Teisininkų užmokesčio reglamentavimo sistema

1. Antstoliai

Užmokestis už prisiekusiųjų antstolių (zvērināti tiesu izpildītāji) paslaugas nustatomas vadovaujantis oficialiais įkainiais. Draudžiama susitarti dėl kitokio, nei nustatytasis įkainiuose, užmokesčio.

2. Advokatai

Latvijoje nėra nustatytų prisiekusiųjų advokatų (zvērināti advokāti) paslaugų įkainių, išskyrus tais atvejais, kai teisinę pagalbą teikia valstybė. Advokatas savo užmokestį suderina su klientu.

Pagal Advokatūros įstatymo (Advokatūras likums) 57 skirsnį prisiekusieji advokatai su klientu sudaro raštišką sutartį, kurioje nustatoma, kad advokatas atstovaus klientą byloje, ir nustatomas atitinkamas užmokestis.

Kilus ginčui, kai nėra raštiškos sutarties, advokato užmokesčio suma gali būti nustatoma teisės aktuose nustatytą valstybės teisinės pagalbos sumą padauginant iš dviejų, o kitos išlaidos gali būti nustatomos laikantis tuose teisės aktuose nustatytų ribų.

Advokatūros įstatymo 12 skirsnyje nurodyta, kad įstatymo nustatytais atvejais valstybė atlygina advokatų užmokesčio ir kitas susijusias išlaidas. Valstybės teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės teisinės pagalbos įstatyme (Valsts nodrošinātās juridiskās palidzības likums) ir Baudžiamojo proceso įstatyme (Kriminālprocesa likums)) išdėstytos aplinkybės, kada civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose gali būti teikiama teisinė pagalba, už kurią sumoka valstybė.

Teisinės pagalbos išlaidos jos teikėjams atlyginamos valstybės pagal 2009 m. gruodžio 22 d. Ministrų kabineto nutarimą Nr. 1493 „Valstybės teisinės pagalbos aprėpties, dydžio, susijusių išlaidų ir jų apmokėjimo tvarkos taisyklės“. Taisyklėse nustatyti fiksuoti įkainiai (tam tikra suma arba valandinis įkainis), pagal kuriuos valstybė nustatyta tvarka sumoka teisinę pagalbą teikiantiems asmenims. Taip pat žr. atsakymus į toliau pateiktus klausimus.

Nustatytosios išlaidos

Nustatytosios civilinio proceso išlaidos

Nustatytosios civilinio proceso šalių išlaidos

Nustatytosios šalių išlaidos apima valstybinius mokesčius, administracinį mokestį ir bylos nagrinėjimo išlaidas.

Civilinio proceso etapas, kai turi būti apmokėtos nustatytosios išlaidos

Ieškinys teismui turi būti pateikiamas kartu su dokumentais, patvirtinančiais žyminių mokesčių ir kitų teismo išlaidų sumokėjimą įstatymų nustatyta tvarka.

Mokestis už teismo darbą (žyminis mokestis) ir administracinis mokestis turi būti sumokėti valstybės iždui tokia tvarka:

• gavėjas: valstybės iždas (Valsts kase)
• gavėjo mokesčių mokėtojo numeris: 90000050138
• gavėjo sąskaitos numeris: LV55TREL1060190911200
• gavėjo bankas: valstybės iždas (Valsts kase)
• banko kodas: TRELLV22
• pranešimas: čia įrašomi bylos identifikavimo duomenys.

Mokesčiai už bylos nagrinėjimą turi būti sumokėti prieš pradedant ją svarstyti.

Liudytojams ir ekspertams (už atliekamas apžiūras ar liudytojų apklausą vietoje) mokėtinas sumas, teismo šaukimų įteikimo, pranešimų laikraščiuose skelbimo ir ieškinio užtikrinimo išlaidas turi apmokėti prašymą pateikusi šalis prieš pradedant svarstyti bylą.

Prieš pradedant svarstyti bylą atitinkamą prašymą pateikusi šalis turi apmokėti šias išlaidas:

• liudytojams ir ekspertams mokėtinas sumas;
• liudytojų apklausos ir apžiūrų vietoje išlaidas;
• teismo šaukimų išdavimo ir įteikimo išlaidas;
• atsakovo paieškos išlaidas;
• pranešimų laikraščiuose paskelbimo išlaidas;
• ieškinio užtikrinimo išlaidas.

Su sprendimo byloje priėmimu apylinkės (miesto) (rajona (pilsētas) tiesa) ar apygardos (apgabaltiesa) teismuose susiję mokėjimai turi būti atliekami į Teismų administracijos sąskaitą:

• gavėjas: Teismų administracija  (Tiesu administrācija)
• gavėjo sąskaitos numeris: LV51TREL2190458019000
• gavėjo mokesčių mokėtojo numeris: 90001672316
• gavėjo bankas: valstybės iždas (Valsts kase)
• banko kodas: TRELLV22
• kita nurodytina informacija apie mokėjimą: 21499 (mokėjimo kategoriją nurodantis kodas) ir kita informacija, padedanti identifikuoti bylą, kaip antai bylos numeris, atsakovo vardas ir pavardė arba pavadinimas ir informacija, ar atsakovas yra fizinis, ar juridinis asmuo.

Nustatytosios baudžiamojo proceso išlaidos

Nustatytosios baudžiamojo proceso šalių išlaidos

Kaltinamieji (įtariamieji) baudžiamajame procese teismo mokesčių nemoka. Baudžiamojo proceso įstatyme (Kriminālprocesa likums)  nėra nustatyti mokesčiai baudžiamajame procese. Įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatų 8 straipsnyje nurodyta, kad civiliniai ieškiniai, prijungti prie baudžiamųjų bylų prieš įsigaliojant šiam įstatymui, turi būti laikomi ieškiniais dėl žalos atlyginimo. Jeigu civilinis ieškovas nėra nukentėjusysis arba civilinis atsakovas nėra kaltinamasis, civilinis ieškinys dabar nagrinėjamas pagal Civilinio proceso įstatymą (Civilprocesa likums). Praėjus mėnesiui nuo šio įstatymo įsigaliojimo procesą inicijavęs pareigūnas (procesa virzītājs) atitinkamai informuoja kitas šalis.

Baudžiamojo proceso etapas, kuriuo turi būti sumokėtos nustatytosios išlaidos

Žr. pirmiau pateiktą atsakymą į klausimą dėl baudžiamojo proceso šalių nustatytųjų išlaidų.

Nustatytosios konstitucinio proceso išlaidos

Nustatytosios konstitucinio proceso šalių išlaidos

Nė vienu konstitucinio proceso etapu teismo mokesčių mokėti nereikia.

Konstitucinio proceso etapas, kai turi būti apmokėtos nustatytosios išlaidos

Nė vienu konstitucinio proceso etapu teismo mokesčių mokėti nereikia.

Teisinių atstovų pateiktina išankstinė informacija

Šalių teisės ir pareigos

Pagal Latvijos prisiekusiųjų advokatų etikos kodekso (Latvijas Zvērinātu advokātu Ētikas kodekss) 2 straipsnio 2 dalį advokatai privalo profesionaliai ir atvirai pateikti savo nuomonę dėl kliento bylos ir suteikti jam reikiamą teisinę pagalbą. Be to, kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatai negali imtis bylų, kuriose nėra kompetentingi arba negali tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl, prieš sutikdamas imtis bylos, prisiekusysis advokatas privalo susipažinti su aplinkybėmis ir pateikti savo nuomonę. Advokatūros įstatymu taip pat nustatomos prisiekusiųjų advokatų pareigos: pavyzdžiui, gindami teisinės pagalbos paprašiusio asmens teises ir teisėtus interesus ir jam atstovaudami jie turi išnaudoti visas įstatyme nustatytas priemones ir metodus.

Bylinėjimosi išlaidos

Kur rasti informaciją apie bylinėjimosi išlaidas Latvijoje?

Informaciją apie bylinėjimosi išlaidų šaltinius galima rasti įstatymuose ir Ministrų kabineto nutarimuose internete bei informaciniuose lankstinukuose teismuose.

Kokiomis kalbomis galima gauti informaciją apie bylinėjimosi išlaidas Latvijoje?

Informaciją apie bylinėjimosi išlaidas (konkrečios sumos nenurodomos), kurias būtina sumokėti pateikiant ieškinį, visomis ES kalbomis galima rasti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose svetainėje (žr. skyrių „Ieškinio pareiškimas teismui“).

Kur rasti informaciją apie tarpininkavimą?

Informaciją apie tarpininkavimą galima rasti interneto svetainėje Mediācija.lv.

Kur rasti daugiau informacijos apie išlaidas?

Svetainė, kurioje pateikiama informacija apie išlaidas

Informacija apie išlaidas pateikiama Latvijos teismų portale.

Taip pat yra oficiali Teisingumo ministerijos svetainė. Čia pateikiama informacija apie teismus, teismo procesus, administracinių ir kitų teismų sprendimus ir įvairi kitokia informacija.

Kur rasti informacijos apie vidutinę įvairių procedūrų trukmę?

Informacijos apie proceso trukmę galima rasti teismų darbo statistinėse ataskaitose, pateikiamose Teismų informacijos sistemos (Tiesu informācijas sistēma) svetainėje.

Kur rasti informacijos apie vidutines bendras konkretaus proceso išlaidas?

Informacija apie vidutines bendras konkretaus proceso išlaidas nepateikiama.

Pridėtinės vertės mokestis

Kaip teikiama ši informacija?

Žyminiams mokesčiams ir teismo mokesčiams PVM netaikomas.

Kokios galioja normos?

Žyminiams mokesčiams ir teismo mokesčiams PVM netaikomas.

Teisinė pagalba

Civilinėje teisenoje taikytina pajamų riba

Pagal Valstybės teisinės pagalbos įstatymą (Valsts nodrošinātās juridiskās palidzības likums) valstybė teikia teisinę pagalbą asmenims:

• kurie pagal įstatymais nustatytas atitinkamas procedūras pripažinti neturtingais ar turinčiais materialinių sunkumų;
• kurių padėtis ir materialinė būklė staiga tampa tokia, kad jie nebegali ginti savo teisių (pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitų nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių);
• kuriuos visiškai išlaiko valstybės ar vietos valdžios institucijos;

Jei dėl tam tikros padėties, materialinių aplinkybių ar gaunamų pajamų lygio asmenys negali patys pasirūpinti savo teisine gynyba, valstybės teisinė pagalba taip pat suteikiama asmenims:

• turintiems teisę gauti teisinę pagalbą iš Latvijos Respublikos dėl Latvijos tarptautinių įsipareigojimų;
• tarpvalstybinių ginčų atveju, jeigu asmens nuolatinė buvimo arba gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Valstybės teisinė pagalba taip pat teikiama administracinėse bylose (skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimus dėl ginčijamų repatrijavimo orderių ir sprendimus dėl privalomo išsiuntimo orderių peržiūros).

Teisinės pagalbos prašymus nagrinėja Teisinės pagalbos administracija (Juridiskās palīdzības administrācija), kuri priima sprendimus dėl teisinės pagalbos suteikimo ar nesuteikimo ir apie tai praneša prašytojui.

Baudžiamojoje teisenoje įtariamajam (kaltinamajam) taikytina pajamų riba

Pagal Valstybės teisinės pagalbos įstatymo 17–19 straipsnius asmenys, turintys teisę į gynybą baudžiamajame procese, gali prašyti teisinės pagalbos bet kuriuo metu iki galutinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Baudžiamajame procese valstybės teisinę pagalbą sudaro konsultavimas, pagalba rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimas vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisme. Tam tikromis Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis aplinkybėmis kaltinamajam atstovauti valstybė paskiria advokatą.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnį bet kuris asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę gintis, t. y. teisę žinoti, kokio nusikaltimo padarymu jis yra įtariamas ar kaltinamas, ir teisę pasirinkti gynybos būdą. Tokie asmenys gali pasinaudoti šia teise patys arba paskirti pasirinktą asmenį jiems atstovauti. Jiems atstovaujantis asmuo gali būti prisiekusysis advokatas. Įstatyme nustatyti tam tikri atvejai, kai prisiekusiojo advokato dalyvavimas yra privalomas. Jeigu kaltinamasis neturi pakankamai turto, kad galėtų samdytis prisiekusįjį advokatą, ir nesusitaria su advokatu, pasirengusiu jį atstovauti byloje, atstovavimą užtikrina valstybė, nurodydama apmokėti gynybos išlaidas valstybės lėšomis ir nuspręsdama, ar kokią nors šios sumos dalį (ir kokią) turi sumokėti kaltinamasis.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 80 straipsnį sutartį su advokatu gali sudaryti kaltinamasis arba tai jo vardu gali padaryti kitas asmuo. Procesą inicijavęs pareigūnas (procesa virzītājs) negali sudaryti tokios sutarties ar samdyti konkretaus advokato, tačiau turi suteikti kaltinamajam būtiną informaciją ir leisti susisiekti su advokatu. Jeigu kaltinamasis nesudarė sutarties byloje, kurioje advokato dalyvavimas yra privalomas, arba kitais atvejais, kai kaltinamasis nori, kad jam būtų atstovaujama, procesą inicijavęs pareigūnas paprašo vyresniojo prisiekusiojo advokato paskirti gynėją. Per tris dienas nuo procesą inicijavusio pareigūno prašymo gavimo vyresnysis advokatas turi šiam pareigūnui pranešti atstovausiančio advokato vardą ir pavardę.

Baudžiamojo proceso įstatymo, kuriuo reglamentuojami specialieji procesiniai veiksmai, 81 straipsnyje taip pat nurodoma, kad nesant sutarties dėl gynybos arba pasamdytam advokatui negalint dalyvauti proceso stadijose, procesą inicijavęs pareigūnas turi iš vyresniojo advokato teismo jurisdikcijos zonai sudaryto budinčių advokatų sąrašo pasamdyti advokatą, kuris veiktų kaip gynėjas atskirose proceso stadijose (visuose tyrimuose, su kuriais susijęs kaltinamasis).

Be to, vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo 84 straipsnio 2 dalimi, jeigu asmuo nesudarė sutarties dėl gynybos, valstybės teisinę pagalbą teikiančio advokato užmokesčio ir išlaidų suma ir jų mokėjimo tvarka nustatoma Ministrų kabineto sprendimu (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Ministrų kabineto nutarimą Nr. 1493 „Valstybės teisinės pagalbos aprėpties, atitinkamo užmokesčio, išlaidų ir jų apmokėjimo tvarkos taisyklės“).

Baudžiamojoje teisenoje nukentėjusiajam taikytina pajamų riba

Baudžiamajame procese nukentėjusieji gali gauti valstybės teisinę pagalbą, tai yra advokatą jiems atstovauti, kuris skiriamas vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka ir jame nurodytais atvejais.

Be to, Baudžiamojo proceso įstatymo 104 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesą inicijavęs pareigūnas asmuo gali priimti sprendimą paskirti advokatą atstovauti nepilnamečiam asmeniui šiais atvejais:

• jeigu pažeidžiama ar kitais atžvilgiais neužtikrinama nepilnamečio teisių ir interesų apsauga;
• jeigu nepilnamečio šeimos atstovas (motina, tėvas arba globėjas, vienas iš senelių, suaugęs brolis arba suaugusi sesuo), su kuriuo nepilnametis gyvena ir kuris juo rūpinasi, arba vaikų teisių apsaugos įstaigos atstovas arba bet kokios nevyriausybinės vaikų teisių apsaugos organizacijos atstovas pateikia motyvuotą prašymą.

Išimtinėmis aplinkybėmis, jeigu baudžiamajame procese kitaip neįmanoma užtikrinti nukentėjusiojo, kuris yra neturtingas arba patiria materialinių sunkumų, teisių ir interesų apsaugos, procesą inicijavęs pareigūnas gali priimti sprendimą paskirti advokatą, kuris atstovautų šiam asmeniui. Tokiose bylose už advokatų paslaugas mokėtiną sumą ir mokėjimo tvarką nustato Ministrų kabinetas (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Ministrų kabineto nutarimą Nr. 1493 „Valstybės teisinės pagalbos aprėpties, dydžio, susijusių išlaidų ir jų apmokėjimo tvarkos taisyklės“).

Tokiomis aplinkybėmis valstybė suteikia teisinę pagalbą nukentėjusiuoju pripažintam asmeniui (pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą procese iki teismo ir teisme).

Kitos sąlygos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiesiems

Žr. informaciją apie baudžiamojoje teisenoje įtariamiesiems (kaltinamiesiems) taikomą pajamų ribą.

Kitos sąlygos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu įtariamiesiems (kaltinamiesiems)

Žr. informaciją apie baudžiamojoje teisenoje įtariamiesiems (kaltinamiesiems) taikomą pajamų ribą.

Nemokamas teismo procesas

Nuo teismo išlaidų atlyginimo valstybei atleidžiami šie asmenys:

• ieškovai – darbuotojų iškeltose bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų iš teisinių darbo santykių galinčių kilti ar su jais susijusių reikalavimų;
• ieškovai – bylose dėl darbų atlikimo sutarčių, jei ieškovas yra laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo;
• ieškovai – bylose dėl reikalavimų, susijusių su asmens sveikatos sutrikdymu, dėl kurio asmuo buvo suluošintas, padaryta kitokia žala jo sveikatai arba jis mirė;
• ieškovai – bylose dėl vaiko ar vieno iš tėvų išlaikymo mokėjimų išieškojimo ir bylose dėl tėvystės nustatymo, jei toks ieškinys pareiškiamas kartu su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo išieškojimo;
• pareiškėjai – bylose, susijusiose su užsienyje priimto sprendimo dėl vaiko ar vieno iš tėvų išlaikymo mokėjimų išieškojimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo;
• ieškovai – bylose dėl reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nusikaltimu;
• prokurorai, valstybės ar vietos valdžios institucijos ir asmenys, pagal įstatymą turintys teisę ginti kitų asmenų teises ir teisės ginamus interesus;
• pareiškėjai – bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba globėjo paskyrimo;
• pareiškėjai – bylose dėl globėjo paskyrimo asmeniui dėl jo palaidumo, išlaidumo arba piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikų vartojimo;
• atsakovai – bylose dėl teismo nustatyto išlaikymo vaikui ar vienam iš tėvų sumažinimo ir teismo nustatyto išlaikymo dėl asmens sveikatos sutrikdymo, sukėlusio suluošinimą ar kitokią žalą sveikatai arba mirtį, sumažinimo;
• asmenys, pateikę prašymą dėl neteisėtai į užsienį išvežto ar sulaikyto vaiko;
• administratoriai – bylose dėl reikalavimų nemokiais pripažintų fizinių ar juridinių asmenų naudai, ir administratoriai, pateikiantys pareiškimus dėl juridinių asmenų bankroto paskelbimo Bankroto įstatymo (Maksātnespējas likums) 51 skirsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
• teismo sprendimu patvirtinti kreditoriai – vykdomosiose bylose dėl valstybės pajamų išieškojimo;
• teismo sprendimu patvirtinti kreditoriai – vykdomosiose bylose, kai išieškojimas turi būti vykdomas vieno dokumento, leidžiančio priverstinai vykdyti reikalavimą prašomoje valstybėje narėje, pagrindu;
• akcizo ir mokesčių įstaigos, teikiančios pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto paskelbimo;
• Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (Pilsonības un migrācijas lietu pārvalde) – bylose dėl Latvijos pilietybės atėmimo;
• Valstybės socialinio draudimo agentūra (Valsts sociālās apdrošināšanas aģentūra) – bylose dėl finansinių išteklių išieškojimo valstybės biudžeto naudai socialinio draudimo paslaugų atžvilgiu arba valstybinių socialinių pašalpų ir socialinio draudimo paslaugų permokų arba valstybinių socialinių pašalpų mokėjimo, kai tai susiję su kelių eismo įvykiais.

Šalys taip pat gali būti atleistos nuo teismo išlaidų atlyginimo valstybei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas arba teisėjas, įvertinęs finansinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai arba iš dalies jį atleisti nuo teismo išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą, atidėti reikalaujamų teismo išlaidų atlyginimą į valstybės biudžetą arba nurodyti sumokėti šias išlaidas dalimis.

Kada bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas?

Šalis, kurios naudai išspręsta byla, iš kitos šalies gali išsiieškoti visas sumokėtas teismo išlaidas. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidas galima išsiieškoti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų apimčiai. Atsakovui atlyginama dalis yra proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kai teismo sprendimas priimamas atsakovui nepateikus atsiliepimo, valstybiniai mokesčiai už prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti naują sprendimą negrąžinami.

Jeigu ieškovo pareiškimas patenkinamas visiškai ar iš dalies, atsakovui nurodoma įstatymo nustatyta apimtimi atlyginti ieškovo pateikiant ieškinį patirtas išlaidas, kaip antai teisininkų užmokestį, su dalyvavimu teisme susijusias išlaidas ar su įrodymu rinkimu susijusias išlaidas. Atmetęs pareiškimą teismas nurodo ieškovui atlyginti atsakovo ginantis nuo ieškinio patirtas išlaidas.

Ekspertų užmokestis

Ekspertų išlaidas iki sprendimo priėmimo byloje turi sumokėti eksperto paslaugų paprašiusi šalis. Nuo teismo išlaidų atleista šalis neprivalo atlyginti ekspertų išlaidų. Tokiu atveju ekspertų (išskyrus valstybinius teismo medicinos ekspertus) išlaidas padengia Teismų administracija.

Vertėjų raštu ir žodžiu užmokestis

Kai bylos šalys nemoka bylos kalbos – išskyrus, kai jos atstovauja juridiniams asmenims – teismas privalo užtikrinti joms galimybę susipažinti su bylos dokumentais ir dalyvauti byloje su vertėjo pagalba.

Susiję priedai

Latvijos išlaidų skaidrumo tyrimo ataskaita  (742 Kb)