1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?
Praktiškai įteikimas reiškia tai, kad dokumentas nusiunčiamas ar įteikiamas prašomam asmeniui ir yra įrodymų, kad jis gavo dokumentą ar kad laikytasi Procesinių dokumentų įteikimo įstatymo (Delgivningslagen) taisyklių. Įteikimo taisyklės nustatomos ir tam, kad teismai galėtų remtis dokumentu, pasiekusiu asmenį, kuriam šis dokumentas yra skirtas.
2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?
Dokumentai įteikiami, jeigu to konkrečiai reikalaujama arba jeigu su informavimu susijusioje nuostatoje nurodyta, kad dokumentai turi būti įteikiami, atsižvelgiant į atitinkamos nuostatos tikslus; kitu atveju įteikimas gali būti naudojamas jei to reikia, tinkamai atsižvelgiant į aplinkybes. Konkrečios teisės nuostatos pavyzdys, kai dokumentai turi būti įteikiami, yra kai civilinės bylos atsakovui reikia įteikti šaukimą į teismą.
3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?
Paprastai dokumentų įteikimą užtikrina valdžios institucija ar teismas. Tačiau kartais valdžios institucija ar teismas leidžia užtikrinti įteikimą to prašančiai šaliai (kai dokumentus įteikia šalis). Kad dokumentą galėtų įteikti šalis, šis įteikimas negali būti netinkamas.
4 Adreso nustatymas
4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?
Prašomoji institucija savo iniciatyva ieško naujų gavėjo adreso duomenų, jeigu gavėjas nebegyvena šaukime nurodytu adresu.
4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?
Kiekvienas asmuo gali kreiptis į Švedijos mokesčių agentūrą (Skatteverket), kuri tvarko gyventojų registrą, kuriame kaupiami duomenys apie Švedijos gyventojus ir jų gyvenamąją vietą. Šiai informacijai gauti netaikoma jokia speciali ar formali procedūra. Pavyzdžiui, galima paskambinti Švedijos mokesčių agentūros klientų aptarnavimo telefono numeriu + 46 8 564 851 60. Daugiau informacijos pateikiama agentūros interneto svetainėje adresu https://www.skatteverket.se/servicelankar/otherlanguages/inenglish.4.12815e4f14a62bc048f4edc.html. Už informacijos pateikimą iš gyventojų registro mokestis neimamas.
4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?
Abejotina, ar adreso paieška dokumentams įteikti galėtų būti laikoma įrodymų rinkimu. Tačiau šį klausimą sprendžia prašomasis teismas; turimais duomenimis, toks prašymas dar nebuvo nagrinėtas.
5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?
Dokumentus labiausiai įprasta įteikti išsiunčiant juos paštu prašomam asmeniui (paprastas įteikimas). Kartu su laišku siunčiamas įteikimo kvitas, kurį adresato prašoma pasirašyti ir grąžinti.
Alternatyvūs įteikimo būdai (be pakaitinio įteikimo) yra įteikimas telefonu, supaprastintas įteikimas ir įteikimas per antstolį.
Įteikimas telefonu reiškia, kad įteiktino dokumento turinys adresatui perskaitomas telefonu, o vėliau dokumentas jam išsiunčiamas paštu. Įteikiant dokumentą telefonu, gavimo įrodymo nereikalaujama. Dokumentas laikomas įteiktu perskaičius jo turinį.
Supaprastintas įteikimas – kai dokumentas išsiunčiamas paskutiniu žinomu adresato adresu, o tada tuo pačiu adresu kitą darbo dieną siunčiamas papildomas pranešimas, kuriame nurodoma, kad dokumentas išsiųstas. Įteikiant dokumentą supaprastinta tvarka gavimo įrodymo nereikalaujama. Dokumentas laikomas įteiktu praėjus dviem savaitėm nuo išsiuntimo, jeigu nustatyta tvarka buvo išsiųstas papildomas pranešimas. Dokumentai gali būti siunčiami supaprastinta tvarka tik jeigu adresatui pranešta, kad konkrečiu atveju ar konkrečioje byloje dokumentai gali būti įteikiami supaprastinta tvarka. Praktiškai tai reiškia, pavyzdžiui, kad bylos šaliai dokumentą reikia įteikti tik kartu su gavimo patvirtinimu.
Speciali įteikimo tvarka, taikoma juridiniams asmenims: Dokumentus juridiniams asmenims tam tikromis sąlygomis galima įteikti siunčiant dokumentą įmonės registruotu adresu ir papildomą pranešimą tuo pačiu adresu kitą darbo dieną. Dokumentas laikomas įteiktu praėjus dviem savaitėm nuo išsiuntimo, jeigu nustatyta tvarka buvo išsiųstas papildomas pranešimas.
Įteikimas per antstolį reiškia, kad dokumentas įteikiamas asmeniškai per įteikti dokumentus tinkamai įgaliotą asmenį, t. y. antstolį, Švedijos policijos (Polismyndigheten), Švedijos prokuratūros (Åklagarmyndigheten), teismo, Švedijos vykdymo institucijos (Kronofogdemyndigheten) arba licencijuotos dokumentų įteikimo įmonės darbuotoją.
6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?
Dokumentus įteikti elektroninėmis priemonėmis leidžiama tik jeigu institucijos ar teismai turi įteikti dokumentą asmeniui įprasta tvarka.
7 Pakaitinis įteikimas
7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?
Dokumentai gali būti įteikiami toliau nurodytais būdais, kai nerandama paties asmens, kuriam reikia įteikti dokumentą.
Įteikimas per antstolį – „pakaitinis“ įteikimas: dokumentas siunčiamas kitam asmeniui nei adresatas. Pavyzdžiui, jis galėtų būti siunčiamas gavėjo namų ūkio nariui ar darbdaviui. Tačiau pakaitinis gavėjas turi visada sutikti gauti dokumentą. Pranešimas, kad dokumentas įteiktas ir kas gavo dokumentą turi būti siunčiamas gavėjo adresu.
Įteikimas per antstolį paliekant pranešimą: dokumentas paliekamas gavėjui, pavyzdžiui, jo pašto dėžutėje arba atitinkamoje namo vietoje, pavyzdžiui, ant durų.
Įteikimas pranešimu: dokumentas laikomas institucijoje ar teisme, kuris priėmė sprendimą dėl įteikimo, ir kartu pranešimas apie tai bei pagrindinis dokumento turinys paskelbiamas Švedijos oficialiajame leidinyje (Post- och Inrikes Tidningar), o jeigu tam yra pagrindas – vietos laikraštyje. Dokumentas kartu paskelbiamas paskutiniu žinomu asmens adresu.
7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?
Jeigu antstolis įteikia dokumentą „pakaitiniu“ būdu, dokumentas laikomas įteiktu, kai jis perduodamas ir pranešimas išsiunčiamas gavėjui.
Jeigu antstolis įteikia dokumentą palikdamas pranešimą, dokumentas laikomas įteiktu, kai šis pranešimas paliekamas 7.1 punkte nurodyta tvarka.
Dokumentas įteikiamas pranešimu praėjus dviem savaitėms nuo sprendimo, kad dokumentą reikia įteikti paliekant pranešimą, priėmimo, jeigu tik įteikiamas pranešimas ir laiku imtasi kitų nustatytų priemonių (per 10 dienų).
7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?
Jeigu dokumentas per didelis arba kitaip netinkamas siųsti ar palikti gavėjui, institucija gali nuspręsti kurį laiką laikyti jį atitinkamoje institucijoje arba kitoje pasirinktoje vietoje. Gavėjui turi būti pateiktas pranešimas, kuriame nurodytas tokio sprendimo turinys.
7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?
Jeigu gavėjas atsisako priimti antstolio pateiktą dokumentą, jis vis dėlto bus laikomas įteiktu, jeigu paliekamas vietoje.
8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)
8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?
Dokumentas gali būti įteikiamas paštu, jeigu siunčiamas registruotu laišku. Siuntą pateikia pašto skyrius, pašto verslo centrai ir pašto siuntų pristatymo darbuotojai, ją turi pasirašyti asmuo, kuris yra nurodytas kaip įteikiamo dokumento gavėjas, arba šio asmens atstovas, taip pat reikia pateikti tapatybės įrodymą. Įteikimą paštu užsakanti šalis taip pat gali nurodyti, kad priimtinas tik toks įteikimas, kai gavėjas asmeniškai gauna siuntą.
8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?
Jeigu dokumentų nepavyksta įteikti registruotu laišku, įteikti dokumentų paštu daugiau nebegalima. Galima taikyti kitas įteikimo priemones, pavyzdžiui, įteikiant dokumentus per antstolį.
8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?
Registruotu laišku išsiųsto dokumento gavėjui pranešama apie jį pranešimu, siunčiamu gavėjo namų adresu, SMS arba e. laišku. Siunta paprastai būna ten, kur buvo palikta, 14 dienų nuo atsiuntimo dienos.
9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?
Paprastai pateikiamas asmens, kuriam dokumentas įteikiamas, gavimo patvirtinimas arba institucijos ar teismo parengtas dokumentas, kuris įrodo, kad dokumentas įteiktas telefonu, per kitą asmenį ar paliekant pranešimą.
10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?
Įrodymai gali būti teikiami ir juos vertina Švedijos teismai. Jeigu įrodoma, kad asmuo susipažino su dokumentu, klausimas, ar dokumentas buvo įteiktas pagal reikalavimus, neturi reikšmės. Todėl visos formalios klaidos savaime nereiškia, kad dokumentą būtina įteikti dar kartą; svarbu tai, ar dokumentas pasiekė asmenį, kuriam yra skirtas.
Tačiau jeigu gali būti įrodyta, kad asmuo, kuriam dokumentas įteiktas, jo negavo arba nebuvo laikytasi įteikimui taikomų taisyklių, sprendimas gali būti panaikintas, taikant vadinamąją neeilinę teisių gynimo priemonę.
11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?
Jeigu už dokumentų įteikimą atsakinga valdžios institucija, šio įteikimo išlaidas padengia valstybė. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad ieškovas civiliniame procese neprivalo grąžinti teismui išlaidų, kurias jis patyrė įteikdamas atsakovui šaukimą į teismą.
Jeigu pavienis asmuo ar šalis nori kam nors įteikti dokumentą, jis privalo padengti šio įteikimo išlaidas. Pavyzdžiui, Švedijos policijos institucijos darbuotojo paslaugos, jam veikiant kaip antstoliui, kainuoja 1 000 SEK.
