1 Ar įrodymus galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui, ar juos gali tiesiogiai rinkti prašančiosios valstybės narės teismas? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?
Procedūra grindžiama Aktu Nr. 99/1963 (Civilinio proceso kodeksas su pakeitimais) ir pirmiausia Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 505/2001, kuriuo patvirtinamos apygardų, apskričių ir aukščiausiųjų teismų vidaus ir darbo tvarkos taisyklės.
Remiantis Teisingumo ministerijos įsakymo Nr. 505/2001 10a straipsniu, teisėjų kolegijos pirmininkas (vienas teisėjas) gali naudoti vaizdo ir garso techninę įrangą (vaizdo telefoną), kad išklausytų liudytoją ar ekspertą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti tam tikrų asmenų teises ar užtikrinti jų saugą arba saugumo ar kitais svarbiais sumetimais ir jeigu tai techniškai įmanoma.
2 Ar yra apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti per vaizdo konferenciją, pavyzdžiui, ar taip galima apklausti tik liudytojus, o gal ir ekspertus arba bylos šalis?
Remiantis Teisingumo ministerijos įsakymo Nr. 505/2001 11a straipsniu, ekspertus ir liudytojus galima išklausyti vaizdo telefonu.
3 Kokie apribojimai taikomi (jei taikomi) įrodymams, kurie gali būti renkami naudojant vaizdo konferenciją?
Vaizdo telefonas gali būti naudojamas tik liudytojams ir ekspertams išklausyti.
4 Ar taikoma apribojimų dėl to, kur apklausti asmenį per vaizdo konferenciją, t. y. ar tai turi vykti teisme?
Jeigu teisėjų kolegijos pirmininkas (vienas teisėjas) sutinka išklausyti liudytoją ar ekspertą vaizdo telefonu, vieta, į kurią turi atvykti tas liudytojas ar ekspertas, kad būtų išklausytas, nurodoma šaukime į teismą. Kitaip tariant, gali būti naudojamos ir kitos vietos, kuriose galima surengti klausymą (pavyzdžiui, vieta, kurioje yra ekspertai ir liudytojai, kaip antai ligoninė ar laboratorija).
5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?
Dokumentuojama liudytojo parodymų esmė. Tam tikros parodymų dalys gali būti įrašomos pažodžiui. Yra ir alternatyvių metodų, kai visi parodymai įrašomi naudojant oficialiąją įrašymo įrangą ar gaunamas garso arba vaizdo ir garso įrašas, jei tai numatyta teisės aktuose arba jei teisėjų kolegijos pirmininkas (vienas teisėjas) nusprendžia, kad galima naudoti tokius metodus.
6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai pateikiami pagal 10–12 straipsnius ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal 17 straipsnį?
Jeigu liudytojas nemoka kalbos, kuria vyksta klausymas, jis turi teisę naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis pagal Konstitucinio akto Nr. 2/1993 37 straipsnio 4 dalį (Pagrindinių teisių ir laisvių chartiją). Remdamasis Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio 2 dalimi, teismas skiria vertėją žodžiu proceso šaliai, kurios gimtoji kalba nėra čekų kalba, jeigu vykstant procesui paaiškėja, kad tai būtina.
7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą abiejų rūšių apklausoms ir kur jie turi būti?
Pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas turi suteikti šalims vienodas galimybes naudotis savo teisėmis ir skirti vertėją žodžiu proceso šaliai, kurios gimtoji kalba nėra čekų kalba, jeigu vykstant procesui paaiškėja, kad tai būtina.
8 Kokia tvarka taikoma pasirengimui apklausai ir pranešimui apklaustinam asmeniui apie apklausos laiką ir vietą? Kiek laiko reikia apklausos datai nustatyti, kad asmeniui galėtų būti pranešta prieš pakankamai laiko?
Įteikdamas asmeniui šaukimą į teismą, teismas veikia pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį. Nebent įstatymuose ar specialiosiose teisės normose būtų nustatyti kiti reikalavimai dėl šaukimo į tesimą, šaukime į teismą turi būti pateikta ši informacija: byla, kurią nagrinėjant šaukiamas dalyvauti asmuo, teismo posėdžio dalykas, vieta ir pradžios laikas, šaukimo priežastis, šaukiamo asmens statusas nagrinėjamoje byloje, šaukiamo asmens pareigos vykstant teismo procesui ir, jei taikoma, tikėtina proceso trukmė. Šaukimas gali būti įteikiamas popieriuje arba elektroniniu pavidalu ir skubiais atvejais telefonu arba faksu. Jeigu liudytojas ar ekspertas bus išklausomas vaizdo telefonu ir išklausomas asmuo turi atvykti į klausymą kito teismo teritorijoje, šaukimą įteikia teismas, kurio teritorijoje asmuo turi atvykti į klausymą, ir prašantysis teismas prašo to kito teismo bendradarbiauti atliekant šį veiksmą (siunčiamas prašymas). Remiantis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, šaukimas į teismą turi būti įteikiamas šalims taip, kad jos turėtų pakankamai laiko pasiruošti (paprastai likus bent 10 dienų iki klausymo datos), nebent tai būtų parengtinis bylos nagrinėjimas.
9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?
Naudojantis vaizdo konferencijos priemonėmis reikia mokėti transliavimo mokestį. Už informacijos transliavimą turėtų mokėti vaizdo konferenciją užsakęs prašantysis teismas.
10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?
Remiantis Civilinio proceso kodekso 126 straipsnio 1 dalimi, bet koks fizinis asmuo, kuris nėra proceso šalis, gavęs šaukimą, privalo atvykti į teismą ir duoti liudytojo parodymus. Asmenys gali atsisakyti duoti parodymus tik jeigu dėl jų parodymų jiems arba jų artimiesiems kiltų baudžiamojo persekiojimo rizika. Prieš posėdžio pradžią liudytojai visuomet informuojami apie jų parodymų svarbą, jų teises ir pareigas ir baudžiamąsias melagingų parodymų pasekmes.
11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?
Posėdžio pradžioje pagal Civilinio proceso kodekso 126 straipsnio 2 dalį teismas privalo nustatyti liudytojo tapatybę. Tai paprastai daroma prašant liudytojo pateikti tapatybės kortelę arba pasą.
12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal 17 straipsnį reikalinga priesaika?
Remiantis Privatinės tarptautinės teisės akto Nr. 91/2012 104 straipsnio 1 dalimi, kitos šalies valdžios institucijai paprašius liudytojai, ekspertai ir šalys gali būti išklausomi prisiekus. Liudytojų ir proceso šalių priesaikos tekstas: „Prisiekiu, duodamas garbės žodį, kad į visus teismo užduotus klausimus atsakysiu išsamiai ir sąžiningai ir nieko nenuslėpsiu“. Eksperto priesaikos tekstas: „Prisiekiu, duodamas garbės žodį, kad nuomonė, kurią pateiksiu, pagrįsta visomis mano žiniomis ir įsitikinimu“. Jei duodama paskesnė priesaika, jos žodžiai keičiami atitinkamai.
13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?
Dėl konkrečių aspektų tariamasi rengiantis vaizdo konferencijai ir atsižvelgiant į prašančiojo ir prašomojo teismų poreikius.
14 Kokią papildomą informaciją turi (jei turi) pateikti prašantysis teismas?
Dėl konkrečių aspektų tariamasi rengiantis vaizdo konferencijai ir atsižvelgiant į prašančiojo ir prašomojo teismų poreikius.
