1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?
Dokumentų įteikimas teismo procese – tai teisės aktuose nustatytas būdas raštu pranešti šalims ir kitiems teismo proceso dalyviams apie teismo dokumentus.
Šitaip teismo proceso dalyviams suteikiama galimybė laiku, pagal įstatymą sužinoti apie proceso eigą, taip užtikrinant teisingą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą.
Dokumentų įteikimo tikslas – faktiškai pranešti gavėjui apie vykstantį procesą arba bent užtikrinti jam visas galimybes būti informuotam. Taigi dokumentų įteikimo esmė – sudaryti jų gavėjams galimybę susipažinti su šių dokumentų turiniu; ar jie iš tikrųjų tai padarys – jų pačių reikalas ir asmeninis pasirinkimas.
Svarbiausias įteikimo aspektas yra tas, kad įteikėjas turėtų patvirtinti įteikimo laiką ir būdą, taip pat asmens, kuriam dokumentas įteikiamas, tapatybę, kad teisinio tikrumo požiūriu paslaugą būtų galima laikyti suteikta tinkamai. Iš esmės teisės aktuose nustatyta tvarka įvykdytas ir įteikiančiojo pareigūno įformintas šaukimas yra autentiškas oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinami jame nurodyti faktai.
2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?
- Šaukimai į teismą įteikiami teismo proceso dalyviams.
- Teismas privalo šalims įteikti dokumentų, kuriuos galima apskųsti atskiruoju skundu, dublikatus (Civilinio proceso kodekso (bulg. Grazhdanski protsesualen kodeks, GPK) 7 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimai, nutartys ir įsakymai įteikiami bylos šalims, tretiesiems asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą teisme, ir tretiesiems asmenims, kuriuos teismas įpareigojo vykdyti jo nurodymą.
- Šalių pareiškimai ir apeliaciniai skundai įteikiami priešingai šaliai.
- Bylos šalims taip pat įteikiami teismo pranešimai.
- Vykdomuosius dokumentus (GPK 418 straipsnio 5 dalis) ir pranešimus apie savanorišką vykdymą (GPK 428 straipsnis) įteikia antstoliai.
- Visi kiti pagal įstatymą reikalaujami dokumentai, įskaitant įteikimą valstybės institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?
Toliau nurodyti asmenys pagal Civilinio proceso kodekso 42 straipsnį yra kompetentingi įteikti pranešimus, teismo šaukimus ir kitus dokumentus:
- teismo pareigūnai – procesiniai įteikėjai ir teismo kancleriai (tais atvejais, kai pats asmuo atvyksta į teismo kanceliariją arba jam pranešama telefonu, faksu arba e. paštu, o kancleris pasižymi asmens vardą ir pavardę šaukiamų asmenų sąraše);
- pašto darbuotojai arba kurjeriai – jeigu dokumentai įteikiami registruotu paštu arba per kurjerio tarnybą, prašant gavimo patvirtinimo;
- atitinkamų savivaldybių merai, jeigu toje vietovėje, kurioje reikia įteikti dokumentą, nėra teismo institucijos;
- privatūs antstoliai teismo nurodymu, kai to aiškiai prašo šalis, kuri šiuo atveju taip pat padengia įteikimo išlaidas.
4 Adreso nustatymas
4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?
Pagal GPK 38 straipsnį pranešimas įteikiamas byloje nurodytu adresu.
Jeigu atsakovas fizinis asmuo dokumentų asmeniškai nepasiima, teismas savo iniciatyva patikrina jo registruotą adresą Nacionalinėje gyventojų duomenų bazėje. Jeigu nurodytas šalies adresas nėra nuolatinis esamas adresas, teismas nurodo įteikti dokumentus esamu ar nuolatiniu adresu. Savo iniciatyva teismas taip pat patikrina atsakovo darbo vietą ir nurodo įteikti dokumentus darbo vietoje arba atitinkamai valstybės tarnybos vietoje, arba ekonominės veiklos vykdymo vietoje.
Jeigu dokumentai turi būti įteikiami komercinės veiklos subjektui arba juridiniam asmeniui, adresą galima nustatyti atliekant nemokamą paiešką elektroniniame komercinės veiklos registre, įvedant tikslų komercinės veiklos subjekto (juridinio asmens) pavadinimą, to pavadinimo dalį arba bendrąjį identifikacinį numerį (bulg. EIK).
4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?
Komercinės veiklos registrą ir Ne pelno juridinių asmenų registrą galima rasti adresu http://www.brra.bg.
Duomenų bazė, kurioje įrašomos komercinės veiklos subjektų ir ne pelno juridinių asmenų aplinkybės, yra laisvai ir nemokamai prieinama plačiajai visuomenei.
Komercinės veiklos subjekto arba juridinio asmens registruotą buveinę galima rasti atliekant nemokamą paiešką registre.
Už įstatymo nustatytą mokestį Registro agentūra suteikia registruotą prieigą prie komercinės veiklos subjekto bylos ir joje esančių dokumentų (pvz., įstatų).
Pagal Registravimo agentūros renkamų įstatymo nustatytų mokesčių aprašo 16d straipsnį už prieigą prie visų Komercinės veiklos registro duomenų bazės duomenų, įskaitant naujausius duomenis, mokamas 100 BGN mokestis.
Nacionalinė gyventojų duomenų bazė yra elektroninė duomenų bazė, kurioje pateikiami registruoti visų Bulgarijos piliečių asmens duomenys. Joje taip pat pateikiama informacija apie užsienio piliečius, kurie yra ilgalaikiai arba nuolatiniai Bulgarijos gyventojai, ir asmenis, kuriems Bulgarijos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas, humanitarinis statusas arba prieglobstis. Tai yra didžiausia Bulgarijos duomenų bazė, kurioje pateikiami fizinių asmenų asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (EGN) arba užsieniečio identifikacinis numeris (LNCh), gimimo vieta, gimimo registracija, šeiminė padėtis ir šeimos nariai, tapatybės dokumentas ir kt.). Šią duomenų bazę tvarko Regioninės plėtros ir viešųjų reikalų ministerijos Civilinės registracijos ir administracinių paslaugų generalinis direktoratas.
Civilinės registracijos įstatymu (ZGR) konkrečiai reglamentuojami atvejai, kai Nacionalinėje gyventojų duomenų bazėje saugomi duomenys gali būti pateikiami, ir nurodomi asmenys, kuriems šiuos duomenis galima pateikti.
1. Pirmiausia tai yra fiziniai asmenys (Bulgarijos ir užsienio šalių piliečiai), su kuriais šie duomenys yra susiję, ir tretieji asmenys (fiziniai asmenys), kuriems šie duomenys yra svarbūs, kiek tai susiję su teisės aktuose numatytų jų teisių ir teisėtų interesų atsiradimu, buvimu, pakeitimu ar išnykimu.
2. Valdžios institucijos ir įstaigos taip pat turi teisę susipažinti su šiais duomenimis pagal jiems įstatymu suteiktus įgaliojimus, t. y. pagal savo kompetencijos sritį.
3. Juridiniams asmenims (Bulgarijos ir užsienio šalių) taip pat gali būti suteikta galimybė susipažinti su duomenų bazės informacija, jeigu tai numatyta konkrečiu įstatymu ar teismo aktu (teismo įsakymu) arba jeigu tai leidžia Asmens duomenų apsaugos komisija.
Praktiškai užsienio teisminės institucijos ir (arba) teismo proceso šalys gali naudotis Nacionalinėje gyventojų duomenų bazėje esančia informacija kreipdamosi į teismą, kuriame iškelta konkreti byla, ir nurodydamos poreikį nustatyti atitinkamo asmens adresą.
4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?
Taikoma standartinė prašymo rinkti įrodymus nagrinėjimo procedūra pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (Civilinio proceso kodekso 614–618 straipsniai).
5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?
Daugumą teismo šaukimų ir pranešimų paprastai įteikia teismo pareigūnai ir atitinkamos pristatymo tarnybos (pašto) darbuotojai.
Civilinio proceso kodekso 43 straipsnyje numatyti šie įteikimo būdai:
- įteikimas asmeniškai;
- įteikimas per kitą asmenį;
- įteikimas priklijuojant pranešimą nuolatiniu arba esamu atsakovo adresu;
- įteikimas paskelbiant valstybiniame leidinyje;
- dokumentai liudytojams, parodymus duodantiems ekspertams ar byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims įteikiami paliekant pranešimą pašto dėžutėje arba jį priklijuojant.
Įteikimas asmeniškai. Įteikiama asmeniškai, konkrečioje byloje nurodytu adresu dokumentams įteikti. Jeigu adresato nerandama nurodytu adresu, pranešimas pateikiamas esamu adresu, o jei to padaryti nepavyksta – nuolatiniu adresu (Civilinio proceso kodekso 38 straipsnis).
Kai šalis yra nurodžiusi asmenį, kuriam turi būti įteikiami pranešimai teismo buveinėje arba kai šalis bylai turi atstovą teisme, dokumentai įteikiami tam asmeniui arba atstovui teisme. Tais atvejais, kai adresatas neturi procesinio veiksnumo, pranešimas įteikiamas jo teisiniam atstovui. Įteikimas atstovui prilyginamas įteikimui asmeniškai pagal Civilinio proceso kodekso 45 straipsnį.
Įteikimas per kitą asmenį. Taikomas, kai pranešimas negali būti įteikiamas asmeniškai adresatui ir kitas asmuo sutinka jį priimti. Kitas asmuo gali būti bet kuris suaugęs asmuo, kuris yra adresato šeimos narys arba gyvena adresato adresu, taip pat darbuotojas ar darbdavys, įsikūręs nurodytu adresu. Asmuo, per kurį įteikiamas šaukimas, pasirašo gavimo patvirtinimą ir įsipareigoja perduoti šaukimą adresatui.
Teismas į kitų asmenų, galinčių gauti pranešimą, grupę neleidžia įtraukti asmenų, kurie byloje yra priešinga šalis, yra suinteresuoti bylos baigtimi arba kuriuos adresatas aiškiai nurodė rašytiniame pareiškime.
Pagal Civilinio proceso kodekso 46 straipsnį, jeigu pranešimą gauna kitas asmuo, jis laikomas įteiktu adresatui.
Kai pranešimas įteikiamas į atitinkamą registrą įtrauktam komercinės veiklos subjektui arba juridiniam asmeniui, įteikimo vieta laikomas paskutinis tame registre nurodytas adresas. Jeigu asmuo savo adresu neberandamas, o jo naujas adresas į registrą neįtrauktas, visi pranešimai pridedami prie bylos ir laikomi tinkamai įteiktais: GPK 50 straipsnio 2 dalis.
Komercinės veiklos subjektams ir juridiniams asmenims dokumentai įteikiami jų biuruose, dokumentus galima įteikti bet kuriam biuro ar gamyklos darbuotojui, sutinkančiam juos priimti.
Valdžios institucijos ir savivaldybės privalo paskirti pareigūną, kuris priimtų pranešimus įprastu darbo laiku.
Bylos šalis, ilgiau negu mėnesį nebūnanti adresu, kurį ta šalis nurodė byloje arba kuriuo tai šaliai vieną kartą buvo įteiktas pranešimas, privalo pranešti teismui savo naują adresą. Ta pati prievolė taikoma tos šalies teisiniam atstovui, globėjui ir atstovui teisme. Jeigu ši prievolė neįvykdoma, visi pranešimai pridedami prie bylos ir laikomi įteiktais (GPK 41 straipsnis).
6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?
Pranešimai šaliai gali būti siunčiami ir jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Tokie pranešimai laikomi įteiktais, kai gaunami nurodytoje informacinėje sistemoje (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 4 dalis). Apie įteikimą elektroninio pašto adresu patvirtinama susijusio elektroninio įrašo kopija. Jokių apribojimų, susijusių su bylos pobūdžiu ar šalies teisnumu ar veiksnumu, nėra. Vienintelis apribojimas yra tas, kad šalys turi būti pačios pateikusios e. pašto adresą, o tai padarius sutikimas dėl šio įteikimo būdo yra laikomas duotu.
Jeigu pranešimas nebuvo įteiktas kitu būdu, teismas išimties tvarka gali teismo pareigūnui nurodyti įteikti pranešimą telefonu, teleksu, faksu arba telegrama. Įteikimą telefonu arba faksu įteikėjas patvirtina raštu, įteikimas telegrama patvirtinamas pranešimu apie telegramos pristatymą, o įteikimas teleksu patvirtinamas, kai gaunamas rašytinis pranešimo pristatymo patvirtinimas, kurie iškart juos parengus siunčiami teismui.
7 Pakaitinis įteikimas
7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?
Įteikimas priklijuojant pranešimą. Pagal Civilinio proceso kodekso 47 straipsnį, jeigu asmens, kuriam skirtas pranešimas, vieną mėnesį neįmanoma rasti byloje nurodytu adresu ir nerandamas joks kitas asmuo, kuris sutiktų priimti pranešimą, įteikėjas priklijuoja pranešimą prie adresato buto durų ar pašto dėžutės, o jeigu to neįmanoma padaryti – prie pagrindinio pastato įėjimo arba matomoje vietoje netoli jo. Jeigu pašto dėžutė yra prieinama, įteikėjas palieka pranešimą ir joje. Tai, kad asmens, kuriam skirtas pranešimas, neįmanoma rasti byloje nurodytu adresu, nustatoma bent tris kartus apsilankius tuo adresu – kiekvieną kartą bent vienos savaitės intervalu, o bent vienas iš šių apsilankymų turi būti ne darbo dieną. Ši taisyklė netaikoma, jeigu daugiabučio namo valdytojas arba vietos meras įteikėją informavo arba įteikėjas kitais būdais gavo informaciją, kad atsakovas negyvena tuo adresu, ir įteikėjas tą faktą patvirtina nurodydamas informacijos šaltinį.
Pranešime nurodoma, kad dokumentai buvo palikti teismo kanceliarijoje, kai dokumentus įteikia teismo pareigūnas arba privatus antstolis, arba savivaldybėje, kai dokumentus įteikia savivaldybės pareigūnas, ir kad dokumentus galima pasiimti per dvi savaites nuo pranešimo.
Pranešimas laikomas įteiktu laiku pasibaigus jo pasiėmimo iš teismo kanceliarijos arba savivaldybės įstaigos terminui.
Teisėjui nustačius, kad pranešimas įteiktas tinkamai, jis įpareigoja pridėti jį prie bylos medžiagos ir ieškovo lėšomis paskiria specialųjį atsakovo atstovą.
Pranešimo priklijavimas taip pat naudojamas kaip būdas įteikti pranešimus byloje padedantiems asmenims.
Kai dokumentai turi būti įteikiami juridiniams asmenims, jeigu pareigūnas negauna biuro adreso arba neranda asmens, sutinkančio priimti pranešimą, pareigūnas pranešimą priklijuoja. Antras pranešimas neklijuojamas. Laikoma, kad šaliai buvo pranešta apie dviejų savaičių termino pabaigą.
Pranešimo priklijavimo procedūra taip pat taikoma ir įteikimui liudytojams, parodymus duodantiems ekspertams ar byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims – jiems dokumentai įteikiami paliekant pranešimą pašto dėžutėje, o jeigu to neįmanoma padaryti – priklijuojant pranešimą.
Įteikimas viešai paskelbiant. Įteikimas viešai paskelbiant reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 48 straipsnyje.
Jeigu bylos iškėlimo metu atsakovas neturi registruoto nuolatinio ar esamo adreso, ieškovas gali prašyti, kad pranešimas jam būtų įteiktas paskelbiant jį neoficialiame valstybinio leidinio skiltyje likus bent mėnesiui iki teismo posėdžio. Dokumentai tokiu būdu gali būti įteikiami tik tuo atveju, jeigu ieškovas, pateikdamas informacijos paieškos išrašą, patvirtina, kad atsakovas neturi registruoto adreso ir pareiškimu patvirtina, kad nežino atsakovo adreso užsienyje. Jeigu, nepaisant paskelbimo, atsakovas neatvyksta į bylos nagrinėjimą teisme, teismas ieškovo lėšomis paskiria atsakovui specialųjį atstovą.
7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?
Jeigu dokumentai įteikiami priklijuojant pranešimą, pranešimas laikomas įteiktu laiku, kai pasibaigia jo pareikalavimo terminas.
Bet kuriuo atveju laikoma, kad dokumentas yra įteiktas gavus patvirtinimą, kai:
– įteikimą telefonu arba faksu įteikėjas patvirtina raštu;
– įteikimas telegrama patvirtinamas įteikimo pranešimu;
– įteikimas teleksu patvirtinamas rašytiniu išsiųsto pranešimo patvirtinimu;
– įteikimas paštu patvirtinamas gavimo patvirtinimu;
– įteikimas elektroninio pašto adresu patvirtinamas įteikimo elektroninio įrašo kopija.
7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?
Jeigu dokumentai įteikiami priklijuojant pranešimą, pranešime nurodoma, kad dokumentai buvo palikti teismo kanceliarijoje, kai dokumentus įteikia teismo pareigūnas arba privatus vykdytojas, arba savivaldybėje, kai dokumentus įteikia savivaldybės pareigūnas, ir kad dokumentus galima pasiimti per dvi savaites nuo pranešimo.
7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?
Atsisakymas priimti įteikiamus dokumentus nelaikomas nei teisėtu, nei neteisėtu, nes lemiama yra tai, ar laikomasi įteikimo procedūros, o ne šalies priežastys, dėl kurių ji sutiko ar nesutiko su procesu. Apie atsisakymą priimti pranešimą turi būti nurodyta gavimo patvirtinime ir patvirtinta įteikėjo parašu. Jeigu gavėjas atsisako priimti pranešimą, jo įteikimas vis tiek laikomas tinkamai atliktu.
Kai dokumentai įteikiami priklijuojant pranešimą, dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu buvo laikytasi nustatytos pranešimo priklijavimo tvarkos ir pasibaigė dokumentų pareikalavimo terminas. Jeigu šalis per nustatytą terminą neatvyko atsiimti dokumentų ir jeigu teisėjas nustato, kad pranešimas įteiktas tinkamai, jis įpareigoja pridėti pranešimą prie bylos medžiagos ir paskiria specialųjį atsakovo atstovą, kurio išlaidas apmoka ieškovas.
8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)
8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?
Pagal Pašto siuntinių ir siuntų pristatymo bendrųjų taisyklių ir sąlygų (priimta 2010 m. gegužės 27 d. Ryšių reguliavimo komisijos sprendimu Nr. 581) 5 straipsnio 1 dalį, jeigu pranešimai siunčiami registruotu paštu, reikalingas gavėjo parašas. Registruotu paštu siunčiami pranešimai gali būti įteikiami asmeniui, kartu vedančiam ūkį, jeigu jis yra ne jaunesnis nei 18 metų ir gyvena nurodytu įteikimo adresu. Gavimo metu būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą ir pasirašyti.
8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?
Jeigu atvykus nurodytu adresu pašto siuntos neįmanoma įteikti todėl, kad nėra adresato ar kito asmens, per kurį galima įteikti siuntą, pašto dėžutėje paliekamas oficialus rašytinis pranešimas, kuriuo adresato prašoma atvykti į paštą ir pasiimti siuntą iki pašto paslaugų teikėjo nurodyto termino, kuris negali būti trumpesnis nei 20 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo gavimo pašte dienos. Oficialių pranešimų skaičių ir pareikalavimo terminą pašto paslaugų teikėjai nustato bendrosios sutarties su naudotojais sąlygose; visais atvejais būtina nusiųsti bent du oficialius pranešimus.
8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?
Žr. atsakymą į 8.2 klausimą.
9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?
Įteikęs pranešimą, atitinkamas darbuotojas užpildo gavimo patvirtinimą. Tai yra pranešimo įrodymas. Gavimo patvirtinime turi būti nurodyti visi reikiami duomenys, įrodantys, kad pranešimas įteiktas tinkamai. Tai –
– asmens, kuriam skirtas pranešimas, vardas ir pavardė (pavadinimas);
– asmens, kuriam įteikiama, vardas ir pavardė;
– įteikiantis asmuo: teismo pareigūnas, pašto darbuotojas ar kurjeris, meras ar privatus antstolis.
Jeigu įteikiama kitam asmeniui nei adresatas, visada nurodoma, kad tas kitas asmuo privalo perduoti pranešimą adresatui.
Civilinio proceso kodekso 44 straipsnyje nurodyti keli būdai pranešimo įteikimui patvirtinti:
– įteikėjas savo parašu patvirtina įteikimo datą ir būdą, taip pat asmens, kuriam įteiktas pranešimas, tapatybę;
– apie atsisakymą priimti pranešimą turi būti nurodyta gavimo patvirtinime ir patvirtinta įteikėjo parašu; įteikimas vis tiek bus laikomas tinkamu. Nepaisant atsisakymo, pranešimas vis tiek laikomas tinkamai įteiktu:
– įteikimą telefonu arba faksu įteikėjas patvirtina raštu;
– įteikimas telegrama patvirtinamas įteikimo pranešimu;
– įteikimas teleksu patvirtinamas rašytiniu išsiųsto pranešimo patvirtinimu;
– įteikimas paštu patvirtinamas gavimo patvirtinimu;
– įteikimas elektroninio pašto adresu patvirtinamas įteikimo elektroninio įrašo kopija.
Įteikimą patvirtinanti pažyma turi būti pridėta prie bylos medžiagos iš karto po jos parengimo.
10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?
Jeigu adresatas negauna pranešimo arba pranešimas neįteikiamas jam įstatymo nustatyta tvarka, toks įteikimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Jeigu bylos šaliai nebuvo tinkamai įteiktas šaukimas į teismo posėdį, Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje numatyta, kad posėdis turi būti atidedamas ir įteikiamas naujas šaukimas. Tačiau šalis gali atvykti asmeniškai ir žodžiu arba raštu paprašyti dalyvauti teismo posėdyje, nurodydama, kad jai buvo pranešta apie teismo posėdį ir kad šalis pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta. Tokiu atveju šaukimas laikomas įteiktu tinkamai.
Jeigu šaukimai šalims įteikti tinkamai, tačiau bylos nagrinėjimas atidedamas dėl su įrodymais susijusių priežasčių, naujo šaukimo įteikti nebūtina.
Jeigu šalis teigia, kad ji įstatymo arba teismo nustatytą terminą praleido dėl to, kad jai nebuvo tinkamai pranešta, ji gali prašyti terminą atnaujinti, jeigu ji įrodo, kad terminas buvo praleistas dėl ypatingų nenumatytų aplinkybių, kurių ji buvo nepajėgi įveikti (GPK 63 straipsnis ir tolesni straipsniai).
Suinteresuotoji šalis gali prašyti GPK 303 straipsnyje nustatyta tvarka panaikinti vykdytiną sprendimą, jeigu dėl atitinkamų taisyklių pažeidimo ji neteko galimybės dalyvauti byloje arba jai nebuvo tinkamai atstovaujama, arba ji negalėjo atvykti asmeniškai arba dalyvauti byloje per teisinį atstovą dėl ypatingų nenumatytų aplinkybių, kurių ji buvo nepajėgi įveikti.
Jeigu skolininkas teigia, kad jis neteko galimybės užginčyti gautiną sumą, dėl kurios išduotas vykdomasis dokumentas, skolininkas GPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka gali pateikti prieštaravimą apeliaciniam teismui.
11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?
Bulgarijos Respublikoje teismų taikomi bylos nagrinėjimo mokesčiai apima visas šaukimo išlaidas, jeigu šaukimą įteikia teismo pareigūnas, pašto darbuotojas ar atitinkamos savivaldybės meras.
Už dokumentų įteikimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 mokesčiai paprastai netaikomi.
Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalis kreipiasi į teismą, kad šis įpareigotų privatų antstolį įteikti pranešimus, ši šalis padengia įteikimo išlaidas. Šiuo atveju dokumentų įteikimo mokestis yra 20 BGN.
Jeigu dokumentai įteikiami juos viešai paskelbiant neoficialioje valstybinio leidinio skiltyje, taikomi šie mokesčiai:
– iki 1/2 standartinio puslapio apimties: 20 BGN;
– iki 1 standartinio puslapio apimties (30 eilučių, 60 simbolių vienoje eilutėje): 40 BGN;
– daugiau kaip 1 standartinio puslapio apimties: 40 BGN ir 35 BGN už kiekvieną papildomą puslapį.
