An expert is a person appointed by the court or the parties in order to provide his expertise on a certain subject during court proceedings. Their duty is to the court even if the parties have appointed the expert.

Usually, national laws lay down the duties and responsibilities of experts. Most countries stipulate requirements (education, training and/or certification) for recognition as an expert in court proceedings. Currently, there is no agreement between the Member States on the requirements for (judicial) experts and national nomenclatures significantly differ from one another.

There are many types of experts:

• An expert witness will be asked to interpret facts and/or give an opinion based on their expertise in technical matters or on their experience so as to clarify the parties’ arguments;
• A technical expert will be asked to give their opinion on technical or scientific issues;
• A legal expert may be consulted about rules, practices and rights applicable to foreign law;
• Other experts.

The national factsheets on experts and expertise provide information about existing national lists and registers of experts, requirements experts have to adhere to, remuneration and liability of experts, as well as information about the conduct of expert proceedings.

These national factsheets have been compiled by the European Expert and Expertise Institute (EEEI) within the framework of the Find an Expert project, funded under the Justice Programme of the European Commission.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Tik tie asmenys, kurie teisingumo ministro ar teisingumo ministro įgalioto pareigūno sprendimu ir Akreditavimo komisijos patarimu yra įrašyti į nacionalinį teismo ekspertų ir prisiekusiųjų vertėjų raštu, vertėjų žodžiu ir vertėjų raštu ir žodžiu registrą, turi teisę būti vadinami teismo ekspertais ir priimti ir vykdyti užduotis kaip teismo ekspertai arba būti vadinami prisiekusiaisiais vertėjais raštu, vertėjais žodžiu arba vertėjais raštu ir žodžiu bei atlikti teisės aktais jiems patikėtas vertimo raštu ar žodžiu užduotis.

Fiziniai asmenys įrašomi į minėtą registrą, jeigu jie:

• yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai arba teisėtai joje gyvena;
• galutiniu nuosprendžiu (net jei jis sustabdytas) nebuvo nuteisti už nusikalstamą veiką, už kurią skiriama bauda, viešieji darbai arba įkalinimas, išskyrus apkaltinamuosius nuosprendžius už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir apkaltinamuosius nuosprendžius, dėl kurių, teisingumo ministro nuomone, akivaizdžiai nekyla kliūčių pateikti ekspertinės nuomonės kompetencijos ir specializacijos srityje, kurioje šie asmenys registruoti kaip ekspertai, arba atlikti vertimo raštu arba žodžiu kaip prisiekusiesiems vertėjams raštu, vertėjams žodžiu arba vertėjams žodžiu ir raštu tomis kalbomis, kurių prisiekusiaisiais vertėjais raštu, vertėjais žodžiu arba vertėjais raštu ir žodžiu šie asmenys registruojasi. Analogiškai tai taikoma ir asmenims, užsienyje nuteistiems tokio paties pobūdžio bausme teismo sprendimu, kuris tapo res judicata;
• yra ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus, jeigu jie yra prisiekusieji vertėjai raštu, vertėjai žodžiu arba vertėjai raštu ir žodžiu;
• pateikia įrodymų, kad jie turi reikiamų profesinių įgūdžių ir teisinių žinių;
• raštu pareiškia, kad siūlo teisminėms institucijoms naudotis jų paslaugomis;
• pateikia profesinės kompetencijos ir teisinių žinių įrodymų;
• įsipareigoja toliau mokytis savo kompetencijos srityje;
• įsipareigoja laikytis Karaliaus nustatyto etikos kodekso, kuriame numatyti bent jau nepriklausomumo ir nešališkumo principai;
• davė priesaiką.

Registrą tvarko ir nuolat jį atnaujina Federalinė viešoji teisingumo tarnyba.

Registracija nacionaliniame registre galioja šešerius metus ir kiekvieną kartą ją galima pratęsti tam pačiam laikotarpiui. Kol kas įrašai yra tik preliminarūs, kol bus sudaryta akreditavimo komisija. Akreditavimo komisija pradėjo darbą 2019 m. birželio mėn. pradžioje. Visi beveik 4 000 ekspertų, vertėjų raštu ir (arba) vertėjų žodžiu turės būti patikrinti iki 2022 m. lapkričio 30 d.

Parengtas pereinamojo laikotarpio planas, pagal kurį teisminėms institucijoms dirbantys ekspertai privalo atitikti jo nuostatas ne vėliau nei praėjus 6 metams nuo įstatymo įsigaliojimo dienos – 2014 m. balandžio 10 d. Todėl jis buvo atidėtas iki 2022 m. gruodžio 1 d.

2020 m. gruodžio 24 d. įsigaliojo naujas 2020 m. gruodžio 20 d. įstatymas, leidžiantis visus ekspertus registruoti pereinamojo laikotarpio duomenų bazėje. Jų pereinamojo laikotarpio registracija galima iki 2022 m. lapkričio 30 d.

Šiuo metu registru gali naudotis tik teisėjai. Ateityje jis turėtų būti prieinamas visiems Federalinės viešosios teisingumo tarnybos interneto svetainės naudotojams.

Kad būtų įtrauktas į registrą, ekspertas turi įrodyti, kad jis turi reikiamų profesinių įgūdžių ir teisinių žinių (Teismų kodekso 555/8 straipsnio 4 dalis).

Minėti įrodymai pateikiami toliau nurodytais būdais.

• Profesinės kompetencijos įrodymai:
  • teismo ekspertams – pateikiant įgytą diplomą kompetencijos srityje, kurios teisminiu ekspertu pareiškėjas registruojasi, ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius atitinkamą penkerių metų patirtį per aštuonerius metus iki registracijos paraiškos pateikimo, arba, jeigu diplomo neturi, pateikiant įrodymus, patvirtinančius atitinkamą penkiolikos metų patirtį per dvidešimt metų iki registracijos paraiškos pateikimo;
  • prisiekusiesiems vertėjams raštu, vertėjams žodžiu ir vertėjams raštu ir žodžiu – pateikiant bet kokį įgytą diplomą arba įrodymus apie atitinkamą ne trumpesnę nei dvejų metų patirtį, įgytą per aštuonerius metus iki registracijos paraiškos pateikimo, arba pateikiant bet kokius kitus kalbos (-ų), kurios (-ių) vertėjais jie registruojasi, žinojimo įrodymus. Teismo ekspertai ir prisiekusieji vertėjai raštu, vertėjai žodžiu ir vertėjai raštu ir žodžiu, gyvenantys kitoje ES šalyje, gali įrodyti savo profesinę kompetenciją užsiregistravę tokiame pat registre savo šalyje ir privalo pateikti tokios registracijos įrodymus. Federalinio parlamento priimtu Karališkuoju dekretu bus nustatyti įsipareigojimai dėl „papildomų mokymų ir išsilavinimo“.
• Teisinių žinių įrodymai:  pažyma, išduota baigus mokymų kursą, atitinkantį 2018 m. kovo 30 d. Karališkajame dekrete nustatytas sąlygas.

II. Teismo ekspertų atlyginimas

Civilinėse bylose teismo eksperto atlygį nustato bylos šalys. Tačiau galutinį žodį turi teismas ir gali nuspręsti sumažinti siūlomo teismo eksperto atlygį.

Baudžiamosiose bylose teismo ekspertų atlygis nustatomas pagal Karališkąjį dekretą.

Bylos šalys negali gauti teisinės pagalbos eksperto atlygiui sumokėti.

III. Teismo ekspertų atsakomybė

Teismo ekspertai prisiima atsakomybę pagal bendrąsias taisykles (civilinę ir (arba) sutartinę teisę). Eksperto atsakomybė įstatymu nėra ribojama.

IV. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimo procedūrą

Pagrindinės teismų ekspertizei Belgijoje taikomos teisinės nuostatos yra Belgijos teismų kodekso 962–991 straipsniai: (tekstas olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis).

Belgijos teisinėje sistemoje nėra išskiriamos skirtingos ekspertų kategorijos, apibrėžiami tik teismo ekspertai. Atskirai įvardijami tik teismo ekspertai ir vertėjai raštu ir žodžiu.

Šis statusas yra saugomas.

1. Ekspertų paskyrimas

Belgijos teismų kodekse nurodyta, kad teismo ekspertą gali paskirti tik teisėjai ir tyrimą atliekantys teisėjai ir (arba) prokuroras.

Tačiau besibylinėjančioms šalims nedraudžiama prašyti susipažinti su savo eksperto nuomone. Tokiu atveju toks privatus ekspertas vadinamas „techniniu patarėju“. Įstatyme jų įsikišimas nereglamentuojamas.

Belgijos teismų kodekso 962 straipsnyje nustatyta: „Siekdamas išspręsti jam pateiktą ginčą arba kilus objektyviai ir aktualiai grėsmei dėl ginčo, teisėjas gali nurodyti ekspertams pateikti išvadas arba techninio pobūdžio nuomonę; Teisėjas gali paskirti ekspertus, dėl kurių šalys sutaria. Teisėjas nuo partijų pasirinkimo gali nukrypti tik pateikęs pagrįstą sprendimą.“

a) Skyrimas teismo sprendimu

Ekspertų skyrimas nagrinėjant bylą civiliniame teisme nesiskiria nuo jų skyrimo nagrinėjant bylą baudžiamajame teisme. Teismų kodekso 555/6–555/16 straipsniai taikomi tiek civilinėms, tiek baudžiamosioms byloms (Teismų kodekso 2 straipsnis).

Išskyrus Teismų kodekso 555/15 straipsnyje numatytus atvejus (skubiais atvejais arba tais atvejais, kai nėra eksperto, turinčio reikiamą kompetenciją ir specializaciją), teismai privalo paskirti ekspertą, įregistruotą nacionaliniame teismo ekspertų registre.

Civiliniai teismai gali savo nuožiūra iš registro paskirti bet kurį ekspertą, kuris, jų nuomone, yra tinkamas siūlomai užduočiai. Jie taip pat gali paskirti šalių pasirinktus ekspertus ir negali nukrypti nuo šio pasirinkimo be pagrįstos priežasties.

Ekspertai yra teisiškai įpareigoti patvirtinti, kad neturi interesų konfliktų.

b) Skyrimas šalių sprendimu

Civilinėse bylose kiekviena šalis gali prašyti susipažinti su savo eksperto nuomone. Toks ekspertas vadinamas „techniniu patarėju“. Skirdamos „techninį patarėją“ šalys neprivalo laikytis jokių konkrečių taisyklių ar procedūrų.

2. Procesas

Teismas gali savo nuožiūra nuspręsti, ar ginčui išspręsti arba tiesai nustatyti reikalinga eksperto nuomonė.

Eksperto funkcija yra pateikti teismui nuomonę atsižvelgiant į konkrečią teismo jam paskirtą užduotį.

Eksperto nuomonė teismo niekada neįpareigoja.

Civilinėse bylose teismas prižiūri eksperto nuomonės teikimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi terminų ir kad būtų išklausyti eksperto parodymai.

Ekspertas privalo laikytis jam skirtos užduoties sąlygų.

Bylos šalys gali užginčyti ataskaitą pateikdamos pareiškimus ir prieštaraujančią ekspertinę nuomonę.

Bylos nagrinėjimo metu ekspertams leidžiama palaikyti ryšį su šalimis, tačiau, siekiant išlaikyti prieštaravimu grįstos diskusijos principą, bet koks bendravimas turi vykti dalyvaujant visoms šalims.

a) Eksperto ataskaita

Eksperto vertinimo rezultatai pateikiami ataskaitoje.

Ataskaitoje pateikiami preliminarūs duomenys, eksperto atliktas darbas, nustatyti faktai bei išvados. Joje taip pat pateikiami visi dokumentai, kuriais ekspertas rėmėsi.

Galutinė ataskaita pateikiama ekspertą paskyrusiam teismui.

Jeigu civilinėje byloje teismas neranda reikiamų paaiškinimų, jis gali nurodyti tam pačiam ekspertui parengti papildomą ekspertinę nuomonę arba kitam ekspertui parengti savo ekspertinę nuomonę.

b) Teismo posėdis

Teismas gali išklausyti eksperto posėdžio metu. Eksperto arba šalių prašymu teisėjas taip pat gali išklausyti šalių techninių patarėjų nuomonės.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Čekijoje galioja oficialus ekspertų sąrašas.

Pagal Ekspertų, ekspertų biurų ir ekspertų institutų įstatymo Nr. 254/2019 (toliau – Ekspertų įstatymas) 15 straipsnį, kuris įgyvendintas 2020 m. lapkričio 26 d. teisingumo ministro įgyvendinimo dekretu Nr. 503/2020, ekspertų sąrašas yra viešai prieinamas.

Ekspertų sąrašą galima rasti čia. Sąraše taip pat galima rasti ekspertų biurus ir institutus, turinčius kompetenciją atlikti ekspertų darbą.

Už ekspertų sąrašo tvarkymą atsako Teisingumo ministerija.

Pagal Ekspertų įstatymo, įgyvendinto Dekretu Nr. 503/2020, 5 straipsnio 1 dalį, ekspertai privalo atitikti šiuos kriterijus, kad juos būtų galima įtraukti į sąrašą. Jie turi:

• turėti savo registruotą buveinę, nuolatinę gyvenamąją vietą, kontaktinį adresą arba registruotą užsienio piliečio gyvenamąją vietą Čekijoje;
• turėti atitinkamą išsilavinimą (jei įmanoma, universitetinį išsilavinimą; kitu atveju – aukščiausią įgyjamą išsilavinimą);
• turėti ne trumpesnę nei penkerių metų profesinę patirtį atitinkamoje srityje ir sektoriuje;
• turėti papildomą specialųjį išsilavinimą arba profesinės kompetencijos pažymėjimą (susijusį su Įgyvendinimo dekreto Nr. 505/2020 2 priede išvardytomis sritimis ir sektoriais);
• būti visiškai veiksnūs (turėti visas procesines teises);
• neturėti teistumo (asmuo negali būti nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo jis pripažįstamas kaltu tyčia dėl aplaidumo padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su eksperto arba verslo veiklos vykdymu, išskyrus atvejus, kai laikoma, kad jie nebuvo nuteisti);
• turėti būtinas materialines ir technines priemones ir įrangą;
• būti išlaikę Teisingumo ministerijos organizuojamą stojimo egzaminą;
• nebūti bankrutavę;
• turėti ne trumpiau kaip 5 metus galiojantį leidimą verstis eksperto veiklą, kuris nebuvo panaikintas dėl šiurkščių arba pakartotinių eksperto pareigų pažeidimų; ir
• nebūti nubausti per pastaruosius 3 metus 100 000 CZK arba didesne bauda už Ekspertų akte išvardytus nusikaltimus.

Norint vykdyti veiklą ekspertų biure arba institute, turi būti laikomasi Ekspertų įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytų konkrečių sąlygų.

Ekspertai pirmiausia turi prisiekti, tada jie užregistruojami. Priesaikos tekstas: „Prisiekiu savo darbe laikytis įstatymų, atlikti savo eksperto veiklą nešališkai ir nepriklausomai, naudotis visomis savo žiniomis, rūpintis tolesne saviugda ir užtikrinti faktinių aplinkybių, kurias sužinosiu vykdydamas savo eksperto veiklą konfidencialumą.“

Ekspertai, kurie nori būti įtraukti į sąrašą, privalo Teisingumo ministerijai pateikti prašymą.

Tačiau jie neprivalo įsipareigoti laikytis elgesio ar etikos kodeksų.

Ekspertai iš sąrašo gali būti išbraukti dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

• ekspertas miršta arba ekspertų biuras ar institutas nutraukia veiklą;
• ekspertas praneša, kad nutraukė savo eksperto veiklą;
• įsigalioja sprendimas panaikinti eksperto leidimą vykdyti eksperto veiklą.

Teisės vykdyti eksperto darbą, ministerijai panaikinus leidimą, pasibaigimas reguliuojamas Ekspertų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai ekspertas nebeatitinka jo paskyrimo sąlygų, nepateikė įrodymų apie privalomą civilinės atsakomybės draudimą, negali dirbti savo darbo ilgą laiką dėl medicininių, profesinių arba kitų rimtų priežasčių, nedirba kitomis aplinkybėmis (per pastaruosius 5 metu parengė mažiau nei 3 eksperto išvadas) arba ekspertai šiurkščiai arba nuolat pažeidžia Ekspertų įstatyme nustatytus įpareigojimus.

Teisingumo ministerija ekspertų sąrašą nuolat atnaujina.

Ekspertą galima rasti naudojantis paieškos priemone. Į šią paieškos priemonę įtraukti visi ekspertai, ekspertų biurai ir ekspertų institutai.

Ekspertų vieta sąraše nustatoma pagal jų veiklos sritį, sektorių ir, kai tinkama, specializaciją. Dabar Ekspertų įstatyme nurodytos 52 pagrindinės sritys. Įgyvendinimo dekreto Nr. 505/2020 1 priede pateiktas ekspertų sektorių, susijusių su įvairiomis ekspertizės sritimis, sąrašas.

Ekspertai savo eksperto darbo duomenis elektroniniu būdu privalo įrašyti į ekspertų išvadų registrą, kuris yra prieinamas nuotoliniu būdu ir kurį tvarko Teisingumo ministerija.

II. Ekspertų kvalifikacija

Ekspertais gali būti paskirti tik tie asmenys, kurie pasiekė reikalaujamą kvalifikacijos lygį ir verčiasi profesine veikla pagal savo specializaciją ir atitinkamame sektoriuje trumpiausią nustatytą terminą. Norint dirbti ekspertu, nebūtina priklausyti profesinei ekspertų organizacijai.

Tačiau tam tikrose ekspertinės veiklos srityse ir sektoriuose reikalaujamas profesinę patirtį įrodantis dokumentas, kurį išdavė pagal teisės aktus įsteigta profesinė asociacija, kurioje narystė privaloma, pvz., statybos sektoriuje (pagal Įgyvendinimo dekreto Nr. 505/2020 2 priedą), kad ekspertas galėtų verstis profesine veikla atitinkamoje srityje ar sektoriuje.

Ekspertai turi atnaujinti arba plėsti savo žinias. Teisingumo ministerija dalyvauja ekspertų mokymuose ir teikia jiems papildomą profesinę paramą.

III. Ekspertų atlygis

Atlygis ekspertams reguliuojamas pagal sutartį su klientu, kuris prašo eksperto išvados, arba pagal Ekspertų įstatymą ir Įgyvendinimo dekretą Nr. 504/2020 dėl ekspertų užmokesčio.

Taikomi tam tikri ekspertų atlygio apribojimai. Atlygio negalima nustatyti sutartimi, jeigu eksperto išvados prašo valdžios institucija (pvz., teismas arba administracinė institucija).

Be užmokesčio, ekspertai turi teisę į išlaidų grynaisiais pinigais atlyginimą ir kompensaciją už sugaištą laiką, įskaitant laiką, praleistą ekspertui keliaujant į darbo vietą, kuri nėra eksperto registruotai buveinė.

Teismo paskirti ekspertai negali gauti avanso.

Ekspertų užmokestis sumokamas tokia tvarka:

Civilinis procesas

Eksperto užmokestis įtraukiamas į bylos išlaidas. Kiekviena šalis sumoka savo ir šalies atstovo patirtas išlaidas. Teismas konkrečią bylą visiškai laimėjusiai šaliai priteisia išlaidų, patirtų šaliai faktiškai vykdant teises bylą pralaimėjusios šalies atžvilgiu arba nuo jos ginantis, atlyginimą. Jeigu šalis bylą laimi tik iš dalies, teismas sąžiningai paskirsto proporcingą išlaidų atlyginimą arba paskelbia, kad nė viena iš šalių neturi teisės į išlaidų kompensavimą. Remdamasi bylos rezultatais, valstybė turi teisę, kad šalys kompensuotų valstybės patirtas procesines išlaidas, išskyrus atvejus, kai tikimasi, kad šalys bus atleistos nuo teismo mokesčių.

Baudžiamasis procesas

Baudžiamajam procesui, įskaitant vykdymo procesą, atlikti patiriamos išlaidos tenka valstybei. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustačius kaltinamojo kaltę, jo prašoma sumokėti vienkartinę sumą valstybei, kuria atlyginamos tokios išlaidos, įskaitant bylas, kuriose eksperto buvo prašoma pateikti išvadą. Šios vienkartinės sumos ribą viršijančias išlaidas sumoka valstybė. Išskyrus tam tikras išimtis, ekspertų išvadų išlaidų valstybė neprašo atlyginti ir ji šių išlaidų nesumoka.

IV. Ekspertų atsakomybė

Pagal Ekspertų įstatymą ekspertai atsako už savo nusikalstamą veiką (39 straipsnis) arba už galimą nusikaltimų, susijusių su melaginga ir klaidinga išvada, padarymą, jeigu eksperto išvada buvo klaidinga, iš esmės iškraipyta arba neišsami (Baudžiamojo kodekso Nr. 40/2009 346 straipsnis).

Ekspertų įstatyme taip pat nustatyta speciali ekspertų atsakomybė pagal privatinę teisę. Ekspertai privalo kompensuoti bet kokią žalą, kurią jie sukėlė vykdydami savo eksperto darbą. Tačiau ekspertai atleidžiami nuo atsakomybės, jei įrodo, kad negalėjo užkirsti kelio žalai net ir dėdami visas pastangas, kurių iš jų galėtų būti reikalaujama.

Eksperto atsakomybė pagal teisės aktus konkrečiai neribojama.

Privalomasis eksperto civilinės atsakomybės draudimas padeda užtikrinti jų atsakomybę už nuostolius, padarytus vykdant savo eksperto darbą.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Pagrindinis teisės aktas, taikomas ekspertų darbui Čekijoje, yra Ekspertų, ekspertų biurų ir ekspertų institutų įstatymas Nr. 254/2019, Civilinio proceso kodeksas, priimtas įstatymu Nr. 99/1963, Baudžiamojo proceso kodeksas, priimtas įstatymu Nr. 141/1961 (Baudžiamojo proceso kodeksas) ir Administracinio proceso kodeksas, priimtas įstatymu Nr. 500/2004.

Bendrosios eksperto skyrimo taisyklės, kuriomis vadovaujasi valdžios institucijos, yra panašios į procesą civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose.

Ekspertą, ekspertų biurą ir ekspertų institutą gali paskirti tik įgalioti asmenys.

Čekijos teisės sistemoje nedaromas skirtumas tarp teismo paskirtų ekspertų, techninių ekspertų, teisės ekspertų ir bet kurio kitos rūšies ekspertų.

Bendras apytikslis į ekspertų sąrašą įrašytų ekspertų skaičius – 6 000.

1. Ekspertų skyrimas

Ekspertą gali paskirti teismas, kita valdžios institucija arba bylos šalys.

Civiliniame ir administraciniame teismo procese iki proceso pradžios eksperto skirti negalima.

Baudžiamojo proceso atveju Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu baudžiamajame procese aktualiems faktams išsiaiškinti reikia eksperto žinių, baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija paprašo specialisto išvados. Jeigu tokios procedūros nepakanka atsižvelgiant į vertinamo klausimo sudėtingumą, baudžiamajame procese dalyvauti valdžios institucija skiria ekspertą. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertą skiria baudžiamajame procese dalyvaujanti institucija, kurios manymu, eksperto išvada yra būtina sprendimui priimti (pvz., policijos pareigūnas arba prokuroras); kitu atveju, ekspertą skiria prokuroras, jeigu klausimas buvo grąžintas tolesniam tyrimui, arba tai padaro byloje pirmininkaujantis teisėjas. Apie eksperto skyrimą pranešama kaltinamajam ir teisminio bylos nagrinėjimo metu – prokurorui. Kitiems asmenims pranešama apie paskirtą ekspertą, jeigu manoma, kad tai yra būtina tam, kad jie galėtų atlikti tam tikrą veiksmą arba sudaryti sąlygas jiems atlikti tam tikrą veiksmą, susijusį su eksperto atliekama procedūra, kad ekspertas, pvz., galėtų patekti į tam tikrą vietą.“

1.a Ekspertą skiria teismas

Teismas ekspertus gali paskirti, siekdamas gauti specialisto atsakymus į klausimus dėl faktinių aplinkybių, kurie reikalingi konkrečioje byloje. Civilinėje ir baudžiamojoje teisėje taip pat esama atvejų, kai skirti ekspertą privaloma (kai kurie atvejai numatyti teismų praktikoje). Ekspertai gali būti skiriami preliminaraus nagrinėjimo metu arba ikiteisminio tyrimo metu.

Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto įstatymu Nr. 141/1961 (Baudžiamojo proceso kodeksas), 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu baudžiamajame procese aktualiems faktams išsiaiškinti reikia eksperto žinių, baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija paprašo specialisto išvados. Jeigu tokios procedūros nepakanka dėl vertinamo klausimo sudėtingumo, baudžiamajame procese dalyvauti valdžios institucija skiria ekspertą.“

Ekspertų skyrimo civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose tvarka iš esmės nesiskiria.

Ekspertai turi teisinę pareigą pranešti apie bet kokį interesų konfliktą.

Jeigu ekspertus paskiria teismas, teismas ekspertą privalo pasirinkti iš ekspertų sąrašo. Išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl aplinkybių, bus skiriami ekspertai, kurių registruotas biuras arba kontaktinis adresas yra regioninio teismo apygardoje, kurioje yra teismo buveinė arba filialas. Jeigu sąraše tokio eksperto nėra arba jeigu nė vienas registruotas ekspertas negali parengti išvados, teismas išimtiniais atvejais gali paskirti į ekspertų sąrašą neįtrauktą asmenį, t. y. ad hoc teismo paskirtas ekspertas“ (Ekspertų įstatymo 26 straipsnis), kad jis parengtų eksperto išvadą.

1.b Šalių skiriamas ekspertas

Bylos šalys ekspertą gali skirti, kai jos to pageidauja. Bylos šalies paskirto eksperto (užregistruoto nacionaliniame ekspertų sąraše) parengta eksperto išvada turi tokią pačią galią kaip ir teismo paskirto eksperto parengta išvada. Tačiau tokioje išvadoje turi būti pateikta eksperto išlyga, kurioje nurodoma, kad ekspertas žino apie sąmoningai klaidingos išvados pateikimo pasekmes (Civilinio proceso kodekso 127a straipsnis; Baudžiamojo proceso kodekso 110a straipsnis).

Skirdamos ekspertą, šalys neprivalo vadovautis kokia nors konkrečia procedūra. Tačiau eksperto išvadoje turi būti pateikta informacija apie tai, ar ekspertui atlygis skiriamas pagal sutartį, ir šis atlygis neturi priklausyti nuo eksperto darbo rezultato.

Eksperto negali paskirti abi tuo pat metu teismo procese dalyvaujančios šalys.

Teismas negali įpareigoti abiejų šalių bendrai paskirti vieną ekspertą (pvz., bylose, kuriose nagrinėjami mažos vertės reikalavimai arba pagreitinta tvarka nagrinėjamose bylose), todėl kiekviena šalis skiria savo ekspertą.

Ginčo šalys ekspertui turi duoti išsamius nurodymus ir pateikti klausimus, į kuriuos ekspertas turėtų atsakyti.

2. Procedūra

2.a Civilinis procesas

Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados teisingumo arba jeigu išvada neaiški ar neišsami, eksperto turi būti prašoma paaiškinti arba pateikti papildomos informacijos. Jei to nepavyksta padaryti, teismas prašo, kad eksperto išvadą peržiūrėtų kitas ekspertas. Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjas niekada nėra saistomas eksperto išvados. Eksperto išvada turi tokią pat reikšmę kaip ir kiti įrodymai, teisėjas privalo ją objektyviai įvertinti ir atsižvelgti į kitus įrodymus. Teismo paskirto eksperto atliktos ekspertizės tikslumas nėra preziumuojamas. Šalies paskirto eksperto parengta išvada turi tokią pat galią kaip ir teismo paskirto eksperto išvada.

Šalys gali reikšti prieštaravimus siekdamos ginčyti eksperto išvadą.

Nėra procedūros, pagal kurią ekspertai susitiktų prieš teisminį nagrinėjimą arba būtų apklausiami prieš teisminį nagrinėjimą, siekiant susiaurinti klausimus ir teismui suprasti nuomonių skirtumus. Ekspertai gali bendrauti su šalimis bylos nagrinėjimo metu, tačiau negali pateikti išvados kilus abejonių dėl eksperto nešališkumo.

Ekspertas privalo informuoti išvados prašiusią šalį apie bet kokias faktines aplinkybes, dėl kurių jis negali pateikti išvados, iš karto, kai tik sužino apie tokias aplinkybes; ta pati pareiga taikoma kitoms bylos šalims. Sprendimą dėl eksperto pašalinimo priima jį paskyrusi institucija.

Reikalaujama, kad bylos šalys bendradarbiautų su ekspertais. Kai kuriais atvejais prašoma, kad ekspertas apžiūrėtų arba apklaustų šalis.

Visų pirma ekspertui nebūtina rengti susitikimų su šalimis siekiant gauti jų pastabas.

1. Eksperto išvada

Eksperto išvada turi būti išsami, patikima ir ją turi būti įmanoma peržiūrėti. Eksperto išvadai keliami oficialūs reikalavimai nustatyti Ekspertų įstatymo 27 ir 28 straipsniuose ir Įgyvendinimo dekrete Nr. 503/2020.

Eksperto išvadai taikomi oficialūs reikalavimai:

• Antraštinis puslapis
• Įgaliojimai
• Šaltinių sąrašas
• Nustatyti faktai
• Nuomonė
• Pakankamai išsamus pagrindimas, kad būtų galima atlikti peržiūrą.
• Išvada
• Priedai
• Eksperto išlyga
• Eksperto antspaudas
• Parašas (sertifikuotas elektroninis parašas, jei išvada teikiama elektronine forma)

Nereikalaujama, kad ekspertai pateiktų preliminarią išvadą.

Savo išvadose ekspertai neprivalo nagrinėti šalių argumentų, nesusijusių su teismo nustatytomis sąlygomis.

Ekspertai savo eksperto darbą privalo atlikti asmeniškai ir tik toje srityje, sektoriuje ir, kai tinkama, pagal specializaciją, kuri atitinka jų profesinę kvalifikaciją, taip pat apdairiai, nepriklausomai, nešališkai ir per sutartą arba nustatytą terminą. Asmeniui, kuris prašė pateikti išvadą, sutikus, ekspertai gali paskirti konsultantą, kuris nagrinės papildomus klausimus.

Ekspertai privalo saugoti informacijos, susijusios su jų atliekamu darbu, konfidencialumą.

Ekspertai gali atsisakyti pateikti išvadą tik jei toks pagrindas numatytas įstatyme (Ekspertų įstatymo 19 straipsnis).

Ekspertai savo išvadas teikia raštu. Įstatymu ekspertui leidžiama savo išvadą pateikti elektroniniu būdu arba žodžiu, jei išvados prašiusi šalis su tuo sutinka.

Ekspertų gali būti prašoma teisme patvirtinti savo išvadą arba ją paaiškinti.

2. Teismo posėdis

Ekspertai privalo dalyvauti preliminariame teismo posėdyje, jei teismas jiems įteikia šaukimą.

Jei privalo atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, kad atsakytų į teismo ir šalių iškeltus klausimus, jei jų to prašoma.

Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Čia pateikta informacija buvo surinkta įgyvendinant Eksperto paieškos projektą iš įvairių šalių kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas ((EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Danijoje esama kelių rūšių ekspertų, jų skyrimas, procedūra ir viešo ekspertų sąrašo / registro buvimas priklauso nuo to, koks ekspertas dalyvauja.

Ekspertų pavyzdžiai:

• vertintojas-ekspertas;
• nuomos teismo vertintojas;
• vaikų ekspertai;
• vertės nustatymo ekspertas;
• techniniai ekspertai nedidelės reikšmės bylose.

Tam tikrų sričių ekspertinių žinių gali suteikti ir asociacijos.

Kai kuriais atvejais teismas gali rasti ekspertą vidaus duomenų bazėje, kuria gali naudoti visi Danijos teismai. Šių ekspertų skyrimo procedūra gali būti įvairi, tačiau visiems ekspertams bendra tai, kad jie turi būti nepriekaištingos reputacijos. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šių ekspertų sąrašas / registras kartais taip pat skelbiamas Danijos teismų interneto svetainėje.

Kitais atvejais teismas gali skirti bet kurį asmenį, kurį jis laiko tinkamu ir kompetentingu. Šiais atvejais kai kurios viešojo sektoriaus organizacijos tvarko ekspertų registrus, iš kurių teismas gali pasirinkti ekspertą, kai klausimas priklauso jų kompetencijai, pavyzdžiui, yra susijęs su teismo ekspertize. Kai sąrašo nėra, jeigu abi bylos šalys sutinka, teismas skiria ekspertą, kuris atrodo kompetentingas. Gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

II. Ekspertų kvalifikacija

Ekspertų kvalifikacijos reikalavimų nėra. Teismas neprivalo vadovautis ekspertų nuomone, jis gali šią nuomonę laisvai vertinti. Tai pasakytina ir apie įrodymų įrodomąją vertę. Svarstydama ekspertų, kurie norėtų atlikti eksperto pareigas nedidelės reikšmės bylose, prašymus, Danijos Teismų administracija konsultuojasi su atitinkamomis pramonės organizacijomis ir prašo informacijos apie teistumą. Daugiau reikalavimų, susijusių su ekspertų išsilavinimu ar profesine patirtimi, nėra.

III. Ekspertų atlyginimas

Atlyginimas priklauso nuo to, koks ekspertas dalyvauja byloje.

Vertintojo-eksperto, nuomos teismo vertintojo ir vaikų ekspertų atlyginimas yra nustatytas ir būtent Danijos Teismų administracija nustato atlygio taisykles (Teisingumo administravimo įstatymo 93 straipsnis ir Socialinių tarnybų įstatymo 172 straipsnis).

Civiliniame procese, kai reikalingas eksperto vertinimas, pvz., techninė ekspertizė, ekspertams nustatytų tarifų ar jų apribojimų nėra. Jų apmokėjimas negali būti atliekamas iš anksto. Teismas nustato teismo ekspertui už jo ekspertizę ir dalyvavimą teismo posėdyje mokėtiną atlygį ir patirtų išlaidų atlyginimą. Prieš priimdamas nutartį, teismas prašo šalių pateikti pastabų. Kartu teismas nusprendžia, kokią atlygio dalį sumokės kiekviena iš šalių (Teisingumo administravimo įstatymo 208 straipsnis).

Atitinkamas išlaidas privalo padengti šalis, prašiusi teismo užsakyti ekspertizę, ir šalies teisinis atstovas. Tačiau kita šalis ir jos teisinis atstovas taip pat privalo padengti išlaidų dalį, priskirtiną atsakymui į jos klausimus. Šalis, prašiusi iškviesti ekspertą dalyvauti teismo posėdyje, privalo atlyginti atitinkamas išlaidas. Teismas gali nurodyti šalims pateikti užstatą jų prašomos ekspertizės parengimo išlaidoms padengti (Teisingumo administravimo įstatymo 208 straipsnis).

Baudžiamajame procese ekspertizėms taikomos panašios taisyklės (su reikiamais pakeitimais) (Teisingumo administravimo įstatymo 210 straipsnis).

Kalbant apie techninius ekspertus nedidelės reikšmės bylose, ekspertai turi pateikti tikėtinų išlaidų sąmatą ir jiems neleidžiama atsakyti į techninius klausimus, kol nepasirūpinta atlygiu. Vėliau šalys turi pateikti pastabų apie ekspertų išlaidų sąmatą. Svarbu tai, kad, jeigu šalys negali pateikti užstato išlaidoms padengti, teismas gali nuspręsti, kad byla bus toliau nagrinėjama be ekspertizės. Taisykles nustato Danijos Teismų administracija (Teisingumo administravimo įstatymo 404 straipsnis).

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Konkrečios normos, taikytinos ekspertų civilinei atsakomybei, nėra. Ekspertas turi laikytis profesinių normų, kuriomis reglamentuojama jo specialybė, nešališkumo ir saugoti profesines paslaptis. Taigi, jo atsakomybė reglamentuojama bendrosiomis deliktinės ir (arba) sutartinės atsakomybės normomis. Tokiomis normomis nėra numatyta atsakomybės riba.

Profesinių normų tinkamai nesilaikiusį ekspertą galima pakeisti, sumažinti jo atlygį arba netgi pripažinti jį privalančiu atlyginti žalą.

Už nusikalstamą elgesį atliekant pareigas gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Galiausiai taikoma prievolė padengti savo civilinę atsakomybę įsigyjant profesinės atsakomybės draudimą.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Eksperto dalyvavimo procedūros normas galima rasti skirtinguose teisės aktuose, jos priklauso nuo to, koks ekspertas dalyvauja. Tačiau dauguma normų įtvirtintos Teisingumo administravimo įstatyme (2021 m. rugsėjis 15 d. suvestinė redakcija Nr. 1835). Normos, kuriomis reglamentuojamas vaikų ekspertų dalyvavimas, išdėstytos Socialinių tarnybų įstatyme.

Tam tikros Teisingumo administravimo įstatymo dalys yra išverstos į anglų kalbą.

1) Ekspertų skyrimas

Civilinėse bylose ekspertus gali skirti teismas arba šalys. Šalis gali prašyti teismo užsakyti ekspertą, kad jis pateiktų ekspertizę vienu arba keliais klausimais.

Baudžiamosiose bylose teismas nusprendžia, ar ekspertas turi dalyvauti byloje, kai to prašo kaltinamasis arba prokuratūra. Liudytojus-ekspertus gali iškviesti ir gynybos, ir prokuratūros atstovai.

Ekspertai turi šaliai pranešti apie bet kokį interesų konfliktą.

Nedidelės reikšmės bylose (bylose, neturinčiose ekonominės vertės, arba bylose, kurių vertė yra mažesnė negu 50 000 Danijos kronų), teisėjas gali paprašyti eksperto pateikti nuomonę. Nedidelės reikšmės bylose dalyvaujančius ekspertus skiria Danijos Teismų administracija.

a) Ekspertą skiria teismas

Pirmininkaujantis teisėjas arba teismas vertintojus-ekspertus skiria konkrečiai bylai, kurioje jų ekspertinės žinios laikomos reikalingomis. Pirmininkaujantis teisėjas vertintoją-ekspertą pasirenka iš atitinkamo sąrašo / registro / vidaus duomenų bazės, tačiau kai kuriais atvejais neprivalo jo rinktis būtent iš šių šaltinių. Kol pirmininkaujantis teisėjas arba teismas nenusprendė skirti vertintojų-ekspertų, šalys gali dėl šios nutarties pateikti pastabų.

Tais atvejais, kai eksperto vertinimo prašo šalys, ekspertą gali skirti jos, tačiau teismas neprivalo vadovautis jų sprendimu. Kai šalys susitaria dėl eksperto pavardės, teisėjas jį paprastai paskiria (net jei ir neprivalo to daryti). Jeigu ekspertą skiria teismas, teismas turėtų šalis informuoti apie asmenį, kurį jis ketina skirti, ir leisti šalims pateikti pastabų. Jeigu galioja sąrašas / registras, teismas arba šalis paprastai ekspertą pasirenka iš jo, tačiau jie ne visada privalo tai daryti.

b) Ekspertą skiria šalys

Kai šalys nori paskirti ekspertą, kad šis pateiktų nuomonę, jos turi vadovautis tam tikra procedūra: Kai šalys prašo ekspertizės civilinėse bylose, jos turi pateikti teismui rašytinį prašymą. Prašyme turi būti išdėstyta informacija apie ekspertizės paskirtį ir dalyką, kurį turi įvertinti ekspertas.

Teismui leidus, šalys turi teismui pateikti klausimus. Gavęs klausimus, teismas skiria vieną ar kelis ekspertus. Kaip aprašyta pirmiau, šalys taip pat gali skirti ekspertą, tačiau teismas jų paskyrimu vadovautis neprivalo.

2) Procedūra

a) Civilinis procesas

Procedūra priklauso nuo to, koks ekspertas dalyvauja byloje. Kartais ekspertas į teismą šaukiamas atsakyti į klausimus dėl bylos dalyko, pvz., vaikų ekspertas šeimos teisės bylose, ekspertas techniniams klausimams įvertinti, o kartais ekspertas tik privalo parengti rašytinę ekspertizę. Kitais atvejais ekspertas veikia kaip teisėjas ir dalyvauja svarstymuose.

Toliau pateikiami du pavyzdžiai:

Pirmininkaujančio teisėjo arba teismo konkrečiai bylai paskirtas vertintojas-ekspertas, kai jo ekspertinės žinios laikomos reikalingomis, veikia kaip teisėjas (tačiau turintis ekspertinių žinių konkrečioje srityje) ir dalyvauja teismo svarstymuose. Šeimos teisės bylose teismui padeda vaikų ekspertai.

Tais atvejais, kai aktualu atlikti tam tikro klausimo ekspertinį vertinimą, ekspertas turi atsakyti į teismo pateiktus klausimus, parengdamas teismui skirtą rašytinę ekspertizę. Ekspertas turi šalis informuoti apie patikrinimo laiką ir vietą. Jeigu ekspertizė turi trūkumų, teismas gali nurodyti ekspertui dar kartą atlikti patikrinimą arba papildyti jį pateikiant dar vieną rašytinę ekspertizę. Galioja iš anksto apibrėžti ekspertizių šablonai. Teismas eksperto veiklos nekontroliuoja. Po to, kai pateikiama ekspertizė, šalys gali ekspertui pateikti papildomų klausimų, jeigu tai leidžia teismas. Tada teismas nusprendžia, ar ekspertas į papildomus klausimus turi atsakyti raštu, parengdamas papildomą ekspertizę, ar žodžiu teismo posėdyje. Ekspertas taip pat gali būti šaukiamas dalyvauti teismo posėdyje, kad atsakytų į klausimus dėl ekspertizės.

Ekspertų rašytines ar žodines nuomones šalys ginčija teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjui eksperto nuomonė niekada nėra privaloma.

b) Kita

Baudžiamosiose bylose taip pat gali būti kviečiami liudytojai ekspertai. Jie šaukiami į teismą ir paprastai dalyvauja posėdyje.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Išsamių ekspertų registrų nėra. Yra maždaug 200–300 įvairių specializacijos sričių.

• Pramonės ir prekybos rūmų valstybės institucijų paskirtus prisiekusiuosius ekspertus galima rasti  čia.
• Amatų rūmų valstybės institucijų paskirtus prisiekusiuosius ekspertus galima rasti čia.
• Žemės ūkio rūmų valstybės institucijų paskirtus prisiekusiuosius ekspertus galima rasti Žemės ūkio rūmų regioninėse interneto svetainėse.
• Architektų rūmų valstybės institucijų paskirtus prisiekusiuosius ekspertus galima rasti Architektų rūmų interneto svetainėse.
• Informaciją apie Inžinierių rūmų valstybės institucijų paskirtus prisiekusiuosius ekspertus ir registrus galima rasti čia.
• Apskaitininkų rūmų registruotus ekspertus galima rasti čia.
• Dar vieną duomenų bazę galima rasti Valstybės institucijų paskirtų prisiekusiųjų ekspertų federacijos interneto svetainėje https://www.bvs-ev.de/sachverstaendigenverzeichnis/;
• Medicinos ekspertai neprivalo būti paskirti ir prisiekusieji. Medicinos eksperto reikėtų ieškoti sąrašuose, kurie skelbiami medicinos asociacijų regioninėse interneto svetainėse.

Eksperto skyrimas iš registro yra plačiai teismų taikoma praktika. Jeigu reikalavimai įvykdomi, ekspertas automatiškai užregistruojamas. Valstybės paskirti registracijos rūmai yra atsakingi už greitą registrų atnaujinimą.

Pagrindinės teismo ekspertizei Vokietijoje taikytinos teisės nuostatos yra:

• Civilinio proceso kodekso (vok. ZPO) §§ 401 straipsnis ir tolesni straipsniai
• Prekybos reguliavimo įstatymo § 36 straipsnis
• Rankdarbių amatų reguliavimo įstatymo § 91 straipsnis
• Administracinio proceso kodeksas
• Baudžiamojo proceso kodeksas
• Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (DIHK) praktikos kodeksas

II. Ekspertų kvalifikacija

Asmuo gali būti įtrauktas į ekspertų sąrašą, jeigu jis turi itin aukštą kvalifikaciją savo ekspertinių žinių srityje. Kad pareiškėjas būtų įtrauktas į ekspertų sąrašą, jis privalo turėti tinkamą profesinę patirtį. Patirtis turi būti įrodoma pateikiant tinkamą eksperto darbo dokumentaciją. Tai gali būti CV, visų atitinkamų akademinių ir profesinių kvalifikacijų pažymėjimų, darbo patirties įrodymų, rekomendacinių laiškų, ataskaitų, mokymo baigimo atestatų kopijos. Taip pat reikia išlaikyti pramonės ir prekybos rūmų, amatų rūmų, o architektams ir inžinieriams – jų profesinių asociacijų egzaminą. Turi būti įrodoma ne tik kvalifikacija, papildomas išsilavinimas ir patirtis, bet ir nepriklausomumas bei profesinis sąžiningumas.

Valstybės institucijų paskirti prisiekusieji ekspertai paprastai registruojami penkeriems metams. Prieš pasibaigiant penkerių metų laikotarpiui, ekspertai turi įrodyti savo kompetenciją, profesinį sąžiningumą ir kvalifikacijos tobulinimą, kad būtų paskirti ir atitinkamai užregistruoti dar penkerių metų laikotarpiui (pvz., patikrinant ir peržiūrint ataskaitas, kurios turi būti pateikiamos naujojo penkerių metų laikotarpio registracijai). Mokymo paslaugas turi suteikti atsakingi subjektai. Jeigu ekspertas nesivadovauja jam taikomomis taisyklėmis arba nuolat neatnaujina įgūdžių, profesinėms asociacijoms leidžiama jį išbraukti iš registro.

III. Ekspertų atlyginimas

Civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose atlyginimas apskaičiuojamas pagal Vokietijos teismų atlygio ir išmokų įstatymą (JVEG).

Galima prašyti avansų ir mokėjimo dalimis.

Kai ekspertas atlieka neteisminį darbą, atlyginimas priklauso nuo individualaus susitarimo dėl atlygio.

IV. Ekspertų atsakomybė

Kai ekspertizę užsako tiek privatūs asmenys, tiek teismai, ekspertui tenka finansinė atsakomybė už neteisingą ekspertizę. Jeigu teismui dirbantis ekspertas netinkamą ekspertizę atliko turėdamas sąmoningą ketinimą arba dėl didelio aplaidumo ir ši netinkama ekspertizė yra teismo sprendimo pagrindas, žalą patyrusi šalis gali pareikšti ieškinį dėl šios žalos atlyginimo (BGB § 839 straipsnis).

Kai ekspertas atlieka neteisminį darbą, taikomos bendrosios nuostatos dėl (sutartinės) atsakomybės.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

1. Ekspertų skyrimas

Ekspertą skiria teismas. Vis dėlto šalys turi teisę teikti pasiūlymus, ką skirti ekspertu.

a) Ekspertą skiria teismas

Teismas paprastai naudojasi ekspertų sąrašu arba registru. Be to, teismas gali skirti bet kurį ekspertą, laikomą tinkamu ir kompetentingu. Teismo paskirtas ekspertas yra tas, kurį skiria ir jam nurodymus duoda teismas. Pagrindinė pareiga yra atliekant ekspertizę padėti teismui.

b) Ekspertą skiria šalys

Jeigu šalys susitaria, kad ekspertais turėtų būti skiriami tam tikri asmenys, teismas privalo jų susitarimu vadovautis; tačiau teismas gali nustatyti, kad šalys gali pasirinkti tik tam tikrą asmenų skaičių.

Jeigu šalis pageidauja ekspertą skirti savo iniciatyva, kad ekspertas jai padėtų, jis laikomas ne teismo, o privačiu ekspertu.

2. Procedūra

a) Civilinis procesas

Teismas turi motyvuoti savo sprendimus ir, jeigu teismas vadovaujasi ekspertize, jis turi pateikti nuorodą į eksperto išvadas. Teismas neprivalo vadovautis ekspertize, tačiau ekspertizė dažnai turi itin didelę reikšmę teismo sprendimui. Atlikdamas apžiūrą vietoje, ekspertas turi susisiekti su visomis šalimis. Kai, pavyzdžiui, ekspertui reikia daugiau informacijos iš šalių, šį aspektą turi sureguliuoti teismas.

i. Eksperto išvada

Šalys gali užginčyti paskirto eksperto išvadą pateikdamos pareiškimus arba pasamdydamos privatų ekspertą ir pateikdamos jo išvadą teismui – priešingą ekspertizę.

ii. Teismo posėdis

Įrodymams surinkti iki teisminio bylos nagrinėjimo gali būti pradėtas nepriklausomas procesas (vok. selbständiges Beweisverfahren). Šiomis aplinkybėmis ekspertas gali būti skiriamas iki pagrindinio proceso pradžios. Šio proceso paskirtis – tik išsaugoti įrodymus tolesniam teismo procesui arba išvengti bylinėjimosi.

Teismo posėdyje vadovaujamasi Praktikos kodeksu ir proceso normomis. Ekspertas į teismo klausimus turi atsakyti objektyviai, suprantamai ir išsamiai. Kryžminės apklausos Vokietijos procesinėje teisėje nenumatytos, tačiau klausimus gali užduoti ne tik teisėjas, bet ir bylos šalys.

b) Kitos procedūros

Baudžiamosiose bylose teismas ekspertą turėtų skirti iš pripažinto teismo ekspertų registro. Kitas asmuo turėtų būti pasirenkamas tik tuo atveju, jeigu tai reikalinga dėl ypatingų aplinkybių (Baudžiamojo proceso kodekso (StPO) § 73 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nurodyti eksperto veiklos gaires. Kitos normos išdėstytos Baudžiamojo proceso kodekse.

Čia pateikta informacija surinkta pagal projektą „Eksperto paieška“ iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Pagal Estijos Teismo ekspertizių įstatymą ekspertas yra asmuo, teikiantis neteisines arba teisines ekspertines žinias bylose, kai tai teisiškai leidžiama. Kai kuriuos ekspertus įdarbina valstybės institucijos (toliau – teismo ekspertai), kiti yra užregistruoti ekspertų įstaigos sąraše.

Estijoje galioja oficialūs ekspertų sąrašai. Sąrašais gali naudotis visi asmenys. Sąrašus galima atsisiųsti arba perskaityti čia ir čia.

Estijos teismo ekspertizių institutas, valstybės teismų laboratorija, privalo šiuos sąrašus nuolat atnaujinti. Asmuo, atitinkantis Teismo ekspertizių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, užregistruojamas minėtame antrajame sąraše.

II. Ekspertų kvalifikacija

Minimalūs reikalavimai, kad būtų suteiktas teismo eksperto statusas, grindžiami Teismų ekspertizių įstatymu. Teismo eksperto kompetencija įgyjama praeinant mokymą.

Teismo medicinos ekspertų mokymai rengiami Tartu universitete pagal ketverių metų teismo medicinos rezidentūros programą. Rezidentai profesinius įgūdžius įgyja Estijos teismo ekspertizių institute, jis yra viena iš Tartu universiteto mokymo bazių.

Kitų teismo ekspertizių sričių teismo ekspertų mokymo įstaigų Estijoje nėra. Estijos teismo ekspertizių institute ekspertai mokomi vadovaujant patyrusiems specialistams. Dažniausiai mokymas trunka dvejus metus. Mokymo planas apima bendrąsias ir konkretesnes temas, juo siekiama, kad ekspertas įgytų profesinių gebėjimų. Mokymo planas rengiamas remiantis kiekvienos rūšies ekspertinių žinių ypatumais, taip pat atsižvelgiant į profesinę akademinę patirtį ir ankstesnę eksperto-mokinio darbo patirtį.

Jeigu darbuotojas atitinka Teismo ekspertizių įstatyme išdėstytus teismo ekspertui taikytinus reikalavimus, užbaigė mokymą ir įgijo pakankamai patirties, kad teiktų nepriklausomas eksperto nuomones, jam suteikiamas teismo eksperto statusas. Asmuo teismo ekspertu gali pradėti dirbti davęs Teismo ekspertizių įstatyme numatytą teismo eksperto priesaiką.

III. Ekspertų atlyginimas

Ekspertizių finansavimas aprašytas Teismo ekspertizių įstatymo 5 skyriuje. Ekspertizių atlikimas valstybinėje teismo ekspertizių įstaigoje finansuojamas iš metinio valstybės biudžeto. Tikslūs užmokesčiai už ekspertizes išdėstyti Teismo ekspertizių įstatymo 26 straipsnyje.

Konkretaus ekspertų atlyginimo apskaičiavimo metodo nėra. Dažniausiai reikalaujama, kad ekspertai, prieš juos skiriant, pateiktų orientacinę kainą. Procesinėje teisėje taip pat numatyta atlyginti eksperto išlaidas.

Ekspertizės išlaidos apima visas išlaidas, patirtas atliekant ekspertizę, įskaitant išlaidas, susidariusias dėl subrangos pagrindu dirbančių ekspertų ar įstaigų įtraukimo. Neteisminės eksperto dalyvavimo procedūros išlaidos gali būti įtrauktos į procesines išlaidas.

Ekspertai gali gauti išlaidų apmokėjimo avansą.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Ekspertai turi informuoti bet kurią procese dalyvaujančią šalį apie ekspertizės pradžią. Sąmoningas klaidingos eksperto nuomonės pateikimas pagal Baudžiamojo kodekso 321 straipsnį yra nusikalstama veika.

Ekspertų atsakomybė kyla pagal bendrąsias sutarčių ir deliktinės teisės normas. Be to, galioja konkreti baudžiamosios teisės nuostata, kuria reglamentuojama ekspertų atsakomybė: Klaidingas kaltinimas: 1) už žinomai klaidingų kaltinimų nusikalstamos veikos padarymu pateikimą kitas asmuo baudžiamas pinigine bauda arba iki vienų metų laisvės atėmimo bausme; 2) už tą patį veiksmą, jeigu sukčiavimo būdu buvo sukurti įrodymai, baudžiama pinigine bauda arba iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Ekspertai neprivalo apdrausti savo civilinės atsakomybės įsigydami profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Estijos teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojama eksperto dalyvavimo procedūra, galima rasti adresu:

• Riigi Teataja
• Baudžiamojo proceso kodeksas
• Civilinio proceso kodeksas
• Teismo ekspertizių įstatymas

Ekspertų skyrimas civiliniame ar administraciniame procese nesiskiria. Baudžiamajame procese teismo ekspertas skiriamas Estijos teismo ekspertizių instituto prašymu, kad prireikus padėtų prokurorui ir teismui.

Eksperto profesinis vardas Estijoje nėra saugomas. Ekspertai dalyvauja daugiau kaip 70 proc. baudžiamųjų bylų, 30 proc. civilinių procesų ir 10 proc. administracinių procesų.

V.1. Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas, o kai kuriais atvejais – ir šalys. Ekspertai taip pat gali būti skiriami parengiamajam ar ikiteisminiam tyrimui atlikti. Skirti viename iš sąrašų užregistruotą ekspertą neprivaloma. Baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo etapu ekspertą gali skirti policija (tyrimo institucija) arba prokuroras.

Jeigu šalys neskiria eksperto arba jeigu jos nesusitaria, ką juo skirti, arba jeigu ekspertizė atliekama prieš teisminį bylos nagrinėjimą, ekspertą gali skirti teismas. Civilinėse bylose prieš skiriant ekspertą šalys turi įmokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti. Šalys gali pateikti pasiūlymų, kas turėtų būti skiriamas ekspertu, tačiau šie pasiūlymai teismui nėra privalomi.

Ekspertų skyrimas įvairiuose teismuose ir įvairiose teisingumo srityse iš esmės nesiskiria.

Teismo paskirti ekspertai turi teisinę pareigą pranešti apie bet kokį interesų konfliktą.

V.2. Procedūra

Civilinis procesas

Ekspertams galioja bendras reikalavimas atlikti savo darbą išsamiai, iki galo, objektyviai ir užtikrinti, kad pateiktos nuomonės būtų moksliškai pagrįstos. Tai taikytina visų rūšių teismo procesams.

Šalys gali užginčyti ekspertizę pateikdamos pareiškimus arba priešingą ekspertizę.

Teismui eksperto nuomonė yra neprivaloma. Teismas gali vadovautis eksperto nuomone net ir tuo atveju, jeigu viena iš šalių ją užginčijo teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kadangi ekspertizė yra tik vienas iš daugelio įrodymų, net ir tuo atveju teismas įvertina eksperto nuomonės įrodomąją vertę, palyginti su kitais įrodymais.

Ekspertų susitikimo prieš teisminį bylos nagrinėjimą arba jų kryžminės apklausos procedūra nenumatyta.

Jeigu ekspertui reikia daugiau informacijos, jam leidžiama palaikyti ryšį su šalimis proceso metu.

1) Ekspertizė

Estijoje ekspertizės gali būti pateikiamos raštu, o kartais – žodžiu. Vadovautis nurodyta struktūra pateikiant ekspertizę ekspertas privalo tik baudžiamajame procese.

Galutinėje ekspertizės išvadoje ekspertas privalo aptarti šalių argumentus. Kai dėl pradinės ekspertizės trūkumų šalys prašo papildomos ekspertizės, teismas gali ją skirti. Jeigu, pateikus papildomus klausimus, eksperto nuomonė tebėra neaiški, prieštaringa arba nepakankama, teismas turi teisę skirti kitą ekspertizę. Pakartotinę ekspertizę atlieka tas pats arba kitas ekspertas.

2) Teismo posėdis

Parengiamajame posėdyje ekspertai nedalyvauja, tačiau jie kviečiami į posėdžius, kad atsakytų į teismo arba šalių klausimus. Kryžminė ekspertų apklausa yra paplitusi praktika. Ekspertai gali būti apklausiami telefoninės konferencijos būdu, jeigu šalys dėl to susitaria iki teismo posėdžio.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Graikijoje ekspertai yra užregistruoti pagal specializaciją. Ekspertų registrus tvarko pirmosios instancijos teismai. Jie yra vieši, tačiau jais naudojasi tik teisėjai, norintys skirti ekspertą. Teismas gali skirti vieną arba kelis ekspertus, jeigu jis mano, kad nagrinėjamiems klausimams reikia specialių žinių. Be to, teismas privalo skirti ekspertus, jeigu to prašo šalis, o teismas mano, kad reikalingos specialios žinios.

Norėdami, kad juos įtrauktų į registrą, ekspertai turi pateikti prašymą.

Gavęs viešą kvietimą pateikti prašymą civiliniame arba administraciniame pirmosios instancijos teisme (per oficialią teismo interneto svetainę), pareiškėjas rašytinį prašymą su savo asmens duomenimis pateikia pirmosios instancijos teismo kancleriui, pareikšdamas, kad:

• jis nebuvo nuteistas ar kaltinamas nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu, už kurį jam būtų atimtos politinės teisės,
• iš jo neatimta profesinės veiklos licencija,
• iš jo nėra dėl nemokumo ar jam nustatytos globos atimta teisė disponuoti turtu,
• jis nėra teisėjas, prokuroras ar teismo kanceliarijos darbuotojas.

Pasibaigus prašymų teikimo procedūrai, kuri vykdoma kiekvienais metais, skelbiamas ekspertų registro projektas. Praėjus prieštaravimų teikimo laikotarpiui, galutinį registrą tvirtina pirmosios instancijos teismo kolegija.

Baudžiamojo proceso ekspertų registrą prokuroro siūlymu tvarko baudžiamuosius nusižengimus nagrinėjančių teisėjų taryba. Ekspertai turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:

• jie turi būti vyresni negu 21 metų,
• jie turi būti veiksnūs, neturintys psichikos sutrikimų,
• jie turi nebūti nuteisti už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurių jiems būtų atimtos politinės teisės arba jie būtų atleisti iš viešojo administravimo pareigų,
• neturi būti atimta jų profesinės veiklos licencija,
• jie neturi būti sukėlę faktų, kurie yra ekspertizės dalykas,
• jie atitinkamame procese neturi būti kompetentingi magistratai, prokurorai, teismo kancleriai ar kanceliarijos darbuotojai,
• jie neturi būti nuteisti už tą patį nusikaltimą kaip ir kaltinamasis ir
• jie neturi būti kaltinamojo sutuoktiniai, broliai, seserys ar artimi giminaičiai.

Ekspertai gali būti išbraukti iš ekspertų registro, jeigu to pageidauja patys, jeigu nebeatitinka reikalavimų arba jeigu tokį sprendimą priima kompetentinga institucija.

ΙΙ. Ekspertų kvalifikacija

Kad galėtų vadintis ekspertu, asmuo turi būti profesinės organizacijos narys.

ΙΙΙ. Ekspertų atlyginimas

Baudžiamajame procese eksperto atlyginimą sumoka valstybė. Civiliniame procese ieškovas turi įmokėti teismo paskirtų ekspertų išlaidų avansą. Teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje išlaidas turi padengti bylą pralaimėjusi šalis. Šalys tam tikromis sąlygomis gali gauti teisinę pagalbą eksperto atlyginimui sumokėti.

IV. Ekspertų atsakomybė

Ekspertų atsakomybė kyla pagal bendrąsias sutarčių ir deliktinės teisės normas. Jiems netaikoma prievolė padengti savo galimą civilinę atsakomybę įsigyjant profesinės atsakomybės draudimą.

V. Papildoma informacija apie procesą dalyvaujant ekspertams

Graikijoje pagrindinės teismo ekspertizei taikytinos teisės nuostatos yra Graikijos Civilinio proceso kodekso 368–392 straipsniai ir Karališkojo dekreto Nr. 566/1968, Įstatymas Nr. 2882/2001 (Ekspropriacijos kodeksas), 20 straipsnio 7 dalis. Dar taikomi Graikijos Administracinio proceso kodekso 159–168 straipsniai ir Graikijos Baudžiamojo proceso kodekso 183–203 straipsniai.

Teismas turi įgaliojimus savo nuožiūra nurodyti surinkti įrodymus, nes svarbiausias tikslas yra nustatyti tiesą. Vienintelis šių įgaliojimų apribojimas yra rungimosi principas.

1. Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas arba proceso šalys. Ekspertų skyrimas administraciniame procese yra panašus į jų skyrimą civiliniame procese. Baudžiamųjų bylų teismo procese ekspertą gali skirti prokuroras arba teismas tyrimo etapu. Šiuo tikslu galioja kitas registras negu civiliniame procese, ekspertas turi atitikti griežtesnius reikalavimus negu civiliniame ir administraciniame procese.

a) Ekspertą skiria teismas

Civilinių bylų teismas turi įgaliojimus ex officio arba pagal konkretų bylos šalies prašymą savo nuožiūra skirti ekspertą, jeigu aktualių faktų negalima nustatyti kitais būdais. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas atidedamas, kol bus pateikta ekspertizė. Teismas gali laisvai skirti bet kurį asmenį, kurį jis laiko tinkamu atlikti eksperto pareigas. Ekspertas teismui turi pranešti apie bet kokį interesų konfliktą. Teismo paskirti ekspertai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga.

b) Ekspertą skiria šalys

Graikijoje šalių skiriami ekspertai būna trijų rūšių: techniniai konsultantai (Civilinio proceso kodekso 391–392 straipsniai, Administracinio proceso kodekso 167 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 204 straipsnis ir tolesni straipsniai), neteisminiai ekspertai ir liudytojai ekspertai. Techninį konsultantą šalis skiria tam, kad jis kontroliuotų teismo paskirto eksperto veiksmus. Neteisminį ekspertą pasirenka šalis. Jo ekspertize turi remtis ir ją turi pateikti šalys, priešingu atveju ji būtų atmetama kaip nepriimtina. Jeigu tie reikalavimai įvykdomi, teismas laisvai išnagrinėja ir įvertina eksperto nuomonę. Ekspertizė įrodymu nelaikoma. Ji veikiau susiejama su bylos šalies argumentų teisiniu pagrindu. Ekspertai liudytojai yra specialių mokslinių arba techninių žinių turintys teismo apklausiami liudytojai.

Teismas gali nuspręsti, ar jis savo sprendimą motyvuos eksperto nuomone. Teismas savo sprendimą eksperto nuomone gali grįsti ir tuo atveju, jeigu ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant procesines normas. Tačiau jeigu procesinių normų pažeidimas yra didelis, laikoma, kad ekspertizė yra neatlikta. Šiuo atveju teisėjas savo sprendimo motyvų eksperto nuomone grįsti negali.

2. Procesas (civilinis)

Šalių techniniai konsultantai (jeigu šalys juos pasamdė) gali atlikti kryžminę teismo paskirtų ekspertų apklausą. Vienintelė eksperto pareiga yra parengti išvadą. Šalių paskirtiems ekspertams leidžiama proceso metu palaikyti ryšį su šalimis, teismo paskirti ekspertai to daryti be teismo leidimo negali.

a) Ekspertizė

Pagal Graikijos ekspertizės rengimo procesą preliminari ekspertizė nereikalinga. Pagrindinę ekspertizę galima pateikti raštu arba pristatyti žodžiu. Pateikdamas ekspertizę, ekspertas tam tikra struktūra vadovautis neprivalo.

Jeigu teismas mano, jog ekspertizė yra neišsami, arba jeigu ekspertas be pateisinamos priežasties netinkamai elgiasi, teismas ex officio arba šalių prašymu gali nurodyti parengti naują arba papildomą ekspertizę. Teismas taip pat gali nurodyti, kad ekspertas dėl savo nepateisinamo netinkamo elgesio turi sumokėti teismo mokesčius.

Ekspertizė gali būti užginčijama šalių pareiškimais ir priešinga ekspertize.

b) Teismo posėdis

Teisėjas ekspertui dalyvauti posėdžiuose nurodo tik išimtiniais atvejais.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per «Eksperto paieškos» projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Kiekvienas Prancūzijos apeliacinis teismas ir civilinių bei baudžiamųjų bylų aukščiausiasis teismas (Kasacinis teismas) tvarko ekspertų sąrašą arba registrą.

Tačiau teismai ir prokurorai gali laisvai skirti kitą asmenį, jei mano, kad jis tinkamas ir kompetentingas. Tokiais atvejais jie privalo nurodyti savo pasirinkimo priežastis.

Ekspertų sąrašai skelbiami teismų interneto svetainėse, pirmiausia Kasacinio teismo ir apeliacinių teismų interneto svetainėse.

Kad ekspertas būtų įtrauktas į teismo sąrašas, jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

• būti jaunesnis negu 70 m. Tam, kad būtų įtrauktas į ekspertų sąrašą, ekspertas praktiškai turi būti nuo 35 iki 57–58 metų amžiaus;
• būti Europos Sąjungos pilietis;
• nebūti pažeidęs garbės, doros ir geros moralės reikalavimų;
• jam neturi būti skirtos drausminės arba administracinės sankcijos, dėl kurių jis galėtų būti atleistas, išbrauktas iš registro, galėtų būti panaikintas ar atšauktas jo patvirtinimas arba leidimas;
• neturėtų būti bankrutavęs ir jam neturėtų būti skirta kitų Komerciniame kodekse numatytų sankcijų;
• būti išdirbęs minimalų laikotarpį pagal savo specialybę;
• neturėtų būti vykdęs jokios veiklos, kuri būtų nesuderinama su teismo (juridinės) ekspertizės užduočių nepriklausomumu;
• turėtų vykdyti pagrindinę savo veiklą teismo srityje.

Vertimo raštu srities ekspertai, kurie pateikia prašymus dėl įtraukimo į pirmosios instancijos teismo sąrašą, turi veikti konkretaus teismo aptarnaujamoje teritorijoje arba, jeigu ekspertas jau yra išėjęs į pensiją, gyventi toje teritorijoje.

Eksperto prašymą dėl registracijos nagrinėja prokuroras ir pirmosios instancijos teismo teisėjai. Sprendimą priima apeliacinio teismo teisėjų susirinkimas.

Prieš ekspertus įregistruojant, jie privalo duoti priesaiką.

Kad ekspertas būtų įtrauktas į Kasacinio teismo (nacionalinį) sąrašą, jis būti įtrauktas į apeliacinio teismo (regioninį) sąrašą bent penkerius metus.

Kiekvienas ekspertas, kuris įregistruojamas pirmą kartą, po trejų metų turi kreiptis dėl pakartotinės registracijos. Paskui ekspertai perregistruojami kas penkerius metus. Sprendime eksperto neregistruoti nurodomos registracijos atmetimo priežastys. Sprendimą galima užginčyti.

Ekspertai gali būti išbraukti iš registro apeliaciniam teismui pritaikius drausminę priemonę. Tai gali būti užginčyta.

Prancūzijos ekspertų federacija yra parengusi etikos kodeksą.

II. Ekspertų kvalifikacija

Paprastai ekspertai turi turėti pakankamą kvalifikaciją savo specializacijos srityje.

Ekspertai privalo turėti profesinės patirties ir išmanyti procesines taisykles, ypač taikomas procesui dalyvaujant ekspertams.

Ekspertai privalo dalyvauti tęstinio mokymosi programose, o kas penkerius metus apeliaciniai teismai tikrina, ar tai yra daroma. Tęstinį ekspertų mokymąsi sudaro:

• su jų specialybe susijęs mokymasis, kurį rengia profesinės organizacijos;
• mokymas apie ekspertų elgesį per procesą dalyvaujant ekspertams (šiuos mokymus rengia teisėjai ir ekspertų asociacijos).

III. Ekspertų atlyginimas

Užmokestis baudžiamosiose bylose dalyvaujantiems ekspertams už tam tikras užduotis yra nustatytas atskirame reglamente. Kai kuriose ekspertizės srityse prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas gali paskelbti konkursą dėl eksperto funkcijų vykdymo ir pasirinkti naudingiausią pasiūlymą. Ekspertizės išlaidas dengia Teisingumo ministerija iš teisingumo biudžeto.

Civilinėse bylose atlygis paprastai apskaičiuojamas pagal eksperto dirbtų valandų skaičių – šis skaičius padauginamas iš valandinio įkainio ir prie gautos sumos pridedamas PVM.

Dėl eksperto atlyginimo per rungimosi procedūrą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į tai, ar išvada pateikta laiku, eksperto išvados kokybę ir tai, kaip kruopščiai ekspertas atliko jam skirtą užduotį.

Paprastai dalį eksperto atlyginimo avansu sumoka ieškovas. Tačiau teismas gali nurodyti, kad avanso išlaidas padengtų abi šalys.

Savo galutiniame sprendime teismas priteisia bylą pralaimėjusiai šaliai sumokėti eksperto atlyginimą.

Proceso dalyvaujant ekspertams išlaidoms padengti galima pasinaudoti teisine pagalba.

IV. Ekspertų atsakomybė

Ekspertas privalo apsidrausti galimą atsakomybę profesinės atsakomybės draudimu.

Draudžiama eksperto civilinė ir profesinė atsakomybė, įskaitant atsakomybę, kuri atsiranda per eksperto misijas į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

V. Papildoma informacija apie procesą dalyvaujant ekspertams

Baudžiamosiose bylose ekspertus gali skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras arba atitinkamos institucijos policijos pareigūnas (officier de police judiciaire – policijos pareigūnas, kuris pagal Prancūzijos teisę yra atsakingas už baudžiamąjį tyrimą ir kuriam leidžiama sulaikyti įtariamuosius).

Visais kitais atvejais ekspertą skiria tik teismas ex officio arba šalies prašymu.

Civiliniame procese preliminari eksperto išvada neprivaloma, bet labai rekomenduojama ir dažnai ją specialiai prašoma pateikti. Ekspertas pateikia galutinę išvadą raštu. Jeigu ekspertas mano, kad reikia pasikonsultuoti su kitos srities techniniu ekspertu, jis prie savo išvados prideda techninio eksperto nuomonę. Jeigu teismo sprendimui priimti eksperto išvados nepakanka, teismas gali kviesti ekspertą į posėdį liudyti. Galutinėje išvadoje turi būti atsakyta į visus teismo užduotus klausimus ir atsižvelgta į visas per procesą dalyvaujant ekspertams šalių pateiktas pastabas.

1. Ekspertų skyrimas

Eksperto statusas (expert de justice) yra saugomas pagal baudžiamosios teisės normas. Ekspertas įtraukiamas į apeliacinių teismų ir Aukščiausiojo teismo tvarkomus sąrašus.

Prancūzijoje yra 8 000–10 000 teismo ekspertų.

Civilinėse, komercinėse ir administracinėse bylose ekspertai gali būti skiriami per parengtinį arba ikiteisminį procesą. Šiuo ikiteisminiu etapu pradedama 80 proc. procesų dalyvaujant ekspertams.

Teismas skiria ekspertą, kai sprendžiant ginčą jam prireikia tam tikrų techninių žinių: teismas gali skirti ekspertą ex officio arba vienos iš šalių prašymu. Teismas nusprendžia, kuri šalis avansu padengs išlaidas, skirtas užmokesčiui ekspertui sumokėti.

Šalys gali pasiūlyti ekspertą, tačiau sprendimą, kurį ekspertą paskirti, visada priima teismas arba prokuroras. Jeigu nenurodomos konkrečios priežastys, ekspertas gali būti skiriamas iš apeliacinio teismo sudaryto sąrašo.

Civilinio proceso šalys aktyviai įtraukiamos į eksperto veiklą. Jos turi bendradarbiauti ir patenkinti visus eksperto prašymus pateikti dokumentus. Per posėdį, vykstantį rungimosi principu, jos gali užduoti klausimus tiesiogiai ekspertui ir prašyti, kad ekspertas atsakytų į jų pastabas. Per baudžiamąjį procesą ši galimybė yra daug labiau ribota, nes eksperto darbas labai priklauso nuo jį paskyrusio teisėjo arba prokuroro.

2. Procesas

Pagrindinės Prancūzijos teisės nuostatos dėl teismo ekspertizės:

• Baudžiamojo proceso kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas,
• 1971 m. birželio 29 d. įstatymas 71-498 dėl teismo ekspertų su visais kelis kartus atliktais pakeitimais, ypač 2016 m. lapkričio 18 d. pakeitimais,
• 2004 m. gruodžio 23 d. potvarkis su visais kelis kartus atliktais pakeitimais.

Per procesą ekspertai gali bendrauti su šalimis, tačiau griežtai laikydamiesi rungimosi principo. Taikomos su medicininėmis arba verslo paslaptimis susijusios išimtys.

Specialios struktūros, kaip turi būti parengtos ekspertų išvados, nėra, tačiau jau vykdomos iniciatyvos šiai spragai pašalinti.

Vis dėlto išvadoje ekspertai privalo:

• išdėstyti savo argumentus;
• nurodyti, kokiais dokumentais remdamiesi pateikia savo nuomonę;
• atsakyti į šalių teiginius;
• pateikti išsamų jiems pateiktų dokumentų sąrašą.

Jeigu teismas prašo pateikti preliminarią išvadą, ekspertas siunčią šią išvadą šalims, kad šalys galėtų pateikti savo pastabas.

Nagrinėjant baudžiamąsias bylas, ekspertas privalo dalyvauti posėdyje. Nagrinėjant civilines bylas, teismas gali prašyti, kad ekspertas dalyvautų posėdyje.

Teismo sprendimu, pavyzdžiui, kai šalys pateikia pastabas dėl išvados ir užduoda papildomų klausimų, ekspertas gali būti įpareigotas pateikti papildomą išvadą.

Teismas kontroliuoja eksperto tyrimų eigą. Šią užduotį pavedama vykdyti konkrečiam pirmosios instancijos teismo teisėjui.

Šioje skiltyje pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rasti ekspertą“ (angl. Find an & expert) iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas EEEI.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Remdamiesi savo patirtimi, teismo paskirti ekspertai prireikus pateikia teismui eksperto nuomonę, kad būtų nustatyti arba patikslinti bylos faktai.

Apskričių ir komercinių bylų teismai tvarko ekspertų, kuriuos gali skirti teismai, sąrašą ir juridinių asmenų, institutų, institucijų ir valstybinių įstaigų, turinčių įgaliojimus atlikti eksperto funkcijas, sąrašą (toliau – teisės subjektų sąrašas). Sąrašai skelbiami teismų interneto svetainėse.

Teisingumo ministerija tvarko vieną bendrą elektroninį ekspertų, kuriuos gali skirti teismai, sąrašą (jis rūšiuojamas pagal ekspertinių žinių sritis) bei visos Kroatijos Respublikos teritorijos teisės subjektų sąrašą ir šiuos sąrašus skelbia savo interneto svetainėje.

Ekspertų įtraukimo į sąrašą procedūra pradedama pateikiant prašymą apskrities arba komercinių bylų teismo, kurio jurisdikcijai priklauso pareiškėjo gyvenamoji vieta arba teisės subjekto buveinė, pirmininkui. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių piliečiai, neturintys Kroatijos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, prašymą įtraukti juos į sąrašą pateikia Zagrebo apskrities teismui arba Zagrebo komercinių bylų teismui.

Jeigu kandidatas į sąrašą atitinka reikalavimus, atitinkamo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkas nusiunčia kandidatą pasitikrinti žinių apie teismų struktūrą, viešąjį administravimą ir teisinę terminiją ir tik tada priima sprendimą dėl jo paskyrimo į sąrašą įtrauktu ekspertu. Egzaminą vykdo apskričių teismų žinių vertinimo komitetai, kuriuos sudaro pirmininkas ir du iš to teismo teisėjų paskirti nariai. Iš teisės laipsnį turinčio kandidato dirbti visą darbo laiką egzamino laikyti nereikalaujama. Atitinkamo teismo pirmininkas egzaminą išlaikiusį kandidatą į registruoto eksperto pareigas nukreipia išeiti profesinį mokymą profesinėje teismo ekspertų asociacijoje. (Tačiau teismo specialistas, turintis galiojantį leidimą dirbti (licenciją), taip pat ekspertizes atliekantys institutų, institucijų ir vyriausybinių įstaigų darbuotojai neprivalo išeiti profesinio mokymo tose ekspertizės srityse, kuriose šie institutai, institucijos ir vyriausybinės įstaigos yra įgalioti atlikti ekspertizes.)

Kai baigiamas profesinis mokymas ir surenkami įrodymai dėl kandidato tinkamumo būti paskirtam registruotu ekspertu arba dėl atitikties reikalavimams teismo ekspertizei atlikti, atitinkamo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkas priima sprendimą dėl prašymo.

Teismo paskirti ekspertai ar teisės subjektai visą ekspertizės atlikimo laikotarpį turi būti apdrausti. Prieš įtraukiant į sąrašą ir kiekvienais vėlesniais paskyrimo ar patvirtinimo laikotarpio metais kompetentingo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkui pateikiamas sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties įrodymas (draudimo liudijimas).

Ekspertai į sąrašą įtraukiami ketveriems metams. Teisės subjektas, institutas, institucija ar vyriausybinė įstaiga įgaliojami atlikti teismo ekspertizes ketverius metus.

Paskirtas ekspertas prisiekia teismo pirmininkui, kuris jį skyrė registruotu ekspertu.

Praėjus laikotarpiui, kuriam jis buvo paskirtas, sąraše esantis ekspertas gali būti iš naujo paskiriamas ketveriems metams, o teisės subjektas, institutas, institucija ar valstybinė įstaiga gali būti iš naujo patvirtinami teismo ekspertizėms atlikti. Prašymas iš naujo skirti arba patvirtinti registruotu ekspertu gali būti pateikiamas ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki galiojančio paskyrimo pabaigos.

Eksperto įtraukimą į registrą atitinkamo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkas (laikinai) panaikina:

• jeigu to prašo ekspertas,
• jeigu pasikeičia eksperto gyvenamoji vieta, jeigu nustatoma, kad nebuvo įvykdytos registracijos sąlygos arba nebėra tenkinamos paskyrimo sąlygos,
• jeigu, remiantis kompetentingos institucijos galutiniu sprendimu, ekspertas paskelbtas netinkamu vykdyti veiklą toje srityje, kuriai jis buvo paskirtas,
• jeigu galutiniu teismo sprendimu buvo panaikintas jo veiksnumas,
• jeigu jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri yra kliūtis dirbti viešojo administravimo srityje,
• jeigu jis eksperto funkcijas atlieka nesąžiningai arba aplaidžiai,
• jeigu, pasibaigus nustatytam laikotarpiui, jis nepateikia įrodymo, kad registruoto eksperto pareigoms vykdyti buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis,
• jeigu jis nesilaiko nuostatų dėl visos atliekant ekspertizę gautos informacijos slaptumo.

Atitinkamo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkas visam laikui išbraukia ekspertą iš sąrašo, jeigu ekspertas atlieka teismo paskirto eksperto darbą po to, kai nutartis dėl laikino arba nuolatinio draudimo atlikti jo funkcijas tapo vykdytina.

Ekspertai arba teisės subjektai, įgalioti atlikti teismo paskirtų ekspertų funkcijas, privalo apie visus savo duomenų pasikeitimus nedelsdami informuoti teismą, kuris juos paskyrė arba leido juos įtraukti į sąrašą. Teismas privalo šiuos pakeitimus nedelsdamas įtraukti į ekspertų arba teisės subjektų, kuriuos gali skirti teismai, sąrašus.

II. Ekspertų kvalifikacija

Įsakyme dėl teismo paskirtų ekspertų (Oficialusis leidinys 38/14, 123/15, 29/16 klaidų ištaisymas ir 61/19) nustatytos teismo paskirtų ekspertų skyrimo sąlygos ir procedūra, taip pat jų teisės ir pareigos.

Asmuo gali dirbti teismo paskirtu ekspertu, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

1. jis yra Kroatijos Respublikos pilietis, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės pilietis,

2. jis yra pajėgus vykdyti teismo paskirto eksperto pareigas,

3. jis, užbaigęs atitinkamas studijas arba mokyklas, dirbo pagal šią profesiją:

• bent aštuonerius metus – jeigu jis įgijo universitetinio išsilavinimo laipsnį arba specializuotų antrosios pakopos studijų laipsnį;
• bent dešimt metų – jeigu jis baigė atitinkamas pirmosios pakopos studijas arba pirmosios pakopos profesines studijas;
• bent dvylika metų – jeigu jis įgijo atitinkamą vidurinį išsilavinimą ir neturi atitinkamo pirmosios pakopos ar pirmosios pakopos profesinių studijų laipsnio, pirmosios pakopos studijų laipsnio arba specializuotų antrosios pakopos studijų laipsnio,

4. jis sėkmingai išlaikė žinių apie teismų sistemos organizavimą, valstybės administravimą ir teisinę terminiją patikrinimą,

5. jis sėkmingai baigė atitinkamos profesinės asociacijos apibrėžtą profesinį mokymą,

6. jis turi civilinės atsakomybės draudimo sutartį teismo paskirto eksperto pareigoms vykdyti,

7. jis yra įgijęs su savo ekspertinių žinių sritimis susijusius laipsnius,

8. nėra kliūčių asmeniui dirbti valstybės tarnyboje.

Profesinis mokymas negali trukti ilgiau negu vienus metus. Profesinės asociacijos privalo skirti profesinio mokymo vadovas. Mokymo vadovu gali būti skiriamas registruotas ekspertas, jeigu jis turi bent penkerių metų teismo paskirto eksperto darbo patirtį. Mokymo vadovų sąrašas turi būti perduodamas apskričių ir komercinių bylų teismams. Profesiniam mokymui nukreipto kandidato gebėjimai eiti teismo paskirto eksperto pareigas nustatomi remiantis pareiškėjo profesinio mokymo baigimo ataskaita. Per mėnesį nuo profesinio mokymo baigimo atitinkama profesinė asociacija, remdamasi mokymo vadovo surašyta ataskaita, privalo parengti rašytinę nuomonę apie kandidato mokymo sėkmingumą ir jo kompetenciją atlikti teismo paskirto eksperto darbą. Atitinkama profesinė asociacija privalo nusiųsti šią ataskaitą atitinkamo apskrities ar komercinių bylų teismo pirmininkui.

Specializuoti gydytojai įtraukimo į sąrašą reikalavimus atitinka išlaikę specializuotą egzaminą.

Teisės subjektai yra tinkami teismo ekspertizėms atlikti:

• jeigu jie taip pat yra įregistruoti atitinkamoje teritorijoje kaip savo srities žinių ekspertai;
• jeigu jų darbuotojai buvo paskirti į teritorijos, dėl kurios siekiama patvirtinimo, ekspertų sąrašą;
• jeigu jie turi civilinės atsakomybės draudimo sutartį teismo ekspertizėms atlikti.

III. Ekspertų atlyginimas

Teismo procese ekspertai visų pirma pasirenkami iš registruotų ekspertų sąrašo.

Teismo paskirti ekspertai turi teisę į užmokestį ir materialinių išlaidų kompensaciją. Kompensacijos sumą individualiai nustato teismas, remdamasis specialiu teismo paskirtų ekspertų materialinių išlaidų kompensavimo ir užmokesčio tarifų sąrašu. Minėtas tarifų sąrašas yra sudedamoji Teismo paskirtų ekspertų taisyklių sąvado dalis.

Teismo paskirtam ekspertui už ekspertizę atlyginama tada, kai ji užbaigiama.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Teismo paskirtas ekspertas ar teisės subjektas visą ekspertizės atlikimo laikotarpį turi būti apdraustas. Mažiausia civilinės atsakomybės draudimo suma teismo ekspertizėms atlikti yra 200 000,00 HRK (maždaug 26 807,50 EUR) fiziniams asmenims ir 500 000,00 HRK (maždaug 67 018,74 EUR) teisės subjektams.

ES valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės pilietis eksperto pareigoms vykdyti gali būti apdraustas savo kilmės šalyje.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Eksperto skyrimas reglamentuojamas procesiniais įstatymais, t. y. Civilinio proceso kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.

VI. Ekspertų skyrimas

Teismo paskirtus ekspertus teismas konkrečiame teismo procese skiria vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva, kai reikia pateikti ekspertinių įrodymų bylos faktams nustatyti arba patikslinti.

VI.1. Eksperto išvada

Teismo paskirto eksperto nustatytų faktų ir nuomonių pateikimo forma nereglamentuojama. Teismas sprendžia, ar ekspertas savo nustatytus faktus ir nuomonę pateiks tik žodžiu teismo posėdyje, ar raštu prieš posėdį. Teismas raštu nustato faktų ir nuomonių pateikimo terminą, kuris negali viršyti 60 dienų. Ekspertas visada turi pateikti savo nuomonę. Teismas raštu išdėstytus faktus ir nuomonę šalims pateikia ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki posėdžio, kuriame jie bus aptariami.

VI.2. Teismo posėdis

Teismas per teismo posėdį gali pateikti klausimų apie eksperto nustatytus faktus.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Eksperto paieška - Liuksemburgas

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Teismo ekspertų registrą tvarko Teisingumo ministerija. Registre ekspertai suskirstyti pagal 12 sričių. Su registru specialistai ir visuomenė gali susipažinti čia. Nors registras buvo sudarytas baudžiamosioms ir administracinėms byloms, juo naudojamasi ir nagrinėjant civilines bei komercines bylas. Teismai neprivalo eksperto skirti iš registro, tačiau paprastai ekspertus skiria iš jo.

Specialistai, kurie pageidauja būti įtraukti į registrą, kreipiasi į Teisingumo ministeriją. Teisingumo ministerijai pateikiama išsami dokumentų byla (atitinkamos srities diplomai, profesinės patirties įrodymai, CV, išrašas apie teistumą), o Teisingumo ministerija, be kitų dalykų, pradeda eksperto patikimumo patikrinimą. Patikrinusi kandidato kvalifikaciją (įskaitant tam tikroje srityje įgytus laipsnius ir papildomą išsilavinimą) bei patirtį, ministerija nusprendžia, ar ekspertą registruoti. Jeigu nusprendžiama ekspertą registruoti, ekspertas turi duoti priesaiką teisme.

Teisingumo ministerijai ekspertą paskyrus ir ekspertui davus priesaiką teisme, registro turinys yra paskelbiamas Liuksemburgo oficialiajame leidinyje. Į registrą įtraukti ekspertai ypatingų pareigų neturi. Jie neturi siųsti ministerijai jokios veiklos ataskaitos. Jie neprivalo siekti tolesnio išsilavinimo. Registras yra [AF1] reguliariai atnaujinamas.

Ekspertas gali būti išbrauktas, jeigu pažeidžia savo įsipareigojimus arba profesinės etikos taisykles, taip pat dėl kitų pagrįstų priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu ekspertas nebeatitinka reikalingos kvalifikacijos, buvo nustatyta, kad savo pareigas vykdė aplaidžiai arba nebeatitinka patikimumo reikalavimų, pvz., pripažįstamas kaltu įvykdęs nusikaltimą. Ekspertas išbraukiamas ministro sprendimu, ministrui pasikonsultavus su prokuroru ir atitinkamo eksperto išklausius. Ekspertas išbraukiamas ministro potvarkiu dėl eksperto statuso panaikinimo. Statuso panaikinimas gali būti skundžiamas administraciniame teisme. Ekspertams netaikomas joks specialus elgesio kodeksas. Tačiau ekspertas turi laikytis etikos arba kitų profesinių kodeksų, kurie yra taikomi eksperto profesijos specialistams.

II. Eksperto kvalifikacija

Kad galėtų vadintis ekspertu, asmuo turi būti įgijęs tam tikro laipsnio išsilavinimą savo specializacijos srityje. Įgytas laipsnis bus labai svarbus įtraukiant ekspertą į Teisingumo ministro tvarkomą ekspertų registrą. Kad galėtų būti ekspertu, asmuo neturi būti profesinių organizacijų narys ir neprivalo reguliariai tobulinti savo įgūdžių (tęstinio teisinio mokymosi sistemos nėra, tačiau ekspertai gali mokytis savarankiškai).

III. Ekspertų atlyginimas

Ekspertų atlyginimas yra nustatytas reglamentu. Tam tikrais atvejais, ypač jeigu eksperto užduotis yra itin sudėtinga, teismas gali nuspręsti teisės aktuose nustatyto įkainio netaikyti. Praktiškai ekspertai paprastai prašo šalių sutikti mokėti pagal didesnį įkainį, negu nustatyta teisės aktuose. Jeigu ekspertą civilinėje byloje paskiria teismas, viena iš šalių yra įpareigojama sumokėti ekspertui avansu. Ekspertai dalį užmokesčio, kuris yra didesnis už teisės aktuose nustatytą įkainį, gauti avansu. Tačiau proceso pabaigoje, kai byla išsprendžiama iš esmės ir priimamas sprendimas, jame teismas nurodo, kas turi padengti išlaidas. Gali būti priteista išlaidas padengti abiem šalims. Eksperto atlyginimo išlaidoms padengti šalys gali prašyti teisinės pagalbos, tačiau pagalba negali viršyti nustatytų normų.

Baudžiamosiose bylose avansą išlaidoms padengti visada sumoka valstybė. Atsakovas turi apmokėti eksperto atlyginimą tik tada, jeigu yra nuteisiamas. Prokuroro pakviestiems ekspertams taip pat moka valstybė.

IV. Ekspertų atsakomybė

Specialios taisyklės dėl ekspertų atsakomybės nėra. Taigi jų veiksmai reglamentuojami pagal bendras prievolių teisės normas. Jose jokia įsipareigojimų viršutinė riba nėra nustatyta. Savo galimos atsakomybės ekspertai neprivalo apdrausti profesinės atsakomybės draudimu.

V. Papildoma informacija apie procesą dalyvaujant ekspertams

Ekspertų skyrimas reglamentuojamas specialiu 1971 m. liepos 7 d. įstatymu Loi du 7 juillet 1971 portant en matière répressive et administrative, institution d’experts, de traducteurs et d’interprètes assermentés et complétant les dispositions légales relatives à l’assermentation des experts, traducteurs et interprètes. Šis įstatymas taikomas tik baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Civilinėse bylose taikytinų specialių teisės normų nėra. Taikomos ir tam tikros baudžiamojo arba civilinio proceso kodekso ir 1999 m. birželio 21 d. bendrojo administracinio proceso įstatymo (Loi du 21 juin 1999 portant règlement de procedure devant les juridictions administratives) nuostatos.

Esminių skirtumų tarp skyrimo procedūrų nagrinėjant civilines, baudžiamąsias arba administracines bylas nėra. Tačiau baudžiamosiose bylose atsakovo teisės yra platesnės negu kito pobūdžio bylose. Didžioji dauguma teismo ekspertų yra skiriami per parengtinį procesą, iki teismo proceso. Bent pusė prašymų dėl ekspertų skyrimo pateikiami per parengtinius procesus. Atvejai, kai ekspertai skiriami per pagrindinį procesą, nėra dažni.

1. Ekspertų skyrimas

Liuksemburge teismo ekspertus skiria teismas arba samdo šalys. Teismo ekspertų statusą turinčius ekspertus gali skirti tik teismas – šalių prašymu arba savo iniciatyva. Baudžiamosiose bylose ikiteisminio tyrimo teisėjas (juge d’instruction) dažnai ekspertą paskiria atsakovo arba prokuroro prašymu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skirti ekspertą ir savo iniciatyva. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra parengiamasis, rungimosi principas čia nėra taikomas.

Baudžiamojoje teisėje yra specialių normų dėl bendradarbiaujančių ekspertų arba priešpriešinių ekspertų, kurie teikia paslaugas atsakovui.

Civilinėse, komercinėse ir administracinėse bylose ekspertas gali būti skiriamas iki teismo proceso, jeigu to skubiai reikia.

a) Skyrimas teismo sprendimu

Per pagrindinį procesą teismas skiria teismo ekspertą, kai jam yra reikalinga konsultacija techniniu per procesą iškilusiu klausimu. Teismai gali skirti ekspertus šalių prašymu arba savo iniciatyva. Ekspertai privalo pranešti apie visus interesų konfliktus.

Ekspertą galima paskirti iki teismo proceso, jeigu klausimas yra skubus arba jeigu, atsižvelgiant į būsimą teisminio ginčo nagrinėjimą iš esmės, reikalinga ekspertizė. Šiuo parengiamuoju etapu eksperto paskyrimas yra vienintelis proceso tikslas, tam proceso šalys turi pateikti specialų prašymą. Paprastai šių procedūrų negalima pradėti, kol teisėjas nesuteikia atsakovui galimybės būti išklausytam. Jeigu klausimas yra itin skubus, teismo ekspertai gali būti skiriami iš karto, tačiau tokiu atveju atsakovui turi būti suteikta galimybė būti išklausytam vėlesniu etapu.

Prašydamos skirti teismo ekspertą arba teikdamos pastabas dėl teismo pasiūlymo paskirti ekspertą šalys gali siūlyti kandidatus ir išreikšti pritarimą dėl konkretaus eksperto paskyrimo. Jeigu teismas nusprendžia paskirti teismo ekspertą savo iniciatyva, prieš priimdamas sprendimą jis turėtų šalims apie tai pranešti ir suteikti galimybę pareikšti pastabas. Teismai neprivalo eksperto skirti iš registro, tačiau paprastai ekspertus skiria iš jo.

b) Skyrimas šalių sprendimu

Nors šalys [AF2] niekada neskiria teismo ekspertų, teismas gali šalis įtraukti į eksperto skyrimo procesą. Šalys gali susitarti dėl eksperto užduoties, išlaidų pasidalijimo ir net dėl konkretaus eksperto. Tokiu atveju jos siunčia bendrą raštą dėl paskyrimo pasirinktam ekspertui. Jeigu abi šalys pritaria, teisėjas gali duoti leidimą paskirti ekspertą. Taip per parengtinį procesą nutinka labai dažnai.

2. Procesas (civilinis)

Paskirtas ekspertas sušaukia susirinkimą su šalimis, kad galėtų su jomis aptarti bylą. Ekspertai paprastai bendrauja su šalimis per teisininkus, taip pat informuoja teismą apie įvykusius pokyčius. Specialių taisyklių, kaip tai administruojama, nėra, išskyrus tai, kad visais atvejais turi būti laikomasi rungimosi principo: kiekviena šalis visada turi teisę išdėstyti savo poziciją visais bylos aspektais.

Yra dvi šio principo išimtys. Jos susijusios su eksperto atliekamais vien faktinių aspektų tyrimais ir tyrimais, susijusiais su privačiais reikalais (pvz., sveikatos patikrinimais). Tačiau tokiais atvejais ekspertas prieš baigdamas rengti savo išvadą turi pristatyti tyrimų rezultatus kitoms šalims.

Eksperto atliekamo tyrimo eigą stebi kompetentingas teismas. Jeigu teismo to prašoma, teismas gali pritarti, kad eksperto kvalifikacija nepakankama, ir paskirti kitą ekspertą. Kadangi daugumoje bylų skiriamas tik vienas ekspertas, procedūros, pagal kurią ekspertas atvyktų į teismą tam, kad klausimas būtų susiaurintas, nėra.

a) Eksperto išvada

Ekspertas parengia išvadą raštu. Rengdamas išvadą ekspertas neprivalo laikytis kokios nors specialios struktūros. Ekspertas privalo vykdyti savo pareigas lojaliai, laikytis procese taikomo rungimosi principo. Jis turi atsakyti į visus faktinius klausimus, tačiau į teisinius klausimus jam atsakinėti neleidžiama. Eksperto įgaliojimus apibrėžia teismas, išskyrus tuos atvejus, kai ekspertą skiria šalys teisėjui nedalyvaujant, kad ekspertas atsakytų į šalių klausimus.

Preliminari išvada neprivaloma, bet gali būti parengta, jeigu to reikia atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Taip gali nutikti ypač tada, kai ekspertui atliekant savo pareigas iškyla naujų klausimų arba kai šalys nebendradarbiauja su ekspertu.

Atvejai, kai ekspertui tenka parengti papildomą išvadą, reti. Taip gali nutikti, kai ekspertas atsako ne į visus jam užduotus klausimus arba kai vėlesniu etapu iškyla naujų klausimų. Teismas priima naują nutartį, kurioje nurodo, kad reikalingas papildomas indėlis, ir išdėsto, į kokius klausimus reikia atsakyti. Šalys gali pateikti prašymą teismui dėl išsamesnio paaiškinimo. Tačiau priklausomai nuo, ar šalis tenkino pirmoji išvada, labiau tikėtina, kad būtų paskirtas kitas ekspertas.

Ekspertų išvadas abi šalys gali ginčyti pateikdamos pareiškimus arba eksperto išvada gali būti užginčyta priešpriešine ekspertize. Teismams ekspertų išvadose išdėstyta nuomonė nėra privaloma. Ankstesniuose teismų sprendimuose nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo eksperto išvados, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių, t. y. jeigu viena arba abi šalys įrodo, kad ekspertas klysta. Priešingos išvados turi tokią pačią įrodomąją vertę, nepriklausomai nuo to, ar ekspertą paskyrė teismas, ar šalys. Kurios nors šalies iniciatyva parengta išvada, jai priešingos išvados, taip pat išvados, kurias ekspertas parengė nesilaikydamas rungimosi principo, gali būti pateiktos teismui ir aptartos teisme, tačiau jos neturi tokios pačios įrodomosios galios kaip išvados, parengtos minėto principo laikantis.

b) Teismo posėdis

Ekspertai neprivalo dalyvauti jokiame parengtiniame posėdyje. Jie turėtų dalyvauti posėdyje, kad atsakytų į teismo klausimus, po to, kai pateikia išvadą. Ekspertų kryžminė apklausa teisme neatliekama.

Šioje skiltyje pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rasti ekspertą“ (angl. Find an expert) iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas EEEI.

[AF1] La liste est régulièrement mise à jour après les nouvelles assermentations.

[AF2] Suppression d’une forme passive, le texte en est plein.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Teismas gali naudotis asmenų, pageidaujančių atlikti ekspertų pareigas, sąrašu arba registru. Sąrašą arba registrą tvarko Teisingumo departamentas. Teisminių institucijų nariai asmenį teismo ekspertu gali skirti savo nuožiūra iš jų vidiniam naudojimui prieinamo sąrašo / registro. Šis registras skirtas naudoti tik teisminėms institucijoms. Asmenys, pageidaujantys atlikti teismo ekspertų pareigas, turi pareikšti susidomėjimą, kad jų vardas, pavardė ir duomenys būtų įtraukti į Teisingumo departamento sąrašą. Jie neprisiekia; tačiau jų paprašoma užpildyti išsamaus patikrinimo formą, kuria jie sutinka su Teisingumo departamento atliekamais patikrinimais, ir kartu su forma pateikti patvirtintą savo orderio ir (arba) kvalifikacijų formą, naujausią policijos pažymą apie elgesį, Europass Curriculum Vitae ir ranka parašytą motyvacinį laišką. Bendras asmenų, pageidaujančių atlikti teismo ekspertų pareigas, skaičius yra apie 1 000. Tačiau teisėjai ir magistratai gali skirti bet kurį asmenį, kurį jie laiko tinkamu ir kompetentingu, net jeigu jis nėra įtrauktas į sąrašus (teismai turi pasirinkimo laisvę). Galiausiai teismai taip pat skelbia tris teismo ekspertų, t. y. architektų ir civilinių inžinierių, buhalterių ir inžinierių, sąrašus. Jie kasmet skelbiami Vyriausybiniame leidinyje.

2019 m. ekspertų sąrašas paskelbtas čia (PDF p. 4 ir tolesni psl.).

II. Ekspertų kvalifikacija

Kad ekspertai galėtų vadintis ekspertais, jie turi turėti tam tikrą kvalifikaciją, tačiau jie neprivalo būti profesinės asociacijos nariais. Nuolatinės kvalifikacijos kėlimo sistemos ar kokio nors reikalavimo nuolat tobulėti nėra. Kursų ekspertams nėra. Eksperto profesinis vardas nėra saugomas, ekspertai į atskiras rūšis neskirstomi. Teisingumo departamento tvarkomas asmenų, pageidaujančių atlikti teismo ekspertų pareigas, sąrašas / registras į kategorijas skirstomas pagal ekspertinių žinių sritį.

III. Ekspertų atlyginimas

Ekspertų atlyginimas apskaičiuojamas pagal fiksuotą tarifą, tačiau apribojimų, kaip ekspertui gali būti atlyginama, nėra. Ekspertui sumoka viena šalis, tačiau teismas gali nuspręsti, kuri šalis turi padengti išlaidas. Šalys turi galimybę gauti teisinę pagalbą, iš anksto nustatytų tarifų nėra. Kalbant apie išankstinį sumokėjimą, teismas gali nurodyti šalims teisme įmokėti užstatą, kuris pereis ekspertui, kai šis atliks savo darbą.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Taikomi bendrieji deliktinės ir sutarčių teisės principai, civilinės atsakomybės riba netaikoma. Ekspertai profesinės civilinės atsakomybės draudimo turėti neprivalo.

V. Papildoma informacija

Ekspertų skyrimas reglamentuojamas Maltos teisyno 12 skyriaus Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 644–682 straipsniuose.

Be to, baudžiamosios teisės srityje ekspertų skyrimas reglamentuojamas Maltos teisyno 9 skyriaus Baudžiamojo kodekso 650–657 straipsniuose.

Ekspertų skyrimas

Civiliniame procese ekspertus skiria teismas, juos netgi gali siūlyti šalys. Taigi, ekspertai skiriami arba teismo, arba šalių prašymu tais atvejais, kai reikia nustatyti techninius aspektus. Tai daroma, pavyzdžiui, kai nagrinėjami statybos klausimai, eismo įvykiai, apskaitos klausimai, sveikatos problemos ir žalos vertinimas.

Baudžiamosiose bylose ekspertus parenka teismas. Tokių ekspertų užginčijimo procedūra yra tokia pati kaip ir civilinėse bylose. Baudžiamosiose bylose ekspertai pagal teismo nurodymus ekspertizę gali pristatyti žodžiu arba pateikti raštu. Ekspertizėje turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kuriais grindžiamos ekspertų išvados. Jeigu ekspertizė pristatoma žodžiu, teismo kancleris arba jo funkcijas atliekantis asmuo turi ją išdėstyti raštu.

1. Ekspertą skiria teismas

Ekspertai turi teisinę pareigą pranešti apie bet kokį interesų konfliktą. Teismo paskirtų ekspertų atliktos ekspertizės vertinamos patikimiau negu šalių paskirtų ekspertų atliktos ekspertizės.

2. Ekspertą skiria šalys

Konkretaus proceso, kai ekspertą skiria šalis, nėra. Pagal susitarimą galima kartu paskirti vieną bendrą ekspertą. Teismas gali nurodyti šalims paskirti vieną bendrą ekspertą.

VI. Procedūra

A) Civilinis procesas

Parengiamuoju ar ikiteisminiu etapu ekspertai skiriami ta pačia tvarka.

1. Ekspertizė

Tikimasi, kad šalys ekspertui duos išsamius nurodymus ir pateiks klausimus, į kuriuos ekspertas turėtų stengtis atsakyti. Teismo nurodyme, kuriuo skiriamas ekspertas, išdėstomos sąlygos, kurias ekspertas turi išsinagrinėti. Kai ekspertai pateikia ekspertizę ir jiems užmokama, jie kviečiami dėl savo ekspertizės prisiekti ir tada abi šalys atlieka jų kryžminę apklausą.

Ekspertizės struktūra nėra nustatyta, nereikalaujama, kad ekspertai pateiktų preliminarią ekspertizę. Tikimasi, kad galutinėje ekspertizės išvadoje ekspertai atsakys į šalių klausimus. Maltos teisyno 12 skyriaus Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 665 straipsnyje numatyta, kas turėtų būti išdėstyta ekspertizės išvadoje. Tame straipsnyje numatyta, kad ekspertizės išvadoje turėtų būti nurodyti atlikti tyrimai ir nustatytų faktų pagrindai. Be to, jame numatyta, kad ekspertizės išvada turėtų būti aiškiai ir įskaitomai išspausdinta arba surašyta rašalu. Prie ataskaitos neturėtų būti pridedami planai ar modeliai, nebent taip nurodo teismas arba su tuo sutinka šalys.

2. Teismo posėdis

Eksperto dalyvavimo parengiamajame posėdyje nereikalaujama. Paprastai tikimasi, kad ekspertai tik informuos šalis apie posėdžius, kuriuos jie yra numatę surengti, visi ekspertų prašymai šalims turi būti pateikiami per minėtus posėdžius. Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teismo posėdyje. Teismas nestebi ir nekontroliuoja ekspertų atliekamų tyrimų pažangos, teismas nevykdo ir kokybės kontrolės. Šalys ekspertizę gali užginčyti pareiškimais ir pateikdamos priešingą ekspertizę. Teismas neprivalo patvirtinti ekspertizės prieš savo įsitikinimą.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Eksperto paieška - Nyderlandai

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Nyderlanduose yra du registrai: vienas – civilinės ir administracinės teisės (LRGD) ir vienas – baudžiamosios teisės (NRGD) srities registras. Taip pat veikia teisminės ekspertizės institutas (NFI) ir Aplinkos apsaugos teisės ekspertų institutas (STAB). Abiejų institutų ekspertus samdo Nyderlandų valstybė. Taip pat veikia Nyderlandų medicinos specialistų išvadų teikėjų asociacija (NVMSR). Ekspertų sąrašai sudaromi pagal ekspertų specializaciją. Ekspertų registrai tvarkomi skirtingai: LRGD ir NVMSR yra privatūs, NRGD ir NFI administruoja Teisingumo ministerija, o STAB yra nepriklausoma įstaiga, dirbanti tik teismams. Už registrą ir į jį įtrauktų ekspertų kokybę nėra atsakingas joks teismas – Nyderlanduose šios funkcijos griežtai atskirtos. Teismai remiasi šių įstaigų pateikiamais kokybės patvirtinimais. Tačiau teisėjai dalyvauja sudarant LRGD ir NRGD ir (arba) juos akredituoja.

Nuorodos:

• Nacionalinis teismo ekspertų registras
• Nyderlandų teismo ekspertų registras
• Aplinkos apsaugos teisės ir teritorijų planavimo ekspertai
• Nyderlandų medicinos specialistų išvadų teikėjų asociacija

NRGD/LRGD, NVMSR registrai ir STAB interneto svetainė yra prieinami viešai. Galima naudotis paieškos priemonėmis, tačiau šalys negali konsultuotis su STAB ekspertais, nes jie skiriami tik konsultuoti teisėjus, – priešingu atveju kiltų abejonių dėl nepriklausomumo. Vieša informacija: žr. interneto svetainę surasti ekspertą. Šioje interneto svetainėje pateikiami tik į LRGD registrą įtraukti ekspertai. Ekspertus galima surasti pagal specializaciją. Visi STAB dirbantys ekspertai yra įtraukti į LRGD registrą.

NVMSR nariams rengiami mokymai ir egzaminai, tik juos išlaikę jie gali būti laikomi teismo ekspertais.

Tam, kad būtų įtraukti į NRGD registrą, ekspertai turi būti akredituoti. Akredituojant ekspertus atsižvelgiama ir į sritį, kurią ekspertai turėtų puikiai išmanyti, ir į ekspertų vaidmenį teisme, ir į įgūdžius, kurie yra reikalingi norint būti geru teismo ekspertu. LRGD registras sudaromas vadovaujantis profesiniais standartais, kuriuos nustato tam tikros srities profesinės įstaigos ir (prekybos) asociacijos. Ekspertai yra mokomi, kaip atlikti profesionalaus eksperto funkcijas, yra sukurta nuolatinio mokymo sistema.

STAB taiko labai griežtus samdymo standartus ir yra sukūrusi griežtą nuolatinio mokymo sistemą. STAB standartiškai taiko ekspertų išvadų tarpusavio peržiūras.

Ekspertai neprivalo duoti priesaikos. Gavus oficialių skundų, kad ekspertai nesilaiko įvairiuose teismuose taikomų elgesio taisyklių (šios taisyklės yra iš esmės panašios), ekspertai iš registro gali būti išbraukti.

Registrus atnaujina juos tvarkančios administracinės įstaigos.

II. Eksperto kvalifikacija

Kad galėtų vadintis ekspertais, LRGD ekspertai turi būti profesinės organizacijos nariai. Jų profesionalumo kriterijus ir išsilavinimo reikalavimus nustato ta organizacija. NRGD taip pat nustato aukštus išsilavinimo standartus, kuriuos ekspertas turi atitikti, kad būtų įtrauktas į ekspertų registrą. Ekspertai dažnai būna profesinių organizacijų nariai, tačiau kai kuriose „nišinėse“ srityse profesinių organizacijų nėra, tad tai nėra griežtai privaloma. STAB, LRGD ir, tikėtina, NRGD, reikalaujama, kad nuolatinis mokymasis vyktų kaip tęstinis profesinis tobulėjimas. Pavyzdžiui, STAB ekspertai tam skiria 15 proc. laiko, LRGD reikalauja tam skirti ne mažiau kaip 6 valandas per metus. Profesinės organizacijos dažnai akredituoja švietimo įstaigas. Jos turi įrodyti, kad mokymas įvyko, t. y. pateikti švietimo vykdytojų internetinės registracijos sąrašus. Švietimo tikslai yra dvejopi: ugdyti teismo aplinkos įgūdžius ir ekspertinius įgūdžius.

III. Ekspertų atlyginimas

Baudžiamajame ir administraciniame procese eksperto atlyginimą sumoka valstybė. Sukurta fiksuotų įkainių sistema, ekspertas turi apskaičiuoti savo užmokestį iš anksto. STAB taiko kitokią tvarką – ekspertų atlyginimą moka Aplinkos ministerija. Civilinėse bylose už ekspertizę moka bylos šalys.

IV. Ekspertų atsakomybė

Ekspertai prisiima atsakomybę pagal bendras prievolių teisės normas. Pagal įstatymą ekspertai neprivalo savo atsakomybės apdrausti, to nereikalauja ir ekspertą skiriantis teisėjas. Ekspertus gali apdrausti bendrovė, kurioje jie dirba. Nepriklausomi ekspertai apsidraudžia savo nuožiūra, tačiau kai kuriose profesinėse organizacijose atsakomybės draudimas yra privalomas.

V. Papildoma informaciją apie eksperto dalyvavimą procese

Pagrindinės teismo ekspertizei Nyderlanduose taikomos nuostatos išdėstytos Civilinio proceso kodekso 194 straipsnyje ir Administracinės teisės kodekso 8.47 Awb straipsnyje, taip pat Įstatyme dėl teismo ekspertizės baudžiamosios teisės srityje.

Šie įstatymai yra pagrindiniai. Išsamios teismų ekspertizės gairės yra pateiktos Praktiniuose nurodymuose ekspertams, kurie yra taikomi Nyderlandų civilinės teisės bylose.

Taip pat yra parengtas elgesio kodeksas (su teisiniu pagrindu), skirtas baudžiamosios teisės ekspertams, Aukštasis administracinis teismas yra parengęs teismo ekspertizei skirtą elgesio kodeksą. Daugumos sričių ekspertizei yra taikomi papildomi kokybės arba ekspertų kvalifikacijos reikalavimai.

Eksperto statusas nėra saugomas.

1. Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas arba proceso šalys. Administraciniame procese ekspertai skiriami panašiai kaip civiliniame procese ir skiriasi tik tai, kad administracinio proceso išlaidas padengia valstybė, o civilinio – proceso šalys. Visais atvejais teismo paskirtas ekspertas privalo atsakyti į teismo užduotus klausimus (gali konsultuotis su proceso šalimis). Kai procesas vyksta baudžiamajame teisme, ekspertą gali paskirti prokuroras arba teisėjas tyrimo etapu. Šiuo tikslu yra sudarytas įstatymais reglamentuojamas registras, į kurį įtraukti ekspertai turi atitikti griežtesnius reikalavimus negu civiliniame ir administraciniame procese. Visi teismo paskirti ekspertai yra teisiškai įpareigoti informuoti apie visus interesų konfliktus.

1.a. Skyrimas teismo sprendimu

Civilinis teismas gali savo nuožiūra paskirti ekspertą ex officio arba pagal atskirą ginčo šalies prašymą, jeigu tam tikrų faktų kitaip nustatyti neįmanoma. Tokiu atveju posėdis atidedamas, kol bus pateikta eksperto išvada. Teismas iš esmės gali laisvai nuspręsti paskirti bet kokį, jo nuomone, tinkamą asmenį ekspertu. Tačiau visi teismai dažnai taiko praktiką ekspertą skirti iš atitinkamo registro. Ekspertas turi pranešti teismui apie visus interesų konfliktus. Teismo paskirti ekspertai gali susipažinti su bylos medžiaga. Civiliniame procese yra nustatytos papildomos griežtos taisyklės, kurios yra taikomos papildomiems ekspertams, su kuriais vykdydami savo pareigas konsultuojasi paskirti ekspertai, t. y. šalys privalo iš anksti žinoti, su kokiais asmenimis konsultuojamasi ir kokie klausimai bus užduodami.

1.b. Skyrimas šalių sprendimu

Jeigu ekspertą skiria šalys, paprastai jis skiriamas teismo proceso pradžioje ir padeda šaliai pagrįsti savo argumentus. Teismas gali remtis tomis išvadomis priimdamas sprendimą byloje. Teisėjas gali skirti ekspertą šalių prašymu bet kuriuo proceso etapu. Jie visi turi laikytis taikomų taisyklių ir teismo paskirtų ekspertų elgesio kodekso.

Abi šalys gali prašyti, kad būtų paskirtas tam tikras ekspertas, – specialių taisyklių nėra. Teisėjas gali nurodyti, kad abi šalys skiria bendrą ekspertą, tačiau tokia praktika nėra dažna.

2. Procesas

2.a. Civilinis procesas

Teismas stebi ekspertų atliekamų tyrimų pažangą tik laiko valdymo tikslais. Eksperto darbo kokybė nėra kontroliuojama, sprendimuose nėra teikiamos jokios rekomendacijos. Tačiau STAB reguliariai iš teismų gauna grįžtamąją informaciją apie darbo rezultatus, nors per civilinius procesus į STAB kreipiamasi retai.

Šalys gali ginčyti eksperto išvadą pateikdamos savo argumentus arba priešpriešinę ekspertizę. Teismai eksperto išvados laikytis neprivalo, tačiau paprastai jie atsižvelgia į savo paskirto eksperto nuomonę. Šalių ekspertai paprastai turi mažiau įtakos negu teismo paskirti ekspertai. Procedūrų, pagal kurias ekspertai susitiktų iki teismo arba būtų atliekama jų kryžminė apklausa siekiant susiaurinti klausimus ir tam, kad teismas galėtų suprasti skirtumus, nėra.

Ekspertams yra leidžiama per procesą bendrauti su šalimis, tačiau tik tada, jeigu tai būtina tam, kad būtų surinkti faktai. Tai turi būti daroma dalyvaujant visoms šalims. Jeigu ekspertui reikalingos šalių pastabos, ekspertas turi surengti susitikimus dalyvaujant visoms šalims, tačiau tik tada, jei tai leidžiama pagal profesinius standartus, kaip medicininių bylų atveju.

1. Eksperto išvada

Nyderlanduose yra naudojama pavyzdinė išvados forma. Ekspertai privalo pateikti preliminarią išvadą, o šalys gali teikti savo pastabas. Ekspertai turi atsižvelgti į šalių pastabas ir preliminarioje, ir galutinėje išvadoje. Išvadoms nėra taikomi jokie kiti specialieji reikalavimai. Jeigu teismas tai nurodo, pavyzdžiui, jeigu kyla papildomų klausimų, ekspertas turi parengti papildomą išvadą. Išvada paprastai parengiama raštu, tačiau gali būti pristatyta ir žodžiu, per teismo posėdį.

2. Teismo posėdis

Teismas nurodo ekspertui dalyvauti posėdžiuose išimtiniais atvejais, to gali prašyti šalys arba nurodyti teisėjas. Kryžminė apklausa paprastai nerengiama.

2.b. Kita

Kitose (ne civilinės) teisės srityse skirtumai nėra reikšmingi.

Šioje skiltyje pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rasti ekspertą“ (angl. Find an & expert) iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas EEEI.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Austrijoje asmenys, kurie gali dirbti ekspertais teismo procese arba prokuratūros atliekamame tyrime, įrašomi į apygardų teismų pirmininkų tvarkomą atitinkamo apygardos teismo apylinkių ekspertų sąrašą, o įrašai suskirstomi pagal specialistų sritis.

Registrai viešai prieinami čia.

Kad būtų įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, ekspertai turi pateikti prašymą ir išlaikyti egzaminą.

II. Ekspertų kvalifikacija

Pareiškėjai, pageidaujantys, kad teismas juos paskirtų, privalo įrodyti profesinę patirtį savo ekspertinių žinių srityje. Ekspertai turi neblogai išmanyti svarbiausius Austrijos procesinės teisės principus, mokėti parengti eksperto nuomonę ir įrodyti dešimties arba penkerių metų profesionalaus darbo patirtį, įgytą prieš pat juos įtraukiant į registrą (jeigu ekspertas turi atitinkamą universitetinį išsilavinimą arba yra baigęs studijas aukštojoje profesinėje mokykloje) atitinkamoje specializacijos srityje. Be to, ekspertas turi būti visiškai veiksnus ir patikimas. Kad ekspertai būtų patikimi, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos – tai laikoma jų nešališkumo ir jų darbo kokybės garantija.

Prašymas užregistruoti „prisiekusių ir sertifikuotų“ ekspertų (pagal Europos ekspertizės ir ekspertų instituto (EEEI) pripažinto eksperto apibrėžtį) registre turi būti teikiamas apygardos teismo pirmininkui pareiškėjo įprastinės gyvenamosios vietos arba profesinės veiklos vietos apylinkėje.

Vykstant registracijos procedūrai, už registraciją atsakingas pirmininkas paves komisijai parengti eksperto nuomonę, ar yra įvykdyti registracijos reikalavimai.

Ekspertai pirmiausia turi prisiekti, tada jie užregistruojami.

Jei ekspertai atitinka visus pirmiau nurodytus reikalavimus, juos penkerių metų laikotarpiui skiria už registraciją atsakingas pirmininkas. Po kiekvieno penkerių metų laikotarpio jie turi teikti naują prašymą. Jei ekspertai tuo metu ir toliau atitinka visus reikalavimus, jų įtraukimas į teismo ekspertų sąrašą pratęsiamas (dažniausiai kito egzamino laikyti nereikia).

Ekspertai gali būti pašalinami iš registro, jeigu jie pageidauja, jeigu jie nebeatitinka reikalavimų arba jeigu taip nusprendžia už registraciją atsakingas pirmininkas. Sprendimai pašalinti arba atsisakyti pakartotinai patvirtinti ekspertą turi būti tinkamai pagrįsti ir gali būti skundžiami.

Austrijos prisiekusių ir sertifikuotų ekspertų asociacija skelbia etikos kodeksą (vok. Ethikkodex – nuoroda čia).

III. Ekspertų atlygis

III.1 Bendra informacija

Ekspertų užmokestis reglamentuojamas Austrijos Teisės į užmokestį įstatymu (vok. Gebührenanspruchsgesetz – nuoroda čia). Minėtame įstatyme išdėstytos ekspertams taikomos bendrosios taisyklės. Be to, jame numatyta speciali kompensavimo sistema gydytojams, antropologams, gydytojams odontologams, veterinarams, cheminės analizės ekspertams ir motorinių transporto priemonių ekspertams.

III.2 Užmokestis

Paprastai užmokestis priklauso nuo nuomonės sudėtingumo. Baudžiamajame procese ir šeimos bylų teismo procese, be kita ko, tam tikriems ekspertams galioja speciali kompensavimo sistema (žr. III.1 punktą).

III.3 Mokėjimas

Ekspertai per keturias savaites nuo savo nuomonės pateikimo turi teismui pateikti savo užmokesčio sąskaitą faktūrą. Užmokestis paprastai sumokamas banko pavedimu.

III.3.1 Civilinis procesas

Civiliniame procese, kol ekspertas nepradėjo rengti nuomonės, teismas paprastai nurodo abiem šalims įmokėti avansą (vok. Kostenvorschuss) teismui. Šio mokėjimo suma priklauso nuo bylos sudėtingumo ir nuomonės, kurią ekspertas privalo parengti, aprėpties. Atlygis paprastai apskaičiuojamas pagal bylai eksperto panaudotų valandų skaičių, padaugintą iš valandinio tarifo. Taip pat įtraukiamos išlaidos ir PVM. Teismas sumą, kurią šalys privalo įmokėti, nurodo remdamasis savo patirtimi. Jeigu įmokėtos sumos nepakanka, gali būti nurodoma įmokėti papildomą avansą.

III.3.2 Baudžiamasis procesas

Baudžiamajame procese ekspertų atlygį sumoka valstybė, o apkaltinamojo nuosprendžio atveju išlaidas privalo atlyginti nuteistasis.

III.3.3 Šeimos bylų teismo procesas

Šeimos bylų teismo procese eksperto atlygį paprastai sumoka valstybė.

III.4 Teisinės pagalbos atvejai

Apskritai teisinė pagalba skiriama asmenims, kurie dėl savo ekonominės padėties iš dalies arba visiškai neišgali sumokėti proceso išlaidų, įskaitant ekspertų išlaidas. Teisinės pagalbos gavėjai turi visiškai arba iš dalies grąžinti įmokas, jeigu per trejus metus nuo proceso jų finansinė padėtis gerokai pagerėja. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą pralaimėjusi šalis visada turi padengti laimėjusios šalies išlaidas.

III.5 Ekspertų užmokesčio kompensavimas

Dėl eksperto išlaidų teismas nusprendžia priimdamas atskirą nutartį dėl užmokesčio arba jas nurodo pagrindiniame sprendime. Todėl priteistas bylinėjimosi išlaidas galima išieškoti.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Ekspertų atsakomybė kyla pagal bendrąsias sutarčių ir deliktų teisės normas. Jiems taikoma prievolė padengti savo galimą civilinę atsakomybę įsigyjant profesinės atsakomybės draudimą.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Austrijos prisiekusių ir sertifikuotų ekspertų asociacijos (vok. Hauptverband der allgemein beeideten und gerichtlich zertifizierten Sachverständigen Österreichs – nuoroda čia) interneto svetainėje pateikiama išsami informacija apie išlaidas (užmokesčio pavyzdžiai) ir įtraukimo į teismo ekspertų sąrašą sąlygas. Ši interneto svetainė yra labai informatyvi ir lengvai prieinama visuomenei.

V.1 Teisiniai pagrindai

Pagrindinės teismo ekspertizei Austrijoje taikytinos teisės nuostatos yra:

• Austrijos civilinio proceso kodekso (vok. österreichische Zivilprozessordnung, ZPO – nuoroda čia) 351–367 straipsniai
• Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymo (vok. Außerstreitgesetz – nuoroda čia) 31 straipsnis
• 1991 m. Austrijos administracinio proceso kodekso (vok. Allgemeines Verwaltungsverfahrensgesetz – nuoroda čia) 52–53a straipsniai
• 1975 m. Austrijos baudžiamojo proceso kodekso (vok. österreichische Strafprozessordnung – nuoroda čia) 104, 112, 112a ir 125–128 straipsniai.

V.2. Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas, bylos šalys jų skirti negali. Ekspertų skyrimas administraciniame procese yra panašus į jų skyrimą civiliniame procese. Nusikalstamų veikų tyrimo procese ekspertą gali skirti prokuroras.

V.2.a. Ekspertą skiria teismas

Civilinių bylų teismas gali savo nuožiūra paskirti ekspertą – savo iniciatyva arba tiesioginiu bylos šalies prašymu, išskyrus atvejus, kai bylos faktines aplinkybes galima nustatyti kitaip. Teismas gali laisvai skirti bet kurį asmenį, kurį jis laiko tinkamu atlikti eksperto pareigas. Ekspertas teismui turi pranešti apie bet kokį interesų konfliktą. Teismo paskirti ekspertai turi teisę susipažinti su atitinkamais bylos dokumentais.

V.2.b. Ekspertą skiria šalys

Austrijoje privačius ekspertus pasirenka bylos šalys. Jų ekspertizėmis turi remtis ir jas turi pateikti šalys, priešingu atveju ekspertizės atmetamos kaip nepriimtinos. Jeigu šie reikalavimai įvykdomi, teismas išnagrinėja ir įvertina eksperto nuomonę. Ekspertizė laikoma įrodymu, tačiau ja negalima paneigti teismo paskirto eksperto atliktos ekspertizės. Šalies paskirto eksperto ekspertize veikiau sustiprinamas šalies argumentų teisinis pagrindas.

Teismas gali nuspręsti, ar jis savo sprendimą motyvuos bylos šalies paskirto eksperto nuomone.

V.3 Procedūra

V.3.a. Ekspertizė

Ekspertizė gali būti teikiama raštu arba žodžiu. Nėra jokių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojama ekspertizės struktūra.

Jeigu teismas mano, kad ekspertizė yra neišsami, arba jei ekspertas nepateisinamai netinkamai elgėsi, teismas savo iniciatyva arba šalių prašymu gali nurodyti parengti naują arba papildomą ekspertizę. Teismas taip pat gali nurodyti, kad ekspertas dėl savo nepateisinamo netinkamo elgesio turi sumokėti teismo mokesčius.

Šalys gali bandyti ekspertizę pripažinti negaliojančia arba užginčyti pateikdamos atitinkamus dokumentus arba priešingą nuomonę.

Civiliniame procese šalys aktyviai dalyvauja eksperto darbe. Jos turi su ekspertu bendradarbiauti ir pateikti jam visus jo prašomus dokumentus. Ginčo tvarka nagrinėjamose bylose šalys gali tiesiogiai pateikti ekspertui klausimų ir reikalauti, kad ekspertas pakomentuotų jų pastabas.

V.3.b. Teismo posėdis

Rašytinės ekspertizės pateikimo atveju teismas nusprendžia (jei taikytina, šalių prašymu), ar ekspertas turi dalyvauti teismo posėdžiuose ir kokiu mastu.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Kiekvienas apygardos teismas turi savo ekspertų sąrašą. Už sąrašo paskelbimą atsakingas apygardos teismo pirmininkas. Žr. https://lublin.so.gov.pl/lista-bieglych,m,m1,2,270 Liublino arba http://www.krakow.so.gov.pl/fck_pliki/file/Testowy/Biegli/Biegli_20180205_strona.pdf pliki/file/Testowy/Biegli/Biegli 20180205 strona.pdf Krokuvos atveju. Registro įrašai yra vieši.

Ekspertams taikomas amžiaus cenzas – asmuo, norintis būti ekspertu, turi būti ne jaunesnis kaip 25 metų amžiaus. Ekspertai turi turėti specialių teorinių ir praktinių žinių konkrečiose mokslo, technologijų, meno, amatų ar kitų įgūdžių srityse. Kriterijai nėra formaliai nustatyti. Apygardos teismo pirmininkas nusprendžia, ar kandidatas atitinka visas sąlygas, kad galėtų tapti ekspertu. Ekspertai pirmiausia turi prisiekti, tada jie užregistruojami. Asmuo, norintis būti įtrauktas į ekspertų sąrašą, turi pateikti prašymą apygardos teismo pirmininkui.

Ekspertą iš registro apygardos teismo pirmininkas gali pašalinti:

• eksperto prašymu;
  • jei ekspertas nebeatitinka reikalavimų, kad galėtų atlikti šią funkciją, arba jei nustatoma, kad įtraukimo į sąrašą metu jis jų neįvykdė ir vis dar nėra už juos atsakingas;
• dėl svarbių priežasčių, ypač jei jis savo veiklą vykdo netinkamai.

Ekspertams netaikomas joks specialus elgesio kodeksas. Tačiau ekspertai turi: laikytis civilinio / administracinio / baudžiamojo proceso kodekso.

Registrai reguliariai atnaujinami. Kiekvienų metų sausio mėn. apygardos teismo pirmininkas: paskelbia apylinkių teismų ekspertų sąrašą ir Teisingumo ministerijos ekspertų sąrašą; nedelsiant paskelbia apie bet kokį sąrašo pakeitimą ir baudžiamojo proceso inicijavimą tokių asmenų atžvilgiu arbą jų paskelbimą neveiksniais.

Ekspertai registruojami penkerių metų laikotarpiui.

Į sąrašą įtraukti konkrečių mokslo, technologijų, meno, amatų ir kitų įgūdžių sričių ekspertai. Specialybių sąrašas yra labai ilgas ir įvairus.

Į registrą įtraukti ekspertai ypatingų pareigų neturi. Jie neprivalo toliau mokytis, nors ir yra atitinkamos pouniversitetinės studijos ir kursai. Tačiau praktiškai, jei jie nori būti paskirti kitam laikotarpiui, jie turėtų sugebėti įrodyti, kad gilina savo žinias (mokymo kursai, konferencijos, pouniversitetinės studijos ir t. t.).

II. Eksperto kvalifikacija

Ekspertai turi turėti specialių teorinių ir praktinių žinių konkrečiose mokslo, technologijų, meno, amatų ar kitų įgūdžių srityse. Kriterijai nėra formaliai nustatyti. Apygardos teismo pirmininkas nusprendžia, ar kandidatas atitinka visas sąlygas, kad galėtų tapti ekspertu.

Ekspertai neprivalo būti profesinės organizacijos nariais. Jų oficialiai neprašoma reguliariai tobulinti savo įgūdžius ir nėra nuolatinio profesinio tobulėjimo sistemos. Nors jie yra ekspertai, jie neprivalo įrodyti, kad dalyvauja tolesniuose mokymo kursuose, ir nėra metodo įgytoms žinioms patikrinti. Tačiau praktiškai, jei jie nori būti paskirti kitam laikotarpiui, jie turėtų sugebėti įrodyti, kad gilina savo žinias.

III. Ekspertų atlyginimas

Eksperto atlyginimas nustatomas 2013 m. balandžio 24 d. Teisingumo ministro potvarkiu dėl eksperto mokesčių, fiksuotųjų sumų nustatymo ir išlaidų, kurios patiriamos rengiant nuomonę, dokumentavimo. Buvo nustatyti eksperto valandiniai įkainiai, kurie yra biudžeto akte nustatytos bazinės sumos dalis. Paprastai eksperto atlyginimas priklauso nuo ekspertizei atlikti sugaištų valandų skaičiaus ir jo išsilavinimo laipsnio. Reglamente nustatyta minimali norma ir didžiausia norma.

Pareiga sumokėti ekspertų atlyginimą tenka teismų sistemai arba ją moka viena iš šalių. Bylos šalys eksperto atlyginimui sumokėti gali gauti teisinę pagalbą, kuriai nenustatyti jokie tarifai.

Ekspertų atlyginimas yra nustatytas reglamentu. Konkrečiais atvejais, ypač sudėtingų užduočių atveju, teisiškai nustatytas tarifas gali būti viršytas specialiu teismo sprendimu. Tačiau praktiškai, vykstant civiliniam procesui, ekspertai reikalauja, kad šalys susitartų dėl didesnių mokesčių.

Jeigu ekspertą civilinėje byloje paskiria teismas, viena iš šalių yra įpareigojama iš anksto sumokėti ekspertui atlyginimą. Ekspertai gali gauti išankstinį mokėjimą. Tačiau proceso pabaigoje, kai byla išsprendžiama iš esmės ir priimamas sprendimas, jame teismas nurodo, kas turi padengti išlaidas. Gali būti priteista išlaidas padengti abiem šalims.

Baudžiamosiose bylose ekspertų išlaidas padengia valstybė (ir kaltinamajam jos gali būtų priteistos tik tuo atveju, jei jis yra nuteisiamas): valstybės skiriamas lėšas kontroliuoja valstybinė finansų kontrolė, kuri gali ginčyti mokėjimus, atliktus pažeidžiant Valstybės finansų įstatymą.

IV. Ekspertų atsakomybė

Pagal baudžiamąją teisę ekspertui, kuris pateikia klaidingą nuomonę, gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo klausimu jokių konkrečių civilinės teisės nuostatų nėra. Ekspertų atsakomybei taikomos bendrosios civilinės teisės nuostatos (civilinė ir (arba) sutartinė teisė).

Ekspertai neprivalo apsidrausti savo galimos atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

V. Papildoma informacija apie procesą dalyvaujant ekspertams

Ekspertų skyrimas reglamentuojamas 2005 m. sausio 24 d. Teisingumo ministro potvarkiu. Papildomas reglamentavimas nustatytas Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso ir Administracinio proceso kodeksuose. Civilinio proceso metu šalys gali prašyti paskirti ekspertą. Paprastai civilinio proceso atveju eksperto paskyrimas priklauso nuo to, ar šalys pareiškėjos iš anksto sumoka išlaidas, susijusias su nuomonės parengimu.

Apskritai tos pačios taisyklės taikomos civiliniame, baudžiamajame ir administraciniame procese. Esminių skirtumų tarp skyrimo procedūrų nagrinėjant civilines, baudžiamąsias arba administracines bylas nėra.

Teismo eksperto vardas gali būti naudojamas tik rengiant eksperto išvadą teismams arba baudžiamojo persekiojimo tikslu. Lenkijoje yra apie 15 000 ekspertų.

1. Ekspertų skyrimas

Tik teismai ir prokuratūra gali skirti ekspertus, turinčius teismo ekspertų statusą. (Ex officio arba šalies prašymu) parengta nuomonė dėl teismo paskyrimo arba baudžiamojo persekiojimo yra specialios rūšies įrodymai, vadinami eksperto nuomone.

Šalys gali samdyti ekspertus privačiai, tačiau jų išvada bus pateikta kaip kitas įrodymas.

a) Skyrimas teismo sprendimu

Teismas naudojasi ekspertų sąrašu. Kiekvienas apygardos teismas turi savo ekspertų sąrašą. Teismas plačiai taiko praktiką skirti ekspertą iš (vietos) registro. Tačiau naudotis registru neprivaloma.

b) Skyrimas šalių sprendimu

Nors šalys niekada neskiria teismo ekspertų, civilinio ir administracinio proceso šalys gali samdyti savo ekspertą. Jos neprivalo laikytis konkrečių procesų ar procedūrų.

2. Procedūra

a) Civilinis procesas

Civilinio proceso metu ekspertas neprivalo dalyvauti parengiamajame posėdyje (jei toks yra). Teismas stebi ekspertų atliekamų tyrimų pažangą tik laiko valdymo tikslais. Galutinį sprendimą priima teismas ir jis vertina eksperto nuomonės kokybę. Teismai nėra saistomi ekspertų išvadose pateiktos nuomonės ir nusprendžia, ar išvada gali būti bylos faktų nustatymo pagrindas.

1. Eksperto išvada

Ekspertas parengia išvadą raštu. Rengdamas išvadą ekspertas neprivalo laikytis kokios nors specialios struktūros. Pateikti preliminarią išvadą neprivaloma. Galutinėje išvadoje ekspertas turi aptarti šalių argumentus. Daugeliu atvejų ekspertas turi pateikti papildomą išvadą. Tai daroma, kai šalis pateikia tokį prašymą, o teisėjas jį priima, arba teisėjo prašymu. Taip gali atsitikti, kai ekspertas neatsakė į visus į jo užduotį įtrauktus klausimus arba kai vėliau iškyla papildomų klausimų.

Teismas priims naują nutartį, kurioje bus nurodyta, ar reikia papildomų duomenų, ir nurodomi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti. Šalys gali pateikti prašymą teismui dėl išsamesnio paaiškinimo. Tačiau priklausomai nuo, ar šalis tenkino pirmoji išvada, labiau tikėtina, kad būtų paskirtas kitas ekspertas.

2. Teismo posėdis

Ekspertai turėtų dalyvauti posėdyje, kad atsakytų į teismo ir šalių klausimus, po to, kai pateikia išvadą. Teisme gali būti atliekama ekspertų kryžminė apklausa.

b) Kita

Kai kurie ekspertai, daugiausia psichologai, skiriami dalyvauti apklausiant liudytojus ar šalis. Jie vertina žmonių gebėjimą suvokti ir pateikti savo pastabas.

Šioje skiltyje pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rasti ekspertą“ (angl. Find an expert) iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas EEEI.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Be Ekspropriacijos kodekse numatytų procedūrų, Portugalijoje nėra jokio kito oficialaus ekspertų sąrašo ir (arba) registro. Ekspropriacijų kodekse (patvirtintame rugsėjo 18 d. Įstatymu Nr. 168/99) numatytas ekspertų, įtrauktų į oficialų sąrašą, dalyvavimas bylose dėl ekspropriacijos paskelbimo naudinga visuomenei ir bylose dėl administracinio valdymo vykdymo, įskaitant abiejų bylų arbitražo ir apeliacinius etapus.

Eksperto atliktais vertinimais ir tyrimais visų pirma nustatoma, kokia teisinga kompensacija turi būti mokama šaliai, kurios nuosavybė nusavinta. Suma turi būti pagrįsta nustatytais faktais, būtinais šiai kompensacijai apskaičiuoti.

Pagal gegužės 10 d. Įstatyminį potvarkį Nr. 125/2002, kuriuo reglamentuojamos ekspertų ir arbitrų pareigų vykdymo sąlygos minėtose procedūrose, Portugalijos valdžios institucija, atsakinga už oficialaus ekspertų sąrašo skelbimą ir atnaujinimą bei ekspertų atrankos ir įdarbinimo procedūrų skatinimą yra Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas (DGAJ). Ekspertų užduotys visų pirma yra šios:

1. mokesčių už ekspropriaciją prognozė;
2. tyrimų atlikimas;
3. vertinimo atlikimas;
4. dalyvavimas arbitražo procese.

Be to, ekspertai iš oficialaus sąrašo taip pat skiriami tais atvejais, kai pagal įstatymą leidžiama nusavinti kilnojamąjį turtą, visų pirma pagal liepos 6 d. Įstatymo Nr. 13/85 (Portugalijos kultūros paveldo įstatymas) 16 straipsnį.

Ekspertų sąrašas nuolat atnaujinamas atliekant periodinę peržiūrą.

Portugalijoje nėra paieškos priemonės ekspertui rasti.

II. Eksperto kvalifikacija

Kad būtų įtraukti į sąrašą, kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. turėti atitinkamą diplomą, kaip nurodyta liepos 9 d. Įsakyme Nr. 788/2004;
2. būti ne jaunesni kaip 18 metų;
3. jiems nebūtų uždrausta eiti pareigas valstybės tarnyboje arba nebūtų atimta teisė eiti pareigas, kurias ekspertas turi atlikti;
4. turėti fizinių jėgų ir protinių gebėjimų, būtinų pareigoms atlikti;
5. laikytis privalomų skiepijimo įstatymų.

III. Ekspertų atlyginimas

Teismų paskirti ekspertai negali gauti išankstinio mokėjimo.

Eksperto atlyginimas skiriamas pagal Procesinių išlaidų reglamento, patvirtinto vasario 26 d. Įstatyminiu potvarkiu Nr. 34/2008, 17 straipsnio nuostatą, pagal IV lentelę: 1–10 apskaitos vienetų (1 vieneto vertė – 102,00 EUR). 2017 m. vasario 1 d. Portugalijos Konstitucinis Teismas paskelbė (privalomoji galia), kad taisyklė, pagal kurią ekspertų atlyginimas negali viršyti 10 apskaitos vienetų (1 020,00 EUR) ribos, prieštarauja Konstitucijai dėl proporcingumo principo.

Teisėjo pasirinkto eksperto kelionės išlaidos apmokamos iš anksto.

Pareigos mokėti ekspertų atlyginimą tvarka:

Civilinis procesas

Eksperto užmokestis įtraukiamas į proceso išlaidas. Kiekvienas dalyvis padengia dalyvio patirtas proceso išlaidas ir jo atstovo išlaidas. Teismas suteikia dalyviui, kuris visiškai laimėjo bylą, kompensaciją už išlaidas, būtinas veiksmingam naudojimuisi teise prieš bylą pralaimėjusį dalyvį arba jos gynimui.

Jei dalyvis bylą laimėjo tik iš dalies, teismas teisingai padalija išlaidų kompensavimą arba paskelbia, kad nė vienas dalyvis neturi teisės į kompensavimą. Remiantis bylos nagrinėjimo rezultatais, valstybė turi teisę gauti kompensaciją iš dalyvių už valstybės patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, jei nesitikima, kad tokios išlaidos bus atleistos nuo teismo mokesčių.

Baudžiamasis procesas

Baudžiamajam procesui, įskaitant vykdymo procesą, vykdyti būtinas išlaidas padengia valstybė. Jeigu atsakovas buvo teisėtai nuteistas, jis privalo atlyginti valstybei fiksuoto dydžio kitas išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su transporto išlaidomis arba laboratorijų atliekamais tyrimais, kuriuos iš pradžių padengė valstybė. Tačiau, kad būtų mokama fiksuoto dydžio suma, eksperto ataskaitos turi būti paprašyta proceso metu.

Šalys negali gauti teisinės pagalbos, kiek tai susiję su eksperto atlyginimu.

IV. Ekspertų atsakomybė

Portugalijos teisės aktuose nėra konkrečios nuostatos dėl eksperto atsakomybės, tačiau taikomi bendrieji teisės aktai (deliktų, sutartinė teisė).

Vis dėlto ekspertas privalo atlikti savo pareigas rūpestingai, kad išlaikytų savo paskyrimą, nes teisėjas gali skirti baudą, jei ekspertas pažeidžia pareigą bendradarbiauti su teismu. Teismas taip pat gali pašalinti ekspertą iš bylos nagrinėjimo, jei manoma, kad eksperto veiksmai yra aplaidūs (pavyzdžiui, jei jis per nustatytą terminą nepateikia eksperto ataskaitos).

Paskirti ekspertai turi tvirtai įsipareigoti užtikrinti, kad jiems pavestos užduotys būtų įvykdytos, išskyrus atvejus, kai jie yra valstybės tarnautojai ir tai trukdo vykdyti jų pareigas.

Ekspertai neprivalo apsidrausti savo galimos atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Pagal įstatymą eksperto atsakomybei nenustatyta viršutinė riba.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Pagrindinės teisinės nuostatos, taikomos teismo ekspertizei Portugalijoje, yra Civilinio proceso kodekso 467–489 straipsniai ir Baudžiamojo proceso kodekso 151–163 straipsniai. Nuostatų versijos anglų kalba internete nėra.

Bendrosios eksperto skyrimo taisyklės procesui civiliniame, baudžiamajame ir administraciniame teisme yra panašios. Eksperto profesinis vardas nėra saugomas.

Portugalijos teisinėje sistemoje nėra skirtumo tarp liudytojų ekspertų, techninių ekspertų, teisės ekspertų ar kitų ekspertų.

Kaip nurodyta pirmiau, be ekspertų, paskirtų pagal Ekspropriacijos kodeksą, nėra jokio kito oficialaus ekspertų sąrašo. Ekspertai dažnai pasitelkiami tiek baudžiamuosiuose, tiek civiliniuose procesuose.

1 Ekspertų skyrimas

Civilinėse bylose ekspertus gali skirti tik teismas. Baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo etape ekspertus gali paskirti prokuroras.

Ekspertai taip pat gali būti skiriami parengiamojo ar ikiteisminio tyrimo tikslais.

1.a Ekspertą skiria teismas

Teismas gali paskirti ekspertą šalies prašymu arba paties teismo nuožiūra. Ginčo bylose teismas nurodo pateikti eksperto įrodymus, jei sprendimas priklauso nuo faktų vertinimo, kuriam reikia mokslo žinių.

Eksperto paskyrimas bylose civiliniame, baudžiamajame ir administraciniame teisme nesiskiria.

Atsižvelgdamos į aplinkybes, šalys ir pats paskirtasis ekspertas gali nurodyti priežastis, dėl kurių ekspertas negali vykdyti savo pareigų ir nuo kurių jis teisiškai atleidžiamas.

Mutatis mutandis taikomos taisyklės, susijusios su teisėjų nušalinimu.

Autonominių regionų nepriklausomų ar lygiaverčių organų vadovai atleidžiami nuo pareigos atlikti eksperto funkcijas. Ta pati taisyklė galioja asmenims, kurie turi panašų statusą pagal įstatymą, pavyzdžiui, prokurorams, kurie vykdo savo pareigas, ir užsienio šalių diplomatams.

Visi asmenys, kurie nurodo asmenines priežastis, gali būti atleisti nuo dalyvavimo kaip ekspertai.

Kai ekspertus skiria teismas, jiems atrinkti teismas naudoja ekspertų sąrašą arba registrą, išskyrus medicininę ekspertizę, kuri teisiškai priskiriama viešajai institucijai Instituto Nacional de Medicina Legal e Ciências Forenses.

Teismas plačiai taiko praktiką skirti ekspertą iš registro.

1.b Ekspertą skiria šalys

Teismas gali paskirti ekspertą šalies prašymu arba paties teismo nuožiūra. Ginčo bylose teismas nurodo pateikti eksperto įrodymus, jei sprendimas priklauso nuo faktų vertinimo, kuriam reikia mokslo žinių.

Šalys neturi teisės paskirti eksperto – tik jį pasiūlyti.

Šalys gali paskirti bendrų ekspertinių žinių civilinėse bylose ekspertą. Tokiais atvejais teismo paskirtas ekspertas dirbs kartu su vienu ar daugiau šalių paskirtų ekspertų.

2 Procedūra

2.a Civilinis procesas

Konkrečių reikalavimų, kurių ekspertas turi laikytis savo ataskaitoje ir (arba) teismo procese, pvz., teismo praktikoje, nėra.

Teismas nestebi ir nekontroliuoja eksperto atliekamų tyrimų eigos. Jei dėl techninių ar profesinių priežasčių ataskaita negali būti pateikta per teisėjo nustatytą terminą, apie tai turi būti nedelsiant pranešta teismui, kad kuo greičiau būtų paskirtas naujas ekspertas.

Eksperto veiklos kokybės kontrolė nevykdoma.

Teismui eksperto nuomonė yra neprivaloma. Teismas gali būti kitos nuomonės ir nuspręsti kitaip nei ekspertas. Tačiau eksperto nuomonės nepaisymas turi būti paremtas techninėmis priežastimis ir pagrįstas.

Nėra procedūros, pagal kurią ekspertai susitiktų prieš teisminį nagrinėjimą arba būtų apklausiami prieš teisminį nagrinėjimą, siekiant susiaurinti klausimus ir teismui suprasti nuomonių skirtumus.

Šalys gali padėti ekspertui, pateikdamos jam pastabas apsvarstymui. Jos taip pat pateikia visus paaiškinimus, kurie, eksperto nuomone, yra reikalingi. Jei teisėjas dalyvauja ekspertizės rengimo procese, jis taip pat gali pateikti prašymus, kurie, jo nuomone, yra reikalingi toje konkrečioje byloje.

Ekspertai gali naudotis visomis būtinomis priemonėmis, kad tinkamai atliktų savo pareigas, imtųsi tinkamų priemonių ar pateiktų paaiškinimus ir prašytų suteikti galimybę susipažinti su proceso bylų informacija.

Visų pirma ekspertas neprivalo rengti susitikimų su šalimis, kad surinktų jų pastabas.

1. Eksperto ataskaita

Nėra privalomos sistemos, kurios ekspertas turi laikytis savo ataskaitoje.

Kolegialių ekspertinių žinių atveju, jei vieningo sprendimo nėra, prieštaraujantys ekspertai pateikia savo pozicijos pagrindimą.

Nereikalaujama, kad ekspertai pateiktų preliminarią ataskaitą.

Ekspertai privalo tik atsižvelgti į šalių argumentus galutinėje ataskaitoje.

Kitų konkrečių reikalavimų, kurių ekspertas turi laikytis savo ataskaitoje ir (arba) teismo procese, pvz., teismo praktikoje, nėra.

Yra atvejų, kai ekspertas turi parengti papildomą ataskaitą, jei teismas iškelia papildomų klausimų arba paprašo eksperto paaiškinti ataskaitą.

Ekspertai savo ataskaitą pateikia raštu.

2. Teismo posėdis

Vienos iš šalių arba teismo prašymu ekspertai atvyksta į baigiamąjį posėdį, kad prisiekę pateiktų prašomus paaiškinimus.

2.b Kita

(atsakymai į šiuos klausimus pateikiami kitose lapo dalyse, toliau pateikta informacija – visiškas dubliavimasis)

Kitų konkrečių reikalavimų, kurių ekspertas turi laikytis savo ataskaitoje ir (arba) teismo procese, pvz., teismo praktikoje, nėra.

Teismas nestebi ir nekontroliuoja eksperto atliekamų tyrimų eigos.

Eksperto veiklos kokybės kontrolė nevykdoma.

Šalys gali ginčyti ataskaitą, pateikdamos pareiškimus ir priešpriešinę ekspertizę, prieš teismui priimant sprendimą byloje.

Teismui eksperto nuomonė iš esmės yra neprivaloma. Jei teismas nusprendžia kitaip, jis turi pagrįsti, kodėl nesutinka su eksperto išvada.

Nėra procedūros, pagal kurią ekspertai susitiktų prieš teisminį nagrinėjimą arba būtų apklausiami prieš teisminį nagrinėjimą, siekiant susiaurinti klausimus ir teismui suprasti nuomonių skirtumus.

Proceso metu ekspertams leidžiama palaikyti ryšius su šalimis.

Paprastai šalys gali dalyvauti atliekant ekspertizės tyrimus ir teikti pastabas bei atsakyti į ekspertų klausimus.

Visų pirma ekspertas neprivalo rengti susitikimų su šalimis, kad surinktų jų pastabas.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Rumunijoje ekspertų sąrašai sudaromi pagal ekspertų specializaciją. Ekspertų registrus teismams pateikia Teisingumo ministerija, o civiliniai arba baudžiamieji teismai juos saugo. Sąrašus galima rasti čia.

Ekspertai gauna leidimus ir yra įtraukiami į registrą, kai išlaiko Teisingumo ministerijos egzaminą.

Kad įgytų teismo eksperto statusą, kandidatas privalo atitikti šiuos kriterijus:

• būti Rumunijos, Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominei erdvei priklausančios šalies arba Šveicarijos Konfederacijos pilietis;
• mokėti rumunų kalbą;
• būti visiškai teisnus ir veiksnus;
• būti įgijęs specialybę, kurios eksperto egzaminą laiko, ir turėti tai įrodantį diplomą;
• turėti bent trejų metų darbo pagal šią specialybę patirties;
• būti tinkamos sveikatos dirbti ekspertu;
• nebūti teistas už nusikaltimus ir turėti gerą profesinę ir socialinę reputaciją;
• būti sėkmingai išlaikęs Teisingumo ministerijos surengtą egzaminą.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominei erdvei priklausančios šalies ir Rumunijos piliečiai, reikiamą profesinę kvalifikaciją įgiję kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominei erdvei priklausančioje šalyje, gali įgyti eksperto statusą Rumunijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Rumunijos piliečiai.

Ekspertai gali būti išbraukti iš ekspertų registro, jeigu to pageidauja patys, jeigu nebeatitinka reikalavimų arba jeigu tokį sprendimą priima kompetentinga institucija.

II. Eksperto kvalifikacija

Kad galėtų vadintis ekspertu, asmuo turi būti profesinės organizacijos narys.

III. Ekspertų atlyginimas

1. Civilinis procesas

Teismo nutartyje dėl eksperto paskyrimo nurodomas užmokestis ekspertui ir, jei reikia, avansas kelionės išlaidoms padengti. Teismas gali prašyti, kad ekspertas per tam tikrą laikotarpį raštu įvertintų ekspertizės išlaidas.

Šalis, įpareigota sumokėti užmokestį ekspertui, per penkias dienas nuo eksperto paskyrimo arba per teismo nustatytą laikotarpį pateikia teismo kanceliarijai užmokesčio ekspertui sumokėjimo įrodymus. Kol išvada nepateikta, teismas gali užmokestį padidinti.

2. Baudžiamasis procesas

Ekspertas turi teisę už atliktą ekspertizę gauti užmokestį. Užmokesčio dydį nustato prokuroras arba teismas, atsižvelgdami į bylos pobūdį, sudėtingumą ir į eksperto patirtas išlaidas.

IV. Ekspertų atsakomybė

Ekspertai prisiima atsakomybę pagal bendras prievolių teisės normas. Savo galimą atsakomybę ekspertai privalo apdrausti profesinės atsakomybės draudimu.

Techniniams teismo ekspertams, kurie vykdydami eksperto veiklą padaro nusižengimų, vyriausiasis techninis teismo ekspertas pagal padaryto nusižengimo rimtumą gali skirti šias drausmines sankcijas:

• pareikšti rašytinį įspėjimą;
• sustabdyti teisę vykdyti teismo ekspertizę laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki vienų metų;
• panaikinti teismo eksperto statusą.

V. Papildoma informacija apie procesą dalyvaujant ekspertams

Pagrindinės Rumunijos teisės nuostatos dėl teismo ekspertizės išdėstytos Rumunijos civilinio proceso kodekso 330–331 straipsniuose ir Rumunijos baudžiamojo proceso kodekso 172-191 straipsniuose.

Ekspertų sąrašai sudaromi pagal ekspertų specializaciją. Ekspertų registrai yra vieši ir yra skelbiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Kad būtų įtraukti į registrą, ekspertai privalo pateikti prašymą.

1. Ekspertų skyrimas

Pagal Rumunijos civilinės teisės normas numatyta galimybė skirti nuo vieno iki trijų ekspertų. Ekspertus gali skirti teismas arba proceso šalys. Šalys gali susitarti dėl vieno eksperto. Jeigu šalys nesusitaria, teismas skiria ekspertą atsitiktine tvarka per viešą posėdį iš ekspertizių biuro sudaryto ir pateikto sąrašo.

Pagal Rumunijos baudžiamosios teisės normas numatyta galimybė skirti tik vieną ekspertą. Ekspertą gali skirti teismas (teismo proceso etapu) arba prokuroras (baudžiamojo tyrimo etapu). Paprastai prokuroras arba teismas paskiria vieną ekspertą. Du arba daugiau ekspertų skiriami tik tais atvejais, kai yra reikalingos keleto sričių žinios.

Tam naudojamas tas pats registras kaip per civilinį procesą. Ir baudžiamajame, ir civiliniame procese ekspertams taikomi tokie patys reikalavimai.

a) Skyrimas teismo sprendimu

Jeigu tam tikrus faktus galima nustatyti tik padedant specialistui, civilinis arba baudžiamasis teismas gali paskirti ekspertą ex officio arba pagal atskirą šalies prašymą. Tokiu atveju ekspertas iki tam tikros datos atsako į teismo arba prokuroro užduotus klausimus. Ekspertas turi pranešti teismui apie bet kokį interesų konfliktą. Teismo paskirti ekspertai gali susipažinti su bylos medžiaga.

b) Skyrimas šalių sprendimu

Rumunijoje šalys gali skirti įvairių rūšių ekspertus:

• įgaliotus nepriklausomus ekspertus, kurie skiriami šalių arba kaltinamojo asmens prašymu (Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 8 dalis),
• oficialius laboratorijų arba specializuotų institucijų ekspertus,
• įgaliotus nepriklausomus nacionalinius ekspertus,
• užsienio ekspertus (Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 8 dalis).

Ekspertai turi teisę atsisakyti atlikti ekspertizę dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių liudytojai gali atsisakyti liudyti.

2. Procesas

a) Civilinis procesas

Teisėjui eksperto nuomonė yra neprivaloma. Vienintelė eksperto pareiga yra parengti išvadą. Ekspertams per procesą yra leidžiama bendrauti su bylos šalimis, tačiau teismo paskirti ekspertai tam turi gauti teismo leidimą.

i. Eksperto išvada

Rumunijoje per procesą dalyvaujant ekspertui ekspertas neprivalo pateikti preliminarios išvados. Pagrindinė išvada gali būti pateikta tik raštu. Rengdamas išvadą ekspertas privalo laikytis tam tikros struktūros.

Jeigu ekspertų išvadą reikia patikslinti arba papildyti arba jeigu ekspertų nuomonės prieštarauja viena kitai, teismas ex officio arba šalių prašymu gali prašyti, kad ekspertai savo išvadas patikslintų arba papildytų.

Jeigu tam yra pagrįstų priežasčių, teismas šalių prašymu arba ex officio gali užsakyti priešpriešinę ekspertizę. Priešpriešinę ekspertizę atlieka kitas ekspertas, ne tas, kuris rengė pradinę išvadą. Priimdamas sprendimą teismas laisvai sprendžia, kuriais argumentais remtis.

ii. Teismo posėdis

Jeigu baudžiamojo persekiojimo arba teismo proceso etapu ekspertą būtina išklausyti, kad ekspertas paaiškintų savo nustatytus faktus arba išvadas, ekspertą gali išklausyti ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas prokuroro ar šalių prašymu arba ex officio.

Civilinio proceso atveju ekspertai išklausomi per posėdį, jeigu gali iš karto pareikšti savo nuomonę, tokia pačia tvarka kaip liudytojai, o jų nuomonė įrašoma į teismo sprendimą.

b) Baudžiamasis procesas

Jeigu prokuroras arba teismas mano, kad ekspertizė neišsami ir kad šio trūkumo neįmanoma ištaisyti ekspertą išklausant, teismas ex officio arba šalių prašymu nurodo tam pačiam ekspertui atlikti papildomą ekspertizę. Jeigu to paties eksperto paskirti neįmanoma, užsakoma priešpriešinė ekspertizė.

Jeigu eksperto išvadoje išdėstytos išvados yra neaiškios arba prieštarauja vienos kitoms ir šių trūkumų neįmanoma ištaisyti ekspertą išklausant, prokuroras arba teismas užsako naują ekspertizę.

Šioje skiltyje pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rasti ekspertą“ (angl. Find an expert) iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas EEEI.

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Slovėnijos Respublikos teisingumo ministerija tvarko ekspertų registrą.
Registras yra viešai prieinamas čia.

Liudytojo eksperto sąvoka Slovėnijos teisėje nenumatyta. Tačiau ekspertai skirstomi į liudytojus ekspertus, ekspertus ir teisės ekspertus.

Į registrą įtraukti ne visi ekspertai – registras apima tik teismą (teismo ekspertus). Registrą sudaro 50 pagrindinių grupių, iš viso jame užregistruota apie 1 000 ekspertų.

II. Ekspertų kvalifikacija

Pagal Slovėnijos teismo ekspertų, sertifikuotų vertintojų ir teismo vertėjų žodžiu įstatymo 16 straipsnį, kad būtų užregistruoti, ekspertai turi atitikti, inter alia, šiuos kriterijus:

• būti Slovėnijos Respublikos arba Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės piliečiu ir sklandžiai kalbėti ir rašyti slovėnų kalba,
• nebūti nuteistas res judicata galią turinčiu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas valstybinio kaltinimo tvarka ir dėl kurio ekspertas taptų moraliai netinkamas teismo ekspertizėms atlikti, nes negalėtų nešališkai ar profesionaliai atlikti savo darbo arba pakenktų teismo reputacijai,
• turėti iki Bolonijos proceso įgytą universitetinį išsilavinimą arba būti baigus Bolonijos proceso magistro studijų programą ir turėti tinkamų profesinių žinių ir praktinių įgūdžių bei patirties konkrečiam eksperto darbui atlikti,
• turėti šešerių metų patirtį toje srityje, kurioje ekspertas pageidauja atlikti eksperto darbą,
• nevykdyti veiklos, nesuderinamos su teismo ekspertizių atlikimu.

Asmuo, pageidaujantis būti paskirtas teismo ekspertu, pagal atvirą kvietimą nurodyta forma pateikia Teisingumo ministerijai prašymą skirti teismo ekspertu. Siekdamas nustatyti eksperto žinių būklę ir kandidato praktinius įgūdžius bei patirtį, ministras nurodo atlikti specialų kompetencijos tikrinimo testą. Tada ministras priima sprendimą, o ekspertas duoda priesaiką.
Kad ekspertas būtų užregistruotas, jis neprivalo įsipareigoti laikytis elgesio ar etikos kodekso.

Taikomi tęstinio profesinio tobulėjimo reikalavimai. Teismo ekspertai turi nuolat atnaujinti žinias ir verčiantis profesine veikla taikomus metodus arba dalyvauti konsultacijose ir profesiniuose mokymuose, kuriuos rengia kompetentinga valstybės institucija, įgaliota organizacija, profesinė asociacija ar kita profesinė įstaiga. Praėjus penkeriems metams nuo skyrimo datos ir pasibaigus kiekvienam tolesniam penkerių metų laikotarpiui, visi teismo ekspertai privalo pateikti per praėjusius penkerius metus baigto profesinio mokymo įrodymus ekspertų tarybai, kuri patikrina jų kompetenciją.

Bendras profesinis išsilavinimas apima bazines žinias apie Slovėnijos Respublikos konstitucinę sandarą, teismo veiklos organizavimą ir vykdymą, teismo procedūras, įrodinėjimo taisykles, teismo ekspertų, teismo vertintojų ar teismo vertėjų žodžiu teisių ir pareigų reglamentavimo teisės nuostatas, Europos Sąjungos teisę bei institucijas ir kitast temas, susijusias su teismo ekspertų, teismo vertintojų ar teismo vertėjų žodžiu atliekamu darbu.

Specialus profesinis išsilavinimas apima specialias ekspertines žinias konkrečiose ekspertizės srityse ir eksperto darbo posričiuose.

Kad ekspertai būtų įtraukti į registrą, jie neprivalo būti profesinės asociacijos nariai.
Ministras ekspertą gali visam laikui pašalinti iš registro:

• jeigu vykdant drausminę procedūrą visam laikui atimama teisė dirbti ekspertu,
• jeigu ekspertas pateikia rašytinį pareiškimą, kad jis nebepageidauja atlikti teismo ekspertizių,
• jeigu ekspertas atleidžiamas iš darbo,
• jeigu ekspertui pateiktas kaltinimas nusikalstama veika, už kurią baudžiamasis persekiojimas vykdomas pagal valstybinį kaltinimą ir už kurią gali būti baudžiama ilgesne negu dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ministerija ne vėliau kaip per tris dienas nuo to laiko, kai jai pranešama apie teisinį faktą, pašalina ekspertą iš viešosios katalogo skilties. Į viešąją katalogo skiltį ekspertas vėl įtraukiamas, kai išnyksta pašalinimo priežastys.

III. Ekspertų atlyginimas

Teismo paskirtų ekspertų atlyginimas reglamentuojamas teisiškai. Atlyginimo dydis priklauso, inter alia, nuo teismo bylos puslapių skaičiaus, atliekant tyrimą ir rengiantis žodiniam bylos nagrinėjimui praleisto laiko, nuo to, ar reikia surinkti ir išnagrinėti papildomą dokumentaciją, nuo to, ar reikalingas tyrimas, ir nuo bylos sudėtingumo. Ekspertai turi teisę ne tik į atlyginimą, bet ir į savo patirtų išlaidų kompensaciją.

Bylos šalys gali gauti pagal nustatytus tarifus apskaičiuotą teisinę pagalbą eksperto atlyginimui sumokėti.

Sprendime teismas išdėstyto, kuri šalis (ar jos abi) turi sumokėti atlyginimą.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Eksperto atsakomybė pagal teisės aktus neribojama. Taikomos bendros reglamentavimo nuostatos. Ekspertams netaikoma prievolė apdrausti savo galimą civilinę atsakomybę įsigyjant profesinės atsakomybės draudimą.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Deja, Teismo ekspertų, sertifikuotų vertintojų ir teismo vertėjų žodžiu įstatymas anglų kalba internetu nėra prieinamas.

1. Ekspertų skyrimas

1a. Ekspertą skiria teismas

Teismas gali skirti bet kurį asmenį, kurį jis laiko tinkamu ir kompetentingu. Dažniausiai teismas ekspertą skiria iš oficialaus registro.

1b. Ekspertą skiria šalys

Šalys gali užginčyti teismo paskirto eksperto darbo rezultatus ir savo lėšomis pasamdyti ekspertą tam darbui atlikti.

2. Procedūra

A) Civilinis procesas

Šalys privalo pateikti ekspertui išsamią informaciją, nurodymus ir klausimus.
Ekspertas gali susisiekti su šalimis, kai tai reikalinga ekspertizei atlikti.

Teismas eksperto atliekamo tyrimo pažangos nestebi. Nepaisant to, kiekvienas ekspertas turi informuoti teismą, ar jis tikisi numatytą darbą atlikti laiku. Kokybės kontrolė nevykdoma. Teismai ekspertų išvadose išreikšta nuomone vadovautis neprivalo.

Kol teisėjas byloje nepriėmė sprendimo, šalys gali užginčyti eksperto išvadą pateikdamos pareiškimus arba priešingą ekspertizę.

Kai šalis pateikia papildomų klausimų arba teismui reikia daugiau informacijos, teismas gali užsakyti papildomą išvadą.

Teismas ekspertize vadovautis neprivalo, tačiau, priimdamas galutinį sprendimą, paprastai į ją atsižvelgia.

1. Eksperto išvada

Ekspertas savo išvadą pristato raštu arba žodžiu, jeigu teismas taip pageidauja.

Galutinėje išvadoje ekspertas turi aptarti šalių argumentus. Nėra iš anksto nustatytos eksperto išvados struktūros, taip pat nėra kitų konkrečių reikalavimų, kurių, rengdami išvadą, ekspertai turi laikytis.

Teismo ekspertų, sertifikuotų vertintojų ir teismo vertėjų žodžiu įstatyme nurodytos bendros ir konkrečios ekspertizių rengimo gairės, skelbiamos Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Gaires tvirtina Ekspertų taryba, jose išdėstoma vienoda ekspertizių rengimo struktūra ir šiuo tikslu pateikiami nurodymai. Bendros ir konkrečios teismo ekspertų atliekamų ekspertizių sričių ir posričių gairės patvirtinamos ir paskelbiamos ministerijos interneto svetainėje per dvejus metus nuo minėto įstatymo taikymo pradžios (iki 2021 m. sausio 1 d.).

2. Teismo posėdis

Ekspertai privalo dalyvauti teismo posėdyje, jeigu teismas to pareikalauja.

B) Kita

Kituose procesuose taikomos procedūros iš esmės yra identiškos taikomoms civiliniame procese.

Čia pateikta informacija surinkta pagal projektą „Rask ekspertą“ iš šalių kontaktinių centrų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Slovakijos Respublikoje galioja oficialus ekspertų sąrašas (registras). Ekspertų sąrašas yra visiems prieinamas internete.

Už ekspertų registro tvarkymą atsakingas subjektas yra Teisingumo ministerija.

Kad būtų įtraukti į registrą, ekspertai turi atitikti šiuos kriterijus:

• visiškas veiksnumas,
• pateikta informacija apie teistumą, kurioje teistumo įrašų nėra,
• atitinkamas išsilavinimas (jei įmanoma, universitetinis),
• specialūs trumpalaikiai kursai, skirti teismo ekspertų profesiją reglamentuojančioms teisės normoms,
• ne mažiau kaip septynerių metų patirtis atitinkamoje kompetencijos srityje (visa po diplomo įgijimo),
• išlaikytas specialus Teisingumo ministerijos arba deleguoto subjekto organizuotas egzaminas,
• specialus ilgalaikiai kursai, skirti teismo ekspertų profesiją reglamentuojančioms teisės normoms, ir atitinkamas sąrašo skyrius ar poskyris (reikalinga tik pasirinktiems skyriams ir poskyriams),
• būtina materialinė įranga,
• per pastaruosius trejus metus nebuvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo dėl administracinio delikto ir nėra šiuo metu galiojančio draudimo būti teismo ekspertu dėl administracinio delikto,
• teismo eksperto priesaika.

Ekspertai pirmiausia turi prisiekti, tada jie užregistruojami. Kad būtų įtraukti į sąrašą, ekspertai turi pateikti prašymą. Teisingumo ministerija į ekspertų sąrašą privalo įrašyti asmenį, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisingumo ministerija gali pašalinti ekspertą iš sąrašo:

• gavusi rašytinį eksperto prašymą,
• jei asmuo nebeatitinka minėtų reikalavimų,
• kaip drausminę nuobaudą,
• jei asmuo vykdo veiklą neturėdamas atsakomybės draudimo,
• jei asmuo neišlaiko profesinės kompetencijos patikrinimo.

Teisingumo ministerija ekspertų sąrašą nuolat atnaujina.

Ekspertus galima rasti naudojantis paieškos priemone. Ši paieškos priemonė apima visus ekspertus. Ekspertai išvardijami pagal specializaciją, o specializacijos pateiktos registre.

II. Eksperto kvalifikacija

Kad būtų užregistruoti, ekspertai savo specializacijos srityje turi pasiekti tam tikrą išsilavinimo lygį. Kad ekspertai galėtų verstis eksperto praktika, jie neprivalo būti profesinės asociacijos nariai. Ekspertai privalo nuolat tobulinti savo įgūdžius. Teisę organizuoti nuolatinį profesinį mokymą turi specializuoti ekspertų institutai.

III. Ekspertų atlyginimas

Ekspertas gali susitarti su perkančiąja organizacija, kuri nėra teismas ar kita valstybės institucija, dėl eksperto sutartinio atlygio ar sumos. Jei sutarimas nepasiekiamas, ekspertas turi teisę gauti tarifinį užmokestį, išlaidų kompensaciją ir kompensaciją už sugaištą laiką. Ekspertams skiriamo tarifinio užmokesčio dydis nustatomas pagal laiką, darbo dalies metodą arba fiksuoto tarifo metodą.

Teismo paskirti ekspertai gali gauti išankstinį išlaidų apmokėjimą. Civilinėse bylose eksperto užmokestį sumoka šalys, baudžiamosiose bylose – valstybė.

IV. Ekspertų atsakomybė

Slovakijos Respublikos teisės aktuose yra konkreti nuostata, kuria reglamentuojama eksperto atsakomybė. Naujausia įstatymo Nr. 382/2004 Rink. redakcija reglamentuoja kelių rūšių administracinius nusižengimus.

Ekspertai privalo apsidrausti savo galimos atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Toks draudimas neapima eksperto atsakomybės už konsultacijas, kurias jis teikia kitose valstybėse narėse.

Eksperto atsakomybei nustatyta 33 193 EUR viršutinė riba.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Pagrindiniai teisminei ekspertizei Slovakijos Respublikoje taikytini teisės aktai yra naujausia įstatymo Nr. 382/2004 Rink. redakcija, Reglamentas Nr. 228/2018 Rink., Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Administracinio proceso kodeksas.

Bendrosios ekspertų skyrimo civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose taisyklės yra vienodos.

Slovakijos Respublikos teisės sistemoje ekspertai į liudytojus ekspertus, techninius ekspertus, teisės ekspertus ar kokius nors kitus ekspertus neskirstomi. Bendras užregistruotų ekspertų skaičius yra apie 3 000.

Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas arba kita valstybės institucija. Ekspertai gali būti skiriami parengiamojo ar ikiteisminio tyrimo tikslais. Baudžiamajame ikiteisminiame tyrime ekspertą gali skirti policijos pareigūnas arba prokuroras.

Eksperto paskyrimas bylose civiliniame, baudžiamajame ir administraciniame teisme nesiskiria. Teismo paskirti ekspertai turi teisinę pareigą pranešti apie bet kokį interesų konfliktą. Kai ekspertus skiria teismai, teismas ekspertą pasirenka iš ekspertų sąrašo arba registro. Ekspertą iš sąrašo gali skirti teismas arba pasirinkti viena iš šalių. Jei sąraše nėra registruotų teismo ekspertų arba jei nė vienas registruotas teismo ekspertas negali atlikti ekspertizės, teismas gali paskirti teismo ekspertą ad hoc pagrindu.

Procedūra

Civilinis procesas

Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu. Eksperto nuomonė teismo neįpareigoja. Eksperto ataskaita turi tokią pat reikšmę kaip ir kiti įrodymai, teisėjas privalo ją įvertinti laisvai ir atsižvelgdamas į kitus įrodymus.

Nėra procedūros, pagal kurią ekspertai susitiktų prieš teisminį nagrinėjimą arba būtų apklausiami prieš teisminį nagrinėjimą, siekiant susiaurinti klausimus ir teismui suprasti nuomonių skirtumus.

Teismo prašymu šalys privalo bendradarbiauti su ekspertu, kad ekspertai gautų jiems reikalingus šaltinius ar duomenis.

1. Eksperto ataskaita

Eksperto ataskaitos struktūra turi būti tokia:

• Antraštinis puslapis
• Įvadas
• Ataskaita
• Išvada
• Priedai
• Eksperto nuostata

Nereikalaujama, kad ekspertai pateiktų preliminarią ataskaitą. Ekspertai savo ataskaitoje neprivalo atsižvelgti į šalių argumentus.

Teismas gali nurodyti ekspertui pateikti papildomą ataskaitą. Ekspertai savo ataskaitą pateikia raštu arba žodžiu.

2. Teismo posėdis

Ekspertas privalo dalyvauti parengiamajame posėdyje. Ekspertas turi dalyvauti pagrindiniame posėdyje, kad galėtų atsakyti į teismo ir šalių klausimus. Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).

I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Švedijoje nėra ekspertų registrų ar jų registracijos duomenų ir nėra planų tokius registracijos duomenis pradėti kaupti.

II. Ekspertų kvalifikacija

Netaikytina.

III. Ekspertų atlyginimas

Nėra duomenų.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Nėra duomenų.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

1. Ekspertų skyrimas

a) Ekspertą skiria teismas

Savo iniciatyva skirti ekspertą teismo procese teismui yra neįprasta.

b) Ekspertą skiria šalys

Švedijoje teismo procese dalyvaujančius ekspertus paprastai pasamdo šalis teisminio bylos nagrinėjimo metu, o tai reiškia, kad liudytojams taikomos teisės normos taikomos ir ekspertui (toliau – liudytojas ekspertas).

2. Procedūra

Švedijos teismų tradicija grindžiama laisvo įrodymų vertinimo principu, o tai reiškia, kad pateikti įrodymai nebus atmesti vien procesiniais pagrindais. Todėl liudytojo eksperto parodymų vertė grindžiama išvadomis ir parodymais kiekvienu konkrečiu atveju. Pareiškimo įrodomąją vertę nustato teismas, o liudytojo patikimumą ir kompetenciją daryti išvadas turės įrodyti šalys (per apklausą ir kryžminę apklausą).

Švedijos Teismo proceso kodeksas ir jame išdėstytos įrodinėjimo taisyklės apskritai grindžiamos įrodymų betarpiškumo, proceso koncentravimo ir žodinio pateikimo principais.

Liudytojo pareiškimas didžiausią vertę turi tada, kai yra mažesnė nesusipratimų rizika, t. y., kai atvykstama asmeniškai: Teismui lengviau įvertinti pareiškimo tikrumą ir patikimumą. Kai kuriais atžvilgiais šia teisės norma taip pat užtikrinama šalių teisė atlikti kryžminę apklausą (išsaugoti procesinės lygybės principą).

Šių principų rezultatas – įrodymai daugmaž visada pristatomi teisme, pagrindiniame posėdyje. Todėl įrodinėjimo pareiškimai turi būti tiesiogiai žodžiu pristatyti teismui. Rašytiniai pareiškimai / rašytiniai patvirtinimai / vaizdo apklausos paprastai nepriimami kaip asmeniško pareiškimo pakaitalas (išskyrus nepilnamečių pareiškimų vaizdo įrašus).

Nuo 2008 m. žodiniai parodymai ne pagrindiniame teismo posėdyje ir apklausų telefonu bei vaizdo konferencijos būdu naudojimas pagrindiniame posėdyje leidžiami dažniau: vaizdo konferencija – paprastai teismo konferencijų salėje, esančioje liudytojo teisminėje apylinkėje – apskritai priimama kaip lygiavertė atvykimui į teismą.

Praktikoje rašytinių patvirtinimų draudimas netaikomas gydytojų ir pareigūnų ar valstybės tarnautojų išduodamiems pažymėjimams; tačiau tai visada sprendžiama pagal bylą ir turimus įrodymus.

Teismo ekspertizė reglamentuojama Švedijos Teismo proceso kodekse ir yra aprašyta čia:

Švedijos Teismo proceso kodeksas (1942:740)

Švedijos Teismo proceso kodeksas (1998:000) (40 skyrius, p. 215 s., neatnaujinta)

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).