Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

Slovakija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Dokumentų įteikimas

Pagal teismų praktiką dokumentų įteikimas – tai procesinis veiksmas, kurį teismas atlieka, siekdamas pranešti bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, kuris privalo bendradarbiauti nagrinėjant bylą, apie teismo proceso eigą. Išsamus ir realus šalių informavimas apie bylos eigą yra būtina sąlyga, kad teismo procesas vyktų ir būtų užbaigtas tinkamai, – teismas gali veikti ir priimti sprendimus tik jeigu šalims yra pateikti visi dokumentai, kurių gavimas ir susipažinimas su kuriais yra būtina sąlyga, kad vyktų kitas teismo proceso etapas, būtų taikoma teisių gynimo priemonė, procesinės teisių gynimo priemonės ar apsauga, taip pat imamasi kitų veiksmų, kurie yra leidžiami tik per įstatymo ar teismo nustatytą laikotarpį. Visų pirma teismo sprendimų dėl esmės įteikimas yra būtina bylos užbaigimo ir teismo sprendimo vykdytinumo sąlyga. Svarbu suprasti, kad Įstatymo Nr. 160/2015, Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso (slovak. Zákon č. 160/2015 Z.z., Civilný sporový poriadok), 105 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose apibrėžiami tik procesiniai teismo dokumentų įteikimo aspektai; akto įteikimas pagal materialinę teisę, t. y. apimantis valios išreiškimą dokumentu, reglamentuojamas Įstatymo Nr. 40/1964, Civilinio kodekso (Zákon č. 40/1964 Zb., Občiansky zákonník), 45 straipsnyje. Įteikimas pagal materialines ir procesines taisykles labai skiriasi, ypač kalbant apie įteikimo pasekmes, įteikimo proceso užbaigimą ir teisinių pasekmių atsiradimą.

Specialios dokumentų įteikimo taisyklės

Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekse nustatytomis specialiosiomis dokumentų įteikimo taisyklėmis teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti šalių lygybės principą ir rungimosi principu grindžiamą sistemą teismo procese. Nė vieno asmens padėtis teismo procese negali būti mažiau palanki ir kiekvienai šaliai būtina vienodai pranešti apie teismo proceso eigą. Šalys turi turėti galimybę užtikrinti būtiną bendradarbiavimą teismo proceso metu ir susipažinti su kitos šalies pareiškimais bei įrodymais, visais procesiniais teismo veiksmais, susijusiais su byla, ir su bylos esme. Šalių lygybės principas ir rungimosi principu grindžiama sistema yra pagrindinis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą apibrėžiantis aspektas, o Slovakijos Respublikoje tai yra konstitucinė teisė (Konstitucijos (slovak. Ústava Slovenskej republiky) 46–48 straipsniai), grindžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Plačiąja prasme bet koks dokumentų įteikimas, atliktas pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodeksą, gali būti laikomas oficialiu įteikimu, t. y. pristatymas į elektroninio pašto dėžutę (pageidautina), pristatymas elektroniniu adresu (tik šalies prašymu), asmeninis įteikimas, kurį atlieka teisėtas įteikėjas (pašto paslaugų įmonė, procesinių dokumentų įteikėjas) arba ne asmeniškai atliekamas įteikimas, įteikimas paskelbiant viešai arba specialios formos įteikimas, kurį atlieka kiti teisėti įteikėjai (atitinkamas policijos skyrius, savivaldybės policija, teismo antstolis, Kalėjimų ir teismų apsaugos tarnyba (slovak. Zbor väzenskej a justičnej stráže), institucinės globos arba apsaugos įstaiga, Užsienio reikalų ir Europos reikalų ministerija, Gynybos ministerija). Siauresne prasme formalus arba oficialus įteikimas reiškia tik asmenišką teismo dokumentų įteikimą.

Teismas taiko įprastam dokumentų įteikimui nustatytą procedūrą, kuriai pagal įstatymą nereikalaujama asmeninio įteikimo.

Įvairiose Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso nuostatose išdėstyta, kokie dokumentai privalo būti įteikiami asmeniškai. Be to, asmeniškai dokumentai įteikiami tais atvejais, kai teismas nurodo juos įteikti asmeniškai remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis (procesinio tikrumo labui teismai paprastai naudoja asmeninį įteikimą, kai asmuo šaukiamas į teismo posėdį). Tai, kad teisės aktuose yra nurodytas šis privilegijuotas įvairių dokumentų įteikimo būdas, rodo šių dokumentų svarbą ir būtinumą šaliai susipažinti su jų turiniu, kad būtų įgyvendinta teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą. Pagal teisės aktus asmeniškai turi būti įteikiami toliau nurodyti dokumentai: nutartis, kuria teismas leido ištaisyti ieškinio trūkumus, jeigu šalys nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame toks nurodymas buvo duotas (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalis); ieškinys su priedais (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 167 straipsnio 1 dalis); atsiliepimas į ieškinį (atsiliepimas), jeigu atsakovas nepripažįsta pateikto reikalavimo visa apimtimi (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 167 straipsnio 3 dalis); dublikas pagal 167 straipsnio 3 dalį / triplikas (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 167 straipsnio 4 dalis); šaukimas į parengiamąjį posėdį (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 169 straipsnio 2 dalis); teismo sprendimas (Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalis); mokėjimo įsakymas su ieškiniu pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 266 straipsnio 1 dalį; nutartis, kuria panaikinamas mokėjimo įsakymas pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 267 straipsnio 4 dalį; nutartis pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 273 straipsnio c punktą dėl prievolės per nustatytą laiką pateikti rašytinį pareiškimą dėl ieškinio ir pareiškime išdėstyti pagrindinius faktus šalies pozicijai apginti, pridėti dokumentus, kuriais remiamasi, ir nurodyti įrodymus, kuriais šie reikalavimai įrodomi pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso 273 straipsnio a punktą.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Už procesinių teismo dokumentų įteikimą atsako pats teismas, jis yra įgaliotas prireikus įteikti rašytinius dokumentus per teisėtus įteikėjus. Sistemiškai aiškinant Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodeksą, paaiškėja toliau nurodyta rašytinių dokumentų įteikimo pirmenybės tvarka:

  1. dokumentus teismas įteikia per posėdį arba atlikdamas kitą veiksmą;
  2. dokumentai pristatomi į elektroninio pašto dėžutę pagal Įstatymą Nr. 305/2013 dėl viešojo sektoriaus institucijų vykdomo elektroninio valdymo ir tam tikrų įstatymų dalinio pakeitimo (E. valdžios įstatymas) (slovak. zákon č. 305/2013 Z.z. o elektronickej podobe výkonu pôsobnosti orgánov verejnej moci a o zmene a doplnení niektorých zákonov, zákon o e-Governmente);
  3. šalies prašymu dokumentai įteikiami elektroniniu adresu, jeigu dokumentai neprivalo būti įteikiami asmeniškai;
  4. dokumentus įteikia teisėtas įteikėjas:

–               paprastai pašto paslaugų įmonė arba procesinių dokumentų įteikėjas;

–               jeigu teismas mano, jog tai reikalinga, jis gali nurodyti atitinkamam policijos skyriui, teismo antstoliui arba savivaldybės policijai atlikti įteikimą;

–               ypatingais atvejais teismas dokumentus įteikia per: Kalėjimų ir teismų apsaugos tarnybą (įteikimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ir sulaikytiems fiziniams asmenims), institucinės globos ir apsaugos įstaigas (įteikimas tokiose įstaigose esantiems asmenims), Užsienio reikalų ir Europos reikalų ministeriją (įteikimas fiziniams asmenims, kurie naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetu, arba tokių asmenų namų ūkio nariams, arba asmenims, kuriems dokumentai turi būti įteikiami patalpose, apsaugotose diplomatiniu imunitetu), taip pat Gynybos ministeriją (įteikimas profesionaliems kariams ir dokumentų, kurių negalima įteikti kitu būdu, įteikimas);

–               ypatingas atvejis yra dokumentų įteikimas juos viešai paskelbiant, jeigu tai numatyta Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekse (pavyzdžiui, jeigu nežinomas fizinio asmens adresas) arba kituose teisės aktuose (pvz., Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekso (slovak. Civilný mimosporový poriadok) 199 straipsnyje).

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?

Tokiais atvejais Slovakijos teismas visada mėgina aktyviai nustatyti adresato buvimo vietą, pirmiausia ieškodamas informacijos Slovakijos Respublikos gyventojų registre (slovak. Register obyvateľov Slovenskej republiky), kuris elektroninėmis priemonėmis prijungtas prie teismų informacinių sistemų. Teismas gali greitai nustatyti šiame registre nurodytą nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją vietą (jeigu toks adresas yra). Socialinio draudimo agentūra (slovak. Sociálna poisťovňa) šiuo metu taip pat elektroninėmis priemonėmis bendradarbiauja su Slovakijos teismais per teismų registrą ir teismas gali prašyti tam tikros Socialinio draudimo agentūros turimos informacijos, visų pirma Socialinio draudimo agentūros turimo bylos šalies adreso ir šalies esamo arba buvusio darbdavio (per kurį kartais galima nustatyti dabartinę šalies buvimo vietą arba dokumentą galima įteikti tiesiogiai darbo vietoje, jeigu tai įmanoma pagal bylos aplinkybes) pavadinimo. Teismas taip pat yra įgaliotas paprašyti mokesčių inspekcijos, savivaldybės, kalėjimo ir kt. įstaigų bendradarbiavimo, o jeigu įmanoma, teismas taip pat užklausia kitų asmenų (pvz., giminaičių), kurie gali žinoti, kur yra adresatas.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Kaip nurodyta pirmiau, Slovakijos teismai per teismų registrą gali tiesiogiai prieiti prie Slovakijos Respublikos gyventojų registro duomenų. Teismo proceso šalys gali prašyti duomenų iš Slovakijos Respublikos gyventojų registro (pateikti patvirtinimą ar rašytinį pranešimą apie asmens buvimo vietą) už administracinį 5 EUR mokestį.

4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?

Remiantis Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijos turima informacija, Slovakijos teismai paprastai priima tokius prašymus ir imasi veiksmų tokio asmens esamam adresui nustatyti ir taip patenkina prašymą. Šiuo tikslu jie taiko pirmesniuose punktuose apibūdintas procedūras.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Kaip nurodyta 3 punkte, teismai pirmenybę teikia asmeniniam įteikimui teismo posėdyje arba atliekant kitą veiksmą. Teismas gali naudotis ir kitais būdais:

  • dokumentai pristatomi į elektroninio pašto dėžutę pagal E. valdžios įstatymą;
  • šalies prašymu dokumentai įteikiami elektroniniu adresu, jeigu dokumentai neprivalo būti įteikiami asmeniškai;
  • dokumentai įteikiami per teisėtus įteikėjus (pašto tarnybą, procesinių dokumentų įteikėją; prireikus – per atitinkamą policijos skyrių, teismo antstolį arba savivaldybės policiją; ypatingais atvejais – per Kalėjimų ir teismų apsaugos tarnybą, institucinės globos arba apsaugos įstaigą, Užsienio reikalų ir Europos reikalų ministeriją ir Gynybos ministeriją);
  • dokumentai įteikiami juos viešai paskelbiant.

Teismas nurodo dokumentų įteikimo tvarką pagal dokumento rūšį ir teikia pirmenybę ne tik asmeniniam įteikimui, bet ir pristatymui į elektroninio pašto dėžutę, kur gali būti pristatomi ir tie dokumentai, kuriuos privaloma įteikti asmeniškai (tokie dokumentai, pavyzdžiui, negali būti pristatomi elektroniniu adresu). Kaip minėta, teisės aktuose reikalaujama, kad tam tikriems asmenims būtų taikomi ypatingi įteikimo būdai, kai dokumentus įteikia vienas iš teisėtų įteikėjų, – šiuo atveju negalima dokumentų pristatyti į elektroninio pašto dėžutes (Kalėjimų ir teismų apsaugos tarnyba, institucinės globos arba apsaugos įstaiga, Užsienio reikalų ir Europos reikalų ministerija ir Gynybos ministerija), teisės aktuose taip pat nustatyti atvejai, kai dokumentai privalo būti įteikiami juos viešai paskelbiant (apie sprendimą pranešant neribotai asmenų grupei). Panašiai, kaip minėta, dėl praktinių priežasčių teismas gali nuspręsti, kad dokumentus įteiks atitinkamas policijos skyrius, teismo antstolis ar savivaldybės policija.

Šiuo metu teismas daugiausiai dokumentų įteikia paštu registruotais laiškais (paprastas įteikimas) arba oficialiais laiškais (asmeninis įteikimas). Numatoma, kad po 2017 m. liepos 1 d. (iki tos dienos visos elektroninio pašto dėžutės turėtų būti aktyvintos pagal E. valdžios įstatymą) didelė dalis dokumentų bus pristatomi į elektroninio pašto dėžutes, kurios bus privalomos visiems juridiniams asmenims (teismai fizinius dokumentus siųs tik teisės aktuose leidžiamais išimtiniais atvejais), o fiziniams asmenims dokumentai į elektroninio pašto dėžutes bus siunčiami tik jų prašymu.

Kai dokumentai siunčiami adresato pašto adresu (jeigu jų negalima pristatyti į elektroninio pašto dėžutę), paprasto įteikimo ir asmeninio įteikimo atveju teismas dokumentus įteikia adresato nurodytu adresu. Jeigu dokumentų įteikti nepavyksta, tada teismas dokumentus įteikia:

  1. fiziniam asmeniui Slovakijos Respublikos gyventojų registre nurodytu adresu arba užsienio piliečio adresu Slovakijoje pagal jo gyvenimo šalyje statusą;
  2. juridiniam asmeniui juridinio asmens registruotos buveinės adresu, nurodytu Įmonių registre (slovak. Obchodný register), arba kitame viešajame registre (pvz., Prekybos licencijų registre, slovak. Živnostenský register).

Alternatyvūs būdai (išskyrus pakaitinį įteikimą)

Naujajame Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekse nenumatyti jokie kiti alternatyvūs būdai, išskyrus pakaitinį įteikimą, o nustačius griežtą objektyvią šalių atsakomybę už viešuosiuose registruose įrašytus duomenis, pakaitinis įteikimas šia prasme iš esmės nustojo egzistuoti.

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Teismas dokumentus gali įteikti elektroniniu būdu (el. paštu), jeigu bylos šalis raštu to paprašo ir nurodo teismui elektroninio dokumentų siuntimo adresą. Dokumentas laikomas įteiktu trečią dieną po jo išsiuntimo, net jei adresatas jo neperskaitė. Tokiu būdu draudžiama įteikti asmeniškai įteikiamus dokumentus. Todėl šis būdas priklauso ne nuo bylos rūšies ar galimo adresato pobūdžio, o nuo įteikiamo dokumento rūšies. Šio įteikimo būdo taip pat negalima naudoti, jeigu teismas dokumentą gali įteikti asmeniškai arba pristatyti jį į elektroninio pašto dėžutę.

Kaip nurodyta pirmesniame paaiškinime, Slovakijos teismai turi teikti pirmenybę pristatymui į elektroninio pašto dėžutes, kurios yra privalomos juridiniams asmenims ir prieinamos fiziniams asmenims. Iki 2017 m. birželio 30 d. kiekvienas (Slovakijos) juridinis asmuo turi būti aktyvinęs elektroninio pašto dėžutę ir nuo tada dokumentai juridiniams asmenims įteikiami juos pristatant į elektroninio pašto dėžutes, nebent atskiruose teisės aktuose būtų uždrausta tai daryti, – šiuo metu tai daugiausia aktualu dėl dokumentų, kuriuos galima įteikti tik kaip fizinius dokumentus arba juos viešai paskelbiant (beje, E. valdžios įstatyme taip pat reglamentuojamos „elektroninės skelbimų lentos“). Šiuo metu teismai taip pat privalo teikti pirmenybę pristatymui į elektroninio pašto dėžutes, tačiau kai kurie juridiniai asmenys dar nėra aktyvinę savo elektroninio pašto dėžučių, todėl dokumentai šiems asmenims turi būti pristatomi tradiciniais būdais. Elektroninio pašto dėžutės taip pat yra sukurtos fiziniams asmenims, tačiau jos aktyvinamos tik asmenų prašymu, o tai reiškia, kad, jeigu fiziniai asmenys nepaprašo aktyvinti jų elektroninio pašto dėžučių, dokumentai ir toliau įteikiami tradiciniais būdais. Tačiau, jeigu fiziniai asmenys paprašo aktyvinti jų elektroninio pašto dėžutes, teismai dokumentus jiems įteikia tik šiuo būdu (jeigu teisės aktuose nėra uždrausta tam tikros rūšies dokumentus įteikti elektroniniu būdu), nebent Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekse nurodyta taikyti ypatingą įteikimo formą – per Kalėjimų ir teismų apsaugos tarnybą, institucinės globos arba apsaugos įstaigą, Užsienio reikalų ir Europos reikalų ministeriją ar Gynybos ministeriją (žr. 3 punkto 4 dalį).

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodekse reglamentuojamas pakaitinis fizinių dokumentų įteikimas, o E. valdžios įstatyme reglamentuojamas įteikimas pristatant į elektroninio pašto dėžutes.

Nors E. valdžios įstatyme nėra reglamentuojamas pakaitinis įteikimas tikrąja to žodžio prasme, jau pats elektroninio pašto dėžutės aktyvinimas (nesvarbu, ar tai padaroma automatiškai – juridinių asmenų atveju, ar pasirinktinai – fizinių asmenų atveju) reiškia, kad adresato adresas negali būti „nežinomas“, taip pat neįmanomas dokumento nepristatymo atvejis. Pats elektroninio oficialaus pranešimo (teismo korespondencijos) pristatymas į elektroninio pašto dėžutę reiškia, kad adresatas šį pranešimą turi. Elektroninis oficialus pranešimas laikomas įteiktu tą dieną, kai jis buvo pristatytas į elektroninio pašto dėžutę. Tačiau, jeigu tai yra dokumentas, kuris pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodeksą privalo būti įteikiamas asmeniškai, tada, jeigu adresatas jo nepasiima sistemoje (ir atitinkamai jo neperskaito), jis laikomas įteiktu pasibaigus 15 dienų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo elektroninio oficialaus pranešimo pristatymo dienos. Šiuo būdu negali būti įteikiamas mokėjimo įsakymas, kai draudžiamas pakaitinis įteikimas.

Kai pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodeksą dokumentai įteikiami tradiciniais būdais (fiziniams asmenims jie bus taip įteikiami ir toliau), dokumentas visais atvejais laikomas įteiktu tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo įteikimo formos, t. y. nesvarbu, ar tai buvo paprastas, ar asmeninis įteikimas. Jeigu adresato adresas yra įrašytas į viešą registrą (fizinio asmens – į Gyventojų registrą, juridinio asmens – į Įmonių registrą) ir laiškas grąžinamas teismui kaip neįteiktas, laiškas laikomas įteiktu tą dieną, kai jis buvo grąžintas teismui. Jeigu fizinio asmens adresas nėra įrašytas į Gyventojų registrą, dokumentai įteikiami juos paskelbiant teismo skelbimų lentoje ir interneto svetainėje ir laikomi įteiktais praėjus 15 dienų nuo tokio paskelbimo. Šio įteikimo būdo naudoti negalima, kai įteikiamas mokėjimo įsakymas.

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Žr. atsakymą į 5 klausimą – alternatyvūs įteikimo būdai.

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Tai nėra dar vienas įteikimo būdas, o tik paprastas įteikimas per pašto paslaugų įmonę – jeigu adresato nėra namie, pašto darbuotojas, palikdamas rašytinį pranešimą adresato (namų) pašto dėžutėje, informuoja adresatą, kad dokumentai (arba registruoti, arba skirti įteikti asmeniškai) deponuojami pašto skyriuje.

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Jeigu adresatas be pagrįstos priežasties atsisako priimti dokumentą, dokumentas laikomas įteiktu tą dieną, kai buvo atsisakyta jį priimti; procesinių dokumentų įteikėjas turi apie tai informuoti adresatą. Jeigu įteikimas nebuvo teisėtas (pvz., įteikėjas nepranešė adresatui apie atsisakymo priimti dokumentą pasekmes), jis neturi teisinės galios.

8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Jeigu būtinas gavimo patvirtinimas, pašto skyrius (slovak. Slovenská pošta, a.s kaip tradicinis pašto paslaugų teikėjas) pristato laišką tik jeigu adresatas ar įgaliotasis gavėjas (jeigu laiško negalima pristatyti adresatui), atsiimdamas siuntą, pateikia tapatybės įrodymą, leidžia užrašyti tapatybės dokumento numerį ir patvirtina gavimą. Fiziniam asmeniui skirtų dokumentų įgaliotieji gavėjai yra adresato sutuoktinis ir kiekvienas 15 metų ar vyresnis asmuo, gyvenantis su adresatu tame pačiame name ar bute. Tačiau jeigu dokumentai yra skirti įteikti asmeniškai adresatui, jų negalima pristatyti minėtiems asmenims.

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Tokiu atveju paštininkas palieka rašytinį pranešimą adresato (namų) pašto dėžutėje, kad dokumentai atiduoti saugoti pašto skyriui. Adresatas arba įgaliotasis gavėjas gali atsiimti dokumentą per 18 kalendorinių dienų. Šis laikotarpis adresato prašymu gali būti pratęstas. Jei per nustatytą laikotarpį dokumentai neatsiimami, jie tampa nepristatomais, ir pašto skyrius grąžina nepristatomus dokumentus siuntėjui.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

18 kalendorinių dienų laikotarpis gali būti pratęstas adresato prašymu. Adresatui pranešama rašytiniu pranešimu, paliekamu jo (namų) pašto dėžutėje.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Taip, pagal Ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso kodeksą tai yra gavimo patvirtinimas, kuris, kaip teismo dokumento įteikimo įrodymas, yra viešas dokumentas. Gavimo patvirtinime pateikta informacija laikoma teisinga, nebent yra priešingų įrodymų. Bylos šalis, ginčijanti gavimo patvirtinime pateiktos informacijos teisingumą (teigdama, kad nebuvo laikytasi teisėtos įteikimo procedūros), privalo pateikti teismui įrodymus savo teiginiams pagrįsti. Jeigu teismas įteikia dokumentą per posėdį arba atliekant procesinį veiksmą, tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.

E. valdžios įstatyme reglamentuojamas elektroninis gavimo patvirtinimas, kuris yra dokumento asmeninio įteikimo patvirtinimas (oficialus pranešimas), – gavėjas privalo patvirtinti elektroninio oficialaus pranešimo įteikimą išduodamas elektroninį patvirtinimą; įteikimo patvirtinimas yra būtina sąlyga, kad elektroninio oficialaus pranešimo turinys taptų prieinamas gavėjo elektroninio pašto dėžutėje. Elektroniniame patvirtinime nurodoma oficialaus pranešimo įteikimo data, valanda, minutė ir sekundė. Kaip ir „fizinio“ gavimo patvirtinimo atveju, jame nurodyti duomenys laikomi teisingais, kol neįrodyta priešingai, panašiai galima užginčyti ir jo poveikį.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Dėl alternatyvaus įteikimo galimybių žr. 5, 7.1 ir 7.4 punktus. Jeigu dokumentai įteikti neteisėtai, būtina juos įteikti iš naujo; Slovakijos teisėje nenumatyta galimybė patvirtinti negaliojančio įteikimo galiojimą. Jeigu teismo dokumentai įteikti kitokiais būdais nei teisėti įteikimo būdai, toks įteikimas neturi teisinės galios ir nesukelia įstatymo numatytų teisinių pasekmių.

11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?

Mokesčiai už teismo dokumentų įteikimą neimami.

Paskutinis naujinimas: 13/05/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.