Šiame puslapyje pateikiama informacija apie Lietuvos teismo proceso išlaidas.
Šeimos teisė. Santuokos nutraukimas
Lietuvoje nėra tokios profesijos.
Lietuvoje advokatų įkainiai nereglamentuojami. Jų dydis priklauso nuo bylos sudėtingumo ir susijusių išteklių. Tačiau įkainiai negali viršyti teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos.
Lietuvoje nėra tokios profesijos.
Antstolis imasi veiksmų, tik jei skolininkas nevykdo teismo sprendimo ir reikia pateikti teisiškai vykdytinus dokumentus. Vykdymo išlaidų dydį, jų mokėjimą ir atleidimą nuo jų reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija. Visas vykdymo išlaidas turi apmokėti išieškotojas. Teismo sprendimo vykdymo metu arba jį įvykdžius antstolis susigrąžina mokesčius iš skolininko.
Mokesčio dydis priklauso nuo reikalingų vykdymo veiksmų rūšies ir nuo to, kiek vykdymo veiksmų atlikta. Kai kurios vykdymo išlaidos yra fiksuotos – kai kurių paslaugų kaina yra 60 Lt / val., o kai kurie įkainiai apskaičiuojami kaip išieškomo turto vertės procentinė dalis.
Nustatytosios šalių išlaidos civilinėse bylose
Bylinėjimosi išlaidas civiliniame procese sudaro žyminis mokestis ir kitos išlaidos: atstovavimo, teismo dokumentų įteikimo išlaidos, ekspertams ir (arba) liudytojams išmokėtos sumos, vykdymo išlaidos ir kt. Kai kuriais atvejais žyminis mokestis nustatytas Civilinio proceso kodekse ir yra fiksuotas. Bylinėjimosi išlaidos apibrėžtos Civilinio proceso kodekso VIII skyriuje.
Civilinio proceso etapas, kai šalys privalo padengti nustatytąsias išlaidas
Žyminis mokestis paprastai sumokamas prieš pateikiant ieškinį teismui.
Nustatytosios šalių išlaidos baudžiamosiose bylose
Baudžiamojoje byloje šalims nėra nustatytųjų išlaidų.
Nustatytosios šalių išlaidos konstitucinės justicijos bylose
Konstitucinės justicijos bylos nemokamos, tačiau plačioji visuomenė negali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Įstatyme tokios tiesioginės pareigos nenustatyta.
Bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje apibrėžiamos Civilinio proceso kodekso VIII skyriuje.
Daugiau informacijos pateikiama pridėtoje Lietuvos išlaidų skaidrumo tyrimo ataskaitoje (950 Kb)
.
Informacija prieinama anglų kalba.
Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje Teisminės mediacijos procedūra.
Pagal Lietuvos teisės aktus yra dvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšys:
Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje arba kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos pasirašytose tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų pajamas.
Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys gali prašyti antrinės teisinės pagalbos. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Taigi vertinant asmens turtinę padėtį taikoma bendra turto ir pajamų lygio sistema (maksimali suma, už kurią mažesnes pajamas gaunantis prašytojas laikomas nepasiturinčiu).
Teisė gauti teisinę pagalbą
Vyriausybė yra nustačiusi du taikytinus turto ir pajamų lygius. Prašytojų turtas ir pajamos neturi viršyti pirmojo arba antrojo įstatyme nustatyto lygio. Be to, prašytojų metinės grynosios pajamos (per paskutinius dvylika mėnesių) neturi viršyti Lietuvos įstatymuose nustatyto pirmojo arba antrojo pajamų lygio.
Nepriteklius nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma asmens galimybė gauti antrinę teisinę pagalbą.
Teisę gauti pirmojo lygio teisinę pagalbą asmuo turi, jei jo metinės pajamos neviršija 8 000 LTL (2 318,8 EUR), pridedant 3 000 LTL (869,6 EUR) kiekvienam jo išlaikytiniui. Teisę gauti antrojo lygio teisinę pagalbą asmuo turi, jei jo metinės pajamos neviršija 12 000 LTL (3 478,2 EUR), pridedant 4 400 LTL (1 275,3 EUR) kiekvienam jo išlaikytiniui. Nustatant nepriteklių į asmens pareigas jo išlaikytiniams neatsižvelgiama.
Atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:
Įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims valstybė privalo garantuoti ir apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (žr. toliau). Išlaidos apmokamos, neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, išskyrus asmenis (nurodytus įstatymo 12 straipsnio 6 punkte), kurie gali laisvai disponuoti savo turtu ir pajamomis. Jos priskiriamos antrajam turto ir pajamų lygiui. Tokiu atveju valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kai kurių asmenų grupėms antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokamos, nepaisant vyriausybės nustatyto turto ir pajamų lygio (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnį):
Ekspertams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Jiems sumokama už atitinkamos ekspertizės atlikimą ir atlyginamos visos jų turėtos išlaidos, susijusios su atvykimu į teismą, kelione ir gyvenamosios vietos patalpų nuoma, taip pat jiems išmokami dienpinigiai. Šalis, pateikusi prašymą iškviesti ekspertą, turi iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Jei prašymus iškviesti ekspertą (-us) pateikia abi šalys, jos sumoka užstatą lygiomis dalimis. Užstatas sumokamas į teismo specialiąją sąskaitą.
Jei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais teismas iškviečia liudytojus ir ekspertus savo iniciatyva, jų išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Tai gali būti susiję su prašymu atlikti ekspertizę arba apžiūrėti įvykio vietą.
Nustatant užstato dydį, turi būti atsižvelgta į patirtinų išlaidų sumą. Teismas sumoka ekspertams, jiems atlikus savo pareigas. Teismas taip pat privalo apmokėti ekspertizę atlikusios įstaigos pateiktą sąskaitą už ekspertizę. Šios sumos išmokamos iš specialiosios teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Ekspertams ir ekspertizės įstaigoms išmokėtos sumos, kai užstatas nebuvo paimtas, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Teisingumo ministerija nustato maksimalius šių išlaidų dydžius.
Vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Vertėjams turi būti sumokėta už vertimą ir atlyginamos visos jų turėtos išlaidos, susijusios su atvykimu į teismą, kelione ir gyvenamosios vietos patalpų nuoma, taip pat jiems išmokami dienpinigiai. Šalis, kurios teismui pateiktas dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą.
Teismas sumoka vertėjams iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus vertėjams išmokėtas sumas už šalių pateiktų procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą. Teismo posėdyje suteiktų vertimo žodžiu ir (arba) raštu paslaugų išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto. Teisingumo ministerija yra nustačiusi maksimalią šių išlaidų sumą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.