

Informacijos paieška pagal regionus
Bankrotas (gr. ptóchevsi). Nutartis dėl bankroto (gr. diátagma ptóchevsis) priimama tik dėl nemokaus fizinio asmens.
Likvidavimas (gr. ekkathárisi). Nutartis dėl likvidavimo (gr. diátagma ekkathárisis) priimama dėl bet kurio juridinio asmens. Savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi) ne teismo tvarka arba prižiūrint teismui taip pat taikomas juridiniams asmenims.
Bankrotas. Teisės normos dėl fizinių asmenų bankroto nustatytos Bankroto įstatyme (gr. perí Ptóchevsis Nómos, 5 skyrius), kuris per pastaruosius dvejus metus buvo iš esmės pakeistas siekiant atsižvelgti į pasikeitusią ekonominę ir socialinę padėtį.
Prašymą dėl bankroto gali pateikti kreditorius arba pats skolininkas, jeigu skolos viršija 15 000 EUR, ir jeigu yra atliktas bankroto veiksmas ir skolininkas asmeniškai buvo Kipre arba nuolat gyveno arba vykdė veiklą Kipre, arba buvo veiklą Kipre vykdančios įmonės arba bendrijos narys.
Skolininkas atlieka bankroto veiksmą (gr. práxi ptóchevsis), be kita ko, tokiais atvejais:
a) kreditorius gauna galutinį sprendimą dėl skolininko dėl bet kokios sumos, ir skolininkas jos nesumoka;
b) skolininkas pateikia deklaraciją, kad nebegali sumokėti savo skolų;
c) skolininkas pateikia prašymą dėl bankroto;
d) asmeninis skolų grąžinimo planas, kurio šalis buvo skolininkas, laikomas neįvykdytu arba panaikintu pagal Įstatymo dėl fizinių asmenų nemokumo (gr. perí Aferengyótitas Fysikón Prosópon Nómos) nuostatas.
Bendrovių likvidavimas. Bendrovė gali būti likviduojama todėl, kad negali sumokėti savo skolų arba specialiu bendrovės sprendimu dėl likvidavimo, išparduodant jos turtą ir grąžinant visas skolas ar jų dalį. Jeigu bendrovė negali apmokėti savo skolų, gali būti priimamas įsakymas dėl likvidavimo. Mokėtina skolų suma turi būti didesnė nei 5 000 EUR. Prašymą dėl likvidavimo teismui pateikia kreditorius arba akcininkai.
Savanoriškas likvidavimas
Savanoriškas likvidavimas gali būti trijų rūšių:
Bankrotas. Bankrutuojančio asmens turtą sudaro visas jam bankroto bylos iškėlimo metu priklausantis arba suteiktas turtas arba turtas, kurį bankrutuojantis asmuo įsigyja arba kuris pereina jam, išskyrus turtą, kuris yra būtinas bankrutuojančio asmens ir jo šeimos išgyvenimui.
Turtas, įsigytas po bankroto bylos iškėlimo ir prieš bankroto įvykdymo patvirtinimą arba bankroto panaikinimą yra bankrutuojančio asmens turto dalis.
Likvidavimas. Likviduojamas turtas yra turtas, kuris priklausė bendrovei iki nutarties dėl likvidavimo priėmimo arba iki specialaus sprendimo dėl savanoriško likvidavimo priėmimo dienos.
Bankrotas. Jeigu priimama nutartis dėl bankroto, bankrutuojančio asmens turtą pradeda administruoti oficialus bankroto administratorius (gr. epísimos paralíptis). Vėliau administratoriumi (gr. diacheiristís) gali būti paskirtas bet kuris licenciją turintis nemokumo administratorius (gr. adeiodotiménos sýmvoulos aferengyótitas). Administratoriaus užduotis – parduoti bankrutuojančio asmens turtą ir paskirstyti iš jo pardavimo gautas pajamas kreditoriams. Jeigu oficialus bankroto administratorius arba nemokumo administratorius imasi vykdyti administratoriaus pareigas, bankrutuojantis asmuo išlaiko viso turimo turto nuosavybės teisę, tačiau nuo bankroto bylos iškėlimo dienos jį valdo tik administratorius.
Likvidavimas. Kai priimama nutartis dėl likvidavimo, jeigu kreditoriai nepaskiria likvidatoriaus, oficialus bankroto administratorius automatiškai tampa likvidatoriumi (gr. ekkatharistís), nebent licenciją turintis nemokumo administratorius oficialaus bankroto administratoriaus teismui pateiktu prašymu arba po kreditorių susirinkimo ir bendrovės dalininkų priimto sprendimo paskiriamas likvidatoriumi. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti iš jo gautas pajamas kreditoriams ir dalininkams. Kai oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas pradeda eiti likviduojamo juridinio asmens turto likvidatoriaus pareigas, nors bendrovė išlaiko viso savo turto nuosavybės teisę, nuo tos dienos, kai pradedama likvidavimo procedūra, turtą valdo likvidatorius, siekdamas jį parduoti.
Savanoriškas likvidavimas. Jeigu bendrovė likviduojama savanoriškai, nuo pirmosios likvidavimo procedūros dienos bendrovė nutraukia savo veiklą, išskyrus tą veiklos dalį, kuri yra būtina siekiant naudingai likviduoti bendrovę. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti pajamas kreditoriams ir dalininkams.
Bankrotas. Teisės aktuose numatyta, kad gali būti remiamasi savitarpio įskaitymu, jeigu bankrutuojantis asmuo ir bet kuris kitas asmuo iki nutarties dėl bankroto priėmimo turi tarpusavio kreditų ar skolų arba kitų tarpusavio sandorių, nebent kredito suteikimo metu kitas asmuo žinojo apie bankrutuojančio asmens atliekamą bankroto veiksmą.
Bankrotas. Esamos teisėtos sutartys, kurių šalis yra bankrutuojantis asmuo, lieka toliau galioti, o bankrutuojantis asmuo ir toliau lieka asmeniškai atsakingas už jų sąlygų vykdymą.
Likvidavimas. Esamos teisėtos sutartys, kurios šalis yra likviduojama bendrovė, lieka toliau galioti. Tas pats taikoma teisėtoms sutartims, kurias yra sudariusios savanoriškai likviduojamos bendrovės.
Bankrotas. Jeigu ieškinys bankrutuojančiam asmeniui pareiškiamas po nutarties dėl bankroto priėmimo, kad ieškinys būtų nagrinėjamas, būtina gauti teismo leidimą.
Likvidavimas. Jeigu ieškinys likviduojamai bendrovei pareiškiamas po nutarties dėl likvidavimo priėmimo, prieš nagrinėjant ieškinį turi būti gautas teismo leidimas.
Bankrotas. Ieškiniai bankrutuojančiam asmeniui, kurie jau nagrinėjami, paprastai nagrinėjami toliau, nesant reikalo prašyti teismo leidimo toliau juos nagrinėti.
Likvidavimas. Likviduojamai bendrovei iškelti jau nagrinėjami ieškiniai gali būti toliau nagrinėjami tik gavus teismo leidimą. Tokius ieškinius priklauso palaikyti tik oficialiam bankroto administratoriui arba bendrovės likvidatoriui.
Bankrotas. Siekdamas dalyvauti bankroto byloje, kreditorius turi užpildyti skolą įrodančias formas (gr. epalíthevsi chréous) ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas, kuris atlieka administratoriaus pareigas, priima sprendimą dėl to, ar priimti, ar atmesti įrodymus. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Užregistravus kreditorių įrodymus, jie gali dalyvauti oficialaus bankroto administratoriaus arba bendrovę likviduojančio nemokumo specialisto šaukiamuose susirinkimuose.
Likvidavimas. Siekdamas dalyvauti likvidavimo procedūroje, kreditorius privalo užpildyti skolos įrodymo formas ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Taikomos tos pačios procedūros kaip ir bankroto atveju, išskyrus tai, kad šiuo atveju dividendai paskirstomi pagal Bendrovių įstatymą (gr. perí Etaireión Nómos, 113 skyrius).
Tas pats taikoma savanoriškam likvidavimui, visų pirma savanoriškam kreditorių likvidavimui, jeigu kreditoriai dalyvauja tiesiogiai nuo pat procedūros pradžios, kai jų susirinkimas šaukiamas pasirinktam likvidatoriui siūlyti.
Bankrotas. Administratorius turi įgaliojimus ir teisę parduoti nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamas, ir veikdamas procedūros interesais. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį.
Likvidavimas. Likviduojamos bendrovės likvidatorius gali parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, atitinka procedūros interesus. Vėliau kreditoriams Bendrovių įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį. Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.
Bankrotas. Jeigu yra priimama nutartis dėl bankroto, kreditoriai gali pateikti iki bankroto dienos arba nutarties dėl likvidavimo priėmimo dienos atsiradusios skolos įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl bankroto priėmimo, bankroto byloje nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš patį bankrutuojantį asmenį.
Likvidavimas. Priėmus nutartį dėl likvidavimo arba specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kreditoriai gali pateikti skolų, atsiradusių iki nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo dienos, įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo, per likvidavimo procedūrą nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš pačią likviduojamą bendrovę.
Bankrotas. Kai yra priimama nutartis dėl bankroto, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo raštu oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba administratorius privalo raštu per 10 dienų priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba administratoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną.
Likvidavimas. Jeigu priimama nutartis dėl likvidavimo, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui raštu pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba likvidatorius per 10 dienų privalo raštu priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba likvidatoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.
Bankrotas. Paskirstant bankrutuojančio asmens turtą, skolos išrikiuojamos po lygiai ir proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka sumokėti visas skolas. Reikalavimų eilė nustatoma taip:
Likvidavimas. Paskirstant likviduojamo asmens turtą, skolos išskirstomos po lygiai, proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka visoms skoloms grąžinti. Reikalavimų eilė nustatoma taip:
Bankrotas. Bankrutuojantis asmuo gali pateikti oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais (gr. symvivasmós). Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame visų skolą jiems įrodžiusių kreditorių, kurių reikalavimų vertė sudaro 3/4 bankrutuojančio asmens įsipareigojimų, turi patvirtinti schemą. Jeigu kreditoriai sutinka su pasiūlymu, bankrutuojantis asmuo arba oficialus bankroto administratorius ar administratorius prašo teismo jį patvirtinti. Teismo patvirtinimas yra privalomas visiems savo reikalavimus įrodžiusiems kreditoriams. Jeigu yra laikomasi susitarimo su kreditoriais sąlygų, laikoma, kad įrodytos skolos grąžintos visos.
Bankroto procedūra visiškai užbaigiama, kai yra panaikinama nutartis dėl bankroto.
Likvidavimas. Likvidavimo procedūra visiškai užbaigiama po galutinio likvidavimo arba panaikinus nutartį dėl likvidavimo.
Savanoriško likvidavimo procedūra užbaigiama, o likviduojama bendrovė galutinai likviduojama praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai oficialiam bankroto administratoriui pateikiamos bendrovės galutinės finansinės ataskaitos, kurios parengiamos užbaigus likvidavimą ir paskirsčius bendrovės turtą.
Tačiau, jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.
Bankrotas. Jeigu nutartis dėl bankroto panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, tokie kreditoriai turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.
Likvidavimas. Jeigu nutartis dėl likvidavimo panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, jie turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.
Jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.
Bankrotas. Nutarties dėl bankroto priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Per bankroto procedūrą patirtos išlaidos apmokamos iš bankrutuojančio asmens turto.
Likvidavimas. Nutarties dėl likvidavimo priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.
Dokumentų, susijusių su savanoriško likvidavimo procedūra, pateikimo ir registravimo išlaidos iš viso sudaro apie 440 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.
Bankrotas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos bankroto procedūrai, leidžia administratoriui kreiptis į teismą ir prašyti išieškoti iš turto kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:
Α. Nesąžiningas perdavimas (gr. dólia metavívasi):
Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.
Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.
Β. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas (gr. dólia protímisi):
Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.
Likvidavimas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos likvidavimo procedūrai, gali leisti likvidatoriui kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti turtą kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:
Α. Nesąžiningas perdavimas:
Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.
Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.
B. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas:
Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.