Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas

50 straipsnio 1 dalies a punktas – teismai, turintys kompetenciją išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio apygardos teismas)

Porkkalankatu 13

00180 Helsinki

Pašto adresas:

PL 650

00181 Helsinki

Tel. +358 2956 44200 (operatorius)

Faks. +358 2956 44218

E. paštas helsinki.ko@oikeus.fi

50 straipsnio 1 dalies b punktas – valdžios institucija, paskirta kaip kompetentinga gauti informaciją apie sąskaitą

Kompetentinga institucija gauti informaciją apie sąskaitą yra antstolis. Prašymą dėl informacijos apie sąskaitą gavimo galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri jį persiųs antstoliui.

Nacionalinės administracinės vykdymo tarnybos kontaktiniai duomenys:

Valtakunnanvoudinvirasto

Eurooppalainen tilivarojen turvaaminen (Europinis sąskaitos blokavimas)

PL 330

20101 Turku

Suomija

Tel. +358 2956 65150

Faks. +358 2956 65159

E. paštas vvv@oikeus.fi

Antstolių kontaktiniai duomenys

Antstoliai dirba vykdymo tarnybose, kurių pavadinimus suomių, švedų ir tam tikrais atvejais anglų kalba bei kontaktinius duomenis galima rasti Teisingumo ministerijos tvarkomoje svetainėje https://oikeus.fi/fi/.

50 straipsnio 1 dalies c punktas – informacijos apie sąskaitą gavimo metodai

Suomijos teisėje nustatytas informacijos apie sąskaitą gavimo metodas yra reglamento 14 straipsnio 5 dalies a punkte numatytas metodas (visiems Suomijos teritorijoje esantiems bankams nustatyta pareiga informavimo institucijos, t. y. antstolio, prašymu atskleisti, ar skolininkas turi juose sąskaitą).

50 straipsnio 1 dalies d punktas – teismai, kuriems galima teikti skundą dėl atsisakymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Skundas dėl Helsinkio apygardos teismo sprendimo teikiamas Helsinkio apeliaciniam teismui. Apeliacija adresuojama Helsinkio apeliaciniam teismui ir siunčiama sprendimą priėmusio apygardos teismo, t. y. Helsinkio apygardos teismo, kanceliarijai. Helsinkio apygardos teismo kontaktiniai duomenys pateikiami skiltyje, skirtoje 50 straipsnio 1 dalies a punktui.

50 straipsnio 1 dalies e punktas – valdžios institucijos, paskirtos kaip kompetentingos gauti, perduoti ir įteikti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą ir kitus dokumentus

10 straipsnio 2 dalis: kompetentinga institucija atšaukti arba panaikinti blokavimo įsakymą yra antstolis. Atšaukimo formą galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri ją persiųs antstoliui (žr. 50 straipsnio 1 dalies b punktą).

23 straipsnio 3 dalis: jei blokavimo įsakymas išduotas Suomijoje (Suomija yra kilmės valstybė narė), už reglamento 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimą atsako įsakymą išdavęs teismas, t. y. Helsinkio apygardos teismas (žr. 50 straipsnio 1 dalies a punktą).

Jei blokavimo įsakymas vykdomas Suomijoje (Suomija yra vykdymo valstybė narė), kompetentinga vykdymo valstybės narės institucija yra antstolis. Vykdymui reikalingus dokumentus galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri juos persiųs antstoliui (žr. 50 straipsnio 1 dalies f punktą).

23 straipsnio 5 dalis: žr. 50 straipsnio 1 dalies f punkto atsakymą.

23 straipsnio 6 dalis: žr. 50 straipsnio 1 dalies f punkto atsakymą.

23 straipsnio 3 dalis: už blokavimo įsakymo vykdymą atsakingas antstolis pateiks 25 straipsnyje nurodytą deklaraciją dėl lėšų blokavimo ir ją perduos blokavimo įsakymą išdavusiam teismui ir kreditoriui.

27 straipsnio 2 dalis: kompetentinga institucija panaikinti perviršinių sumų blokavimą yra už blokavimo įsakymo vykdymą atsakingas antstolis. Prašymą panaikinti perviršinių sumų blokavimą galima siųsti tiesiai 25 straipsnyje nurodytą deklaraciją pateikusiam antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri jį persiųs antstoliui (žr. 50 straipsnio 1 dalies b punktą).

28 straipsnio 3 dalis: jei Suomija yra kilmės valstybė narė, inicijuoti įteikimą ir perduoti 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus valstybės narės, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta (buveinė), kompetentingai valdžios institucijai pareiga tenka blokavimo įsakymą išdavusiam teismui, t. y. Helsinkio apygardos teismui.

Jei skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Suomijoje, kompetentinga institucija įteikti dokumentus priklausys nuo to, ar kuri nors iš blokuotinų banko sąskaitų yra Suomijoje. Jei kuri nors iš blokuotinų banko sąskaitų yra Suomijoje, kompetentinga institucija įteikti dokumentus yra antstolis. Tokiu atveju įteiktinus dokumentus galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri juos persiųs antstoliui. Jei nė viena iš blokuotinų sąskaitų nėra Suomijoje, kompetentinga institucija įteikti dokumentus yra Helsinkio apygardos teismas.

36 straipsnio 5 dalies antra pastraipa: kompetentinga institucija vykdyti sprendimą dėl teisių gynimo priemonės yra antstolis. Sprendimą dėl teisių gynimo priemonės galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri jį persiųs antstoliui.

50 straipsnio 1 dalies f punktas – valdžios institucija, kompetentinga vykdyti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Vykdyti apsaugos priemonę kompetentinga institucija Suomijoje yra antstolis. Jei vykdymo valstybė narė yra Suomija, vykdymui reikalingus reglamento 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri juos persiųs antstoliui (žr. 50 straipsnio 1 dalies b punktą).

50 straipsnio 1 dalies g punktas –sąlygos, kuriomis gali būti blokuojamos bendros ir kito asmens vardu atidarytos sąskaitos

Kilnojamojo turto, tokio kaip banko sąskaitoje esančios lėšos, konfiskacija vykdoma pagal Vykdymo kodekso (705/2007) 8 skyriaus 7 straipsnį atsižvelgiant, kai taikoma, į 4 skyriaus nuostatas dėl arešto.

Pagal Vykdymo kodekso 4 skyriaus 11 straipsnį laikoma, kad kilnojamasis turtas, kuris yra bendroji jungtinė skolininko ir trečiosios šalies nuosavybė, jiems priklauso lygiomis dalimis, nebent trečioji šalis įrodo arba kitaip paaiškėja, kad ji yra vienintelė turto savininkė arba kad jai priklauso didesnė turto dalis. Remiantis šia prielaida dėl nuosavybės teisės laikoma, kad pusė skolininko ir trečiosios šalies bendroje sąskaitoje esančių lėšų priklauso skolininkui, todėl šiai pusei gali būti taikoma blokavimo priemonė (atėmus neblokuotinas sumas pagal 31 straipsnį).

Vis dėlto bendrosios nuosavybės prielaida nebetaikoma, jei paaiškėja, kad iš tiesų visas turtas priklauso skolininkui arba trečiajai šaliai arba kad jiems priklausančios turto dalys nėra vienodo dydžio. Jei trečioji šalis tvirtina, kad ji yra vienintelė savininkė arba kad jai priklauso daugiau kaip pusė turto, ji turi pagrįsti savo teiginį.

Vykdymo kodeksas: http://www.finlex.fi/fi/laki/ajantasa/2007/20070705

50 straipsnio 1 dalies h punktas – taisyklės, taikomos neareštuotinoms sumoms

Remiantis Vykdymo kodekso 4 skyriaus 21 straipsnio 1 pastraipos 6 dalimi, jei skolininkas yra fizinis asmuo, iš areštuotino turto mėnesiui reikia atskirti sumą, lygią 48 straipsnyje nurodytai grynųjų pinigų ar kitos atitinkamos nuosavybės apsaugotai daliai, padaugintai iš vieno su puse, nebent skolininkas turi kitų atitinkamų pajamų.

Pagal Vykdymo kodekso 4 skyriaus 48 straipsnio 3 pastraipą apsaugotos dalies suma kasmet peržiūrima Teisingumo ministerijos dekretu, kaip numatyta Nacionalinių pensijų indekso įstatyme (456/2001). Pagal Teisingumo ministerijos dekreto 1123/2019 dėl apsaugotos dalies išskaitant lėšas iš periodiškai mokamo atlyginimo 1 straipsnį 2020 m. apsaugota skolininko dalis yra 22,63 EUR per dieną paties skolininko atveju ir 8,12 EUR per dieną jo išlaikomo sutuoktinio, vaiko ir sutuoktinio vaiko atveju iki kito atlyginimo mokėjimo dienos. Apsaugotos dalies skaičiavimo tikslu mėnuo yra lygus 30 dienų.

Sutuoktinis reiškia partnerį, su kuriuo skolininką sieja santuoka arba jai lygiavertis ryšys. Skolininko išlaikomu asmeniu laikomas asmuo, kurio gaunamos pajamos yra mažesnės už paties skolininko atveju skaičiuojamą apsaugotą dalį, ir panašioje padėtyje esantis vaikas nepriklausomai nuo to, ar kitas partneris prisideda prie vaiko išlaikymo. Galima atsižvelgti į skolininko mokamą išlaikymą, kaip numatyta Vykdymo kodekso 4 skyriaus 51–53 straipsniuose.

Pirmiau nurodytos sumos yra neareštuotinos skolininkui neprašant, todėl už blokavimo įsakymą ir už neareštavimo nuostatos taikymą atsakingas antstolis pagal reglamento 31 straipsnio 2 dalį turi neleisti blokuoti atitinkamos sumos savo iniciatyva.

50 straipsnio 1 dalies i punktas – mokesčiai (jeigu bankai juos ima) už lygiaverčių nacionalinių įsakymų įgyvendinimą arba informacijos apie sąskaitą teikimą ir informacija apie tai, kuri šalis privalo sumokėti tuos mokesčius

Pagal Suomijos teisę bankai neturi teisės imti mokesčių už lygiaverčių nacionalinių įsakymų įgyvendinimą arba informacijos apie sąskaitą teikimą.

50 straipsnio 1 dalies j punktas – valdžios institucijų arba kitų įstaigų, dalyvaujančių tvarkant arba vykdant blokavimo įsakymą, imamų mokesčių tarifą arba kitą taisyklių rinkinį, pagal kuriuos nustatomi taikytini mokesčiai

Antstoliai už blokavimo įsakymo vykdymą ima 225 EUR mokestį. Mokestis reglamentuojamas Vykdymo mokesčių įstatymo (34/1995) 2 straipsnio 5 pastraipa ir Vykdymo mokesčių dekreto (35/1995) 5 straipsnio 1 pastraipos 3 dalimi. Pagal Vykdymo mokesčių įstatymo 4 straipsnio 3 pastraipą mokestis gali būti imamas tik iš pareiškėjo, bet ne skolininko.

Už priemones, kurių pagal reglamento 14 straipsnį imasi antstolis per informacijos apie sąskaitą gavimo procedūrą, mokestis neimamas.

50 straipsnio 1 dalies k punktas – lygiaverčių nacionalinių įsakymų eiliškumas (jei yra nustatytas)

Suomijos teisėje numatytos apsaugos priemonės neturi pirmenybės arešto atžvilgiu. Tai grindžiama Vykdymo kodekso 4 skyriaus 43 straipsniu, pagal kurį konfiskacija arba kita apsaugos priemone neužkertamas kelias areštui.

50 straipsnio 1 dalies l punktas – teismas arba vykdymo institucija, kompetentingi taikyti teisės gynimo priemones

33 straipsnio 1 dalis: Helsinkio apygardos teismas. Kontaktiniai duomenys pateikiami skiltyje, skirtoje 50 straipsnio 1 dalies a punktui.

34 straipsnio 1 dalis: antstolis. Prašymą taikyti teisių gynimo priemonę galima siųsti tiesiai antstoliui arba Nacionalinei administracinei vykdymo tarnybai (suom. Valtakunnanvoudinvirasto), kuri jį persiųs antstoliui. Kontaktiniai duomenys pateikiami skiltyje, skirtoje 50 straipsnio 1 dalies b punktui.

34 straipsnio 2 dalis: Helsinkio apygardos teismas. Kontaktiniai duomenys pateikiami skiltyje, skirtoje 50 straipsnio 1 dalies a punktui.

50 straipsnio 1 dalies m punktas – teismai, kuriems teikiamas skundas, ir terminas tokiems skundams pateikti (jei toks yra)

Skundas dėl Helsinkio apylinkės teismo sprendimo dėl teisių gynimo priemonės teikiamas Helsinkio apeliaciniam teismui. Helsinkio apeliaciniam teismui skirta apeliacija siunčiama sprendimą priėmusio apygardos teismo, t. y. Helsinkio apygardos teismo, kanceliarijai.

Skundo pateikimo terminas yra 30 dienų nuo apygardos teismo sprendimo paskelbimo arba pateikimo šalims dienos. Apeliacija turi būti pateikta apygardos teismo kanceliarijai ne vėliau kaip galutinę termino dieną iki darbo dienos pabaigos. Darbo diena baigiasi 16.15 val.

Skundą dėl antstolio priimto sprendimo dėl teisių gynimo priemonės galima teikti apygardos teismui, kuris nagrinėja skundus dėl vykdymo pagal Vykdymo kodekso 11 skyriaus 2 straipsnį. Apygardos teismui adresuotą apeliaciją reikia pateikti sprendimą priėmusio antstolio biurui. Antstolių kontaktiniai duomenys pateikiami skiltyje, skirtoje 50 straipsnio 1 dalies b punktui.

Skundai dėl vykdymo nagrinėjami Alandų Salų, Helsinkio, Vakarų Ūsimos, Oulu, Pirkanmos, Pohjanmos, Šiaurės Savo, Peijenės Hemės ir Pietvakarių Suomijos apygardų teismuose. Skundas nagrinėjamas apygardos teisme, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje buvo imtasi vykdymo priemonės. Kontaktiniai duomenys pateikiami interneto svetainėje https://oikeus.fi/fi/.

Skundams pateikti nustatytas trijų savaičių terminas. Jis skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, jei atitinkamam asmeniui apie jį buvo pranešta iš anksto arba jeigu jis dalyvavo jį paskelbiant. Kitu atveju skundo pateikimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią atitinkamas asmuo buvo informuotas apie sprendimą. Vykdymo kodekso 3 skyriaus 39 straipsnio antroje pastraipoje nustatoma, kada laikoma, jog gavėjas buvo informuotas apie paštu arba elektroniniu paštu išsiųstą sprendimą. Jei neįrodyta kitaip, laikoma, kad dokumentas buvo įteiktas trečią dieną nuo elektroninio pranešimo išsiuntimo arba septintą dieną po to, kai dokumentas buvo perduotas paštui išsiųsti arba paliktas pašto siuntoms skirtoje vietoje. Išsiuntimo arba palikimo diena turi būti pažymėta dokumente.

Apeliacija turi būti pateikta sprendimą priėmusio antstolio biurui ne vėliau kaip galutinę termino dieną iki darbo dienos pabaigos. Darbo diena baigiasi 16.15 val.

50 straipsnio 1 dalies n punktas – teismo mokesčiai

Žyminiai mokesčiai ir mokesčiai už skundus reglamentuojami Teismo mokesčių įstatymu (1455/2015). Už prašymą teismui dėl blokavimo įsakymo išdavimo imamas tokio paties dydžio mokestis kaip ir už apsaugos priemonių pagal nacionalinę teisę nagrinėjimą. Už tokių apsaugos priemonių nagrinėjimą pagal Teismo mokesčių įstatymą imami mokesčiai šiuo metu grindžiami mokesčiu už pagrindinės bylos, susijusios su pareiškėjo prašymu arba teise, nagrinėjimą.

Todėl mokesčio dydis priklauso nuo pagrindinės bylos, kuri yra blokavimo įsakymo bylos pagrindas. Jei pagrindinė byla yra ginčas, pagal Teismo mokesčių įstatymo 2 straipsnį apygardos teismo žyminis mokestis už prašymą dėl blokavimo įsakymo yra ne didesnis kaip 500 EUR. Žyminis mokestis gali būti mažesnis, jei pavyzdžiui, pagrindinė byla yra Teismo proceso kodekso 5 skyriaus 3 straipsnyje nurodytas vadinamasis sumarinis ginčas: žyminis mokestis gali būti 65,86 EUR arba 250 EUR priklausomai nuo to, kaip pagrindinė byla buvo išspręsta ir ar atsakovas bylą užginčijo.

Apeliacinio teismo žyminis mokestis yra ne didesnis negu 500 EUR.

Žyminis mokestis imamas baigus procedūrą, t. y. kai byla teisme yra baigta.

Už naudojimąsi teisių gynimo priemone blokavimo įsakymo atžvilgiu žyminis mokestis neimamas.

Teismo mokesčių įstatymas: http://www.finlex.fi/fi/laki/ajantasa/2015/20151455

50 straipsnio 1 dalies o punktas – priimtinos dokumentų vertimų kalbos

Suomių, švedų ir anglų kalbos

Paskutinis naujinimas: 23/11/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.