Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

Prancūzija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Oficialus įteikimas (pranc. signification) yra teismo antstolio atliekama įteikimo forma.

Civilinio proceso kodekso (pranc. Code de procédure civile) 651 straipsnyje nurodyta, kad su dokumentais suinteresuotosios šalys supažindinamos juos įteikiant.

Dokumentai gali būti įteikiami signification forma, t. y. teismo antstolio dokumento pavidalu (antra dalis), arba paprasta notification forma, teismo antstoliui nedalyvaujant.

Oficialaus įteikimo tvarkingumas užtikrinamas laikantis griežtų bendrųjų sąlygų, susijusių su valandomis ir dienomis, kuriomis galima atlikti įteikimą, ir oficialių reikalavimų, numatytų Civilinio proceso kodekso 653 ir tolesniuose straipsniuose.

  • Nuoroda į Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl dokumentų įteikimo: spausti ČIA

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Visi svarbūs bylos dokumentai turi būti įteikiami kitai šaliai. Procesinis dokumentas yra tas, kuriuo sudaromos sąlygos pradėti, atlikti, sustabdyti ar nutraukti teismo procesą arba priverstinai įvykdyti teismo sprendimą (pavyzdžiui, teismo šaukimas, nustatyti faktai, bylos argumentai, teismo sprendimo įteikimas).

Civilinio proceso kodekse patvirtinta mišri procesinių dokumentų įteikimo sistema: dokumentus visada galima įteikti oficialiai (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio trečia dalis), net jeigu teisės aktais tai leidžiama padaryti kita forma. Ir atvirkščiai, jeigu teisės aktuose numatytas oficialus įteikimas, naudotis kita forma yra netinkama.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Teismo antstoliai turi oficialaus įteikimo monopolį – jie yra vieninteliai pareigūnai, kuriems leidžiama atlikti dokumento įteikimą. Įgyvendindami savo monopolį, jie gali naudotis prisiekusių raštinės darbuotojų paslaugomis, tačiau jiems tenka civilinė atsakomybė už šių darbuotojų veiksmus.

Paprastą dokumentų įteikimą gali atlikti bet kuris asmuo, kuris įteikdamas turi nurodyti savo vardą ir pavardę arba įmonės ar verslo pavadinimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruotą buveinę (Civilinio proceso kodekso 665 straipsnis). Dokumentai taip pat gali būti įteikiami teismo kanclerio raginimu (tam tikrais atvejais, kai įteikiamas šaukimas į teismo posėdį arba teismo sprendimas).

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?

Jeigu Prancūzijos valdžios institucija (prokuroras arba teismo antstolis) privalo įteikti dokumentą iš užsienio ir yra nustatyta, kad asmuo nurodytu adresu nebegyvena, ši valdžios institucija turi atlikti reikiamus veiksmus tiksliam atitinkamo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresui nustatyti.

Šiuo tikslu prokuroras gali susipažinti su įvairių registrų, ypač socialinės apsaugos registrų, informacija. Perduodama informacija, susijusi su skolininko adresu, skolininko darbdavio adresu ir įstaigomis, kuriose skolininko vardu buvo atidaryta sąskaita, o kita informacija neperduodama.

Be to, civiliniuose vykdymo procesuose pagal Civilinio vykdymo proceso kodekso (pranc. Code des procédures civiles d'exécution) L. 152-1 straipsnį teismo antstoliai turi teisę tiesiogiai gauti administracinių valdžios institucijų ar departamentų ir administracinės institucijos kontroliuojamų valdžios institucijų ir įmonių bei įstaigų turimą informaciją.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Neskaitant viešos informacijos (pavyzdžiui, telefono numerių katalogo), užsienio teisminės institucijos arba teismo proceso šalys neturi teisės susipažinti su registrais, kuriuose yra asmens duomenų, pavyzdžiui, skolininko adresas.

Pagal Prancūzijos teisę su tokiais duomenimis galima susipažinti tik vykstant civiliniam vykdymo procesui arba, civilinio proceso atveju, teismui priėmus nutartį (žr. klausimą Nr. 1.3).

4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?

Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, pagal kurias būtų faktiškai draudžiama remtis Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 siekiant rasti asmens adresą. Nepaisant to, taikant reglamentą turi būti laikomasi kodekso nuostatų. Pagal Prancūzijos teisę civiliniai teismai neturi tiesioginės galimybės susipažinti su gyventojų registrų duomenimis, kaip kitose valstybėse narėse. Taigi, remtis Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu trečioji šalis turėtų dokumentą, kuriame nurodytas atitinkamo asmens adresas. Šiuo atveju, taip pat remiantis Civilinio proceso kodekso 138 ir tolesnių straipsnių nuostatomis, teisėjas galėtų nurodyti šiai trečiajai šaliai pateikti atitinkamą dokumentą, nors ši trečioji šalis galėtų nurodyti teisėtą kliūtį tai padaryti (pvz., advokato teisę neatskleisti profesinės paslapties).

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Įteikimas įprasta tvarka atliekamas įteikiant dokumentus užantspauduotame voke arba laišku (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis), siunčiamu paštu arba pristatomu pasirašytinai arba išduodant gavimo patvirtinimą. Įteikimo dokumente turi būti nurodyti visi duomenys, susiję su siuntėjo vardu, pavarde, įmonės ar verslo pavadinimu ir šio asmens nuolatine gyvenamąja vieta ar registruota buveine. Įteikimo dokumente turi būti nurodytas adresatas (Civilinio proceso kodekso 665 straipsnis). Visi šie duomenys yra privalomi, priešingu atveju įteikimas negalioja (Civilinio proceso kodekso 693 straipsnis).

Kai adresatas yra fizinis asmuo, dokumentai įteikiami jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, jeigu jie įteikiami asmeniškai, arba įteikimui skirtu adresu, jeigu su juo sutinkama arba jeigu to reikalaujama pagal teisės aktus. Jeigu atitinkamas asmuo yra juridinis asmuo, dokumentai įteikiami jo verslo vietoje, o jeigu jos nėra, tada asmeniškai vienam iš jo narių, įgaliotų tuos dokumentus priimti.

Įteikimą atliekančio asmens atžvilgiu įteikimo data yra laiško išsiuntimo diena, nurodyta išduodančiosios tarnybos spaude. Asmens, kuriam dokumentai įteikiami, atžvilgiu įteikimo data yra laiško gavimo diena. Jeigu dokumentai įteikiami registruotu laišku, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, gavimo diena yra ta, kurią pašto tarnyba pažymi, kai laiškas įteikiamas adresatui.

Dokumentų įteikimas tarp advokatų taikomas, kai advokatas turi įteikti dokumentą kolegai (Civilinio proceso kodekso 671–673 straipsniai). Tai visada atliekama teismo rūmuose vienu iš dviejų būdų: oficialiu įteikimu (kuriam reikalingas teismo antstolio dalyvavimas – jis dokumente ir jo kopijoje uždeda spaudą ir pasirašo) arba tiesioginiu įteikimu (tai atliekama įteikiant dvi dokumento kopijas advokatui, kuriam jis adresuojamas, o pastarasis grąžina vieną kopiją su nurodyta data ir uždėtu spaudu).

Oficialų įteikimą savo gyvenamosios vietos apygardos teismo jurisdikcijoje (pranc. tribunal de grande instance) atlieka teismo antstoliai. Praktiškai, jeigu teisėjas nesuteikia leidimo, oficialus įteikimas gali būti atliekamas tik darbo dienomis nuo 6.00 val. iki 21.00 val. Civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje išvardyti tam tikri duomenys, kurie turi būti nurodyti dviejuose teismo antstolio dokumentų originaluose. Esant bet kokiam pažeidimui, įteikimas negalioja (Civilinio proceso kodekso 693 straipsnis). Oficialus įteikimas turi būti atliekamas asmeniškai. Jeigu šia forma dokumentų įteikti neįmanoma, jie gali būti įteikiami nuolatinėje arba kitoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu šio antrojo metodo taikymo sąlygos neįvykdomos, oficialus įteikimas atliekamas nusiunčiant adresatui įteikimo pažymėjimą (įteikimas atliekamas teismo antstolio tarnyboje).

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Civilinio proceso kodekso 748-1 straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, kiti dokumentai, pranešimai, įspėjimai ar šaukimai, ataskaitos, oficialios ataskaitos ir teismo sprendimų kopijos bei vykdytini originalai tam tikromis sąlygomis gali būti siunčiami, pristatomi ir įteikiami elektroniniu būdu.

Teisingumo sistemoje įdiegus naujas technologijas, teko tiksliai nurodyti, kokiomis sąlygomis teismo antstoliai elektroninėmis priemonėmis oficialiai įteikia dokumentus.

Dokumentus tarp advokatų taip pat gali įteikti Virtualus privatus advokatų tinklas (pranc. Réseau Privé Virtuel Avocats, RPVA), per kurį advokatai procesiniais dokumentais keičiasi ir su teismais.

Iš esmės pagal techninius nurodymus, kuriais nustatytos konkrečios keitimosi dokumentais elektroniniu būdu sąlygos, elektroniniais ryšiais leidžiama naudotis tik tam tikriems specialistams, t. y. advokatams ir teismo antstoliams.

Elektroniniais ryšiais galima naudotis daugumoje teismų (apygardų teismuose (pranc. tribunaux de grande instance), prekybos teismuose (tribunaux de commerce), apeliaciniuose teismuose (cours d'appel), Kasaciniame teisme (Cour de cassation) ir apylinkių teismuose (tribunaux d'instance) labiau ribotais atvejais).

Be to, aiškiai apibrėžtais atvejais ir sąlygomis tam tikri kanceliarijos parengti dokumentai (pranešimai apie teismo posėdžius arba, tam tikriems juridiniams asmenims, šaukimai) šaliai gali būti adresuojami e. paštu (Civilinio proceso kodekso 748-8 ir 748-9 straipsniai).

Visais atvejais dokumento adresatas turi duoti tiesioginį sutikimą, kad būtų naudojamos elektroninės ryšių priemonės.

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Jeigu paprastai dokumento įteikti nepavyksta, jis turi būti įteikiamas oficialiai.

Oficialiai dokumentas įteikiamas arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, arba, jeigu nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, – kitoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, teismo antstolis, prieš įteikdamas dokumentą kitoje gyvenamojoje vietoje, turi stengtis surasti adresato nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kai dokumento adresatas turi žinomą nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą gyvenamąją vietą, o teismo antstolis asmens ten neranda, įteikimas gali galioti tik tuo atveju, jeigu antstolis įteikia dokumento kopiją bet kuriam nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje gyvenamojoje vietoje esančiam asmeniui. Jeigu dokumento asmeniškai įteikti neįmanoma, siekiant apsaugoti adresato interesus turi būti atlikti keli formalumai: tam tikra informacija turi būti nurodyta kopijoje, įteikiamoje antspauduotame voke, ir atitinkamam asmeniui paprastu laišku turi būti nusiųstas pranešimas.

Jeigu dokumento adresatas žinomos nuolatinės gyvenamosios vietos, kitos gyvenamosios vietos arba darbo vietos neturi, teismo antstolis gali teisiškai deponuoti dokumentą savo tarnyboje. Šiuo tikslu teismo antstolis parengia įrašą, kuriame išsamiai išvardijami veiksmai, kurių buvo imtasi atitinkamam asmeniui surasti. Tą pačią dieną arba vėliausiai kitą darbo dieną teismo antstolis turi paskutiniu žinomu adresato adresu jam nusiųsti įrašo ir įteiktino dokumento kopiją – tai daroma registruotu laišku, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma. Tą pačią dieną teismo antstolis paprastu laišku praneša adresatui, kad šis formalumas yra atliktas.

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Dokumentas laikomas oficialiai įteiktu tą dieną, kurią jis buvo įteiktas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje gyvenamojoje vietoje esančiam asmeniui. Kadangi oficialus dokumento įteikimas jį perduodant teismo antstolio tarnyboje yra laikomas „įteikimu nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“, įteikimo datą lemia būtent pranešimas apie bandymą pristatyti dokumentą, o ne jo kopijos perdavimas antstolio tarnyboje. Oficialaus įteikimo datos nustatymo taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai yra išsiųstas pranešimas.

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Jeigu adresatas nerandamas, kai pašto darbuotojas ateina pristatyti registruoto laiško, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, adresatas pranešimu apie bandymą pristatyti dokumentą informuojamas, kad jis per nurodytą laiką gali pašto skyriuje pasiimti dokumento kopiją.

Jeigu teismo antstolis yra įsitikinęs, kad įteikimą įrodančiame dokumente nurodytas adresas yra teisingas, tačiau dokumento asmeniškai įteikti neįmanoma, teismo antstolis palieka pašto dėžutėje pranešimą apie bandymą pristatyti dokumentą, kuriuo paprašo adresato pasiimti dokumento kopiją teismo antstolio tarnyboje (Civilinio proceso kodekso 656 straipsnis).

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Atitinkamo asmens, kuris yra dokumento adresatas, sutikimas, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas šiam asmeniui, nėra privalomas, taigi, jeigu dokumento adresatas nepageidauja gauti atitinkamo dokumento, kurį jam pristato teismo antstolis, dokumentas vis tiek laikomas oficialiai įteiktu atitinkamam asmeniui. Faktiškai teismo antstoliui būtų neįmanoma priversti adresato paimti dokumentą, jeigu tas asmuo atsisakytų tai padaryti; užtenka, kad teismo antstolis paliktų dokumento kopiją adresato namuose, jeigu jis rado šį asmenį namuose. Tokiu būdu dokumentas laikomas oficialiai įteiktu net ir tuo atveju, jei teismo antstolis padeda jį ant baldo (Paryžiaus apeliacinis teismas, 1906 m. gruodžio 12 d., S. 1907. 2.109).

8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Jeigu dokumentas įteikiamas paštu, asmuo, atsakingas už laiško, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, pristatymą, iš esmės gali jį pristatyti tik asmeniui, kuriam jis adresuojamas, jeigu adresatas neįgaliojo trečiojo asmens priimti tokius dokumentus.

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Jeigu dokumento adresatas arba asmuo, įgaliotas priimti laiškus, prie kurių pridedama pristatymo patvirtinimo forma, negalėjo gauti paštu įteikiamo dokumento, įteikimas nėra tinkamas ir teismo antstolis dokumentą turi dar kartą įteikti oficialaus įteikimo būdu.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Jeigu asmuo, atsakingas už laiško, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, pristatymą, apsilankė dokumento adresato nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tačiau šio asmens (arba asmens, įgalioto priimti registruotus laiškus, prie kurių pridedama pristatymo patvirtinimo forma) ten nebuvo, pašto darbuotojas atitinkamo asmens pašto dėžutėje palieka pranešimą apie bandymą pristatyti dokumentą. Tokiame pranešime apie bandymą pristatyti dokumentą nurodoma, kad laiškas atitinkamam asmeniui deponuojamas pašto skyriuje ir kad šis asmuo gali jį pasiimti per penkiolika dienų. Jeigu atitinkamas asmuo per nurodytą laiką laiško nepasiima, laiškas grąžinamas siuntėjui.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Kai dokumentas įteikiamas registruotu laišku, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, pašto darbuotojas įteikia laišką adresatui, kai pastarasis pasirašo pristatymo patvirtinimo formą. Ši pristatymo patvirtinimo forma siunčiama siuntėjui kaip įrodymas, kad dokumentas buvo įteiktas asmeniškai. Jeigu adresatas laiško iš pašto skyriaus nepasiima arba jeigu, pavyzdžiui, yra neteisingai nurodytas adresas, pasibaigus penkiolikos dienų laikotarpiui nuo pranešimo apie bandymą pristatyti dokumentą siuntėjas taip pat gauna pristatymo patvirtinimo formą, kurioje būna įrašyta, kad dokumento pristatyti nepavyko.

Jeigu dokumentas buvo įteiktas, teismo antstolis oficialioje įteikimo ataskaitoje nurodo veiksmus, kurių buvo imtasi tinkamai įteikimo eigai užtikrinti, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio antroje dalyje: „Teismo antstolis dokumente nurodo veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas įteikti dokumentą adresatui, ir priežastis, dėl kurių įteikti dokumento buvo neįmanoma.“

Teismo antstolis ataskaitoje taip pat nurodo asmenį, kuriam jis sugebėjo įteikti dokumentą, ir informuoja pagrindinį gavėją.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Dokumentai iš esmės turi būti įteikiami atitinkamam asmeniui. Tačiau tai, kad jie įteikiami trečiosioms šalims, tam tikromis sąlygomis nebūtinai reiškia, kad įteikimas yra netinkamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 670 straipsnio nuostatas registruotu laišku, prie kurio pridedama pristatymo patvirtinimo forma, įteikiamas dokumentas laikomas įteiktu nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pristatymo patvirtinimo formą pasirašo įgaliotas tai daryti asmuo. Toks įteikimas gali turėti poveikį teismo sprendimo klasifikavimui (teismo sprendimas klasifikuojamas kaip priimtas išklausius abi šalis arba kaip priimtas už akių, jeigu asmuo nesurandamas), tačiau vis tiek yra tinkamas.

Kitais atvejais, t. y. jeigu adresas, kuriuo dokumentą bandoma įteikti registruotu laišku, yra neteisingas arba jeigu adresatas nepasiėmė laiško pašto skyriuje, teismo kancleris turi paraginti šalį kreiptis į teismo antstolio tarnybą, kaip numatyta to paties kodekso 670-1 straipsnio nuostatose. Šiuo veiksmu įmanoma dokumento įteikimą pripažinti tinkamu.

Panašiai teismo antstolis gali pristatyti dokumentą asmeniui, kuris nėra adresatas, pavyzdžiui, nuolatinėje gyvenamojoje vietoje esančiam šeimos nariui. Šiuo atveju dokumento kopija paliekama trečiajai šaliai antspauduotame voke, o teismo antstolis įteikimo ataskaitoje nurodo dokumentą priėmusio asmens vardą ir pavardę (to paties kodekso 655 ir 657 straipsniai).

Jeigu teismo antstolis gali patikrinti, ar adresatas iš tikrųjų gyvena nurodytu adresu, jis taip pat gali pašto dėžutėje palikti pranešimą apie bandymą pristatyti dokumentą, pranešime paragindamas adresatą pasiimti laišką teismo antstolio tarnyboje. Šiuo atveju dokumentas laikomas tinkamai įteiktu nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir kyla atitinkami minėti padariniai, susiję su teismo sprendimo klasifikavimu (to paties kodekso 656 straipsnis).

Galiausiai, jeigu atsakovas savanoriškai dalyvauja apylinkės teismo, prekybos teismo arba darbo tarybos (pranc. Conseil de prud’hommes) posėdyje, į dokumento, kuriuo pradedamas procesas, netinkamą įteikimą galima neatsižvelgti, jeigu šalys išreiškia sutikimą (Soc.  1990 m. gegužės 16 d.).

Nekalbant apie šiuos atvejus, netinkamas dokumento įteikimas reiškia, kad jis neturi vertės ir negali suteikti jokios teisės. Visų pirma taip netinkamai įteikus dokumentą nepradedami skaičiuoti apeliacinių skundų pateikimo senaties terminai.

11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?

Dokumento įteikimo registruotu laišku išlaidos atitinka registruoto laiško siuntimo iš Prancūzijos į Prancūzijoje esančią paskirties vietą išlaidas, t. y. iki 20 gramų sveriančio laiško siuntimas kainuoja 5,10 EUR – tai yra 2017 m. balandžio 1 d. galiojęs tarifas.

Dokumentų įteikimo per teismo antstolį išlaidos nustatomos pagal 2016 m. vasario 26 d. įsakymą, kuriuo nustatomi reguliuojami teismo pareigūnų tarifai (pranc. Arrêté du 26 février 2016 fixant les tarifs réglementés des huissiers de justice).

Oficialaus dokumentų įteikimo išlaidos kinta priklausomai nuo dokumento pobūdžio ir atitinkamų sumų, tačiau paprastai neviršija 50 EUR.

Paskutinis naujinimas: 21/11/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.