Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Latvija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Latvijoje galioja specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros, kurios taikomos išieškant pinigines sumas ar išlaikymą, o bendra ieškinio suma neviršija 2 100 EUR.

Ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 303 skyriaus 25018–25027 straipsniuose ir 541 skyriaus 4491–44912 straipsniuose.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra taikoma tik ieškiniams dėl pinigų išieškojimo ir ieškiniams dėl išlaikymo išieškojimo (Civilinio proceso kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Nagrinėjant ieškinius dėl nedidelių sumų pagrindinė skola arba, jeigu nagrinėjamas ieškinys dėl išlaikymo išieškojimo, bendra išlaikymo išmokų suma ieškinio pareiškimo dieną negali viršyti 2 100 EUR. Pareikštam ieškiniui dėl išlaikymo išieškojimo bendros išlaikymo išmokų sumos riba taikoma kiekvienam vaikui atskirai, o visa suma apskaičiuojama atsižvelgiant į per vienus metus mokėtiną bendrą sumą.

Vidaus teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl nedidelių sumų, netaikomos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai, kuri nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, išskyrus pirmosios instancijos teismų sprendimų apskundimo procedūrą. Ieškiniams dėl išlaikymo išieškojimo Europos Sąjungoje nagrinėjamose tarpvalstybinėse bylose taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Mokėtinas prašymo žyminis mokestis (valsts nodeva) sudaro 15 % reikalaujamos sumos, bet ne mažiau kaip 71,41 EUR. Žyminio mokesčio mokėti nereikia, jeigu ieškinys yra susijęs su vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išieškojimu.

1.2 Procedūros taikymas

Ieškinius dėl nedidelių sumų teismas nagrinėja vadovaudamasis bendrosiomis ginčo teisenos taisyklėmis ir atsižvelgia į ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomas tam tikras išimtis. Teismas pradeda nagrinėti bylą gavęs rašytinį prašymą.

Teismas nenagrinėja prašymo, jeigu jis surašytas nesilaikant Civilinio proceso kodekso 25020 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškovas nenaudojo ieškinio dėl nedidelių sumų formos arba neprašė bylos nagrinėti teismo posėdyje.

Tokiu atveju teisėjas priima pagrįstą nutartį nenagrinėti prašymo, nusiunčia ją ieškovui ir nustato terminą trūkumams ištaisyti. Šis terminas, pradedamas skaičiuoti nuo nutarties išsiuntimo dienos, negali būti trumpesnis nei 20 dienų. Teisėjo nutartį galima apskųsti per 10 dienų arba per 15 dienų, jeigu asmens gyvenamoji vieta yra užsienyje.

1.3 Formos

Prašymas ir atsakovo pastabos turi būti surašomi naudojant 2011 m. spalio 11 d. vyriausybės (Ministru kabinets) nutarime Nr. 783 dėl ieškiniams dėl nedidelių sumų pareikšti naudojamų formų nustatytas formas. Šio nutarimo prieduose pateikiamos tokios formos:

  1. ieškinio dėl nedidelės pinigų sumos išieškojimo;
  2. ieškinio dėl nedidelės išlaikymo sumos išieškojimo;
  3. pastabų dėl ieškinio dėl nedidelės pinigų sumos išieškojimo;
  4. pastabų dėl ieškinio dėl nedidelės išlaikymo sumos išieškojimo.

Su nutarimu galima susipažinti oficialiojo leidinio (Latvijas Vēstnesis) teisės aktų portale: http://www.tiesas.lv/.

Ieškinio dėl nedidelių sumų formoje reikia nurodyti ne tik ieškovo ir atsakovo duomenis, bet ir šią informaciją:

  1. apylinkės (miesto) teismo (rajona (pilsētas) tiesa), kuriam pateikiamas prašymas, pavadinimą: jeigu šalys, sudarydamos sutartį, nesusitarė bet kokio ginčo nagrinėti kitoje vietoje, ieškinys asmeniui turi būti pareiškiamas šalių deklaruotos gyvenamosios vietos teisme arba, jeigu ieškinį pareiškia juridinis asmuo, juridinio asmens registruotos buveinės vietos teisme (jeigu ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo arba atstovybės veikla, ieškinį taip pat galima pareikšti filialo arba atstovybės vietos teisme).
    Informaciją apie jurisdikciją turintį teismą ir teismą, kurį reikia nurodyti formoje, galima rasti interneto portalo http://likumi.lv/doc.php?id=237849 skilties „Teismai“ (Tiesas) dalyje „Teismų teritorinė jurisdikcija“ (Tiesu darbības teritorijas).
  2. Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, jis turi paskirti atstovą. Kitas asmuo teisme gali veikti kaip atstovas tik turėdamas parengtą ir notaro patvirtintą įgaliojimą (pilnvara), kuriame nurodomas atstovavimo pagrindas. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas (zvērināts advokāts), atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu (orderis), o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti rašytinį įgaliojimą (kurio šiuo atveju notaras neturi pasirašyti).
  3. Ieškinio dalykas: formoje reikia nurodyti ginčijamas teises, taip pat ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kurių buvimą arba nebuvimą ieškovas prašo patvirtinti teisme, ir prašyti teismo apsaugoti jo teises arba įstatymo saugomus interesus.
  4. Reikalaujamos sumos apskaičiavimo būdas: ieškinio dėl nedidelių sumų formoje reikia nurodyti pagrindinę skolą, t. y. skolos sumą, neįskaitant palūkanų ir sutartinių netesybų, bet kokių sutartinių netesybų sumą, bet kokias pagal sutartį arba įstatymą priklausančias mokėti palūkanas, ir visų šių elementų sumą.
  5. Formoje reikėtų nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikti pagrindžiančius įrodymus, nurodyti konkrečias įstatymo nuostatas, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir galiausiai – teismo prašomą taikyti priemonę.
  6. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas arba ieškovas ir atstovas, jeigu to reikalauja teismas. Prie prašymo reikėtų pridėti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad buvo laikomasi visų įstatyme nustatytų išankstinių neteisminių bylos nagrinėjimo procedūrų, ir patvirtinamos ieškinį pagrindžiančios faktinės aplinkybės.

1.4 Pagalba

Civilinio proceso kodekse nenumatyta, kad nagrinėjant ieškinius dėl nedidelių sumų gali būti teikiama speciali teisinė pagalba. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje asmuo gali turėti atstovą.

Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, o prašymą pateikia atstovas, prašyme būtina nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą ir susirašinėjimo su teismu adresą arba, jeigu atstovas yra juridinis asmuo, tokio juridinio asmens registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą. Civilinėje byloje atstovu gali būti bet kuris fizinis asmuo, jeigu jis sulaukė 18 metų, jam nėra paskirta globa ir netaikomas nė vienas Civilinio proceso kodekso 84 straipsnyje nurodytas apribojimas. Jeigu kitas asmuo teisme veikia kaip atstovas, jam atitinkama šalis turi suteikti tokius įgaliojimus, kuriuos patvirtina notaras. Per atstovą veiksiantis asmuo teisme gali žodžiu įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu ir toks žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Juridinio asmens atstovas privalo turėti rašytinį įgaliojimą arba dokumentus, kuriais patvirtinama, kad asmuo yra pareigūnas, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui be specialaus įgaliojimo. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas, atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu, o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti įgaliojimą (kurio šiuo atveju notaras neturi patvirtinti). Jeigu asmuo turi atstovą, teismo reikalaujamus dokumentus pateikia ir pasirašo pagal įgaliojimą veikiantis asmens atstovas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodymai renkami pagal Civilinio proceso kodekso bendrąsias nuostatas. Todėl nagrinėjant ieškinius dėl nedidelių sumų įrodymai gali būti pateikiami šalių arba trečiųjų šalių pastabų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir ekspertų išvadų forma.

1.6 Rašytinė procedūra

Teisėjas bylą, susijusią su ieškiniu dėl nedidelių sumų, pradeda remdamasis rašytiniu prašymu. Forma, kurioje ieškovas išdėsto savo pastabas, įskaitant prašymą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas, siunčiama atsakovui; nuo prašymo išsiuntimo atsakovui dienos pradedamas skaičiuoti 30 dienų terminas, per kurį atsakovas gali atsiųsti pastabas dėl prašymo. Teismas taip pat informuoja atsakovą, kad, jam nepateikus jokių pastabų, byloje nebus jokių kliūčių priimti sprendimą ir kad atsakovas gali prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Šalims siunčiamuose dokumentuose teismas paaiškina jų procesines teises, informuoja apie bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį ir paaiškina šalims teisėjo nušalinimo tvarką. Civilinio proceso kodekse nustatytos šalių procesinės teisės, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui teisme, kuriomis jos gali pasinaudoti ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.

Atsakovas savo pastabas gali pateikti naudodamas vyriausybės patvirtintą formą. Forma nustatyta 2011 m. spalio 11 d. vyriausybės nutarimo Nr. 783 dėl ieškiniams dėl nedidelių sumų pareikšti naudojamų formų prieduose (formą galima atsisiųsti iš Latvijos teismų portalo: http://likumi.lv/doc.php?id=237849). Pateikdamas pastabas, atsakovas turi nurodyti šią informaciją:

  1. teismo, kuriam teikiamos pastabos, pavadinimą;
  2. ieškovo vardą, pavardę, asmens kodą ir deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jeigu ieškovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, faktinę gyvenamąją vietą; arba, jeigu prašymą teikia juridinis asmuo, reikia nurodyti tokio juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą;
  3. atsakovo vardą, pavardę, asmens kodą ir deklaruotą gyvenamąją vietą, įskaitant bet kokį papildomą atsakovo deklaruotą adresą, arba, jeigu atsakovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, faktinę gyvenamąją vietą; jeigu prašymą teikia juridinis asmuo, reikia nurodyti tokio juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą; atsakovas taip pat gali nurodyti kitą susirašinėjimo su teismu adresą;
  4. bylos numerį ir ieškinio dalyką;
  5. ar atsakovas visiškai sutinka su ieškiniu, ar iš dalies pritaria jam;
  6. su ieškiniu susijusius prieštaravimus, jų pagrindą ir tokius prieštaravimus pagrindžiančias teisines nuostatas;
  7. su ieškiniu susijusius prieštaravimus pagrindžiančius įrodymus;
  8. prašymus, kad teismas prašytų pateikti įrodymus;
  9. ar atsakovas nori išieškoti teismo išlaidas;
  10. 10.  ar atsakovas nori išieškoti bylos nagrinėjimo išlaidas; šiuo atveju nurodoma suma ir pridedami ją pagrindžiantys dokumentai;
  11. ar atsakovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje;
  12. bet kurios kitos aplinkybės, kurios, atsakovo manymu, yra svarbios nagrinėjant bylą;
  13. visi kiti prašymai;
  14. prie pastabų pridedamų dokumentų sąrašas;
  15. pastabų surašymo laikas ir vieta.

Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo prašymo išsiuntimo atsakovui dienos pateikti priešieškinį, jeigu: 1) pradiniame ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus galima tarpusavyje patenkinti; 2) patenkinus priešieškinį būtų užkirstas kelias patenkinti visus arba dalį pradiniame ieškinyje nurodytų reikalavimų; 3) priešieškinis ir pradinis ieškinys yra tarpusavyje susiję ir bylą galima išspręsti greičiau ir veiksmingiau, jeigu pradinis ieškinys ir priešieškinis bus nagrinėjami kartu. Byla bus nagrinėjama pagal ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomą procedūrą, jeigu priešieškinis taip pat yra ieškinys dėl nedidelių sumų, t. y. jame nurodytos sumos neviršija nustatytų ribų ir jis yra tinkamai surašytas.

Jeigu priešieškinyje nurodyta suma viršija ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomas ribas arba jeigu priešieškinis nėra susijęs su pinigų arba išlaikymo išieškojimu, teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis bendrosiomis ginčo teisenos taisyklėmis.

Jeigu šalys neprašo bylos nagrinėti teismo posėdyje ir teismas nemano, kad būtina rengti tokį posėdį, ieškiniai dėl nedidelių sumų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o šalys tinkamu laiku informuojamos apie dieną, kurią teismo sprendimą galima gauti teismo raštinėje. Tuomet tariama, kad ši diena yra išsamaus teismo sprendimo surašymo diena.

Teismas nagrinėja bylą posėdyje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jeigu to prašo kuri nors šalis arba jeigu teismas mano, kad būtina surengti tokį posėdį.

Jeigu asmuo Latvijoje neturi gyvenamosios vietos arba jo buvimo vieta ir adresas nežinomi, teismo dokumentai įteikiami pagal tarptautinės teisės nuostatas, kurių privalo laikytis Latvija, Europos Sąjungos teisės aktus,visų pirma pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 13 straipsnyje nustatytą procedūrą.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimas įteikiamas išduodant šalims teismo sprendimo kopiją, kai tik jis surašomas.

Teismo sprendimo kopija gali būti siunčiama įprastu paštu arba, jeigu įmanoma, kuriuo nors kitu būdu pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas teismo dokumentų pristatymo ir įteikimo procedūras. Teismo sprendimo kopija turi būti nedelsiant siunčiama kitą dieną, kai surašomas išsamus teismo sprendimas. Diena, kurią gaunamas teismo sprendimas, nedaro poveikio terminams.

Teismo sprendimas dėl ieškinio dėl nedidelių sumų turi atitikti bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas, kuriomis reglamentuojamas teismo sprendimų turinys. Teismo sprendimą sudaro keturios dalys:

  1. įvadinė dalis, kurioje nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas Latvijos Respublikos vardu, ir teismo sprendimo priėmimo diena, sprendimą priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų kolegijos sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, bylos šalys ir ginčo dalykas;
  2. aprašomoji dalis, kurioje nurodomas ieškovo pateiktas reikalavimas, bet koks atsakovo pateiktas priešieškinis, pareikšti prieštaravimai ir šalių pateiktų pastabų esmė;
  3. teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje išdėstomos bylos faktinės aplinkybės, aprašomi teismo išvadas pagrindžiantys įrodymai ir įrodymų atmetimo priežastys. Šioje dalyje taip pat nurodomi teismo taikyti įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo atliktas faktinių aplinkybių įvertinimas ir teismo išvados, susijusios su reikalavimo teisėtumu arba neteisėtumu. Jeigu atsakovas visiškai sutinka su reikalavimu, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomi tik teismo taikyti įstatymai ir kiti teisės aktai;
  4. rezoliucinė dalis, kurioje nurodoma, ar teismas visiškai arba iš dalies tenkina prašymą, ar visiškai arba iš dalies atmeta jį, ir išdėstoma teismo sprendimo esmė. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kas ir kiek turi padengti teismo išlaidų, bet koks savanoriško teismo sprendimo įvykdymo terminas, apskundimo terminas ir tvarka, ir išsamaus teismo sprendimo surašymo data.

Bylos šalys teismo sprendimą, priimtą išnagrinėjus ieškinį dėl nedidelių sumų, gali apskųsti remdamosi bet kuriuo Civilinio proceso kodekse nurodytu apskundimo pagrindu.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama teismo išlaidų apmokėjimo tvarka.

Teismo priimtame sprendime pralaimėjusiai šaliai bus priteista atlyginti laimėjusios šalies patirtas teismo išlaidas. Jeigu prašymas tenkinamas tik iš dalies, atsakovui bus liepta sumokėti ieškovui teismo išlaidų dalį, atitinkančią patenkintų reikalavimų dydį, o ieškovas turės atlyginti atsakovo teismo išlaidas, atitinkančias atmestų reikalavimų dydį. Žyminis mokestis, kuris mokamas (valsts nodeva) paduodant atskirąjį skundą (blakus sūdzība) dėl teismo sprendimo arba, jeigu teismo sprendimas anksčiau buvo priimtas šalims neatvykus, prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš naujo, negrąžinamas.

Atsisakęs ieškinio, ieškovas turi atlyginti atsakovui jo patirtas teismo išlaidas. Tokiu atveju atsakovas neatlygina ieškovo apmokėtų teismo išlaidų, tačiau jeigu ieškovas nutraukia bylą, nes atsakovas savanoriškai patenkina reikalavimą pateikus prašymą, teismas ieškovo prašymu priteisia atsakovui ieškovo teismo išlaidų atlyginimą.

Panašiai, jeigu ieškinys paliekamas nenagrinėtas, teismas atsakovo prašymu gali liepti ieškovui atlyginti atsakovo patirtas teismo išlaidas.

Jeigu ieškovas atleidžiamas nuo teismo išlaidų, atsakovui gali būti liepta sumokėti teismo išlaidas valstybei atsižvelgiant į patenkintą prašymo dalį.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pirmosios instancijos teismo sprendimą galima apskųsti (apelācija), jeigu:

  • teismas neteisingai taikė arba aiškino materialinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
  • teismas pažeidė procesinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
  • teismas padarė neteisingas išvadas dėl faktinių aplinkybių arba neteisingai įvertino įrodymus, arba pateikė neteisingą bylos aplinkybių vertinimą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta.

Jeigu ieškinys dėl nedidelių sumų buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo surašymo dienos.

Be Civilinio proceso kodekse nurodytos informacijos, skunde, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas turi trūkumų, būtina nurodyti:

  • pirmosios instancijos teismo neteisingai taikytą ar aiškintą materialinės teisės normą arba pažeistą procesinės teisės normą ir tai, kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai;
  • kuri pirmosios instancijos teismo išvada dėl faktinių aplinkybių yra neteisinga, kurie įrodymai buvo neteisingai įvertinti, iš ko galima daryti išvadą, kad bylos faktinių aplinkybių vertinimas yra klaidingas, ir kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas nusprendžia, ar skundą reikėtų nagrinėti toliau: jeigu skundas neatitinka Civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų arba prie jo nepridėtos visos reikalingos kopijos, arba nepateikti reikalaujami tinkamai patvirtinti skundo ir pridedamų dokumentų kopijų vertimai, teisėjas nustato terminą šiems trūkumams ištaisyti.

Jeigu per nustatytą terminą trūkumai neištaisomi, tariama, kad skundas buvo paduotas pirmąją jo padavimo dieną. Priešingu atveju skundas grąžinamas pareiškėjui ir tariama, kad jis nebuvo paduotas.

Nepasirašytas skundas arba tinkamo įgaliojimo neturinčio asmens paduotas skundas, arba skundas, už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, nebus priimamas ir bus grąžintas pareiškėjui. Nutarties, kuria atsisakoma priimti skundą, negalima ginčyti.

Įsitikinęs, kad buvo laikomasi skundų pateikimo procedūrų, apeliacinio teismo teisėjas nutartį pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą priima per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos; kai kuriais atvejais šią nutartį priima trijų teisėjų kolegija.

Jeigu tenkinamas bent vienas galimas skundo pagrindas, teisėjas priima nutartį pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, nedelsdamas apie tai praneša šalims ir nurodo terminą rašytinėms pastaboms pateikti.

Jeigu teisėjas, kuris turi pareigą priimti nutartį dėl skundo, mano, kad skundo procedūra neturėtų būti pradedama, klausimą sprendžia trijų teisėjų kolegija.

Jeigu bent vienas iš trijų teisėjų mano, kad galioja bent vienas galimas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti skundo procedūrą, teisėjai priima nutartį dėl skundo procedūros pradėjimo ir nedelsdami apie ją informuoja šalis.

Jeigu teisėjai vieningai sutaria, kad negalioja nė vienas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti skundo procedūrą, jie priima nutartį dėl atsisakymo pradėti skundo procedūrą ir nedelsdami apie ją informuoja šalis. Nutartis priimama rezoliucijos (rezolūcija) forma ir jos negalima ginčyti.

Per 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią apeliacinis teismas praneša šalims apie pradėtą procedūrą, šalys gali pateikti rašytines pastabas dėl skundo, įskaitant jų kopijas, kurių pateikiama tiek, kiek yra šalių.

Pranešus apie skundo procedūros pradžią, šalis per 20 dienų gali pateikti priešpriešinį skundą. Gavęs priešpriešinį skundą, teismas jo kopijas išsiųs kitoms šalims.

Skundai, susiję su ieškiniais dėl nedidelių sumų, paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka; šalims laiku pranešama apie dieną, kurią teismo sprendimą galima gauti teismo raštinėje, be to, jos informuojamos apie teismo sudėtį ir teisę nušalinti teisėją. Tariama, kad teismo sprendimas surašomas tą dieną, kurią jo kopiją galima gauti teismo raštinėje. Tačiau jei, teismo manymu, tai yra būtina, skundas, susijęs su ieškiniu dėl nedidelių sumų, gali būti nagrinėjamas teismui surengiant įprastą posėdį.

Apeliacinio teismo sprendimo negalima apskųsti kasacine tvarka ir jis įsiteisėja jį perskaičius arba, jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jo surašymo dieną.

Paskutinis naujinimas: 07/02/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.