1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?
Įteikimas – tai dokumento perdavimas adresatui teisės aktuose nustatyta forma ir patvirtinant raštu, kad asmuo susipažintų su dokumentu.
Įteikimas – tai teisinis veiksmas, kurį teismas įpareigoja atlikti vykstant teismo procesui ir kuris atliekamas ex officio (Austrijos civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) 87 straipsnis). Įteikimas turi būti oficialiai patvirtintas, kad būtų galima patikrinti, kada dokumentai įteikti ir kam. Kai kurios procedūrinės pasekmės atsiranda tik jeigu yra įrodymų, kad dokumentai tinkamai įteikti.
2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?
Paprastai visi teismo sprendimai (pvz., šaukimai į teismą, nutartys ir sprendimai) ir visi šalies pateikti dokumentai (pvz., ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, apeliacinis skundas), taip pat kiti priešingai šaliai skirti pareiškimai turi būti įteikti oficialiai.
3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?
Dokumentų įteikimą ir įteikimo būdą nurodo sprendimą priimanti įstaiga (teisėjas, teismo pareigūnas). Šis nurodymas vadinamas įteikimo dekretu (vok. Zustellverfügung), kurį sprendimą priimanti institucija pateikia ant įteiktino dokumento originalo. Patį įteikimo procesą įgyvendina siuntų tarnyba. Paprastai tai būna pašto tarnyba, tačiau kartais tai gali būti ir kitas universaliųjų paslaugų teikėjas (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo (vok. Zustellgesetz - ZustG) 2 straipsnio 7 dalis ir Austrijos pašto rinkos įstatymo (vok. Postmarktgesetz) 3 straipsnio 4 dalis. Kaip teismai gali įteikti dokumentus elektroninėmis priemonėmis, žr. 6 punktą.
4 Adreso nustatymas
4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?
Iš esmės – ne. Tačiau, atsižvelgiant į prieinamus žmogiškuosius išteklius, paprastos užklausos, pvz., registro užklausa, yra galimos (daugiau informacijos pateikta 4.2 punkte).
4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?
Taip. Bet kuris asmuo, įskaitant užsienio instituciją, gal susisiekti su Austrijos registracijos institucijomis (savivaldybės tarnyba, savivaldybės institucijomis, savivaldybės rajono biuru (vok. Gemeindeamt, Magistrat, Magistratisches Bezirksamt)) ir prašyti registruotos informacijos apie fizinio asmens pagrindinę registruotą gyvenamąją vietą. Registruoti duomenys saugomi centriniame registre (vok. Zentrales Melderegister, ZMR). Tai yra viešas registras, kuriame įrašyta kiekvieno Austrijoje registruoto asmens vardas ir pavardė, nurodant jo pagrindinės gyvenamosios vietos ir, jei yra, antrinės gyvenamosios vietos duomenis. Austrijoje privaloma registruoti arba išregistruoti savo gyvenamąją vietą.
Norint pateikti registro užklausą, būtina turėti bent tokius duomenis apie ieškomą asmenį: vardą ir pavardę, taip pat papildomą požymį, iš kurio būtų galima aiškiai nustatyti asmens tapatybę (pvz., gimimo data, gimimo vieta, pilietybė ar ankstesnis adresas).
Šiuo metu už rašytinę registro užklausą reikia mokėti 14,30 EUR mokestį. Už rašytinę arba elektroninę užklausą su piliečio kortele mokestis neimamas. Papildomai mokamas 3,30 EUR federalinis administracinis mokestis.
Papildoma informacija apie registro užklausos pateikimą pateikiama http://www.help.gv.at unter Dokumente und Recht (dokumentai ir teisinė informacija) / Personen-Meldeauskunft (asmens duomenys ir (arba) registracijos informacija).
4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?
Jeigu prašomoji institucija laiko prašymą įrodymų rinkimu, kaip tai suprantama pagal reglamento 1 straipsnį, pvz., nes būtina sužinoti adresą teismo procesui (ypač dokumentų įteikimui), institucija imasi veiksmų pagal reglamento nuostatas ir mėgina nustatyti esamą adresą naudodama turimus išteklius, pavyzdžiui, pateikdama užklausą centriniam registrui ar kitiems registrams.
5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?
Iš esmės dokumentus įteikia pristatymų tarnyba, t. y. pašto tarnyba, kuris nors kitas universaliųjų paslaugų teikėjas (žr. pirmiau 3 punktą) arba teismo pareigūnai (Austrijos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).
Tačiau yra ir tokios alternatyvios įteikimo procedūros:
įteikimas viešai paskelbiant pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 25 straipsnį ir Austrijos civilinio proceso kodekso 115 straipsnį:
jeigu įteikimo vieta nežinoma arba dokumentai turi būti įteikiami keliems asmenims, kurie nėra žinomi institucijoms ir kuriems nebuvo paskirtas įgaliotasis gavėjas, dokumentus galima įteikti prie edikto bylos (vok. Ediktsdatei) (galima pasižiūrėti apsilankius adresu http://www.justiz.gv.at/ ir pasirinkus „E-Government" / „Ediktsdatei“) pridedant pranešimą, kad įteiktinas dokumentas pateiktas tame teisme. Pranešime taip pat turi būti nurodyta trumpa informacija apie įteiktino dokumento turinį, bylą nagrinėjančio teismo pavadinimą, ginčijamą klausimą ar dokumento atsiėmimo galimybes, taip pat informacija apie šio pranešimo teisines pasekmes. Dokumentai laikomi įteiktais iš karto po to, kai pranešimas pridedamas prie edikto bylos.
Įteikimas per teismo paskirtą administratorių (Austrijos civilinio proceso kodekso 116–118 straipsniai):
jeigu vienintelis būdas įteikti dokumentą yra viešai jį paskelbti (pridėjimas prie edikto bylos), teismas paprašytas arba savo iniciatyva turi paskirti administratorių, jeigu atitinkamam asmeniui paprastai tektų imtis teisinių veiksmų siekiant apginti savo teises, atsižvelgiant į jam įteiktiną dokumentą, ypač jei įteiktiname dokumente yra šiam asmeniui skirtas šaukimas į teismą. Apie administratoriaus paskyrimą būtina paskelbti edikto byloje (Austrijos civilinio proceso kodekso 117 straipsnis). Iš karto po to ir kai dokumentas perduodamas administratoriui, jis laikomas įteiktu (Austrijos civilinio proceso kodekso 118 straipsnis).
Kaip teismai gali įteikti dokumentus elektroninėmis priemonėmis, žr. 6 punktą.
6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?
Pagal specialią sistemą teismai gali įteikti dokumentus elektroninėmis priemonėmis. Ši sistema vadinama elektronine teisine korespondencija (vok. Elektronischer Rechtsverkehr, ERV). Šia sistema privalo naudotis tik advokatai, asmenys, įgalioti atstovauti atsakovui baudžiamojoje byloje, notarai, kredito ir finansų įstaigos, Austrijos draudimo bendrovės, socialinio draudimo paslaugų teikėjai, pensijų institutai, Statybos darbuotojų atostogų ir išeitinių išmokų fondas (vok. Bauarbeiter-Urlaubs- und Abfertigungskasse), farmacijos darbuotojų darbo užmokesčio fondas (vok. Pharmazeutische Gehaltskasse), bankroto išmokų fondas (vok. Insolvenz-Entgel-Fonds) ir EIF-Service GmbH, pagrindinė Austrijos socialinės apsaugos organizacijų asociacija (vok. Hauptverband der österreichischen Sozialversicherungsträger), valstybės prokurorų tarnyba prie Finansų ministerijos (vok. Finanzprokuratur) ir advokatūrų asociacijos. Kiti asmenys taip pat gali naudotis šis sistema, tačiau neprivalo to daryti.
Jeigu dokumentai įteikiami naudojant ERV, elektroninėmis priemonėmis perduodami teismo sprendimai ir ieškiniai (Teismų organizavimo įstatymo 89a straipsnio 2 dalis) (vok. Gerichtsorganisationsgesetz, GOG) laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų patekimo į adresato elektroninę sritį (šeštadienis nelaikomas darbo diena).
Jeigu dokumento neįmanoma įteikti naudojant ERV, jį taip pat galima įteikti naudojant elektroninio pristatymo paslaugas pagal Dokumentų įteikimo įstatymą (Teismų organizavimo įstatymo 89a straipsnio 3 dalis kartu su Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 28 ir paskesniais straipsniais).
7 Pakaitinis įteikimas
7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?
Pakaitinis įteikimas.
Jeigu įteikėjui pagal įstatymą aiškiai draudžiama pristatyti dokumentą pakaitiniam gavėjui, procedūra vadinama asmeniniu įteikimu, kai dokumentai turi būti perduoti asmeniškai tam asmeniui, kuriam jie įteikiami. Tai taikoma tik išimtiniais atvejais.
Visais kitais atvejais pakaitinis įteikimas leidžiamas. Tai reiškia, kad jeigu adresato pristatymo vietoje nerandama, dokumentus iš esmės galima pristatyti bet kuriam toje pat pristatymo vietoje kaip ir adresatas gyvenančiam suaugusiajam ar bet kuriam adresato darbuotojui ar darbdaviui, sutinkančiam priimti dokumentus (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teisės aktuose šis asmuo vadinamas pakaitiniu gavėju (vok. Ersatzempfänger).
Tačiau pakaitinis įteikimas leidžiamas tik jeigu įteikėjas turi pagrindą manyti, kad adresatas paprastai būna pristatymo vietoje.
Pagal Austrijos civilinio proceso kodekso 103 straipsnį asmuo negali būti pakaitinis gavėjas, jeigu yra priešinga teisinio ginčo su adresatu šalis.
Pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį pakaitinis įteikimas nelaikomas įvykdytu, jeigu adresatas negalėjo laiku sužinoti apie įteiktus dokumentus, nes jo nebuvo pristatymo vietoje (pvz., nes jis buvo išvykęs, ligoninėje ar kalinamas). Tačiau įteikimas įsigalioja kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą.
Atidavimas saugoti.
Jeigu pristatymo vietoje dokumento įteikti negalima (adresato arba pakaitinio gavėjo nerandama), o įteikėjas turi pagrindą manyti, kad adresatas paprastai būna pristatymo vietoje, tuomet, jeigu dokumentą pristato pristatymo tarnyba, ji dokumentą atiduoda saugoti atsakingame savo tarnybos biure, o kitais atvejais – atsakingoje savivaldybės tarnyboje ar institucijoje, jei ji yra toje pačioje savivaldybėje (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnis).
7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?
Žr. 7.1 ir 7.3 punktus.
7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?
Adresatą reikia informuoti, kad dokumentai pristatyti, palikus pristatymo pranešimą (paliekamą pašto dėžutėje ar ant įėjimo durų). Pranešime turi būti nurodyta, kur dokumentai atiduoti saugoti, atsiėmimo laikotarpio pradžia ir pabaiga ir atidavimo saugoti pasekmės (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį atsiėmimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai dokumentas pirmą kartą paliekamas atsiimti, ir šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei 2 savaitės. Atiduotas saugoti dokumentas laikomas įteiktu pirmą šio laikotarpio dieną (tariamas įteikimas). Tačiau tai netaikoma, jei adresatas negalėjo laiku sužinoti apie įteikiamus dokumentus, nes jo nebuvo pristatymo vietoje. Tačiau net ir tokiu atveju Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įteikimas laikomas įsigaliojusiu kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą per atsiėmimo laikotarpį, kai jis galėjo atsiimti atiduotą saugoti dokumentą. Jeigu atiduotas saugoti dokumentas neatsiimamas (tačiau tai niekaip nekeičia įteikimo įsigaliojimo dėl dokumento atidavimo saugoti), pasibaigus atsiėmimo laikotarpiui jis turi būti grąžinamas jį išsiuntusiam teismui.
7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?
Jei tame pačiame namų ūkyje gyvenantis adresatas ar pakaitinis adresatas be jokios pagrįstos teisinės priežasties atsisako priimti dokumentą, jis turi būti paliekamas pristatymo vietoje, o jeigu tai neįmanoma – atiduotas saugoti be jokio rašytinio pranešimo. Jeigu dokumentas paliekamas ar atiduodamas saugoti, įteikimas įsigalioja (Austrijos duomenų įteikimo įstatymo 20 straipsnis).
8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)
8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?
Dokumentai paštu įteikiami pagal Pasaulinės pašto sąjungos konvenciją kartu su tarptautiniu gavimo patvirtinimu. Dokumentas turi būti pristatytas adresatui, o jeigu tai neįmanoma – kitam asmeniui, įgaliotam jį gauti pagal pristatymo šalies teisę (pvz., įgaliotasis gavėjas, pakaitinis gavėjas). Austrijoje taikytinos Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos dėl pakaitinių gavėjų (žr. 7.1 punktą).
8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?
Pasaulinės pašto sąjungos konvencijoje nėra jokių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas klausimas, ar dokumentą galima palikti, o jei taip, tai kokiomis sąlygomis tai galima padaryti. Todėl šie klausimai reglamentuojami dokumento pristatymo šalies teisės aktais. Pagal atitinkamas Austrijos teisės nuostatas dokumentas gali būti paliekamas tik jeigu yra įvykdomos būtinosios sąlygos (žr. 7 punktą).
8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?
Žr. 7.3 punktą.
9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?
Taip. Pristatymo kurjeris turi patvirtinti, kad dokumentas įteiktas, surašydamas pristatymo įrodymą (pristatymo patvirtinimą, gavimo patvirtinimą). Dokumentą pristatantis asmuo turi patvirtinti įteikimą pasirašydamas pristatymo įrodymą, įrašydamas datą, o jei jis nėra tikrasis adresatas, nurodydamas santykį su tikruoju adresatu. Jeigu pristatomą siuntą priimantis asmuo atsisako pateikti patvirtinimą, pristatymo kurjeris turi tai pažymėti pristatymo įrodyme, nurodyti datą ir, jei taikytina, kaip pristatomą siuntą priimantis asmuo yra susijęs su adresatu. Pristatymo įrodymas turi būti nedelsiant grąžintas siuntėjui.
Vietoj pristatymo įrodymo galima siųsti jo elektroninę kopiją arba pristatymo įrodyme nurodytus duomenis, jeigu institucija ant pristatymo įrodymo nenurodė, kad to daryti neleidžiama. Pristatymo įrodymo originalą reikia saugoti bent penkerius metus nuo pristatymo ir nedelsiant jį nusiųsti institucijai, jei ji to prašo.
10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?
Nors įteikimas, atliktas nesilaikant teisės aktų nuostatų, negalioja, šią padėtį galima ištaisyti. Pirma, jeigu įteikimo procedūra atlikta netinkamai, pagal pagrindinę Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 7 straipsnio taisyklę dokumentai vis vien laikomi įteiktais tada, kai adresatas faktiškai gauna dokumentą. Jeigu yra paskirtas įgaliotasis gavėjas, šis asmuo turi būti įvardytas kaip adresatas, kitaip įteikimas įsigalios tik tada, kai dokumentą faktiškai gaus įgaliotasis gavėjas. Be to, Dokumentų įteikimo įstatyme (16 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio 3 dalis) nustatytos specialiosios taisyklės dėl dokumentų įteikimo trūkumų ištaisymo tokiais atvejais: kai adresatas negali laiku sužinoti apie įteikiamus dokumentus, nes jo nėra pristatymo vietoje, kai pakaitinis įteikimas negalioja ar kai dokumentai atiduodami saugoti. Trūkumas ištaisomas kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą, tačiau jeigu dokumentas atiduodamas saugoti, svarbiausia yra tai, kad adresatas turi grįžti per jo atsiėmimo laikotarpį ir galėti kitą dieną atsiimti atiduotą saugoti dokumentą. Nors terminas negaliojančio pakaitinio įteikimo trūkumams ištaisyti nenustatytas, jeigu negalioja įteikimas atiduodant saugoti dokumentus, padėties nebegalima ištaisyti, jeigu adresatas grįžta jau pasibaigus atsiėmimo laikotarpiui. Jeigu adresatas grįžta pakankamai anksti ir gali atsiimti pristatytus dokumentus pačią pirmą atsiėmimo laikotarpio dieną, dokumentai laikomi įteiktais šią dieną, nes visas atsiėmimo laikotarpis dar nepasibaigęs. Jeigu adresatas grįžta vėliau, įteikimas atiduodant dokumentą saugoti įsigalioja tik kitą dieną po adresato grįžimo; gavėjui visada turi būti leidžiama pasinaudoti visais laikotarpiais, kurie pradedami skaičiuoti nuo dokumentų įteikimo, visų pirma apskundimo laikotarpiais.
11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?
Ne.
