Apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimas civilinėse bylose

17 straipsnis - Informacija, su kuria gali susipažinti visuomenė

Apsaugos priemonės civilinėse bylose gali būti taikomos pagal Prievolių teisės įstatymo 1055 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad, jeigu nuolat neteisėtai daroma žala arba sukeliamas pavojus, kad bus neteisėtai padaryta žalos, auka arba asmuo, kuriam kyla pavojus, turi teisę reikalauti, kad žalą sukeliantys veiksmai būtų nutraukti, arba kad būtų susilaikyta nuo pavojaus sukėlimo tokiais veiksmais. Kūno sužalojimo, žalos sveikatai, privatumo ar bet kokių kitų asmens teisių pažeidimo atveju gali reikėti, be kita ko, kad pažeidėjui būtų uždrausta prisiartinti prie kitų asmenų (apribojančia nutartimi), būtų reglamentuotas naudojimasis būstu ar ryšio priemonėmis ar būtų taikomos kitos panašios priemonės. Civilinio proceso kodekso 475 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta civilinės teisės apsaugos priemonių taikymo tvarka, pagal kurią proceso, vykdomo pagal pareiškimą, metu gali būti skirta apribojanti nutartis ir kitos panašios asmens teisių apsaugos priemonės, kaip nustatyta 55 skyriaus 544-549 straipsniuose, kuriuose išsamiau nustatyta apribojančios nutarties taikymo tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 378 straipsnio 1 ir 3 dalis, 546 straipsnį bei 551 straipsnio 1 dalį civilinės teisės apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos kaip ieškinio užtikrinimo priemonė ar laikinoji priemonė pagal pareiškimą vykdomame procese.

Pagal Prievolių teisės įstatymo 1055 straipsnio 1 dalį gali reikėti, kad pažeidėjui būtų uždrausta prisiartinti prie kitų asmenų (pvz., kad būtų priimta apribojanti nutartis), būtų reglamentuotas naudojimasis būstu ar ryšio priemonėmis ar būtų taikomos kitos panašios priemonės. Todėl Įstatyme pateiktas priemonių, kurios gali būti taikomos siekiant apsaugoti asmens teises, sąrašas nėra išsamus, o tam tikrais atvejais galima prašyti taikyti tinkamą ir reikalingą priemonę. Aukščiausiasis Teismas 2008 m. teismų praktikos dėl apribojančių nutarčių analizėje išdėstė nuomonę, kad, jei asmuo, kuriam gresia pavojus, ir pavojų keliantis asmuo gyvena (arba dirba) netoli vienas kito, geriau būtų reglamentuoti jų bendravimo tvarką, o draudimų turinį (apsaugos priemones) visų pirma galėtų sudaryti draudžiamų veiksmų sąrašas. Siekiant taikyti civilinės teisės apsaugos priemones nėra būtina, kad neteisėta veika būtų padaryta asmeniui, kuriam gresia pavojus. Pakanka, kad dėl ankstesnio atsakovo elgesio yra pagrindo bijoti, kad atsakovas gali sužaloti auką, pakenkti jos sveikatai arba pažeisti jos privatumą ar kitas asmens teises.

Statistinių duomenų apie vidutinį priemonių taikymo laikotarpį nėra. Estijoje pagal Prievolių teisės įstatymo 1055 straipsnį gali būti taikoma daug privatumo ir asmens teisių apsaugos priemonių ne ilgiau nei trejus metus. Remdamiesi Aukščiausiojo Teismo 2008 m. parengta teismų praktikos apribojančių nutarčių srityje analize, teismai apribojančias nutartis taiko ne ilgiau nei trejus metus.

Reglamentas Nr. 606/2013 apima apsaugos priemones, taikomas civilinėse bylose. Reglamentas Nr. 606/2013 netaikomas apsaugos priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 2201/2003.

Dėl apsaugos priemonės įgyvendinimo pradėdamas atskirą procesą arba kartu su kitu reikalavimu gali kreiptis asmuo, kuriam gresia pavojus, arba nukentėjusysis. Siekdamas įgyvendinti apsaugos priemonę, asmuo, kuriam gresia pavojus, pagal bendrąją teritorinę jurisdikciją turi pateikti prašymą pavojų keliančio asmens gyvenamosios vietos arba paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismai pareiškimus nagrinėja pagal procesą, vykdomą pagal pareiškimą. Prieš taikydamas apsaugos priemonę, teismas išklauso asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priemonę, ir asmenį, kurio interesais vykdomas procesas dėl priemonės taikymo. Jei reikia, teismas taip pat išklauso asmenis, artimai susijusius su pirmiau nurodytais asmenimis, arba asmenų gyvenamosios vietos kaimo savivaldybės, miesto valdžios ar policijos įstaigos atstovus.

Teismui pateikiami pareiškimai turi būti parengti estų kalba ir atitikti Civilinio proceso kodekso 338 ir 363 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pagal Civilinio proceso kodekso 338 straipsnį proceso dalyvio teismui pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta:

  1. proceso dalyvių ir galimų jų atstovų vardai, pavardės, adresai ir telefono numeriai;
  2. teismo pavadinimas;
  3. bylos esmė;
  4. nagrinėjamo klausimo civilinės bylos numeris;
  5. proceso dalyvio pateiktas prašymas;
  6. aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas;
  7. procesinio dokumento priedų sąrašas;
  8. proceso dalyvio arba jo atstovo parašas arba elektroniniu būdu siunčiamo dokumento atveju – skaitmeninis parašas arba kitos identifikavimo priemonės pagal Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio nuostatas.

Procesiniame dokumente turi būti nurodytas fizinio asmens asmens kodas arba, jei jo nėra, gimimo data.

Jeigu proceso dalyvis nežino kito proceso dalyvio adreso ar kitų duomenų, procesiniame dokumente turi būti nurodytos priemonės, kurių ėmėsi proceso dalyvis, kad gautų tokią informaciją.

Visi pareiškimai teismui turi būti pateikti įskaitoma spausdinta forma. Jei įmanoma, teismui taip pat reikėtų pateikti elektronines raštu pateiktų procesinių dokumentų kopijas. Atstovai pagal sutartį, notarai, antstoliai, bankroto administratoriai, valstybės ir vietos valdžios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys dokumentus teismui pateikia elektroniniu būdu, nebent yra svarbių priežasčių dokumentus pateikti kitokia forma. Išsamesnės elektroninių dokumentų pateikimo teismams taisyklės, dokumentų formos reikalavimai ir dokumentų, kurie pateikiami per portalą, sąrašas yra išdėstyti už atitinkamą sritį atsakingo ministro priimtose taisyklėse. Proceso dalyvis, pateikdamas teismui rašytinius dokumentus ir jų priedus, turi parūpinti nustatytą skaičių šių dokumentų nuorašų, kurie bus įteikti kitiems proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai dokumentai turi būti pateikti elektroniniu būdu.

Pateikiant pareiškimą ar apeliacinį skundą, nagrinėjamą pagal pareiškimą vykdomame procese, mokamas 50 eurų valstybinis mokestis. Pateikiant prašymą dėl ieškinio užtikrinimo mokamas 50 eurų valstybinis mokestis.

Pagal Estijos teisės aktus proceso dalyviai neprivalo būti atstovaujami teisme procesuose dėl civilinės teisės apsaugos priemonių taikymo.

Sprendimą dėl apribojančios nutarties ar kitos asmens teisių apsaugos priemonės taikymo ar pakeitimo apeliacine tvarka gali apskųsti asmenys, įpareigoti jų laikytis. Nutartį, kuria teismas atmeta prašymą taikyti apribojančią nutartį ar kitą asmens teisių apsaugos priemonę arba panaikina ar pakeičia tokią priemonę, asmuo, kuris prašė taikyti priemonę arba kurio interesais ta priemonė buvo taikoma, gali apskųsti. Apeliaciniai skundai apygardos teismams pateikiami raštu per apylinkės teismą, kurio sprendimas skundžiamas apeliaciniame skunde. Apeliacinius skundus reikia pateikti per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Apeliacinio skundo dėl sprendimo negalima pateikti praėjus penkiems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo nagrinėjant ieškinius arba pagal pareiškimą vykdomame procese, nebent teisės aktuose nustatyta kitaip. Pasikeitus aplinkybėms teismas gali atšaukti arba pakeisti apribojančią nutartį arba kitokią asmens teisių apsaugos priemonę. Prieš atšaukdamas arba pakeisdamas priemonę teismas išklauso dalyvius. Sprendimas dėl apribojančios nutarties ar kitos asmens teisių apsaugos priemonės įteikiamas asmenims, kurių atžvilgiu ir kurių interesais taikomos tokios priemonės.

Sprendimai dėl apsaugos priemonių turi būti vykdomi nuo tada, kai jie įteikiami įpareigojamam asmeniui (asmeniui, keliančiam pavojų).

Teismo sprendimo, kuriuo buvo paskirta apsaugos priemonė, vykdymą organizuoja antstolis. Antstoliai apie apsaugos priemonės pažeidimus dažniausiai sužino iš asmens, kuriam keliamas pavojus. Jei apsaugos priemonė buvo paskirta prieš nustatant teises bendrauti, teismas dėl teisių bendrauti turi priimti tokį sprendimą, kuriame būtų atsižvelgiama į pritaikytas apsaugos priemones.

18 straipsnis a(i) punktas. - valdžios institucijas, kurios yra kompetentingos paskirti apsaugos priemones ir išduoti pažymas pagal 5 straipsnį

Estijoje teismai yra kompetentingi taikyti apsaugos priemones. Pagal 5 straipsnį apylinkės teismas, kuris pritaikė apsaugos priemonę, yra kompetentingas išduoti pažymą dėl apsaugos priemonės. Kad būtų išduota pažyma, apylinkės teismui reikia pateikti pareiškimą. Estijos teismų kontaktinė informacija pateikiama teismų interneto svetainėje.

18 straipsnis a(ii) punktas. - valdžios institucijas, kurių turi būti prašoma taikyti kitoje valstybėje narėje paskirtą apsaugos priemonę ir (arba) kurios yra kompetentingos vykdyti tokią priemonę

Asmuo, norintis, kad būtų taikoma kitoje valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė, turi kreiptis į antstolį, turintį jurisdikciją skolininko gyvenamojoje arba buvimo vietoje arba vietoje, kurioje yra skolininko turtas. Antstoliai pradeda vykdymo procesą remdamiesi asmens, kuriam kyla pavojus, pateiktu pareiškimu ir vykdomuoju dokumentu. Antstolių kontaktinė informacija pateikiama Antstolių ir bankroto administratorių rūmų interneto svetainėje.

18 straipsnis a(iii) punktas.- valdžios institucijas, kurios yra kompetentingos atlikti apsaugos priemonių patikslinimą pagal 11 straipsnio 1 dalį

Jei reikia, kitoje valstybėje narėje paskirtą apsaugos priemonę gali taikyti antstolis, kompetentingas užtikrinti apsaugos priemonės vykdymą. Antstolis, kuris turi jurisdikciją skolininko gyvenamojoje arba buvimo vietoje arba skolininko turto buvimo vietoje, yra kompetentingas užtikrinti apsaugos priemonės, priimtos kitoje valstybėje narėje, vykdymą. Antstolių kontaktinė informacija pateikiama Antstolių ir bankroto administratorių rūmų interneto svetainėje.

18 straipsnis a(iv) punktas. - teismus, kuriems pagal 13 straipsnį turi būti pateiktas prašymas dėl atsisakymo pripažinti ir, jeigu taikytina, vykdyti apsaugos priemonę

Norint atsisakyti pripažinti ar vykdyti kitoje valstybėje narėje paskirtas apsaugos priemones, reikia pateikti prašymą skolininko gyvenamosios vietos adresu arba apylinkės teismui, turinčiam jurisdikciją numatomo vykdymo proceso atžvilgiu. Estijos teismų kontaktinė informacija pateikiama teismų interneto svetainėje.

18 straipsnis b punktas. - priimtiną vertimo kalbą ar kalbas, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje

Estų ir anglų kalbos

Paskutinis naujinimas: 17/02/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.