Informacijos paieška pagal regionus
Solisitoriams užmokestis mokamas pagal tai, ar jų darbas susijęs su ginčo teisena ((contentious business) t. y. konsultavimu ir atstovavimu bylinėjantis bendrosios kompetencijos, specializuotame arba arbitražo teisme), ar su ypatingąja teisena (non-contentious business). Kalbant apie ginčo teiseną, išlaidos gali būti skirstomos į solisitorio ir kliento išlaidas (t. y. išlaidos, kurias šalis apmoka savo solisitoriui) ir šalių išlaidas (t. y. išlaidos, kurias teismas priteisia vienos bylos šaliai apmokėti kitai tos pačios bylos šaliai).
Ginčo teisena
Pagrindiniai pirminės teisės aktai*
Pagrindiniai antrinės teisės aktai*
Teismų praktika
Ypatingoji teisena
Pagrindiniai pirminės teisės aktai*
1881 m. Solisitorių atlyginimo aktas (Solicitors’ Remuneration Act 1881).
Pagrindiniai antrinės teisės aktai*:
Teismų praktika
* Nuorodos į teisės aktus yra nuorodos į atitinkamą aktą, skyrių, potvarkį ar taisyklę su pakeitimais. Po 1922 m. priimti aktai pateikiami Elektroniniame Airijos teisės aktų rinkinyje ir Airijos parlamento rūmų interneto svetainėje.
Airijos teisinėje sistemoje terminu „teisininkas“ apibūdinami abiejų kategorijų teisės specialistai: solisitoriai ir baristeriai.
Baristerių užmokestis įskaitomas į solisitoriaus, kuriam ir pateikiamos šio užmokesčio sąskaitos, išlaidas, taigi jos reglamentuojamos solisitorių užmokestį nustatančiais aktais bei teismų sprendimais dėl patarėjo teisės klausimais užmokesčio patvirtinimo: visų pirma žr. 1995 m. Teismų ir teismo pareigūnų akto (Courts and Court Officers Act 1995) 27 straipsnį ir Kelly v. Breen (1978) I.L.R.M. 63; State (Gallagher Shatter & Co.) v. de Valera (1991) 2 I.R. 198; Superquinn v. Bray U.D.C. (No. 2) (2001) 1 I.R. 459.
Šerifo, teismo pasiuntinio ir antstolių užmokestis už teismo vykdomųjų raštų vykdymą reglamentuojamas 2005 m. Šerifo užmokesčio ir išlaidų potvarkiu (Sheriff's Fees and Expenses Order, 2005), jame yra nuostata dėl užmokesčio už vykdomojo rašto pateikimą ir atskaitymus, dėl kelionės išlaidų, konfiskuotų prekių ar galvijų realizavimo ir saugojimo.
Airijos teisinėje sistemoje nėra atskiros advokatų kategorijos.
Nustatytosios šalių išlaidos civilinėse bylose
Išskyrus Aukštųjų teismų taisyklių 27 skyriaus 1A taisyklės 3 punkte, 9 taisyklėje (šalies, pateikusios procesinį dokumentą po to, kai kita šalis paprašė priimti sprendimą nepateikus tokio dokumento, mokėtinos išlaidos), W priede ir Apylinkės teismo taisyklių E priede nustatytus išlaidų punktus, paprastai išlaidų punktai nustatomi savo nuožiūra.
Padengtinos išlaidos taip pat apima tokius mokėjimus kaip teismo mokesčiai, nustatyti atitinkamuose Aukščiausiojo Teismo, Aukštojo teismo, apygardos teismo ir apylinkės teismo mokesčių potvarkiuose.
Galima rasti daugiau informacijos apie teismo mokesčių dydžius.
Civilinės bylos etapas, kai šalys privalo apmokėti nustatytąsias išlaidas
27 skyriaus 1A taisyklės 3 punkto ir 9 taisyklės atveju (šalies, pateikusios procesinį dokumentą po to, kai kita šalis paprašė priimti sprendimą nepateikus tokio dokumento, mokėtinos išlaidos) išlaidos mokėtinos atmetus prašymą priimti teismo sprendimą nepateikus atitinkamo procesinio dokumento.
Aukštesniųjų teismų taisyklių W priede nustatytų kategorijų išlaidas gali susigrąžinti:
Apylinkės teismo nuostatų E priede išvardytų kategorijų išlaidas padengia:
Nustatytosios šalių išlaidos baudžiamosiose bylose
Baudžiamojoje byloje nėra nustatytųjų išlaidų. Baudžiamojoje byloje nereikia mokėti teismo mokesčių.
(Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą supaprastinta tvarka, gali priimti nutartį, kad bylinėjimosi išlaidas turi padengti bylos šalis, išskyrus vyriausiąjį prokurorą (Director of Public Prosecutions) arba kaltinimą palaikantį policijos pareigūną. Apygardos teismas ir Centrinis baudžiamųjų bylų teismas (teismai, turintys jurisdikciją teisti pagal kaltinamąjį aktą) gali savo nuožiūra priteisti bylinėjimosi išlaidas:
Nustatytosios šalių išlaidos konstitucinėse bylose
Jurisdikciją konstitucinėse bylose turi tik Aukštasis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Tokioms byloms netaikoma jokia specialių išlaidų ar mokesčių tvarka. Nustatytosios išlaidos, leidžiamos tokiose bylose, numatytos Aukštesniųjų teismų taisyklių W priede. Mokėtini teismo mokesčiai nustatyti Aukščiausiojo Teismo ir Aukštojo teismo (mokesčių) potvarkyje.
Galima rasti daugiau informacijos apie teismo mokesčių dydžius.
Konstitucinės bylos etapas, kai šalys turi apmokėti nustatytąsias išlaidas
Teismo mokesčiai paprastai sumokami pateikiant atitinkamą dokumentą.
1994 m. Solisitorių akto pakeitimo akto 68 straipsnyje nustatyta:
i) kliento teisę reikalauti, kad solisitorius pateiktų išlaidų sąskaitą ar jos dalį Aukštojo teismo išlaidų tvarkytojui, kad šis įvertintų išlaidas, remdamasis solisitoriaus ir jo kliento argumentais; ir
ii) kliento teisę pateikti skundą Teisininkų draugijai pagal šio akto 9 straipsnį dėl to, kad jam pateikta tariamai per didelė išlaidų sąskaita.
Airijos bendrosios advokatūros tarybos elgesio kodekso 12.6 punkte nustatyta:
„12.6 Gavęs nurodymą teikti teisines paslaugas arba kuo greičiau po tokio nurodymo gavimo baristeris paprašytas raštu pateikia įgaliotajam solisitoriui arba klientui, jei paslaugas jam teikia pagal Tiesioginio profesinių paslaugų teikimo programą (Direct Professional Access Scheme), tokius duomenis, patvirtinančius:
Kiekvienas baristeris savo nuožiūra pasirenka tokių duomenų pateikimo formą.“
Informacijos galima rasti Išlaidų tvarkytojo tarnybos interneto svetainėje, joje taip pat pateikiami dokumentai, kuriuos galima parsisiųsti.
Informacija apie teisinius išlaidų šaltinius Airijoje pateikiama anglų kalba.
Daugiau informacijos apie tarpininkavimą galima rasti Šeimos paramos agentūros interneto svetainėje.
Veikia interneto svetainė, kurioje pateikiama informacija apie išlaidas.
Daugiau informacijos galima rasti Teismų tarnybos metinėse ataskaitose.
Žr. Airijos mokesčių ir muitų tarnybos interneto svetainę.
Civilinėse bylose disponuojamų pajamų riba, sumokėjus nustatytąsias išmokas palikuonims, už būstą, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, yra 18 000 EUR.
Daugiau informacijos galima rasti Teisingumo, lygybės ir teisės reformos departamento ir Teisinės pagalbos komisijos interneto svetainėse.
Pagal Teisingumo, lygybės ir teisės reformos departamento administruojamą Teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose programą nemokama teisinė pagalba tam tikromis aplinkybėmis gali būti teikiama asmenų, neturinčių pakankamai lėšų, gynybai baudžiamosiose bylose. Nustatytos pajamų ribos nėra. Kaltinamasis turi teisę teismo, kuriame nagrinėjama jo byla, būti informuotas apie galimą jo teisę gauti teisinę pagalbą. Jei teisinė pagalba suteikiama, asmuo turi teisę turėti solisitorių ir tam tikromis aplinkybėmis – ne daugiau kaip du patarėjus teisės klausimais, kurie padėtų jam pasirengti gynybai arba apeliacijai. Teismai per teismų sistemą yra atsakingi už teisinės pagalbos teikimą. Prašymas teismui suteikti teisinę pagalbą gali būti pateiktas: a) asmeniškai; arba b) pareiškėjo teisinio atstovo; arba c) raštu kreipusis į teismo kanclerį.
Teisinės pagalbos prašytojas turi teismui įrodyti, kad jam nepakanka lėšų pačiam sumokėti už teisinę pagalbą. Kiekvienas teismas šį klausimą sprendžia visiškai savo nuožiūra, šio klausimo nereglamentuoja jokios atitikties finansiniams pagalbos gavimo reikalavimams gairės. Teismas taip pat turi būti įsitikinęs, kad „dėl kaltinimo sunkumo“ ar „išimtinių aplinkybių“ teisingumo sumetimais būtina suteikti prašančiajam teisinę pagalbą. Tačiau jei kaltinama nužudymu arba jei Aukščiausiajam Teismui pateikiamas apeliacinis skundas dėl Apeliacinio baudžiamųjų bylų teismo sprendimo, nemokama teisinė pagalba suteikiama remiantis vien tuo, kad asmuo neturi pakankamai lėšų.
Teismas gali pareikalauti teisinės pagalbos prašytojo užpildyti lėšų deklaraciją. Jei prašytojas sąmoningai pateikia neteisingus duomenis ar nuslepia esminę aplinkybę, kad gautų teisinę pagalbą, tai laikoma nusižengimu. Už tokį nusižengimą baudžiama bauda ir (arba) laisvės atėmimu.
Nukentėjusiems asmenims, kurie kreipiasi į Teisinės pagalbos komisiją dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, tam tikrose bylose dėl lytinio smurto netaikoma disponuojamų pajamų riba, jei kaltinamojo gynyba rengiasi teisme paviešinti faktus apie ankstesnį nukentėjusiojo lytinį gyvenimą.
Teisinė pagalba savaime suteikiama nukentėjusiems asmenims tam tikrose bylose dėl lytinio smurto. Visi kiti nukentėjusieji turi atitikti tuos pačius kriterijus, kaip ir kiti visuomenės nariai.
Nepilnamečiams netaikomos jokios kitos sąlygos ar speciali tvarka.
Tam tikromis aplinkybėmis nuo teismo mokesčių mokėjimo atleidžiama, įskaitant šeimos teisės bylas ir kai kurias su nepilnamečiais susijusias bylas. Daugiau informacijos apie aplinkybes, kai nereikia mokėti teismo mokesčių, žr. mokesčių potvarkius Teismų tarnybos interneto svetainėje.
Išsamesnę informaciją apie mokesčių potvarkius ir atleidimą nuo mokesčių galima rasti Teismų tarnybos interneto svetainėje.
Teismas priteisia išlaidas savo nuožiūra. Jis tai turi daryti pagal atitinkamas nusistovėjusias taisykles ir principus, kylančius iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, pagrindinė taisyklė yra tokia, kad išlaidos siejamos su įvykiu, t. y. bylą pralaimėjusi šalis padengia bylą laimėjusios šalies išlaidas. Tačiau ir čia taikomos išimtys, jų taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, bylą laimėjusi šalis gali neatgauti visų išlaidų, jei teismas mano, kad ji vilkino ar nepagrįstai užtęsė bylą, arba, nors šalis ir laimėjo bylą, tačiau patenkinti ne visi atskiri jos reikalavimai. Kai kuriais atvejais, pvz., bylose, susijusiose su konstituciniais ir viešojo intereso klausimais, bylą pralaimėjusi šalis gali atgauti dalį išlaidų arba jas visas.
Teisinės pagalbos civilinėse bylose atveju taryba nustato užmokesčio skalę, kurią taiko įvairių kategorijų ekspertams. Be to, taryba gali savo nuožiūra taikyti specialų mokestį, jei dėl konkrečios bylos reikalavimų reikia konkrečios arba specializuotos ekspertizės. Tokiais atvejais dėl mokesčio su ekspertu deramasi atskirai, atsižvelgiant į darbą, kurį reikia atlikti, patirties lygį ir bylos vertę asmeniui, kuriam teikiama teisinė pagalba.
Baudžiamosiose bylose, jei išduota teisinės pagalbos pažyma, Teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose programa taikoma tinkamoms ir pagrįstoms išlaidoms, kurių patiria gynybos solisitorius, įskaitant ekspertų liudytojų išlaidas.
Civilinėse bylose apskritai vertėjų raštu ar žodžiu paslaugų įkainiai pirmiausia nustatomi vertėjo raštu ir (arba) žodžiu ir atitinkamos bylos šalies susitarimu. Tačiau jei teismo sprendimu vienos šalies išlaidas turi padengti kita šalis, išlaidų tvarkytojas (t. y. bylinėjimosi išlaidų vertintojas) nustato (įvertina) vertėjui raštu ir (arba) žodžiu mokėtinas sumas.
Civilinėse bylose, kuriose teikiama teisinė pagalba, taryba skelbia konkursą ir pasirenka kandidatus iš paraiškas pateikusių organizacijų.
Baudžiamosiose bylose, jei išduota teisinės pagalbos pažyma, Teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose programa taikoma tinkamoms ir pagrįstoms išlaidoms, kurių patiria gynybos solisitorius, įskaitant vertimo raštu arba žodžiu išlaidas.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.