Ieškiniai dėl nedidelių sumų

---

25 straipsnio 1 dalies a punktas. Kompetentingi teismai

Priimti teismo sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007 federacinėse žemėse kompetentingi visi teismai, į kuriuos galima kreiptis pagal taikomas tarptautinės, teritorinės ir dalykinės jurisdikcijos taisykles (https://e-justice.europa.eu/content_jurisdiction-85-de-de.do?member=1). Paprastai dalykinė jurisdikcija nagrinėti ginčus priklauso apylinkės teismams.

Badeno-Viurtembergo, Heseno, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Saksonijos-Anhalto ir Šlėzvigo-Holšteino žemių jurisdikcija nagrinėti tokias procedūras yra paskirstyta taip:

Badenas-Viurtembergas:

procedūros apylinkių teismuose

1. Heidelbergo apylinkės teismas –

Karlsrūhės aukštesniojo apygardos teismo rajonas,

2. Heilbrono apylinkės teismas –

Štutgarto aukštesniojo apygardos teismo rajonas,

Hesenas:

1. Frankfurto prie Maino apylinkės teismas – Heseno apylinkės teismų rajonai

2. Frankfurto prie Maino apygardos teismas – Heseno apygardos teismų rajonai

Šiaurės Reinas-Vestfalija:

Eseno apylinkės teismas – visoms Šiaurės Reino-Vestfalijos apylinkių teismų rajonai

Saksonija-Anhaltas:

Halės (Zalės) apylinkės teismas

Šlėzvigas-Holšteinas:

byloms, kurios priklauso apylinkės teismo dalykinei jurisdikcijai, nagrinėti

1. Flensburgo apygardos teismo rajone – Flensburgo apylinkės teismas (Flensburgo, Huzumo, Nybiulio ir Šlėzvigo apylinkių teismų rajonai),

2. Icehojės apygardos teismo rajone – Icehojės apylinkės teismas (Elmshorno, Icehojės, Meldorfo ir Pinebergo apylinkių teismų rajonai),

3. Kylio apygardos teismo rajone – Kylio apylinkės teismas (Bad Zėgebergo, Ekernferdės, Kylio, Noimiunsterio, Norderšteto, Pleno ir Rendsburgo apylinkių teismų rajonai) ir

4. Liubeko apygardos teismo rajone – Liubeko apylinkės teismas (Arensburgo, Oitino, Liubeko, Oldenburgo, Raceburgo, Reinbeko ir Švarcenbeko apylinkių teismų rajonai).

25 straipsnio 1 dalies b punktas. Ryšio priemonės

Galima naudotis toliau nurodytomis ryšio priemonėmis: paštu, įskaitant pasiuntinių paslaugas, faksu, įteikti asmeniškai arba ieškinį pateikti teismo ieškinių skyriui (Rechtsantragstelle).

Be to, visose federalinėse žemėse (Länder) tam tikruose teismuose ir visuose federaliniuose teismuose ieškiniai gali būti pateikiami raštu elektroninėmis priemonėmis; tokiu atveju už elektroninį dokumento pateikimą atsakingas asmuo dokumentą pasirašo patvirtintu elektroniniu parašu. Tam reikalinga elektroninio parašo formavimo programinė įranga ir elektroninio parašo kortelė su atitinkamu kortelių skaitliu. Iš kitų valstybių narių su dalyvaujančiais teismais galima susisiekti ir per e. CODEX sąsają. Informacijos apie tai, kurie teismai turi elektroninę prieigą, galima rasti interneto svetainėje http://www.justiz.de/ ir http://www.egvp.de/ arba atskirų teismų interneto svetainėse.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal atnaujinto Civilinio proceso kodekso 130a straipsnį elektroninius dokumentus bus galima teikti visiems žemių ir federaliniams teismams, su sąlyga, kad elektroninis dokumentas būtų pasirašytas už jį atsakingo asmens patvirtintu elektroniniu parašu arba pasirašytas to asmens ir persiųstas saugiomis ryšio priemonėmis. Saugiomis ryšių priemonėmis laikomos šios priemonės:

1. Vokietijos e. valdžios paslauga „De-Mail“, užtikrinanti siuntėjo tapatumo patvirtinimą (absenderbestätigt);

2. speciali e. pašto dėžutė advokatams („beA“);

3. speciali e. pašto dėžutė valdžios institucijoms („beBPo“).

Elektroninio dokumentų perdavimo techniniai parametrai turi būti nustatyti 2018 m sausio 1 d. įsigaliosiančiame federalinės vyriausybės potvarkyje.

25 straipsnio 1 dalies c punktas. Valdžios institucijos ar organizacijos, teikiančios praktinę pagalbą

Apylinkės teismai yra kompetentingi teikti praktinę pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2007 su pakeitimais 11 straipsnį. Praktinę pagalbą teikia pagal organizacinę struktūrą atsakingi darbuotojai, daugiausiai – ieškinių skyrių arba informacinių biurų darbuotojai. Informaciją apie kompetentingus apylinkės teismus ir ryšio priemones galima rasti Europos teisminiame atlase. Informacija pateikta a punkte.

25 straipsnio 1 dalies d punktas. Elektroninio įteikimo ir ryšio priemonės ir būdai pareikšti sutikimą jas naudoti

Pagal Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 1 ir 2 dalis procedūrinis dokumentas gali būti įteikiamas faksu teisininkui, notarui, antstoliui (Gerichtsvollzieher), mokesčių konsultantui ar bet kuriam kitam asmeniui, kuris dėl savo profesijos yra patikimesnis, valdžios institucijai, korporacijai arba viešosios teisės reglamentuojamai įstaigai, gaunant gavimo patvirtinimą.

Pagal CPK 174 straipsnio 3 dalį minėtiems subjektams gali būti įteikiami ir elektroniniai dokumentai. Tas pats galioja ir kitoms teisinio proceso šalims, jei jos aiškiai sutiko su tuo, kad dokumentai būtų perduodami elektroninėmis priemonėmis. Dokumentas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu ir apsaugotas taip, kad juo negalėtų pasinaudoti leidimo neturinčios trečiosios šalys. Dokumentus taip pat galima perduoti per „De-Mail“.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. elektroninius dokumentus bus galima siųsti ne su elektroniniu parašu, o saugiu perdavimo kanalu (sicherer Untermittlungsweg), kaip tai suprantama pagal CPK 130a straipsnį. Pirmiau minėti subjektai turės įrengti saugų perdavimo kanalą elektroniniams dokumentams įteikti. Elektroninio įteikimo įrodymas bus elektroninis gavimo patvirtinimas, perduodamas struktūriniu kompiuterio skaitomu formatu. Šiam tikslui naudotinas įteikiant dokumentą teismo pateiktas duomenų rinkinys.

Pagal 13 straipsnį ir CPK 174 straipsnio 3 dalį, sutikimas gali būti pareikštas b punkte nurodytomis priemonėmis.

Išsamiau žr. b punktą.

25 straipsnio 1 dalies e punktas. Asmenys arba profesijų atstovai, įpareigoti priimti įteikiamus dokumentus arba kitų formų susirašinėjimą elektroninėmis priemonėmis

Į Federalinį advokatų kodeksą (BRAO) įtraukus 31a straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, Federaliniai advokatų rūmai kiekvienam advokatui Vokietijoje turi įrengti specialią e. pašto dėžutę. Viena iš 31a straipsnio paskirčių – užtikrinti, kad su visais advokatais Vokietijoje būtų galima susisiekti elektroniniais kanalais. Ši speciali advokatams skirta e. pašto dėžutė buvo įdiegta 2016 m. lapkričio 28 d.

Tačiau šiuo metu niekas neįpareigotas ja naudotis. Priešingai – Advokatų katalogą ir e. pašo dėžutes reglamentuojančio potvarkio (Rechtsanwaltsverzeichnis- und -postfachverordnung) 31 straipsnyje yra nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. imtinai į informaciją, gautą į specialią advokatams skirtą e. pašto dėžutę, turi būti atsižvelgta tik tada, jeigu dėžutės savininkas iš anksto sutiko ją naudoti. Toks savanoriško naudojimo laikotarpis turėtų suteikti advokatams galimybę pamažu pradėti naudoti naują technologiją ir užtikrinti, kad prieš nustatant prievolę naudoti e. pašto dėžutę, ta dėžutė veiktų nepriekaištingai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. į BRAO 31a straipsnį bus įtraukta 6 dalis, pagal kurią reikalaujama, kad visi advokatai deramai atsižvelgtų į informaciją, atsiųstą į jų specialią advokatams skirtą e. pašto dėžutę. Į Direktyvos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimo ir kitų nuostatų dėl teisininko profesijos pakeitimo įstatymą (žr. Bundestagsdrucksache 18/9521, p. 9 ir 107 et seq.) įtrauktas atitinkamas pakeitimas.

Ši sritis taip pat reglamentuojama 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas).

25 straipsnio 1 dalies f punktas. Teismo mokesčiai ir mokėjimo būdai

Teismo mokesčiai vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą yra nustatyti Teismo išlaidų įstatyme (Gerichtskostengesetz, GKG).

Teismas mokesčius ima išduodamas teismo mokesčių sąskaitą (Gerichtskostenrechnung). Mokesčius reikia sumokėti pateikus prašymą iškelti bylą, tačiau tolesnė bylos nagrinėjimo procedūra nepriklauso nuo to, ar mokestis sumokėtas.

Teismo mokestį turi sumokėti ne tik ieškovas, bet ir bet kuris kitas asmuo, kuriam teismas priteisė jį sumokėti, arba bet kuris asmuo, kuris apsiėmė jį sumokėti pagal susitarimą.

Konkretūs mokesčiai nustatyti ir išvardyti Teismo išlaidų įstatymo priede (Kostenverzeichnis, KV-GKG). KV-GKG Nr. 1210 nustatytas 3,0 apskaitos vienetų mokestis už Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Jeigu byla nutraukiama anksčiau laiko, taikomas sumažintas 1,0 vieneto mokestis (KV-GKG Nr. 1211).

Mokestis nustatomas pagal nagrinėjamos bylos vertę, o ji paprastai sutampa su ieškinio verte. Jeigu vertę sudaro ne tik pagrindinio ieškinio suma, bet ir papildomi reikalavimai (palūkanos arba išlaidos), į papildomus reikalavimus neatsižvelgiama.

Taikomi tokie mokesčiai:

Suma neviršija EUR	3,0 vienetų mokestis EUR	1,0 vieneto mokestis EUR
500,00	105,00	35,00
1 000,00	159,00	53,00
1 500,00	213,00	71,00
2 000,00	267,00	89,00
3 000,00	324,00	108,00
4 000,00	381,00	127,00
5 000,00	438,00	146,00

Sumokėti reikia ne tik mokesčius, bet ir visas kitas susijusias išlaidas, pvz., liudytojų, ekspertų ar vertėjų išlaidas.

Mokestį galima sumokėti banko pavedimu. Banko duomenys pateikiami teismo kasai kartu su jos išduotu mokėjimo prašymu.

25 straipsnio 1 dalies g punktas. Apskundimo procedūra ir teismai, kompetentingi nagrinėti skundą

Dėl pirmąja instancija priimto teismo sprendimo galima paduoti įprastą apeliacinį skundą (vok. Berufung) pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, ypač jo 511 ir tolesnius straipsnius. Tokie apeliaciniai skundai turi būti pateikiami per mėnesį; terminas pradedamas skaičiuoti nuo išsamiai surašyto teismo sprendimo įteikimo. Jurisdikciją nagrinėti skundą dėl apylinkės teismo sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą turi apygardos teismas (vok. Landgericht), kurio rajone yra tas apylinkės teismas.

Apygardos teismo priimtas apeliacinis sprendimas gali būti apskųstas dėl teisės klausimo gavus atskirą leidimą. Tokį skundą dėl teisės klausimų (vok. Revision) galima pateikti aukštesniajam apygardos teismui, kurio rajone yra apeliacinį sprendimą priėmęs apygardos teismas.

25 straipsnio 1 dalies h punktas. Teismo sprendimo peržiūros procedūra ir tokią peržiūrą atlikti kompetentingi teismai

Pagal CPK 1104 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinami 18 straipsnio reikalavimai ir pateikus prašymą, bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo bylos stadijos prieš priimant sprendimą. Kompetentingas teismas – pagrindinę bylą nagrinėjęs teismas.

25 straipsnio 1 dalies i punktas. Priimtinos kalbos

Priimtina tik vokiečių kalba. Sorbų gyventojų gimtuosiuose regionuose sorbai teisme turi teisę kalbėti sorbiškai.

25 straipsnio 1 dalies j punktas. Valdžios institucijos, kompetentingos veikti vykdymo užtikrinimo srityje

Informaciją apie institucijas, įgaliotas vykdyti sprendimus, galima rasti santraukoje, pateiktoje interneto svetainėje Teismo sprendimo vykdymo tvarka. Jurisdikciją priimti sprendimus pagal 23 straipsnį turi pagrindinę bylą nagrinėjantys teismai.