1 Ar įrodymus galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui, ar juos gali tiesiogiai rinkti prašančiosios valstybės narės teismas? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?
Įrodymų rinkimas vaizdo konferencijos priemonėmis leidžiamas pagal Vokietijos civilinio proceso teisę, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (ZPO – Zivilprozessordnung) 128a straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje, jei šalys sutinka. Nagrinėjimas turi būti sinchroniškai transliuojamas vaizdo ir garso priemonėmis į vietą, kurioje vykstant posėdžiui yra liudytojas ar ekspertas, ir į teismo posėdžių salę. Jeigu šalims, teisiniams atstovams ar patarėjams leidžiama būti kitoje vietoje, nagrinėjimas turi būti sinchroniškai transliuojamas vaizdo ir garso priemonėmis ir į tą vietą. Vykstant bylos nagrinėjimui vaizdo priemonėmis Vokietijos teisme pagal prašymą, pateiktą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 (aktyvioji teisminė pagalba), norint atlikti tam tikrus pakeitimus gali reikėti taikyti ZPO 128a straipsnį, nes įrodymus renkantis teismas nėra bylą nagrinėjantis teismas, kuriam svarbus tiesiogiai susidarantis įspūdis. Jeigu prašantysis teismas prašo surinkti įrodymus tiesiogiai pagal reglamento 17 straipsnį (pasyvioji teisminė pagalba), iš esmės visi prašymai tiesiogiai surinkti įrodymus naudojantis ryšio priemonėmis turi būti vykdomi; taip pat galimas įrodymų rinkimas ne tik pagal ZPO 128a straipsnį. Atsisakyti vykdyti prašymus galima tik 17 straipsnio 5 dalyje išvardytais pagrindais. Tačiau centrinė įstaiga gali nustatyti tiesioginio įrodymų rinkimo sąlygas pagal Vokietijos teisę.
2 Ar yra apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti per vaizdo konferenciją, pavyzdžiui, ar taip galima apklausti tik liudytojus, o gal ir ekspertus arba bylos šalis?
Liudytojai, ekspertai ir proceso šalys gali būti išklausomi vaizdo konferencijos priemonėmis (ZPO 128a straipsnio 2 dalies pirmas sakinys).
3 Kokie apribojimai taikomi (jei taikomi) įrodymams, kurie gali būti renkami naudojant vaizdo konferenciją?
Pagal Vokietijos civilinio proceso teisę įrodymai gali būti renkami apklausiant liudytojus, ekspertus ir proceso šalis vaizdo konferencijos technologijų priemonėmis (ZPO 128a straipsnio 2 dalis). Kitų įrodymų (dokumentų ir vizualios apžiūros) rinkimas vaizdo konferencijos priemonėmis konkrečiai nenumatomas.
4 Ar taikoma apribojimų dėl to, kur apklausti asmenį per vaizdo konferenciją, t. y. ar tai turi vykti teisme?
Įstatymuose nenustatyta, kur turi vykti asmens apklausa. Tačiau pagal Vokietijos civilinio proceso teisę vieta, iš kurios vyksta transliacija į teismo posėdžių salę, turi būti Vokietijoje.
5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?
ZPO 128a straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nenumatyta galimybė įrašyti vaizdo konferencijos priemonėmis rengiamus klausymus. Tačiau įrašas gali būti įrodymai, renkami teikiant teisminę pagalbą tiesiogiai renkant įrodymus pagal reglamento 17 straipsnį.
6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai pateikiami pagal 10–12 straipsnius ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal 17 straipsnį?
a) Kai pateikti prašymai pagal 10–12 straipsnius, klausymas turi vykti vokiečių kalba. Jeigu posėdyje dalyvauja vokiečių kalbos nemokantys asmenys, turi būti pakviestas vertėjas žodžiu. Vertėjo žodžiu paslaugų galima atsisakyti, jeigu visi dalyvaujantys asmenys moka atitinkamą užsienio kalbą.
b) Kai teisminė pagalba teikiama renkant įrodymus tiesiogiai, nagrinėjimo kalbą nustato prašantysis teismas. Tačiau centrinė įstaiga gali priimti sprendimą pagal 17 straipsnio 4 dalį nustatyti tiesioginio įrodymų rinkimo sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su klausymo ar nagrinėjimo kalba.
7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą abiejų rūšių apklausoms ir kur jie turi būti?
Kai teikiama aktyvioji teisminė pagalba, už proceso vykdymą ir įrodymų rinkimą atsako pagalbą teikiantis Vokietijos teismas. Vokietijos teismams renkant įrodymus vertėjo žodžiu paslaugomis turi būti naudojamasi net jeigu tik vienas dalyvaujantis asmuo nemoka vokiečių kalbos. Teismas turi patikrinti, ar asmuo pakankamai moka vokiečių kalbą, neatsižvelgiant į tai, ar šalys to prašė. Teismas gali laisvai rinktis vertėją žodžiu. Kai teikiama pasyvioji teisminė pagalba pagal 17 straipsnį, sprendimą, ar reikia vertėjų žodžiu ir kuriuos vertėjus pasirinkti, priima prašantysis teismas. Pagal 17 straipsnio 4 dalį centrinė įstaiga gali suteikti leidimą tam tikromis sąlygomis: pavyzdžiui, ji gali reikalauti, kad būtų naudojamasi vertėjų žodžiu paslaugomis. Nustatydama tokias sąlygas, centrinė įstaiga taip pat gali nurodyti, kad įrodymai būtų renkami vokiečių kalba.
8 Kokia tvarka taikoma pasirengimui apklausai ir pranešimui apklaustinam asmeniui apie apklausos laiką ir vietą? Kiek laiko reikia apklausos datai nustatyti, kad asmeniui galėtų būti pranešta prieš pakankamai laiko?
Kai teikiama aktyvioji teisminė pagalba, liudytojus ir ekspertus neoficialiai šaukia prašomojo teismo administracija, nebent prašomasis teismas nuspręstų, kad šaukimas turi būti įteikiamas oficialiai. Jeigu teismas nurodo, kad nagrinėjimas vyktų vaizdo konferencijos priemonėmis, asmenys, kurių parodymai transliuojami, turi būti šaukiami atvykti į patalpas, iš kurių vyks transliacija. Šaukime turi būti nurodyta šalys, nagrinėjimo dalykas, nagrinėjimo data ir pasekmės neatvykus. Šaukime turi būti konkrečiai nurodyta nagrinėjimo vieta ir laikas. Konkretus terminas, likus kiek laiko turi būti įteikiamas šaukimas, nenustatytas.
Jeigu prašantysis teismas renka įrodymus tiesiogiai pagal reglamento 17 straipsnį, apie nagrinėjimo laiką ir vietą išklausomam asmeniui turi pranešti prašantysis teismas. Laikas ir vieta paprastai priklauso nuo padėties Vokietijos teismuose (kur įrengta sistema ir kada galima ja pasinaudoti). Tad nagrinėjimo laikas ir vieta glaudžiai susiję su centrinės įstaigos leidimu. Iš esmės fiksuoto termino nėra; tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad tarptautiniu lygmeniu pašto pristatymas užtrunka ilgiau.
Jokios specialios procedūros, susijusios su pačios vaizdo konferencijos planavimu, nenumatyta. Praktiškai centrinė įstaiga įprasta tvarka paskiria kontaktinį asmenį teisme, kuriame turėtų vykti vaizdo konferencija. Tas asmuo atsako į visus praktinius klausimus.
9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?
Vaizdo konferencijų technologijų naudojimas sietinas su įrangos pirkimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo sąnaudomis. Šių sąnaudų negalima nurodyti padengti civilinio proceso šalims. Taip pat reikia mokėti telekomunikacijų mokesčius. Prašomasis teismas gali prašyti padengti jo telekomunikacijų mokesčius pagal reglamento 10 straipsnio 4 dalį, taikomą kartu su 18 straipsnio 2 dalimi.
10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?
Pagal Reglamento dėl teisminės pagalbos civilinėse bylose (ZRHO – Rechtshilfeordnung für Zivilsachen) 64 straipsnio 2 dalį prašantysis teismas turi informuoti išklausomą asmenį, kad apklausa savanoriška.
11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?
Jeigu kyla abejonių dėl išklausomo asmens tapatybės, teismas turi ją patikrinti bet kokiame proceso etape.
12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal 17 straipsnį reikalinga priesaika?
Jeigu Vokietijos teismo prašoma surinkti įrodymus prašančiajam teismui vaizdo konferencijos priemonėmis, tai daroma ir priesaikos duodamos remiantis prašančiojo teismo procedūrinėmis taisyklėmis. Kadangi asmens, teikiančio informaciją tiesiogiai renkant įrodymus, bendradarbiavimas ir atitinkamai bendradarbiavimas duodant priesaiką yra bet kuriuo atveju savanoriškas (ir asmeniui turi būti oficialiai pranešta apie tai), prašomasis teismas negali nustatyti papildomų priesaikos reikalavimų. Tačiau centrinė įstaiga turi bet kuriuo atveju užtikrinti, kad būtų paisoma draudimo duoti parodymus arba būtų išklausytam, kurio informaciją teikiantis asmuo negali atsisakyti (pagal Vokietijos teisę). Pavyzdžiai: draudimai apklausti Vokietijos valstybės tarnautojus negavus išankstinio valdžios institucijos, kurioje jie dirba, sutikimo arba apklausti gydytojus neatleidus jų nuo konfidencialumo prievolės.
Sprendimą, ar galima duoti priesaiką ir kokios informacijos reikia iš prašančiojo teismo, priima atitinkama centrinė įstaiga. Priimdama sprendimą dėl leidimo, centrinė įstaiga privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi informaciją teikiančiam asmeniui taikomo draudimo duoti parodymus. Tam centrinė įstaiga gali, pavyzdžiui, patikrinti aplinkybes, kuriomis informaciją teikiantis asmuo tariamai ją įgijo. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos teisę Vokietijos valstybės tarnautojai gali teikti parodymus tik gavus išankstinį valdžios institucijos, kurioje jie dirba, sutikimą.
13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?
Teismų sistema organizuojama federaliniu principu; tai atitinkamos žemės teismų administracijos atsakomybė. Tai reiškia, kad šiuo klausimu nacionaliniu lygmeniu nėra standartinių taisyklių ir kad įrodymų rinkimo procedūrą vykdo ir įgyvendina atitinkamos žemės teismų administracija. Taigi įvairių žemių procedūros gali gerokai skirtis. Praktiškai procedūrines taisykles rengia aukštesnysis apygardos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso prašomasis teismas.
14 Kokią papildomą informaciją turi (jei turi) pateikti prašantysis teismas?
Iš užsienio gaunami prašymai surinkti įrodymus ir pranešimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 turi būti vokiečių kalba arba teikiami kartu su vertimu į vokiečių kalbą (ZPO 1075 straipsnis).
