1 Ar įrodymus galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui, ar juos gali tiesiogiai rinkti prašančiosios valstybės narės teismas? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?
Kroatijos Respublikoje įrodymų rinkimas apklausiant liudytoją, šalį ar ekspertą gali būti atliekamas naudojant vaizdo konferenciją pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – reglamentas) 10–12 ir 17 straipsnius taip, kad, jei įrodymai turi būti renkami pagal reglamentą, Kroatijos Respublikos teismas gali:
1. prašyti rinkti įrodymus tiesiogiai iš kompetentingo kitos valstybės narės teismo arba
2. pagal reglamento 17 straipsnyje nurodytas prielaidas prašyti tiesiogiai rinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje.
Įrodymų rinkimas pagal minėtą reglamentą reglamentuotas Civilinio proceso įstatymo (kroat. Zakon o parničnom postupku) (Narodne novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 53/91, 91/92, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 96/08, 123/08, 57/11, 148/11, 25/13, 89/14; toliau – ZPP) 507d–507h straipsniuose.
2 Ar yra apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti per vaizdo konferenciją, pavyzdžiui, ar taip galima apklausti tik liudytojus, o gal ir ekspertus arba bylos šalis?
Vaizdo konferencija gali būti naudojama liudytojams apklausti, taip pat specialistų ir (arba) ekspertų ir šalių parodymams rinkti.
3 Kokie apribojimai taikomi (jei taikomi) įrodymams, kurie gali būti renkami naudojant vaizdo konferenciją?
Kroatijos Respublikoje nėra specialių apribojimų dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, rūšies. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kokių rūšių įrodymai bus renkami ir kaip tai bus daroma, kad būtų nustatyta tam tikra faktinė aplinkybė. Teismas savo nuožiūra sprendžia, kurią faktinę aplinkybę jis laikys įrodyta, sąžiningai ir atidžiai įvertinęs kiekvieną įrodymą pavieniui ir visus įrodymus kartu, remdamasis viso proceso baigtimi. Tačiau vaizdo konferencija paprastai naudojama įrodymams rinkti išklausant šalis ir liudytojus, nes kai įrodymai renkami tikrinant dokumentą arba atliekant tyrimą vietoje, kyla tam tikrų faktinių ir techninių kliūčių.
4 Ar taikoma apribojimų dėl to, kur apklausti asmenį per vaizdo konferenciją, t. y. ar tai turi vykti teisme?
Paprastai apklausa rengiama teisme, tačiau nėra jokių specialių teisinių apribojimų, susijusių su vieta, kurioje šalį reikėtų apklausti naudojant vaizdo konferenciją.
5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?
Nėra teisės aktų nuostatų, pagal kurias būtų specialiai reikalaujama įrašyti vaizdo konferencija rengiamas apklausas, tačiau ZPP 126a–126c straipsniuose numatytas apklausų garsinio įrašymo teisinis pagrindas. Oficialų sprendimą dėl garso įrašo teismas priima savo iniciatyva arba šalių prašymu. Garso įrašų saugojimo ir perdavimo būdai, techniniai reikalavimai ir įrašymo būdai reglamentuoti Teismo reglamente (kroat. Sudski poslovnik) (NN Nr. 37/14, 49/14, 08/15, 35/15, 123/15 ir 45/16).
6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai pateikiami pagal 10–12 straipsnius ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal 17 straipsnį?
Jei pateikiamas prašymas pagal reglamento 10–12 straipsnius, apklausa paprastai rengiama kroatų kalba, o kitų kalbų vartojimas civilinėse bylose reglamentuotas specialiu įstatymu (civilinė byla nagrinėjama kroatų kalba, nebent pagal įstatymą konkrečiuose teismuose ji turi būti nagrinėjama kita kalba). Be to, pagal ZPP 102 straipsnį, jei byla nagrinėjama ne šalies ar kitų bylos dalyvių kalba, užtikrinamas vertimas žodžiu į jų kalbą to, kas pasakoma per posėdį, taip pat išverčiami per posėdį įrodymams pateikti naudojami dokumentai.
Jei įrodymai renkami tiesiogiai pagal reglamento 17 straipsnį, įrodymų rinkimas posėdžio metu gali būti vykdomas užsienio kalba, nes tai tiesiogiai daro teismas, kuris prašo surengti posėdį, tačiau turi būti užtikrintas tinkamas vertimas į šalims ir kitiems bylos dalyviams suprantamą kalbą.
7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą abiejų rūšių apklausoms ir kur jie turi būti?
Iš esmės prašomasis teismas posėdžio reikmėms parūpina patvirtintą teismo vertėją pagal reglamento 10–12 straipsnius. Tam tikromis sąlygomis (ZPP 251 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į 263 straipsnį) teismas gali nuspręsti, kad vertimą žodžiu atliks šalies pasiūlyti teismo vertėjai.
Be to, teismas, kuris prašo rinkti įrodymus, ir prašomasis teismas gali susitarti dėl naudojimosi vertimo žodžiu paslaugomis ir vertėją žodžiu gali parūpinti vienas arba kitas teismas. Praktiškai teismo vertėjai žodžiu paskiriami į tą vietą, kurioje yra asmuo, kuriam reikalingas vertimas, arba į prašomojo teismo vietą, jei prašomasis teismas rengia posėdį savo kalba pagal reglamento 17 straipsnį, arba į prašančiojo teismo vietą, jei posėdį rengia prašantysis teismas pagal reglamento 10–12 straipsnius.
8 Kokia tvarka taikoma pasirengimui apklausai ir pranešimui apklaustinam asmeniui apie apklausos laiką ir vietą? Kiek laiko reikia apklausos datai nustatyti, kad asmeniui galėtų būti pranešta prieš pakankamai laiko?
Pagal ZPP 242 straipsnį liudytojai gauna rašytinį šaukimą į teismą, kuriame, be kitų dalykų, nurodomas posėdžio laikas ir vieta. Šaukimas į posėdį, kuriame bus renkami įrodymai, apklausiant šalį, turi būti įteiktas šiai šaliai pagal įteikimo asmeniškai taisykles. Jei šalis turi atstovą, šaukimą į teismo posėdį, kuriame bus renkami įrodymai apklausiant šalis, šaliai ar asmeniui, kuris bus apklausiamas šalies atžvilgiu, perduoda atstovas (ZPP 268 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į ZPP 138 ir 142 straipsnius). Liudytojai, kurie negali dalyvauti teismo posėdyje dėl senyvo amžiaus, ligos ar sunkios fizinės negalios, gali būti apklausiami jų namuose. ZPP nenurodyta, prieš kiek laiko liudytojams reikia įteikti šaukimą į teismą; tačiau šalims turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti posėdžiui (bent 8 dienos iki posėdžio).
Jei posėdžiai rengiami pagal reglamento 10–12 straipsnius, prašomasis teismas praneša liudytojui ar šaliai apie posėdžio laiką ir vietą, o jei posėdis rengiamas pagal reglamento 17 straipsnį, šaukimą įteikia prašantysis teismas.
9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?
Pagal ZPP 153 straipsnį šalis, prašanti rinkti įrodymus, teismo nurodymu privalo iš anksto deponuoti sumą, reikalingą numatomoms įrodymų rinkimo išlaidoms padengti. Jei įrodymus rinkti siūlo abi šalys arba teismas įpareigoja tai daryti savo iniciatyva, teismas prašo, kad abi šalys deponuotų reikalingą sumą lygiomis dalimis.
Išlaidoms, susijusioms su vaizdo konferencija, taikomas reglamento 18 straipsnis.
Kroatijos Respublikoje įrodymų rinkimas naudojant vaizdo konferenciją yra nemokamas.
10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?
Asmeniui apie tai pranešama šaukime į teismą, tačiau ZPP papildomų reikalavimų nenustatyta.
11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?
Prieš apklausiant liudytojus jų paprašoma nurodyti savo vardą ir pavardę, asmens kodą, tėvavardį, profesiją, adresą, gimimo vietą, amžių ir santykį su šalimis (ZPP 243 straipsnio 3 dalis).
12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal 17 straipsnį reikalinga priesaika?
Pagal ZPP 246 straipsnį teismas gali nuspręsti, kad liudytojas turi prisiekti dėl savo parodymų, tačiau pagal reglamento 17 straipsnyje nurodytą atvejį tam tikromis sąlygomis gali būti taikomos prašančiosios valstybės taisyklės, taip pat ir jei prieš posėdį ši valstybė praneša kompetentingai institucijai ar centrinei prašomosios valstybės įstaigai apie savo ketinimą gauti liudytojų parodymus prisiekus.
Pagal ZPP 270 straipsnį šalys apklausiamos nereikalaujant duoti priesaiką.
13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?
ZPP šiuo klausimu nėra jokių nuostatų, tačiau praktiškai techninis personalas ir atitinkami teismų darbuotojai turi dalyvauti prieš vaizdo konferenciją ir jos metu, kad įvykdytų visus techninius vaizdo konferencijos rengimo reikalavimus.
14 Kokią papildomą informaciją turi (jei turi) pateikti prašantysis teismas?
Nėra nustatyta jokių taisyklių, kuriomis reikėtų vadovautis prašant papildomos informacijos, tačiau nustatant apklausos dieną prašantysis ir prašomasis teismas gali padaryti išvadą, jog būtina išspręsti tam tikrus techninius klausimus, kad apklausa būtų surengta sėkmingai. Iš tikrųjų šiuos klausimus teisėjai paprastai suderina e. laiškais.
