Šiame puslapyje apžvelgiamos priemonės, kurių Europos Sąjungoje imtasi dėl COVID-19 pandemijos, paveikusios ne tik teismines institucijas, nacionalines valdžios įstaigas ir teisininkus, bet ir įmones bei piliečius.
Kadangi padėtis sparčiai kinta ir šia tema atsiranda vis naujos informacijos, šis puslapis bus reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius pokyčius.
Europos Taryba taip pat sukūrė svetainę, skirtą nacionalinėms teisingumo priemonėms, kurių imtasi COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Šį puslapį rasite čia.
1. Civilinė teisė
ETN civilinėse ir komercinėse bylose
Gali susiklostyti situacija, kai piliečiams ar įmonėms reikia imtis procesinių veiksmų tarpvalstybinėje byloje, tačiau jie negali to padaryti dėl neatidėliotinų priemonių, kurių ES valstybėje narėje imtasi stabdant COVID-19 plitimą. Tokios priemonės gali turėti įvairių padarinių:
- gali būti visiškai arba iš dalies sustabdytas teismų ir valdžios institucijų darbas, nors jų reikia piliečiams ir įmonėms,
- laikinai gali būti neįmanoma gauti teisinės pagalbos,
- gali būti sunku gauti informaciją, kurią paprastai teikia kompetentingos institucijos,
- gali kilti kitų praktinių problemų, pavyzdžiui, dėl vėlavimo įvykdyti sprendimą tarpvalstybiniu mastu arba įteikti teisminį dokumentą,
- gali būti laikinai taikoma speciali bendravimo su visuomene tvarka (e. paštu, telefonu arba paštu).
Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiama Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų pateikta informacija apie laikinas priemones ES valstybėse narėse.
Lyginamoji lentelė. COVID-19 poveikis teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose 
(939 KB) 
Jei ieškote daugiau informacijos, apsilankykite atitinkamos valstybės narės Teisingumo ministerijos svetainėje.
COVID-19 PANDEMIJA IR TERMINAI
Valstybių narių priimtos specialiosios nuostatos neturi tiesioginio poveikio ES teisės aktuose dėl civilinių ir komercinių bylų nustatytiems terminams.
Dauguma ES teisėje numatytų terminų jiems pasibaigus nesukelia tiesioginių pasekmių [1], ir jų praleidimas daugeliu atvejų neturės jokių tiesioginių pasekmių valdžios institucijoms, teismams ir piliečiams, išskyrus tai, kad procesas gali užtrukti ilgiau.
Tam tikrais atvejais ES teisės aktuose, kuriais nustatomi nustatyti terminai, taip pat gali būti numatytos išimtys išimtinėmis aplinkybėmis [2], kurios galėtų būti taikomos dabartinėje išskirtinėje situacijoje, kai, pavyzdžiui, valdžios institucijų ar teismų veikla yra rimtai sutrikdyta arba net sustabdyta.
Tačiau pasibaigus kitiems ES teisės aktuose numatytiems terminams piliečiai arba teismai gali netekti galimybės imtis procesinių veiksmų, pavyzdžiui, apskųsti sprendimą, ir tai gali turėti neatšaukiamų pasekmių teismo procese [3], nes atitinkamame ES teisės akte nenumatyta galimybė terminą pratęsti ar nukrypti leidžianti nuostata. Tokiais atvejais negalima daryti išankstinės prielaidos, kad dėl dabartinės krizės susiklosčiusios aplinkybės pateisina nukrypimą nuo taikytinos Sąjungos teisės nuostatų dėl terminų. Be to, akivaizdu, kad dėl COVID-19 krizės susiklostė išskirtinė padėtis, dėl kurios didelių sunkumų patiria tiek piliečiai, tiek valdžios institucijos, ir gali susidaryti situacija, kai laikinai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga laikytis Sąjungos teisėje nustatytų pareigų.
Todėl veiksmingas teisės kreiptis į teismą užtikrinimas turėtų būti svarbus kriterijus vertinant:
- ar terminas pasibaigė,
- kokias procesines pasekmes gali turėti jo pasibaigimas.
Pavyzdžiui, bendri visuomenės gyvenimo apribojimai, dėl kurių sutriko ne tik teismų veikla, bet ir pašto paslaugos, sumažėjo galimybių pasikonsultuoti su advokatu ir rengti teisminius dokumentus, gali trukdyti piliečiams kreiptis į teismą. Todėl, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti pagrįsta krizės laikotarpio neįskaičiuoti nustatant procesinius terminus. Tai gali priklausyti nuo aplinkybių: jeigu skubius šeimos teisės klausimus teismai sprendžia įprasta tvarka, nes jiems teikiama pirmenybė, gali būti reikalaujama laikytis įprastų terminų.
Atliekant šį vertinimą, svarbus veiksnys gali būti valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka dėl terminų sustabdymo (net jei tai neturi tiesioginės teisinės reikšmės ES teisėje nustatytiems terminams), nes reikia nustatyti, ar veiksmingai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą trukdoma tiek, kad pagrįstu turėtų būti laikomas ir ES teisėje nustatytų terminų sustabdymas.
[1] Ypač kalbant apie valdžios institucijų ir teismų bendradarbiavimą, pvz. Reglamento 1393/2007 6 straipsnyje nustatytus terminus, per kuriuos gaunančioji agentūra turi patvirtinti dokumento gavimą, arba Direktyvos 2002/08 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisinės pagalbos terminus.
[2] Žr. Reglamento „Briuselis IIa“ 11 straipsnio 3 dalį arba Reglamento dėl ESBĮ 18 straipsnį.
[3] Žr., pavyzdžiui, Reglamento „Briuselis IIa“ 15 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 savaičių terminą, per kurį kitas teismas turi pripažinti savo jurisdikciją, kurį praleidus jurisdikciją išlaiko teismas, į kurį buvo pirmiausia kreiptasi, Reglamento dėl dokumentų įteikimo 6 straipsnyje nustatytą vienos savaitės terminą, per kurį gavėjas gali atsisakyti priimti dokumentą, Išlaikymo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą 45 dienų terminą, per kurį galima prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo, ir pan.
Bankroto teisė
Dėl COVID-19 pandemijos ir didelės dalies ekonominės veiklos sustabdymo labai sumažėjo įmonių grynųjų pinigų srautai ir iškilo masinių bankrotų grėsmė. Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi kovodamos su šia problema ir siekdamos užkirsti kelią perspektyvių įmonių bankrotui dėl šio laikino sutrikimo. Tai gali būti:
- materialinės bankroto teisės priemonės, įskaitant prievolės vykdymo sustabdymą (skolininkams) ir galimybę (kreditoriams) iškelti bankroto bylą arba prašyti reikalavimų vykdymo ar sutarčių nutraukimo moratoriumo,
- procesinės bankroto teisės priemonės, susijusios su teismo proceso sustabdymu, terminais ir įvairiomis terminų rūšimis, ir
- papildomos priemonės, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su įmonių nemokumo situacija, įskaitant, kaip nurodo kai kurios valstybės narės, platesnio masto priemones, padedančias verslininkams įveikti ekonominius sunkumus, kilusius dėl COVID-19 pandemijos.
Valstybių narių priemonių, susijusių su nemokumu po COVID-19 protrūkio, lyginamoji lentelė (1581 KB)
2. Baudžiamoji teisė
Europos teisminis tinklas (ETT) baudžiamosiose bylose
Daugelis valstybių narių nustatė griežtus apribojimus, kad užkirstų kelią koronaviruso plitimui. Tai paveikė ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir ES priemonių taikymą.
Europos teisminio tinklo (ETT) sekretoriatas renka informaciją apie tarptautinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir skelbia ją ETT svetainėje, specialiame COVID-19 skyrelyje. Kadangi prieiga prie tam tikrų duomenų yra apribota, norėdami jų paprašyti, kreipkitės į savo šalies kontaktinį asmenį arba ETT sekretoriatą.
EAO koordinavimo grupė
COVID-19 krizė daro tiesioginį poveikį teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, Europos arešto orderio (EAO) procedūroms.
Dabartinės krizės metu valstybės narės turi greitai ir veiksmingai keistis informacija apie slapto pobūdžio perdavimo procedūras. Atsižvelgdama į tai, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Eurojustu, ETT (baudžiamosiose bylose) ir Tarybos generaliniu sekretoriatu, įsteigė EAO koordinavimo grupę. Ši grupė gali būti naudinga ir kitais atvejais, kai valstybės narės turi greitai keistis informacija, pavyzdžiui, reaguodamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kurie turi tiesioginį poveikį sklandžiam EAO sistemos veikimui.
Įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinės teisės
COVID-19 protrūkis taip pat daro poveikį įtariamųjų ir kaltinamųjų galimybėms naudotis procesinėmis teisėmis. Dabar sudėtingiau tiesiogiai bendrauti su advokatais, vertėjais žodžiu arba trečiaisiais asmenimis (kol įtariamųjų arba kaltinamųjų laisvė apribota).
Skatinama naudoti garso ir vaizdo konferencijas ar kitas nuotolines priemones. Be to, turėtų būti imtasi saugumo priemonių, pavyzdžiui, įrengti apsauginiai stiklai policijos nuovadose arba sulaikymo įstaigose, kurie leistų naudotis teise turėti advokatą arba gauti vertėjo žodžiu paslaugas.
Kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, COVID-19 pandemijos laikotarpiu taip pat turi būti įgyvendinamos įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinės teisės. Privalomų reikalavimų atveju direktyvose numatytos tam tikros ribotos nukrypti leidžiančios nuostatos kompetentingų institucijų turėtų būti aiškinamos siaurai ir nebūti taikomos plačiu mastu.
Parama nusikaltimų aukoms ir jų apsauga COVID-19 pandemijos laikotarpiu
Pagal Nusikaltimų aukų teisių direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad visos nusikaltimų aukos galėtų naudotis bendro pobūdžio ir specializuotomis paramos paslaugomis, kurios būtų konfidencialios, nemokamos ir tenkintų individualius aukų poreikius. Galimybė gauti paramą ir apsaugą, atitinkančią konkrečius aukų poreikius, turėtų būti užtikrinta bet kokiomis aplinkybėmis. Tai taikytina ir specifinei COVID-19 pandemijos situacijai.
Smurto šeimoje aukos
Smurto šeimoje aukų padėtį ypač apsunkina socialinis atsiribojimas izoliacijos laikotarpiu. Viena vertus, dažniau patiriama smurtaujančio partnerio ar smurtaujančių tėvų priverstinė kontrolė, smurtas ir aplaidumas, o kita vertus, aukos turi mažiau galimybių gauti paramą ir apsaugą.
Valstybės narės raginamos savo nacionalinėse ekstremaliosios COVID-19 situacijos valdymo sistemose numatyti specialias paramos ir apsaugos priemonių smurto šeimoje aukoms. Visų pirma svarbu užtikrinti veiksmingą galimybę naudotis internetinėmis ir neinternetinėmis paramos paslaugomis, įskaitant psichologinę pagalbą ir kitas socialines paslaugas. Pirmiausia pirma smurto šeimoje aukos turėtų būti užtikrinta galimybė gauti pastogę, psichologinę pagalbą, paramą ir konsultacijas patyrus traumą. Be to, nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų ypač atidžiai stebėti užregistruotus ir naujus smurto šeimoje atvejus. Taip pat labai svarbu užtikrinti fizinę aukų apsaugą.
Specialiuose įvairioms šalims skirtuose e. teisingumo portalo puslapiuose pateikiama bendra informacija apie tai, kaip konkrečiose valstybėse narėse organizuojama parama aukoms ir jų apsauga.
Keli subjektai (įskaitant ES agentūras ir paramos organizacijas) teikia praktinę informaciją apie tai, kaip užtikrinti paramą aukoms ir jų apsaugą COVID-19 pandemijos metu:
- informacijos apie tai, kur arčiausiai teikiamos paramos paslaugos smurto šeimoje aukoms, galima rasti čia (parengta „Women against Violence Europe“).
- Informacijos apie nacionalines pagalbos moterims linijas galima rasti čia (parengta Europos lyčių lygybės instituto).
- Informacijos apie tai, kaip sukurti nuotolinės paramos ir konsultacijų smurto šeimoje aukoms sistemą ir jas teikti, galima rasti svetainėje „Victim Support Europe“.
- Pagrindinių teisių agentūra paskelbė biuletenį dėl COVID-19 pandemijos poveikio pagrindinėms teisėms. Jame pateikiama kai kurių valstybių narių gerosios patirties pavyzdžių, kaip užtikrinti paramą smurto šeimoje aukoms ir jų apsaugą.
- Pasaulio sveikatos organizacija taip pat yra pateikusi įvairių patarimų, kaip pandemijos metu remti ir apsaugoti smurto šeimoje aukas.
Kibernetinių nusikaltimų aukos
Europolas teigia, kad COVID-19 pandemija suteikia nusikaltėliams naujų galimybių, nes jie gali pasinaudoti piliečių baimėmis ir darbo sąlygomis. Kibernetinių išpuolių skaičius yra didelis ir manoma, kad toliau didės. Daugybė žmonių dirba nuotoliniu būdu iš namų, todėl padidėjo kibernetinių nusikaltėlių galimybės pasinaudoti šiomis sąlygomis ir žmonių pažeidžiamumu.
Europolas pateikė patarimų dėl prevencijos ir informuotumo didinimo, kad būtų lengviau užtikrinti plačiosios visuomenės saugumą kibernetinėje erdvėje. Šiais padidėjusios rizikos laikais ypač svarbu naudotis tėvų kontrole, kad būtų apsaugota vaikų veiklą internete, naudoti saugius elektroninius prietaisus su slaptažodžiais, PIN arba biometrine informacija ir pirkti iš patikimų internetinių pardavėjų (patikrinus individualius įvertinimus).
Daugiau informacijos apie saugumą internete rasite čia.
Neapykantos nusikaltimų aukos
Pagrindinių teisių agentūra praneša, kad daugumoje ES valstybių narių padaugėjo su COVID-19 pandemija susijusių rasizmo, ksenofobijos ir netolerancijos incidentų, nukreiptų prieš tam tikras nacionalines ar etnines bendruomenes.
Valstybių narių priemonėmis neapykantos nusikaltimų aukų srityje turėtų būti siekiama skatinti pranešti apie neapykantos nusikaltimus, gerinti neapykantos motyvų tyrimų tikslumą ir teikti paramą aukoms.
Padėtis kalėjimuose
Dėl COVID-19 protrūkio nacionalinės kalėjimų administracijos patiria spaudimą, nes uždaroje ir pažeidžiamoje kalėjimų aplinkoje itin svarbu apriboti viruso poveikį. Priemonės, kuriomis siekiama išvengti viruso plitimo, apima laikiną visų šeimos narių vizitų ir užsiėmimų su išorės asmenimis, pavyzdžiui, sporto, profesinio ar profesinio mokymo, sustabdymą.
Dėl savo sveikatos susirūpinę tiek darbuotojai, tiek kaliniai. Kaliniams sunku dėl veiklos ir apsilankymų stokos, todėl būtina išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir užkirsti kelią kalinių riaušėms.
Visų pirma valstybės narės, kurių kalėjimai yra ypač perpildyti, yra priverstos priimti sudėtingus sprendimus dėl galimo kalinių paleidimo anksčiau laiko.
Dauguma valstybių narių taip pat atidėjo visus fizinius kalinių perdavimus pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR.
Komisija siekia padėti valstybėms narėms reaguoti į padėtį kalėjimuose sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.
Šiuo tikslu pateikiamas sąrašas naudingų interneto svetainių, kuriose galima rasti duomenų apie COVID-19 pandemijos sukeltas problemas įvairių ES valstybių narių kalėjimuose:
Europos kalėjimų ir pataisos tarnybų organizacija (EuroPris), kuri yra bendrai finansuojama pagal Europos Komisijos teisingumo programą, parengė specialų puslapį, skirtą priemonėms Europos kalėjimuose per COVD-19 krizę.
2020 m. kovo mėn. pabaigoje EuroPris sukūrė susirašinėjimo grupę, kurią sudaro ekspertai (šiuo metu jų 84) ir kuri kasdien keičiasi naujausia informacija iš visų gautų atsakymų ir klausimų.
Kasdien atnaujinamą informaciją taip pat galima rasti grupės interneto svetainėje.
Europos Tarybos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą paskelbė pareiškimą dėl COVID-19 m. pandemijos metu taikytinų elgesio su laisvės atėmimo bausmes atliekančiais asmenimis principų.
Europos Tarybos Bendradarbiavimo penitencinės teisės srityje tarybos darbo grupė paskelbė pareiškimą dėl COVID-19 (anglų ir prancūzų k.)
Daugiau informacijos apie COVID-19 ir kalėjimus bei probacijos tarnybas galima rasti Europos Tarybos svetainėje, kurioje taip pat skelbiamas naujausias, 2019 m., leidinys „Statistiques Penales Annuelles du Conseil de l’Europe (SPACE)“.
Privati konsultavimo įmonė „Innovative Prison Systems“ pateikė sprendimus priimantiems subjektams skirtas bazines pasaulinės praktikos ir rekomendacijų gaires dėl kovos su nematomomis grėsmėmis kalėjimuose („COVID-19 Pandemic Response Fighting the invisible threat in prisons“, Joana Apóstolo, Rita Martins and Pedro das Neves).
JT Kankinimo prevencijos pakomitetis:
Pastarajame vasario mėn. posėdyje Kankinimo prevencijos pakomitetis priėmė šiuo klausimu rekomendaciją nacionalinėms prevencijos institucijoms.
2020 m. kovo 30 d. JT Kankinimo prevencijos pakomitetis paskelbė išsamias rekomendacijas dėl įvairių veiksmų, kurių vyriausybės ir nepriklausomos stebėsenos įstaigos turėtų imtis per COVID-19 pandemiją, kad apsaugotų asmenis, iš kurių atimta laisvė.
Kankinimo prevencijos asociacija sukūrė informacijos centrą, kuriame renkama ir sisteminama informacija apie laisvės atėmimą COVID-19 protrūkio sąlygomis.
Organizacija „Penal Reform International“ paskelbė informacinį pranešimą „Coronavirus: Healthcare and human rights of people in prison“ (Koronavirusas. Kalinių sveikatos priežiūra ir žmogaus teisės).
Europos kalėjimų observatorija – nuo 2012 m. asociacijos „Antigone“ koordinuojamas Europos NVO tinklas – surinko įvairios informacijos apie tai, kaip Europos šalys kovoja su šiuo virusu, taip pat pateikė ataskaitą „COVID-19: what is happening in European prisons?“ (COVID-19. Kas vyksta Europos kalėjimuose?), ir interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiama trumpa informacija apie kiekvieną valstybę narę.
PSO Europos regiono biuras pateikė laikinąsias gaires, kaip spręsti COVID-19 problemą kalėjimuose ir kitose sulaikymo vietose.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paskelbė pareiškimą „COVID-19 pandemic: Urgent steps are needed to protect the rights of prisoners in Europe“ (COVID-19. Reikia imtis skubių veiksmų kalinių teisėms Europoje apginti).
Probacija
COVID-19 protrūkis paveikė ir ES probacijos sistemą. Organizacijos kuria naujus darbo metodus ir teikia papildomas instrukcijas darbuotojams apie tai, kaip valdyti darbo procesą ir atlikti savo funkcijas. Europos probacijos konfederacija – organizacija, bendrai finansuojama pagal Europos Komisijos teisingumo programą – skelbia informaciją, priemones ir protokolus apie tai, kaip įvairios Europos probacijos tarnybos sprendžia COVID-19 protrūkio problemą.
Jos nustatė bendrą praktiką ir parengė rekomendacijas dėl COVID-19 probacijos srityje:
- probacijos tarnybos visoje ES laikosi nacionalinių institucijų teikiamų patarimų ir gairių, kad būtų užtikrintas ne tik probacijos darbuotojų ir asmenų, kuriems taikoma priežiūra, bet ir platesnės bendruomenės saugumas;
- probacijos darbuotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai bendrauja nuotoliniu būdu telefonu, paštu arba per vaizdo konferenciją. Probacijos organizacijos, jau turinčios skaitmeninę infrastruktūrą, yra palankesnėje padėtyje;
- tiesioginius probacijos darbuotojų ir pažeidėjų susitikimus pakeičia nuotolinis bendravimas paštu, telefonu ar per vaizdo konferencijas;
- Darbas su didelės rizikos pažeidėjais yra pagrindinis ES probacijos organizacijų prioritetas. nustatomi didesnės rizikos pažeidėjai, ypač kada nors smurtavę šeimoje, ir jiems teikiamas prioritetas vykdant priežiūrą ir intervenciją (arba gydymą);
- daugumoje šalių viešieji darbai sustabdyti arba atidėti;
- elektroninė stebėsena toliau vyksta įprasta tvarka, fiziniai posėdžiai pakeičiami telefono skambučiais arba kitomis internetinėmis priemonėmis;
- jei probacijos priemones reikėtų taikyti didesniam skaičiui asmenų, tai neturi perkrauti probacijos sistemos ir sukurti neproporcingą naštą probacijos pareigūnams. Alternatyvios sankcijos turi būti prasmingos ir taikomos tinkamai, kad nekiltų masinio stebėjimo pavojus;
- kadangi teismo posėdžiai atidedami, manoma, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai padidės krūvis rašant ikiteismines ataskaitas, o tai tiesiogiai paveiks probacijos pareigūnų kasdienį darbą;
- visos ES probacijos organizacijos yra susirūpinusios ir atkreipia dėmesį į tai, kad gali padidėti smurto šeimoje bylų skaičius.
3. Skaitmeninės priemonės teisminėse institucijose
Dėl koronaviruso krizės kelios valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis teismai skatinami aktyviau naudotų skaitmenines priemones.
Pridedamoje lentelėje pateikiama informacija apie valstybių narių laikinąsias priemones:
Teismų naudojamos skaitmeninės priemonės (282 KB)
