Ieškiniai dėl nedidelių sumų

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Pagal Lenkijos teisę galioja supaprastinta procedūra. Ją reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 505¹–505¹⁴ straipsniai.

Supaprastinta procedūra – tai įrodinėjimo ir apeliacijos proceso supaprastinimas ir optimizavimas pagreitinant ir supaprastinant teismo procedūras, šalims nustatant griežtesnius oficialius reikalavimus ir įpareigojant jas veikti drausmingai.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra integruota į Lenkijos Civilinio proceso kodeksą. Procedūra nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, siekiant supaprastinti ir patobulinti civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimą. Reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Reglamentas į Lenkijos teisę perkeltas Civilinio proceso kodekso 505²¹–505^27a straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Supaprastinta procedūra taikoma toliau nurodytose bylose, kurios patenka į apylinkių teismų (lenk. sądy rejonowe) jurisdikciją:

• dėl iš sutarčių kylančių reikalavimų, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN (Lenkijos zlotų), ir dėl reikalavimų pagal garantijas arba kokybės garantijas, arba dėl reikalavimų, kylančių iš vartojimo prekių trūkumų, susijusių su vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, jeigu sutarties dalyko vertė neviršija minėtos sumos;
• dėl būsto nuomos reikalavimų ir mokesčių, kuriuos turi sumokėti nuomininkai, taip pat dėl kooperatinio būsto naudojimo mokesčių, nepaisant reikalavimo vertės.

Remiantis Aukščiausiojo Teismo (Sąd Najwyższy) praktika, reikalavimai dėl neįvykdytos prievolės arba netinkamo prievolės įvykdymo turėtų būti nagrinėjami taikant supaprastintą procedūrą, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą dėl mažesnės nei 20 000 PLN sumos, kuri sudaro likusią didesnės nei 20 000 PLN vertės ieškinio, kuris jau buvo patenkintas, dalį, šis reikalavimas taip pat bus nagrinėjamas pagal supaprastintą procedūrą. Frazė „pagal sutartis“ reiškia, kad reikalavimai, atsirandantys dėl neteisėtų veiksmų, nepagrįsto praturtėjimo ir nuosavybės teisių, bendros nuosavybės ar bendrų teisių buvimo arba kitų nuosavybės teisių, kurias įgyjant arba įgyvendinant gali atsirasti mokėjimo prievolė, negali būti nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą. Dėl teisinių veiksmų, išskyrus sutarčių sudarymą, atlikimo atsirandantys reikalavimai taip pat negali būti nagrinėjami pagal šią procedūrą, t. y. vienašaliai teisiniai veiksmai, kito asmens reikalų tvarkymas neturint tam įgaliojimų, legitima portio ir iš administracinio sprendimo arba tiesiogiai iš įstatymo nuostatų kylančios prievolės.

Supaprastinta procedūra gali būti taikoma bylose, susijusiose su fiziniais asmenimis ir juridiniais asmenimis arba įmonėmis, darbuotojais ir darbdaviais. Iš esmės procedūros taikymas nėra susijęs vien tik su subjekto rūšimi. Tai reiškia, kad personalo arba ekonominiai klausimai gali būti nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą.

Teisė taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą patenka į apylinkių ir apygardų teismų (sądy okręgowe) ir teisingumo pareigūnų teritorinę jurisdikciją, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekse (Civilinio proceso kodekso 16 straipsnis, taikomas kartu su 17 ir 505²² straipsniais).

Remiantis pirmiau nurodyta direktyva, ieškiniai dėl nedidelių sumų yra civilinėse ir komercinėse bylose (įskaitant vartotojų bylas) pareiškiami reikalavimai ir bylos, kuriose reikalavimo vertė, išskyrus palūkanas ir išlaidas, neviršija 5 000 EUR (tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna užpildytą ieškinio formą).

1.2 Procedūros taikymas

Remiantis 505³ straipsniu, kiekviena supaprastinta procedūra gali būti taikoma tik vienam reikalavimui. Viename ieškinyje keletą reikalavimų galima pareikšti tik jeigu jie yra susiję su ta pačia sutartimi arba tos pačios rūšies sutartimis. Jeigu į vieną ieškinį neteisėtai įtraukiami keli reikalavimai, po nesėkmingų veiksmų šiam formaliam pažeidimui ištaisyti, pirmininkaujantis teisėjas pagal Civilinio proceso kodekso 130¹ straipsnį lieps ieškinį grąžinti. Jeigu ieškovas siekia patenkinti dalį reikalavimo, byla bus nagrinėjama pagal supaprastintą procedūrą, jeigu tai būtų tinkama nagrinėjant visą reikalavimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į visus ieškovo nurodytus faktus. Jei reikalavimas nagrinėjamas taikant supaprastintą procedūrą, jo pakeisti negalima. Priešieškiniai ir įskaitymai yra leidžiami, jeigu reikalavimus galima nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą. Pirminė intervencija, antrinė intervencija, trečiųjų šalių pranešimai ir šalių pakeitimas nėra leidžiamas.

Bylos nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą, nepaisant šalių pageidavimų; tai reiškia, kad procedūra yra privaloma.

1.3 Formos

Pagal Civilinio proceso kodeksą (505² straipsnį, taikant jį kartu su 125 straipsnio 2 dalimi) visi pareiškimai, įskaitant reikalavimus, gynybos argumentai, prašymai panaikinti sprendimą už akių arba pareiškimai, kuriuose yra per supaprastintą procedūrą pateiktų įrodymų, turėtų būti pateikiami naudojant oficialias formas.

Oficialias formas galima gauti savivaldybės tarnybose, teismo kanceliarijose ir Teisingumo ministerijos svetainėje (http://bip.ms.gov.pl/pl/formularze). Reikalavimo naudoti nustatytą formą nepaisymas reiškia oficialų trūkumą.

Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas (130 straipsnis), jeigu pareiškimas, kuris turėjo būti pateiktas naudojant oficialią formą, pateiktas kitu būdu arba jo negalima nagrinėti dėl kitų neįvykdytų formalių sąlygų, pirmininkaujantis teisėjas prašo, kad šalis ištaisytų trūkumus per vieną savaitę, ir nusiunčia tai šaliai rašytinį pareiškimą. Prašyme ištaisyti trūkumus reikėtų nurodyti visus pareiškime nustatytus trūkumus. Jeigu šalis neįvykdo prašymo iki termino pabaigos arba jeigu dar kartą pateikiamas trūkumų turintis pareiškimas, pirmininkaujantis teisėjas lieps grąžinti tą pareiškimą.

Pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą galioja keturios standartinės formos, pridėtos prie minėto reglamento kaip priedai. Tai yra šios formos: ieškinio forma, bendrosios kompetencijos arba specializuoto teismo prašymo iki galo užpildyti ieškinio formą arba ištaisyti jos trūkumus, atsiliepimo forma ir teismo sprendimų, priimtų pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pažymėjimas.

1.4 Pagalba

Supaprastintame procese taikomas įrodymų glaustumo principas. Teismas nepaisys šalių teiginių ir pareiškimų ir jų prašymų gauti įrodymų, pateiktų pareiškus ieškinį, priešieškinį ar padavus prašymą panaikinti sprendimą už akių arba pasibaigus pirmajam numatytam teismo posėdžiui (apribojimo sistema), nebent šalis įrodo negalėjusi šių dokumentų pateikti anksčiau arba kad jai nereikėjo jų pateikti (teismo diskrecija). Taip yra dėl supaprastintos procedūros greičio. Jeigu teismas padaro išvadą, kad reikalavimo sumos neįmanoma nustatyti arba ją labai sudėtinga įtikinamai nustatyti, išnagrinėjęs visus bylos faktus, sprendime jis gali nurodyti atitinkamą sumą savo nuožiūra. Jeigu teismas padaro išvadą, kad byla yra ypač sudėtinga arba ją nagrinėjant reikia konkrečių žinių, byla nagrinėjama pagal įprastą procedūrą. Teismas gali iškviesti liudytojus ir kitus asmenis, teismo manymu tinkamiausiu būdu, kad supaprastintos procedūros metu būtų patirta kuo mažiau išlaidų. Siekiant, kad supaprastinta procedūra būtų greitesnė, ekspertų nuomonės laikomos nepriimtinomis (505⁶ straipsnis). Siekiant, kad supaprastinta procedūra būtų greitesnė, ekspertų nuomonės laikomos nepriimtinomis (Civilinio proceso kodekso 505⁶ straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Supaprastintame procese taikomas įrodymų glaustumo principas. Teismas nepaisys šalių teiginių ir pareiškimų ir jų prašymų gauti įrodymų, pateiktų pareiškus ieškinį, priešieškinį ar padavus prašymą panaikinti sprendimą už akių arba pasibaigus pirmajam numatytam teismo posėdžiui (apribojimo sistema), nebent šalis įrodo negalėjusi šių dokumentų pateikti anksčiau arba kad jai nereikėjo jų pateikti (teismo diskrecija). Taip yra dėl supaprastintos procedūros greičio. Jeigu teismas padaro išvadą, kad reikalavimo sumos neįmanoma nustatyti arba ją labai sudėtinga įtikinamai nustatyti, išnagrinėjęs visus bylos faktus, sprendime jis gali nurodyti atitinkamą sumą savo nuožiūra. Jeigu teismas padaro išvadą, kad byla yra ypač sudėtinga arba ją nagrinėjant reikia konkrečių žinių, byla nagrinėjama pagal įprastą procedūrą. Teismas gali iškviesti liudytojus ir kitus asmenis, teismo manymu tinkamiausiu būdu, kad supaprastintos procedūros metu būtų patirta kuo mažiau išlaidų. Siekiant, kad supaprastinta procedūra būtų greitesnė, ekspertų nuomonės laikomos nepriimtinomis (505⁶ straipsnis).

1.6 Rašytinė procedūra

Paprastai supaprastinta procedūra vyksta raštu. Daugumą prašymų šalys turėtų pateikti naudodamos specialias oficialias formas. Tačiau prašymus supaprastintos procedūros metu galima pateikti ir žodžiu. Šalis gali prašyti, kad teismo sprendimo pagrindai būtų išdėstomi iš karto, kai tik priimamas sprendimas (505⁸ straipsnis). Šalis, kuri dalyvavo teismo posėdyje, per kurį buvo priimtas teismo sprendimas, gali atsisakyti skundo teisės padarydama pareiškimą iš karto po to, kai priimamas teismo sprendimas. Jeigu visos skundo teisę turinčios šalys atsisako šios teisės, teismo sprendimas įsiteisėja ir tampa privalomas.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra (Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su 505²¹ straipsniu).

1.7 Sprendimo turinys

Jeigu teismas padaro išvadą, kad byla yra ypač sudėtinga arba norint ją išspręsti reikalingos konkrečios žinios, tuomet pagal Civilinio proceso kodekso 505⁷ straipsnį teismas tą bylą gali nagrinėti įprasta tvarka. Tokiu atveju papildomas mokestis nėra mokamas. Bylą nagrinėja teismas, kuris ją nagrinėjo pirmą kartą, ir taiko atitinkamą procedūrą, išskyrus supaprastintą procedūrą. Teismo sprendimas pagal 505⁷ straipsnį turėtų būti priimamas nagrinėjimo metu ir tai turi būti sprendimas, kurio negalima apskųsti.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškovai turi mokėti ieškinio pateikimo mokestį, kuris yra vienodas tiek laikantis supaprastintos, tiek įprastinės procedūros. Tačiau mokesčius už ieškinius, pareikštus pagal supaprastintą procedūrą, reglamentuoja įvairios taisyklės, t. y. 2005 m. liepos 28 d. Žyminių mokesčių (civilinėse bylose) įstatymo 28 straipsnis. Straipsnyje nustatytas fiksuoto dydžio mokestis, kuris priklauso nuo reikalavimo sumos arba sutarties dalyko. Toliau nurodytoms sumoms taikomi tokie mokesčiai:

• iki 2 000 PLN: 30 PLN mokestis;
• 2 000–5 000 PLN: 100 PLN mokestis;
• 5 000–7 500 PLN: 250 PLN mokestis;
• daugiau nei 7 500 PLN: 300 PLN mokestis.

Taikant supaprastintą procedūrą, išlaidos šalims paskirstomos pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso 98–100 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai jos prašymu su teisių įgyvendinimu ir gynyba susijusias išlaidas. Teismas išlaidas priteisia kiekviename sprendime, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjimas konkrečioje instancijoje.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pagal reglamentą priimti teismo sprendimai gali būti skundžiami apeliaciniame teisme. Jeigu sprendimą priėmė apylinkės teismas, skundas per tą teismą pateikiamas apygardos teismui, o jeigu sprendimas buvo priimtas apygardos teisme, skundas per tą teismą pateikiamas apeliaciniam teismui (sąd apelacyjny) (Civilinio proceso kodekso 367 ir 369 straipsniai, taikomi kartu su šio kodekso 505²⁶ ir 505²⁷ straipsniais).

Jeigu įgyvendinamos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, teismas sprendimą priima už akių. Atsakovas gali skųsti už akių priimtą teismo sprendimą jį priėmusiam teismui. Jeigu bylos rezultatas yra nepalankus, skundą ieškovas gali paduoti pagal bendras taisykles (Civilinio proceso kodekso 339 straipsnio 1 dalis, 342 straipsnis ir 344 straipsnio 1 dalis).