogiai susipažinti su reikalinga informacija, teisėjas įpareigoja bet kuriuos viešuosius subjektus ir kredito įstaigas, atsižvelgdamas į jų atitinkamus dokumentus, pateikti informaciją, kuri laikoma būtina ar naudinga nagrinėjant bylą, konkrečiau – apie turtą, kuris yra nemokaus skolininko turto dalis.

7. Už šio straipsnio 2 dalies paskutinėje dalyje nurodyto nemokumo specialisto atlygį atsako nemokumo specialistas, kuris pavedė tokį darbą, ir pastarasis nemokumo specialistas yra atsakingas už veiksmus, kurių imasi nemokumo specialistas, kuriam buvo pavestas darbas pagal toje pačioje straipsnio dalyje nurodytą įgaliojimų perdavimą.

8. Gavęs kreditorių komisijos sutikimą, nemokumo specialistas gali nustoti daryti, įforminti arba duoti sutikimus bet kurioje teismo byloje, kurios šalimi yra nemoki šalis arba nemokaus skolininko turtas.“

Teisminė priežiūra

Teisėjas atlieka nemokumo specialisto veiklos priežiūrą pagal CIRE 58 straipsnį:

„58 straipsnis

Teisėjo atliekama priežiūra

Nemokumo specialistas pareigas vykdo prižiūrimas teisėjo, kuris bet kuriuo metu gali pareikalauti informacijos bet kuriuo klausimu arba pateikti ataskaitą apie atliktą veiklą bei administravimo ir likvidavimo būklę.“

Kreditorių komisija taip pat turi teisę atlikti nemokumo specialisto veiklos priežiūrą pagal CIRE 68 straipsnį.

Nemokumo specialisto atlygis

Nemokumo specialisto atlygis nustatomas pagal CIRE 60 straipsnį:

„60 straipsnis

Atlygis

1. Teisėjo paskirtas nemokumo specialistas turi teisę gauti atlygį, numatytą atitinkamose sąlygose, ir gauti išlaidų, kurias jis pagrįstai laikė naudingomis ar būtinomis, atlyginimą.

2. Kai nemokumo specialistą išrenka kreditorių susirinkimas, jo atlygis yra toks, koks nurodytas atitinkamame sprendime.

3. Nemokumo specialistas, anksčiau nesutikęs su kreditorių susirinkimo nustatytu atlygiu už nemokumo plano sudarymą, įmonės valdymą po ataskaitinio vertinimo susirinkimo ar patvirtinto nemokumo plano priežiūrą, gali pasitraukti iš pareigų, jeigu tai padarys atitinkamame susirinkime, kuriame priimamas sprendimas.“

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Reikalavimai, nukreipti į nemokaus skolininko turtą, gali būti išskaitomi iš skolų minėtam nemokaus skolininko turtui, jeigu yra vykdomi CIRE 99 straipsnio reikalavimai:

„99 straipsnis

Įskaitymas

1. Nepažeidžiant kitų šio Kodekso nuostatų, paskelbus nemokumą pareiškėjai gali išskaityti savo reikalavimus iš skolų turtui, su sąlyga, kad yra vykdomas bent vienas iš šių reikalavimų:

a) išankstinės teisinės įskaitymo sąlygos buvo įvykdytos iki nemokumo paskelbimo;

b) reikalavimas, nukreiptas į nemokaus skolininko turtą, atitiko Civilinio proceso kodekso 847 straipsnyje nustatytus reikalavimus iki priešpriešinių reikalavimų.

2. Taikant a ir b punktus, netaikomos šios nuostatos:

a) Civilinio proceso kodekso 780 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atsisakyti termino;

b) ankstyvas terminas ir konvertavimas į grynuosius pinigus, taikant 91 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio nuostatas.

3. Įskaitymui netrukdo tai, kad įsipareigojimai yra išreikšti skirtingomis valiutomis ar skaičiavimo vienetais, jeigu vietoje priešpriešinio reikalavimo patenkinimo atliekamas tarpusavio konvertavimas yra nemokamas, o konvertavimas atliekamas pagal valiutos kursą, galiojantį įskaitymo poveikio dieną.

4. Įskaitymas neleidžiamas:

a) jeigu į turtą nukreipta skola susidarė po nemokumo paskelbimo, konkrečiau dėl to, kad nemokaus skolininko turto naudai buvo panaikinti veiksmai;

b) jeigu kreditorius reikalavimą įsigijo iš kito asmens po nemokumo paskelbimo dienos;

c) naudojant nemokios šalies skolas, už kurias skolininkas neatsako savo turtu;

d) įskaitant skolas skolininkui ir su nemokumu susijusius subordinuotuosius reikalavimus.“

Be bendrosios CIRE 99 straipsnio taisyklės, galioja ir kitos teisinės nuostatos, numatančios įskaitymo galimybę: CIRE 102 straipsnio 3 dalies e punktas, 154 straipsnio 1 dalis, 242 straipsnio 3 dalis ir 286 straipsnis.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo poveikis galiojančioms sutartims, kurių šalis yra skolininkas, priklauso nuo sutarties pobūdžio ir yra visų pirma numatytas CIRE 102–119 straipsniuose:

„102 straipsnis

Bendrasis principas dėl tęsiamos veiklos

1. Nepažeidžiant tolesnių straipsnių nuostatų, jeigu paskelbus nemokumą bet kuri dvišalė sutartis nėra visiškai įvykdyta nemokios arba kitos šalies, sutarties vykdymas sustabdomas, kol nemokumo specialistas nuspręs įvykdyti sutartį arba atsisakys ją vykdyti.

2. Tačiau kita šalis gali nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį nemokumo specialistas turėtų pasinaudoti tokia galimybe, kuriam pasibaigus laikoma, kad sutartį atsisakyta vykdyti.

3. Kai nemokumo specialistas atsisako įvykdyti sutartį ir nepažeidžiant bylų atskyrimo, jei taikoma:

a) nė viena iš šalių neturi teisės susigrąžinti tai, kas jau buvo įvykdyta;

b) nemokaus skolininko turtui galima reikalauti kompensacijos, kurios vertė atitinka skolininko jau atlikto mokėjimo sumą, kai jos dar nesuteikė kita šalis;

c) kita šalis turi teisę pateikti reikalavimą, nukreiptą į skolininko neįvykdytos mokėjimo dalies vertę, atėmus atitinkamos kompensacijos, kuri dar nebuvo suteikta, vertę;

d) teisė gauti kompensaciją už nuostolius, padarytus kitai šaliai dėl sutarties nevykdymo:

i) neviršija bet kurio įpareigojimo, nustatyto pagal b punktą, vertės;

ii) išskaičiuojama iš sumos, kurią turi teisę gauti kita šalis, taikant c punktą;

iii) yra reikalavimas nemokumo byloje;

e) bet kuri šalis gali pareikšti apie c ir d punktuose nurodytų įsipareigojimų išskaitymą iš b punkte nurodytų įsipareigojimų, neviršijant atitinkamų sumų.

4. Vykdymo galimybe piktnaudžiaujama tada, kai yra akivaizdu, kad nemokus skolininkas negalės laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.“

„103 straipsnis

Nedalomos paslaugos

1. Jei sutartyje reikalaujama, kad kita šalis teiktų paslaugą, kuri pagal savo pobūdį nėra pakeičiama arba kuri ją suteikus gali būti padalyta į skirtingas dalis, kurios nėra lengvai pakeičiamos ir yra susijusios funkciniu ryšiu, o nemokumo specialistas atsisako vykdyti sutartį:

a) ankstesnio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta teisė yra pakeičiama teise reikalauti, kad kita šalis grąžintų tai, kas jau buvo suteikta, siekiant atspindėti atitinkamą praturtėjimą nemokumo paskelbimo metu;

b) ankstesnio straipsnio 3 dalies c punkte numatytos teisės tikslas yra visų sutartinių paslaugų verčių skirtumas, jeigu jis yra palankus kitai šaliai;

c) kita šalis, pateikusi reikalavimą nemokumo byloje, turi teisę į išlaidų atlyginimą arba paslaugų dalies, suteiktos iki nemokumo paskelbimo, vertės atgavimą, atsižvelgiant į tai, ar tokia paslauga yra pakeičiama, ar ne.

2. Tačiau kita šalis turi teisę baigti teikti savo paslaugą ir pareikalauti, kad jai būtų sumokėta mokėtina kompensacijos dalis, tačiau tokiu atveju nebetaikomos 1 straipsnio dalies ir ankstesnio straipsnio nuostatos.

3. Jeigu nemokumo specialistas neatsisako vykdyti sutarties, kitos šalies teisė gauti kompensaciją reiškia tik reikalavimą, nukreiptą į turto dalį, viršijančią vertę, kuri būtų buvusi apskaičiuota taikant 1 straipsnio dalies c punkto nuostatas, jeigu nemokumo specialistas būtų nusprendęs atsisakyti vykdyti sutartį.

4. Kai nemokios šalies pagal sutartį teikiama paslauga yra tokio pobūdžio, kaip nurodyta 1 straipsnio dalyje, ir nemokumo specialistas atsisako vykdyti sutartį:

a) ankstesnio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta teisė nebetaikoma arba ji pakeičiama teise atgauti mokėjimo dalies, atliktos iki nemokumo paskelbimo, vertę, atsižvelgiant į tai, ar tokia paslauga yra pakeičiama, ar ne;

b) 1 straipsnio dalies b punkto nuostatos taikomos, kai kita šalis taip pat turi teisę į suteiktos paslaugos kompensaciją, taip pat yra pateikusi reikalavimą dėl nemokumo.

5. Kai nemokios šalies pagal sutartį teikiama paslauga yra tokio pobūdžio, kaip nurodyta 1 straipsnio dalyje, ir nemokumo specialistas neatsisako vykdyti sutarties, kitos šalies teisė gauti mokėtiną kompensaciją sudaro visą į turtą nukreiptą reikalavimą.

6. Jeigu nepakeičiama paslauga suskaidoma į savarankiškas dalis ir už vieną ar kelias tokias dalis jau buvo sumokėta, ankstesnės straipsnio dalys taikomos tik likusioms dalims ir joms atitinkamai paskirstoma kompensacija.“

„104 straipsnis

Pardavimas su nuosavybės teisės išlaikymu ir panašios operacijos

1. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su nuosavybės teisės išlaikymu, pagal kurią pardavėjas yra nemoki šalis, kita šalis gali reikalauti laikytis sutarties, jeigu prekė jau buvo pristatyta nemokumo paskelbimo dieną.

2. Nuomotojo nemokumo atveju finansinės nuomos sutarčiai ir nuomos sutarčiai taikomos ankstesnės straipsnio dalies nuostatos su sąlyga, kad išnuomotas daiktas taps nuomininko nuosavybe atlikus visus sutartus mokėjimus.

3. Kai pirkėjas arba nuomininkas yra nemoki šalis, o daiktas yra minėto pirkėjo ar nuomininko nuosavybė, nemokumo specialisto pagal 102 straipsnio 2 dalį nustatytas terminas negali pasibaigti anksčiau nei penkios dienos po ataskaitinio vertinimo susirinkimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamo turto vertė gali gerokai sumažėti per tą laiką ir kita šalis apie tai aiškiai įspėja nemokumo specialistą.

4. Nuosavybės išlaikymo sąlygą sutartyse, kuriomis siekiama parduoti konkretų daiktą, kurio pirkėjas yra nemoki šalis, galima užginčyti tik tada, kai ji yra suformuluota raštu ir iki daikto pristatymo momento.

5. Nemokumo specialisto atsisakymo vykdyti sutartį, kai tai yra priimtina, pasekmės yra nustatytos 102 straipsnio 3 dalyje. Suprantama, kad atitinkamame c punkte nurodytos teisės objektas yra teigiamo mokėjimų ar nuomos sumos, numatytos iki sutarties pabaigos, atnaujintų iki nemokumo paskelbimo dienos taikant 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir daikto vertės atsisakymo vykdyti dieną skirtumo sumokėjimas, kuris yra reikalavimas nemokumo byloje, jeigu kita šalis yra pardavėjas arba nuomotojas, arba teigiamas šios pastarosios vertės ir tokios sumos skirtumas, jeigu minėta kita šalis yra pirkėjas arba nuomininkas.“

„105 straipsnis

Pardavimas be pristatymo

1. Nepažeidžiant 107 straipsnio nuostatų, jeigu pardavėjo įsipareigojimas pristatyti dar nėra įvykdytas, tačiau turtas jau yra perduotas:

a) nemokumo specialistas negali atsisakyti vykdyti sutarties pardavėjo nemokumo atveju;

b) nemokumo specialisto atsisakymo vykdyti sutartį pirkėjo nemokumo atveju turi 104 straipsnio 5 dalyje nustatytas pasekmes, kurios taikomos mutatis mutandis.

2. Ankstesnės pastraipos nuostatos taip pat taikomos mutatis mutandis sutartims, kuriomis perduodamos kitos turto naudojimo teisės.“

„106 straipsnis

Preliminarusis susitarimas

1. Jeigu preliminarųjį susitarimą sudaręs pardavėjas tampa nemokus, nemokumo specialistas negali atsisakyti vykdyti galiojančios preliminariosios sutarties, jeigu daiktas jau yra perduotas pirkėjui.

2. Jeigu nemokumo specialistas atsisako vykdyti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, 104 straipsnio 5 dalies nuostatos bus taikomos mutatis mutandis, neatsižvelgiant į tai, kas tapo nemokus – pirkėjas ar pardavėjas.“

„107 straipsnis

Operacijos su konkrečia pristatymo diena

1. Jeigu prekių pristatymas arba finansinių paslaugų, turinčių rinkos kainą, teikimas turi būti atliekamas konkrečią dieną arba per tam tikrą terminą, o tokia diena arba terminas sueina po nemokumo paskelbimo, nė viena šalis negali reikalauti vykdyti įsipareigojimus. Pirkėjas arba pardavėjas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, turės tik teisę gauti pakoreguotos kainos ir prekių ar finansinės paslaugos rinkos kainos skirtumą antrą dieną po dienos, kurią paskelbiamas nemokumas, kai yra sutartys, turinčios tą pačią įvykdymo dieną arba terminą, ir toks mokėjimas, kurio reikalaujama iš nemokios šalies, yra laikomas reikalavimu nemokumo byloje.

2. Bet kuriuo atveju pardavėjas grąžina jau sumokėtas sumas ir gali kompensuoti tokį įsipareigojimą jam ankstesne straipsnio dalimi suteiktu reikalavimu, kuris neviršija atitinkamų sumų dydžio. Kai pardavėjas yra nemoki šalis, teisė grąžinti reiškia kitos šalies reikalavimą nemokumo byloje.

3. Taikant ankstesnę straipsnio dalį, finansinėmis paslaugomis laikoma:

a) vertybinių popierių pateikimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra akcijos, sudarančios ne mažiau kaip 10 proc. įmonės kapitalo, ir sutartyje numatytas atsiskaitymas nėra tik finansinio pobūdžio;

b) brangiųjų metalų pristatymas;

c) mokėjimai grynaisiais pinigais, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi pagal užsienio valiutos kursą, įstatymų nustatytą palūkanų normą, skaičiavimo vienetą arba kitų prekių ar paslaugų kainą;

d) pasirinkimo sandoriai ar kitos teisės į a ir b punktuose nurodytų prekių pardavimą ar pristatymą arba c punkte nurodytus mokėjimus.

4. Kai skirtingi su finansinėmis paslaugomis susiję sandoriai yra įtraukti į preliminariąją sutartį, kuri gali būti nutraukiama tik kaip vienas vienetas nevykdymo atveju, taikant šį straipsnį ir 102 straipsnį sandorių rinkinys yra laikomas dvišale sutartimi.

5. Operacijoms su konkrečia pristatymo diena, kurioms netaikoma 1 straipsnio dalis, 104 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

„108 straipsnis

Išperkamoji nuoma, kai nuomininkas yra nemoki šalis

1. Paskelbus nemokumą, išperkamosios nuomos sutartis, kai nemoki šalis yra nuomininkas, nenustoja galiojusi, tačiau nemokumo specialistas visada gali nutraukti tokią sutartį, apie tai įspėjęs prieš 60 dienų, jeigu trumpesnio laikotarpio nepakanka pagal įstatymus ar sutartį.

2. Ankstesnės straipsnio dalies išimtis taikoma tuomet, kai nuoma yra susijusi su nemokios šalies gyvenamąja vieta; tokiu atveju nemokumo specialistas gali tik pareikšti, kad teise į nuomos mokestį, susikaupusį per 60 dienų po tokio pareiškimo, nebus galima pasinaudoti nemokumo byloje. Tokiu atveju nuomotojas turės teisę reikalauti žalos atlyginimo nemokumo byloje dėl žalos, patirtos iškeldinant nesumokėjus vieno ar daugiau iš pirmiau nurodytų nuomos mokesčių, neviršijant vieno ketvirtadalio mokesčių sumos.

3. Jeigu nemokumo specialistas nutraukia sutartį, kaip numatyta 1 straipsnio dalyje, įvykdant reikalavimą nemokumo byloje reikia sumokėti sumas, mokėtinas už laikotarpį nuo pasekmių atsiradimo dienos iki sutartyje nurodyto termino pabaigos arba dienos, kurią sutartį kitu atveju būtų galėjusi nutraukti nemoki šalis, atėmus išlaidas, kurias nuomotojas patyrė teikdamas paslaugas šiuo laikotarpiu, taip pat pajamas, gautas alternatyviai naudojant nuomojamą turtą, su sąlyga, kad jos priskirtinos ankstyvai sutarties galiojimo pabaigai, visas sumas atnaujinus pagal 91 straipsnio 2 dalį iki sutarties nutraukimo pasekmių atsiradimo dienos.

4. Nuomotojas negali reikalauti nutraukti sutartį paskelbus apie nuomininko nemokumą remdamasis kuriuo nors iš šių pagrindų:

a) nuomos ar nuomos mokesčių už laikotarpį iki nemokumo paskelbimo dienos nemokėjimu;

b) nuomininko finansinės padėties pablogėjimu.

5. Kai tokiu būdu išnuomotas daiktas nuomininko paskelbimo nemokiu dieną dar nebuvo perduotas tokiam nuomininkui, tiek nemokumo specialistas, tiek nuomotojas gali nutraukti sutartį ir bet kuris iš jų gali nustatyti kitą pagrįstą terminą šiuo tikslu, kuriam suėjus nebegalima pasinaudoti teise nutraukti sutartį.“

„109 straipsnis

Išperkamoji nuoma, kai nuomotojas yra nemoki šalis

1. Paskelbus nemokumą, išperkamosios nuomos sutartis, kai nemoki šalis yra nuomotojas, nenustoja galiojusi, o bet kuri šalis gali nutraukti sutartį tik pasibaigus nustatytam terminui, nepažeidžiant atvejų, kai sutartį privaloma pratęsti.

2. Tačiau jeigu daiktas nebuvo perduotas nuomininkui nemokumo paskelbimo dieną, 108 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

3. Taip išnuomoto daikto vykstant nemokumo bylai perdavimas nepanaikina nuomotojo teisių, kurias jis tokiomis aplinkybėmis turi pagal civilinę teisę.“

„110 straipsnis

Atstovavimo ir valdymo sutartys

1. Atstovavimo sutartys, įskaitant pavedimo sutartis, kurios yra susijusios su nemokaus skolininko turtu, nustoja galioti, kai atstovaujamas asmuo paskelbiamas nemokiu, net jeigu atstovavimas taip pat buvo suteiktas ginant atstovo ar trečiosios šalies interesus. Atstovas neturės jokios teisės gauti patirtos žalos atlyginimą.

2. Tačiau bus laikoma, kad atstovavimo sutartis toliau galioja:

a) jeigu atstovui reikia atlikti veiksmus, kad būtų išvengta numatomos žalos nemokaus skolininko turtui, kol nemokumo specialistas imsis reikiamų priemonių;

b) tokį laikotarpį, per kurį atstovas vykdė pareigas, ne dėl savo kaltės nežinodamas, kad jo atstovaujamas asmuo yra paskelbtas nemokiu.

3. 2 punkto a papunktyje nurodytu atveju atstovo atlygis ir išlaidų kompensavimas sudaro skolą, nukreiptą į nemokaus skolininko turtą, o 2 dalies b punkto atveju – skolininko skolą.

4. Ankstesnių straipsnio dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis visoms kitoms sutartims, pagal kurias nemoki šalis patikėjo tvarkyti turto reikalus trečiajai šaliai, suteikdama nedaug savarankiškumo, konkrečiau – portfelio ir turto valdymo sutartims.“

„111 straipsnis

Ilgalaikių paslaugų sutartis

1. Sutarčių, kuriose nustatytas reikalavimas teikti ilgalaikes paslaugas nemokios šalies naudai ir kurių galiojimas nesibaigia taikant 110 straipsnio nuostatas, galiojimas nėra sustabdomas paskelbus nemokumą, o bet kuri šalis gali jas nutraukti pagal 108 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma mutatis mutandis.

2. Dėl išankstinio sutarties nutraukimo reikia sumokėti tik kompensaciją už žalą, padarytą tada, kai sutartį nutraukia nemokumo specialistas, ir tokiu atveju kompensacija apskaičiuojama mutatis mutandis pagal 108 straipsnio 3 dalį ir yra laikoma kitos šalies reikalavimu nemokumo byloje“.

„112 straipsnis

Įgaliotiniai

1. Išskyrus 110 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus atvejus, įgaliojimai, susiję su nemokaus skolininko turtu, nustoja galioti paskelbus apie atstovaujamos šalies nemokumą, net jeigu jie taip pat buvo suteikti ginant asmens, veikiančio kaip įgaliotinis, arba trečiosios šalies interesus.

2. Veiksmams, kuriuos atlieka asmuo, veikiantis kaip įgaliotinis, pasibaigus įgaliojimų terminui, 81 straipsnio 6 ir 7 dalys taikomos mutatis mutandis.

3. Asmuo, veikiantis kaip įgaliotinis, kuriam ne dėl jo kaltės nėra žinoma, kad jo atstovaujama šalis buvo paskelbta nemokia, nėra atsakingas trečiųjų šalių atžvilgiu už veiksmo neveiksmingumą dėl panaikintų atstovavimo įgaliojimų.“

„113 straipsnis

Darbuotojų nemokumas

1. Paskelbus apie darbuotojų nemokumą, darbo sutartis nenutraukiama.

2. Iš nemokios šalies gali būti reikalaujama atlyginti nuostolius, patirtus dėl galimo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.“

„114 straipsnis

Skolininko teikiamos paslaugos

1. 113 straipsnio nuostatos taikomos sutartims, pagal kurias nemoki šalis, kuri yra fizinis asmuo, turi teikti paslaugą, išskyrus atvejus, kai tokia paslauga yra įmonės, kurios savininkas yra minėtas fizinis asmuo, veiklos dalis ir yra nepakeičiama.

2. Nepažeidžiant ankstesnės pastraipos nuostatų, 111 straipsnio nuostatos bus taikomos mutatis mutandis sutartims, kurių dalykas yra ilgalaikis skolininko paslaugų teikimas. Tačiau pareiga mokėti kompensaciją atsiranda tik tuo atveju, kai sutartį nutraukia kita šalis.“

„115 straipsnis

Būsimų reikalavimų perleidimas ir įkeitimas

1. Kai skolininkas yra fizinis asmuo, kuris iki paskelbimo apie jo nemokumą yra suteikęs arba įkeitęs būsimus reikalavimus, kylančius iš darbo ar paslaugų teikimo sutarties, arba teisę ateityje gauti kitus mokėjimus, pavyzdžiui, bedarbio pašalpą ir senatvės pensiją, toks veiksmas bus taikomas tik pajamoms, susijusioms su laikotarpiu iki nemokumo paskelbimo dienos, nuo tos dienos likusia einamojo mėnesio dalimi ir artimiausiais 24 mėnesiais.

2. Skolininko iki paskelbimo apie jo nemokumą atliktas perleidimas ar įkeitimas, kurio objektas yra nuomos ar išperkamosios nuomos mokėjimai pagal išperkamosios nuomos sutartį, kurios nemokumo specialistas negali panaikinti pagal 104 straipsnio 2 dalį ar nutraukti pagal 109 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas yra fizinis asmuo, bus taikomas tik mokėjimams, susijusiems su laikotarpiu iki nemokumo paskelbimo, likusia einamojo mėnesio dalimi tą dieną ir kitu mėnesiu.

3. Skolininkas, turintis ankstesnėse straipsnio dalyse nurodytų reikalavimų, gali juos įskaityti su skolomis paveldimam turtui, nepažeisdamas 99 straipsnio 1 dalies b punkto ir 99 straipsnio 4 dalies b–d punktų.“

„116 straipsnis

Einamosios sąskaitos

Paskelbus nemokumą, reikės nutraukti einamųjų sąskaitų sutartis, kurias yra pasirašiusi nemoki šalis, ir uždaryti atitinkamas sąskaitas.“

„117 straipsnis

Ūkinės bendrijos

1. Ūkinės bendrijos panaikinamos dėl joms priklausančios sutarties šalies nemokumo.

2. Ūkinės bendrijos narys turi perduoti nemokiam partneriui savo dar nepadengtų nuostolių dalį, kuri jam tenka privalomai, tačiau pasilieka teisę reikalauti atliktų mokėjimų, kaip kredito pagal nemokumą, kurie negali būti įtraukti į jam tenkančią nuostolių dalį.“

„118 straipsnis

Papildomos įmonių grupės ir Europos ekonominių interesų grupės

1. Nepažeidžiant kitų sutartyje numatytų nuostatų, papildoma įmonių grupė ir Europos ekonominių interesų grupės nėra likviduojamos dėl vieno ar kelių grupės narių nemokumo.

2. Nemokiu paskelbtas narys gali pasitraukti iš papildomos įmonių grupės.

3. Sutarties sąlygos, pagal kurias reikalaujama, kad nemokiu paskelbtas narys atlygintų likusiems nariams ar grupei padarytą žalą, negalioja.“

„119 straipsnis

Privalomosios nuostatos

1. Bet kuris šalių susitarimas, kuriuo draudžiama taikyti ankstesnes šio skyriaus nuostatas arba jų taikymas ribojamas, yra negaliojantis.

2. Visų pirma negalioja tos sąlygos, pagal kurias vienos iš šalių nemokumas gali būti pagrindas nutraukti sutartį arba tokiu atveju kita šalis įgyja teisę gauti kompensaciją, panaikinti arba nutraukti sutartį kitomis nei šiame skyriuje nustatytos sąlygos.

3. Taikant ankstesnių punktų nuostatas, nemokumas gali būti pateisinamas pagrindas panaikinti arba nutraukti sutartį dėl sutartinių mokėjimų pobūdžio ir turinio.“

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Poveikis byloms

Kai paskelbiamas nemokumas, kreditoriai negali imtis jokių vykdymo veiksmų [CIRE 88 straipsnio 1 dalis].

Poveikis reikalavimams

Nemokumo poveikis reikalavimams, susijusiems su nemokaus skolininko turtu, nustatyti CIRE 90–101 straipsniuose:

„90 straipsnis

Reikalavimų, susijusių su nemokumu, vykdymas

Nemokumo bylos metu nemokaus skolininko kreditoriai gali naudotis savo teisėmis tik pagal šio Kodekso nuostatas.“

„91 straipsnis

Iš karto padengtinos skolos

1. Paskelbus nemokumą, visiems nemokios šalies įsipareigojimams netaikoma sąlyga, kad mokėjimai turi būti atliekami iš karto.

2. Visi įsipareigojimai, kurių vykdymo dar negalima pareikalauti nemokumo paskelbimo dieną ir už kuriuos neturi būti mokamos atlygintinos palūkanos arba kurių palūkanų norma yra mažesnė nei įstatymų nustatyta palūkanų norma, laikomi sumažintais iki sumos, kuri, jeigu apskaičiuotos palūkanos būtų pridėtos prie tokios sumos taikant įstatymų nustatytą normą arba normą, kuri yra lygi įstatymų nustatytos normos ir sutartos normos skirtumui, už laikotarpį, kuriuo atidedamas mokėjimo terminas, atitiktų atitinkamo įsipareigojimo vertę.

3. Jeigu įpareigojimą galima padalyti, ankstesnės straipsnio dalies nuostatos taikomos kiekvienam iš mokėjimų, kurių dar negalima pareikalauti.

4. Apskaičiuojant laikotarpį, kuriuo atidedamas mokėjimo terminas, laikoma, kad mokėjimas būtų atliekamas dieną, nuo kurios galima reikalauti įvykdyti įsipareigojimus, arba dieną, nuo kurios tai greičiausia įvyktų, kai pastaroji diena nėra nustatyta.

5. Ankstesnėse straipsnio dalyse numatytas skolos dydžio sumažinimas taikomas ir tada, kai termino pranašumas buvo prarastas dėl to, kad nemokumas dar nebuvo teisiškai paskelbtas, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 780 straipsnio 1 dalyje.

6. Kreditoriaus teisių subrogacija, kai nemoki šalis įvykdo trečiosios šalies įsipareigojimą, bus proporcinga sumai, sumokėtai padengiant tokios trečiosios šalies skolos sumą, atnaujintą pagal 2 straipsnio dalį.

7. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos taikomos regreso teisei kitų skolininkų atžvilgiu.“

„92 straipsnis

Mokėjimo planai

Neatidėliotinas skolų, įtrauktų į mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo planus, mokėjimas pagal 91 straipsnio 1 dalį turi tokį poveikį, kuris numatytas atitinkamuose teisės aktuose nesilaikant tokio plano. Sumos, kurios gali būti išreikalautos, apskaičiuojamos pagal minėtų teisės aktų nuostatas.“

„93 straipsnis

Išlaikymas

Teisė reikalauti išlaikymo iš nemokios šalies už laikotarpį po nemokumo paskelbimo gali būti nukreipta į jos turtą tik tuo atveju, jeigu nė vienas iš Civilinio proceso kodekso 2009 straipsnyje nurodytų asmenų negali suteikti tokio išlaikymo. Tokiu atveju teisėjas nustato atitinkamą sumą.“

„94 straipsnis

Reikalavimai pagal sąlygą dėl sutarties nutraukimo

Reikalavimai, kuriems taikoma sąlyga dėl sutarties nutraukimo, nemokumo bylose vertinami kaip besąlygiški iki tokios sąlygos įvykdymo, nepažeidžiant pareigos grąžinti atliktus mokėjimus, kai sąlyga yra įvykdoma.“

„95 straipsnis

Solidarioji atsakomybė ir garantai

1. Kreditoriai gali reikalauti, kad solidariai atsakingi skolininkai ir garantai grąžintų visas skolas iš kiekvieno skirtingo nemokaus skolininko turto, tačiau bendra suma, gauta padengiant visų tokių skolininkų skolas, negali viršyti kredito sumos.

2. Teisėmis, susijusiomis su nemokiu skolininku, kurios atsiranda dėl to, kad ateityje skolą gali sumokėti solidariai atsakingas bendraskolis arba garantas, nemokumo byloje gali būti pasinaudota tik kaip reikalavimu pagal išankstinę sąlygą, jeigu pirmiau nurodytos skolos kreditorius nepareikalauja jos grąžinti.“

„96 straipsnis

Reikalavimų konvertavimas

1. Tam, kad atitinkamas savininkas galėtų dalyvauti byloje:

a) nepiniginiai reikalavimai yra padengiami apskaičiuota verte eurais nemokumo paskelbimo dieną;

b) piniginiai reikalavimai, kurių sumos nenustatytos, yra padengiami apskaičiuota verte eurais nemokumo paskelbimo dieną;

c) užsienio valiuta ar indeksais išreikšti reikalavimai yra padengiami eurais pagal valiutos kursą, galiojantį nemokumo paskelbimo dieną atitinkamo mokėjimo vietoje.

2. Pripažinus 1 straipsnio a ir c punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad jie yra konvertuoti į eurus.“

„97 straipsnis

Kredito privilegijų ir realių garantijų panaikinimas

1. Paskelbus nemokumą, panaikinama:

a) bendros kredito privilegijos, kurios papildo valstybės, vietos valdžios institucijų ir socialinės apsaugos institucijų turimus reikalavimus nemokumo byloje, nustatytos likus daugiau nei 12 mėnesių iki nemokumo bylos pradžios dienos;

b) specialios kredito privilegijos, kurios papildo valstybės, vietos valdžios institucijų ir socialinės apsaugos institucijų turimus reikalavimus nemokumo byloje, nustatytos likus daugiau nei 12 mėnesių iki nemokumo bylos pradžios dienos;

c) teisinės hipotekos, kurias buvo prašoma įregistruoti per du mėnesius iki nemokumo bylos pradžios dienos ir kurios papildo valstybės, vietos valdžios institucijų ir socialinės apsaugos institucijų turimus reikalavimus nemokumo byloje;

d) nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam taikoma registracija ir kuris sudaro nemokaus skolininko turto dalį, garantijos, kurios turi būti registruojamos, papildančios reikalavimus nemokumo byloje ir jau parengtos, bet dar neįregistruotos ir joms netaikomas registracijos prašymas;

e) realios garantijos, taikomos turtui, sudarančiam nemokaus skolininko turto dalį, kurios papildo reikalavimus, laikomus mažesnio prioriteto reikalavimais.

2. Paskelbus nemokumą, draudžiama registruoti teisines hipotekas, kuriomis garantuojami reikalavimai nemokumo byloje, įskaitant ir pasibaigus bylos nagrinėjimui, išskyrus atvejus, kai atitinkamas prašymas buvo pateiktas iki minėto paskelbimo arba hipotekos yra tokios, kaip nurodyta 1 dalies c punkte, likus dviem mėnesiams iki tos pačios dienos.“

„98 straipsnis

Privilegijos suteikimas prašančiam kreditoriui

1. Nemokiu paskelbto asmens prašymu, nemažesnio prioriteto kreditorių reikalavimams bus suteikta bendra reikalavimų privilegija, kuri yra mažiausio prioriteto, nukreipta į visą kilnojamąjį turtą, kuris yra nemokaus skolininko turto dalis, dėl ketvirtadalio atitinkamos sumos, kuri atitinka ne daugiau kaip 500 PV.

2. Jeigu nagrinėti kreditoriaus pradėtą bylą trukdo vėliau iškeltoje byloje paskelbtas skolininko nemokumas, ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyta privilegija suteikiama anksčiau iškeltos bylos pareiškėjui; 264 straipsnio 3 dalies b punkte numatytu atveju atsakomybė už bendrą garantiją, taikomą prašymą pateikusio sutuoktinio kilnojamajam turtui ir pusei bendros nuosavybės, tenka anksčiau iškeltos bylos pareiškėjui, neatsižvelgiant į jos poveikio sustabdymą.“

„99 straipsnis

Įskaitymas

1. Nepažeidžiant kitų šio Kodekso nuostatų, paskelbus nemokumą pareiškėjai gali išskaityti savo reikalavimus iš skolų turtui, su sąlyga, kad yra vykdomas bent vienas iš šių reikalavimų:

a) išankstinės teisinės įskaitymo sąlygos buvo įvykdytos iki nemokumo paskelbimo;

b) reikalavimas, nukreiptas į nemokaus skolininko turtą, atitiko Civilinio proceso kodekso 847 straipsnyje nustatytus reikalavimus iki priešpriešinių reikalavimų.

2. Taikant a ir b punktus, netaikomos šios nuostatos:

a) Civilinio proceso kodekso 780 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atsisakyti termino;

b) ankstyvas terminas ir konvertavimas į grynuosius pinigus, taikant 91 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio nuostatas.

3. Įskaitymui netrukdo tai, kad įsipareigojimai yra išreikšti skirtingomis valiutomis ar skaičiavimo vienetais, jeigu vietoje priešpriešinio reikalavimo patenkinimo atliekamas tarpusavio konvertavimas yra nemokamas, o konvertavimas atliekamas pagal valiutos kursą, galiojantį įskaitymo poveikio dieną.

4. Įskaitymas neleidžiamas:

a) jeigu į turtą nukreipta skola susidarė po nemokumo paskelbimo, konkrečiau dėl to, kad nemokaus skolininko turto naudai buvo panaikinti veiksmai;

b) jeigu kreditorius reikalavimą įsigijo iš kito asmens po nemokumo paskelbimo dienos;

c) naudojant nemokios šalies skolas, už kurias skolininkas neatsako savo turtu;

d) įskaitant skolas skolininkui ir mažesnio prioriteto reikalavimus.“

„100 straipsnis

Senaties ir senaties terminų skaičiavimo sustabdymas

Priėmus teismo sprendimą dėl nemokumo paskelbimo, sustabdomas senaties ir visų senaties terminų, kuriuos skolininkas gali užginčyti vykstant bylos nagrinėjimui, skaičiavimas.“

„101 straipsnis

Likvidavimo sistemos

Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taikomos nepažeidžiant Vertybinių popierių kodekso 283 ir paskesnių straipsnių nuostatų.“

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nemokumo bylos poveikis nagrinėjamoms byloms yra nustatytas CIRE 85–89 straipsniuose:

„85 straipsnis

Poveikis nagrinėjamoms byloms

1. Paskelbus nemokumą, prie nemokumo bylos prijungiamos visos bylos, kuriose nagrinėjami su nemokaus skolininko turtu susiję klausimai, iškeltos skolininkui ar net trečiosioms šalims, jeigu jų rezultatas gali turėti įtakos turto vertei, taip pat visos skolininko iškeltos bylos, susijusios išimtinai su turtu, su sąlyga, kad tokio prijungimo prašo nemokumo specialistas, kai tai tikslinga bylos nagrinėjimo tikslais.

2. Teisėjas prašo teismo ar kompetentingos institucijos atsiųsti visų bylų, kuriose buvo konfiskuotos ar areštuotos su nemokaus skolininko turtu susijusios prekės, medžiagą, kad ją būtų galima prijungti prie nemokumo bylos.

3. Nemokumo specialistas pakeičia nemokią šalį visose ankstesnėse straipsnio dalyse nurodytose bylose, neatsižvelgiant į tai, ar jų medžiaga yra prijungta prie nemokumo bylos medžiagos, ir ar yra gautas kitos šalies sutikimas.“

„86 straipsnis

Nemokumo bylų prijungimas

1. Nemokumo specialisto prašymu, prie nemokumo bylų prijungiamos bylos, kurias nagrinėjant nemokiais buvo paskelbti asmenys, teisėtai atsakingi už nemokios šalies skolas, arba susituokusio fizinio asmens atveju – sutuoktinis, jeigu turto režimas nėra turto atskyrimas.

2. Kai skolininkas yra komercinė įmonė, toks pat poveikis bus taikomas ir byloms, kurias nagrinėjant nemokiomis paskelbiamos įmonės, kurias pagal Komercinių įmonių kodeksą kontroliuoja minėta įmonė arba kurios priklauso tai pačiai įmonių grupei.

3. 2 straipsnio dalyje nurodytas prijungimas gali būti skirtas automatiškai teisėjo, nagrinėjančio bylą, prie kurios prijungiami dokumentai, sprendimu arba jo gali reikalauti visi skolininkai, paskelbti nemokiais nagrinėjant bylas, kurios bus prijungiamos.

4. Kai dėl nagrinėjamų klausimų bylas nagrinėja skirtingos kompetencijos teismai, prijungimas galimas tik tuo atveju, jeigu to prašo specializuotos kompetencijos teisme iškeltos bylos nemokumo specialistas arba sprendimą dėl nemokumo priima tą pačią bylą nagrinėjantis teisėjas.“

„87 straipsnis

Arbitražo susitarimai

1. Nepažeidžiant galiojančių tarptautinių sutarčių nuostatų, arbitražo susitarimų, susijusių su ginčais, kuriuose dalyvauja nemoki šalis ir kurių rezultatas gali turėti įtakos turto vertei, veiksmingumas bus sustabdomas.

2. Bylos, kurios yra nagrinėjamos nemokumo paskelbimo dieną, bus atitinkamai tęsiamos, nepažeidžiant, jei taikoma, 85 straipsnio 3 dalies ir 128 straipsnio 5 dalies nuostatų.“

„88 straipsnis

Vykdymo bylos

1. Dėl nemokumo paskelbimo bus sustabdytos visos vykdymo bylos arba nemokaus skolininko kreditorių taikomos priemonės, turinčios įtakos nemokaus skolininko turtui ir neleidžiančios pradėti ar vykdyti nemokaus skolininko kreditorių bylų. Tačiau, jeigu priemonės yra kitoms šalims iškeltos bylos, vykdymas bus tęsiamas tokių šalių atžvilgiu.

2. Kai vykdymas nukreiptas prieš kitas šalis ir nereikia prisijungti prie bylos pagal 85 straipsnio 2 dalį, prijungti siunčiami tik bylos, susijusios su nemokia šalimi, nuorašai.

3. Vykdymo bylos, sustabdytos pagal 1 straipsnio dalį, nutraukiamos nemokios šalies atžvilgiu, kai tik nemokumo byla užbaigiama pagal 230 straipsnio 1 dalies a ir d punktus, išskyrus atvejus, kai siekiama pasinaudoti teise panaikinti sprendimą.

4. Nemokumo specialistas turi pranešti raštu ir, pageidautina, elektroninėmis priemonėmis vykdymo pareigūnams, paskirtiems nagrinėjant vykdymo bylą, kuriai įtakos turi nemokumo paskelbimas, apie kuriuos žinoma minėtam nemokumo specialistui, arba pranešti teismui, kai vykdymo bylą pradeda teismo sekretorius, apie ankstesnėje straipsnio dalyje aprašytų faktų atsiradimą.“

„89 straipsnis

Bylos, susijusios su nemokaus skolininko skolomis

1. Tris mėnesius po nemokumo paskelbimo dienos negali būti siūlomi jokie vykdymo veiksmai dėl nemokaus skolininko skolų mokėjimo.

2. Bylų, įskaitant vykdymo bylas, susijusias su nemokaus skolininko skolomis, nagrinėjimas tęsiamas jas prijungiant prie nemokumo bylų, išskyrus vykdymo veiksmus, susijusius su mokesčių skolomis.“

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Nemokumo organus sudaro nemokumo specialistas, kreditorių komisija ir kreditorių susirinkimas. Kreditoriai dalyvauja kreditorių komisijos ir kreditorių susirinkimo veikloje pagal CIRE 66–80 straipsnių nuostatas:

„66 straipsnis

Teisėjo skiriama kreditorių komisija

1. Prieš kreditorių susirinkimą, konkrečiau – priimdamas sprendimą dėl nemokumo paskelbimo, teisėjas paskiria kreditorių komisiją, sudarytą iš trijų ar penkių narių ir dviejų pakaitinių narių. Pageidautina, kad pirmininkavimas būtų pavestas didžiausiam įmonės kreditoriui, o pasirenkant kitus narius būtų užtikrintas tinkamas skirtingų kreditorių klasių, išskyrus mažesnio prioriteto kreditorius, atstovavimas.

2. Teisėjas gali nuspręsti neskirti ankstesnėje straipsnio dalyje minimos komisijos, jeigu, jo manymu, tai pateisinama dėl nedidelio nemokaus skolininko turto dydžio, likvidavimo paprastumo ar riboto nemokaus skolininko kreditorių skaičiaus.

3. Taikant 1 straipsnio dalį, vienas iš komisijos narių atstovauja darbuotojams, kurie turi reikalavimų įmonei, o šio nario pasirinkimas atitiks pačių darbuotojų arba darbuotojų komisijos, jeigu ji sudaryta, paskyrimą.

4. Kreditorių komisijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Kai pasirenkamas juridinis asmuo, minėtas juridinis asmuo paskirs savo atstovą, įformindamas įgaliojimą arba dokumentą, pasirašytą asmens, turinčio teisę prisiimti įsipareigojimus įmonės vardu.

5. Valstybės ir socialinės apsaugos institucijos gali būti skiriamos pirmininkauti kreditorių komisijai tik tuo atveju, jeigu bylos medžiagoje yra oficialus vyriausybės nario, atsakingo už atitinkamų subjektų priežiūrą, įsakymas, kuriuo leidžiama vykdyti šią funkciją ir kuriame nurodytas atstovas.“

„67 straipsnis

Kreditorių susirinkimo veiksmai

1. Kreditorių susirinkimas gali apsieiti be kreditorių komisijos, pakeisti bet kurį iš teisėjo paskirtų komisijos narių ar pakaitinių narių, išrinkti du papildomus narius ir, teisėjui nesudarius komisijos, pats sudaryti komisiją iš trijų, penkių ar septynių narių ir dviejų pakaitinių narių, paskirti pirmininką ir bet kuriuo metu pakeisti jos sudėtį, neatsižvelgiant į tai, ar tam yra pagrįsta priežastis.

2. Susirinkimo išrinkti kreditorių komisijos nariai neturi būti kreditoriai, o renkantis juos, kaip ir skiriant pirmininką, susirinkimas neprivalo taikyti 66 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų ir turi taikyti tik 66 straipsnio 3 dalyje nustatytą kriterijų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus kreditorių susirinkimas priims 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta dauguma, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimamas dėl nario atleidimo dėl pateisinamos priežasties.“

„68 straipsnis

Kreditorių komisijos pareigos ir įgaliojimai

1. Be kitų jai specialiai pavestų užduočių, komisija yra atsakinga už nemokumo specialisto priežiūrą ir bendradarbiavimą su juo.

2. Vykdydama savo pareigas, komisija gali nevaržomai nagrinėti skolininko sąskaitas ir prašyti, kad nemokumo specialistas pateiktų informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina.“

„69 straipsnis

Kreditorių komisijos sprendimai

1. Kreditorių komisija susirenka, kai ją sukviečia pirmininkas arba kiti du nariai.

2. Komisija negali svarstyti klausimų, jeigu nedalyvauja dauguma jos narių. Sprendimai bus priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

3. Balsavimas raštu bus leidžiamas vykstant svarstymams, jeigu tam iš anksto pritarė visi nariai.

4. Kreditorių komisijos sprendimus teisėjui praneš atitinkamas pirmininkas.

5. Kreditorių komisijos sprendimai negali būti skundžiami teisme.“

„70 straipsnis

Komisijos narių atsakomybė

Komisijos nariai turi atsakyti nemokaus skolininko kreditoriams už žalą, padarytą dėl jų kaltės nevykdant pareigų, ir bus taikomos 59 straipsnio 4 dalies nuostatos.“

„71 straipsnis

Išlaidų kompensavimas

Kreditorių komisijos nariams atlygis nėra mokamas ir jie turi teisę tik į išlaidų, būtinų jų pareigoms atlikti, atlyginimą.“

„72 straipsnis

Dalyvavimas kreditorių susirinkime

1. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, turintys reikalavimų nemokumo byloje, taip pat asmenys, turintys 95 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises, kuriomis pagal tą nuostatą negalima naudotis vykstant bylos nagrinėjimui.

2. Šio straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis teisei dalyvauti mažesnio prioriteto reikalavimų turėtojams susirinkime.

3. Kreditoriams gali atstovauti specialių įgaliojimų turintis atstovas.

4. Kai tai būtina sklandžiai veiklai, teisėjas gali nustatyti, kad susirinkime dalyvauja tik tie reikalavimų turėtojai, kurių reikalavimai siekia konkrečią sumą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 eurų. Kreditoriams, kuriems taikomas toks apribojimas, gali atstovauti kitas kreditorius, kurio reikalavimas yra ne mažesnis už nustatytą ribą, arba jie gali susiburti į grupę, kad būtų pasiekta reikalinga suma, ir turėti bendrą atstovą.

5. Nemokumo specialistas, kreditorių komisijos nariai ir skolininkas bei skolininko direktoriai turi teisę ir pareigą dalyvauti susirinkime.

6. Susirinkime taip pat gali dalyvauti ne daugiau kaip trys darbuotojų komisijos atstovai arba, jeigu tokios komisijos nėra, ne daugiau kaip trys paskirti darbuotojų atstovai. Jame taip pat gali dalyvauti prokuratūros atstovai.“

„73 straipsnis

Balsavimo teisės

1. Reikalavimai suteikia vieną balsą už kiekvieną eurą arba jo dalį, jeigu tokie reikalavimai jau buvo pripažinti galutiniu sprendimu, pateiktu priede, kuriuo patvirtinami reikalavimai ir nustatomas jų eiliškumas, vėlesnėje patikrinimo priemonėje arba tada, kai įvykdomos abi šios sąlygos:

a) kreditorius jau yra pateikęs reikalavimą byloje arba, jeigu dar nėra pasibaigęs teismo sprendime nustatytas terminas pareikšti reikalavimus, tokie reikalavimai yra pateikiami pačiame susirinkime vien tik siekiant dalyvauti tame susirinkime;

b) nemokumo specialistas arba kreditorius, turintis balsavimo teisę, neužginčija reikalavimų susirinkime.

2. Balsų, kuriuos suteikia reikalavimas pagal išankstinę sąlygą, skaičių visada nustato teisėjas, atsižvelgdamas į tikimybę, kad ši sąlyga bus įvykdyta.

3. Mažesnio prioriteto reikalavimai nesuteikia balsavimo teisių, išskyrus tuos atvejus, kai kreditorių susirinkimo sprendimas yra susijęs su nemokumo plano patvirtinimu.

4. Suinteresuotosios šalies prašymu, teisėjas gali suteikti balsus pagal ginčijamus reikalavimus, nustatydamas atitinkamą sumą, įvertindamas visus susijusius klausimus, įskaitant mažesnio prioriteto reikalavimo sumos ir pobūdžio tikimybę, o kai yra reikalavimų pagal išankstinę sąlygą, tikimybę, kad ši sąlyga bus įvykdyta.

5. Teisėjo sprendimas, nurodytas ankstesnėje straipsnio dalyje, negali būti apskųstas.

6. Susirinkimo priimti sprendimai jokiomis aplinkybėmis nebus laikomi negaliojančiais dėl vėlesnio patvirtinimo, kad kreditoriai iš tikrųjų turėjo teisę į kitokį balsų skaičių, nei buvo suteikta.

7. Nepažeidžiant kitų ankstesnėse straipsnio dalyse numatytų klausimų, reikalavimai su realiomis garantijomis, už kurias skolininkas nėra asmeniškai atsakingas, suteikia po vieną balsą už kiekvieną atitinkamos sumos arba vertės, suteiktos kaip garantija, jeigu ši yra mažesnė, eurą.“

„74 straipsnis

Pirmininkavimas

Kreditorių susirinkimui pirmininkauja teisėjas.“

„75 straipsnis

Kreditorių susirinkimo sušaukimas

1. Kreditorių susirinkimą sušaukia teisėjas savo iniciatyva arba nemokumo specialisto, kreditorių komisijos prašymu, arba kreditorius ar kreditorių grupės, kurių reikalavimai, teisėjo vertinimu, sudaro bent penktadalį visų nemažesnio prioriteto reikalavimų.

2. Apie kreditorių susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę bus nedelsiant pranešama suinteresuotosioms šalims likus ne mažiau kaip 10 dienų, paskelbiant pranešimą „Citius“ svetainėje ir ant skolininko registruotos buveinės ar gyvenamosios vietos ir skolininko padalinių durų skelbiamuose pranešimuose.

3. Penki didžiausi kreditoriai, taip pat skolininkas, skolininko direktoriai ir darbuotojų komisija taip pat bus informuoti apie susirinkimo datą, laiką ir vietą pranešimais, siunčiamais registruotu paštu, taikant tokį patį išankstinio pranešimo terminą.

4. Ankstesnėse straipsnio dalyse nurodytuose pranešimuose ir skelbimuose taip pat nurodoma:

a) bylos identifikavimas;

b) skolininko vardas ir pavardė arba pavadinimas ir registruota buveinė arba gyvenamoji vieta, jeigu žinoma;

c) pranešimas pareiškėjams, kurie dar nepateikė savo reikalavimų, apie būtinybę tai padaryti, jeigu dar nesuėjo teismo sprendime nustatytas terminas reikalavimams pateikti, informuojant juos, kad reikalavimai dėl dalyvavimo susirinkime gali būti pareikšti pačiame susirinkime, jeigu minėtas terminas dar nesuėjo susirinkimo dieną;

d) galimi dalyvavimo apribojimai, kaip nustatyta 72 straipsnio 4 dalyje, nurodant informaciją apie galimybę susiburti į grupę ar turėti atstovą.“

„76 straipsnis

Susirinkimo atidėjimas

Teisėjas gali nuspręsti atidėti susirinkimą nuspręsdamas, kad susirinkimas bus atnaujintas per artimiausias 15 darbo dienų.“

„77 straipsnis

Dauguma

Kreditorių susirinkime sprendimai priimami suteiktų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai šiame Kodekse nustatyta didesnė dauguma arba kiti reikalavimai. Skaičiuojant balsus neatsižvelgiama į susilaikiusių asmenų balsus, neatsižvelgiant į dalyvaujančių ar atstovaujamų kreditorių skaičių arba turimų reikalavimų procentinę dalį.“

„78 straipsnis

Skundas teisėjui ir apskundimas

1. Nemokumo specialistas arba bet kuris kreditorius, turintis balsavimo teisę, gali žodžiu ar raštu teisėjui pateikti skundą, kad susirinkimo sprendimai prieštarauja bendram kreditorių interesui, jeigu skundas pateikiamas pačiame susirinkime.

2. Sprendimą, kuriuo skundas patenkinamas, gali apskųsti bet kuris kreditorius, kuris balsavo už tokį sprendimą; sprendimą netenkinti skundo gali apskųsti tik skundo pateikėjas.“

„79 straipsnis

Informavimas

Susirinkimo prašymu, nemokumo specialistas pateiks susirinkimui informaciją visais klausimais, kurie priskiriami jo kompetencijai.“

„80 straipsnis

Kreditorių susirinkimo įgaliojimai

Susirinkimas gali atšaukti visus kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, o palankiu susirinkimo sprendimu leidžiama imtis tik tų veiksmų, kuriems atlikti pagal šį Kodeksą reikalingas kreditorių komisijos sutikimas.“

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti nemokaus skolininko turtu pagal CIRE 149, 150, 157 ir 158 straipsnius:

„149 straipsnis

Turto konfiskavimas

1. Priėmus teismo sprendimą dėl nemokumo paskelbimo, apskaitos dokumentai ir visas turtas, sudarantis nemokaus skolininko turtą, bus konfiskuoti, net jeigu:

a) jiems taikomas blokavimo įsakymas, jie yra įkeisti arba kitaip areštuoti ar laikomi bet kurioje byloje, išskyrus tuos, kurie buvo konfiskuoti dėl baudžiamosios veikos ar tiesiog administracinio nusižengimo;

b) jie buvo suteikti kreditoriams pagal Civilinio proceso kodekso 831 ir paskesnius straipsnius.

2. Jeigu turtas jau buvo parduotas, pardavimo pajamos bus konfiskuojamos, jeigu tokios pajamos dar nebuvo sumokėtos ar padalytos kreditoriams.“

„150 straipsnis

Konfiskuoto turto perdavimas

1. Teisė konfiskuoti turtą atsiranda paskelbus nemokumą, o nemokumo specialistas, nepažeisdamas Civilinio proceso kodekso 756 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, turi užtikrinti, kad turtas būtų nedelsiant perduotas jam, kad jis būtų už jį atsakingas. Toks saugojimas bus reglamentuotas bendrosiomis taisyklėmis, ypač tomis, kurios yra taikomos įkeisto turto teisiniam saugojimui.

2. Konfiskavimą atlieka nemokumo specialistas, padedamas kreditorių komisijos arba minėtos komisijos atstovo, jeigu toks yra, ir, prireikus, dalyvaujant kreditoriui, reikalaujančiam paskelbti nemokumą, ir nemokiai šaliai.

3. Kai nemokumo specialistui yra nepatogu asmeniškai konfiskuoti turtą, kai prekės yra kitame rajone, nei tas, kuriame skelbiamas nemokumas, tokį konfiskavimą atlieka bankroto administratorius, o turtas patikimas specialiam saugotojui, tačiau nemokumo specialisto nurodymu.

4. Konfiskavimas atliekamas areštuojant turtą arba tiesiogiai perduodant turtą pagal detalizuotą sąrašą, laikantis šių taisyklių:

a) jeigu turtas jau buvo patikėtas teismo saugotojui, jis paliekamas ten pat, nors gali būti pateikiamas ir išimtiniu nemokumo specialisto nurodymu;

b) jeigu kyla sunkumų prižiūrint turtą arba kyla abejonių, kuris turtas yra saugomas, nemokumo specialistas gali paprašyti teismo sekretoriaus nuvykti į vietą, kurioje yra laikomas turtas, ir, pašalinus sunkumus arba išsklaidžius abejones, turtas bus perduotas minėtam sekretoriui;

c) kai konfiskavimas yra užginčijamas arba jam priešinamasi, nemokumo specialistas gali paprašyti teisėtvarkos pareigūnų pagalbos, o durys ar seifas gali būti atidaryti jėga; tokiu atveju parengiamas oficialus pranešimas apie įvykį;

d) turto konfiskavimą sudaro turto aprašymas, įvertinimas ir paėmimas saugojimui;

e) tiek areštuojant turtą, tiek perduodant turtą pagal detalizuotą sąrašą, nemokumo specialistas arba jo padėjėjas parengs dokumentą, kuriame bus aprašytas ir sunumeruotas turtas, kaip atlikus inventorizaciją, prireikus nurodant priskirtą vertę, kai turtas perduodamas nemokumo specialistui ar specialiajam saugotojui, ir nurodant visus su byla susijusius klausimus;

f) dokumentą pasirašo procedūrą stebėjęs asmuo ir konfiskuoto turto savininkas ar turėtojas arba, kai pastarasis negali ar nenori pasirašyti, du esami liudytojai.

5. Iškeldinant nemokią šalį iš jos įprastinės gyvenamosios vietos, taikomos Civilinio proceso kodekso 862 straipsnio nuostatos.

6. Nemokumo specialisto gauti mokėjimai grynaisiais pinigais, išskyrus sumas, būtinas einamosioms administracinėms išlaidoms padengti, turi būti nedelsiant pervedami į nemokumo specialisto pasirinktą kredito įstaigą.“

„157 straipsnis

Ankstyvas uždarymas

Nemokumo specialistas gali uždaryti skolininko padalinius arba tik vieną ar kelis iš jų iki ataskaitinio vertinimo susirinkimo:

a) kai yra palanki kreditorių komisijos nuomonė, jeigu tokia komisija yra sudaryta;

b) su sąlyga, kad tam neprieštarauja skolininkas, kai kreditorių komisija nesudaryta, arba jeigu teisėjas, nepaisydamas skolininko prieštaravimo, leidžia tai daryti motyvuodamas, kad atidėjus tokią priemonę iki pirmiau minėto susirinkimo dienos gerokai sumažėtų nemokaus skolininko turtas.“

„158 straipsnis

Turto pardavimo pradžia

1. Kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo paskelbiamas nemokumas, ir įvyksta ataskaitinis vertinimo susirinkimas, nemokumo specialistas nedelsdamas parduoda visą konfiskuotą nemokaus skolininko turtą, nepriklausomai nuo įsipareigojimų, su sąlyga, kad kreditorių sprendimais, priimtais minėtame susirinkime, neprieštaraujama tokiam pardavimui.

2. Tačiau nemokumo specialistas anksti parduoda nemokaus skolininko turtą, kurio negalima išsaugoti, nes jis gali būti prarastas arba gali sumažėti jo vertė.

3. Jeigu būtų nuspręsta anksti parduoti turtą, kaip numatyta ankstesnėje straipsnio dalyje, nemokumo specialistas apie tai praneša skolininkui, kreditorių komisijai, jeigu ji yra sudaryta, ir teisėjui ne mažiau kaip prieš dvi dienas iki pardavimo bei sprendimą paskelbia „Citius“ svetainėje.

4. Teisėjas gali sustabdyti ankstyvą turto pardavimą, kaip nurodyta 2 straipsnio dalyje, savo iniciatyva arba skolininko, kreditorių komisijos ar bet kurio nemokumo ar nemokaus skolininko kreditorių prašymu. Apie šį sprendimą nedelsiant pranešama nemokumo specialistui, skolininkui, kreditorių komisijai ir prašymą pateikusiam kreditoriui. Sprendimas negali būti apskųstas.

5. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytame prašyme suinteresuotoji šalis turi pateikti motyvuotą pagrindimą dėl turto nepardavimo ir, kai įmanoma, pateikti perspektyvią nemokumo specialisto numatytų veiksmų alternatyvą.“

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Reikalavimų nemokiam skolininkui klasės ir reikalavimų, pateiktų iškėlus nemokumo bylą, įskaitant nemokaus skolininko skolas, tvarkymas iš esmės numatyti CIRE 47–51 straipsniuose:

„47 straipsnis

Nemokaus skolininko kreditorių sąvoka ir reikalavimų nukreiptų į nemokaus skolininko turtą, klasės

1. Paskelbus nemokumą, visi reikalavimai, nukreipti į nemokios šalies turtą, arba garantuoti nemokaus skolininko turto dalį sudarančiu turtu, kurių pagrindas atsirado iki nemokumo paskelbimo, yra laikomi nemokaus skolininko kreditoriais, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar nuolatinės gyvenamosios vietos.

2. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyti reikalavimai, taip pat lygiaverčiai reikalavimai ir atitinkamos skolos šiame Kodekse atitinkamai vadinami reikalavimais nemokumo byloje ir nemokaus skolininko skolomis.

3. Reikalavimai, kurių įsigijimas nagrinėjant bylą yra įrodytas, prilyginami reikalavimams nemokumo byloje nemokumo paskelbimo dieną.

4. Taikant šį Kodeksą, reikalavimai nemokumo byloje yra:

a) „garantuoti“ ir „privilegijuoti“ reikalavimai, kuriems atitinkamai suteiktos realios garantijos, įskaitant specialiąsias kredito privilegijas, ir bendrosios kredito privilegijos, taikomos turtui, kuris sudaro nemokaus skolininko turto dalį, iki sumos, atitinkančios garantuoto turto arba bendrųjų privilegijų vertę, atsižvelgiant į galimus taikomus suvaržymus;

b) „mažesnio prioriteto“ reikalavimai, išvardyti kitame straipsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai jiems suteikiamos bendrosios ar specialiosios kredito privilegijos arba teisinės hipotekos, kurių galiojimas nepasibaigia dėl paskelbto nemokumo;

c) visi kiti reikalavimai yra „bendrieji“.“

„48 straipsnis

Mažesnio prioriteto reikalavimai

Toliau nurodyti reikalavimai laikomi mažesnio prioriteto reikalavimais ir yra tenkinami po kitų reikalavimų nemokumo byloje:

a) reikalavimai, kuriuos turi asmenys, specialiais santykiais susiję su skolininku, su sąlyga, kad specialūs santykiai egzistavo įsigyjant reikalavimą, ir reikalavimai, kuriuos turi asmenys, kuriems jie buvo perduoti per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo;

b) palūkanos už mažesnio prioriteto reikalavimus, susikaupusios paskelbus nemokumą, išskyrus reikalavimus, kuriems taikoma reali garantija ir bendrosios kredito privilegijos, iki atitinkamo turto vertės;

c) reikalavimai, dėl kurių mažesnio prioriteto susitarė šalys;

d) reikalavimai, kurių dalykas yra skolininko mokėjimai be suvaržymų;

e) reikalavimai, nukreipti į nemokaus skolininko turtą, kurie dėl atsiskaitymo už nemokaus skolininko turtą tenka trečiajai šaliai dėl nesąžiningumo;

f) palūkanos už mažesnio prioriteto reikalavimus, susikaupusios paskelbus nemokumą;

g) reikalavimai, nukreipti į akcininkų paskolas.“

„49 straipsnis

Asmenys, specialiais santykiais susiję su skolininku

1. Laikoma, kad toliau nurodyti asmenys specialiais santykiais yra susiję su skolininku, kuris yra fizinis asmuo:

a) sutuoktinis ir per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo su skolininku išsiskyrę asmenys;

b) skolininko ar bet kurio iš ankstesniame punkte nurodytų asmenų šeimos nariai arba broliai ir seserys;

c) skolininko šeimos narių sutuoktiniai arba broliai ir seserys;

d) asmenys, kurie per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo tam tikrą laiką gyveno su skolininku jo įprastoje gyvenamojoje vietoje.

2. Laikoma, kad toliau nurodyti asmenys specialiais santykiais yra susiję su skolininku, kuris yra juridinis asmuo:

a) partneriai, kolegos arba dalyviai, kurie yra teisiškai atsakingi už skolas, ir asmenys, turėję tokį statusą dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo;

b) subjektai, kurie, jei taikoma, dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo kontroliavimo arba grupės ryšiais susiję su įmone pagal Vertybinių popierių kodekso 21 straipsnį;

c) teisiniai arba faktiniai skolininko direktoriai ir tie, kurie bet kuriuo metu per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo teisiniai arba faktiniai direktoriai;

d) subjektai, kurie yra susiję su bet kuriuo iš ankstesniuose punktuose nurodytų asmenų bet kuria 1 straipsnio dalyje nurodyta forma.

3. Tais atvejais, kai nemokumas susijęs tik su vienu savarankišku turtu, asmenys, kurie laikomi susiję ypatingais santykiais, yra atitinkami savininkai ir direktoriai, taip pat asmenys, kurie su tokiais asmenimis yra susiję bet kuria iš formų, numatytų ankstesniuose punktuose, o paveldėjimo sustabdymo atveju tai yra asmenys, susiję su asmeniu, kurio turtas yra administruojamas viena iš 1 straipsnio dalyje nurodytų formų, administravimo pradžios dieną arba per dvejus ankstesnius metus.“

„50 straipsnis

Reikalavimai pagal išankstinę sąlygą

1. Taikant šį Kodeksą, reikalavimai pagal išankstinę sąlygą ir sąlygą dėl sutarties nutraukimo atitinkamai yra reikalavimai, kurių sudarymas ar tolesnis buvimas priklauso nuo būsimo ir neaiškaus įvykio, kuris gali būti sukeltas pagal įstatymus, teismo sprendimo ar teisėtos veiklos.

2. Reikalavimai pagal išankstinę sąlygą yra:

a) reikalavimai, kurie atsiranda dėl to, kad nemokumo specialistas atsisako vykdyti arba anksčiau termino nutraukia dvišales sutartis, kurios buvo vykdomos nemokumo paskelbimo dieną, arba nemokaus skolininko turto naudai panaikina veiksmus, kol įvyks toks sutarties nutraukimas ar sutarties arba veiksmo panaikinimas;

b) reikalavimai, kurių negalima pareikšti nemokiai šaliai iš anksto neatėmus kitos šalies teisės naudotis turtu, kol tokia teisė nėra atimta;

c) su nemokumu susiję reikalavimai, už kuriuos asmeniškai neatsako nemoki šalis, kol nepareikalaujama grąžinti skolą.“

„51 straipsnis

Nemokaus skolininko skolos

1. Jeigu įstatymuose aiškiai nenurodyta kitaip, be kitų pagal šį Kodeksą skolininkui priskiriamų sumų, nemokaus skolininko skolos yra šios:  
a) su nemokumo byla susijusios išlaidos;  
b) nemokumo specialisto atlygis ir jo bei kreditorių komisijos narių išlaidos;  
c) skolos, atsirandančios pareiškus ieškinius dėl nemokaus skolininko turto administravimo, likvidavimo ir padalijimo;  
d) skolos, atsirandančios dėl nemokumo specialisto veiksmų vykdant pareigas;  
e) bet kuri skola, atsirandanti vykdant dvišalę sutartį, kurios nemokumo specialistas negali atsisakyti vykdyti, nebent ji susijusi su laikotarpiu iki nemokumo paskelbimo;  
f) bet kuri skola, atsirandanti vykdant dvišalę sutartį, kurios nemokumo specialistas negali atsisakyti vykdyti, nebent ji susijusi su kompensacija, kurią pateikė kita šalis iki nemokumo paskelbimo, arba su laikotarpiu iki tokio paskelbimo;  
g) bet kuri skola, atsirandanti vykdant sutartį, kurios dalykas yra ilgalaikis mokėjimas, atitinkantis kompensaciją, kurią jau pateikė kita šalis, ir kurią vykdyti pareikalavo laikinasis teismo administratorius;  
h) skolos, atsirandančios dėl laikinojo teismo administratoriaus veiksmų vykdant pareigas;  
i) skolos, atsirandančius dėl nepagrįsto nemokaus skolininko praturtėjimo;  
j) įpareigojimas mokėti išlaikymo išmokas už laikotarpį iki nemokumo paskelbimo pagal 93 straipsnio nuostatas.  
2. Reikalavimai, atitinkantys nemokaus skolininko skolas, ir tokių reikalavimų turėtojai šiame Kodekse yra vadinami atitinkamai turto reikalavimais ir turto kreditoriais.“

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų pateikimo, tikrinimo ir priėmimo taisyklės yra nustatytos CIRE 128–140 straipsniuose:

„128 straipsnis

Reikalavimų pateikimas

1. Per teismo sprendime dėl nemokumo paskelbimo nustatytą laiką nemokaus skolininko kreditoriai, įskaitant prokuratūrą, ginančią jos atstovaujamų subjektų interesus, privalo pateikti reikalavimų patikrinimą, pateikdami prašymą kartu su visais turimais patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuose nurodyta:

a) kapitalo kilmė, terminas, dydis ir palūkanos;

b) taikomos tiek išankstinės, tiek sutarties nutraukimo sąlygos;

c) reikalavimų pobūdis – bendrieji, mažesnio prioriteto, privilegijuotieji ar garantuoti, o pastaruoju atveju – turtas ar teisės, kuriems taikoma garantija, ir atitinkama registracijos informacija, jei taikoma;

d) asmeninių garantijų buvimas, nurodant garantų tapatybę;

e) taikoma delspinigių norma.

2. Prašymas adresuojamas nemokumo specialistui ir siunčiamas elektroniniu būdu, perduodant duomenis pagal atitinkamo ministro įgyvendinimo įsakymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Kai nemokaus skolininko kreditoriai nėra remiami, prašymas pateikti reikalavimus pateikiamas nemokumo specialisto profesiniu adresu arba išsiunčiamas elektroniniu paštu ar registruotu laišku. Nemokumo specialistas pasirašys pristačius prašymą arba per tris dienas nuo gavimo kreditoriui išsiųs patvirtinimą apie gavimą tuo pačiu būdu, kuriuo buvo išsiųstas prašymas.

4. 1 straipsnio dalyje numatytas reikalavimų pateikimas gali būti atliekamas naudojant tam skirtą formą, skelbiamą už teisingumą atsakingo vyriausybės nario parengtame ministro įgyvendinimo įsakyme nurodytoje svetainėje, arba reikalavimų pateikimo formą, numatytą 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 54 ir 55 straipsniuose, tais atvejais, kai taikomas šis reglamentas.

5. Atliekant tikrinimą siekiama patikrinti visus reikalavimus nemokumo byloje, neatsižvelgiant į jų pobūdį ir pagrindą, ir net kreditoriai, kurių reikalavimai pripažinti galutiniu sprendimu, taip pat turi pateikti tokius reikalavimus nemokumo byloje, jeigu nori gauti mokėjimą.“

„129 straipsnis

Pripažintų ir nepripažintų reikalavimų sąrašas

1. Per 15 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos nemokumo specialistas pateikia sekretoriatui visų pripažintų kreditorių ir nepripažintų kreditorių sąrašus, sudarytus abėcėlės tvarka, susijusius ne tik su asmenimis, kurie pateikė reikalavimus, bet ir asmenimis, kurių teisės yra nurodytos skolininko apskaitos dokumentuose arba apie kuriuos nemokumo specialistui yra žinoma kitais būdais.

2. Pripažintų kreditorių sąraše yra nurodyta kiekvieno kreditoriaus tapatybė, reikalavimo pobūdis, kapitalo ir palūkanų suma pasibaigus terminui pateikti reikalavimus, asmeninės ir realios garantijos, privilegijos, taikoma delspinigių norma, išankstinė sąlyga ar sutarties nutraukimo sąlyga ir turto, sudarančio nemokaus skolininko turtą, vertė, kuriai taikomos realios kredito garantijos, už kurias skolininkas nėra asmeniškai atsakingas.

3. Nepripažintų kreditorių sąraše nurodomas nepripažinimo pagrindimas.

4. Apie visus nepripažintus kreditorius, taip pat tuos, kurių reikalavimai pripažįstami jiems nepareiškus reikalavimo, arba kitokiomis nei atitinkamame reikalavime nurodytomis sąlygomis, nemokumo specialistas turi pranešti registruotu laišku arba viena iš 128 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų priemonių, o kai yra žinomų kreditorių, kurių įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta arba įmonės registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo iškelta byla, įskaitant tų valstybių narių mokesčių administratorius ir socialinės apsaugos institucijas, pranešimas taip pat siunčiamas pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 54 straipsnį.

5. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytas pranešimas gali būti siunčiamas elektroniniu paštu tais atvejais, kai reikalavimas buvo pateiktas elektroniniu paštu, ir yra laikoma, kad jis buvo išsiųstas išsiuntimo dieną. Nemokumo specialistas pridės atitinkamą pristatymo įrodymą prie bylos dokumentų.“

„130 straipsnis

Pripažintų kreditorių sąrašo ginčijimas

1. Per 10 dienų nuo 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos bet kuri suinteresuotoji šalis gali užginčyti pripažintų kreditorių sąrašą, nusiųsdama teisėjui prašymą, kuriame nurodomos nepagrįsto reikalavimų įtraukimo ar neįtraukimo priežastys arba neteisingai nustatytas pripažintų reikalavimų dydis.

2. Kreditoriams, apie kuriuos pranešta registruotu laišku, 10 dienų terminas skaičiuojamas nuo trečios darbo dienos po atitinkamo išsiuntimo dienos.

3. Jeigu protestų nepateikiama, sprendimas dėl reikalavimų patikrinimo ir eilės nustatymo priimamas nedelsiant ir, jeigu nėra akivaizdžių klaidų, patvirtinamas nemokumo specialisto sudarytas pripažintų kreditorių sąrašas bei nustatomas reikalavimų eiliškumas remiantis minėtu sąrašu.“

„131 straipsnis

Atsakymas į protestą

1. Nemokumo specialistas gali atsakyti į bet kurį protestą, tą padaryti gali ir bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri laikosi priešingos pozicijos, įskaitant skolininką.

2. Tačiau, jeigu užginčijamas nepagrįstas konkretaus reikalavimo įtraukimas į pripažintų kreditorių sąrašą, tik atitinkamas pareiškėjas gali atsakyti dėl sąlygų, kurios jam keliamos, neįtraukimo, paskirtos per didelės sumos arba didesnio nei teisingas prioritetas priskyrimo.

3. Atsakymas bus pateiktas per 10 dienų nuo 130 straipsnyje nurodyto termino pabaigos arba pranešimo, išsiųsto pareiškėjui, kuris yra užginčytas, su galimybe, kad sprendimas dėl protesto bus sėkmingas.“

„132 straipsnis

Protestų ir atsakymų registravimas

Reikalavimų, kuriuos pripažino ir nepripažino nemokumo specialistas, protestai ir atsakymai yra registruojami viename priede.“

„133 straipsnis

Reikalavimų ir nemokios šalies apskaitos analizė

Per nustatytą protestų ir atsakymų pateikimo laikotarpį ir tam, kad reikalavimus galėtų išnagrinėti bet kuri suinteresuotoji šalis ir kreditorių komisija, nemokumo specialistas turi sudaryti galimybę susipažinti su reikalavimais, atitinkamais reikalavimo dokumentais ir nemokios šalies apskaitos dokumentais tinkamoje vietoje, kuri bus nurodyta pripažintų ir nepripažintų kreditorių sąrašų pabaigoje.“

„134 straipsnis

Įrodinėjimo priemonės, kopijos ir pranešimo atsisakymas

1. 25 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos protestams ir atsakymams.

2. Pareiškėjas turi pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti tik dvi pateiktų dokumentų kopijas, iš kurių viena yra skirta teismo archyvui, o kita saugoma teismo sekretoriate. Jeigu dokumentai pateikiami skaitmeninėje laikmenoje, sekretoriatas gali parengti išrašus.

3. Išimties tvarka tais atvejais, kai protestas pateikiamas dėl pripažintų reikalavimų ir jo nepateikia atitinkamas pareiškėjas, bus pridėta papildoma kopija arba parengtas jos išrašas, kad jį būtų galima pateikta minėtam pareiškėjui.

4. Apie protestus bus pranešta atitinkamiems pareiškėjams tik tada, kai jie nėra pateikę protesto.

5. Per nustatytą protestų ir atsakymų pateikimo laiką rinkmena lieka teismo sekretoriate, kur ją gali analizuoti ir su ja susipažinti suinteresuotosios šalys.“

„135 straipsnis

Kreditorių komisijos nuomonė

Per 10 dienų nuo atsakymo į protestus pateikimo termino pabaigos kreditorių komisija prie bylos dokumentų pridės savo nuomonę apie protestus.“

„136 straipsnis

Bylos užbaigimas

1. Kai tik bus pridėta kreditorių komisijos nuomonė arba pasibaigs ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytas terminas ir tokia nuomonė nebus pridėta, teisėjas, įvertinęs teismo sprendimą, paskelbs, kad į atitinkamą sąrašą įtraukti reikalavimai, kurie nebuvo užginčyti, buvo patikrinti, išskyrus akivaizdžių klaidų atvejus. Teisėjas gali nustatyti dieną ir laiką per artimiausias 10 dienų, kada galima bandyti susitaikyti, apie tai pranešdamas visiems protestų ir atsakymų pateikėjams, kreditorių komisijai ir nemokumo specialistui, kad jie galėtų dalyvauti asmeniškai arba būti atstovaujami įgaliotinių, turinčių reikalingų specialių įgaliojimų.

2. Bandant susitaikyti, reikalavimai, kuriems neprieštarauja visi dalyviai atitinkamomis tiksliomis sąlygomis, bus laikomi pripažintais.

3. Užbaigus taikinimo procedūrą, teisėjas nedelsdamas užbaigia bylą, kad būtų galima priimti oficialią nutartį pagal Civilinio proceso kodekso 595 ir 596 straipsnių nuostatas.

4. (Panaikinta.)

5. Taip pat pripažintais laikomi visi kiti reikalavimai, kuriuos galima pripažinti atsižvelgiant į bylos dokumentuose pateiktus įrodymus.

6. Kalbant apie pripažintus reikalavimus, galutinė oficiali nutartis yra teismo sprendimo formos ir vertės, paskelbiant tokius reikalavimus patikrintais ir nustatant jų eiliškumą pagal teisės nuostatas.

7. Jeigu norint patikrinti kai kuriuos reikalavimus reikia pateikti įrodymų, visų reikalavimų eiliškumas bus nustatytas priimant galutinį teismo sprendimą, nebent teisėjas mano, kad analizuojami protestai, atsižvelgiant į nurodytą sumą ar jų pobūdį, netrukdys nedelsiant priimti teismo sprendimą laikantis visų 180 straipsnio 1 dalies nuostatų.

8. Tuo atveju, jeigu teisėjas mano, kad taikinimo procedūra nėra tinkama, minėtas teisėjas nedelsdamas priima 3 straipsnio dalyje numatytą oficialią nutartį.“

„137 straipsnis

Tyrimo priemonės

Kai tyrimo priemonės turi būti taikomos iki diskusijos ir teismo posėdžio, teisėjas nurodo imtis būtinų veiksmų, kad tokios priemonės būtų baigtos per 20 dienų nuo nutarties, kuria nustatomos tokios priemonės, visoms suinteresuotosioms šalims pateikiant įrodymus, kuriuos pateikė bet kuri iš jų.“

„138 straipsnis

Teismo posėdžio dienos nustatymas

Pateikus įrodymus arba suėjus raštuose nustatytam terminui, per 10 artimiausių dienų nustatoma diskusijų ir teismo posėdžio diena.“

„139 straipsnis

Teismo posėdis

Teismo posėdyje bus laikomasi bendrai bylai nustatytų sąlygų ir šių ypatingų sąlygų:

a) prireikus, teismo nustatytu laiku bus išklausytas nemokumo specialistas arba kreditorių komisija;

b) įrodymai bus pateikiami tokia tvarka, kokia buvo pateikti protestai;

c) diskusijos metu pirmiausia kalbės protestus pateikusių asmenų teisininkai, vėliau – atsakovų teisininkai, bet atsakymai nebus teikiami.“

„140 straipsnis

Nutartis

1. Pasibaigus teismo posėdžiui, teisėjas per 10 artimiausių dienų priims sprendimą dėl reikalavimų patikrinimo ir eiliškumo.

2. Eiliškumas yra bendras reikalavimams, nukreiptiems į nemokaus skolininko turtą, ir specialus turtui, susijusiam su realių garantijų teisėmis ir kredito privilegijomis.

3. Nustatant reikalavimų eiliškumą, pirmenybė nėra teikiama dėl teismo įkeitimo ar hipotekos, atsirandančios dėl įkeitimo. Tačiau pareiškėjo arba kreditoriaus patirtos išlaidos laikomos nemokaus skolininko skolomis.“

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Atsiskaitymui su kreditoriais taikomose taisyklėse numatyta, kad mokėjimai atliekami atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai yra garantuoti, privilegijuoti, bendrieji ar mažesnio prioriteto. Šios taisyklės nustatytos CIRE 172–184 straipsniuose. Be to, juose numatyta galimybė trečiosios šalies skolos mokėjimui taikyti subrogaciją ir priemonės, kurios taikomos solidariai atsakingiems skolininkams.

„172 straipsnis

Nemokaus skolininko skolų padengimas

1. Prieš vykdydamas reikalavimus nemokumo byloje, nemokumo specialistas iš nemokaus skolininko turto atskaičiuos turtą ar teises, reikalingus nemokaus skolininko skoloms padengti, įskaitant skolas, kurios gali būti numatytos iki bylos pabaigos.

2. Nemokaus skolininko skolos priskiriamos jo pajamoms ir, esant pertekliui, pajamoms iš kiekvieno kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, paskirstant proporcingai; tačiau paskirta suma neviršys 10 proc. pajamų iš turto, kuriam taikomos realios garantijos, nebent tai būtina norint visiškai padengti nemokaus skolininko skolas arba tiek, kiek nebus pakenkta visiškam garantuotų reikalavimų įvykdymui.

3. Nemokaus skolininko skolos padengiamos atitinkamomis dienomis, suėjus terminui, nepriklausomai nuo bylos eigos.

4. Kai bylos iškeliamos siekiant patikrinti, ar yra teisė susigrąžinti arba atskirti jau parduotą turtą, ir kai yra pateiktas kompetentingas protestas, suma, lygi pardavimo pajamoms, jeigu jas galima nustatyti, toliau bus saugoma ir nebus įtraukiama į mokėjimus nemokaus skolininko kreditoriams ar nemokaus skolininko turtą, kol galios protesto poveikis. Kai pajamų nustatyti negalima, bus saugoma suma, lygi turimoms atsargoms. 180 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

„173 straipsnis

Reikalavimų nemokumo byloje vykdymo pradžia

Vykdomi tik tie reikalavimai nemokumo byloje, kurie buvo patikrinti priimant galutinį sprendimą.“

„174 straipsnis

Atsiskaitymas su garantuotais kreditoriais

1. Nepažeidžiant 172 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, pardavus turtą, suvaržytą realiomis garantijomis, ir atėmus atitinkamas išlaidas, nedelsiant atsiskaitoma su garantuotais kreditoriais pagal nustatytą jų prioritetą. Atitinkami kreditorių, su kuriais nėra visiškai atsiskaityta ir kurių atžvilgiu skolininkas atsako savo bendra nuosavybe, likučiai yra įtraukiami į bendruosius reikalavimus ir jais pakeičiami apskaičiuoti likučiai, jeigu jie skiriasi.

2. Prieš parduodant turtą, apskaičiuotas likutis, pripažintas bendruoju reikalavimu, įtraukiamas į bendriesiems kreditoriams pasiskirstomą turtą. Tačiau paskirstyti numatytos sumos turi būti toliau saugomos, kol bus patvirtintas tikrasis likutis. Panaudoti sumas leidžiama jas patvirtinus.

3. Trečiosios šalies skolos, kurios negalima reikalauti, padengimas:

a) neįvyks, darant 164 straipsnio 5 dalies pirmoje dalyje numatytą prielaidą, arba atitinkamam pareiškėjui atsisakius garantijos;

b) negali viršyti skolos sumos, atnaujintos iki mokėjimo dienos pagal 91 straipsnio 2 dalį;

c) apima kreditoriaus teisių subrogaciją proporcingai sumai, sumokėtai padengiant skolą, atnaujintą tokiomis pačiomis sąlygomis.“

„175 straipsnis

Pirmaeilių reikalavimų įvykdymas

1. Pirmaeiliai reikalavimai bus įvykdomi naudojant turtą, kuris nėra priskirtas esamoms realioms garantijoms, atsižvelgiant į jiems suteiktą prioritetą ir proporcingai sumoms, kurios yra lygiaverčio eiliškumo.

2. 174 straipsnio 1 dalies antrosios dalies ir 2 dalies nuostatos bus taikomos mutatis mutandis.“

„176 straipsnis

Bendrųjų reikalavimų įvykdymas

Su bendraisiais kreditoriais atsiskaitoma proporcingai jų reikalavimams, jeigu turto nepakanka visam mokėjimui atlikti.“

„177 straipsnis

Mažesnio prioriteto reikalavimų įvykdymas

1. Mažesnio prioriteto reikalavimai įvykdomi tik visiškai atsiskaičius su bendraisiais kreditoriais ir jie vykdomi tokia tvarka, kuria tokie reikalavimai nurodyti 48 straipsnyje, proporcingai atitinkamoms sumoms, atsižvelgiant į tame pačiame punkte nurodytas sumas, jeigu turto nepakanka visam mokėjimui atlikti.

2. Jeigu susitarta dėl mažesnio prioriteto reikalavimų, šalys gali suteikti prioritetą kitam reikalavimui nei tas, kuriam taikomos 48 straipsnio nuostatos.“

„178 straipsnis

Dalinis paskirstymas

1. Kai sumos saugomos siekiant užtikrinti, kad būtų paskirstyta ne mažiau kaip 5 proc. pirmaeilių, bendrųjų ar mažesnio prioriteto reikalavimų vertės, teismo nemokumo specialistas pateikia planą ir paskirstymo schemą, kurie, jo manymu, turėtų būti įgyvendinti, ir kurie turi būti pridedami prie pagrindinės bylos su kreditorių komisijos nuomone, jeigu tokia komisija sudaryta.

2. Teisėjas nusprendžia, kurie mokėjimai, jo manymu, yra pagrįsti.“

„179 straipsnis

Atsiskaitymas solidariai atsakingų skolininkų atveju

1. Kai be nemokios šalies yra ir kitas solidariai atsakingas skolininkas, kreditorius negauna jokios sumos nepateikęs pažymos, patvirtinančios sumas, gautas nemokumo byloje, kurioje dalyvauja likę skolininkai; nemokumo specialistas taip pat praneša apie atsiskaitymą kitose bylose.

2. Solidariai atsakingas skolininkas, tik iš dalies sumokėjęs skolą, negali gauti mokėjimo nemokumo byloje, kurioje dalyvauja su bendraskoliais, kol nėra visiškai atsiskaityta su kreditoriumi.“

„180 straipsnis

Prevencinės apsaugos priemonės

1. Kai yra apskųstas teismo sprendimas, kuriuo buvo patikrinti reikalavimai ir nustatytas jų eiliškumas, arba nagrinėjamoje byloje yra pateiktas protestas, laikoma, kad protesto pateikėjų reikalavimai arba reikalavimai, kurie yra apskųsti, yra sąlyginai patikrinti, o pastaruoju atveju – įvertinti didžiausia suma, kuri gali būti nustatyta apie tai žinant, kad juos būtų galima įtraukti paskirstant turtą. Tačiau taip priskirtos sumos turi būti toliau saugomos.

2. Priėmus galutinį sprendimą dėl skundo ar reikalavimo, leidžiama atsiimti saugotas sumas, kurios yra reikalingos, arba tuo atveju, kai lėšos paskirstomos kreditoriams. Kai atsiimama dalis sumų, lėšos paskirstomos iš likusios sumos.

3. Asmenys, neleidę atsiimti kurios nors sumos dėl jų pateikto skundo ar protesto, kompensuos kreditorių patirtą žalą, kai jų skundas arba protestas atmetamas, ir sumoka pagal teisės aktus nustatyto dydžio delspinigius už laiku neišmokėtą sumą, skaičiuojant nuo paskirstymo, į kurį buvo įtraukta ši suma, dienos.

4. Kai protestas pateikiamas atlikus bet kurį paskirstymą, atitinkamiems kreditoriams vėlesniu paskirstymu bus paskirta papildoma suma, reikalinga lygybei su lygiaverčiais kreditoriais atkurti, tačiau tokia suma turi būti toliau saugoma, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje.“

„181 straipsnis

Reikalavimai pagal išankstinę sąlygą

1. Reikalavimai pagal išankstinę sąlygą tenkinami nominalia verte daliniu paskirstymu. Tačiau, kol sąlyga nėra įvykdyta, jiems priskiriamos sumos turi būti toliau saugomos.

2. Tačiau atliekant paskutinį paskirstymą, jeigu sąlyga nebus įvykdyta:

a) nebus nagrinėjami reikalavimai, kurie neturi jokios vertės dėl akivaizdaus tikrinamos sąlygos neįvykdymo; tokiu atveju pagal ankstesnę straipsnio dalį saugotos sumos paskirstomos kitiems kreditoriams;

b) jeigu ankstesnėje straipsnio dalyje nurodyta situacija neįvyksta, nemokumo specialistas perveda sumą, atitinkančią nominaliąją reikalavimo vertę, kredito įstaigai, kurioje ji saugoma iki perdavimo pareiškėjui, kai bus įvykdyta išankstinė sąlyga, arba paskirstoma kitiems kreditoriams, įsitikinus, kad tokia sąlyga nebus įvykdyta.“

„182 straipsnis

Galutinis paskirstymas

1. Užbaigus nemokaus skolininko turto likvidavimą, lėšų padalijimą ir galutinį paskirstymą atlieka teismo sekretoriatas, kai bylos medžiaga išsiunčiama išlaidoms apskaičiuoti ir pačiam sekretoriatui. Užbaigus likvidavimą, skolininkas gali tęsti veiklą, iš kurios gauna pajamų, kuriomis būtų padidintas turtas.

2. Po likvidavimo likusios lėšos, kurios net nepadengia paskirstymo išlaidų, skiriamos įstaigai, atsakingai už Teisingumo ministerijos finansinį ir turto valdymą.

3. Nagrinėjant nemokumo bylą, nemokumo specialistas gali pateikti pasiūlymą dėl padalijimo ir galutinio paskirstymo kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, o tokią informaciją įvertina sekretoriatas.“

„183 straipsnis

Mokėjimai

1. Visi mokėjimai atliekami nereikalaujant prašymo, pageidautina banko pavedimu į atitinkamo gavėjo IBAN, o pervedama suma paimama iš nemokaus skolininko sąskaitos.

2. Kai reikalavimo neįmanoma įvykdyti pagal ankstesnę straipsnio dalį, nemokumo specialistas turi išrašyti čekį nemokaus skolininko sąskaitoje esančioms lėšoms.

3. Jeigu čekis nepateikiamas mokėjimui per vienerius metus nuo pranešimo kreditoriui dienos, atitinkamas reikalavimas nustoja galioti ir suma grąžinama Teisingumo departamento Finansų ir įrangos valdymo institutui (Instituto de Gestão Financeira e Equipamentos da Justiça, I. P.)

4. Bet kurios iš 1 ir 2 straipsnio dalyse nurodytų mokėjimo priemonių naudojimas neatleidžia nemokumo specialisto nuo teisinių ar sutartyje nustatytų nemokaus skolininko sąskaitos naudojimo reikalavimų vykdymo. 167 straipsnio 2 dalis bus taikoma mutatis mutandis.“

„184 straipsnis

Likutis

1. Jeigu likvidavimo pajamų pakanka visiems reikalavimams nemokumo byloje įvykdyti, nemokumo specialistas likutį perduoda skolininkui.

2. Jeigu skolininkas nėra fizinis asmuo, nemokumo specialistas dalyvaujantiems asmenims perduoda likučio dalį, kuri jiems priklausytų, jeigu likvidavimas būtų vykdomas neiškėlus nemokumo bylos, arba nemokumo specialistas laikosi kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir poveikis yra nustatyti CIRE 231–234 straipsniuose. Juose nagrinėjamos situacijos, kai yra: patvirtintas nemokumo planas, jeigu minėto plano turinys neprieštarauja užbaigimui; nemokumo pabaiga; likvidavimas ir galutinis paskirstymas; nepakankamas nemokaus skolininko turtas.

„231 straipsnis

Užbaigimas skolininko prašymu

1. Kreditoriams pranešama apie skolininko prašymą užbaigti bylą remiantis tuo, kad baigėsi nemokumas, kad jie, jeigu pageidauja, galėtų per aštuonias dienas užginčytų bylos užbaigimą. Taikomos 41 straipsnio 3 ir 4 dalys.

2. Prie skolininko prašymo, kuris nėra pagrįstas nemokumo pabaiga, pridedami dokumentai, patvirtinantys visų kreditorių, pateikusių reikalavimus, sutikimą, kai jis pateikiamas pasibaigus tam tikslui nustatytam terminui, arba visų žinomų kreditorių sutikimą.

3. Prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo, bet kuriuo iš šių atvejų teisėjas išklausys nemokumo specialistą ir kreditorių komisiją, jei tokia komisija sudaryta.“

„232 straipsnis

Užbaigimas dėl nepakankamo nemokaus skolininko turto

1. Kai nustatoma, kad nemokaus skolininko turto nepakanka bylinėjimosi išlaidoms ir likusioms nemokaus skolininko skoloms padengti, nemokumo specialistas apie tai praneša teisėjui; minėtas teisėjas taip pat gali būti automatiškai informuotas apie tai.

2. Išklausęs skolininką, kreditorių susirinkimą ir nemokaus skolininko kreditorius, teisėjas paskelbia, kad nemokumo byla užbaigiama, nebent suinteresuotoji šalis teismo nurodymu įneštų sumą, kuri, teisėjo vertinimu, yra pagrįstai laikoma būtina siekiant užtikrinti bylinėjimosi išlaidų ir likusių nemokaus skolininko skolų apmokėjimą.

3. Bylą išsiuntus išlaidoms apskaičiuoti ir teismo sekretoriatui, minėtas sekretoriatas, padengus išlaidas, paskirsto likusias nemokaus skolininko pinigų sumas proporcingai nemokaus skolininko kreditorių turimiems reikalavimams.

4. Patvirtinus, kad turto nepakanka, nemokumo specialistas gali nedelsdamas nutraukti atitinkamą likvidavimą.

5. Kai nemokumo byla užbaigiama dėl nepakankamo turto, tais atvejais, kai buvo pradėta ir dar nebuvo baigta procedūra dėl kaltės dėl nemokumo nustatymo, ši procedūra tęsiama ribota forma.

6. Ankstesnių straipsnio dalių nuostatos netaikomos, kai skolininkas pasinaudoja bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo atidėjimu pagal 248 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek taikomas toks atidėjimas.

7. Laikoma, kad turto nepakanka, kai turto vertė yra mažesnė nei 5 000 EUR.“

„233 straipsnis

Užbaigimo poveikis

1. Užbaigus bylą ir nepažeidžiant 217 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl konkretaus sprendimo patvirtinti nemokumo planą tiesioginio poveikio:

a) visas poveikis, atsirandantis dėl nemokumo paskelbimo, nustos galioti, o skolininkas atgaus teisę disponuoti savo turtu ir laisvai valdyti verslą, nepažeidžiant nemokumo pripažinimo tyčiniu poveikio ir tolesnio straipsnio nuostatų;

b) kreditorių komisijos ir nemokumo specialisto užduotys pasibaigia, išskyrus susijusias su apskaitos pateikimu ir, jei taikoma, numatytas nemokumo plane;

c) nemokaus skolininko kreditoriai gali pasinaudoti savo teisėmis skolininko atžvilgiu be jokių apribojimų, išskyrus nustatytus bet kuriame nemokumo plane ir mokėjimų plane bei 242 straipsnio 1 dalyje; šiuo tikslu vykdomąjį dokumentą sudaro teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas mokėjimo planas, ir teismo sprendimas, kuriuo patikrinti reikalavimai, arba sprendimas, priimtas atliekant vėlesnius patikrinimo veiksmus, kartu su teismo sprendimu, kuriuo patvirtintas nemokumo planas, jei taikoma;

d) nemokaus skolininko kreditoriai gali pasinaudoti teisėmis skolininko atžvilgiu, kuriomis dar nebuvo pasinaudota.

2. Kai nemokumo byla užbaigiama iki galutinio paskirstymo:

a) nemokaus skolininko turto naudai panaikinamas veiksmų galiojimas, išskyrus tuos atvejus, kai nemokumo plane nemokumo specialistui suteikiama teisė gintis bylose, kuriomis siekiama užginčyti tokį panaikinimą, taip pat atvejus, kai tokio panaikinimo nebegalima užginčyti dėl 125 straipsnyje nustatyto termino arba galutiniu sprendimu nepatenkinus užginčijimo;

b) nutraukiamos bylos, susijusios su reikalavimų patikrinimu ir jau likviduoto turto susigrąžinimu ir atskyrimu, išskyrus tuos atvejus, kai jau yra priimtas teismo sprendimas dėl reikalavimų patikrinimo ir eiliškumo nustatymo, kaip numatyta 140 straipsnyje, arba nutraukus bylą dėl nemokumo plano patvirtinimo; tokiu atveju skundai, pateikti dėl tokio teismo sprendimo, galioja iki jų išnagrinėjimo, kaip ir bylos, kai to pageidauja pareiškėjai arba skolininkas, per 30 dienų laikotarpį;

c) nutraukiamos bylos, iškeltos asmenims, kurie yra teisiškai atsakingi už nemokios šalies skolas, nemokumo specialisto siūlymu, išskyrus tuos atvejus, kai nemokumo plane nemokumo specialistui suteikti įgaliojimai pradėti tokias bylas.

3. Bylų, kuriose ginčijamas veiksmų panaikinimas nemokaus skolininko naudai ir kurios tęsiamos pagal 2 straipsnio dalies a punktą, išlaidas turi padengti nemokus skolininkas, jeigu byla užbaigiama dėl nepakankamo minėto nemokaus skolininko turto.

4. Išskyrus reikalavimų patikrinimo bylas, bet koks ieškinys, kuris yra susijęs su nemokumo byla ir nėra atmetamas pagal 2 straipsnio dalies b punktą arba kurio negali vykdyti nemokumo specialistas pagal nemokumo planą, yra atskiriamas nuo bylos ir perduodamas nagrinėti kompetentingam teismui. Tada skolininkas turi išimtinę teisę į bylos nagrinėjimą, nepriklausomai nuo kitos šalies apribojimų ar sutikimo.

5. Per 10 dienų nuo bylos užbaigimo nemokumo specialistas perduoda teismo archyvui visus turimus dokumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu, taip pat visus skolininko apskaitos dokumentus, kurių nereikia grąžinti minėtam skolininkui.

6. Kai nemokumo byla užbaigiama neatlikus 36 straipsnio 1 dalies i punkte numatytos procedūros, kuri skirta nustatyti, kas kaltas dėl nemokumo, teisėjas sprendime turi aiškiai nurodyti atsitiktinį nemokumo pobūdį, kaip numatyta 230 straipsnyje.

7. Nemokumo bylos nutraukimas pagal 230 straipsnio 1 dalies e punktą, kai yra likviduojamo turto ar teisių, lemia tik grynųjų pajamų paskirstymo laikotarpio pradžią.“

„234 straipsnis

Poveikis komercinėms įmonėms

1. Kai byla užbaigiama patvirtinus nemokumo planą, numatantį, kad komercinė įmonė tęs veiklą, veiklą galima tęsti negavus partnerių sprendimo.

2. Partneriai gali nuspręsti atnaujinti veiklą, jeigu byla užbaigta 230 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu.

3. Atlikus galutinį paskirstymą ir įregistravus bylos užbaigimą, laikoma, kad įmonė nebeegzistuoja.

4. Kai byla užbaigiama dėl nepakankamo nemokaus skolininko turto, įmonės likvidavimas vykdomas laikantis teisinės administracinių bylų, susijusių su komercinių subjektų pabaiga ir likvidavimu, tvarkos. Teisėjas privalo pranešti kompetentingam registrui apie bylos užbaigimą ir įmonės turtą.“

Poveikis fiziniams asmenims

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, skolininko prašymu jis gali būti atleistas nuo reikalavimų nemokumo byloje vykdymo, kai jie nėra visiškai įvykdomi nagrinėjant nemokumo bylą arba per penkerius metus po bylos užbaigimo, kaip numatyta CIRE 235–248 straipsniuose.

Jeigu fizinis asmuo gali būti atleistas nuo įsipareigojimų vykdymo, skolininko uždirbtos grynosios pajamos turi būti paskirtos patikėtiniui, kurį teismas skiria penkeriems metams po nemokumo bylos užbaigimo (paskyrimo laikotarpis). Kiekvienų metų perleidimo laikotarpiu pabaigoje patikėtinis panaudoja gautas sumas: a) su nemokumo byla susijusioms išlaidoms padengti; b) įstaigos, atsakingos už Teisingumo ministerijos finansinį ir turto valdymą, išlaidoms, patirtoms nemokumo specialistui ir patikėtiniui mokant atlygį ir padengiant jų išlaidas, kompensuoti; c) mokėdamas sau atlygį ir padengdamas savo išlaidas; d) paskirstydamas likusią sumą kreditoriams pagal nuostatas dėl atsiskaitymo su kreditoriais nemokumo bylose.

Pasibaigus paskyrimo laikotarpiui, teismas gali atleisti skolininką nuo įsipareigojimų vykdymo, o tokiu atveju bus panaikinti visi reikalavimai nemokumo byloje, kurie vis dar galioja atleidimo dieną, įskaitant reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ar patikrinti. Tačiau atleidimas netaikomas: a) išlaikymo reikalavimams; b) kompensacijai, mokėtinai už neteisėtus skolininko veiksmus, kurie buvo įvardyti neteisėtais; c) reikalavimams skirti baudas ir kitas pinigines nuobaudas už nusikaltimus ar administracinius nusižengimus; d) mokestiniams reikalavimams.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kreditorių teisės po nemokumo bylos užbaigimo buvo aptartos atsakant į ankstesnį klausimą. Iš esmės, užbaigus bylą, nemokaus skolininko kreditoriai gali naudotis savo teisėmis skolininko atžvilgiu be jokių apribojimų, išskyrus nustatytus galimuose nemokumo ir mokėjimo planuose bei CIRE 242 straipsnio 1 dalyje.

Naudojantis teisėmis, vykdomasis dokumentas bus teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas mokėjimo planas, ir teismo sprendimas, kuriuo patikrintas reikalavimas, arba, jei taikoma, sprendimas, priimtas atliekant vėlesnius patikrinimo veiksmus, kartu su teismo sprendimu, kuriuo patvirtintas nemokumo planas.

CIRE 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidus fizinį asmenį nuo įsipareigojimų vykdymo, skolininko turto, skirto reikalavimams vykdyti paskyrimo laikotarpiu, neleidžiama taikyti jokių vykdymo veiksmų.

Laikoma, kad nemokumo byla užbaigta CIRE 230 straipsnyje nustatytu laiku. Užbaigimo laikas priklausys nuo aplinkybių, nulėmusių tokį užbaigimą, t. y.:

„230 straipsnis

Kai byla nutraukiama

1. Kai bylos nagrinėjimas tęsiamas paskelbus nemokumą, teisėjas gali nuspręsti nutraukti bylą:

a) po galutinio paskirstymo, nepažeidžiant 239 straipsnio 6 dalies nuostatų;

b) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo patvirtintas nemokumo planas, su sąlyga, kad minėtame plane neprieštaraujama bylos nutraukimui;

c) skolininko prašymu, kai skolininkas nėra nemokus arba yra visų kreditorių sutikimas;

d) kai nemokumo specialistas patvirtina, kad nemokaus skolininko turto nepakanka bylinėjimosi išlaidoms ir kitoms skoloms padengti;

e) kol dar nepaskelbta apie nutraukimą, pirminėje nutartyje, kuria atleidžiama nuo įsipareigojimų vykdymo, kaip nurodyta 237 straipsnio b punkte.

2. Kreditoriams pranešama apie sprendimą nutraukti bylą, o sprendimas skelbiamas ir registruojamas, kaip numatyta 37 ir 38 straipsniuose, nurodant atitinkamus pagrindus.“

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kaip jau minėta, pagal CIRE 51 straipsnį laikoma, kad nemokumo bylos išlaidos yra nemokaus skolininko skolos.

Prieš vykdydamas reikalavimus nemokumo byloje, nemokumo specialistas iš nemokaus skolininko turto atims turtą ar teises, reikalingus bylinėjimosi išlaidoms padengti, įskaitant tuos, kurie gali būti numatyti iki bylos pabaigos. Bylinėjimosi išlaidų padengimas yra paskiriamas pagal minėtą CIRE 172 straipsnį.

Atleidus fizinį asmenį nuo įsipareigojimų vykdymo, kiekvienų metų perleidimo laikotarpiu pabaigoje patikėtinis panaudoja gautas sumas, pirmiausia, kad padengtų bylinėjimosi išlaidas pagal CIRE 241 straipsnį.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

CIRE 120–127 straipsniuose numatyta galimybė panaikinti veiksmus, pažeidžiančius kolektyvinius kreditorių interesus, jeigu bus įvykdytos tuose straipsniuose nurodytos sąlygos.

„120 straipsnis

Bendrieji principai

1. Nemokaus skolininko turtui žalingi veiksmai, padaryti per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo, gali būti panaikinti nemokaus skolininko naudai.

2. Laikoma, kad veiksmai, mažinantys, užkertantys kelią, trukdantys, keliantys pavojų ar vėlinantys atsiskaitymą su nemokaus skolininko kreditoriais, daro žalą turtui.

3. Laikoma, kad bet kurios rūšies veiksmai, kaip nurodyta kitame straipsnyje, net jeigu jie padaryti ar nepadaryti nesilaikant jame nustatytų terminų, daro žalą turtui, nebent būtų įrodymų, kad yra priešingai.

4. Išskyrus kitame straipsnyje nurodytus atvejus, panaikinimas reiškia nesąžiningą trečiosios šalies elgesį, atliekant veiksmus arba jų neatliekant per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo, kai dalyvavo arba naudos gavo asmuo, susijęs specialiais santykiais su nemokia šalimi, net jeigu tokių specialių santykių tą dieną nebuvo.

5. Nesąžiningumas suprantamas kaip bet kurios iš toliau nurodytų aplinkybių žinojimas atliekant veiksmą:

a) kad skolininkas buvo nemokus;

b) kad veiksmas yra žalingo pobūdžio ir tai, kad tuo metu skolininkui neišvengiamai grėsė nemokumas;

c) nemokumo bylos pradžia.

6. Teisinės operacijos, vykdomos pagal specialią atgaivinimo procedūrą arba specialią mokėjimo susitarimo procedūrą, kurios reglamentuojamos šiame teisės akte, atkūrimo ir reorganizavimo priemones arba priėmus pertvarkymo priemones, numatytas Kredito įstaigų ir finansų bendrovių bendrųjų taisyklių, patvirtintų 1992 m. gruodžio 31 d. įstatyminiu potvarkiu Nr. 298/92, VIII skyriuje, negali būti panaikintos taikant šiame skyriuje numatytas taisykles. Tas pats taikoma operacijoms, vykdomoms pagal Neteisminio įmonių reorganizavimo sistemą ar bet kurią kitą lygiavertę procedūrą, numatytą specialiuose teisės aktuose, kurių tikslas yra suteikti skolininkui pakankamas finansavimo priemones, kad atkūrimas būtų įgyvendinamas.“

„121 straipsnis

Besąlyginis panaikinimas

1. Toliau išvardyti veiksmai gali būti panaikinti nemokaus skolininko turto naudai, nereikalaujant vykdyti jokių kitų reikalavimų:

a) padalijimas, atliktas mažiau nei prieš metus iki nemokumo bylos iškėlimo dienos, kai nemokios šalies dalis iš esmės buvo padengta lengvai paslepiamu turtu, o bendras turtas ir nominaliosios vertės atiteko suinteresuotosioms šalims;

b) veiksmus, kuriuos skolininkas neatlygintinai atliko per dvejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo dienos, įskaitant paveldėjimo ar palikimo atsisakymą, išskyrus dovanas, įteiktas įprastais atvejais;

c) skolininko parengtos realios garantijos dėl esamų įsipareigojimų ar juos pakeičiančių kitų įsipareigojimų per šešis mėnesius iki nemokumo bylos iškėlimo dienos;

d) laidavimas, papildomas laidavimas, garantijos ar kredito įgaliojimai, kuriuos nemoki šalis yra pasirašiusi per ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytą laikotarpį ir kurie neatitinka dalykinės veiklos, kuria būtų realiai suinteresuota nemoki šalis;

e) skolininko parengtos realios garantijos tuo pat metu, kai sukuriami įsipareigojimai, kuriems jos taikomos, per 60 dienų iki nemokumo bylos iškėlimo dienos;

f) mokėjimai ar kiti veiksmai, skirti nutraukti įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas baigėsi po nemokumo bylos iškėlimo dienos, atlikti per šešis mėnesius iki nemokumo bylos iškėlimo dienos arba po šios dienos, bet iki įsipareigojimų įvykdymo dienos;

g) mokėjimai ar kiti būdai nutraukti įsipareigojimus, prisiimtus per šešis mėnesius iki nemokumo bylos iškėlimo dienos tokiomis sąlygomis, kurios nėra įprastos teisėtai veiklai ir kurių kreditorius negali reikalauti;

h) veiksmai už atlygį, kurios nemoki šalis atliko per metus iki nemokumo bylos iškėlimo dienos, kai jos prisiimti įsipareigojimai akivaizdžiai viršija kitos sandorio šalies įsipareigojimus;

i) akcininkų paskolų grąžinimas, kai tai vyksta tuo pačiu laikotarpiu, nurodytu ankstesnėje straipsnio dalyje.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatas pakeičia teisės normos, kurias taikant visada reikia patikrinti, ar nėra nesąžiningo elgesio, ar netaikomi kiti reikalavimai.“

„122 straipsnis

Mokėjimo sistemos

Veiksmai, susiję su mokėjimo sistema, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 98/26/EB 2 straipsnio a punkte, arba lygiaverčiai veiksmai negali būti panaikinti.“

„123 straipsnis

Panaikinimo forma ir teisių praradimas

1. Panaikinimą gali atlikti nemokumo specialistas registruotu laišku su gavimo patvirtinimu per šešis mėnesius nuo tada, kai tapo žinoma apie veiksmą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nemokumo paskelbimo dienos.

2. Tačiau, kol veikla nėra nutraukta, gali būti paskelbiama apie panaikinimą ir tam išimties tvarka nėra taikomas joks terminas.“

„124 straipsnis

Poveikis teisių perėmėjų atžvilgiu

1. Veiksmo panaikinimo poveikis vėlesnių teisių perėmėjų atžvilgiu susijęs su jų nesąžiningu elgesiu, išskyrus atvejus, kai teisių perėmėjai yra universalūs arba naujas perdavimas atliktas nemokamai.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis nustatant teises į turtą, kuris perleidžiamas trečiosios šalies naudai.“

„125 straipsnis

Panaikinimo užginčijimas

Teisė užginčyti panaikinimą pasibaigia per tris mėnesius nuo atitinkamo veiksmo, kurio siūloma imtis nemokaus skolininko turto atžvilgiu ir kuris priklauso nuo nemokumo bylos, atlikimo.“

„126 straipsnis

Panaikinimo poveikis

1. Panaikinimas taikomas atgaline data, todėl reikia atkurti aplinkybes, kurios būtų buvusios, jeigu veiksmas nebūtų buvęs atliktas arba neatliktas.

2. Byla, kurią iškelia nemokumo specialistas ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytu tikslu, priklauso nuo nemokumo bylos.

3. Baudos, taikomos trečiosioms šalims, kurios nepateikia turto ar vertybių, grąžintinų nemokiam skolininkui per teismo sprendime nustatytą terminą, bus tokios, kaip numatyta procesinėje teisėje, kai įkeisto turto depozitoriumas laiku neperduoda turto.

4. Trečiosios šalies pateiktas daiktas bus grąžintas tik tuo atveju, jei jį bus galima nustatyti ir atskirti nuo likusiai turto daliai priklausančių daiktų.

5. Jeigu nesusidarys ankstesnėje straipsnio dalyje aprašytos aplinkybės, pareiga grąžinti atitinkamą vertę yra nemokaus skolininko skola, proporcinga atitinkamam praturtėjimui nemokumo paskelbimo dieną, ir nemokumo skola galimos likusios sumos atžvilgiu.

6. Pareiga grąžinti nemokamai pirkėjo sąskaita egzistuos tik proporcingai jo paties praturtėjimui, išskyrus realų ar numanomą nesąžiningumą.“

„127 straipsnis

Actio Pauliana

1. Nemokaus skolininko kreditoriams neleidžiama pareikšti naujų actiones Paulianae dėl skolininko atliktų veiksmų, apie kurių panaikinimą paskelbė nemokumo specialistas.

2. Bylos dėl actiones Paulianae, kurios nėra išnagrinėtos nemokumo paskelbimo dieną arba siūlomos iškelti po tokios dienos, nebus prijungiamos prie nemokumo bylos, o tuo atveju, jeigu veiksmą panaikina nemokumo specialistas, bus nagrinėjamos tik tada, jeigu toks panaikinimas bus paskelbtas negaliojančiu galutiniu sprendimu, kuris bus privalomai taikomas veiksmams, susijusiems su klausimais, kuriuos įvertino nemokumo specialistas, su sąlyga, kad tai neprieštaraus anksčiau išnagrinėtai bylai.

3. Patvirtinus sprendimą dėl actio Pauliana, kreditoriaus, pateikiančio tokį reikalavimą, interesas įvertinamas pagal Civilinio proceso kodekso 616 straipsnį, neatsižvelgiant į atitinkamo reikalavimo pakeitimus, padarytus dėl galimo nemokumo ar mokėjimo plano.“

Įspėjimas. Šios informacijos rinkmenos turinys neįpareigoja informacijos centro ar teismų ir netrukdo susipažinti su galiojančiais teisės aktais ar jų pakeitimais. Nurodytos CIRE nuostatos pateiktos atsižvelgiant į 2004 m. kovo 18 d. įstatyminio potvarkio Nr. 53/2004 redakciją, įskaitant pakeitimus, padarytus 2019 m. birželio 28 d. įstatyminiu dekretu Nr. 84/2019.

Paskutinis naujinimas: 23/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (rumunų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Nemokumas, bankrotas - Rumunija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Procedūros, nurodytos Įstatyme Nr. 85/2014 dėl nemokumo prevencijos procedūrų ir nemokumo bylų (rum. Legea nr. 85/2014 privind procedurile de prevenire a insolvenței și de insolvență), taikomos verslininkams (rum. profesioniști), kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, išskyrus tuos, kurie yra laisvųjų profesijų atstovai ir kurių nemokumas reglamentuojamas specialiosiomis nuostatomis (Įstatymo Nr. 85/2014 dėl nemokumo prevencijos procedūrų ir nemokumo bylų 3 straipsnis).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Jeigu byla iškeliama skolininko prašymu, jis turi būti nemokus – turimų lėšų turi nepakakti skoloms, dėl kurių nekyla abejonių, kurios yra likvidžios, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs ir kurios gali būti mažesnės nei 40 000 RON, grąžinti; jeigu byla iškeliama kreditoriaus prašymu, skolininkas turi būti nemokus – turimų lėšų turi nepakakti reikalavimui, dėl kurio nekyla abejonių, kuris yra likvidus, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs ir kuris turi būti didesnis nei 40 000 RON, įvykdyti (skolos negrąžinimas per 60 dienų po to, kai sueina jos grąžinimo terminas).

Nemokumo bylos taip pat gali būti iškeltos autonominėms administracijoms (Įstatymo Nr. 85/2014 3 straipsnio 2 dalis).

Nemokumo bylos negali būti iškeltos vidurinio ugdymo ir universitetinėms švietimo įstaigoms bei institucijoms ir organams, nurodytiems Vyriausybės potvarkio Nr. 57/2002 dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, su pakeitimais patvirtinto Įstatymu Nr. 324/2003 su pakeitimais ir papildymais (Įstatymo Nr. 85/2014 2 straipsnio 3 dalis), 7 straipsnyje.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Skolininko turtą sudaro visas turtas ir turtinės teisės, įskaitant įgytus per nemokumo procesą, iš kurių gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas (rum. executare silită) pagal Civilinio proceso kodeksą (Įstatymo Nr. 85/2014 5 straipsnio 5 dalis).

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Iškėlus nemokumo bylą paskiriamas specialusis administratorius (rum. administrator special) ir nemokumo administratorius (rum. practician în insolvență); atsižvelgiant į bylos pobūdį nemokumo administratorius yra arba teismo paskirtas administratorius (rum. administrator judiciar), dalyvaujantis teismo prižiūrimame restruktūrizavimo procese, arba teismo paskirtas likvidatorius (rum. lichidator judiciar), dalyvaujantis likvidavime (rum. faliment).

Specialus valdymas

Specialusis administratorius (rum. administrator special) – skolininko visuotinio akcininkų susirinkimo, partnerių arba dalyvių paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, įgaliotas atstovauti jų interesams byloje ir, jeigu skolininkui leidžiama vadovauti savo veiklai, skolininko vardu ir jo naudai atlikti būtinus administracinius veiksmus (Įstatymo Nr. 85/2014 5 straipsnio 4 dalis).

Specialusis administratorius yra įpareigojamas:

a) dalyvauti kaip skolininko atstovas nagrinėjant 117–122 straipsniuose nurodyto pobūdžio ieškinius arba ieškinius dėl 84 straipsnio reikalavimų nesilaikymo;

b) reikšti prieštaravimus įstatymų nustatyta tvarka;

c) teikti pasiūlymus dėl restruktūrizavimo plano;

d) patvirtinus planą, jeigu skolininkas nėra praradęs teisės vadovauti savo veiklai, vykdyti skolininko veiklą prižiūrimas teismo paskirto administratoriaus;

e) prasidėjus likvidavimo procesui, dalyvauti atliekant inventorizaciją ir pasirašyti turto aprašą, gauti galutinę ataskaitą bei finansinę ataskaitą, taip pat dalyvauti posėdyje, sušauktame siekiant išspręsti prieštaravimus ir patvirtinti ataskaitą;

f) gauti pranešimą apie proceso pabaigą.

Jeigu skolininkas praranda teisę vadovauti savo veiklai, jam atstovauja teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius, kuris ir vykdo jo veiklą; tokiu atveju specialiojo administratoriaus funkcijos ribojamos atstovavimu akcininkų ir dalyvių partnerių interesams (Įstatymo Nr. 85/2014 56 straipsnis).

Teismo paskirtas administratorius (rum. administrator judiciar)

Teismo paskirtas administratorius gali būti fizinis arba juridinis asmuo (įskaitant juridinio asmens atstovą) ir jis turi būti įstatymų reikalavimus atitinkantis nemokumo administratorius. Pagrindinės teismo paskirto administratoriaus pareigos yra šios:

a) patikrinti skolininko ekonominę padėtį ir pateiktus dokumentus, parengti ataskaitą, kuria siūloma arba pradėti supaprastintą procesą, arba tęsti stebėsenos laikotarpį per įprastą procesą, taip pat pateikti šią ataskaitą įgaliotam teisėjui (rum. Judecător-sindic),), kad jis ją patvirtintų per teisėjo nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 dienų nuo administratoriaus paskyrimo;

b) patikrinti skolininko veiklą ir parengti išsamią ataskaitą, kurioje išdėstomos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių atsirado nemokumas, nurodomi galimi pirminiai įrodymai arba aplinkybės, susiję su asmenimis, kurie gali būti atsakingi už susidariusią padėtį, ir su jų patraukimo atsakomybėn pagrindais, analizuojamos visos realios galimybės restruktūrizuoti skolininko veiklą arba aiškinamos priežastys, dėl kurių restruktūrizavimas būtų neįmanomas, ir pridėti šią ataskaitą prie bylos medžiagos per įgalioto teisėjo nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 40 dienų nuo administratoriaus paskyrimo;

c) jeigu skolininkas neįvykdo pareigos pateikti savo apskaitos dokumentus per įstatymų nustatytą terminą, parengti tokius dokumentus, o jeigu skolininkas apskaitos dokumentus pateikė – juos patikrinti, pataisyti ir užbaigti;

d) parengti skolininko verslo restruktūrizavimo planą, atsižvelgdamas į a punkte nurodytos ataskaitos turinį;

e) prižiūrėti skolininko turto valdymo veiklą;

f) vykdyti visą skolininko veiklą arba jos dalį ir, pastaruoju atveju, laikytis įgalioto teisėjo aiškių nurodymų dėl administratoriaus pareigų ir dėl mokėjimų iš skolininko turto sąskaitos vykdymo sąlygų;

g) šaukti skolininko, kuris yra juridinis asmuo, kreditorių, akcininkų, partnerių arba dalyvių susirinkimus, jiems pirmininkauti ir teikti sekretorių paslaugas;

h) reikšti ieškinius dėl nesąžiningų skolininko veiksmų arba sandorių, atliktų arba sudarytų pažeidžiant kreditorių teises, taip pat tam tikrų skolininko sudarytų turto perleidimo, verslo sandorių ir jo suteiktų garantijų, kurios gali pažeisti kreditorių teises, panaikinimo;

i) skubiai pranešti įgaliotam teisėjui, jeigu administratorius nustato, kad skolininkas neturi turto arba jo nepakanka teisinėms išlaidoms padengti;

j) nutraukti tam tikras skolininko sudarytas sutartis;

k) tikrinti reikalavimus ir atitinkamais atvejais jiems prieštarauti, pranešti kreditoriams, jeigu reikalavimai nėra pripažinti arba yra pripažinti tik iš dalies, taip pat sudaryti reikalavimų sąrašą;

l) išieškoti reikalaujamas sumas, imtis priemonių, kad būtų patenkinti reikalavimai, susiję su skolininko turtu arba pinigų sumomis, kuriuos skolininkas yra perleidęs (pervedęs) prieš iškeliant bylą, ir reikšti ieškinius bei vesti bylas dėl skolininko reikalavimų patenkinimo – tam jis gali samdyti teisininkus;

m) sudaryti kompromisinius susitarimus, grąžinti skolas, atleisti nuo įsipareigojimų garantijos davėjus ir atsisakyti prievolių įvykdymo užtikrinimo, gavęs įgalioto teisėjo patvirtinimą;

n) pranešti įgaliotam teisėjui apie visus klausimus, kuriuos šis turėtų išspręsti;

o) sudaryti skolininko turto aprašą;

p) užsakyti skolininko turto vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki nustatytos galutinio reikalavimų sąrašo pateikimo dienos;

q) išsiųsti pranešimą dėl vertinimo ataskaitos prijungimo prie bylos medžiagos per dvi dienas nuo jos prijungimo; pranešimas turi būti paskelbtas Nemokumo bylų biuletenyje (NBB).

Įgaliotas teisėjas gali nutartimi (rum. încheiere) nustatyti teismo paskirtam administratoriui kitų pareigų šalia tų, kurios išvardytos 1 punkte, išskyrus pareigas, kurios įstatymu priskirtos išimtinei teisėjo jurisdikcijai.

Teismo paskirtas administratorius pateikia mėnesinę ataskaitą, kurioje nurodo, kaip jis vykdė savo pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su veiksmais gavus išankstinį patvirtinimą, pagrindžia administruojant procesą patirtas išlaidas, taip pat visas kitas išlaidas, apmokėtas iš skolininko turto, ir atitinkamais atvejais išsamiai aprašo turto aprašo sudarymo eigą. Ataskaitoje pateikiama informacija dėl mokestinių prievolių įvykdymo, leidimo vykdyti veiklą suteikimo arba atnaujinimo, priežiūros įstaigų parengtų dokumentų ir teismo paskirto administratoriaus atlyginimo, nurodant kaip šis atlyginimas apskaičiuojamas (Įstatymo Nr. 85/2014 59 straipsnio 1 dalis).

Siekdamas įvykdyti savo pareigas, teismo paskirtas administratorius gali pasitelkti profesionalus, kaip antai teisininkus, apskaitininkus, vertintojus arba kitus specialistus. Pagal 1 dalį negali būti paskirtas asmuo, jeigu jį saisto sutartis, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas; tokiu atveju toks asmuo turi nusišalinti arba dėl jo gali būti reiškiamas prieštaravimas pagal Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 134/2010 (nauja redakcija), su pakeitimais ir papildymais (61 straipsnio 2 dalis) 43 ir 44 straipsniuose nustatytas sąlygas. Teismo paskirtas administratorius ir bet kuris kreditorius gali reikšti prieštaravimus dėl byloje parengtų vertinimo ataskaitų.

Teismo paskirtas likvidatorius (rum. lichidator judiciar)

Jeigu įgaliotas teisėjas priima nutartį likviduoti skolininką, jis šiai nutarčiai įgyvendinti paskiria likvidatorių. Teismo paskirto administratoriaus įgaliojimai baigiasi tą dieną, kai įgaliotas teisėjas nustato likvidatoriaus įgaliojimus. Pagrindinės teismo paskirto likvidatoriaus pareigos yra šios:

a) patikrinti skolininko, kurio atžvilgiu vykdomas supaprastintas procesas, veiklą, siekiant nustatyti faktinę situaciją, ir parengti išsamią ataskaitą, kurioje išdėstomos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių atsirado nemokumas, nurodomi asmenys, kurie gali būti atsakingi už susidariusį nemokumą, ir jų patraukimo atsakomybėn pagrindai;

b) vykdyti skolininko veiklą;

c) reikšti ieškinius dėl nesąžiningų skolininko veiksmų arba sandorių, atliktų arba sudarytų pažeidžiant kreditorių teises, taip pat tam tikrų skolininko sudarytų turto perleidimo, verslo sandorių ir skolininko nustatytų pirmumo pagrindų, dėl kurių gali būti pažeistos kreditorių teisės, panaikinimo;

d) uždėti plombas, sudaryti turto aprašą ir imtis reikiamų veiksmų jam išsaugoti;

e) nutraukti tam tikras skolininko sudarytas sutartis;

f) tikrinti reikalavimus ir atitinkamais atvejais jiems prieštarauti, pranešti kreditoriams, jeigu reikalavimai nėra pripažinti arba yra pripažinti tik iš dalies, taip pat sudaryti reikalavimų sąrašą;

g) siekti, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su skolininko turtu ir kylantys iš skolininko įvykdyto turto arba pinigų sumų perleidimo (pervedimo) prieš iškeliant bankroto bylą, vykdyti reikalaujamų sumų išieškojimą, taip pat reikšti ieškinius ir vesti bylas dėl skolininko reikalavimų patenkinimo – tam jis gali samdyti teisininkus;

h) skolininko vardu priimti mokėjimus ir įtraukti juos į skolininko turto sąskaitą;

i) parduoti skolininko turimą turtą pagal šį įstatymą;

j) patvirtinus įgaliotam teisėjui, sudaryti kompromisinius susitarimus, apmokėti skolas, atleisti nuo įsipareigojimų garantijos davėjus ir atsisakyti prievolių įvykdymo užtikrinimo;

k) pranešti įgaliotam teisėjui apie visus klausimus, kuriuos šis turėtų išspręsti; l) vykdyti visas kitas įgalioto teisėjo nutartimi nustatytas pareigas.

Susitarimo su kreditoriais procedūrose (rum. concordat preventiv) skolininkas dalyvauja per savo teisinius arba sutartinius atstovus.

Susitarimo su kreditoriais administratorius (rum. administrator concordatar) turi šias pareigas:

a) parengti kreditorių, įskaitant kreditorius, kurių reikalavimai yra užginčyti arba dėl kurių pradėtas teismo procesas, sąrašą, taip pat kreditorių, kurie yra pasirašę susitarimą, sąrašą; jeigu kreditorius turi reikalavimą skolininkams, kurie yra solidariai atsakingi pagal susitarimą su kreditoriais, toks kreditorius įtraukiamas į kreditorių sąrašą, kuriame nurodoma jo turimo reikalavimo nominalioji vertė, kol toks reikalavimas visiškai patenkinamas;

b) kartu su skolininku parengti susitarimo pasiūlymą ir jo sudedamąsias dalis arba susitarimo projektą ir gaivinimo planą;

c) imtis priemonių, kad būtų taikiai išspręsti visi kylantys skolininko ir kreditorių arba kreditorių tarpusavio ginčai;

d) kreiptis į įgaliotą teisėją su prašymu patvirtinti susitarimą su kreditoriais;

e) prižiūrėti, kaip vykdomi įsipareigojimai, kuriuos skolininkas prisiima susitarimu;

f) skubiai informuoti kreditorių susirinkimą, kuris yra susitarimo šalis, apie skolininko įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą;

g) rengti ir kreditorių susirinkimui, kuris yra susitarimo šalis, siųsti mėnesines arba ketvirčio ataskaitas apie susitarimo administratoriaus darbą ir skolininko veiklą; susitarimo administratoriaus ataskaitoje taip pat turėtų būti nurodyta administratoriaus nuomonė dėl pagrindų nutraukti susitarimą prieš terminą buvimo arba nebuvimo;

h) sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris yra susitarimo šalis;

i) kreiptis į teismą dėl susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūros užbaigimo;

j) vykdyti visas kitas šiame skyriuje nurodytas ir susitarime su kreditoriais arba įgalioto teisėjo nustatytas pareigas (Įstatymo Nr. 85/2014 19 straipsnis).

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo bylos iškėlimas neturi įtakos kreditorių teisei į turimo reikalavimo įskaitymą į skolininko reikalavimą tokiam kreditoriui, jeigu bylos iškėlimo dieną yra įvykdyti įstatyme numatyti įskaitymo reikalavimai. Įskaitymą taip pat gali užfiksuoti teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius. Įskaitymas taip pat gali būti taikomas abipusiams reikalavimams, kylantiems iškėlus nemokumo bylą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Iškėlus bylą galiojančios sutartys lieka galioti. Visos sutarties nuostatos dėl sutarties nutraukimo, nustatyto sutarties termino negaliojimo arba atsiskaitymo prieš terminą dėl nemokumo bylos iškėlimo yra niekinės. Taisyklė, pagal kurią galiojančios sutartys lieka galioti ir nuostatos dėl nutraukimo arba įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą yra niekinės, netaikoma apibrėžtoms finansinėms sutartims arba dvišaliams užskaitos sandoriams pagal apibrėžtą finansinę sutartį arba dvišalę užskaitos sutartį.

Siekdamas kiek įmanoma padidinti skolininko turto vertę iki sueis trejų mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo, teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius gali nutraukti bet kurią sutartį, nepasibaigusią nuomos sutartį ir bet kurią kitą ilgalaikę sutartį, jeigu visos šių sutarčių šalys nėra jų visiškai arba iš esmės įvykdžiusios. Kai sutartis taip nutraukiama, kita šalis gali pareikšti skolininkui reikalavimą sumokėti kompensaciją.

Jeigu per pirmuosius tris mėnesius po bylos iškėlimo sutarties šalis pateikia pranešimą, kuriuo teismo paskirto administratoriaus arba likvidatoriaus prašo nutraukti sutartį, administratorius arba likvidatorius privalo pateikti atsakymą per 30 dienų nuo prašymo gavimo, o jeigu toks atsakymas nepateikiamas, laikoma, kad sutartis nutraukta, ir administratorius arba likvidatorius nebegali reikalauti jos vykdyti.

Įstatymu taip pat reglamentuojamas tam tikrų konkrečių sutarčių, kaip antai susijusių su komunalinių paslaugų teikimu, nuoma, arba pagrindinių užskaitos sandorių statusas.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nuo pranešimo apie nutartį patvirtinti susitarimą su kreditoriais pateikimo dienos atskiros bylos pagal sutartis pasirašiusių kreditorių skolininkams pareikštus ieškinius ir ieškinio senaties terminai, taikomi teisei kreiptis dėl jų skolininkams turimų reikalavimų priverstinio vykdymo, automatiškai sustabdomi.

Palūkanų, baudų ir visų kitų sutartis pasirašiusių kreditorių patirtų išlaidų skaičiavimas nesustabdomas, išskyrus atvejus, kai kreditoriai raštu sutinka, kad jis būtų sustabdytas, ir toks sutikimas nurodomas susitarimo su kreditoriais projekte.

Nutartimi, kuria tvirtinamas susitarimas su kreditoriais, įgaliotas teisėjas sustabdo visas priverstinio išieškojimo procedūras.

Jeigu skolininkas yra pateikęs kreditoriams garantijų, susitarimo administratoriaus prašymu įgaliotas teisėjas gali nustatyti kreditoriams, kurie nėra pasirašę susitarimo, jų reikalavimų tenkinimo datos atidėjimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių. Šiuo laikotarpiu neskaičiuojamos jokios su reikalavimu susijusios palūkanos, baudos arba kitos išlaidos. Reikalavimo vykdymo datos atidėjimo taisyklė netaikoma apibrėžtoms finansinėms sutartims ir dvišaliams užskaitos sandoriams pagal apibrėžtas finansines sutartis arba dvišales užskaitos sutartis.

Susitarimas su kreditoriais taikomas biudžetiniams kreditoriams (rum. creditori bugetari), jeigu laikomasi nacionalinių ir Europos teisės aktų nuostatų dėl valstybės pagalbos reikalavimų.

Patvirtinto susitarimo su kreditoriais laikotarpiu skolininkui negali būti iškelta nemokumo byla.

Visi kreditoriai, proceso metu įgiję skolininko atžvilgiu įgyvendinamą teisę, gali prašyti leidimo prisijungti prie susitarimo arba gali siekti patenkinti savo reikalavimą visomis kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis.

Nuo nemokumo bylos iškėlimo momento automatiškai sustabdomi visi teisminiai ir neteisminiai procesai, taip pat visos priemonės, skirtos priverstiniam į skolininko turtą nukreiptų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Jų teisės gali būti įgyvendinamos tik per nemokumo procesą, pateikus prašymą pripažinti jų reikalavimus. Iškėlus bylą sustabdomi visi ieškiniams pareikšti nustatyti senaties terminai.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nuo nemokumo bylos iškėlimo momento automatiškai sustabdomi visi teisminiai ir neteisminiai procesai, taip pat visos priemonės, skirtos priverstiniam į skolininko turtą nukreiptų reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Toliau nurodytos procedūros nesustabdomos:

a) apeliaciniai procesai pagal skolininko pateiktus apeliacinius skundus dėl kreditoriaus arba kreditorių inicijuotų procesų prieš iškeliant bylą, taip pat procesai pagal civilinius ieškinius, pareikštus skolininkui iškeltose baudžiamosiose bylose (rum. acțiunile civile din procesele penale);

b) teismo procesai pagal ieškinius, pareikštus bendraskoliams ir (arba) garantiją suteikusioms trečiosioms šalims;

c) neteisminiai procesai, vykstantys sporto federacijų sporto komisijose, veikiančiose pagal Kūno kultūros ir sporto Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasįstatymą Nr. 69/2000 (rum. Legea educației fizice și sportului nr. 69/2000) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, dėl vienašalio sportininkų sudarytų individualių darbo sutarčių arba civilinių sutarčių nutraukimo ir tokiais atvejais taikomų sportinių sankcijų, taip pat dėl kitų ginčų, susijusių su sportininkų teise dalyvauti varžybose.

d) teismo procesai, kuriais siekiama nustatyti, ar yra po bylos iškėlimo dienos skolininkui kilusių reikalavimų, ir (arba) tokių reikalavimų sumas. Stebėjimo laikotarpiu arba per restruktūrizavimo procesą gali būti parengtas prašymas patenkinti tokius reikalavimus ir išsiųstas su gavimo patvirtinimu. Teismo paskirtas administratorius tokį prašymą išnagrinėja per 15 dienų nuo jo gavimo pagal 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios taikomos atitinkamai, tačiau šie reikalavimai negali būti reikalavimų sąraše.

Teismo paskirto administratoriaus taikomas priemones galima apskųsti.

Pažymėtina, kad šis sustabdymas taikomas tik byloms, susijusioms su reikalavimais, nukreiptais į skolininko turtą, o ne byloms dėl neturtinių teisių ir įsipareigojimų, kuriais ir toliau remiamasi teisme.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Šaukiamas visų nemokaus skolininko kreditorių susirinkimas.

Kreditorių susirinkimą (rum. adunarea creditorilor) šaukia ir jam pirmininkauja teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius.‑ Prireikus įstatymų aiškiai numatytais atvejais administratorius arba likvidatorius kviečia žinomus kreditorius.

Kreditoriai kviečiami pranešimu, kuriame turi būti išdėstyta susirinkimo darbotvarkė ir kuris skelbiamas Nemokumo bylų biuletenyje likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki susirinkimo. Susirinkime kreditoriams gali atstovauti specialų ir autentišką įgaliojimą turintys atstovai arba (kalbant apie biudžetinius kreditorius ir kitus juridinius asmenis) atstovai, kuriems yra išduotas padalinio vadovo pasirašytas įgaliojimų aktas. Kreditoriai gali balsuoti ir raštu, jeigu įstatymu tai aiškiai neuždrausta.

Kreditorių susirinkimas gali teisėtai priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 30 proc. visų reikalavimų vertės sudarančių reikalavimų turėtojai, turintys teisę balsuoti dėl skolininko turto, jeigu įstatyme nenumatytas specialusis kvorumas, ir susirinkimo nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja dauguma dalyvaujančių reikalavimų turėtojų (pagal reikalavimų vertę), turinčių balsavimo teisę. Su sąlyga atiduotas balsas laikomas balsu prieš. Laikoma, kad galiojančius balsus raštu atidavę kreditoriai taip pat dalyvauja susirinkime.

Sušaukus pirmąjį susirinkimą įgaliotas teisėjas, o vėliau ir kreditoriai gali sudaryti komitetą, kuriame, atsižvelgiant į kreditorių skaičių, yra trys arba penki kreditoriai, skiriami iš balsavimo teisę turinčių kreditorių, kurie turi pirmaeilių reikalavimų, biudžetinių reikalavimų ir neužtikrintų reikalavimų pagal vertę. Kreditorių komitetas (rum. comitetul creditorilor) turi šiuos įgaliojimus:

a) tikrinti skolininko būklę ir teikti kreditorių susirinkimui rekomendacijas dėl skolininko veiklos tęsimo ir siūlomų restruktūrizavimo planų;

b) derėtis su kreditorių pageidaujamu teismo skiriamu administratoriumi arba likvidatoriumi dėl paskyrimo sąlygų;

c) atkreipti dėmesį į teismo paskirto administratoriaus arba likvidatoriaus parengtas ataskaitas, jas peržiūrėti ir, atitinkamais atvejais, pareikšti dėl jų prieštaravimus;

d) rengti ataskaitas, kurios teikiamos kreditorių susirinkimui, dėl teismo paskirto administratoriaus arba likvidatoriaus taikytų priemonių ir jų poveikio, taip pat argumentuotai siūlyti kitas priemones;

e) prašyti panaikinti skolininko teisę administruoti savo reikalus;

f) reikšti ieškinius dėl tam tikrų nesąžiningų skolininko veiksmų arba sandorių, kurie žalingi kreditoriams, panaikinimo, jeigu tokių ieškinių nepareiškia teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Atsižvelgdamas į konkrečią skolininko padėtį ir į tai, ar atimta jo teisė administruoti savo reikalus, nemokumo administratorius turi toliau nurodytas pareigas.

Teismo paskirtas administratorius prižiūri skolininko turto valdymo veiklą. Jis vykdo skolininko veiklą arba jos dalį ir, pastaruoju atveju, laikosi įgalioto teisėjo aiškių nurodymų dėl administratoriaus pareigų ir dėl mokėjimų iš skolininko turto sąskaitos vykdymo sąlygų.

Jis išieško skolas, sudaro kompromisinius susitarimus, turto aprašą ir parduoda skolininkui priklausantį turtą.

Skolininkas gali naudotis turtu tik jeigu jis yra išsaugojęs teisę administruoti savo reikalus ir tik tiek, kiek tai susiję su dabartine jo veikla; jį prižiūri ir kontroliuoja teismo paskirtas administratorius.

Prasidėjus likvidavimo procedūrai, teismo paskirtas likvidatorius vadovauja skolininko veiklai, nutraukia sutartis, išieško skolas, parduoda turtą, sudaro kompromisinius susitarimus, gauna skolininkui mokamas įmokas ir pan. Per likvidavimo procedūrą disponuoti skolininko turtu gali tik teismo paskirtas likvidatorius.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Visi kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki bylos iškėlimo, išskyrus darbuotojus, kurių reikalavimus teismo paskirtas administratorius yra užregistravęs remdamasis apskaitos įrašais, turi pateikti prašymą pripažinti jų reikalavimus per nutartyje iškelti bylą nustatytą laikotarpį ir pridėti reikalavimus patvirtinančius būtinus dokumentus. Preziumuojama, kad visi pripažinti ir teismo kanceliarijai užregistruoti pateikti reikalavimai yra pagrįsti ir teisingi, jeigu skolininkas, teismo paskirtas administratorius arba kreditoriai jų neužginčija. Į reikalavimų sąrašą įtraukti reikalavimai tenkinami per nemokumo procesą pagal įstatymuose nurodytą jų tenkinimo eilę.

Po bylos iškėlimo, stebėjimo laikotarpiu arba per teisminį restruktūrizavimo procesą kilę reikalavimai tenkinami pagal juos pagrindžiančius dokumentus ir neturi būti įtraukti į nemokaus subjekto turto balansą. Ši nuostata taikoma ir reikalavimams, kylantiems po to, kai pradedama likvidavimo procedūra.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Visi kreditoriai, kurių reikalavimai kilo iki bylos iškėlimo, išskyrus darbuotojus, kurių reikalavimus teismo paskirtas administratorius užregistruoja pagal apskaitos įrašus, turi pateikti prašymą pripažinti jų reikalavimus iki nutartyje iškelti bylą nurodyto termino. Prašyme turi būti nurodytas kreditoriaus vardas, pavardė (pavadinimas) ir gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės adresas, mokėtina suma, reikalavimo pagrindas ir duomenys apie visus galimus reikalavimo priskyrimo prie pirmaeilių reikalavimų pagrindus. Reikalavimą patvirtinantys dokumentai ir informacija apie priskyrimo prie pirmaeilių reikalavimų pagrindus pridedami prie prašymo ne vėliau kaip iki pačiam prašymui pateikti nustatyto termino pabaigos.

Prašymas pripažinti reikalavimą turi būti pateiktas net jeigu reikalavimo negalima įrodyti remiantis vykdytina teise. Reikalavimai, kurių terminas bylos iškėlimo dieną dar nėra suėjęs arba kuriems taikomos sąlygos, priimami ir įtraukiami į nemokaus subjekto turto balansą.

Jeigu pateikiamas prašymas pripažinti reikalavimą, kurį nukentėjusioji šalis yra pareiškusi kaip civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, toks reikalavimas užregistruojamas, o bylos nagrinėjimas nukentėjusiosios šalies naudai sustabdomas prieš galutinio sprendimo priėmimą.

Reikalavimai, priskiriami prie pirmaeilių reikalavimų, įtraukiami į galutinį sąrašą iki garantijos rinkos kainos, kurią nustato vertintojas (rum. evaluator), atlikęs teismo paskirto administratoriaus arba likvidatoriaus užsakytą vertinimą.

Visiems reikalavimams taikoma patikrinimo procedūra, išskyrus reikalavimus, kurie yra nustatyti vykdytinuose teismo ir arbitražo sprendimuose; ši procedūra taip pat netaikoma viešųjų biudžetų reikalavimams, kylantiems iš vykdytinos teisės, kuri nebuvo užginčyta iki specialiuosiuose įstatymuose numatytų terminų.

Teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius parengia pirminį reikalavimų sąrašą, kurį bet kuri suinteresuota šalis, skolininkas arba kreditorius gali užginčyti įgaliotam teisėjui. Išskyrus atvejus, kai apie bylos iškėlimą buvo pranešta pažeidžiant teismo šaukimų įteikimo ir pranešimo apie procesinius dokumentus taisykles, reikalavimo, atsiradusio prieš iškeliant bylą, turėtojas, kuris nepateikia prašymo pripažinti reikalavimą iki nustatyto termino pabaigos (terminas nurodomas pranešime ir jis negali būti ilgesnis kaip 45 dienos nuo bylos iškėlimo), praranda teisę būti įtrauktas į kreditorių sąrašą ir neįgyja kreditoriaus, turinčio teisę dalyvauti byloje su tokiu reikalavimu, statuso. Kreditorius neturi teisės remtis reikalavimu prieš skolininką arba kuriuos nors neribotą atsakomybę turinčius skolininko, kuris yra juridinis asmuo, narius arba partnerius po to, kai byla baigiama nagrinėti, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamo bankroto (rum. bancrută simplă) arba tyčinio bankroto (rum. bancrută frauduloasă), arba jam numatoma atsakomybė už apgaulingus mokėjimus arba perleidimus. Aplinkybę, kad teisė prarasta, nustato teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius, kuris neįtraukia kreditoriaus į kreditorių sąrašą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pardavus skolininko turtą ir teises, naudojamus kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas kreditoriaus naudai ir suteikiančius jam pirmumo teisę, gautos lėšos paskirstomos tokia eilės tvarka:

  1. mokesčiai, žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, patirtos dėl atitinkamo turto pardavimo, įskaitant išlaidas, būtinas tokiam turtui išsaugoti ir administruoti, kreditoriaus patirtas išlaidas vykdant priverstinio išieškojimo procedūrą, komunalinių paslaugų teikėjų reikalavimus, kylančius po bylos iškėlimo, ir dėl bendrų visų kreditorių interesų įdarbintiems asmenims atsiskaitymo dieną mokėtiną atlyginimą – tokios išlaidos apmokamos proporcingai viso skolininko turto vertei;
  2. pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimai, kylantys per nemokumo procesą; šie reikalavimai apima kapitalą, palūkanas ir kitus papildomus mokėjimus (atitinkamais atvejais);
  3. pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimai, įskaitant visą kapitalą, palūkanas ir bet kokio pobūdžio padidinimus bei baudas.

Jeigu pardavus šį turtą gautų sumų nepakanka atitinkamiems reikalavimams visiškai patenkinti, kreditoriams suteikiama teisė reikšti neužtikrintą arba viešojo biudžeto reikalavimą (atsižvelgiant į aplinkybes) dėl skirtumo, kuris priskiriamas tam tikrai kategorijai kartu su kitais reikalavimais. Jeigu sumokėjus pirmiau nurodytas sumas lieka perviršis, teismo paskirtas likvidatorius jį deponuoja į skolininko turto sąskaitą. Likviduojant skolininką reikalavimai tenkinami šia eilės tvarka:

1.  mokesčiai, žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, kurios patiriamos vykstant procesui ir kurias apima ta pati įstatymo antraštė, įskaitant išlaidas, būtinas skolininko turtui išsaugoti ir administruoti, veiklai tęsti ir skirtas atsiskaityti su asmenimis, įdarbintais vykdant procesą;

2. reikalavimai, kylantys iš finansavimo, suteikto per procesą;

3. reikalavimai, kylantys iš darbo santykių;

4. reikalavimai, kylantys tęsiant skolininko veiklą po to, kai buvo iškelta byla, reikalavimai, kuriuos reiškia kitos sutarčių šalys ir trečiosios šalys, sąžiningai įgijusios turtą, arba iš jų turtą įgiję asmenys, kurie grąžina savo turtą arba jo vertę tam, kad jis būtų įtrauktas į skolininko turtą;

5. biudžetiniai reikalavimai;

6. reikalavimai dėl skolininko trečiosioms šalims mokėtinų sumų, susijusių su išlaikymo pareiga, nepilnamečių išlaikymu arba periodinių įmokų, kaip pragyvenimo lėšų, mokėjimu;

7. reikalavimai dėl sumų, kurias nustato įgaliotas teisėjas kaip paramą skolininkui ir jo šeimai, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo;

8. reikalavimai, kylantys iš banko paskolų su susijusiomis išlaidomis ir palūkanomis, iš prekių tiekimo, paslaugų teikimo arba kitų darbų atlikimo kylantys reikalavimai, iš nuomos santykių kylantys reikalavimai, įskaitant obligacijas;

9. kiti neužtikrinti reikalavimai;

10. antraeiliai reikalavimai toliau nurodyta eilės tvarka:

a) reikalavimai, kylantys dėl trečiųjų šalių turto, kai tokios šalys yra nesąžiningai įsigijusios prekių iš skolininko, nesąžiningų paskesnių įgijėjų reikalavimai po to, kai pripažįstami ieškiniai dėl panaikinimo, taip pat reikalavimai, susiję su paskolomis, kurias skolininkui, kuris yra juridinis asmuo, suteikė partneris arba akcininkas, turintis ne mažiau kaip 10 proc. akcinio kapitalo arba balsavimo teisių visuotiniame susirinkime, arba, atitinkamais atvejais, ekonominių interesų grupės narys (rum. grupu de interes economic);

b) iš neatlygintinų veiksmų kylantys reikalavimai.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Jeigu susitarimo su kreditoriais procedūra sėkmingai užbaigiama iki sutartyje nurodyto termino pabaigos arba jo pabaigos dieną, įgaliotas teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo pasiekto susitarimo dalyką. Tokiu atveju susitarime su kreditoriais nurodyti reikalavimų pakeitimai tampa galutiniai (Įstatymo Nr. 85/2014 36 straipsnis).

Restruktūrizavimo procesas, kuriuo siekiama užtikrinti tolesnę skolininko veiklą, arba planuojamo likvidavimo procesas (rum. lichidare pe bază de plan) užbaigiamas nutartimi, priimta remiantis teismo paskirto administratoriaus parengta ataskaita, kurioje nustatyta, kad visi pagal patvirtintą planą prisiimti mokėjimo įsipareigojimai yra įvykdyti ir kad visi reikalavimai, kurių terminas yra suėjęs, yra patenkinti. Jeigu procesas, pradėtas siekiant įvykdyti restruktūrizavimą, vėliau pakeičiamas likvidavimo procedūra, jis užbaigiamas pagal likvidavimo procedūros taisykles. Nuo restruktūrizavimo prižiūrint teismui plano patvirtinimo dienos ir visą restruktūrizavimo laikotarpį skolininkas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti skirtumą tarp įsipareigojimų, kuriuos jis buvo prisiėmęs prieš patvirtinant planą, vertės ir plane nurodytos vertės.

Likvidavimo procedūra užbaigiama, kai įgaliotas teisėjas patvirtina galutinę ataskaitą, kai visos skolininko turtą sudarančios lėšos ir turtas paskirstomi ir kai lėšos, į kurias niekas nepareiškė reikalavimo, deponuojamos banke. Užbaigus procesą priimama nutartis išregistruoti skolininką iš registrų, kuriuose jis buvo įregistruotas.

Užbaigus procesą įgaliotas teisėjas, teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius ir visi jiems padėję asmenys atleidžiami nuo visų su procesu, skolininku bei skolininko turtu, kreditoriais, pirmumo teisių turėtojais, akcininkais arba partneriais susijusių pareigų arba atsakomybės.

Užbaigus likvidavimo procedūrą skolininkas, kuris yra fizinis asmuo (užsiimantis ekonomine veikla), atleidžiamas nuo iki likvidavimo turėtų įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto arba dėl apgaulingų mokėjimų ar perleidimų; tokiais atvejais jis atleidžiamas nuo įsipareigojimų tik tiek, kiek jie yra įvykdyti per procesą.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus bet kokio pobūdžio nemokumo bylą kreditoriai negali reikšti skolininkui reikalavimų, kilusių iki nemokumo bylos iškėlimo.

Kreditoriai gali ir toliau reikšti reikalavimus dėl visos reikalavimų vertės bendraskoliams ir skolininko garantijos teikėjams.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Visos su teisiniais procesais susijusios išlaidos, įskaitant su teismo paskirto administratoriaus arba likvidatoriaus siunčiamais pranešimais, kvietimais ir procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, atlyginamos iš skolininko turto (Įstatymo Nr. 85/2014 39 straipsnis). Jeigu skolininko finansinių išteklių nepakanka, pateikiamas prašymas dėl išmokų iš likvidavimo fondo (rum. fondul de lichidare).

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius gali reikšti ieškinius, reikalaudamas, kad būtų panaikinti apgaulingi veiksmai ir sandoriai, kuriuos per dvejus metus iki bylos iškėlimo atliko (sudarė) skolininkas, pažeisdamas kreditorių teises.

Toliau nurodyti skolininko atlikti (sudaryti) veiksmai arba sandoriai gali būti panaikinti siekiant grąžinti perleistą turtą arba kitos suteiktos naudos vertę:

a) neatlygintino perleidimo veiksmai, atlikti per dvejus metus iki bylos iškėlimo; ši nuostata netaikoma humanitariniais tikslais teikiamai paramai;

b) sandoriai, pagal kuriuos skolininko suteikta nauda yra akivaizdžiai didesnė už gautą naudą, sudaryti per šešerius mėnesius iki bylos iškėlimo;

c) per dvejus metus iki bylos iškėlimo atlikti veiksmai, kuriais visos šalys siekė užkirsti kelią kreditoriams išieškoti turtą arba bet kokiu kitu būdu pažeisti jų teises;

d) nuosavybės teisės perdavimo kreditoriui, siekiant apmokėti ankstesnę skolą arba užtikrinti tokį apmokėjimą, veiksmai, atlikti per šešis mėnesius iki bylos iškėlimo, jeigu suma, kurią kreditorius galėtų gauti, jeigu skolininkas būtų likviduotas, yra mažesnė už perleisto turto vertę;

e) neužtikrinto reikalavimo turėtojo pirmumo teisės nustatymas per šešis mėnesius iki bylos iškėlimo;

f) per šešis mėnesius iki bylos iškėlimo prisiimtų skolų grąžinimas prieš terminą, jeigu jų grąžinimo terminas turėjo sueiti po bylos iškėlimo;

g) įsipareigojimų perleidimo arba prisiėmimo veiksmai, kuriuos skolininkas atliko per dvejus metus iki bylos iškėlimo, siekdamas nuslėpti arba atidėti nemokumą arba sukčiauti kreditoriaus atžvilgiu.

Toliau nurodyti veiksmai arba sandoriai taip pat gali būti panaikinti, o iš jų gauta nauda – susigrąžinta, jeigu jie buvo atlikti (sudaryti) su asmenimis, kuriuos su skolininku sieja teisiniai santykiai, per dvejus metus iki bylos iškėlimo:

a) su nariu komanditoriumi (rum. asociat comanditat) arba su partneriu, kuriam priklauso ne mažiau kaip 20 proc. ūkinės bendrijos kapitalo arba balsavimo teisių visuotiniame narių susirinkime, jeigu skolininkas yra tokia komanditinė ūkinė bendrija (rum. societate în comandită) arba žemės ūkio bendrovė (rum. societate agricolă), tikroji ūkinė bendrija (rum. societate în nume colectiv) arba uždaroji akcinė bendrovė (rum. societate cu răspundere limitată);

b) su nariu arba direktoriumi, jeigu skolininkas yra ekonominių interesų grupė;

c) su akcininku, kuriam priklauso ne mažiau kaip 20 proc. skolininko akcijų arba balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu skolininkas yra akcinė bendrovė (rum. societate pe acţiuni);

d) su skolininko direktoriumi, vadovu arba priežiūros organų nariu, jeigu skolininkas yra kooperatyvas, akcinė bendrovė arba žemės ūkio bendrovė;

e) su fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurie dėl užimamų pareigų gali kontroliuoti skolininką arba jo veiklą;

f) su bendraturčiu arba šalimi, su kuria turtas buvo valdomas bendrosios nuosavybės teise;

g) su a–f punktuose išvardytų fizinių asmenų sutuoktiniu, su asmenimis, su kuriais juos sieja giminystės arba svainystės ryšys iki ketvirtojo laipsnio imtinai.

Teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius gali pareikšti ieškinį dėl skolininko atliktų kreditoriams žalingų nesąžiningų veiksmų panaikinimo per vienus metus nuo nustatyto termino, per kurį teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius turi parengti pirmąją ataskaitą, pabaigos, tačiau ne vėliau kaip per 16 mėnesių nuo bylos iškėlimo. Jeigu ieškinys patenkinamas, grąžinama buvusi šalių padėtis ir vėl įregistruojami perleidimo dieną buvę įsipareigojimai.

Kreditorių komitetas arba daugiau kaip 50 proc. į nemokaus subjekto turto balansą įtrauktų reikalavimų vertės reikalavimą turintis kreditorius gali pareikšti tokį ieškinį įgaliotam teisėjui, jeigu to nepadaro teismo paskirtas administratorius arba likvidatorius.

Ieškinio dėl panaikinimo negalima pareikšti dėl steigimo akto (rum. act de constituire) pagal nuosavybės teisę arba dėl nuosavybės teisės perleidimo veiksmų pagal nuosavybės teisę, jeigu juos priima (atlieka) skolininkas, vykdydamas įprastą veiklą. Prašymas panaikinti steigimo aktą arba nuosavybės teisės perleidimo veiksmus automatiškai įregistruojamas atitinkamuose viešuosiuose registruose.

Kalbant apie pirmiau nurodytus veiksmus ir sandorius, kreditorių atžvilgiu taikoma nuginčijama nesąžiningumo prezumpcija.

Iškėlus bankroto bylą visi po bylos iškėlimo skolininko atlikti (sudaryti) veiksmai, sandoriai ir mokėjimai automatiškai tampa niekiniai, išskyrus veiksmus, kuriuos reikia atlikti vykdant einamąją veiklą, veiksmus, kuriuos leidžia atlikti įgaliotas teisėjas, ir veiksmus, kuriems pritaria teismo paskirtas administratorius.

Paskutinis naujinimas: 17/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Slovėnija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos ir prevencinio restruktūrizavimo procesai nustatyti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasFinansinių operacijų, nemokumo bylų ir privalomo likvidavimo įstatyme (slovėn. Zakon o finančnem poslovanju, postopkih zaradi insolventnosti in prisilnem prenehanju) (toliau – ZFPPIPP).

I. NEMOKUMO BYLA

1. Finansinio restruktūrizavimo procesas – reorganizavimas

Privalomo sureguliavimo procesas gali būti inicijuotas:

– juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip įmonė arba kooperatyvas, jeigu konkrečiai įmonei ar kooperatyvui teisės aktais nenustatytos kitokios priemonės, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą;

– verslininkui; arba

– bet kuriam kitam juridiniam asmeniui, kai taip nustatyta teisės aktais.

Privalomo sureguliavimo procesas taip pat apima specialias privalomo sureguliavimo taisykles didelei, vidutinei ar mažajai įmonei. Šie procesai sudaro sąlygas rinktis įvairesnes skolininko prievolių (pavyzdžiui, užtikrintų kreditorių reikalavimų) finansinio restruktūrizavimo priemones.

Supaprastintą privalomo sureguliavimo procesą leidžiama taikyti tik įmonei, pagal Įmonių įstatymo (slovėn. Zakon o gospodarskih družbah) normas laikomai labai maža įmone, arba verslininkui, atitinkančiam labai mažos arba mažosios įmonės kriterijus.

2. Bankroto procedūra

Bankroto procedūra gali būti inicijuojama bet kuriam juridiniam subjektui, jeigu teisės aktu, kuriame reglamentuojama konkreti juridinio subjekto teisinė forma arba rūšis arba konkretus juridinis asmuo, nenustatyta kitaip. Bankroto procedūra prieš neįgaliųjų įmonę leidžiama tik sutikus Slovėnijos vyriausybei.

Asmeninis bankrotas gali būti inicijuotas toliau nurodytų asmenų turtui:

– verslininko;

– privataus asmens (gydytojo, notaro, advokato, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris nėra verslininkas ir verčiasi tam tikra profesine veikla); arba

– vartotojo.

Paveldėjimo bankrotas gali būti inicijuotas per daug įsiskolinusio testatoriaus – mirusio fizinio asmens – turtui.

II. PROCESAS IKI NEMOKUMO

Prevencinio restruktūrizavimo procesas

Prevencinio restruktūrizavimo procesą leidžiama vykdyti tik kapitalo bendrovei, pagal Įmonių įstatymo normas laikomai didele, vidutine ar mažąja įmone.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumas

Svarbiausias reikalavimas nemokumo bylai inicijuoti yra nemokumo aplinkybių buvimas. Nemokumas apibrėžiamas kaip padėtis, kai:

– skolininkas yra nemokus gana ilgą laikotarpį, nes negali sumokėti pagal visas savo prievoles, kurių įvykdymo terminas sueina tuo laikotarpiu; arba

– skolininkas tapo nemokiu ilgą laikotarpį, nes jo turto vertė yra mažesnė negu jo įsipareigojimų suma (per didelis įsiskolinimas) arba kapitalo įmonės skolininkės nuostoliai kartu su perkeltais nuostoliais einamaisiais metais viršija pusę akcinio kapitalo, o nuostolių neįmanoma padengti iš perkelto pelno arba iš atidėjinių.

Preliminarus nemokumo procesas ir pagrindinė nemokumo byla

Nemokumo byla apima „preliminarų“ nemokumo procesą ir „pagrindinę“ nemokumo bylą. Preliminarus nemokumo procesas inicijuojamas pateikiant prašymą inicijuoti bylą (prašymą inicijuoti nemokumo bylą). Vykstant preliminariam nemokumo procesui teismas nusprendžia dėl bylos inicijavimo sąlygų. Pagrindinė byla inicijuojama sprendimu, kuriuo teismas nusprendžia dėl nemokumo bylos inicijavimo (nemokumo bylos inicijavimas).

Preliminaraus nemokumo proceso ir pagrindinės nemokumo bylos šalys

Preliminariame procese procesinius veiksmus gali atlikti procesinio prašymo teikėjas, skolininkas, kurio atžvilgiu pateiktas prašymas inicijuoti procesą, kai skolininkas nėra prašymą pateikęs asmuo, ir kreditorius, kuris gali įrodyti, jog tikėtina, kad jis gali turėti reikalavimą skolininkui, prieš kurį pateiktas prašymas inicijuoti bylą, jeigu tas kreditorius praneša apie savo ketinimą dalyvauti preliminariame procese.

Pagrindinėje nemokumo byloje procesinius veiksmus gali atlikti kreditorius, pateikiantis reikalavimą byloje nemokiam skolininkui, ir nemokus skolininkas (privalomo sureguliavimo procese, supaprastintame privalomo sureguliavimo procese ir asmeninio bankroto procedūroje).

Bylos inicijavimas ir pranešimas

Kai teismas paskelbia sprendimą dėl bylos inicijavimo, jis tą pačią dieną paskelbia tą sprendimą interneto tinklalapiuose, kuriuose skelbiami teismo dokumentai, bylos dalyvių dokumentai ir kita nemokumo bylų informacija. Teismas kreditorius apie bylos inicijavimą informuoja pranešimu, kuris turi būti paskelbtas tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, kaip ir sprendimas dėl bylos inicijavimo. Šiame sprendime teismas paskelbia svarbią informaciją apie bylą. Bylos inicijavimo teisiniai padariniai pradeda galioti pranešimo apie bankroto procedūros inicijavimą paskelbimo dieną.

Prašymą inicijuoti bylą teikiantis asmuo

Prašymą inicijuoti privalomo sureguliavimo procesą gali pateikti tik nemokus skolininkas arba asmeniškai atsakingas įmonės skolininkės akcininkas. Prašymą inicijuoti privalomo sureguliavimo procesą didelei, vidutinei ar mažajai įmonei taip pat gali pateikti kreditoriai, kartu turintys bent 20 proc. visų finansinių reikalavimų. Pavyzdžiui, tai gali būti bankai, laikomi gerai informuotais subjektais ir turintys reikiamą informaciją, infrastruktūrą ir darbuotojų, kad pateiktų nemokaus skolininko finansinio restruktūrizavimo planą.

Privalomo sureguliavimo procesas vyksta turint ketinimą sudaryti nemokiam skolininkui sąlygas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu tapti finansiškai mokiu, įgyvendinant tinkamas finansinio restruktūrizavimo priemones. Siekiant sudaryti skolininkui sąlygas vykdyti įprastą verslo veiklą (ir suteikti einamosioms verslo operacijoms reikalingą likvidumą) neapibrėžtumo laikotarpiu, kol vyksta privalomo sureguliavimo procesas, neleidžiama priverstinai realizuoti skolininko turto. Siekiant atsverti šį pranašumą ir užkirsti kelią skolininkui juo piktnaudžiauti, proceso metu jis turi teisę vykdyti tik įprastas verslo operacijas.

Prašymą inicijuoti supaprastintą privalomo sureguliavimo procesą gali pateikti tik nemokus skolininkas. Šiame procese restruktūrizavimas taikomas tik neužtikrintiems paprastiems reikalavimams. Supaprastintas privalomas sureguliavimas neturi poveikio pirmumui ar užtikrintiems reikalavimams, taip pat reikalavimams sumokėti mokesčius ir įmokas.

Prašymą inicijuoti bankroto procedūrą gali pateikti skolininkas, atsakingas skolininko akcininkas, kreditorius arba Slovėnijos Respublikos viešųjų garantijų, išlaikymo ir negalios fondas (slovėn. Javni jamstveni, preživninski in invalidski sklad Republike Slovenije). Kreditorius turi įrodyti tikimybę, kad jo reikalavimas skolininkui pasitvirtins ir kad skolininkas daugiau negu du mėnesius vėluoja tą reikalavimą patenkinti. Slovėnijos Respublikos viešųjų garantijų, išlaikymo ir negalios fondas turi įrodyti tikimybę, kad darbuotojai turi reikalavimų skolininkui, prieš kurį siūloma pradėti bankroto procedūrą, ir kad skolininkas daugiau negu du mėnesius vėluoja šiuos reikalavimus patenkinti.

Prevencinio restruktūrizavimo procesas vykdomas siekiant sudaryti skolininkui, kuris, tikėtina, per metus taps nemokus, sąlygas įgyvendinti tam tikras jo finansinių prievolių restruktūrizavimo priemones ir kitas finansinio restruktūrizavimo priemones, reikalingas galimo nemokumo priežastims pašalinti, remiantis finansinio restruktūrizavimo susitarimu. Prašymą inicijuoti prevencinio restruktūrizavimo procesą gali pateikti tik skolininkas. Dėl prašymo inicijuoti prevencinio restruktūrizavimo procesą turi susitarti kreditoriai, turintys bent 30 proc. visų finansinių reikalavimų skolininkui. Skolininkas prie prašymo turi pridėti notaro patvirtintą kreditorių pareiškimą, kuriuo sutinkama inicijuoti procesą.

Interneto tinklalapiai, kuriuose skelbiamos nemokumo bylos

Interneto tinklalapiuose, kuriuose viešai skelbiamos nemokumo bylos, turi būti skelbiami šie visų nemokumo bylų duomenys:

  • informacija apie individualius privalomo sureguliavimo procesus, bankroto procedūras, privalomą likvidavimą, supaprastintą privalomą sureguliavimą, prevencinį restruktūrizavimą ir paveldėjimo bankrotą;
  • teismų sprendimai bylose (išskyrus tam tikras teisės aktuose nustatytas išimtis);
  • pranešimai apie bylų inicijavimą, pranešimai apie posėdžių datas ir kiti pranešimai bei raginimai balsuoti, kuriuos teismas skelbia pagal teisės aktus;
  • kreditorių komiteto svarstymų ir posėdžių duomenys;
  • administratorių ir nemokių skolininkų ataskaitos privalomo sureguliavimo procesuose;
  • patikrintų reikalavimų sąrašai;
  • proceso šalių pateikti duomenys ir kiti teismo dokumentai, kurie turi būti skelbiami pagal ZFPPIPP; ir
  • visi skelbimai apie viešus aukcionus atliekant bankroto procedūrą ir kvietimai teikti pasiūlymus dėl bankrutuojančio asmens turto realizavimo.

Interneto tinklalapius, kuriuose skelbiamos nemokumo bylos, administruoja Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūra (slovėn. Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve, toliau – AJPES). Galioja neužginčijama teisės aktais nustatyta prielaida, kad nemokumo bylos šalys ir visi kiti asmenys apie teismo sprendimus, kitų bylos šalių prašymus ir kitus teisinius veiksmus sužino per aštuonias dienas nuo jų paskelbimo. Dėl šios priežasties interneto tinklalapiai yra Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasvieši ir nemokami.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Privalomo sureguliavimo procesas

Kai inicijuojamas privalomo sureguliavimo procesas, skolininkas turi išlaikyti turtą. Jis gali parduoti tik tą turtą, kuris nereikalingas jo verslo operacijoms, jeigu tokio turto pardavimas finansinio restruktūrizavimo plane nurodomas kaip viena iš finansinio restruktūrizavimo priemonių. Po privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo skolininkas gali imti paskolas tik teismui sutikus ir jų suma negali viršyti įprastoms verslo operacijoms finansuoti ir privalomo sureguliavimo proceso išlaidoms padengti reikalingo likvidaus turto vertės.

Reikalavimai, kylantys iš skolininko įprastų verslo operacijų finansavimo vykstant privalomo sureguliavimo procesui ir prevencinio restruktūrizavimo procesui, patenkinami atliekant galimą vėlesnę bankroto procedūrą iš bendrai paskirstytų bankrutuojančio asmens turto lėšų, prieš patenkinant pirmaeilius reikalavimus (t. y. bylos išlaidas).

Bankroto procedūra

Bankrutuojančio skolininko, kuris yra juridinis asmuo, turtas apima bankrutuojančio skolininko turtą bylos inicijavimo metu, visą turtą, gautą realizuojant ir valdant bankrutuojančio asmens turtą ir ginčijant bankrutuojančio skolininko teisinius veiksmus, ir turtą, gautą tęsiant verslo operacijas, kai bankrutuojantis skolininkas toliau vykdo verslo operacijas po bankroto procedūros inicijavimo pagal ZFPPIPP. Bankrutuojančio asmens turtas taip pat apima turtą, gautą pareiškus ieškinius prieš asmeniškai atsakingus bankrutuojančio skolininko akcininkus, išskyrus turtą, būtinai reikalingą pagrindiniams poreikiams patenkinti.

Skolininko asmeninio bankroto atveju bankrutuojančio skolininko turtas apima visą turtą, kurį bankrutuojantis skolininkas gauna per patikrinimo laikotarpį, kol išnyksta jo prievolės arba kol baigiama bankroto procedūra. Asmeninio bankroto atveju bankrutuojančio asmens turtui nepriskiriama:

– daiktai (asmeninio naudojimo daiktai (drabužiai, batai ir kt.), namų ūkio reikmenys (baldai, šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina ir kt.), būtinai reikalingi skolininkui ir jo namų ūkio nariams, daiktai, būtinai reikalingi skolininko darbui atlikti, prizai ir garbės raštai, vestuvinis žiedas, asmeniniai laiškai, rankraščiai ir kiti asmens dokumentai (šeimos narių paveikslai, nuotraukos ir kt.); ir

– gautinos pajamos (teisinio išlaikymo lėšos, kompensacija už kūno sužalojimą pagal negalios draudimą, finansinės socialinės paramos pajamos ir kt.).

Be to, asmeninio bankroto atveju bankrutuojančio asmens turtui nepriskiriamos skolininko pajamos, reikalingos minimalioms socialinėms pajamoms užtikrinti (skolininkui paliekama bent 76 proc. minimalaus darbo užmokesčio, o jeigu skolininkas išlaiko šeimos narį ar kitą asmenį, kurį skolininkas privalo išlaikyti pagal teisės aktus, – kiekvieno asmens išlaikymui nurodyta išlaikymo suma).

Asmeninio bankroto atveju skolininkui garantuojamos tos pačios minimalios socialinės pajamos, kurias jis gautų individualaus priverstinio vykdymo atveju.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Teismo kompetencija ir uždaviniai

Kompetenciją nagrinėti nemokumo bylas turi apylinkės teismas. Nemokumo byloms pirmininkauja vienas teisėjas. Teritorinę kompetenciją nagrinėti visų nemokumo bylų apeliacinius skundus turi Liublianos aukštesnysis teismas (slovėn. Višje sodišče v Ljubljani).

Administratoriaus skyrimas ir jo įgaliojimai

Siekdamas apsaugoti kreditorių interesus, administratorius nemokumo bylose naudojasi teisės aktuose nustatytais įgaliojimais ir atlieka ten nustatytas funkcijas. Administratorius skiriamas vykstant privalomo sureguliavimo procesui ir bankroto procedūrai. Administratorių skiria teismas, priimdamas sprendimą dėl nemokumo bylos inicijavimo. Kai didelėms, vidutinėms ar mažosioms įmonėms vykdomas privalomo sureguliavimo procesas, teismas skiria administratorių specialiu sprendimu kitą dieną po prašymo inicijuoti bylą gavimo.

Privalomo sureguliavimo procese administratorius prižiūri skolininko verslo operacijas. Šiuo tikslu nemokus skolininkas turi pateikti visą priežiūrai reikalingą informaciją ir sudaryti sąlygas patikrinti savo verslo duomenis ir dokumentaciją. Tokiame procese skolininko teisnumas yra ribotas. Po bylos inicijavimo skolininkas gali atlikti tik įprastas (einamąsias) verslo operacijas, susijusias su savo veikla ir su verslo prievolių vykdymu. Po bylos inicijavimo skolininkas gali turtu disponuoti tik tiek, kiek reikia įprastoms verslo operacijoms atlikti, ir negali imti paskolų ar kreditų, teikti garantijų ar užstatų, sudaryti sutarties ar atlikti bet kokio kito veiksmo, kuriuo kreditoriams būtų sudarytos nevienodos sąlygos arba būtų trukdoma įvykdyti finansinį restruktūrizavimą. Po privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo skolininkas gali ne tik vykdyti įprastas sutartis, bet ir, gavęs teismo sutikimą, parduoti savo verslui nereikalingą turtą, jeigu turto pardavimas finansinio restruktūrizavimo plane nurodytas kaip viena iš finansinio restruktūrizavimo priemonių. Skolininkas gali imti paskolas ar kreditus, tačiau jų leidžiama imti ne daugiau negu siekia įprastų verslo operacijų finansavimui reikalingo likvidaus turto vertė ir ne daugiau negu reikia privalomo sureguliavimo proceso išlaidoms padengti. Ar duoti sutikimą, teismas sprendžia remdamasis administratoriaus arba kreditorių komiteto nuomone.

Po bankroto procedūros inicijavimo juridiniam subjektui skolininko atstovų, prokuratoriaus ir kitų asmenų, įgaliotų atstovauti skolininkui, įgaliojimai ir vadovybės įgaliojimai valdyti skolininko verslą nutrūksta. Vykstant bankroto procedūrai, administratorius įgyja įgaliojimus valdyti nemokaus skolininko verslą pagal procedūros reikmes ir atstovauti skolininkui šiomis aplinkybėmis:

  • atliekant procesinius ir kitus teisinius veiksmus, susijusius su reikalavimų tikrinimu ir atskyrimo bei išskirtinio patenkinimo teisėmis;
  • atliekant procesinius ir kitus teisinius veiksmus, kuriais ginčijami nemokaus skolininko teisiniai veiksmai;
  • administruojant teisines sutartis ir atliekant kitus veiksmus, reikalingus bankrutuojančio asmens turtui realizuoti;
  • realizuojant teisių atsisakymą ir kitas nemokaus skolininko teises, kurių įgijimas yra bankroto procedūros inicijavimo teisinis padarinys; ir
  • sudarant kitus teisinius sandorius, kuriuos nemokus skolininkas gali sudaryti pagal teisės aktus.

Kai inicijuojama asmeninio bankroto procedūra, bankrutuojančio skolininko teisnumas ribojamas taip:

1. jis negali sudaryti sutarčių ar vykdyti kitų teisinių sandorių ar veiksmų, susijusių su bankrutuojančio skolininko turto tvarkymu; ir

2. jis be teismo sutikimo negali:

  • imti paskolų ar kreditų, tekti garantijų;
  • atidaryti banko sąskaitos ar kitos grynųjų pinigų sąskaitos; ar
  • atsisakyti paveldėjimo ar kitų turtinių teisių.

Bankrutuojančio skolininko teisinis sandoris ar kitas teisinis veiksmas, prieštaraujantis šioms taisyklėms, neturi teisinės galios, išskyrus atvejus, kai su disponavimu bankrutuojančio asmens turtui priskiriamu skolininko turtu susijusio teisinio sandorio sudarymo ar teisinio veiksmo atlikimo metu kita sutarties šalis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad skolininkui inicijuota asmeninio bankroto procedūra. Paprastai laikoma, kad kita sutarties šalis žinojo, kad skolininkui inicijuota asmeninio bankroto procedūra, jeigu sutartis ar kitas teisinis sandoris buvo sudaryti praėjus daugiau kaip aštuonioms dienoms nuo pranešimo apie bankroto procedūros inicijavimą paskelbimo viešuose interneto tinklalapiuose, kuriuose skelbiamos nemokumo bylos, ir priešingi įrodymai laikomi neleistinais.

Prevencinio restruktūrizavimo procese administratorius nedalyvauja. Šiame procese skolininko teisnumas neribojamas. Administratorius taip pat nedalyvauja supaprastintame privalomo sureguliavimo procese.

Licencija vykdyti administratoriaus veiklą

Administratoriaus veiklą gali vykdyti tik asmuo, turintis už teisinius reikalus atsakingos ministerijos išduotą galiojančią licenciją eiti administratoriaus pareigas nemokumo byloje ir privalomo likvidavimo procese.

Už teisinius reikalus atsakingas ministras licenciją eiti administratoriaus pareigas išduoda asmeniui, atitinkančiam šias sąlygas:

  • asmuo yra Slovėnijos Respublikos, ES valstybės narės, EEE valstybės narės arba EBPO valstybės narės pilietis ir pakankamai moka slovėnų kalbą, kad galėtų ją vartoti atlikdamas su darbu susijusias užduotis;
  • yra veiksnus ir apskritai yra geros sveikatos;
  • turi bent pirmosios pakopos aukštąjį išsilavinimą arba panašų išsilavinimą, įgytą užsienyje, kuris buvo nostrifikuotas, pripažintas arba įvertintas pagal išsilavinimo vertinimo ir pripažinimo įstatymą, arba turi licenciją vykdyti auditoriaus arba įgaliotojo auditoriaus funkcijas;
  • turi bent trejų metų darbo patirtį, susijusią su savo profesiniu išsilavinimu;
  • turi bent 500 000 EUR vertės per metus civilinės atsakomybės draudimo polisą;
  • išlaikė profesinį administratoriaus veiklos egzaminą;
  • yra visuomenės pasitikėjimo vertas asmuo administratoriaus pareigoms eiti;
  • už teisinius reikalus atsakingai ministerijai pareiškė, kad sąmoningai ir atsakingai vykdys savo, kaip administratoriaus, pareigas ir stengsis greitai užbaigti procesą kuo palankesnėmis skolų grąžinimo kreditoriams sąlygomis kiekvienoje nemokumo byloje, kuriai jis skiriamas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Reikalavimų įskaitymas po privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo

Kai, inicijavus privalomo sureguliavimo procesą, kreditorius pateikia reikalavimą nemokiam skolininkui, o nemokus skolininkas – priešpriešinį reikalavimą kreditoriui, reikalavimai laikomi įskaitytais privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo metu. Ši taisyklė taip pat taikoma nepiniginiams reikalavimams ir reikalavimams, pagal kuriuos mokėjimo terminas privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo metu dar nėra suėjęs. Privalomo sureguliavimo proceso inicijavimas neturi jokio poveikio užtikrintiems ir pirmaeiliams reikalavimams ir išskirtinio patenkinimo teisėms. Nemokumo bylose, inicijuotose didelėms, vidutinėms ar mažosioms įmonėms, užtikrintiems reikalavimams gali būti taikomas finansinis restruktūrizavimas.

Reikalavimų įskaitymas inicijavus bankroto procedūrą

Kai, inicijavus bankroto procedūrą, kreditorius pateikia reikalavimą bankrutuojančiam skolininkui, o bankrutuojantis skolininkas – priešpriešinį reikalavimą tam kreditoriui, reikalavimai laikomi įskaitytais bankroto procedūros inicijavimo metu. Ši taisyklė taip pat taikoma nepiniginiams reikalavimams ir reikalavimams, pagal kuriuos mokėjimo terminas bankroto procedūros inicijavimo metu dar nėra suėjęs. Atliekant bankroto procedūrą kreditorius nepraneša apie savo reikalavimą bankrutuojančiam skolininkui, tačiau per tris mėnesius nuo pranešimo apie bankroto procedūros inicijavimą paskelbimo turi pranešti administratoriui apie įskaitymą. Kai kreditorius nepraneša administratoriui apie įskaitymą, kreditorius privalo bankrutuojančiam skolininkui atlyginti išlaidas ir kitus nuostolius, kuriuos bankrutuojantis skolininkas patiria dėl kreditoriaus neveikimo. Kai kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiam skolininkui yra sąlyginis, įskaitymas įvyksta, jeigu to reikalauja kreditorius ir tam pritaria teismas.

Reikalavimas bankroto procedūros kreditoriui, atsiradęs iki bankroto procedūros inicijavimo arba įgytas naujo kreditoriaus iki bankroto procedūros inicijavimo perimant jį iš ankstesnio kreditoriaus, negali būti įskaitytas pagal bankrutuojančio skolininko priešpriešinį reikalavimą naujam kreditoriui, jeigu tas reikalavimas atsirado iki bankroto procedūros inicijavimo.

Reikalavimas bankroto procedūros kreditoriui, atsiradęs iki bankroto procedūros inicijavimo, negali būti įskaitytas pagal bankrutuojančio skolininko priešpriešinį reikalavimą tam kreditoriui, jeigu tas reikalavimas atsirado po bankroto procedūros inicijavimo.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nurodymai skolininko interesais atlikti teisinį sandorį ar kitą teisinį veiksmą baigia galioti, jeigu skolininkas juos davė prieš bankroto procedūros inicijavimą. Po bankroto procedūros inicijavimo mokėjimo paslaugų teikėjas negali vykdyti jokių mokėjimų iš nemokaus skolininko lėšų pagal sprendimą dėl priverstinio vykdymo ir privalomo išieškojimo. Bankrutuojančio skolininko pasiūlymai, pateikti iki bankroto procedūros inicijavimo, baigia galioti, išskyrus atvejus, kai adresatas priėmė pasiūlymą iki bankroto procedūros inicijavimo.

Inicijavus bankroto procedūrą, administratorius, pateikdamas pranešimą prieš vieną mėnesį ir neatsižvelgdamas į bendras teisės aktuose nustatytas taisykles ir sutarties sąlygas, gali nutraukti nuomos sutartis, jeigu šias sutartis bankrutuojantis skolininkas sudarė iki bankroto procedūros inicijavimo. Kai bankrutuojantis skolininkas pasinaudoja savo teise nutraukti sutartį, pranešimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti mėnesio, kurį kita sutarties šalis gavo bankrutuojančio skolininko pareiškimą apie sutarties nutraukimą, paskutinę dieną ir baigiamas skaičiuoti paskutinę kito mėnesio dieną. Kita sutarties šalis turi teisę iš bankrutuojančio skolininko gauti žalos, padarytos pasinaudojant teise nutraukti sutartį, atlyginimą, priešingai negu nurodyta bendrosiose taisyklėse. Apie reikalavimą atlyginti žalą privaloma pranešti atliekant bankroto procedūrą, reikalavimas tenkinamas iš paskirstytino turto pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo teisės nuostatas.

Bankroto procedūros inicijavimas neturi poveikio sureguliavimo susitarimui arba sąlyginei finansinei sutarčiai, kuriai taikomos sureguliavimo susitarime išdėstytos taisyklės. Kai po tarpusavio teisių ir pareigų sureguliavimo pagal sureguliavimo susitarime išdėstytas taisykles kita sutarties šalis įgyja grynąjį piniginį reikalavimą bankrutuojančiam skolininkui, kita sutarties šalis atliekant bankroto procedūrą turi pranešti apie reikalavimą, o reikalavimas tenkinamas iš paskirstytino turto pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo teisės nuostatas.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Priverstinio vykdymo ir turto suvaržymo priemonių negalimumas

Po nemokumo bylos inicijavimo nemokiam skolininkui paprastai teisės aktais neleidžiama priimti sprendimo dėl priverstinio vykdymo ar turto suvaržymo priemonės, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Po to, kai skolininkui inicijuojamas prevencinio restruktūrizavimo procesas, neleidžiama priimti sprendimo dėl finansinio reikalavimo, kuriam taikomas prevencinis restruktūrizavimas, priverstinio vykdymo ar turto suvaržymo priemonės.

Inicijuotų priverstinio vykdymo ar turto suvaržymo procesų nutraukimas

Priverstinio vykdymo ar turto suvaržymo procesai, nemokiam skolininkui inicijuoti iki privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo, nutraukiami inicijavus pastarąjį procesą ir gali būti tęsiami tik teismo, vykdančio privalomo sureguliavimo procesą, sprendimu – šis sprendimas pagal teisės aktus laikomas pagrindu toliau tęsti priverstinio vykdymo ar turto suvaržymo procesą.

Bankroto procedūros inicijavimas priverstinio vykdymo arba turto suvaržymo procesui, inicijuotiems nemokiam skolininkui iki bankroto procedūros pradžios, turi tokius padarinius:

  • jeigu, priverstinio vykdymo arba kilnojamojo ar nekilnojamojo turto suvaržymo procese iki bankroto procedūros inicijavimo kreditorius dar neįgijo atskyrimo teisės, inicijavus bankroto procedūrą priverstinio vykdymo arba turto suvaržymo procesas sustabdomas;
  • jeigu priverstinio vykdymo arba kilnojamojo ar nekilnojamojo turto suvaržymo procese iki bankroto procedūros inicijavimo kreditorius įgijo atskyrimo teisę ir jeigu turtas, kuris yra atskyrimo teisės objektas, iki bankroto procedūros inicijavimo dar nebuvo parduotas, inicijavus bankroto procedūrą priverstinio vykdymo arba turto suvaržymo procesas sustabdomas;
  • jeigu priverstinio vykdymo procese iki bankroto procedūros inicijavimo kreditorius įgyja atskyrimo teisę ir jeigu prieš inicijuojant bankroto procedūrą priverstinio vykdymo procese buvo parduotas turtas, kuris yra atskyrimo teisės objektas, bankroto procedūros inicijavimas neturi poveikio priverstinio vykdymo procesui; ir
  • inicijavus bankroto procedūrą procesas dėl apsaugos laikinąja arba preliminariąja priemone sustabdomas, o visi tame procese atlikti veiksmai anuliuojami.

Priverstinio vykdymo arba turto suvaržymo procesas, inicijuotas skolininkui iki prevencinio restruktūrizavimo proceso inicijavimo, kad būtų priverstinai įvykdytas arba užtikrintas finansinis reikalavimas, kuriam taikomas prevencinis restruktūrizavimas, inicijavus prevencinio restruktūrizavimo procesą nutraukiamas. Priverstinio vykdymo teismas priverstinio vykdymo procesą arba turto suvaržymą nusprendžia nutraukti skolininko prašymu.

Bankroto procedūros konsolidavimo principas

Kreditorius savo reikalavimą įvykdyti prievolę, kilusią iš santykių su bankrutuojančiu skolininku iki bankroto procedūros inicijavimo, gali pateikti tik vykstant to skolininko bankroto procedūrai, laikydamasis proceso taisyklių (reikalavimų pateikimo ir tikrinimo taisyklių, su ginčijamais reikalavimais susijusio teismo proceso nurodymų (ieškinio pareiškimo) ir kt.).

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Jeigu kreditorius pareiškė ieškinį išdėstydamas reikalavimą iki bankroto procedūros inicijavimo, procesas sustabdomas pagal Civilinio proceso įstatymo (slovėn. Zakon o pravdnem postopku) normas. Kreditorius, pareiškęs ieškinį iki bankroto procedūros inicijavimo, turi savo reikalavimą pateikti atliekant bankroto procedūrą.

Tą dieną, kai paskelbiamas sprendimas dėl reikalavimų tikrinimo, baigia galioti pagrindai, kuriais dėl bankroto procedūros buvo sustabdytas ieškiniu inicijuotas procesas. Jeigu kreditoriaus reikalavimas pripažįstamas, jo teisinis interesas reikalauti toliau nagrinėti ieškinį dėl to reikalavimo išnyksta ir ieškiniu inicijuotas procesas sustabdomas. Kreditoriui sumokama vienoda dalis, proporcinga daliai, sumokamai kitiems kreditoriams, kurių neužtikrinti paprasti reikalavimai buvo pripažinti atliekant bankroto procedūrą.

Jeigu kreditoriaus reikalavimą atliekant bankroto procedūrą ginčija administratorius, kreditorius turi per mėnesį nuo sprendimo dėl reikalavimų tikrinimo paskelbimo pateikti prašymą tęsti sustabdytą ieškiniu inicijuotą procesą. Tokiu atveju ieškiniu inicijuoto proceso kreditoriui tereikia siekti įrodyti reikalavimo buvimą. Jeigu kreditoriaus reikalavimą užginčijo kitas kreditorius, kreditorius turi per mėnesį nuo sprendimo dėl reikalavimų tikrinimo paskelbimo į savo ieškinį įtraukti reikalavimą užginčijusį kreditorių kaip naują atsakovą. Jeigu reikalavimas buvo pateiktas ieškiniu, kreditoriui sumokama vienoda dalis, proporcinga daliai, sumokamai kitiems kreditoriams, kurių neužtikrinti paprasti reikalavimai buvo pripažinti atliekant bankroto procedūrą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Pagrindinėje nemokumo byloje procesinius veiksmus gali atlikti bet kuris bylos kreditorius, siekiantis pateikti reikalavimą nemokiam skolininkui. Paprastai kiekvienas kreditorius (kaip proceso šalis) turi teisę nemokumo byloje apskųsti bet kurį teismo sprendimą, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose numatyta, kad apskųsti konkretų sprendimą gali tik tam tikros proceso šalys. Apeliacinį skundą galima pateikti per 15 dienų. 15 dienų laikotarpis asmenims, kuriems sprendimas turi būti įteiktas pagal ZFPPIPP, pradedamas skaičiuoti sprendimo įteikimo dieną; kitiems asmenims 15 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Procesinius veiksmus nemokumo byloje kreditorius taip pat gali atlikti kreditorių komitete, kuris, būdamas visiems kreditoriams, kurie yra proceso šalys, atstovaujantis kreditorių organas, yra įgaliotas atlikti teisės aktais nustatytus procesinius veiksmus. Kreditorių komitetas sudaromas vykstant privalomo sureguliavimo procesui; atliekant bankroto procedūrą jis sudaromas tik tuo atveju, jei kreditoriai to prašo.

Privalomo sureguliavimo procesas

Kreditorių komitetas

Privalomo sureguliavimo procese teismas sudaro kreditorių komitetą, kuris, naudodamasis savo teisėmis ir įgaliojimais, turi teisę tikrinti skolininko verslo duomenis (t. y. tikrinti skolininko operacijas ir finansinę padėtį), kad būtų apsaugoti kreditorių interesai ir būtų galima pateikti pasiūlymus ir nuomones, reikalingus siekiant apsaugoti proceso kreditorius. Vykstant privalomo sureguliavimo procesui kreditorių komitetas nemokaus skolininko finansinio restruktūrizavimo tikslais tam tikromis teisės aktais nustatytomis sąlygomis gali priimti sprendimą dėl akcinio kapitalo padidinimo piniginėmis injekcijomis arba nepiniginiais įnašais, kurie yra kreditorių reikalavimų nemokiam skolininkui objektas.

2013 m. pabaigoje teisės aktų pakeitimais, atliktais siekiant sudaryti geresnes sąlygas vykdyti veiksmingą didelių ir vidutinių įmonių finansinį restruktūrizavimą, tokioms įmonėms nustatytos specialios privalomo sureguliavimo taisyklės, kuriomis gerokai sustiprinta kreditorių padėtis. Tų procesų taisyklės pagal 2016 m. teisės aktų pakeitimus taikomos ir mažosioms įmonėms. Siekiant, kad administratorius tinkamai atliktų savo pareigas privalomo sureguliavimo procese, reikalinga platesnė patirtis ir mokymas, todėl skiriant administratorių netaikoma automatinės skyrimo eilės taisyklė, vietoj to teismas parenka administratorių pagal savo vertinimą. Kai pagal naują teisinę nuostatą nemokiam skolininkui inicijuoti privalomo sureguliavimo procesą siūlo patys kreditoriai, teismas skiria prašymą pateikusių asmenų pasiūlytą administratorių. Pagal naująją sistemą kreditorių komitetas taip pat gali skirti kreditorių atstovą. Taip kreditorių komitetui sudaromos sąlygos efektyviau sekti įmonės skolininkės verslą ir jo įgaliojimams priklausančių finansinio restruktūrizavimo įgyvendinimo priemonių valdymo procesus (pavyzdžiui, verslo restruktūrizavimo priemones, kuriomis optimizuojamos verslo sąnaudos arba padidinamas verslo efektyvumas). Kreditorių komiteto įgaliojimai buvo dar labiau išplėsti, įtraukiant kreditorių komiteto galimybę iš dalies pakeisti finansinio restruktūrizavimo planą.

Individualaus kreditoriaus teisių gynimo priemonės privalomo sureguliavimo procese

Kiekvienas kreditorius ar administratorius gali pateikti prieštaravimą privalomo sureguliavimo proceso vykdymui, kai:

  • skolininkas nėra nemokus ir gali visiškai ir laiku įvykdyti visas savo prievoles;
  • nemokus skolininkas gali įvykdyti didesnę savo prievolių dalį arba jas gali įvykdyti per trumpesnį laiką, negu siūloma privalomo sureguliavimo pasiūlyme;
  • nėra tikėtina, kad realizavus finansinio restruktūrizavimo planą skolininkui bus sudarytos sąlygos trumpuoju arba ilguoju laikotarpiu tapti mokiam;
  • nėra tikėtina, kad kreditoriams patvirtinus skolininko siūlomą privalomą sureguliavimą bus sudarytos palankesnės sąlygos įvykdyti kreditorių reikalavimus, nei bankroto procedūros inicijavimo atveju; arba
  • nemokus skolininkas vykstant privalomo sureguliavimo procesui nesilaiko jo verslą ribojančių taisyklių arba daugiau nei 15 dienų vėluoja sumokėti minimalias darbuotojų darbo užmokesčio sumas ar mokesčius bei įmokas, kuriuos skolininkas turi apskaičiuoti ir sumokėti kartu su darbuotojų darbo užmokesčiu.

Kiekvienas kreditorius, su kuriuo susijęs patvirtintas privalomas sureguliavimas, gali prašyti teismo panaikinti patvirtintą privalomą sureguliavimą, jeigu nemokus skolininkas gali patenkinti visą kreditoriaus reikalavimą. Ieškinys, kuriame pateikiamas ginčytinas reikalavimas, turi būti pareikštas per šešis mėnesius nuo reikalavimo patenkinimo termino pabaigos, kaip išdėstyta patvirtintame privalomo sureguliavimo dokumente. Kiekvienas kreditorius, su kuriuo susijęs patvirtintas privalomas sureguliavimas, gali prašyti teismo panaikinti patvirtintą privalomą sureguliavimą, jeigu jis buvo pasiektas apgaulės būdu. Ieškinys, kuriame pateikiamas ginčytinas reikalavimas, turi būti pareikštas per dvejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas dėl privalomo sureguliavimo patvirtinimo tampa galutinis.

Bankroto procedūra

Kreditorių komitetas

Atliekant bankroto procedūrą, kreditorių komitetas turi teisę patikrinti visus bankroto procedūros administratoriaus turimus dokumentus ir patikrinti dokumentus, kuriuos administratorius privalo turėti pagal procedūrą. Atliekant bankroto procedūrą, kreditorių komitetas gali pateikti:

  • nuomonę dėl bankrutuojančiam skolininkui reikalingų verslo operacijų užbaigimo;
  • pritarimą dėl bankrutuojančio skolininko verslo operacijų tolesnio vykdymo;
  • nuomonę dėl administratoriaus siūlomo plano dėl bankroto procedūros eigos;
  • nuomonę dėl sprendimo parduoti turtą;
  • pritarimą, kai pradinė arba rezervinė kaina yra mažesnė negu pusė turto vertės, nustatytos pagal likvidacinę vertę;
  • nuomonę dėl administratoriaus atlikto bankroto procedūros išlaidų vertinimo ir jo pakeitimų; ir
  • nuomonę dėl bankroto procedūros užbaigimo.

Vykstant supaprastintam privalomo sureguliavimo procesui ir prevencinio restruktūrizavimo procesui kreditorių komitetas nesudaromas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Atliekant bankroto procedūrą administratorius yra bankrutuojančio skolininko teisinis atstovas ir yra įgaliotas valdyti bankrutuojančio asmens turtą ir jį realizuoti.

Bankroto administratorius valdo bankrutuojančio asmens turtą, visų pirma išnuomodamas bankrutuojančio skolininko turtą ir padidindamas bankrutuojančio skolininko pinigines lėšas. Administratorius teismine ir ne teismine tvarka taip pat sudaro susitarimus, dėl kurių jam reikia kreditorių komiteto nuomonės ir teismo sutikimo. Po bankroto procedūros inicijavimo bankrutuojančio skolininko turtas gali būti išnuomojamas tik tuo atveju, jeigu tokiu būdu nevilkinamas turto pardavimas. Nuomos sutartis gali būti sudaroma tik konkrečiam laikotarpiui, ne ilgiau nei metams. Administratorius, gavęs teismo sutikimą, gali nustatyti nuomininkui pirmumo teisę įsigyti nuomojamą turtą.

Administratorius, investuodamas bankrutuojančio skolininko pinigines lėšas, turi laikytis teisės aktų. Piniginės lėšos gali būti investuojamos tik į Slovėnijos Respublikos ar kitos ES valstybės narės, Europos Centrinio Banko, Slovėnijos banko ar kitos ES valstybės narės banko išleistus skolos vertybinius popierius arba į skolos vertybinius popierius (išskyrus subordinuotus vertybinius popierius), išleistus banko, turinčio registruotą būstinę Slovėnijos Respublikoje, arba kredito įstaigos, turinčios būstinę kitoje ES valstybėje narėje. Piniginius banko indėlius galima padėti tik registruotą būstinę Slovėnijos Respublikoje turinčiame banke arba registruotą būstinę kitoje ES valstybėje narėje turinčioje kredito įstaigoje.

Kalbant apie realizavimą, bankroto administratorius gali parduoti bankrutuojančio skolininko turtą, teikti jo reikalavimus ir atlikti visus kitus jo turtinių teisių įgyvendinimo veiksmus. Bankrutuojančio skolininko turto pardavimo sutartis gali būti sudaryta viešo aukciono būdu arba teikiant privalomą kvietimą teikti pasiūlymus. Vykdant tiesiogines derybas su pirkėju sutartis gali būti sudaroma tik išimties tvarka. Pardavimas pradedamas (pirmuoju) teismo sprendimu dėl pardavimo. Teismas priima sprendimą dėl pardavimo, gavęs administratoriaus prašymą ir remdamasis kreditorių komiteto nuomone. Kai parduodamas turtas, kurio atžvilgiu atskiras kreditorius turi pirmumo teisę į grąžinimą (nustatytą suvaržymo teisę), taip pat reikalinga to atskiro kreditoriaus nuomonė. Sprendimu, kuriuo teismas pirmą kartą nusprendžia parduoti konkretų turtą, teismas taip pat nusprendžia dėl:

1. pardavimo metodo;

2. pradinės kainos viešame aukcione arba rezervinės kainos privalomame kvietime teikti pasiūlymus; ir

3. užstato sumos.

Kai pirmuoju sprendimu dėl pardavimo surengtas viešas aukcionas arba kvietimas teikti pasiūlymus dėl konkretaus turto pardavimo nepavyksta, teismas vėlesniu sprendimu dėl pardavimo gali:

1. arba:

– dar kartą nuspręsti parduoti turtą viešame aukcione arba teikiant privalomą kvietimą teikti pasiūlymus; ir

– nustatyti mažesnę pradinę arba rezervinę kainą negu pirmajame sprendime, arba

2. nuspręsti paskelbti neprivalomą kvietimą teikti pasiūlymus dėl turto pardavimo vedant tiesiogines derybas.

Teismas privalomų pasiūlymų priėmimo procese rezervinę kainą nustato remdamasis turto vertinimu apskaičiuota verte. Pirmajame sprendime dėl pardavimo nurodyta rezervinė kaina negali būti mažesnė negu pusė turto vertės, nustatytos pagal likvidacinę vertę. Tolesniame sprendime dėl pardavimo teismas gali nustatyti pradinę arba rezervinę kainą, mažesnę negu pusė turto vertės, nustatytos pagal likvidacinę vertę, kai kreditorių komitetas arba atskiras kreditorius duoda sutikimą.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Atliekant bankroto procedūrą, kreditoriai turi pateikti bankrutuojančiam skolininkui reikalavimus, atsiradusius iki bankroto procedūros inicijavimo, išskyrus tuos, kurių nereikia pateikti pagal teisės aktus. Kreditorius, solidariai atsakingas už bankrutuojančio skolininko prievolę kaip bendraskolis, laiduotojas arba užstato teikėjas, vykstant bankroto procedūrai turi pateikti galimą savo regresinį reikalavimą, kuris iki bankroto procedūros inicijavimo dar nebuvo atsiradęs, su atidėta sąlyga, kad kreditorius įgys regresinį reikalavimą skolininkui atliekant bankroto procedūrą ir tas reikalavimas bus grindžiamas mokėjimu pagal reikalavimą, pateiktiną po bankroto procedūros inicijavimo. Kai solidariai atsakingi bendraskoliai arba laiduotojai kartu su bankrutuojančiu skolininku taip pat yra atsakingi už kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, kreditorius gali atliekant bankroto procedūrą pateikti visą reikalavimo sumą ir siekti ją įrodyti, kol ji visa bus sumokėta pagal naikinamąją sąlygą, kuri įvykdoma, kai kreditoriaus reikalavimą patenkina kitas solidariai atsakingas bendraskolis arba laiduotojas. Kai kreditorius praleidžia reikalavimo pateikimo terminą, jo reikalavimas bankrutuojančiam skolininkui netenka galios ir teismas atmeta vėlesnį reikalavimo pateikimą.

Atliekant bankroto procedūrą, nereikia pateikti pirmaeilių reikalavimų sumokėti darbo užmokestį ir darbo užmokesčio kompensacijas už laikotarpį nuo bankroto procedūros inicijavimo iki reikalavimų pateikimo termino pabaigos darbuotojams, kurių darbas tampa nereikalingas dėl bankroto procedūros inicijavimo, ir išeitines išmokas darbuotojams, kurių darbo sutartis nutraukė administratorius, nes jų darbas tapo nereikalingas dėl bankroto procedūros inicijavimo arba procedūros vykdymo laikotarpiu. Tam tikri reikalavimai, susiję su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, taip pat neteikiami.

Kai reikalavimas yra užtikrintas atskyrimo teise, kreditorius šį užtikrintą reikalavimą turi pateikti vykstant bankroto procedūrai, pareikšdamas ir atskyrimo teisę. Jeigu, priklausomai nuo padėties bankroto procedūros pradžioje, bankrutuojantis skolininkas turi užregistruotą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ir ta nuosavybės teisė yra suvaržyta registruota hipoteka arba maksimalia hipoteka, įsigaliojusia iki bankroto procedūros inicijavimo, laikoma, kad hipoteka arba maksimali hipoteka ir pagal ją atsiradęs reikalavimas yra laiku užregistruotas vykstant bankroto procedūrai.

Kreditoriai savo išskirtinio patenkinimo teises, atsiradusias iki bankroto procedūros inicijavimo, turi pareikšti per tris mėnesius nuo pranešimo apie bankroto procedūros inicijavimą paskelbimo. Jeigu kreditorius praleidžia išskirtinio patenkinimo teisių pareiškimo terminą, išskirtinio patenkinimo teisė neišnyksta. Jeigu administratorius parduoda turtą, suvaržytą nepareikšta išskirtinio patenkinimo teise, išskirtinio patenkinimo teisę turintis kreditorius praranda išskirtinio patenkinimo teisę, tačiau gali reikalauti sumokėti už to turto pardavimą gautas lėšas, iš jų atėmus pardavimo išlaidas. Išskirtinio patenkinimo teisę turintis kreditorius neturi teisės reikalauti atlyginti žalą. Kreditorius praranda išskirtinio patenkinimo teisę ir teisę gauti mokėjimą, jeigu jis nepareiškia teisės iki pirmojo bendrojo paskirstymo plano paskelbimo.

Bankrutuojančio skolininko prievolės, atsirandančios po bankroto procedūros inicijavimo (su tam tikromis išimtimis), laikomos procedūros išlaidomis. Jos skirstomos į:

– einamąsias išlaidas (pavyzdžiui, darbo užmokestį ir kitokią kompensaciją proceso šalims, teikiančioms bankroto procedūrai reikalingas paslaugas, įskaitant mokesčius ir įmokas, kurias skolininkas turi apskaičiuoti ir sumokėti kartu su tais mokėjimais, taip pat administratoriaus išlaidas; išlaidas elektros energijai, vandeniui, šildymui, telefonui ir kitas išlaidas, susijusias su verslo patalpų naudojimu bankroto procedūrai, draudimo įmokas bankrutuojančio asmens turtui apdrausti, viešų skelbimų išlaidas, atliekant bankroto procedūrą patiriamas teisines skolininko išlaidas reikalavimams užginčyti, apskaitos, administracinių ir kitų paslaugų, reikalingų atliekant bankroto procedūrą, išlaidas ir kt.); ir

– atsitiktines išlaidas (išlaidas kreditorių reikalavimams, atsiradusiems vykstant privalomo sureguliavimo procesui, patenkinti, prievolėms, įgytoms pagal abiejų šalių neįvykdytas dvišales sutartis, įvykdyti, prievolėms, kuriomis užbaigiami skubūs teisiniai sandoriai ir tęsiamas verslas, įvykdyti, taip pat išlaidas turtui įvertinti ir kitiems veiksmams, susijusiems su pardavimu ir kt., atlikti).

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Pateikdamas reikalavimą, kreditorius gauna teisę atlikti procesinius veiksmus pagrindinėje nemokumo byloje. Reikalavimai turi būti pateikiami per nurodytą terminą. Pateikiami tik iki nemokumo bylos inicijavimo atsiradę reikalavimai.

Vykstant privalomo sureguliavimo procesui reikalavimai teikiami ir tikrinami pirmiausia siekiant įvertinti procesinio kreditoriaus intereso balsuoti dėl privalomo sureguliavimo pagrįstumą. Reikalavimai turi būti pateikiami per 30 dienų nuo tos dienos, kai pranešimas apie procesą buvo paskelbtas Slovėnijos Respublikos viešų teisinių duomenų ir susijusių paslaugų agentūros (AJPES) interneto tinklalapiuose. Dėl nepranešimo arba pavėluoto pranešimo kreditorius nepraranda paties reikalavimo, tačiau praranda teisę balsuoti.

Atliekant bankroto procedūrą, reikalavimų pateikimas ir tikrinimas yra pagrindas, kuriuo remiantis nusprendžiama dėl bankrutuojančio asmens turto paskirstymo. Vykstant tokiai procedūrai kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus per tris mėnesius nuo dienos, kurią pranešimas apie bankroto procedūros inicijavimą buvo paskelbtas AJPES interneto tinklalapiuose.

Asmeninio bankroto atveju kreditorius nepraranda reikalavimo, jeigu jis buvo pateiktas praleidus terminą, tačiau administratorius jį įtraukia į papildomų reikalavimų sąrašą.

Kreditorius, kuriam buvo pareikštas ieškinys, kuriuo ginčijami bankrutuojančio skolininko teisiniai veiksmai, per vieną mėnesį nuo ieškinio įteikimo dienos turi pateikti savo reikalavimą bankroto procedūroje kaip sąlyginį reikalavimą, kuris atsiras, jeigu ieškinys bus patenkintas galutiniu sprendimu. Per vieną mėnesį nuo bankrutuojančio skolininko pareiškimo, kuriame skolininkas pasinaudoja savo teise nutraukti sutartį arba jos atsisakyti, gavimo kreditorius turi pateikti savo reikalavimą atlyginti žalą dėl administratoriaus nutrauktos nuomos sutarties arba abiejų šalių neįvykdytos sutarties.

Reikalavimo turinys

Pranešime apie reikalavimo pateikimą nemokumo byloje turi būti nurodyta:

1. suma, pripažintina kaip reikalavimas byloje; ir

2. faktų, iš kurių matyti reikalavimo pagrįstumas, aprašymas ir juos patvirtinantys įrodymai, įskaitant pateiktą dokumentaciją.

Pranešime apie reikalavimo pateikimą atliekant bankroto procedūrą taip pat turi būti išdėstyta informacija apie banko sąskaitą, į kurią turi būti sumokėta pagal reikalavimą. Jeigu kreditorius pareiškė ieškinį arba inicijavo kitą procesą iki bankroto procedūros inicijavimo, pranešime taip pat turi būti išdėstyta informacija apie teismą ar kitą kompetentingą instituciją, kurioje vyksta procesas, ir turi būti nurodytas bylos numeris.

Prašyme patikrinti reikalavimą turi būti nurodyta:

1. pagrindinė reikalavimo suma;

2. jeigu nemokumo bylos kreditorius be pagrindinės sumos dar siekia gauti delspinigius – visų delspinigių, apskaičiuotų nuo reikalavimo termino suėjimo iki nemokumo bylos inicijavimo, kapitalizuotoji suma; administratoriaus pirmaeilių reikalavimų atveju – apskaičiuota kapitalizuotoji delspinigių suma;

3. jeigu nemokumo bylos kreditorius be pagrindinės sumos dar siekia atgauti reikalavimo priverstinio vykdymo teisme arba kito proceso, inicijuoto iki nemokumo bylos inicijavimo, išlaidas – šių išlaidų suma;

4. jeigu kreditorius siekia įrodyti, kad reikalavimas yra pirmaeilis, – konkretus prašymas skirstant turtą reikalavimą laikyti pirmaeiliu; ir

5. jeigu kreditorius siekia įrodyti, kad reikalavimas yra sąlyginis – konkretus aplinkybių, kurioms įvykus realizuojama atidėta ar naikinamoji reikalavimo sąlyga, aprašymas.

Nemokumo byloje kreditorius vienu pareiškimu gali pateikti keletą reikalavimų.

Reikalavimų tikrinimo procedūra

Reikalavimų tikrinimo procedūrą sudaro trys etapai:

1. Administratoriaus pareiškimas apie pateiktus reikalavimus.

Administratorius padaro pareiškimą, kuriuo pripažįstami arba ginčijami reikalavimai – parengia bazinį patikrintų reikalavimų sąrašą (slovėn. osnovni seznam preizkušenih terjatev). Sąraše prie kiekvieno reikalavimo administratorius nurodo, ar tas reikalavimas pripažįstamas, ar ginčijamas. Teismas sąrašą skelbia interneto tinklalapiuose, kuriuose skelbiama nemokumo bylų informacija. Per 15 dienų nuo sąrašo paskelbimo kreditoriai gali pateikti prieštaravimus dėl bet kokių baziniame sąraše esančių pateiktų reikalavimų klaidų, pareikšdami prieštaravimą baziniam sąrašui (slovėn. ugovor proti osnovnem seznamu). Jeigu kreditoriaus prieštaravimas yra pagrįstas, administratorius turi paskelbti bazinio sąrašo pataisą.

2. Kreditoriaus pareiškimas dėl kitų kreditorių pateiktų reikalavimų.

Kiekvienas kreditorius, laiku pateikęs byloje savo reikalavimą, gali užginčyti kitų kreditorių reikalavimus, pareikšdamas prieštaravimą, kuriuo ginčijamas reikalavimas (slovėn. ugovor o prerekanju terjatve). Prieštaravimą, kuriuo ginčijamas reikalavimas privalomo sureguliavimo procese, kreditorius turi pareikšti per 15 dienų, o atliekant bankroto procedūrą – per mėnesį nuo bazinio patikrintų reikalavimų sąrašo paskelbimo. Atliekant asmeninio bankroto procedūrą ir privalomo sureguliavimo procese tokį prieštaravimą, kaip proceso šalis, taip pat gali pareikšti nemokus skolininkas. Administratorius kreditorių ir skolininko pareiškimus apie ginčijamus reikalavimus įtraukia į papildytą patikrintų reikalavimų sąrašą (slovėn. dopolnjeni seznam preizkušenih terjatev). Visos klaidos, dėl kurių neatsižvelgiama į pareikštą prieštaravimą, nurodomos prieštaravime papildytam sąrašui.

3. Teismo sprendimas dėl reikalavimų tikrinimo.

Teismas nusprendžia patikrinti reikalavimus priimdamas sprendimą dėl reikalavimų tikrinimo (slovėn. sklep o preizkusu terjatev). Remdamasis šiuo sprendimu, administratorius parengia galutinį patikrintų reikalavimų sąrašą (slovėn. končni seznam preizkušenih terjatev), kurį teismas paskelbia kartu su sprendimu dėl reikalavimų tikrinimo.

Sprendime dėl reikalavimų tikrinimo teismas nusprendžia dėl prieštaravimų, dėl patikrintų ir ginčijamų reikalavimų ir dėl reikalavimų, kurie, tikėtina, bus įrodyti, taip pat dėl to, kas turi imtis veiksmų kituose procesuose (t. y. pareikšti ieškinius) reikalavimams pagrįsti. Ieškinio pateikimo terminas – vienas mėnuo.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Bankrutuojančio asmens turtas yra bankrutuojančio skolininko turtas, kuris realizuojamas procedūros išlaidoms padengti ir kreditorių reikalavimams patenkinti. Teisės aktuose turtas skirstomas į „bankrutuojančio asmens turtą“ ir „specialų bankrutuojančio asmens turtą“. Specialus bankrutuojančio asmens turtas yra turtas, kuriam taikoma atskyrimo teisė, arba realizuojant tą turtą gautos piniginės lėšos. Visam turtui, kuriam taikoma atskyrimo teisė, reikia įforminti atskirą bankrutuojančio asmens turtą ir valdyti šį turtą atskirai nuo turto, sudarančio bendro bankrutuojančio asmens turto dalį, taip pat atskirai nuo turto, priklausančio kitam specialiam bankrutuojančio asmens turtui.

Realizuota bankrutuojančio asmens turto dalis yra paskirstytinas turtas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti. Bendras paskirstytinas turtas yra piniginės lėšos, gautos realizavus bendrą bankrutuojančio asmens turtą ir atėmus bankroto procedūros išlaidas. Specialus paskirstytinas turtas yra piniginės lėšos, gautos realizavus specialų bankrutuojančio asmens turtą ir atėmus to realizavimo išlaidas.

Kalbant apie pirmaeilius mokėjimus, atliekant bankroto procedūrą, kreditorių reikalavimai, atsiradę iki procedūros inicijavimo, klasifikuojami taip:

  • užtikrinti reikalavimai, kurių patenkinimas užtikrintas atskyrimo teise, apimančia teisę į pirmaeilį reikalavimo patenkinimą iš konkretaus turto; ir
  • neužtikrinti reikalavimai, tarp kurių pirmaeiliai reikalavimai patenkinami pirmiausia, o tada – paprasti reikalavimai, po kurių tenkinami antraeiliai reikalavimai ir galiausiai korporatyvinės teisės.

Užtikrinti reikalavimai yra reikalavimai, kurių patenkinimas yra užtikrintas atskyrimo teise. Atskyrimo teisė yra bet kuri teisė, apimanti teisę į pirmaeilį reikalavimo patenkinimą iš konkretaus turto. Labiausiai paplitusi atskyrimo teisė yra turto suvaržymas. Atliekant bankroto procedūrą, užtikrinti reikalavimai patenkinami pirmieji – iš lėšų, gautų pardavus turtą, kuris buvo suvaržytas atskyrimo teise.

Neužtikrinti reikalavimai yra reikalavimai, kurie nėra užtikrinti atskyrimo teise. Šie reikalavimai yra subordinuoti užtikrintų reikalavimų patenkinimui iš turto, kuris buvo suvaržytas atskyrimo teise. Mokėjimai iš likusio turto atliekami tokia tvarka: 1) pagal pirmaeilius reikalavimus, 2) pagal paprastus reikalavimus ir 3) pagal antraeilius reikalavimus.

  • Pirmaeiliai reikalavimai yra tie (neužtikrinti) reikalavimai, kurie pagal teisės aktus turi būti patenkinti pirmumo tvarka, prieš patenkinant paprastus (neužtikrintus) reikalavimus (pavyzdžiui, darbo užmokestis ir jo kompensacija už paskutinius šešis mėnesius iki nemokumo bylos inicijavimo, išeitinės išmokos darbuotojams, nesumokėtos įmokos ir kt.). Jeigu bankroto procedūra inicijuojama todėl, kad privalomo sureguliavimo procesas nebuvo sėkmingas, vykstant privalomo sureguliavimo procesui atsiradę reikalavimai turi absoliutų pirmumą ir patenkinami prieš pirmaeilius reikalavimus;
  • paprasti reikalavimai yra neužtikrinti reikalavimai, kurie nėra nei pirmaeiliai, nei antraeiliai;
  • antraeiliai reikalavimai yra neužtikrinti reikalavimai, kurie patenkinami tik patenkinus visus neužtikrintus reikalavimus skolininkui pagal teisinius kreditoriaus ir skolininko santykius, jeigu skolininkas tampa nemokus. Privalomo sureguliavimo procese antraeilius reikalavimus galima paversti nuosavybės dalimi. Jeigu jie neperduodami kaip nepiniginis įnašas, privalomo sureguliavimo poveikis jiems yra toks, kad jie panaikinami.

Korporatyvinės teisės (akcijos arba verslo dalys) neturi prievolių teisės savybių (teisinio pobūdžio), o dalininkams arba akcininkams suteikia teisę į proporcingą likusio bankrutuojančio asmens turto dalį.

Kol neįvykdyti mokėjimai kreditoriams, suma, reikalinga bankroto procedūros išlaidoms padengti, atskiriama nuo bankrutuojančio asmens turto (paskirstytino turto). Kreditoriams sumokama tokia tvarka: atskyrimo kreditoriams, kurie savo reikalavimą yra užtikrinę atskyrimo teise (pavyzdžiui, hipoteka), pirmiesiems sumokama iš turto, kuris buvo užtikrinimo priemonė (specialus paskirstytinas turtas). Reikalavimų, įtvirtintų pagal sutartis ar kitus teisinius sandorius, kuriuos skolininkas sudarė laikotarpiu nuo privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo iki bankroto procedūros inicijavimo, turintiems kreditoriams pagal teisės aktuose nustatytas privalomo sureguliavimo procese taikytinas verslo ribojimo taisykles pirmiesiems sumokama iš bendro paskirstytino turto. Tada sumokama kreditoriams, turintiems privilegijuotų reikalavimų (darbuotojams), ir galiausiai kitiems kreditoriams – neužtikrintų paprastų reikalavimų turintiems kreditoriams ir antraeilių reikalavimų turintiems kreditoriams. Bet koks realizuoto turto likutis paskirstomas akcininkams.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Privalomo sureguliavimo procesas

Privalomą sureguliavimą, dėl kurio kreditoriai susitaria balsuodami, taip pat turi patvirtinti teismas. Sprendime dėl privalomo sureguliavimo patvirtinimo teismas:

1. nusprendžia, ar patvirtinti privalomą sureguliavimą;

2. nustato patvirtinto sureguliavimo susitarimo turinį, nurodydamas:

– patenkinamų kreditorių reikalavimų procentinę dalį;

– jų patenkinimo terminus; ir

– kreditorių reikalavimų delspinigius už laikotarpį nuo privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo iki reikalavimų patenkinimo termino pabaigos;

3. nusprendžia, kurie reikalavimai buvo patikrinti vykstant privalomo sureguliavimo procesui; ir

4. nurodo skolininkui sumokėti vykstant privalomo sureguliavimo procesui patikrintus kreditorių reikalavimus tokiomis dalimis, tokiais terminais ir su tokiais delspinigiais, kokie nustatyti patvirtintame privalomo sureguliavimo dokumente.

Procese taikoma absoliutaus pirmumo taisyklė. Skolininko verslo finansinio restruktūrizavimo įgyvendinimas privalomo sureguliavimo procese reiškia, kad:

  • skolininko akcininkai gali pasilikti tik tą dalį skolininko akcinio kapitalo, kuris atitinka skolininko turto likutį, kurį jie gautų, jeigu skolininkui būtų inicijuota bankroto procedūra;
  • turi būti sudarytos palankesnės sąlygos patenkinti kreditorių reikalavimus, negu būtų sudarytos, jeigu skolininkui būtų inicijuota bankroto procedūra, atsižvelgiant į pirmumo tvarką ir kitas taisykles, pagal kurias tenkinami pirmaeiliai, paprasti ir antraeiliai reikalavimai ir užtikrinti reikalavimai taikant bankroto procedūrą; ir
  • toliau vykdomos skolininko verslo operacijos arba perspektyvi jų dalis.

Finansinį restruktūrizavimą atlieka skolininkas, prašydamas kreditorių pritarti jų paprastų reikalavimų sumažinimui ar jų patenkinimo atidėjimui. Skolininkas turi pasiūlyti visiems kreditoriams pagal jų paprastus reikalavimus sumokėti vienodomis procentinėmis dalimis, vienodais mokėjimo terminais ir su vienodais delspinigiais, apskaičiuotais už laikotarpį nuo privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo iki reikalavimų patenkinimo termino pabaigos. Jeigu skolininkas yra kapitalo bendrovė, jis gali prašyti kreditoriaus pasirinkti vieną iš toliau nurodytų variantų:

  • sutikti su savo paprastų reikalavimų sumažinimu ir jų patenkinimo termino atidėjimu; arba
  • perduoti reikalavimus skolininkui kaip nepiniginį įnašą už skolininko akcinio kapitalo padidinimą (skolos konvertavimas į nuosavybę).

Privalomas sureguliavimas neturi poveikio pirmaeiliams reikalavimams arba atskirtoms teisėms. Antraeiliai reikalavimai išnyksta. Privalomo sureguliavimo procese užtikrintus reikalavimus restruktūrizuoti galima tik savanoriškai. Vykstant didelių, vidutinių ar mažųjų įmonių privalomo sureguliavimo procesui užtikrinti reikalavimai gali būti restruktūrizuojami atidedant mokėjimo terminą arba sumažinant delspinigius taip, kad 75 proc. daugumos sprendimas taip pat būtų taikomas atskyrimo teisę turintiems kreditoriams, kurie nebalsavo dėl privalomo sureguliavimo. Šiame procese kaip viena iš finansinio restruktūrizavimo priemonių numatyta galimybė perspektyvią skolininko verslo dalį atskirti į kitą įmonę (angl. spin-off). Taip pat leidžiama atskyrimo teises restruktūrizuoti į bendrą atskyrimo teisę (reikalinga 85 proc. dauguma).

Bankroto procedūra juridiniam asmeniui

Bankroto procedūra vykdoma siekiant realizuoti bankrutuojančio asmens turtą ir sumokėti kreditoriams. Paprastai bankrutuojančio skolininko turto pardavimo sutartis gali būti sudaryta viešo aukciono būdu arba teikiant privalomą kvietimą teikti pasiūlymus. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas didinant pradinę kainą arba mažinant pradinę kainą. Atliekant bankroto procedūrą, verslą arba įmonės veiklą galima išlaikyti parduodant įmonę viešame aukcione kaip verslo vienetą arba parduodant jos perspektyvias dalis (verslo pardavimas kaip einamoji problema).

Kol neįvykdyti mokėjimai kreditoriams, suma, reikalinga bankroto procedūros išlaidoms padengti, atskiriama nuo bankrutuojančio asmens turto. Kreditoriams sumokama šia tvarka: atskyrimo teisę turintiems kreditoriams, kurių reikalavimas buvo užtikrintas atskyrimo teise (pavyzdžiui, hipoteka), pirmiausia sumokama iš turto, kuris buvo užtikrinimo priemonė; tada sumokama kreditoriams, turintiems reikalavimų pagal sutartis ir kitus teisinius sandorius, kuriuos bankrutuojantis skolininkas sudarė laikotarpiu nuo privalomo sureguliavimo proceso inicijavimo iki bankroto procedūros inicijavimo, kaip išdėstyta verslo ribojimo taisyklėse, nustatytose teisės aktais ir taikytinose vykstant privalomo sureguliavimo procesui; tada sumokama kreditoriams, turintiems privilegijuotų reikalavimų (darbuotojams), o tada – kitiems kreditoriams, t. y. neužtikrintų paprastų reikalavimų ir antraeilių reikalavimų turintiems kreditoriams. Bet koks realizuoto turto likutis paskirstomas akcininkams.

Asmeninis bankrotas

Kaip ir su juridiniais subjektais susijusiomis bankroto procedūromis, asmeninio bankroto procedūromis siekiama proporcingai ir vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Todėl kreditoriams iš skolininko turto sumokama proporcingai ir tuo pačiu metu. Bankrutuojančio asmens turtas apima visą per daug įsiskolinusio asmens turtą bankroto procedūros inicijavimo metu, išskyrus atvejus, kai tas turtas pagal Civilinio priverstinio vykdymo ir apsaugos įstatymą (slovėn. Zakon o izvršbi in zavarovanju) atskiriamas nuo turto, į kurį galima nukreipti priverstinį išieškojimą. Kadangi fizinis asmuo, skirtingai negu juridinis asmuo, bankroto procedūros pabaigoje nenustoja egzistuoti, atliekant bankroto procedūrą nepatenkinti kreditorių reikalavimai neišnyksta. Priešingai negu kreditorių reikalavimai atliekant juridinio subjekto bankroto procedūrą, asmeninio bankroto procedūros atveju reikalavimų tenkinimas baigus bankroto procedūrą nenutrūksta. Sprendimas užbaigti asmeninio bankroto procedūrą, kuriame išdėstomas nepatenkintų pripažintų reikalavimų sąrašas, yra priemonė nepatenkintų reikalavimų turintiems kreditoriams siekti priverstinai įvykdyti šiuos reikalavimus.

Kad bankrutuojančiam skolininkui būtų panaikintos prievolės, jam suteikiama galimybė iki sprendimo dėl asmeninio bankroto procedūros užbaigimo paskelbimo pateikti prašymą panaikinti prievoles, atsiradusias iki asmeninio bankroto procedūros inicijavimo, kurios nebus įvykdytos pagal tą procedūrą. Jeigu bankrutuojantis skolininkas pateikia prašymą panaikinti prievoles ir jeigu prievolių panaikinimo procesas po patikrinimo laikotarpio sėkmingai baigiamas jo naudai, jo prievolių dalis, kuri priešingu atveju būtų priverstinai įvykdoma remiantis sprendimu dėl bankroto procedūros užbaigimo, panaikinama ir atitinkamai išnyksta kreditorių teisė teisme siekti priverstinio jų įvykdymo.

Net ir tais atvejais, kai prievolės panaikinamos skolininko naudai, toliau nurodytų tipų skolininko prievolės nepanaikinamos:

1. darbuotojų pirmumo teisės;

2. reikalavimai bankrutuojančiam skolininkui, kuriais siekiama teisinio išlaikymo, žalos kompensavimo už pagrindinės veiklos sumažinimą ar darbingumo sumažėjimą ar praradimą, ir kompensacijos už prarastą išlaikymą dėl išlaikymą teikusio asmens mirties;

3. reikalavimai sumokėti baudžiamajame procese skirtas pinigines nuobaudas ar sugrąžinti nepagrįstas pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos;

4. reikalavimai pagal sąlyginį nuosprendį, priklausantį nuo nusikalstama veika gautų nepagrįstų pajamų grąžinimo arba nuo nusikalstama veika padarytos žalos atitaisymo;

5. reikalavimai sumokėti baudžiamajame procese dėl baudžiamųjų nusižengimų skirtas baudas ar sugrąžinti jais gautas nepagrįstas pajamas;

6. reikalavimai grąžinti neteisėtai įgytą turtą; ir

7. reikalavimai atlyginti tyčia arba dėl didelio aplaidumo padarytą žalą.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Privalomo sureguliavimo procesas baigiamas galutiniu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas privalomo sureguliavimo dokumentas.

Kiekvienas kreditorius, su kurio reikalavimu susijęs patvirtintas privalomas sureguliavimas, gali prašyti teismo panaikinti patvirtintą privalomą sureguliavimą, jeigu nemokus skolininkas gali patenkinti visus arba didelę dalį tokių kreditorių turimų paprastų reikalavimų. Ieškinys, kuriame pateikiamas ginčytinas reikalavimas, turi būti pareikštas per šešis mėnesius nuo reikalavimo patenkinimo termino pabaigos, kaip išdėstyta patvirtintame privalomo sureguliavimo dokumente.

Kiekvienas kreditorius, su kuriuo susijęs patvirtintas privalomas sureguliavimas, gali prašyti teismo panaikinti patvirtintą privalomą sureguliavimą, jeigu jis buvo pasiektas apgaulės būdu.

Ieškinys, kuriame pateikiamas ginčytinas reikalavimas, turi būti pareikštas per dvejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas dėl privalomo sureguliavimo patvirtinimo tapo galutinis.

Kompetencija priimti sprendimą dėl ieškinio suteikiama privalomo sureguliavimo patvirtinimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendime, kuriame teismas panaikina patvirtintą privalomą sureguliavimą, teismas gali nurodyti skolininkui per teismo nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu metai nuo tos dienos, kai sprendimas tampa galutinis, sumokėti visą nesumokėtą su patvirtintu privalomu sureguliavimu susijusią reikalavimų dalį.

Bankroto procedūros juridiniam asmeniui užbaigimas

Bankroto procedūra juridiniam asmeniui baigiama sprendimu baigti bankroto procedūrą. Teismas priima šį sprendimą remdamasis administratoriaus galutine ataskaita, kuri parengiama remiantis kreditorių komiteto nuomone, kai administratorius baigia atlikti visus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Galutinę ataskaitą teismui administratorius turi pateikti per mėnesį nuo galutinio turto paskirstymo užbaigimo.

Jeigu bankrutuojančiam skolininkui priklausantis turtas surandamas po to, kai teismas priima sprendimą baigti bankroto procedūrą, tada bankroto procedūra skolininkui gali būti inicijuota vėliau surasto turto atžvilgiu, jeigu to prašo kreditorius, kuris turėjo teisę vykstant skolininko bankroto procedūrai atlikti procesinius veiksmus ir kurio teisė dalyvauti neišnyko iki bankroto procedūros pabaigos, arba jeigu to prašo bankrutuojančio skolininko akcininkas.

Asmeninio bankroto užbaigimas

Asmeninis bankrotas baigiamas sprendimu baigti bankroto procedūrą.

Jeigu asmeninio bankroto skolininkui buvo panaikintos prievolės, kiekvienas kreditorius, su kurio reikalavimu susijęs galutinis sprendimas dėl prievolių panaikinimo, gali prašyti teismą atšaukti sprendime nurodytų prievolių panaikinimą, jeigu skolininko naudai sprendimas buvo priimtas skolininkui nuslėpus turtą, klaidingai pateikus informaciją apie jį arba atlikus kokius nors kitus sukčiavimo veiksmus. Ieškinys turi būti pareikštas per trejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas panaikinti prievoles tampa galutinis (ZFPPIPP 411 straipsnis). Kreditoriai, kurie, sprendimui panaikinti prievoles tapus galutiniam, randa skolininko turto, kurį skolininkas turėjo iki prievolių panaikinimo (ir slėpė), taip pat gali siekti prievolių panaikinimo atšaukimo, prašydami inicijuoti bankroto procedūrą tokio turto atžvilgiu. Šiuo atveju ieškinys dėl prievolių panaikinimo atšaukimo neprivalo būti pareikštas per trejus metus.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kiekvienas kreditorius turi padengti savo paties dalyvavimo nemokumo byloje išlaidas.

Privalomo sureguliavimo procese, inicijuotame skolininko prašymu, proceso išlaidas ir kitas išlaidas padengia skolininkas.

Privalomo sureguliavimo procese didelėms, vidutinėms ar mažosioms įmonėms, inicijuotame kreditorių prašymu, pradines proceso išlaidas padengia asmuo, kurio prašymu inicijuotas procesas. Šiame procese prašymą pateikęs asmuo taip pat padengia išlaidas administratoriaus atlygiui. Skolininkas, kuriam inicijuojamas procesas, padengia išlaidas, patiriamas atliekant mokėjimus pagal:

– sutartis su kvalifikuotais konsultantais teisiniais ir finansiniais klausimais dėl teisinių ir finansinių paslaugų, reikalingų skolininko finansinės padėties ir operacijų ataskaitai, finansinio restruktūrizavimo planui ir kitiems dokumentams, kurie turi būti pateikiami kartu su privalomo sureguliavimo pasiūlymu, parengti;

– sutartį su auditoriumi dėl skolininko finansinės padėties ir operacijų ataskaitos audito atlikimo; ir

– sutartį su įgaliotu vertintoju dėl finansinio restruktūrizavimo plano peržiūros.

Atliekant bankroto procedūrą patirtos proceso ir kitos išlaidos padengiamos iš bankrutuojančio asmens turto, kol nepatenkinami reikalavimai iš paskirstytino turto. Kai prašymą inicijuoti bankroto procedūrą pateikia kreditorius, kreditorius turi įmokėti užstatą, iš kurio būtų padengiamos pradinės bankroto procedūros išlaidos, kartu išlaikydamas teisę susigrąžinti įmokėtą avansą pagal bankroto procedūros išlaidų apmokėjimo taisykles.

Prevencinio restruktūrizavimo procese skolininkas turi sumokėti proporcingą procese dalyvavusių kreditorių išlaidų dalį, kurią pagal visuotinai susiklosčiusią verslo praktiką paprastai padengia skolininkas. Skolininkas ir kreditoriai dėl šių išlaidų padengimo susitaria finansinio restruktūrizavimo susitarime.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Ginčytinumo sąlygos

Kreditoriai ir bankroto administratorius turi teisę užginčyti skolininko teisinį veiksmą. Ieškinys arba prieštaravimas pareiškiamas asmeniui, kurio naudai buvo atliktas ginčijamas veiksmas.

Gali būti ginčijami visi teisiniai veiksmai (ir neveikimas), dėl kurių bankroto procedūros kreditorių padėtis tapo nevienoda ar pablogėjo arba konkretus kreditorius atsidūrė palankesnėje padėtyje (pranašumo suteikimas kreditoriams, vadinamas objektyviu ginčytinumo elementu). Ginčydamas teisinį veiksmą, pareiškėjas turi įrodyti, kad šalis, kurios naudai buvo atliktas ginčijamas veiksmas, žinojo arba turėjo žinoti apie blogą skolininko finansinę padėtį (subjektyvus ginčytinumo elementas). Teisės aktais yra nustatytos įstatyminės prezumpcijos, kada ši sąlyga laikoma įvykdyta, ir atvejai, kai teisinių veiksmų ginčyti neįmanoma. Teisės aktuose taip pat išsamiai nustatytas pareiškimo turinys ir metodas, kuriuo vadovaujantis siekiama pripažinti teisinį veiksmą ginčytinu.

Laikotarpis, kuriuo gali būti atliekami ginčytini veiksmai

Atliekant bankroto procedūrą galima ginčyti teisinius veiksmus, kurie buvo vykdomi nuo ankstesnių metų, nei prašymo inicijuoti bankroto procedūrą pateikimo metai, iki bankroto procedūros inicijavimo. Neatlygintiną teisinį veiksmą (arba už neproporcingai mažos vertės atlygį atliktus teisinius veiksmus) galima užginčyti, jeigu jis buvo atliktas laikotarpiu, prasidėjusiu likus 36 mėnesiams iki prašymo inicijuoti bankroto procedūrą pateikimo ir pasibaigusiu inicijavus bankroto procedūrą. Ieškinys dėl ginčytinumo turi būti pareikštas per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai sprendimas inicijuoti bankroto procedūrą tampa galutinis.

Kurių veiksmų negalima ginčyti

Neįmanoma ginčyti teisinių veiksmų, kuriuos bankrutuojantis skolininkas, laikydamasis vykstant procesui taikytinų teisinių skolininko verslo vykdymo taisyklių, atliko vykstant privalomo sureguliavimo procesui; teisinių veiksmų, kuriuos bankrutuojantis skolininkas atliko siekdamas patenkinti kreditorių reikalavimus tokiomis dalimis, tokiais terminais ir su tokiais delspinigiais, kurie nustatyti patvirtintame privalomo sureguliavimo dokumente; ir mokėjimų pagal vekselius ar čekius, jeigu kita šalis turėjo gauti mokėjimą, kad bankrutuojantis skolininkas neprarastų pagal vekselį ar čekį įgytos išieškojimo iš kito asmens teisės.

Teisinių veiksmų, kuriuos skolininkas atliko siekdamas patenkinti kreditorių reikalavimus ar atlikti kitas prievoles pagal patvirtintą finansinio restruktūrizavimo susitarimą, taip pat negalima ginčyti.

Asmeninio bankroto ypatumai

Asmeninio bankroto atveju neatlygintinų teisinių veiksmų ir teisinių veiksmų, kuriuos bankrutuojantis skolininkas atliko artimai susijusio asmens naudai, ginčytinumo laikotarpis yra penkeri metai. Ši taisyklė apima sutartis su artimai susijusiais fiziniais asmenimis ir juridiniais asmenimis, kurie yra susiję su bankrutuojančiu skolininku arba su fiziniais asmenimis, savo ruožtu artimai susijusiais su bankrutuojančiu skolininku. Tai yra juridiniai asmenys, kuriuose bankrutuojantis skolininkas arba asmenys, su kuriais skolininkas yra artimai susijęs, individualiai arba kartu turi bent 25 proc. pasirašytojo kapitalo ar 25 proc. balsavimo teisių arba teisę skirti ir atšaukti asmenis, įgaliotus atstovauti juridiniam asmeniui, arba šie asmenys yra įgalioti atstovauti juridiniam asmeniui ar veikti su jais susijusių įmonių naudai.

Paskutinis naujinimas: 23/05/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Slovakija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Slovakijoje skolininkui gali būti iškeltos įvairių rūšių nemokumo bylos.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Sąlygos atskirų rūšių nemokumo byloms iškelti:

Bankroto arba likvidavimo administravimo paskelbimo sąlygos:

  • Bankroto ir likvidavimo administravimo procedūra (bankroto procedūra) dalijama į dvi dalis. Pirmoji dalis pradedama pateikiant prašymą iškelti bankroto bylą ir tęsiama, kol priimama nutartis dėl bankroto. Antroji dalis prasideda, kai priimama nutartis dėl bankroto, ir tęsiasi, kol baigiama bankroto procedūra.
  • Pirmosios dalies sąlyga – joje turi dalyvauti asmuo, turintis teisę pateikti prašymą pradėti bankroto procedūrą (jeigu procedūra pradedama prašymu), ir tuo remiantis pagrįsta daryti prielaidą, kad skolininkas yra nemokus ir kad teismui sumokama avansinė įmoka.
  • Antrosios dalies (nutarties dėl bankroto priėmimo) sąlygos – yra keli kreditoriai, skolininkas yra pernelyg įsiskolinęs arba neturi pakankamo pinigų srauto, tačiau turi pakankamai turto bankroto procedūros išlaidoms padengti.
  • Asmuo, turintis teisę pateikti prašymą: procedūra gali būti pradedama pateikus prašymą arba be jo. Prašymą iškelti bankroto bylą gali pateikti skolininkas, kreditorius, likvidatorius arba kitas teisės aktuose nurodytas asmuo. Bankroto procedūra daugiausia pradedama be prašymo, jeigu nepavyko reorganizavimas, – tada teismas nusprendžia pradėti bankroto procedūrą ir paskelbti bankrotą, abu sprendimai priimami viena bendra nutartimi.
  • Prašymas turi atitikti bendruosius ir tam tikrus specialiuosius formalumus, pastarieji priklauso nuo to, kas teikia prašymą. Jeigu tai yra kreditorius, prašyme turi būti pateikti skolininko pinigų srauto nepakankamumo įrodymai. Jeigu prašymą teikia skolininkas (daroma pinigų srautų nepakankamumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo prielaida), jame turi būti pateiktas skolininko turto, įsipareigojimų, susijusių šalių sąrašas ir naujausios finansinės ataskaitos, jeigu jos yra.
  • Prašymą teikiantis asmuo, prieš pateikdamas prašymą, turi į teismo banko sąskaitą pervesti avansinę įmoką.
  • Nemokumas reiškia, kad skolininkas turi pernelyg daug skolų arba jo pinigų srautas yra nepakankamas. Skolininkas turi pernelyg daug skolų, jeigu skolininkas privalo vesti apskaitą pagal taikytinus teisės aktus (Įstatymą Nr. 431/2002 dėl apskaitos), turi daugiau negu vieną kreditorių ir skolininko įsipareigojimų vertė yra didesnė negu skolininko turto vertė. Juridinis asmuo turi nepakankamą pinigų srautą, jeigu jis daugiau negu 30 dienų pradelsė sumokėti pagal du arba daugiau finansinių įsipareigojimų daugiau negu vienam kreditoriui. Fizinis asmuo turi nepakankamą pinigų srautą, jeigu jis negali sumokėti bent vieno finansinio įsipareigojimo praėjus 180 dienų nuo jo įvykdymo termino pabaigos.
  • Pakankamas turtas – jeigu abejojama, ar esama pakankamai turto bankroto procedūros išlaidoms padengti, teismas paskiria laikinąjį patikėtinį arba laikinąjį administratorių (toliau – „specialistas“ arba „nemokumo specialistas)“ šiam reikalui patikrinti.

Reorganizavimo inicijavimo sąlygos:

Kaip ir bankroto procedūra, reorganizavimas dalijamas į dvi dalis. Pirmoje dalyje (kai reorganizavimas pradedamas) teismas patikrina, ar yra įvykdytos reorganizavimo sąlygos. Šis procesas pradedamas, kai atitinkamą teisę turintis asmuo (skolininkas arba kreditorius) pateikia prašymą kartu su nemokumo specialisto rekomendacija reorganizuoti skolininką. Antroji dalis pradedama, kai leidžiama vykdyti reorganizavimą ir skolininkas, prižiūrimas nemokumo specialisto bei teismo ir bendradarbiaudamas su kreditoriais, parengia, aptaria ir patvirtina reorganizavimo planą, o tada šį planą patvirtina teismas.

  • Skolininkas gali pateikti reorganizavimo prašymą, jeigu skolininkas paprašė nemokumo specialisto nuomonės, o pastarasis savo nuomonėje, kuri negali būti senesnė negu 30 dienų, rekomendavo reorganizuoti skolininką.
  • Kreditorius gali pateikti reorganizavimo prašymą, jeigu kreditorius paprašė nemokumo specialisto nuomonės, o pastarasis savo nuomonėje, kuri negali būti senesnė negu 30 dienų, rekomendavo reorganizuoti skolininką ir skolininkas sutiko su pateiktu prašymu.

Skolos sumažinimo inicijavimo sąlygos:

Skolos sumažinimo inicijavimo sąlygos: skolininkas yra fizinis asmuo (verslininkas arba vartotojas), bankroto procedūra buvo baigta, skolininkas pateikė prašymą ir skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus per bankroto procedūrą. Tačiau skolininkas neturi teisės prašyti sumažinti skolos, jeigu bankroto procedūra buvo baigta, nes skolininko turto nepakako net bankrutuojančio asmens turto atžvilgiu pateiktiems reikalavimams patenkinti. Kitos sąlygos – skolininkas turi turėti nepakankamą pinigų srautą ir turi būti apie tai paskelbęs, turi būti praėję dešimt metų nuo paskutinio skolos sumažinimo, skolininko atžvilgiu turi būti vykdomas suvaržymo (prekių kontrolės perėmimo) procesas arba analogiškas procesas ir skolininkas negali būti atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

  • Prašymas gali būti teikiamas kartu su prašymu skelbti bankrotą arba bankroto procedūros metu iki jos užbaigimo. Prašymą pateikia skolininkas, tačiau jam turi atstovauti Teisinės pagalbos centras (slovak. Centrum právnej pomoci), prašymą galima pateikti tik elektroniniu būdu.
  • Skolininkui sumažinama skola, kai teismas priima nutartį dėl bankroto (skolos sumažinimas bankroto būdu) arba nustato mokėjimų grafiką (skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką). Skolai sumažinti kitų nutarčių nereikia.
  • Įpareigojimų įvykdymas: teismas leidžia sumažinti skolą, jeigu jis nustato, kad skolininkas bankroto procedūros metu įvykdė taikytinuose teisės aktuose nustatytus įpareigojimus; priešingu atveju jis prašymą atmeta. Sąžiningas ketinimas – daroma skolininko sąžiningo ketinimo prielaida, kurią kreditoriai gali nuginčyti tradicinio civilinio proceso tvarka, tačiau ne skolos sumažinimo proceso metu.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto procedūra taikoma:

  1. turtui, kuris priklausė skolininkui nutarties dėl bankroto priėmimo metu,
  2. turtui, kurį skolininkas įgijo bankroto procedūros metu,
  3. turtui, kuriuo užtikrinami skolininko įsipareigojimai,
  4. kitam turtui, jeigu tai nustatyta teisės aktuose.

Turtas, kuriam taikoma bankroto procedūra, apima bankrutuojančio asmens turtą, kuris padalijamas į bendrąjį turtą ir atskirus turto vienetus užtikrinimo priemones turintiems kreditoriams.

Bankroto procedūra netaikoma: turtui, kurio negalima suvaržyti teisminio vykdymo arba suvaržymo procesuose, muitinės garantijoms iki skolos muitinei ribos, mokestinėms garantijoms ir turtui, kuriam bankroto procedūra netaikoma pagal atskirus teisės aktus. Skolininko pajamoms bankroto procedūra taikoma tiek, kiek jas galima suvaržyti vykdymo arba suvaržymo procesuose. Grynojo darbo užmokesčio daliai, kuri priešingu atveju būtų atskaityta prioritetiniams reikalavimams patenkinti, bankroto procedūra taikoma tiek, kiek patenkinamas reikalavimas, nukreiptas į bankrutuojančio asmens turtą.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Šalių vaidmenys įvairiose procedūrose:

• Skolininko bendrieji įsipareigojimai:

o     Skolininkas privalo užkirsti kelią nemokumui. Jeigu nemokumas jau gresia, skolininkas, nepagrįstai nedelsdamas, privalo imtis tinkamų, proporcingų priemonių jam išvengti. Pateikęs reorganizavimo prašymą skolininkas neatleidžiamas nuo prievolės pateikti prašymą ir dėl bankroto (jeigu bus leidžiama vykdyti reorganizavimą, bankroto procedūra bus nutraukta).

Šalių vaidmenys bankroto procedūros metu:

• Nemokumo specialistas:

o     Bankroto procedūros metu nemokumo specialistas daugiausia valdo turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, jį realizuoja ir naudoja gautas pajamas sumokėti skolininko kreditoriams.

o     Kai priimama nutartis dėl bankroto, skolininko teisė disponuoti turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra, ir teisė veikti skolininko vardu šio turto atžvilgiu pereina nemokumo specialistui, kuris dabar veikia skolininko vardu ir sąskaita.

Šalių vaidmenys reorganizavimo metu:

• Nemokumo specialistas:

o     Pagrindinis nemokumo specialisto darbas yra bendradarbiaujant su skolininku ir kreditoriais parengti reorganizavimo planą.

o     Nemokumo specialistas išnagrinėja pateiktus reikalavimus ir juos pripažįsta arba paneigia.

o          Nemokumo specialistas prižiūri skolininką. Viena iš tokios priežiūros formų – tvirtinami skolininko juridiniai veiksmai, kurie buvo nurodyti teismo nutartyje, kurioje leidžiama atlikti reorganizavimą.

• Skolininkas:

• Skolininkas atlieka užduotis, nurodytas reorganizavimo plane.

• Skolininkas taip pat turi teisę pateikti nemokumo specialistui siūlymą paneigti pateiktą reikalavimą.

• Skolininkas veikia savo vardu ir sąskaita.

Šalių vaidmenys skolos sumažinimo (abiejų rūšių) procese:

• Skolininkas:

o     Leidus sumažinti skolą, pradedamas skaičiuoti trejų metų bandomasis laikotarpis, per kurį skolininkas privalo kiekvienų metų pabaigoje perduoti nemokumo specialistui teismo nurodytą sumą, tačiau daugiausia 70 proc. skolininko bendrų grynųjų pajamų už praėjusius bandomojo laikotarpio metus. Išskaičiavęs savo atlygį, nemokumo specialistas proporcingai paskirsto lėšas skolininko kreditoriams pagal galutinį paskirstymo grafiką.

o     Šiuo bandomuoju laikotarpiu skolininkas privalo pagrįstai stengtis susirasti darbą kaip pajamų šaltinį arba tuo pačiu tikslu tinkamą savarankišką darbą ir teikti visą nemokumo specialisto reikalaujamą informaciją, įskaitant informaciją apie pajamas, išlaidas ir gyvenamosios vietos, darbo arba darbo vietos pasikeitimą.

o     Teismo nutartimi, kuria leidžiama sumažinti skolą, apibrėžtose srityse atliekamiems skolininko juridiniams veiksmams bandomuoju laikotarpiu būtinas rašytinis nemokumo specialisto sutikimas.

o     Skolininkas, atstovaujamas Teisinės pagalbos centro, pateikia prašymą, kuriame turi būti skolininko CV, susijusių šalių, dabartinio ir ankstesnio turto sąrašas ir kreditorių sąrašas. Skolininkas paskelbia savo pinigų srautų nepakankamumą ir dokumentais įformina, kad jo atžvilgiu vykdomas suvaržymo procesas.

o     Šio proceso metu skolininkas privalo sutikti, kad teisė disponuoti skolininko turtu pereitų nemokumo specialistui.

• Nemokumo specialistas:

o     Nemokumo specialistas parengia bankrutuojančio asmens turto sąrašą ir tuo turtu (t. y. turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra) disponuoja.

o     Nemokumo specialistas nutraukia tam tikras sutartis.

o     Nemokumo specialistas realizuoja bankrutuojančio asmens turtą, sumoka bankroto procedūros išlaidas, pasiūlo pajamų paskirstymo grafiką ir vėliau jį įgyvendina.

o     Jeigu bankroto procedūroje naudojamas mokėjimų grafikas, nemokumo specialistas parengia mokėjimų grafiką ir pateikia jį teismui tvirtinti.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankrotas: Reikalavimas, kurį skolininkas privalėjo patenkinti iki bankroto paskelbimo, negali būti įskaitomas į reikalavimą, kuris tapo mokėtinas skolininkui po bankroto paskelbimo; tai galioja ir sąlyginiams reikalavimams, pateiktiems bankroto procedūros metu. Reikalavimai, kurie nebuvo pateikti teisės aktuose nustatytu būdu, perleidimo būdu įgyti arba po bankroto paskelbimo perduoti reikalavimai, taip pat reikalavimai, įgyti remiantis ginčytinais juridiniais veiksmais, negali būti įskaitomi į skolininko reikalavimus. Reikalavimai negali būti įskaitomi į reikalavimą, kylantį iš atsakomybės už prašymo skelbti bankrotą nepateikimą skolininko vardu. Tai netrukdo įskaityti kitus reikalavimus.

Reorganizavimas: Taikomos nepakeistos civilinės teisės nuostatos.

Skolos sumažinimas bankroto būdu: Reikalavimas, kilęs po bankroto paskelbimo, negali būti įskaitomas į priešpriešinį skolininko reikalavimą, kilusį iki bankroto paskelbimo. Reikalavimas, kilęs iki bankroto paskelbimo, negali būti įskaitomas į priešpriešinį skolininko reikalavimą, kilusį po bankroto paskelbimo. Tai netrukdo įskaityti kitus reikalavimus.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką: Taikomos nepakeistos civilinės teisės nuostatos.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Bankrotas: Jeigu skolininkas buvo sudaręs abipusių prievolių sutartį iki bankroto paskelbimo ir buvo ją įvykdęs, tačiau bankroto paskelbimo metu priešinga šalis nebuvo sutarties įvykdžiusi arba buvo ją įvykdžiusi tik iš dalies, nemokumo specialistas gali reikalauti įvykdyti sutartį arba gali jos atsisakyti. Jeigu priešinga šalis dabar sutartį įvykdė iš dalies, nemokumo specialistas gali atsisakyti tik tų sutartyje numatytų prievolių, kurių priešinga šalis dar nėra įvykdžiusi.

Jeigu skolininkas buvo sudaręs abipusių prievolių sutartį iki bankroto paskelbimo, o priešinga šalis dabar ją įvykdė, tačiau bankroto paskelbimo metu skolininkas nebuvo sutarties įvykdęs arba buvo ją įvykdęs tik iš dalies, priešinga šalis gali atsisakyti tų sutarties prievolių, kurių skolininkas dar nėra įvykdęs. Tačiau priešingos šalies reikalavimai, kylantys iš sutarties atsisakymo, į bankroto procedūrą gali būti įtraukti tik pateikiant juos kaip sąlyginį reikalavimą.

Jeigu skolininkas iki bankroto paskelbimo buvo sudaręs abipusių prievolių sutartį ir bankroto paskelbimo metu nei skolininkas, nei priešinga šalis nebuvo jos įvykdę arba buvo ją įvykdę tik iš dalies, nemokumo specialistas ir priešinga šalis gali atsisakyti tų sutartyje nurodytų prievolių, kurios dar nėra įvykdytos. Tačiau priešingos šalies reikalavimai, kylantys iš sutarties atsisakymo, į bankroto procedūrą gali būti įtraukti tik pateikiant juos kaip sąlyginį reikalavimą.

Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkas buvo sudaręs sutartį, kurios dalykas yra įsipareigojimas vykdyti nuolatinę arba pakartotinę veiklą arba įsipareigojimas nevykdyti tam tikros veiklos arba toleruoti tam tikrą veiklą, nemokumo specialistas, įspėjęs prieš du mėnesius, gali sutartį nutraukti, nebent teisės aktuose arba sutartyje numatytas trumpesnis sutarties nutraukimo laikotarpis; nemokumo specialistas taip pat gali nutraukti sutartį, net jeigu ji buvo sudaryta konkrečiam laikotarpiui. Nemokumo specialistas išperkamosios nuomos sutartį gali nutraukti tik Civiliniame kodekse (slovak. Občiansky zákonník) nustatytomis sąlygomis. Ši nuostata netaikoma sutartims, sudarytoms pagal Darbo kodeksą (slovak. Zákonník práce).

Jeigu priešinga šalis privalo iš anksto įvykdyti sutartį, sudarytą su skolininku iki bankroto paskelbimo, priešinga šalis gali atsisakyti vykdyti sutartį, kol bus įvykdytos abipusės prievolės arba bus užtikrintas jų įvykdymas.

Pagal sutartį, sudarytą su skolininku iki bankroto paskelbimo, priešingos šalies reikalavimai dėl prievolių, kurias priešinga šalis įvykdė nemokumo specialistui po bankroto paskelbimo, tampa reikalavimu, nukreiptu į bankrutuojančio asmens turtą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, pagal sutartį, sudarytą su skolininku iki bankroto paskelbimo, bet kurie kiti priešingos šalies reikalavimai, kylantys po bankroto paskelbimo, į bankroto procedūrą gali būti įtraukti tik pateikiant juos kaip sąlyginį reikalavimą.

Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkas pardavė daiktą, pasilikdamas jo nuosavybės teisę, ir perdavė tą daiktą pirkėjui, pirkėjas gali grąžinti daiktą arba reikalauti įvykdyti sutartį.

Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkas nusipirko daiktą, kurio nuosavybės teisę pasiliko pardavėjas, ir jam tas daiktas buvo pristatytas neįgyjant daikto nuosavybės teisės, pardavėjas negali reikalauti grąžinti daikto, jeigu nemokumo specialistas, nepagrįstai nedelsdamas, įvykdo prievoles pagal sutartį po to, kai pardavėjas pareikalavo jo tai padaryti. Nemokumo specialistas gali įvykdyti prievoles pagal tokią sutartį dėl daikto pirkimo pardavėjui pasiliekant nuosavybės teisę, jeigu daiktą turi skolininkas, o nemokumo specialistas, laikydamasis profesinio apdairumo, nustato, kad prievolių įvykdymas yra naudingesnis bankrutuojančio asmens turtui. Jeigu daiktą turi ne skolininkas, visi reikalavimai į bankroto procedūrą gali būti įtraukiami tik juos užregistruojant.

Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos sutarčiai, kurios dalykas yra daikto išperkamoji nuoma terminuotą laikotarpį mokant sutartą nuomą ir siekiant perimti išperkamosios nuomos būdu nuomojamo daikto nuosavybės teisę.

Reorganizavimas: Priešinga šalis negali nutraukti arba atsisakyti su skolininku sudarytos sutarties dėl skolininko vėlavimo įvykdyti savo prievoles, į kurių įvykdymą priešinga šalis turėjo teisę iki reorganizavimo procedūros pradžios, joks sutarties nutraukimas arba atsisakymas dėl šios priežasties neturi galios. Sutartiniai susitarimai, kuriais priešingai šaliai leidžiama nutraukti su skolininku sudarytą sutartį arba jos atsisakyti dėl reorganizavimo arba bankroto procedūros, neturi galios.

Skolos sumažinimas bankroto būdu: Po bankroto paskelbimo įmanoma nutraukti sutartį, kurios dalykas yra įsipareigojimas vykdyti nuolatinę arba pakartotinę veiklą arba įsipareigojimas nevykdyti tam tikros veiklos arba ją toleruoti, jeigu sutartis buvo sudaryta iki bankroto paskelbimo. Jeigu sutartis susijusi su turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra, nemokumo specialistas gali sutartį nutraukti; kitais atvejais tai gali padaryti skolininkas. Nutraukimas įsigalioja, kai priešingai šaliai įteikiamas pranešimas. Sutartis taip pat gali būti nutraukiama, net jeigu ji buvo sudaryta konkrečiam laikotarpiui. Sutartis dėl išperkamosios buto nuomos trečiosios šalies, kuri yra nuomininkas, atžvilgiu gali būti nutraukta tik Civiliniame kodekse ir atskiruose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

Skolininkas, nemokumo specialistas arba priešinga šalis gali atsisakyti kitos sutarties, jeigu ji buvo sudaryta iki bankroto paskelbimo ir dar nėra iki galo įvykdyta. Taip atsisakyti sutarties galima tik tų prievolių, kurias abi šalys tarpusavyje dar turi įvykdyti, atžvilgiu.

Nuostatos dėl daikto pardavimo pasiliekant nuosavybės teisę ir dėl sutarties, kurios dalykas yra daikto išperkamoji nuoma konkretų laikotarpį mokant sutartą nuomą ir siekiant perimti išperkamosios nuomos būdu nuomojamo daikto nuosavybės teisę, taikomos kaip ir bankroto procedūros metu.

Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos sutartims ir susitarimams, sudarytiems pagal Darbo kodeksą.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką: Specialių nuostatų dėl skolininko sutartinių santykių nėra, taikomos tradicinės civilinės ir komercinės teisės nuostatos.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Bankroto paskelbimo pasekmės:

  • Bankroto procedūros metu vykdymo arba suvaržymo procesas negali būti pradėtas dėl turto, kuriam taikoma bankroto procedūra; jau pradėtas vykdymo arba suvaržymo procesas paskelbus bankrotą nutraukiamas.
  • Užtikrinimo teisės įgyvendinimas negali būti pradėtas arba tęsiamas skolininkui priklausančio turto atžvilgiu, siekiant įvykdyti užtikrinimo teise užtikrintą skolininko įsipareigojimą; ši pasekmė netaikoma:
    • užtikrinimo teisės, susijusios su pinigais arba reikalavimais banko sąskaitos arba užsienio banko padalinio atžvilgiu, įgyvendinimui;
    • vyriausybės obligacijoms;
    • perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams.
  • Jeigu iki bankroto paskelbimo aukciono objektas buvo suteiktas pagal atskirus teisės aktus ir tokiam daiktui taikoma bankroto procedūra, o aukciono dalyvis sumokėjo aukciono rengėjui aukcione nustatytą kainą, nuosavybės teisė ar kita teisė į aukciono objektą pereina aukciono dalyviui. Aukciono pajamos tampa atitinkamo bankrutuojančio asmens turto dalimi, o aukciono išlaidos tampa reikalavimu, nukreiptu į tą turtą. Jeigu aukciono pareikalavo kreditorius, turintis užtikrintą reikalavimą, pajamos sumokamos kreditoriui iki užtikrinto reikalavimo sumos, tarsi bankrotas nebūtų buvęs paskelbtas.

Reorganizavimo pasekmės:

•      Vykdymo arba suvaržymo procesas negali būti pradėtas skolininkui priklausančio turto atžvilgiu, siekiant įvykdyti pagal reorganizavimo procedūrą užregistruotą reikalavimą. Jau pradėtas vykdymo arba suvaržymo procesas sustabdomas bankroto paskelbimo metu, o vėliau vykdant procedūrą minėtas procesas nutraukiamas. Jeigu šiame procese jau yra realizuotas turtas, tačiau pajamos dar nėra sumokėtos teisę į jas turinčiai šaliai, pajamos grąžinamos skolininkui, atskaičius proceso išlaidas.

  • Neįmanoma pradėti arba tęsti užtikrinimo teisės įgyvendinimo skolininkui priklausančio turto atžvilgiu, siekiant patenkinti pagal reorganizavimo procedūrą užregistruotą užtikrintą reikalavimą.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankrotas:

  • Kai paskelbiamas bankrotas, visi teismo ir kiti procesai sustabdomi, taip pat sustabdomas terminų skaičiavimas.
    • Procesas gali būti tęsiamas nemokumo specialisto siūlymu – nemokumo specialistas, pateikdamas prašymą tęsti procesą, tampa proceso šalimi vietoje skolininko.
    • Nestabdomi toliau nurodyti procesai:
      • procesai, skirti finansų rinkos krizių klausimams išspręsti pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES,
      • mokestiniai procesai,
      • muitinės procesai,
      • nusavinimo procesai,
      • išlaikymo procesai,
      • baudžiamieji procesai (tačiau negali būti priimamos nutartys dėl žalos atlyginimo),
      • net ir minėtuose procesuose nemokumo specialistui skirtas terminas teisių gynimo priemonei įgyvendinti nesibaigia anksčiau negu praėjus 30 dienų nuo pirmojo kreditorių susirinkimo.

Reorganizavimas:

  • Kai leidžiama vykdyti reorganizavimą, sustabdomi teismo ir arbitražo procesai dėl reikalavimų, užregistruotų pagal reorganizavimo procedūrą.
  • Reikalavimai gali būti pateikiami tik juos užregistruojant (reikalavimų paneigimas ir pripažinimas).

Skolos sumažinimas bankroto būdu:

  • Teismo procesas dėl reikalavimo, kuris gali būti patenkintas tik bankroto procedūros metu, nutraukiamas; tačiau senaties terminas baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo bankroto paskelbimo.
  • Jeigu vėliau bankroto procedūra nutraukiama remiantis tuo, kad nebuvo bankroto procedūros sąlygų, proceso nutraukimo nepaisoma.
  • Jeigu kitas kreditorius paneigė reikalavimą, kuriam netaikomas skolos sumažinimas, tokio reikalavimo paneigimas suteikia kreditoriui teisę įstoti į procesą.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką:

  • Tai neturi pasekmių teismo ir kitiems procesams.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Bankrotas:

  • Kreditoriai:
    • Kreditoriai, veikdami nepriklausomai arba per kreditorių organus, autonomiškai vykdo savo valią dėl bankroto procedūros vykdymo. Tokiu būdu jie gali daryti įtaką bankroto procedūrai ir prižiūrėti turto administravimą ir realizavimą. Jie gali nurodyti nemokumo specialistui, kokių veiksmų imtis; jie gali paneigti reikalavimus ir kt.
    • Bankroto procedūros metu teismas prižiūri nemokumo specialisto darbą.

Reorganizavimas:

  • Kreditoriai:
    • Kreditorių vaidmuo yra per kreditorių organus padėti rengti ir patvirtinti reorganizavimo planą.
    • Kreditorius, užregistruojantis reikalavimą pas nemokumo specialistą, turi teisę pateikti nemokumo specialistui siūlymą paneigti (kitą) užregistruotą reikalavimą.

Skolos sumažinimas bankroto būdu:

  • Kreditoriai:
    • Kreditoriai turi užregistruoti savo reikalavimus.
    • Užtikrinimo priemones turintys kreditoriai gali apsvarstyti galimybę užregistruoti savo reikalavimus; tačiau jie taip pat gali įgyvendinti savo užtikrinimo teises.
    • Kreditorius gali paneigti kitų kreditorių reikalavimus.
    • Kreditorius gali veikti kaip kreditorių atstovas.
  • Kreditorius gali vėliau (baigus procedūrą) pareikšti ieškinį skolininkui dėl skolos sumažinimo panaikinimo remiantis skolininko nesąžiningumu.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką:

  • Kreditoriai:
    • Mokėjimų grafikas aktualus tik užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams; užtikrinimo priemones turintiems kreditoriams skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką pasekmių neturi.
    • Kreditoriai privalo sutikti su teismo nustatyta apsauga nuo kreditorių.
    • Kreditorius, kuriam mokėjimų grafikas turi pasekmių, gali užprotestuoti mokėjimų grafiką, kai nemokumo specialistas paskelbia apie mokėjimų grafiko parengimą, ir užprotestuoti siūlomą procentinę dalį užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimams patenkinti.
    • Kreditorius gali vėliau (baigus procedūrą) pareikšti ieškinį skolininkui dėl skolos sumažinimo panaikinimo remiantis skolininko nesąžiningumu.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankrotas

  • Kai priimama nutartis dėl bankroto, skolininko teisė disponuoti turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra, ir teisė veikti skolininko vardu šio turto atžvilgiu pereina nemokumo specialistui, kuris dabar veikia skolininko vardu ir sąskaita.
  • Jeigu skolininko juridiniai veiksmai bankroto procedūros metu kenkia turtui, kuriam taikoma bankroto procedūra, tie veiksmai poveikio kreditoriams neturi; tai neužkerta kelio jų galiojimui.
  • Bankroto procedūros metu asmenys, turintys skolų, kurioms taikoma bankroto procedūra, privalo jas sumokėti nemokumo specialistui. Ši prievolė vis tiek taikoma, jeigu jie tas skolas sumoka kitai šaliai, nebent tokius mokėjimus gauna nemokumo specialistas.
  • Bankroto procedūros metu skolininkas dovanos arba palikimo gali atsisakyti tik nemokumo specialistui sutikus; priešingu atveju dovanos arba palikimo atsisakymas kreditorių atžvilgiu poveikio neturi.
  • Jeigu nutartis dėl bankroto priimama likviduojamo juridinio asmens atžvilgiu, likvidavimas nutraukiamas, kol bus atšaukta bankroto procedūra.
  • Kompetentingas organas (kreditorių komitetas, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius arba, ypatingais atvejais, teismas) duoda nurodymus ir teikia rekomendacijas nemokumo specialistui dėl turto valdymo, skolininko verslo arba jo dalies valdymo ir turto realizavimo. Tai apima ir turto arba nemažos jo dalies išnuomojimą (su apribojimais, kai verslo subjektas vykdo veiklą).
  • Kompetentingas organas taip pat duoda nurodymus dėl:
    • susitarimo dėl laikino lėšų suteikimo, susijusio su skolininko verslo valdymu, sudarymo;
    • tolesnio verslo valdymo, jeigu skolininkas yra tam tikros rūšies finansų įstaiga;
    • kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į skolininko turtą nustatymo;
    • susitarimo dėl skolininko verslo valdymo sudarymo, jeigu šiame susitarime nemokumo specialistas įsipareigoja vykdyti veiklą ir po tam tikro termino arba viršijus tam tikrą procentinę apyvartos dalį.
    • Nemokumo specialistas turi prašyti nurodymų prieš šiuo klausimu atlikdamas pirmąjį juridinį veiksmą ir turi tų nurodymų palaukti. Jeigu kompetentingas organas neatsako, nemokumo specialistas prašo teismo nuspręsti, kokių veiksmų imtis, ir teismo nutartis nemokumo specialistui yra privaloma. Nemokumo specialisto prašyme turi būti nurodyta visa aktuali informacija.
    • Kitais klausimais kompetentingas organas gali rekomenduoti, kokių veiksmų nemokumo specialistas turėtų imtis, o jeigu nemokumo specialistas atsisako vykdyti šią rekomendaciją, organas gali paprašyti teismo nuspręsti, kokių veiksmų imtis, ir teismo nutartis nemokumo specialistui yra privaloma.
    • Jeigu kompetentingas organas nurodo nemokumo specialistui veikti tam tikru būdu, kuris prieštarauja kitų kreditorių interesams arba turto realizavimo taisyklėms, nemokumo specialistas atsisako vykdyti nurodymą ir paprašo organo tą nurodymą pakeisti. Jeigu kompetentingas organas nurodymo nepakeičia, nemokumo specialistas prašo teismo nuspręsti, kokių veiksmų imtis, ir teismo nutartis nemokumo specialistui yra privaloma.
    • Nemokumo specialistas valdo turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, laikydamasis profesinio apdairumo ir siekdamas užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai apsaugotas nuo praradimo, sugadinimo, sunaikinimo ar kito kenksmingo poveikio ir kad valdant turtą būtų patiriamos tik būtinos išlaidos, įvertinus šių išlaidų skubumą ir ekonomiškumą.
    • Valdydamas turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, nemokumo specialistas negali teikti pirmenybės nė vienam iš kreditorių, taip pat jis negali teikti pirmenybės asmeniniams interesams arba kitų asmenų interesams bendro visų kreditorių intereso atžvilgiu.
    • Nemokumo specialistas gali išnuomoti skolininkui priklausantį turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra. Specialistas privalo susitarti dėl išperkamosios nuomos sutarties, pagal kurią nuomos mokestis būtų bent jau toks, už kurį atitinkamoje vietoje ir atitinkamu laiku toks daiktas paprastai išnuomojamas, ir turi užtikrinti, kad išperkamosios nuomos sutartyje skolininkui nebūtų nustatyta įstatyme nenurodytų prievolių ir kad nuomininko prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį būtų tinkamai užtikrintos, taip pat jis turi užtikrinti, kad išperkamosios nuomos sutartį būtų galima nutraukti pranešus prieš vieną mėnesį. Jeigu šios sąlygos neįvykdomos, specialistas išperkamosios nuomos sutartį gali sudaryti tik gavęs kompetentingo organo sutikimą. Iš šios išperkamosios nuomos gautos pajamos priskiriamos pajamoms iš turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizavimo.
    • Po bankroto paskelbimo nemokumo specialistas gali toliau vykdyti tam tikrą su skolininko verslu susijusią veiklą, jeigu vykdant šią veiklą padidinama turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, vertė arba užkertamas kelias šiai vertei sumažėti. Jeigu šios veiklos išlaidos yra didesnės negu už ją gaunamos pajamos, specialistas nedelsdamas šią veiklą nutraukia.
  • Turto realizavimas
  • Turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizavimo paskirtis yra per kuo trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis gauti kuo didesnes pajamas. Realizuodamas šį turtą, nemokumo specialistas, laikydamasis profesinio apdairumo, pasirenka tokį turto realizavimo būdą, kuris labiausiai atitinka turto realizavimo paskirtį ir teisės aktuose išdėstytas turto realizavimo taisykles.
  • Skelbiant bankrotą paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas realizuoja tokį turtą, kuriam gresia sugadinimo, sunaikinimo ar kito esminio pablogėjimo pavojus; tam nereikia jokių kompetentingo organo nurodymų ar teismo nutarties. Specialistas gali pradėti realizuoti kitą turtą po pirmojo kreditorių susirinkimo.
  • Nemokumo specialistas skaidriai apskaito turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizavimą, vesdamas atskirą bendro turto ir kiekvieno atskiro turto vieneto apskaitą. Po kiekvieno turto objekto realizavimo specialistas priskiria pajamas tai sąrašo daliai, kuri turėjo būti realizuota. Jeigu specialistas kartu realizuoja kelias dalis ir negali nustatyti atskirų pajamų, specialistas bendras pajamas proporcingai padalija tarp atitinkamų dalių, vadovaudamasis sąraše nurodyta jų santykine verte.
  • Nemokumo specialistas turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizavimo pajamas palieka saugoti banko arba užsienio banko padalinio sąskaitoje. Banko arba užsienio banko padalinio mokamos palūkanos už sąskaitos balansą laikomos pajamomis iš turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizavimo.
  • Siekdamas realizuoti turtą, nemokumo specialistas gali:
    • a) paskelbti viešą konkursą,
    • b) patikėti turto pardavimą aukciono rengėjui,
    • c) patikėti turto pardavimą prekybininkui vertybiniais popieriais,
    • d) surengti aukcioną, kvietimą teikti pasiūlymus arba kitokį konkursą, kuriame galiausiai būtų parduotas turtas,
    • e) parduoti turtą kitu tinkamu būdu.
    • Realizuodamas verslo subjektą, nemokumo specialistas pagal sutartį pirkėjui perduoda visus daiktus, teises ir kitą verslo subjektui priklausantį turtą. Iš verslo subjekto įsipareigojimų pirkėjui pereina tik tie įsipareigojimai, kurie kyla dėl skolininko verslo veiklos vykdymo po bankroto paskelbimo, kartu su nepiniginiais įsipareigojimais, kylančiais iš sutartyje nurodytų darbo santykių (nemo plus iuris principas netaikomas).
    • Jeigu nemokumo specialistas turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizuoja kitaip negu parduodamas verslo subjektą, verslo subjekto dalį arba reikšmingą verslo subjektui priklausančio turto dalį, specialistas nekilnojamąjį turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, gali realizuoti tik aukciono būdu; specialistas aukcioną skelbia Įmonių aplinkraštyje (slovak. Obchodný vestník).
    • Realizuodamas turtą, nemokumo specialistas neprivalo laikytis teisės prisijungti prie akcijų perdavimo, teisės prašyti perduoti akcijas, teisės prašyti įsigyti akcijas ar bet kurių kitų sutartinių pasirašymo teisių. Jeigu realizuodamas turtą, kuriam taikoma įstatyme nustatyta pasirašymo teisė arba pasirašymo teisė, įtvirtinta kaip daiktinė teisė, nemokumo specialistas raštu pasiūlo pasirašymo teisės dalyką asmeniui, kuris turi tokią pasirašymo teisę; nemokumo specialistas neprivalo laikytis šios pasirašymo teisės, jeigu tokią teisę turinti šalis ja nepasinaudoja per 60 dienų nuo rašytinio pasiūlymo gavimo.
    • Realizavus turtą išnyksta visos užtikrinimo teisės, išskyrus kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, kurią nemokumo specialistas kompetentingo organo nurodymu įregistruoja po bankroto paskelbimo, arba užtikrinimo teisę į trečiosios šalies turtą, jeigu šios užtikrinimo teisės eilė yra pirmesnė negu užtikrinimo teisės, kuria užtikrinamas skolininko įsipareigojimas, eilė.
    • Jeigu daiktas perduodamas už atlygį, pirkėjas įgyja nuosavybės teisę net ir tuo atveju, jeigu skolininkas nebuvo daikto savininkas, nebent pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad skolininkas arba trečioji šalis, kurios turtu buvo užtikrintas skolininko įsipareigojimas, nebuvo daikto savininkas. Nemokumo specialistas yra atsakingas pradiniam daikto savininkui už tokiu būdu patirtą žalą, nebent specialistas gali įrodyti, kad laikėsi profesinio apdairumo.

Skolos sumažinimas bankroto būdu

  • Kai priimama nutartis dėl bankroto, skolininko teisė disponuoti turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra, ir teisė veikti skolininko vardu šio turto atžvilgiu pereina nemokumo specialistui, kuris dabar veikia skolininko vardu ir sąskaita.
  • Jeigu skolininko juridiniai veiksmai bankroto procedūros metu kenkia turtui, kuriam taikoma bankroto procedūra, tie veiksmai poveikio kreditoriams neturi; tai neužkerta kelio jų galiojimui.
  • Skolininkas, o skolininkui sutikus – ir jam artimas asmuo turi teisę įprastai naudoti daiktą, kuriam taikoma bankroto procedūra, tačiau privalo apsaugoti jį nuo praradimo, sugadinimo ar sunaikinimo ir neatlikti jokių veiksmų, kuriais būtų sumažinta jo vertė, neskaitant įprasto susidėvėjimo. Kiekvienas asmuo, naudojantis bankrutuojančio asmens turtui priklausantį daiktą, privalo leisti nemokumo specialistui bet kuriuo metu jį apžiūrėti. Jeigu daiktą naudoja kitas asmuo negu skolininkas ar jam artimas asmuo, ši šalis gali daiktą naudoti tik specialistui leidus. Visos pajamos, kurias naudodama daiktą, gauna trečioji šalis, priklauso bankrutuojančio asmens turtui.
  • Nemokumo specialistas didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizuoja aukcione, o mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą, kuriam taikoma bankroto procedūra, realizuoja kaip kilnojamąjį turtą.
  • Realizuojant nekilnojamąjį turtą aukcione, mažiausia nurodyta kaina yra suma, kurią nurodo savo reikalavimą užregistravęs užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, kurio užtikrinimo teisė į aukcione parduodamą daiktą yra pirmiausios eilės, arba kreditorių atstovas, jeigu užtikrinimo teisių į aukcione parduodamą daiktą nėra.
  • Skolininko būsto realizavimas
  • Nemokumo specialistas skolininko būstą gali realizuoti tik aukcione.
  • Skolininko būsto negalima realizuoti, jeigu atėmus būsto vertę, kuriai taikoma išimtis (10 000 EUR), pajamų nepakaktų būsto realizavimo išlaidoms ir bent daliai registruotų kreditorių reikalavimų patenkinti. Skolininko būsto vertę apytikriai nustato nemokumo specialistas; tačiau jeigu bet kuris kreditorius pateikia eksperto išvadą ir sumoka avansinį notaro mokestį už aukciono pažangos patikrinimą, sprendimas grindžiamas eksperto išvada. Jeigu daiktas tada nerealizuojamas, šis kreditorius privalo sumokėti realizavimo išlaidas.
  • Jeigu skolininko būstas realizuojamas, nemokumo specialistas perveda skolininko būsto vertės dalį, kuriai taikoma išimtis, atitinkančią sumą (paskirstymo grafikas netaikomas) į specialią banko sąskaitą, kurią specialistas skolininko vardu ir sąskaita yra šiuo tikslu atidaręs, ir apie tai nedelsdamas informuoja skolininką. Teisę laikyti lėšas specialioje skolininko sąskaitoje arba pervesti į ją lėšas turi tik specialistas.
  • Specialioje skolininko sąskaitoje esančioms lėšoms 36 mėnesius nuo sąskaitos atidarymo netaikoma bankroto procedūra, suvaržymo procesas ar panašus vykdymo procesas.
  • Per šiuos 36 mėnesius skolininkui neleidžiama disponuoti šia specialia sąskaita, tačiau jis turi teisę prašyti banko ar užsienio banko padalinio iš sąskaitos išduoti grynuosius pinigus, kurių maksimali mėnesinė suma (250 EUR) yra nurodyta Slovakijos vyriausybės akte.
  • Jeigu realizuojamas skolininko būstas ir tai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nemokumo specialistas taip pat atidaro specialią skolininko sąskaitą buvusiam bendrasavininkiui.
  • Kilnojamųjų daiktų realizavimas
  • Kilnojamuosius daiktus, kuriems taikoma bankroto procedūra, nemokumo specialistas realizuoja kaip vieną arba daugiau daiktų grupių, paskelbdamas kvietimą teikti pasiūlymus. Šiuo tikslu specialistas Įmonių aplinkraštyje paskelbia turto grupę, kuriai skirtas kvietimas teikti pasiūlymus, ir pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu dešimt kalendorinių dienų nuo kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo Įmonių aplinkraštyje. Atsižvelgiama tik į tuos pasiūlymus, kuriuos pateikusi suinteresuotoji šalis į specialisto sąskaitą pervedė visą pirkimo kainos pasiūlymo avansinį mokėjimą. Daiktas parduodamas didžiausios pirkimo kainos pasiūlymo teikėjui. Jeigu tokį patį pasiūlymą pateikia kelios suinteresuotosios šalys, specialistas sprendimą priima burtų būdu. Pirkėjas privalo pasirūpinti daiktų išvežimu pirkėjo sąskaita.
  • Jeigu kilnojamųjų daiktų, kuriems taikoma bankroto procedūra, neįmanoma parduoti net ir trečią kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, jiems bankroto procedūra nebetaikoma. Jeigu užregistruotą reikalavimą turintis kreditorius pareiškia susidomėjimą šia kilnojamųjų daiktų grupe, nemokumo specialistas perduoda ją užregistruotą reikalavimą turinčiam kreditoriui, kuris per dešimt dienų nuo trečiojo kvietimo teikti pasiūlymus pabaigos pateikia didžiausios kainos pasiūlymą. Jeigu tokį patį pasiūlymą pateikia keli užregistruotus reikalavimus turintys kreditoriai, specialistas sprendimą priima burtų būdu. Kreditorius privalo pasirūpinti daiktų išvežimu kreditoriaus sąskaita.
  • Vykdydamas kreditorių atstovo arba atitinkamo užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus rašytinį nurodymą, nemokumo specialistas kilnojamuosius daiktus gali realizuoti kitu būdu. Jeigu suinteresuotumą pareiškia keli užtikrinimo priemones turintys kreditoriai, rašytinį nurodymą gali duoti tik tas kreditorius, kurio užtikrinimo teisė yra aukščiausios eilės.
  • Gautinų sumų ir kito turto realizavimas
  • Jeigu skolininko gautinos sumos yra bankrutuojančio asmens turto dalis, nemokumo specialistas siekia jas išsiieškoti, tačiau teismui arba kitai kompetentingai institucijai nepateikia pareiškimo dėl jų sumokėjimo. Jeigu specialistui per šešis mėnesius nuo bankroto paskelbimo tai nepavyksta, gautinos sumos realizuojamos perleidžiant jas kaip kilnojamuosius daiktus. Specialistas neprivalo laikytis jokių susitarimų, kuriais draudžiamas ar ribojamas gautinų sumų perleidimas. Perleidus gautiną sumą šie apribojimai nustoja galioti.
  • Jeigu gautina suma priklauso bankrutuojančio asmens turtui, senaties terminas sustabdomas ir toliau skaičiuojamas tik tada, kai gautina suma nustoja būti bankroto procedūros objektu. Teismas arba kita institucija sustabdo procesą dėl gautinos sumos, kuriai taikoma bankroto procedūra, kol gautina suma nustos būti bankroto procedūros objektu.
  • Kitą turtą nemokumo specialistas realizuoja panašiai kaip ir kilnojamuosius daiktus ar gautinas sumas.
  • Teisė atpirkti bankrutuojančio asmens turto objektus
  • Sutinkant skolininkui, teisę turintis asmuo (apibrėžtas toliau) turi teisę bet kuriuo metu atpirkti bet kuriuos bankrutuojančio asmens turto objektus eksperto išvadoje nurodyta kaina. Šiuo atveju netaikomos nuostatos dėl realizavimo taisyklių.
  • Sutinkant skolininkui, teisę turintis asmuo turi teisę atpirkti bankrutuojančio asmens turto objektus aukcione arba pagal kvietimą teikti pasiūlymus pasiekta kaina arba kreditoriaus pasiūlyta kaina, jeigu teisę turintis asmuo per dešimt dienų nuo aukciono ar kvietimo teikti pasiūlymus pabaigos arba nuo kreditoriaus pasiūlymo pateikimo perveda šią sumą nemokumo specialistui.
  • Jeigu, sutinkant skolininkui, jo tiesiosios linijos giminaitis, brolis ar sesuo arba sutuoktinis pasinaudoja teise atpirkti skolininko būstą iš bankrutuojančio asmens turto, skolininko būsto vertės dalis, kuriai taikoma išimtis, išskaičiuojama iš pirkimo kainos.
  • Pasinaudoti teise iš bankrutuojančio asmens turto atpirkti tam tikrus turto objektus gali skolininko tiesiosios linijos giminaitis, brolis ar sesuo, sutuoktinis arba savivaldybė, kurioje yra nekilnojamasis turtas.
  • Jeigu pažeidžiama teisę turinčio asmens teisė iš bankrutuojančio asmens turto atpirkti turto objektus, šis asmuo turi teisę reikalauti, kad įgijėjas pasiūlytų juos parduoti šiam asmeniui. Ši teisė išnyksta, jeigu ja nepasinaudojama per tris mėnesius nuo daikto realizavimo.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bankrotas

  • Kreditorius gali užregistruoti visus reikalavimus skolininkui, net ir tuos, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.
  • Užtikrintas reikalavimas (su kuriuo susieta užtikrinimo teisė į skolininko turtą) taip pat gali būti registruojamas.
  • Užtikrintas kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris nėra skolininkas, gali būti registruojamas, jeigu užtikrinimo teisė susijusi su skolininko turtu (tokiais atvejais galioja tam tikri reikalavimų patenkinimo apribojimai). Jeigu toks reikalavimas neužregistruojamas, jis laikomas žemesnės eilės reikalavimu, nukreiptu į bankrutuojančio asmens turtą.
  • Taip pat gali būti registruojami būsimi ir sąlyginiai reikalavimai.
  • Pareiškimu neužregistruoti reikalavimai laikomi reikalavimais bankrutuojančio asmens turtui.
  • Jie dalijami į reikalavimus bendrajam turtui ir reikalavimus atskiram turto vienetui (užtikrintus užtikrinimo teise).
  • Šie reikalavimai susiję, pavyzdžiui, su:
    • bankrutuojančio asmens turto realizavimo išlaidomis, paskirstymo grafiku, nemokumo specialisto mokesčiu ir laikinojo specialisto mokesčiu bei išlaidomis;
    • teise į avansinio mokėjimo, skirto bankroto procedūros išlaidoms padengti, grąžinimą;
    • nemokumo specialisto būtinųjų išlaidų, skirtų bankroto procedūrai administruoti, kompensavimu;
    • vaiko išlaikymu, kuris tapo mokėtinas po bankroto paskelbimo ir už kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbtas bankrotas;
    • bankrutuojančio asmens turto valdymo išlaidomis ir reikalavimais, kylančiais dėl verslo subjekto valdymo bankroto procedūros metu, įskaitant reikalavimus, kylančius iš sutarčių, kurias sudarė nemokumo specialistas;
    • likvidatoriaus ir atsakingo atstovo mokesčiu, taip pat po bankroto paskelbimo patirtų jų būtinųjų išlaidų kompensavimu;
    • darbuotojų darbo užmokesčiu ir kitomis teisėmis pagal darbo sutartį arba sutartį dėl darbo, atliekamo ne pagal darbo sutartį (toliau – darbo teisės), atsirandančiomis po bankroto paskelbimo ir už kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbtas bankrotas, – atitinkamą sumą nustato nemokumo specialistas arba dėl jos susitaria nemokumo specialistas ir darbuotojas, kuriam specialistas pavedė darbą, susijusį su bankrutuojančio asmens turto valdymu;
    • darbuotojų darbo teisėmis, atsirandančiomis po bankroto paskelbimo ir už kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbtas bankrotas, – atitinkamą sumą nustato nemokumo specialistas arba dėl jos susitaria nemokumo specialistas ir darbuotojas, kuriam specialistas pavedė darbą, susijusį su verslo subjekto valdymu bankroto procedūros metu;
    • po bankroto paskelbimo kylančiais reikalavimais dėl mokesčių, rinkliavų, muitų, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, senatvės pensijų įmokų ir papildomų pensijų įmokų, jeigu jie yra susiję su verslo subjekto valdymu bankroto procedūros metu;
    • darbo teisėmis, kylančiomis po bankroto paskelbimo ir už kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbtas bankrotas, – daugiausia keturi minimalūs mėnesiniai pragyvenimo lygiai už kiekvieną kalendorinį mėnesį, kurį darbo santykiai buvo tęsiami po bankroto paskelbimo, įskaitant kalendorinį mėnesį, kurį buvo paskelbtas bankrotas, ir kalendorinį mėnesį, kurį buvo nutraukti darbo santykiai;
    • po bankroto paskelbimo kylančiais reikalavimais dėl mokesčių, rinkliavų, muitų, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, senatvės pensijų įmokų ir papildomų pensijų įmokų, jeigu jie yra susiję su turto valdymu ir realizavimu;
    • reikalavimais dėl kompensacijų iš garantijų fondo, jeigu jos yra susijusios su darbuotojui sumokėta išmoka pagal jo darbo teises, nes tai yra reikalavimas, nukreiptas į bankrutuojančio asmens turtą.
  • Nemokumo specialistas reikalavimus bendrajam turtui tenkina nuolat; jeigu tos pačios eilės reikalavimai, nukreipti į bendrąjį turtą, negali būti iki galo patenkinti, jie tenkinami proporcingai.
  • Reikalavimai, nukreipti į atskirą turto vienetą, yra susiję su atskiru turto vienetu.
  • Nemokumo specialistas reikalavimus, nukreiptus į atskirą turto vienetą, tenkina nuolat; jeigu tos pačios eilės reikalavimai, nukreipti į atskirą turto vienetą, negali būti iki galo patenkinti, jie tenkinami proporcingai.
  • Reikalavimai, nukreipti į bankrutuojančio asmens turtą, registruojami pas nemokumo specialistą. Gavęs prašymą, nemokumo specialistas praneša kreditoriui, ar specialistas sutinka su teisiniu pagrindu ir kreditoriaus reikalavimo, nukreipto į bankrutuojančio asmens turtą, suma, įskaitant reikalavimo eilę.
  • Jeigu nemokumo specialistas nesutinka su reikalavimu, nukreiptu į bankrutuojančio asmens turtą, kreditorius paraginamas pareikšti ieškinį nemokumo specialistui ir ieškinyje paprašyti teismo nustatyti reikalavimo, nukreipto į bankrutuojančio asmens turtą, teisinį pagrindą arba sumą. Jeigu kreditorius laiku nepareiškia šio ieškinio, į reikalavimo, nukreipto į bankrutuojančio asmens turtą, dalį, kurios nemokumo specialistas nepripažino, bankroto procedūroje neatsižvelgiama.
  • Nemokumo specialistas atsako kreditoriams ir kitiems asmenims už jų patirtą žalą dėl specialisto nepagrįstų ar neekonomiškų išlaidų, patiriamų valdant arba realizuojant turtą arba valdant verslo subjektą, nebent nemokumo specialistas gali įrodyti, kad laikėsi profesinio apdairumo.
    • Nemokumo specialistas veda skaidrią reikalavimų, nukreiptų į bankrutuojančio asmens turtą, apskaitą ir privalo šios apskaitos įrašų išrašus teikti teismui.

Skolos sumažinimas bankroto būdu

  • Skolos sumažinimo procese pripažįstami trijų grupių reikalavimai:
    • reikalavimai, kuriuos galima patenkinti tik bankroto procedūros metu arba pagal mokėjimų grafiką. Tai iš esmės yra reikalavimai, kilę iki bankroto paskelbimo arba apsaugos nuo kreditorių nustatymo, taip pat papildomi reikalavimai bei reikalavimai, susiję su sutarties, sudarytos iki bankroto paskelbimo, nutraukimu arba atsisakymu;
    • reikalavimai, kurie yra netenkintini, t. y. taikant skolos sumažinimo procesą pagal juos iš skolininko išieškoti negalima. Tai apima papildomas pretenzijas (tam tikrą jų dalį), reikalavimus pagal įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, sutartines baudas, kitas finansines baudas, susijusių šalių reikalavimus ir skolos sumažinimo proceso dalyvių išlaidas;
    • reikalavimai, kuriems skolos sumažinimas neturi poveikio (kreditorius gali pasirinkti, ar juos užregistruoti):
      • reikalavimai, neužregistruoti bankroto procedūros skolos sumažinimo procese, nes nemokumo specialistas raštu neinformavo kreditoriaus, kad buvo paskelbta bankroto procedūra skolai sumažinti;
      • reikalavimai Teisinės pagalbos centrui;
      • užtikrintų reikalavimų dalis, kurią atitinka užtikrinimo teisės dalyko vertė;
      • reikalavimas dėl atsakomybės už tyčinį kūno sužalojimą, įskaitant papildomas pretenzijas;
      • reikalavimas dėl vaiko išlaikymo, įskaitant papildomas pretenzijas;
      • darbo teisės, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti skolininkas;
      • finansinė bauda pagal baudžiamąją teisę;
      • nepiniginis reikalavimas.
      • Jeigu užtikrintas reikalavimas neužregistruojamas bankroto procedūros skolos sumažinimo procese, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius turi teisę siekti reikalavimo patenkinimo tik iš užtikrinimo teisės dalyko.
      • Bankroto procedūros skolos sumažinimo procese reikalavimų, nukreiptų į bankrutuojančio asmens turtą, instituto nėra. Realizavęs turtą ir užbaigęs visus ginčus, galinčius turėti poveikį pajamų paskirstymo grafikui, nemokumo specialistas, nepagrįstai nedelsdamas, vėliausiai per 60 dienų nuo bankroto paskelbimo parengia pajamų paskirstymo grafiką. Nemokumo specialistas apie ketinimą parengti šį paskirstymo grafiką paskelbia Įmonių aplinkraštyje.
      • Iš pajamų nemokumo specialistas pirmiausia atima bankroto procedūros išlaidas, tada – skolininko būsto (jeigu toks yra) vertės dalį, kuriai taikoma išimtis, tada patenkina reikalavimus dėl skolininko vaikų išlaikymo ir vėliau paskirsto likutį proporcingai visiems registruotiems kreditoriams pagal jų pripažintų reikalavimų sumas. Kiekvienas kreditorius padengia reikalavimų patenkinimo išlaidas.
      • Bankroto procedūros išlaidos yra šios:
  • nemokumo specialisto mokestis ir turto realizavimo bei paskirstymo grafiko parengimo išlaidos;
  • nemokumo specialisto būtinosios išlaidos, skirtos bankroto procedūrai administruoti;
  • išlaidos, susijusios su turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, valdymu;
  • avansinis mokėjimas eksperto išvados parengimo išlaidoms padengti;
  • kreditoriaus prašymu nemokumo specialisto atliktų tyrimų išlaidos, atitinkančios kreditorių atstovo arba kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų užregistravimas bankroto procedūros metu

  • Reikalavimas, kuris nėra nukreiptas į bankrutuojančio asmens turtą, bankroto procedūroje užregistruojamas pareiškimu.
  • Pareiškimo kopija registruojama pas nemokumo specialistą ir turi būti jam nusiųsta per standartinį reikalavimo užregistravimo terminą – 45 dienas nuo bankroto paskelbimo; pareiškimo kopiją kreditorius taip pat nusiunčia teismui.
  • Jeigu kreditorius pareiškimą nemokumo specialistui nusiunčia vėliau, į jį atsižvelgiama, tačiau kreditorius negali naudotis balsavimo teisėmis ar kitomis su užregistruotu reikalavimu susijusiomis teisėmis. Tai netrukdo kreditoriui įgyvendinti savo teisę į proporcingą reikalavimų patenkinimą. Tačiau kreditoriui gali būti sumokama tik iš pajamų, priskirtų mokėjimų grafikui, pagal kurį mokama iš bendrojo turto, jeigu planas parengti mokėjimų grafiką buvo paskelbtas Įmonių aplinkraštyje po to, kai nemokumo specialistas gavo pareiškimą. Nemokumo specialistas Įmonių aplinkraštyje paskelbia šio reikalavimo užregistravimą reikalavimų sąraše, nurodydamas kreditoriaus vardą ir pavardę / pavadinimą ir pinigų sumą.
  • Užtikrinto reikalavimo atveju per standartinį reikalavimų užregistravimo terminą – 45 dienas nuo bankroto paskelbimo – nemokumo specialistui siunčiamame pareiškime turi būti tinkamai ir laiku pasinaudota užtikrinimo teise; priešingu atveju ji netenka galios. Pareiškime taip pat gali būti nurodomas būsimas reikalavimas arba reikalavimas, priklausantis nuo tam tikros sąlygos įvykdymo („sąlyginis reikalavimas“). Tačiau kreditorius su sąlyginiu reikalavimu susijusiomis teisėmis gali pasinaudoti tik tada, kai kreditorius nemokumo specialistui įrodo, kad sąlyginis reikalavimas atsirado.
  • Pareiškimo nusiuntimas nemokumo specialistui turi tokias pačias teisines pasekmes senaties terminui ir teisės išnykimui kaip ir teisės įgyvendinimas teisme.
  • Per bankroto procedūrą kreditorius, turintis reikalavimą, kurį turi įvykdyti ne skolininkas, o kitas asmuo, taip pat užregistruoja šį reikalavimą, jeigu reikalavimas yra užtikrintas užtikrinimo teise į skolininko turtą.
  • Jeigu toks kreditorius per standartinį terminą minėto užtikrinto reikalavimo neužregistruoja, bankroto procedūroje į kreditoriaus užtikrinimo teisę neatsižvelgiama. Tačiau kreditorius turi teisę gauti atitinkamo bankrutuojančio asmens turto vertės padidėjimą ir gali šią teisę atitinkamo bankrutuojančio asmens turto atžvilgiu įgyvendinti kaip reikalavimą, nukreiptą į bankrutuojančio asmens turtą, tačiau šis reikalavimas patenkinamas tik tada, kai patenkinami visi kiti šio bankrutuojančio asmens turto atžvilgiu pateikti reikalavimai.

Bankroto procedūros pareiškimo duomenys

  • Pareiškimas turi būti pateiktas nurodyta forma, jame turi būti nurodyta esminė informacija. Jeigu šios sąlygos neįvykdytos, į pareiškimą neatsižvelgiama. Ši esminė informacija yra:

a) kreditoriaus vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas arba kreditoriaus pavadinimas ir registruota buveinė;

b) skolininko vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas arba skolininko pavadinimas ir registruota buveinė;

c) reikalavimo teisinis pagrindas;

d) eilė, kuria reikalavimas turi būti tenkinamas iš bendrojo turto;

e) bendra reikalavimo suma;

f) kreditoriaus parašas.

  • Dėl kiekvieno užtikrinto reikalavimo turi būti teikiamas atskiras pareiškimas, kuriame nurodoma užtikrinta suma ir užtikrinimo teisės rūšis, eilė, dalykas ir teisinis pagrindas.
  • Pareiškime dėl sąlyginio reikalavimo taip pat turi būti nurodyta situacija, kurioje reikalavimas turėtų atsirasti, arba sąlyga, nuo kurios reikalavimas priklauso.
  • Pareiškime visa reikalavimo suma padalijama į pagrindinį reikalavimą ir papildomas pretenzijas, o šios padalijamos pagal jų atsiradimo teisinį pagrindą.
  • Reikalavimai nurodomi eurais. Jeigu to nepadaroma, nemokumo specialistas reikalavimo sumą apskaičiuoja ją konvertuodamas pagal bankroto paskelbimo dieną Europos Centrinio Banko ir Slovakijos Nacionalinio Banko (slovak. Národná banka Slovenska) paskelbtą orientacinį valiutų keitimo kursą. Jeigu reikalavimas pateikiamas valiuta, kurios orientacinio keitimo kurso nenustato ir neskelbia nei Europos Centrinis Bankas, nei Slovakijos Nacionalinis Bankas, nemokumo specialistas reikalavimo sumą nustato laikydamasis profesinio apdairumo.
  • Prie pareiškimo pridedami dokumentai, kuriais įrodomi pareiškime išdėstyti faktai. Kreditorius, kuris yra apskaitą tvarkantis subjektas, pareiškime turi pateikti pranešimą, ar kreditorius reikalavimą (arba jo dalį) įtraukė į kreditoriaus apskaitos įrašus, o jeigu jis to nepadarė, tai turi nurodyti motyvus, kodėl.
  • Pareiškime dėl nepiniginio reikalavimo turi būti pateikta eksperto išvada, kurioje nustatoma nepiniginio reikalavimo vertė; jeigu tokia išvada nepateikta, į pareiškimą neatsižvelgiama.
  • Kreditorius, Slovakijoje neturintis gyvenamosios vietos adreso arba registruotos buveinės, arba kreditoriaus verslo subjekto organizacinio padalinio, privalo paskirti atstovą dokumentų įteikimui, kuris turėtų gyvenamosios vietos adresą arba registruotą buveinę Slovakijoje, ir privalo raštu informuoti nemokumo specialistą apie tokio atstovo paskyrimą; priešingu atveju dokumentai kreditoriui bus įteikiami tik paskelbiant juos Įmonių aplinkraštyje.

Netinkami pareiškimai bankroto procedūros metu

  • Kai sueina standartinis reikalavimų užregistravimo terminas, nemokumo specialistas, nepagrįstai nedelsdamas, pateikia teismui gautų dokumentų, kurių specialistas nelaiko pareiškimais, sąrašą ir išdėsto savo nuomonę, o teismas, nepagrįstai nedelsdamas, nusprendžia, ar šie pateikti dokumentai laikytini pareiškimais. Teismas savo nutartį nusiunčia nemokumo specialistui, o šis informuoja suinteresuotąsias šalis.
  • Pareiškimo, kuriuo bankroto procedūroje užregistruojamas reikalavimas, negalima nei ištaisyti, nei iš dalies pakeisti.
  • Reikalavimų sąrašas vykstant bankroto procedūrai
  • Nemokumo specialistas užregistruotus reikalavimus įtraukia į reikalavimų sąrašą. Kreditoriaus prašymu specialistas nedelsdamas išduoda patvirtinimą, ar kreditoriaus reikalavimas yra įtrauktas į reikalavimų sąrašą.
  • Per bankroto procedūrą reikalavimų sąrašas yra pagrindas įgyvendinti su užregistruotu reikalavimu susijusias teises.

Reikalavimų paneigimas ir patvirtinimas per bankroto procedūrą

  • Slovakijos teisėje kalbama ne apie reikalavimų „priėmimą“ ar „nepriėmimą“, o apie reikalavimų „paneigimą“ arba „patvirtinimą“.
  • Nemokumo specialistas kiekvieną užregistruotą reikalavimą palygina su skolininko apskaitos įrašais, kita dokumentacija ir įsipareigojimų sąrašu, kartu atsižvelgdamas į skolininko ir kitų šalių pareiškimus. Specialistas taip pat atlieka nuosavus tyrimus ir jeigu nustatoma, kad reikalavimas yra abejotinas, specialistas privalo paneigti abejotinas jo dalis.
  • Nemokumo specialistas arba reikalavimą užregistravęs kreditorius (pastarasis nusiųsdamas specialistui nurodytą formą) gali reikalavimą paneigti dėl jo teisinio pagrindo, vykdytinumo, sumos, eilės ar užtikrinimo teisės, taip pat dėl užtikrinimo teisės eilės. Jeigu reikalavimą pateikia Europos Sąjungos įstaiga, institucija ar agentūra, Europos Sąjungos įstaigos, institucijos ar agentūros nurodyto teisinio pagrindo ir sumos paneigti negalima.
  • Reikalavimas gali būti paneigtas:
    • per 30 dienų nuo standartinio reikalavimų užregistravimo termino pabaigos,
    • per 30 dienų nuo reikalavimo užregistravimo Įmonių aplinkraštyje pateiktame reikalavimų sąraše, jeigu reikalavimas bankroto procedūroje buvo užregistruotas vėliau.
    • Jeigu gaunama daug pareiškimų arba atsiranda kita svarbi priežastis, teismas, reaguodamas į nemokumo specialisto prašymą arba be prašymo, gali pakartotinai pratęsti nemokumo specialistui taikomą terminą reikalavimams paneigti, kiekvieną kartą daugiausia 30 dienų.
    • Bet kuris reikalavimą neigiantis asmuo visada turi nurodyti šio paneigimo motyvus, o jeigu asmuo neigia tam tikrą sumą, jis turi nurodyti paneigiamą sumą, o jeigu asmuo neigia reikalavimo eilę, jis turi nurodyti eilę, su kuria sutinka, o jeigu asmuo neigia užtikrinimo teisę, jis turi nurodyti savo paneigiamą šios teisės apimtį; priešingu atveju paneigimas negalioja. Jeigu paneigtą reikalavimą bent iš dalies patvirtino teismas, reikalavimą paneigęs asmuo privalo atlyginti atitinkamam kreditoriui reikalavimo paneigimu padarytą žalą, nebent šis asmuo gali įrodyti, kad jis tai padarė laikydamasis profesinio apdairumo.
    • Nemokumo specialistas reikalavimo paneigimą nedelsdamas įrašo į reikalavimų sąrašą ir raštu apie tai praneša kreditoriui, kurio reikalavimas buvo paneigtas.
    • Kreditoriaus pateiktas reikalavimo paneigimas galioja, jeigu:
      • jis buvo užregistruotas naudojant nurodytą formą, ir
      • į nemokumo specialisto banko sąskaitą buvo pervestas 350 EUR užstatas, o reikalavimo numeris reikalavimų sąraše nurodytas kaip „kintamas simbolis“; šiuo tikslu nemokumo specialistas Įmonių aplinkraštyje paskelbia banko sąskaitą, į kurią galima mokėti užstatus; užstatas gali būti sumokamas tik per reikalavimo paneigimo terminą, be to, už kiekvieną atskiru pareiškimu užregistruotą reikalavimo paneigimą turi būti sumokamas atskiras užstatas; užstatas laikomas bendrojo turto dalimi. Jeigu esama visapusiškų arba dalinių motyvų reikalavimui paneigti, reikalavimą neigiantis kreditorius turi teisę, kad užstatas jam būtų grąžintas – šį reikalavimą galima pateikti kaip reikalavimą, nukreiptą į bankrutuojančio asmens turtą.
      • Skolininkas turi teisę užprotestuoti užregistruotą reikalavimą ir turi tai padaryti per kreditoriams nustatytą reikalavimų paneigimo terminą. Protestas įrašomas į reikalavimų sąrašą, tačiau neturi įtakos reikalavimo patvirtinimui.
      • Kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį, kuriuo būtų siekiama patvirtinti paneigtą reikalavimą teisme, – šis ieškinys turi būti pareiškiamas kiekvienam reikalavimą paneigusiam asmeniui. Ši teisė teisme prieš visus šiuos asmenis turi būti įgyvendinama per 30 dienų nuo nemokumo specialisto rašytinio pranešimo apie reikalavimo paneigimą pristatymo kreditoriui, priešingu atveju ji netenka galios. Šis ieškinys gali būti pareiškiamas bankroto procedūrą vykdančiame teisme. Teisė patvirtinti paneigtą reikalavimą taip pat įgyvendinama laiku, jeigu ieškinys per šį terminą pareiškiamas jurisdikcijos neturinčiame teisme. Pati procedūra reglamentuojama bendrosiomis procesinėmis nuostatomis.
      • Jeigu kreditorius, turintis reikalavimą, kurio eilė paneigiama, nepareiškia ieškinio, taikoma žemiausia priimtina eilė.
      • Jeigu kreditoriaus reikalavimas paneigiamas, tačiau nuspręsti dėl reikalavimo buvo kompetentingas ne teismas, o kita įstaiga, teismas, kuris buvo kompetentingas peržiūrėti šio sprendimą teisėtumą, taip pat yra kompetentingas atlikti šio reikalavimo patvirtinimo procedūrą; tai galioja ir tuo atveju, jeigu tokį sprendimą priėmė ne teismas, o kita įstaiga.
      • Ieškinyje kreditorius gali prašyti patvirtinti reikalavimo teisinį pagrindą, vykdytinumą, eilę ir sumą arba jo užtikrinimą užtikrinimo teise, arba užtikrinimo teisės eilę. Ieškinyje kreditorius negali prašyti daugiau, negu nurodė pareiškime.
      • Nutartis dėl paneigto reikalavimo patvirtinimo galioja visoms bankroto procedūros šalims.
      • Pasibaigus reikalavimo paneigimo terminui reikalavimo dalis, kuri nebuvo paneigta, laikoma patvirtinta.
      • Tik nemokumo specialisto paneigtą reikalavimą ir kreditoriaus paneigtą reikalavimą nemokumo specialistas, sutinkant šiam kreditoriui, gali pripažinti, jeigu teismas dar nenusprendė dėl jo patvirtinimo. Paneigto reikalavimo pripažinimas reiškia, kad jis laikomas patvirtintu tiek, kiek buvo pripažintas.
      • Reikalavimas, kurį galutiniu sprendimu patvirtino teismas ar kita viešojo sektoriaus institucija, laikomas patvirtintu tiek, kiek jis buvo pripažintas.
      • Kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo paneigtas, prašymu nemokumo specialistas, nepagrįstai nedelsdamas, pateikia teismui pareiškimą dėl reikalavimo, kurį tinkamai paneigė kitas kreditorius, kartu su dokumentais, kuriuos pateikė reikalavimą registruojantis kreditorius, kurio reikalavimas buvo paneigtas, ir reikalavimą paneigęs kreditorius, taip pat su nemokumo specialisto pranešimu apie tai, ar reikalavimas yra įtrauktas į apskaitos įrašus ir kokia jo dalis yra įtraukta, ar jį ginčija ir kokią jo dalį ginčija skolininkas ir ar nemokumo specialistas šį reikalavimą ar jo dalį pripažįsta ir kokiais pagrindais. Remdamasis šiais dokumentais, teismas, nepagrįstai nedelsdamas, nusprendžia, ar suteikti ir kokia apimtimi suteikti kreditoriui balsavimo teises ir kitas su paneigtu reikalavimu susijusias teises. Teismas savo nutartį įteikia nemokumo specialistui ir kreditoriui, dėl kurio teisių, susijusių su paneigtu reikalavimu, jis nusprendė; ši nutartis Įmonių aplinkraštyje neskelbiama. Nutartį gali apskųsti kreditorius, dėl kurio teisių, susijusių su paneigtu reikalavimu, teismas nusprendė.

Reikalavimų užregistravimas vykstant reorganizavimo procedūrai

  • Pareiškimas nemokumo specialistui pateikiamas per 30 dienų nuo tos dienos, kai leidžiama vykdyti reorganizavimą. Į pareiškimą, atsiųstą pasibaigus šiam terminui, neatsižvelgiama.

Reorganizavimo procedūros pareiškimo duomenys

  • Mutatis mutandis taikomos nuostatos, pagal kurias reglamentuojami reorganizavimo procedūros pareiškimo duomenys. Dėl užtikrinto reikalavimo pareiškime turi būti tinkamai ir laiku nurodoma užtikrinimo teisė; priešingu atveju reikalavimas laikomas neužtikrintu reikalavimu.
  • Reikalavimą galima pataisyti ar iš dalies pakeisti tik vietoje pradinio pareiškimo pateikiant naują pareiškimą specialistui ir tai galima padaryti tik per reikalavimų užregistravimo terminą.
  • Gavęs prašymą, nemokumo specialistas išduoda patvirtinimą, ar kreditoriaus reikalavimas yra užregistruotas reikalavimų sąraše.
  • Jeigu kyla abejonių, nemokumo specialistas bet kuriuo reorganizavimo procedūros metu gali pateikti teismui prašymą, kad teismas nuspręstų, ar į pareiškimą turi būti atsižvelgiama.

Reikalavimų sąrašas vykstant reorganizavimo procedūrai

  • Nemokumo specialistas užregistruotus reikalavimus ir pareiškimuose pateiktą informaciją įrašo į reikalavimų sąrašą, kad sąrašas būtų parengtas per dešimt dienų nuo reikalavimų užregistravimo termino pabaigos.
  • Tuo pačiu metu kaip ir rengdamas reikalavimų sąrašą nemokumo specialistas pakviečia skolininką per nemokumo specialisto nustatytą ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų ir ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų terminą pateikti pastabų dėl įrašytų reikalavimų.
  • Per tris dienas nuo reikalavimų paneigimo termino pabaigos nemokumo specialistas reikalavimų sąrašo kopiją su nurodytais paneigtais reikalavimais nusiunčia teismui; vertinant, kokia užregistruotų reikalavimų dalis buvo paneigta, lemiamą reikšmę turi teismui nusiųsta į reikalavimų sąrašą įrašyta informacija.
  • Jeigu reorganizavimo eigoje pasikeičia į reikalavimų sąrašą įrašyta informacija, sužinojęs apie tokį pasikeitimą nemokumo specialistas nedelsdamas įrašo pasikeitusią informaciją į reikalavimų sąrašą ir nedelsdamas raštu praneša teismui apie reikalavimų sąrašo pakeitimą.
  • Reikalavimų sąrašas yra nemokumo specialisto dokumentacijos dalis.

Reikalavimų paneigimas ir patvirtinimas per reorganizavimo procedūrą

  • Laikydamasis profesinio apdairumo, nemokumo specialistas kiekvieną užregistruotą reikalavimą palygina su skolininko apskaitos įrašais, kita dokumentacija ir skolininko įsipareigojimų sąrašu, kartu atsižvelgdamas į skolininko ir kitų šalių pareiškimus. Nemokumo specialistas taip pat atlieka savo tyrimus ir jeigu nustatoma, kad kyla abejonių dėl reikalavimo teisinio pagrindo, vykdytinumo, sumos, eilės arba jo užtikrinimo nustatant užtikrinimo teisę, arba dėl užtikrinimo teisės eilės, nemokumo specialistas privalo paneigti abejotinas reikalavimo dalis.
  • Nemokumo specialistas reikalavimą gali paneigti tik per 30 dienų nuo reikalavimų užregistravimo termino pabaigos. Specialistas paneigia reikalavimą į reikalavimų sąrašą įrašydamas reikalavimo paneigimą ir nurodydamas šio paneigimo motyvus ir mastą; jeigu specialistas paneigia reikalavimo sumą, patvirtinta reikalavimo suma taip pat įrašoma į reikalavimų sąrašą. Pasibaigus reikalavimo paneigimo terminui reikalavimo dalis, kuri nebuvo paneigta, laikoma patvirtinta. Su užregistruotu reikalavimu susijusių teisių įgyvendinimo tikslais užregistruotas reikalavimas laikomas patvirtintu ir tada, kai paneigiama tik jo suma.
  • Skolininkas arba kreditorius, pateikęs reikalavimą nemokumo specialistui, turi teisę pateikti nemokumo specialistui siūlymą paneigti užregistruotą reikalavimą. Nemokumo specialistas, laikydamasis profesinio apdairumo, privalo įvertinti kiekvieną siūlymą ir raštu informuoti bet kurį siūlymą pateikusį asmenį apie tai, koks sprendimas buvo priimtas dėl siūlymo. Nemokumo specialistas siūlymą dėl reikalavimo paneigimo ir dėl jo priimtą sprendimą įrašo į reikalavimų sąrašą.
  • Per 30 dienų nuo reikalavimų paneigimo termino pabaigos kreditorius, kurio reikalavimas buvo paneigtas, gali pareikšti skolininkui ieškinį, prašydamas teismo nustatyti paneigto reikalavimo teisinį pagrindą, vykdytinumą, sumą, jo užtikrinimą nustatant užtikrinimo teisę arba jo užtikrinimo priemonės eilę. Ieškinyje kreditorius negali prašyti daugiau, negu nurodė pareiškime. Šis ieškinys pareiškiamas reorganizavimo procedūrą vykdančiame teisme.
  • Jeigu kreditorius, kurio reikalavimas buvo paneigtas, per įstatyme nustatytą terminą nepareiškia ieškinio paneigtam reikalavimui patvirtinti arba atsiima prašymą patvirtinti paneigtą reikalavimą, vykdant reorganizavimo procedūrą neatsižvelgiama į tą kreditoriaus užregistruoto reikalavimo dalį, kuri buvo paneigta, o jeigu teismas patvirtina reorganizavimo planą, iš skolininko negalima išieškoti pagal paneigtą reikalavimo dalį.
  • Teismo nutartis, kuria patvirtinamas paneigtas reikalavimas, galioja visiems asmenims. Kai teismo nutartis dėl paneigto reikalavimo patvirtinimo tampa galutinė, teismo nustatyta reikalavimo dalis laikoma patvirtinta; iš skolininko galima išieškoti tik pagal tą reikalavimo dalį.
  • Iki ieškinio, kuriuo siekiama patvirtinti reikalavimą, pareiškimo termino pabaigos arba iki galutinės teismo nutarties, kuria patvirtinamas reikalavimas, priėmimo dienos skolininkas gali raštu priimti paneigtą kreditoriaus reikalavimą; atitinkamai priimta paneigto reikalavimo dalis laikoma patvirtinta. Jeigu nemokumo specialistas reikalavimą paneigė kreditoriaus prašymu, skolininkas paneigtą reikalavimą gali priimti tik šiam kreditoriui sutinkant.
  • Reorganizavimo laikotarpiu reikalavimo patvirtinimas įrašomas į reikalavimų sąrašą. Kai reikalavimas pripažįstamas patvirtintu arba kai jį priima skolininkas, nemokumo specialistas privalo nedelsdamas įrašyti reikalavimo patvirtinimą į reikalavimų sąrašą.
  • Jeigu per paneigto reikalavimo patvirtinimo procesą teismas paskelbia skolininką bankrutavusiu, teismas savo nutartimi nutraukia paneigto reikalavimo patvirtinimo procesą.

Reikalavimų užregistravimas skolos sumažinimo proceso metu

Skolos sumažinimas bankroto būdu

  • Prie prašymo sumažinti skolą bankroto būdu skolininkas privalo pridėti kreditorių sąrašą, kuriuo remdamasis nemokumo specialistas raštu informuoja kiekvieną sąraše esantį kreditorių, kad buvo paskelbtas bankrotas.
  • Kreditorius gali užregistruoti reikalavimą per 45 dienas nuo bankroto paskelbimo arba vėliau, kol nemokumo specialistas paskelbia, kad jis planuoja parengti paskirstymo grafiką.
  • Jeigu kreditorius pareiškimą nemokumo specialistui nusiunčia pasibaigus 45 dienų terminui, į jį atsižvelgiama, tačiau kreditorius negali naudotis balsavimo teisėmis.
  • Pareiškimui (formai, pareiškimo turiniui, valiutai, priedams) mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl bankroto; mutatis mutandis taip pat taikomos nuostatos dėl netinkamų pareiškimų ir reikalavimų sąrašo.
  • Užregistruotą reikalavimą gali paneigti tik kitas registruotas kreditorius. Mutatis mutandis taikomos reikalavimų paneigimo ir užregistravimo bankroto procedūros metu nuostatos. Tačiau, siekiant patvirtinti paneigtą reikalavimą, pakanka kreditoriaus, kuris paneigė reikalavimą, sutikimo; nemokumo specialisto sutikimas nebūtinas.
  • Kai skola mažinama bankroto būdu, panaikinami visi skolininkui pateikti reikalavimai (ne tik užregistruoti reikalavimai).
  • Vis dėlto šį procesą galima pakreipti priešinga linkme pareiškiant ieškinį, kad skolos sumažinimas būtų atšauktas dėl skolininko nesąžiningumo, o teisės aktuose kaip nesąžiningumo pavyzdys konkrečiai nurodytas kreditoriaus (fizinio asmens) neįtraukimas į kreditorių sąrašą, nors tai padaryti reikalavo nemokumo specialistas.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką

  • Prie prašymo sumažinti skolą skolininkas privalo pridėti savo įsipareigojimų sąrašą.
  • Šiame procese kreditoriai reikalavimų neregistruoja; vietoj to nemokumo specialistas tiria skolininko aplinkybes.
  • Kai nustatomas mokėjimų grafikas, skolininkui sumažinama skola; vis dėlto šį procesą galima pakreipti priešinga linkme pareiškiant ieškinį, kad skolos sumažinimas būtų atšauktas dėl skolininko nesąžiningumo, o teisės aktuose kaip nesąžiningumo pavyzdys konkrečiai nurodytas kreditoriaus (fizinio asmens) neįtraukimas į kreditorių sąrašą, nors tai padaryti reikalavo nemokumo specialistas.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pajamų paskirstymas vykstant bankroto procedūrai

  • Vykstant bankroto procedūrai, pajamų paskirstymas skiriasi priklausomai nuo kreditoriaus tipo (užtikrinimo priemones turintys kreditoriai, užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai, antraeilių reikalavimų turintys kreditoriai, sutartinės baudos ir su skolininku susijusių kreditorių reikalavimai):
    • Užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus užtikrintas reikalavimas (jo patvirtinta dalis) tenkinamas iš pajamų, gautų realizuojant turtą, kuris yra užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus atskiras turto vienetas, po to, kai atimami reikalavimai, nukreipti į bankrutuojančio asmens turtą, priskirti sąraše esantiems turto objektams, sudarantiems atskirą turto vienetą. Jeigu užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus užtikrintas reikalavimas negali būti patenkintas visas, likusioji jo dalis patenkinama kaip neužtikrintas reikalavimas.
    • Neužtikrinti reikalavimai (jų patvirtinta dalis) tenkinami iš pajamų, gautų realizuojant turtą, kuris yra bendrojo turto dalis, po to, kai atimami reikalavimai, nukreipti į bankrutuojančio asmens turtą, priskirti sąraše esantiems turto objektams, sudarantiems bendrąjį turtą. Jeigu neužtikrinti reikalavimai negali būti iki galo patenkinti, jie tenkinami proporcingai pagal jų santykinę reikšmę.
    • Antraeiliai reikalavimai (jų patvirtinta dalis) tenkinami iš pajamų, gautų realizuojant turtą, kuris yra bendrojo turto dalis, liekanti bendrojo turto dalimi po to, kai iki galo patenkinami kiti neužtikrinti reikalavimai. Jeigu antraeiliai reikalavimai negali būti iki galo patenkinti, jie tenkinami proporcingai pagal jų santykinę reikšmę. Tokiu pačiu būdu sumokamos sutartinės baudos ir tenkinami su skolininku susijusių kreditorių reikalavimai.
    • Pajamų paskirstymas vykstant bankroto procedūrai grindžiamas paskirstymo grafiku. Prieš parengdamas grafiką, nemokumo specialistas parengia reikalavimų, nukreiptų į bankrutuojančio asmens turtą, kurie turi būti tenkinami iš atitinkamam turtui (atskiram užtikrinto turto vienetui arba bendrajam turtui) priskirtų pajamų, sąrašą. Nemokumo specialistas Įmonių aplinkraštyje paskelbia šį sąrašą ir paskelbia planą parengti paskirstymo grafiką. Įstatymuose nurodyti asmenys, visų pirma kreditorių organai ir kreditoriai, gali patikrinti sąrašą ir per nustatytą terminą pateikti dėl jo prieštaravimus. Šie prieštaravimai gali būti teikiami dėl reikalavimo eilės, reikalavimo nepriskyrimo, reikalavimo atmetimo ir reikalavimo apimties. Pasibaigus terminui, nemokumo specialistas parengia paskirstymo grafiką ir pateikia jį kreditorių komitetui tvirtinti (jeigu komitetas neveikia, paskirstymo grafikas teikiamas teismui). Kai grafikas patvirtinamas, nemokumo specialistas sumoka neginčijamą pajamų dalį atitinkamam kreditoriui ir pasilieka ginčijamą dalį, kol dėl jos nuspręs teismas.
    • Paprastai paskirstymo (iš atskiro turto vieneto arba iš bendrojo turto) grafikas parengiamas iš karto, kai tik realizuojama atitinkama turto dalis. Jeigu leidžia bylos pobūdis, nemokumo specialistas taip pat parengia dalinį paskirstymo grafiką, tačiau didžiosios daugumos bankroto procedūrų atveju rengiamas tik vienas (galutinis) paskirstymo grafikas.
    • Paskirstymo grafikas taip pat apima sąlyginius ir paneigtus reikalavimus. Paneigti reikalavimai tenkinami tik tuo atveju, jeigu teismas juos patvirtina. Sąlyginiai reikalavimai tenkinami tik tuo atveju ir tik tada, kai jie atsiranda.
    • Realizavęs visą sąraše esantį turtą ir užbaigęs visus atitinkamus ginčus, nemokumo specialistas parengia galutinį pajamų paskirstymo užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams grafiką. Šis galutinis paskirstymo grafikas taip pat apima visus ankstesnius paskirstymo grafikus.

Vykstant reorganizavimo procedūrai ir skolos sumažinimo nustatant mokėjimų grafiką procesui, pajamos neskirstomos.

Kai skola mažinama bankroto būdu:

  • Realizavęs turtą ir užbaigęs visus ginčus, galinčius turėti poveikį pajamų paskirstymo grafikui, nemokumo specialistas, nepagrįstai nedelsdamas, vėliausiai per 60 dienų nuo bankroto paskelbimo parengia pajamų paskirstymo grafiką. Nemokumo specialistas apie ketinimą parengti šį paskirstymo grafiką paskelbia Įmonių aplinkraštyje.
  • Iš pajamų nemokumo specialistas pirmiausia atima bankroto procedūros išlaidas, tada – skolininko būsto (jeigu toks yra) vertės dalį, kuriai taikoma išimtis, tada proporcingai patenkina reikalavimus dėl skolininko vaikų išlaikymo ir vėliau paskirsto likutį proporcingai visiems registruotiems kreditoriams pagal jų pripažintų reikalavimų sumas. Kiekvienas kreditorius padengia reikalavimų patenkinimo išlaidas.
  • Mokėjimai, dėl kurių nemokumo specialistui per tris mėnesius nuo paskirstymo grafiko parengimo nepavyko nustatyti kreditoriaus banko sąskaitos arba adreso, pereina valstybei. Nemokumo specialistas šiuos mokėjimus atlieka į bankrotą paskelbusio teismo banko sąskaitą.
  • Nemokumo specialistas privalo atlyginti kreditoriams žalą, jų patirtą dėl to, kad pajamų paskirstymo grafikas buvo įgyvendintas nesilaikant teisės aktuose nustatytų taisyklių, nebent nemokumo specialistas gali įrodyti, kad jis veikė laikydamasis profesinio apdairumo.
    • Bankroto procedūros išlaidos dengiamos iš pajamų, priskirtų užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams, tokia eile:
    • nemokumo specialisto mokestis ir turto realizavimo bei paskirstymo grafiko parengimo išlaidos;
    • nemokumo specialisto būtinosios išlaidos, skirtos bankroto procedūrai administruoti;
    • išlaidos, susijusios su turto, kuriam taikoma bankroto procedūra, valdymu;
    • avansinis mokėjimas eksperto išvados parengimo išlaidoms padengti;
    • kreditoriaus prašymu nemokumo specialisto atliktų tyrimų išlaidos, atitinkančios kreditorių atstovo arba kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankrotas

  • Gavęs prašymą arba be jo teismas priima nutartį užbaigti bankroto procedūrą, jeigu jis nustato, kad skolininkas neturi pakankamai turto sumokėti netgi pagal reikalavimus, nukreiptus į bankrutuojančio asmens turtą; savo nutartyje teismas taip pat nusprendžia dėl nemokumo specialisto mokesčio ir išlaidų, kurie sumokami iš skolininko turto, avansinio mokėjimo laikinojo specialisto mokesčiui ir išlaidoms padengti ir avansinio mokėjimo bankroto procedūros išlaidoms padengti.
  • Teismas, gavęs prašymą arba be jo, taip pat priima nutartį užbaigti bankroto procedūrą, jeigu jis nustato, kad nėra įvykdytos būtinosios bankroto sąlygos; teismas nusprendžia dėl nemokumo specialisto mokesčio ir išlaidų taip pat, kaip ir baigdamas bankroto bylą dėl nepakankamo turto.
  • Reaguodamas į nemokumo specialisto prašymą, teismas priima nutartį užbaigti bankroto bylą, kai baigiamas įgyvendinti galutinis pajamų paskirstymo grafikas.
  • Teismas Įmonių aplinkraštyje nedelsdamas paskelbia savo nutartį užbaigti bankroto procedūrą ir įteikia ją skolininkui ir nemokumo specialistui. Nemokumo specialistas ir kreditorius, kurio patvirtintas reikalavimas nebuvo patenkintas visas ar net ir iš dalies, turi teisę šią nutartį apskųsti.
  • Teismas Įmonių aplinkraštyje paskelbia, kad jo nutartis užbaigti bankroto procedūrą tapo galutinė. Paskelbus šį pranešimą, kai kurios pasekmės ir kreditorių komiteto, jeigu jis buvo sudarytas, funkcijos baigiasi. Tai neturi poveikio bankroto procedūros metu atliktų veiksmų galiojimui ir pasekmėms.
  • Tą dieną, kai baigiama bankroto procedūra, nemokumo specialistas uždaro sąskaitas ir parengia individualias finansines ataskaitas pagal specialiuosius teisės aktus. Nemokumo specialistas taip pat atiduoda visus reikiamus dokumentus ir likusį turtą skolininkui arba likvidatoriui ir atlieka būtinus parengiamuosius veiksmus bankroto procedūrai užbaigti. Kai tik nemokumo specialistas atlieka šias pareigas, teismas pašalina specialistą iš pareigų.
  • Bankroto procedūra taip pat gali būti baigiama nutartimi, kurioje apeliacinis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį arba iš dalies pakeičia jos dalį dėl bankroto paskelbimo. Teismas šią nutartį įteikia skolininkui ir nemokumo specialistui. Be to, jis nutartį nedelsdamas paskelbia Įmonių aplinkraštyje ir nuo šio paskelbimo dienos baigia galioti bankroto procedūros pasekmės ir atkuriamos baigusios galioti užtikrinimo teisės, o nemokumo specialisto ir kreditorių komiteto, jeigu jis buvo sudarytas, funkcijos baigiasi.
  • Pirmesnėje dalyje nurodytoje nutartyje teismas nusprendžia dėl nemokumo specialisto mokesčio, kurį pagal teismo nutartį privalo sumokėti bet kuris prašymą dėl bankroto paskelbimo pateikęs asmuo.
  • Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, kuris vykstant bankroto procedūrai miršta, skolininko teises ir pareigas, susijusias su turtu, kuriam taikoma bankroto procedūra, perima skolininko paveldėtojai arba valstybė, jeigu paveldėtojų nėra arba jeigu jie atsisakė palikimo.
  • Po to, kai bankroto procedūra baigiama, remiantis reikalavimų sąrašo išrašu galima pateikti prašymą dėl išieškojimo arba suvaržymo pagal patvirtintą reikalavimą, kurio skolininkas per nemokumo specialisto nustatytą terminą konkrečiai neužprotestavo. Po to, kai baigiama bankroto procedūra, nemokumo specialistas reikalavimų sąrašą palieka saugoti teisme.

Reorganizavimas

  • Teismas nusprendžia dėl prašymo, kurį pateikė plano iniciatorius, siekiantis, kad būtų patvirtintas planas, kuriam buvo pritarta patvirtinimo posėdyje. Iniciatorius privalo pateikti šį prašymą per dešimt dienų nuo patvirtinimo posėdžio, prašyme turi būti išdėstytas patvirtinimo posėdžio protokolas ir patvirtintas planas.
  • Prašymas dėl plano patvirtinimo gali būti pateiktas net ir tuo atveju, jeigu planui nebuvo pritarta patvirtinimo posėdyje ir su juo nesutiko skolininkas.
  • Jeigu plano iniciatorius per įstatyme nustatytą terminą nepateikia prašymo patvirtinti planą, nemokumo specialistas nedelsdamas paprašo teismo skelbti bankrotą.
  • Jeigu viena iš grupių neturėjo daugumos balsų, reikalingų planui patvirtinti, prašyme patvirtinti planą plano iniciatorius gali prašyti teismo vietoje plano patvirtinimo grupėje priimti nutartį, jeigu:
  • planas nereiškia, kad šalys, kurios buvo priskirtos grupei, balsavusiai prieš plano patvirtinimą, neatsidurs akivaizdžiai blogesnėje padėtyje negu ta, kurioje jos būtų, jeigu planas nebūtų patvirtintas; teismas, vadovaudamasis plane pateiktais duomenimis, savo nutartį grindžia tikėtinu tų šalių reikalavimų patenkinimu per bankroto procedūrą tą dieną, kai pradedama reorganizavimo procedūra, jeigu neįrodoma kitaip;
  • dauguma grupių, įsteigtų pagal planą, turėjo daugumą balsų, reikalingų planui patvirtinti, ir
  • dalyvaujantys kreditoriai balsavo už plano patvirtinimą absoliučia dauguma balsų, kurie skaičiuojami pagal jų patvirtintų reikalavimų sumas.
  • Teismas dėl pakaitinio sutikimo nusprendžia savo nutartyje patvirtinti arba atmesti planą.
    • Jeigu nėra priežasčių planą atmesti, teismas per 15 dienų nuo prašymo patvirtinti planą gavimo nusprendžia jį patvirtinti; teismo patvirtintas planas yra šios nutarties priedas. Savo nutartyje dėl plano patvirtinimo teismas taip pat nusprendžia dėl reorganizavimo procedūros užbaigimo.
    • Teismas savo nutartį nedelsdamas paskelbia Įmonių aplinkraštyje. Teismo patvirtintas planas viešai neskelbiamas; tai netaikoma nuostatoms dėl naujos paskolos.
    • Teismo patvirtintas planas yra bylos dokumentacijos dalis. Plano šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su bylos dokumentacija ir teismo patvirtintu planu, daryti jo išrašus, dublikatus ir kopijas arba paprašyti teismo padaryti kopijas už išlaidų padengimą.
    • Teismas nusprendžia atmesti planą, jeigu:
      • buvo šiurkščiai pažeisti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas plano turinys, jo parengimo tvarka, balsavimas dėl plano ar kitos nuostatos dėl plano, jeigu tai turėjo neigiamų padarinių bet kuriai iš plano šalių;
      • plano patvirtinimas buvo pasiektas sukčiavimu arba specialių privilegijų pasiūlymu bet kuriai iš plano šalių;
      • planui nebuvo pritarta patvirtinimo posėdyje; tai netaikoma, jeigu vietoje posėdžio dalyvių sutikimo buvo priimta teismo nutartis;
      • pagal planą akcijos ar kitos dalyvavimo skolininko arba jį įsigyjančio subjekto nuosavybėje priemonės neturi būti leidžiamos už naujas pinigines investicijas arba grupės kreditorių reikalavimus pakeičiant neužtikrintais reikalavimais, išimtį darant darbuotojų neužtikrintų reikalavimų grupės kreditoriams, bent jau iki per pastaruosius dvejus metus paskirstyto pelno sumos;
      • planas kreditorių grupių atžvilgiu yra neteisingas, nes jame taip pat numatyta, kad plane nurodyta teisė arba prievolės gali atsirasti, pasikeisti arba pasibaigti taip, kad be sąžiningos priežasties neužtikrintų reikalavimų grupių kreditorių reikalavimai bus tenkinami vėliau negu užtikrinimo priemones turinčių kreditorių reikalavimai;
      • planas gerokai prieštarauja bendram kreditorių interesui;
      • bus patenkinama mažesnė negu 50 proc. bet kurio neužtikrinto reikalavimo dalis; tai netaikoma, jeigu atitinkamas kreditorius raštu sutinka su tokiu mažesnės reikalavimo dalies patenkinimu;
      • pagal pagrindinę plano dalį mokėjimai, iš kurių tenkinamas bet kuris iš neužtikrintų reikalavimų, turi būti atliekami per ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį; tai netaikoma, jeigu atitinkamas kreditorius raštu sutinka su šiuo ilgesniu mokėjimų laikotarpiu, skirtu kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
    • Teismas savo nutartį atmesti planą nedelsdamas paskelbia Įmonių aplinkraštyje. Plano iniciatorius per 15 dienų nuo nutarties paskelbimo Įmonių aplinkraštyje gali ją apskųsti. Apeliacinis teismas nutartį dėl apeliacinio skundo priima per 30 dienų nuo jo pateikimo.
    • Kai nutartis, kuria atmetamas planas, tampa galutinė, teismas priima vieną bendrą nutartį, kuria nutraukiama reorganizavimo procedūra, pradedama bankroto procedūra ir skelbiamas bankrotas skolininko turtui. Savo nutartimi teismas taip pat paskiria nemokumo specialistą, kuris parenkamas atsitiktine tvarka. Teismas šią nutartį nedelsdamas paskelbia Įmonių aplinkraštyje ir nuo šio paskelbimo išnyksta reorganizavimo procedūros pradėjimo padariniai, o kreditorių komiteto funkcija ir nemokumo specialisto pareigos baigiasi. Teismas nutartį įteikia skolininkui ir nutartimi paskirtam nemokumo specialistui.

Skolos sumažinimas bankroto būdu

Procedūra baigiama trimis atvejais:

  • jeigu nemokumo specialistas nustato, kad iš bankrutuojančio asmens turto nebus galima padengti bankroto procedūros išlaidų (skolininkui skola lieka sumažinta);
  • jeigu bankroto procedūrai neužsiregistruoja nė vienas kreditorius (skolininkui skola lieka sumažinta);
  • jeigu nemokumo specialistas įgyvendina procedūros mokėjimų grafiką (t. y., realizavęs turtą, specialistas paskirsto pinigus kreditoriams) – skolininkui skola lieka sumažinta;
  • jeigu bankroto procedūros sąlygos nebuvo įvykdytos – tada teismas panaikina ir skolos sumažinimą.

Abiem atvejais nemokumo specialistas viešai paskelbia, kad bankroto procedūra yra baigta. Užbaigus bankroto procedūrą:

  • pasibaigia nemokumo specialisto pareigos;
  • pasibaigia kreditorių atstovo pareigos;
  • baigiasi nemokumo specialisto įgaliojimai valdyti skolininko turtą ir tvarkyti su šiuo turtu susijusius reikalus;
  • baigiasi skolininko prievolė bankroto procedūros laikotarpiu pagal reikalavimus mokėti nemokumo specialistui;
  • baigiasi draudimas įskaityti reikalavimus;
  • baigia galioti sutarčių nutraukimo ir atsisakymo apribojimai;
  • baigiasi paneigto reikalavimo patvirtinimo procesas.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką – užbaigimas

  • Procedūra baigiama, jeigu teismas nustato, kad pateikus prašymą nustatyti mokėjimų grafiką nebuvo įvykdytos apsaugos nuo kreditorių suteikimo sąlygos;
  • procedūra baigiama, jeigu nutartyje dėl apsaugos nuo kreditorių suteikimo teismas nurodė skolininkui pervesti nemokumo specialistui avansinį mokėjimą ir skolininkas to nepadarė per septynias dienas nuo nemokumo specialisto prašymo gavimo;
  • procedūra baigiama, jeigu nemokumo specialistas viešai paskelbia, kad skolininko aplinkybės neleidžia nustatyti mokėjimų grafiko;
  • procedūra baigiama, jeigu teismas nusprendžia, kad skolininko aplinkybės neleidžia nustatyti mokėjimų grafiko;
  • procedūra baigiama, kai teismas nustato mokėjimų grafiką (skolininkui skola sumažinama tik šiuo atveju).

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Bankrotas

  • Po to, kai bankroto procedūra baigiama, remiantis reikalavimų sąrašo išrašu galima pateikti prašymą dėl išieškojimo arba suvaržymo pagal patvirtintą reikalavimą, kurio skolininkas per nemokumo specialisto nustatytą terminą konkrečiai neužprotestavo. Po to, kai baigiama bankroto procedūra, nemokumo specialistas reikalavimų sąrašą palieka saugoti teisme.

Reorganizavimas

  • Prašymas paskelbti planą negaliojančiu kreditoriaus atžvilgiu gali būti pateiktas remiantis šiais veiksniais:
    • tai turi būti kreditorius, kuris balsavo prieš plano patvirtinimą ir į patvirtinimo posėdžio protokolą įtraukė pagrįstą protestą,
    • arba plano šalis, kuri gali būti valstybės pagalbos teikėja.
    • Pagal planą tai pačiai grupei, kaip ir patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, priskirti reikalavimai turi būti tenkinami kita eile arba kitu būdu, o tai reiškia, kad šiuos reikalavimus turinčių kreditorių padėtis minėto kreditoriaus atžvilgiu yra privilegijuota, arba
    • pagal planą akcininkų turtinės teisės, priskirtos tai pačiai grupei kaip ir kreditoriaus, kaip akcininko, nuosavybės teisė, turi būti įgyvendinamos kita eile arba kitu būdu, o tai reiškia, kad šias turtines teises turinčių akcininkų padėtis minėto kreditoriaus atžvilgiu yra privilegijuota, arba
    • plano iniciatorius patvirtinto kreditoriaus reikalavimo nepriskyrė grupei, kaip to prašė kreditorius, todėl kreditorius atsiduria blogesnėje padėtyje negu ta, kurioje jis atsidurtų, jeigu planas nebūtų patvirtintas; teismas savo nutartį grindžia tikėtinu kreditoriaus reikalavimų patenkinimu per bankroto procedūrą, arba
    • plano iniciatorius patvirtinto kreditoriaus reikalavimo nepriskyrė užtikrintų reikalavimų grupei taip, kaip to prašė kreditorius, todėl kreditorius atsiduria blogesnėje padėtyje negu ta, kurioje jis atsidurtų, jeigu planas nebūtų patvirtintas; teismas savo nutartį grindžia tikėtinu kreditoriaus reikalavimų patenkinimu per bankroto procedūrą, arba
    • įgyvendinus patvirtintą planą praktiškai bus suteikta neleistina valstybės pagalba.
    • Be to, gali būti pateikiamos toliau nurodytos negaliojimo priežastys (jas gali pateikti bet kuris kreditorius):
      • Jeigu skolininkas arba įsigyjantis subjektas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo tinkamai ir laiku nepatenkina plane nurodyto reikalavimo arba kitos savo prievolės plano šaliai, planas tos šalies reikalavimo atžvilgiu tampa negaliojantis.
      • Kai užbaigiamas reorganizavimas, skolininkas arba įsigyjantis subjektas negali paskirstyti pelno arba kitų nuosavybės lėšų savo nariams, kol yra nepatenkinta plane nustatyta neužtikrintų reikalavimų grupės kreditorių patvirtintų reikalavimų dalis (per bankroto procedūrą pelno ar kitų nuosavybės lėšų paskirstymą galima užginčyti). Prašymą dėl negaliojimo pateikia užtikrinimo priemonės neturintis kreditorius.
      • Jeigu skolininkas arba įsigyjantis subjektas uždirba pelną, kuris atskleidžiamas finansinėse ataskaitose, ir jam šio pelno nereikia, kad verslo subjektas arba esminė jo dalis veiktų, kaip numatyta plane, užtikrinimo priemonės neturintis kreditorius turi teisę prašyti planą patvirtinusio teismo, kad iš šio pelno būtų patenkintas pradinis kreditoriaus reikalavimas – būtų sumokėtas reikalavimui patenkinti reikalingos sumos ir šiam kreditoriui pagal planą sumokėtos sumos skirtumas; tačiau teismas negali šiam kreditoriui priteisti didesnės minėto pelno dalies, negu proporcingai priklauso kitiems tos pačios grupės kreditoriams.
  • Jeigu planas kreditoriaus atžvilgiu negalioja, skolininkas ir įsigyjantis subjektas privalo solidariai patenkinti užregistruotą ir patvirtintą kreditoriaus pradinio reikalavimo dalį kartu su palūkanomis, kurios nuo reorganizavimo procedūros pradžios buvo apskaičiuotos patvirtintai reikalavimo daliai. Skolininkas ir įsigyjantis subjektas privalo patenkinti kreditoriaus reikalavimą per pradinį mokėjimo terminą.
  • Jeigu planas negalioja skolininko akcininko atžvilgiu, skolininkas ir įsigyjantis subjektas solidariai privalo sumokėti akcininkui sumą, kuri atitiktų akcininkui tenkančią skolininko likvidavimo pajamų dalį tuo metu, kai teismas patvirtino planą. Jeigu akcininkas negali įrodyti, kad yra kitaip, likvidavimo pajamų vertė laikoma nuliu.
  • Jeigu planas negalioja skolininko arba įsigyjančio subjekto atžvilgiu, galima vykdyti išieškojimo arba suvaržymo procesą pradiniam kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Skolos sumažinimas bankroto būdu

Sąžiningumas – kai teikiamas prašymas, daroma skolininko sąžiningumo prezumpcija, kurią kreditoriai gali ginčyti tradicinio civilinio proceso tvarka. Sąžiningumą jie gali ginčyti ne vykstant pačiai skolos sumažinimo procedūrai, o tik jai pasibaigus.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką

Sąžiningumas – kai teikiamas prašymas, daroma skolininko sąžiningumo prezumpcija, kurią kreditoriai gali ginčyti tradicinio civilinio proceso tvarka. Sąžiningumą jie gali ginčyti ne vykstant pačiai skolos sumažinimo procedūrai, o tik jai pasibaigus.

Skolininkas pripažįstamas nesąžiningu, jeigu:

  • skolininkas dalies savo turto nenurodė turto sąraše, nors tai padaryti paragino nemokumo specialistas ir nors skolininkas, atsižvelgiant į aplinkybes, žinojo arba turėjo žinoti apie tokį turtą; į nereikšmingos vertės turtą neatsižvelgiama;
  • skolininkas kreditorių sąraše nenurodė kreditoriaus (fizinio asmens), nors tai padaryti paragino nemokumo specialistas, ir atitinkamai kreditorius neužregistravo savo reikalavimo, nors skolininkas, atsižvelgiant į aplinkybes, žinojo arba turėjo žinoti apie šį asmenį; į mažus kreditorius neatsižvelgiama;
  • skolininkas savo prašyme arba prašymo priede arba pagal nemokumo specialisto prašymą pateikė svarbią informaciją, kuri buvo klaidinga, arba nepateikė svarbios informacijos, nors skolininkas žinojo, kad ši informacija yra svarbi, arba turėjo tai žinoti atsižvelgiant į aplinkybes;
  • skolininkas be pagrįstos priežasties tinkamai nebendradarbiavo su nemokumo specialistu, o tokio bendradarbiavimo iš skolininko buvo galima pagrįstai reikalauti;
  • iš skolininko elgesio iki prašymo pateikimo galima spręsti, kad skolininkas sąmoningai sukėlė pinigų srauto nepakankamumą, kad galėtų pateikti prašymą;
  • prašymo pateikimo metu skolininko pinigų srautas nebuvo nepakankamas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, jis tai žinojo arba turėjo žinoti;
  • iš skolininko elgesio iki prašymo pateikimo galima spręsti, kad, prisiimdamas įsipareigojimus, skolininkas rėmėsi tuo, kad galės išspręsti savo skolų problemą bankroto būdu arba nustatant mokėjimų grafiką;
  • iš skolininko elgesio iki prašymo pateikimo galima spręsti, kad skolininkas siekė pakenkti savo kreditoriui arba suteikti pirmenybę vienam iš kreditorių;
  • skolininkas be pagrįstos priežasties tinkamai ir laiku nevykdo teismo nustatyto mokėjimų grafiko;
  • skolininkas be pagrįstos priežasties tinkamai ir laiku nemoka vaiko išlaikymo, kurio sumokėjimo terminas yra pasibaigęs; šia priežastimi gali remtis tik vaikas arba vaiko teisėtas globėjas;
  • skolininkas be pagrįstos priežasties tinkamai ir laiku neįvykdė prievolės atlyginti Teisinės pagalbos centro avansinį mokėjimą vienkartiniam nemokumo specialisto mokesčiui padengti; šia priežastimi gali remtis tik Teisinės pagalbos centras;
  • skolininkas siekė būti atleistas nuo skolų nepaisant to, kad prašymo pateikimo metu skolininko interesų centras nebuvo Slovakijoje.
  • Teismas skolininko sąžiningumo veiksnius vertina griežčiau, jeigu skolininkas turi arba turėjo daug turto ir verslo patirties ir dirba arba dirbo aukšto lygmens vadovu arba eina ar ėjo pareigas juridinio asmens valdymo organuose, arba turi kitos aktualios patirties.
  • Teismas skolininko sąžiningumo veiksnius vertina laisviau, jeigu skolininkas turi tik pagrindinį išsilavinimą, yra pensinio arba priešpensinio amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, yra laikinas arba nuolatinis benamis arba patyrė kitą nelaimingą atsitikimą, dėl kurio skolininkui tapo sunku gyventi visuomenėje.
  • Teismas skolininko sąžiningumą tikrina tik nagrinėdamas bylą, kuri iškeliama prašymu panaikinti skolos sumažinimą dėl nesąžiningumo. Teismas skolininko nesąžiningumo netikrina per bankroto procedūrą arba mokėjimų grafiko nustatymo procedūrą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankrotas

  • Iš esmės kreditorių susirinkimo sušaukimo ir surengimo išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į bankrutuojančio asmens turtą. Šis principas netaikomas toliau nurodytais atvejais:
    • Jeigu kreditorių susirinkimas buvo surengtas vieno kreditoriaus iniciatyva, susirinkimo prašęs kreditorius privalo sumokėti susirinkimo sušaukimo ir surengimo išlaidas, nebent kreditorių susirinkimas nusprendžia kitaip.
    • Prašymo patvirtinti paneigtą reikalavimą pateikimo sąlyga, jeigu reikalavimą paneigė tik kreditorius, yra tinkamai ir laiku sumokėti avansinę įmoką išlaidoms padengti. Jeigu prašymo teikėjas dokumentais neįformina avansinės įmokos sumokėjimo, teismas procesą nutraukia.
    • Už savo pareigų vykdymą kreditorių komiteto narys turi teisę, kad jam būtų atlygintos išlaidos, kurias narys negrįžtamai patyrė atlikdamas šias pareigas; šios išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į bendrąjį turtą, o sumą patvirtina kreditorių komitetas.
    • Jeigu turtas, kuriam taikoma bankroto procedūra, buvo realizuotas per išieškojimo ar suvaržymo procesą, tačiau pajamos dar turi būti sumokėtos teisę į jas turinčiai šaliai, pajamos tampa atitinkamo turto dalimi, o proceso išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į šį turtą.
    • Eksperto išvados, kurios paprašė kreditorių komitetas, parengimo išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į bendrąjį turtą. Eksperto išvados, kurios paprašė užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, parengimo išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į atskirą turto vienetą (užtikrinimo teisės objektą), iš kurio turi būti tenkinami šio kreditoriaus reikalavimai.
    • Priklausomai nuo to, ką nusprendžia teismas, proceso, kuriuo siekiama tam tikrą turtą išbraukti iš sąrašo, išlaidos yra reikalavimas, nukreiptas į atitinkamą turto vienetą.
    • Išlaidos, kurias patiria bankroto procedūros ir susijusio proceso šalys, per bankroto procedūrą neatlyginamos (tačiau specialiuose teisės aktuose gali būti nustatyta kitaip, pvz., dėl sumos paneigtam reikalavimui patvirtinti ir eksperto išvadoms parengti).

Reorganizavimas

  • Iš esmės išlaidas apmoka skolininkas. Skolininkas sumoka:
    • už išvadą dėl reorganizavimo,
    • nemokumo specialisto mokestį (vienkartinį mokestį ir mokestį už pareigų vykdymą) ir išlaidas,
    • kreditorių susirinkimo sušaukimo ir surengimo išlaidas,
    • išlaidas, kurias kreditorių komiteto narys negrįžtamai patyrė atlikdamas šias pareigas; skolininkas sumoka tokią šių išlaidų sumą, kokią patvirtino kreditorių komitetas.

Skolos sumažinimas bankroto būdu

  • Kai skola mažinama bankroto būdu, daroma prielaida, kad skolininkas turi labai mažai turto, todėl išlaidos kuo labiau sumažinamos ir jas sumoka kreditoriai. Jeigu kreditoriai žino apie tam tikrą turtą, jie savo lėšomis turi padaryti viską, kas reikalinga, kad šis turtas būtų perkeltas į bankrutuojančio asmens turtą.
    • Kai užbaigiama skolos sumažinimo procedūra, išlaidos, kurias procedūros šalys patyrė dalyvaudamos bankroto procedūroje arba mokėjimų grafiko nustatymo procedūroje, negali būti išieškomos iš skolininko.
      • Aiškindamasis skolininko padėtį, nemokumo specialistas remiasi turto sąrašu, kreditorių sąrašu ir skolininko, kreditorių ir kitų asmenų pateikta informacija. Nemokumo specialistas šį turto ir įsipareigojimų tyrimą atlieka laikydamasis profesinio apdairumo, jis taip atlieka ir visus kitus tyrimus, kuriems reikia mažai laiko ir kurie gali būti atlikti nedidelėmis sąnaudomis.
      • Nemokumo specialistas kitus tyrimus atlieka kreditoriaus prašymu, jeigu kreditorius sumoka avansinę įmoką šių tyrimų išlaidoms padengti. Tokį tyrimą nemokumo specialistas atlieka kreditoriaus lėšomis. Per bankroto procedūrą kreditorius turi teisę, kad šios išlaidos jam būtų atlygintos kaip bankroto procedūros išlaidos, o jų sumą patvirtina kreditorių atstovas arba kreditorių susirinkimas, jeigu kreditorių atstovo nebuvo paskirta.
      • Atskiros taisyklės taikomos užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus išlaidoms, nes užtikrinimo priemonę turintis kreditorius gali pasirinkti, ar įstoti į procesą.
        • Suvaržytas turtas bankrutuojančio asmens turto dalimi tampa tik tuo atveju, jeigu užsiregistruoja privilegijuotas užtikrinimo priemonę turintis kreditorius.
        • Jeigu užsiregistruoja tik paskesnis užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, suvaržytam turtui bankroto procedūra taikoma tik tuo atveju, jeigu galima daryti prielaidą, kad užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus, kurio užtikrinimo teisė yra vėlesnė, reikalavimas bus patenkintas. Siekiant įvertinti, ar suvaržytam turtui taikoma bankroto procedūra, jo vertė apytikriai nustatoma pagal eksperto išvadą, parengtą nemokumo specialisto nurodymu, šio paskesnio užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus prašymu. Jeigu paskesnis užtikrinimo priemonę turintis kreditorius per nemokumo specialisto nustatytą terminą neperveda avansinės įmokos eksperto išvados parengimo išlaidoms padengti, preziumuojama, kad suvaržytam turtui bankroto procedūra netaikoma.
      • Nemokumo specialistas gali (bet neprivalo) sušaukti kreditorių susirinkimą, jeigu specialistas mano, kad jis reikalingas. Specialistas šį susirinkimą sušaukia gavęs prašymą iš bet kurio registruoto kreditoriaus, kuris sumoka avansinę įmoką susirinkimo surengimo išlaidoms padengti ir sumoka nemokumo specialisto vienkartinį mokestį už šio susirinkimo surengimą.

Skolos sumažinimas nustatant mokėjimų grafiką

  • Šios procedūros išlaidas dažniausiai sumoka skolininkas.
  • Sistema sudaryta taip, kad procedūra būtų pradedama (išskyrus oficialaus prašymo epizodą) po to, kai sumokama avansinė įmoka nemokumo specialisto mokesčiui ir būtinosioms procedūros išlaidoms padengti.
  • Kai užbaigiama skolos sumažinimo procedūra, išlaidos, kurias procedūros šalys patyrė dalyvaudamos bankroto procedūroje arba mokėjimų grafiko nustatymo procedūroje, negali būti išieškomos iš skolininko.
  • Jeigu kreditorius nesutinka su siūlomu mokėjimų grafiku, kreditorius gali nemokumo specialistui pateikti protestą. Nemokumo specialistas pateikia pastabų dėl šio protesto ir dėl jo sprendžia teismas.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

  • Bankroto įstatyme (slovak. Zákon č. 7/2005 Z.z. o konkurze a reštrukturalizácii) reglamentuojami kreditoriui kenkiantys veiksmai – tam tikromis sąlygomis jie negalioja. Negaliojimas turi pasekmių tik tuo atveju, jeigu ginčijami skolininko veiksmai. Nemokumo specialistas ir kreditorius turi teisę juos užginčyti, tačiau kreditorius šią teisę turi tik tuo atveju, jeigu nemokumo specialistas nepatenkina kreditoriaus prašymo per pagrįstą laiką užginčyti teisinį veiksmą. Teisė užginčyti teisinį veiksmą išnyksta, jeigu skolininko atžvilgiu arba teisme ja nepasinaudojama per metus nuo bankroto paskelbimo; laikoma, kad teise užginčyti teisinį veiksmą skolininko atžvilgiu buvo pasinaudota tik tuo atveju, jeigu skolininkas šią teisę pripažįsta raštu. Pagal teisės aktus teisiniai veiksmai, lemiantys vykdytinas arba jau įgyvendintas teises, taip pat gali būti ginčijami.
  • Jeigu iki bankroto paskelbimo buvo vykdoma reorganizavimo procedūra ir vykdant šią procedūrą buvo paskelbtas bankrotas, siekiant nustatyti laikotarpį, kuriuo buvo atliktas teisinis veiksmas, kuris gali būti užginčytas pagal Bankroto įstatymą, lemiamą reikšmę turi reorganizavimo procedūros pradžia.
  • Teisinius veiksmus turi būti atlikęs skolininkas, jie turi būti atlikti be atlygio ir neteikiant pirmenybės kurio nors iš skolininko kreditorių užregistruoto reikalavimo patenkinimui, taip pat nebloginant minėto kreditoriaus padėties. Tai turi būti su skolininko turtu susiję teisiniai veiksmai.
  • Bankroto įstatyme apibrėžiamos kitos išsamios taisyklės, kaip įrodyti ketinimą pabloginti kreditoriaus padėtį. Kai kuriais atvejais ketinimo apskritai nebūtina įrodyti, o kitais atvejais tai yra nuginčijama prezumpcija. Įstatyme taip pat išdėstyti teisiniai veiksmo pripažinimo negaliojančiu teisme padariniai – šalis, prieš kurią buvo pasinaudota teise, privalo grąžinti įgytą turtą.
  • Vykstant reorganizavimo procedūrai, kreditoriui kenkiantys veiksmai yra svarbūs kreditorių interesui patikrinti: palygindamas reorganizavimo plano ir galimo bankroto rezultatus, nemokumo specialistas taip pat privalo atsižvelgti į teisinius veiksmus, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais.
  • Kitais atvejais vykstant reorganizavimo procedūrai teisiniai veiksmai neginčijami.
  • Tačiau kai kuriais atvejais Įstatyme reglamentuojamos prezumpcijos, susijusios su perėjimu nuo reorganizavimo prie bankroto procedūros, ir jeigu tai įvyksta, tam tikri teisiniai veiksmai gali būti pripažįstami negaliojančiais.
    • Nemokumo specialistas skolininko teisinius veiksmus gali patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jais padidinama skolininko turto vertė arba jie yra būtini reorganizavimo tikslui pasiekti. Jeigu skolininkas be nemokumo specialisto sutikimo atlieka teisinį veiksmą, kuriam būtinas šis sutikimas, tai neturi poveikio teisinio veiksmo galiojimui, tačiau teisinis veiksmas gali būti ginčijamas per bankroto procedūrą, jeigu per dvejus metus nuo reorganizavimo procedūros pradžios skolininko turtui buvo paskelbtas bankrotas.
    • Kai užbaigiamas reorganizavimas, skolininkas arba įsigyjantis subjektas negali paskirstyti pelno arba kitų nuosavybės lėšų savo nariams, kol yra nepatenkinta plane nustatyta neužtikrintų reikalavimų grupės kreditorių patvirtintų reikalavimų dalis; per bankroto procedūrą pelno ar kitų nuosavybės lėšų paskirstymą galima užginčyti ir tai yra priežastis pripažinti planą negaliojančiu.
    • Be to, negalioja ir yra niekiniai visi reorganizavimo procedūros metu atlikti skolininko ar nemokumo specialisto veiksmai, kuriais plano šaliai suteikiamas plane nenumatytas pranašumas.
  • Vykstant skolos sumažinimo procedūrai, lieka nepakitusios kreditorių teisės siekti reikalavimų patenkinimo pagal civilinę teisę iš bet kurio turto, kuris skolininko turtui nepriskiriamas nuginčijamu teisiniu veiksmu. Be to, vėliau vykstant sąžiningumo tikrinimo procesui, atsižvelgiama į skolininko elgesį, iš kurio galima spręsti, kad skolininkas sąmoningai sukėlė pinigų srauto nepakankamumą, arba iš kurio galima spręsti, kad skolininkas siekė pakenkti arba suteikti pirmenybę bet kuriam iš kreditorių.
Paskutinis naujinimas: 22/08/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Suomija

Nemokumo bylos Suomijoje

Nemokumas reiškia, kad skolininkas ne tik laikinai negali sumokėti savo skolų, kai sueina jų mokėjimo terminas. Nemokumo byla susijusi su procesu, kuris vienu metu taikomas visoms skolininko skoloms.

Suomijoje yra trijų rūšių nemokumo bylos: bankroto, įmonės restruktūrizavimo ir privataus asmens skolų sureguliavimo. Bankrotai reglamentuojami 2014 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Bankroto įstatymu (suom.Konkurssilaki 120/2004). 1993 m. vasario 8 d. įsigaliojo Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (suom. Laki yrityksen saneerauksesta 47/1993) ir Privataus asmens skolų sureguliavimo įstatymas (suom. Laki yksityishenkilön velkajärjestelystä 57/1993).

Bankrotas yra likvidavimo procedūra, kuria siekiama realizuoti skolininko turtą ir paskirstyti pajamas kreditoriams. Įmonių restruktūrizavimas ir privačių asmenų skolų sureguliavimas yra reorganizavimo priemonės, kuriomis skolininkams sudaromos sąlygos įveikti finansinius sunkumus.

Skolininkas taip pat gali pasiekti susitarimą su kreditoriais dėl skolų sumokėjimo ir sudaryti kitus susitarimus, nepriklausančius oficialiai nemokumo bylai. Tačiau teisinių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojami savanoriški susitarimai, nėra, todėl tokie susitarimai toliau nebus aptariami.

Toliau aprašomi pagrindiniai minėtų nemokumo bylų bruožai.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Bankrotas

Bankroto taikymo sritis yra bendra, o tai reiškia, kad bankrutavusiais gali būti paskelbiami ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Juridinis asmuo gali būti paskelbtas bankrutavusiu net jeigu jis buvo išbrauktas iš atitinkamo registro ar likviduotas. Bankrotas gali būti paskelbtas ir mirusiojo asmens palikimui arba nemokaus asmens turtui.

Restruktūrizavimas

Bet kokiai įmonei, vykdančiai ekonominę veiklą, taip pat korporacijai, privačiam verslininkui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti taikomas restruktūrizavimo procesas.

Vis dėlto tam tikroms įmonėms, pvz., kredito ir draudimo įstaigoms, kurioms galioja specialios reglamentavimo ir kontrolės nuostatos, restruktūrizavimo procesas negali būti taikomas.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimas gali būti taikomas tik fiziniam asmeniui. Fiziniam asmeniui, vykdančiam privatų verslą arba vykdančiam verslą per neribotos atsakomybės bendrovę, arba esančiam ribotos atsakomybės bendrovės neribotos atsakomybės partneriu, tam tikromis sąlygomis taip pat gali būti suteikta galimybė sureguliuoti skolą.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bendras reikalavimas visų trijų rūšių nemokumo byloms inicijuoti yra skolininko nemokumas. Nemokumas reiškia, kad skolininkas ne tik laikinai negali sumokėti savo skolų, kai sueina jų mokėjimo terminas.

Restruktūrizavimo procesas gali būti inicijuotas ir tada, kai skolininkui kyla nemokumo rizika.

Bankrotas

Prašymą paskelbti bankrotą gali pateikti arba skolininkas, arba kreditorius. Bendra sąlyga bankrotui paskelbti yra skolininko nemokumas. Bankroto įstatyme numatytos nemokumo prielaidos, kad būtų lengviau nustatyti, ar asmuo yra nemokus; tas prielaidas atitinkantis skolininkas laikomas nemokiu, jeigu neįrodoma priešingai.

Skolininkas laikomas nemokiu, jeigu:

  1. skolininkas paskelbia, kad yra nemokus, ir nėra ypatingų priežasčių nesutikti su tuo pareiškimu;
  2. skolininkas nutraukė mokėjimus;
  3. atliekant priverstinio vykdymo procesą, vykusį šešis mėnesius iki prašymo paskelbti bankrotą pateikimo, buvo nustatyta, kad skolininkas negali grąžinti visos skolos, arba
  4. skolininkas, kuris turi arba turėjo prievolę tvarkyti apskaitą tais metais, kurie eina prieš metus, kuriais buvo pateiktas prašymas paskelbti bankrotą, per savaitę nuo priminimo gavimo dienos nepatenkino aiškaus kreditoriaus reikalavimo, kurio patenkinimo terminas suėjęs.

Kreditorius gali pateikti prašymą paskelbti bankrotą, jeigu jo reikalavimas skolininkui grindžiamas teismo sprendimu ar kitais priverstinio vykdymo pagrindais, skolininko pasirašytu įsipareigojimu, kurio skolininkas neginčija akivaizdžiu pagrindu, arba yra aiškus dėl kitų priežasčių. Reikalavime nurodyta suma neprivalo būti pradelsta. Esama apribojimų, kai negalima prašyti skelbti bankroto dėl menkaverčių reikalavimų ir tais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo užtikrinimą.

Bankroto procedūra pradedama, kai teismas paskelbia skolininką bankrutavusiu. Tuo pačiu metu teismas paskiria turto administratorių. Inicijavus bankrotą, skolininkas praranda teisę disponuoti nemokaus skolininko turtu.

Turto administratorius privalo informuoti kreditorius apie bankroto procedūros inicijavimą. Kiekvienas užsienio kreditorius, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, turi būti informuojamas, kaip reikalaujama reglamente.

Pranešimas apie bankroto procedūros inicijavimą taip pat įrašomas, pavyzdžiui, į Bankroto ir reorganizavimo registrą, Prekybos registrą, Nuosavybės teisių ir hipotekos registrą, Laivų registrą, Statomų laivų registrą, Orlaivių registrą, Įmonių hipotekos registrą, Transporto priemonių ir vairuotojų duomenų registrą ir Nematerialaus turto registrą.

Apylinkės teismo (suom. käräjäoikeus) nutartį dėl bankroto paskelbimo arba prašymo skelbti bankrotą atmetimo galima apskųsti antrosios instancijos teismui.

Restruktūrizavimas

Prašymą vykdyti restruktūrizavimo procesą gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Kreditoriui, inicijuojančiam restruktūrizavimo procesą, nebūtina gauti skolininko sutikimo. Daugumą prašymų teikia skolininkai.

Restruktūrizavimo procesai gali būti inicijuojami, jeigu skolininkas yra nemokus ir nėra teisinių kliūčių procesui inicijuoti. Kliūtis atsiranda, pavyzdžiui, kai tikėtina, kad vykdant restruktūrizavimo programą nebus atkurtas mokumas arba kad skolininko turto nepakanka restruktūrizavimo proceso išlaidoms padengti. Restruktūrizavimo procesas gali būti inicijuotas ir tada, kai skolininkui kyla rizika greitai tapti nemokiam. Restruktūrizavimo procesas greitai gresiančio nemokumo pagrindu gali būti inicijuojamas kreditoriaus prašymu tik tuo atveju, jeigu reikalavimas susijęs su dideliu finansiniu interesu. Be to, restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti bent du kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma atitinka bent penktadalį žinomų skolininko skolų ir jie kartu pateikia bendrą prašymą su skolininku arba pareiškia, kad pritaria skolininko prašymui.

Teisiniai restruktūrizavimo proceso inicijavimo padariniai automatiškai atsiranda nuo sprendimo, kuriuo inicijuojamas procesas, priėmimo dienos. Po to, kai pateikiamas prašymas, teismas, gavęs prašymą pateikusio asmens arba skolininko prašymą, gali uždrausti grąžinti skolas ir uždrausti perduoti reikalavimo užtikrinimą, uždrausti išieškoti skolas arba sustabdyti turto suvaržymo arba kitų priverstinio vykdymo priemonių įsigaliojimą iki proceso inicijavimo.

Turto administratorius privalo informuoti kreditorius apie bankroto procedūros inicijavimą. Apie restruktūrizavimo proceso inicijavimą taip pat turi būti pranešama tam tikroms valdžios institucijoms ir jis turi būti įrašomas, pavyzdžiui, į Bankroto ir reorganizavimo registrą, Prekybos registrą, Nuosavybės teisių ir hipotekos registrą.

Apylinkės teismo nutartį dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo arba dėl prašymo inicijuoti restruktūrizavimo procesą atmetimo galima apskųsti antrosios instancijos teismui.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimo procesas inicijuojamas skolininko prašymu. Norint inicijuoti skolos sureguliavimo procesą, būtina, kad skolininkas būtų nemokus ir negalėtų pakankamai pagerinti savo gebėjimo grąžinti skolas. Pagrindinė nemokumo priežastis turi būti esminis skolininko gebėjimo grąžinti skolą sumažėjimas dėl aplinkybių, atsiradusių pirmiausia ne dėl skolininko kaltės, pvz., dėl ligos. Prašymą sureguliuoti skolą taip pat galima patenkinti, jeigu yra kitų svarbių priežasčių sureguliuoti skolą atsižvelgiant į skolų ir kitų skolininko įsipareigojimų santykį su jo gebėjimu jas grąžinti. Vertinant skolininko gebėjimą grąžinti skolą, atsižvelgiama, pavyzdžiui, į skolininko turtą, pajamas ir galimybes uždirbti.

Neturi būti teisės aktuose nustatytų kliūčių vykdyti skolos sureguliavimo procesą (pvz., skola neturi būti atsiradusi dėl nusikalstamos veikos arba nerūpestingo ir neatsakingo elgesio). Tačiau, nepaisant bendro pobūdžio kliūties, prašymas sureguliuoti skolą gali būti patenkintas, jeigu yra pagrįsta priežastis tai padaryti. Tokiais atvejais pirmiausia atkreipiamas dėmesys į skolininko įdėtas pastangas grąžinti skolas, į tai, kiek laiko praėjo nuo teikiamų reikalavimų įvykdymo termino pabaigos, ir į kitas skolininko aplinkybes, taip pat į skolos sureguliavimo reikšmę ir skolininkui, ir kreditoriams.

Skolos sureguliavimo proceso negalima inicijuoti, jeigu skolininkas neturi lėšų dėl priežasties, kuri pripažįstama laikina, arba jeigu skolininkas dėl tokios priežasties turimomis lėšomis gali padengti tik nežymią skolų dalį.

Teisiniai skolos sureguliavimo proceso inicijavimo padariniai automatiškai atsiranda nuo sprendimo, kuriuo inicijuojamas procesas, priėmimo dienos. Po to, kai pateikiamas prašymas, teismas, gavęs skolininko prašymą, gali uždrausti grąžinti skolas ir uždrausti perduoti reikalavimo užtikrinimą, uždrausti išieškoti skolas arba sustabdyti turto suvaržymo arba kitų priverstinio vykdymo priemonių įsigaliojimą iki proceso inicijavimo.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankrotas

Turtas, kurį skolininkas turi bankroto inicijavimo metu, ir turtas, kurį skolininkas įgyja iki bankroto procedūros užbaigimo, priskiriamas nemokaus skolininko turtui. Nemokaus skolininko turto ir turto, kurį pagal Bankrutuojančio skolininko turto išieškojimo įstatymą (suom. Laki takaisinsaannista konkurssipesään 758/1991) arba kokiu nors kitu pagrindu galima susigrąžinti ir priskirti nemokaus skolininko turtui, pajamos taip pat priklauso nemokaus skolininko turtui.

Paprastai turtas, kurio negalima suvaržyti, nemokaus skolininko turtui nepriskiriamas. Be to, nemokaus skolininko turtui nepriskiriamas po bankroto inicijavimo fizinio asmens įgytas turtas arba jo uždirbamos pajamos.

Restruktūrizavimas

Vykstant restruktūrizavimo procesui skolininkui parengiama restruktūrizavimo programa. Programoje turi būti nurodyta, pavyzdžiui, skolininko finansinė padėtis, t. y. jo turtas, finansiniai ir kiti įsipareigojimai. Restruktūrizavimo programa turi būti rengiama atsižvelgiant į visą skolininko turtą proceso metu. Turto susigrąžinimas taip pat galimas: sandorį, kurį panaikinus būtų galima susigrąžinti turtą ir priskirti jį nemokaus skolininko turtui, atliekant restruktūrizavimo procesą gali tekti panaikinti tais pačiais pagrindais kaip ir bankroto atveju.

Nors išimtinėmis aplinkybėmis po restruktūrizavimo programos patvirtinimo ją įmanoma iš dalies pakeisti, iš dalies keičiant programą nebegalima didinti kiekvienam kreditoriui mokėtinų sumų. Vis dėlto, jeigu po restruktūrizavimo programos patvirtinimo skolininkui perduodamas turtas, tai gali būti pagrindas kreditoriams reikalauti iš skolininko papildomų mokėjimų. Skolininkui gali būti nurodyta vykdyti programoje nustatytus papildomus mokėjimus, jeigu skolininko finansų būklė laikoma geresne negu programos rengimo metu. Reikalavimą vykdyti papildomus mokėjimus galima pateikti, jeigu esama pagrindų tokių mokėjimų reikalauti. Reikalavimas turi būti pateikiamas teismui ne vėliau kaip per metus nuo tos dienos, kai teismui pateikiama galutinė ataskaita.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimo atveju skolininkas patvirtina mokėjimo grafiką, atitinkantį jo gebėjimą grąžinti skolą. Vertinant skolininko gebėjimą grąžinti skolą, turi būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, į skolininko turto realizavimo pajamas, skolininko pajamas ir skolininko gebėjimą uždirbti, reikalingas pragyvenimo išlaidas, įsipareigojimus mokėti išlaikymą ir kitus veiksnius. Skolos sureguliavimo atveju skoloms padengti naudojamos visos skolininko pajamos, viršijančios reikalingas pragyvenimo išlaidas ir įsipareigojimus mokėti išlaikymą, taip pat kitas turtas, nelaikomas būtinaisiais reikmenimis. Laikoma, kad būtinieji reikmenys yra skolininko būstas, kuriame jis gyvena, pagrįstos vertės namų ūkio baldai ir pagrįstai reikalingi skolininko asmeniniai daiktai ir darbo įrankiai. Turtas, laikomas būtinaisiais skolininko reikmenimis, gali būti realizuojamas tik teisės aktuose numatytais atvejais.

Be to, mokėjimo grafiku skolininkas gali būti įpareigotas vykdyti papildomus mokėjimus, jeigu mokėjimo grafiko vykdymo metu skolininkas gavo papildomų pajamų ar turto. Skolininkas įpareigojamas kreditoriams perduoti tam tikrą dalį dovanų ir kitų vienkartinių mokėjimų, kuriuos skolininkas gavo mokėjimo grafiko vykdymo metu. Jeigu skolininko pajamos viršija mokėjimo grafike nustatytas pajamas, skolininkui gali būti nurodyta tam tikrą dalį papildomų pajamų mokėti kreditoriams.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankrotas

Bankroto paskelbimas priklauso teismo kompetencijai. Teismas taip pat skiria turto administratorių. Asmuo gali būti skiriamas turto administratoriumi, jeigu sutinka, sugeba vykdyti šias pareigas, turi joms eiti reikalingų įgūdžių ir patirties ir šioms pareigoms eiti yra tinkamas kitais atžvilgiais. Turto administratorius neturi su skolininku arba kreditoriumi palaikyti santykių, kurie pakenktų administratoriaus nepriklausomumui nuo skolininko ar nešališkumui kreditorių atžvilgiu arba gebėjimui tinkamai atlikti savo užduotis. Turto administratoriumi negali būti skiriamas juridinis asmuo.

Turto administratorius atlieka labai svarbų vaidmenį administruojant nemokaus skolininko turtą. Be kitų dalykų, turto administratoriaus pareigos apima atstovavimą nemokaus skolininko turtui, rūpinimąsi einamuoju turto valdymu, turto aprašo ir skolininko aprašymo parengimą, teikiamų reikalavimų priėmimą ir paskirstymo sąrašo projekto bei galutinio sąrašo parengimą. Turto administratorius taip pat rūpinasi skolininko turtui priskiriamo turto valdymu, pardavimu ir lėšų paskirstymu.

Inicijavus bankrotą, skolininkas praranda teisę disponuoti nemokaus skolininko turtu. Skolininkas turi prievolę bendradarbiauti, kad būtų galima užbaigti bankroto procedūrą. Skolininkas turto administratoriui turi atskleisti informaciją, reikalingą turto aprašui parengti ir turto aprašui patvirtinti. Skolininkas turi teisę gauti informaciją apie turtą, dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir reikšti nuomones sprendžiamais klausimais.

Restruktūrizavimas

Inicijavus įmonės restruktūrizavimo procesą, teismas skiria nemokumo specialistą. Nemokumo specialistas turi būti pilnametis, turimomis žiniomis sąžiningas, nebankrutavęs ir turintis visą teisinę kompetenciją. Šis asmuo taip pat turi turėti gebėjimų, įgūdžių ir patirties savo pareigoms atlikti. Nemokumo specialistas neturi su skolininku ar kuriuo nors kreditoriumi palaikyti tokių santykių, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui nuo skolininko ar nešališkumui kreditorių atžvilgiu. Nemokumo specialistu negali būti skiriamas juridinis asmuo.

Nemokumo specialistas yra atsakingas už restruktūrizavimo proceso tikslo įgyvendinimą ir už kreditorių interesų apsaugą. Nemokumo specialistas parengia skolininko turto ir įsipareigojimų ataskaitą ir restruktūrizavimo programos pasiūlymą (kai kurios kitos šalys, pvz., skolininkas, taip pat turi teisę parengti savo restruktūrizavimo programos pasiūlymą). Nemokumo specialistas taip pat prižiūri skolininko veiklą.

Teismas gali skirti kreditorių komitetą atstovauti kreditoriams ir veikti kaip konsultacinį organą, kuris padėtų nemokumo specialistui vykdyti savo pareigas. Komitetas neskiriamas, jeigu laikoma, kad tai nereikalinga dėl mažo kreditorių skaičiaus ar dėl kitų priežasčių.

Skolininkas išlaiko teisę disponuoti turtu ir vykdyti veiklą, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Vis dėlto po proceso inicijavimo skolininkas be nemokumo specialisto sutikimo, pavyzdžiui, negali prisiimti naujų skolų, išskyrus atvejus, kai skola susijusi su įprasta skolininko veikla ir jos suma bei sąlygos nėra neįprastos. Nemokumo specialisto arba kreditoriaus prašymu skolininko įgaliojimai gali būti ribojami kitais būdais, jeigu kyla rizika, kad skolininkas savo veiksmais pakenks kreditoriaus interesams arba trukdys juos įgyvendinti. Skolininkas privalo bendradarbiauti su teismu, nemokumo specialistu ir kreditorių komitetu ir jiems teikti informaciją.

Paprastai skolininkas išlaiko teisę reikšti ieškinius vykstančiame arba būsimame teismo procese, jeigu nemokumo specialistas nenusprendžia perimti skolininko teisės reikšti ieškinius.

Skolos sureguliavimas

Teismas gali skirti nemokumo specialistą skolai sureguliuoti, jeigu tai reikalinga siekiant išsiaiškinti finansinę skolininko padėtį, realizuoti jo turtą ir atlikti kitus skolos sureguliavimo vykdymo veiksmus. Nemokumo specialistas turi būti pilnametis, turimomis žiniomis sąžiningas, sutinkantis su paskyrimu, nebankrutavęs ir turintis visą teisinę kompetenciją. Šis asmuo taip pat turi turėti gebėjimų, įgūdžių ir patirties savo pareigoms atlikti. Nemokumo specialistas neturi su skolininku ar kuriuo nors kreditoriumi palaikyti tokių santykių, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui nuo skolininko ar nešališkumui kreditorių atžvilgiu. Nemokumo specialistu negali būti skiriamas juridinis asmuo.

Nemokumo specialisto, jeigu jis skiriamas, pareiga – parengti mokėjimo grafiko projektą ir atlikti kitas nemokumo specialistui teismo nustatytas pareigas. Rengdamas mokėjimo grafiko projektą, nemokumo specialistas turi derėtis su skolininku ir kreditoriais ir jiems pateikti reikiamą informaciją apie skolos sureguliavimą, taip pat jiems palikti galimybę pateikti pareiškimą dėl prašymo ir dėl mokėjimo grafiko projekto. Nemokumo specialistas taip pat gali būti skiriamas siekiant realizuoti skolininko turtą ir perduoti realizavimo pajamas kreditoriams. Jeigu nemokumo specialistas nepaskiriamas, skolininkas privalo parengti mokėjimo grafiko projektą. Dėl skolos sureguliavimo proceso inicijavimo sprendžia teismas. Teismas taip pat atsakingas už mokėjimo grafiko patvirtinimą.

Skolininkui lieka turto nuosavybės teisė ir teisė juo naudotis. Tačiau visas skolininko turtas, kuris nelaikomas būtinaisiais skolininko reikmenimis, naudojamas skoloms padengti. Skolininkas privalo teismui, kreditoriams ir nemokumo specialistui (jeigu jis skiriamas) pateikti visą reikalingą informaciją su skolos sureguliavimu susijusiais klausimais. Skolininkas taip pat turi pareigą bendradarbiauti, kad skolos sureguliavimas būtų tinkamai įgyvendintas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankrotas

Taikant tam tikras išimtis kreditorius turi teisę bankroto procedūros metu pareikštą reikalavimą įskaityti į savo skolą kreditoriui, turėtą bankroto procedūros pradžioje, net jeigu skolininkui mokėtinos sumos arba reikalavimo terminai dar nesuėjo. Įskaitymo teisė netaikoma reikalavimui, kuris kreditoriui nesuteikia teisės gauti mokėjimą iš nemokaus skolininko turto, taip pat antraeiliam reikalavimui. Kreditorius turi pareigą pateikti informaciją apie įskaitytiną reikalavimą.

Restruktūrizavimas

Nepaisant draudimo išsiieškoti skolą, kreditorius turi teisę proceso inicijavimo metu įskaityti reikalavimą į skolą skolininkui tomis pačiomis sąlygomis kaip ir bankroto procedūros metu. Pranešimas apie įskaitymą turi būti įteikiamas ir nemokumo specialistui.

Draudimo išieškoti įsigaliojimo metu ir vėliau įskaitymo teisė netaikoma kredito įstaigos reikalavimo įskaitymui į lėšas, kurias skolininkas turi kaip indėlį įstaigoje, arba lėšoms, tuo metu esančioms kredito įstaigoje ir skirtoms pervesti į skolininko sąskaitą, jeigu sąskaita gali būti naudojama mokėjimams.

Skolos sureguliavimas

Inicijavus skolos sureguliavimą į skolininką nebegali būti nukreipiamos jokios piniginės skolos išieškojimo arba jos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Išieškojimo sustabdymas taip pat apima skolininko gautinų sumų ir skolų kreditoriui tarpusavio įskaitymą. Tačiau šis sustabdymas netaikomas mokesčių įskaitymui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Paprastai sutartys, kuriomis nenumatyta nemokumo bylai priklausančių gautinų sumų, lieka galioti ir nekeičiamos visų rūšių nemokumo bylose.

Bankrotas

Jeigu bankroto inicijavimo metu skolininkas nėra įvykdęs sutarties, kurios šalis jis yra, kita sutarties šalis turi prašyti pareikšti, ar sutartį įsipareigojama įvykdyti iš nemokaus skolininko turto. Jeigu turto administratorius pareiškia, kad jis įsipareigoja įvykdyti sutartį ir pateikia priimtiną sutarties įvykdymo užtikrinimą, sutarties negalima nutraukti. Tačiau kita sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu sutartis yra asmeninio pobūdžio ar yra kita konkreti priežastis, dėl kurios kitai sutarties šaliai negali būti taikomas joks kitas reikalavimas ir toliau likti sutartimi saistomai su nemokaus skolininko turtu.

Jeigu bankrutavusiu paskelbiamas darbdavys, darbo sutartį gali nutraukti bet kuri šalis, nepriklausomai nuo sutarties trukmės. Pranešimo laikotarpis yra 14 dienų, nepriklausomai nuo to, koks jis būtų buvęs įprastu atveju. Bankroto procedūros laikotarpiu mokėtinas darbo užmokestis mokamas iš nemokaus skolininko turto.

Iš nemokaus skolininko turto taip pat turi būti mokamas nuomos mokestis pagal komercinės nuomos sutartį patalpų naudojimo laikotarpiu, net jeigu turto administratorius neprisiėmė atsakomybės už nuomos sutartyje nurodytų prievolių įvykdymą. Jeigu per nuomotojo nustatytą ne trumpesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį turto administratorius nepranešė, kad jis prisiims atsakomybę už nuomos sutartyje nurodytų prievolių vykdymą po bankroto procedūros inicijavimo, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį.

Jeigu pagal kilnojamojo turto perleidimo sutartį nuosavybės teisės išlaikymo arba teisės naudotis turtu atėmimo terminas baigiasi, kai sumokama pirkimo kaina, nemokaus skolininko turto administratorius turi teisę įsipareigoti vykdyti sutartį apie tai pranešdamas pardavėjui ir sumokėdamas likusią pirkimo kainą kartu su pradelstais delspinigiais pagal pradines sąlygas. Pranešimas turi būti pateikiamas ir kaina sumokama per pagrįstą laikotarpį po to, kai pardavėjas pareikalauja sumokėti arba grąžinti turtą.

Pavienis sandoris gali būti panaikintas išieškojimo pagrindu, nurodytu Bankrutuojančio skolininko turto išieškojimo įstatyme.

Restruktūrizavimas

Restruktūrizavimo proceso inicijavimas neturi poveikio esamiems skolininko įsipareigojimams, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Nuomos arba kreditavimo–nuomos sutartį, pagal kurią skolininkas yra nuomininkas, skolininkas gali nutraukti ir ji nustoja galioti po dviejų mėnesių nuo pranešimo apie nutraukimą įteikimo dienos, nepaisant sutartyje nurodytų sąlygų dėl sutarties trukmės ar pranešimo įteikimo.

Asmuo, kuris iki proceso inicijavimo prisiėmė sutartinius įsipareigojimus skolininkui, tačiau proceso inicijavimo metu sutarties nėra baigęs vykdyti, turi teisę gauti atlygį už sutarties vykdymą, jeigu jos vykdymą galima laikyti įprasta skolininko veiklos dalimi. Jeigu klausimas susijęs su kitos rūšies sutartimi, sudaryta iki proceso inicijavimo, ir jeigu proceso inicijavimo metu skolininkas nėra įvykdęs savo mokėjimo prievolės pagal sutartį, nemokumo specialistas kitos šalies prašymu nurodys, ar skolininkas laikysis sutarties. Jeigu atsakymas yra neigiamas arba nepateikiamas per pagrįstą laiką, kita šalis turi teisę sutartį nutraukti.

Sutartis, pagal kurią skolininkas atliktų restruktūrizuota skola pagrįstą arba su ja susijusį mokėjimą, yra niekinė, išskyrus atvejus, kai prievolė atlikti mokėjimą yra grindžiama patvirtinta restruktūrizavimo programa.

Jeigu restruktūrizavimo procesas taikomas darbdaviui, tam tikromis sąlygomis, pranešęs prieš du mėnesius, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį nepaisant jos trukmės.

Sandoris, kuris galėtų būti panaikintas, jeigu vietoj restruktūrizavimo prašymo būtų pateiktas bankroto prašymas, kreditoriaus prašymu restruktūrizavimo proceso metu gali būti panaikintas tais pačiais pagrindais, kokie nurodyti Bankrutuojančio skolininko turto išieškojimo įstatyme.

Skolos sureguliavimas

Skolininkas turi teisę, pranešęs prieš du mėnesius, nutraukti nuomos ar kitą sutartį, jeigu skolininkas yra nuomininkas, arba vartojimo sutartį, arba išperkamosios nuomos sutartį.

Skolininkas privalo atiduoti būtiniesiems reikmenims nepriklausantį turtą, gautą išsimokėtinai arba pagal išperkamosios nuomos planą.

Sutartis, pagal kurią skolininkas privalo atlikti restruktūrizuota skola pagrįstą arba su ja susijusį mokėjimą, yra niekinė, išskyrus atvejus, kai prievolė atlikti mokėjimą yra grindžiama patvirtinta restruktūrizavimo programa arba teisės aktais.

Asmuo, kuris iki proceso inicijavimo prisiėmė sutartinius įsipareigojimus skolininkui, tačiau proceso inicijavimo metu sutarties nėra baigęs vykdyti, turi teisę gauti atlygį už sutarties vykdymą, jeigu jos vykdymą galima laikyti įprasta skolininko veiklos dalimi.

Sandoris, kuris galėtų būti panaikintas, jeigu vietoj skolos sureguliavimo prašymo būtų pateiktas bankroto prašymas, kreditoriaus prašymu skolos sureguliavimo proceso metu gali būti panaikintas tais pačiais pagrindais, kokie nurodyti Bankrutuojančio skolininko turto išieškojimo įstatyme.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Bankrotas

Nemokaus skolininko turto atžvilgiu po bankroto inicijavimo negali būti imamasi jokių veiksmų, kuriais būtų įgytas pagrindas vykdyti išieškojimą pagal reikalavimą, pateiktą bankroto procedūros metu, ir nemokaus skolininko turto atžvilgiu nesiimama jokių priverstinio vykdymo priemonių, kuriomis būtų siekiama išieškojimo pagal reikalavimą, pateiktą bankroto procedūros metu. Tačiau užstatu apsaugotas kreditorius gali pareikšti ieškinį, kad būtų išieškota pagal reikalavimą iš užstato.

Restruktūrizavimas

Paprastai inicijavus restruktūrizavimo procesą skolininkui nustatomas draudimas grąžinti skolas, o kreditoriams nustatomas draudimas jas išieškoti. Į skolininką nebegali būti nukreipiamos jokios restruktūrizavimo skolos išieškojimo arba jos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Tam tikrais atvejais užtikrintą reikalavimą turintis kreditorius gali prašyti teismo suteikti kreditoriui leidimą pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu mokėjimui gauti. Tai gali būti įmanoma, pavyzdžiui, jeigu yra aišku, kad atsižvelgiant į restruktūrizavimo susitarimus nebūtina išlaikyti skolininko teisės naudotis įkeistu turtu.

Paprastai po proceso inicijavimo oficialiais sprendimais pagrįstos apsaugos priemonės skolininkui negali būti taikomos.

Skolos sureguliavimas

Kaip ir restruktūrizavimo procese, skolos sureguliavimo procese sustabdoma kreditoriaus teisė išsiieškoti skolą. Kai skolai taikomas mokėjimų sustabdymas, į skolininką nebegali būti nukreipiamos jokios piniginės skolos išieškojimo arba jos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Be to, skolininkui netaikomos nuobaudos už pavėluotą mokėjimą. Vis dėlto tam tikrais atvejais užtikrintą reikalavimą turintis kreditorius gali prašyti teismo suteikti kreditoriui leidimą pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu mokėjimui gauti. Tai gali būti įmanoma, pavyzdžiui, jeigu kaip užstatas naudojamas turtas nėra laikomas būtinaisiais skolininko reikmenimis arba jeigu skolininkui turtas nereikalingas veiklai vykdyti.

Siekdamas išlaikyti savo teisę į priverstinį vykdymą ir gauti priverstinio vykdymo pagrindą, kreditorius gali pareikšti ieškinį arba inicijuoti kitą procesą. Paprastai, nepaisant nuostatų dėl draudimų, susijusių su skolos sureguliavimo inicijavimu, kreditorius taip pat gali prašyti priimti nutartį taikyti apsaugos priemones ir prašyti tokią nutartį priverstinai įvykdyti.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankrotas

Inicijavus bankrotą, skolininkas praranda teisę disponuoti nemokaus skolininko turtu, ši teisė pereina turto administratoriui. Dėl to nemokaus skolininko turtui priskiriama teisė tapti proceso šalimi ginčuose dėl nemokaus skolininko turtui priskiriamo turto: turto administratoriui turi būti paliekama galimybė atnaujinti tarp skolininko ir trečiųjų šalių nebaigtus teismo procesus dėl nemokaus skolininko turto. Jeigu turto administratorius šia galimybe nepasinaudoja, skolininkas gali atnaujinti procesą.

Nemokaus skolininko turto administratoriui taip pat turi būti paliekama galimybė atnaujinti teismo procesą dėl reikalavimo skolininkui, pateikto atliekant bankroto procedūrą. Jeigu turto administratorius į ieškinį neatsiliepia, o skolininkas proceso atnaujinti nenori, ieškovas gali reikalauti išnagrinėti bylą.

Restruktūrizavimas

Skolininkas išlaiko teisę reikšti ieškinius vykstančiame teismo procese arba atitinkamuose kituose procesuose, kurių šalis jis yra, jeigu nemokumo specialistas nenusprendžia perimti skolininko teisės reikšti ieškinius. Ta pati nuostata taikoma teismo procesui arba kitam procesui, kuris po restruktūrizavimo proceso inicijavimo įgis nebaigto proceso statusą.

Nemokumo specialistas turi teisę pateikti reikalavimus ir inicijuoti teismo procesą ar kitą atitinkamą procesą skolininko vardu ir naudotis skolininko teise reikšti ieškinius procesuose. Be to, nemokumo specialistas gali skolininko vardu priimti pranešimą.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimo inicijavimas neturi poveikio nebaigtiems teismo procesams ar skolininko teisei reikšti ieškinius procesuose.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Bankrotas

Kreditorius gali kreiptis dėl bankroto paskelbimo.

Per bankroto procedūrą aukščiausia valdžia priklauso kreditoriams. Kreditoriai įgaliojimais administruoti nemokaus skolininko turtą naudojasi tiek, kiek konkretus klausimas nėra išspręstas teisės aktuose ir jeigu jo nesprendžia turto administratorius. Be to, kreditoriai gali išlaikyti įgaliojimus einamojo turto administravimo klausimais arba pavesti tam tikrą savo įgaliojimų dalį turto administratoriui. Bankroto procedūros kreditorių įgaliojimai prasideda, kai inicijuojamas bankrotas, ir nutrūksta, kai bankrotas baigiamas.

Teisė naudotis kreditorių įgaliojimais priklauso tiems kreditoriams, kurie turi reikalavimą bankrutuojančiam skolininkui ir yra jį pateikę atliekant bankroto procedūrą. Pasibaigus reikalavimų pateikimo terminui minėta teisė priklauso tik tiems kreditoriams, kurie yra pateikę savo reikalavimą arba į kurių reikalavimą paskirstymo sąraše galima atsižvelgti kitais aspektais, taip pat užstatu apsaugotiems kreditoriams, pranešusiems apie savo reikalavimą.

Svarbiausias sprendimus priimantis organas yra kreditorių susirinkimas, tačiau gali būti taikomos ir kitos sprendimų priėmimo procedūros. Kreditoriai taip pat gali sudaryti kreditorių komitetą, kuris veikia kaip turto administratoriaus ir kreditorių derybų ir ryšių palaikymo organas. Kreditorių balsavimo galia nustatoma pagal einamuosius jų reikalavimus atliekant bankroto procedūrą. Kreditorių susirinkimo sprendimas priimamas pagal nuomonę, kuriai pritaria tie kreditoriai, kurių bendrą balsų galią sudaro daugiau negu pusė visų balsavime dalyvaujančių kreditorių. Atliekant alternatyvias sprendimų priėmimo procedūras balsai skaičiuojami pagal poziciją išreiškiančių kreditorių balsų galią.

Restruktūrizavimas

Kreditorius gali kreiptis dėl restruktūrizavimo proceso.

Kreditorių komitetas gali būti skiriamas kaip bendras kreditorių atstovas. Komitetas atstovauja visoms kreditorių grupėms, jo pareigos – padėti nemokumo specialistui atlikti savo pareigas ir stebėti nemokumo specialisto veiklą kreditorių naudai. Komitetas sprendimus priima paprasta balsų dauguma.

Rengdamas restruktūrizavimo programos projektą, nemokumo specialistas privalo derėtis su kreditorių komitetu ir prireikus – su pavieniais kreditoriais. Be to, kreditoriai ar kreditorių grupės, kurių reikalavimai viršija teisės aktuose nustatytą ribą, turi teisę pateikti restruktūrizavimo programos projektą. Kai restruktūrizavimo programa parengiama, ji pateikiama kreditoriams tvirtinti. Jeigu nėra kliūčių programai patvirtinti, programa gali būti tvirtinama visų kreditorių pritarimu, kreditorių grupėse susidarančios daugumos pritarimu ir, tam tikromis aplinkybėmis, net ir be visose kreditorių grupėse susidarančios daugumos pritarimo.

Skolos sureguliavimas

Kreditorius negali kreiptis dėl privataus asmens skolos sureguliavimo. Vis dėlto, prieš prašydamas sureguliuoti skolą, skolininkas turi nustatyti, ar yra galimybė su kreditoriais pasiekti susitarimą. Remiantis susiformavusia kreditavimo ir skolos išieškojimo praktika, kreditorius turi bendradarbiauti, kad būtų pasiektas susitarimas.

Kreditoriams turi būti suteikiama galimybė pateikti pareiškimą dėl prašymo sureguliuoti skolą ir dėl mokėjimo grafiko projekto. Prireikus kreditoriai turi raštu pateikti išsamią informaciją apie savo reikalavimus. Patvirtintas mokėjimo grafikas gali būti iš dalies keičiamas kreditoriaus prašymu arba gali būti nurodyta, kad jis baigia galioti tam tikrais pagrindais.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankrotas

Nemokaus skolininko turtas turi būti valdomas rūpestingai, operatyviai ir laikantis tinkamos administracinės praktikos.

Viena iš turto administratoriaus pareigų – pasirūpinti skolininko turtui priskiriamo turto pardavimu. Nemokaus skolininko turto administratorius turi realizuoti turtą siekdamas išlaikyti kuo didesnę jo vertę, kad pardavimo rezultatas būtų kuo geresnis. Turtui priklausantis užstatas gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei tam pritaria užstatu apsaugotas kreditorius arba jeigu tam leidimą suteikia teismas.

Nemokaus skolininko turtui priskiriamas turtas negali būti perleidžiamas turto administratoriui, jo padėjėjams ar su turto administratoriumi ar jo padėjėju susijusiems asmenims.

Restruktūrizavimas ir skolos sureguliavimas

Nemokumo specialisto teisės ribojamos – jis turi teisę gauti tik tą informaciją, kuri reikalinga jo įsipareigojimams vykdyti. Skolininkas išlaiko nuosavybės teisę į savo turtą ir teisę juo naudotis, o nemokumo specialistas neturi teisės naudotis skolininko turtu ar jo perleisti.

Tačiau tam tikriems turto perleidimo veiksmams atlikti skolininkui būtinas administratoriaus sutikimas.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimo procese nemokumo specialistui gali būti nurodyta realizuoti turtą ir imtis su tuo susijusių priemonių ir sudaryti susitarimus, taip pat perduoti gautas lėšas jų gavėjams.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bankrotas

Reikalavimas bankrutuojančiam skolininkui reiškia, kad skolininkas turi skolą iki bankroto inicijavimo atsiradusiu teisiniu pagrindu. Be to, visi užstatu užtikrinti reikalavimai ir reikalavimai, kurių pagrindas ar suma yra sąlyginiai, ginčijami ar kitaip neaiškūs, priskiriami prie reikalavimų bankrutuojančiam skolininkui. Esant nuolatiniams skoliniams santykiams, skolos dalis, atsiradusi laikotarpiu iki bankroto inicijavimo, laikoma reikalavimu bankrutuojančiam skolininkui.

Suomijoje bankroto administratoriai turi teisę nepriklausomai sudaryti susitarimus ir atitinkamai sukurti teises ir pareigas nemokaus skolininko turtui. Reikalavimai, atsiradę po bankroto inicijavimo, laikomi administracinėmis išlaidomis, t. y. nemokaus skolininko turto skola, kuri iki galo sumokama iš skolininko turto. Iš nemokaus skolininko turto privalo būti sumokamos pagal bankroto procedūrą administruojamos arba pagal nemokaus skolininko vardu sudarytą sutartį arba prisiimtą įsipareigojimą atsiradusios skolos, taip pat skolos, kurios iš nemokaus skolininko turto privalo būti sumokamos pagal teisės aktus. Paprastai tokios skolos apima turto administratoriaus atlygį, darbuotojų darbo užmokestį ir nuomos išlaidas pagal komercinės nuomos sutartis.

Restruktūrizavimas

Restruktūrizavimo skola reiškia visas iki prašymo pateikimo atsiradusias skolas, įskaitant užtikrintas skolas ir skolas, kurių pagrindas ar suma yra sąlyginiai, ginčijami ar kitaip neaiškūs. Šios skolos grąžinamos taip, kaip nurodyta patvirtintos restruktūrizavimo programos mokėjimo grafike.

Skolos, atsiradusios po prašymo pateikimo, grąžinamos, kai sueina jų mokėjimo terminas. Tas pats taikoma mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms einamosioms išlaidoms, grindžiamoms nuolatiniais sutartiniais santykiais arba nuolatine sutartimi dėl naudojimo arba turėjimo savo žinioje, jeigu šie mokesčiai, rinkliavos ir kitos einamosios išlaidos yra susiję su laikotarpiu po prašymo pateikimo.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimas apima visas skolininko skolas, buvusias iki skolos sureguliavimo inicijavimo. Tai apima įsipareigojimus pagal reikalavimo užtikrinimą ir sąlygines, ginčytinas ar kitaip neapibrėžtų sumų ar neapibrėžto pagrindo skolas, taip pat tokių skolų delspinigius, susidarančius nuo skolos sureguliavimo inicijavimo ir mokėjimo grafiko patvirtinimo iki tokių skolų surinkimo ir jų išieškojimo išlaidų sumokėjimo, kai skolininkui nurodyta jas sumokėti.

Skolos, nepriklausančios skolos sureguliavimui, grąžinamos, kai sueina jų mokėjimo terminas.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Bankrotas

Kad kreditorius turėtų teisę į paskirstyto turto dalį, jis turi raštu (pateikimo raštu) pateikti bankrutuojančiam skolininkui reikalavimą, pristatydamas jį turto administratoriui ne vėliau kaip pateikimo dieną. Pateikimo rašte, pavyzdžiui, turi būti nurodyta pagrindinė reikalavimo suma, susikaupę delspinigiai ir reikalavimo bei delspinigių pagrindas. Pateiktą raštą galima ir patikslinti arba pateikti po nustatytos pateikimo datos. Reikalavimą taip pat galima pateikti atgaline data, jeigu kreditorius į nemokaus skolininko turtą įmoka papildomą mokestį, nebent yra pagrįstų priežasčių, kodėl reikalavimas nebuvo pateiktas iki nustatytos pateikimo datos. Turto administratorius turto paskirstymo sąrašo projekte gali atsižvelgti į reikalavimą bankrutuojančiam skolininkui, kuris nebuvo pateiktas, jeigu nėra ginčo dėl reikalavimo pagrindo ir sumos.

Turto administratorius turi patikrinti pateiktų reikalavimų teisinį pagrįstumą ir galimą jų pirmumo eilę. Reikalavimai, kuriais suteikiama teisė į paskirstytą turtą, nurodomi turto paskirstymo sąrašo projekte. Turto administratorius, kreditorius arba skolininkas, nurodydami išsamius duomenis ir pagrindus, gali ginčyti turto paskirstymo sąrašo projekte nurodytą reikalavimą. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimas yra užginčytas, turto administratorius turi palikti kreditoriui galimybę būti išklausytam dėl ginčo ir pateikti įrodymus savo reikalavimui pagrįsti. Reikalavimas, kuris nebuvo laiku užginčytas, turi būti laikomas priimtu.

Tada turto administratorius, atsižvelgdamas į ginčus bei pareiškimus, turi parengti turto paskirstymo sąrašą ir pateikti sąrašą teismui tvirtinti. Teismas ginčus ir kitus nesutarimus išklauso nedelsdamas arba civiliniame procese ir galutinai patvirtina paskirstymo sąrašą.

Restruktūrizavimas

Skolininkas prie savo prašymo inicijuoti restruktūrizavimo procesą turi pridėti pareiškimą apie kreditorius, skolas ir jų užstatus. Kai teismas priima nutartį inicijuoti restruktūrizavimo procesą, jis nustato datą, iki kurios kreditoriai turi administratoriui raštu pareikšti savo reikalavimus, jeigu jie skiriasi nuo skolininko nurodytų reikalavimų.

Kai teismui pristatomas restruktūrizavimo programos projektas, teismas proceso šalims turi palikti galimybę nemokumo specialistui raštu pareikšti savo prieštaravimus dėl projekte nurodytų reikalavimų ir galimybę per nustatytą laikotarpį pateikti raštišką pareiškimą dėl projekto arba sušaukia minėtas proceso šalis į teismo posėdį, kad jos būtų išklausytos teisme. Prieštaravimus skolininko vardu gali pateikti ir nemokumo specialistas, ir skolininkas. Prieštaravimai svarstomi ir klausimas sprendžiamas kartu apsvarstant projektą, jeigu tai įmanoma, arba klausimas gali būti sprendžiamas atskirame teismo procese. Kai teismas priima sprendimą dėl neaiškių skolų restruktūrizavimo, projektą parengusiam asmeniui gali būti suteikta galimybė projektą pataisyti, peržiūrėti arba papildyti. Tada kreditoriai balsuoja dėl restruktūrizavimo programos projekto.

Paprastai restruktūrizavimo procese skola, kurios nepareiškė nei skolininkas, nei kreditorius, ir į kurią nemokumo specialistas kitais būdais neatkreipė dėmesio iki restruktūrizavimo programos patvirtinimo, tvirtinant restruktūrizavimo programą išnyksta.

Skolos sureguliavimas

Teikdamas prašymą sureguliuoti skolą, skolininkas turi pateikti duomenis apie savo kreditorius ir skolas. Priimdamas nutartį inicijuoti skolos sureguliavimą, teismas nutarties, prašymo ir skolininko mokėjimo grafiko projekto kopijas turi nusiųsti kreditoriams. Teismas taip pat turi nustatyti kreditorių raštiškų pranešimų apie sureguliuotinų skolų sumas, jeigu šios sumos skiriasi nuo skolininko pareikštų sumų, pateikimo terminą ir kreditorių raštiškų pareiškimų apie skolininko prašymą ir mokėjimo grafiko projektą, taip pat bet kokių prieštaravimų dėl projekte nurodytų skolų pateikimo terminą.

Prieštaravimus teismas išnagrinės juos susiedamas su skolos sureguliavimo procesu ir dėl jų priimtą sprendimą įtvirtins mokėjimo grafike, jeigu tai įmanoma gerokai neužvilkinant skolos sureguliavimo. Priešingu atveju teismas šį klausimą nurodo spręsti pagal atskirą ieškinį arba kitame procese. Tada, jeigu skolininko prašymas sureguliuoti skolą yra patenkintas, galima patvirtinti mokėjimo grafiką.

Mokėjimo grafikas gali būti iš dalies keičiamas skolininko arba kreditoriaus prašymu, jeigu po mokėjimo grafiko patvirtinimo tampa žinoma, kad esama sureguliuotinų skolų, apie kurias nebuvo žinoma mokėjimo grafiko patvirtinimo metu.

Jeigu sureguliuotina skola paaiškėja pasibaigus mokėjimo grafikui ir dėl tos skolos būtų buvę įmanoma iš dalies pakeisti mokėjimo grafiką, skolininkas turi grąžinti tą skolos dalį, kuri būtų priskirta kreditoriui, jeigu skola būtų įtraukta į mokėjimo grafiką.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Paprastai visų rūšių nemokumo bylose reikalavimai laikomi lygiaverčiais, t. y. kiekvienas kreditorius turi vienodą teisę gauti savo reikalavimui proporcingą mokėjimą iš paskirstytinų lėšų. Šios taisyklės išimtys yra susijusios su nuostatomis dėl reikalavimų pirmumo ir antraeiliškumo.

Bankrotas

Atliekant bankroto procedūrą kreditoriams paskirstytinos sumos išmokamos pagal patvirtintą turto paskirstymo sąrašą. Nuostatos dėl bankrutuojančiam skolininkui teikiamų reikalavimų eiliškumo nustatymo tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka visiems reikalavimams patenkinti, įtvirtintos Reikalavimų eiliškumo įstatyme (suom. Laki velkojien maksunsaantijärjestyksestä 1578/1992).

Pirma eile tenkinami reikalavimai, užtikrinti užstatu arba sulaikymo teise, taip pat reikalavimai, kylantys dėl įmonės restruktūrizavimo, alimentai vaikui ir verslo hipotekos. Reikalavimai, kurių tenkinimo eilė yra paskesnė negu kitų reikalavimų, ir jų tarpusavio eiliškumas yra nurodyti atskiromis nuostatomis. Tokie reikalavimai apima po bankroto procedūros inicijavimo susikaupusius delspinigius ir baudas už pavėluotą mokėjimą, susijusį su antraeiliu reikalavimu, ir viešąja teise pagrįstus mokesčius, išskyrus baudas ir nuobaudų mokėjimus.

Restruktūrizavimas

Kreditoriai, kurie, jeigu nevyktų restruktūrizavimo procesas, turėtų vienodas teises gauti mokėjimą pagal savo reikalavimą, taip pat turi vienodą statusą sudarant skolos susitarimus pagal restruktūrizavimo programą. Tačiau restruktūrizavimo programoje gali būti numatyta, kad mažus reikalavimus turintiems kreditoriams sumokama visa suma.

Užtikrintoms skoloms gali būti taikomos tik ribotų skolos susitarimų priemonės, nes užtikrintos skolos kapitalo mažinti negalima. Skolos susitarimas neturi poveikio kreditoriaus realios užtikrinimo teisės buvimui ar turiniui.

Skolos susitarime laikoma, kad delspinigiai ir kitos kreditavimo išlaidos, susikaupusios per restruktūrizavimo procesą, skirtą neužtikrintoms skoloms restruktūrizuoti, yra paskiausios eilės skolos.

Skolos sureguliavimas

Skolininko turimos lėšos ir jo turto realizavimo lėšos pagal reikalavimų sumas turi būti paskirstomos tarp paprastų skolų. Paprastoms skoloms gali būti taikomos visos prieinamos skolų sureguliavimo priemonės, tačiau užtikrintų skolų mokėjimo prievolė negali būti panaikinta.

Skolos susitarimas neturi poveikio kreditoriaus realios užtikrinimo teisės buvimui ar turiniui.

Turi būti naudojamas kreditoriui mažiausiai kenkiantis mechanizmas, kuriuo dar įmanoma pataisyti finansinę skolininko padėtį. Paskutiniai įsipareigojimai, paskirstomi kaip mokėjimai iš skolininko turimų lėšų ir realizavus jo turtą gautų lėšų, yra skolos, kurių mokėjimo eilė būtų paskesnė, jeigu skolininkas būtų paskelbtas bankrutavusiu, ir delspinigiai, susikaupę nuo skolos sureguliavimo inicijavimo iki mokėjimo grafiko patvirtinimo.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankrotas

Turto administratorius parengia paskirstymo sąrašą, kaip aprašyta 12 skirsnyje. Paprastai bankroto procedūra teisme baigiama patvirtinus turto paskirstymo sąrašą.

Visa bankroto procedūra baigiama, kai kreditoriai patvirtina galutinį atsiskaitymų susitarimą. Turto administratorius parengia galutinį atsiskaitymų susitarimą, kai baigiama nemokaus skolininko turto apskaita ir realizuojamas skolininko turtui priskiriamas turtas. Galutinis atsiskaitymų susitarimas gali būti parengiamas net ir tuo atveju, jeigu skolininko turtas yra iš dalies neapskaitytas, nes užstatas ar kitas mažos vertės turtas nėra parduotas arba reikalavimas bankrutuojančiam skolininkui arba nedidelė reikalavimų dalis yra neaiškūs.

Atliekant bankroto procedūrą gali būti sudarytas suderinimo susitarimas baigti bankroto procedūrą, jeigu suderinimui pritaria skolininkas ir dauguma kreditorių. Patvirtinus suderinimo susitarimą, paskirto turto administratoriaus ir bankroto kreditorių įgaliojimai nutrūksta.

Teismas gali priimti nutartį dėl bankroto procedūros užbaigimo, jeigu nemokaus skolininko turto lėšų nepakanka bankroto procedūros išlaidoms padengti arba jeigu bankroto procedūros netikslinga tęsti dėl kitų priežasčių. Vis dėlto teismas nutarties dėl bankroto procedūros užbaigimo negali priimti, jeigu bankrotas būtų tęsiamas paskyrus valstybės administratorių. Viena iš galimų priežasčių tęsti valstybės administruojamą bankrotą gali būti, pavyzdžiui, poreikis ištirti skolininko veiklą. Valstybės atliekamas administravimas baigiamas priėmus galutinį atsiskaitymų susitarimą.

Dėl pagrįstos priežastis per aštuonias dienas nuo nutarties paskelbti bankrotą priėmimo dienos jį galima nurodyti atšaukti. Tada teisiniai bankroto padariniai išnyks.

Atsakomybė už skolas išlieka ir po bankroto. Skolininkas neatleidžiamas nuo atsakomybės už bankrutuojančio skolininko skolas, kurios negrąžinamos visos bankroto procedūros metu.

Restruktūrizavimas

Restruktūrizavimo procesas teisme baigiamas patvirtinus restruktūrizavimo programą. Patvirtinus programą skolininkui grąžinama veiksmų laisvė ir nutrūksta teisinis poveikis, susijęs su proceso inicijavimu, pvz., nebetaikomas draudimas atlikti mokėjimus ir išsiieškoti skolas. Po restruktūrizavimo programos patvirtinimo restruktūrizavimo skolų sąlygos reglamentuojamos restruktūrizavimo programoje ir paprastai išnyks visos nežinomos restruktūrizavimo skolos.

Prižiūrinčio asmens ar kreditoriaus prašymu teismas gali priimti nutartį dėl restruktūrizavimo programos panaikinimo, jeigu skolininkas programą pažeidė ir pažeidimas nėra mažareikšmis. Restruktūrizavimo programa taip pat neteks galios, jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu iki programos užbaigimo. Teismas taip pat gali priimti nutartį, kad restruktūrizavimo programoje nurodytas skolos susitarimas, susijęs su tam tikru kreditoriumi, netenka galios, pavyzdžiui, jeigu skolininkas iš esmės aplaidžiai vykdė programoje nurodytus savo įsipareigojimus kreditoriui. Kai susitarimas netenka galios, kreditorius turi tas pačias teises, kurias turėjo iki restruktūrizavimo programos patvirtinimo.

Kai užbaigiama restruktūrizavimo programa, prižiūrintis asmuo arba, jeigu jo nėra, skolininkas turi pateikti galutinę programos įgyvendinimo ataskaitą.

Skolos sureguliavimas

Skolos sureguliavimo procesas teisme baigiamas, kai teismas patvirtina mokėjimo grafiką. Po mokėjimo grafiko patvirtinimo sureguliuotinų skolų sąlygos reglamentuojamos mokėjimo grafike. Mokėjimo grafike nustatytos mokėjimo prievolės skolininkui yra privalomos, kol bus įvykdytos visos nurodytos prievolės. Nepaisant to, kad mokėjimo grafikas baigiasi, jame nurodyti skolininko įsipareigojimai lieka galioti tol, kol visiškai įvykdomi. Skolininkas neatleidžiamas nuo likusių skolų grąžinimo, kol įvykdomos visos mokėjimo grafike išdėstytos prievolės.

Mokėjimo grafikas netenka galios, jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu iki grafiko pabaigos. Skolininko arba kreditoriaus prašymu teismas gali priimti nutartį dėl mokėjimo grafiko panaikinimo, jeigu skolininkas aplaidžiai vykdė teisės aktais nustatytas savo prievoles. Kai grafikas netenka galios, kreditorius turi tas pačias teises, kurias turėjo iki skolos sureguliavimo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Bankrotas

Atsakomybė už skolas neišnyksta ir po bankroto: skolininkas vis tiek atsako už tas bankrutuojančio skolininko skolas, kurios negrąžinamos visos bankroto procedūros metu.

Restruktūrizavimas

Kreditoriai turi teisę gauti mokėjimus pagal savo reikalavimus, išvardytus restruktūrizavimo programoje, o restruktūrizavimas nebaigiamas, kol neįvykdomi programoje išdėstyti įsipareigojimai. Užbaigus programą, kreditoriai nebeturi teisės gauti mokėjimų.

Teismo nutartyje taip pat gali būti nurodyta, kad restruktūrizavimo programa netenka galios, kaip aprašyta 14 skirsnyje. Tai reiškia, kad ji nebegalioja ir kreditoriai turi tas pačias teises reikalauti mokėjimų už restruktūrizavimo skolas, kokias jie būtų turėję, jeigu restruktūrizavimo programa nebūtų buvusi patvirtinta. Programos panaikinimas neturi poveikio ja remiantis jau sudarytų sandorių galiojimui.

Skolos sureguliavimas

Sureguliuotinų skolų sąlygos reglamentuojamos mokėjimo grafike. Turi būti nustatoma mokėjimo grafiko galiojimo trukmė. Skolininkas visiškai atleidžiamas nuo neįvykdytų įsipareigojimų, nenurodytų mokėjimo grafike.

Neatsižvelgiant į mokėjimo grafiko galiojimo pabaigą, jame nurodyti skolininko įsipareigojimai lieka galioti tol, kol visiškai įvykdomi. Baigus galioti mokėjimo grafikui, kreditoriai nebeturi teisės gauti mokėjimų.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankrotas

Bankroto procedūros išlaidas sudaro teismo mokesčiai už procedūrą, turto administratoriaus mokestis ir kitos išlaidos, kylančios dėl turto tikrinimo ir administravimo.

Bankroto procedūros išlaidos dengiamos iš nemokaus skolininko turto lėšų. Jeigu nemokaus skolininko lėšų nepakanka išlaidoms padengti, kreditorius gali prisiimti atsakomybę už išlaidas ir išvengti bankroto procedūros nutraukimo.

Teismas taip pat gali nuspręsti, kad bankrotas bus tęsiamas skyrus valstybės administratorių, jeigu tai laikoma pagrįsta, pavyzdžiui, dėl nepakankamų nemokaus skolininko turto lėšų. Tokiu atveju paskirto turto administratoriaus ir bankroto kreditorių įgaliojimai nutrūksta. Valstybės administruojamo bankroto procedūros išlaidų dalis, kuriai padengti neužtenka nemokaus skolininko turto lėšų, apmokama valstybės lėšomis.

Restruktūrizavimas

Proceso išlaidos, tokios kaip nemokumo specialisto atlygis, sumokamos iš skolininko turto. Kita proceso šalis taip pat gali prisiimti atsakomybę už išlaidas, nes viena iš kliūčių inicijuoti restruktūrizavimo procesą yra tai, jog yra tikėtina, kad skolininko turto nepakaks proceso išlaidoms padengti. Nepaisant to, trečiasis asmuo atsakomybę už išlaidas prisiima retai.

Už išlaidų kompensavimą kreditorių komitetui yra atsakingi kreditoriai, nebent restruktūrizavimo programoje nurodyta kitaip.

Asmuo, norintis pasinaudoti teise pristatyti restruktūrizavimo programos projektą, šį projektą turi parengti už savo lėšas.

Skolos sureguliavimas

Proceso išlaidas sudaro pagrįstas mokestis už nemokumo specialisto paslaugas ir jo patirtų išlaidų kompensavimas. Paprastai skolininkas turi padengti tokią nemokumo specialisto mokesčio ir išlaidų dalį, kuri neviršija skolininko turimų lėšų keturis mėnesius nuo mokėjimo grafiko ar pakeisto mokėjimo grafiko patvirtinimo dienos. Skolininko nepadengta mokesčio ir išlaidų dalis sumokama iš valstybės lėšų. Jeigu prašymas sureguliuoti skolą atmetamas, visas mokestis ir išlaidos sumokami iš valstybės lėšų.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nuostatos dėl turto susigrąžinimo taikomos visų rūšių nemokumo byloms

Turtas, perleistas iki nemokumo bylos inicijavimo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, gali būti susigrąžintas pareiškiant ieškinį dėl turto susigrąžinimo arba ieškinį dėl nuosavybės teisės arba dėl negaliojimo. Visų rūšių nemokumo bylose turto susigrąžinimui taikomos Bankrutuojančio skolininko turto išieškojimo įstatymo nuostatos. Turi būti turto susigrąžinimo pagrindai.

Turto susigrąžinimo pagrindo buvimo, taigi, ir sandorio atšaukimo būtinos sąlygos yra tokios:

  • sandoris buvo panaudotas siekiant nederamai sudaryti palankias sąlygas vienam kreditoriui kitų kreditorių nenaudai, padaryti turtą nepasiekiamą kreditoriams arba padidinti bendrą skolos sumą kreditorių nenaudai;
  • skolininkas sandorio metu buvo nemokus arba sandoriu buvo prisidėta prie to, kad skolininkas taptų nemokus; jeigu sandoris susijęs su dovana, dar viena būtina sąlyga yra tai, kad skolininkas buvo per daug įsiskolinęs arba toks tapo sudaręs sandorį;
  • kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad skolininkas yra nemokus arba per daug įsiskolinęs, arba apie sandorio poveikį finansinei skolininko padėčiai, taip pat apie kitus veiksnius, dėl kurių sandoris yra netinkamas.

Jeigu kita sandorio šalis buvo artimas skolininko giminaitis, laikoma, kad atitinkamas asmuo žinojo apie pirmiau išvardytus veiksnius, nebent gali įrodyti, kad veikė sąžiningai. Jeigu sandoris buvo sudarytas iki nemokumo bylos inicijavimo likus daugiau kaip penkeriems metams, jis gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jo šalis buvo artimas skolininko giminaitis.

Skolos grąžinimo mokėjimai, atlikti iki prašymo inicijuoti nemokumo bylą pateikimo likus daugiau kaip trims mėnesiams, gali būti panaikinami, jeigu skolos grąžinimo mokėjimas buvo atliktas neįprastomis mokėjimo priemonėmis arba jeigu jis buvo atliktas per anksti, arba jeigu grąžinta suma laikoma didele, atsižvelgiant į skolininko turtui priklausančias lėšas. Tačiau skolos grąžinimo mokėjimai negali būti panaikinami, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jie laikomi įprastais. Mokėjimai, išieškoti turto suvaržymo priemonėmis, taip pat gali būti panaikinami, jeigu suvaržymas buvo atliktas likus daugiau kaip trims mėnesiams iki termino. Skolininko artimiems giminaičiams taikomas ilgesnis laikotarpis. Mokėjimas gali būti panaikinamas net ir tuo atveju, jei kreditorius veikė sąžiningai.

Taip pat galioja atskiros nuostatos, pavyzdžiui, dėl dovanų, turto padalijimo, įskaitymo ir užstatų panaikinimo.

Paskutinis naujinimas: 15/02/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Švedija

ĮŽANGA

Švedijos Nemokumo reglamente (insolvensforördning) reglamentuotas bankrotas, įmonės reorganizavimas ir skolų restruktūrizavimas. Toliau glaustai paaiškinami kai kurie Švedijos teisės normų, kuriomis pagal pataisyto Nemokumo reglamento 86 straipsnio 1 dalį reglamentuojamos šios procedūros, aspektai. Šis aprašymas nėra išsamus.

BANKROTAS

Bendra informacija

Bankrotas (šved. konkurs) – bendra reikalavimų įvykdymo forma, kai visi skolininko kreditoriai bendrai ir privaloma tvarka paima visą skolininko turtą, kad iš šio turto būtų patenkinti atitinkami jų reikalavimai. Vykstant bankrotui turtą sudaro bankrutuojančio asmens turtas (šved. konkursbo), kuris administruojamas kreditorių naudai. Turtą administruoja vienas arba keli bankroto administratoriai (šved. konkursförvaltare). Vienintelė administratoriaus užduotis – valdyti turtą. Prašymas iškelti bankroto bylą nagrinėjamas, sprendimas dėl bankroto priimamas ir pats bankrotas vykdomas apylinkės teismui (šved. tingsrätt) nagrinėjant bankroto bylą. Nagrinėjant bankroto bylą teismas priima sprendimą įvairiais klausimais: pavyzdžiui, jis nustato, kaip paskirstyti turtą, ir ar reikia įrodyti skolas. Teisme vykdomi ir kiti veiksmai, pavyzdžiui, skolininkas prisaikdinamas dėl turto aprašo. Administratoriaus darbą stebi Vykdymo priežiūros institucija (šved. Kronofogdemyndigheten).

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Bendra informacija

Sunkumų patiriančiam prekiautojui teismo sprendimu gali būti leidžiama taikyti specialią procedūrą siekiant reorganizuoti savo įmonę (šved. företagsrekonstruktion). Teismas paskiria įmonės reorganizavimo specialistą (šved. rekonstruktör), kuris ištiria, ar galima tęsti visus, ar tik kai kuriuos skolininko veiksmus, o jeigu juos galima tęsti, tai kaip tai galima padaryti, ir ar yra tinkamos aplinkybės skolininkui sudaryti finansinį susitarimą (šved. uppgörelse) arba kompromisinį susitarimą (šved. ackord) su kreditoriais. Atlikdamas savo pareigas, įmonės reorganizavimo specialistas turi elgtis taip, kad užtikrintų, jog būtų atsižvelgta į kreditorių interesus. Sprendimas reorganizuoti įmonę formaliai neriboja skolininko teisės kontroliuoti savo turtą.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Bendra informacija

Skolos restruktūrizavimu (šved. skuldsanering) skolininkas atleidžiamas nuo dalies ar visų įsipareigojimų sumokėti skolas, kurioms taikoma restruktūrizavimo procedūra. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. Švedijoje taikomas dviejų rūšių skolos restruktūrizavimas: skolos restruktūrizavimas (šved. skuldsanering) pagal Skolos restruktūrizavimo įstatymą (šved. skuldsaneringslagen) ir įmonių skolų restruktūrizavimas (šved. Fskuldsanering) pagal Įmonių skolų restruktūrizavimo įstatymą (šved. skuldsaneringslagen för företagare). Abiejų rūšių skolos restruktūrizavimas aprašytas toliau.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

BANKROTAS

Bankroto byla gali būti iškelta ir fiziniams, ir juridiniams asmenims (įskaitant fizinius asmenis, nevykdančius komercinės veiklos).

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Įmonės reorganizavimo byla gali būti keliama fiziniams ir juridiniams asmenims, jei atitinkamas asmuo yra prekybininkas. Kai kuriems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, bankams, kredito rinkos įmonėms, draudimo bendrovėms ir vertybiniais popieriais prekiaujančioms bendrovėms, įstatymas netaikomas.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Skolos restruktūrizavimas gali būti taikomas fiziniams asmenims (įskaitant fizinius asmenis, vykdančius privačią komercinę veiklą (šved. enskild näringsverksamhet)).

Skolos restruktūrizavimo paraiškas pirmąja instancija nagrinėja Vykdymo priežiūros institucija.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Įmonių skolų restruktūrizavimo procedūra gali būti taikoma fiziniam asmeniui, kuris yra:

1) prekiautojas, vykdantis komercinę veiklą, jei jo skolos daugiausia atsirado dėl šios veiklos;

2) prekiautojas, vykdantis komercinę veiklą, jei iš šios veiklos kylančios skolos gali būti tinkamai sumokėtos arba jei jis tik laikinai negali sumokėti šių skolų, arba

3) verslininko šeimos narys, jei šio šeimos nario skolos daugiausia atsirado dėl verslininko komercinės veiklos.

Šeimos narys (šved. närstående) – tai sutuoktinis, kartu gyvenantis partneris (sugyventinis), vienas iš tėvų, brolis, sesuo arba vaikas, arba sutuoktinio ar sugyventinio vaikai.

Prašymus dėl įmonių skolų restruktūrizavimo pirmąja instancija nagrinėja Vykdymo priežiūros institucija.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

BANKROTAS

Kad bankroto byla būtų iškelta, skolininkas turi būti nevykdantis įsipareigojimų. „Įsipareigojimų nevykdymas“ (šved. obestånd, insolvens) reiškia, kad skolininkas negali tinkamai sumokėti skolų ir kad nepajėgumas jų sumokėti nėra tik laikinas. Skolininko pareiškimas, kad jis yra nemokus, bus priimtas, jei nėra konkrečios priežasties atsisakyti tai daryti. Taip pat taikomos tam tikros prezumpcijos, susijusios su įsipareigojimų nevykdymo įrodymu. Pavyzdžiui, skolininkas turi būti laikomas nemokiu, jei neįrodyta priešingai, tais atvejais, kai vykdymo byla iškelta pagal Vykdymo kodekso (šved. utsökningsbalken) 4 skyrių ir per šešis mėnesius nuo prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo nustatoma, kad skolininkas neturėjo pakankamai turto, kad visiškai įvykdytų reikalavimą, kurį prašoma įvykdyti. Ta pati nuostata taikoma, jei skolininkas pareiškė, kad sustabdė mokėjimus.

Prašymą iškelti bankroto bylą gali pateikti skolininkas arba kreditorius.

Jei yra galimų pagrindų patenkinti prašymą iškelti bankroto bylą ir priežasčių manyti, kad skolininkas gali nuslėpti kurį nors turtą, teismas gali nurodyti taikyti skolininko turto areštą (šved. kvarstad), kol prašymas bus išnagrinėtas. Teismas taip pat turi teisę taikyti draudimą išvykti.

Apylinkės teismas privalo iš karto paskelbti sprendimą dėl bankroto paskelbimo. Sprendimas įsigalioja iš karto ir skolininkas praranda savo turto kontrolę iš karto po jo paskelbimo, tačiau tam tikra apsauga taikoma trečiųjų šalių teisėtiems lūkesčiams. Taip pat žr. informaciją, pateiktą dalyje „Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?“

Apylinkės teismo sprendimas dėl bankroto paskelbimo arba prašymo iškelti bankroto bylą atmetimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Prašymą reorganizuoti įmonę gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Sprendimas leisti reorganizuoti įmonę gali būti priimamas tik jeigu galima pripažinti, kad skolininkas negali sumokėti skolų, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, arba netrukus negalės jų sumokėti. Sprendimas leisti reorganizuoti įmonę negali būti priimtas, jei nėra pagrįstų priežasčių manyti, kad gali būti pasiektas įmonės reorganizavimo tikslas. Kreditoriaus pateiktas prašymas gali būti patvirtintas tik skolininkui sutikus.

Jei skolininko prašymas laikomas priimtinu, teismas privalo jį įvertinti iš karto, nebent skolininko prašymas buvo pateiktas po to, kai prašymą pateikė kreditorius, ir teismas nusprendė, kad prašymui išnagrinėti reikia surengti posėdį. Jei kreditoriaus prašymas laikomas priimtinu, teismas turi nustatyti jo nagrinėjimo posėdžio datą. Posėdis turi būti surengtas per dvi savaites nuo prašymo pateikimo teismui dienos. Jis gali būti rengiamas ir vėliau, jei tam yra ypatingų priežasčių, tačiau bet kuriuo atveju posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per šešias savaites.

Jei prašymas patvirtinamas, teismas taip pat privalo paskirti reorganizavimo specialistą. Gali būti skiriama ir daugiau reorganizavimo specialistų, jei tam yra ypatingų priežasčių. Per vieną savaitę nuo sprendimo leisti atlikti reorganizavimą dienos įmonės reorganizavimo specialistas apie sprendimą turi pranešti visiems žinomiems kreditoriams. Sprendimas dėl įmonės reorganizavimo taikomas iš karto, jei teismas nenustato kitaip.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Prašymą dėl skolos restruktūrizavimo gali pateikt skolininkas. Jei prašymas nėra atmetamas kaip nepriimtinas ar nepagrįstas, būtina kuo greičiau priimti sprendimą pradėti skolos restruktūrizavimą. Prašymas gali būti atmestas kaip nepagrįstas, pavyzdžiui, jei iš prašymo arba kito turimo pranešimo ar ataskaitos paaiškėja, kad nėra įvykdytos skolos restruktūrizavimo sąlygos.

Atlikti skolos restruktūrizavimą gali būti leidžiamas, jei:

1) skolininkas yra fizinis asmuo, kurio pagrindiniai interesai yra Švedijoje;

2) skolininkas negali tinkamai susimokėti savo skolų ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima pripažinti, kad šis nepajėgumas sumokėti skolas neišnyks ir artimiausiu metu (skolininkas turi būti laikomas nemokiu), ir

3) tai yra pagrįsta atsižvelgiant į skolininko asmeninę ir finansinę būklę.

Taikomi toliau nurodyti apribojimai:

1) skolos neleidžiama restruktūrizuoti, jei skolininkui taikomas draudimas vykdyti veiklą (šved. näringsförbud);

2) jei skolininkas yra prekiautojas, atlikti skolos restruktūrizavimą gali būti leidžiama tik jei galima nesunkiai ištirti finansinę įmonės būklę ir

3) jei skolininkui jau anksčiau buvo leista restruktūrizuoti skolą, atlikti naują skolos restruktūrizavimą gali būti leidžiama tik jeigu yra ypatingos priežastys tai daryti.

Jei priimamas sprendimas pradėti skolos restruktūrizavimo procesą, turi būti nedelsiant paskelbtas atitinkamas pranešimas oficialiajame leidinyje Post och Inrikes Tidningar. Pranešimas per vieną savaitę nuo paskelbimo dienos taip pat turi būti nusiųstas žinomiems kreditoriams. Šiais pranešimais kreditorių turi būti prašoma, be kita ko, pateikti savo reikalavimus skolininkui, paprastai – raštu per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo dienos, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie jų reikalavimus ir visa kita informacija, kuri yra svarbi nagrinėjant bylą, taip pat informacija apie sąskaitą, į kurią skolos restruktūrizavimo proceso metu turi būti atliekami mokėjimai.

Sprendimą pradėti skolos restruktūrizavimo procesą galima apskųsti per tris savaites nuo sprendimo priėmimo dienos.

Po to, kai priimamas sprendimas pradėti skolos restruktūrizavimą, turtas negali būti areštuotas (šved. utmätning) siekiant įvykdyti reikalavimus, atsiradusius prieš priimant šį sprendimą, kol skolos restruktūrizavimo klausimas nėra išspręstas galutiniu sprendimu. Tačiau ši nuostata netaikoma reikalavimams, kuriems netaikomas restruktūrizavimas. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei apeliaciniame procese teismas kreditoriaus prašymu nusprendžia, kad reikėtų leisti areštuoti turtą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Prašymą restruktūrizuoti įmonės skolą gali pateikti skolininkas. Jei prašymas neatmetamas kaip nepriimtinas ar nepagrįstas, sprendimą pradėti įmonės skolos restruktūrizavimą būtina priimti kuo greičiau. Prašymą galima atmesti kaip nepagrįstą, pavyzdžiui, jei iš prašymo ar kitos prieinamos informacijos paaiškėja, kad nėra įvykdytos įmonės skolos restruktūrizavimo sąlygos.

Įmonės skolą gali būti leidžiama restruktūrizuoti, jeigu:

1) skolininko pagrindiniai interesai yra Švedijoje;

2) skolininkas negali tinkamai susimokėti savo skolų ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima pripažinti, kad šis nepajėgumas sumokėti skolas neišnyks ir artimiausiu metu (skolininkas turi būti laikomas nemokiu), ir

3) tai yra pagrįsta atsižvelgiant į skolininko asmeninę ir finansinę būklę.

Taikomi toliau nurodyti apribojimai:

1) įmonės skolos restruktūrizavimas negalimas, jei skolininkui taikomas draudimas vykdyti veiklą;

2) įmonės skolos restruktūrizavimas negalimas, jei skolininkas yra prekiautojas, kuris neatsakingai vykdo arba vykdė savo veiklą;

3) įmonės skolos restruktūrizavimas negalimas, jei skolininko ketvirčio mokėjimų likutis yra mažesnis už septintadalį bazinės išmokos (šved. prisbasbeloppet), nustatytos Socialinio draudimo kodekso (šved. socialförsäkringsbalken) 2 skyriaus 6 ir 7 skirsniuose (2016 m. – maždaug 6 300 SEK) ir

4) jei skolininkui jau anksčiau buvo leista restruktūrizuoti skolą, atlikti naują skolos restruktūrizavimą gali būti leidžiama tik jeigu yra ypatingos priežastys tai daryti.

Jei priimamas sprendimas pradėti įmonės skolos restruktūrizavimo procesą, turi būti nedelsiant paskelbtas atitinkamas pranešimas oficialiajame leidinyje Post och Inrikes Tidningar. Pranešimas per vieną savaitę nuo paskelbimo dienos taip pat turi būti nusiųstas žinomiems kreditoriams. Šiais pranešimais kreditoriai turi būti kviečiami, be kita ko, pateikti savo reikalavimus skolininkui (paprastai – raštu) per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo dienos, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie jų reikalavimus ir visa kita informacija, kuri yra svarbi nagrinėjant bylą, taip pat informacija apie sąskaitą, į kurią įmonės skolos restruktūrizavimo proceso metu reikės atlikti mokėjimus.

Sprendimą pradėti įmonės skolos restruktūrizavimo procesą galima apskųsti per tris savaites nuo jo priėmimo dienos.

Po to, kai priimamas sprendimas pradėti skolos restruktūrizavimo procesą, turto areštas negalimas, jeigu atitinkami reikalavimai atsirado iki šio sprendimo priėmimo, kol įmonės skolos restruktūrizavimo klausimas nėra išspręstas galutiniu sprendimu. Tačiau ši nuostata netaikoma reikalavimams, kuriems netaikomas restruktūrizavimas. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei apeliaciniame procese teismas kreditoriaus prašymu nusprendžia, kad reikėtų leisti areštuoti turtą.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

BANKROTAS

Jei specialiosiose išimčių taisyklėse dėl skolininko ar bet kurio kito asmens teisinių veiksmų, atliktų iš karto po sprendimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nenustatyta kitaip, bankrutuojančio asmens turtas apima visą turtą, kuris priklausė skolininkui sprendimo dėl bankroto paskelbimo dieną arba kurį skolininkas įgyja bankroto procedūros metu ir kurį galima panaudoti vykdant reikalavimus. Taip pat įtraukiamas visas turtas, kurį galima įtraukti į bankrutuojančio asmens turtą išieškant reikalavimus. Dėl fizinių asmenų pažymėtina, kad yra nustatytos specialios taisyklės, taikomos darbo užmokesčiui ir kitam turtui, kuris yra reikalingas skolininkui pragyventi. Skolininkas gali pasilikti tam tikrą šio turto dalį.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Įmonės reorganizavimo specialistas apie sprendimą reorganizuoti įmonę privalo pranešti visiems žinomiems kreditoriams per savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos. Be kitų dalykų, prie pranešimo turi būti pridėtas preliminarus skolininko turto ir įsipareigojimų aprašas. Darytina išvada, kad procesas taikomas visam turtui. Tačiau reikėtų pažymėti, kad įmonė gali būti reorganizuota sudarant viešą susitarimą su kreditoriais, tačiau tai nėra privaloma.

Visiems reikalavimams, grindžiamiems susitarimu, kuris buvo sudarytas su skolininku įmonės reorganizavimo proceso metu pritarus įmonės reorganizavimo specialistui, taikoma bendroji pirmenybė (šved. allmän förmånsrätt). Pavyzdžiui, toks susitarimas gali būti susitarimas dėl įmonės finansavimo, sudarytas reorganizavimo proceso metu pritarus įmonės reorganizavimo specialistui.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Sprendime, kuriuo patvirtinamas skolos restruktūrizavimas, turi būti išdėstytas mokėjimo planas. Mokėjimo planas galioja penkerius metus, jeigu nėra pagrįstų priežasčių nustatyti trumpesnį laikotarpį. Mokėjimo planas įsigalioja sprendimo patvirtinti restruktūrizavimą priėmimo dieną. Tačiau skolininkas pradeda atlikti mokėjimus nuo sprendimo pradėti procesą priėmimo dienos, todėl laikotarpį, kurį galiojo sprendimas pradėti procesą, paprastai reikia atimti iš mokėjimo plano galiojimo trukmės.

Skolininko mokėtina suma nustatoma taip, kad skolos restruktūrizavimas būtų taikomas visam skolininko turtui ir pajamoms, atskaičius sumas, reikalingas skolininkui ir jo šeimai pragyventi. Išlyga taip pat gali būti taikoma reikalavimo, kuriam skolos restruktūrizavimas netaikomas, apmokėjimui.

Jei po sprendimo dėl skolos restruktūrizavimo skolininko finansinė būklė labai pagerėja ir tai lemia nenumatytos aplinkybės, kreditoriai ir skolininkas gali prašyti iš naujo įvertinti sprendimą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Įmonės skolos restruktūrizavimo byloje turi būti išdėstytas mokėjimo planas. Mokėjimo planas galioja trejus metus. Mokėjimo planas pradeda galioti sprendimo patvirtinti restruktūrizavimą priėmimo dieną. Tačiau skolininkas pradeda atlikti mokėjimus nuo sprendimo pradėti procesą priėmimo dienos, todėl laikotarpį, kurį galiojo sprendimas pradėti procesą, paprastai reikia atimti iš mokėjimo plano galiojimo trukmės.

Skolininko mokėtina suma nustatoma taip, kad įmonės skolos restruktūrizavimas būtų taikomas visam skolininko turtui ir pajamoms, atskaičius tai, ką būtina palikti skolininko ir jo šeimos pragyvenimui. Išlyga taip pat gali būti taikoma reikalavimo, kuriam įmonės skolos restruktūrizavimas netaikomas, apmokėjimui.

Jei po sprendimo dėl įmonės skolos restruktūrizavimo priėmimo skolininko finansinė būklė labai pagerėja, kreditoriai ir skolininkas gali prašyti iš naujo įvertinti sprendimą.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

BANKROTAS

Paskelbus sprendimą dėl bankroto skolininkas praranda viso bankrutavusio asmens turtui priskiriamo turto kontrolę. Skolininkas negali prisiimti jokių įsipareigojimų, kuriais gali būti remiamasi bankroto metu. Taikomos tam tikros išimtys. Bankroto proceso metu bankrutavusio asmens turtą valdo administratorius. Administratorių skiria apylinkės teismas ir jis privalo turėti specialių žinių bei patirties šioms pareigoms atlikti ir būti tinkamas eiti šias pareigas kitais aspektais. Administratoriumi negali būti skiriamas teisme dirbantis asmuo. Asmuo negali būti skiriamas administratoriumi, jei yra interesų konfliktas.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Įmonės reorganizavimo specialistas turi turėti specialių žinių ir patirties šiai užduočiai atlikti, turėti kreditorių pasitikėjimą ir būti tinkamas šioms pareigoms eiti kitais aspektais.

Įmonės reorganizavimo specialistas tiria skolininko finansinę būklę ir, pasikonsultavęs su skolininku, sudaro planą, kuriame nurodo, kaip pasiekti reorganizavimo tikslus. Planą privaloma pateikti teismui ir kreditoriams. Įmonės reorganizavimo specialistas gali pasitelkti į pagalbą ekspertus.

Skolininkas privalo pateikti įmonės reorganizavimo specialistui visą informaciją apie savo finansinę būklę, kuri yra svarbi įmonės restruktūrizavimui. Skolininkas privalo vadovautis įmonės reorganizavimo specialisto nurodymais dėl įmonės veiklos. Skolininkas negali atlikti tam tikrų teisinių veiksmų be įmonės reorganizavimo specialisto pritarimo. Pavyzdžiui, jis negali apmokėti skolų, atsiradusių prieš priimant sprendimą, prisiimti naujų įsipareigojimų ir perduoti arba įkeisti turto, turinčio esminę reikšmę skolininko įmonei. Tačiau jei skolininkas neįvykdo šių įsipareigojimų, atitinkamas teisinis veiksmas lieka galioti.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Administratorius neskiriamas. Skolos restruktūrizavimo proceso metu skolininkas ir toliau kontroliuoja savo turtą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Administratorius neskiriamas. Skolos restruktūrizavimo proceso metu skolininkas ir toliau kontroliuoja savo turtą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

BANKROTAS

Kreditorius, turintis reikalavimą skolininkui, kuriuo jis gali remtis per bankroto procedūrą, gali įskaityti šį reikalavimą vietoj skolininko reikalavimo kreditoriui, kurį skolininkas turėjo sprendimo dėl bankroto paskelbimo dieną. Ši nuostata netaikoma, jei įskaitymas bankroto procedūros metu negalimas dėl nagrinėjamų reikalavimų pobūdžio. Sąlyginiams reikalavimams taikomos specialios taisyklės. Esama ir išimčių dėl neseniai įgytų reikalavimų (iš esmės jos atitinka nuostatas dėl išieškojimo iš turto).

Finansų rinkų srityje galioja specialios nuostatos, pagal kurias bankrutavusio asmens turtui ir kreditoriams taikomi susitarimai dėl užskaitos ir panašūs susitarimai, susiję, be kita ko, su finansinėmis priemonėmis.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Visi asmenys, prašymo reorganizuoti įmonę pateikimo dieną turėję reikalavimą skolininkui, gali įskaityti šį reikalavimą vietoj skolininko reikalavimo, kurį jis tuo metu turėjo kreditoriui, net jei šis reikalavimas dar nėra vykdytinas. Ši nuostata netaikoma, jei įskaitymas negalimas dėl nagrinėjamų reikalavimų pobūdžio arba jis yra negalimas dėl kitų Įmonių reorganizavimo įstatyme nurodytų priežasčių. Esama ir išimčių dėl neseniai įgytų reikalavimų (iš esmės jos atitinka nuostatas dėl išieškojimo iš turto).

Finansų rinkų srityje galioja specialios nuostatos, pagal kurias bankrutavusio asmens turtui ir kreditoriams, kurių reikalavimams taikomas viešas susitarimas su kreditoriais, taikomi susitarimai dėl užskaitos ir panašūs susitarimai, susiję, be kita ko, su finansinėmis priemonėmis.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Specialių taisyklių, susijusių su įskaitymu, nėra.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Specialių taisyklių, susijusių su įskaitymu, nėra.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

BANKROTAS

Bankroto įstatyme nėra jokių bendrųjų taisyklų dėl to, ar bankrutuojančio asmens turto patikėtiniui yra privalomi skolininko sudaryti susitarimai. Iš esmės bankrutuojančio asmens turto patikėtinis yra nepriklausomas juridinis asmuo ir neatsako už iš tokio susitarimo galinčius kilti įsipareigojimus. Bankrutuojančio asmens turto patikėtinis gali nuspręsti vykdyti skolininko sudarytus susitarimus, jei tai yra naudinga likviduojant bankrutuojančio asmens turtą. Paprastai tai priklauso nuo kitos susitarimo šalies sutikimo.

Kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Pardavimo įstatyme (šved. köplagen) ir Prekybos finansinėmis priemonėmis įstatyme (šved. lagen om handel med finansiella instrument), yra specialių nuostatų. Pagal Prekybos įstatymą bankrutuojančio asmens turto patikėtinis gali nuspręsti vykdyti susitarimą, jei viena iš šalių bankrutuoja. Kita šalis gali prašyti bankrutuojančio asmens turto patikėtinio laiku pranešti apie pageidavimą įvykdyti susitarimą.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Jei prieš priimant sprendimą dėl įmonės reorganizavimo skolininko sudaryto susitarimo šalis turėjo teisę nutraukti susitarimą dėl to, kad kilo ar gali kilti ginčas dėl mokėjimų ar kitokio vykdymo, kitai susitarimo šaliai neleidžiama nutraukti susitarimo dėl šio ginčo, kai sprendimas jau priimtas, jei skolininkas laiku ir įmonės reorganizavimo specialistui sutikus paprašo įvykdyti atitinkamą susitarimą. Kitos susitarimo šalies prašymu skolininkas privalo laiku pranešti kitai šaliai apie tai, ar susitarimas bus vykdomas. Jei susitarimas bus vykdomas, vykdymo būdui taikomos specialios taisyklės. Be to, specialių nuostatų yra Pardavimo įstatyme, taip pat nustatytos specialios taisyklės, taikomos tokiems klausimams kaip darbo sutartys ir finansinės priemonės.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Specialių taisyklių, susijusių su skolos restruktūrizavimo poveikiu esamai sutarčiai, nėra.

Taip pat žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Specialių taisyklių, susijusių su įmonės skolos restruktūrizavimo poveikiu esamai sutarčiai, nėra.

Taip pat žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

BANKROTAS

Paskelbus sprendimą dėl bankroto bankrutuojančio asmens turto patikėtiniui priklausantis turtas paprastai negali būti areštuojamas (šved. utmäta) siekiant įvykdyti skolininkui pareikštus reikalavimus. Ši nuostata taikoma automatiškai, iškėlus bankroto bylą. Reikalavimams, kuriems teikiama tam tikra pirmenybė, taikomos tam tikros išimtys. Bet koks areštas (šved. utmätning), taikomas nesilaikant šio draudimo, yra niekinis. Turtas gali būti areštuotas nepaisant bankroto, jei siekiant įvykdyti reikalavimą suteikta teisė išieškoti iš atitinkamo įkeisto turto (šved. panträtt).

Jei turtas areštuojamas prieš paskelbiant sprendimą dėl bankroto, paprastai vykdymas gali būti tęsiamas, neatsižvelgiant į bankroto procesą. Taikomos tam tikros išimtys.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Kol įmonė reorganizuojama, skolininkui negali būti taikomas joks areštas ar kitokia Vykdymo kodekse nustatyta vykdymo priemonė. Taikomos tam tikros išimtys, pavyzdžiui, jei kreditorius turi teisę išieškoti iš įkeisto turto ar sulaikymo teisę (šved. retentionsrätt) reikalavimui įvykdyti. Negali būti teikiama pagalba, numatyta Įstatyme dėl įmonių tarpusavio susitarimų dėl išperkamosios nuomos (šved. lagen (1978:599) om avbetalningsköp mellan näringsidkare m.fl.). Reorganizuojant įmonę negali būti priimami sprendimai, kuriais nustatomas laikinasis areštas (šved. kvarstad) ar suvaržymas (šved. betalningsäkring).

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Po to, kai priimamas sprendimas pradėti restruktūrizavimą, neleidžiama areštuoti turto siekiant įvykdyti reikalavimus, atsiradusius iki šio sprendimo priėmimo, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl skolos restruktūrizavimo. Tačiau ši nuostata netaikoma reikalavimams, kuriems netaikomas restruktūrizavimas. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei apeliaciniame procese teismas kreditoriaus prašymu nusprendžia, kad reikėtų leisti areštuoti turtą.

Jei skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, prašymas restruktūrizuoti skolą netenka galios.

Jei prašymas sudaryti viešą susitarimą su kreditoriais priimamas nagrinėti po to, kai skolininkas pateikė prašymą restruktūrizuoti skolą, skolos restruktūrizavimo byla turi būti sustabdyta. Jei susitarimas su kreditoriais patvirtinamas, prašymas restruktūrizuoti skolą netenka galios.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Po to, kai priimamas sprendimas pradėti restruktūrizavimą, neleidžiama areštuoti turto siekiant įvykdyti reikalavimus, atsiradusius iki šio sprendimo priėmimo, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl įmonės skolos restruktūrizavimo. Tačiau ši nuostata netaikoma reikalavimams, kuriems netaikomas restruktūrizavimas. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei apeliaciniame procese teismas kreditoriaus prašymu nusprendžia, kad reikėtų leisti areštuoti turtą.

Jei skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, prašymas restruktūrizuoti įmonės skolą netenka galios.

Jei prašymas sudaryti viešą susitarimą su kreditoriais priimamas nagrinėti po to, kai skolininkas pateikė prašymą restruktūrizuoti įmonės skolą, skolos restruktūrizavimo byla turi būti sustabdyta. Jei susitarimas su kreditoriais patvirtinamas, prašymas restruktūrizuoti įmonės skolą netenka galios.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

BANKROTAS

Jei tarp skolininko ir kitos šalies nagrinėjamas teisinis ginčas dėl turto, priklausančio bankrutuojančio asmens turto patikėtiniui, pastarasis gali tęsti bylą vietoj skolininko. Jei patikėtinis netęsia bylos vietoj skolininko, šis turtas nelaikomas bankrutuojančio asmens turtu. Jei skolininkui iškelta byla siekiant įvykdyti reikalavimą, kuris gali būti pateiktas bankroto byloje, bankrutuojančio asmens turto patikėtinis gali įstoti į bylą skolininko pusėje. Šiai procedūrai taikomos papildomos nuostatos.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Reorganizuojant įmonę iš esmės draudžiama vykdyti reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad negali būti toliau nagrinėjama ir užbaigiama skolininko ir kitos šalies byla.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Žr. dalį „Kokį poveikį nemokumo byla turi pavienių kreditorių iškeltoms byloms?“

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Žr. dalį „Kokį poveikį nemokumo byla turi pavienių kreditorių iškeltoms byloms?“

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

BANKROTAS

Kreditoriai oficialaus vaidmens bankroto byloje neatlieka. Administratorius privalo konsultuotis su kreditoriais, kuriems bankroto byla turi ypatingą poveikį, jei tam niekas netrukdo. Kreditorius taip pat turi teisę gauti informaciją iš administratoriaus ir dalyvauti, pavyzdžiui, prisaikdinimo metu. Kreditorius gali prašyti paskirti prižiūrėtoją (šved. granskningsman) bankrutuojančio asmens turto administravimui stebėti kreditoriaus vardu.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Jei teismas priima sprendimą reorganizuoti įmonę, jis privalo nustatyti teisme vyksiančio kreditorių susirinkimo datą. Susirinkimas turi būti surengtas per tris savaites nuo sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos arba, jei tai neišvengiama, per ilgesnį laikotarpį.

Kreditorių susirinkime kreditoriai gali pareikšti savo nuomonę dėl to, ar reikėtų tęsti įmonės reorganizavimą. Jei to prašo kreditorius, teismas vis tiek skiria kreditorių komitetą. Komitetą sudaro ne daugiau kaip trys nariai. Kai kuriais atvejais darbuotojai taip pat turi teisę paskirti atstovą papildomu komiteto nariu. Dėl ypatingų priežasčių teismas gali paskirti papildomus narius. Įmonės reorganizavimo specialistas svarbiais klausimais privalo konsultuotis su kreditorių komitetu, jei tam niekas netrukdo.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Žr. dalį „Kokios taisyklės taikomos reikalavimų pateikimui, tikrinimui ir priėmimui?“

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

BANKROTAS

Bankroto metu turtą sudaro bankrutuojančio asmens turtas, kuris yra administruojamas kreditorių naudai (žr. pirmiau pateiktą informaciją). Turtą administruoja vienas arba keli bankroto administratoriai. Paprastai bankrutuojančio asmens turtą būtina išparduoti taip greitai, kaip tik tai pagrįstai įmanoma. Jei skolininkas turi įmonę, administratorius tam tikromis sąlygomis gali tęsti šios įmonės veiklą bankrutuojančio asmens vardu.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Reorganizuojant įmonę skolininkas nepraranda savo turto kontrolės.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Administratorius neskiriamas.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Administratorius neskiriamas.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

BANKROTAS

Švedijoje bankrotą galima skirstyti į dvi kategorijas – bankrotą, kai skolų nereikia įrodyti (šved. bevakning) ir bankrotą, kai reikalaujama pateikti skolų įrodymus. Skolos nėra įrodytos, jei neįrodoma kitaip. Taip yra todėl, kad įvykus bankrotui neprivilegijuoti kreditoriai paprastai nieko negauna. Apylinkės teismas administratoriaus prašymu gali nuspręsti, kad skolas reikia įrodyti. Šis sprendimas priimamas, jei galima daryti prielaidą, kad paskirstant turtą bankroto procedūros metu neprivilegijuotieji reikalavimai bus tam tikru mastu patenkinti. Jei nusprendžiama, kad reikia pradėti skolų įrodinėjimo procedūrą, reikalavimai, kuriuos galima pateikti bankroto byloje, paprastai turi būti įrodyti, kad kreditorius apskritai gautų kiek nors paskirstomo turto. Bet kokią teisę į privilegiją taip pat reikia įrodyti. Tačiau jei kreditorius turi teisę išieškoti iš įkeisto turto ar sulaikymo teisę, tam, kad jis turėtų teisę gauti mokėjimą iš atitinkamo turto, skolos įrodyti nereikia.

Tai, kad skolininkas praranda savo turto kontrolę, reiškia, kad jam draudžiama prisiimti bet kokius įsipareigojimus, kuriais galima remtis bankroto byloje. Jei skolininkas prisiima įsipareigojimus po bankroto bylos iškėlimo, paprastai nagrinėjant bankroto bylą jų neleidžiama įrodinėti. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką kai kuriais atvejais skolininkas gali atgauti tam tikro turto kontrolę, jei administratorius aiškiai atsisako reikalavimo į jį.

Bankrutuojančio asmens turto patikėtinis, atstovaujamas administratoriaus, gali prisiimti teises ir pareigas, pavyzdžiui, sudarydamas susitarimą. Dėl to reikalavimai nukreipiami į patį bankrutuojančio asmens turtą (šved.massafordringar). Iš esmės reikalavimams į patį bankrutuojančio asmens turtą teikiama pirmenybė kitų paprastų reikalavimų bankroto byloje atžvilgiu (šved. konkursfordringar). Tačiau administratoriaus užmokestis ir panašios skolos (dar vadinamos bankroto bylos išlaidomis arba šved. konkurskostnader) turi būti apmokamos prieš apmokant visas kitas skolas, apmokamas iš bankrutuojančio asmens turto. Jei bankroto bylos išlaidų neįmanoma apmokėti iš bankrutuojančio asmens turto, paprastai jas apmoka valstybė. Iš esmės reikalavimai bankroto byloje vykdomi tik po to, kai apmokamos bankroto bylos išlaidos ir patenkinami reikalavimai, nukreipti į patį bankrutuojančio asmens turtą.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Bendrų taisyklių dėl pranešimo apie reikalavimus reorganizuojant įmonę nėra. Tačiau byloje dėl įmonės reorganizavimo teismas skolininko prašymu gali nuspręsti leisti vykdyti derybas dėl viešo susitarimo su kreditoriais (šved. offentligt ackord). Kreditoriui gali reikėti pateikti savo reikalavimus vykstant deryboms dėl susitarimo su kreditoriais (žr. toliau). Derybose dėl susitarimo su kreditoriais dalyvauja tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado prieš pateikiant prašymą reorganizuoti įmonę. Vis dėlto šiose derybose dalyvauja ne visi kreditoriai: pavyzdžiui, jose nedalyvauja kreditorius, kurio reikalavimas gali būti įvykdytas įskaitymu arba kuris turi privilegijuotą reikalavimą. Įmonės reorganizavimo specialistas aprašo reorganizuojamos įmonės turtą ir įsipareigojimus. Jei asmuo turi reikalavimą, neįtrauktą į reorganizuojamos įmonės turto ir įsipareigojimų aprašą, arba jeigu jis paaiškėja per tą laiką ir jei šis asmuo nori dalyvauti derybose dėl susitarimo su kreditoriais, ne vėliau kaip likus savaitei iki kreditorių susirinkimo jis turėtų pateikti rašytinį reikalavimą įmonės reorganizavimo specialistui.

Reikalavimams, grindžiamiems susitarimais, kuriuos skolininkas sudarė reorganizuojant įmonę sutikus įmonės reorganizavimo specialistui, teikiama bendroji pirmenybė.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Skolos restruktūrizavimas iš esmės apima visus piniginius reikalavimus skolininkui, atsiradusius sprendimo pradėti skolos restruktūrizavimą paskelbimo dieną. Todėl kreditoriai turėtų pateikti visus reikalavimus, kurie atsirado prieš priimant sprendimą pradėti skolos restruktūrizavimą ir kuriuos apima skolos restruktūrizavimas, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad skolininkas bus atleistas nuo atsakomybės sumokėti atitinkamas skolas (žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“)

Tačiau skolos restruktūrizavimas netaikomas:

1) reikalavimams dėl šeimos išlaikymo, jei Socialinio draudimo agentūra (šved. Försäkringskassan) ar viešoji užsienio įstaiga neperėmė šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, teisės gauti išlaikymą;

2) reikalavimui, kurio atžvilgiu kreditorius turi teisę išieškoti iš įkeisto turto ar kitą pirmenybės teisę pagal Pirmenybės įstatymo (šved. förmånsrattslagen (1970:979)) 6 arba 7 skirsnius arba sulaikymo teisę, jei užstato pakanka reikalavimui patenkinti;

3) reikalavimui, kurio atžvilgiu kreditorius įgijo pirmenybės teisę pagal Pirmenybės įstatymo 8 skirsnį prieš paskelbiant sprendimą pradėti restruktūrizavimą turto, į kurį turėjo būti nukreiptas reikalavimas, atžvilgiu;

4) reikalavimui, kurio įvykdymo terminas dar nesuėjo ir kuris priklauso nuo to, ar kreditorius išmokės atlygį, arba

5) reikalavimui, kuris yra ginčijamas.

Jei reikalavimas yra sąlyginis, nėra nustatyta jo suma arba dar nėra suėjęs jo įvykdymo terminas, gali būti nuspręsta, kad skolos restruktūrizavimas jam netaikomas. Jei galima pripažinti, kad reikalavimas nepagrįstas, būtina nuspręsti, kad skolos restruktūrizavimas jam nebus taikomas.

Skolos restruktūrizavimas netaikomas reikalavimams, atsiradusiems po sprendimo restruktūrizuoti skolą priėmimo.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Įmonės skolos restruktūrizavimas iš esmės apima visus piniginius reikalavimus skolininkui, atsiradusius iki sprendimo restruktūrizuoti įmonės skolą priėmimo dienos. Todėl kreditoriai turėtų panešti apie visus reikalavimus, kurie atsirado iki sprendimo restruktūrizuoti įmonės skolą priėmimo dienos ir kuriems taikomas įmonės skolos restruktūrizavimas, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad skolininkas bus atleistas nuo atsakomybės sumokėti atitinkamas skolas (žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“)

Tačiau įmonės skolos restruktūrizavimas netaikomas:

1. reikalavimui dėl šeimos išlaikymo, jei Socialinio draudimo agentūra ar kita viešoji užsienio įstaiga neperėmė šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, teisės gauti išlaikymą;

2. reikalavimui, kurio atžvilgiu kreditorius turi pirmenybės teisę pagal Pirmenybės įstatymo (1970:979)) 5 skirsnį, jei užstato pakanka reikalavimui patenkinti;

3. reikalavimui, kurio atžvilgiu kreditorius turi teisę išieškoti iš įkeisto turto ar kitą pirmenybės teisę pagal Pirmenybės įstatymo 6 ar 7 skirsnius arba sulaikymo teisę, jei užstato pakanka reikalavimui patenkinti;

4. reikalavimui, kurio atžvilgiu kreditorius įgijo pirmenybės teisę pagal Pirmenybės įstatymo 8 skirsnį prieš paskelbiant sprendimą restruktūrizuoti įmonės skolą turto, į kurį turėjo būti nukreiptas reikalavimas, atžvilgiu;

5. reikalavimui, kurio įvykdymo terminas dar nesuėjo ir kuris priklauso nuo to, ar kreditorius išmokės atlygį, arba

6. ginčijamam reikalavimui.

Jei reikalavimas yra sąlyginis, jo suma nenustatyta arba dar nesuėjo jo įvykdymo terminas, gali būti nuspręsta, kad šiam reikalavimui įmonės skolos restruktūrizavimas netaikomas. Jei galima pripažinti, kad reikalavimas nepagrįstas, būtina nuspręsti, kad skolos restruktūrizavimas jam nebus taikomas.

Skolos restruktūrizavimas netaikomas reikalavimams, atsiradusiems po sprendimo restruktūrizuoti skolą priėmimo.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

BANKROTAS

Apskritai bankroto metu galima pateikti tik tuos reikalavimus, kurie atsirado prieš paskelbiant sprendimą dėl bankroto. Reikalavimą galima pateikti ir bankroto byloje, net jei jis yra sąlyginis arba dar nesuėjo jo įvykdymo terminas.

Tais atvejais, kai skolų nereikia įrodinėti, nėra jokių taisyklių, pagal kurias kreditoriaus būtų reikalaujama pateikti savo reikalavimą kokiu nors konkrečiu būdu. Jei bankroto byla nagrinėjama neįrodinėjant skolų, administratorius privalo savo iniciatyva užtikrinti, kad paskirstant turtą visiems privilegijuotiems reikalavimams būtų skirta atitinkama dalis. Iš esmės niekas netrukdo kreditoriui pateikti neapibrėžto reikalavimo, kol dar nėra suėjęs prieštaravimo siūlomam paskirstymui terminas‑.

Jei galima daryti prielaidą, kad turto pakanka sumokėti neprivilegijuotiems kreditoriams, skolas būtina įrodyti (žr. pirmiau pateiktą informaciją apie skolų įrodinėjimą). Jei apylinkės teismas nusprendžia, kad skolas reikia įrodyti, jis nustato 4–10 savaičių laikotarpį įrodymams pateikti. Sprendimas pateikti skolų įrodymus skelbiamas viešai. Per nustatytą laikotarpį kreditoriai privalo savo reikalavimus pateikti raštu. Jei kreditoriui priklauso teisė išieškoti iš įkeisto turto ar sulaikymo teisė, šios procedūros metu tam, kad gautų mokėjimą iš turto, jis neprivalo pateikti skolos įrodymų. Jei skolos įrodomos ir kreditorius nori pateikti reikalavimą arba įgyvendinti teisę išieškoti iš įkeisto turto jau suėjus‑įrodymų pateikimo terminui, jis gali pateikti įrodymus ex post (šved. efterbevakning). Tai reikia padaryti ne vėliau kaip tą dieną, kai administratorius pateikia pasiūlymą dėl paskirstymo, kitaip tariant, dar prieš tai, kai pasiūlymas pateikiamas teismui ir paskelbiamas. Jei kreditorius nepateikia savo reikalavimo įrodymų, jis praranda galimybę gauti mokėjimą iš turto, kuriam taikomas sprendimas dėl paskirstymo. Iš esmės kreditoriaus vėliau gali gauti mokėjimą pagal savo reikalavimą tik jeigu atsiranda naujų lėšų (ex post paskirstymas, šved. efterutdelning).

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Kaip jau minėta, kreditoriams nenustatytas bendras įpareigojimas pateikti reikalavimus, jei įmonė reorganizuojama, tačiau kreditoriui gali reikėti pateikti savo reikalavimus vykstant deryboms dėl susitarimo su kreditoriais. Įmonės reorganizavimo specialistas privalo sudaryti įmonės reorganizavimo planą. Paprastai plane nurodoma, kaip galima išspręsti įmonės skolininkės finansinės būklės klausimą ir kaip būtų galima pagerinti jos veiklos rezultatus. Tačiau atskirais atvejais plano turinį galima pritaikyti prie aplinkybių.

Tam tikromis aplinkybėmis reorganizuojant įmonę gali būti sudaromas viešas susitarimas su kreditoriais. Prašymą pradėti derybas dėl susitarimo su kreditoriais pateikia skolininkas.

Prašyme pradėti derybas dėl susitarimo su kreditoriais turi būti pateiktas pasiūlymas dėl susitarimo su kreditoriais, nurodant, kiek skolininkas siūlo sumokėti ir kada bus atliktas mokėjimas ir ar norint sudaryti susitarimą su kreditoriais pateiktas koks nors užstatas, o jeigu taip, tai kas jį sudaro. Privaloma pridėti reorganizuojamos įmonės turto ir įsipareigojimų aprašą.

Jei prašymas pradėti derybas dėl susitarimo su kreditoriais pripažįstamas priimtinu, teismas privalo priimti sprendimą leisti nedelsiant pradėti derybas dėl susitarimo su kreditoriais. Be to, teismas turi nustatyti susitikimo su kreditoriais, kuris turi vykti teisme, datą, išsiųsti šaukimus į šį susitikimą ir paskelbti sprendimą.

Skolininkas, įmonės reorganizavimo specialistas ir kreditoriai turi teisę prieštarauti reikalavimui, kuriam numatoma taikyti susitarimą su kreditoriais. Galimybei dalyvauti derybose dėl susitarimo su kreditoriais pagal reikalavimą, neįtrauktą į turto aprašą, taikomos specialios taisyklės.

Derybose dėl susitarimo su kreditoriais gali dalyvauti tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado prieš pateikiant prašymą reorganizuoti įmonę. Derybose nedalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimai gali būti patenkinti įskaitymu arba kurių reikalavimams taikoma pirmenybė. Derybose taip pat nedalyvauja kreditoriai, kurie bankroto atveju būtų turėję teisę į mokėjimą tik po kitų kreditorių, nebent tai leidžia kiti derybose dalyvaujantys kreditoriai.

Bet kurio kreditoriaus prašymu skolininkas kreditorių susirinkime privalo prisiekti dėl turto aprašo.

Kreditorių susirinkime kreditoriai balsuoja dėl siūlomo susitarimo su kreditoriais. Pasiūlymas dėl susitarimo su kreditoriais, kuriuo patenkinama bent 50 proc. reikalavimų sumos, laikomas patvirtintu kreditorių, jei už jį balsuoja trys penktadaliai balsuojančių kreditorių ir jei jų reikalavimai sudaro tris penktadalius visos balso teisę suteikiančių reikalavimų sumos. Jei ši procentinė dalis yra mažesnė, pasiūlymas dėl susitarimo su kreditoriais patvirtinamas, jei už jį balsuoja trys ketvirtadaliai balsuojančių kreditorių ir jei jų reikalavimai sudaro tris ketvirtadalius visos balso teisę suteikiančių reikalavimų sumos.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Jei priimamas sprendimas pradėti skolos restruktūrizavimo procesą, turi būti nedelsiant paskelbtas atitinkamas pranešimas oficialiajame leidinyje Post och Inrikes Tidningar. Pranešimas per vieną savaitę nuo paskelbimo dienos taip pat turi būti nusiųstas žinomiems kreditoriams. Šiais pranešimais kreditorių turi būti prašoma, be kita ko, pateikti savo reikalavimus skolininkui, paprastai – raštu per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo dienos, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie jų reikalavimus ir visa kita informacija, kuri yra svarbi nagrinėjant bylą, taip pat informacija apie sąskaitą, į kurią skolos restruktūrizavimo proceso metu turi būti atliekami mokėjimai.

Priėmus sprendimą restruktūrizuoti įmonės skolą, surinkus pakankamai informacijos, parengiamas skolos restruktūrizavimo pasiūlymas. Jis išsiunčiamas visiems žinomiems kreditoriams, kurių reikalavimams taikomas pasiūlymas, pakviečiant juos per tam tikrą laikotarpį pateikti pastabas. Jei kreditorius nepateikia pastabų, tai neužkerta kelio priimti sprendimo patvirtinti skolos restruktūrizavimą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Jei priimamas sprendimas pradėti įmonės skolos restruktūrizavimo procesą, turi būti nedelsiant paskelbtas atitinkamas pranešimas oficialiajame leidinyje Post och Inrikes Tidningar. Pranešimas per vieną savaitę nuo paskelbimo dienos taip pat turi būti nusiųstas žinomiems kreditoriams. Šiais pranešimais kreditorių turi būti prašoma, be kita ko, pateikti savo reikalavimus skolininkui, paprastai – raštu per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo dienos, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie jų reikalavimus ir visa kita informacija, kuri yra svarbi nagrinėjant bylą, taip pat informacija apie sąskaitą, į kurią skolos restruktūrizavimo proceso metu turi būti atliekami mokėjimai.

Priėmus sprendimą restruktūrizuoti įmonės skolą ir surinkus pakankamai informacijos parengiamas įmonės skolos restruktūrizavimo pasiūlymas. Jis išsiunčiamas visiems žinomiems kreditoriams, kurių reikalavimams taikomas pasiūlymas, pakviečiant juos per tam tikrą laikotarpį pateikti pastabas. Jei kreditorius nepateikia pastabų, tai neužkerta kelio priimti sprendimo patvirtinti skolos restruktūrizavimą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

BANKROTAS

Jei bankrutuojančio asmens turto nepakanka bankroto išlaidoms ir skoloms padengti, bankroto bylos reikalavimai nurašomi (žr. pirmiau pateiktą informaciją dėl bankroto išlaidų ir bankrutuojančio asmens skolų). Jei bankroto bylos reikalavimai nurašomi (šved. avskrivas), iš esmės kreditoriams niekas nepaskirstoma.

Jei bankroto bylos reikalavimai nenurašomi, lėšos iš bankrutuojančio asmens turto, kurios nepanaudojamos bankroto išlaidoms ir iš paties turto kylančioms skoloms apmokėti, paskirstomos kreditoriams. Iš esmės jos turi būti paskirstomos pagal Pirmenybės įstatymo nuostatas.

Pirmenybės įstatymu reglamentuojamos kreditorių tarpusavio teisės gauti mokėjimą bankroto atveju. Apie Pirmenybės įstatymą galima pateikti toliau nurodytą apibendrintą informaciją.

Mokėjimų pirmenybė yra specialioji arba bendroji. Specialioji pirmenybė taikoma tam tikram turtui (pavyzdžiui, teisė išieškoti iš įkeisto turto, sulaikymo teisė, nekilnojamojo turto hipoteka (šved. inteckning). Bendroji pirmenybė susijusi su visu turtu, priskiriamu bankrutuojančio asmens turtui (pavyzdžiui, tai išlaidos, kurias patiria kreditoriai, siekdami, kad skolininkas bankrutuotų, ir atlyginimas įmonės reorganizavimo specialistui, jei prieš bankrotą buvo vykdomas įmonės reorganizavimas). Specialiajai pirmenybei teikiama pirmenybė bendrosios pirmenybės atžvilgiu. Visiems reikalavimams, kuriems netaikoma pirmenybė, priskiriamos tos pačios teisės. Susitarime taip pat gali būti numatyta, kad kreditorius turi teisę į mokėjimą tik po to, kai patenkinami visų kitų kreditorių reikalavimai (antraeilis reikalavimas, šved. efterställd fordran).

Pirmenybė taikoma net ir tuo atveju, jei reikalavimas perduodamas arba įkeičiamas ar kitaip pereina trečiajam asmeniui.

Jei reikalavimui taikoma specialioji pirmenybė tam tikro turto atžvilgiu, tačiau šio turto nepakanka reikalavimui patenkinti, likusi reikalavimo dalis laikoma nepirmenybiniu reikalavimu.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Jei įmonė reorganizuojama, turtas nepaskirstomas, išskyrus tuos atvejus, kai yra sudarytas viešas susitarimas su kreditoriais.

Viešame susitarime gali būt numatyta, kad reikalavimai mažinami ir tenkinami konkrečiu būdu. Pagal susitarimą su kreditoriais visiems kreditoriams turi būti suteikiamos vienodos teisės ir bent 25 proc. reikalavimų sumos, išskyrus tuos atvejus, kai visi žinomi kreditoriai, kuriems būtų taikomas susitarimas, patvirtina mažesnę procentinę dalį arba jei yra ypatingų priežasčių patvirtinti mažesnę procentinę dalį. Nustatyta minimali paskirstoma dalis turi būti išmokėta per vienerius metus nuo susitarimo su kreditoriais patvirtinimo dienos, nebent visi žinomi kreditoriai pritaria ilgesniam mokėjimo laikotarpiui. Susitarime su kreditoriais taip pat galima numatyti, kad skolininkui taikomas mokėjimų atidėjimas ar kitas specialus atleidimas nuo skolų.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Visiems reikalavimams, kuriems taikomas skolos restruktūrizavimas, priskiriamos vienodos teisės. Tačiau atitinkamam kreditoriui sutikus reikalavimui gali būti priskiriamos mažiau palankios teisės arba sumos pagal šį reikalavimą gali būti išmokėtos prieš tenkinant kitus reikalavimus, jei paskirstytina suma yra maža ir taip daryti yra pagrįsta atsižvelgiant į skolų dydį ir kitas aplinkybes.

Nuostatos dėl reikalavimų išdėstomos sprendime leisti restruktūrizuoti skolą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Visiems reikalavimams, kuriems taikomas įmonės skolos restruktūrizavimas, priskiriamos vienodos teisės. Tačiau atitinkamam kreditoriui sutikus reikalavimui gali būti priskiriamos mažiau palankios teisės arba sumos pagal šį reikalavimą gali būti išmokėtos prieš tenkinant kitus reikalavimus, jei paskirstytina suma yra maža ir taip daryti yra pagrįsta atsižvelgiant į skolų dydį ir kitas aplinkybes.

Nuostatos dėl reikalavimų išdėstomos sprendime leisti restruktūrizuoti skolą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

BANKROTAS

Jei skolininkas sutinka sumokėti savo skolas arba sudarė kitą susitarimą su kreditoriais (savanorišką susitarimą, šved. frivillig uppgörelse), apylinkės teismas turi priimti sprendimą nutraukti bankroto bylą. Jei bankroto byloje reikia įrodinėti skolas, bankroto byla taip pat gali būti užbaigta sprendimu, kuriuo patvirtinamas susitarimas su kreditoriais (šved. ackord i konkurs). Kitais atvejais bankroto byla užbaigiama nurašymu‑ (šved. avskrivning, jei turto nepakanka bankroto išlaidoms padengti ir reikalavimams, nukreiptiems į patį turtą, apmokėti) arba paskirstant lėšas kreditoriams.

Dėl bankroto fizinis asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės sumokėti savo skolas (skolos restruktūrizavimo taisyklės yra nevienodos). Todėl neapmokėtos skolos išliks ir po bankroto (išskyrus tuos atvejus, kai joms taikomas savanoriškas susitarimas arba susitarimas su kreditoriais).

Juridinis asmuo po bankroto likviduojamas (atitinkamos nuostatos įtvirtintos teisės aktuose dėl teisės burtis į asociacijas). Tai reiškia, kad iš esmės po bankroto kreditoriai negali pateikti jokių nepatenkintų reikalavimų juridiniam asmeniui.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Jei sudaromas viešas susitarimas su kreditoriais, jis privalomas visiems – žinomiems ir nežinomiems – kreditoriams, turintiems teisę dalyvauti derybose dėl susitarimo su kreditoriais. Kreditorius, kuris bankroto atveju būtų turėjęs teisę į mokėjimą po kitų kreditorių, praranda savo teisę į skolininko mokėjimą, nebent visiškai patenkinami visų kreditorių, turinčių teisę dalyvauti derybose dėl susitarimo, reikalavimai. Kreditoriui, turinčiam pirmenybės teisę tam tikro turto atžvilgiu, privalomas susitarimas su kreditoriais, kiek tai susiję su sumomis, kurių negalima atskirti nuo šio turto.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Sprendimu restruktūrizuoti skolą skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės sumokėti skolas, kurioms taikomas skolos restruktūrizavimas, jei jos mažinamos. Restruktūrizuojant skolą skolininkas taip pat atleidžiamas nuo atsakomybės sumokėti byloje nežinomas skolas, nebent tai yra skolos, kurioms negalima taikyti skolos restruktūrizavimo.

Skolos restruktūrizavimas reiškia, kad teisė į palūkanas ar netesybas už įsiskolinimus pagal reikalavimą, kuriam taikomas restruktūrizavimas, išnyksta už laikotarpį, einantį po tos dienos, kai buvo paskelbtas sprendimas dėl skolos restruktūrizavimo.

Skolos restruktūrizavimas neturi jokios įtakos kreditoriaus teisėms dėl garanto ar kurio nors kito asmens, kuris, be skolininko, yra atsakingas už atitinkamą skolą.

Sprendime, kuriuo patvirtinamas skolos restruktūrizavimas, turi būti išdėstytas mokėjimo planas. Mokėjimo planas galioja penkerius metus, jeigu nėra pagrįstų priežasčių nustatyti trumpesnį laikotarpį. Mokėjimo planas pradeda galioti sprendimo patvirtinti restruktūrizavimą priėmimo dieną. Kai nustatoma mokėjimo plano galiojimo pabaigos data, iš plano galiojimo trukmės paprastai atimamas laikotarpis, kurį galiojo sprendimas pradėti procesą, nebent yra pagrindas išskaičiuoti trumpesnį laikotarpį, atsižvelgiant į skolininko veiksmus po to, kai buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti skolą.

Tam tikromis aplinkybėmis sprendimas restruktūrizuoti skolą gali būti iš dalies pakeistas arba panaikintas. Kreditoriaus, kurio reikalavimui taikomas skolos restruktūrizavimas, prašymu sprendimas restruktūrizuoti skolą gali būti panaikintas, o 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais – iš dalies pakeistas, jeigu:

1) skolininkas yra nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu;

2) skolininkas tyčia trukdo vykdyti bankroto procedūrą arba taikyti vykdymo priemonę;

3) skolininkas slapta suteikė pirmenybę tam tikram kreditoriui, kad paveiktų sprendimą, susijusį su skolos restruktūrizavimu;

4) skolininkas prašyme restruktūrizuoti skolą ar kitu bylos nagrinėjimo etapu tyčia pateikė neteisingą informaciją ir tai nenaudinga kreditoriui;

5) skolininkas pateikė neteisingą informaciją ir dėl to valstybės valdžios institucija priėmė sprendimą dėl mokesčių, kuriems taikomas skolos restruktūrizavimas, arba nepateikė informacijos, nors privalėjo tai padaryti, ir dėl to priimtas klaidingas sprendimas arba sprendimas apskritai nepriimtas;

6) skolininkas nevykdo mokėjimo plano ir iš esmės nukrypsta nuo jo arba

7) po sprendimo restruktūrizuoti skolą priėmimo skolininko finansinė būklė labai pagerėjo ir tai nulėmė aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti priimant sprendimą.

7 punkte nurodytais atvejais prašymą būtina pateikti per penkerius metus nuo sprendimo restruktūrizuoti skolą priėmimo dienos, o jeigu mokėjimo planas baigia galioti vėliau – ne vėliau kaip plano galiojimo pabaigos dieną. Jei sprendimas restruktūrizuoti skolą iš dalies pakeičiamas, mokėjimo plano galiojimo trukmė neturi viršyti septynerių metų.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Sprendimu restruktūrizuoti įmonės skolą skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės sumokėti skolas, kurioms taikomas skolos restruktūrizavimas, jei jos mažinamos. Restruktūrizuojant skolą skolininkas taip pat atleidžiamas nuo atsakomybės sumokėti byloje nežinomas skolas, nebent skoloms negali būti taikomas įmonės skolos restruktūrizavimas.

Įmonės skolos restruktūrizavimas reiškia, kad teisė į palūkanas ar netesybas už įsiskolinimus pagal reikalavimą, kuriam taikomas restruktūrizavimas, išnyksta už laikotarpį, einantį po tos dienos, kai buvo paskelbtas sprendimas dėl skolos restruktūrizavimo.

Skolos restruktūrizavimas neturi jokios įtakos kreditoriaus teisėms dėl garanto ar kurio nors kito asmens, kuris, be skolininko, yra atsakingas už atitinkamą skolą.

Sprendime patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą būtina pateikti mokėjimo planą. Mokėjimo planas galioja trejus metus. Jis pradeda galioti nuo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimą priėmimo dienos.

Tam tikromis aplinkybėmis sprendimas restruktūrizuoti skolą gali būti iš dalies pakeistas arba panaikintas. Paprašius kreditoriui, kurio reikalavimui taikomas skolos restruktūrizavimas, sprendimas restruktūrizuoti skolą gali būti panaikintas arba 6 ir 7 punktuose numatytais atvejais – iš dalies pakeistas, jeigu:

1) skolininkas yra nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu;

2) skolininkas tyčia trukdo vykdyti bankroto procedūrą arba taikyti vykdymo priemonę;

3) skolininkas slapta suteikė pirmenybę tam tikram kreditoriui, kad paveiktų sprendimą, susijusį su skolos restruktūrizavimu;

4) skolininkas prašyme restruktūrizuoti skolą ar kitu bylos nagrinėjimo etapu tyčia pateikė klaidingą informaciją ir tai nenaudinga kreditoriui;

5) skolininkas pateikė neteisingą informaciją ir dėl to valstybės valdžios institucija priėmė sprendimą dėl mokesčių, kuriems taikomas įmonės skolos restruktūrizavimas, arba nepateikė informacijos, nors privalėjo tai padaryti, ir dėl to priimtas klaidingas sprendimas arba sprendimas apskritai nepriimtas;

6) skolininkas nevykdo mokėjimo plano ir iš esmės nukrypsta nuo jo arba

7) po sprendimo restruktūrizuoti įmonės skolą priėmimo skolininko finansinė būklė labai pagerėjo.

7 punkte nurodytais atvejais prašymą būtina pateikti per trejus metus nuo sprendimo restruktūrizuoti įmonės skolą priėmimo dienos, o jeigu mokėjimo planas baigia galioti vėliau – ne vėliau kaip šio plano galiojimo pabaigos dieną. Jei sprendimas restruktūrizuoti įmonės skolą iš dalies pakeičiamas, mokėjimo plano galiojimo trukmė neturi viršyti penkerių metų.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

BANKROTAS

Kaip minėta, dėl bankroto fizinis asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės už skolų sumokėjimą, o juridiniai asmenys po bankroto likviduojami.

Jei po bankroto atsiranda paskirstytinų lėšų, numatytas paskirstymas ex post.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Dėl viešo susitarimo su kreditoriais padarinių žr. pirmiau pateiktą informaciją. Jei viešas susitarimas su kreditoriais nesudaromas ir skolininkas nesudarė savanoriško ar kito susitarimo su kreditoriais, reikalavimai nevykdomi iki įmonės reorganizavimo pabaigos.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Tam tikromis aplinkybėmis kreditorius gali reikalauti, kad skolos restruktūrizavimas būtų įvertintas iš naujo po to, kai skolininkas baigė vykdyti mokėjimo planą. Žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Tam tikromis aplinkybėmis kreditorius gali reikalauti, kad įmonės skolos restruktūrizavimas būtų įvertintas iš naujo po to, kai skolininkas baigė vykdyti mokėjimo planą. Žr. dalį „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai?“

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

BANKROTAS

Administratoriaus atlyginimas ir kitos panašios skolos (bankroto išlaidos), taip pat kitos skolos, kurias patyrė pats bankrutuojantis asmuo, turi būti apmokėtos iš bankrutuojančio asmens turto dar prieš tai, kai sumos paskirstomos kreditoriams. Bankroto išlaidoms teikiama pirmenybė kitų reikalavimų į patį bankrutuojančio asmens turtą atžvilgiu. Jei jos negali būti apmokėtos iš bankrutuojančio asmens turto, paprastai bankroto išlaidas apmoka valstybė.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Įmonės reorganizavimo specialistas (ir prižiūrėtojas, jei jis yra) turi teisę gauti atlyginimą už savo darbą ir šiai užduočiai atlikti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Jų atlyginimas negali viršyti atlyginimo, kuris laikomas pagrįstu atlygiu už šį darbą. Įmonės reorganizavimo specialisto arba skolininko prašymu teismas įvertina įmonės reorganizavimo specialisto teisę į atlygį. Kreditorius, kurio reikalavimui taikomas susitarimas su kreditoriais, taip pat gali prašyti atlikti šį įvertinimą, kol susitarimas su kreditoriais dar neįgyvendintas. Teismo išlaidas ir atlygį įmonės reorganizavimo specialistui bei prižiūrėtojui turi apmokėti skolininkas.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Restruktūrizuojant skolą skolininkas paprastai atlieka mokėjimus Vykdymo priežiūros institucijai, o tada ji perveda pinigus kreditoriams. Vykdymo priežiūros institucija taiko metinį mokestį skolininkui už jo mokėjimų valdymą.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Restruktūrizuojant skolą skolininkas paprastai atlieka mokėjimus Vykdymo priežiūros institucijai, o tada ji perveda pinigus kreditoriams. Vykdymo priežiūros institucija taiko metinį mokestį skolininkui už jo mokėjimų valdymą.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

BANKROTAS

Taisyklės dėl išieškojimo iš bankrutuojančio asmens turto (šved. återvinning till konkursbo) nustatytos Bankroto įstatyme. Atskaitos data, nuo kurios skaičiuojami išieškojimo taisyklėse nurodyti laikotarpiai, paprastai yra diena, einanti prieš prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo dieną.

Veiksmas gali būti atšauktas (šved. går åter), jei juo nepagrįstai suteiktas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu tam tikram kreditoriui, kreditoriai neteko skolininko turto, kreditoriaus skolos padidėjo ir jei skolininkas buvo ar tapo nemokus vien dėl bankroto bylos arba dėl bankroto bylos ir kitų aplinkybių ir kita šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad skolininkas buvo nemokus, ir dėl kokių aplinkybių teisinis veiksmas tapo netinkamas. Laikoma, kad skolininko šeimos nariai žinojo pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jei nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad jie nežinojo ir negalėjo žinoti šios informacijos. Jei veiksmas buvo atliktas daugiau kaip prieš penkerius metus iki atskaitos datos, jį galima atšaukti tik jeigu jis susijęs su vienu iš skolininko šeimos narių.

Jei skola sumokama vėliau nei prieš tris mėnesius iki atskaitos datos taikant kitokį mokėjimo būdą nei įprastas mokėjimo būdas, ji sumokama iš anksto arba ji sumokama tokia suma, dėl kurios smarkiai pablogėjo skolininko finansinė būklė, mokėjimą galima atšaukti, jei pagal esamas aplinkybes jo negalima laikyti įprastu. Jei mokėjimas atliktas vienam iš skolininko šeimos narių iki tos datos, tačiau vėliau nei prieš dvejus metus iki atskaitos datos, jį galima atšaukti, jei neįrodoma, kad skolininkas nebuvo nemokus ir dėl tokio veiksmo netapo nemokus.

Specialios taisyklės taikomos dovanoms, dalijimuisi būstu ir darbo užmokesčiui. Kai kuriems mokėjimams valstybei, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimams, išieškojimo taisyklės netaikomos.

Administratorius gali reikalauti išieškojimo pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismuose arba prieštaraudamas skoloms, kurios įrodinėjamos bankroto procedūros metu. Jei administratorius nusprendžia nereikalauti išieškojimo ir nesudaromas draugiškas susitarimas, kreditorius gali reikalauti išieškojimo pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismuose.

Išieškojimo atveju turtas, kuriuo disponuoja skolininkas, pavirsta bankrutuojančio asmens turtu.

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS

Paskelbus sprendimą reorganizuoti įmonę, taikomos Bankroto įstatymo nuostatos dėl išieškojimo vykdant bankroto procedūrą, jei su kreditoriais sudarytas viešas susitarimas (žr. skyrių dėl bankroto).

Jei reikalaujama pirmenybės teisės išieškojimo arba mokėjimo, įvykdyto uždėjus areštą, teismas gali nuspręsti toliau nenagrinėti vykdymo bylos iki atskiro pranešimo.

Ieškinį dėl išieškojimo pareiškia įmonės reorganizavimo specialistas arba kreditorius, kurio reikalavimas būtų išieškotas pagal viešą susitarimą su kreditoriais. Ieškinį būtina pareikšti prieš įvykstant kreditorių susirinkimui ir galutinio sprendimo neleidžiama priimti, kol nėra išspręstas klausimas dėl viešo susitarimo su kreditoriais. Kreditorius, norintis pareikšti ieškinį, privalo apie tai pranešti įmonės reorganizavimo specialistui. Jei to nepadaroma, kreditoriaus byla nenagrinėjama.

Jei įmonės reorganizavimo procesas pasibaigia nesudarius viešo susitarimo su kreditoriais ir pateikus prašymą skolininkas nebankrutuoja per tris savaites nuo įmonės reorganizavimo procedūros užbaigimo dienos, pateiktą prašymą dėl išieškojimo būtina atmesti.

Grąžinus ieškovo išlaidas, išieškotos lėšos tenka kreditoriams, kuriems taikomas viešas susitarimas su kreditoriais. Atsakovas, kuris dėl ieškovo ieškinio gali turėti reikalavimą skolininkui, remdamasis šiuo reikalavimu gali dalyvauti derybose dėl susitarimo su kreditoriais ir turi teisę išskaičiuoti sumą, kuri yra jam mokėtina turto paskirstymo metu, iš sumos, kurią jis priešingu atveju būtų sumokėjęs.

Kreditoriaus, kuriam taikomas viešas susitarimas su kreditoriais, arba skolininko prašymu išieškojimo bylą nagrinėjantis teismas gali įpareigoti taikyti specialųjį administravimą (šved. särskild förväntning) turtui, kuris priklauso kreditoriui pagal ankstesnio sakinio nuostatas. Turtas, kuriam taikomas toks specialusis administravimas, gali būti areštuotas tik jeigu baigė galioti susitarimas su kreditoriais.

SKOLOS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Išieškojimui netaikomos jokios specialios nuostatos.

ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMAS PAGAL ĮMONIŲ SKOLŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMĄ

Išieškojimui netaikomos jokios specialios nuostatos.

Paskutinis naujinimas: 19/02/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Anglija ir Velsas

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

  • Nemokumo bylą galima iškelti asmenims, įmonėms, įvairioms bendrovėms ir partneriams.
  • Bylą galima iškelti bet kuriam asmeniui, kuris yra skolingas ir gyvena Anglijoje ir Velse, pastaruosius trejus metus gyveno arba užsiėmė verslu Anglijoje ir Velse, arba pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną yra Anglijoje ir Velse. Minimalus amžius nenustatytas. Jeigu nėra anksčiau priimto teismo sprendimo dėl skolos, minimalūs skolos dydžiai taikomi kreditoriams, kurie nori likviduoti įmonę (750 GBP), arba kreditoriams, kurie nori paskelbti fizinio asmens bankrotą (5 000 GBP).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

  • Juridinių asmenų nemokumo rūšys yra likvidavimas (savanoriškas arba teismo nutartimi), administravimas (siekiant išgelbėti ir (arba) reorganizuoti arba likviduoti juridinį asmenį), bankroto administravimas arba taikos sutartis.
  • Fiziniai asmenys tampa nemokūs bankroto atveju (gavus kreditoriaus pareiškimą arba asmens prašymą dėl bankroto), priėmus nutartis dėl skolos mažinimo arba patvirtinus taikos sutartį.
  • Bet kuris kreditorius, kurio reikalavimai neužtikrinti, gali pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės likvidavimo (privalomas likvidavimas) arba administravimo.
  • Įmonė skolininkė gali būti pertvarkoma siekiant ją likviduoti (savanoriškas likvidavimas). Įmonė skolininkė taip pat gali pateikti teismui pareiškimą dėl jos likvidavimo.
  • Bet kuriuo metu po to, kai teismui pateikiamas pareiškimas dėl likvidavimo, teismas gali paskirti laikinąjį likvidatorių. Toks likvidatorius paprastai paskiriamas siekiant apsaugoti įmonės turtą iki teismo posėdžio dėl likvidavimo pradžios. Laikinojo likvidatoriaus įgaliojimai nustatomi teismo nutartimi, kuria jis paskiriamas.
  • Įmonė arba jos direktoriai gali paskirti administratorių, tą patį gali padaryti ir kintamo dydžio įkaito turėtojas. Tokie paskyrimo veiksmai atliekami ne teisme.
  • Įmonei taikomas administravimas, jeigu ji yra nemoki arba tikėtina, kad taps nemoki.
  • Įmonė gali būti priverstinai likviduojama, jeigu ji nesugeba sumokėti savo skolų ir ši aplinkybė įrodoma remiantis neįvykdytu teisėtu reikalavimu sumokėti arba neįvykdytu teismo sprendimu. Teismo taip pat gali būti prašoma likviduoti įmonę remiantis tuo, kad tai yra pagrįsta ir teisinga.
  • Kintamo dydžio įkaito turėtojai gali paskirti bankroto administratorius, kad būtų išieškotos jiems priklausančios lėšos.
  • Paskirtas pareigūnas privalo visus kreditorius informuoti apie nemokumą. Apie juridinio asmens nemokumą būtina informuoti juridinių asmenų registrą, kad jame būtų atnaujintas įrašas apie įmonę; šiame registre galima nemokamai atlikti internetinę paiešką.
  • Įmonė gali pasiūlyti sudaryti taikos sutartį arba tai gali padaryti paskirtas likvidatorius arba administratorius, jei kuri nors iš šių procedūrų jau yra pradėta. Asmuo gali pasiūlyti sudaryti taikos sutartį ir tai jis gali padaryti iki bankroto bylos pradžios ir ją pradėjus.
  • Dėl visų taikos sutarčių susitaria kreditoriai ir tam, kad sutartis būtų patvirtinta, jai turi pritarti 75 proc. balsuojančių kreditorių. Minimalus skolos dydis nenustatytas ir nemokumo patikrinimas neatliekamas. Pasiūlymas kreditoriams turi būti pateiktas per paskirtą atstovą, kuris atlieka prižiūrėtojo funkcijas, jeigu pasiūlymas patvirtinamas. Paskirtas atstovas veiksmų gali imtis po to, kai skolininkas pateikia jam pasiūlymą.
  • Nutartys iškelti bankroto bylą paprastai priimamos remiantis kreditoriaus arba pačių skolininkų pareiškimu. Patikėtinis paskiriamas nutartimi ir jis gali imtis veiksmų nedelsiant.
  • Kreditoriaus pareiškimo atveju pareiškimas pateikiamas teismui ne mažiau nei dėl 5 000 GBP skolos, tačiau bendrą pareiškimą gali pateikti du ar daugiau kreditorių. Tokiu atveju kiekvienam iš kreditorių priklausančios skolos sudedamos. Skola turi būti neužtikrinta. Paraiškoje būtina įrodyti, kad skolininkas negali sumokėti skolos. Tai galima padaryti pateikiant įrodymus, iš kurių matyti, kad teisėtas reikalavimas atlikti mokėjimą arba teismo sprendimas yra neįvykdytas.
  • Jei prašymą teikia skolininkas, prašymas pateikiamas arbitrui, t. y. vyriausybės paskirtam asmeniui. Minimalus skolos dydis nėra nustatytas, tačiau būtina, kad skolininkas neturėtų galimybės sumokėti savo skolų. Teikiant prašymą teismas nedalyvauja, be to, negali būti nagrinėjamas joks kitas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašymą privalo nagrinėti arbitras, kuris priima nutartį, jei įvykdomos sąlygos. Patikėtinis paskiriamas priimant nutartį iškelti bankroto bylą ir jis gali imtis veiksmų nedelsiant.
  • Jeigu kreditorius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas, prieš pradėdamas nagrinėti tą pareiškimą, gali paskirti laikinąjį administratorių, kad apsaugotų skolininko turtą, jei manoma, kad tokiam turtui kyla rizika. Dažniausiai teismas pateikia konkrečias laikinojo administratoriaus veikimo instrukcijas, tačiau jis taip pat gali suteikti bendresnio pobūdžio įgaliojimus, siekdamas nedelsiant perimti teisę disponuoti skolininko turtu.
  • Asmuo per įgaliotą tarpininką gali prašyti priimti nutartį dėl skolos sumažinimo, jeigu negali sumokėti savo skolų, yra skolingas savo kreditoriams 20 000 GBP arba mažiau, turi turto, kurio vertė yra ne didesnė nei 1 000 GBP (neįskaitant asmeninio automobilio) ir pajamų perteklius per mėnesį neviršija 50 GBP. Oficialiai paskirtas administratorius nustato, ar reikėtų priimti nutartį dėl skolos mažinimo ir jei tokia nutartis priimama, tuomet asmens skoloms nustatomas atidėjimo terminas (paprastai 12 mėnesių), per kurį kreditoriai negali imtis priverstinių vykdymo arba skolos išieškojimo veiksmų. Atidėjimo termino pabaigoje skolos sumokamos, išskyrus kai kurias išimtis.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

  • Juridinio asmens nemokumo atveju nemokumo procedūra taikoma visam įmonei priklausančiam turtui, nepaisant jo buvimo vietos. Sąvokos „turtas“ teisinė apibrėžtis yra labai plati.
  • Administravimo atveju visos surinktos lėšos, skirtos procedūrai finansuoti, visų pirma skiriamos išlaidoms sumokėti.
  • Taikos sutarties atveju pasiūlyme nustatoma disponavimo turtu tvarka, o kreditoriai turi galimybę įvertinti šią tvarką ir tuomet balsuoti, ar pritarti pasiūlymui.
  • Bankroto byloje visas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, nepaisant jo buvimo vietos, perduodamas patikėtiniui, išskyrus kai kurias išimtis. Bet koks turtas, reikalingas asmens buitiniams poreikiams patenkinti arba tam, kad jis galėtų dirbti ar verstis prekyba, neįtraukiamas į bankrutuojančio skolininko turto vertę. Tokiam turtui gali būti priskiriama variklinė transporto priemonė. Jeigu, patikėtinio manymu, tokio turto vertė yra didesnė, palyginti su pagrįsto pakeitimo išlaidomis, tuomet jis gali parduoti turtą ir suteikti jo pakaitalą. Be to, bet koks trečiajam asmeniui priklausantis turtas, kurį bankrutuojantis asmuo valdo kaip patikėtinis, neįtraukiamas į bankrutuojančio skolininko turto vertę.
  • Bankrutuojančio asmens pajamos neįtraukiamos į tokio asmens turto vertę, tačiau patikėtinis gali su asmeniu susitarti, kad bet kokių perteklinių pajamų dalis, atsižvelgus į jo pagrįstus buitinius poreikius, kreditorių naudai būtų įtraukta į bankrutuojančio skolininko turto vertę. Patikėtinis gali prašyti teismo, kad jis šiuo klausimu priimtų nutartį, jei su asmeniu neįmanoma susitarti.
  • Patikėtinis gali reikalauti, kad bet koks asmens, kuris buvo atleistas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje, žinion patenkantis turtas būtų įtrauktas į bankrutuojančio skolininko turto vertę.
  • Jei bankrutuojantis asmuo nepraneša savo patikėtiniui apie turtą, kuris turi būti įtrauktas į bankrutuojančio skolininko turtą, arba pasiskolina pinigų ar kitais būdais gauna didesnę nei 500 GBP paskolą neinformuodamas skolintojo apie jam iškeltą bankroto bylą, tai laikoma nusikalstama veika.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

  • Nemokumo pareigūnai turi būti licencijuoti nemokumo specialistai arba oficialūs administratoriai (žr. toliau). Licencijas gali išduoti tik profesinė įstaiga, kuriai atitinkamus įgaliojimus suteikė vyriausybė. Jeigu asmuo veikia kaip nemokumo specialistas neturėdamas licencijos, jis daro nusikalstamą veiką ir jam gali būti skirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė.
  • Kad gautų licenciją, pareiškėjas privalo išlaikyti egzaminą ir turėti praktinės su nemokumu susijusios patirties, atitinkančios tam tikrą valandų skaičių.
  • Nemokumo specialistu gali būti tik fizinis asmuo.
  • Dėl nemokumo specialisto, kuris veikia kaip pareigūnas, darbo užmokesčio susitariama su kreditoriais. Nemokumo specialistas gali kreiptis į teismą, jeigu su kreditoriais nesusitaria dėl pagrįsto atlyginimo tarifo. Kreditoriai taip pat gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad atlyginimas yra per didelis.
  • Likviduojamą arba administruojamą turtą kontroliuoja nemokumo pareigūnas.
  • Visas nemokumo bylas iš esmės kontroliuoja teismas, o nukentėjusios šalys, įskaitant nemokumo pareigūną, gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jų interesai buvo nesąžiningai pažeisti.
  • Taikos sutarties atveju skolininkas gali laisvai disponuoti savo turtu, jeigu tai darydamas jis nepažeidžia susitarimo su kreditoriais sąlygų.
  • Patikėtiniui perduotu bankrutuojančio skolininko turtu bankrutuojantis asmuo negali disponuoti. Ši nuostata netaikoma turtui, kuris nėra įtrauktas į bankrutuojančio skolininko turto vertę, arba turtui, kuriuo asmuo pradėjo disponuoti iškėlus bylą, išskyrus atvejus, kai tas turtas asmens žinion perėjo anksčiau nei jis buvo atleistas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje ir to turto pareikalavo patikėtinis. Patikėtinis turi teisę reikalauti perduoti įgytą turtą ir jo vykdomam turto administravimui neturi įtakos tai, kad asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje.
  • Oficialus administratorius yra statutinis pareigūnas, kurį paskiria valstybės sekretorius. Jis gali veikti kaip pareigūnas privalomo likvidavimo arba bankroto atveju. Oficialus administratorių atlyginimas nustatomas ne kreditorių sutarimu, bet įstatymu.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

  • Likvidavimo, administravimo ir bankroto byloje gali būti atliekamas įskaitymas.
  • Įskaitymo sąskaita apima tarpusavio susitarimus nemokumo dieną.
  • Grynąją sumą, priklausomai nuo konkretaus atvejo, sudaro nemokaus skolininko turtas arba kreditoriui grąžintina suma.
  • Šalys negali atsisakyti taikyti įskaitymo mechanizmą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

  • Likvidatorius arba patikėtinis gali atsisakyti nepelningos sutarties ir taip panaikinti nemokaus skolininko suinteresuotumą sutartimi arba atsakomybę už jos vykdymą (priešinga šalis nemokumo byloje gali reikalauti atlyginti nuostolius ir (arba) žalą, susijusią su nemokumu). Kitu atveju, jeigu sutartis nenutraukiama skolininkui tapus nemokiam, teismas gali priimti nutartį, kuria atleidžiama nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.
  • Nuolatinis tam tikrų paslaugų, pvz., komunalinių arba ryšių ir IT paslaugų, teikimas laikomas „esminėmis paslaugomis“, todėl nemokumo atveju jos gali būti teikiamos toliau nereikalaujant sumokėti kokių nors įsiskolinimų iškėlus nemokumo bylą.
  • Kitų paslaugų, išskyrus šias esmines paslaugas, teikėjai nemokumo atveju gali nutraukti sutartis, jeigu jose yra tai padaryti leidžianti nuostata. Nemokumo byloje galima pateikti reikalavimą dėl visų prekių ir paslaugų, už kurias nebuvo sumokėta.
  • Taikos sutartis vykdomoms sutartims įtakos neturi, nors rengiant pasiūlymą į jas reikėtų atsižvelgti.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

  • Likvidavimo ir administravimo atveju nustatomas atidėjimo terminas. Iškėlus bankroto bylą be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo įmonei negalima pareikšti ieškinio.
  • Sudarius taikos sutartį, nė vienas sutarties saistomas kreditorius negali pareikšti ieškinio siekdamas susigrąžinti skolą, nes jis privalo laikytis taikos sutarties. Tokį ieškinį gali pareikšti kreditorius, kuris nedalyvavo tvirtinant taikos sutartį, jeigu suma nebuvo sumokėta.
  • Kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti, nėra automatiškai saistomi taikos sutarties.
  • Jeigu buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo arba jeigu prašymą iškelti bankroto bylą pateikė patys skolininkai, teismas gali sustabdyti bet kokią skolininko asmens atžvilgiu vykdomą teisinę procedūrą arba leisti ją tęsti tokiomis sąlygomis, kurios, teismo manymu, yra tinkamos. Nė vienas bankrutuojančio asmens kreditorius be teismo leidimo negali jam asmeniškai arba jo turto atžvilgiu pareikšti ieškinio, kai tas asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje.
  • Jeigu skolininkas ketina pateikti pasiūlymą savo kreditoriams dėl individualios taikos sutarties, jis arba patikėtinis, arba oficialiai paskirtas administratorius, jeigu skolininkui iškelta bankroto byla, gali pateikti prašymą teismui dėl preliminariosios nutarties. Tokiu atveju teismui gali būti leidžiama sustabdyti bet kokią skolininko asmeniui arba jo turto atžvilgiu iškeltą bylą ir taip užkirsti kelią tokiai bylai iškelti. Preliminariąja nutartimi taip pat užkertamas kelias įteikti skolininkui nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

  • Likvidavimo ir administravimo atveju nustatomas atidėjimo terminas. Ieškinių, kurie nemokumo dieną dar nebuvo išnagrinėti, negalima toliau nagrinėti be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo.
  • Kreditorius, kurio reikalavimai neužtikrinti ir kuris taikos sutarties patvirtinimo metu dalyvauja nagrinėjant ieškinį, negali toliau palaikyti tokio ieškinio, nes jis būtų saistomas taikos sutarties sąlygų, nepaisant to, ar jis pats pritarė balsuojant dėl tokios sutarties patvirtinimo. Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti, nėra saistomi taikos sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai jie su tuo sutinka.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

  • Kreditoriai dalyvauja nemokumo byloje vykstant kreditorių susirinkimams ir kitiems sprendimų priėmimo procesams. Jie taip pat gali sudaryti komitetą ir išrinkti jo narius. Pareigūnai, išskyrus oficialiai paskirtus administratorius, privalo pateikti kreditoriams naujausią informaciją apie bylų nagrinėjimo pažangą kas 6 arba 12 mėnesių, priklausomai nuo procedūros pobūdžio.
  • Sprendimai gali būti susiję su pareigūno paskyrimu arba atleidimu, susitarimu dėl atlygio pareigūnui, komiteto sudarymu, pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nagrinėjimu arba bet kuriuo kitu sprendimu, kurį priimant, pareigūno manymu, kreditoriai turėtų įnešti savo indėlį.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

  • Pasiūlyme sudaryti taikos sutartį gali būti numatyta nuostata dėl prižiūrėtojo, kuris disponuotų skolininko turtu.
  • Bankroto byloje turtas pereina patikėtiniui jį paskyrus ir šiuo atveju nereikia jokio turto perdavimo dokumento ar perleidimo rašto. Patikėtinis privalo perimti bankrutuojančio skolininko turtą, jį parduoti ir paskirstyti bankrutuojančio skolininko turtą kreditoriams.
  • Likviduojamą arba administruojamą turtą kontroliuoja nemokumo pareigūnas.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

  • Juridinio asmens nemokumo atveju nemokumo byloje dėl visų iki nemokumo pradžios susidariusių skolų, įskaitant neapibrėžtąsias skolas, atsiradusių įsipareigojimų arba padarytų civilinės teisės pažeidimų, už kuriuos atsako įmonė, galima pareikšti reikalavimus. Taip pat gali būti reikalaujama grąžinti ateityje mokėtinas skolas, kurių dydis patikslinamas atsižvelgiant į dabartines vertes.
  • Dėl tam tikrų nusikalstamų veiksmų (pvz., prekybos narkotikais) atsirandantys įsipareigojimai nėra įrodinėjami administravimo arba likvidavimo byloje.
  • Įsipareigojimai, kurie atsirado iškėlus bylą, priskiriami išlaidų kategorijai. Šiems įsipareigojimams taikoma būtent jiems pritaikyta mokėjimo hierarchija, tačiau visi jie turi būti sumokėti iki to laiko, kai pinigai paskirstomi kreditoriams.
  • Pasiūlyme dėl taikos sutarties turi būti atskleista visa informacija apie skolininko arba įmonės įsipareigojimus, be to, jame nustatoma mokėjimo kreditoriams tvarka. Skolininko arba įmonės skolų, susidariusių susitarus dėl pasiūlymo, nemokumo byloje negalima reikalauti sumokėti, išskyrus atvejus, kai šiuo tikslu numatoma konkreti nuostata.
  • Skolas, kurios tampa mokėtinos nutarties iškelti bankroto bylą dieną arba tapo mokėtinos ateityje dėl iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusios prievolės, galima reikalauti grąžinti bankroto byloje. Bankroto byloje negalima pareikšti reikalavimų dėl baudų, su studentų paskolomis susijusių skolų, įsiskolinimų, susijusių su šeimos bylose nagrinėjamomis skolomis, ir mokėtinų skolų, susijusių su nutartimis konfiskuoti.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

  • Kreditoriai reikalavimą gali pareikšti (skolos įrodymą pateikti) bet kuriame bylos nagrinėjimo etape. Reikalavimą būtina pareikšti, kad dėl jo būtų galima balsuoti bet kurioje sprendimo priėmimo procedūroje arba gauti paskirstytąjį turtą.
  • Administravimo, likvidavimo arba bankroto byloje, kurioje ketinama paskirstyti turtą, pareigūnas parengia raštą visiems kreditoriams, kurie dar turi įrodyti savo reikalavimus, ir informuoja apie turto paskirstymą, bei ragina juos pateikti reikalavimus ir nustato galutinę datą tai padaryti, kad kreditoriai dalyvautų paskirstant turtą. Pareigūnas gali nagrinėti reikalavimus, kurie buvo pateikti po šios datos, tačiau jis neprivalo to daryti.
  • Jeigu kreditorius nepareiškia reikalavimo laiku, jis negali trukdyti paskirstyti turtą.
  • Taikos sutarties atveju reikalavimas pateikti pareigūnui įrodymus įvykdomas pranešant apie reikalavimą raštu.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.uk/government/publications/proof-of-debt-insolvency-form-425.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.uk/government/publications/proof-of-debt-insolvency-form-637

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

  • Turtas paskirstomas tokia tvarka:
  1. fiksuoto dydžio įkaito turėtojams (iš ilgalaikio turto pajamų);
  2. nemokumo procedūros išlaidoms sumokėti;
  3. pirmaeilėms skoloms (žr. toliau);
  4. nustatytai daliai (tik įmonių nemokumo atveju);
  5. kintamo dydžio įkaito turėtojams;
  6. kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti;
  7. akcininkams (tik įmonių nemokumo atveju).
  • Tam tikri su darbo santykiais susiję reikalavimai laikomi pirmaeiliais, įskaitant tam tikras skolas, susijusias su pensijų sistema.
  • Nustatytą dalį sudaro tikslinės lėšos, gautos iš kintamo dydžio įkaito turto, kuriomis gali naudotis kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti (ne daugiau kaip 600 000 GBP).
  • Įstatymuose nenustatyta reikalavimų subordinacija, išskyrus bankroto bylas, kuriose skola, mokėtina asmeniui, kuris buvo bankrutavusio asmens sutuoktinis arba civilinis partneris bankroto dieną, patenkinama vėliau, palyginti su kitais kreditoriais, kurie yra suinteresuoti tomis skolomis.
  • Jeigu trečioji šalis grąžina skolą skolininkui, ta trečioji šalis turi subrogacija perduotą reikalavimą nemokumo byloje.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

  • Sudarant taikos sutartį kreditoriai pritaria skolininko arba įmonės pateiktiems pasiūlymams, jeigu 75 proc. reikalavimų vertės turinčių kreditorių pritaria pasiūlymui. Kai kreditoriai pritaria pasiūlymui, jis įgyvendinamas kartu su nemokumo specialistu, kuris veikia kaip prižiūrėtojas. Tam nereiškia teismo patvirtinimo, tačiau prižiūrėtojas privalo pranešti teismui, jeigu buvo priimta preliminarioji nutartis. Šalis gali prašyti, kad teismas peržiūrėtų kreditorių sprendimą dėl to, ar sutikti su pasiūlymu, remiantis esminių nuostatų pažeidimu. Visi kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti, yra saistomi sutarties.
  • Jeigu po patvirtinimo skolininkas arba įmonė nesilaiko taikos sutarties sąlygų, tuomet prižiūrėtojas gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto arba likvidavimo.
  • Teismo patvirtinimas nereikalingas reorganizavimo planų atveju, tačiau nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos interesai buvo be reikalo pažeisti.
  • Galioja išsamios pasitraukimo iš visų nemokumo bylų ir tokių bylų užbaigimo taisyklės.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

  • Išsamios bylos užbaigimo taisyklės taikomos visose bylose.
  • Kreditoriai gali reikalauti, kad, užbaigus bylą, lėšos jiems būtų paskirstytos, o ne laikomos banke (t. y. tokias lėšas laiko vyriausybė).
  • Taikos sutarties atveju pasiūlyme kreditoriams bus pasiūlyta grąžinti tam tikrą sumą už kiekvieną skolos svarą sterlingą. Jeigu pasiūlymui pritariama, kreditoriai privalo pripažinti, kad tai yra visos skolos grąžinimas, todėl, užbaigus bylą, jie niekur negali kreiptis dėl bet kurios tos skolos dalies.
  • Bankroto byloje skolos išnyksta baigus nagrinėti bylą, išskyrus skolas, kurios nebuvo nagrinėjamos bankroto byloje.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Mokant lėšas, kurios buvo gautos pardavus turtą, laikomasi aiškios mokėjimų hierarchijos. Iš parduoto turto pajamų turi būti sumokamos patirtos išlaidos, tik tuomet lėšas galima grąžinti kreditoriams.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

  • Jeigu nemokus skolininkas prieš oficialiai paskelbiant apie nemokumą pirmenybę suteikė konkrečiam kreditoriui (t. y. sumokėjo tokiam kreditoriui, užuot sumokėjęs kitiems kreditoriams), arba sudarė sandorį mažesne verte (t. y. pardavė tam tikrą daiktą už mažesnę jo kainą arba vertę), pareigūnas gali siekti, kad gavėjas sugrąžintų prarastas lėšas ir kad jos būtų įtrauktos į nemokaus skolininko turtą.
  • Bankroto, likvidavimo arba administravimo pareigūno prašymu teismas gali panaikinti bet kurios rūšies sandorį arba įpareigoti gavėją taikyti restituciją.
  • Reikalavimai panaikinti pirmaeilius mokėjimus turi būti susiję su sandoriais, kurie buvo sudaryti per šešis mėnesius iki administratoriaus paskyrimo, likvidavimo pradžios arba pareiškimo ar prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo, arba per dvejus metus, jeigu pirmaeilis mokėjimas buvo atliktas asocijuotai įmonei.
  • Reikalavimai panaikinti sandorius, sudarytus mažesne verte, turi būti susiję su sandoriais, sudarytais per dvejus metus iki tų įvykių, arba bankroto byloje per penkerius metus, jeigu asmuo buvo nemokus tuo metu arba tapo nemokus dėl sudaryto sandorio.
  • Administravimo, likvidavimo, bankroto arba taikos sutarties byloje paskirtas pareigūnas gali prašyti teismo priimti nutartį dėl sandorio, kuriuo buvo apgauti kreditoriai, peržiūros. Tokį prašymą, teismui leidus, taip pat gali pateikti nuo sandorio nukentėjusi šalis.
  • Administravimo arba likvidavimo byloje pareigūnas taip pat gali imtis taisomųjų veiksmų bet kurio įmonės direktoriaus, kuris prekiavo žinodamas apie nemokumą, atžvilgiu, jeigu dėl to kreditoriai patyrė papildomų nuostolių, jeigu jis prekiavo sukčiaudamas arba piktnaudžiaudamas valdžia (ieškinius dėl piktnaudžiavimo valdžia taip pat gali pareikšti oficialiai paskirtas administratorius arba kreditorius, arba įmokas mokantis asmuo).
  • Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl likvidavimo arba bankroto, bet kokie disponavimo turtu veiksmai, atlikti po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, negalioja, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
Paskutinis naujinimas: 22/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Šiaurės Airija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

  • Nemokumo bylą galima iškelti asmenims, partneriams ir įmonėms (turinčioms ir neturinčioms juridinio asmens teises).
  • Bylą galima iškelti bet kuriam asmeniui, kuris yra skolingas ne mažiau kaip 5 000 GBP ir gyvena Šiaurės Airijoje, pastaruosius trejus metus gyveno arba užsiėmė verslu Šiaurės Airijoje, arba pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną yra Šiaurės Airijoje. Minimalus amžius nenustatytas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

  • Juridinis asmuo Šiaurės Airijoje gali būti paskelbiamas nemokiu taikant likvidavimo (savanoriškai arba Aukštojo teismo nutartimi) arba reorganizavimo (pagal įmonės taikos sutartį (angl. company voluntary arrangement) arba naudojantis administravimo paslaugomis) procedūrą. Administravimas gali būti pirmas etapas siekiant taikyti likvidavimo procedūrą.
  • Bet kuris kreditorius (privačiojo arba valdžios sektoriaus) gali pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės likvidavimo (privalomas likvidavimas) arba administravimo.
  • Pati įmonė skolininkė gali būti pertvarkoma siekiant ją likviduoti (savanoriškas likvidavimas esant mokumo arba nemokumo būsenai, kai nutartis dėl mokumo priimama atsižvelgiant į gebėjimą sumokėti visas skolas per 12 mėnesių). Įmonė skolininkė taip pat gali pateikti teismui pareiškimą dėl jos likvidavimo.
  • Ekonomikos departamentas gali kreiptis į teismą prašydamas likviduoti įmonę, jeigu tai atitinka viešąjį interesą. Tokios įmonės nebūtinai turi būti nemokios.
  • Bet kuriuo metu po to, kai teismui (bet kuri šalis) pateikia pareiškimą dėl likvidavimo, teismas gali paskirti laikinąjį likvidatorių. Toks likvidatorius paprastai paskiriamas siekiant apsaugoti įmonės turtą iki teismo posėdžio dėl likvidavimo pradžios. Laikinojo likvidatoriaus įgaliojimai nustatomi teismo nutartimi, kuria jis paskiriamas.
  • Įmonė arba jos direktoriai gali paskirti administratorių, tą patį gali padaryti ir kintamo dydžio įkaito turėtojas (pvz., ne teismo atliekamas paskyrimas).
  • Įmonei taikomas administravimas, jeigu ji yra nemoki arba tikėtina, kad taps nemoki. Teismų praktikoje nustatyta, kad šia prasme sąvoka „tikėtina“ reiškia labiau tikėtiną nei netikėtiną galimybę.
  • Įmonės taikos sutartį teikianti įmonė nebūtinai turi būti nemoki.
  • Įmonė gali būti priverstinai likviduojama, jeigu ji nesugeba sumokėti savo skolų (nemokumas) ir šis negalėjimas įrodomas remiantis neįvykdytu teisėtu reikalavimu sumokėti arba neįvykdytu teismo sprendimu). Teismas gali likviduoti įmonę remdamasis tuo, kad tai yra pagrįsta ir teisinga.
  • Iš karto po to, kai pradedama nagrinėti byla (įmonė pertvarkoma siekiant ją likviduoti; priimama teismo nutartis dėl administravimo ar likvidavimo arba teismui įteikiamas pranešimas apie administratoriaus paskyrimą (jeigu jis buvo paskirtas ne teismo nutartimi), pareigūnas gali imtis veiksmų.
  • Įmonė gali pasiūlyti sudaryti įmonės taikos sutartį. Kad tai galėtų padaryti, įmonė turi būti nemoki. Sudaryti įmonės taikos sutartį taip pat gali pasiūlyti likvidatorius arba administratorius (jeigu jau pradėta likvidavimo arba administravimo procedūra).
  • Galimos asmens nemokumo bylos yra individuali taikos sutartis (angl. IVA), nutartys dėl skolos sumažinimo (angl. DRO) ir nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo (kuri iškeliama kreditoriui arba asmeniui pateikus pareiškimą).
  • IVA pasiūlo skolininkas ir dėl jos balsuodami susitaria kreditoriai ir IVA turi pritarti reikalavimų į 75 proc. skolos vertę turinčių balsuojančių kreditorių. Minimalus skolos dydis nenustatytas ir nemokumo patikrinimas neatliekamas. Pasiūlymas turi būti pateiktas per paskirtą atstovą, kuris atlieka prižiūrėtojo funkcijas, jeigu pasiūlymą patvirtina kreditoriai. Paskirtas atstovas veiksmų gali imtis po to, kai skolininkas pateikia jam pasiūlymą. IVA gali būti siūloma tuo metu, kai skolininkui iškelta bankroto byla, be to, bankrotas gali būti panaikintas, jeigu kreditoriai pritaria pasiūlymui. IVA, kuriai balsavimu pritarė kreditoriai, yra privaloma visiems kreditoriams.
  • Prašymus priimti nutartis dėl skolos sumažinimo elektroniniu būdu oficialiai paskirtam administratoriui skolininkas pateikia per įgaliotą tarpininką. Pradedant bylą teismas nedalyvauja. Skolininko skolų suma turi neviršyti 20 000 GBP, skolininko turto vertė turi būti mažesnė nei 1 000 GBP (išskyrus tinkamą variklinę transporto priemonę), o mėnesio pajamų perteklius turi būti 50 GBP arba mažiau. Skolininkui negali būti iškelta jokia kita nemokumo byla ir jis per pastaruosius dvejus metus turi nebūti sudaręs jokių kreditoriams nepalankių sandorių. Oficialiai paskirtas administratorius privalo išnagrinėti gautą prašymą, todėl veiksmų gali imtis nuo prašymo gavimo momento.
  • Nutartys iškelti bankroto bylą paprastai gali būti priimamos remiantis kreditoriaus arba pačių skolininkų pareiškimu. Oficialiai paskirtas administratorius, priėmęs nutartį, tampa administratoriumi ir valdytoju. Paskui galima paskirti patikėtinį, kuris veiksmų gali imtis iš karto po paskyrimo.
  • Kreditoriaus pareiškimo atveju pareiškimas pateikiamas teismui ne mažiau nei dėl 5 000 GBP skolos, tačiau bendrą pareiškimą gali pateikti du ar daugiau kreditorių. Tokiu atveju kiekvienam iš kreditorių priklausančios skolos sudedamos. Skola turi būti neužtikrinta. Paraiškoje būtina įrodyti, kad skolininkas negali sumokėti skolos. Tai galima padaryti pateikiant įrodymus, iš kurių matyti, kad teisėtas reikalavimas atlikti mokėjimą arba teismo sprendimas yra neįvykdytas.
  • Skolininko pareiškimai taip pat pateikiami teismui. Minimalus skolos dydis nėra nustatytas, tačiau būtina, kad skolininkas neturėtų galimybės sumokėti savo skolų.
  • Jeigu buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas, prieš pradėdamas nagrinėti tą pareiškimą, gali paskirti laikinąjį administratorių, kad apsaugotų skolininko turtą, jei manoma, kad tokiam turtui kyla rizika. Dažniausiai teismas pateikia konkrečias laikinojo administratoriaus veikimo instrukcijas, tačiau jis taip pat gali suteikti bendresnio pobūdžio įgaliojimus, siekdamas nedelsiant perimti teisę disponuoti skolininko turtu. Laikinuoju administratoriumi galima paskirti tik oficialų administratorių.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

  • Juridinio asmens nemokumo atveju nemokumo procedūra taikoma visam įmonei priklausančiam turtui, nepaisant jo buvimo vietos. Sąvokos „turtas“ teisinė apibrėžtis yra labai plati.
  • Individualios taikos sutarties atveju pasiūlyme nustatoma disponavimo turtu tvarka, o kreditoriai turi galimybę įvertinti šią tvarką ir tuomet balsuoti, ar pritarti pasiūlymui.
  • Nutartyse dėl skolos sumažinimo turto vertė yra 1 000 GBP arba mažiau (neįskaitant tinkamos transporto priemonės) ir šis turtas išlieka skolininko žinioje.
  • Bankroto byloje visas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, nepaisant jo buvimo vietos, perduodamas patikėtiniui, išskyrus kai kurias išimtis. Bet koks turtas, reikalingas asmens buitiniams poreikiams patenkinti arba tam, kad jis galėtų dirbti ar verstis prekyba, neįtraukiamas į bankrutuojančio skolininko turto vertę. Tokiam turtui gali būti priskiriama variklinė transporto priemonė. Jeigu, patikėtinio manymu, tokio turto vertė yra didesnė, palyginti su pagrįsto pakeitimo išlaidomis, tuomet jis gali parduoti turtą ir suteikti jo pakaitalą. Be to, bet koks trečiajam asmeniui priklausantis turtas, kurį bankrutuojantis asmuo valdo kaip patikėtinis, neįtraukiamas į bankrutuojančio skolininko turto vertę.
  • Bankrutuojančio asmens pajamos neįtraukiamos į tokio asmens turto vertę, tačiau patikėtinis gali su asmeniu susitarti, kad bet kokių perteklinių pajamų dalis, atsižvelgus į jo pagrįstus buitinius poreikius, kreditorių naudai būtų įtraukta į bankrutuojančio skolininko turto vertę. Patikėtinis gali prašyti teismo, kad jis šiuo klausimu priimtų nutartį, jei su asmeniu neįmanoma susitarti.
  • Patikėtinis gali reikalauti, kad bet koks asmens, kuris buvo atleistas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje, žinion patenkantis turtas būtų įtrauktas į bankrutuojančio skolininko turto vertę.
  • Jei bankrutuojantis asmuo pasiskolina pinigų ar kitais būdais gauna didesnę nei 500 GBP paskolą neinformuodamas skolintojo apie jam iškeltą bankroto bylą, tai laikoma nusikalstama veika.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

  • Išskyrus oficialiai paskirto administratoriaus atvejį, pareigūnai turi būti licencijuoti nemokumo specialistai. Licencijas gali išduoti tik profesinė įstaiga, kuriai atitinkamus įgaliojimus suteikė departamentas. Jeigu asmuo veikia kaip nemokumo specialistas neturėdamas licencijos, jis daro nusikalstamą veiką ir jam gali būti skirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė.
  • Kad gautų licenciją, pareiškėjas privalo išlaikyti egzaminą ir turėti praktinės su nemokumu susijusios patirties, atitinkančios tam tikrą valandų skaičių.
  • Nemokumo specialistu gali būti tik fizinis asmuo.
  • Nemokumo specialisto, kuris veikia kaip pareigūnas, darbo užmokestį nustato kreditoriai. Nemokumo specialistas gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad kreditorių nustatytas bazinis atlyginimas yra nepakankamas. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad atlyginimas yra per didelis.
  • Visas nemokumo bylas iš esmės kontroliuoja teismas, o nukentėjusios šalys, įskaitant nemokumo pareigūną, gali kreiptis į teismą prašydamos duoti nurodymus.
  • Individualios taikos sutarties atveju skolininkas gali laisvai disponuoti savo turtu, jeigu tai darydamas jis nepažeidžia susitarimo su kreditoriais sąlygų.
  • Remiantis nutartimi dėl skolos sumažinimo, turtas nepereina pareigūnui.
  • Patikėtiniui perduotu bankrutuojančio skolininko turtu bankrutuojantis asmuo negali disponuoti. Ši nuostata netaikoma turtui, kuris nėra įtrauktas į bankrutuojančio skolininko turto vertę, arba turtui, kuriuo asmuo pradėjo disponuoti iškėlus bylą, išskyrus atvejus, kai tas turtas asmens žinion perėjo anksčiau nei jis buvo atleistas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje ir to turto pareikalavo patikėtinis. Patikėtinis turi teisę reikalauti perduoti įgytą turtą ir šiai situacijai neturi įtakos tai, kad asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje.
  • Oficialus administratorius yra statutinis pareigūnas, kurį paskiria departamentas. Jis gali veikti kaip pareigūnas privalomo likvidavimo arba bankroto atveju. Kreditoriai nenustato oficialiai paskirto administratoriaus atlyginimo; jam finansavimas skiriamas pagal teisės aktuose nustatytą formulę, kuri grindžiama parduoto ir (arba) paskirstyto turto procentiniu dydžiu.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

  • Šiaurės Airijos teisėje nustatyta, kad likvidavimo, administravimo ir bankroto byloje gali būti atliekamas įskaitymas.
  • Įskaitymo sąskaita apima tarpusavio susitarimus nemokumo dieną.
  • Grynoji suma yra nemokumo turtas (skolos knyga) arba įsipareigojimas.
  • Šalys negali atsisakyti taikyti įskaitymo mechanizmą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

  • Likvidatorius arba patikėtinis gali atsisakyti nepelningos sutarties ir taip panaikinti nemokaus skolininko suinteresuotumą sutartimi / atsakomybę už jos vykdymą (priešinga šalis nemokumo byloje gali reikalauti atlyginti nuostolius ir (arba) žalą, susijusią su nemokumu).
  • Juridinio asmens nemokumo byloje nemokumo pareigūnas neturi jokios prievolės vykdyti nemokaus skolininko sudarytų sutarčių.
  • Įmonių nemokumo ir bankroto atveju tam tikrų paslaugų (komunalinių arba ryšių ir IT paslaugų) teikimas laikomas „esminiu“, todėl nemokumo atveju jos gali būti teikiamos toliau nereikalaujant sumokėti kokių nors įsiskolinimų iškėlus nemokumo bylą.
  • Kitų paslaugų, išskyrus esmines paslaugas (žr. pirmiau), teikėjai nemokumo atveju gali nutraukti sutartis, jeigu jose yra tai padaryti leidžianti nuostata). Nemokumo byloje bet kokios prekės ir (arba) paslaugos, už kurias nesumokėta, įtraukiamos į reikalavimą.
  • Vykdomoms sutartims IVA arba nutartys dėl skolos sumažinimo neturės tiesioginės įtakos, tačiau į jas reikėtų atsižvelgti teikiant IVA pasiūlymą ir tai galėtų reikšti, kad asmuo neatitiko nutarties dėl skolos sumažinimo kriterijų.
  • Bankroto byloje patikėtinis gali atsisakyti nepelningų sutarčių. Kitu atveju, jeigu sutartis nenutraukiama skolininkui tapus nemokiam, teismas gali priimti nutartį, kuria atleidžiama nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

  • Likvidavimo ir administravimo atveju nustatomas atidėjimo terminas. Iškėlus bankroto bylą be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo įmonei negalima pareikšti ieškinio.
  • Sudarius įmonės taikos sutartį, nė vienas sutarties saistomas kreditorius negali pareikšti ieškinio siekdamas susigrąžinti skolą, nes jis privalo laikytis taikos sutarties). Tokį ieškinį gali pareikšti kreditorius, kuris nedalyvavo tvirtinant taikos sutartį, jeigu suma nebuvo sumokėta.
  • Jeigu buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas gali sustabdyti bet kokią skolininko asmens atžvilgiu vykdomą teisinę procedūrą arba leisti ją tęsti tokiomis sąlygomis, kurios, teismo manymu, yra tinkamos. Nė vienas bankrutuojančio asmens kreditorius be teismo leidimo negali jam asmeniškai arba jo turto atžvilgiu pareikšti ieškinio, kai tas asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų įvykdymo bankroto byloje.
  • Jeigu skolininkas ketina pateikti pasiūlymą savo kreditoriams dėl individualios taikos sutarties, jis arba patikėtinis, arba oficialiai paskirtas administratorius, jeigu skolininkui iškelta bankroto byla, gali pateikti prašymą teismui dėl preliminariosios nutarties. Tokiu atveju teismui gali būti leidžiama sustabdyti bet kokią skolininko asmeniui arba jo turto atžvilgiu iškeltą bylą ir taip užkirsti kelią tokiai bylai iškelti. Preliminariąja nutartimi taip pat užkertamas kelias įteikti skolininkui nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. IVA pasiūlyme reikėtų aprašyti, kaip bus disponuojama gaunamomis pajamomis ir jeigu IVA pritariama, ji yra privaloma visiems kreditoriams.
  • Priėmus nutartį dėl skolos sumažinimo, kreditoriai nebegali skolininko atžvilgiu imtis veiksmų dėl savo skolos.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

  • Likvidavimo ir administravimo atveju nustatomas atidėjimo terminas. Ieškinių, kurie nemokumo dieną dar nebuvo išnagrinėti, negalima toliau nagrinėti be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo.
  • Kreditorius, kurio reikalavimai neužtikrinti ir kuris įmonės taikos sutarties arba individualios taikos sutarties patvirtinimo metu dalyvauja nagrinėjant ieškinį, negali toliau palaikyti tokio ieškinio, nes jis būtų saistomas įmonės taikos sutarties arba individualios taikos sutarties sąlygų, nepaisant to, ar jis pats pritarė balsuojant dėl tokios sutarties patvirtinimo).
  • Kreditoriai dalyvauja nemokumo byloje vykstant kreditorių susirinkimams ir kitiems sprendimų priėmimo procesams. Jie taip pat gali sudaryti komitetą ir išrinkti jo narius. Pareigūnai, išskyrus oficialiai paskirtą administratorių, privalo kreditorius nuolat informuoti (kas 6 arba 12 mėnesių, priklausomai nuo procedūros) apie bylos nagrinėjimo eigą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

  • Kreditoriai dalyvauja nemokumo byloje vykstant kreditorių susirinkimams ir kitiems sprendimų priėmimo procesams. Jie taip pat gali sudaryti komitetą ir išrinkti jo narius. Pareigūnai, išskyrus oficialiai paskirtą administratorių, privalo kreditorius nuolat informuoti (kas 6 arba 12 mėnesių, priklausomai nuo procedūros) apie bylos nagrinėjimo eigą, o bankroto ir likvidavimo pareigūnas privalo sušaukti paskutinį kreditorių susirinkimą, kuriame atsiskaito už nemokumo bylos administravimą.
  • Sprendimai gali būti susiję su pareigūno paskyrimu arba atleidimu, susitarimu dėl atlygio pareigūnui, komiteto sudarymu, pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nagrinėjimu arba bet kuriuo kitu sprendimu, kurį priimant, pareigūno manymu, kreditoriai turėtų įnešti savo indėlį.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

  • Pasiūlyme sudaryti individualią taikos sutartį gali būti numatyta nuostata dėl prižiūrėtojo, kuris disponuotų skolininko turtu.
  • Nutartyse dėl skolos mažinimo turtas neįtraukiamas į bylą, tačiau oficialiai paskirtas administratorius turi įgaliojimus pateikti užklausas dėl skolininko elgesio ir turto.
  • Bankroto byloje turtas pereina patikėtiniui jį paskyrus ir šiuo atveju nereikia jokio turto perdavimo dokumento ar perleidimo rašto. Patikėtinis privalo perimti bankrutuojančio skolininko turtą, jį parduoti ir paskirstyti bankrutuojančio skolininko turtą kreditoriams.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

  • Juridinio asmens nemokumo atveju nemokumo byloje dėl visų iki nemokumo pradžios susidariusių skolų, atsiradusių įsipareigojimų, padarytų civilinės teisės pažeidimų, už kuriuos atsako įmonė, galima pateikti reikalavimus. Taip pat gali būti reikalaujama grąžinti ateityje mokėtinas skolas, kurių dydis patikslinamas atsižvelgiant į dabartines vertes.
  • Dėl tam tikrų nusikalstamų veiksmų (pvz., prekybos narkotikais) atsirandantys įsipareigojimai nėra įrodinėjami administravimo arba likvidavimo byloje.
  • Įsipareigojimai, kurie atsirado iškėlus bylą, priskiriami išlaidų kategorijai. Šiems įsipareigojimams taikoma būtent jiems pritaikyta mokėjimo hierarchija, tačiau visi jie turi būti sumokėti iki to laiko, kai pinigai paskirstomi kreditoriams.
  • Pasiūlyme dėl individualios taikos sutarties turi būti atskleista visa informacija apie skolininko įsipareigojimus, be to, jame nustatoma mokėjimo kreditoriams tvarka. Skolininko skolų, susidariusių susitarus dėl pasiūlymo, nemokumo byloje negalima reikalauti sumokėti, išskyrus atvejus, kai šiuo tikslu numatoma konkreti nuostata.
  • Tam tikros skolos neįtraukiamos byloje priimant nutartį dėl skolos mažinimo ir skolininkas jas privalo sumokėti. Tai apima baudas, nesumokėtus televizijos licencijų mokesčius, studentų paskolas ir užtikrintas skolas. Į nutartį dėl skolos sumažinimo neįtraukiami jokie kreditorių reikalavimai, nes turto paskirstymas nevykdomas.
  • Skolas, kurios tampa mokėtinos nutarties iškelti bankroto bylą dieną arba tapo mokėtinos ateityje dėl iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusios prievolės, galima reikalauti grąžinti bankroto byloje. Bankroto byloje negalima pareikšti reikalavimų dėl baudų, su studentų paskolomis susijusių skolų, įsiskolinimų, susijusių su šeimos bylose nagrinėjamomis skolomis, ir mokėtinų skolų, susijusių su nutartimis konfiskuoti.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

  • Kreditoriai reikalavimą gali pareikšti (skolos įrodymą pateikti) bet kuriame bylos nagrinėjimo etape. Reikalavimą būtina pareikšti, kad dėl jo būtų galima balsuoti bet kuriame susirinkime (arba kitoje sprendimo priėmimo procedūroje) arba gauti skirstomo turto dalį.
  • Administravimo, likvidavimo arba bankroto byloje, kurioje ketinama paskirstyti turtą, pareigūnas parengia raštą visiems kreditoriams, kurie dar turi įrodyti savo reikalavimus, ir informuoja apie turto paskirstymą, bei ragina juos pateikti reikalavimus ir nustato galutinę datą tai padaryti, kad kreditoriai dalyvautų paskirstant turtą. Pareigūnas gali nagrinėti reikalavimus, kurie buvo pateikti po šios datos, tačiau jis neprivalo to daryti.
  • Jei skolininką teismas likviduoja bankroto byloje, galioja standartinė forma, kurią reikia pateikti įrodinėjimo tikslais. Bet kurioje kitoje procedūroje standartinės formos nėra, tačiau kitoms procedūroms taikomos teisinės sistemos nuostatose nurodyta, kokius įrodymus reikia pateikti paskirstant turtą.
  • Jeigu kreditorius nepareiškia reikalavimo laiku, jis negali trukdyti paskirstyti turtą.
  • Taikos sutarties atveju reikalavimas pateikti pareigūnui įrodymus įvykdomas pranešant apie reikalavimą raštu.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

  • Tam tikri reikalavimai, kurie atsiranda dėl darbo santykių, laikomi pirmaeiliais ir mokėtinais atlyginus išlaidas, tačiau iki to laiko, kai reikalavimus pareiškia kintamo dydžio įkaito turėtojai ir kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti.
  • Įstatymuose nenustatyta reikalavimų subordinacija, išskyrus bankroto bylas, kuriose skola, mokėtina asmeniui, kuris buvo bankrutavusio asmens sutuoktinis arba civilinis partneris bankroto dieną, patenkinama vėliau, palyginti su kitais kreditoriais, kurie yra suinteresuoti tomis skolomis.
  • Jeigu trečioji šalis grąžina skolą skolininkui, ta trečioji šalis turi subrogacija perduotą reikalavimą nemokumo byloje.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

  • Kreditoriai pritaria skolininko (įmonės taikos sutarties atveju reikalingas daugiau nei 75 proc. reikalavimų vertės turinčių kreditorių) arba nemokumo pareigūno (administravimas, paprasta balsų dauguma arba visų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir dauguma pirmaeilius reikalavimus turinčių kreditorių bylose, kuriose manoma, kad kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti, reikalavimai nebus patenkinti) pateiktiems pasiūlymams.
  • Įmonės taikos sutarties atveju patvirtintos sutarties pasiūlymų pateikimo metu privalo laikytis visi kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti.
  • Teismo patvirtinimas nereikalingas reorganizavimo planų atveju, tačiau nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos interesai buvo be reikalo pažeisti.
  • Galioja išsamios procedūrinės taisyklės dėl pasitraukimo iš visų juridinių asmenų nemokumo bylų ir (arba) jų užbaigimo likviduojant ir reorganizuojant juridinį asmenį.
  • Kai kreditoriai pritaria pasiūlymui sudaryti individualią taikos sutartį, jis įgyvendinamas kartu su nemokumo specialistu, kuris veikia kaip prižiūrėtojas. Teismo patvirtinimas tam nereikalingas, tačiau prižiūrėtojas privalo pranešti apie surengto susirinkimo rezultatą, kad pateiktų teismui patvirtintą pasiūlymą. Šalis gali prašyti, kad teismas peržiūrėtų kreditorių sprendimą dėl to, ar sutikti su pasiūlymu, remiantis esminių nuostatų pažeidimu.
  • Jeigu po patvirtinimo skolininkas nesilaiko individualios taikos sutarties sąlygų, tuomet prižiūrėtojas gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto.
  • Nutartyje dėl skolos mažinimo skolos panaikinamos praėjus 12 mėnesių nuo nutarties priėmimo. Teismas šiame procese nedalyvauja.
  • Bankroto byloje patikėtinis privalo nusiųsti galutinę ataskaitą kreditoriams ir tik po to laikoma, kad jis atliko savo darbą. Jeigu patikėtinis nėra oficialiai paskirtas administratorius, tuomet jis privalo sušaukti paskutinį kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriai gali nesutikti su tuo, kad jis atliko savo darbą. Šiomis aplinkybėmis patikėtinis privalo kreiptis į departamentą prašydamas pripažinti, kad jis atliko savo darbą, kitu atveju laikoma, kad patikėtinis atliko savo darbą tuomet, kai praneša įmonių registrui apie surengtą paskutinį susirinkimą.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

  • Kreditoriai gali reikalauti, kad, užbaigus bylą, lėšos jiems būtų paskirstytos, (ne jų laikomos banke) (t. y. tokias lėšas laiko departamentas).
  • Šiaurės Airijos teisėje nustatyti atvejai, kai užbaigus bylą laikoma, kad pareigūnas atliko savo darbą.
  • Individualios taikos sutarties atveju pasiūlyme kreditoriams bus pasiūlyta grąžinti tam tikrą sumą už kiekvieną skolos svarą sterlingą. Jeigu pasiūlymui pritariama, kreditoriai privalo pripažinti, kad tai yra visos skolos grąžinimas, todėl, užbaigus bylą, jie niekur negali kreiptis dėl bet kurios tos skolos dalies.
  • Bankroto byloje arba nutartyje dėl skolos mažinimo skolos išnyksta baigus nagrinėti bylą, išskyrus skolas, kurios nebuvo nagrinėjamos bankroto byloje.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

  • Šiaurės Airijoje nustatyta aiški lėšų, kurios buvo gautos pardavus turtą, mokėjimų hierarchija. Iš (parduoto) turto pajamų turi būti sumokamos patirtos išlaidos, tik tuomet lėšas galima grąžinti kreditoriams.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

  • Jeigu nemokus skolininkas prieš oficialiai paskelbiant apie nemokumą pirmenybę suteikė konkrečiam kreditoriui (t. y. sumokėjo tokiam kreditoriui, užuot sumokėjęs kitiems kreditoriams), arba sudarė sandorį mažesne verte (t. y. pardavė tam tikrą daiktą už mažesnę jo kainą arba vertę), pareigūnas gali nukreipti išieškojimą į gavėją.
  • Bankroto, likvidavimo arba administravimo pareigūno prašymu teismas gali panaikinti bet kurios rūšies sandorį arba įpareigoti gavėją taikyti restituciją.
  • Reikalavimai panaikinti pirmaeilius mokėjimus turi būti susiję su sandoriais, kurie buvo sudaryti per šešis mėnesius iki administratoriaus paskyrimo, likvidavimo pradžios arba pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, arba per dvejus metus, jeigu pirmaeilis mokėjimas buvo atliktas asocijuotai įmonei.
  • Reikalavimai panaikinti sandorius, sudarytus mažesne verte, turi būti susiję su sandoriais, sudarytais per dvejus metus iki tų įvykių, arba bankroto byloje per penkerius metus, jeigu asmuo buvo nemokus tuo metu arba tapo nemokus dėl sudaryto sandorio.
  • Administravimo, likvidavimo, bankroto arba taikos sutarties byloje paskirtas pareigūnas gali prašyti teismo priimti nutartį dėl sandorio, kuriuo buvo apgauti kreditoriai, peržiūros. Tokį prašymą, teismui leidus, taip pat gali pateikti nuo sandorio nukentėjusi šalis.
  • Administravimo arba likvidavimo byloje pareigūnas taip pat gali imtis taisomųjų veiksmų bet kurio įmonės direktoriaus, kuris prekiavo žinodamas apie nemokumą, atžvilgiu, jeigu dėl to kreditoriai patyrė papildomų nuostolių, jeigu jis prekiavo sukčiaudamas arba piktnaudžiaudamas valdžia.
  • Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl likvidavimo arba bankroto, bet kokie disponavimo turtu veiksmai, atlikti po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, negalioja, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
Paskutinis naujinimas: 21/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Nemokumas, bankrotas - Škotija

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

2016 m. (Škotijos) Bankroto įstatymo (toliau –2016 m. įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta, kad „skolininko turtas gali būti laikinai areštuojamas“. Tai reiškia, kad nemokumo bylą galima iškelti įvairiems subjektams, kurie 2016 m. įstatyme apibrėžiami kaip „skolininkai“. Į šios sąvokos taikymo sritį patenka gyvas skolininkas, miręs skolininkas arba jo testamento vykdytojas, arba asmuo, kurį galima paskirti mirusio skolininko testamento vykdytoju, patikėtinis, partneris (įskaitant atvejus, kai partnerystė nutraukta), ribotos atsakomybės partneris (įskaitant atvejus, kai partnerystė nutraukta), kaip apibrėžta 1907 m. Ribotos partnerystės įstatyme, juridinio asmens teises turintis subjektas arba juridinio asmens teisių neturintis subjektas.

Nemokumo bylą taip pat galima iškelti įmonėms (turinčioms arba neturinčioms juridinio asmens teises), kaip nustatyta 1986 m. Nemokumo įstatyme (toliau – 1986 m. įstatymas).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Asmens nemokumo byla gali būti iškelta skolininko prašymu (įskaitant skolų, kurių negalima sumokėti per pagrįstą terminą, nurašymo procedūros taikymą) arba kreditoriaus pareiškimu šerifo teisme. Skolininkas taip pat gali sudaryti patikos dokumentą, t. y savanoriško asmens ir jo kreditorių susitarimo dėl nemokumo forma.

Nemokumo bylą galima iškelti gyvam skolininkui, jo paties prašymu, jeigu:

  • bendra jo skolų suma (įskaitant palūkanas) prašymo pateikimo dieną yra ne mažesnė nei 3 000 GBP (svarų sterlingų);
  • per 5 metus iki dienos, kurią skolininkas pateikia prašymą, dėl skolininko nebuvo priimta nutartis dėl nemokumo;
  • skolininkas konsultavosi su konsultantu finansų klausimais;
  • skolininkas padarė pareiškimą dėl įsipareigojimų (įskaitant įsipareigojimą sumokėti patikėtiniui po to, kai buvo priteista suma, kurios dydis nustatytas naudojant bendrą finansinę priemonę);
  • skolininkas yra „akivaizdžiai nemokus“ arba per nustatytą terminą jam buvo išduotas pažymėjimas dėl jo turto nemokumo, arba jam buvo išduotas patikos dokumentas, kuris nėra užtikrintas dokumentas, nes kreditoriai gali jam prieštarauti arba su juo nesutikti,

teikiant prašymą skolininkas nelaikomas „akivaizdžiai nemokiu“ atsižvelgiant tik į tai, kad jam buvo išduotas patikos dokumentas arba kad jis savo kreditoriams įteikė tam tikrą pranešimą.

Nemokumo byla taip pat gali būti iškelta gyvam skolininkui jo paties prašymu, tačiau pagal „skolų, kurių negalima sumokėti per pagrįstą terminą, nurašymo procedūrą“, kurioje taikomi tam tikri kriterijai. Tai yra šie kriterijai:

  • naudojant bendrą finansinę priemonę nustatoma, kad skolininkui nereikia mokėti įmokos, susijusios su jo nemokumu, arba jis ne trumpiau nei 6 mėnesių laikotarpį, kuris baigėsi prašymo pateikimo dieną, gavo nustatytą įmoką;
  • bendra skolininko skolų suma (įskaitant palūkanas) prašymo pateikimo dieną yra ne mažesnė nei 1 500 GBP, bet ne didesnė nei 17 000 GBP;
  • bendra skolininko turto vertė prašymo pateikimo dieną neviršija 2 000 GBP;
  • skolininko turto vieneto vertė neviršija 1 000 GBP;
  • skolininkas neturi žemės;
  • skolininkui išduotas pažymėjimas dėl jo turto nemokumo;
  • per 10 metų laikotarpį, kuris baigėsi diena anksčiau nei skolininkas pateikė prašymą, dėl skolininko nepriimama jokia nutartis dėl nemokumo pagal skolų, kurių negalima sumokėti per pagrįstą terminą, nurašymo procedūrą išnagrinėjus skolininko pateiktą prašymą ir
  • per 5 metų laikotarpį, kuris baigėsi diena anksčiau nei skolininkas pateikė prašymą, dėl skolininko nepriimama jokia nutartis dėl nemokumo pagal kitą nei skolų, kurių negalima sumokėti per pagrįstą terminą, nurašymo procedūrą išnagrinėjus skolininko pateiktą prašymą arba pareiškimą dėl jo nemokumo.

Nemokumo bylą gyvam skolininkui taip pat gali iškelti kvalifikuotas kreditorius (arba kvalifikuoti kreditoriai), jeigu skolininkas yra „akivaizdžiai nemokus“ ir kvalifikuotas kreditorius likus ne daugiau kaip 12 savaičių iki pareiškimo pateikimo dienos konsultavo skolininką skolos ir informacijos paketo (angl. debt advice and information package, DAIP) klausimais. DAIP – tai 2002 m. (Škotijos) Skolų restruktūrizavimo ir arešto įstatymo (toliau – 2002 m. įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje nurodytas DAIP.

Kvalifikuotas kreditorius (žr. pirmiau) – tai kreditorius, kuris pareiškimo pateikimo dieną (arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, skolininko prašymo pateikimo dieną) yra skolininko likvidžių arba nelikvidžių skolų (išskyrus neapibrėžtas arba būsimas skolas arba pagal nutartį dėl konfiskavimo mokėtinas sumas, nepaisant to, ar jos užtikrintos) (arba vienos tokios skolos), kurių (kurios) dydis yra ne mažesnis nei 3 000 GBP, kreditorius. Kvalifikuoti kreditoriai – tai kreditoriai, kurie minėtą dieną yra skolininko tokių pirmiau minėtų skolų, kurių bendra suma yra ne mažesnė nei 3 000 GBP, kreditoriai.

Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „akivaizdžiai nemokus“ yra sudedamoji kriterijų, kuriuos privalo atitikti skolininkas, kad galėtų pateikti prašymą dėl savo paties nemokumo, arba kai pareiškimą dėl skolininko nemokumo teikia kreditorius, dalis, labai svarbu suprasti šios sąvokos reikšmę. Škotijoje asmuo laikomas akivaizdžiai nemokiu, kai:

  • skolininko turtas yra laikomas nemokiu arba skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu Anglijoje arba Velse, arba Šiaurės Airijoje, arba
  • skolininkas, kurio turtui atitinkamu metu įtakos neturi nutartis dėl apribojimo, kurio turtas nėra sulaikytas pagal atitinkamus sulaikymo įgaliojimus arba jais remiantis, arba turtui netaikoma nutartis dėl konfiskavimo arba suvaržymo, raštu neinformavo savo kreditorių, kad jis nustojo mokėti savo skolas vykdydamas savo įprastą veiklą, arba
  • skolininkui iškelta pagrindinė byla valstybėje narėje, išskyrus Jungtinę Karalystę;
  • skolininkas pateikia patikos dokumentą;
  • skolininkui tinkamai įteikus reikalavimą sumokėti skolą, per reikalavimo įvykdymo terminą skola nebuvo sumokėta (išskyrus atvejus, kai įteikus reikalavimą skolininkas galėjo ir norėjo grąžinti savo skolas jų mokėjimo dieną, arba, jeigu skolininko turtui poveikį daro nutartis dėl apribojimo arba turtui taikoma nutartis dėl konfiskavimo arba suvaržymo, skolininkas tuo metu galėjo sumokėti skolas suėjus jų mokėjimo terminui);
  • priimamas dekretas dėl bet kurios skolininko turto dalies, kuriuo patvirtinamas sumokėjimas arba įkeitimas (išskyrus atvejus, kai įteikus reikalavimą skolininkas galėjo ir norėjo grąžinti savo skolas jų mokėjimo dieną, arba, jeigu skolininko turtui poveikį daro nutartis dėl apribojimo arba turtui taikoma nutartis dėl konfiskavimo arba suvaržymo, skolininkas tuo metu galėjo sumokėti skolas suėjus jų mokėjimo terminui);
  • skola nustatoma dekretu arba skolos dokumentu (kaip apibrėžta 2002 m. įstatymo 10 straipsnyje) ir skolininkas ją sumoka pagal to įstatymo 1 dalyje nustatytą skolos grąžinimo tvarką ir tvarka panaikinama (išskyrus atvejus, kai įteikus reikalavimą skolininkas galėjo ir norėjo grąžinti savo skolas jų mokėjimo dieną, arba, jeigu skolininko turtui poveikį daro nutartis dėl apribojimo arba turtui taikoma nutartis dėl konfiskavimo arba suvaržymo, skolininkas tuo metu galėjo sumokėti skolas suėjus jų mokėjimo terminui);
  • skolininko kreditorius dėl likvidžios skolos, kurios suma (arba bendra likvidžių skolų suma) yra ne mažesnė nei 1 500 GBP, asmeniškai per teismo pareigūną įteikė skolininkui nustatytos formos reikalavimą prašydamas sumokėti skolą (arba skolas) arba rasti skolos (arba) skolų sumokėjimo garantiją, ir per 3 savaites nuo reikalavimo įteikimo dienos skolininkas nesilaikė reikalavimo arba registruotu laišku informavo kreditorių, kad jis neigia skolos faktą arba kad kreditoriaus reikalaujama grąžinti skolos suma turi būti sumokėta iš karto.

Gyvam kreditoriui nemokumo bylą taip pat gali iškelti laikinasis administratorius arba pagrindinėje byloje valstybės narės paskirtas likvidatorius.

Pagal patikos dokumentą veikiantis patikėtinis gali iškelti nemokumo bylą gyvam kreditoriui tik tuo atveju, jeigu skolininkas nesilaikė jam pagal patikos dokumentą nustatytos prievolės, kurią jis pagrįstai galėjo įvykdyti, arba bet kokio nurodymo arba reikalavimo, kurį jam pagrįstai pateikė patikėtinis siekdamas įvykdyti patikos dokumentą, arba jeigu patikėtinis savo pareiškime tvirtina, kad nutartis dėl nemokumo atitinka kreditorių interesus.

Nemokumo byla taip pat gali būti iškelta mirusiam skolininkui jo kvalifikuoto kreditoriaus (arba kvalifikuotų kreditorių), laikinojo administratoriaus, pagrindinėje byloje valstybės narės paskirto likvidatoriaus arba pagal patikos dokumentą veikiančio patikėtinio pareiškimu. Nemokumo bylą mirusiam skolininkui taip pat galima iškelti testamento vykdytojo arba asmens, kuris turi teisę būti paskirtas testamento vykdytoju, prašymu.

Tam, kad skolininkas galėtų laikytis patikos dokumento, būtina nustatyti minimalų 48 mėnesių skolos grąžinimo terminą, išskyrus atvejus, kai susitariama dėl alternatyvios tvarkos. Pagal patikos dokumentus taip pat reikalaujama, kad asmuo kiekvieną mėnesį dokumento galiojimo laikotarpiu sumokėtų nustatytą sumą. Tačiau savanoriškas patikos dokumentas nėra įpareigojantis bet kuriam kreditoriui, kuris nesutinka su jo sąlygomis, o tam, kad patikos dokumentas būtų užtikrintas, mažiausia skolų suma turi būti 5 000 GBP.

Juridinis asmuo Škotijoje gali būti paskelbiamas nemokiu taikant likvidavimo (savanoriškai arba teismo nutartimi), reorganizavimo (pagal įmonės taikos sutartį (angl. company voluntary arrangement, CVA) arba naudojantis administravimo paslaugomis) arba turto administravimo procedūrą. Administravimas taip pat gali būti vykdomas kaip likvidavimo procedūra; nebūtinai kaip reorganizavimo procedūra.

Bet kuris kreditorius (privačiojo arba valdžios sektoriaus) gali kreiptis į teismą prašydamas likviduoti įmonę (privalomas likvidavimas) arba perduoti ją administruoti, o pati įmonė gali būti pertvarkoma ją likviduojant (savanoriškas likvidavimas esant mokumo arba nemokumo būsenai, kai nutartis dėl mokumo priimama atsižvelgiant į gebėjimą sumokėti visas skolas per 12 mėnesių). Įmonė taip pat gali pateikti teismui pareiškimą dėl jos likvidavimo. Be to, valstybės sekretorius gali kreiptis į teismą prašydamas likviduoti įmonę, jeigu tai atitinka viešąjį interesą. Tokios įmonės nebūtinai turi būti nemokios.

Priverstinis likvidavimas gali būti pradėtas atsižvelgiant į tai, kad įmonė nesugeba sumokėti savo skolų (nemokumas) ir toks nesugebėjimas įrodomas neįvykdytu teisės aktuose nustatytu reikalavimu atlikti mokėjimą arba neįvykdytu teismo sprendimu. Teismas taip pat gali prašyti, kad įmonė būtų likviduojama, remiantis tuo, kad tai yra sąžininga ir teisinga. Bet kuriuo metu po to, kai (bet kuri šalis) pateikė teismui pareiškimą dėl privalomo likvidavimo, teismas gali paskirti laikinąjį likvidatorių. Toks likvidatorius paprastai paskiriamas siekiant apsaugoti įmonės turtą iki teismo posėdžio dėl likvidavimo pradžios. Laikinojo likvidatoriaus įgaliojimai nustatomi teismo nutartimi, kuria jis paskiriamas.

Įmonei taikomas administravimas, jeigu ji yra nemoki arba tikėtina, kad taps nemoki. Teismų praktikoje nustatyta, kad šia prasme sąvoka „tikėtina“ reiškia labiau tikėtiną nei netikėtiną galimybę. Įmonė arba jos direktoriai gali paskirti administratorių tą patį gali padaryti ir kintamo dydžio įkaito turėtojas (pvz., ne teismo atliekamas paskyrimas).

Įmonė gali pasiūlyti sudaryti įmonės taikos sutartį. Kad tai galėtų padaryti, įmonė turi būti nemoki. Sudaryti įmonės taikos sutartį taip pat gali pasiūlyti likvidatorius arba administratorius (jeigu jau pradėta likvidavimo arba administravimo procedūra).

Iš karto po to, kai pradedama nagrinėti byla (įmonės pertvarkymas siekiant ją likviduoti; teismo nutartis dėl administravimo arba likvidavimo, arba teismui įteikiamas pranešimas apie administratoriaus paskyrimą (jeigu jis buvo paskirtas ne teismo nutartimi), pareigūnas gali imtis veiksmų.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Visas skolininko turtas, išskyrus tam tikras išimtis, patikėtiniui pereina nemokumo dieną ir šis turtas tampa nemokiu turtu. Turtas perimamas iš skolininko ir pereina patikėtiniui. Patikėtinis taip pat įgyja teisę į turtą, kuris pereina skolininkui po laikino arešto dienos, tačiau anksčiau nei skolininkas įvykdo įsipareigojimus. Į bendrą skolininko turto vertę neįskaičiuojamos palūkanos, kurias nuomininkas privalo sumokėti pagal nuomos sutartį, kuri yra užtikrinta nuoma, kaip apibrėžta 1988 m. (Škotijos) Būsto įstatymo II dalyje, arba reguliuojama nuoma, kaip apibrėžta 1984 m. (Škotijos) Nuomos įstatyme ir pagal kurią, atsižvelgiant į bet kokią to įstatymo VIII dalies nuostatą, negalima teisėtai reikalauti perleisti įmoką, arba Škotijos saugi nuoma, kaip apibrėžta 2001 m. (Škotijos) Gyvenamojo būsto įstatyme.

Turtui, kuris nepereina patikėtiniui, priskiriamas bet koks už gyvenamojo būsto ribų laikomas turtas, kurio pagal 2002 m. įstatymo 11 straipsnio 1 dalį negalima areštuoti, arba bet koks gyvenamajame būste esantis turtas, kuris pagal 2002 m. 3 dalį laikomas neesminiu turtu. Turtas, kurį skolininkas valdo kaip kito asmens patikėtinis, patikėtiniui taip pat nepereina. Be to, jeigu skolininkas, kuriam taikoma skolų, kurių negalima sumokėti per pagrįstą terminą, nurašymo procedūra, pagrįstai reikalauja naudotis transporto priemone, bet kuri skolininkui priklausanti transporto priemonė, kurios vertė neviršija 3 000 EUR, nėra laikoma turtu.

Tai, kad skolininko turtas pereina patikėtiniui, neturi įtakos būsto savininko hipotekai.

Reikėtų nepamiršti, kad nuostatos dėl turto perėjimo neturi įtakos bet kurio kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti, pirmaeilei teisei, palyginti su patikėtinio teise.

Pagal patikos dokumentą skolininko turtas perleidžiamas administruoti kreditorių naudai ir siekiant sumokėti skolas, nors skolininkas gali perleisti tik tą turtą, kuris gali būti perleidžiamas savanoriškai. Jeigu patikos dokumentas yra užtikrintas, 2016 m. įstatyme įtvirtintos nuostatos, susijusios su sutarties dėl skolininko paveldimo turto sudarymu.

Juridinio asmens nemokumo atveju nemokumo procedūra taikoma visam įmonei priklausančiam turtui, nepaisant jo buvimo vietos. Sąvokos „turtas“ teisinė apibrėžtis yra plati.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Patikėtinis asmens nemokumo byloje arba pagal patikos dokumentą veikiantis patikėtinis (arba bet kuris pareigūnas) turi atitikti kompetentingam nemokumo specialistui keliamus reikalavimus. Nemokumo specialisto sąvokos reikšmė pagal 1986 m. įstatymo nuostatas Škotijoje ir Anglijoje ir Velse yra vienoda. Jeigu asmuo, išskyrus bankroto administratorių, nebūdamas kompetentingas nemokumo specialistas Škotijoje veikia kaip patikėtinis, jis daro nusikalstamą veiką.

Nemokumo specialistu gali būti tik fizinis asmuo. Licencijas gali išduoti tik profesinė įstaiga, kuriai atitinkamus įgaliojimus suteikė valstybės sekretorius. Kad gautų licenciją, pareiškėjas privalo išlaikyti egzaminą ir turėti praktinės su nemokumu susijusios patirties, atitinkančios tam tikrą valandų skaičių.

Kiekvienoje fizinio asmens nemokumo byloje yra patikėtinis, kuris vykdo šias bendrąsias funkcijas:

  • susigrąžina, valdo ir parduoda skolininko turtą, nepaisant to, ar jis yra Škotijoje, ar kitur;
  • paskirsto turtą skolininko kreditoriams, atsižvelgdamas į jų atitinkamas teises;
  • nustato skolininko nemokumo priežastis ir su tuo susijusias aplinkybes;
  • nustato skolininko įsipareigojimų ir turto būklę;
  • savo įgaliojimų laikotarpiu veda registracijos knygą siekdamas tiksliai fiksuoti laikino arešto procesą;
  • reguliariai tvarko sąskaitas, susijusias su veiksmais dėl skolininko turto; su tokiomis sąskaitomis bet kuriuo pagrįstu metu gali susipažinti įgaliotiniai (jeigu jie paskirti), kreditoriai ir skolininkas, ir,
  • nepaisant to, ar patikėtinis vis dar veikia nemokumo byloje, teikia bankroto administratoriui tokią informaciją, kuri, jo manymu, yra būtina tam, kad pastarasis galėtų įvykdyti savo funkcijas pagal 2016 m. įstatymą.

Patikėtinis, atlikdamas savo funkcijas, taip pat atsižvelgia į patarimus, kuriuos jam davė įgaliotiniai (jei tokių yra).

Jeigu patikėtinis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad nemokus skolininkas padarė su savo turtu, turto tvarkymu arba elgesiu vykdant verslo veiklą arba tvarkant finansinius reikalus susijusią nusikalstamą veiką arba kad tokią nusikalstamą veiką padarė kitas nei skolininkas asmuo su skolininku, laikinuoju patikėtiniu arba patikėtiniu sudarydamas susitarimus dėl skolininko turto arba tvarkydamas verslo arba finansinius reikalus, tuomet patikėtinis apie tai praneša bankroto administratoriui. Be to, jeigu patikėtinis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl bet kokio skolininko elgesio šerifas gali patenkinti prašymą priimti nutartį dėl su bankrotu susijusių apribojimų, patikėtinis apie tai praneša bankroto administratoriui. Pranešimai yra visiškai slapti.

Jeigu bankroto administratorius yra patikėtinis, jis gali kreiptis į šerifą, prašydamas pateikti nurodymus, susijusius su bet kuriuo konkrečiu nemokumo byloje kilusiu klausimu.

Jeigu skolininkas, kreditorius arba bet kuris kitas suinteresuotas asmuo yra nepatenkintas kuriuo nors patikėtinio veiksmu, neveikimu arba sprendimu, jis gali kreiptis į šerifo teismą ir šerifas, gavęs tokį prašymą, gali patvirtinti, panaikinti arba pakeisti bet kurį patikėtinio veiksmą arba sprendimą arba gali duoti patikėtiniui nurodymus, arba priimti tokią nutartį, jei tai, jo manymu, yra tinkama.

Dėl nemokumo specialisto, kuris veikia kaip pareigūnas, darbo užmokesčio susitaria nemokios įmonės kreditoriai. Nemokumo specialistas gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad kreditorių nustatytas bazinis atlyginimas yra nepakankamas. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad atlyginimas yra per didelis.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Skola, kuri atsiranda iki nemokumo, gali būti įskaitoma atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimą, kuris atsirado iki nemokumo. Skola, kuri atsirado skolininkui tapus nemokiam, gali būti įskaitoma atsižvelgiant į reikalavimą, kuris atsirado skolininkui tapus nemokiam.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nors patikėtinis fizinio asmens nemokumo byloje atstovauja kreditoriams ir skolininkui, patikėtinis neatstovauja skolininkui tiek, kiek tai susiję su skolininko įsipareigojimais. Todėl patikėtinis, prisiimdamas pareigas ir perimdamas valdyti turtą, nėra įsipareigojęs skolininko kreditoriams kokiu nors būdu toliau vykdyti įsipareigojimus arba sutartis, kurios galioja pradėjus nemokumo bylą. Tačiau patikėtinis, gavęs kreditorių įgaliojimus, gali patvirtinti sutartį. Tai darydamas patikėtinis tiesiogiai įsipareigos kreditoriams (arba asmenims, kurie suteikė įgaliojimus) arba bus asmeniškai įpareigotas ginti kreditorių teises. Patikėtinis, kuris patvirtina sutartį neturėdamas kreditorių įgaliojimų, asmeniškai atsako už įsipareigojimų įvykdymą.

Patikėtinis gali sudaryti sutartį, kai manoma, jog tai bus naudinga administruojant skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai sutartį sudaryti draudžiama atsižvelgiant į aiškias arba numanomas sutarties sąlygas.

Pagal tam tikras sutartis patikėtinis gali nesiimti jokių vykdymo veiksmų ir paprasčiausiai reikalauti įvykdyti jo naudai sutartį; pavyzdžiui, gauti mokėjimą. Patikėtinis gali vykdyti įsipareigojimus ir veiksmus pagal kitas sutartis, nes tai būtų naudinga turtui.

Jeigu patikėtinis nepatvirtina sutarties, tuomet kita šalis, kaip įprastas kreditorius nemokumo byloje, gali reikalauti atlyginti žalą, tačiau jis to padaryti negali, jeigu sutartyje nesant specialios nuostatos kita šalis nutraukė sutartį arba tam pritarė skolininkui tapus nemokiam.

Patikėtinio įgaliojimai fizinio asmens nemokumo byloje nustatyti 2016 m. įstatymo 110 straipsnyje. Patikėtinis privalo per 28 dienas nuo bet kurios šalies, kuri su skolininku sudarė sutartį, rašytinio prašymo gavimo patvirtinti sutartį arba atsisakyti tai padaryti. 28 dienų terminas gali būti pratęstas šerifo teismo prašymu, jeigu bankroto administratorius yra patikėtinis, arba bankroto administratoriaus prašymu, jeigu jis nėra patikėtinis. Kiekvieną tokį sprendimą pratęsti terminą galima peržiūrėti arba apskųsti. Bankroto administratorius prieš priimdamas sprendimą arba imdamasis atlikti bet kokią peržiūrą taip pat gali perduoti bylą šerifui, kad jis pateiktų nurodymus. Jeigu patikėtinis raštu neatsako į bet kurios sutarties šalies prašymą per 28 dienų terminą (arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, per bet kurį ilgesnį terminą), tuomet laikoma, kad patikėtinis atsisakė patvirtinti sutartį.

Nuolatinis tam tikrų paslaugų (komunalinių arba ryšių ir IT paslaugų) teikimas laikomas „esminėmis paslaugomis“, todėl nemokumo atveju jos gali būti teikiamos toliau nereikalaujant sumokėti kokių nors įsiskolinimų iškėlus nemokumo bylą.

Juridinio asmens nemokumo byloje nemokumo pareigūnas neturi jokios prievolės vykdyti skolininko įmonės sudarytų sutarčių. Likvidatorius gali atsisakyti nepelningos sutarties ir taip panaikinti nemokaus skolininko suinteresuotumą sutartimi / atsakomybę už jos vykdymą (priešinga šalis nemokumo byloje gali reikalauti atlyginti nuostolius ir (arba) žalą, susijusią su nemokumu). Kitų paslaugų, išskyrus šias esmines paslaugas, teikėjai nemokumo atveju gali nutraukti sutartis (jeigu jose yra tokia nuostata). Nemokumo byloje bet kokios prekės ir (arba) paslaugos, už kurias nesumokėta, įtraukiamos į reikalavimą.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Fizinio asmens nemokumo bylose pagal 2016 m. įstatymo 109 straipsnio 5 dalį patikėtiniui leidžiama iškelti, ginti arba tęsti bet kokią bylą, susijusią su skolininko turtu.

Iš esmės, jeigu kuris nors asmuo turi reikalavimą skolininkui nemokumo dieną, jis reikalavimą pareiškia nemokumo byloje. Vis dėlto skolininkui iškelta byla yra tinkamiausias būdas nustatyti ginčijamos skolos faktą.

Likvidavimo ir administravimo procedūrų atveju nustatomas pratęsimo terminas. Iškėlus bankroto bylą be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo įmonei negalima pareikšti ieškinio.

Sudarius įmonės taikos sutartį, nė vienas sutarties saistomas kreditorius negali pareikšti ieškinio siekdamas susigrąžinti skolą (nes jis privalo laikytis taikos sutarties). Tokį ieškinį gali pareikšti kreditorius, kuris nedalyvavo tvirtinant taikos sutartį, jeigu suma nebuvo sumokėta.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Skolininkas negali iškelti bylos teisme arba toliau ją nagrinėti, jeigu tai nori padaryti patikėtinis. Patikėtiniui reikėtų pranešti apie bylą taip sudarant jam galimybę įsitraukti į bylos nagrinėjimą arba ją ginti. Tačiau teismo byla gali būti tęsiama nepaisant patikėtinio pozicijos.

Byla, kuri turi įtakos statusui; pavyzdžiui, skolininkas gali siekti nutraukti santuoką nepaisant to, kad jam iškelta nemokumo byla. Ieškinys dėl nuostolių kompensavimo pareiškiamas asmeniškai šaliai, todėl patikėtinis neturi teisės inicijuoti bylos, tačiau patikėtinis gali pareikšti ieškinį dėl nuostolių, susijusių su palikimu, arba įsitraukti į bylą, kurioje prašoma kompensacijos, arba skolininkas gali atsiskaityti patikėtiniui už visas bet kurioje byloje gautas pajamas.

Škotijoje galioja nuostata, pagal kurią skolininkui leidžiama pranešti apie savo ketinimą prašyti iškelti nemokumo bylą arba priimti patikos dokumentą prašant pratęsti terminą. Pratęsus terminą, skolininkui suteikiama papildoma 6 savaičių apsauga nuo patikrinimo. Todėl šiuo laikotarpiu teisme byla gali būti nagrinėjama toliau, kol bus pradėta nemokumo byla,, tačiau nebus leidžiama deramai patikrinti bet kurio priimto teismo sprendimo.

Likvidavimo ir administravimo procedūros atveju nustatomas pratęsimo terminas. Ieškinių, kurie nemokumo dieną dar nebuvo išnagrinėti, negalima toliau nagrinėti be pareigūno sutikimo arba teismo leidimo.

Kreditorius, kurio reikalavimai neužtikrinti ir kuris įmonės taikos sutarties patvirtinimo metu dalyvauja nagrinėjant ieškinį, negali toliau palaikyti tokio ieškinio, nes jis būtų saistomas įmonės taikos sutarties sąlygų, nepaisant to, ar jis pats pritarė balsuojant dėl tokios sutarties patvirtinimo).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditoriai nemokumo byloje gali dalyvauti įvairiais būdais, įskaitant kreditorių susirinkimus. Per 60 dienų nuo nutarties dėl nemokumo priėmimo patikėtinis turi nuspręsti, ar pagal teisės aktus sušaukti kreditorių susirinkimą. Jeigu susirinkimas sušaukiamas, dalyvaujantys kreditoriai gali balsuoti dėl patikėtinio pakeitimo. Jeigu patikėtinis nusprendžia susirinkimo nesušaukti, kreditoriai gali prašyti, kad jis būtų sušauktas ir tokiu atveju patikėtinis privalo sušaukti susirinkimą, jeigu to prašo ne mažiau kaip ketvirtadalį reikalavimų vertės turinčių kreditorių (atsižvelgiant į bendrą grąžintiną skolą). Kitus susirinkimus kreditoriai gali sušaukti bet kuriuo metu. Susirinkimas turi įvykti, jeigu jį sušaukti prašo dešimtadalis kreditorių arba trečdalį reikalavimų vertės (atsižvelgiant į grąžintiną skolą) turinčių kreditorių. Kreditorių susirinkime gali būti pateikiami nurodymai patikėtiniui, tačiau patikėtinis ir kiti kreditoriai turi teisę pateikti skundą šerifo teismui. Įgaliotinius galima išrinkti bet kuriame kreditorių susirinkime. Įgaliotinius galima išrinkti, kad jie teiktų bendro pobūdžio konsultacijas ir prižiūrėtų bankroto administravimo veiklą, įskaitant patikėtinio sąskaitų auditą. Įgaliotiniai yra kreditoriai arba jų įgalioti atstovai. Neišrinkus įgaliotinių, šią funkciją atlieka bankroto administratorius.

Reikalaujama, kad patikėtiniai pirmųjų metų pabaigoje pateiktų sąskaitas ir paskui jas periodiškai teiktų iki nemokumo pabaigos. Sąskaitų auditą turi atlikti bankroto administratorius arba išrinkti įgaliotiniai. Kreditoriams bus nusiųstos sprendimo dėl patikėtinio išlaidų ir atlyginimo apskaičiavimo kopijos. Kreditoriai gali prašyti leisti susipažinti su sąskaitomis ir gali skųsti sprendimą.

Kalbant apie įprastą patikos dokumentą, pažymėtina, kad aktas nebus privalomas kreditoriams, jeigu jie nesutiks su jo sąlygomis ir jeigu patikos dokumentas nebus užtikrintas.

Įmonių nemokumo bylose kreditoriai dalyvauja nemokumo byloje vykstant kreditorių susirinkimams ir kitiems sprendimų priėmimo procesams. Jie taip pat gali sudaryti komitetą ir išrinkti jo narius. Pareigūnai privalo kreditorius nuolat informuoti (kas 6 arba 12 mėnesių, priklausomai nuo procedūros) apie bylos nagrinėjimo eigą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Asmens nemokumo byloje patikėtinis kreditorių vardu administruoja nemokų turtą ir turi įgaliojimus nustatyti ir susigrąžinti skolininko turtą, kuris pereina patikėtiniui. Iš tiesų, 2016 m. įstatymo 109 straipsnyje nustatyta, kad patikėtinis, netrukus po to, kai tai įmanoma jį paskyrus ir siekdamas susigrąžinti skolininko turtą (pagal įstatymo 113 straipsnį dėl skolininko šeimos pajamų), perima visą jam perėjusį skolininko turtą ir bet kurį skolininko turimą dokumentą arba kontrolės teises, susijusias su jo turtu arba verslo ar finansiniais reikalais. Patikėtinis taip pat gali parengti ir tvarkyti turto aprašą ir atlikti turto vertinimą, o paskui nusiųsti bet kokio tokio aprašo ir vertinimo kopiją bankroto administratoriui. Patikėtinis taip pat turi teisę susipažinti su visais trečiosios šalies turimais dokumentais, susijusiais su skolininko turtu arba verslu arba finansiniais reikalais, kuriuos skolininkas nusiuntė trečiajai šaliai arba tai buvo padaryta jo vardu, ir daryti bet kurio tokio dokumento kopijas. Jeigu kuris nors asmuo trukdo patikėtiniui, kuris naudojasi arba bando pasinaudoti įgaliojimais susipažinti su dokumentais, šerifas patikėtinio prašymu gali įpareigoti tą asmenį nustoti trukdyti patikėtiniui. Patikėtinis taip pat gali reikalauti pateikti bet kokį skolininko teisę patvirtinantį aktą arba kitą dokumentą, nepaisant to, kad teisė areštuoti turtą įgyvendinama dėl nuosavybės teisės akto arba dokumento, tačiau nedarant poveikio bet kokiai pirmaeilei areštuotojo teisei.

Susigrąžintą turtą patikėtinis privalo valdyti ir parduoti. Pagal 2016 m. įstatymo 109 straipsnio nuostatas patikėtinis iš karto po to, kai paskiriamas, konsultuojasi su bankroto administratoriumi dėl savo funkcijų vykdymo ir, atsižvelgiant į tam tikras išimtis, laikosi bet kokių bendrų ar konkrečių nurodymų, kuriuos jam, priklausomai nuo bylos, davė kreditoriai, remdamiesi įgaliotinių prašymu, šerifas arba bankroto administratorius dėl tokių patikėtinio funkcijų vykdymo.

Patikėtinis gali imtis vieno iš toliau išvardytų veiksmų:

  • vykdyti arba nutraukti bet kokią skolininko veiklą;
  • pradėti bet kokį teisinį procesą, susijusį su skolininko turtu, gintis tokiame procese arba jį tęsti;
  • pateikti užstatą dėl bet kurios turto dalies;
  • jeigu bet kuri teisė, galimybė arba kitas įgaliojimas yra susijęs su skolininko turtu, – atlikti mokėjimus arba prisiimti įsipareigojimus, siekiant kreditorių naudai gauti bet kokį turtą, kuriam taikoma teisė, galimybė arba įgaliojimas;
  • skolintis pinigus, jeigu tai yra būtina, kad patikėtinis galėtų apsaugoti skolininko turtą, ir
  • vykdyti ir valdyti draudimo polisus, susijusius su skolininko verslu arba nuosavybe.

Patikėtinis bet kokį skolininko turtą gali parduoti viešai arba derėdamasis privačiai.

Toliau nurodytos taisyklės taikomos parduodant bet kurią skolininko paveldimo turto dalį, kurios paveldimą užstatą turi kreditorius arba kreditoriai, jeigu kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) reikalavimai užtikrinti, teisės, palyginti su patikėtinio teisėmis, yra pirmaeilės:

  • patikėtinis gali parduoti tą dalį tik pritarus kiekvienam tokiam kreditoriui, išskyrus atvejus, kai jis gauna pakankamai didelę kainą, kad sumokėtų už kiekvieną tokį užstatą;
  • kreditoriui draudžiama imtis veiksmų siekiant priverstinai gauti užstatą dėl tos dalies po to, kai patikėtinis informavo kreditorių, kad jis ketina tą turto dalį parduoti, ir patikėtinis pradėjo tos dalies pardavimo procedūrą po to, kai kreditorius pranešė patikėtiniui, kad jis ketina pradėti jo pardavimo procedūrą;
  • jeigu patikėtinis arba kreditorius pateikė pranešimą (kaip aprašyta pirmiau), tačiau nepagrįstai vėlavo vykdyti pardavimo procedūrą, tuomet, leidus šerifui, bet kuris pranešimą gavęs kreditorius gali priverstinai gauti užstatą arba atvirkščiai, patikėtinis gali parduoti tą turto dalį.

Patikėtinio funkcija, susijusi su skolininko turtu, apima su turtu susijusių skolų pardavimą su atgręžtinio reikalavimo teise į turtą arba be jos.

Patikėtinis gali parduoti bet kurias greitai gendančias prekes nesilaikydamas jokių duotų nurodymų, jeigu mano, kad tokių nurodymų laikymasis turėtų neigiamos įtakos pardavimo procesui.

Pagal 2016 m. įstatymo 109 straipsnį patikėtinis ar patikėtinio partneris arba bet kuris įgaliotinis negali pirkti bet kurio skolininko turto.

Patikėtinis privalo laikytis 2016 m. įstatymo 109 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir gali atlikti bet kokius pagal 109 straipsnį leistinus veiksmus tik jeigu tai, jo manymu, finansiniu požiūriu būtų naudinga skolininko turtui ir atitiktų kreditorių interesus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Kreditoriaus reikalavimai bet kurioje Škotijos nemokumo byloje yra susiję su skolomis, kurios paprastai turėjo būti sumokėtos nemokumo dieną. Jeigu prašymą pateikė skolininkas, tuomet nemokumo data yra nutarties priėmimo diena. Jeigu nemokumas atsirado dėl kreditoriaus pateiktos paraiškos, tuomet nemokumo data yra pirmoji kreditoriaus šaukimo į teismą diena.

Patikėtinio išlaidos ir atlyginimas, paraišką dėl skolininko nemokumo pateikusio kreditoriaus patirtos išlaidos arba paraiškoje nurodytos išlaidos ir skolų palūkanos, atsiradusios nuo nemokumo dienos iki skolos sumokėjimo, taip pat sumokamos iš turto (jeigu surenkama pakankamai lėšų).

Reikalavimų, kurie atsirado iškėlus nemokumo bylą, negalima prašyti patenkinti. Todėl kreditorius, kurio reikalavimas atsiranda po laikinojo arešto, turi reikalavimą skolininko atžvilgiu, todėl gali būti iškelta papildoma nemokumo byla. Iš tiesų, vienam skolininkui galima iškelti daugiau nei vieną nemokumo bylą.

Juridinio asmens nemokumo atveju dėl visų iki nemokumo pradžios susidariusių skolų ir įsipareigojimų, už kuriuos atsako įmonė, nemokumo byloje gali būti pateikti reikalavimai. Taip pat gali būti reikalaujama grąžinti ateityje mokėtinas skolas, kurių dydis patikslinamas atsižvelgiant į dabartines vertes. Dėl tam tikrų nusikalstamų veiksmų (pvz., prekybos narkotikais) atsirandantys įsipareigojimai nėra įrodinėjami administravimo arba likvidavimo byloje. Įsipareigojimai, kurie atsirado iškėlus bylą, priskiriami išlaidų kategorijai. Šiems įsipareigojimams taikoma būtent jiems pritaikyta mokėjimo hierarchija, tačiau visi jie turi būti sumokėti iki to laiko, kai pinigai paskirstomi kreditoriams.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

2016 m. įstatymo 122 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl reikalavimų pateikimo asmens nemokumo byloje. Siekdamas gauti sprendimą dėl kreditoriaus teisės (atsižvelgiant į turimas lėšas) į skolininko turto kvotą, kreditorius privalo pateikti reikalavimą patikėtiniui ne vėliau kaip „atitinkamą dieną“. Atitinkama diena yra 120-oji diena, skaičiuojama nuo dienos, kurią kreditoriui įteikiamas pranešimas dėl to, ar patikėtinis ketina pagal teisės aktus sušaukti susirinkimą, arba, jeigu pranešimas įteikiamas kreditoriui, – 120-oji diena, skaičiuojama nuo dienos, kurią patikėtinis kreditoriui įteikia pranešimą, kuriame prašoma pateikti reikalavimus.

Jeigu kreditorius patikėtiniui (po atitinkamos dienos) reikalavimą pateikia pavėluotai, tuomet patikėtinis gali dėl bet kurio ataskaitinio laikotarpio pateikti sprendimą dėl kreditoriaus teisės (atsižvelgiant į turimas lėšas) į skolininko turto kvotą, jeigu reikalavimas pateikiamas ne vėliau kaip likus 8 savaitėms iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir jeigu buvo išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikalavimo nebuvo galima pateikti iki atitinkamos dienos.

Patikėtinis, siekdamas patvirtinti kreditoriaus pateikto reikalavimo galiojimą arba sumą, gali reikalauti kreditoriaus pateikti papildomų įrodymų. Kita vertus, patikėtinis gali reikalauti, kad bet kuris kitas asmuo, kuris, jo manymu, gali pateikti atitinkamus įrodymus, juos pateiktų. Jeigu kreditorius arba kitas asmuo atsisako arba vėluoja tai padaryti, patikėtinis gali kreiptis į šerifo teismą prašydamas priimti nutartį, kurioje reikalaujama, kad kreditorius arba kitas asmuo atvyktų į uždarą reikalavimo nagrinėjimo posėdį šerifo teisme.

Kreditorius savo reikalavimus turi pateikti naudodamas 2016 m. (Škotijos) Bankroto taisyklėse nustatytą formą.

Kreditoriai reikalavimą pareikšti (skolos įrodymą pateikti) gali bet kuriame juridinio asmens nemokumo bylos etape. Reikalavimą būtina pareikšti, kad dėl jo būtų galima balsuoti bet kuriame susirinkime (arba kitoje sprendimo priėmimo procedūroje) arba gauti skirstomo turto dalį. Administravimo arba likvidavimo byloje, kurioje ketinama paskirstyti turtą, pareigūnas parengia raštą visiems kreditoriams, kurie dar turi įrodyti savo reikalavimus, ir informuoja apie turto paskirstymą, bei ragina juos pateikti reikalavimus ir nustato galutinę datą tai padaryti, kad kreditoriai dalyvautų paskirstant turtą. Pareigūnas gali nagrinėti reikalavimus, kurie buvo pateikti suėjus šiai datai, tačiau jis neprivalo to daryti. Jei likvidavimo procedūrą vykdo teismas, galioja standartinė forma, kurią reikia pateikti siekiant įrodyti skolas. Bet kurioje kitoje procedūroje standartinės formos nėra, tačiau kitoms procedūroms taikomos teisinės sistemos nuostatose nurodyta, kokius įrodymus reikia pateikti paskirstant turtą. Jeigu kreditorius nepareiškia reikalavimo laiku, jis negali trukdyti paskirstyti turtą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Asmens nemokumo byloje turtas paskirstomas tokia eilės tvarka:

  1. laikinojo patikėtinio išlaidos ir atlyginimas administruojant skolininko turtą;
  2. patikėtinio išlaidos ir atlyginimas administruojant skolininko turtą;
  3. jeigu skolininkas yra miręs, pagrįstai patirtos išlaidos iki mirties ir laidojimo išlaidos, taip pat pagrįstai patirtos išlaidos administruojant mirusiojo turtą;
  4. išlaidos, kurias pagrįstai patyrė pareiškimą dėl skolininko nemokumo pateikęs arba skolininko prašymui dėl jo nemokumo pritaręs kreditorius;
  5. įprastos pirmaeilės skolos (išskyrus bet kokias palūkanas, kurios dėl skolos susikaupė nemokumo dieną);
  6. antrinės pirmaeilės skolos (išskyrus bet kokias palūkanas, kurios dėl skolos susikaupė nemokumo dieną);
  7. įprastos skolos;
  8. teisės aktuose nustatytos palūkanos įprastoms pirmaeilėms skoloms, antrinėms pirmaeilėms skoloms ir įprastoms skoloms, kurios atsirado nemokumo dieną ir skolos mokėjimo dieną, ir
  9. bet kokia atidėta skola.

Bet koks perteklius, kuris liko visiškai sumokėjus skolas, grąžinamas skolininkui arba jo paveldėtojams arba teisių perėmėjams.

Tam tikri reikalavimai, kurie atsiranda dėl darbo santykių, laikomi pirmaeiliais ir mokėtinais atlyginus išlaidas, tačiau iki to laiko, kai reikalavimus pareiškia kintamo dydžio įkaito turėtojai ir kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Paprastai laikoma, kad nemokumo byla yra užbaigta, kai baigiamas administravimas ir patikėtinis grąžina kreditoriams bet kokį turtą, uždaro visas sąskaitas ir įvykdo įsipareigojimus. Tačiau Škotijos teismų praktikoje nustatyta, kad nemokumo byla tęsiama nepaisant skolininko ir patikėtinio įsipareigojimų įvykdymo. Taip yra todėl, kad procesas gali būti atnaujintas pateikus prašymą teismui arba tam tikromis aplinkybėmis – bankroto administratoriui.

Užbaigus nemokumo bylą, pagal 2016 m. įstatymo 145 straipsnį skolininkas Jungtinėje Karalystėje atleidžiamas nuo visų skolų ir įsipareigojimų, už kuriuos jis buvo atsakingas nemokumo dieną. Todėl kreditoriai nebegali priversti skolininko grąžinti šias skolas. Tačiau esama išimčių, kai skolininkas neatleidžiamas nuo bet kurios prievolės sumokėti taikos teisėjo teisme (arba apygardos teisme) nustatytą baudą, bet kurios prievolės pagal nutartį dėl kompensavimo, kaip apibrėžta 1995 m. (Škotijos) Baudžiamojo proceso įstatymo 249 straipsnyje (1995 m įstatymas), bet kurios prievolės konfiskuoti pinigų sumą, sumokėtą į teismo sąskaitą pagal 1995 m. įstatymo 24 straipsnio 6 dalį; bet kurios prievolės, kuri atsirado dėl sukčiavimo arba patikos pažeidimo, bet kurios prievolės sumokėti alimentus arba bet kokią su alimentais susijusią sumą pagal įstatymą arba teisinės valstybės principą, arba bet kokią periodinę išmoką, mokėtiną santuokos nutraukimo atveju, remiantis teismo nutartimi arba laikantis pareigos, kai tokia išmoka nėra susijusi su alimentais arba nėra periodinė išmoka, kuri būtų įtraukta į kreditoriaus reikalavimo sumą, arba parama vaiko išlaikymui, kaip apibrėžta 1991 m. Paramos vaikui įstatyme (1991 m. įstatymas), kuri nebuvo sumokėta dėl bet kurio laikotarpio iki dienos, kai laikinai buvo areštuotas bet kurio asmens, kuris ją turėjo sumokėti, arba bet kurio darbdavio, kuris ją atskaitė pagal 1991 m. įstatymo 31 straipsnio 5 dalį arba turėjo ją atskaityti, turtas.

Baigus galioti patikos dokumentui, skolininkas atleidžiamas nuo visų jo patikos dokumente nurodytų skolų numatant, kad skolininko patikėtinis laiko, jog skolininkas įvykdė savo prievoles pagal patikos dokumentą.

Škotijoje panaikinta nuostata dėl pareiškimų dėl nemokumo, pateiktų po 2015 m. balandžio 1 d., turinio, remiantis 2014 m. (Škotijos) Bankroto ir konsultavimo paskolų klausimais įstatymo 18 straipsniu.

Galioja išsamios procedūrinės taisyklės dėl pasitraukimo iš visų juridinių asmenų nemokumo bylų ir (arba) jų užbaigimo likviduojant ir reorganizuojant juridinį asmenį.

Teismo patvirtinimas nereikalingas reorganizavimo planų atveju, tačiau nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos interesai buvo be reikalo pažeisti.

Kreditoriai sutinka su skolininko (įmonės taikos sutarties atveju daugiau nei 75 proc. reikalavimų vertės turinčių kreditorių pritarimas) arba nemokumo pareigūno pasiūlymais (administravimas, paprasta dauguma, arba visų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir daugumos pirmaeiles teises turinčių kreditorių pritarimas bylose, kuriose mažai tikėtina, kad kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti, bus grąžinta skola).

Patvirtintos įmonės taikos sutarties atveju visi kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti pasiūlymų pateikimo metu, yra saistomi sutarties.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus nemokumo bylą, kreditoriai gali patikėtiniui apskųsti atleidimą nuo įsipareigojimų, be to, jie taip pat turi teisę pateikti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Be to, kaip aptarta pirmiau, nors nemokumo bylos užbaigimas ir skolininko atleidimas nuo įsipareigojimų paprastai reiškia, kad skolininkas atleidžiamas nuo visų skolų ir prievolių Jungtinėje Karalystėje, už kurias jis buvo atsakingas nemokumo dieną, galioja tam tikros išimtys. Todėl kreditoriai vis tiek gali turėti teises siekti susigrąžinti šias tam tikras panaikintas skolas, nepaisant to, kad nemokumo byla buvo užbaigta.

Kreditoriai taip pat gali reikalauti, kad, užbaigus bylą, jiems būtų paskirstytos lėšos (kurių jie nelaiko banke).

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo byloje patirtos išlaidos turėtų būti sumokamos naudojant iš turto gautas pajamas. Tačiau jeigu lėšų bylos išlaidoms sumokėti nepakanka, o bankroto administratorius yra patikėtinis, tuomet šios išlaidos bus sumokėtos iš viešųjų lėšų. Jeigu patikėtinis yra nemokumo specialistas ir neveikia kaip bankroto administratorius, tuomet patikėtinis gali kreiptis į pareiškimą pateikusį kreditorių siekdamas išsiaiškinti bet kokias abejotinas aplinkybes, kuriomis, siekiant sumokėti bylos išlaidas, surinkta nepakankamai lėšų. Iš (parduoto) turto pajamų turi būti sumokamos patirtos išlaidos, tik tuomet lėšas galima grąžinti kreditoriams.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nepagrįstas turto perleidimas, nesąžiningos lengvatos ir kiti apgaulingi sandoriai pagal bendrąją teisę ir 2016 m. įstatymo 98 straipsnio 11 dalį ir 99 straipsnio 8 dalį gali būti ginčijami.

Nepagrįstą turto perleidimą, kurį atliko skolininkas, gali ginčyti bet kuris kreditorius, kuris tokiu laikomas atsižvelgiant į nemokumo dieną arba iki nemokumo dienos arba prieš priimant patikos dokumentą arba skolininko mirtį susidariusias skolas. Šį perleidimą, priklausomai nuo bylos, taip pat gali ginčyti patikėtinis, pagal patikos dokumentą veikiantis patikėtinis arba teismo įgaliotinis.

Nepagrįstą turto perleidimą galima ginčyti tais atvejais, kai dėl tokio perleidimo bet koks skolininko turtas buvo perleistas arba buvo panaikinta arba atsisakyta bet kokio skolininko reikalavimo ar teisės ir įvyko bet kuri iš šių aplinkybių:

  • skolininko turtas tapo nemokus (išskyrus turto nemokumą po skolininko mirties fizinio asmens atveju); arba
  • skolininkas sudarė patikos dokumentą, kuris tapo užtikrintu patikos dokumentu; arba
  • skolininkas mirė ir per 12 mėnesių nuo mirties jo turtas tapo nemokus; arba
  • skolininkas mirė ir per minėtą 12 mėnesių laikotarpį pagal 1889 m. (Škotijos) Teismo įgaliotinių įstatymo 11A straipsnį buvo paskirtas teismo įgaliotinis, kuris administruoja turtą ir turtas mirties dieną buvo visiškai nemokus; ir
  • turtas buvo perleistas atitinkamą dieną.

Turto perleidimo diena yra diena, kurią faktiškai buvo perleistas turtas, o „atitinkama diena“ reiškia, kad faktinis turto perleidimas yra palankus:

  • asmeniui, kuris yra skolininko partneris, t. y. atitinkama diena yra ne ankstesnė diena nei 5 metai iki nemokumo datos, patikos dokumento išdavimo arba, priklausomai nuo bylos, nuo skolininko mirties; arba
  • bet kuriam kitam asmeniui, t. y. atitinkama diena yra ne ankstesnė diena nei 2 metai iki minėtos dienos.

Jeigu pateikiamas skundas, teismas priima nutartį dėl turto vertės sumažinimo arba tokio skolininko turto nuosavybės atkūrimo arba kitokių tinkamų teisių gynimo priemonių, tačiau teismas tokios nutarties nepriima, jeigu asmuo, siekiantis išlaikyti perleistą turtą, įrodo:

  • kad iš karto arba bet kuriuo kitu metu po turto perleidimo skolininko turto vertė buvo didesnė nei jo įsipareigojimai; arba
  • kad turtas buvo perleistas už tinkamą atlygį; arba
  • kad turto perleidimas
    • buvo gimtadienio arba kalėdinė dovana arba dovana kita proga; arba
    • dovanojimas atliktas kitu labdaringu tikslu asmeniui, kuris nėra skolininko partneris,

ir tokį dovanojimą skolininkas, atsižvelgiant į visas aplinkybes, atliko pagrįstai nedarydamas poveikio jokiai sąžiningai įgytai teisei ir gavus atlygį iš turtą perimančio asmens.

Nesąžiningą skolininko pirmaeilį reikalavimą galima ginčyti pagal teisės aktus. Skundą gali pateikti kreditorius, kuris tokiu laikomas atsižvelgiant į nemokumo dieną arba iki nemokumo dienos, išdavus užtikrintą patikos dokumentą arba skolininko mirties dieną susidariusias skolas. Juos taip pat gali ginčyti patikėtinis, pagal užtikrintą patikos dokumentą veikiantis patikėtinis arba teismo įgaliotinis. Dėl sandorio turi būti sukuriamas kreditoriui palankus pirmaeilis reikalavimas, kuris turi įtakos visiems kreditoriams, nes pirmaeilis reikalavimas sukuriamas ne anksčiau kaip: likus 6 mėnesiams iki nemokumo, patikos dokumento, kuris tapo užtikrintas patikos dokumentas, išdavimo skolininkui, arba skolininko mirties, kai per 12 mėnesių po mirties turtas tapo nemokus arba buvo paskirtas teismo įgaliotinis. Tačiau sandorio ginčyti negalima, jeigu jis buvo sudarytas vykdant įprastą prekybą arba verslo veiklą, skola buvo sumokėta grynaisiais pinigais ir ta skola tapo mokėtina jos sumokėjimo momentu (išskyrus atvejus, kai dėl sandorio buvo slaptai susitarta siekiant pakenkti visiems kreditoriams), pagal sandorį šalys prisiėmė abipusius įsipareigojimus (nepaisant to, ar šalys savo atitinkamus įsipareigojimus įvykdo vienu ar skirtingu laiku), išskyrus atvejus, kai dėl sandorio buvo slaptai susitarta, arba skolininkas suteikė įgaliojimus areštuotam asmeniui sumokėti areštuotas lėšas arba jų dalį areštuotojui, jeigu buvo priimta nutartis dėl mokėjimo arba įsakymas taikyti supaprastintą tvarką ir nutartis arba įsakymas priimtas anksčiau nei buvo areštuotas ieškinio dalykas arba pradėjus vykdyti areštą. Jeigu pateikiamas skundas, teismas, jei jam pateikiami įtikinami įrodymai, priimta nutartį sumažinti skolininko turto vertę arba atkurti ankstesnę padėtį, susijusią su turtu, arba dėl kitos tinkamos teisių gynimo priemonės, jeigu tai nedaro poveikio kokiai nors sąžiningai įgytai teisei ir atsižvelgdamas į tai, ar tokia teisė buvo įgyta už užmokestį iš kreditoriaus, kurio naudai sukurta pirmaeilė teisė, arba jam tarpininkaujant.

Juridinio asmens atveju, jeigu įmonė prieš oficialią nemokumo bylą pirmenybę teikė konkrečiam kreditoriui arba sudarė sandorį už mažesnę vertę, tuomet pareigų turėtojas gali pareikšti reikalavimą naudos gavėjui. Likvidavimo arba administravimo pareigūno prašymu teismas gali panaikinti bet kurios rūšies sandorį arba įpareigoti gavėją taikyti restituciją.

Reikalavimai panaikinti pirmaeilius mokėjimus turi būti susiję su sandoriais, kurie buvo sudaryti per šešis mėnesius iki administratoriaus paskyrimo, likvidavimo pradžios arba per dvejus metus, jeigu pirmaeilis mokėjimas buvo atliktas asocijuotai įmonei.

Reikalavimai panaikinti sandorius, sudarytus mažesne verte, turi būti susiję su sandoriais, sudarytais per 2 metus iki tų įvykių.

Administravimo, likvidavimo byloje arba pagal taikos sutartį paskirtas pareigūnas gali prašyti teismo priimti nutartį dėl sandorio, kuriuo buvo apgauti kreditoriai, peržiūros. Tokį prašymą, teismui leidus, taip pat gali pateikti nuo sandorio nukentėjusi šalis.

Administravimo arba likvidavimo byloje pareigūnas taip pat gali imtis taisomųjų veiksmų bet kurio įmonės direktoriaus, kuris prekiavo žinodamas apie nemokumą, atžvilgiu, jeigu dėl to kreditoriai patyrė papildomų nuostolių, jeigu jis prekiavo sukčiaudamas arba piktnaudžiaudamas valdžia.

Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl likvidavimo, bet kokie disponavimo turtu veiksmai, atlikti po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, negalioja, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.

Paskutinis naujinimas: 14/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.