Teisinė pagalba

1 Kokios išlaidos yra susijusios su teismo procesu ir kas paprastai turi jas padengti?

Civilinio proceso įstatymo (kroat. Zakon o parničnom postupku) 151 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos apima išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu arba susijusias su bylos nagrinėjimu. Prie šių išlaidų priskiriamos, pvz., išlaidos, susijusios su įrodymų pateikimu, žyminis mokestis, paskelbimo išlaidos, teisėjų ir teismo sekretorių dienpinigiai ir kelionės išlaidos, šalių kelionės išlaidos dalyvaujant teismo posėdyje ir pan. Bylinėjimosi išlaidos taip pat apima atlyginimą už advokatų ir kitų asmenų, kurie pagal įstatymą turi teisę gauti atlyginimą, darbą.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 152 straipsnį kiekviena šalis turi iš anksto padengti išlaidas, kurias ji patiria dėl savo veiksmų. Kai šalis teikia įrodymus, teismo nutartimi ji įpareigojama iš anksto sumokėti sumą, reikalingą su įrodymų pateikimu susijusioms išlaidoms padengti. Bylos laimėjimas yra pagrindinis principas sprendžiant, kas galiausiai turės padengti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, Civilinio proceso įstatymo 154 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad šalis, kuri visiškai pralaimėjo bylą, privalo padengti kitos šalies ir jos pusėje į bylą įstojusios šalies išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą. Bylą pralaimėjusios šalies pusėje į bylą įstojusi šalis savo veiksmų išlaidas turi padengti pati. Pagal Civilinio proceso įstatymo 154 straipsnio antrą pastraipą, jei šalis bylą laimėjo iš dalies, teismas turi nuspręsti dėl išlaidų atlyginimo remdamasis tuo, kokia apimtimi byla buvo laimėta, palyginti su galiausiai pateiktu reikalavimu. Specialios taisyklės taikomos atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos patiriamos dėl vienos iš šalių kaltės arba dėl jos patirto įvykio, kai sprendimas priimamas remiantis prisipažinimu, kai ieškovas atsiima ieškinį arba atsisako reikalavimo, kai teismas išnagrinėja bylą, o bendrininkai dalyvauja ją nagrinėjant (Civilinio proceso įstatymo 156–161 straipsniai).

2 Kas konkrečiai yra teisinė pagalba?

Pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą (kroat. Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) teisinės pagalbos tikslas yra užtikrinti lygybę prieš įstatymą, suteikti Kroatijos Respublikos piliečiams ir kitiems asmenims veiksmingą teisinę apsaugą ir galimybę vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą ir kitus viešosios teisės subjektus pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

Teisinė pagalba skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminė teisinė pagalba apima:

• bendrą teisinę informaciją;
• teisines konsultacijas;
• rašytinių pareiškimų teikimą viešosios teisės subjektams, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautines sutartis ir taisykles, kuriomis reglamentuojama šių įstaigų veikla;
• atstovavimą viešosios teisės subjektų nagrinėjamose bylose;
• teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčą ne teismo tvarka.

Pirminę teisinę pagalbą teikia apskričių administracinės įstaigos ir Zagrebo kompetentinga administracinė įstaiga (toliau – administracinės įstaigos), įgaliotos asociacijos ir teisės tarnybos. Teikdamos pirminę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos tarnybos yra įgaliotos teikti bendrą teisinę informaciją ir teisines konsultacijas bei rengti rašytinius pareiškimus.

Antrinė teisinė pagalba apima:

• teisines konsultacijas;
• rašytinių pareiškimų teikimą bylose prieš darbdavį dėl darbuotojų teisių apsaugos;
• rašytinių pareiškimų rengimą bylinėjimosi laikotarpiu;
• atstovavimą teismo procese;
• teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčą.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai.

Antrinė teisinė pagalba taip pat apima:

• atleidimą nuo teismo proceso išlaidų;
• atleidimą nuo žyminių mokesčių.

3 Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą?

Teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą turi šie asmenys:

• Kroatijos piliečiai;
• vaikai, kurie nėra Kroatijos piliečiai, tačiau atsidūrė Kroatijoje nelydimi pagal įstatymą atsakingo suaugusiojo;
• užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi pagal abipusiškumo sąlygą arba užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi;
• užsieniečiai, kuriems taikoma laikinoji apsauga;
• neteisėtai gyvenantys užsieniečiai arba užsieniečiai, turintys trumpalaikį leidimą gyventi, – bylose dėl sprendimo dėl išsiuntimo iš šalies arba sprendimo dėl grąžinimo priėmimo;
• prieglobsčio prašytojai, prieglobstį gavę asmenys, užsieniečiai, kuriems taikoma papildoma apsauga, ir jų šeimos nariai, teisėtai gyvenantys Kroatijos Respublikoje, – bylose, kuriose teisinė pagalba neteikiama pagal konkretų įstatymą.

Paprastai, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, turi būti įvykdytos šios sąlygos dėl turto:

1. bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos per mėnesį negali viršyti skaičiavimo bazės (3 326,00 HRK) vienam namų ūkio nariui ir
2. bendra pareiškėjui ir jo namų ūkio nariams priklausančio turto vertė negali viršyti sumos, kurią sudaro 60 skaičiavimo bazių (199 560,00 HRK).

Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą patenkinamas prieš tai nevertinant pareiškėjo ekonominės padėties, jei pareiškėjas yra:

1. vaikas, įgyvendinantis savo teisę gauti išlaikymą;
2. nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo byloje, kurioje jis siekia įgyvendinti teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą;
3. išlaikymo išmokų gavėjas pagal specialiuosius teisės aktus dėl socialinės apsaugos teisių arba
4. pragyvenimo išmokos gavėjas pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių (kroat. Zakon o pravima hrvatskih branitelja iz Domovinskog rata i članova njihovih obitelji) ir Įstatymą dėl karo ir pilietinio karo veteranų apsaugos (Zakon o zaštioatijos ti vojnih i civilnih invalida rata).

Teisinė pagalba taip pat gali būti suteikta tarptautiniuose ginčuose. Tarpvalstybinis ginčas – toks ginčas, kuriame teisinės pagalbos prašančios šalies nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje ES valstybėje narėje, negu ta, kurios teisme nagrinėjama byla arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

Tarpvalstybinių ginčų atveju teisinė pagalba teikiama civilinėse ir komercinėse bylose, mediacijos procese, taip pat siekiant sudaryti susitarimus neteismine tvarka, įvykdyti valstybinius dokumentus ir tokiose bylose teikti konsultacijas. Nuostatos dėl teisinės pagalbos tarpvalstybiniuose ginčuose netaikomos mokesčių, muitų ir kitose administracinėse bylose.

Asmeniui, prašančiam teisinės pagalbos tarptautiniame ginče, ta pagalba bus suteikta, jei asmuo atitinka Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas. Išimtiniais atvejais teisinė pagalba gali būti suteikta pareiškėjui, kuris neatitinka Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų teisinės pagalbos suteikimo sąlygų, jei asmuo įrodo, kad dėl pragyvenimo išlaidų jo nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir Kroatijos Respublikoje skirtumo jis negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų.

4 Ar teisinė pagalba teikiama visų rūšių bylose?

Pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama bet kuriuo teisiniu klausimu, jeigu:

• pareiškėjas neturi pakankamai žinių ar gebėjimų, kad galėtų pats ginti savo teises;
• pareiškėjas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal specialiuosius teisės aktus;
• pateiktas prašymas nėra aiškiai nepagrįstas ir
• pareiškėjo materialinė padėtis yra tokia, kad sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą būtų sunku pragyventi jam pačiam ar kitiems jo namų ūkio nariams.

Antrinė teisinė pagalba, kurią teikia advokatai, gali būti suteikiama, o nuo bylinėjimosi išlaidų gali būti atleidžiama šiose bylose:

• bylose dėl daiktinių teisių, išskyrus žemės registro bylas;
• bylose dėl darbo santykių;
• bylose dėl šeimos santykių, išskyrus bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jeigu sutuoktiniai neturi bendrų arba įvaikintų nepilnamečių vaikų arba pilnamečių vaikų, kurių atžvilgiu jie turi globos teises;
• bylose dėl vykdymo ir reikalavimų užtikrinimo, susijusiose su priverstiniu išieškojimu pagal reikalavimus arba reikalavimų užtikrinimu, jeigu reikalavimai kyla iš proceso, kuriame pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas gali būti skirta teisinė pagalba;
• bylose, kai ginčai sprendžiami taikiai;
• išimties tvarka – visose kitose administracinėse ir civilinėse bylose, kai toks poreikis kyla iš konkrečių pareiškėjų ir jų namų ūkio narių gyvenimo aplinkybių, vadovaujantis pagrindiniu Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo tikslu.

Antrinė teisinė pagalba, kurią teikia advokatai, pirmiau nurodytose bylose gali būti suteikiama esant šioms sąlygoms:

• procesas yra sudėtingas;
• pareiškėjas nėra pajėgus pats sau atstovauti;
• jei dėl pareiškėjo materialinės padėties sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą gali kilti pavojus pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pragyvenimo šaltiniui, atsižvelgiant į Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnyje nustatytas konkrečias sąlygas;
• bylinėjimasis nėra nepagrįstas;
• per praėjusius šešis mėnesius nebuvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl tyčia pateiktos netikslios informacijos ir
• pareiškėjas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal specialiuosius teisės aktus.

Nuo žyminio mokesčio gali būti atleidžiama visuose teismo procesuose (civiliniame procese ir administraciniuose ginčuose), jei dėl pareiškėjo materialinės padėties sumokėjus žyminį mokestį gali kilti pavojus pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pragyvenimo šaltiniui, atsižvelgiant į Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnyje nustatytas specialias sąlygas. Priimant sprendimą ypač atsižvelgiama į žyminio mokesčio sumą byloje, kurioje prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio.

5 Ar yra specialių procedūrų, taikomų ypatingais atvejais?

Administracinė įstaiga sprendimą dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turi priimti per 15 dienų nuo jo pateikimo dienos. Jei pareiškėjas netenka teisės atlikti veiksmą, dėl kurio jis pateikė prašymą, nes pasibaigia terminas, administracinė įstaiga sprendimą dėl prašymo turi priimti per trumpesnį laikotarpį, kad pareiškėjas galėtų laiku atlikti veiksmą.

6 Kur galiu gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Pirminės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama tiesiogiai kreipiantis į pirminės teisinės pagalbos teikėją (įgaliotą asociaciją, teisės kliniką ar administracinę įstaigą), o užpildyti konkrečios prašymo formos nebūtina.

Antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama pateikiant kompetentingai tarnybai nustatytos formos prašymą suteikti teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos prašymo formą galima gauti tarnybose ir tarnybų bei Teisingumo ministerijos (kroat. Ministarstvo pravosuđa i uprave) interneto svetainėse.

Teisinės pagalbos prašymai tarptautiniuose ginčuose ir prašymai dėl teisinės pagalbos prašymų tarptautiniuose ginčuose perdavimo turi būti pateikiami naudojant formas, nustatytas 2004 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendime 2004/844/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, ir 2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendime 2005/630/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymų perdavimo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tarptautinio ginčo atveju pateikiamos formos ir visi pridedami dokumentai turi būti išversti į kroatų kalbą. Priešingu atveju prašymas bus atmestas.

7 Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su teisinės pagalbos prašymo forma?

Prašymą teikiant kompetentingai administracinei įstaigai prie jo reikia pridėti rašytinį pareiškėjo ir jo namų ūkio narių sutikimą leisti susipažinti su visais duomenimis apie bendras pajamas ir turtą, kuriame pareiškėjas patvirtina, kad pateikta informacija yra tiksli ir išsami.

Asmenys, nukentėję nuo šeiminio smurto, duoda tik savo sutikimą leisti susipažinti su visais duomenimis apie pajamas ir turtą. Sutikimo neduoda tie namų ūkio nariai, kurie byloje dalyvauja kaip atsakovai arba kurių interesai prieštarauja pareiškėjo interesams.

Prie teisinės pagalbos tarptautiniame ginče prašymo formos reikia pridėti reikšmingus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl prašymo priimti.

8 Kam turiu pateikti teisinės pagalbos prašymą?

Pirminės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama tiesiogiai kreipiantis į pirminės teisinės pagalbos teikėją (įgaliotą asociaciją, teisės kliniką ar administracinę įstaigą), o užpildyti konkrečios prašymo formos nebūtina; antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama pateikiant prašymą kompetentingai administracinei įstaigai, kurios veiklos teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta.

Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kuris nori gauti teisinę pagalbą Kroatijos Respublikos teismo nagrinėjamame tarptautiniame ginče, teisinės pagalbos prašymą turi pateikti Kroatijos Respublikos teisingumo ir viešojo administravimo ministerijai (priimančiajai institucijai).

Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje ir kuris nori gauti teisinę pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nagrinėjamame tarptautiniame ginče, teisinės pagalbos prašymą turi pateikti savo nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos atsakingai tarnybai.

9 Kaip sužinoti, ar turiu teisę į teisinę pagalbą?

Pareiškėjui, kuris atitinka teisės į teisinę pagalbą įgyvendinimo sąlygas, antrinė teisinė pagalba suteikiama priimant sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Administracinė įstaiga sprendimą dėl prašymo turi priimti per 15 dienų nuo jo pateikimo dienos.

10 Ką turėčiau daryti, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Sprendimas suteikti teisinę pagalbą suteikia teisę naudotis visų arba kai kurių formų antrine teisine pagalba tam tikros rūšies ir lygio procedūroje. Pirmiau nurodytame sprendime pateikiami teisinės pagalbos gavėjo asmens duomenys, trumpas teisinio klausimo, dėl kurio suteikta teisinė pagalba, aprašymas, nurodoma patvirtintos teisinės pagalbos forma ir apimtis, pateikiami advokato, kuris teiks teisinę pagalbą, duomenys ir kiti sprendimui reikšmingi duomenys.

Kai pareiškėjas pateikia teisinės pagalbos prašymą prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio, pareiškime arba atlikdamas kitą veiksmą teismo procese jis turi teismą informuoti apie pateiktą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pareiškimo pateikimo dienos ar dienos, kurią pareiškėjas byloje atliko kitą veiksmą, pateikti teismui sprendimą, kuriuo pareiškėjas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

11 Kas parinks man advokatą, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Sprendime, kuriuo skiriama antrinė teisinė pagalba, taip pat nurodomas advokatas, kuris ją teiks. Teisinės pagalbos gavėjas sprendimą turi pateikti jame nurodytam advokatui. Išimtiniais atvejais, esant išankstiniam pagalbos gavėjo sutikimui, pridėtam prie teisinės pagalbos prašymo, tarnyba pagalbos gavėjui paskirs kitą advokatą.

12 Ar teikiant teisinę pagalbą padengiamos visos teismo proceso išlaidos?

Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas suteikti teisinę pagalbą suteikia teisę naudotis visų arba kai kurių formų antrine teisine pagalba tam tikros rūšies ir lygio procedūroje. Pagal sprendimą suteikti teisinę pagalbą pagalbos gavėjas gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo advokato mokesčio, bylinėjimosi išlaidų (atleidimas nuo liudytojų, vertėjų žodžiu, ekspertų, tyrimų ir teismo skelbimų išlaidų išankstinio mokėjimo) ir žyminio mokesčio.

Teikiama visiška teisinė pagalba, jei pareiškėjas gauna paramos išmoką pagal konkrečias taisykles dėl socialinės gerovės sistemoje suteikiamų teisių įgyvendinimo arba pragyvenimo išmoką pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių bei Įstatymą dėl karo ir pilietinio karo veteranų apsaugos, arba jei bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos vienam namų ūkio nariui neviršija 50 proc. skaičiavimo bazės sumos per mėnesį.

Jei bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos padidėja ir viršija 50 proc. skaičiavimo bazės vienam namų ūkio nariui, teisinės pagalbos suma sumažinama taip, kad kiekvieną kartą pajamoms padidėjus 10 proc., teisinės pagalbos suma sumažinama 10 proc., tačiau teisinės pagalbos suma neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. išlaidų, dėl kurių suteikta teisinė pagalba.

Jei teisinė pagalba buvo suteikta iš dalies, pareiškėjas Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijai gali pateikti skundą dėl sprendimo dalies, kurioje atsisakoma suteikti teisinę pagalbą. Pateikus tokį skundą galimybė naudotis patvirtinta teisinės pagalbos suma neatidedama. Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijos sprendimą, kuriuo skundas atmetamas, galima apskųsti pradedant administracinį procesą.

13 Kas padengia kitas išlaidas, jei turiu teisę gauti tik ribotą teisinę pagalbą?

Kai teisinė pagalba suteikiama už mažesnę sumą, likusias išlaidas padengia teisinės pagalbos gavėjas. Bet kuriuo atveju, jei teisinės pagalbos gavėjas laimi bylą, teismas nusprendžia, kad kita šalis jam turėtų atlyginti su procesu susijusias išlaidas.

14 Ar teisinė pagalba taip pat apima apeliacinius skundus?

Teisinės pagalbos prašyme galima prašyti suteikti teisinę pagalbą abiejuose civilinio proceso etapuose. Siekiant pasirengti išimtinėms teisių gynimo priemonėms, reikia pateikti specialų prašymą, dėl to procesinio veiksmo priimama speciali nutartis.

15 Ar teisinė pagalba gali būti nutraukta nesibaigus teismo procesui (arba net atšaukta po teismo proceso)?

Jei proceso metu teisinės pagalbos gavėjo ir jo namų ūkio narių finansinė padėtis pagerėja tiek, kad tokia pagerėjusi finansinė padėtis, jei ji būtų buvusi prašymo pateikimo metu, būtų turėjusi įtakos pareiškėjo teisei gauti teisinę pagalbą ir tos pagalbos apimčiai, kompetentinga administracinė įstaiga visiškai arba iš dalies atšaukia sprendimą dėl teisinės pagalbos. Teisinės pagalbos gavėjai apie bet kokį savo finansinės padėties pagerėjimą per aštuonias dienas nuo tada, kai apie jį sužinojo, turi informuoti administracinę įstaigą. Teisinės pagalbos gavėjas gali Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijai pateikti skundą dėl sprendimo, kuriuo atšaukiamas sprendimas patenkinti teisinės pagalbos prašymą; tai galima padaryti per 15 dienų nuo sprendimo gavimo. Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijos sprendimą galima apskųsti pradedant administracinį procesą.

16 Ar galiu apskųsti atsisakymą suteikti teisinę pagalbą?

Pareiškėjas arba teisinės pagalbos gavėjas gali pateikti skundą dėl administracinės įstaigos sprendimo atmesti teisinės pagalbos prašymą arba dėl sprendimo dalies, kurioje atsisakoma suteikti visišką teisinę pagalbą; tai galima padaryti per 15 dienų nuo sprendimo gavimo. Teisingumo ir viešojo administravimo ministerija per aštuonias dienas nuo galiojančio skundo gavimo turi dėl skundo priimti sprendimą. Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijos sprendimą galima apskųsti pradedant administracinį procesą.

Papildoma informacija

Teisingumo ir viešojo administravimo ministerijos interneto svetainė

Nemokamos teisinės pagalbos įstatymas (kroat. Narodne novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 143/13 ir 98/19)

Civilinio proceso įstatymas (NN Nr. 53/91, 91/92, 58/93, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 96/08, 123/08, 57/11, 148/11 – konsoliduota redakcija, 25/13, 89/14, 70/19)