Naujos redakcijos Reglamentas „Briuselis I“

Slovėnija

Turinį pateikė
Slovėnija

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ IR INSTITUCIJŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Slovėnija

Brussels I recast


*būtina nurodyti

65 straipsnio 3 dalis – informacija apie tai, kaip pagal nacionalinę teisę nustatyti Reglamento 65 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo sprendimų pasekmes

1. Kaip bendrai galima apibūdinti pranešimą trečiajam asmeniui?

Pranešimas trečiajam asmeniui (litis denuntiatio) yra oficialus pranešimas trečiajam asmeniui apie nagrinėjamą bylą. Jį galima sujungti su kvietimu šiam asmeniui įstoti į procesą. Šio pranešimo tikslas – užtikrinti ieškovui arba atsakovui teises ir pasekmes, pripažįstamas pagal civilinę teisę. Pranešančioji šalis (bylos šalis) perduoda pranešimą teismui, kuris jį įteikia trečiajam asmeniui, o šis gali savo nuožiūra spręsti, ar įstoti į procesą. Pagal Slovėnijos teisės aktus teismas nesprendžia klausimo, ar šalies prašymas pateikti oficialų pranešimą trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Net jei trečiasis asmuo įstos į procesą, jis nebus ginčo šalimi, ir nagrinėjant šį ginčą nebus galima priimti sprendimų dėl šio asmens ir bet kurios pagrindinio proceso šalies santykių. Trečiasis asmuo gali palaikyti bet kurią pagrindinio proceso šalį. Jei įvykdytos sąlygos, šis asmuo gali įstoti į procesą trečiuoju asmeniu. Tai padaręs jis gali padėti laimėti bylą ir taip išvengti paskesnės (pagal atgręžtinį reikalavimą) bylos prieš jį arba pagerinti savo padėtį nagrinėjant tokią paskesnę bylą. Trečiasis asmuo negali pateikti prašymo nutraukti pradėtą bylą, pratęsti terminus ar atidėti teismo posėdį.

2. Kokios yra pagrindinės teismo sprendimų pasekmės asmenims, kuriems įteiktas pranešimas trečiajam asmeniui?

Pranešimas trečiajam asmeniui pranešančiąją šalį apsaugo nuo tam tikrų reikalavimų atlyginti žalą, kurių ji būtų galėjusi tikėtis iš trečiojo asmens. (Trečiasis) asmuo, kuriam pateikiant pranešimą trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė daryti įtaką bylos nagrinėjimo rezultatams, iš esmės nebegali reikšti reikalavimų atlyginti žalą, grindžiamų tuo, kad pranešančioji šalis netinkamai vedė bylą. Be to, jei vėliau tarp pranešančiosios šalies ir asmens, kuriam buvo pranešta apie pagrindinį procesą, pradedamas procesas dėl atgręžtinio reikalavimo, pastarasis prieš pranešančiąją šalį negali remtis argumentais ar aplinkybėmis, prieštaraujančiais esminiams (faktiniams) pagrindinio proceso metu priimto sprendimo elementams.

3. Tačiau pagrindiniame procese atliktas teisinis vertinimas nėra privalomas.

4. Nustatyti faktai, kurių trečiasis asmuo negalėjo ginčyti pagrindinio proceso metu (pvz., dėl to, kad jų neginčijo šalys) nesukelia privalomų padarinių.

5. Pranešimas trečiajam asmeniui sukelia pasekmes nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo įstojo į pagrindinę bylą.

6. Pranešimas trečiajam asmeniui neturi įtakos trečiojo asmens ir pranešančiosios šalies oponento santykiams, išskyrus tada, kai tas trečiasis asmuo nusprendė įstoti į bylą pranešančiosios šalies oponento pusėje.

75 straipsnio a punktas. Teismų, kuriems pagal 36 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 4 dalį ir 47 straipsnio 1 dalį turi būti teikiami prašymai atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys

- Slovėnijoje – apylinkės teismas.

75 straipsnio b punktas. Teismų, kuriems pagal 49straipsnio 2 dalį skundžiamas teismo sprendimas dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys

- Slovėnijoje – apylinkės teismas.

75 straipsnio c punktas. Teismų, kuriems teikiamas bet kuris tolesnis skundas pagal 50 straipsnį, pavadinimai ir kontaktiniai duomenys

- Slovėnijoje – Aukščiausiasis Slovėnijos Respublikos Teismas.

75 straipsnio d punktas. Priimtinos pažymų dėl teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų vertimo kalbos

- Slovėnijoje – be slovėnų kalbos, toliau nurodytuose teismuose kaip oficiali kalba yra priimtina viena iš nacionalinių mažumų kalbų:

  • Koperio apylinkės teisme – italų kalba;
  • Koperio vietos teisme – italų kalba;
  • Pirano vietos teisme – italų kalba;
  • Lendavos vietos teisme – vengrų kalba.

76 straipsnio 1 dalies a punktas. Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės

- Slovėnijoje: Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės ir proceso (Zakon o mednarodnem zasebnem pravu in postopku) 58 straipsnis.

76 straipsnio 1 dalies b punktas. Reglamento 65 straipsnyje nurodytos trečiųjų šalių informavimo taisyklės

- Slovėnijoje: Civilinio proceso įstatymo (Zakon o pravdnem postopku) 204 straipsnis, kuriame reglamentuojamas pranešimas trečiajai šaliai.

76 straipsnio 1 dalies c punktas. Reglamento 69 straipsnyje nurodytos konvencijos

  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartis dėl tarpusavio teisminio bendradarbiavimo, pasirašyta Vienoje 1954 m. gruodžio 16 d.,
  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Italijos Respublikos konvencija dėl abipusio teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir administracinėse bylose, pasirašyta Romoje 1960 m. gruodžio 3 d.,
  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Graikijos Karalystės konvencija dėl teismo sprendimų abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Atėnuose 1959 m. birželio 18 d.,
  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Varšuvoje 1960 m. vasario 6 d.,
  • Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos sutartis dėl teisinių santykių sureguliavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Belgrade 1964 m. sausio 20 d.,
  • Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Kipro Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Nikosijoje 1984 m. rugsėjo 19 d.,
  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Bulgarijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl tarpusavio teisinės pagalbos, pasirašyta Sofijoje 1956 m. kovo 23 d.,
  • Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Rumunijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos, pasirašyta Belgrade 1960 m. spalio 18 d., ir jos protokolas,
  • Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos sutartis dėl tarpusavio teisinės pagalbos, pasirašyta Belgrade 1968 m. kovo 7 d.,
  • Slovėnijos Respublikos ir Kroatijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Zagrebe 1994 m. vasario 7 d.,
  • Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Paryžiuje 1971 m. gegužės 18 d.
Paskutinis naujinimas: 28/02/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.