Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Švedija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Taip, yra numatyta speciali ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Specialią ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas (apylinkės teismas, šved. tingsrätt) taiko, kai ieškovo pareikšto ieškinio suma neviršija tam tikros ribinės vertės. Šiuo metu (nuo 2019 m.) tokią ribinę vertę sudaro 23 250 SEK (Švedijos kronų). Ribinės vertės dydis įstatyme nenustatomas, jis yra susijęs su vadinamąja bazine kainų suma ir tai reiškia, kad šis dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainų kitimo tendencijas.

1.2 Procedūros taikymas

Galimybė taikyti šią procedūrą nagrinėjant tam tikrų rūšių bylas, pvz., vartotojų bylas, nėra ribojama. Pagal taikytinus kriterijus byloje turi būti pareikštas civilinis ieškinys, o ginčo suma negali būti didesnė už ribinę vertę. Procedūra negali būti naudojama šeimos bylose.

1.3 Formos

Prašymo forma, kurią reikėtų naudoti norint pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pateikiama Švedijos nacionalinės teismų administracijos (šved. Domstolsverket) svetainėje.

1.4 Pagalba

Pagalba norint pradėti procedūrą teikiama apylinkės teismuose. Valstybės institucijoms įstatymuose nustatyta bendra pareiga aptarnauti asmenis. Ši pareiga reiškia, kad asmenys, pvz., gali skambinti į apylinkės teismą, jame lankytis ir gauti bendro pobūdžio konsultacijas, susijusias su procedūra ir jai taikomomis taisyklėmis. Parengiamojoje bylos stadijoje teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, taip pat turi pareigą užtikrinti, kad nagrinėjami ginčo klausimai būtų išaiškinti ir kad šalys konkrečiai nurodytų visus savo reikalavimus byloje. Praktiškai teisėjas atlieka savo pareigas užduodamas papildomus klausimus ir teikdamas papildomas pastabas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Byloms dėl ginčų, susijusių su nedidelėmis sumomis, netaikomos jokios konkrečios taisyklės. Kitaip tariant, galima pateikti ir žodinius, ir rašytinius įrodymus. Rašytinius liudytojų parodymus leidžiama pateikti tik tam tikrais specialiais atvejais. Daugiau informacijos apie Švedijos teisėje galiojančias civilinių ieškinių įrodymų rinkimo taisykles galima rasti čia.

1.6 Rašytinė procedūra

Teismas gali priimti sprendimą išnagrinėjęs bylą vien tik rašytinio proceso tvarka. Šia galimybe teismas naudojasi tuomet, kai žodinis procesas, atsižvelgiant į bylos tyrimą, nėra būtinas ir nė viena šalis jo nereikalauja.

1.7 Sprendimo turinys

Nėra jokių specialių taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojama teismo sprendimo formulavimo tvarka bylose, susijusiose su nedidelėmis sumomis. Toliau nurodytos taisyklės taikomos visiems civiliniams ieškiniams, įskaitant sprendimus bylose, susijusiose su nedidelėmis sumomis. Teismas turi priimti rašytinį sprendimą, o atskirose sprendimo dalyse būtinai nurodoma ši informacija: teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir vieta, šalių ir jų atstovų arba advokatų vardai ir pavardės, teisinę galią turinti sprendimo dalis, atitinkamų šalių reikalavimai ir pareiškimai, juos pagrindžiančios aplinkybės ir teismo sprendimo motyvai, įskaitant informaciją, susijusią su tuo, kas byloje buvo įrodyta.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Specialios taisyklės dėl išlaidų yra svarbiausia bylų, susijusių su nedidelėmis sumomis, ypatybė. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti kompensacijos tik už vieną valandą teisinės konsultacijos viename posėdyje kiekviename teisme, taip pat kompensuoti pareiškimo mokesčio, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdžiuose, liudytojų parodymų ir dokumentų vertimo išlaidas. Išlaidos bus kompensuojamos, jeigu jos buvo pakankamai pagrįstos, kad laimėjusi šalis galėtų įvykdyti savo teises. Todėl atlyginimas atstovams, viršijantis vienos valandos konsultavimo išlaidas, nėra kompensuojamas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacine tvarka gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Norint, kad apeliacinis teismas (šved. hovrätt) peržiūrėtų apylinkės teismo sprendimą, reikia gauti leidimą paduoti apeliacinį skundą. Leidimas paduoti apeliacinį skundą gali būti duodamas tik tada, kai apeliacinio skundo nagrinėjimas aukštesnės instancijos teisme yra svarbus teisės taikymui arba kai yra priežasčių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, ar kitų pagrįstų priežasčių nagrinėti apeliacinį skundą. Šalis, norinti paduoti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, turi tai padaryti raštu, o apeliacinis skundas apylinkės teismui turi būti paduodamas per tris savaites nuo sprendimo priėmimo dienos.

Paskutinis naujinimas: 22/03/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.