Paveldėjimas

Graikija

Turinį pateikė
Graikija

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Graikija

Šeimos teisė. Paveldėjimo bylos.


*būtina nurodyti

78 straipsnio a punktas. - teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 50 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis

Teismas, pagal 45 straipsnio 1 dalį kompetentingas nagrinėti prašymus paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, yra apylinkės, kurioje yra šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jei ji nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, jos gyvenamoji vieta, vieno teisėjo pirmosios instancijos teismas (Μονομελές Πρωτοδικείο) arba, jei ji neturi ir gyvenamosios vietos, valstybės sostinės vieno teisėjo pirmosios instancijos teismas (Civilinio proceso kodekso 905 straipsnio 1 dalis).

Teismas, kompetentingas nagrinėti apeliacinius skundus dėl sprendimų, priimtų pagal 45 straipsnio 1 dalį, yra vieno teisėjo apeliacinis teismas (Μονομελές Εφετείο), kuriam yra pavaldus atitinkamą prašymą nagrinėjęs vieno teisėjo pirmosios instancijos teismas.

78 straipsnio b punktas. - teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka, nurodyta 51 straipsnyje

Teismo sprendimas dėl skundo (vieno teisėjo apeliacinio teismo) pagal 51 straipsnį gali būti ginčijamas Aukščiausiajame Teisme (Άρειος Πάγος).

Vieno teisėjo pirmosios instancijos teismas sprendimą paskelbia vykdytinu ne ginčo tvarka (Civilinio proceso kodekso 740–781 straipsniai).

Skundas dėl minėtojo vieno teisėjo apeliacinio teismo sprendimo vieno teisėjo apeliaciniame teisme nagrinėjamas ginčo tvarka (Civilinio proceso kodekso 524 straipsnis).

Sprendimas gali būti panaikintas Civilinio proceso kodekso 559 straipsnyje nurodytais pagrindais.

78 straipsnio c punktas. - atitinkamą informaciją apie institucijas, kompetentingas išduoti pažymėjimą pagal 64 straipsnį

Išduoti pažymėjimą kompetentingas apylinkės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jei jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, jo gyvenamoji vieta, civilinių bylų teismas (Ειρηνοδικείο) arba, jei jis neturėjo ir gyvenamosios vietos, valstybės sostinės apylinkės civilinių bylų teismas (Civilinio proceso kodekso 30 ir 810 straipsniai).

78 straipsnio d punktas. - apie 72 straipsnyje nurodytas teisių gynimo priemones

A. Sprendimas, kuriuo nurodoma išduoti paveldėjimo pažymėjimą, pagal Reglamento 72 straipsnio 1 dalį gali būti ginčijamas pateikus skundą atitinkamo apylinkės civilinių bylų teismo apylinkės kelių teisėjų pirmosios instancijos teismui (Πολυμελές Πρωτοδικείο) (Civilinio proceso kodekso 824 straipsnio 1 dalis kartu su 18 straipsniu).

B. Sprendimas, kuriuo nurodoma pažymėjimą atšaukti, jis paskelbiamas negaliojančiu, pakeičiamas ar panaikinamas, pagal Reglamento 71 straipsnį ir 73 straipsnio 1 dalies a punktą gali būti ginčijamas tik iškeliant trečiojo asmens bylą paveldėjimo bylų teisme, t. y. apylinkės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jei jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, jo gyvenamoji vieta, civilinių bylų teisme arba, jei jis neturėjo ir gyvenamosios vietos, valstybės sostinės apylinkės civilinių bylų teisme (Civilinio proceso kodekso 823 ir 824 straipsniai kartu su Civilinio kodekso 1965 straipsniu).

Dėl apeliacinės procedūros (A punktas) žr. Civilinio proceso kodekso 495–500 ir 511–537 straipsnius.

Dėl trečiojo asmens bylos (B punktas) žr. Civilinio proceso kodekso 583–590 straipsnius.

79 straipsnis - 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas

Teisės specialistai, kompetentingi tvarkyti paveldėjimo reikalus, yra notarai.

Notarų veiklą kontroliuoja teisminė institucija – pirmosios instancijos teismo prokuroras (Εισαγγελέας Πρωτοδικών).

Notarai – atlygio negaunantys valstybės tarnautojai, kuriems suteikti valstybės įgaliojimai rengti viešojo dokumento galią turinčius autentiškus aktus, kurių pranašumai yra didesnė įrodomoji galia, tiksli data ir vykdymo užtikrinimas.

Vykdydami savo pareigas, notarai, laikydamiesi teisės aktų nuostatų, gina tiek valstybės, tiek šalių interesus ir kaip nešališki aukšto lygio universitetinį išsilavinimą turintys teisininkai dalyvaujantiems asmenims užtikrina teisinį tikrumą ir padeda išvengti galimo bylinėjimosi.

Dėl šių notarų ir jų rengiamų aktų bei dokumentų ypatybių notarai atlieka aktyvų ir reikšmingą vaidmenį prevencinio teisingumo srityje, užtikrindami visų prieš juos stojusių šalių teises.

Paskutinis naujinimas: 16/04/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Atsiliepimai

Pateikite savo pastabas ir atsiliepimus apie mūsų naująją svetainę

naudodamasis šia forma