Nepilnamečių teisės teismo procesuose

1. Vaiko veiksnumas

Graikijoje minimalus amžius, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė, yra 15 metų. 12–15 metų amžiaus vaikas, padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę apskųsti administracinį sprendimą; kai vaikui sueina 17 metų, šią teisę turi tik vaikas.

Minimalus amžius, nuo kurio ieškovas gali savarankiškai iškelti bylą teisme, yra 15 metų dėl darbo santykių, 18 metų dėl prieglobsčio, migracijos, administracinių sankcijų ir sveikatos, 12 metų dėl įvaikinimo bylų nutraukimo, 16 metų dėl ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų ir 18 metų dėl visų kitų bylų, nebent vaikas pripažįstamas turinčiu ribotą procesinį veiksnumą.

2. Galimybė dalyvauti pritaikytame procese

Graikijoje kiekviename pirmosios instancijos teisme ir kiekviename apeliaciniame teisme, kurie specializuojasi nagrinėti nepilnamečių baudžiamąsias bylas, dirba nepilnamečių baudžiamųjų bylų teisėjas, nepilnamečių bylų tyrimo teisėjas ir nepilnamečių prokuroras. Nepilnamečių bylų teismas, kurį sudaro nepilnamečių baudžiamųjų bylų teisėjai, nagrinėja nepilnamečių nusikaltėlių bylas.

Be to, nepilnamečius saugo „Nepilnamečių apsaugos draugijos“, kurios yra įsteigtos kiekviename pirmosios instancijos teisme, jas sudaro teisėjai, prokurorai, sociologai, mokytojai ir kt.

Kiekviename pirmosios instancijos teisme ir kai kuriuose apeliaciniuose teismuose veikia specializuotos šeimos teisės teisėjų kolegijos. Šie teisėjai specializuojasi šeimos teisėje – posėdžiaudami kaip civilinių bylų teisėjai, jie nagrinėja tik šeimos teisės bylas. Šios pareigos skiriamos 2–4 metų laikotarpiui.

Administracinėje teisenoje specialių šeimos teisei ir nepilnamečiams skirtų nuostatų ar institucijų nėra.

3. Plataus pobūdžio aspektai

Socialinės tarnybos ir šeimos bylų teismai visais etapais tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja. Teisėjams rengiamos ataskaitos ir organizuojami susitikimai su psichologais, kad byla teisėją pasiektų iki galo parengta. Prireikus teisėjas visada gali paprašyti, kad specialistas atskirai išsiaiškintų vaiko ir (arba) jo tėvų padėtį ir būtų atitinkamai išsamiai išnagrinėtos gyvenimo sąlygos ir šeimos aplinka.

4. Specialistų mokymas

Bazinis teisminės kvalifikacijos mokymas šeimos teisės atskirai nuo kitų teisės sričių neapima. Tačiau šeimos teisė įeina į tokių įstaigų kaip Nacionalinė teisėjų mokykla, Teisingumo ministerija, advokatų tarybos, akademinės įstaigos ir kt., organizuojamą kvalifikacijos kėlimą. Šioje srityje besispecializuojantys teisėjai ir prokurorai raginami dalyvauti minėtoje informuotumo didinimo veikloje.

Tarpvalstybinis mokymas užtikrinamas įprastais kanalais, t. y. per Europos teisėjų mokymo tinklą (ETMT), Europos teisės akademiją (ERA) ir kitas įstaigas ar institucijas, organizuojančias teismų darbuotojų mokymą Europos lygmeniu.

5. Vaiko interesai

Visos priemonės ir visi veiksmai, kurių imasi valstybinės įstaigos ar subjektai, taip pat teismai, turi atitikti vaiko interesų principą. Teisme teisėjas privalo įgyvendinti šią sąvoką kiekvienu konkrečiu atveju.

6. Galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis

Kaip ir suaugusiesiems, vaikams suteikiamos visos teisės ir jie trumpai informuojami apie visas procedūras, su kuriomis jiems gali tekti susidurti, kai jie dalyvauja baudžiamojoje ar civilinėje byloje. Ypač baudžiamojo proceso atveju prokuroras gali išklausęs vaiką „įšaldyti“ baudžiamąjį procesą, jeigu taip būtų išvengta neatitaisomos žalos vaiko asmenybei.

7. Šeimos gyvenimas

Pagal Graikijos teisę įvaikinti konkretų vaiką suinteresuoti asmenys turi kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos pirmosios instancijos teismą, kad įvaikinimas būtų teisiškai paskelbtas. Biologiniai tėvai teismo posėdžių salėje teisėjui turi duoti sutikimą, kad pareiškėjai įvaikintų jų vaiką. Jeigu vaikui, kurį planuojama įvaikinti, yra suėję dvylika metų, jis taip pat turi duoti sutikimą. Liudytojas turi teismo posėdyje duoti parodymus, kad pareiškėjai yra pajėgūs rūpintis konkrečiu vaiku ir jį auginti, be kitų dalykų, nepamirštant jų išsilavinimo ir finansinių išteklių. Ta pati tvarka taikoma tarptautiniam įvaikinimui. Ši procedūra išdėstyta Graikijos Civilinio kodekso 1542 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose ir Graikijos Civilinio proceso kodekso 800 straipsnyje.

Įvaikinimas skirstomas į nepilnamečių įvaikinimą ir suaugusiųjų įvaikinimą. Suaugusieji įvaikinami išimties tvarka, įvaikinami tik giminaičiai iki ketvirto laipsnio (t. y. pusbrolių ir pusseserių) (Graikijos Civilinio kodekso 1579 straipsnis). Be to, susituokę suaugusieji gali būti įvaikinami tik gavus jų sutuoktinio sutikimą (Graikijos Civilinio kodekso 1583 straipsnis).

Vaiko gyvenamosios vietos daugianaris pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas nagrinėti nacionalines ir tarptautines įvaikinimo bylas (Civilinio proceso kodekso 800 straipsnis). Tarptautinio įvaikinimo atvejams nagrinėti taip pat veikia Centrinė tarpvalstybinio įvaikinimo institucija, priklausanti Graikijos Darbo ministerijos kompetencijai (Įstatymo Nr. 3868/2010 19 straipsnis).

Vaikui palanki teisena Graikijoje   (326 Kb)