

Informacijos paieška pagal regionus
Teisės aktuose nustatytos palūkanos pagal Suomijos teisės aktus reiškia palūkanų normą, taikomą nesumokėtai skolai iki jos mokėjimo termino dienos, ir delspinigius už pavėluotus mokėjimus. Nuostatos dėl teisės aktuose nustatytų palūkanų ir delspinigių įtvirtintos Palūkanų įstatyme (633/1982). Prievolė mokėti palūkanas arba delspinigius už pavėluotą mokėjimą nustatyta pagal Palūkanų įstatymą, nebent iš skolininko įsipareigojimo arba verslo praktikos darytina kitokia išvada arba jeigu teisės aktuose nustatyta kitaip (Palūkanų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Skoloms taikomos palūkanos. Skolininkas neprivalo mokėti palūkanų už laikotarpį iki skolos mokėjimo termino dienos (Palūkanų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima susitarti, kad palūkanos būtų mokamos. Jeigu dėl prievolės mokėti palūkanas susitarta nenustačius palūkanų normos, skolininkas turi mokėti metines palūkanas pagal Palūkanų įstatymo 12 straipsnyje nustatytą referencinę normą (Palūkanų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Vartotojų sudaromoms kredito sutartims dėl grynųjų išėmimo taip pat taikomos Vartotojų apsaugos įstatymo (38/1978) 7 skyriaus 17a straipsnio nuostatos, pagal kurias kredito metinė palūkanų norma negali viršyti Palūkanų įstatymo 12 straipsnyje nurodytos referencinės normos, padidintos 50 procentinių punktų, jeigu kredito ar kredito limito suma yra mažesnė nei 2 000 EUR.
Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus. Jeigu sutartims taikomas Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų (30/2013), teisės aktuose nustatyti delspinigiai yra 8 procentiniais punktais didesni už tuo metu galiojančią referencinę normą (Palūkanų įstatymo 4a straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo metu ši norma yra 8,0 proc. (padėtis 2017 m. rudenį). Kitiems susitarimams teisės aktuose nustatyti delspinigiai yra 7 procentiniais punktais didesni už tuo metu galiojančią referencinę normą (Palūkanų įstatymo 4 straipsnis), t. y. šiuo metu 7,0 proc. (padėtis 2017 m. rudenį).
Vartotojų skoloms Palūkanų įstatymo nuostatos dėl delspinigių yra privalomos, todėl neleidžiama susitarti dėl didesnio delspinigių dydžio (Palūkanų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kalbant apie kitas skolas, dėl delspinigių dydžio galima susitarti. Tačiau sutartyse, kurioms taikomas Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų, neleidžiama susitarti, kad kreditorius neturi teisės skaičiuoti delspinigių už pavėluotus mokėjimus, o jeigu skolininkas yra perkančioji organizacija, neleidžiama susitarti dėl mažesnio delspinigių dydžio nei nustatytasis pagal Palūkanų įstatymo 4a straipsnio 1 dalį (Įstatymo dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų 8 straipsnis).
Palūkanų įstatyme nurodyta referencinė norma yra Europos Centrinio Banko naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, atliktai iki kiekvieno pusmečio pirmosios kalendorinės dienos, taikoma palūkanų norma, suapvalinta iki artimiausios pusės procento (Palūkanų įstatymo 12 straipsnis).
Neoficialus Palūkanų įstatymo vertimas į anglų kalbą pateikiamas adresu http://www.finlex.fi/fi/laki/kaannokset/1982/en19820633.pdf
Įstatymo versijos suomių ir švedų kalba pateikiamos adresu http://www.finlex.fi/fi/laki/ajantasa/1982/19820633?search%5Btype%5D=pika&search%5Bpika%5D=Korkolaki
Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų pateikiamas adresu http://www.finlex.fi/fi/laki/ajantasa/2013/20130030?se
Vartotojų apsaugos įstatymas pateikiamas adresu http://www.finlex.fi/fi/laki/ajantasa/1978/19780038?se
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.